Šių metų birželio 9-10 d. Vilniuje vyks vienas svarbiausių visai Europos teismų sistemai renginių – Europos Teismų tarybų tinklo (ETTT) Generalinė asamblėja, į kurią susirinks Teismų tarybų atstovai iš 30 Europos šalių. Apie tai, kodėl šį renginį nuspręsta organizuoti Lietuvoje ir apie teismų siste-mos problemas bei iššūkius skaitykite interviu su ETTT prezidentu, Ispanijos Teisėjų tarybos nariu MIGUEL CARMO-NA RUANO. Kodėl ETTT Generalinę asamblėją buvo nuspręsta organi-zuoti Lietuvoje ir kaip Jūs vertinate Lietuvos indėlį į tinklo veiklą? Sprendimas organizuoti Generalinę asamblėją Lietuvoje buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Teisėjų tarybos ini-ciatyvą, kuriai vieningai buvo pritarta. Lietuvos Teisėjų taryba yra labai patikimas ir aktyvus ETTT narys, kuris įrodė savo organizacinius gebėjimus ir nėra abejonių, kad Lietuvos kolegų atliktas darbas padės užtikrinti 2011 metų Gener-alinės asamblėjos sėkmę. Tokios pat geros nuomonės esu ir apie Lietuvos teismų sistemą kaip visumą. Praėjusių metų kovą lankiausi Vilniuje Nukelta į 2 psl.

E T T T P R E Z I D E N T A S M . C . R U A N O : „ S K I R T I N G Ų Š A L I Ų

T E I S M Ų S I S T E M O S T U R I S K I R T U M Ų , T A Č I A U P A G R I N D I N Ė S

P R O B L E M O S T O K I O S P A Č I O S “

“Teismai.lt”

2011 m. balandis, Nr. 3

ISSN 2029-7300

Teismai.lt

V I E Š A D I S K U S I J A A P I E T E I S M Ų A U T O R I T E T Ą V I S U O M E N Ė J E

Kristina PETROŠIENĖ

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

Š. m. kovo 3 d. Lietuvos teisininkų elitas Seimo rūmuose diskutavo visiems opia tema – visuomenės priešiškumas teismams. Nemažai renginio dalyvių pritarė minčiai, kad teisėjų ir paprastų žmonių susipriešinimą iš dalies lemia sensacijų besivaikanti ir dažnai neprofe-sionali žiniasklaida.

Tačiau teisėjai bei kiti dalyviai neneigė problemų ir pačioje teismų sistemoje, diskutavo apie jų priežastis, galimus sprendimus ir ieškojo būdų, kaip sumažinti priešpriešą tarp visuomenės ir teismų, kaip pagerinti teismo ir teisėjo autoritetą.

Jūsų dėmesiui pateikiame kai kurias diskusijos dalyvių mintis.

Nukelta į 3 spl.

Kovo mėnesį Kaune įvyko Kauno miesto apylinkės teismo organizuota konfe-rencija – diskusija „Teisėjo profesinė kultūra ir etika“. Pasak Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio, idėja surengti diskusiją teisėjų profesinės kultūros ir etikos tema kilo dėl to, jog teisėjo profesinės kultūros ir etikos klausimai yra mažai analizuojami tiek teisinėje literatūroje, tiek teisinin-kų bendruomenėje, nors tai turi didelę reikšmę paties teisingumo vykdymo kokybei, teismo veiklos socialiniam efektui.

Kviečiame susipažinti su diskusijos dalyvių pastebėjimais, siūlymais ir nuogąs-tavimais.

Nukelta į 5 psl.

T E I S Ė J Ų E T I K A I R P R O F E S I N Ė K U L T Ū R A

Rima JUCIUTĖ

Kauno miesto apylinkės teismo atstovė spaudai

Šiame numeryje

M. C. Ruano: „Skirtingų šalių

teismų sistemos turi skirtumų,

tačiau pagrindinės problemos

tokios pačios“

1

1

1

Vieša diskusija apie teismų

autoritetą visuomenėje

Teisėjų etika ir profesinė

kultūra

Žvilgsnis į teisėjo socialinio

vaidmens perspektyvą

Teisme – advokatų ir teisėjų

diskusija

Naujoji Klaipėdos miesto apy-

linkės teismo vadovė:

„Nepamirškime, kad esame

visuomenės dalis“

Naujausi teisės aktų pakeitimai

Mokymasis – nesibaigiantis

procesas

Kalbos patarimai

Iš teisėjų gyvenimo:. G. Viede-

ris : „Šachmatai užima išskirti-

nę vietą mano gyvenime“

Karjera

Sveikiname

6

9

10

11

14

15

16

20

21

Europos Sąjungos Teisingumo

Teismo praktikos aktualijos 13

Teismų sistemos: Jungtinės

Karalystės teismų sistema 17

Iš teismų istorijos 18

E T T T P R E Z I D E N T A S : „ S K I R T I N G Ų Š A L I Ų T E I S M Ų S I S T E M O S

T U R I S K I R T U M Ų , T A Č I A U P A G R I N D I N Ė S P R O B L E M O S T O K I O S

P A Č I O S “

„Teismai.lt“

2 Aktualijos

Atkelta iš 1 psl.

ir man didelį įspūdį paliko Lietuvos teismų savivaldos sistema, kurią sudaro Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, Visuotinis teisėjų susirinkimas, kaip pagrindinis atstovaujamasis organas, taip pat pažanga modernizuojant teismus. Europos teismų tarybų tinklo prezidento pareigas einate nepilnus metus. Kokiems darbams skiriate daugiausiai dėmesio, kokias teismų sistemos problemas įvardytumėte, kaip opiausias? Kaip teigiama ETTT strateginiame plane, ETTT pagrindinis tikslas yra sustiprinti teismų nepriklausomą ir kol kas atskaitingą teismų sistemą bei visose valstybėse sudaryti sąlygas efektyviai ir laiku įgyvendinti teisingumą. Taigi aš, kaip ETTT prezidentas, ir skiriu didžiausią dėmesį šiam tikslui įgyvendinti. Siekiu dirbti taip, kad sustiprinčiau mūsų organizaciją, išplėsti veiklas, pagerinti visų ETTT narių bendradarbiavimą ir skatinti aktyvų dalyvavimą tinklo veik-loje. Sieksiu, kad ETTT taptų institucija, pristatančia teismų siste-mos perspektyvas, ir Europos valstybių teismų sistemų atstovų forumo vieta. Šiuo metu ETTT vienija 18 nepriklausomų vykdo-mosios teismų sistemos institucijų, esančių Europos Sąjungos valstybėse, taip pat keletą valstybių kandidačių institucijų bei institucijų iš kitų regionų, tokių kaip Lotynų Amerika, kurioms tenka stebėtojų vaidmuo. Koks Europoje požiūris į teismų darbą, kai nagrinėjamos rezo-nansinės bylos, ir ypač tos, kurios, visuomenės nuomone, išsprendžiamos neobjektyviai? Europos šalių visuomenė yra atvira, turinti savo nuomonę. Pasta-ruoju metu daugybė socialinių ir politinių nesutarimų sprendžiami teismuose, todėl tikėtina, kad tokiais klausimais teismo priimti sprendimai gali būti vertinami prieštaringai.

Kurių Europos šalių gyventojai labiausiai pasi-tiki savo teisine sistema? Kokios sąlygos žmonėms siekti teisingumo? Ar mūsų teismų darbas ir procedūros skiriasi nuo kitų Europos teismų? Suprantama, kad kiekvienas besikreipiantis į teismą asmuo tikisi objektyvaus bylos nagrinėjimo. Jeigu bylos svarstymas užsitęsia, teismų sistema imama smarkiai kritikuoti. Skirt-ingų šalių teismų sistemos turi skirtumų, tačiau pagrindinės problemos iš esmės tokios pačios, kurias reikėtų spręsti didinant teismų veiklos efektyvumą, skaidrumą ir atskaitomybę bei užtikrinant teisę kreiptis į teismą. Yra sudaryta darbo grupė, kurios užduotis – padidinti pasi-tikėjimą teismais. Naujosios technologijos, ypač e. teisingumas, labia padeda siekiant šio tikslo. Lietuvos Teismų informacinė sistema LITEKO yra puikus to pavyzdys. Kokia Europos Sąjungos įtaka Europos šalių teismų darbui? Mes negalime pamiršti, kad dažnai nagrinėjant bylas tiesiogiai ar netiesiogiai reikia taikyti Europos Sąjungos teisę. Mūsų teisinės sistemos yra skirtingos, tačiau tendencija jas harmoni-zuoti būtina tam, kad abipusis pasitikėjimas galėtų tapti realybe ir kad abipusio teismų sprendimo pripažinimo principas galėtų pasiekti tinkamą efektą. Lisabonos sutarties įgyvendini-

mas suteikia perspektyvą, kad bus sukurta vieninga teisminė erdvė. Dėkojame už pokalbį.

2011 m. balandis, Nr. 3

„Kiekvienas

besikreipiantis į

teismą asmuo tikisi

objektyvaus bylos

nagrinėjimo. Jeigu

bylos svarstymas

uţsitęsia, teismų

sistema imama

smarkiai kritikuoti“

ETTT Generalinė Asamblėja Londone, 2010 birželis

3

Atkelta iš 1 psl.

Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas T. DAVULIS. Iš vienos pusės, atrodytų, šiandien yra pats tinkamiausias laikas tei- sininkams kviesti į tokią diskusiją. Iš kitos pusės, negalime neįtarti, kad vykdomas kažkoks koordinuotas teisinės sistemos grandžių puolimas, siekiant pasėti abejonę jų funkcionalumu, paskirtimi, vesti prie reformavimo, persvarstant kompetenciją, perskirstant prioritetus. Teisminėje sistemoje yra trūkumų ir skaudžių klaidų, bet ar tai sisteminės, ar struktūrinės klaidos, kaip kartais bandoma parodyti? Pokyčiai teisėjų atrankos tvarkoje, kvalifikacijos tikrinime ir jos kėlime, sprendimų priėmimo skaidrumo klausimais, didinant sprendimų visuomeninį priimtinumą, proceso supaprastinimas ir piginimas – tai yra natūralus sistemos tobulinimo procesas, taisant klaidas, gerinant darbo rezultatus. Matau tokias grupes priežasčių, kodėl teisėjai yra tapę visuomenės priešiškumo objektu. Pirma, teisėjų darbo brokas, kultūros stoka, bendravimo trūkumai. Nors teisėjų kvalifikacija keliama ir tikrinama, veikia sprendimų apskun-dimo sistema, tačiau visuomenė nepratusi ilgai laukti klaidų ištai-symo. Antra, visuomenei galbūt patogu ir populiaru taip nušviesti teismų darbą, ieškoti kaltųjų, manyti, kad valstybė kažko nedavė, atėmė, neapgynė, o teisminė valdžia yra valstybės institutas, matomas valstybės simbolis, kurį lengva padaryti kaltu. Nepa-mirškime ir šiandieninės informacinės visuomenės fenomeno. Iš esmės teisiškai neišprususi, informacijos gausoje pasiklydusi šiandieninė visuomenė yra ištroškusi sensacijų, kai vienas yra blogas, kitas – geras. Todėl teisėjo medžioklė yra nepralaimima sporto šaka. Teisinės valstybės Lietuvoje nėra. Tai yra siekinys. Jos nėra ne dėl to, kad teismai ar teisėjai blogai dirba; teisinė valstybė negalima be teisiškai išprususios visuomenės. Trečia, kitoms valsty-bės valdžioms ko gero patogu turėti silpną teisminę valdžią. Manau, kad trūksta elementarios pagarbos iš valdžios pusės. Silpnas teismas reiškia silpną valstybę.

Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas dr. S. STAČIOKAS: Dėl teismų atvirumo. Parodykite kitą valstybės instituciją, kuri tokia atvira žmogui priimant sprendimą. Ar savivaldybės tarnautojas, kuris sprendžia kokį nors klausimą, pasikviečia dvi šalis ir diskusijos pagrindu priima sprendimą? Aš manau, kad teismams ateityje reikėtų adekvačiai reaguoti į išsa-komą kritiką. Į pagrįstą kritiką verta atsakyti savo veiklos korekcija, o į nepagrįstą – profesionaliu ir kvalifikuotu būdu, tik jokiu būdu nenutylėti, nes nutyli tie, kurie dirba, o ne tie, kurie darbą niekina. Teisėjų garbės teismas, mano požiūriu, turi būti reiklesnis,

griežčiau vertinti ne tik formalius drausmės, bet ir teisėjų etikos pažeidimus. Ilgalaikėje perspektyvoje siūlyčiau Seimo Teisės ir teisėtvar-kos komitetui kartu su Teisėjų taryba tartis su universitetais dėl specia-laus leidinio, kuriame būtų talpinama bylų nagrinėjimo ir teisėjų elgsenos mokslinės analizės medžiaga. Ateityje bus neišven-giama tokia dalykinė analizė, kad teismų sprendimai būtų profe-sionaliai ir kvalifikuotai aiškinami visuomenei, o jų klaidos taptų aiškios ir patiems teismams.

Žurnalo „Veidas“ leidė-jas A. ŠINDEIKIS: Labai smagu, kad teisininkams pagaliau pradėjo rūpėti

jų reputacija visuomenėje. Pasitikėjimas teismais yra tragiškas, ir tolesni reiškiniai neprognozuojami. Nežinau, ar teisininkai su-pranta, kad mūšis dėl žmonių sielų, dėl pasitikėjimo vyksta ne teismų salėse, o televizijoje arba laikraštyje. Kas iš Lietuvos teis-ininkų bendruomenės šiandien viešojoje erdvėje yra linkęs kvalifi-kuotai komentuoti tai, kas vyksta teismuose, kokie priimami sprendimai? Užsienyje diskusija dėl teismų sprendimų kokybės, pasitikėjimo teismais visų pirma vyksta akademinėje bendruome-nėje, o šie žmonės savo nuomones vėliau skleidžia viešojoje erd-vėje. Jei po šios diskusijos Lietuvoje atsiras mokslinis leidinys, kuriame suprantama kalba bus parašyti teismus kritikuojantys tekstai, tai bus pradžia, šaltinis žurnalistams mokytis iš profesion-alios kritikos. Noriu priminti vieno autoriteto pasakymą apie teisin-gumą: jeigu nėra pasitikėjimo, tai teisingumas yra tik butaforija. Džiaugiuosi, kad teisininkai savo gildijoje pagaliau pasakė, kad jiems yra svarbi visuomenės pagarba.

Teisingumo ministras R. ŠIMAŠIUS: Aš matau kelias visuomenės ir teismų susipriešinimo priežastis. Pirma, teismų darbo krūvis, tiksliau – perkrovos, ir dėl to susijusi efektyvumo stoka. Sisteminiai pokyčiai palengvintų teisėjams gyvenimą ir kartu sudarytų galimy-bes rimtai nagrinėti sudėtingas bylas. Tai, manau, leistų padidinti pasitikėjimą ir sumažinti susipriešinimą. Antra, teisme labai svar-bus ir bylos dalyvių, ir teisėjų elgesys. Labai džiaugiuosi, kad pradė-jus daryti posėdžių garso įrašus vis dažniau išgirstu, kad tapo sunkiau neadekvačiai elgtis. Teisėjams reikėtų stengtis elgtis mažiau formaliai, nebijoti skirti baudų už bylų vilkinimą, nebijoti priimti atskirųjų nutarčių ir pan. Prisimenant neseną Kauno apygar-dos teismo skandalą, norisi pasidžiaugti, kad teisėjams pagaliau patiems parūpo jų reputacija. Teismų bendruomenė iki šiol perne-lyg dažnai ginčijo bėdų egzistavimą. Esu įsitikinęs, kad teismų autoritetas turi kur kilti ir jis gali pakilti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. KRYŽEVIČIUS: Terminai, vilkinimas, nepagarba žmogui tik neigiamai veikia teismų sistemą. Teisme daug kas priklauso nuo asmens, kuris užima ad-ministracinę poziciją, kuris gali paraginti teisėjus greičiau nagrinėti bylas nepažeisdamas jo nepriklausomumo. Žmogus reikalauja socialiai aktyvaus teisėjo. Teisėjai gali naudotis jiems suteiktais instrumentais neperžengdami proceso ribų. Bylų skaičius teis-muose išaugęs labai stipriai, tačiau, patikėkit manimi, iš dalies esame kalti ir mes patys. Mes turime gebėti būti socialinėje erd-vėje.

