NECHEMINIŲ PIKTŽOLIŲ KONTROLĖS BŪDŲ ĮTAKA EKOLOGIŠKAI AUGINAMŲ VASARINIŲ RAPSŲ AGROFITOCENOZEI

Edita Sajonaitė1, dokt. Rita Mockevičienė2, prof. habil. dr. Rimantas Velička2

1Vytauto Didžiojo Universitetas 2Aleksandro Stulginskio Universitetas e.sajonaite@gmail.com Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r., Lietuva

ĮVADAS Nuo seno žinoma, kad piktžolės mažina pasėlio derlių, nes jos dažnai pasižymi neigiamu alelopatiniu poveikiu (Liebman et al., 1993) ar tiesiog

konkuruoja su kultūriniais augalais dėl vegetacijai reikalingų išteklių. Su piktžolėmis dažniausiai kovojama cheminiu būdu-purškiant herbicidus. Tačiau

ekologinėje žemdirbystėje reikia ieškoti kitokių būdų. Nustatyta, kad piktžoles ekologinėje žemdirbystėje sėkmingai mažina dirvos mulčiavimas šiaudais,

durpėmis ir pjuvenomis (Pupalienė et al., 2012). Taip pat veiksminga palikti dirvą po derliaus nuėmimo pūdymui (Starkutė and Zalatorius, 2008)ar

vykdant sėjomainą (Seibutis and Magyla, 2004). Dar žinoma, kad piktžolių sunykimas vegetacijos metu priklauso nuo pasėlio tankumo ir vystymosi

tarpsnio (Romaneckienė et al., 2008). Visi šie būdai sėkmingai naudojami, tačiau ieškota ir kitokių necheminių kovos su piktžolėmis būdų.

SĄLYGOS IR METODAI

Rapsų tyrimai vykdomi 2014 m. lauko eksperimentuose Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Bandymų stotyje, kur dirvožemis yra paprastasis

sekliai glėjiškas išplautžemis – Idg8-p (LVg-p-w-ha). Sėjami vasariniai rapsai ‘Fenja’ 8 kg ha-1. Eksperimento variantai: necheminiai piktžolių kontrolės

būdai: terminis, mechaninis, stelbimas. Variantai dar skirstomi į du laukus: naudojant biologinį preparatą Konflic ir jo nenaudojant. Preparatas per visą

eksperimento laiką purškiamas 3 kartus. Visas laukas suskaidytas į laukelius. Pradinių laukelių ilgis – 12 m, plotis – 6 m, plotas – 72 m2. Apskaitinių

laukelių ilgis – 10 m, plotis – 2 m, plotas – 20 m2. Tyrimai atlikti 4 pakartojimais. Pirmoji piktžolių daigų analizė atlikta prieš terminio ir mechaninio

piktžolių kontrolės būdų taikymą rapsuose vykdomo 3-4 lapelių tarpsnyje. Antrą kartą piktžolių apskaita vykdoma praėjus 5-7 dienoms po piktžolių

kontrolės būdų panaudojimo. Kiekviename laukelyje atsitiktinai pasirinktuose keturiuose 0,10 m2 apskaitos aikštelėse buvo nustatytas piktžolių daigų

skaičius bei rūšinė sudėtis. Prieš vasarinių rapsų derliaus nuėmimą kiekviename laukelyje keturiose 0,25 m2 apskaitos aikštelėse buvo nustatytas piktžolių

skaičius, rūšinė sudėtis, piktžolės išdžiovintos ir pasvertos. Atlikta statistinė analizė.

REZULTATAI• Iš viso prieš kontrolės būdų panaudojimą rasta nuo 73,13 iki 146, 88 vnt. m-2 piktžolių daigų.

• Po kontrolės būdų panaudojimo, piktžolių skaičius kito nuo 56,88 iki 133,12 vnt. m-2.

• Daugiausiai piktžolių prieš kontrolės būdų panaudojimą rasta terminiame piktžolių naikinimo būdo variante, tiek naudojant biologinį preparatą, tiek jo

nenaudojant

• Nustatyta, kad daugiausiai piktžolių sunaikinta mechaniniu būdu tiek purškiant biologinį preparatą, tiek jo nenaudojant ir terminiu būdu, kai biologinis

preparatas buvo panaudotas

• Stelbimo variante, visų piktžolių apskaitos metu nustatytas didžiausias piktžolėtumas, lyginant su kitais kontrolės būdų variantais.

• Prieš derliaus nuėmimą piktžolių skaičius išaugo nuo 1,3 iki 2,2 karto, lyginant su paskutinio kontrolės būdų panaudojimo piktžolių skaičiais.

• Palyginta ir piktžolių masė: didžiausia masė nustatyta terminiame piktžolių kontrolės būdo variante. Nors stelbimo fonas pasižymėjo dideliu

piktžolėtumu, tačiau piktžolės čia buvo mažesnės masės, vyravo didesnis rūšių skaičius.

1 pav. Skirtingų piktžolių kontrolės

būdų ir biologinių preparatų

efektyvumas piktžolių daigų

pokyčiui vasarinių rapsų pasėlyje,

2014 m.