TĖVYNEI GINTI. LEU ir Genero-lo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (LKA) pasirašė sutartį dėl bendros istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojų rengimo stu-dijų programos. Jos signatarai – LKA rekto-rius pulk. Eugenijus Vosylius ir LEU rekto-rius akademikas Algirdas Gaižutis.

VIZITAS. Lituanistikos fakulteto Lie-tuvių kalbotyros ir komunikacijos kated-ros docentas Vidas Valskys lankėsi Gruzi-jos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre, kuriam vadovauja LEU  profesorius Vidas Kavaliauskas. Centro stu-dentams skaitytos paskaitos apie lietuvių kalbos linksnių sistemą ir kalbos politiką Lietuvoje, dalyvauta edukacinėse išvykose. Akademinis vizitas surengtas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos remiamą projektą „Gruzijos technikos uni-versiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro 2014 m. veiklos prioritetai“.

MUZIKOS KATEDROS KONCER-TAS. Lietuvos nacionalinėje fi lharmonijoje surengtame koncerte visai šeimai „Pasaulio kontinentų balsai“ pasirodė visi LEU Muzi-kos katedros meno kolektyvai: akademinis choras „Ave vita“ (vad. doc. K. Barisas), mer-ginų choras ir mišrus choras „Musica“ (vad. doc. dr. V. Tavoras), styginių ansamblis (vad. doc. dr. R. Vitkauskas). Taip pat solistai, pia-nistai, dainininkai ir dėstytojų lekt. V. Juce-vičiūtės-Bartkevičienės, lekt. D.  Žitkevičie-nės, doc. J. Lasauskienės, doc. Z. Grigienės studentai, magistrantai V. Kriščiokaitytė, I.  Urlovaitė, A. Pilypaitė, dėstytojai Z. Gri-gienė, L. Vilkončius, svečiai iš Latvijos, Kini-jos. Šio koncerto iniciatorė – Muzikos kated-ros vedėja doc. dr. Asta Rauduvaitė.

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

www.leu.lt

leidžiamas nuo 1952 metų

Nr. 11 (2449)

Š IESA

ALMA MATER KRONIKA

2014 gruodis

ŠEŠTASIS GARBĖS SKRYDISJuozas Skomskis

Rektoriui akademikui Algirdui Gaižučiui suteiktas Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos Garbės daktaro var-das. Tai jau šeštasis akademiko Honoris Causa užsienio valstybėse.

Pasakodamas viešnagės Heidelberge įspū-džius rektorate, akademikas pirmiausia kalbė-jo apie šeimininkų parodytą išskirtinį dėmesį LEU delegacijai. Jau pirmąją dieną LEU Gar-bės daktaro prof. Gerdo Bodo von Carlsburgo iniciatyva rektorius buvo iškilmingai priimtas Heidelbergo apskrities centre (Hohenheime). Sužavėjo įspūdinga teritorijos dalis su didžiu-liais sportiniais kompleksais, kuriuose ryškiau-sią vietą užima futbolas. Čia, sako rektorius, yra ko pasimokyti visai Europai. Visi garbingiausi

svečiai pasirašo „Aukso knygoje“. Taigi joje nuo 2014 m. lapkričio 7-osios įrašytas ir akademiko A. Gaižučio vardas.

Kitą dieną Heidelbergo aukštosios pedago-ginės mokyklos svetainėje buvo surengta šilta ir nuoširdi mokslininkų ir studentų popietė. Cen-trinė iškilmių dalis buvo skirta Honoris Causa ceremonijai. Ją stebėjo daugiau nei 100 žmonių. Grojo puikus studentų džiazo orkestras. Sveiki-nimo kalbas pasakė rektorė prof. dr. Annelise Wellensiek, Studentų atstovybės prezidentas, profesorius dr. Klausas Hochstetteris, buvęs Vokietijos Konstitucinio Teismo pirmininkas, vienas iš Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos Garbės daktarų, Heidelbergo moks-lų akademijos prezidentas prof. dr. Paulas Kir-

KAIP AUGA GYVYBĖS MEDŽIAIDainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ 60-mečio jubiliejinis koncertas „Kai mes augom...“

Juozas Skomskis

Indrė Šadvilaitė – Lituanistikos fakulteto (LF) IV kurso studentė. Indrė yra LEU studen-tų atstovybės (LEU SA), LF studentų mokslinės draugijos narė, buvo LEU SA Ryšių su visuome-ne komiteto koordinatorė ir LEU SA parlamento narė. Su savo moksline vadove G. Čingaite lai-mėjo Lietuvos mokslo tarybos skelbtą konkursą „Studentų mokslinių tyrimų laisvu nuo studijų metu vietoms 2014 metų rudens semestre užimti“.

„Į LEU stojau, nes labai norėjau (ir vis dar no-riu!) būti mokytoja. Manau, mokytojo profesija – viena prasmingiausių. Praktikų laikotarpiai man vieni laimingiausių. Į mokyklą visada važiuoju su šypsena. S u šypsena ir grįžtu. Dirbdama su mo-kiniais jaučiuosi laiminga. Man tik liūdna, kad mokiniai yra įtikinti visuomenėje sklandančiu marazmu, jog mokytojo darbas baisus, o šiuolai-kinis jaunimas – banditai, neturintys vertybių. Jiems sunku patikėti, kad kažkam iš tiesų gera dirbti ir bendrauti su jais“, – teigia studentė, kuri niekada nenuleidžia rankų. Šį bruožą – užsispy-rimą – mergina sieja su savo žemaitiška kilme, kuri yra didžiausias jos pasididžiavimas.

chhofas, įvardijęs A. Gaižutį, savo kolegą, kaip mokslo taikos šauklį, ištikimą humanistinių tradicijų puoselėtoją. A. Gaižutis savo inaugu-racinę kalbą pradėjo ir baigė vokiečių kalba, to-dėl susilaukė garsių plojimų. Iškilmėse didžiulis dėmesys buvo sutelktas bendram Lietuvos edu-kologijos universiteto ir Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos parengtam leidybiniam projektui, kurio metu per du dešimtmečius jau išleisti 28 Baltijos švietimo studijų tomai (nu-matoma leisti ir toliau).

„Viešnagė šioje didžiausioje Vokietijos pe-dagogų kalvėje paliko įspūdį ir dėl daugelio turiningų studijų programų, ugdymo ir moks-lo tyrimų vertės ir gausos, užimančios domi-nuojančią vietą visame Vokietijos aukštajame moksle. Dėmesio verta ir jų mokslo sistema. Su-domino ir Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos darbo su neįgaliaisiais patirtis, kuri verta ir mūsų dėmesio. Taip pat verta iš partne-rių pasisemti profesinio techninio mokymo spe-cialistų rengimo patirties“, – kalbėjo rektorius akademikas A. Gaižutis.

Prof. Gintauto Kundroto nuotraukos> LEU rektorių akademiką A. Gaižutį sveikina Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos rektorė prof. dr. A. Wallensiek

> Akademikas A. Gaižutis pasirašo „Aukso knygoje“

Savo jaunystės meno kolektyvą aplankė daugiau nei keturi šimtai buvusių dainininkų, šokėjų, orkestrantų. Tokios sausakimšos aktų salės universitetas jau seniai neregėjo. „Aukso paukštės“ nominantą sveikino daugelis išti-kimų tautos folkloro gerbėjų ir puoselėtojų – kitų aukštųjų mokyklų ansamblių delegacijos. Iškilmės pradėtos buvusių vadovų pagerbimo ceremonija.

Atėjome į šventę„Mūsų širdys plaka džiaugsmo ritmu. Kai

kūrėsi Lietuvos studentijos dainų ir šokių ansam-bliai, turėjome retą progą būti ištikimi tėvynei. Jaunimas negali būti be dainos, be šokio, todėl ansambliai buvo ir iki šiol yra studentų gyvybės raiškos, estetinės saviauklos erdvės. „Šviesa“ at-liko išskirtinį vaidmenį pedagogine ir estetinio lavinimo prasmėmis. Ir sunkiais laikais ieškojo-me kelio, kad išlaikytume lietuvybę. Dainavome, važiavome ir karo keliais. Visur, kur tik kvietė žmonės. Visur puoselėjome tautos meno išsau-gojimo ir sklaidos jausmus. Ir tai nebuvo slapta – vilkėjome ir tautinį kostiumą, ir savo dainas dainavome, ir savo šokius šokome, ir tautos mu-ziką grojome. Ir mums visur dėkodavo už tikrą, lietuvišką repertuarą. Puikiai menu 1988 m., kai

tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto ir kitų aukštųjų mokyklų ansambliečiai „Gaudeamus“ šventės metu pirmieji savo rankomis iškėlė lie-tuviškas trispalves ir užgiedojo tautišką giesmę. Todėl visais laikais, kai mes dirbome, sklido lietu-viška dvasia. Akademinis jaunimas įrašė garbingą puslapį į Lietuvos istoriją. Ir vienas ryškiausių tų įrašų – LEU „Šviesa“. Tai stebuklas. Žiburėlis tau-tos kultūroje“, – sakė penkiolika metų „Šviesai“ vadovavęs profesorius Algirdas Vyžintas.

Žydi bijūnėlis žalas. Pinam juostų rezginėlę. Skamba skamba sutartinės...

Meno vadovės dr. Jolantos Kisielytės-Sa-dauskienės, orkestro vadovų Editos Narmon-tienės ir Algirdo Jedemskij, choreografės Ra-mintos Čiplytės, choro vadovo doc. dr. Viliaus Tavoro, akomponiatorės Esteros Paukštytės-Penkaitienės ir režisierės Leokadijos Dabužins-kaitės parengto ansamblio sudainuotas, su-šoktas iškilusis lietuvių folkloro aukso fondas, ansamblį lydėjęs visus dešimtmečius (nuo 1953 m. pavasario), džiuginęs tolimų pasaulio kraš-tų žmonių širdis, išlikęs brangus tautos turtas. Parodytos įspūdingos premjeros: Giedriaus Svi-lainio aranžuota lietuvių liaudies daina „Kai aš buvau pas močiutę“ su šviesos instaliacijomis,

Leono Povilaičio muzikos, veterano choreogra-fo Vaclovo Paukštės parengtų vyresniųjų šokėjų grupės tradicinių apeigų „Užeikit, sveteliai“ ir kt. kompozicijos. Kartu su „Šviesa“ koncerto žiūrovus džiugino ir puikūs talkininkai: cim-bolistės iš Alytaus „Tarškučio“, skudutininkai iš Marijampolės „Tūto“, vaikai iš Vilniaus „Žėru-čio“, „Poringės“ trimitininkai.

> Šventė. „Šviesos“ veteranai – choreografė Z. Duobienė ir maestro prof. A. Vyžintas

Laimingų šv. Kalėdų ir linksmų Naujųjų metų!

Ramybės ir vilties.

Mokslas Š IESA 2014 lapkritis

Ugdymo mokslų fakultetas kar-tu su Baltarusijos Gardino Jankos Kupalos universitetu, Ugdymo plė-totės centru, „Baltų lankų“ ir „Švie-sos“ leidyklomis surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Mokymosi priemonės XXI amžiuje: kūrimas ir taikymas“. Problematikos aktualu-mą ir konferencijos įžvalgas komen-tuoja Edukologijos katedros vedėjas doc. dr. Linas Jašinauskas.

„Susitikimuose Lietuvos Respu-blikos švietimo ir mokslo ministerijo-je, Ugdymo plėtotės centre ar Švieti-mo aprūpinimo centre mokslininkai, ugdymo turinio specialistai, švietimo politikai, vadovėlių autoriai, leidėjai ir mokytojai pasigenda sistemingų vadovėlių ir kitų mokymosi priemo-nių tyrimų. Būtina tobulinti vadovė-lių turinio vertinimo ir aprūpinimo jais sistemą, organizuoti mokymus apie inovatyvių mokymosi priemonių rengimą ir naudojimą ugdymo proce-se. Nuoseklių ir sistemingų vadovėlių tyrimų be atskirų mokslininkų inicia-tyvos, pavienių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos užsa-kymų Lietuvoje po nepriklausomy-bės atkūrimo ir nebuvo vykdoma“, –

VADOVĖLIAI IR KITOS MOKYMOSI PRIEMONĖS: KOKYBĖ, TYRIMAI IR TOBULINIMO PERSPEKTYVOS

Juozas Skomskis

sako pašnekovas L. Jašinauskas, nuo 2005  m. pradėjęs gilintis į šią sritį ir dalyvavęs Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro vykdomose veiklose, susijusiose su va-dovėlių vertinimo ir aprūpinimo jais sistemos tobulinimu.

Naujienų pasaulyjeDaugiausia dėmesio sulaukia

klausimai, susiję su vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių turinio kokybe ir naudojimu ugdymo procese: kaip vadovėlio turinys yra pritaikytas mo-kinių savarankiškam mokymuisi, kaip mokymosi medžiaga, užduotys padeda ugdytis kritinį mąstymą, kū-rybiškumą, vertybines nuostatas ir siekti kitų Bendrosiose programose apibrėžtų pasiekimų, kaip spausdintas ir skaitmenines mokymosi priemones reikėtų efektyviai naudoti pamokoje, pateikiant mokiniams namų darbų užduotis ir pan. Todėl konferencijoje vadovėliai ir kitos mokymosi priemo-nės buvo nagrinėjamos keliais aspek-tais: aptariami mokymosi priemonių kūrimo ir naudojimo metodologiniai ir teoriniai pagrindai, gilinamasi į mo-kymosi priemonių įvairovės, jų ren-

gimo ir naudojimo ugdymo procese klausimus, dalijamasi mokymosi prie-monių kūrimo ir naudojimo patirtimi aukštojoje mokykloje.