V I E Š A D I S K U S I J A A P I E T E I S M Ų A U T O R I T E T Ą V I S U O M E N Ė J E

Kristina PETROŠIENĖ

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

„V. Nekrošius:

susidaro įspūdis,

kad kai kurios

valstybės valdţios

nesupranta, kad

valstybės valdţią

sudaro trys

valdţios, įskaitant

teismus. Mušdami

vieną iš valdţių

mes skriaudţiame

visą valstybę. “ Diskusija Seime. Sauliaus Chadasevičiaus („15 min“) nuotr.

V I E Š A D I S K U S I J A A P I E T E I S M Ų A U T O R I T E T Ą V I S U O M E N Ė J E

Kristina PETROŠIENĖ

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

4

„S. Šedbaras:

Norėčiau pakviesti

žiniasklaidos

atstovus

nepamiršti tam

tikros

atsakomybės

valstybei,

visuomeni, tautai.

Be abejo, svarbu,

kaip teismuose

elgimasi su

žmogumi, taigi

teisėjus reikia

mokyti

psichologinių

bendravimo

ypatumų.“

Atkelta iš 3 psl.

Žmogaus teisių instituto direktorius H. MICKEVIČIUS: Būtina atkreipti didesnį dėmesį į teismų mokymą. Teisėjų mokymas turi būti nukreiptas ne tik į teisės studijas, bet ir į teisėjų mąstysenos ir elgsenos pokyčius. Reikia kelti teisėjų „demokratinę kvalifikaciją“, analizuoti demokratines vertybes, stengtis plėsti akiratį, atsikratyti hierarchinio mąstymo. Pvz., Kauno apygardos teismo pirmininko atsistatydinimas. Ar pakanka pareikšti nepasitikėjimą teisminiam pareigūnui ir jis kaip politikas atsistatydina? Teismo pirmininkas negali atsistatydinti, nes nėra politinio pasitikėjimo pareigūnas.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. V. NEKROŠIUS: Visuomenėje vyrauja didelė netolerancija. Kaip Mozė žydus vedžiojo po dykumą 40 metų, taip ir mes turime savo išvaikščioti, kad užaugtų žmonės, kurie supras, kad diskusija yra geras dalykas. Per paskutiniuosius kelerius metus kas iš Jūsų esate girdėję gerų žodžių iš politikų apie teismus? Nedaug kas. Kai kilo Kauno apygardos teismo skandalas, daug kas sakė, kaip gaila, kad patys paviešino, o ne kitos tarnybos. Susidaro įspūdis, kad kai kurios valstybės valdžios nesupranta, jog valstybės valdžią sudaro trys valdžios, įskaitant teismus. Mušdami vieną iš valdžių mes skriaudžiame visą valstybę. Jei nebus pasitikėjimo teismais, nebus ir pasitikėjimo valstybe. Jei politikai neargumentuotai kritikuos teismus, pasitikėjimas jų pačių institucijomis nuo to nepadidės. Niekas nesako, kad teismuose nėra problemų, tačiau politikams derėtų atsakingiau reikšti savo mintis šiais klausimais. Iš kitos pusės, teisėjai turi nebijoti pasitelkti vaizduotę, išsivaduoti iš pozityvizmo, kadangi bijo nukentėti. Taigi matau keletą problemų: tolerancijos stoka visuomenėje, diskusijos kultūros nebuvimas, priešiškas požiūris, normalios atsakingos, pagrįstos argumentais politikos nebuvimas iš visų grandžių.

Buvęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas E. KŪRIS: Kalbant apie teismus, teisėjų profesionalumo kriterijai turi būti pirmoje vietoje. Prisimenant politologijos teoriją, teismai iš principo negali būti atviroji sistema. Ar jie turi būti demokratinė sistema? Turi būti demokratinė ta prasme, kad teismai yra demo kratinės valstybės dalis ir turi sąveikauti su valdžiomis, aiškinti visuomenei savo sprendimus, bet šioje sistemoje sprendimų priėmimas negali būti demokratinis, nes jis turi būti profesionalu-sis. Vienas didžiausių demokratijos šauklių Aleksis de Tokvilis rašydamas apie demokratiją sako: „Demokratija nekenčia jokios aristokratijos, demokratija savo esme priešinga aristokratijai, išskyrus vieną aristokratiją – teisėjų aristokratiją.“ Kalbant apie tarėjus teismuose, netolerantiškoje, postsovietinėje, sukiršintoje visuomenėje negalima įvesti tarėjo instituto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas R. PILIČIAUSKAS: Visi žino, kad teismų reitingai yra maži. Gaila, kad nematyti valdžios pastangų investuoti lėšų tyrinėjant šį visuomen-inį reiškinį. Mokslininkai mums pateiktų gana išsamių ir naudingų rekomendacijų. Nesenai vieno renginio metu išgirdome, kad teis-mams reikalingas sąžiningas, garbingas teismo procesas, sąžiningi ir garbingi teisėjai. Tai pakankamai filosofinis teiginys. Mes patys turime tam tikrą potencialą artėti prie sąžiningo ir garbingo teismo proceso. Tačiau reikalingos ne tik mūsų, bet ir kitų valdžių pastan-gos, visų pirma, priimant palankesnius žmogui įstatymus. Turime kuo mažiau apkrauti teisėjus techniniais dalykais, kad jie turėtų galimybę daugiau kontaktuoti su žmogumi, su juo bendrauti. Teismams apskritai reikėtų bendrauti ir bendradarbiauti su žmonė-mis, jei nori pakelti teismų prestižą. Tarkim, visuomenės atstovavi-mas teismuose nedideliame tam tikrų bylų kiekyje yra labai perspektyvi idėja pradėti teismams bendradarbiauti ir bendrauti su visuomene.

Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas E. RIMŠELIS: Žmogus gali pasitikėti teismu net ir esant nepalankiam sprendimui. Jeigu mes kalbėsime ne tik apie teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet gal-vosime ir apie jo įtikinamumo požymį, tai šis momentas (atsigręžimas į žmogų), ko gero, ir gali būti instrumentas siekiant didesnio pasitikėjimo. Pradėkime nuo aptarnavimo kokybės teisme. Permainos teismuose jaučiamos: ir skleidžiama informa-cija, ir interneto svetainės, ir teismų sprendimų skelbimas ir paaiškinimas, ir visuomenės dalyvavimas tam tikrose institucijose. Tačiau dažnai atėjęs į patį teismą

žmogus susiduria su piktu, pavargusiu teisėju, nesuprantamu ir nepaaiškintu sprendimu. Netikiu, kad žmonės yra iš anksto nusiteikę prieš teismus.

Buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas A. SAKALAS: Tas, kuris pralošė bylą, nesako, kad įstatymas buvo ne jo pusėje. Jis sako, kad teismas buvo papirktas. Tikėtis, kad įsteigus tarėjų institutą kas nors pasikeis, neverta. Norėčiau paminėti politikų kišimąsi į teismų veiklą. Šiandien yra nemažai politikų, kurie sako, kad teismas blogai nusprendė, kad teisėjas toks ir kitoks, padarė pažeidimą, tegul jam kelia drausmės bylą. Toks politikų kišimasis vargu ar toleruotinas. Dėl teismų ativrumo taip pat nematau didelės bėdos. Kiekvienas gali ateiti į teismą pasik-lausyti posėdžio. O teismų reitingai būtų aukštesni, jei žiniasklaida matytų ir gerus darbus, kuriuos daro teisėjai, o ne tik trūkumus, kurių, deja, pasitaiko ir pasitaikys teismo darbe.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė L. GARNELIENĖ: Man kartais atrodo, kad kalbėdami apie atvirumą neįvertiname to, kas teismų sistemoje jau padaryta. Iš mūsų kartais reikalaujama to, ko mes finansiškai nepajėgiame padaryti, o lėšų mums neskiriama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas A. NORKŪNAS: Dauguma kalbėjo, kad teismai jau dabar atviri, vyksta vieši posėdžiai. Bet visuomenei, atrodo, labiau rūpi su teisingumo sistema susijęs atvirumas: kaip parenkami, kaip proteguojami ar neproteguojami, kaip iškeliami ir kaip „nugesinami“ kandidatai. Štai apie ką turime kalbėti. Pvz., žiniasklaidai atrodo, kad didžiausias neatvirumas yra tai, kad jiems neleidžiama filmuoti teismo posėdžio. Teisme labai svarbus yra pirmininko vaidmuo, kaip jis organizuos darbą, kad teisėjui ne-reikėtų dirbti vadybininko darbo, kaip bus organizuotas institucijos atvirumas, kaip tvarkomi dokumentai ir pan. Bet, atrodo, pagrindi-nis klausimas, susijęs su teismais, kiek teisingumo yra teisme. Tai susiję su teisėjų mentalitetu. Manyčiau, kad sprendimų kokybė yra lemiamas dalykas. Teisėjas turi suvokti, kad jei įstatymai blogi, tai dar nereiškia, kad turi būti blogas teisingumas. Iš kitos pusės, turėtume kalbėti apie teisingumo politikos krizę, bet ar už tai yra atsakingas teismas?

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas E. ŽIRONAS: Reikalaujama teismų atvirumo, skaidrumo. Man atrodo, kad kažkaip ne taip suprantame atvirumą. Dažnai reikalavimas atsiverti yra susijęs su įtarimais, kad kažkas negera slepiama. O juk teismai atsiveria kaip gali, be to, į Teisėjų vertinimo, Atrankos komisijas kviečiami daly-vauti visuomenės atstovai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. ŠEDBARAS: Teismams reikia kontakto su plačiąja visuomene. Mes visi esame visuomenės pasamdyti. Kaip prancūzų politologai sako, esame visuomenės agentai įvairioms funkcijoms atlikti. Kuo mažesnė yra valstybė, tuo smulkesnės problemas gvildename. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žurnalistai „nesiblusinėja“ su skandalais – užtenka didelių problemų. Norėčiau pakviesti žiniasklaidos atstovus nepa-miršti tam tikros atsakomybės valstybei, visuomeni, tautai. Be abejo, svarbu, kaip teismuose elgimasi su žmogumi, taigi teisėjus reikia mokyti psichologinių bendravimo ypatumų. Teisėjas yra tas

žmogus, kuris įstatymą į teismo sprendimą gali išrašyti supran-tama kalba.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

T E I S Ė J Ų E T I K A I R P R O F E S I N Ė K U L T Ū R A

Rima JUCIUTĖ

Kauno miesto apylinkės teismo atstovė spaudai

5

Atkelta iš 1 psl.

Socialinis teisingumas – nauja teisingumo vizija

Tardamas sveikinimo žodį, konferenciją–diskusiją pradėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius. Pranešime „Žvilgsnis į teisėjo socialinio vaidmens perspektyvą“ G. Kryževičius pasidalino įžvalgomis, demonstruojančiomis tam tikrą teisėjo, o kartu ir teismo vaidmens kaitą, visų pirma pažymėdamas, kad bendrai teisėjo socialinis vaidmuo turi tendenciją augti ir ši tendencija bus išlaikyta, jeigu teisėjai sugebės žengti koja kojon su gyvenimu. Iš teisėjų reikalaujama socialinės brandos, savo tautos, valstybės istorijos, tradicijų pažinimo ir puoselėjimo, o ne reakcijos į trumpalaikes nuotaikas, – tai atspindi pirmiausia visuomenės lūkes-čius turėti socialiai orientuotą teisėją.

Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad vis dažniau yra atsisukama į Europos Sąjungos puoselėjamą naująją teisingumo viziją – socialinį teisingumą, kuris yra priešprieša formaliajam teisingumui.

Socialinio teisingumo bei jo įgyvendinimo galimybių temą konferen-cijos metu tęsė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų sky-riaus pirmininkė Janina Stripeikienė, kuri akcentavo, kad teisėjai krizės kontekste gali užtikrinti socialinį teisingumą ir tokiu būdu visuomenei įrodyti, jog teismas yra ta institucija, kurioje teisingu-mas įgyvendinamas atsižvelgiant į situaciją, o neapsiribojama tik formaliuoju teisingumu bei jo nubrėžtomis ribomis.

Teisėja akcentavo, kad teisėjai, spręsdami bylas, turi įvertinti visus galimus veiksnius, kadangi krizės kontekste verslo atstovai įvairio-mis gudrybėmis siekia sumažinti galimą žalą savo plėtojamam verslui. J. Stripeikienė pabrėžė, kad tokiose situacijose teisėjai gali įvykdyti socialinį teisingumą parodydami, kad jie supranta, kokiomis sąlygomis yra reikalaujama įvykdyti dar prieš finansinę krizę sudary-tas sutartis. Teisėjai turi nuspręsti, kas atsako už susidariusią riziką finansinės krizės metu ir kaip tą riziką paskirstyti. Šiame rizikos paskirstyme ir yra teisėjų socialinis vaidmuo, – pabrėžė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė J. Stripeikienė.

Reikia veikti, o ne kalbėti

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas pranešimą „Apie pagarbą ir objektyvumą“ pradėjo lakoniškai, pabrėždamas, kad „nesakyti reikia, o kelti (teisėjams) didelius reikalavimus. Reikia juos prisiimti ir juos vykdyti. Pasakyti yra lengva, nors pasakymas yra visko pra-džia. Kaip Šventajame Rašte pasakyta: „pirmiausia buvo žodis“. A. Norkūnas retoriškai klausė, ką reiškia būti teisėju? Ir toliau pažy-mėjo, kad visų pirma „tai būti nepriklausomu, tačiau tik kai teisėjas vykdo teisingumą, nes kitais atvejais jis turėtų būti ir jaustis netgi labai priklausomas: nuo įstatymų, nuo sąžinės, nuo įsipareigojimų būti tvarkingam padoriam ir garbingam žmogui“.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas A. Norkūnas konfe-rencijoje taip pat iškėlė problemą, kad šiuo metu teismų darbe dažnai susiduriama su pažadų laužymu, taikstimusi su pažeidimais. Pranešėjas retoriškai klausė kolegų, kur yra šio taikstymosi ribos ir kiek teisėjas turi galimybių aktyviai reaguoti į pažeidimus.

Teisėjo profesinės kultūros ir etikos laikymaisis – neatsiejama teisingumo vykdymo dalis

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis konferencijoje – diskusijoje skaitė pranešimą „Teisėjo profesinės kultūros ir etikos laikymosi reikšmė teisingumo vykdymui“. Praneši-mas iš esmės buvo grindžiamas trimis postulatais: 1. Teisėjo profesi-nės kultūros ir etikos laikymasis turi didelės reikšmės vertinant teisėjo nešališkumą procese; 2. Teisėjo profesinė kultūra ir etika turi įtakos taikant pačią Teisę; 3. Teisėjo profesinės kultūros ir etikos laikymasis turi reikšmės visuomenei vertinant teisėjo priimto spren-dimo teisingumą.

Pirmininkas citavo žymių tarpukario Lietuvos teisininkų profesorių Mykolo Romerio ir Petro Leono mintis apie teisėjų profesinę kultū-rą, kurie akcentavo, kad nuosprendžiui ir teisingumo įtakai žmonių santykiams didelės reikšmės turi ir teisėjo elgesys posėdžio metu, kuris turėtų būti itin taktiškas.

Pirmininkas reziumavo, kad „teisingumo vykdymo procesui ypač didelės įtakos turi teisėjo profesinė kultūra ir etika“, ir pažymėjo, kad „teisingumas yra ne tik baigiamasis teismo sprendimas, bet ir visas vyksmas byloje“. Teisėjo profesinės etikos ir kultūros laikyma-sis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad procesas vyktų sąžiningai ir teismas galėtų įgyvendinti savo pagrindinį uždavinį – įvykdyti Teisingumą.

Lėtas teisingumas - blogas teisingumas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Egidijus Laužikas dar kartą priminė teisėjams, kad byla turi būti išnagrinėta per protingą terminą bei reikia vengti pernelyg didelio formalizmo, ypač bylų pasirengimo stadijoje.

Skaitydamas pranešimą „Teisėjų vaidmuo teisminiame procese“ E. Laužikas akcentavo, kad valstybė turi ieškoti būdų kaip paspar-tinti procesą, bet teisėjai taip pat turi stengtis, jog procesas neužsi-tęstų per ilgai: nedaryti daugiau parengiamųjų posėdžių nei numa-tyta Civilinio proceso kodekse, laikytis terminų. Lietuvos Aukš-čiausiojo Teismo teisėjas pateikė apibendrintą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje nurodyta, jog normalus bylų nagri-nėjimo terminas visų instancijų teismuose – 2 metai, o išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose dvejų metų bylos nagrinėjamo laikotarpis gali būti pripažintas per ilgu.

