Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 3 (2460) 2016 balandis–gegužė-birželis

Š IESA

JUNGTIS. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pri-tarė, kad Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) susijungtų su Vytauto Didžiojo uni-versitetu.

SUTARTIS. LEU rektorius Algirdas Gaižutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Nacionaline moksleivių akademija.

DAKTARO LAIPSNIS. LEU Ugdymo mokslų fakulteto asist. Rasa Nedzinskaitė apsigynė daktaro disertaciją  tema  „Būsi-mųjų pedagogų transformacinės lyderystės kompetencija siekiant edukacinio profesio-nalumo“. Darbo vadovė – prof. habil. dr. Ma-rijona Barkauskaitė.

KŪRYBOS JUBILIEJUS. Gegužės 20 d. kūrybos vakare-koncerte „Ačiū, kad šalia esi“ paminėtas „Ave vita“ meno vadovo ir di-rigento doc. Kastyčio Bariso kūrybinės veik-los 35 metų jubiliejus.

Alma mater kronika

ARTIMIAUSI ĮVYKIAI DIPLOMŲ ĮTEIKIMAI. Birželio 20–

23 d. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentams bus įteikiami studijų baigimo di-plomai.

Birželio 20 d. diplomai bus įteikti LEU Li-tuanistikos ir Istorijos fakultetų studentams.

Birželio 21 d. – LEU Sporto ir sveikatos, Gamtos, matematikos ir technologijų fakul-tetų, Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto studentams.

Birželio 22 d. diplomus gaus LEU Filologi-jos ir Socialinės edukacijos fakultetų studentai.

Birželio 23 d. diplomais džiaugsis baigu-sieji LEU Ugdymo mokslų fakultetą.

Greta Mikėnaitė – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) ikimokyklinės ir priešmokyklinės pe-dagogikos II kurso studentė. Ji priklauso LEU UMF studentų atstovybei (SA), antrą kadenciją atstovauja LEU UMF studentams LEU SA parla-mente. Nuo šių metų vasario mėnesio tapo LEU SA Ryšių su visuomene komiteto koordinatore.

„Esu komunikabili, mėgstu imtis iniciaty-vos, planuoti savo laiką, nebijau atsakomybės, visada padedu šalia esantiems žmonėms, o svar-biausia – garsiai ir daug juokiuosi. Tie, kurie mane pažįsta, tikrai nusišypsos, kai perskaitys šį faktą.

Vaikystėje tikrai nesvajojau studijuoti iki-mokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką. Nuo paauglystės galvojau apie specialybę, kuri būtų susijusi su ekonomika, verslu arba fi nansais. Ta-čiau dvyliktoje klasėje, pakalbėjusi su močiute, labai susimąsčiau, ar tai tikrai mano sritys, nes neįsivaizdavau savęs, visą dieną sėdinčios prie kompiuterio ekrano, nagrinėjančios skaičius ar sprendžiančios sąnaudų ir pajamų klausimus. Man reikia bendrauti, užsiimti aktyvia veikla, o labiausiai – erdvės, kurioje galėčiau įgyvendinti savo idėjas. Esu ne kartą girdėjusi, kad mano as-menybės savybės tiktų mokytojauti. Pagalvojau, kad aplinkiniai teisūs. Vaikai yra viena iš mano silpnybių, o dirbant ikimokyklinio ugdymo įs-taigoje reikalingos naujos idėjos ir jaunatviškas užsidegimas, todėl ir pasirinkau šias studijas.

Galbūt neįprasta ir keista, bet mano autori-tetas yra Tėtis, nes iš jo išmokau visur ir visada siekti geriausių rezultatų, nenuleisti rankų ir planuoti savo laiką. Būtent dėl to, kad planuo-ju laiką, suspėju dalyvauti įvairiose LEU SA veiklose, suderinu studijas ir laisvalaikį. Po-sakis, kuris mane lydi dabar: „Planuok laiką, bet kartais pasiduok akimirkai, kuri užklumpa netikėtai, nes būtent ji gali būti geriausia tavo gyvenime. “

SUMANIOJI EDUKACIJA – VAIKO GEROVEIGiedrė Kvieskienė

Per ketvirtį amžiaus bandau suprasti, kodėl mūsų vaikai ir jaunimas nėra laimingi Lietuvoje, kokių pozityviosios socializacijos ar sumanios edukacijos apibrėžties dar neatra-dome ar nepagrindėme. Kolegos mokslinin-kai ir praktikai klausia, kodėl reikia įtvirtinti sumaniosios edukacijos sąvoką, lyg nepakaktų apibendrintų tradicinių edukologijos koncep-cijų? Atsakau, kad nepakanka, nes šiandien mes mokome vaikus spręsti problemas, kurių patys dar nepatyrėme, spręsti konfl iktus, ku-rių mes dar nesprendėme, bandome juos rengti profesijoms, kurios dar neegzistuoja, dirbti su technologijomis, kurios dar neišrastos, kad jie galėtų sėkmingai susidoroti su problemomis, kurių nėra.

Viljamas Strausas ir Neilas Hovas teigia, kad kas 20 m. užauga nauja, unikali žmonijos karta, kuri formuojasi savitu laikotarpiu, paženklintu krizių, kultūrinio pakilimo ar technologijų pro-veržio. Visa tai nulemia žmonių pasaulėžiūros ir asmenybės savybes. Todėl sumaniosios edukaci-jos išeities koncepcija pasirinkome daugiafunkcę, daugiakriterę, daugiasektorę (3 D) sumaniąją edukaciją, kuri siejama su kiekvieno iš mūsų in-dividualizuotu poreikiu ir galimybėmis įsiminti informaciją, kuri sudaro sąlygas savipagalbai, so-cialinei partnerystei, dalinimuisi, subsidiarumui ir klasterizacijai (tinkloveiklai).

Turiu pripažinti, kad iš pirmo žvilgsnio taip sukonstruota sumaniosios edukacijos koncepcija išeina sudėtinga ir atrodo sunkiai suprantama. Už tai gaunu pastabų ir iš savo kolegų mokslininkų ir net iš tų praktikų, kuriuos ir laikau sumaniosios edukacijos pradininkais. 3  D modelio principu sukonstruota pozityviosios socializacijos strate-gija sujungia aktyvią įtrauktį, socialinį verslumą, pozityviąją socializaciją ir sisteminę kompleksi-nę pagalbą dėl asmens, šeimų, socialinių grupių ir bendruomenių gerovės. Ši inovatyvi praktika gležnais daigeliais jau kalasi ne tik patyrusių ly-derių vadovaujamose mokyklose, bet ir aktyviose bendruomenėse, daugiafunkciuose centruose, socialinio verslo inovacijose. Šias praktikas jau analizuoja Socialinės edukacijos fakulteto so-cialinės pedagogikos bakalaurai ir socialinių in-dustrijų ir komunikacijos magistrai. Koncepcijos pagrindimui idėjų semiamės iš pozityviosios socializacijos, visapusiško (holistinio) asmenybės auginimo(si), kuriuos įprasmino edukologai ir

mokytojų mokytojai, profesoriai: Juozas Vaitke-vičius, Meilė Lukšienė, Zenonas Bajoriūnas, Bro-nislovas Bitinas, Vladas Rajeckas ir kt. Tai kodėl tėvai ir vaikai ir šiandien, nepaisant mūsų pastan-gų, yra nepatenkinti šiuolaikine mokykla? Kas tie nenugalimi slibinai, neleidžiantys įgyvendinti sėkmingus sumaniosios edukacijos, pozityviosios socializacijos, socialinės partnerystės scenarijus? Esu dėkinga, kad pusšimtis kolegų, „Alumni“ ir Nevyriausybinių organizacijų (NVO) profesio-nalų jau pasidalijo savo įžvalgomis, kurias ati-džiai išanalizuosiu naujai rengiamoje studijoje, tačiau jau šiandien raginu ugdymo institucijas pertvarkyti visose lygmenyse taip, kad jos atitiktų besikeičiantį pasaulį ir atkeliaujančios „Z“ kartos (gimusiųjų po 2003 m.) ambicijas ir siekius. „Z“ karta dar vadinama „Google“ karta. Šios kartos vaikai nuolat ieško duomenimis pagrįstų žinių, domisi naujovėmis, žino, kur rasti reikiamą in-formaciją. Tai ambicingi, kūrybingi, verslūs as-menys, nepripažįstantys formalių ir vertinantys bendradarbiaujančias ir partnerystės pripildytas aplinkas, kuriose kūrybiškai bendradarbiauja ir dalijasi ištekliais įvairių sektorių atstovai. Turime sutikti, kad nesame pasirengę šios kartos priim-ti, negebame pertvarkyti savo edukacinių erdvių, kad jos atitiktų naujosios kartos lūkesčius. Kodėl taip yra, jei turime vienus iš labiausiai išsilavinu-sių profesionalų pasaulyje? Sisteminių pokyčių nepadeda pasiekti Europoje pripažinta naujovė: socialinių pedagogų įvedimas ugdymo ir kitose institucijose, išsilavinusi pilietinė bendruomenė, gautos Europos Sąjungos struktūrinių fondų in-vesticijos ir nemenki nacionaliniai ištekliai. Todėl turime atrasti naują dialogą su į mokyklas ir uni-versitetus ateinančiu jaunimu, kuris skatina mus ieškoti naujų metodų, kurti ekologišką, solidarų ir kultūrinį dialogą, kuriam būtina visuomenę per-smelkianti edukacija, skatinanti kūrybiškumą, partnerystę, socialines naujoves taikant verslumo, idėjų transformavimo į kūrybines prekes ar pas-laugas, naudingas bendruomenėms ir individams.

Prieš modeliuodami naujas paslaugas, mo-dernizuodami socioedukacines, daugiafunkces kultūros, sveikatos ir kitas viešas institucijas, stiprindami viešojo ir privataus sektorių partne-rystę turime išmokti pertvarkyti nenaudojamas erdves, sudaryti sąlygas sumaniajai edukacijai, kuri skatintų naujų kūrybinių ir socialinių in-dustrijų produktų atsiradimą, inicijuotų naujas paslaugas, optimaliai panaudotų infrastruktūrą, ekologinę, gamtinę aplinką, viešąsias erdves, in-tegruotų lokalias tradicijas ir globalias inovacijas

per socialiai atsakingų institucijų partnerystę, didintų tarpinstitucinį socialinį pasitikėjimą ir kurtų socialinį kapitalą.

Vienas iš galimų modeliavimo principų siekiant užtikrinti nuolatinę skirtingų sektorių sąveiką ir sinergiją tarp viešojo, privataus NVO mokslo sektorių ir paslaugų, naujų produktų marketizavimo yra 3 D sumaniosios edukacijos modelis. Sumaniosios edukacijos sėkmės atvejų atrandame Lietuvoje, Belgijoje, Olandijoje, Dani-joje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Airijoje ir kitose šalyse. Sėk-mės atvejų analizė patvirtina, kad 3 D institucijų ir organizacijų dizainas padeda ne tik neutrali-zuoti įvairių socialinių grupių: etninių, religinių, socialinių amžiaus pagrindų segregaciją ir sti-gmatizaciją, tačiau ir didina įtrauktį, skatina kū-rybiškumą ir inovacijas. Daugiafunkcis dizainas, socialinė komunikacija ir partnerystė palengvina paslaugų ir prekių marketingą ir didina tarpsek-torinio socialinio kapitalo augimą. Sumanioji edukacija yra imliausia kūrybinėms ir sociali-nėms industrijoms, nes lengviausiai realizuojama per pozityviąją socializaciją, patyriminę edukaci-ją, išgyvenimo, nuotykių, svajonių, žaidybinius, kitus sumaniosios edukacijos scenarijus, kurie pasižymi keturiais požymiais: įsipareigojimo – prisiimti atsakomybę ir būti atviram pokyčiams, prieštaravimo – dėmesys įtampoms tarp faktinės ir norimos praktikos, konfl iktų – energijos pa-naudojimas pozityviems sprendimams, iššūkių – tipinių reakcijų tikėjimų ir požiūrių kaita nepa-vojingu būdu.

Socialinė pedagogika natūraliai tapo suma-niosios edukacijos koncepcijos pagrindu, nes yra viena jauniausių mokslo šakų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, todėl natūraliai prisiėmė sau holistinės edukacijos iššūkį, kuriuo grindžiame ir sumaniosios edukacijos koncepciją. Sociali-nės pedagogikos teorijos pradininkas prof. dr. Juozas Vaitkevičius savo monografi joje pratęs-damas prof. dr. Stasio Šalkauskio idėjas ir prof. Dr. Bronislovas Bitinas įtvirtindamas jų idėjas ir teigdamas, kad socialinė edukacija – tai vaiko kaip jauno daigelio auginimas ir puoselėjimas, saugojimas nuo pavojų, kurie tyko jį supančioje aplinkoje, įtvirtino holistinės, o kartu ir indi-vidualizuotos teorijos pagrindus. Sumaniosios edukacijos sėkmės atvejų atrandame Lietuvoje, Nyderlanduose, Danijoje, Norvegijoje, Kanadoje, Airijoje, Junginėse Amerikos Valstijose, Singapū-re, Suomijoje ir kitų šalių socioedukacinėse ins-titucijose ir NVO. Sėkmės atvejai tik patvirtina mūsų prielaidą, kad 3 D organizacijų socioeduka-cinis dizainas padeda kurti naują edukacijos ko-kybę, kurią mes įvardijame sumaniąja edukacija. Daugiafunkciai „hubai“, atviri edukacijos, jauni-mo centrai, žaidybos šeimai erdvės palengvina paslaugų ir produktų sukūrimą ir plėtrą, didina pasitikėjimą ir skirtingų sektorių sinergiją, skati-na socialinio kapitalo augimą.

Sumaniosios edukacijos poreikį skirtinguose sektoriuose lemia įvairios tendencijos: didėja po-reikis aktyviam ir kūrybingam poilsiui, įvairėja švietimo sistema, auga grynosios pajamos, bet didėja šeimos narių susvetimėjimas, mažėja tėvų laisvalaikis, virtualios aplinkos. Tai mus skatina permąstyti tradicinius edukacinius metodus, naujai įvertinti paslaugų ir tradicinio švietimo kokybę. Lietuva savo socioedukacinei aplinkai formuoti pasirinko modernią gerovės valstybių strategiją – siekia kurti stabilią socialinę apsau-gos sistemą (socialinę gerovę) ir teikti profesio-

> Sumanioji edukacija – „Z“ kartai ugdyti Nukelta į 8 psl.