Pranešimai, pokalbiai, diskusijosKonferencija sulaukė mokslininkų

iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Lenki-jos ir Vokietijos. Joje studentų kūrybi-nės savirealizacijos problemas aptarė Gardino Jankos Kupalos universiteto rektorius prof. habil. dr. Andrei Karo-lis. Mokymosi medžiagos diferencija-vimo klausimus vadovėliuose nagri-nėjo žymiausias šių dienų vadovėlių tyrinėtojas iš Tartu universiteto ir tarp-tautinės asociacijos IARTEM tarybos narys prof. habil. dr. Jaanas Mikkas. Įžvalgomis apie šiuolaikines mokymo-si priemones, metodinę struktūrą da-lijosi Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės atstovė Helga Holtkamp. Mūsų universiteto mokslininkai nagri-nėjo fundamentinius mokymosi prie-monių kūrimo pagrindus. Prof. habil. dr. Elvyda Martišauskienė savo prane-šime akcentavo, kad vadovėlis ugdymo procese – tik viena iš priemonių, nes jis niekada neatstos mokytojo. Sąsajas tarp vadovėlio ir mokymosi priemo-

nių kokybės, humanistinės ugdymo paradigmos atskleidė doc. dr. Ramutė Teresė Bruzgelevičienė. Prof. dr. Ona Monkevičienė ir prof. dr. Loreta Ža-deikaitė aptarė mokymosi priemonių modeliavimui aktualius kompetenci-jų ugdymo aspektus. Sudomino prof. Palmiros Pečiuliauskienės pranešimas apie mokinių gamtamokslinio ugdy-mo vadovėlių projektavimą, jų turinį ir formą, atsižvelgiant į Z kartos ugdymo ypatumus. Konferencijoje buvo vertin-gi „Baltų lankų“ leidyklos vadovo dr. Sauliaus Žuko pastebėjimai apie inte-gruotą ugdymą. Veiksmingo mokymo, modernios vadovėlio metodinės struk-tūros konstravimo principus nagrinėjo „Šviesos“ leidyklos atstovės Lina Viro-zerovienė ir dr. Nelė Kostinienė.

Atskiroje konferencijos sekcijoje buvo nagrinėjami skaitmeninių mo-kymosi priemonių turinio ir jo nau-dojimo ugdymo procese klausimai. Įdomūs ir informatyvūs buvo Ugdy-mo plėtotės centro pranešėjų Onos Vaščenkienės, Aušros Gutauskaitės, LEU doktorantės Birutės Vitytės, dr. Vaino Brazdeikio ir doktorantės Gin-tarės Valinevičienės pranešimai. L. Ja-šinauskas pabrėžia, kad pirmą kartą

TOLIMOS MŪSŲ PRAEITIES ATRADIMAIJuozas Skomskis

Istorijos fakulteto dekanas akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša leidžia monografijų ciklą „Aisčiai“.

> Akademikas E. Jovaiša monografijos pristatymo Lietuvos mokslų akademijoje metu

Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ pa-sirodė 2012 m. Joje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeolo-gijos, kalbos ir istorijos šaltinius, anali-zuoja įvairių šalių tyrinėtojų duomenis ir jų išvadas, atskleidė gilumines aisčių atsiradimo ir formavimosi problemas, pirminę vakarų baltų erdvę, pirmąsias jų Didžiosios migracijos bangas, I a. ant-roje pusėje sukūrusias Pilkapių kultūrą, kurioje po daugelio šimtmečių įsikurs žiemgaliai, latgaliai, žemaičiai ir sėliai. Antroji banga, sukūrusi Centrinės Lie-tuvos plokštinių kapinynų kultūrą, ku-rios teritorijoje istoriniais laikais įsikurs aukštaičiai. Trečioji banga, iškėlusi Ne-muno žemupio kultūrą, kurioje ateityje apsigyvens skalvių gentis. Taigi pirmoji knyga apsiribojo motinine aisčių terito-rija, apėmusia dabartinės Lenkijos pa-marį, Mozūrų žemes, Sembos pusiasalį – Sembos – Notangos kultūrą, taip pat Lietuvos ir Latvijos pajūrį. Jau pirmo-joje knygoje tapo aišku, kad aisčiai, I a. antroje pusėje pradėję savo žygį į rytus, į šiaurės rytus ir į pietryčius, pasirodo mi-gravę ir į pietvakarius, ir į vakarus.

Tik ką pasirodžiusi ir pristatyta Lietuvos mokslų akademijoje antroji ciklo knyga „Aisčiai. Raida“, kurioje analizuojama ketvirtoji aisčių migra-cijos banga, tyrėjo vadinama galin-diškąja. Čia mokslininkas užčiuopė faktą, jog ne slavų pasaulis sugniuždė rytų baltų pasaulį, bet palaipsniui va-karų baltai (aisčiai) užklojo rytų baltų pasaulį. Štai atsakymas kalbos istori-kams, kodėl neturime rytų baltų kal-bos reliktų.

Galindiškoji banga buvo tikrai eu-ropinio masto ir savo bangas nutiesė į rytus. Rytuose palaipsniui – nuo II a. pradžios iki III a. pabaigos Brūkšniuo-tosios keramikos kultūros vakarinėje dalyje – ima formuotis ir mūsų rytų Lietuvoje galindų – sūduvių – Vielbar-ko kultūra. Šios kultūros gyventojai – galindai, migravę iš vakarų ir rytų Mo-zūrų pusės, nužengė daug toliau, negu dabartinė Rytų Lietuva. Per Neries ir Dniepro aukštupius jie pasiekė Okos upės baseiną ir III–IV a. sandūroje ten sukūrė vadinamąją Moščino kultūrą, kurią visi tyrinėtojai laiko rytų galin-

dų kultūra. Ši vakarų baltų (arba aisčių galindiškoji) banga pasuko ir į pietus – III–IV a. iki pat Bugo ir Pripetės istori-niuose šaltiniuose aptinkama jotvingių paminklų.

Pirmą kartą mūsų istoriografijoje E. Jovaišos monografija „Aisčiai. Rai-da“ skelbia, kad didžioji aisčių migraci-ja yra sudėtinė Didžiojo tautų krausty-mosi proceso dalis.

Istorijos naujienosDar viena ypač įdomi aisčių kryp-

tis – vakarų. Tyrėjas knygoje skelbia, kad sūduvius (sudinus), kaip giminin-gą ir gretimą galindams gentį, fiksuo-ja II a. vidurio geografas Ptolomėjus. Tačiau iki šiol niekas nepabrėžė, kad Ptolomėjus sudinus, kuriuos visi au-toriai laiko baltiškos kilmės, paminėjo du kartus: vieną kartą – gyvenusius rytinėje Mozūrijos pusėje, kitą – prie Dunojaus. Ką reiškia šis atradimas? Tai reiškia, kad vakarų baltai (aisčiai) kon-troliavo ne tik Gintaro kelio šiaurinę dalį – vietą, kur gintarą kasdavo, rink-davo, bet ir prekybinį kelią jo ištakose.

Štai iš kur – tiesiogiai per galindus ir sudinus – Ptolomėjus ir kiti antikos laikų geografai galėjo gauti tiek daug žinių apie rytų Baltijos tautas ir upes. Tai dar vienas atradimas.

ŽemėlapiaiBuvo suburta matematikos, fizi-

kos, geografijos, istorijos, lingvistikos mokslininkų grupė (doc. dr. Edmun-das Mazėtis, doc. dr. Algimantas Ro-tmanas, doc. dr. Regimantas Bareikis, prof. Algimantas Česnulevičius, To-mas Baranauskas, Darius ir Tatjana Aleknos), kuri, pasirėmusi sferine geo-metrija, analizavo Ptolemėjaus paliki-mą. E. Mazėtis pateikė Ptolomėjaus že-mėlapio matematinį modelį. Pagal jį E. Jovaiša išbraižė trijų sričių – Didžiosios Germanijos, Europos ir Azijos Sarma-tijų – žemėlapius. Tai buvo reikalinga dėl to, kad būtų galima susivokti, kokia tvarka, kokia logika remdamasis Ptolo-mėjus „dėliojo“ žemėlapyje tautas, kaip jas žymėjo. Sferinio nuotolio formulė sudarė galimybę lyginti atstumus. To-kius, kokius fiksavo Ptolomėjus, ir to-kius, kokie yra šiandien. Dėl to pavyko pakankamai patikimai identifikuoti ir prasklaidyti daugelį svarstymų, nepa-grįstų skaičiais, matavimais, kas šian-dien yra Chronas, Rudonas, Turuntas ir Chesinas, kuriuos mini Ptolomėjus. Pasirodė, kad Chronas yra Nemunas, Rudonas – Venta, Turuntas – Dauguva, Chesinas – Pernu. Kartografinė tautų analizė parodė, kad venedai, kuriuos Ptolomėjus laikė viena iš didžiausių Sarmatijos tautų, gyveno tarp Vyslos ir Nemuno. Tai baltiškos gentys. Pir-mą kartą istoriografijoje pavyko II a. vidurio kultūrų žemėlapyje pažymėti Ptolomėjaus minimas tautas, surasti joms vietą. Ir štai jau turime dokumen-tą, kuriame identifikuota net dvylika baltų tautų, gyvenusių prieš du tūks-tančius metų. Tai didžiulis „Aisčių. Raidos“ atradimas.

Apie Gintaro kelią ir Romos monetasTarp naujosios akademiko E. Jo-

vaišos knygos naujienų – tyrimas, ką reiškia Romos monetos mirusiųjų kapuose. Sukurtas specialus žemėla-

pis, į kurį įeina Pamarys, Mozūrija, Semba, Lietuva ir Latvija. Šiame re-gione esančiuose kapuose buvo rasta romėniškų monetų. Paaiškėjo, kad daugiausia jų buvo Semboje ir Vakarų Lietuvoje. Svarbiausia, kad Lietuvoje yra didžiausias kapinynų, kuriuose daug monetų, skaičius. Aukštkiemių kapinyne rasta net 281 moneta: tapo aišku, kur „prekybinis maišelis“ buvo atrištas, t. y. Semboje ir Lietuvos pajū-ryje. Šie kraštai buvo atsparos taškai tolesnei prekybai su šiauriau gyvenu-siais baltais ir finais. Tad vėl įdomi hipotezė, jog šios romėnų monetos kapuose yra prekybinės aristokratijos ženklai. Atsiradus prekybai Nerono laikais (54–64 m.), atsirado ir kapų su Romos monetomis. Prekybai baigian-tis III–IV a. sandūroje, iš kapų išnyks-ta ir monetos. Faktas, kad monetų randama ne tik vyrų, bet ir moterų, vaikų kapuose, reiškia, kad pažymi-mas visas sluoksnis, visas prekybinis elitas. Kaip kariui kalaviją, amatinin-kui darbo įrankį, taip prekybinio elito žmonėms į kapą dėdavo Romos mo-netų. Taigi Romos monetos buvo ne žaliavos šaltinis – jos atliko prekinio ekvivalento – pinigo – funkciją.

Archeologo tyrimų ciklas sudaro vieningą sistemą – tautos protėvių kil-mė nutiesė kelią į raidos pasaulį. To-liau – nauji tyrimai ir atradimai.

„Dabar man aišku, kad trečioji dalis bus pavadinta „Aisčiai. Erdvė“. Ji skirta išnagrinėti likusioms, dar nety-rinėtoms teritorijoms: Pskovas, Balta-rusijos, Ukrainos, Dniepro vidurupio žemės ir plačiau. Koks šitų kultūrų santykis su baltais ir koks aisčių – va-karų baltų – santykis su rytų baltų kul-tūromis? Visa tai turėtų pabaigti baltų pasaulio rato tyrinėjimus. O 2015 me-tais išleisiu ketvirtąjį tomą, kuris bus pavadintas „Aisčiai. Radiniai“. Tai visų mano tyrinėtų kapinynų radinių katalogas su analitiniais straipsniais. Knyga jau parengta. Parengtas ir jos elektroninis variantas – multimedijos technologijomis paremtas kompaktinis diskas“, – sako mūsų praeities – aisčių (vakarų baltų) – etninės istorijos tyrė-jas, archeologas akademikas E. Jovaiša.

> Konferencijos organizacinio komite-to vadovas ir Edukologijos katedros ve-dėjas L. Jašinauskas: „Nauji vadovėliai turėtų sudaryti galimybes mokiniams patiems kurtis savo žinojimą, ugdytis vertybines nuostatas, identifikuoti ge-bėjimus ir formuluoti problemas, jas spręsti ir skatinti mokymąsi, taikant skaitmenines technologijas“

tarptautinio lygio konferencijoje, kuri organizuojama Lietuvoje, atskirai buvo nagrinėjami mokymo priemonių aukštajai mokyklai rengimo ir naudo-jimo klausimai.

Š IESA 2014 lapkritisStudijos

Vieno populiariausių XX a. is-torikų Adolfo Šapokos „Raštų“ ap-tarimas ir jų IV tomo mokslinės ko-respondencijos sutiktuvės surengtos Šiauliuose, Utenoje ir Istorinėje Lie-tuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune.

Didis ir šventas siekisRenginių vadovas

prof. dr. Aivas RagauskasLietuvos edukologijos universite-

te įgyvendinamas A. Šapokos „Raštų“ leidybos projektas. Numatoma išleisti šešis tomus. 2008 m. išleistas antra-sis tomas (pirmasis serijos leidinys) pristato anksčiau nepublikuotą A.