Kai teisėju buvau...

Ilgametis Kauno miesto apylinkės bei apygardos teismo teisėjas Antanas Markūnas, apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvai“ Karinin-kų kryžių ordinu, retrospektyviai apžvelgė ir pasidalijo teisėjo darbo patirtimi su renginyje dalyvavusiais teisėjais. A. Markūnas pažymėjo, kad teisėjo etiką lemia jo įsitikinimai, suformavę dar iki teisėjų karjeros pradžios. Tačiau teisėjų profesinę kultūrą, ypač teismo posėdžių kultūrą, lemia ir teisėjų valia, savikontrolė. A. Markūnas konferencijoje kolegoms priminė vieno JAV teisėjo pasakytą mintį: „Nedarykite nieko, kas sukeltų abejonių teisėjo bešališkumui. Ypač teismo posėdyje“.

Garbus svečias skaitydamas pranešimą taip pat pastebėjo, kad ankščiau, priešingai nei dabar, skandalingo turinio straipsniai apie teisėjus ir teismų sistemą būdavo retenybė. „Atsimenu vieną straipsnį, kurio pavadinimas buvo „Kiek kainuoja teisingumas“. Dabar gal tai atrodo įprastas pavadinimas, tačiau tada jis mums buvo naujovė ir sukėlė šoką. Iškilo dilema: gintis ar tylėti? Buvome įsitikinę, kad tylėti negalima, bet spaudos darbuotojai iš mūsų pastangų labai sąmojingai pasišaipė. Parašėme straipsnį, kad teisėjai irgi žmonės, kad jie kartais gali suklysti. Straipsnį išspausdi-no, bet šalia nupiešė šaržą. Berods, žąsis ant vištos, o šalia stovi gaidys ir šaukia: „Klaida, klaida!“. Supratome, kad tik mes patys save galime pateisinti, nes kiti mums už mūsų klaidas neatleidžia“, – savo patirtimi dalijosi A. Markūnas.

Teisėjas ir žiniasklaida

Temą apie teisėjų įvaizdį žiniasklaidoje pratęsė Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ž. Budžienė, pristačiusi pranešimą „Teisėjo įvaizdis ir jo raiška žiniasklaidoje“. Teisėja akcentavo, kad teisėjai ir kitos profesinės grupės žiniasklaidoje dažnai yra vaizduojamos neigiamai. Anot Ž. Budžienės, teisėjas neretai yra suvokiamas kaip kurią nors ginčo šalį palaikantis asmuo, o ne kaip tarpininkas, padedantis išspręsti iškilusį ginčą, tačiau pranešėja taip pat paste-bėjo, jog žiniasklaidoje galima atrasti ir teisėjus aukštinančių pasi-sakymų.

Konferencijos–diskusijos metu buvo aptarti ne tik opūs klausimai, bet ir bandyta rasti ir teigiamų pokyčių. Kaip užsiminė teisėja Ž. Budžienė, cituodama žymų Amerikos teisininką ir mokslininką A. T. Kronan, reikia didžiuotis, jog galime save vadinti teisėjais, vaikščioti išdidžiai, aukštai pakelta galva ir garsiai sakyti aplinkiniams – aš esu teisėjas (licencijuotas teisininkas), ir aš tikiu, kad teisėjas ir toliau išliks tauri, prakilni ir garbinga profesija“.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

Ž V I L G S N I S Į T E I S Ė J O S O C I A L I N I O V A I D M E N S P E R S P E K T Y V Ą

Gintaras KRYŢEVIČIUS

Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas

6

„Teismų ir teisėjų

vaidmens

augimas mūsų

visuomenėje

pasireiškia ne tik

tuo, kad daugėja

kreipimųsi į

teismą.”

Bendrosios priežastys, lėmusios teisėjo ir teismo vaidmens kaitą Laikmetis, kuriuo gyvename, nėra paprastas. Jis verčia matyti visuomenės raidos specifiką, reikalauja atitinkamai jos paisyti bet kurioje viešojo gyvenimo srityje, taigi ir teismų darbe – tiek siste-mos sutvarkyme, tiek teismų organizacinės veiklos, tiek teisingumo vykdymo srityje. Ieškant dabarties savitumus nulėmusių ir artimi-ausią perspektyvą lemiančių priežasčių, esminėmis būtų mažiausiai dvi-trys. Jas svarbu išskirti, nes būtent jos orientuoja, kodėl ir kaip keičiasi ir turėtų keistis teisėjo vaidmuo. Pirma, keičiantis santvarkoms paveldėtą visuomeninio gyvenimo skurdumą ir asmeninės iniciatyvos vangumą keitė įvairių eko-nominių socialinių iniciatyvų gausa, svarbiausia – vyko spartūs tarptautiniai ir eurointegraciniai procesai, atnešę savo vertybinę sistemą į visas gyvenimo sritis, tarp jų ir teisinę sistemą. Antra, justicijos institucinės sistemos plėtra Europos erdvėje (kalbu apie supranacionalinius teismus). Jie papildė, tiksliau – vainikavo nacionalinių teismų sistemą, kartu nulemiant daug procedūrinių-procesinių ir organizacinių naujovių, o tai reiškia naujų pareigų ir priedermių nacionaliniam teisėjui atsiradimą. Trečia, vadinamoji operatyvioji priežastis – globalūs pasaulio procesai (tarp jų technikos pažanga, taip pat neigiami eko-nominiai), neaplenkę ir mūsų valstybės, todėl jos gyvenimą neišvengiama adaptuoti šioms sąlygoms. Bent jau šios esminės priežastys lemia naują teismo, kaip moralinio sverto, socialinės taikos saugotojo ir palaikytojo, vaid-menį, reikalaudami, tiksliau – „íšprovokuodami“ naują veiklos turinį: pirmiausia tikimasi, kad teismai, įprasmindami naujus savo veiklos savireguliacijos organizacinius sistemos valdymo instru-mentus (siekiant didesnio atvirumo visuomenei, skaidrumo, akty-vaus teisėjo vaidmens), taps labiau patikima ir patrauklia ginčų sprendimo forma ir priešingai nei prognozuoja kai kurie garsūs mokslininkai, sugebės lygiaverčiai konkuruoti su alternatyviomis konfliktų sprendimo formomis papildydami vieni kitus; antra, tikimasi, kad teismai, puoselėdami supranacionalinių institucijų teisyno principus ir išmintingai juos aiškindami nacionalinės speci-fikos aplinkoje, sugebės teisingai pervertinti tuos standartus, kurie įprastinėmis sąlygomis buvo suprantami gal kiek kitaip, pvz., suge-bės suteikti ekonominio sunkmečio teisiniams santykiams speci-finę prasmę, siekdami sušvelninti laikmečio padarinius, sugebės lanksčiai panaudoti visus turimus teisinius instrumentus, išmintin-gai subalansuodami stipriai išsiskyrusius šalių interesus. Apie tai konkrečiai kalbės kolegos. Mano tikslas pateikti Jums konkrečias įžvalgas, demonstruojančias tam tikrą teisėjo, o kartu ir teismo vaidmens kaitą. Taigi kokiomis svarbiausiomis tendencijomis gyvename?

Konkretūs teisėjo socialinio vaidmens kaitos aspektai Teismų ir teisėjų vaidmens augimas mūsų visuomenėje pasireiškia ne tik tuo, kad daugėja kreipimųsi į teismą. Vaidmuo auga ir dėl naujos tų kreipimųsi kokybės. Ją lemia tai, kad žmonės kur kas giliau supranta savo teises, gilėja teisinis visuomenės išprusimas, pati valstybė nustatė plačias garantijas. Savo ruožtu visuomenės juridifikacija lemia ir didesnius reikalavimus teismų sistemai: - besiplečianti alternatyvių ginčų sprendimo formų įvairovė (arbitražai, mediacijos insti-tucijos ar kitos) reikalauja, kad teismų sistemoje būtų įprasminti ir atsispindėtų jos, kaip valstybės vardu veikiančios ginčų sprendimo formos, išskirtiniai bruožai, t. y. jos viešieji tikslai; - norima aiškiai žinoti, kokiu laipsniu teisin-gumo sistema prisideda kuriant teisę

(teisėjo vaidmuo teisinėje valstybėje); - siekiama nustatyti ypač aukštus reputacinius ir dalykinius rei-kalavimus teisėjams, nuolatinio profesinio tobulinimosi būtinybę, adekvačią teismų sistemos visuomeninę kontrolę. Šiandien privalome paklausti savęs, kokia teisingumo sistema mes remiamės - stipria, kurioje kuriančio teisę teisėjo vaidmuo yra aiškus ir kurioje toks požiūris yra puoselėjamas. O gal kitokia, kurioje teisėjas pasitraukia žingsnį atgal nacionalinio įstatymų leidėjo, tarptautinės ar supranacionalinės sutarties leidėjų ar tarptautinių bei supranacionalinių teismų naudai. Bet kokiu atveju būtų pagrįsta manyti, kad stiprus nacionalinis teisėjas, sureikšmini-mas nacionalinio teisėjo vaidmens kaip atsvaros taško skirtingose teisinėse sistemose, kurių dalimi yra kiekvienos nacionalinės val-stybės teisinė tvarka, tarnauja ir nacionaliniams ir tarptautiniams bei supranacionaliniams interesams. Tokią išvadą, beje, daro ir Europos Parlamentas (apie tai toliau bus kalbama plačiau). Taigi visuomenė linkusi turėti nepriekaištingos reputacijos, aukštos erudicijos, iniciatyvų ir aktyvų teisėją. Teisėją, kuris bando priderinti, pritaikyti teisę besikeičiančioms gyvenimo reikmėms, kuris skverbiasi į dar teisės nesureguliuotą sritį, todėl kuria naują teisę. Visuomenė dažniausiai nepritaria pasyviam teisėjui, kuris nekuria nieko naujo, tuo palaikydamas teisės stabilumą, tačiau nusišalindamas nuo byloje iškelto teisinio klausimo sprendimo. Kad ir kaip būtų, visuomenė netoleruoja nepamatuotų ir neargumen-tuotų kraštutinumų. Todėl visada svarbu nustatyti protingą pusiausvyrą tarp aktyvumo ir pasyvumo, kitaip tariant – tarp poreikio keisti praktiką ir išlaikyti „status quo“. Prof. Roscoe Pound teigia: „Teisė turi būti stabili, tačiau nesustabarėjusi“. „Stabilumas be kaitos yra nuosmūkis/nykimas; kaita be stabilumo yra anarchija. Teisėjai privalo užtikrinti stabilumą per kaitą. Teisėjų veiksmai turėtų dažniausiai būti evoliuciniai, bet ne revoliuciniai. Tęstinumas geriau nei šuolių serija. Yra tam tikri momentai, kai būtini drąsūs žingsniai. Teisėjai neturėtų praleisti tų momentų. Tokiais momentais teismas turi atlaikyti ypatingą įtampą tarp valdžių. Tai natūralu. Taip, dauguma atvejų teismo reikalas – atspindėti deep public consensus, bet ne sukurti jį; tačiau ne visais atvejais. Čia susidaro situacija, kai teis-mas privalo vadovauti, lyderiauti, skinti kelią; kai teismas tampa kovotoju už naują konsensusą. Teismas negali išlaikyti visuomenės pasitikėjimo, jeigu kiekvieną savaitę keis savo praktiką. Bet teismas lygiai taip pat neišlaikys to pasitikėjimo, jeigu jis praleis tinkamą progą patvirtinti naują precedentą.“ Vadinasi, naują teisėjo vaidmenį lemia atsakymo tarp dviejų konkuruojančių nuomonių paieškos: ko tikimasi iš teisėjo – tik visuomenės apsauginės funkcijos ar ir aktyvios teisėkūros veiklos, o gal pastaroji turėtų nusverti kartu realizuodama ir apsauginę?

Nukelta į 7 psl.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

Ž V I L G S N I S Į T E I S Ė J O S O C I A L I N I O V A I D M E N S P E R S P E K T Y V Ą

Gintaras KRYŢEVIČIUS

Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

7

Atkelta iš 6 psl.

Neatsitiktinai vis labiau ir labiau atsisukama į Europos Sąjungos (ES) puoselėjamą naująją teisingumo viziją – socialinį teisingumą. Jis – priešprieša formaliajam teisingumui. Primintinos ES pastangos sukurti ir įdiegti bendrą socialinio teisin-gumo modelį ar modelius (nagrinėjami trys, kiekvienas turintis savų privalumų. Kuris jų – racionalusis prancūziškasis ar idealistinis vokiškasis, o gal pragmatinis angliškasis, pagrįstas precedento tradicija, o gal koks nors mišrus yra priimtiniausias, kol kas atviras klausimas.) Teismams ir teisėjams čia numatomas didelis vaidmuo. Pavyzdžiui, neatsitiktinai jau politiniu lygmeniu sutarta, kad ES socialinio teisingumo modelis turėtų apimti ne tik pačius socialinio teisin-gumo principus, bet ir tai, kaip konkrečios nuostatos taikomos ir aiškinamos nacionalinių teismų praktikoje šalia pateikiant išsamius teisės mokslininkų, praktikų parengtus komentarus, kaip šie princi-pai turėtų būti taikomi ir aiškinami praktikoje, lyginamuoju aspektu aptariant atskirų Europos valstybių narių teisinį reguliavimą ir teisės doktriną. O tokio modelio kartu su jo išsamiu komentaru parengimas reiškia, kad bus pereinama nuo distributyvaus (įstatymų leidėjo nustatyto) socialinio teisingumo į diskrecinį socialinį teisingumą, kurį įgyvendins nacionaliniai teismai. Teisėjas ir viešoji politika Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo pasigirdę nuomonių apie kai kurių teisėjų socialinės brandos stoką, negebėjimą orientuotis, nesusivokimą esamoje visuomeninėje – politinėje aplinkoje (pvz., kai kurios reabilitavimo, žemės grąžinimo bylos ir kt.). Girdime nemažai priekaištų dėl istorijos pažinimo. Štai prof. Leonas Ašmantas, vertindamas teismo požiūrį į visuomenės intereso sampratą, teigia, kad „bandančių spręsti šį klausimą galvose atsive-ria „juodoji skylė“. (...) Į istoriją žvelgiama tarybinės mokyklos akimis. (...) prieškario inteligentų šeimos vaiko (...) ir jaunosios kartos teisėjų požiūris labai skiriasi. (...) profesionalus teisininkas turi sugebėti matyti ne tik atskiras detales, bet ir visumą.“ Taigi reikalavimas iš teisėjų socialinės brandos, savo tautos, valsty-bės istorijos, tradicijų pažinimo ir puoselėjimo, o ne reakcijos į trumpalaikes nuotaikas, be jokių abejonių, atspindi pirmiausiai visuomenės lūkesčius turėti socialiai orientuotą teisėją. Pripažįstant teisėjo depolitizavimą, bet ne apolitiškumą, iš esmės reikėtų atsakyti į klausimą, kokios gi yra teisėjo nuožiūros ir viešosios politikos sąsajos? Teisės norma visada išreiškia tam tikrą tikslingumą (socialinę vertę, įstatymų leidėjo ketinimą) ir sąžinin-gumą, kurie nusakomi viešosios politikos pagrindu. Dauguma teisėjų siekia išvengti politinių veiksnių vertinimo, nes, pasak A. Barako, mums Lietuvoje gerai žinomo Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirmininko, „dauguma teisėjų politiką pripažįsta esant „laukiniu arkliu“, nuo kurio kiekvienas branginantis savo gyvenimą turi laikytis atokiau. Tačiau tam tikrais konkrečiais atvejais teisėjas negali įgyvendinti savo pasirinkimo tarp kelių skirtingų teisėtų variantų, neatsižvelgdamas į normos tikslą ir ketinimą ir neaiškin-damas ir neišryškindamas savo sprendimo visuomeninio naudin-gumo.“ Šiuo atžvilgiu A. Barakas pastebi, kad „kiekvienas teisėjas sėdi raitas ant laukinio arklio“. Taigi kuo geriau teisėjas suvoks, išmoks pripažinti viešąją politiką, tuo geriau supras teisminę funk-ciją. Vėl cituosiu Baraką: „Teisminė valdžia – valstybės valdžios dalis, ir ji privalo būti suderinta su kitomis valdžios dalimis. Teisėjai neturėtų nusileisti kitoms valdžioms, kai kyla tinkamos pusiausvy-ros tarp konkuruojančių konstitucinių vertybių nustatymo klausi-mas. Jų vaidmuo – suteikti efektą toms aukščiausioms visuomenės vertybėms, kurios įprasmintos jos pagrindiniuose dokumentuose, tradicijose ir istorijoje. Jų vaidmuo nėra atspindėti trumpalaikes dienos nuotaikas. Teisėjas to nesugebės, jei jautriai nejaus tradici-jos. Tradicija reiškia istorijos pojūtį. Tradicija reiškia ne tik prece-dentų paisymą, bet ir praeities ir dabarties sintezę. Šiuo atžvilgiu kiekvienas sprendimas yra grandinės grandis;