> LEU SEF prof. dr. Giedrė Kvieskienė

Mokslas Š IESA2016 balandis–gegužė-birželis2

GAMTOS MOKSLŲ OLIMPIADA KAIP GAMTAMOKSLINĖS MOTYVACIJOS VEIKSNYS

Kęstutis Grinkevičius, Dalius Dapkus

Gamtamokslinės kompeten-cijos ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje yra vienas iš svarbesnių Europos Sąjungos ir Lietuvos švieti-mo uždavinių. Atlikti tarptautiniai gamtamokslinio ugdymo(si) tyri-mai atskleidė, kad daugelyje Euro-pos šalių mažėja mokinių domėji-masis gamtos mokslais ir yra žemas šios srities žinių lygis. Todėl vienas iš šiandienos švietimo rūpesčių yra ieškoti būdų, kurie mokinius moty-vuotų domėtis šiais mokslais ir keltų žinių lygį.

Atskleisti ir ugdyti vaiko gabu-mus geriausia nuo ankstyvojo mo-kyklinio amžiaus, nes šio amžiaus tarpsnio vaikai imliausi aplinkai, nepraradę domėjimosi pasauliu. Jiems įdomu tyrinėti, atrasti, atlikti smalsumą žadinančias užduotis. Be to, reikėtų pastebėti, kad mūsų šalyje gabių vaikų ugdymui(si) skiriama per mažai dėmesio, o ypač šio amžiaus tarpsnio.

Siekiant skatinti mokinius labiau domėtis gamtos mokslais organizuo-jamos gamtos mokslų olimpiados. Jos yra vienas iš neformaliojo ugdymo(si) būdų, kuris taikomas tam, kad būtų atskleistos vaiko prigimtinės galios ir patenkinti besidominčiųjų dalyko žiniomis poreikiai. Tai sudėtinė švie-timo sistemos dalis, egzistuojanti ly-giagrečiai formaliojo švietimo. Gam-tos mokslų olimpiada gali būti viena iš edukacinių veiksnių, padedanti ug-dyti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas, įprasminti turimas žinias, skatinti labiau domėtis gamtos mokslais ir ateityje rinktis su jais susi-jusias profesijas. Šia olimpiada siekia-ma: atskleisti mokinių supratimą apie gamtoje vykstančių reiškinių tar-pusavio sąveiką, požiūrį į naujoves,

technologijas ir jų sąsajas su gamtoje vykstančiais pokyčiais, galimomis grėsmėmis aplinkai, visuomenės ir žmogaus gyvenimo kokybei, pastebė-ti ir ugdyti gabius gamtos mokslams mokinius, gauti grįžtamąją infor-maciją apie 5–8 kl. mokinių gamtos mokslų pasiekimus, jų pasirengimą toliau mokytis ir atlikti praktinę vei-klą, pastebėti problemas, tobulintinas sritis ir vadovaujantis gautais rezul-tatais pateikti išvadas apie šių klasių mokinių gamtos mokslų mokymo(si) raišką bendrojo ugdymo mokykloje. Siekiama skatinti gamtos mokslų mo-kytojų iniciatyvumą, bendravimą ir bendradarbiavimą.

Pirmoji Vilniaus miesto 5–6 kl. mokinių gamtos mokslų olimpiada surengta 2004 m. Vilniaus Žemynos pagrindinėje mokykloje (šiuo metu Vilniaus „Žemynos“ progimnazija). Šios olimpiados organizatoriai buvo Vilniaus Švietimo skyriaus speci-alistai, biologijos mokytoja Birutė Noreikienė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU, dabar – Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) dėstytojas Kęstutis Grinkevičius ir Žemynos pagrindinės mokyklos administracija. Joje gamtos mokslų olimpiados buvo organizuojamos tre-jus metus iš eilės. 2007–2009 m. šios olimpiados neįvyko.

Prieš daugiau nei 5 m. grupelė VPU Gamtos mokslų fakulteto (šiuo metu – Gamtos, matematikos ir tech-nologijų fakultetas (GMTF) bendruo-menė kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos valdybos na-riais nutarė atgaivinti 2004–2006 m. vykusias Vilniaus miesto 5–6 kl. mo-kinių gamtos mokslų olimpiadas.

LEU 5–6 kl. skirta olimpiada įvy-ko 2010 m. Bėgant laikui šios olimpi-

ados populiarumas didėjo, kasmet ji pritraukė vis daugiau gamtos moks-lais besidominčių mokinių. 2012 m. į šią olimpiadą įsijungė ir Vilniaus miesto 7–8 kl. mokiniai.

Olimpiada organizuojama II  eta-pais: I – mokyklinį etapą – rekomen-duojama surengti atskirose mokyklose. Šiemet 5–8 kl. mokiniai savo gamtos mokslų žinias ir gebėjimus pasitikrinti galėjo balandžio 29 d. Šią dieną LEU vyko II šios olimpiados etapas. Jį LEU GMTF organizavo kartu su Lietuvos biologijos mokytojų asociacija. Leidi-niais olimpiadą parėmė UAB „Šviesa“.

Siekiant pažymėti X – jubilieji-nę – Vilniaus miesto 5–8 kl. mokinių gamtos mokslų olimpiadą, buvo su-kurtas logotipas. Iki šiol ši olimpiada jo neturėjo. Nuo dabar šis ženklas bus gamtos mokslų olimpiados vizualinio įvaizdžio ir identiteto dalis. Šiai olim-piadai sukurti logotipą sugalvojo LEU lekt. Kęstutis Grinkevičius ir Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos biologi-jos mokytoja metodininkė Ingrida Čiučkytė. Grafinį logotipo dizainą sukūrė Petro Vileišio progimnazijos fizikos ir informacinių technologijų mokytojas Andrius Alkauskas.

Ši olimpiada padeda atrasti ga-biausius mokinius, skatina labiau domėtis gamtos mokslu. Olimpiados užduotys orientuotos į gabius vaikus. Didžioji užduočių dalis – struktū-ruotos, skirtos įvairiapusiškai patik-rinti mokinių gebėjimus turimas žinias pritaikyti gyvenimiškoms situ-acijoms, gauti grįžtamąją informaciją apie jų gebėjimą suvokti vykstančių reiškinių ryšį gamtoje, loginio mąs-tymo įgūdžius, gamtamokslinę pa-saulėžiūrą. Užduotys parengtos taip, kad motyvuotų mokinius, žadintų jų smalsumą.

Olimpiados užduotis geriausiai išsprendusiems mokiniams ir juos rengusiems mokytojams buvo įteik-ti diplomai, padėkos raštai ir prisi-minimo dovanėlės – UAB „Šviesos“ leidykloje išleistos knygos ir Lietu-vos biologijos mokytojų asociacijos prizai. Apdovanojimo renginį vedė olimpiados pirmininkas doc. dr. Da-lius Dapkus. Jame taip pat dalyvavo II olimpiados etapo organizatoriai, Lietuvos biologijos mokytojų asocia-cijos pirmininkas Romas Darafėjus, GMTF prodekanė doc. dr. Romualda Lazauskaitė, Biologijos ir chemijos katedros nariai, vedėjas prof. dr. Re-migijus Noreika ir olimpiados prizi-ninkų pagerbimo šventę surengti pa-dėję biologijos pirmo kurso studentai.

2016 m. olimpiadoje I vietas 5–6  kl. mokinių grupėje laimėjo Vil-niaus Emilijos Pliaterytės progimnazi-jos 5 kl. mokinė Augustė Motiejūnaitė

(mokytoja Marytė Sakalinskienė), Vil-niaus Sofijos Kovalevskajos progimna-zijos 5 kl. mokinys Martynas Vilimas (mokytoja Karina Gavrilova) ir Vil-niaus Baltupių progimnazijos moky-klos 6 kl. mokinys Domas Davidavi-čius (mokytoja Edita Koverovienė).

I vietas 7–8 kl. mokinių grupėje užėmė Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos 7 kl. mokinė Austėja Kaupaitė (mokytoja Aušra Kaupienė), Vilniaus Žemynos pro-gimnazijos 8 kl. mokinys Paulius Rindzevičius (mokytoja Paulina Pi-lipavičienė) ir Vilniaus Barboros Ra-dvilaitės pagrindinės mokyklos 8  kl. mokinys Justas Dijokas (mokytoja Giedrė Paliukėnienė).

Pasibaigus prizininkų sveikini-mams ir apdovanojimams, renginio dalyviai buvo vaišinami arbata, kava, sultimis, galėjo apsilankyti LEU oranžerijoje.

> Gamtos mokslų olimpiados akimirka

8–12 KLASIŲ MOKINIŲ TECHNOLOGIJŲ OLIMPIADOS II ETAPASJūratė Česnavičienė, Miglė Pilvelytė

> Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai technologijų olimpiados II etape

Kaip ir kasmet, artėjant pavasa-riui, Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) Technologijų ir technologinio ug-dymo katedra svetingai sutiko Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų 8–12 klasių mokinius, da-lyvaujančius technologijų olimpia-dos II etape. LEU GMTF koridorius buvo pripildytas dalyvių, skubančių eksponuoti savo projektinius-kūry-binius namų darbus, atliepiančius šių metų olimpiados temą „Ką sudė-čiau krašto knygon“. Šiuo renginiu buvo siekiama sudaryti galimybę mokiniams atskleisti savo technolo-gines ir bendrąsias kompetencijas,

savitą požiūrį į tautinį paveldą, mo-dernumą, kūrybiškumą.

Antrasis olimpiados etapas orga-nizuotas pagal atskiras technologinio ugdymo programas. Kaip įprasta, 8–10 klasių mokiniai varžėsi tekstilės ir konstrukcinių medžiagų kryptyse, o 11–12 klasių mokiniai – tekstilės ir aprangos, taikomojo meno, amatų ir dizaino. Individuali kiekvieno olim-piados dalyvio praktinė-kūrybinė veikla truko apie tris valandas. Per šį laiką iš pateiktų medžiagų jaunieji kūrėjai turėjo pagaminti knygos ap-lankalą. Šių metų technologijų olim-piada buvo išskirtinė, nes 8–10 klasių mokiniai turėjo galimybę pasirinkti mitybos kryptį ir gamindami šaltą

užkandį išbandyti savo kulinarinius gebėjimus.

Mokinių projektinius-kūrybinius darbus vertino komisija, kuri buvo gausi narių. Komisiją sudarė atstovai iš LEU GMTF Technologijų ir tech-nologinio ugdymo katedros, Vilniaus dailės akademijos, Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto, Vilniaus jėzuitų ir Užupio gimnazijų, „Ateities“ mokyklos. Ypatingo dėmesio sulaukė mitybos kryptį pasirinkę mokiniai. Jų pagamintus šaltus užkandžius degusta-vusios ir vertinusios komisijos vienas iš narių buvo UAB „Virtuvės mitų griovė-jai“ įkūrėjas, kulinaras, kulinarinių lai-dų ir knygų autorius Alfas Ivanauskas.

Susumavusi vertinimo rezulta-tus, komisija išrinko I vietos laimėto-jus, kurie balandžio 8–9 d. atstovavo Vilniaus bendrojo ugdymo mokyk-lų 8–12 klasių mokiniams Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje. Nugalėtojais mitybos kryptyje tapo Vilniaus Fabijoniškių mokyklos mo-kinys Kipras Procepovas (technologijų mokytoja metodininkė Snaigė Kontri-mienė), tekstilės kryptyje – Vilniaus privačios gimnazijos mokinė Marta Zareckaja (mokytoja metodininkė Snaigė Kontrimienė) ir Vilniaus Žir-mūnų gimnazijos mokinys Džiugas Rumbutis (mokytoja Vaida Gailiūnie-nė), konstrukcinių medžiagų kryptyje – Vilniaus Žirmūnų gimnazijos mo-kinys Algirdas Griška (mokytoja Vai-da Gailiūnienė) ir Vilniaus Maironio progimnazijos mokinys Dominykas Juknevičius (mokytoja metodininkė Inga Leskauskienė), tekstilės ir apran-gos kryptyje – Vilniaus šv. Kristoforo

gimnazijos mokinė Juneta Šivickaitė (mokytoja ekspertė Dalia Čiupailie-nė), taikomojo meno, amatų ir dizai-no kryptyje  – Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos mokinė Greta Giedrytė (mokytoja ekspertė Dalia Čiupailienė).

Linkime kūrybinės sėkmės I vie-tų laimėtojams!

> Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų 8–12 klasių mokinių technologijų olimpiados dirbiniai

Š IESA2016 balandis–gegužė-birželisStudijos 3

> Chuchujus, Argentina > Buenos Airės, Argentina

PASKAITOS KITAIP: LEU SEF STUDENTAI LANKĖSI „LIETUVOS SPAUDOS FOTOGRAFŲ APDOVANOJIMUOSE 2016“

Agnė Grigalavičienė

TARPTAUTINĖJE MOKSLINĖJE KONFERENCIJOJE LEU STUDENTŲ PRANEŠIMAI – VIENI GERIAUSIŲ

LEU SURENGTAS KASMETINIS KONCERTAS-SUSITIKIMAS „ŠVIESADIENIS“

Indrė Žymančiūtė

> LEU SEF studentai su dėstytoju Vaidotu Grigu „Lietuvos spaudos fotografų apdovanojimuose 2016“

> LEU studentai magistrantai: Vilius Šadauskas ir Rasa Žiburytė, kurie puikiai pasirodė ŠU vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje

> LEU dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ su orkestro vadovu Algirdu Jedemsky atlieka lietuvių liaudies dainą „Kai aš grėbiau lankoj šieną“

Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) socialinės edukacijos fakulteto (SEF) socialinės peda-gogikos, viešosios komunikacijos specialybės trečio kurso studentai tikrai negali skųstis, kad jų įvaiz-džio kūrimo paskaitos neįdomios. LEU dėstytojas, žinomas fotome-nininkas Vaidotas Grigas pas-kaitas studentams pavertė tikra švente. Gegužės 13 dieną, laikantis tradicijos šios dienos vakarą pra-dėti Lietuvos himnu, Vilniaus ro-tušėje jau penkioliktą kartą buvo apdovanoti nacionalinio fotografi-jų konkurso „Lietuvos spaudos fo-tografija 2016“ nugalėtojai. Per renginį fotografams buvo įteikta dvylika „Auksinio kadro“ apdova-nojimų, o visą šią iškilmingą cere-moniją galėjo stebėti ir studentai.