LIETUVOS ISTORIJOS RITERIO PAKYLĖJIMASJuozas Skomskis

Šapokos disertaciją „Lietuva Refor-mų Seimo metu. Iki 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos“ (parengė Robertas Jurgaitis ir Ramunė Šmigelskytė-Stu-kienė). 2013 m. išleistas pirmasis raš-tų tomas, skirtas A. Šapokos Vilniaus istorijos tyrinėjimams. Šiuo metu parengtas ir trečiasis tomas, kurį su-darys A. Šapokos disertacija „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“ ir jo habilitacinis darbas „1655 m. Kė-dainių sutartis, arba Švedai Lietuvoje 1655–1656 metais“. Planuojama iš-leisti kolektyvinę monografiją, kurio-je būtų daugelio autorių įvertinti šio iškilaus Lietuvos istoriko darbai. Iki šiol tik keli lietuvių istorikai sulaukė

tokio dėmesio – išleisti Simono Dau-kanto, Konstantino Avižonio, Zeno-no Ivinskio ir Jono Puzino raštai. A. Šapoka yra lietuvių tautos sukurtas istorikas savo didžiaisiais – Lietuvos, Vilniaus – istoriniais pasakojimais, apibūdinančiais tautos identitetą. Pa-rodydamas, kas ji yra, moksliškai visa tai įtvirtindamas, kūrė tautą. Jo isto-rija – nuo politikos iki kultūros – visų pirma skirta lietuviams. Tai šventas siekis. Jam tekę balansuoti tarp gyvy-bės ir mirties – spręsti klausimą, kaip Lietuvos istorijai išlikti ir okupacijų sąlygomis. Istoriko tematikos spek-tras itin platus. Jis – vienas pirmųjų, pradėjęs tyrinėti socialinę ekonomiją. Vilnius jam – šventas miestas, valsty-bės sostinė, lietuvių etnoso, religinis, kultūrinis, politinis centras. Tai visa savo veikla bekompromisis istorijos mokslininkas. Dėl to jo prieštarin-gas vertinimas priklauso nuo mūsų ideologinių skirtumų, metodologi-nių orientacijų, problemų sampratos. Bandome leisti kritišką jo raštų lei-dimą: rankraščių ir publikacijų pa-lyginimas, tekstologiniai, dalykiniai komentarai, rodyklės ir kt.

Viso gyvenimo kūrybaDr. Valdas Selenis

Šiai A. Šapokos publikacijai at-rinkti tik tie laiškai, kurie yra reikš-mingi istoriografijai. Rinkinį sudaro

76 laiškai, apimantys beveik visą pro-fesionalaus istoriko mokslinės veiklos laikotarpį. Pirmasis – teisės istorijos profesoriui Augustinui Janulaičiui (1931 m. sausio 25 d.), paskutinis – bičiuliui ir kolegai Broniui Kvikliui (1961 m. vasario 26 d.). Visi laiškų respondentai – istorikai arba istori-ja besidomėję asmenys. Korespon-dencijose užfiksuota ir A. Šapokos mokslinio kūrybinio kelio pradžia: pirmųjų straipsnių rengimas, įsidar-binimas, dėstytojo darbas Vytauto Didžiojo universitete, disertacijos rengimas, stažuotės Prahoje ir Stok-holme, veikalų apie Ketverių metų Seimą (1788–1792) ir 1655 m. Kė-dainių uniją rengimas, tarptautiniai ryšiai, „Lietuvos istorijos“ vadovėlio rengimo rūpesčiai, darbas Vilniaus universitete nacių okupacijos metais, laikotarpis Augsburgo DP stovy-kloje, istorijos mėgėjų išeivių darbų recenzavimas Kanadoje laisvu laiku nuo „Tėviškės žiburių“ redagavimo. Tačiau yra „tuščių“ laikotarpių (1938 m., 1940–1941 m. (pirmoji sovietinė okupacija), 1943–1946 m.). Tuometi-nė korespondencija neišliko. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune tokiam renginiui itin tinkama, nes A. Šapokos redaguotas vadovėlis „Lietuvos istorija“ (1936 m.) gim-nazijoms lietuviškoje visuomenėje yra tapęs savotiška „atminties vieta“. Tai buvo vienintelis platus Lietuvos istorijos apibendrinimo bandymas Lietuvos Respublikos gyvavimo lai-kotarpiu (1918–1940 m.). Kita vertus, vadovėlis buvo išleistas tuo laiko-tarpiu, kai valstybę jau dešimtmetį valdė prezidento Antano Smetonos ir Tautininkų Sąjungos autoritarinis režimas, kuriam tiko paties A. Šapo-kos 1932 m. straipsnyje suformuluo-tas šūkis „Raskim lietuvius Lietuvos istorijoje“. Šis šūkis nebuvo novato-riškas Lietuvos istoriografijoje, tačiau A. Šapoka jį skyrė pirmiausia istorijos laikotarpiui po 1569 m. Liublino uni-jos, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikš-tystė ir Lenkija sudarė Abiejų Tautų Respubliką, o Europa ir visas pasau-linis manė, kad Lietuva „susiliejo“ su Lenkija ar net tapo jos dalimi. Sek-damas klasikiniu Leopoldo Rankės

> Lietuvos istorija. A. Šapoka kalba ateitininkų suvažiavime

> Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune salė. Pokalbio apie A. Šapo-kos raštų leidybą dalyviai: IV tomo parengėjas dr. V. Selenis, redakcinės kolegijos narys doc. dr. R. Jurgaitis, redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. A. Ragauskas, redaktorė dr. I. Čiužauskaitė

> Svečiai. Seimo narė ir A. Šapokos giminaitė prof. Vida Marija Čigriejienė, kuri, aukštai vertindama LEU istorikų rūpestį dėl iškilaus Lietuvos istorijos riterio darbų sklaidos valstybėje, pasidalijo įspūdžiais, kaip gerbiamas ir puoselėjamas garbingojo gentainio atminimas jų šeimoje ir visuomenėje

istorizmo paradigmos imperatyvu „wie es eigentlich gewesen“ („aprašyti taip, kaip buvo iš tikrųjų“), A. Šapoka norėjo tos epochos tyrimais atskleis-ti savarankišką Lietuvos valstybin-gumo egzistavimą iki pat XVIII a. lemtingųjų šios federacinės valstybės padalijimų. Raginimu „Raskim lie-tuvius Lietuvos istorijoje“ A. Šapoka akcentavo ir kiekvienos tautos teisę kurti savą istorijos modelį.

Raštai – geriausias istoriko palikimo įamžinimo būdas

Diskusijų metu doc. dr. Rober-tas Jurgaitis pasidalijo mintimis apie anksčiau išleistų A. Šapokos raštų, jų parengimo peripetijas. Pavyzdžiui, apie visuomenės nežinotą pirmąją is-toriko disertaciją, pirmąjį monografi-nį tyrimą, skirtą Ketverių metų Seimo (1788–1792) veiklos analizei. Taip pat prisiminė kitų istorikų vertinimus ir komentarus, unikalius disertacijoje tirtus ir iš archyvų surinktus doku-mentus – LDK seimelių instrukcijas. Kalbėta apie tai, kodėl šis istoriko dar-bas nebuvo apgintas ir apie 70 metų išgulėjo archyvuose nepublikuotas, apie kitų disertacijų likimą ir parale-les, apie istoriką lydėjusius akademi-nius iššūkius.

Mokyklų įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodoje „Mokykla 2014“ aktyviai dalyvavo ir Lietuvos edukologijos univer-sitetas (LEU). Parodoje pabuvojo daugiau nei 17 000 lankytojų. Apie 6 000 iš jų – mokytojai ir švietimo specialistai. Prisistatė 111 dalyvių, surengti 245 renginiai, iš jų net 46 pamokos interaktyviose klasė-se: e. ŠVIESA „Atradimų klasėje“, SAMSUNG „Galimybių klasėje“ ir PRESTIGIO „Ateities klasėje“. Taip pat pirmą kartą parodoje buvo su-kurta MOKYKLA BE SIENŲ!

Nuotaikingas parodos atida-rymas pradėtas LEU teatro ir kino pedagogikos studentų žaisminga daina apie mokyklą be sienų. Visos parodos metu jie kūrė lankytojams mokyklos atmosferą. O pirmasis renginys, į kurį LEU pakvietė daly-vius, – pamoka apie vieną iš paukš-čių šeimų – varninius paukščius. Ste-bėti pamokos būriavosi įvairių sričių mokytojai, norėję pamatyti, kaip LEU „Idėjų laboratorijos“ studentės, būsimosios pradinių klasių mokyto-jos, ugdymo procese panaudoja tech-nologines galimybes, kad sudomintų vaikus mokytis. Antrokai aktyviai dalyvavo pamokoje, kėlė rankas ir demonstravo savo naujas žinias.

GEROJI PATIRTIS – MOKYKLOS TURTASMilena Puchova

Vėliau pedagogai galėjo apsilankyti LEU doc. Vytauto Kontrimo vestose kūrybinėse dirbtuvėse „Mokytojo charizmos raiška: atskleiskime savo stiprybes!“, kurios vyko Ugdymo plėtotės centro ir Kultūros minis-terijos kuruojamoje erdvėje „Menų dūzgės“. 

Diskusijoje „Kas yra geras mo-kytojas?“ buvo bandoma išsiaiškinti, koks pedagogas yra vertas didelės pagarbos? Ar mokytojas turi sugebėti išlaisvinti kiekvieno vaiko asmenybę? Ar mokytojas turi ne tik mokyti, bet ir mokytis pats? Diskusiją, kurioje autoritetingomis ir įdomiomis nuo-monėmis apie pedagoginio darbo perspektyvas dalijosi įvairių sričių atstovai ir specialistai, vedė pedago-gas ir LEU IF dėstytojas Mindaugas Nefas. Gamtos mokslų pedagogai buvo pakviesti į paskaitą „Mokymas žaliosiose aplinkose ir tarptautinės virtualios gamtos mokslų dalykų mo-kytojų  bendruomenės kūrimas“. Ją vedė Ugdymo mokslų fakulteto doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė. Kalbėta ne tik apie mokymąsi žalio-siose aplinkose, bet ir apie mokinių gamtamokslinių dalykų mokymosi motyvacijos stiprinimą. Apie aktua-liausius mokslo atradimus pasakojo Gamtos, matematikos ir technologi-

jų fakulteto doc. dr. Dalius Dapkus ir Ugdymo mokslų fakulteto prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė. Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojai, atėję į paskaitą arba apsi-lankę LEU stende, galėjo nemokamai gauti metodinės priemonės serijos „Mokomės gamtoje ir iš gamtos“ kny-gų ir kompaktinių diskų su papildo-ma metodine medžiaga.

Apie užsienio kalbos mokymą, pasitelkiant muziką, užsienio kalbos pedagogai sužinojo apsilankę  „Atra-dimų klasėje“. Vienas iš būdų, kaip mokyti rišlios anglų kalbos, yra mu-zika. Ritmavimas, skandavimas, plo-jimas galėtų padėti įsisavinti sudėtin-gą anglų kalbos ritmą, o dainų tekstai padėtų mokant jungimo aspektų“, – sako paskaitą vedusi LEU Filologijos fakulteto docentė Giedrė Balčytytė-Kurtinienė. Sveikos mitybos ugdy-mo dėstytojos Birutės Mielkuvienės paskaitoje   „Z kartos jaunuolių mi-tybos įpročiai“ ir jaunuoliai, ir tėvai domėjosi, kaip motyvuoti jaunuolius maitintis sveikiau, neatsisakant ir mažiau vertingų produktų. Dėstytoja susirinkusiuosius nustebino į paskai-tą atneštais įdomiais lietuvių versli-ninkų gaminamais sveikais produk-tais, galinčiais pakeisti mūsų ne itin sveikus užkandžius, kuriuos Z kartos

> LEU „Idėjų laboratorijos“ studentės, būsimosios pradinių klasių mokytojos, pasitelkdamos šiuolaikines technologines priemones, vedė pamoką antrokams apie varninius paukščius

jaunuoliai mėgsta valgyti dirbdami prie kompiuterio.

Doc. dr. Sigita Burvytė prista-tymo apie pozityviąją tėvystę metu konsultavo tėvus ir kitus ugdytojus vaikų ugdymo klausimais. Lanky-tojams buvo įdomu sužinoti, kaip koreguoti vaikų netinkamą elgesį ir nustatyti vaikų leistino elgesio ribas, kaip padėti vaikams tinkamai reikšti savo jausmus, spręsti konf-

liktines situacijas, ugdytis savaran-kiškumą, kūrybingumą, lankstumą ir harmoningus charakterio bruo-žus, kas leidžia žmogui jaustis lai-mingam ir kt.

LEU stende pristatyti įvairūs pradinio ugdymo, dalykų vadovėliai, papasakota apie metodinius leidinius priešmokyklinio ugdymo pedagogams, norintieji galėjo sužinoti apie LEU stei-giamą universitetinį vaikų darželį.

Kampas saviems Š IESA 2014 lapkritis

Brangus skaitytojau,

ar spėjai pasidžiaugti pirmuoju sniegu ir žiemišku šaltu-

ku? Nuo šiol visi kartu skaičiuosime ilgas šventinio laukimo

dienas, elegantiškai padabintas snaigėmis. O kartu su vėstan-

čiu gruodžio oru ir mūsų universitetas pradeda alsuoti pasi-

rengimo didžiosioms šventėms ritmu. Norime palinkėti, kad

šis gruodžio mėnuo Jums įsimintų ne tik kaip ruošimosi ir

mokymosi laikotarpis, bet ir kaip iškilmingo laukimo laikas.

Linkime įkvepiančių idėjų, vidinės šilumos ir energijos, geru-

mo, mokėjimo atleisti ir užjausti! Su artėjančiomis šventėmis!