Teisėjas visada turi žiūrėti atgal ir į priekį. Sprendimai turi atitikti egzistuojantį teisės tinklą. Jie turi būti tvirtas pagrindas, ant kurio galės būti statoma ateitis. Teisėjai turi būti savo tautos dalis“. A. Barakas pateikia metaforą: „Sakoma, kad mes sėdime „smėlio pilyje“, “svajonių pasaulyje“. Bet mano pilis yra Jeruzalėje, ne Olimpe. Esmė yra ta, kad teisėjas turi būti absoliučiai suprantantis, užvaldytas savo aplinkos, jo tautai rūpimų problemų. Teisėjo pareiga studijuoti, įnikti į šalies problemas, (...). Teisėjas yra jo epochos dalis, savo laikmečio vaikas, savo tautos istorijos produk-tas“. O ką tai reiškia praktikoje: kad naują teisėjo vaidmenį lemia teisėjui keliami labai dideli erudiciniai reikalavimai + gebėjimas neatitrūkti nuo gyvenimo. “Ne šventieji puodus lipdo” Pasaulyje stebima tendencija, kad teisingumo sistema, siekdama reikšmingo socialinio vaidmens, naudoja naujus instrumentus: teisinį bendradarbiavimą, tarptautinius ir supranacionalinius dokumentus ir kt. Jų poveikyje neretas iš mūsų išsigąstame, susigūžiame ir laukiame. Tai neteisinga reakcija. Vėl remkimės nacionaline išmintimi: „Ne šventieji puodus lipdo“, sako tūlas lietuvis, kai jaučia abejojąs, ar susitvarkys su naujais, nepatirtais iššūkiais. Šios tradicijos nepamirškime ir mes. Kad ir kiek integracija veiktų teisinę sistemą, nacionalinis teisėjas yra visko ašis. Štai Europos Parlamentas vienoje iš rezoliucijų pabrėžia, kad „nacionalinis teisėjas yra pirmasis teisėjas ES teisės taikymo požiūriu. ES teisė lieka negyvu tekstu, jeigu jos tinkamai netaiko valstybės narės, įskaitant nacionalinius teisėjus, kurie yra ES teisingumo sistemos kertinis akmuo“. Nacionaliniams teisėjams, sakoma rezoliucijoje, turėtų būti suteikta didesnė atsakomybė ir jie turėtų būti remiami kaip bendrijos teisės pirmieji teisėjai. Todėl Europos Parlamentas ragina apsvarstyti „žalios šviesos“ sistemą, pagal kurią nacionaliniai teisėjai prie savo Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų galėtų pridėti ir savo siūlomus atsakymus, o Teisingumo Teismas tuomet per nustatytą laiką galėtų nuspręsti, ar priimti siūlomą sprendimą, ar priimti savo sprendimą apeliaci-nės procedūros tvarka; šalia to Teisingumo Teismas skatinamas apsvarstyti visus galimus prejudicinio sprendimo procedūros patobulinimus, kurie įgalintų besikreipiantį teisėją dar glaudžiau bendradarbiauti, įskaitant galimybę paaiškinti prašymą, dalyvauti žodiniame procese. Skatindamas teisėjo socialinio vaidmens didėjimą, Europos Parla-mentas 2009 metais priėmė rezoliuciją dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje. Jame pabrėžti dideli iššūkiai nacionaliniam teisėjui, o tai reiškia ir iššūkiai įgyvendinant naują vaidmenį, reikalaujantį naujų pastangų, naujo aktyvumo. O pradedama nustatytosios padėties konstatavimu. Ar tai netaikytina mums? Paklausykite kas teigiama: - kai kurių valstybių teisėjų žinios ES teisės srityje labai kuklios; - labai ribotos užsienio kalbų galimybės, gebėjimas skirti ES speci-fiką ir naudotis informaciniais šaltiniais, - ES teisė yra ypač sudėtinga, paini, komplikuota ir neaiški. Kartu Europos Parlamentas formuluoja uždavinius nacionaliniam teisėjui, kurie mums tampa mūsų pakitusio socialinio vaidmens matu: - ES teisė negali būti traktuojama kaip sritis, rezervuota specialistų elitui, o šios srities mokymai negali būti orientuoti tik į aukštes-niųjų teismų teisėjus; - esminis dalykas užtikrinant deramą teisėjų bendradarbiavimą, ypač civilinėse ir komercinėse bylose, srityse, kur numatytas tiesi-oginis teisėjų susižinojimas, yra užsienio kalbų mokėjimas; - konstatuota būtinybė tobulinti užsienio kalbų mokymą, nes kalba – pagrindinis praktinio teisingumo įrankis: kalbų nemokėjimas ir prastas jų mokymas ne tik riboja nacionalinių teisėjų bendradar-biavimo specialiais atvejais galimybes, bet ir kliudo abipusį pasi-tikėjimą, neleidžia tinkamam įgyvendinti acte clair doktriną, dalyvauti mainų programose;

Nukelta į 8 psl.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

„Visada svarbu

nustatyti protingą

pusiausvyrą tarp

aktyvumo ir

pasyvumo, kitaip

tariant – tarp

poreikio keisti

praktiką ir išlaikyti

„status quo.“

„Naują teisėjo

vaidmenį lemia

teisėjui keliami

labai dideli

erudiciniai

reikalavimai ir

gebėjimas

neatitrūkti nuo

gyvenimo.“

Ž V I L G S N I S Į T E I S Ė J O S O C I A L I N I O V A I D M E N S P E R S P E K T Y V Ą

Gintaras KRYŢEVIČIUS

Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas

8

„Akivaizdu, kad

pasitikėjimas –

labai trapus

dalykas. Teisėjai

turi išmokti,

tiksliau – gebėti

jautriai puoselėti

visuomenės

pasitikėjimą

teisingumu ir

teismais..“

Atkelta iš 8 psl.

patvirtinus nemažai reglamentų, kuriuose nustatytos teisės kolizi-jos sprendimo taisyklės ir ES įstatymų leidėjui pasirinkus politiką, kuri apima būtinybę nacionaliniams teisėjams taikyti užsienio teisę ir galbūt naudoti lyginamąjį metodą, kalbų žinojimas tampa es-minės reikšmės sprendžiant normų koliziją, taikant jos taisykles, užsienio teisės taikymo dalykus, taip pat atvejus, kai tampa būtina remtis lyginamuoju požiūriu; Kiek mes pažengę tik šiose mano paminėtose srityse, turime spręsti kiekvienas individualiai, tačiau būdamas ilgamečiu teisėjų bendruomenės nariu turi teisę atvirai pasakyti, kad paminėtais aspektais mes visi tolimi nuo siekiamybių etalono. Kad situacija kistų, turi kažkas apsiversti mūsų pačių mąstysenoje, reikia pajusti vidinį poreikį. Skatinu tai daryti visus mus, nes jokie, net ir patys aktyviausi Teisėjų tarybos žingsniai nieko nepakeis, jei nebus iš vidaus kylančios motyvacijos, kurią pavadinčiau teisėjo profesiniu savisaugos instinktu. Teismo autoriteto klausimas Teisėjo socialinio vaidmens didėjimas tiesiogiai siejasi su teismo autoriteto, pasitikėjimu juo klausimu. Štai jau netrumpą laiką teismų kritikos leitmotyvu yra menkas pasitikėjimas jais. Priminsiu prigijusį kalambūrą: „Teismai kritikuojami, nes jais nepasitikima, o nepasitikima, nes kritikuojami...“ Akivaizdu, kad pasitikėjimas – labai trapus dalykas. Teisėjai turi išmokti, tiksliau – gebėti jautriai puoselėti visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir teismais. Balzakas rašė: „nepasitikėjimas teismu – visuomenės žlugimo, susinaikinimo pradžia.“ A.Barakas sakė: „Teismas – valdžia, kuri neturi nei ginklo, nei iždo. Viskas, ką jis turi – visuomenės pasitikėjimas juo. (...) būtinybė garantuoti pasi-tikėjimą nereiškia būtinybės garantuoti populiarumą. (...) turime kadenciją tam, kad nugalėtume populizmą ir padarytume veik-smingomis pagrindines mūsų visuomenės vertybes. Tiesa, pa-grindinės vertybės gali kisti. Labai delikati riba egzistuoja tarp naujų pagrindinių vertybių ir pučiančių viešosios nuomonės vėjų; labai delikati riba egzistuoja tarp naujojo visuomeninio klimato ir naujų realijų, kurioms teisėjas privalo būti jautrus, ir visuomeninio spaudimo, kuriam teisėjas neturėtų paklusti, nusileisti. (...) Sprendimų jėga glūdi teisėjo gebėjime būti savikritišku ir atitink-amais atvejais pripažinti klaidas . (...) Teisė neprasidėjo nuo mūsų ir ji mumis nesibaigs.“ Visuomenės nuomonė, visuomenės reakci-jos turi skatinti teisėjus sąžiningai atlikti savo darbus, tačiau visuomenės nuomonė negali virsti spaudimu ar skatinti teisėjų populizmo. Natūralu, pasitikėjimą pasiekti nelengva, nes teisėjo autoritetas objektyviai patiria nuolatinį presingą, o priešiška psichologinė aplinka demoralizuoja teismų sistemą: mat kiekviena (reali ar tariama) teismo klaida paskatina ar sukelia socialinį protestą ir reikalauja skaidrumo ir pasiteisinimo. Žinia, didele dalimi teismo autoritetas priklauso ir nuo teisingumo demokratizavimo lygmens, santykio tarp teisingumo sistemos ir piliečių. Šiuo atžvilgiu galimi keli aspektai: pirma, visuomenės įtaka teisingumo savireguliacijai; antra, ir tai žymiai svarbiau, piliečiai ne tik reikalauja dalyvavimo vykdant teisingumą ir visuomeninę savivaldos kontrolę, bet vis labiau ir labiau įžvelgia save kaip „teisingumo sistemos paslaugų klientus“, o klientas, kaip žinome, (jei sugretinsime jį su parduotuves ar turgaus klientu), visada teisus. Principas „teismai turi būti atviresni visuomenei“ tapo mūsų gy-venimo savastimi: teisėjų skyrimo, karjeros procedūros sureguliuo-tos taip, kad dominuoja skaidrumo, aiškumo elementas. Šiandien galima konstatuoti, kad stipriai pasistūmėta visuomeninės kon-trolės požiūriu ir toliau einama šia linkme. Tai palaiko ir pati teismų sistema, stengdamasi atsikratyti visuomenės deklaruojamo užda-rumo: - Į kai kurių savivaldos institucijų sudėtį įtraukti visuomenės at-stovai (Etikos ir drausmės komisija, Vertinimo, Atrankos komisi-jos);

- bet kuriam asmeniui suteikta teisė inicijuoti drausmės bylą teisė-jui; - išplėtus administravimą ir nustačius išbaigtą administracinės priežiūros sistemą, pradėti taikyti nauji savivaldos institucijų veik-los organizavimo principai (nuo kolegialių veiklos formų sureikšminimo pasukta prie kūrybingo ir lankstaus šių formų derinimo su kiekvieno nario asmenine veikla, aktyvumu, atsako-mybe (aišku, kiek tą leidžia konkrečios institucijos paskirtis ir funkcijos): nuo savivaldos vadovaujančios institucijos darbo organi-zavimo tik centrinėje būstinėje ir TT pirmininko veiklos TT vardu dauguma atvejų pasukta prie TT narių darbo formų vietose (Teisėjų tarybos nariai rengia piliečių ir teisėjų priėmimus vietose – apygardose, Teisėjų tarybos nariai asmeniškai tiria skundus dėl teisėjų; kt.); - TĮ papildytas, numatant tyrimo komisijų, į kurias gali būti įtraukti ir visuomenės atstovai, galimybę (komisijas siūloma sudaryti kiek-vienam konkrečiam atvejui (ad hoc), reguliavimas siūlomas toks, kad įgalintų pretenduoti tiek organizuotus/apsijungusius į visuomenines organizacijas ar atstovaujančius tam tikras socialines grupes piliečius, tiek patiems siūlyti savo kandidatūras. Šiuo metu dar vis svarstomas geriausias visuomenės įtraukimo į tokias komisi-jas mechanizmas, tačiau visais atvejais pripažįstama, kad pagrind-iniais principais turėtų būti: nepriekaištinga visuomenės atstovų reputacija, nešališkumas, vietos bendruomenės nuomonė dėl galimų pretendentų, autoritetingų ir profesionalių asmenų įtrauki-mas į komisiją administravimo subjekto nuožiūra ir pan.); - Tobulinamos kompiuterinės/naujosiomis technologijomis pagrįs-tos bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės; kt. O visuomenė reikalauja dar ir dar. Štai pastaruoju metu TT gauna daugybę įvairių pareiškimų, kuriais reiškiamas noras, kad būtų įkurta visuomenės komisija teismų įsiteisėjusiems sprendimams revizuoti – teisingumui, suprask, atkurti. Seimo narių remiami kai kurie visuomeniniai judėjimai rengia plataus atstovavimo konfer-enciją, kurios pagrindinė tema – Lietuvos teisinės sistemos, kurios institucine dalimi yra teismai, esminė pertvarka. Teko kalbėti su vienu iš organizatorių, kuris teigė, jos visuomenė imasi iniciatyvos rengti teisės aktų projektus, kuriais būtų įtvirtintas tiesioginis visuomenės atstovų dalyvavimas skiriant teisėjus, kontroliuojant jų darbą, priimamus sprendimus ir t. t. Jų argumentai paprasti – Jūs vieni, be mūsų, nesusitvarkote. Populizmas, o kartais ir siekis atkeršyti už konkrečius sprendimus? Taip. Tačiau tai ryškus signa-las keistis mums patiems – turime susitelkti ir naujai žvelgti į mūsų socialinį vaidmenį. Kol kas turiu pagrindą teigti, kad teisėjo socialinis vaidmuo turi tendenciją augti, jeigu patys mes, teisėjai, šios tendencijos nesugri-ausime savo negebėjimu žengti koja kojon su gyvenimu. Raginu būti profesijos patriotais. Žinau, kad kai kam iš Jūsų mano žodžiai sukelia šypseną. Tačiau pagalvokite, ar teisėjų ir teismų autoriteto atkūrimo reikia man, kaip pirmininkui? Ne, man to reikia kaip teisėjui, nes kitos vietos socialinėje aplinkoje aš, kaip ir dauguma iš Jūsų, tiesiog neturiu. Todėl ir sakau, būkime atsakingi, keiskimės ir keiskime savo socialinį vaidmenį. Bet kokiu atveju noriu užbaigti prasmingais žodžiais, kuriuos parašė žmogus, turintis didelę teisėjo patirtį ir galintis didžiuotis pripažinta teisėjo išmintimi,– A. Ba-rakas: „Teisėjavimas nėra tiktai darbas. Tai – gyvenimo būdas. Tai – savotiška vergystės rūšis, kurios tikslas yra tarnystė laisvei, kilnu-mui ir teisingumui.“ Ačiū už dėmesį.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

T E I S M E – A D V O K A T Ų I R T E I S Ė J Ų D I S K U S I J A

Kristina PETROŠIENĖ

Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai

9

„.“

Pastaruoju metu įvairios teisinės profesijos ir jų darbas dažnai minimi viešojoje erdvėje – priekaištaujama ir teismams, ir advoka-tams, ir prokurorams, ir antstoliams, ir notarams, ir kt. Kadangi advokato dalyvavimas teismo procesuose dažniausiai yra neišven-giamas, nuo teismo bei advokato sąveikos dažnai priklauso ir šių dviejų institucijų santykiai, ir visuomenės nuomonė apie teismus bei advokatūrą.