Šiais metais konkursui buvo pa-teikta daugiau nei 4 tūkst. fotografi-jų,  o kompetentinga komisija išrin-

ko nugalėtojus iš 170 finalininkų, kurie pateikė fotografijas šiomis te-momis: „Naujienos“, „Gyvenimas“, „Portretas“, „Europos metai“, „Kul-tūra“, „Diplomatija“, „Pramogos“, „Kariuomenė“, „Sportas“, „Gamta ir jos apsauga“, „Spindesys“ ir „Re-portažas“. Tačiau laimė lipti ant scenos ir atsiimti garbingą apdova-nojimą atiteko tik išrinktiesiems. Temos „Naujienos“ nugalėtoju tapo Domantas Umbrasas, „Europos me-tai“  – Vidmantas Balkūnas, „Kul-tūra“ – Andrius Aleksandravičius, „Diplomatija“ – Justinas Stacevičius, „Spindesys“  – Kęstutis Žilionis. Geriausių temų autoriais išrinkti: Artūras Morozovas („Pramogos“), Vladas Ščiavinskas („Gamta ir jos apsauga“), Elijus Kniežauskas („Sportas“). Net du fotografai buvo nominuoti ir laimėjo dviejose ka-tegorijose: Ieva Budzeikaitė – „Ka-riuomenė“, „Reportažas“, o Ramū-

nas Danisevičius  – „Gyvenimas“ ir „Portretas“. Fotografė Olga Posaš-kova buvo apdovanota specialiu ko-legų prizu.

Šiuose spaudos fotografijų apdo-vanojimuose lankęsi SEF viešosios komunikacijos specialybės studen-tai, lydimi dėst. V. Grigo, džiaugėsi galimybe dalyvauti tokiame rengi-nyje ir pabendrauti su pripažintais fotomeninkais. Studentai ne tik stebėjo šį įspūdingą renginį, bet ir tobulino savo įgūdžius: fotografavo ir filmavo renginį, bendravo su žy-miais žmonėmis, pastebėjo šventės dalyvių įvaizdžio subtilybes, rinko medžiagą įvaizdžio kūrimo atsi-skaitomajam darbui. Prisiragavę užkandžių visi studentai pripaži-no, kad iš šio renginio išėjo kupini naujų įspūdžių, teigiamų emocijų, įgiję naudingos patirties, kuri bus naudinga ne tik per studijas, bet ir tolimesniame gyvenime. 

Balandžio 23 d. Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) centrinių rūmų salėje įvyko kasmetinis kon-

certas-susitikimas – „Šviesadienis“, kurį surengė LEU dainų ir šokių an-samblis „Šviesa“.

„Šviesadienis“ – tai koncertas, kurio metu atliekami nauji ir laiko patikrinti kūriniai. Koncertas ypatin-gas tuo, kad jaunoji karta gali susitikti su vyresniais ansamblio dalyviais, o po koncerto turi galimybę su jais pa-bendrauti, apsikeisti patirtimi.

Šiais metais vykęs koncertas ypa-tingas ir tuo, kad buvo atliktas visiš-kai naujas, būtent ansambliui sukur-tas muzikinis-choreografinis kūrinys „Ant kalnelio, ant aukštojo“ (išplėtota lietuvių liaudies muzika – Kęstučio Lipeikos, choreografija – Laimutės Kisielienės). Debiutinis kūrinys sce-noje sujungė visas tris ansamblio gru-pes – orkestrą, chorą ir šokėjus.

Studentai kvietė pasisemti stu-dentiško polėkio ir kartu džiaugtis gražiu pavasariu.

Balandžio 14 d. Šiaulių universitete vyko jaunųjų tyrėjų tarptautinė moksli-nė konferencija „Socialinių ir humani-tarinių mokslų aktualijos“, skirta Šiau-lių 780-osioms metinėms paminėti.

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos edukologijos universiteto studentai ma-gistrantai Rasa Žiburytė („Pasidalytoji lyderystė ir įgalinanti vadyba Lietuvos

bendrojo ugdymo mokyklose“) ir Vilius Šadauskas („Savižudybių bandymų bylos Telšių Romos Katalikų Dvasinės Konsis-torijos teismuose, kaip XIX–XX a. pr. vy-riškumo sampratos pažinimo šaltinis“).

 Studentų pranešimai buvo pripa-žinti kaip vieni geriausių.

„Šviesos“ informacija

PRAKTIKA ARGENTINOJEErnesta Baužaitė

Šiais metais Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos specialybės IV kur-so studentė Ernesta Baužaitė atliko pe-dagoginę praktiką Argentinoje pagal Švietimo mainų paramos fondo pro-gramą, todėl dalijasi savo įspūdžiais.

Gyvenime visada svarbūs lūkes-čiai, todėl reikėtų juos prisiminti. Prieš nusileisdama ant „šventos žemės“ te-norėjau nenuvilti ir pažinti. Kai tvirtai ant jos stovėjau, lūkesčiai mano galvoje dėliojosi tarsi dėlionė. Susidėliojo. Išsi-barstę lūkesčiai tarsi ispaniški žodžiai „sugulė“ į mintį: „nunca olvides quién sos y siempre recordá quién querés ser“ („Niekada nepamiršk, kas esi, ir visada žinok, kas nori būti“). Nepamiršau, kas

esu, žinojau, kas noriu būti – mokytoja, draugė, keliautoja. Ir tik nusileidusi ant savosios žemės pajaučiau – įgyvendinta.

Per pedagoginę praktiką Argen-tinoje mokiau lietuvių kalbos. Puikiai pamenu, kai su 2 mokiniais teko ženg-ti pirmuosius žingsnius nuo abecėlės link „produktyviausių“ veiksmažo-džių, tokių kaip: gyventi, kalbėti, būti. Mokėmės anglų ir ispanų kalbomis. Turėjau ir pažengusių mokinių, kurie jau ne tik kalbėjo, skaitė, rašė, bet ir buvo pamilę kalbą. Ypač norėjosi pa-žangos iš tų, kurie kalbėjo lietuviškai, todėl drausmė ir atsakingas pasiruoši-mas per pamokas buvo būtinas.

Pamokos būdavo nenuspėjamos. Mokėsi mokiniai, mokiausi ir aš. Pa-

mokos vykdavo įvairiausiose vietose, mokinių skaičius taip pat svyruoda-vo, o pats mokymosi procesas buvo gana ilgas ir sudėtingas, tačiau argen-tinietiškas humoras puikiai derėjo su lietuviškuoju, tad atmintyje išliko daug smagių akimirkų.

„Šventojoje žemėje“ norėjau būti lietuvių bendruomenės (o ypač dvie-jų „Mindaugo“ ir „Nemuno“ draugijų narių) drauge. Sutikau be galo nuošir-džių, pozityvių, išmintingų žmonių. Norėjosi būti tos lietuvių bendruo-menės dalimi, dirbti kartu – džiaugtis pasiekimais ir puoselėti tautiškumą. Žinoma, draugo pareiga ne tik žaisti su saulės spinduliais, bet ir rinkti aša-rų lašus, todėl sunkiomis valandomis buvau šalia, nes norėjau įrodyti ištiki-mybę, atsidavimą, draugystės svarbą.

Per praktiką Argentinoje sėk-mingai praėjo Vasario 16-osios, Kovo 11-osios švenčių minėjimai, prasidė-jusios tautinių šokių kolektyvų repe-ticijos, Šv. Velykų šventė, jos tradicijų įgyvendinimas. Sėkmingai vyko lie-tuvių kalbos pamokos, „Mindaugo“ draugijos gimtadienio šventė.

Argentinos dvasia – išskirtinė, kultūra – unikali, visuomenė – įvai-

riaspalvė. Pirmąją savaitę supratau, kad stengsiuosi suprasti, pabandyti, išmokti. Išgyvenimus perteikti žo-džiais sunku, tačiau įmanoma. Kar-tais pabudusi anksti nuo nepakeliamo karščio, į rankas čiupdavau „matę“ ir kelias „empanadas“ arba tradicines bandeles, pavyzdžiui, „medialunas“. Išsiilgusi saulės oda tiesiog reikalau-davo apsivilkti suknelę ir skubėti į ispanų kalbos pamoką. Vėliau iš mo-kinės virsdavau mokytoja. O vakarais ar laisvomis dienomis malšindavau pažinimo troškulį, išgerdama po gurkšnį „šventosios žemės“ gėrybių. Siela gyveno „tango“, „salsos“, „ba-chatos“ ritmais, grožėjosi įspūdinga gamta, žavėjosi „siestos“ (pietų mie-

go) galia, argentiniečių kompanija, mėgavosi emocinga, bet itin harmo-ningai skambančia ispanų kalba (Rio de La Plata tarme).

Vykstantiems į Argentiną palin-kėčiau nebijoti. Jūsų laukia nuostabūs žmonės, viena turtingiausių kultūrų, nuostabius gamtos vaizdus turinti, skaniausiais valgiais vaišinanti šalis – Argentina („šventoji žemė“). Linkiu būtinai būtinai aplankyti lietuvių bendruomenes, įsitikinsite – argenti-niečiai ne tik nori, bet ir gali kalbėti lietuviškai. Argentiną vadinu „šven-tąja žeme“, nes „Las experiencias son cosas sagradas y allá tuve un montón“ („Patirtis ir išgyvenimai man šventi dalykai, o jų ten gimė daug“).

Kampas saviems4 Š IESA2016 balandis–gegužė-birželis

Mielas skaitytojau,kadangi vasara jau atkeliavo į mūsų šalį, turbūt susiduri su

problema, kaip susikaupti, atlikti visus darbus, kurie studentus „užgriūva“ būtent pavasariais. Egzaminai, kursiniai darbai, ba-kalauro darbai – visi jie atima daug pavasario laiko, tačiau Tu susikaupk ir nesijaudink. Darydamas šiuos darbus, mokydamasis Tu nuolat tobulėji, turtini savo dvasią. Rusų rašytojas Nikolajus Rubakinas yra rašęs, kad „išsilavinęs žmogus mato įvairias reiški-nio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri į kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas“.

Linkime nebūti tuo tamsuoliu, kuris pagal vieną reiškinio sa-vybę sprendžia apie visas kitas. Tobulėkime, negailėkime tam jėgų ir laiko. Ir visai nesvarbu, kada tobulėjame – pavasarį ar žiemą. Tai mūsų kelias, kurį įveikę labai labai savimi džiaugsimės ir di-džiuosimės.

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

PRETENDENTŲ VAKARAS – NAUJA STUDENTŲ TRADICIJA

> Studentai, besidalijantys gera nuotaika su žiūrovais, „Pretendentų vakaro“ metu

Balandžio 21 d. Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) studentų atstovybė (SA) sukvietė visą akade-minę bendruomenę į centrinių rūmų aktų salę, kurioje įvyko ypatingas vakaras. Šiame renginyje apdovano-ti geriausi fakultetų dėstytojai. Be to, buvo įteiktos padėkos I kurso stu-dentų kuratoriams, studentai paro-dė savo talentus ir padovanojo daug gerų emocijų žiūrovams.

„Šis renginys – nauja studentų tradicija“, – sveikinimo žodį tarė LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis, kuris džiaugėsi tokia studentų inici-atyva. LEU SA prezidentė Karolina Bakanauskaitė teigė, kad „universi-tetas gali turėti gražiausius pastatus, bibliotekas, gausias knygų, moder-niausias laboratorijas ir auditorijas, tačiau visa tai gali netekti prasmės, jeigu studentas negalės didžiuotis su-tiktais dėstytojais.“ K. Bakanauskaitė padėkojo „geriausiems dėstytojams, kurie įkvepia, motyvuoja, priverčia

pamilti studijas ir mokslą, ugdo as-menybes.“

Dėstytojų rinkimai vyko jau antrą kartą. Studentai patys siūlė nominantus, o daugiausia studen-tų balsų sulaukę kandidatai išrinkti nugalėtojais. Dėstytojai džiaugėsi gavę apdovanojimus, atskleidė savo sėkmės formules ir neslėpė, jog tai vienas didžiausių darbo įvertinimų, nes jį suteikia patys studentai. Šiais metais apdovanoti ir geriausiais dėstytojais išrinkti: LEU Filologijos fakulteto lekt. Jurgita Trapnauskie-nė, LEU Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) – asist. Audrius Ivanauskas, LEU Socialinės edukacijos fakulte-to – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė, LEU Lituanistikos fakulteto – doc. dr. Lina Murinienė, LEU Istorijos fa-kulteto – prof. dr. Juozas Skirius. LEU Sporto ir sveikatos fakultetas išsirin-ko net du geriausius dėstytojus – doc. dr. Vincentą Blauzdį ir doc. dr. Leoną Meidų. LEU Gamtos, matematikos ir

technologijų fakulteto geriausiu dės-tytoju antrus metus iš eilės tapo doc. dr. Arūnas Diškus.

Be to, nebuvo pamiršti ir LEU SA kuratoriai. Jiems buvo įteiktos padėkos už pagalbą ir energiją, nes jie bandė sėkmingai įtraukti I kurso stu-dentus į LEU akademinės bendruo-menės gyvenimą. Kuratoriai dėkojo organizatoriams už galimybę prisi-dėti, perduoti savo žinias ir atsakyti į visus I kurso studentų klausimus. LEU UMF SA priklausanti Greta Mi-kėnaitė padėkojo I kurso studentėms už aktyvumą, energiją, smalsumą ir bendravimą.

Studentų pasirodymai paliko neišdildomą įspūdį LEU akademinei bendruomenei. Džiaugiamės, kad renginyje pasirodė ir Erasmus+ mai-nų programos studentai. Tikimasi, kad tokia iniciatyva taps šaunia LEU SA tradicija.

LEU SA RSV komiteto informacija

LEU SA ŽINIOS – „#43SEKUNDĖS“

NEBŪK DROVUS

IR KLAUSK STUDENTOArtėjant mokslų metų pabaigai,

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenė laukia naujų studentų ir rūpinasi jų įsiliejimu. Abiturientai visada turi daug klau-simų, o studentai žino visus atsaky-mus. Todėl LEU studentų atstovybė (SA) pristato jums studentus-kon-sultantus.

„Klausk studento“ – tai puiki ga-limybė sužinoti viską apie studijas. Kas daugiau gali žinoti apie mokslus, kultūrinę ir akademinę veiklą, gyve-nimą bendrabutyje, jei ne studentas? 14  skirtingų specialybių atstovų lau-kia jūsų klausimų ir yra pasiruošę į juos atsakyti, nes jie geriausiai žino viską apie paskaitas ir jų tvarkaraš-čius, kur rasti reikiamą informaciją, kaip nepasiklysti jos ieškant, kaip bendrauti su dėstytojais, kita aka-demine bendruomene, kur galima įgyvendinti savo idėjas. Jie gali papa-sakoti apie įvairias LEU veikiančias bendruomenes.