Laikraščio „Šviesa“ redakcija

Lapkričio pabaigoje vykusios Lietuvos edukologijos universiteto studentų atstovybės (LEU SA) rin-kiminės-ataskaitinės konferencijos metu LEU SA prezidentė Aistė Bi-kmanaitė pristatė savo metų veik-los ir finansinę ataskaitas, taip pat buvo renkamas naujas LEU SA pre-zidentas. Konferencija iš visų kitų išsiskyrė tuo, kad buvo pasirašyta Akademinio sąžiningumo deklara-cija, kuria LEU SA nariai įsipareigo-jo laikytis akademinio sąžiningumo taisyklių: nenusirašinėti, neplagi-juoti, laikytis visų prieš atsiskaity-mus, egzaminus nustatytų taisyklių.

Prezidento rinkimuose dalyvavo dvi kandidatės: III kurso Sporto ir sveikatos fakulteto studentė Monika Ivanauskaitė ir buvusi LEU SA pre-zidentė IV kurso Gamtos, matemati-kos ir technologijų fakulteto studentė A. Bikmanaitė. Abi merginos atsklei-dė savo tikslus stiprinti akademinius reikalus ir LEU SA komandą. Delega-tų sprendimu, laimėjo patirtis – antrai kadencijai eiti buvo išrinkta A.  Bi-kmanaitė, kuri pažadėjo vystyti sis-temingą darbą su seniūnais, stiprinti akademinių reikalų sferą, prižiūrėti,

kad visuose LEU valdymo organuose ir darbo grupėse esantys studentai tai darytų efektingai ir sąžiningai. Prezi-dentė, pateikdama veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad labai didžiuojasi sutvar-kytais LEU SA dokumentais, efekty-viu komandos darbu, nors teigė, kad yra, kur tobulėti, ir tai bus daroma. Taip pat džiaugėsi, kad  LEU SA pa-vyko vėl tapti tikraisiais VJOSAS na-riais, kad buvo vykdomas kokybiškas ir nuoseklus atstovavimas LEU SA Lietuvos studentų sąjungoje.

Nors pagrindinis konferencijos tikslas buvo išklausyti prezidentės ataskaitas ir išsirinkti naują preziden-tą, labai reikšmingas dalykas – Akade-minio sąžiningumo deklaracijos pasi-rašymas. Pasirašydami šią deklaraciją, LEU SA nariai parodė, kad imasi atsa-komybės ne tik stebėdami kitų Univer-siteto bendruomenės narių akademi-nės veiklos sąžiningumą, bet ir patys įsipareigoja būti sąžiningi. Tai vienas iš žingsnių geresnės studijų kokybės link.

LEU SA dėkoja visiems dalyvavu-siems ir tikisi, kad bus tęsiamas ben-dradarbiavimas su LEU studentais  ir kitomis studentų savivaldomis, jauni-mo organizacijomis.

LEU SA RINKIMINĖ-ATASKAITINĖ KONFERENCIJA: NAUJAI IŠRINKTA PREZIDENTĖ A. BIKMANAITĖ

IR PASIRAŠYTA AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA

Indrė Šadvilaitė

> Antrai kadencijai eiti išrinkta LEU SA prezidentė A. Bikmanaitė

Vygintas Miliūnas – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto IV kurso baka-laurantas, dirbantis Vilniaus Sa-lomėjos Nėries gimnazijoje, kurią baigė prieš ketverius metus. „De-šimt metų mokiausi Rudaminos „Ryto“ gimnazijoje. Vienuoliktą klasę pradėjau lankyti jau Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, ku-rioje dirbu nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Mokau vienuoliktokus is-torijos ir dešimtokus pilietiškumo pagrindų“, – pasakoja studentas ir priduria, kad derinti darbą ir studi-jas tikrai nelengva.

Pasak pašnekovo, pasirinkimą dirbti mokykloje lėmė motyvacija daryti gera. „Istorijos mokytojas yra tas asmuo, kuris padeda formuotis jaunuolių pasaulėžiūrai, iš įvairių perspektyvų vertinti politinius spren-dimus, kultūrą ir kitus socialinius vyksmus, padedančius žmogui integ-ruotis į pilietinę visuomenę. Jei bus daug išprususių žmonių, lengviau pasieksime visuotinę gerovę“, – teigia V. Miliūnas, kuris studijų metais yra dirbęs keliose vietose, tačiau ilgiau-siai – Vilniaus mokytojų namuose.

Studentas teigia, kad gimnazijos mokytojai džiaugiasi matydami ab-solventus, grįžtančius į mokyklą. Vis-gi Vygintui sunku atsikratyti įpročio į mokytojus kreiptis „Jūs“. „Mano buvę mokytojai, dabartiniai kolegos, dėl to man priekaištauja. Bet manau, kad dirbti mokykloje, kurią baigiau, yra privalumas, nes nejaučiu diskomfor-to, pažįstu visą kolektyvą. Jaučiuosi ne kaip naujokas, o kaip savas žmo-gus“, – su šypsena pasakoja V. Miliū-nas.

Istorijos ir pilietiškumo pagrin-dų mokantis pedagogas teigia, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo susi-duria, yra pats darbas. „Ruošimasis

VYGINTAS MILIŪNAS: „MOKINIŲ SAVIRAIŠKA TURĖTŲ BŪTI KIEKVIENO

MOKYTOJO SIEKIS“Gintarė Mikėnaitė

pamokoms, darbų taisymas, gebėji-mas palaikyti drausmę, be abejo, man yra didžiausi iššūkiai. Jei nepavyksta nuo pat pamokos pradžios sudominti mokinių, tai vėliau labai sunku juos motyvuoti, įtraukti“, – apie darbo sunkumus atvirauja vaikinas.

Mokytojas teigia, kad šiuolaiki-niams mokiniams labiausiai trūksta žinių troškimo, smalsumo. „Labai retai mokinys domisi dalykais, kurie nesusiję su pamokomis. Kita dažna problema – tingėjimas. Manau, kad neklysčiau sakydamas, jog namų dar-bus sąžiningai atlieka apie 15 procen-tų mokinių iš klasės“, – teigia V. Mi-liūnas, kuris pamokų metu stengiasi naudoti kuo daugiau netradicinių mokymo(si) būdų: muzikinių vaizdo klipų demonstracija ir jų aptarimas, supažindinimas su tokių laidų kaip „Dviračio žinios“, „Žinių naujienos“ specifika, stengimasis per humoro prizmę pateikti šių dienų aktualijas, kai reikia, naudojimasis dinaminiais žemėlapiais ir t. t. „Bet ne per kiekvie-ną pamoką pavyksta sugalvoti ar rasti įvairių būdų, kaip pateikti medžiagą įdomiau. Tikiuosi, kad po truputį man tai pavyks daryti vis geriau“, – sako LEU Istorijos fakulteto studen-tas.

Jaunasis pedagogas, kalbėdamas apie savybes, kurios būtinos dirbant tokį darbą, pamini charizmatiškumą ir lyderystės gebėjimus. „Be šių savy-bių jaunas ir nepatyręs mokytojas yra pasmerkiamas“, – tvirtina V. Miliū-nas ir atvirauja, kad jam kartais pri-trūksta tam tikrų žinių, kompetenci-jų dėl patirties stokos. Vygintas tiki, kad visas reikalingas kompetencijas įgis bėgant laikui.

Pasak pašnekovo, dauguma mo-kytojų skundžiasi, kad mokiniai jų negerbia. „Šiuolaikinis jaunimas yra per daug linkęs smerkti. Jei mokytojas

kelis kartus padaro kokią nors klaidą, jis tarsi praranda savo autoritetą, kurį išlaikyti labai svarbu. Geriausias mo-kytojas, mano manymu, yra tas, kuris sugeba įdiegti daugiausia praktinės naudos“, – pasakoja Vilniaus Salomė-jos Nėries gimnazijos absolventas ir mokytojas.

V. Miliūnas labai džiaugiasi dėl toje pačioje Vilniaus Salomėjos Nė-ries gimnazijoje dirbančio technolo-gijų mokytojo ir LEU absolvento Do-nato Kriuko, kuris šiemet gavo Meilės Lukšienės premiją pedagogams. „Aš asmeniškai jį pasveikinau kukliai – simboliniu rankos paspaudimu, tačiau buvo be galo malonu matyti dabartinį kolegą pagaliau pastebėtą ir įvertintą. Žinau, kiek laiko ir pastan-gų jis yra įdėjęs dėl gimnazijos ir mo-kinių gerovės. Donatas yra vienas iš tų mokytojų, kurie atvyksta į moky-klą anksčiausiai ir išvyksta vėliausiai. Jis visuomet skatino, palaikė mokinių saviraišką“, – pasakoja Vygintas, ku-ris tvirtina, kad tai turėtų būti kiek-vieno mokytojo siekis.

> LEU Istorijos fakulteto IV kurso studentas V. Miliūnas

LIETUVIŲ DRAUGIJAI NUKENTĖJUSIEMS DĖL

KARO ŠELPTI – 100 METŲValda Kulakauskaitė

Istorijos fakulteto studentų atstovybės narė

> Viena iš renginio iniciatorių – LEU Istorijos fakulteto prodekanė doc. dr. S. Grigaravičiūtė

> Konferencijai vadovavo Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. dr. J. Skirius

> Konferencijos svečiai ir dalyviai

Lapkričio pabaigoje Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakultete (LEU IF) vyko konferen-cija, skirta paminėti Lietuvių drau-gijos nukentėjusiems dėl karo šelpti 100-mečio jubiliejui. Konferenciją organizavo LEU IF, Istorijos fakul-teto studentų atstovybė (IF SA) ir

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteka – Istorijos fa-kulteto socialinis partneris. Susirin-kusieji prisiminė Lietuvių draugijos veiklą ir jos įamžinimą šiandien.

Visuotinės istorijos katedros vedėjas profesorius Juozas Skirius, pradėdamas renginį, pasidžiaugė,

kad konferencija draugijos veiklai paminėti yra jau ne pirmoji fakulte-te. Profesorius prisiminė, kad 1994 m. fakultete buvo minimas draugi-jos 80-metis. Po 20 metų konferen-cijos iniciatorių – profesorės Vidos Pukienės ir docentės Sandros Gri-garavičiūtės – pastangomis minime draugijos 100-metį. Pirmoji prane-šimą konferencijoje skaitė Istorijos fakulteto absolventė (baigusi studijas su pagyrimu), istorikė ir LMA Vru-blevskių bibliotekos darbuotoja Rasa Sperskienė. Istorikė šiuo metu didelį dėmesį skiria draugijos įamžinimui, rengia jos veiklos dokumentus spau-dai. Prelegentė kalbėjo apie LMA Vrublevskių bibliotekoje veikiančią ekspoziciją, kurioje draugijos įam-žinimo simboliais tapo raudonos aguonos ir Vinco Mykolaičio-Putino poezija. Bibliotekoje eksponuojama ir IF profesorės V. Pukienės monografi-

ja „Prelatas Konstantinas Olšauskas: visuomenės veikėjo tragedija“.

Konferencijoje pranešimą „Lie-tuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti veikla 1914–1918 metais“ skaitė ir istorijos studijų programos II kurso studentė ir IF SA vadovė Simo-na Batakytė. Jaunoji istorikė visus su-pažindino su draugijos sukūrimo is-torija, veikla, svarbiausiais nuveiktais darbais ir asmenybėmis, kurių indėlis buvo itin svarbus kuriant draugiją. Profesorės V. Pukienės pranešime „Katalikų dvasininkų dalyvavimas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veikloje“ buvo atskleis-tas svarbus dvasininkų indėlis į drau-gijos veiklą, pateikta įdomių faktų apie patį prelatą Konstantiną Olšaus-ką. Baigiamąjį konferencijos praneši-mą skaitė docentė S. Grigaravičiūtė, kuri, dar būdama studentė, 1994 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems

dėl karo šelpti 80-mečio minėjimo konferencijoje skaitė pirmąjį savo mokslinį pranešimą. Šioje konferen-cijoje istorikė kalbėjo apie Lietuvių draugiją kaip apie Lietuvos diploma-tinės tarnybos ištakas.

Konferencijos pabaigoje atmini-mo dovanų už įdomius ir išsamius pranešimus įteikė Visuotinės istori-jos katedros docentė Vida Kniūraitė, kuri fakulteto bendruomenei linkėjo dažniau organizuoti konferencijas ir skatinti jaunų žmonių domėjimąsi istorija. Tautiška giesme, pabaigiant konferenciją, buvo pagerbtas Lietuvių draugijos narių atminimas ir indėlis kuriant nepriklausomą Lietuvą.

Š IESA 2014 lapkritisStudentų mokslo gatvė

Istorijos, Gamtos, matema-tikos ir technologijų, Lituanisti-kos fakultetų studentų mokslinės (meno) draugijos (SMD) nariai surengė specialias paskaitas-dis-kusijas, kurių metu buvo norima patobulinti pranešimų rengimo įgūdžius.

Istorijos fakultete vyko paskai-ta „Pranešimų rengimas – klaidos ir patarimai“, kurios metu studen-tai buvo supažindinti su praneši-mų rengimo tvarka, dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis ir ki-tais rašymo aspektais. Pranešimų specifiką ir dažniausiai kylančias problemas pristatė Istorijos fakul-teto doc. dr. Deimantas Karvelis. Gamtos, matematikos ir technolo-gijų fakultete vykusio užsiėmimo „Pranešimų rengimas: pasitaikan-čios klaidos ir patarimai, kaip jų iš-vengti“ metu studentams buvo pri-statytos dažniausiai pasitaikančios klaidos, neaiškumai, kurie susiję su pranešimo vaizdumu. Dažniau-siai iškylančias problemas pristatė doc. dr. Regina Subotkevičienė. O Lituanistikos fakultete vykusią paskaitą apie „Akademinių tekstų rengimo ir rašymo ypatumus“ vedė prof. Vytautas Martinkus, doc. dr. Vidas Valskys ir doc. dr. Regina Rinkauskienė.