Vasario 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme šiuos klausimus aptarti susitiko dviejų teisinių profesijų atstovai – Advokatų tarybos pirmi-ninkas Leonas Virginijus Papirtis, advokatas, Advokatų garbės teismo narys Mindaugas Kukaitis ir Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) vadovybė: pirmininkas Egidijus Žironas ir skyrių pirmininkai Laima Garnelienė bei Artūras Driukas.

Pradėdamas diskusiją LApT pirmininkas E. Žironas pabrėžė, kad pastaraisiais metais teismai yra apkrauti darbu, bylos skiriamos nagrinėti kartais net po metų nuo jų gavimo teisme. Tokia situacija sukelia pasekmes visų pirma proceso dalyviams, taip pat ir teisė-jams bei advokatams. Pirmininko nuomone, darbo krūvius galbūt padėtų suvaldyti proceso supaprastinimas, procesinių dokumentų trumpinimas, glaudesnis advokatų bendradarbiavimas su teismais ir kitos priemonės. Pvz., pastebima praktinė problema – didelė ieškinio ar skundo apimtis priverčia teisėją aptarti kiekvieną argu-mentą, kurių neretas dažnai peržengia bylos esmę ir yra nereikalin-gas. E. Žirono nuomone, teismo procese reikėtų dažniau pasitelkti proceso suteiktus instrumentus.

E. Žironui pritarė LApT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Driu-kas. Jo nuomone, advokatai iš esmės prisideda prie žmogaus teisių gynimo ir teismų procesuose dalyvauja stipriai pasiruošę. Tačiau pakoregavus kai kuriuos advokatų darbo aspektus galima būtų palengvinti teismų darbą, pvz., naujus įrodymus, taikos sutartis teismui advokatai galėtų pateikti kaip įmanoma anksčiau, o ne dieną prieš posėdį, nepiktnaudžiauti prašymais atidėti bylos nagri-nėjimą ir stengtis nesutikti dalyvauti keliuose posėdžiuose vienu metu.

Advokatų tarybos pirmininkas L. V. Papirtis pabrėžė, kad advokatų savivalda griežtai pasisako už tai, jog advokatai netaptų bylų vilkini-mo priežastimi, tačiau užsiminė ir apie abipusio geranoriškumo svarbą. Advokatų taryba nuolat rengia rekomendacijas advoka-tams, į ką atkreipti dėmesį atstovaujant klientams teismuose.

Advokatas M. Kukaitis sutiko, kad kartais advokatai per vėlai infor-muoja teismus apie tai, kad negalės dalyvauti posėdžiuose arba yra pasirengę pateikti taikos sutartį tarp šalių. Tačiau reikėtų atsižvelg-ti ir į tai, kad dėl didelių krūvių teismai ilgai nagrinėja bylas, dažnai dėl formalių priežasčių grąžina dokumentus trūkumams šalinti, o advokatų bylos „gula“ į stalčius ir pasimiršta. Todėl ir kyla nesusi-pratimų ar neapsižiūrėjimų. Be to, advokatas priminė apie Teisin-gumo ministro pažadą suteikti advokatams prieigą prie Teismų informacinės sistemos (LITEKO) ir advokatų užimtumo modulio sukūrimą, kuris palengvintų advokatų darbo organizavimą.

Šiuo metu posėdžių data ir laikas paprastai su advokatais nėra derinami, todėl ir nutinka taip, kad vienu metu vyksta keli posė-

M. Kukaičio nuomone, jei advokatai patys galėtų tam tikra apimtimi naudotis LITEKO, tai išspręstų dalį minimų pro-blemų – jie skelbtų savo užimtumą įvairiose bylose, derintų posėdžių laiką, patys parsisiųstų paskelbtas nutartis ar sprendimus ir pan. Yra ir kitas sprendimas – teisėjų padėjė-jai arba posėdžių sekretoriai prieš siųsdami pranešimus galėtų pasidomėti advokato užimtumu.

Diskusijoje dalyvavusi LApT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė L. Garnelienė informavo, kad LITEKO sistemoje užimtumo modulis kol kas neveikia ir pačiuose teismuose, tačiau LApT posėdžių laikas paprastai derinamas su advo-katais ir dėl to nekyla problemų. Tačiau pirmininkė teigia pastebėjusi kitą problemą, daugiau susijusią su advokatų etika. Jos teigimu, advokatas turėtų atsisakyti teikti paslau-gas klientui, jei negali jų įgyvendinti tinkamai ir laiku. Teismai laukia advokatų geranoriškumo šioje srityje, ka-dangi kartais tenka dėl per didelio advokatų užimtumo skirti naujus gynėjus, kurie prašo laiko susipažinti su byla, o

tai užtęsia procesą.

M. Kukaitis pastebėjo, kad Advokatų garbės teismas neseniai nubaudė advokatą, kuris apsiėmė atstovauti klientui realiai negalė-damas įvykdyti susitarimo. Iš kitos pusės, advokatai teigia negalin-tys atsisakyti ginti asmenų baudžiamosiose bylose, jeigu jie pagei-dauja konkretaus gynėjo. Tokiais atvejais Advokatų taryba teigia rekomenduojanti advokatams pranešti teismui, kad advokatas galėtų ginti asmenį, tačiau yra užimtas kitoje byloje. Jeigu teismas atidėtų nagrinėjimą ir jeigu klientas neturės kito gynėjo, tuomet advokatas galės įvykdyti savo įsipareigojimą.

Kita problema, kurią aptarė teisėjai ir advokatūros atstovai – praktika, kai teisėjas privačiai kalbasi apie bylą su prokuroru, o advokatas su klientu lieka už durų. Ir teisėjai, ir advokatai sutiko, kad tokia praktika nėra priimtina, kadangi visų pirma proceso dalyviui kyla įtarimų, kad jam už akių „susitarė“. Žinoma, yra teisė-jų, kurie pasikviečia visus proceso dalyvius ir paprastai, tačiau nepažeisdami proceso normų, informuoja juos apie bylos apimtį, liudytojus, tariasi, kaip toliau organizuoti bylos nagrinėjimą. Tokie atvejai leidžia padidinti besibylinėjančio žmogaus pasitikėjimą.

Diskusijai artėjant pabaigos link buvo aptartas pernelyg formali-zuotas teisminis procesas. Anot A. Driuko, daugelis teisėjų laiko procesą „šventa karve“, tačiau dažniausiai tas formalumas yra beprasmis. Teisėjo nuomone, reikėtų labiau atsižvelgti į žmogiškąjį faktorių. Pvz., kartais gavus žinią, kad advokatas susirgo, vis tiek surengiamas posėdis, atvyksta iš kitų miestų proceso dalyviai, o posėdis neįvyksta. Vietoj to prasmingiau ir efektyviau būtų kolegi-jai pasitarti ir skubiai informuoti kitą šalį, kad posėdžio nebus. Tačiau daugelis teisėjų vis dar mano, kad to daryti negali. Advoka-tas M. Kukaitis prisiminė atvejį, kai nuvažiavo į kito miesto teismą, o jį informavo, kad teisėja yra išvykusi į seminarą, tačiau apie savo išvykimą advokatui nepranešė.

Teismo pirmininko E. Žirono nuomone, šiuos klausimus būtų verta spręsti specialiai sudarytoje darbo grupėje. Tačiau viena išvada jau dabar aiški – ir teismai, ir advokatai galėtų prisidėti prie to, kad bylos teismuose nebūtų vilkinamos.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

Pokalbį stebėjęs „Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis: „Tikiu, kad Jūs suvokiate savo atsakomybę, antraip naikinate savo profesiją. Jūsų gildija yra labai jautri visuomenės nuo-monei, o ji šiandien ne Jūsų naudai. Jūsų bendruomenė turi surasti asmenybių, kurios gebėtų argumentuotai viešai suformuluoti teismų sistemos problemas. Kartais teisininkai galvoja, kad viešoji erdvė – tai kažkas nešvaraus. Tačiau būtent joje vyksta kova dėl žmonių sielų – dalyvaukit joje. Jeigu Jūs dėl jų nekovosite, kovos kažkas kitas. Problemų suformulavimas viešojoje erdvėje yra tinkamas spaudimas politikams. Klausydamas pokalbio supratau, kad Jums dirbti

iš dalies trukdo vadybiniai dalykai. Mano nuomone, vadybinių problemų neturėtų spręsti profesijos atstovai. Teisėjai neturi būti elementarūs prašytojai, valstybės sektorius iš principo turi būti geras, o ne prastas. Visuo-menės nepasitikėjimas teismais yra didelė problema. Teismuose vyrauja pozityvizmas, teisėjai užsiima vadybi-niais dalykais, sprendžia technines problemas, o ne nagrinėja bylas. Teisėjas visų pirma turi būti teisėjas“.

N A U J O J I K L A I P Ė D O S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M O V A D O V Ė :

„ N E P A M I R Š K I M E , K A D E S A M E V I S U O M E N Ė S D A L I S “

Gintarė DAUGĖLAITĖ

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja

10

„.“

Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu š. m. kovo pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininke paskirta šio teismo teisėja Audronė Gaižutienė. Apie artimiausius planus, teismo bei visos teismų sistemos problemas kalbamės su naująja teismo vadove.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja dirbate nuo 2003 metų. Ne vienerius metus turėjote galimybę stebėti šio teismo darbo organizavimą bei administravimą iš vidaus. Kokius esminius šio teismo darbo trūkumus pastebėjote, kaip planuojate juos taisyti?

Administravimo darbui svarbios ne tik asmeninės savybės, bet ir reikalinga atitinkama kvalifikacija, tam tikros žinios, kurių teismų vadovams, manau, buvo teikiama nepakankamai. Sistemindama numatomų įgyvendinti planų prioritetus, pirmenybę teikiu požiūrio į asmenį, besikreipiantį į teismą, formavimui. Kiekvienas turi teisę būti išklausytas, nepriklausomai nuo to, kokie mūsų darbo krūviai, kokie mes pavargę ar užsiėmę. Prie prioritetinių planų taip pat priskirčiau ir galimybės tam tikrų kategorijų bylose į teismą kreiptis elektroniniu būdu įdiegimą, ryšių su žiniasklaida plėtojimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme dirba didžiausias Klaipėdos apygardos teritorijoje teisėjų skaičius, jie išnagrinėja daugiausia bylų, nemaža dalis jų – rezonansinės. Tačiau teisėjus aptarnau-jantis personalo skaičiaus dydis neatitinka Teisėjų tarybos 2009 metais patvirtintų pareigybių skaičiaus apylinkių teismuose. Ar žadate naujovių, kurios pagerintų teismo darbą? gerinimo klau-simu?

Žadėti negaliu, nes galutinius sprendimus priims kiti. Svarbu ne tik darbuotojų skaičius, bet ir jų kvalifikacija. Sieksiu, kad kuo daugiau mokymų būtų organizuota būtent techniniam personalui. Apylinkių teismai yra pirmoji grandis, su kuria susiduria visuomenė, todėl aptarnaujančio personalo kvalifikacija yra ypač svarbi. Apylinkių teismų sprendimai yra pradinis žmonių požiūrio apie teismus formavimasis, o mes, skirtingai nuo aukštesniųjų instancijų teismų, neturime kalbininko.

Be teisėjų, Jūsų vadovaujamame teisme dirba 121 valstybės tarnautojas bei darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartis. 2011 metų teismų biudžetai tenkins tik minimalius poreikius, finansavi-mo didinimo klausimas labai miglotas. Gal jau turite receptą, kaip motyvuosite pavaldinius?

Pagrindinė taisyklė: reikia ne tik imti, bet ir duoti. Pasiekęs tam tikrų rezultatų asmuo turi būti įvertintas. Tai žymiai daugiau negu tik algos išmokėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko postas Jums – sėkmingas karjeros šuolis, galimybė ne tik iš arčiau pažvelgti į teismų sistemos problemas, tačiau ir prisidėti prie tiesioginio jų sprendimo, o galbūt tai tiesiog iššūkis sau pačiai?

Nelaikau tai karjeros šuoliu, nes Klaipė-dos miesto teisme perėjau kiekvieną pakopą ir teismo pirmininko pareigos – pasiektas tikslas bei galimybė pritaikyti įgytas žinias, gyvenimišką patirtį ir įgyvendinti tiek jau susikaupusias, tiek naujas idėjas.

Pastarųjų mėnesių įvykiai Lietuvos teismų sistemoje rodo, kad tolerancijos teisėjų ydoms nebelieka. Kokią poziciją Jūs, kaip teismo vadovė, ruošiatės užimti kovoje su šiomis negerovėmis?

Dabartinei situacijai susiklostyti ko gero ir turėjo įtakos ši tolerancija. Teisėjo profesija yra ypatinga: verti-name kitų poelgius, veiksmus. Tai daryti galime tik patys būdami nepriekaištingos reputacijos.

Savo įgytomis žiniomis bei sukaupta patirtimi dalijatės su Sociali-nių mokslų kolegijos studentais, siekiančiais įgyti teisės profesinio bakalauro kvalifikaciją. Ar eidama teismo pirmininkės pareigas taip pat užsiimsite pedagogine veikla?

Šį klausimą man jau uždavė sūnus ir aš jam atsakiau – taip. Esu dėkinga Kolegijos vadovybei, kad buvau pakviesta. Pedagoginė veikla man naujas atradimas. Galimybė ne tik perduoti savo žinias, bet ir išgirsti būsimų kolegų mintis.

Ko palinkėtumėte Klaipėdos miesto apylinkės teismo personalui ir visiems teismų sistemos darbuotojams?

Noro siekti, tobulėti, nes tai gyvenimo variklis. Ir nepamiršti, kad esame visuomenės dalis.

Dėkojame už pokalbį ir linkime visokeriopos sėkmės naujose pareigose.

Aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės Audronės Gaižutienės biografija

Audronė Gaižutienė gimė 1964 m. Šilalėje. 1984 m. baigusi Kauno ekonomikos technikumą bei įgijusi teisės specialybę, dirbo Klaipėdos miesto apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore, juriskonsulte. 1990 m. Vil-niaus universitete Teisės fakultete įgijo teisininko kvalifikaciją. 1991–1996 m. dirbo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento juriskonsulte. 1995–1996 m. dirbo juriste AB Ūkio banke, vėliau – šio banko Klaipėdos filialo valdytojo pavaduotoja. 2001–2002 kėlė kvalifikaciją Lietuvos banki-ninkystės, draudimo ir finansų institute, Bankininkystės mokymo centre, „Giordano Dell Amore Foundation“ Italijoje, „ICI European Academy“ Švedijoje. Nuo 2003 m. liepos mėn. paskirta eiti Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjo pareigas. 2010–2011 m. VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje dėsto civilinės teisės paskaitas.

Šių metų kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu paskirta eiti Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pareigas.

N A U J A U S I T E I S Ė S A K T Ų P A K E I T I M A I

nės gali būti įpareigojimas statomą

(pastatytą) statinį nugriauti arba jį

reikiamai pertvarkyti (dalį statinio

nugriauti, perstatyti ir pan.). Nusta-

tant tokias priemones turi būti laiko-

masi proporcingumo principo, pagal

kurį įstatymuose numatytos priemo-

nės turi atitikti siekiamus visuome-

nei būtinus ir konstituciškai pagrįs-

tus tikslus, jos turi būti būtinos

siekiant apsaugoti kitų asmenų

teises bei laisves, Konstitucijos

ginamą viešąjį interesą, Konstitucijo-

je įtvirtintas vertybes ir konstituciš-

kai svarbius tikslus.

Konstitucinis Teismas nusprendė,

kad Civilinio kodekso 4.103 straips-

nio 3 dalyje nustatytas teisinis regu-

liavimas, pagal kurį teismas, išnagri-

nėjęs bylą dėl statybos, paţeidţian-

čios teisės aktų reikalavimus, pasek-

mių, privalėjo priimti sprendimą

įpareigoti statytoją statomą statinį

nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti

tais atvejais, kai atlikti statybos

darbai toje vietoje yra apskritai

negalimi, o nustatyti paţeidimai

objektyviai gali būti pašalinami tik

nugriaunant ar perstatant statinį, yra

proporcingas padarytam paţeidimui

ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir

visuotinai svarbius tikslus apginti

paţeistas asmenų teises, išlaikyti

teisingą visuomenės ir asmens

interesų pusiausvyrą, uţtikrinti

aplinkos, saugomų teritorijų ir vertin-

gų vietovių, kitų gamtos objektų

apsaugą, tinkamą, racionalų teritori-

jų naudojimą, ir vertintinas kaip

konstituciškai pagrįstas.