Taigi LEU akademinė bendruo-menė kviečia konsultuotis patogiu moksleiviams – internetiniu būdu. Rašyk tam studentui, kurio studijuo-jamas dalykas tave domina, sužinok atsakymus į visus kylančius klausi-mus ir susirask puikių draugų dar prieš studijas!

Studentų-konsultantų kontaktus gali rasti: www.leu.lt

LEU SA RSV komiteto informacija

MOKOMĖS KITAIP: III KURSO PSICHOLOGIJOS STUDENTŲ SEMINARAI

Kiekvieną pirmadienį Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų atstovybė (SA) socialinių tinklų svetainėje „facebook“ skel-bia aktualiausias praėjusios savaitės naujienas.

Šiuo metu LEU bendruomenė labai skuba. Ne tik studentams reikia, kad būtų pateikta trumpa ir aiški informa-cija. Ilgai negalvoję, nusprendėme, kad vaizdo įrašas yra tas „kabliukas“, kuris

visiems įdomus ir patrauklus akiai. To-dėl nuo šiol jūs galite žiūrėti informa-cines LEU SA žinias – „#43sekundės“. Kiekvienas vaizdo įrašas trunka tik 43 sekundes, per kurias kiekvieną pirma-dienį apžvelgiame praėjusios savaitės ak-tualiausias naujienas! Žinios viešinamos LEU SA „facebook“ paskyroje. Tikimės, kad žiniomis susidomės ne tik LEU ben-druomenė, bet ir kitos savivaldos.

LEU SA RSV komiteto informacija

> LEU UMF III kurso studentai, dalyvaujantys psichologinio konsultavimo individualiai ir grupėje seminare

Lietuvos edukologijos univer-siteto Ugdymo mokslų fakulteto psichologijos specialybės III kurso studentai, mokydamiesi psicholo-ginio konsultavimo individualiai ir grupėje dalyko (dėst. doc. dr. Daiva Karkockienė), ne tik klausosi pas-kaitų, diskutuoja seminaruose, bet ir turi galimybę laisvai pasirinkti juos labiausiai dominančią temą.

Pasirinktą temą studentai gali pristatyti ne tik teoriškai, bet įtrauk-dami ir sudomindami grupę įvairiais „ledlaužio“ (dar vadinamais „psicho-gimnastikos“ ar „apšilimo“) prati-

mais, atlikdami praktines užduotis, susijusias su dalyko tema. Tokį semi-narą puikiai surengė ir vedė studen-tės: Darija Rinkevič, Viktorija Mac-kevič, Eglė Žilinskaitė.

Seminaro pabaigoje, jį refl ektuo-jant, kai studentai dalijosi įspūdžiais apie kolegių seminaro privalumus, ir apie tai, ką būtų galima keisti, dau-guma atsiliepė puikiai ir džiaugėsi, kad buvo „išjudinti“ visi, kad galėjo geriau pažinti grupės narius, atlikda-mi užduotis grupėse, ir net nepajuto, kaip greitai prabėgo seminaro laikas.

„Šviesos“ informacija

LITUANISTAI IR VĖL SUKVIETĖ LIETUVOS GIMNAZISTUS

Audrius Gabnys, Vida Butienė

Kasmet gegužės mėnesį Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Li-tuanistikos fakultete (LF) vyksta Lie-tuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros su partneriais – Vilniaus Si-mono Daukanto gimnazija ir ,,Sau-lės“ privačia gimnazija – organizuo-jama nacionalinė mokinių tiriamųjų ir kūrybinių darbų konferencija ,,AŠ ir KALBA“.

Konferencija „AŠ ir KALBA“ įvy-ko jau penktąjį kartą. Šiemet ją pra-dėjo Vilniaus Simono Daukanto gim-nazijos muzikinis „trio“ jaunatviškai moderniais kūriniais. „Svinguojantis“ ritmas, akių spindesys, kūno plastikos ir dainų tekstų dermė sukūrė jaukų emocinį foną kalbos šventei. LEU LF dekanė Žydronė Kolevinskienė sveiki-no iš visos Lietuvos suvažiavusius mo-kinius ir mokytojus, susirinkusius pa-sidalyti savo kalbiniais ir kultūriniais atradimais, kurių spektras šiemet ypač platus. Lietuvių kalbos komisijos pir-mininkė Daiva Vaišnienė lietuvių kal-bą pavadino pasaulio, kuriame moki-nys gyvena per visas pamokas, dalimi, ir palinkėjo, kad ji būtų sava. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto direktoriaus pavaduotoja, džiaugė-si, kad kasmet daugėja pranešimų, ir teigė, jog lietuvių kalbos turime daug kaip oro, bet, kaip ir jo, dažnai kaip savaiminio dalyko net nebepastebi-me, tad tokios konferencijos leidžia stabtelti ir pasigilinti. LEU LF Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros vedėja Lina Murinienė smagiai prista-tė visą pulką dėstytojų, pasirengusių ne tik atidžiai klausytis, bet ir kartu su auditorija diskutuoti jai svarbiais klausimais.

Jaunų žmonių konferenciją, kaip ir dera, moderavo taip pat jauni vedė-jai – LEU LF studentai ir mokyklų par-tnerių gimnazistai. Pranešėjai  – juos palaikančių mokytojų atlydėti gimna-zistai ne tik iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir šiuo metu sostinėje gyvenantys ir lietuvių kalbos besimo-kantys atvykėliai iš įvairiausių pasau-lio šalių – aiškinosi lietuvių kalbos svarbą kitataučiams, gyvenantiems Lietuvoje, pristatė radijo laidų pro-jektus, gimnazijų kalbinius renginius, kalbos ir vaizdo sąsajas, savos giminės ryšius su knygnešiais, knygos atsira-dimo istorijas, stilistines šiuolaikinių kūrinių analizes, pasakojo apie kalbinį

jaunimo įvaizdį ir jo reikšmę, naujažo-džių atsiradimą, moteriškų ir vyriškų vardų ir pravardžių paplitimą, popu-liarių dainų tekstų stilių, paminklų epitafi jas, bandė „prisijaukinti“ Kris-tijoną Donelaitį. Beveik trisdešimt pranešėjų parengė apie dvidešimt pra-nešimų, atsakė į dešimtis klausimų, išnagrinėjo tuzinus problemų, išsakė kelias dešimtis idėjų.

Auditorija įvairiais klausimais ir replikomis rodė smalsumą, susidomė-jimą, nustebimą, įsitraukė į diskusijas. Konferencijos organizatorė Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė Jurgita Girčienė džiaugėsi asmeniniu mokinių santykiu su kal-biniais gyvenimo įvykiais, kalbiniu žaidimu ir žaismingumu, netikėtais pranešimų – fi lmų, interaktyvių laidų, vaizdų ir kt. – pristatymais, kai galima ne tik klausytis, bet ir tyloje įsiklausy-ti. Valstybinės lietuvių kalbos komisi-jos (VLKK) pirmininkė D. Vaišnienė ragino jaunus žmones ir ateityje ku-riant produkciją prisiminti lietuviškus žodžius. LEU LF dekanė Ž. Kolevins-kienė žavėjosi gimnazistų atkaklumu įveikiant ,,tikrai kietus riešutėlius“, ieš-kant įžvalgų skirtingų kartų kalboje, kuri suvienija, atveria laiko įvairovę.

Konferencijos dalyvius, kaip ir kasmet, nuolat dosniai apdovano-jo LEU, Lietuvių kalbos institutas, VLKK, žurnalas ,,Gimtasis žodis“ ir interneto dienraštis ,,Bernardinai.lt“ – knygomis, elektroniniais leidiniais, o svarbiausia – galimybe drąsiai ir atvi-rai dalytis savo idėjomis ir jausmais itin tolerantiškoje, šiltoje erdvėje.

Jau tapęs tradiciniu renginys iš ti-krųjų tėra tik gyvenimo pradžia žmo-nių, kurie prisidės prie XXI a. pasaulio kūrimo. Tokius žmones nesunkiai at-pažinsime: išskirtinius, tolerantiškus, gebančius klausti ir suprasti, vertinti ir neneigti kito, kitokio žmogaus, orius, laisvus ir pasitikinčius savimi, kurie apie save kalba autentiškai, o ne taip, kaip reikia, kaip nori kiti. Juk visa tai ir suteikia kalba – mąstymą, saugu-mą, laisvę, kūrybą, fantaziją, galimybę komunikuoti ir būti išgirstam. Svar-biausia, kad žmogus įsitvirtina šiame pasaulyje. Svarbiausia, kad nejunta tuštumos jausmo, sužino, kas jis, kokia jo būtis. O būtis yra savo namuose  – kalboje. Ir visas pasaulis yra kalboje. Ir jūs. Ir mes. Ir jis. Ir aš. Aš ir Kalba.

> Akimirka iš VI LEU LF studentų ir moksleivių konferencijos

Studentų mokslo gatvė 5Š IESA2016 balandis–gegužė-birželis

ĮVYKO ŠEŠTOJI NACIONALINĖ MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ KONFERENCIJA, SKIRTA JURGIO ŠLAPELIO 140-OSIOMS GIMIMO

METINĖMS PAMINĖTIRaminta Žilionytė

Balandžio 22 d. Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) Lituanistikos fakultete (LF) įvyko VI nacionalinė moksleivių ir LEU LF studentų konfe-rencija, į kurią atvyko jaunųjų tyrėjų iš visos Lietuvos. Konferencija buvo skirta Jurgio Šlapelio 140-osioms gi-mimo metinėms paminėti.

Konferencijos pranešėjus ir klau-sytojus sveikino Lietuvos Respubli-kos Seimo (LRS) Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirminin-kas Raimundas Paliukas, LRS ŠMKK biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, LEU LF dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė ir Studentų mokslo (meno) draugijos pirmininkė Brigita Meškonytė.

Konferencijos metu per šešias sekcijas buvo perskaityti 43 prane-šimai įvairiomis literatūros, kalbos, istorijos ir kultūros temomis. Ge-riausiais pranešimais lietuvių kalbos srityje buvo išrinkti Dovilės Aksti-naitės (LEU KM 2 k.) „Pietų aukštai-čių 7–12 klasių moksleivių požiūris į savo tarmę, tarmiškai kalbančiuo-sius“ ir Indrės Česnauskaitės (LEU

4 k.) „Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: kalbos tvar-kytojų nuostatos“.

Lietuvių literatūros srityje ge-riausiais pranešimais buvo išrinkti keturi: Katrinos Goštautaitės (LEU 4 k.) „Nostalgijos formos Czeslowo Miloszo poezijoje“, Santanos Mar-kūnaitės (LEU 4 k.) „Modernusis lietuvių inteligentijos herojus“, Bri-gitos Meškonytės (LEU LM 1  k.) „Vidinės ir išorinės erdvės raiška Valdo Papievio romane „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ ir Ramin-tos Tauraitės (LEU LM 2 k.) „In-tertekstualumas Kęstučio Navako kūryboje“.

Pačiais įdomiausiais moksleivių pranešimais šiais metais buvo išrink-ti Tatjanos Merkel (Mažeikių Ga-bijos gimnazija) „Mito iliustracija“, Irmos Gailiušaitės (Vilniaus Simo-no Daukanto gimnazija) „Žvilgsnis į poeziją: ar tradicinį turinį galima perteikti tik klasikine forma?“, Eglės Subačiūtės (Vilniaus Salomėjos Nė-ries gimnazija) „Du pasėliai: prie kelio ir geroje dirvoje, arba (ne)susi-

kalbėjimo tema Andriaus Jakučiūno ir Danutės Kalinauskaitės novelėse“.

Taigi LF nuoširdžiai dėkoja vi-siems konferencijos pranešėjams, jų

vadovams ir klausytojams.

AR KŪRYBA ATSPINDI ŽMOGAUS ETNOSĄ?Viktorija Valinčiūtė

> LEU Lituanistikos fakulteto lietuvių filologijos I kurso bakalaurantė Viktorija Valinčiūtė

Skatinant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentų moks-linių darbų viešinimą, laikraščio „Šviesa“ balandžio–gegužės-bir-želio numerio rubrikoje „Studentų mokslo gatvė“ pristatomas LEU Li-tuanistikos fakulteto lietuvių filo-logijos I kurso bakalaurantės Vik-torijos Valinčiūtės straipsnis. Už mokslinį darbą „Ar kūryba atspindi žmogaus etnosą?“ jai buvo suteikta paskatinamoji premija. Darbo va-dovė – prof. dr. Sigutė Radzevičienė.

Kiekvieno Lietuvos miestelio kil-mė apipinta įvairiausiomis legendo-mis ir padavimais. Taip sužadinamas smalsumas, žmonės ima ieškoti infor-macijos apie savo tėviškę, o kai kurie, remdamiesi vaikystės ir jaunystės įspūdžiais, įpina prisiminimus į savo kūrinius. Kadangi pati esu kilusi iš Raseinių krašto, norėčiau pristatyti savo žemiečius – žmones, kilusius iš mano gimtojo miestelio apylinkių.

Istoriko Jono Brigio nuomone: „Gali būti, kad Raseinių miesto užuo-mazgų atsirado jau X–XIII a., kai Že-maitijoje formavosi gyvenviečių spie-čių, XIII a. dokumentuose vadinamų pilių apygardomis. Savo ruožtu tokios nedidelės teritorijos sudarydavo že-mes, kurios vėliau tapo valsčiais.“ Be to, Raseinių žemės pavadinimas isto-riniuose dokumentuose pirmą kartą pasirodė tik 1253 m. Vėliau dėl pateki-mo į Kauno apygardą Raseiniai prara-do savo vaidmenį. Miesto teisės buvo atstatytos tik 1792 m. Tais pačiais me-tais karalius Stanislovas Augustas pa-tvirtino Raseinių miesto herbą – lūšį.