METODINIS VAKARAS

„PRANEŠIMŲ RENGIMAS – KLAIDOS IR PATARIMAI“

Salomėja Lukaitė

Skatinant Lietuvos edukolo-gijos universiteto (LEU) studentų baigiamųjų darbų viešinimą, lai-kraščio „Šviesa“ gruodžio nume-rio rubrikoje „Studentų mokslo gatvė“ pristatoma LEU Lituanis-tikos fakulteto IV kurso studen-tės Indrės Žymančiūtės bakalauro darbo „Sigito Parulskio „Tamsa ir partneriai“ – tikrasis holokaustas ir fikcija“ ištrauka. Darbo vado-vas  – Lituanistikos fakulteto pro-dekanas doc. dr. Dainius Vaitiekū-nas.

Holokaustas – vis labiau po-puliarėjanti tema literatūroje. Vis daugiau žmonių drįsta kalbėti ir rašyti šia tema. Gausėja knygų, ku-pinų prisiminimų, liudytojų pasa-kojimų ar originalių tekstų. Sigitas Parulskis – visiems puikiai žino-mas rašytojas, knygose nevengian-tis tiesmukiškos kalbos. Ne išimtis yra romanas „Tamsa ir partneriai“. Jame randame žydų naikinimo lai-kotarpio situacijų, kurias autorius pateikė iš įvairių pozicijų. Interneto platybėse gausu knygos „Tamsa ir partneriai“ recenzijų. Jose vyrau-ja dviprasmiškų nuomonių. Deja, yra nemažai neigiamų pasisakymų. Taip atsitiko todėl, kad knyga yra skaitoma kaip istorinis šaltinis, o

SIGITO PARULSKIO „TAMSA IR PARTNERIAI“ – TIKRASIS HOLOKAUSTAS IR FIKCIJA

Indrė Žymančiūtė

Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė

tapšnojimas per veidą kruvina ran-ka, kraujo lipšnumo palyginimas su kiekvienam puikiai žinomu kriau-šės sirupo lipšnumu.

Šis bakalauro darbas skatina pasitelkti istorinius ir litaratūrinius kontekstus. Lyginamos ir analizuo-jamos situacijos padeda suvokti, kuo rėmėsi autoriai, kiek tekste yra kūrybos ir tikros istorijos. Tokia analizė gali padėti atskleisti, kokią įtaką praeities istorija turi šiuolai-kinei literatūrai. Bakalauro darbo pagrindas yra romanas „Tamsa ir partneriai“, tačiau nereikėtų pa-miršti ir kitų autorių, rašiusių šia tema, pavyzdžiui, Mariaus Ivaške-vičiaus ar Icchoko Mero. Fikcijos klausimo atskleidimas padėtų ir lietuvių kalbos ir literatūros moky-tojams, mokyklose diskutuojant su mokiniais šia tema, padedant jiems atskirti grožinius tekstus nuo tikrų faktų.

Ši tema yra įdomi ne tik dėl fik-cijos klausimo, bet dar ir dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su lietuvių tauta. S. Parulskis ne viename interviu tei-gė, kad šiuo romanu norėjo parody-ti, jog nereikia vengti atsakomybės dėl padarytų nuodėmių, o garbingai prisiimti kaltę. Panašiai kalbėjo ir Tomas Venclova, teigdamas, kad ge-

riau kaltę prisiimkime patys, negu mus nuolat kaltins aukos. Nors kny-gų tekstai apie holokausto tragedi-ją yra žiaurūs, keliantys purviną ir kruviną vaizdą sąmonėje, bet roma-nas „Tamsa ir partneriai“ yra ne tik istorija apie karą, žudynes, budelius ir aukas, bet ir apie kiekvieno žmo-gaus moralės principus, vertybes, elgesio normas ir toleranciją.

ne kaip meninis tekstas. Būtent dėl šios priežasties kyla smalsumas do-mėtis tikrąja istorija, lyginti ją su faktais, ieškoti atsakymo į fikcijos klausimą.

„Garažo kiemo grindys buvo nuklotos sužalotais lavonais ir su-laistytos krauju. Atvestuosius tasė už plaukų, stumdė, daužė per galvas laužtuvais, pylė ant jų iš vandentie-kio žarnos. Ta žarna plaudavo au-tomobilius. Žarna raitėsi kaip ilga, žvilganti gyvatė. Didelis, gauruotas senis su barzda, užsivilkęs kupranu-gario vilnos apsiaustą, laikė žarną abiem rankom ir šūkavo:

– Angių išperos, kas jus pamo-kė bėgti nuo besiartinančios rūsty-bės?“

Tai yra ištrauka iš S. Parulskio romano „Tamsa ir partneriai“. Kai kurie recenzentai šį romaną vertina itin kritiškai dėl istorijos pateikimo. Autorius tikrus faktus dėlioja taip, kaip tik leidžia jo fantazija: keičia-mos veikėjų pozicijos, išryškinamos su morale prasilenkiančios situaci-jos, šiurkšti kalba. Atidžiai perskai-čius šį romaną, kai kurias ištraukas palyginus su tikrais faktais, liudyto-jų parodymais, skaitytojas gali likti nustebintas, kad šis autorius atsklei-džia tiek daug tiesos. Nepaisant to,

kad knyga nėra istorinis leidinys, fikcijos klausimas gali būti įdomus ir keliantis smalsumą. Kaip bus ma-toma vėliau, autoriaus ne tiek daug ir pramanyta.

Minėtoje ištraukoje – „Lietū-kio“ garažo įvykiai. Vytautas Petke-vičius – liudytojas, kuris, būdamas dar vaikas, matė garažo įvykius. Jis teigia, kad žudymui buvo nau-dojami laužtuvai, medinės lentos ir vandens siurblio žarnos sunkve-žimiams plauti. Liudytojų teigimu, daugybę žydų su laužtuvu išžudė maždaug 25-erių metų blondinas vyras. Dėl šio veikėjo romane jau galime įžvelgti fikciją. S. Parulskis, norėdamas pateikti purviną vaizdą ir nepalikti skaitytojo sąmonėje jo-kių interpretacijų dėl gražaus, švie-siaplaukio ir jauno vyro įvaizdžio, laužtuvu žudžiusio žydus, pakeitė šį asmenį prakaituotu ir purvinu seniu: „Birželis, vasaros vidurys, senis taip šiltai apsivilkęs, prakaitas jam žliaugia per skruostus, rankos lipnios, lyg būtų valgęs kriaušes, ir nuo kriaušių sirupo jo pirštai li-pnūs, jautė, kai tapšnojo jam per skruostą“. Po tokio aprašymo ne-lieka vietos jauno, augaloto ir tvir-to vyro įvaizdžiui susikurti. Tačiau skaitytojo pojūčius surealistina pa-

> Lituanistikos fakulteto IV kurso studentė I. Žymančiūtė

Gruodžio mėnesį Lietuvos edukologijos universitete (LEU) vyko konferencija „Studentų moksliniai darbai“, skirta No-belio dienai paminėti. Ugdymo mokslų fakulteto (UMF) ikimo-kyklinės edukologijos II kurso magistrantė Judita Kazlauskaitė konferencijoje skaitė pranešimą tema „Ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisės“. Studentė pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, sietinų su ikimokyklinio amžiaus vai-kų, netekusių tėvų globos, tei-sėmis, o teisinė sistema, susijusi su ikimokyklinio amžiaus vaikų apsauga, funkcionuoja nepakan-kamai.

Magistrantė UMF sekcijoje užėmė II vietą. Konferencija vyko vienu metu visuose 7 fakultetuo-se, pranešimus skaitė 39 studen-tai. Konferenciją atidaręs ir svei-kinimo žodį taręs LEU mokslo ir plėtros prorektorius prof. dr. Ai-vas Ragauskas sakė, kad studentų mokslinės veiklos plėtojimą laiko viena iš prioritetinių sričių: „Be deramo mokslo veiklos lygio nėra Universiteto. Nesvarbu, ką jis be-rengtų, mokytojus ar teisininkus. Be mokslinės veiklos negali būti ir kokybiškų studijų. Apskritai magistrantūros ar doktorantū-ros studijos yra mokslinės, todėl aktyvi ir įvairiapusiška studentų mokslinė veikla – esminė Univer-siteto mokslinė veiklos dalis“.

J. Kazlauskaitė pranešime pa-brėžė, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams, kaip ir visiems kitiems, turi būti užtikrinama visapusiška jų teisių ir interesų apsauga, suda-rytos visos įmanomos galimybės

TEISINĖ SISTEMA, SUSIJUSI SU IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAIS, FUNKCIONUOJA

NEPAKANKAMAIMilena Puchova

jiems jaustis saugiai, vystytis ir tobulėti. Studentė, išnagrinėjusi Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliekamus tyrimus, nurodo, kad vaiko teisių apsaugos klausimai analizuojami įvairiais aspektais, juose išryškinamos vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ak-tualijos (Kairienė, 2007; Pūras, 2012; Grugel, 2013; Lundy, 2012; Adamson, 2013; Sedletzki, 2013). Pabrėžiama, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, plačiai gvildena-mos mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių, netekusių tėvų globos, teisės, ieškoma geriausių sprendi-mo būdų.

Išnagrinėjusi vaiko teisių re-glamentavimą įvairiose Europos valstybėse, J. Kazlauskaitė akcen-tuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto Bendrajame komentare Nr. 7 („Vaikų teisių įgyvendi-nimas ankstyvojoje vaikystėje“, 2005) išskirtą 3 straipsnį, kuriame teigiama, kad ankstyvojo amžiaus vaikams turi būti taikomos speci-alios apsaugos priemonės pagal jų besikeičiančius gebėjimus, įgali-nančius palaipsniui naudotis savo teisėmis. Apžvelgdama Europos Komisijos rekomendacijas (2013), magistrantė pabrėžė didesnį vai-kų, netekusių tėvų globos, pažei-džiamumą, nurodė skirti dėmesį vaikų interesams, siekiant įgyven-dinti jų teises ir užtikrinti koky-bišką, augimui ir vystymui(si) palankią aplinką. Pastebėta, kad pastaruoju metu Europos doku-mentuose ypač išryškinamas glo-bos įstaigų pertvarkos poreikis. Bendrosiose europinėse gairėse dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos (2012)

nurodoma sukurti kitų vaikų glo-bos paslaugų formų, kurios būtų orientuotos į vaikų teises ir tinka-mą jų įgyvendinimą.

Pranešimo metu taip pat pri-statytos vaikų patekimo į institu-cinę globą pagrindinės priežastys ekonomiškai išsivysčiusiose ir išgyvenančiose pereinamąjį eko-nominį laikotarpį Europos valsty-bėse. Atskleista, jog ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse dau-guma (69 proc.) vaikų patenka į institucinę globą dėl netinkamo elgesio ir nepriežiūros. Tik 4 proc. vaikų atsisakoma dėl negalios. „Išgyvenančiose pereinamąjį eko-nominį laikotarpį valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, pastebima, kad tiek pat vaikų atsisakoma ir dėl nepriežiūros, ir dėl negalios“, – pabrėžė J. Kazlauskaitė.

Konferencijos metu pristaty-tas tyrimas apie ikimokyklinio amžiaus vaikų, netekusių tėvų globos, teisių pažeidimus. Aptarti valstybės lygiu veikiančių valsty-binių institucijų ir nevyriausybi-nių organizacijų atstovų, dirban-čių vaiko teisių apsaugos srityje, apklausos rezultatai. Pastebėta, kad dažniausiai pažeidžiama vai-ko teisė augti šeimoje, teisė į as-meninį gyvenimą ir neliečiamybę, teisė į kokybišką ikimokyklinį ugdymą(si), teisė būti apsaugo-tam nuo smurto ir diskrimina-cijos. Vaikai patiria patyčias dėl paprastesnių drabužių ir žaislų, nes neturi tokių galimybių, kurių turi vaikai iš pilnų šeimų. Tyri-mo metu prieita prie išvados, kad teisinė sistema, susijusi su ikimo-kyklinio amžiaus vaikais, funkci-onuoja nepakankamai, išryškėja

> UMF II kurso magistrantė J. Kazlauskaitė

nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nesuderinamumas, vieningo praktinio teisės aktų įgyvendini-mo problemos. Empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad tarpinstitu-cinio bendradarbiavimo epizo-diškumas neužtikrina tinkamos ikimokyklinio amžiaus vaikų, ne-tekusių tėvų globos, teisių ir teisė-tų interesų apsaugos.

„Remiantis apklausos duo-menimis, galima konstatuoti, jog iki šiol vykdomi tik pilotiniai ty-rimai, o permainos įstatyminiu lygmeniu nevyksta“, – teigė ma-gistrantė. Ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač netekusiems tėvų globos, turėtų būti skiriamas pa-pildomas dėmesys valstybės teisės aktuose, o institucinės globos ir įstatyminės bazės pertvarka suda-rytų galimybių labiau užtikrinti vaikų, netekusių tėvų globos, ge-rovę.