Nutarime konstatuota, kad kitaip

vertintinas Civilinio kodekso 4.103

straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis

reguliavimas, kada jis apima tokias

situacijas, kai statomas (pastatytas)

statinys ar atlikti kiti statybos darbai

toje vietoje iš esmės yra galimi, o

nustatyti paţeidimai objektyviai gali

būti ištaisomi negriaunant ar neper-

statant statinio. Konstitucinis Teis-

mas pabrėţė, kad teisinis reguliavi-

mas, pagal kurį teismas, nagrinėjan-

tis bylą dėl statybos, paţeidţiančios

teisės aktų reikalavimus, pasekmių,

tais atvejais, kai statomas

(pastatytas) statinys ar atlikti kiti

statybos darbai toje vietoje iš esmės

galimi, o nustatyti paţeidimai objek-

tyviai gali būti ištaisomi negriaunant

ar neperstatant statinio, negalėjo

priimti kitokio sprendimo, kaip tik

sprendimą per nustatytą terminą

įpareigoti statytoją statinį nugriauti

arba reikiamai pertvarkyti, sudarė

prielaidas atsirasti tokioms teisi-

nėms situacijoms, kai teismo galimy-

bės vykdyti teisingumą buvo apribo-

tos.

Taip pat konstatuota, kad įstatymų

leidėjui reguliuojant santykius,

susijusius su statybų, paţeidţiančių

teisės aktų reikalavimus, pasekmių

šalinimu, iš Konstitucijos kyla parei-

ga nustatyti kriterijus arba (ir) atve-

jus, kuriems esant teismas, spren-

dţiantis dėl statybos, paţeidţiančios

teisės aktų reikalavimus, teisinių

pasekmių, įvertinęs visas bylos

aplinkybes ir vadovaudamasis teisin-

gumo, protingumo ir proporcingumo

principais, turėtų galimybę parinkti

tinkamą poveikio priemonę statybos,

paţeidţiančios teisės aktų reikalavi-

mus, pasekmėms šalinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio

Teismo 2011 m. vasario 14 d. nuta-

rimas „Dėl Lietuvos Respublikos

teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m.

lapkričio 6 d. redakcija) 4 straipsnio

2 dalies 2 punkto, 5 straipsnio 1

dalies, 6 straipsnio 1 dalies atitikties

Lietuvos Respublikos Konstituci-

jai“ (Ţin., 2011, Nr. 20-967).

Konstitucinis Teismas nusprendė,

kad Lietuvos teisėjų atlyginimų

įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek,

kiek ribojama teisėjų teisė gauti

teisingą atlyginimą uţ viršvalandinį

darbą, uţ darbą švenčių ir poilsio

dienomis, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos

48 straipsnio 1 dalies nuostatai

„Kiekvienas žmogus <...> turi teisę

<...> gauti teisingą apmokėjimą už

darbą <...>“, konstituciniam teisinės

valstybės principui. Teisėjų atlygini-

mų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2

punktas, 5 straipsnio 1 dalis tiek,

kiek darbo advokatu laikotarpis nėra

įskaitomas į stažą priedams už

ištarnautus Lietuvos valstybei metus

apskaičiuoti, neprieštarauja Konsti-

tucijai.

Konstitucinis Teismas paţymėjo, kad

iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir

tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdy-

damas teisėjas turi dirbti viršvalan-

dţius, poilsio bei švenčių dienomis.

Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6

straipsnio 1 dalį galimos tokios

situacijos, kai teisėjams, atliekant

minėtas teisėjo funkcijas dirbusiems

viršvalandţius, poilsio bei švenčių

dienomis, išmokėtinos vienkartinės

priemokos nėra proporcingos jų

išdirbtam laikui, jos yra ribojamos;

taigi galimi tokie atvejai, kai uţ

minėtą teisėjų darbą jiems nėra

atlyginama arba atlyginama neteisin-

gai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio

Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutari-

mas dėl Lietuvos Respublikos civili-

nio kodekso 4.103 straipsnio (2006

m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir

Lietuvos Respublikos statybos įstaty-

mo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17

d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakci-

jos) 3 dalies atitikties Lietuvos Res-

publikos Konstitucijai (Ţin., 2011,

Nr. 14-602).

Konstitucinis Teismas nusprendė:

Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3

dalis tiek, kiek nebuvo nustatyti

kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems

esant teismas, įvertinęs visas bylos

aplinkybes ir vadovaudamasis teisin-

gumo, protingumo ir proporcingumo

principais, galėjo priimti ir kitokį

sprendimą nei įpareigoti statytoją

statinį nugriauti arba reikiamai

pertvarkyti, prieštaravo Konstitucijai.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 3

dalis tiek, kiek nebuvo nustatyti

kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems

esant teismas, įvertinęs visas bylos

aplinkybes ir vadovaudamasis teisin-

gumo, protingumo ir proporcingumo

principais, galėjo priimti ir kitokį

sprendimą nei patvirtinti kompeten-

tingų institucijų sprendimus, įparei-

gojančius statinį pertvarkyti ar nu-

griauti, prieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad

ginčijamas teisinis reguliavimas

apima įvairias situacijas, susijusias

su statybos darbų vykdymu, t. y.

tokias situacijas, kai yra statomas

(pastatytas) statinys ar atlikti kiti

statybos darbai, kurie toje vietoje

apskritai yra negalimi, o nustatyti

paţeidimai objektyviai gali būti

pašalinami tik nugriaunant ar persta-

tant statinį, taip pat tokias situacijas,

kai statomas (pastatytas) statinys ar

atlikti kiti statybos darbai, kurie toje

vietoje iš esmės galimi, o nustatyti

paţeidimai objektyviai gali būti

ištaisomi negriaunant ar nepersta-

tant statinio.

Nutarime konstatuota, kad ginčija-

mu teisiniu reguliavimu teismui,

nagrinėjančiam bylą dėl statybos,

paţeidţiančios teisės aktų reikalavi-

mus, civilinių teisinių pasekmių,

buvo numatyta teisė priimti tik vieną

iš dviejų sprendimų: per nustatytą

terminą įpareigoti statytoją reikiamai

pertvarkyti statinį (dalį statinio nu-

griauti, perstatyti ar pan.) arba

statinį nugriauti; galimybė teismui

priimti kitokį sprendimą nebuvo

numatyta nepriklausomai nuo to, ar

statomas (pastatytas) statinys ar

atlikti kiti statybos darbai toje vietoje

apskritai yra galimi.

Pabrėţta, kad įstatymų leidėjas,

siekdamas uţtikrinti Konstitucijos

ginamą viešąjį interesą, natūralios

gamtinės aplinkos, atskirų gamtos

objektų, saugomų teritorijų ir vertin-

gų vietovių apsaugą, tinkamą, racio-

nalų ţemės, miškų ir vandens telki-

nių naudojimą, gali numatyti įvairias

poveikio priemones, kuriomis siekia-

ma pašalinti statybos, paţeidţian-

čios teisės aktų reikalavimus,

pasekmes. Tokios poveikio priemo-

11 Verta žinoti 2011 m. balandis, Nr. 3

N A U J A U S I T E I S Ė S A K T Ų P A K E I T I M A I

12

Paţymėta, kad pagal Konstitucijos

48 straipsnio 1 dalį negali būti

tokios situacijos, kad teisėjui, vyk-

dančiam Baudţiamojo proceso

kodekse, Civilinio proceso kodekse ir

kituose įstatymuose nurodytas

teisėjo funkcijas, kurios turi būti

vykdomos po darbo valandų, poilsio

bei švenčių dienomis, būtų nemoka-

ma arba uţ šį darbą nebūtų apmoka-

ma teisingai.

Turi būti nustatytas toks teisinis

reguliavimas, pagal kurį teisėjams,

vykdantiems minėtas teisėjo funkci-

jas, būtų teisingai atlyginama uţ

darbą dirbant viršvalandţius, poilsio

bei švenčių dienomis. Tačiau Konsti-

tucinis Teismas paţymėjo, kad

Teisėjų atlyginimų įstatymo 6

straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų

negalima traktuoti kaip teisėjo darbo

vykdant funkcijas, kurios objektyviai

turėtų būti atliekamos darbo dieno-

mis įprastiniu teisėjo darbo laiku,

apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų

teisės normų.

Konstitucinio Teismo taip pat buvo

prašoma ištirti, ar tai, kad, priėmus

Teisėjų atlyginimų įstatymą, į staţą

priedams uţ ištarnautus Lietuvos

valstybei metus apskaičiuoti nebuvo

įskaičiuojamas darbo advokatu

laikotarpis, neprieštarauja Konstitu-

cijai.

Konstitucinis Teismas nutarime

paţymėjo, kad priedas uţ ištarnau-

tus Lietuvos valstybei metus yra

susijęs su valstybės tarnybos institu-

tu, priklausomas nuo jo ypatumų. Šis

priedas yra apskaičiuojamas ir

mokamas valstybės tarnautojams,

pareigūnams, jis mokamas taip pat

ir teisėjams, kurie tam tikrą laikotar-

pį dirbo ne tik teisėjais teismuose,

bet ir tiems, kurie ėjo valstybės

tarnautojo, pareigūno pareigas

kitose atitinkamose valstybės ar

savivaldybių institucijose.

Paţymėta, kad advokatų veikla yra

tam tikra asmens savarankiška

profesinė veikla, susijusi su atitinka-

mų teisinių paslaugų teikimu, uţ

kurią paprastai klientai atlygina šalių

susitarimu. Taigi, advokatų veikla

negali būti tapatinama su valstybės

tarnautojo ar pareigūno pareigų

ėjimu valstybės ar savivaldybių

institucijose, taip pat su valstybės

tarnyba.

Nutarime taip pat yra paţymėta, kad

sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima

visas išmokas, mokamas teisėjui iš

valstybės biudţeto. Įstatymų leidė-

jas, reguliuodamas santykius, susiju-

sius su teisėjų atlyginimų nustatymu,

gali įtvirtinti, kad atlyginimas –

teisėjo socialinė (materialinė) garan-

tija – susideda ne iš vienos, o iš

kelių sudedamųjų dalių, kaip antai

pareiginės algos, priedų, priemokų;

be to, pagal Konstituciją kurios nors

teisėjo atlyginimo sudedamosios

dalies maţinimas didinant kitą

teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį,

kai pats teisėjo atlyginimas nemaţė-

ja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip

teisėjo socialinės (materialinės)

garantijos, maţinimo. Konstitucinis

Teismas konstatavo, kad nors priė-

mus Teisėjų atlyginimų įstatymą į

staţą priedams uţ ištarnautus Lietu-

vos valstybei metus apskaičiuoti

nebuvo įskaičiuojamas darbo advo-

katu laikotarpis, teisėjų atlyginimai

dėl to nesumaţėjo. Todėl nėra pa-

grindo teigti, kad ginčytu teisiniu

reguliavimu minėta teisėjų socialinė

(materialinė) garantija buvo suma-

žinta.

3. Lietuvos Respublikos baudţiamo-

jo kodekso 3, 7, 95, 100, 101, 102,

103, 105, 106, 109, 111 straipsnių

pakeitimo ir papildymo, 104 straips-

nio pripaţinimo netekusiu galios ir

Kodekso papildymo 113(1) straips-

niu įstatymas (Žin., 2011, Nr.38-

1805).

Šio įstatymo tikslas – suderinti

Lietuvos Respublikos nacionalinę

teisę su 1998 m. Tarptautinio Bau-

dţiamojo Teismo Romos statutu,

1949 m. Ženevos konvencijomis dėl

karo aukų apsaugos ir jų 1977 m.

papildomais protokolais atsiţvelgiant

į Lietuvos Respublikos tarptautinius

įsipareigojimus, taip pat tobulinti

Lietuvos Respublikos baudţiamojo

kodekso XV skyriaus nuostatas

šalinant teisinio reguliavimo spragas

ir kriminalizuojant susijusias pavojin-

gas veikas.

Įstatymu siekiama užpildyti esamas

teisės spragas suderinant Baudţia-

mojo kodekso nuostatas su Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutarti-

mis ir taip sudarant teisinį pagrindą

patraukti asmenis baudţiamojon

atsakomybėn uţ visas tarptautinės

teisės draudţiamas nusikalstamas

veikas, įskaitant ir padarytas netarp-

tautinio ginkluoto konflikto metu,

sprendţiant vado (kario ir civilio)

atsakomybės problemas.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

vadovaudamasi Lietuvos Respubli-

kos darbo kodekso 124 straipsnio 2

dalimi, priėmė nutarimą „Dėl Darbo

santykių pasibaigimo, kai darbdavio

(jeigu darbdavys yra fizinis asmuo)

ar darbdavio atstovų buvimo vietos

nustatyti neįmanoma, tvarkos apra-

šo patvirtinimo“ (Ţin., 2011, Nr. 24-

1170).

Darbo santykių pasibaigimo, kai

darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis

asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo

vietos nustatyti neįmanoma, tvarkos

aprašas nustato darbo santykių

pasibaigimo tvarką, kai darbdavio

(jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar

darbdavio atstovų buvimo vieta

neţinoma.

Darbuotojas, norėdamas nutraukti

darbo santykius su darbdaviu, kurio

buvimo vieta neţinoma, turi Lietuvos

Respublikos valstybinei darbo ins-

pekcijai pateikti paštu, elektroninė-

mis priemonėmis (patvirtinęs elekt-

roniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį

prašymą dėl darbo santykių pasibai-

gimo pagal

Lietuvos Respublikos darbo kodekso

124 straipsnio 1 dalies 4 punktą ,

kurio šablonas yra Valstybinės darbo

inspekcijos interneto svetainėje

www.vdi.lt

Praėjus 20 darbo dienų nuo prašy-

mo gavimo ir nenustačius darbdavio

buvimo vietos, kitą darbo dieną

Valstybinės darbo inspekcijos ins-

pektorius darbuotojui išduoda Lietu-

vos Respublikos vyriausiojo valstybi-

nio darbo inspektoriaus nustatytos

formos paţymą, kurioje konstatuoja

darbo santykių pasibaigimą pagal

Lietuvos Respublikos darbo kodekso

124 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Darbo santykiai laikomi pasibaigę

nuo minėtos paţymos išdavimo

datos.

Informaciją parengė Nacionalinės

teismų administracijos Teisės ir

administravimo skyriaus vedėjo

pavaduotoja Dovilė Mekionytė

Verta žinoti 2011 m. balandis, Nr. 3

13

Kasdieniame teismų darbe vis svarbesnis tampa Europos Sąjungos teisės taikymas, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sulaukia vis daugiau nacionalinių teismų prašymų priimti prejudicinius sprendimus. Kviečiame visus, susido-mėjusius Europos Sąjun-gos teise, susipažinti su dviem aktualiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, pateikiančiais išaiškinimus dėl 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valsty-bių narių teismų tarpusa-

vio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – Reglamentas Nr. 1206/2001) ir Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 18 d. Romoje, aiškinimo ir taikymo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendime byloje Nr. C-283/09 išaiškino, kad renkant įrodymus pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbia-vimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (toliau – Reglamentas Nr. 1206/2001) valstybės narės teismas, prašantis apklausti liudytoją (prašantysis teismas), neprivalo apmokėti išlaidų, kurias teismas, apklausiantis liudytoją kitoje valstybėje narėje, patirs dėl tokios apklausos.

2009 m. Mr. Weryoski kreipėsi į Varšuvos miesto centro apygardos teismą su reikalavimu Mediatel 4B spółka z o.o., jo buvusiam darbdaviui, dėl nuostolių, patirtų sudarius nekonkuravimo susitari-mą, atlyginimo. Šiame procese Lenkijos teismas kreipėsi į Dublino miesto apygardos teismą Airijoje prašydamas išklausyti liudytoją. Pagal Airijos nacionalinę teisę liudytojas privalo pasirodyti teisme tik tuo atveju, jei jis iš anksto gauna jo kelionės išlaidų apmokėjimą („a viaticum“). Prašomasis teismas liudytojo apklausą padarė priklausomą nuo 40 eurų kompensacijos sumokėjimo liudytojui dėl jo patiriamų transporto išlaidų ir paprašė Lenkijos teismo iš anksto sumokėti šią sumą.