Galima pasidžiaugti, jog Rasei-nių krašte gimė tokie žymūs rašyto-jai kaip Juozas Aputis, Jonas Mačiu-lis (Maironis), Marcelijus Teodoras Martinaitis, Jurgis Savickis, dailinin-kas Bronius Bernotaitis, partizanas Jonas Žemaitis (Vytautas) ir daugelis kitų. Nepaisant to, kad šiame mieste ir jo apylinkėse daug iškilių žmonių, bus pristatyti tik trys: poetai – J. Ma-čiulis, M. T. Martinaitis ir rašytojas J. Aputis. Jie visi kilę iš Žemaitijos, o tiksliau – iš Žemaitijos pietų. Šiuo aspektu jie panašūs, bet kita vertus – visiškai skirtingi. Todėl galima teigti,

jog kūryba atspindi žmogaus etnosą. Derėtų pasvarstyti, kiek vietos ir lai-ko žymių įmanoma atpažinti šių au-torių kūryboje, ir kiek tai yra svarbu. Be to, kokia yra rašytojų kilmė, gali-ma sužinoti iš kūriniuose randamų gramatinių formų, nes dauguma jų yra unikalios ir būdingos tik tam ti-kram Lietuvos regionui.

Poetas J. Mačiulis neabejotinai ir neginčytinai laikomas lietuvių tau-tinės savimonės žadintoju, tačiau jo kūryba išsiskiria ne vien tik istori-nėmis ir patriotinėmis temomis. Po-eto, kaip tikro žemaičio, kūriniuose vaizduojamas itin stiprus žmogaus ir gamtos ryšys. Galima teigti, jog ši tema svarbi ne tik J. Mačiuliui, bet ir kitiems rašytojams, tačiau jo kūrybo-je matomas visiškai kitoks – naujas – žmogaus ir gamtos santykis. J. Ma-čiulis mato ne valstietišką kaimo gamtą, ne atskirų Lietuvos regionų miškus, ežerus, kalnus, girias ar upes, o visos Lietuvos gamtą. Iš to galima spręsti, kad poetas Lietuvą suvokia ne kaip atskirus elementus, o jų visumą. J. Mačiulis atskleidė sąsajas su žeme, kurioje buvo kuriama tautos istorija. Etnologė Gražina Kadžytė teigia, kad „jeigu žemaitį įtikinsi kokio nors rei-kalo teisumu, tai paskui jau ir nebe-išmuši jo iš tos vagos, nes jis jau bus apsisprendęs, o jis nemėgsta šokinėti į vieną arba į kitą pusę.“ Šį žemaičiams būdingą būdo bruožą galima įžvelg-ti ir J. Mačiulio kūryboje. Jis sukūrė lietuvių literatūros klasika tapusį Lietuvos kraštovaizdį. Svarbu tai, jog J. Mačiulis neapsiriboja tik kai-mo gamta, jis žvelgia į visos Lietuvos gamtą – didingą ir reikšmingą visos Lietuvos paveldą. Literatūrologė Vik-torija Daujotytė rašo, kad J. Mačiulio kūryboje „kraštas turi savo istoriją ir savo geografiją. Bet tai nėra tik faktai ar bendros schemos – tai krašto žmo-nių praeitis ir dabartis. Praeitis yra ir žmonių atmintis, praeities gyvybė neturi ribų. Žmonių kalnai ir žmonių ežerai bei upės.“ J. Mačiulis, be abe-jonės, apdainavo ir savo tėviškę (Du-bysos vaizdiniai), prisiminė legendą apie Raseinių Magdę. Poeto lyrikai būdingas užtikrintas užsibrėžtų tiks-

lų siekimas, užsispyrimas, gamtos ir istorijos sugretinimas, norint pabrėž-ti, jog gamta yra neatsiejama bet ku-rio lietuvio dalis.

Kito poeto – M. Martinaičio kū-ryboje taip pat galima įžvelgti deta-lių, atskleidžiančių regiono, kuriame gimė ir užaugo kūrėjas, ypatumus. Žemaičio charakterio modelis ryš-kiausiai matomas eilėraščių rinki-nyje „Kukučio baladės”. Nors sunku įsivaizduoti, kad Kukutis galėtų būti žmogus, tačiau turi žmogui būdingų charakterio savybių. Poetas teigia, jog net ir jam pačiam reikėjo daug laiko, kad suvoktų tikrąją baladžių prasmę. Jos parašytos Ezopo kalba, todėl kar-tais baladės skamba kiek nelogiškai, ironiškai. Tačiau vertėtų prisiminti, jog Ezopo kalba čia buvo vartojama ne kaip meninės raiškos priemonė, o kaip galimybė opiausias ir skaudžiau-sias Lietuvos problemas iškelti į viešu-mą ir skatinti žmones su tuo kovoti. Antra vertus, galima teigti, kad visa poezija yra Ezopo kalba, nes ji išgal-vota, netikra ir neegzistuoja realybėje. Būtent čia atsiskleidžia M. Martinai-čiui, kaip tikram žemaičiui, būdingas užsispyrimas – neturint galimybės viską išsakyti tiesiogiai, tiesą reikia „užkoduoti” eilėraštyje. Ezopinės kal-bos M. Martinaitis nelaiko meninės raiškos priemone, tačiau ji balandėms suteikia lengvą ironijos pojūtį, pašai-

pą, o kartu paslaptingumą ir galimybę tarp eilėraščio eilučių paslėpti savas mintis ir taip jas apsaugoti nuo cenzū-ros. Juk poezija be paslapties, be idėjos niekam nereikalinga. Galima teigti, jog M. Martinaičio eilėraščiuose apie tą patį dalyką kalbama keliais lyg-menimis, tačiau juos suprasti ir atrasti gali ne kiekvienas skaitytojas. Bet vis dėlto M. Martinaitį labiausiai domi-na valstiečio gyvenimas, nes kaimo žmonės, kurie visą gyvenimą užsiėmė žemės ūkiu, anot poeto, yra geriausiai išlaikę senąją kultūrą, tradicijas ir pa-pročius. O iš folkloro ir senojo kaimo atkeliavęs mitologinis personažas, su savimi atsinešęs žemaičio charakterį, neįprastai paini ir sudėtinga, tačiau tokia, kokios reikia – aiški kalba pui-kiai tinka to meto aktualijoms ir reali-joms perteikti.

Rašytojo J. Apučio kūryba labai skiriasi nuo prieš tai aptartų autorių. Pirmiausia todėl, kad ir pats rašyto-jas pasižymi ne žemaičiams būdingu kandumu ar užsispyrimu, o jaus-mingumu, polinkiu į apmąstymus. Tokie paties autoriaus būdo bruožai, be abejonės, atsispindi ir jo kūriniuo-se. J. Apučio novelėse svarbiausias žmogaus vidinis pasaulis, o veikėjų jausmus sustiprina praradimai (laiko, artimųjų ir kt.). Autorius savo jaunys-tės ir vaikystės prisiminimus pasitel-kia kaip kompozicinę priemonę, kuri padeda sujungti du, iš pirmo žvilgs-nio, visiškai skirtingus laikmečius. J. Apučio novelėse didžiausi konflik-tai vyksta veikėjų viduje. Rašytojas prabilo ir apie senąją kaimo žmonių kartą, kuri dvasios turtingumu ir šir-dies gerumu pranoksta jaunąją. Pats J. Aputis yra sakęs: „ir itin abstrak-čiame prozos tekste visada yra atpa-žinimo žymių – laiko, vietos, žmo-nių tipų, jų jausenos ir pasaulėjautos įvardijimo ženklų.“ Tai rodo, jog ir pats kūrėjas pripažįsta, jog ne tik jo, bet ir kiekvieno rašytojo kūryboje atsispindi žmogaus etnosas. Be to, J. Apučio proza reiškia susirūpinimą dėl tikrųjų vertybių išlikimo. Auto-rius geba užčiuopti dalykus, bendrus visai tautai ir kiekvienam žmogui ats-kirai. Jam labai svarbu, jog dvasinių

vertybių paveldas turėtų tęstinumą ir jungtų žmonių kartas. Kaip tikram žemaičiui, rašytojui būdinga ironija. Paprastai ji pasirodo laiku ir vietoje. Tokia pašaipa ne visose novelėse vie-noda: kai kur ji švelnesnė arba kan-desnė, kartais gali peraugti į sarkaz-mą arba gerai įsimenamą groteską. Literatūrologė Violeta Gedminienė teigia, jog „istoriniame kontekste novelės suvokiamos kaip mėginimas „pramušti“ sovietinių dogmų su-šaldytą sieną, tą aklinumą, kuria-me tūnojo tautos, individo dvasia.“ J. Apučio, kaip ir J. Mačiulio ar M. Martinaičio kūryba, buvo priemonė, turėjusi įveikti nusistovėjusią tvarką ir iškreiptą ideologiją.

Apibendrinant galima teigti, jog kūryba atspindi žmogaus etnosą, ir toks kūrėjo savitumas praturtina kūrinius visiškai nauju požiūriu į visuomenės problemas. Iš skirtin-gų Lietuvos regionų kilusių rašytojų kūryba turi savitų, tik jai būdingų bruožų. Tokiam individualumui darė įtaką krašto kultūra ir papročiai – aplinka, kurioje formavosi aptartos asmenybės. Kiekviename prozos ir poezijos kūrinyje galima atpažinti tam tikrų laiko ir vietos žymių. Vei-kėjų charakteriai paprastai kuriami pagal realybėje buvusių (gyvenusių) žmonių prototipus. Kūrinyje veikėjų charakteriai nebūtinai privalo atspin-dėti tam tikro regiono ypatumus, nes ir kūrinio meninė raiška gali išduoti autoriaus kilmę. Iš skirtingų regionų kilusių rašytojų kūriniai dažniausiai skiriasi kalba (matoma tam tikros tarmės įtaka bendrinei lietuvių kal-bai): vienur galima rasti žemaičiams būdingų žodžių darybos formų, kitur – aukštaičiams ar suvalkiečiams. Be to, skiriasi ir aprašomos Lietuvos vie-tos, skirtingai kuriami jų vaizdiniai. Jei kūriniuose galima įžvelgti mito-loginių motyvų, jie taip pat dažniau-siai priklauso nuo to, iš kokio regio-no kilęs rašytojas, nes kiekviename regione sklando skirtingos legendos arba padavimai, tačiau kartais jie gali ir sutapti, bet iš lūpų į lūpas perduo-damos legendos vis tiek išsaugo tam tikram kraštui būdingas ypatybes.

Balandžio mėn. pabaigoje buvo 3 m. kaip dirbu LEU. Šioks toks ju-biliejus. Pasirinkau LEU, nes jame baigiau studijas, jis visuomet man pa-tiko. Tiesiog atsirado galimybė dirbti, nutariau išbandyti savo jėgas. Kol kas esu labai patenkintas.

Kurie studentai ar dėstytojai LEU per tuos darbo metus labiausiai įsiminė?

Studentų, kurie man įsiminė, yra daug – dauguma Lietuvos žymių sportininkų, išskirti vieno tikrai ne-galėčiau. Labai geras dėstytojas – Po-vilas Karoblis (turiu dar jo knygą su autografu). Jis labai charizmatiškas. Visada rasdavo, ką kalbėti su studen-tais, o jie jį labai gerbdavo.

Kas jums labiausiai patinka dir-bant trenerio darbą? O kas nepatinka?

Labiausiai dirbant trenerio dar-bą patinka tai, kad žmonėms padedu įgyvendinti tai, ko jie nori. Kartu su jais keičiu net jų likimus. Pasikeičia jų gyvenimo būdas, juos motyvuoju, gera matyti, kaip jie įgyvendina savo tikslus. Kol kas dar neatradau, kas man nepatiktų dirbant trenerio dar-bą. Kiekvienas darbas reikalauja daug kantrybės ir atsidavimo. Labai tikiuo-si, kad man šių savybių nepritrūks.

Kuo dar užsiimate be trenerio darbo?Aš dirbu ne tik treneriu, bet ir avia-

cinį darbą Vilniaus oro uoste. Kasdien būnu lėktuve ar prie orlaivio. Visada norėjau būti pilotas. Šios minties ir da-bar neatsisakau. Galbūt ateityje išsilai-kysiu ir įgysiu Piloto mėgėjo licenciją.

Jei galėtumėte, ką pakeistumėte savo gyvenime? O galbūt nieko ne-keistumėte? Kodėl?

Yra tokie dainos žodžiai: „gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku.“ Nieko nekeisčiau savo gy-venime. Viskas yra labai gerai. Mums, lietuviams, reikėtų daugiau optimizmo. Manau, kad jei būtų daugiau saulėtų dienų, atsirastų ir daugiau optimizmo.

Kokie jūsų ateities planai? Ko palinkėtumėte pats sau?

Ateityje planuoju ir toliau užsi-imti mėgstama veikla – daryti tai, kas labiausiai patinka. Gyvename vieną kartą, todėl gyvenimą reikia nugyven-ti taip, kaip tu jį įsivaizduoji. Sau pa-linkėčiau apkeliauti pasaulį, atsidaryti sporto klubą, sukurti šeimą ir sėkmin-gą verslą. Noriu turėti tiek pinigų, kad galėčiau įgyvendinti savo svajones. Palinkėsiu sau sveikatos. Sportuojant svarbiausia išvengti traumų.

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas6 Š IESA2016 balandis–gegužė-birželis

STUDENTŲ KOVOS

KREPŠINIO AIKŠTELĖJE

Tautvydas BabravičiusKovo mėnesį Lietuvos eduko-

logijos universiteto (LEU) Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL) pra-dėjo varžybomis išvykoje su Kauno kolegijos (KK) krepšininkais.

LEU LSKL I grupė itin nerezul-tatyviose varžybose pralaimėjo re-zultatu 59:71. Rezultatyviausiai mūsų komandoje žaidė 18 taškų pelnęs Edvinas Dubauskas. Kitose varžy-bose LEU komanda žaidė su Klaipė-dos universiteto atstovais. Mūsiškiai pralaimėjo rezultatu 77:84. Puikias varžybas mūsų komandoje sužaidė Gediminas Povilauskas, kuris pelnė 27 taškus ir atkovojo net 26 atšoku-sius kamuolius, surinko net 40 nau-dingumo balų. Paskutinėse sezono varžybose LEU atstovų išvykoje laukė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda. LEU krepšininkai buvo sutriuškinti paskutinėse šio sezono varžybose rezultatu 64:92.