Puslapį rengia LEU Sporto centras

Sportas Š IESA 2014 lapkritis

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETO 2014 METŲ GERIAUSIŲ SPORTININKŲ DEŠIMTUKASEil. Nr. Vardas ir pavardė Fakultetas, kursas Sporto šaka Pasiekimai Treneris

1. Henrikas Žustautas SSF, II k. Baidarių-kanojų irklavimas

PSČ I ir VIPJČ IEJČ V

Kazimieras Rėksnys

2. Tomas Kaukėnas SSF, mgnt. II k. BiatlonasOŽ XXIIIEČ XXIII

PČV

Ilmarsas Bricis,Aurimas Bučelis

3. Vilija Sereikaitė SSF baigė 2014 m. Dviračių sportas EČ III Antanas Jakimavičius

4. Aurimas Adomavičius SSF, II k. Irklavimas PJČ IIEČ VIII Virgaudas Leknickas

5. Edgaras Sečinskis SSF, II k. Kiokušin karatėEJČ IEČ III

EČ V–VIII Paulius Klapatauskas

6. Dominykas Jančionis ir Vytautas Lapatiukas SSF, II k. Irklavimas EČ VIII Virgaudas Leknickas,

Vladislavas Sokolinskis

7. Eglė Stuckytė SSF baigė 2014 m. Stalo tenisasEČ XXIIIPČ XXVI

BČ IIJolanta Prūsienė

8. Ana Starovoitova SSF, II k. Boksas EČ IX Ivanas Minkevičius, Igorius Orlovas

9. Simonas Maldonis SSF, IV k. Baidarių-kanojų irklavimas PSČ III Sergejus Sorokinas

10. Artūras Balnionis SSF, ištęst. st. III k. Svarsčio kilnojimas

PJČ II PČ III EČ II

Algirdas Navickas

SSF – Sporto ir sveikatos fakultetas. PČ – Pasaulio čempionatas. EČ – Europos čempionatas. PJČ – Pasaulio jaunimo čempionatas. EJČ – Europos jaunimo čempionatas. PSU – Pasaulio studentų čempionatas. PSČ – Pasaulio studentų čem-pionatas, PVČ – Pasaulio vasaros čempionatas, BČ – Baltijos šalių čempionatas.

SK „Šviesa“ suorganizavo ma-žojo ir salės futbolo turnyrus. Juose nugalėjo komanda „Aš, Tu ir Ste-pas“.

LEU futbolo stadione vyko tra-dicinis mažojo LEU futbolo 5x5 tur-nyras. Dalyvavo 5 komandos. Net 4 komandų pagrindą sudarė būtent III kurso studentai. Šiek tiek egzoti-kos įnešė kelių Erasmus+ programos studentų dalyvavimas. Jie buvo vie-ni geriausių savo komandų žaidėjų. Po rimtų mūšių į 5x5 turnyro finalą pateko SSF kūno kultūros III kurso studentų „Aš, Tu ir Stepas“ ir to pa-ties fakulteto I kurso „7 nykštukai ir Snieguolė“ komandos. Po labai gra-žios ir atkaklios kovos vis dėlto nu-galėjo patirtis. Pratęsimo pabaigoje komandos „Aš, Tu ir Stepas“ kapito-nas Remigijus Semėnas pataikė tikslų smūgį. Be kovos III vietą užėmė ko-manda „Alaus žvaigždės“. Jų varžovai nesumokėjo anksčiau gautos baudos už neatvykimą į pusfinalio varžybas, todėl pagal turnyro nuostatus buvo pašalinti. Rezultatyviausiu LEU ma-žojo 5x5 futbolo turnyro žaidėju tapo komandos „Aš, Tu ir Stepas“ lyde-ris Stepas Šiaulytis. Jis įmušė net 14 įvarčių. Nugalėtojų komandoje žaidė R.  Semėnas (komandos kapitonas), S.  Šiaulytis, E.  Žagaras, J. Brazins-kaitė, A. Plieskytė, D.  Zubanovas, Š. Beivydas, Ž. Savickas, Matteo Cor-nacchia, M. Jankevičius.

Kasmetiname LEU „Juventus“ taurės salės futbolo turnyre netrūko gražių įvarčių, žaidimo momentų, emocijų. Visos komandos buvo ly-giavertės ir vertos varžytis dėl nuga-lėtojų taurės. Dalyvavo 5 komandos: „Gmifas“ (LEU absolventai, moki-nys), „Alaus žvaigždės“ (SSF I, III, IV k.; FF IV k., LEU dėstytojas, Eras-mus+ programos studentas), „Aš, Tu ir Stepas“ (SSF I–IV k., SSF mgnt. II

DU TURNYRAI – VIENAS NUGALĖTOJASRemigijus Semėnas

Mindaugas Kryžiokas

k., Erasmus+ programos studentas), „Granitas“ (SSF I–IV k.), SM „Tau-ras“ (SSF I k.). Sužaista 14 rungtynių, pelnyti 122 įvarčiai.

Mažajame finale dėl III vietos kovojo „Gmifas“ ir „Granitas“. Re-zultatu 9:0 pergalę šventė „Grani-tas“. Dėl I vietos susitiko „Aš, Tu ir Stepas“ ir SM „Tauras“ komandos. Turnyro čempionais tapo komanda „Aš, Tu ir Stepas“. Taurės nugalė-tojų komandoje žaidė R. Semėnas (komandos kapitonas), S. Šiauly-tis, M.  Kryžiokas, M. Jankevičius, M.  Cornacchia, D. Podlipskas, M. Ivanauskaitė, Š. Beivydas, A. Se-rikovas, T. Svidras. Turnyro pabai-goje buvo išrinkti geriausi turnyro komandų žaidėjai: G. Junevičius („Gmifas“, LEU absolventas), V. Ma-galinskaja („Granitas“, SSF IV k.), J. Petravičius (SM „Tauras“, SSF I k.), S. Šiaulytis („Aš, Tu ir Stepas“, SSF III k.). Rezultatyviausiu tur-nyro žaidėju tapo L. Ankudinovas (SM „Tauras“), kuris pelnė 11 įvar-čių. Pertraukos metu tarp finalinių varžybų vyko konkuras „Pataikyk į skersinį“, kuriame galėjo dalyvauti visi turnyro komandų žaidėjai. Šio konkurso nugalėtojas – A. Milevs-kij („Granitas“). Pagrindinio finalo metu vyko totalizatorius. Žiūrovai galėjo spėti finalo rezultatą ir lai-mėti sporto centro „Šviesa“ įsteigtą prizą. Deja, tikslaus rezultato nei vienam žiūrovui atspėti nepavyko, tačiau prizas atiteko arčiausiai tiesos buvusiai T. Jankevičiūtei (SSF I k.)

Finalo rungtynėms teisėjavo A. Bagdonas ir J. Zagurskas. Koman-dos buvo apdovanotos diplomais, medaliais ir piniginiais prizais (I vieta – 150  Lt, II vieta – 100 Lt, III vieta – 50 Lt). Čempionams atiteko ir pereinamoji LEU salės futbolo „Ju-ventus“ taurė.

Sveikatos ir fizinio ugdymo kate-dra surengė mokslinę metodinę kon-ferenciją-seminarą „Kūno kultūra mokykloje: dabartis ir perspekty-vos“ Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams. Ją pristato prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

Sveikas universitetas – sveika visuomenė

Beveik dešimtmetį mokslininkai teigia, kad mokinių sveikata blogėja. Svarbiausia, kad per šį laiką jokios pa-žangos nepasiekta. 2012 m. patvirtin-ta Bendroji mokinių sveikatos ugdy-mo programa (ją rengiant dalyvavo ir Sveikatos ir fizinio ugdymo katedros tyrėjai), kurioje numatoma galimybė per visas pamokas, priklausomai nuo dalyko pobūdžio, teikti sveikatos ug-dymo pagrindus (tokius mokytojus rengia LEU). Tik liko neaišku, kaip realizuoti šią programą, kas turėjo būti programos koordinatorius. Kate-dra atliko tyrimus ir iškėlė mintį, kad efektyviausia yra pakoreguoti kūno kultūros mokytojų rengimą, jog jie būtų ir kūno kultūros mokytojai, ir sveikatos ugdytojai. Numatytos prie-monės yra šios: emocinės sveikatos ugdymas, sveikos mitybos edukacija, sveikatos ugdymo samprata, asmens ir aplinkos ekologija, priklausomybės ir jų prevencija, šeimos etika ir lytiš-kumo ugdymas.Ar kūno kultūros pamoka atitinka

dabarties realijas ir sąlygas?Profesorius teigia, jog Bendro-

joje sporto programoje numatytos keturios dalys – sveika gyvensena, judėjimo įgūdžiai, sporto šakos ir netradicinis fizinis aktyvumas. Jos visiškai apima fizinį ir dvasinį moki-nio ugdymą. Tai ir yra kūno kultūra.

SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMO PAMOKOSJuozas Skomskis

Bet kyla klausimų: ar kūno kultūros mokytojas vertinamas adekvačiai? Kodėl į kūno kultūros pamoką veda-mos dvi, trys klasės? Kodėl mokytojas apkraunamas kitais darbais? Kodėl kūno kultūros pamoka nėra lygiaver-tė? Kodėl po pamokos mokinys netu-ri, kur nusiprausti? Kodėl toks prastas sportinis inventorius ir nėra netradi-cinių priemonių inventoriaus, kurį būtų galima pritaikyti kūrybiškai? Ar vertinama tai, ko mokinys išmoko per pamoką? Ar suprato, kaip reikia pratimus atlikti? Kaip išmoktą pritai-kyti gyvenime? Tai dalykai, kurie ak-tualūs dabartinėje mokykloje ir kūno kultūros pamokoje.

Kas po ranka„Kaip pakviesti mokinį nesėdėti

ant suolo, bet būti aktyvų? Kaip pa-siekti, kad mokinys norėtų sportuoti? Kaip pasiekti, kad jam būtų išugdo-mas įgūdis gyventi sveikai (rūpintis savo sveikata)? Seimo diskusijoje pri-imtoje rezoliucijoje numatyta turėti tris kūno kultūros pamokas per sa-vaitę, pamoką vertinti pažymiais, su-tvarkyti higienos sąlygas, skirti papil-domai inventoriaus ir įrangos, ŠMM parengti programą, kaip palaipsniui įdiegti netradicinės kūno kultūros ugdymo priemones, daugiau vesti pratybų lauke, naudoti daugiau netra-dicinių priemonių (akmenį, stulpą, sieną, raižytą vietovę, rekreacines zo-nas, parkelius, parkus). Viską galima pritaikyti fiziniams pratimams. Pa-naudoti mokinių pamėgtus dviračius, riedučius, slidinėjimo lentas... Tai, ką mokinys naudoja kiekvieną dieną po pamokų. Tirti, kokie jų įpročiai, po-mėgiai, kad suprastų, kodėl tai svar-bu. Tarptautinėje praktikoje taikoma daug netradicinių metodų, kad būtų

įdomu, sužadintų aktyvumą. Taip pat siūloma didinti mokytojo atsakomy-bę už mokinio sveikatą ir fizinį pasi-rengimą“, – sako pašnekovas.

Patirtis – visiems mokytojamsKonferencijos metu netradicinių

lauko pratimų ciklą rodė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moky-tojas Kastytis Kvietkauskas. Prof. dr. Rūta Dadelienė aiškino, kaip taikyti rekreacinio fizinio aktyvumo formas. Doc. dr. Rūtenis Paulauskas demons-travo judrumo pratimų kompleksą šiuolaikiško krepšinio pamokose, o lekt. Rasa Paulauskienė pakvietė mo-kytojus į šiaurietiško ėjimo pratybas. Naujovišką požiūrį į gimnastikos, mankštos pratimus prieš pamoką, per pamoką, po pamokos pristatė doc. dr. Mindaugas Katinas. Futbolo sporti-nių elementų pritaikymą mokykloje pateikė dr. Donatas Gražulis.

> Sveikatos ir fizinio ugdymo kated-ros vedėjas prof. habil. dr. A. Raslanas: „Norime dirbti kartu su mokytojais, įsiklausyti į jų poreikius, organizuoti se-minarus universitete, susietus ne vien su kūno kultūra ir fiziniais pratimais, bet ir su sveika gyvensena, žmogaus susikaupi-mu, su jo psichologiniu stabilumu“

Iškilmingai atidaryta univer-siteto absolventų – vienuolikos LEU olimpinių čempionų – nuo-traukų galerija. Dalyvavo dukart olimpinė čempionė krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė, len-gvaatletis Romas Ubartas, plau-kikai Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa, pirmojo olimpinio čempio-no (Meksikas, 1968 m.) boksinin-ko Dano Pozniako žmona Genutė Pozniakienė.

Galerijos idėjos autorius SSF de-kanas prof. Audronius Vilkas, ati-darydamas ceremoniją, kalbėjo, jog tai – universiteto pasididžiavimas, gražus būrys olimpinio sporto čem-pionų, išgarsinusių Lietuvą ir savo Alma mater. Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentė L. Kačiušytė pasidžiaugė universiteto šviesa, kuri lydi kiekvieną gyvenimo keliuose. „Visada gera čia ateiti“, – sakė olim-pinė čempionė.

Universiteto rektorius akade-mikas Algirdas Gaižutis, sveikin-

IŠGARSINĘ SAVO TĖVYNĘ

> Galerija. LEU olimpinių čempionų nuotraukų galerijos svečiai R. Žulpa, A. Rupšienė, L. Kačiušytė, R. Ubartas

damas visus universiteto sportinin-kus, sakė, kad galerija išliks kaip didžiulė tautos turto dalis čia, po universiteto stogu, kur išugdytas toks gausus olimpinių čempionų būrys, kuriuo žavisi daugelis pa-saulyje. Studentų šventėje pirmieji pasveikinti ir apdovanoti mūsų gar-bingi svečiai – olimpiniai čempio-nai.

Sporto centro informacija

Š IESA 2014 lapkritisPatirtys

Kijevo Boriso Grinčenkos uni-versitete organizuotoje konferenci-joje „Profesinis meninis ugdymas ir meninė kultūra: XXI amžiaus iššūkiai“ vyravo šiuolaikinio ugdy-mo turinio problemos, specialistų rengimo kaitos vertinimai, daugia-kultūrinės visuomenės vaidmuo, derinant ugdymo patirties ir moder-nizavimo santykį, ir kiti klausimai.