Teismas, vertindamas liudytojui skirtos kompensacijas dėl kelionės išlaidų apmokėjimą, nurodė, kad Reglamente Nr. 1206/2001 yra numatyta, jog už prašymo surinkti įrodymus vykdymą neturėtų būti reikalaujama kompensuoti jokių mokesčių ar išlaidų. Teismas pasisakė, kad „mokesčiai“ turėtų būti vertinami kaip sumos, kurias teismas gauna dėl savo funkcijų vykdymo, o „išlaidos“ turėtų būti suprantamos kaip sumos, kurias teismas proceso metu sumoka trečiosioms šalims, ypatingai ekspertams ar liudytojams. To pase-koje apmokėtos liudytojo išlaidos yra vertinamos kaip „išlaidos“ Reglamento Nr. 1206/2001 prasme. Teismas pažymėjo, kad Regla-mento Nr. 1206/2001 tikslas yra siekti paprasto, efektyvaus ir greito įrodymų rinkimo, kai jis vyksta kelioms valstybėms bendra-darbiaujant. Taigi vienos valstybės narės prašymu kitos valstybės narės teismo atliekamas įrodymų rinkimas negali tapti ilgo proceso prašančioje valstybėje priežastimi.

Taigi prašantysis teismas gali būti įpareigotas padengti prašomojo teismo išlaidas tik jeigu tokioms išlaidoms yra taikoma viena iš Reglamente Nr. 1206/2001 numatytų išimčių.

Liudytojo išlaidos nepatenka tarp tokių Reglamente Nr. 1206/2001 numatytų išimčių. Teismas nusprendė, kad 14 ir 18 Reglamento Nr. 1206/2001 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad prašantysis teismas neprivalo iš anksto apmokėti liudytojo išlaidų arba pa-dengti tokių apklaustam liudytojui sumokėtų išlaidų.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendi-me Nr. C-29/10 išaiškino, kad Konvencijos dėl sutartinėms prievo-lėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 18 d. Romoje (toliau – Romos konvencija), 6 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai darbuotojas atlieka savo darbą daugiau nei vienoje susitariančioje valstybėje, valstybė, kurioje darbuotojas, vykdydamas sutartį, paprastai dirba, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, yra valstybė, kurioje arba iš kurios, atsižvelgiant į visas tą darbą apibūdinančias aplinkybes, darbuotojas faktiškai vykdo pagrindinius įsipareigojimus darbda-viui.

Byloje į teismą kreipėsi Vokietijos pilietis Mr. Koelzsch, kuris dirbo Liuksemburge veikusioje pervežimų įmonėje, kuri buvo dukterinė įsteigtos ir veikusios pagal Danijos teisę įmonės atžvilgiu. Vokietijos piliečio sudarytoje darbo sutartyje buvo numatyta, kad jai taikoma Liuksemburgo teisė ir kad Liuksemburgo teismai turi išimtinę jurisdikciją. Darbuotojas gyveno Vokietijoje, o dirbo keliose valsty-bėse narėse. Nutraukiant darbo sutartį su ieškovu, jis Liuksembur-go teisme ginčijo darbo sutarties nutraukimą, remdamasis Romos konvencijos 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir prašydamas taikyti Vokie-tijos teisę, pagal kurią jis, kaip darbuotojų atstovas, negalėjo būti atleistas. Liuksemburgo teismams atsisakius remtis Romos konven-cijos ir vėliau – Vokietijos teisės nuostatomis, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta.

Ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas žalos atlyginimo dėl to, kad Liuksemburgo teismai netaikė Romos konvencijos nuostatų. Teisingumo Teismas išaiškino, kad Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintas kriterijus taikomas ir tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, kai darbuotojas dirba keliose susitariančiose valstybėse, jei bylą nagrinėjantis teismas gali nusta-tyti valstybę, su kuria darbas yra glaudžiai susijęs.

Taigi Romos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai darbuotojas atlieka savo darbą daugiau nei vienoje susitariančioje valstybėje, valstybė, kurioje darbuotojas, vykdydamas sutartį, paprastai dirba, kaip tai supran-tama pagal šį straipsnį, yra valstybė, kurioje arba iš kurios, atsižvel-giant į visas tą darbą apibūdinančias aplinkybes, darbuotojas faktiškai vykdo pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui. Nagrinėja-moje byloje tokia valstybe pripažinta Vokietija, nepriklausomai nuo to, kad darbdavys ten nebuvo įkūręs savo dukterinės įmonės, o darbo sutarčiai buvo taikoma Liuksemburgo teisė.

E B T E I S I N G U M O T E I S M O P R A K T I K O S A K T U A L I J O S

Rūta BUČINSKAITĖ

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento konsultantė

Teisminės praktikos aktualijos 2011 m. balandis, Nr. 3

M O K Y M A S I S – N E S I B A I G I A N T I S P R O C E S A S

Žydrė TALAČKAITĖ

Nacionalinės teismų administracijos projektų vadovė

14

Kaip teigiama mokslo žurnale „Child Develop-ment“, žmogaus moky-mosi procesas praside-da jam dar negimus. Žmogaus smegenys yra plastiškos ir kinta visą gyvenimą. Kai jos netre-niruojamos, žinių įsisavi-nimas blogėja, taigi stengdamiesi kuo dau-giau sužinoti, įsiminti, laviname atmintį. Nors vyresniame amžiuje mokymosi procesas gali lėtėti, tačiau stiprėja gebėjimas atsirinkti mokymosi medžiagą, derinti įvairius veiklos būdus, strateguoti.

Vienas iš Europos Sąjungos (ES) keliamų tikslų švietimo politikos srityje – skatinti žmogaus mokymąsi visą gyvenimą. Ši siekiamybė užtikrina žmogaus gyvenimo kokybę bei jo vietą konkurencingoje šiuolaikinėje visuomenėje. Iki Lietuvai tampant ES nare, mokymąsi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimą remianti iniciatyva šalyje buvo labai maža. Mokymasis visą gyvenimą apibrėžiamas kaip visa mokymosi veikla, vykstanti visą gyvenimą, siekiant tobulinti žinias, kompetencijas bei gebėjimus asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir/arba su darbu susijusioje perspektyvoje. Apie šią sąvoką jau buvo pradėta diskutuoti Europos Komisijos išleistoje Baltojoje knygoje (1995 m.), pavadintoje „Mokymas ir mokymasis – besimokančios visuomenės link“.

Mokymasis visą gyvenimą naikina skirtingų kartų amžiaus ribas, priverstinio išėjimo į pensiją būtinybę, nes žmogus, turintis profesinio ir visuomeninio gyve-nimo patirtį, nenusileidžia žinių kokybe

jaunam specialistui, dar nespėjusiam išsiugdyti stra-teginio mąstymo ar bendravimo su žmonėmis diplo-matijos subtilybių. Mokymasis visą gyvenimą supran-tamas ir kaip šiuolaikinis atsakas į nedarbo problemą.

Darbdaviai, kurie suinteresuoti, kad jų darbuotojai domėtųsi savo srities naujovėmis, gilintų darbo įgūdžius, skatina jų norą dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose, paskaitose. Deja, neretai darb-daviai gana skeptiškai vertina kvalifikaciją patvirtinan-čius pažymėjimus (ypač neformaliojo ugdymo). Ne visada tinkamai įvertinamas savarankiškas mokyma-sis, kurio negalima įrodyti jokiais pažymėjimais. Todėl labai svarbu tobulinti neformaliojo, ypač savarankiš-ko, mokymosi ir jo rezultatų pripažinimą, svarbą ir reikšmę.

Užsienyje populiarėja „Trečiojo amžiaus“ universite-tai, suteikiantys galimybę mokytis ir tobulėti vyresnio amžiaus žmonėms. Daugiausiai juos lanko pensinio amžiaus žmonės, turintys galimybę gilintis juos domi-nančioje srityje. Tokie universitetai tęsia nuolatinio mokymosi idėją.

Mokymasis visą gyvenimą atskleidžia individo kūrybi-nes galias, skatina jo novatorišką veiklą ir turtina intelektualiai. Vienas iš garsiausių išradėjų T. Edisonas tikėjo, kad viską galima pasiekti savo pastangomis: „Genijus – tai vienas procentas įkvėpimo ir 99 procentai prakaito“, – teigė jis. Nustatyta, kad kūrybingumas, priešingai nei talentas, nėra genetiškai nulem-

tas, tai – lavintinas dalykas. Žymus psicho-logijos mokslų dakta-ras Robertas Epsteinas teigia, kad visi mes turime galimybę tapti mocartais, edisonais, mendelejevais ar enšteinais. Kūrybinį mąstymą skatina žmogaus visapusišku-mas, domėjimasis įvairiomis sritimis.

Nuolat tobulinkite savo gebėjimus, siekite žinių ir susikurkite sistemą sukauptai informacijai išsaugoti ir atnaujinti. Tam tinka spauda, internetas, specialioji literatūra, bendravimas su toje pačioje srityje dirban-čiais žmonėmis.

Kvalifikacijos tobulinimas 2011 m. balandis, Nr. 3

“Dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina išminčiumi arba

kvailiu. Būkite atidūs, galvokite, ką sakote.”

Konfucijus

15

Šią mintį galima būtų pratęsti: galvokime, ne tik ką sakome, bet ir ką rašome. Nuo šiol kiekviename numeryje Jūsų lauks naujas kalbos patarimų skyrelis. Tikimės, patarimai padės pagražinti ir raštų, ir šnekamąją kalbą. Brūkšnys ar brūkšnelis? Brūkšnelis ir brūkšnys yra skirtingi ženklai. Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: pasitarimas-seminaras, paskaita-koncertas ir kt.); kai kalbama apie sugretintas pareigas, pavyz-džiui: vertėjas-referentas, šaltkalvis-vairuotojas, dažytojas-tinkuotojas, kasininkas-kontrolierius. Brūkšnelis nerašomas, kai antrasis žodis nurodo siauresnę kvalifi-kaciją, specializaciją, pvz.: gydytojas terapeutas, gydytojas konsul-tantas, inžinierius programuotojas, ir pan. Taip pat tarp sintak-siškai lygiaverčių, bet reiškiančių skirtingus dalykus daiktavardžių, pvz.: pajamų-išlaidų sąmata (taisoma: pajamų ir išlaidų sąmata), gamybos-prekybos firma (taisoma: gamybos ir prekybos firma), vaisių-daržovių sultys (taisoma: vaisių ir daržovių sultys); taip pat tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių vienas (paprastai antrasis) yra siauresnės reikšmės, paaiškina, patikslina arba papildo kitą ir eina jo priedėliu, pvz.: bankas akcininkas, įmonė rėmėja, valstybė narė, telefonas automatas. Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Brūkšnys rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas (pvz.: Traukinys Vilnius–Kaunas išvyks laiku. Lankytojai priimami 12.30–16.30 valandomis. Bibliotekoje lankausi 2–4 kartus per savaitę). Brūkšnį, jei naudojatės ne lietuviško standarto klaviatūra, galima surinkti Alt+0150. Rengiant koduočių ir klaviatūros standartus būtent šis vidutinio ilgio brūkšnys buvo paskirtas lietuvių rašto kalbai. (Brūkšnys, kurio kodas 151, palaikytas per ilgu, jis vadina-mas ilguoju ir vartojamas nebent išskirtinumo, puošnumo sumeti-mais.). „Ypač“ ar „ypatingai“? Prieveiksmis ypatingai nevartotinas prieveiksmio ypač reikšme, pvz.: ypatingai (taisoma ypač) geras filmas, ypatingai (taisoma ypač) mažos kainos, ypatingai (taisoma ypač) pigu. Prieveiksmis ypač vartojamas tada, kai norima sakinyje ką nors pabrėžti, išskirti, paryškinti, pvz.: Šis pasiūlymas ypač vilioja; Gauta ypač svarbi informacija; Oras jau šaltas, ypač vakarais. Tekste jį dažnai galima pakeisti žodžiais labai, itin, nepaprastai ir pan..: Šis pasiūlymas labai vilioja; Gauta nepaprastai svarbi informacija. Prieveiksmis ypatingai, padarytas iš būdvardžio ypatingas „išsiskiriantis, nepaprastas“, vartojamas tuo atveju, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma nepaprastai, savotiškai, kitaip nei įprasta, pvz.: Kino žvaigždė elgiasi (kalba, rengiasi, atrodo…) ypatingai. Tęsinys kitame numeryje. Informaciją parengė Nacionalinės teismų administracijos Komuni-kacijos skyriaus vyresnioji specialistė Zita Bislienė

Kalbos patarimai 2011 m. balandis, Nr. 3

Daugiau informacijos apie kalbos taisyklingumą www.vlkk.lt

16

G . V I E D E R I S : Š A C H M A T A I U Ž I M A I Š S K I R T I N Ę V I E T Ą M A N O

G Y V E N I M E

Airinė ŠERELYTĖ

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo atstovė ryšiams su visuomene

Teismas

Šachmatai – ne tik juodai balta lenta. Šachmatai – tai mokslas, menas ir sportas, tai daugiau nei viena kažkuri veiklos sritis. Greičiausiai, tai sintezė visų trijų, ugdanti ištvermę ir kantrybę, padedanti objektyviai vertinti savo jėgas bei gebėjimus, daryti teisingas išvadas ir priimti sprendimus. Šachmatai formuoja charakterį, lavina protą bei meninį skonį. Karalius Alfonsas Išmintingasis kažkada yra pasakęs, jog ”šachmatai yra kilniausias, daugiausia meistriškumo reikalaująs, palyginti su kitais, žaidimas“.

Šį žaidimą mėgsta įvairių profesijų žmonės - neseniai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme vykusio šachmatų turnyro nugalėtoju tapo teisėjas Gediminas VIEDERIS.

Kada pirmą kartą susidomėjote šachmatais?

Kai buvau vos ketverių, tėtis mane supažindino su šachmatų figūrų ėjimais. Šis žaidimas man patiko, vėliau, jau mokydamasis mokyk-loje, studijuodavau šachmatų periodiką, dalyvaudavau varžybose, ypač mėgdavau tuo metu populiarius šachmatų uždavinių sprendimo konkursus. Nugalėjus viename iš jų, 1987-aisiais, buvau pakviestas į tarptautinio meistro Algimanto Butnoriaus vedamą Lietuvos televizijos laidą. Man, vienuolikmečiui berniukui, tai buvo išties įsimintinas įvykis ir paskatinimas toliau domėtis mėgstamu žaidimu.

Save priskirtumėt prie profesionalų ar mėgėjų?

Be abejonės, esu tik šachmatų mėgėjas, nors šachmatai ir užima išskirtinę vietą mano gyvenime. Tenka pastebėti, kad pastaruoju metu, didėjant informacijos kiekiui, tobulėjant kompiuterinėms programoms, šachmatininkai sparčiai profesionalėja. Tai nereiškia, kad šachmatai žaidėjams tampa pragyvenimo šaltiniu (tai sau gali leisti tik labai aukšto meistriškumo, iš esmės pasaulinio lygmens, žaidėjai). Labai pakilo žaidimo lygis, taiga norint sėkmingai pasiro-dyti varžybose, reikia išmanyti vis daugiau šachmatų teorijos ir turėti praktinių įgūdžių.

Kiek laiko skiriate šachmatams?

Paprastai per metus stengiuosi dalyvauti viename turnyre, kuriame naudojama vadinamoji „klasikinė“ laiko kontrolė, kai vienam žaidėjui partijos metu ėjimų apgalvojimui skiriama ne mažiau kaip dvi valandos, ir keliuose „greitųjų“ šachmatų turnyruose (dažniausiai po 15 minučių vienam žaidėjui). Tačiau labiausiai mėgstu „žaibo“ partijas (kai partijai vienam žaidėjui skiriamos tik 5 arba 3 minutės ir po kiekvieno padaryto ėjimo pridedama dvi sekundės). Šiose partijose būna nemažai klaidų, tačiau patiriamas sportinio azarto pojūtis - nepakartojamas.

2011 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo surengtas šachmatų turnyras, kurio nugalėtoju Jūs ir tapote. Ar dažnai dalyvaujate panašiuose turnyruose?