LSKL II grupės LEU-2 komanda antrosios lygos varžybose susitiko su ISM Vadybos ir ekonomikos univer-sitetu. Mūsų komanda pralaimėjo rezultatu 64:72. Joje rezultatyviausiai žaidė po 12 taškų pelnę Žygimantas Čiurinskas ir Karolis Šilinskas. Kito-se varžybose LEU-2 komanda susi-tiko su Marijampolės kolegija. Mūsų komanda laimėjo rezultatu 83:72. Mūsiškius į pergalę vedė K. Šilinskas, kuris pelnė 17 taškų. Kitose varžybose LEU-2 susitiko su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ko-manda. Mūsų komanda atrodė tiesiog beviltiškai ir buvo sutrypta rezultatu 55:102. Komandoje rezultatyviausiai žaidė 13 taškų pelnęs Laimonas Velič-ka. Kitose varžybose LEU-2 komanda namuose nugalėjo Vilniaus kolegiją rezultatu 107:94. Į pergalę vedė K. Ši-linskas, pelnęs net 31 tašką. Paskutinė-se reguliariojo sezono varžybose LEU-2 komanda išvykoje nugalėjo Lietuvos sveikatos mokslų universitetą rezul-tatu 74:62. Mūsų antroji komanda po reguliaraus sezono užėmė III vietą ir iškeliavo į pusfinalį, kuriame susitiko su VDU-2 komanda. Pusfinalyje mū-siškiai nusileido VDU-2 komandai rezultatu 80:98. Kovoje dėl II vietos mūsiškiai nusileido varžovams ir galu-tinėje įskaitoje užėmė IV vietą.

LEU LSKL komanda „Sostinės“ A krepšinio lygoje po reguliariojo sezono užsitikrino vietą ketvirtfinalyje, kur susitiko su VGTU krepšininkais. Deja, serijoje iki dviejų pergalių LEU atstovai pralaimėjo rezultatu 1:2. Lemiamose varžybose LEU komanda pasipriešinti pajėgė tik 3 kėlinius. 4 kėlinyje LEU ko-mandai išvykoje prieš VGTU pritrūko jėgų ir ji pralošė varžybas rezultatu 72:88. Mūsų komandoje rezultaty-viausiai žaidė Justinas Gečas, pelnęs 22 taškus, 17 taškų pelnė ir dar 11 taš-kų atkovojo ir pridėjo G. Povilauskas, 15 taškų – Rokas Jankūnas.

SUSIPAŽINKIME SU LEU „D‘ATLANTIS“ TRENERIU DONATU PIPIRU

Ernestas Vaitkevičius

LEU FUTBOLININKŲ KOVOSRemigijus Semėnas

> LEU „D‘Atlantis“ treneris Donatas Pipiras

Donatas Pipiras – Lietuvos edu-kologijos universiteto (LEU) sporto centro „Šviesa“ darbuotojas, sporto klubo „D‘Atlantis“ treneris. Jis visada geros nuotaikos, draugiškas. D. Pipi-ras treneriu dirba 3 metus, todėl jis sukaupęs nemažai patirties ir visada smagu su juo apie tai pakalbėti.

Iš kur esate kilęs? Kur augote, mokėtės? Kokią studijų programą užbaigėte?

Esu kilęs iš mažo Žemaitijos miestelio – Šilalės. Ten ir užaugau. Baigiau Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinę mokyklą. 2008 m. išlaikiau brandos egzami-nus ir įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU, šiuo metu – LEU). Ten įgijau sporto bakalauro laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją.

Ką veikiate laisvalaikiu? Man patinka viskas, kas reikalauja

aktyvios veiklos. Žiemą slidinėju, keliau-ju į kalnus, o vasarą važinėju riedučiais arba žaidžiu tinklinį. Kai pavargstu nuo miesto ritmo, pasiimu meškerę ir keletą dienų praleidžiu prie ežero. Pailsėjęs vėl galiu užsiimti mėgstama aktyvia veikla. Nemėgstu ilgai sėdėti vienoje vietoje.

Pateikite įdomią ir vertingą informaciją apie save (talismanas, mėgstama knyga, filmas, valgis, ap-lankytos šalys, pravardė).

Talismanų neturiu. Esu įsitikinęs, kad mes patys savo likimo kalviai, ku-riame savo gyvenimą. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Vieni žmonės labiau atsiduoda gyvenimui, kiti mažiau. Mano mėgstamiausia knyga – Ro-bin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“. Ją skaičiau labai seniai. Tuo metu ji privertė pažvelgti į gyvenimą visai kitaip. Skaičiau daug gerų knygų, bet pastaroji knyga viena iš geriausių. Sunku būtų išskirti vieną mėgstamą filmą. Paminėsiu kelis: „Forestas Gam-pas“, „Žalioji mylia“, „Prieš pakratant kojas“. Neseniai žiūrėjau filmą „Ieš-kantys laimės“ su aktoriumi Viliu Smi-tu. Stengiuosi maitintis kiek įmanoma sveikiau. Savęs neriboju, bet žiūriu, ką valgau. Saldumynai mano silpnybė, tikriausiai be jų gyventi negalėčiau. Skaniausi mano mamos blynai, o ypač kai juos valgau anksti ryte. Aplankiau palyginti mažai šalių, kai kuriose ir gyvenau (Jungtinė Karalystė, Ispanija, Turkija, Egiptas, Prancūzija, Vokieti-ja). Jeigu reikėtų gyventi ne Lietuvoje, gyvenčiau Ispanijoje. Pravardės nesu turėjęs. Mano pavardė Pipiras visa-da būdavo kaip vizitinė kortelė. Buvo bandymų „priklijuoti“ man pravardę, bet jie būdavo nesėkmingi.

Kokias sporto šakas/ą mėgote anksčiau?

Anksčiau ilgą laiką žaidžiau krepšinį, bet kai įstojau į tuo metu va-dinamą VPU, nuomonė apie šią spor-to šaką pasikeitė. Pasikeitė gyvenimo būdas ir pasirinkau lengvąjį kultūriz-mą-kūno rengybą.

Kokios sporto šakos jus domina?Visuomet domiuosi kultūrizmo-

kūno rengybos varžybomis. Aš pasi-domiu ir kitomis sporto šakomis.

Kada pradėjote dirbti LEU? Ko-dėl jį pasirinkote?

Per praėjusius kelis mėnesius Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Sporto ir sveikatos fakulteto futbolo komanda nuveikė tikrai ne-mažai. Būta labai skambių pergalių, įdomių rungtynių ir gerų emocijų. Tačiau neapsieita ir be pralaimėji-mo kartėlio.

Vasario 25–26 d. Kauno sporto halėje vyko Lietuvos studentų fut-bolo lygos (LSFL) salės futbolo fina-linis ketvertas. LEU futbolininkai pusfinalyje po 6 metrų baudinių 3:1 nugalėjo Kauno technologijos uni-versiteto (KTU) studentus. Varžybų laikas pasibaigė rezultatu 0:0. Finale mūsiškių laukė principiniai varžovai iš Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto (VGTU). Finalinės varžybos buvo daug rezultatyvesnės. 3:1 – galu-tinis finalo rezultatas leido LEU fut-bolo rinktinei LSFL tapti salės futbolo čempione. Trečioji vieta atiteko KTU futbolininkams.

Kovo 8 d. LEU „Šviesos“ futbolo komanda baigė savo pasirodymą Lie-tuvos salės futbolo „Select“ I lygoje. Nors paskutinės varžybos prieš VG-TU-Inžinerija susiklostė ne taip, kaip tikėtasi, vis dėlto mūsiškiams pavyko per II čempionato ratą parodyti, kad prieš LEU „Šviesą“ futbolo aikštelė-je niekam nebūna lengva. Nors per I čempionato ratą LEU „Šviesos“ futbo-lo komanda gerais rezultatais pasigir-ti negalėjo, ir jau buvo kalbama, kad jai teks kovoti tik dėl to, kad išliktų šioje lygoje, tačiau iškovojusi 4 perga-les iš 7, laimėjo V vietą iš VIII. Toks LEU „Šviesos“ futbolo komandos pa-siekimas nustebino daugelį.

Kovo 19–20 d. Klaipėdoje vyko LSFL mini futbolo 7×7 turnyras, skir-

tas Lietuvos nepriklausomybės atkū-rimo dienai paminėti. Šį kartą LEU „Šviesos“ futbolo rinktinei sekėsi mažiau. Mūsiškiai iš 6 komandų liko 5. I vietą Klaipėdoje užėmė Vilniaus universiteto (VU) futbolininkai, II – praeitų metų čempionai – Klaipėdos universiteto futbolininkai, III – KTU.

Kovo 31 d. pirmą kartą LEU „Šviesa“ žaidė Vilniaus salės futbolo taurės finale prieš Vilniaus „Bekento“ komandą. Prieš tai pusfinalyje mūsiš-kiai netikėtai nugalėjo Lietuvos salės futbolo „Select“ I lygos čempionus – Vilniaus kolegijos futbolininkus. Šįkart varžovas buvo dar grėsminges-nis. Vilniaus „Bekento“ komanda šių metų Lietuvos salės futbolo A lygoje užėmė II vietą, todėl šiose varžybo-se tikėjosi lengvos pergalės. Bet LEU „Šviesa“ nepasidavė Vilniaus „Be-kento“ komandai. II kėlinyje A lygos vicečempionai įrodė savo pranašumą rezultatu 6:3.

Balandžio 21 d. LEU futbolinkai grįžo į didžiojo futbolo aikštę ir su Lietuvos sporto universiteto studen-tais pradėjo II LSFL čempionato ratą. Pergalės ir labai reikalingų 3 taškų iškovoti nepavyko ir teko tenkintis 1. Rungtynės baigėsi rezultatu 4:4. Kito-se rungtynėse, kurios vyko balandžio 26 d. prieš Mykolo Romerio universi-teto (MRU) futbolininkus, sekėsi la-biau. LEU futbolininkai šventė perga-lę rezultatu 2:1 ir į savo sąskaitą įrašė 3 taškus. Turnyrinėje lentelėje LEU futbolininkai su 13 taškų kol kas yra V vietoje, tačiau dar gali kovoti dėl medalių. I vietą užėmė VU futboli-ninkai (24 taškai), II – MRU (18 taš-kų), III – VGTU (16 taškų).

> Studentų kovos Klaipėdoje LSFL mini futbolo 7 × 7 turnyre

LEU „VHC ŠVIESA“ SEZONĄ BAIGĖ VI VIETOJE

Ramūnė Motiejūnaitė

kime Kaune, susikaupė ir nugalėjo kitose dvejose rungtynėse. Mūsų ko-manda nukeliavo į pusfinalį ir Kau-no rankininkus išsiuntė į ankstyvas atostogas. Deja, bet šiame sezone mūsiškiai nesugebėjo pasipriešin-ti Lietuvos čempionams. Pirmose rungtynėse Kaune rezultatu 31:18 (16:8) pergalę šventė Kauno ranki-ninkų komanda. Vėliau atkrintamo-sios rungtynės nusikėlė į Vilnių, ku-riame po savaitės LEU „VHC Šviesa“ bandė įšokti į pajudėjusį traukinį. Tačiau ir tą kartą rungtynės susi-klostė nesėkmingai, nors mūsiškiai kovojo iki pat paskutinių susitikimo minučių. Susitikimas baigėsi rezul-tatu 27:30. Deja, bet ne mūsų koman-dos naudai. Tad LEU „VHC Šviesa“ šį sezoną baigė VI vietoje. Mūsiškiams atostogos dar neprasideda, jie dar kovos Vilniaus rankinio pirmenybė-se ir treniruosis toliau, besiruošdami kitam sezonui.

> LEU rankininkų komanda „VHC Šviesa“

Deja, bet Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) „VHC Šviesa“ baigė kovas „Vivus.lt“ rankinio ly-goje.

Reguliarųjį sezoną baigę VI vie-toje,  kaip ir praėjusiame sezone dėl patekimo į pusfinalį, mūsiškiai ko-vojo su Kauno „Granito-Gajos-Ka-rio“ rankininkais. Tą kartą pasisekė mūsiškiams. LEU „VHC Šviesa“, pa-tyrusi pralaimėjimą pirmame susiti-

> Kovos „Sostinės“ A krepšinio lygoje

Patirtys 7Š IESA2016 balandis–gegužė-birželis

KELETAS ĮSPŪDŽIŲ IŠ APSILANKYMO KOIMBROS UNIVERSITETEBenediktas Šetkus

PSICHOLOGIJOS STUDIJOS KITAIP: IV KURSO STUDENTAI NETRADICINĖSE MOKYMOSI ERDVĖSE

Lietuvos edukologijos universi-teto (LEU) Istorijos fakulteto prof. dr. Benediktas Šetkus kovo mėn. 14–18 d. lankėsi Portugalijoje, Koimbros universitete.

„Erasmus+“ mainų programa su-teikia galimybę susipažinti su kito-mis valstybėmis, universitetų veikla, pabendrauti su kolegomis, turinčiais kitokios patirties. Kai tenka apsi-spręsti, kur vykti, dažnai prisimenu savo senelio dar prieš Antrąjį pasau-linį karą išsakytus žodžius.

Vadinamais „Smetonos laikais“ vyriausiam dėdei Stanislovui, gy-venusiam netoli Šilalės, atėjo metas atlikti karinę tarnybą. Kai reikėjo atsisveikinti su šeima, mano močiutė labai norėjo, kad jos sūnus neišvyk-

tų toli, kad liktų tarnauti Tauragėje. Mano senelis, kuris dar caro laikais buvo išvykęs uždarbiauti į JAV an-glies kasyklas, o 1905 m. siekė patek-ti į Rusijos – Japonijos karą, vykusį Mandžiūrijoje, kad galėtų pamatyti nematytus kraštus, visada laikėsi priešingos nuomonės. Jis prieštaravo savo žmonai sakydamas, kad į Tau-ragę gali nuvykti ir su bekonais (juos veždavo priduoti į akcinę bendrovę „Maistas“), todėl pageidavo, kad sū-naus tarnybos vieta būtų kuo toliau nuo gimtųjų namų, nes tai gera pro-ga pamatyti, kaip žmonės gyvena kitur. Ir kaipgi šiuo patarimu gali-ma nesivadovauti šiais laikais, kai yra galimybė aplankyti tolimesnius

kraštus? Taigi Portugalija – vienas iš tinkamiausių pasirinkimų.