Daug dėmesio buvo skirta verti-nant egzistuojančią ugdymo teoriją ir jos vaidmenį, koreguojant šiuolai-kišką ugdymą ir kaip tai atitinka ES švietimo dokumentus. Nagrinėta, ar švietimo sistema įtvirtina galimybes specialistui tobulėti dirbant moky-kloje, kokia šiuolaikinės didaktikos paskirtis aukštojoje ir bendrojo lavi-nimo mokykloje, kokiais teoriniais pagrindais remiasi pedagogo kultū-rologinis švietimas. Diskusijų metu aiškėjo, kad dvasingumo kontekstas yra ypač aktuali daugiakultūrinės visuomenės, o ne tik ugdymo pro-grama. Ją nagrinėti bendrai norėtų

DVASINGUMO UGDYMO POKALBIAI KIJEVE

Prof. Jonas Kievišas

> O. Oleksiukas (Kijevo B. Grinčenkos universitetas), prof. V. Markvica (Varšuvos F. Šopeno universitetas), J. Kievišas (Lietuvos edukologijos universitetas)

Odesos, Priekarpatės, Kirovogrado, Kijevo universitetų mokslininkai. Su-tarta bendradarbiauti konkretinant tyrimo problematiką, lauką ir nagri-nėjimo kryptis. Taip pat diskutuota apie mokslininko, kuris tampa savo kuriamos teorijos įkaitu, vaidme-nį, skatinant mokslo raidą ir buriant jėgas tobulinti šiuolaikiško ugdymo praktiką. Taip pat tartasi ir dėl ES do-kumentų, jų vaidmens, pertvarkant šalies švietimą ir puoselėjant nacio-nalinį identitetą.

Aptartos galimybės Kijeve prista-tyti Lietuvoje parengtą kolektyvinę monografiją „Ugdymo dvasingumo kontekstas“, kurios bendraautoriai yra keturi Ukrainos universitetų profesoriai. Ta proga planuojama organizuoti mokytojams ir studen-tams skirtą seminarą, kuriame būtų apžvelgiama ir anksčiau Lietuvoje išleistų kolektyvinių monografijų („Dvasingumas žmogaus pasaulyje“, 2009; „Ugdymo dvasingumas“, 2012) problematika.

Vaikystės studijų katedros dės-tytoja doc. dr. Aldona Mazolevs-kienė išleido „Vaikystės skaitinių“ knygą – leidinį apie vaiko pasaulį. Jame pateikia daugiau nei keturis šimtus lietuvių literatūros ir tauto-sakos kūrinėlių.

„Norėčiau, kad šie tekstai pasiektų vaikų protus ir širdis, plėstų pasaulio pažinimą, atvertų jiems dar neregėtus gyvenimo klodus ir nau-jas spalvas, ugdytų gimtosios kalbos, patriotizmo jausmus, padėtų pažinti tautos etninį paveldą“, – sako knygos sudarytoja. Vaikų literatūros tyrinė-tojas ir kritikas doc. dr. Kęstutis Urba apie knygą ,,Vaikystės skaitiniai“ atsi-liepia taip: ,,Kai atsiversite šią knygą, tarsi pateksite į metų karuselę, gamtos ciklo ratą. Taip rikiuoti literatūrinius vaizdus – eilėraščius, pasakojimus, pasakaites – gana įprasta ir pagrįsta. Skaitančiajam ir klausančiajam malo-nu sieti tai, ką regi už lango, ir ką by-loja knygos puslapiai. Tiesa, rinkinio pabaigoje atsiranda kitokiu, teminiu, principu sudaryti skyriai“.

Knygą galėtume pavadinti ir li-teratūriniu aruodu: joje daugiau nei keturi šimtai kūrinių, ypač daug  – eiliuotų. Tų kūrinių autoriai – ir labai garsūs, ir mažiau girdėti, ir vi-siškai nauji lietuvių rašytojai. Apima malonus jausmas, kad mūsų vaikų literatūra ir gana turtinga, ir nuolat besikeičianti. Esmingą klodą sudaro tautosaka: liaudies pasakos, dainos, mįslės, skaičiuotės... Tikrai prasmin-ga nuo mažumės mokytis suvokti li-teratūros įvairovę, jausti, kas tau arti-miausia, įdomiausia! Ši gėrio rinktinė skirta per mokyklos slenkstį žengian-

tiems ar jau ir peržengusiems. Taigi vieniems dar tik klausytis, kitiems – jau skaityti. Mokytis atmintinai, kai ką suvaidinti, perskaičius kalbėtis kokia nors tema, aptarti. O svarbiau-sia – ugdyti literatūros meilę.

„Vaikystės skaitiniai“ – tęsinys prieš ketverius metus išėjusios ir sulaukusios net trijų leidimų kny-gos vaikams nuo vienerių iki šešerių metų „Jums, maži ir didesni“ (pa-rengta Vitoldos Sofijos Glebuvienės ir Aldonos Mazolevskienės), kuri jau apkeliavo daugelį šalių. Mat emig-rantai kartu su savo vaikais išsiveža svetur ir šių knygų. Naujasis leidinys žengia žingsnį pirmyn. Skyriuje „Tė-viškėle, tu graži“ – tarmiški tekstai apie tai, kas brangiausia, kad vaikas nepamirštų gimtosios kalbos gyvy-bės šaltinio ir krašto, kuriame gimė. Įspūdingame skyriuje „Buvo buvo, kaip nebuvo“ – išmonių, netikėtų situacijų, įvykių, juokų pluoštų, su-kurtų šiuolaikinių autorių, skatinan-čių paauglį svajoti, žaisti žodžiais, nerti į fantazijos gelmes. Tarp nau-jovių – ir senųjų žodžių, vartotų Pe-tro Cvirkos, Prano Mašioto, bet jau išėjusių iš vartosenos (kryžiavonė, kūtė, lenciūgas ir kt.), žodynėlis – tegul ir tai sužino mažieji. Gerai, kad pateikti šaltiniai. Vaikas, paskaitęs patikusią ištrauką, vesis mamą už rankos į knygyną, kad nupirktų to autoriaus knygų. Taigi šis didžiųjų vertybių aruodas bus kelrodis į au-gančiojo dvasinį pasaulį, švyturys šiandieninės menkavertės lektūros pasiūlos lentynose.

Daugiau nei keturi šimtai litera-tūros šedevrų ištraukų sudėti į vieną

aruodą – darbas didžiulis. „Ir didžiu-lis džiaugsmas. Džiaugsmas ir atsa-komybė, kad darbas atliktas būtent vaikams, jų džiaugsmui, jų spindin-čioms akims, jų gimstančiam norui skaityti, pamilti knygą. Tai didžiau-sia dovana pedagogui. Lieka viltis knygą tobulinti, atnaujinti, papildyti naujais tekstais. Kaip išauga nauja ra-šytojų karta, kaip gimsta nauja vaikų karta, turinti naujų poreikių, galbūt kada nors gims ir nauja – trečioji – skaitinių knyga. Tegul ir trečiokas, ketvirtokas entuziastingai šiandien neria į internetinę erdvę, ima į ran-kas gražią, vertingą knygą, patiki jos galia. Jeigu šešiametis perskaitys „Vaikystės skaitinius“, norėčiau tokį jaunuolį pamatyti, kai jam bus aštuo-niolika... To, ką duoda knyga, gyve-nimas negali atimti“ , – sako doc. dr. A. Mazolevskienė.

VAIKAI SKAITO GRAŽIAS KNYGASJuozas Skomskis

> „Vaikystės skaitinių“ sudarytoja doc. dr. A. Mazolevskienė

Kelios mintys po Lituanistikos fakultete įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbi-nio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų rengimo tobulinimo iš-šūkiai“.

Į savąją Alma mater visada grįžtu noriai, galvodamas apie žmones, kuriuos ten sutiksiu, mė-gaudamasis bendravimu su jais. O šįsyk ir proga neeilinė – tarptau-tinė mokslinė lituanistų konferen-cija. Pranešimų pavadinimuose vartoti įvaizdžiai grėsmė, rezi-gnacija, kūjis, priekalas, kančia, idealo ir tikrovės, kūjo ir priekalo supriešinimai žadėjo konferenciją būsiant karštą visomis prasmė-mis. Pavadinimuose šmėsčiojan-tys ko mokome, ką ugdome, kodėl skaitymas – kančia, o jeigu ban-dytume jungti, kodėl ugdyti misija neįmanoma tarsi signalizavo, jog susikaupė daug skaudžių klausi-mų, daug neaiškumų.

Gausiu dalyvių būriu džiaugę-sis fakulteto prodekanas doc. dr.

KODĖL, KO IR KAIP MOKYSIME: REMSIME,

REMSIMĖS AR... RAMSTYSIMĖS?

Audrius Gabnys

Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos lituanistas

Dainius Vaitiekūnas, taręs sveiki-nimo žodį, tarsi mėgino sklaidyti nerimo šešėlius. Kaip ir pranešėja Dagmara Auseklė iš Latvijos, kuri pristatė tris mokytojo tipus, ir visa auditorija tyliai save priskyrė tei-singajam tipui. Profesorė iš Latvijos siuntė žinią apie mokytojo darbo svarbą ir reikšmę, bet sugebėjo tai pasakyti be perdėjimų ir nesidangs-tydama aukštais lozungais ar gar-biais autoritetais. Profesorės pradė-tą plenarinį posėdį tęsė mūsų šalies mokslininkai dr. D. Kuolys (LLTI), prof. dr. R. Pabarčienė (LEU), doc. dr. L. Mačianskaitė (LEU), doc. dr. D. Satkauskytė (LLTI), dr. G. No-trimaitė (NEC), literatūrologas ir leidėjas dr. S. Žukas. Kai kurie pra-nešimai buvo aštrūs, taiklūs, kartūs ir išgryninantys lituanistų būtį. Ir iš tribūnos garsiai skambėję gražūs, neva nuraminti ir harmonizuoti turėję postulatai apie laisvuosius menus, laisvą žmogų laisvoje visuo-menėje, apie tradicijų išsaugojimą it perteikimą, kaip ir A. Mickūno, M. Lukšienės, kitų mąstytojų pa-

vardės, įkvėpė ir guodė ne visus ir nepernelyg. Turbūt todėl, kad labai jau taikliai ir įžvalgiai ple-nariniame posėdyje įvardyta, apie ką tūlas lituanistas ref lektuodavo sau tyliai: ugdymo programos savo turiniu sugrąžina ugdymo proceso dalyvius kone į XIX a., programos, suvaržytos laiko pančių, galimybės rinktis nepalieka, nes reikia spėti išeiti privalomus autorius, kurių nei daug, nei mažai. Literatūra, lig šiol tarsi buvusi žodžio menas, tampa viso labo statišku mitu, o mokinį domina tik tiek, kiek gali pamokyti. Visi džiūgauja grįžę prie atidaus vientiso teksto skaitymo, o paaiškėja, kad skaitomi tekstai apie tekstus. Kartais ir skaityti visai ne-reikia – užtenka braižyti schemas, medžius... Nebelikę sąsajų tarp pra-dinės ir pagrindinės mokyklos kur-so, tik chaosas, tamsus miškas. Ir tai, kas turėtų džiuginti kiekvieną mokytoją lituanistą (mokinių rė-mimasis literatūra rašant rašinius), virsta cinišku literatūros neskai-tymu, groteskišku ramstymu(si), manipuliacija, teisingų siužetų pri-taikymu teisingoje vietoje siekiant rašyti taip, kaip reikia... vertinto-jams. Pamenu, taisydami dabar jau koneveikiamas interpretacijas, kar-čiai juokdavomės iš tuščios žodžių ekvilibristikos, kai epitetai, meta-foros ir palyginimai nagrinėjamam tekstui suteikdavo įdomumo. Iš šono posėdį stebėjęs žmogus galė-tų pagalvoti, jog susirinko links-mų žmonių kompanija, kuri gyvai, emocingai reaguoja ir į racionaliai, logiškai sukaltą argumentuotą pra-nešimą, pagrįstą kad ir nedideliu, bet iškalbingu tyrimu, ir į tarsi su šypsena išsakomas mokslininkų įž-valgas.

Galima būtų save raminti sa-kant, jog teorija, brolau, sausa šaka, ir ką jau čia tie mokslininkai apie mokyklą teišmano. Mokykloje dir-

ba mokytojai, o ne mokslininkai. Ir ką gi? Mokinys tampa kaliniu tarp kūjo (programų) ir priekalo (moky-tojo). Svarbiausia ne literatūra (vis tiek jau lietuvių kalbos pamokos tampa svetimos ir mokiniams, ir tėvams), o kūrybiškumas, diferen-cijavimas, integravimas ir tautinis pasakojimas (konstatuoja kitas pra-nešėjas). Kuo dažniau tas sąvokas kartosi, tuo didesnė galimybė kiek-vienam mokiniui per pamoką pa-tirti sėkmę (ironizuoja trečias kole-ga). Kokia sėkmė? VBE sėkmė? Ne! Ką jūs kalbate? (stebisi ketvirtas). Pasirodo, sistemingai dirbant pagal programą (išdėstytą chronologiniu principu), VBE (rašinys reikalauja teminių pjūvių) sėkmė tolsta kaip nepagaunama laimės paukštė, ir situacija tampa dramatiška: kaip tuomet dirbti? Kaip padėti gimtajai kalbai? Atsakymai nesumeluoti, jie neguodžia: išeities ieškome patys. Recepto nėra. Pesimizmo himnai, ne kitaip...