Koimbros universitetas yra se-niausias Portugalijoje ir vienas iš seniausių Europoje, įsteigtas 1290 m. Tiesa, iš pradžių jis buvo įsteigtas Li-sabonoje, o vėliau perkeltas į Koim-bros miestą. Kai karalius nusprendė XVI a. universitetą vėl įkurti Koim-broje, jam paskyrė karaliaus rūmus su nuostabiomis menėmis, koplyčia, varpinės bokštu ir kt. Neatsitikti-nai 2013 m. Koimbros universiteto pastatų kompleksas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Lankomiausia Koimbro univer-siteto komplekso vieta – biblioteka. Baroko stiliaus pastatas buvo pa-statytas XVIII a. Trijose puošniose menėse saugoma maždaug 250 tūks-tančių vertingų knygų, kurios buvo išleistos XII–XIX a. Bibliotekos leidi-niai skirti teisei, filosofijai, teologijai, istorijai, geografijai ir kt. Bibliotekos požemiuose anksčiau buvo įrengtas nedidelis kalėjimas studentams, ku-rie jame būdavo įkalinami už įvai-rius nusižengimus.

Kadangi dabartinis Koimbros universiteto pastatų kompleksas ant kalno viršūnės, todėl jis matomas iš bet kurios pusės įvažiuojant į Koim-brą. Iš kalno papėdės iki Koimbros universiteto pastatų komplekso kopiama stačiu šlaitu ir siauromis gatvelėmis, kurios primena labirin-tą. Gal tik pirmą kartą kyla mintis, kad eidamas tomis gatvelėmis gali pasiklysti. Tačiau greitai supranti, kad nesvarbu, kuriomis gatvelėmis klajosi, svarbu ieškoti tos, kuri veda aukštyn. Jeigu ji veda aukštyn, pa-sieksi kalvos viršūnę ir ten išsidės-čiusį Koimbros universiteto pastatų kompleksą.

Tame gatvelių labirinte nuolat sutinki pavienius ar būreliais sku-bančius studentus. Koimbros uni-versitete studijuoja daugiau kaip 20 tūkstančių jaunuolių, todėl nedide-lio miesto centrinėje dalyje jų sutiksi visur: grojančius ir dainuojančius, rengiančius įvairias akcijas gatvėse arba tiesiog sėdinčius bet kur ir besi-džiaugiančius pavasario saule. Nega-lima nepastebėti, kad studentai nere-tai eina pasipuošę mums neįprastais juodos spalvos apsiaustais. Studen-tiški apsiaustai įkvėpė rašytoją J. K. Rowling, todėl jie minimi fantastinių romanų serijoje apie Harį Poterį. J. K. Rowling keletą metų dirbo anglų kalbos mokytoja Portugalijoje, todėl studentų apsiaustai jai paliko įspūdį.

Kiekvienas Koimbros univer-siteto fakultetas turi savo spalvą, pavyzdžiui, teisės fakultetas – rau-doną, humanitarinis – tamsiai mė-

> Koimbros universiteto rūmai kalno višūnėje

> Koimbros universiteto rūmai ir didysis kiemas

lyną, ekonomikos – raudoną ir bal-tą, psichologijos ir švietimo mokslų – oranžinę. Skirtingų fakultetų studentai turi šių spalvų kaspinus prie tradicinio apsiausto. Kiekvienų mokslo metų gale, gegužės mėne-sio pirmąjį savaitgalį, vyksta kas-pinų deginimo šventė. Ji seniausia ir plačiai žinoma studentų šventė Portugalijoje, kuri trunka aštuonias dienas. Šventės metu deginami kas-pinai, kurie simbolizuoja atsisveiki-nimą su studijomis: kiekviena diena yra skirta kuriam nors fakultetui. Tomis dienomis vyksta daug ren-ginių ir koncertų, kurie sutraukia daug svečių. Mokslo metų pradžioje, lapkričio mėnesį, vyksta kita šventė, kurios metu studentai žygiuoja mies-to gatvėmis, vėliau I kurso studentai „krikštijami“ Mondego upėje, o II kurso studentai gauna savo fakulteto spalvos vilnonį kaspinėlį prie kupri-nės arba portfelio, lagamino.

Apie studentų kūrybiškumą ir gebėjimą linksmintis ir linksminti kitus galima spręsti ir iš tokio atvejo – išeidama iš Humanitarinio fakul-teto rūmų, kolegė istorikė nusiste-bėjo pamačiusi būrelį savo studentų, eilinę darbo dieną pasipuošusių juo-dais kostiumais ir juodais tradici-niais studentiškais apsiaustais. Kai ji pasiteiravo, kodėl jie taip pasipuošę, atsakymas nustebino. Studentai pa-aiškino, kad jie vyksta į vestuves, nes juos nusamdė palinksminti vestuvi-ninkus dainomis ir muzika. Jiems tai papildomas uždarbis. Gal patys jau-navedžiai kažkada studijavo Koim-bros universitete ir jiems malonu tuos metus prisiminti? Galbūt...

Viešėdamas keletą dienų Koim-bros universitete nemažai bendravau su kolege dr. Ana Isabel Ribeiro, kuri dėsto istorijos didaktikos dalyką ir keletą kitų istorijos kursų. Ji yra dir-busi istorijos mokytoja mokykloje, šiuo metu labai susijusi su Švietimo ministerijos veikla, dalyvauja įvai-riuose projektuose, taigi išmano apie tai, kaip rengti pedagogus, ir kokios yra jų darbo sąlygos Portugalijoje. Įdomu ir naudinga buvo pasikalbė-ti apie istorijos mokymo problemas Lietuvoje ir Portugalijoje. Paaiškė-jo, kad pas mus ir pas juos yra daug panašių dalykų. Seniau Koimbros universitete mokytojai buvo rengia-mi taip pat, kaip dabar LEU – kiek-viename kurse dėstomos dalyko ir pedagoginio profilio disciplinos (lygiagretus pedagogų rengimo mo-delis). Vėliau pereita prie nuoseklaus pedagogų rengimo modelio. Kadan-gi buvo nutarta, kad būsimieji peda-gogai turi būti gerai pasirengę dirbti, nuspręsta rengti istorijos mokytojus magistrus: tris metus studijuoja spe-

cialybės dalykus, o per du magis-trantūros studijų metus daugiausia dėmesio sutelkia pedagogo kompe-tencijoms įgyti (dalyko didaktika, pedagoginės praktikos ir kt.).

Seniau buvo rengiami vieno da-lyko mokytojai, šiuo atveju – istori-jos. Prieš keletą metų pradėta rengti istorijos ir geografijos mokytojus, turinčius teisę mokyti mokyklose abiejų dalykų. Tačiau prieš metus vėl nutarta rengti tik istorijos dalyko mo-kytojus. Todėl 2015–2016 metais be-simokantys I kurso magistro studijų programos studentai vėl rengiasi būti vien istorijos mokytojai, o II kurso studentai – istorijos ir geografijos.

Įsidarbinant Portugalijoje panaši situacija kaip ir Lietuvoje – nėra len-gva rasti darbo vietą visu etatu. Anot kolegės, keletą metų jaunieji pedago-gai dažniausiai tenkinasi laikinu dar-bu – pavaduoja kurį nors mokytoją. Ir būna taip, kad vienais metais apsistoja kur nors pietinėje Portugalijos dalyje, o po metų kuriam laikui persikelia į šiaurinę šalies dalį. Tačiau po kelių „klajonių metų“ galiausiai įsikuria ir tampa mokytojais. Per pastaruosius metus rasti darbą mokykloje darosi vis sunkiau. Sumažėjo vaikų gims-tamumas, todėl mažėja ir mokytojų poreikis.

Su ta pačia problema susiduria ir Koimbros universitetas – kadan-gi mažėja mokinių, jų mažiau ateina studijuoti ir į universitetą. Be to, da-lis jaunimo mieliau renkasi studijas didesniuose miestuose – Lisabonoje ar Porto. Tarp studijuojančių isto-riją maždaug dešimtadalį studentų sudaro atvykėliai iš Brazilijos, kurie moka už studijas kelis kartus didesnį mokestį nei vietos gyventojai. Koim-bros universitetui tai naudinga. Iš Brazilijos atvykusiems taip pat nori-si įsigyti „europietišką“ diplomą, nes kalba abiejose valstybėse yra portu-galų. Tiesa, portugalų kalba yra vals-tybinė net šešiose Afrikos valstybėse – buvusiose kolonijose – Mozambike, Angoloje, Bisau Gvinėjoje ir kt. Anot pašnekovų, iš minėtų valstybių taip pat būtų galima sulaukti atvykstančio jaunimo, tačiau nuspręsta jo nepriim-ti – per daug skirtingi mentalitetai. Beje, per pastaruosius metus Koim-bros universitete išaugo atvykėlių skaičius iš Kinijos. Kinai renkasi įvai-rias studijų programas, įskaitant ir humanitarinius mokslus. Šiuo metu Koimbros universitete iš užsienio at-vykę jaunuoliai sudaro maždaug de-šimtadalį visų studentų.

Grįžtant prie švietimo problemų, vienas iš panašumų į Lietuvos švieti-mo problemas yra tai, kad Švietimo ministerija nuolat vykdo reformas. Kai pasikeičia vyriausybė, ir švieti-mui ima vadovauti kitos partijos at-stovas, paaiškėja, kad „situaciją reikia gerinti“ – keičiama egzaminų tvarka, mokymo programos ir kt. Dažnai tai daroma skubotai. Tokia nuolat besitę-sianti politika kelia nepasitenkinimą mokiniams, tėvams, pedagogams.

Portugalija – patraukli šalis, kurioje išliko senovės Romos ir ara-bų kultūros pėdsakų, kurioje gausu viduramžių laikotarpio istorijos ir kultūros paminklų. Norintys per žiemos sezoną pasišildyti saulėje, pa-sigrožėti uolėta Atlanto vandenyno pakrante ar kitais gamtos reginiais, turi visas galimybes tai padaryti. Kai pagalvoji, geras dalykas yra „Eras-mus+“ mainų programa ir gerą pa-tarimą kažkada davė mano senelis, kuris ragino naudotis galimybe kuo daugiau pamatyti.> LEU UMF IV kurso studentai veda praktinį seminarą pasirinkta tema „Dailės

terapija“

Balandžio mėn. Lietuvos eduko-logijos universiteto Ugdymo mokslų fakulteto Raidos ir ugdymo psicho-logijos katedros IV kurso psicholo-gijos specialybės studentai džiaugė-si galėdami vesti seminarą „Dailės terapija“ netradicinėse ugdymo(si) erdvėse.

Psichologijos studentai netrukus baigs bakalauro studijas. Jie – smal-sūs, aktyvūs, originalūs ir kūrybingi. Tad linkėdami jiems palankaus vėjo užbaigiant ir sėkmingai apsiginant bakalauro darbus, ir toliau tęsiant

studijas magistrantūroje, dalijamės nuotraukomis, kuriose sustabdytos smagios studijų akimirkos, prime-nančios ne tik sunkias egzaminų sesi-jas, bet ir įdomiai praleistą laiką kartu per paskaitas ir pratybas.

Nuotraukoje matote užfiksuotą pristatymo akimirką. Studentai – Aistė, Vygandas ir Agnė – pasirinko psichologinio konsultavimo dalyko (dėstytoja doc. dr. Daiva Karkockie-nė) pristatymą-praktinį seminarą tema „Dailės terapija“, kurį galėjo vesti ne auditorijoje, bet lauke.

„Šviesos“ informacija

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 6967,

el. paštas rysiai@leu.lt

Redaktorius Kęstutis Šalavėjusmob. 8 679 71 854,

el. paštas kestutis.salavejus@leu.lt

Kalbos redaktorė Gintarė Selenkovaitė

mob. 8 653 24 809, el. paštas gintare.selenkovaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Laura Petrauskienė

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.lt

Tiražas 1500 egz.

Š IESA

Kultūra8 Š IESA2016 balandis–gegužė-birželis

nalias socioedukacines į bendruomenę orientuotas paslaugas. Auga daugia-funkcių specialistų skaičius. Tokiais specialistais gali būti įvardijami ir socialiniai pedagogai. Didėja ir jų poreikis ne tik ugdymo institucijose, bet ir bendruomenėse, nevyriausybi-nėse organizacijose, verslo įmonėse. Socialinis pedagogas  – naujos kartos profesionalas, gebantis ne tik padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenė-je, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose formalias ir neformalias ugdymo funkcijas, tačiau geba atlikti ir karjeros konsultanto, mediatoriaus funkcijas, padėti tėvams atsakingai ir kūrybingai vykdyti savo pareigas. Rengiant jaunuosius profesionalus vadovaujamasi mokymusi dalyvau-jant principu (participary research). Suprasdami, kad „Z“ karta vertina įvairovę visomis prasmėmis ir yra technologizuota karta, gebanti lengvai susirasti sudėtingiausią informaciją, išskiriame tokius sumaniosios edu-kacijos prioritetus: lankstus, duome-nimis grįstas mokymosi ir darbo gra-fi kas, socialinė ir vidinė komunikacija, asmens laisvė. Todėl taikydami kitas socialinių inovacijų technologijas, tokias kaip: socialinė partnerystė, po-zityvioji socializacija, į bendruomenę orientuotos paslaugos, sukūrėme ino-vatyvią socialinių industrijų ir komu-nikacijos magistro programą, kurioje kartu su praktinėse veiklose dirban-čiais magistrantais bandome ieškoti naujų strategijų, kurios demokrati-zuotų žinių generavimo procedūras ir inicijuotų sisteminius socioedukaci-nius pokyčius. Kartu su studentais ir magistrantais sprendžiame ir aktuali-zuojame atskirų sektorių ar socialinių grupių problemas, siekiame tapti atsa-kingais socialiniais agentais, kurie do-misi ir vertina rezonansinius įvykius, dalyvauja priimant ar taisant normi-nius aktus, vertina sprendimus kurda-mi darnų partnerystės tarp dėstytojų, studentų ir jau baigusių „Alumni“ tinklą. Tam padeda Lietuvos sociali-nių pedagogų asocijacija, kuri įtvirtina socialinių pedagogų identitetą, ir yra savotiškas skėtis nuo „šaltos krušos“, kuri yra nelengva našta ką tik pradėju-siems dirbti socialiniams pedagogams. Džiaugiamės, kai mūsų parengti socia-liniai pedagogai sėkmingai įsitvirtina

mokyklose, kitose ugdymo instituci-jose, nevyriausybinėse organizacijose ir bendruomenėse, didžiuojamės, kad vaikai vadina mokyklose dirbančius socialinius pedagogus mylimiausiais mokyklos darbuotojais. Socialiniai pe-dagogai sprendžia ne tik tėvų, vaikų ir pedagogų nesusikalbėjimo problemas, bet ir atlieka socialinės mediacijos funkcijas, iškilus rimtoms šeimos ar vaiko teisių pažeidimo krizėms. To-dėl baigusius socialines pedagogines studijas vis dažniau sutinkame ne tik šalies ir Europos sąjungos šalių ar Lie-tuvos dienos centruose, kitose nevy-riausybinėse organizacijose, šalies mi-nisterijose ir projektinėse agentūrose. Daugelyje savo darbo vietų socialiniai pedagogai tapo socialinio verslo ir kū-rybinių ir socialinių industrijų sklei-dėjais ir socialinių naujovių kūrėjais, todėl tikimės, kad nauji koncepcijos pokyčiai padės socialinės ekonomikos, socialinių industrijų ir kūrybinių ino-vacijų plėtrai bendruomenėse ir socio-edukacinėse institucijose ir NVO.