Nelengva buvo ta diena Li-tuanistikos fakultete. Ir galutinė

konferencijos dalyvių diskusija, kai emocijos kartais imdavo viršų, pareikalavo daug jėgų ir ištvermės. Keisčiausia, jog diskutuojantys su-tarė dėl vieno: visi mes vienam ve-žime tą pačią giesmę gimtąja kalba giedam ir norim, jog mūsų mokiniai būtų įžvalgūs kultūros suvokėjai, išsiugdę poreikį skaityti ir maitinti sielą geriausiais vaisiais. Tik kodėl taip sunku atrasti atsakymą į tą įky-rų žodį kaip? Ar todėl, kad ginčytis su valdžia, turinčia galią, bepras-miška? Ar todėl, kad klysti, nors ir žmogiška, bet nepatinka niekam? Esu įsitikinęs, kad lapkričio 20 die-nos viešnagė fakultete nuo kitų ap-silankymų nesiskyrė vienu esminiu aspektu: toje erdvėje susirenkantys žmonės visada vieni kitus kviečia konstruktyvaus ir dalykinio, kole-giško, atviro ir nuoširdaus pokalbio, kuris padės rasti (ko ir linkėjo Lie-tuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkė N. Bartašiū-nienė) ne tik sankirtas, bet ir sąly-čio taškus. Klausykimės, išgirskime vieni kitus.

> Lapkričio 20 d. Lituanistikos fakultete vyko tarptautinė mokslinė konferencija  „Kalbinio ir literatūrinio ugdymo kaita: mokytojų rengimo tobulinimo iššūkiai“

leidžiamas nuo 1952 metų

Lietuvos edukologijos universiteto laikraštis

Registracijos numeris SL 749

„Šviesos“ redakcija Studentų g. 39,

LEU centriniai rūmai, 129 kab.,tel. (85) 273 69 67,

el.paštas rysiai@leu.lt

Vyr. redaktorius Juozas Skomskis

mob. (86) 983 39 71,el.paštas juozas.skomskis@leu.lt

Kalbos redaktorė Gintarė Mikėnaitė

mob. (86) 540 35 53, el. paštas gintare.mikenaite@leu.lt

Dizainas Tomas Razmus

Maketas Donaldas Petrauskas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291

Šiauliai, Lietuvawww.titnagas.ltTiražas 1500 egz.

Š IESA

Kultūra Š IESA 2014 lapkritis

Ukmergės kultūros centre ati-daryta LEU studentų ir absolventų dailės edukologijos ir vizualiųjų menų – fotografi jos, skulptūros, tapybos – kūrybinių darbų paroda, pavadinta „Konfrontacija laike“.

Dalyviai: Agnė Kondratavičiūtė, Katažina Sokolovska, Justina Če-synaitė, Paulina Gudaitytė, Saulė Stasevičiūtė, Akvilė Bartkutė, Ema Kasparavičiūtė, Anastasia Blinova.

BANDYMAI RASTI SAVO GALIMYBES TIKROVĖJE

Akvilė Bartkutė

> Agnės Kondratavičiūtės triptikas „Trintis“ (dešinėje)

Pagrindinis tikslas – užfi ksuoti konf-rontacijos momentą arba individo patirtį, reakciją į save dabar. Sociali-niame gyvenime kai kurios situacijos, nutikimai, pokalbiai klostosi, karto-jasi ne taip, kaip konstruojame atei-tį. Tuomet atsiranda dvi išeitys: eiti į akistatą su pačiu savimi arba keisti aplinką. Tai bandymas rasti pagrin-dines konfrontacijos ašis, savo funk-cinės tikrovės galimybes.

Į Vilnių iš Elektrėnų Jūratę atviliojo meilė mokslui. 1975–1980 m. Vilniaus universitete (VU) studijavo taikomąją mate-matiką. Po studijų ėjo matematiko programuotojo pareigas Skaičia-vimo centre, o 1994 m. tapo mūsų universiteto darbuotoja. Jūratė pradėjo dirbti asistente Pradinio ugdymo katedroje. Ji kryptingai gilinosi į edukologijos mokslą. 1996–2000 m. studijavo edukolo-giją jungtinėje Vilniaus, Šiaulių, Vilniaus pedagoginio universitetų doktorantūroje ir apgynė sociali-nių mokslų (edukologijos) dakta-rės vardą. Po doktorantūros stu-dijų Jūratė tapo Ugdymo pagrindų katedros lektore, dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą. 2008 m. jai suteiktas docento pedagoginis vardas.

IN MEMORIAMJūratė Paulionytė

(1957-11-29–2014-11-11)

Doc. dr. Aušra Žemgulienė

Jūratės moksliniai interesai ap-ėmė ne vieną sritį. Jos daktaro diser-tacija „Vizualinio estetinio ugdymo pražios mokykloje veiksniai“ susijusi su vizualizavimo ir pradinio ugdy-mo dailės ir technologijų didaktikos sritimis. Vizualinio ir meninio raš-tingumo temomis paskelbta ne viena publikacija. Ji išskirtinai domėjosi japonišku menu origamiu, parengė knygą „Susipažinkime – origamis“. Pradinių klasių mokytojų rengimo programoje Jūratė kuravo studentų pedagoginių tyrimų srities dalykus, parengė metodinius leidinius „Studi-jų darbų metodinės rekomendacijos“ (2005) ir „Baigiamojo darbo rengimo metodinės gairės“ (2013) studentams, b uvo studijų baigiamųjų darbų gyni-mo komisijų narė. Jūratė nuolat gili-nosi į švietimo inovacijų klausimus, domėjosi kompiuterinėmis mokymo

iki baigiamųjų klasių. Taip pat buvo pristatyti mokinių kūrybiniai dar-bai, sukėlę didžiausių ovacijų. Vėliau Menų spaustuvėje vyko susitikimai su šiuolaikinio šokio choreografais ir šokėjais. Ištraukas iš savo būsimų spektaklių parodė choreografės Erika Vizbaraitė ir Sigita Juraškaitė, savo veiklą pristatė Menų spaustuvė (Vai-das Jauniškis), Lietuvos šokio infor-macijos centras (Ingrida Gerbutavi-čiūtė), Šiuolaikinio šokio asociacija ir šokio teatras „Dansema“ (Birutė Ba-nevičiūtė), festivalis „Bičių sąskrydis“ ir kultūrinė organizacija „Artopija“ (Giedrius Kalinauskas), Vyčio Jan-kausko šokio teatras ir menų agentū-ra „Artscape“.

Plenarinės sesijos metu analizuo-ta šokio edukacijos kokybė aukštojo mokslo srityje, rengiant profesio-nalius choreografus, šokėjus, šokio mokytojus. Čia pranešimus skaitė Šokio ir dramos konservatorijos Ko-kybės centro vadovė Helena Angovė, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto docentas dr. Gediminas Karoblis, Karališkosios šokio akade-mijos programų vadovė Libby Cos-tello, Rygos mokytojų rengimo ir vadybos akademijos dėstytoja Sandra Vitola. LEU Meninio ugdymo kated-ros vedėja doc. dr. Jolita Kudinovienė pristatė šokio pedagogikos studijų raidą Lietuvos edukologijos universi-tete, doc. dr. B. Banevičiūtė atkreipė dėmesį į mokinių šokio raiškos ir su-vokimo problemas, kurias išryškino šokio brandos egzamino rezultatų analizė. Kauno choreografi jos mo-kyklos direktorė Lina Navardauskie-nė kalbėjo apie neformalaus šokio ugdymo problemas, kurias sustiprino prof. dr. Aldonos Vilkelienės ir Eveli-nos Mičiulytės tyrimas, atskleidžian-tis vidutinį intelekto sutrikimą turin-čių vaikų socializacijos galimybes, taikant šokamuosius žaidimus.

Pirmoje paralelinėje darbo grupių sesijoje svečiai iš Latvijos (Ginta Peter-sonė, Inga Gailė), Estijos (Elė Viskus, Anu Soot) ir Lietuvos pranešėjai (Bi-rutė Vitytė, Rūta Ambrozaitienė) ana-lizavo įvairius būsimų šokėjų, šokio mokytojų rengimo aspektus, svarstė mokinių muzikos suvokimo ugdy-mo per ritmikos pamokas klausimus. Antroje sesij oje virė karštos diskusijos

ŠOKIO UGDYMO TENDENCIJOS IR PERSPEKTYVOS Birutė Banevičiūtė

Jolita Kudinovienė

2012 m. Meninio ugdymo kated-ros docentė dr. Birutė Banevičiūtė, siekdama sudaryti galimybes dir-bantiems šokio mokytojams, šokio pedagogikos studentams, dėstyto-jams, kūrėjams ir mokslininkams aptarti aktualias šokio ugdymo pro-blemas, iškelti ateities uždavinius, numatyti perspektyvas, inicijavo pirmąją mokslinę metodinę prak-tinę šokio ugdymo konferenciją. Šių metų konferencijos programa išplėsta. Ji apėmė ne tik moksli-nius, metodinius pranešimus, bet ir praktinius seminarus, susitikimus su profesionaliais šokėjais ir cho-reografais, šokio spektaklių pro-gramą. Susirinko virš 250 dalyvių, kurie galėjo išgirsti 38 pranešimus, dalyvauti 4 seminaruose, stebėti 4 spektaklius. Sulaukta dalyvių ir

pranešėjų iš Latvijos, Estijos, Jung-tinės Karalystės, Norvegijos ir Itali-jos. Konferencijos partneriais tapo Menų spaustuvė, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, šokio teatras „Dansema“, urbanistinio šo-kio teatras „Low Air“, „Diemedžio“ pradinė mokykla.

Pirmą konferencijos dieną Na-cionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyko susitikimas su Ba-leto skyriaus bendruomene. Mokyk-los direktoriaus pavaduotoja baleto ugdymui Lina Puodžiukaitė-Lanaus-kienė pristatė baleto šokėjų rengimo Lietuvoje tradicijas ir naujoves, su-sijusias su būsimų baleto artistų kū-rybiškumo ugdymu. Baleto skyriaus mokiniai parodė baleto pamoką, išradingai atskleidžiančią pamokos sudėtingumo kitimą nuo pradinių

apie priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų šokio ugdymą, kurias paskatino Vilniaus mokyklos-darže-lio „Dainorėliai“ šokio mokytoja Rasa Sviderskienė, Šeduvos gimnazijos šo-kio mokytojas metodininkas Astijus Poška. Sesijos dalyviai analizavo LEU profesorės Laimutės Kisielienės ir asis-tentės Ramintos Čyplytės iškeltus mo-ters įvaizdžio lietuvių sceninėje chore-ografi joje ir jaunimo etninės kultūros ugdymo liaudiško šokio kolektyve klausimus. Buvo atkreiptas dėmesys ir į būsimų šokio mokytojų pedagoginės praktikos problemas, kurias aptarė Vilniaus Balsių pagrindinės mokyk-los direktoriaus pavaduotojas ir šokio mokytojas metodininkas Ramūnas Sinkevičius. Džiazo šokio techniką ir savo išleistą knygą pristatė Klaipėdos universiteto lektorė Ilona Stankevičie-nė, o Nacionalinės šokio akademijos (Italija) profesorė Morena Malaguti pasidalijo savo patirtimi kūrybiškai analizuojant muzikos ir šokio kompo-zicijos struktūras.

Didelį susidomėjimą sukėlė ir stendiniai pranešimai. Mokytojai iš Lietuvos pristatė savo įžvalgas apie suaugusiųjų šokio ugdymą (Irmina Puipaitė-Narbutienė), vaikų ir paau-glių šokio veiklas (Edita Mekšraitytė, Miglė Praniauskaitė, Agnė Šidlaus-kaitė, Daiva Liaudinskienė, Kristina Nainienė, Asta Šadreikienė, Ina Vio-leta Šlapikienė, Džineta Šablauskienė, Jolanta Chomičienė ir kt.), šokio mo-kytojų aktualijas (Vaida Mieldažienė, Arnoldas Riekumas).

Visas keturias dienas Menų spaustuvėje konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujau-siais ir aukščiausiai įvertintais šiuo-laikinio šokio spektakliais: šokėjų ir choreografų Mariaus Pinigio ir Man-to Stabačinsko spektakliu, kuris Kul-tūros ministerijos įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias metų šokėjo darbas „ID: D&G“, šiuolaiki-nio šokio spektakliu „Contemporary“, apdovanotu už metų įvykį, spektakliu „Kelionė namo“, sukurtu choreografų ir šokėjų Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus, kurie buvo apdovanoti už geriausią choreografi ją, ir Birutės Banevičiūtės šokio spektakliu 0–3 metų vaikams „Mozaika“, nominuotu už geriausią spektaklį vaikams.

> Marganos šokio ir sporto asociacijos (Italija) psichologės ir šokio mokytojos Sabrinos Lucido (centre) praktinis seminaras

galimybėmis. Ji viena pirmųjų kate-droje įvaldė „Active Inspire“ techno-logijas. Buvo viena iš teorinės studijos „IKT ir inovatyvių mokymo(si) meto-dų taikymo pradiniame ir specialiaja-me ugdyme pasiūla, taikymo praktika ir perspektyvos Lietuvoje ir užsienyje“ (2010) autorių. Skaitė paskaitas, vedė seminarus Vilniaus, Kauno miestų mokytojams, pedagogų perkvali-fi kavimo studijų dalyviams. Dirbo mokslinį darbą, recenzavo mokslo straipsnius, talkino kuriant tarptau-tinę mokslinę duomenų bazę „Litua-nistika“.

Mūsų katedroje Jūratė visą laiką buvo rimties, gilaus apmąstymo ir solidžių sprendimų priėmimo pa-vyzdys. Su ja galima buvo pasitarti... Išsaugokime kuo šilčiausius prisimi-nimus visi: bendradarbiai, kolegos, studentai...

> Šokio edukologijos magistrantės Kotrynos Vizbaraitės liaudiško šokio kompozicija „Subatos vakarėly“, kurią atliko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės liaudiškų šokių ansamblis „Neris“

> Asistentė Giedrė Subotinaitė kartu su „Diemedžio“ pradinės mokyklos mo-kiniais pristatė savo bendros kūrybos rezultatus