Nemažėjantis vaikų, gyvenančių su vienu iš tėvų arba su seneliais skaičius, atstumtų vaikų, patyčių, sa-vižudybių, smurto artimoje aplinkoje skaičiai ir vaikų, kurie nelanko ug-dymo institucijų skaičius patvirtina Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupių išvadas, kad pagalbos speci-alistų skaičius dabar ugdymo insti-tucijose yra bent 3 kartus mažesnis negu to reikėtų efektyviam darbui. Dauguma moderniosios edukologijos tyrėjų ir pradininkų savo disertaci-jas parengė ir apsigynė LEU, o pro-fesoriai, docentai buvo jų mokslinių darbų įkvėpėjais ir vadovais arba kon-sultantais. Šioje teorinėje mokykloje, kuriai atstovauja ir Socialinio ugdymo katedra, yra ryškios dvi tendencijos – pirmoji akcentuoja sumaniąją (ho-listinę) edukaciją, kuri pratęsia edu-kologijos mokslininkų idėją, ir leidžia pagrįsti, kad sumanioji edukacija yra daugiau nei tai, kas vyksta pamokoje – tai holistinis procesas, realizuojantis asmens mokymosi ir augimo poten-cialą, kuris gali įvykti bet kurioje gy-venimiškoje situacijoje ir edukacinėje aplinkoje moderuojant socialiniam pedagogui ar kitam edukatoriui, su-vokiančiam, kad sumanioji edukacija yra visą gyvenimą trunkantis proce-sas, apimantis „galvą, širdį ir rankas“.

Taip pat siekia akcentuoti kūrybinio potencialo išlaisvinimą pagrįsdama kiekvieno asmens unikalumą, savitus ir ypatingus gabumus. Todėl moko-mės patys ir mokome savo jaunuosius kolegas pažinti ir pažadinti kiekvie-no asmens verslumo ir kūrybiškumo galias, panaudoti ne tik įprastas bet ir artimosios aplinkos siūlomas al-ternatyvas, pasitikėti savo ir partne-rių pagalba, ieškoti naujovių ir naujų sprendimų. Sumanioji edukacija – tai tarsi kūrybinių ir socialinių industrijų įrankis, padedantis kiekvienam asme-niui tobulėti, susikurti sau sąlygas pa-dėti kitiems asmenims ir skirtingoms socialinėms grupėms šlifuoti visas savo asmenybės deimanto briaunas praktikoje per 3 D modelį.

Dauguma socialinės pedagogikos bei socialinės edukacijos mokslinių ty-rimų rezultatų publikuojami tarpdis-ciplininiame mokslo žurnale „Socia-linis ugdymas“, kurio nuo 1999 m. išleisti 43 tomai. „Socialinis ugdymas“ šiuo metu yra vienintelis daugiasek-toris, daugiakryptis žurnalas, orien-tuotas į gerovės visuomenės ir suma-niosios edukacijos fenomeno tyrimus Lietuvoje. Teoriniam diskursui kasmet kviečiame praktikus ir mokslininkus iš Lietuvos ir viso pasaulio diskutuoti ne tik tam, kad diskusijos informacija patektų į žurnalą. Kasmet rengiami tarptautiniai simpoziumai, sutrau-kiantys modernius socialinės edukaci-jos tyrėjus iš viso pasaulio. 2009–2014 m. vykusiuose tarptautiniuose sim-poziumuose „Socialinės inovacijos ir partnerystė socialinės sanglaudos plėtrai“, „Socialinio ugdymo (si) teo-rija ir praktika: tendencijos, iššūkiai ir galimybės“, „Pozityvioji socializacija, verslumas ir socialinė atsakomybė“ dalyvavo apie 450 tarptautinių partne-rių su pranešimais iš viso pasaulio.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių socialiniai antrepreneriai, so-cialinių industrijų ir komunikacijos profesionalai, socialiniai pedagogai, jaunimo, gatvės pedagogai, socialiniai mediatoriai yra rengiami daugiasek-torinėje aplinkoje, todėl savo kompe-tencijas puikiai pritaiko socialinės edukacijos, sociokultūrinėse instituci-jose, kultūros ir turizmo institucijose, daugiafunkciniuose centruose, kūry-biniuose fabrikuose, NVO, „hubuose“, meno dirbtuvėse ir skirtingų viešojo,

privataus ir NVO sektorių tarnybose, versle, atvirose jaunimo erdvėse, geba susikurti darbo vietą bendruomenėje ar verslo institucijoje.

Mūsų valstybėje atsiranda vis daugiau netradicinių sociokūrybinių paslaugų ir verslų, kurie veikia dau-giafunkciu principu daugiasektorinėje aplinkoje. Tai – daugiafunkciai cen-trai, kultūros fabrikai, menų spaustu-vės, NVO aviliai, „hubai“, sumaniosios socializacijos, talentų, sėkmės, demo-kratiškumo mokyklos, išgyvenimo, nuotykių centrai, šeimų poilsio ir pramogų stovyklos, pramogų centrai, daugiafunkcės dizaino atviros erdvės, atokvėpio, kūrybos, konsultavimo, animacijos, senjorų centrai-namai, socialinės įmonės, integruojančios socialiai pažeistus asmenis ir kt. Šie socialinių industrijų ir kūrybinių ino-vacijų fenomenai ištrina ribas, ilgą lai-ką skyrusias kūrybą, meną, paslaugų, edukacinį sektorius ir pramonę, so-cialines naujoves, pripažįsta prekinio ženklo vertingumą, kuria šalies pri-dėtinę vertę, stiprina miesto ir kaimo bendruomenes. Tai mes ir įvardijame kaip sumaniosios edukacijos įrankius, kuriuos būtina įduoti studentams į rankas, kad jie išmoktų pristatyti save, savo bendruomenę, didintų mūsų ša-lies patrauklumą ir gyvenimo kokybę.

Pagal šiuos iškylančius šiandieni-nius iššūkius pasirenkami tarptauti-niai partneriai. Vienas iš naujausių  – COST (Europos bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse, angl. European cooperation in science and technology) – tarpvyriausybinė struk-tūra, kurią sudaro 35 valstybės narės ir kooperuojančios šalys. Ši struktū-ra mokslininkams suteikia galimybę bendradarbiauti ir dalyvauti mokslo ir technologijų tinkluose, vadinamuose COST veiklomis, kartu su mūsų moks-lininkais ieškančių naujų patirčių „Žaidimai vaikams su negalia“ (angl. Play with children with dissabillities (LUDI) srityje.

Apibendrinant galima teigti, kad esame lyderiai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio edukologinėje erdvėje mo-deliuodami sumaniosios edukacijos modelį, pagrįstą 3 D principu ir edu-kacijos, religijos ir kultūros sinergija. Lokaliai kuriamos sumaniosios edu-kacijos proveržio kryptys modeliuoja naujas galimybes bendruomenėms ir

ANDRIUS PORUTIS – MOKYTOJAS IŠ PAŠAUKIMOValda Kulakauskaitė

Kartą manęs paklausė – „Kas yra mokytojas?“ Ilgai galvojau ir svarsčiau, kaip atsakyti į šį sudėtin-gą klausimą XXI a. Atsakymas išėjo toks: „Mokytojas – žmogus, jungian-tis praeitį su ateitimi, remdamasis dabartimi. Būtent čia ir telpa vienas iš svarbiausių dalykų, pabrėžiančių, kad mokytojas yra, buvo ir bus švie-sos nešėjas, kurio pavyzdžiu daug kas pasiryžta eiti – skleisti, dalytis žiniomis ir ugdyti jaunąją kartą“. Tokius žodžius galima pasakyti apie buvusį Vilniaus pedagoginio univer-siteto (VPU, dabar – Lietuvos eduko-logijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto (IF) absolventą, dabar – mokytoją ekspertą – Andrių Porutį.

Inžinieriaus ir pradinių klasių mokytojos šeimoje gimęs A. Porutis 1987 m. baigė Vilniaus 39-ąją vidu-rinę mokyklą (šiuo metu Vilniaus Naujininkų vidurinė mokykla) su sustiprintu matematikos mokymu. Už gerą mokymąsi, darbą ir pavyz-dingą elgesį abiturientas buvo apdo-vanotas sidabro medaliu. Mokyklos direktorės J. Lukošienės ir klasės va-dovės E. Čekienės pasirašytoje cha-rakteristikoje rašoma, kad A. Porutis yra „greitos orientacijos, aštraus ir kritiško proto, nuovokus, sugeba laisvai reikšti mintis, skaito daug

grožinės literatūros, domisi politi-niu gyvenimu, vadovauja mokyklos jaunųjų krepšininkų būreliui ir jau-niesiems turistams, smalsus, valin-gas, sugeba siekti užsibrėžto tikslo“. Netrukus išaiškėjo, kad A. Poručio tikslas yra studijuoti tuo metu dar vadinamame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI) is-toriją ir gyvenimą paskirti mokyklai. Gavęs mokyklos rekomendaciją, pui-kiai išlaikęs vieną stojamąjį egzami-ną (tokia buvo sąlyga stojantiesiems medalininkams), A.  Porutis įstojo į VVPI, o studijas baigė VPU (iš VVPI universitetas buvo pervardintas į VPU 1992 m.), gavo vidurinės moky-klos istorijos mokytojo, auklėjamojo darbo metodininko kvalifi kaciją ir aukštojo mokslo diplomą su pagyri-mu.

Šiuo metu Vilniaus Mikalo-jaus Daukšos vidurinės mokyklos bendruomenė A. Porutį gerbia už erudiciją, platų kultūrinį akira-tį, principingumą, subtilų humoro jausmą, toleranciją, pagarbą moki-niui. Mokytojas visada išsako aiškią ir tvirtą poziciją, kai sprendžiamos bendruomenės problemos, yra nuo-latinis pilietinių iniciatyvų ir akcijų organizatorius mokykloje. Jis – akty-vus mokyklos bendruomenės narys,

kolegų renkamas į mokyklos metodi-nę tarybą, be to, buvo jos vadovu. Jis, kaip didelę patirtį turintis ekspertas, rengia, analizuoja ir recenzuoja įvai-rius valstybei reikšmingus doku-mentus, vadovėlius, kitas mokymo priemones. A. Porutis yra valstybinio istorijos brandos egzamino vyresny-sis vertintojas ir apeliacijų komisijos narys, antrai kadencijai išrinktas į Lietuvos istorijos mokytojų asocia-cijos tarybą. Jis aktyviai dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose projek-tuose, dalijasi savo patirtimi su kole-gomis istorijos mokymo ir vertinimo klausimais seminaruose, vadovauja

būsimų mokytojų pedagoginei prak-tikai.

Jo pamokos įdomios, nes per jas mokytojas įtraukia mokinius į vi-suomenės ir istorijos pažinimą, sieja praeities reiškinius su šiandienos ak-tualijomis. Mokytojo vadovaujama mokinių komanda 2010 m. laimėjo „Euroscola“ konkursą ir atstova-vo Lietuvai Europos Sąjungos šalių jaunimo debatuose Europos Parla-mente, Strasbūre. A. Poručio darbai buvo įvertinti Lietuvos Respublikos mastu. 2012 m. jam buvo skirta Metų mokytojo premija. Apie šią premiją A. Porutis kalbėjo taip: „Tapti Metų mokytoju ir sulaukti sveikinimų yra didelė garbė. Tačiau ne mažesnė gar-bė ir kasdien stovėti prieš mokinių klasę.“

A. Porutis daugybę metų dirba aukštojoje mokykloje, studentams perteikdamas neįkainojamas ži-nias, kaip mokyti istorijos, auklėti vaikus. Kasmet studentai atlieka pedagogines praktikas. Aistė Oš-kinytė, LEU IF IV kurso studentė, atliko praktiką pas mokytoją eks-pertą A. Porutį Vilniaus inžineri-jos licėjuje. A. Oškinytė pasidalijo įspūdžiais: „Šis mokytojas moky-kloje labai mylimas ir gerbiamas ne tik kolegų, bet ir mokinių, todėl

studentai dažnai atlieka praktiką pas šį mokytoją – nori patyrinėti jo darbo metodiką, pasisemti patir-ties. Prieš keletą metų, pirmosios – stebimosios  – praktikos metu, dar nežinojau, pas ką atliksiu praktiką, koks bus mano mokytojas. Prie ka-bineto laukiau pamokos, mokiniai manęs klausinėjo, ar aš jiems vesiu pamoką, atsakiau, kad ne, mokiniai labai apsidžiaugė, nes nenorėjo, kad jų mokytoją pakeistų praktikantė. Atlikdama savarankišką pedago-ginę praktiką, taip pat pastebėjau, kad mokiniai nenori skirtis su savo istorijos mokytoju. Visos praktikos metu sulaukiau mokinių klausimų, kada grįš mokytojas Andrius, ir ko-mentarų, kad jis geresnis. Kai A. Po-rutis įeidavo į klasę, mokiniai labai apsidžiaugdavo. Jo pamokos ypa-tingos, mokiniai klauso, jį gerbia, domisi istorija. Stebint mokytojo pamoką, jaučiasi mokinių atsipalai-davimas, tačiau kartu ir rimtas po-žiūris į pamoką. Kiekvienam moky-tojui būtų verta pastebėti nors vieną A. Poručio pamoką.“

Šiandien ne tik LEU IF, bet ir visi kiti LEU bendruomenės nariai didžiuojasi absolvento A. Poručio sėkminga ir įvertinta pedagogine veikla.

> LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Metų mokytojas Andrius Porutis, tuometinis (2012 m.) LR ŠMM ministras Dainius Pavalkis

Atkelta iš 1 psl.

regionams, kurie jas naudoja visuome-nės (bendruomenės) gerovei su racio-naliais kaštais dabar ir ateityje.

SUMANIOJI EDUKACIJA – VAIKO GEROVEI