Malonu, kad teisėjai domisi šachmatais. Teisėjų korpuse yra ir labai stiprių žaidėjų, galinčių mesti rimtą iššūkį net šios sporto šakos profesionalams – tai Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Dalius Jocys, Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Pe-trauskas ir kai kurie kiti teisėjai. Ne paskutinis tarp jų esu ir aš. Džiaugiuosi, kad bendraminčių radau savo darbovietėje, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Teismo pirmininkė Daiva Kazlauskienė nuoširdžiai pritarė šachmatų turnyro (kuriame, beje, dalyvavo ne tik teisėjai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo, prokuratūros ir policijos atstovai) idėjai, ją taip pat entuziastingai palaikė neseniai į mūsų kolektyvą sugrįžęs teisėjas Algimantas Valantinas. O šiaip, šachmatų turnyrai, kuriuose dalyvauja įvairių valstybės institucijų darbuotojai, pastarąjį dešimtmetį tapo labai populiarūs, kasmet dalyvauju bent keliuose tokiuose renginiuose (Seimo taurės turny-re, Prokuratūros taurės turnyre ir kituose).

Kokie Jūsų pasiekimai?

Teisėjo darbą suderinti su labai sėkmingu pasirodymu turnyruose

sunku. Todėl svarbiausi mano sportiniai pasiekimai yra iš šiek tiek ankstesnio laikotarpio – 2003 metų Seimo taurės turnyre užėmiau antrą vietą, sėkmingai pasirodžiau tais pačiais metais įvykusiame tarptautiniame šachmatų turnyre Klaipėdoje. 2006 ir 2007 metais tapau Prokuratūros taurės turnyro prizininku. Palyginimui – šiemet vykusiame Seimo taurės pagrindiniame turnyre užėmiau dvyliktą vietą (kita vertus, lyginant su ankstesniais metais, atsirado stiprių varžovų).

Šachmatai yra žaidimas reikalaujantis loginio mąstymo. Kaip manote, ar pomėgis šachmatams pasitarnauja Jūsų profesinėje srityje, analizuojant teisines situacijas?

Šachmatai (arba, tiksliau, prie šachmatų lentos įgyti mąstymo įgūdžiai) tikrai turi įtakos sprendžiant teisinius ginčus, analizuojant ir įvertinant bylose pasitaikančias situacijas. Neabejoju, kad ta įtaka – teigiama. Šachmatai išmoko objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir pasirinkti tinkamiausius, neretai – pakan-kamai drąsius sprendimus. Žinoma, teisėjas nėra politikas, tad kelių ėjimų numatymas į priekį šioje profesijoje gal ir nevisada būtinas, nors, niekada ir nepakenkia.

Ką manote apie žmogaus varžybas su kompiuterinėmis progra-momis, ar žaidžiate virtualiųjų šachmatų turnyruose? Kokiomis sporto rūšimis be šachmatų dar domitės?

Pažangiausių kompiuterinių programų net pasaulio čempionas įveikti nėra pajėgus. Tad su kompiuteriais nesivaržau. Man kompiu-teris – tai priemonė kaupti ir sisteminti informaciją, analizuoti šachmatines padėtis, ruoštis varžyboms. Dalyvauju tik varžybose prie realios lentos. Laisvalaikiu dar žaidžiu stalo tenisą, bėgioju.

Dėkoju už pokalbį.

Iš teisėjų gyvenimo 2011 m. balandis, Nr. 3

17

J U N G T I N Ė S K A R A L Y S T Ė S T E I S M Ų S I S T E M A

Monika VYŠNIAUSKIENĖ

Nacionalinės teismų administracijos Tarptautinių santykių skyriaus vedėja

Teismas

Tęsiame rubriką apie užsienio šalių teismų sistemas ir pristatome Jungtinėje Karalystės teismų sistemą, kurią sudaro trys jurisdikci-jos: Anglijos ir Velso, Škotijos bei Šiaurės Airijos.

Anglija, Velsas ir Šiaurės Airija

Už daugelio Anglijos ir Velso teismų administravimą atsakinga vyriausybinė institucija – Jos Didenybės teismų tarnyba (HMCS). Už Šiaurės Airijos teismų administravimą atsakinga Šiaurės Airijos teismų tarnyba.

Baudžiamosios bylos Anglijoje ir Velse bei Šiaurės Airijoje nagrinė-jamos magistratų teismuose ir Karūnos teisme. Civilinės bylos Anglijoje, Velse ir Šiaurės Airijoje nagrinėjamos magistratų teis-muose ir grafysčių teismuose.

Magistratų teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas ir kai kurias civilines bylas. Šie teismai nagrinėja nusikaltimus, kai atsakovas neturi teisės prašyti, kad sprendimą priimtų prisiekusieji. Šie nusi-kaltimai vadinami nusižengimais. Už nusižengimus didžiausia skirtina bausmė yra laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir (arba) bauda iki 2000 GBP (8000 Lt).

Magistratų teismai taip pat nagrinėja nusikaltimus, kai atsakovas gali pasirinkti, kad sprendimą priimtų prisiekusieji, tačiau nuspren-džia, kad jo bylą nagrinės magistratų teismas. Jeigu atsakovas pasirenka, kad sprendimą priimtų prisiekusieji, byla perduodama Karūnos teismui.

Magistratų teismų dalis yra Jaunimo teismas. Šis teismas nagrinėja nusikaltimą padariusių 10–17 metų amžiaus asmenų bylas. Jame bylas nagrinėja apygardos teisėjas (magistratų teismas) ir kiti du specialiai parengti neprofesionalūs teisėjai. Jeigu jaunas asmuo kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu, už kurį suaugusiam asmeniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 14 metų laisvės atėmimo bausmė, jaunimo teismas bylą gali perduoti nagrinėti Karūnos teismui.

Magistratų teismai nagrinėja tam tikras civilines bylas, susijusias su kai kuriomis civilinio pobūdžio skolomis, licencijomis, kai kuriomis su santuoka susijusiomis problemomis, vaikų gerove.

Karūnos teismas nagrinėja bylas dėl sunkių nusikaltimų, kurias nagrinėja teisėjai ir prisiekusieji, taip pat magistratų teisme priim-tus apkaltinamuosius nuosprendžius, perduotus Karūnos teismui priimti sprendimą dėl bausmės.

Karūnos teisme skiriamos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės ir didesnės baudos negu magistratų teisme.

Grafysčių teismai nagrinėja civilines bylas ir juose posėdžiauja teisėjas arba apygardos teisėjas. Grafystės teismas paprastai nagrinėja bylas, kurių ieškinio vertė nesiekia 15 000 GBP (60 000 Lt) (arba 45 000 GBP (180 000 Lt) bylose dėl nuosavo turto). Dides-nės vertės bylos nagrinėjamos Aukštajame teisme. Visi ieškiniai – nepriklausomai nuo jų vertės – dėl reglamentuotų kredito sutarčių turi būti pradedami nagrinėti grafystės teisme.

Grafysčių teismai gali nagrinėti įvairias bylas, tačiau dažniausiai čia nagrinėjami savininko ir nuomininko ginčai, vartotojų ginčai, ieški-niai dėl asmens sužalojimo, neužginčytos bylos dėl santuokos nutraukimo, tam tikros bylos dėl smurto šeimoje, bylos dėl rasinės ir lytinės diskriminacijos, problemos dėl skolų ir darbo santykių.

Apeliacinius skundus dėl magistratų teismo sprendimų nagrinėja teisėjas (ir mažiausiai du neprofesionalūs teisėjai, kai atsakovas yra jaunas asmuo).

Aukštasis teismas nagrinėja civilines bylas, apeliacinius skundus baudžiamosiose bylose, taip pat jis gali peržiūrėti individualių asmenų ir organizacijų veiksmus, kad įsitikintų jų veiksmų teisėtu-mu ir teisingumu. Paprastai Aukštasis teismas nagrinėja bylas, kurių ieškinio vertė viršija 15 000 GBP (60 000 Lt). Tam tikromis aplinkybėmis byla, kurios ieškinio vertė viršija 15 000 GBP (60 000 Lt), gali būti perduota iš Aukštojo teismo grafystės teismui.

Analogiškai, byla, kurios ieški-nio vertė yra mažesnė nei 15 000 GBP (60 000 Lt.), gali būti perduota iš grafystės teismo Aukštajam teismui.

Aukštąjį teismą sudaro Šeimos teisės, Karalienės suolo ir Kanclerio skyriai.

Šeimos teisės skyrius nagrinėja sudėtingas užginčytas bylas dėl santuokos nutraukimo, globos, įvaikinimo, smurto šeimoje ir kt. Jis taip pat nagrinėja apeliacinius skundus dėl magistratų teismuose ir grafysčių teismuose nagrinėtų su santuoka susijusių bylų, psichiškai nesveikų asmenų atvejus ir nesudėtingas bylas dėl testamento.

Karalienės suolo skyrius nagrinėja didelius ir (arba) sudėtingus ieškinius dėl kompensacijos. Jis taip pat nagrinėja tam tikrus ape-liacinius skundus dėl magistratų teismuose arba Karūnos teisme nagrinėtų bylų, peržiūri organizacijų veiksmus, kad įvertintų jų teisėtumą, ir nagrinėja ieškinius dėl šmeižto ir įžeidimo.

Kanclerio skyrius nagrinėja bylas, susijusias su užginčytais testa-mentais, įmonių likvidavimu, bankrotu, hipoteka, labdara, užginčy-tomis pajamomis (paprastai dėl pajamų mokesčio) ir kt.

Apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl Karūnos teisme išnagrinėtų baudžiamųjų bylų ir apeliacinius skundus dėl Aukštajame teisme išnagrinėtų civilinių bylų.

Naujasis Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas yra galutinė Jungtinės Karalystės apeliacinė instancija ir baudžiamosiose, ir civilinėse bylose, tačiau Aukščiausiajam Teismui negalima teikti apeliacijos, jeigu baudžiamoji byla išnagrinėta Škotijos teisme. Leidimas perduoti tokias bylas Aukščiausiajam Teismui paprastai suteikiamas tik tada, jeigu nagrinėjami visuomeninės svarbos teisės klausimai.

Škotija

Škotijoje už teismų administravimą atsakinga Škotijos teismų tarnyba. Tai įgaliotosios Škotijos vyriausybės agentūra.

Baudžiamųjų bylų teismai taiko dviejų rūšių tvarką: oficialiąją (šia tvarka nagrinėjamos dėl sunkiausių nusikaltimų iškeltos bylos, kuriose dalyvauja prisiekusieji) ir supaprastintą (ja nagrinėjamos dėl lengvesnių nusikaltimų iškeltos bylos, kurias nagrinėja vienas teisėjas).

Už lengvesnius nusikaltimus iškeltas bylas nagrinėja apygardos teismas arba taikos teisingumo teismas. Pastarąjį sudaro magist-ratai (tai arba teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai, posėdžiau-jantys kartu su teisinę kvalifikaciją turinčiu ekspertu, arba atlygini-mą gaunantys teisėjai, turintys teisinę kvalifikaciją).

Aukštasis baudžiamasis teismas nagrinėja dėl sunkiausių nusikalti-mų, pavyzdžiui, žmogžudysčių ar išžaginimų, iškeltas bylas. Jis veikia ir kaip galutinės apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų teismas.

Civilinių bylų teismai nagrinėja įvairių sričių bylas, įskaitant delikti-nės atsakomybės, sutarčių teisės ir komercines bylas.

Sesijų teismas – aukščiausias civilinių bylų teismas Škotijoje. Jis turi išorinius rūmus, kurie nagrinėja bylas kaip pirmoji instancija, ir vidinius rūmus. Šis teismas daugiausia nagrinėjančius apeliacinius skundus. Pagrindinis teisėjas šiam teisme – lordas pirmininkas. Civilinės teisės klausimus Škotijoje galima apskųsti naujajam Jung-tinės Karalystės Aukščiausiajam Teismui.

Už Lietuvos ribų 2011 m. balandis, Nr. 3

18

Į S T A T Y M Ų R E C E P C I J A , P I R M O S I O S L I E T U V O S

K O N S T I T U C I J O S I R L A I K I N A S I S T E I S M Ų Į S T A T Y M A S

Alfredas VILBIKAS

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas

Teismas

Lietuvos Respublika, pradėjusi leisti savo įstatymus, savo suvere-nios galios aktais padarė esminę galiojusių Lietuvoje Rusijos impe-rijos įstatymų recepciją. Šis principas su nedideliais pakeitimais išliko ir kitose konstitucijose, Laikinajame teismų ir jų darbo sutvar-kymo įstatyme. Taigi buvo nustatytos atitinkamos receptuotų

įstatymų galiojimo ribos. Lietuvos teismai rusų teismų santvarkos, baudžiamojo proceso ir kitais įstatymais vadovavosi tiek, kiek jie neprieštaravo spręsti nepri-klausomos Lietuvos teis-mams pavesto socialinio uždavinio ir tikslų.

Toks požiūris į svetimą teisę buvo visai natūralus, ne paskubomis sumanytas, ir jį įgyvendinti, kiek buvo įma-noma, imta rengtis gerokai anksčiau. Tai rodo faktas, kad rusų įstatymų, Lietuvoje galiojusių iki karo, vertimu į lietuvių kalbą Valstybės Taryboje susirūpinta 1918 metų pirmojoje pusėje. Jau tuomet Teisingumo komisi-jos, pirmininkaujamos Tary-bos nario Jono Vileišio, sukviesti Vilniaus advokatai ir kiti teisininkai nutarė imtis buvusios imperijos kodeksų vertimo į lietuvių kalbą.

Paveldėti įstatymai trukdė teismams normaliai funkcio-nuoti. Štai tik civilinius santykius reguliavo keturi kodeksai: Rusijos civilinių įstatymų X tomo 1 dalis, Napoleono kodeksas, Lenki-jos karalystės civiliniai įstaty-mai ir vadinamieji Kuršo gubernijos įstatymai. Lietuvos valstybės tarybos 1918 m. lapkričio 26 d. posėdyje, svars-tant laikinąją Lietuvos teismų sistemą, pirmojo Lietuvos teisingumo ministro P. Leono pasiūlymu nutarta Lietuvoje nebegrąžinti visų prieškarinių baudžiamųjų kodeksų galioji-mo, o palikti vokiečių okupa-cinės administracijos jau karo metais okupuotoje Lietuvos teritorijoje įvestą 1903 metų Rusijos baudžiamąjį kodeksą. Ipotekos įstatai priimti 1818 m. galiojo ir 1918 m. Taip pat Lietuvos teisingumo ministro P. Leono siūlymu 1918 m. lapkričio 28 d. Valstybės taryba iškart po Laikinosios Konstitucijos pamatinių dėsnių įstatymo priėmimo priėmė ir 1918 m. gruodžio 11 d. „Lietuvos aido“ Nr. 155 bei 1919 m. sausio 16 d. „Laikinosios Vyriausybės žiniose“ paskelbė Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą,

nepriklausomoje Lietuvoje įteisino naują Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų sistemą.

1921 m. liepos 8 d. priimtas šio įstatymo papildymas ir paskelbtas 1921 m. „Vyriausybės žiniose“ Nr. 68. Svarbiausią Lietuvos bau-džiamosios teisės šaltinį sudarė bendros konstitucinės taisyklės, pagal kurias paliekami galioti Lietuvos teritorijoje tik Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse galioję teisės aktai. Baudžiamojo kodekso galioji-mas buvo išsaugotas įstatymu − specialiai tam skirtu, tai yra 1918 m. Laikinuoju Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymu. Šis baudžiamosios teisės šaltinis Baudžiamuoju kodeksu buvo įvardijamas tik pirmuosiuose Lietuvos įstatymuose – tai yra Laikinojo Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymo skyriuje „Baudžiamasis kodeksas“, tų pačių metų Baudžiamojo kodekso papildymo įstaty-me. Bet jau 1919 m. lapkričio 24 d. pa-skelbtame įstatyme apie Lietuvos pilie-čius, įstojusius į ginkluotuosius būrius, taip pat kituose vėlesniuose teisės aktuo-se ir šio Kodekso vertimuose į lietuvių kalbą Baudžiamasis kodeksas jau vadinamas Baudžiamuoju statutu ir jam prigijo statuto pavadinimas.

Įvedant Baudžiamąjį statutą nepriklausomoje Lietuvoje, Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas kai kurias jo vietas, taip pat visa, kas prieštaravo Laikinajai Lietuvos Konstituci-jai, pripažino negaliojančiais, panaikino jo trečiojo skyriaus galioji-mą dėl maištų, mirties taikymo, sumažino laisvės atėmimo baus-mių trukmę. Numatytos tokios bausmės: sunkiųjų darbų kalėjimas; paprastas kalėjimas; areštas; piniginė bauda. Piniginės baudos, numatytos Baudžiamajam kodekse, buvo padidintos keturis kartus. Taikos teisėjas galėjo skirti iki dešimties tūkstančių (10 000) mar-kių, o Apygardos teismo teisėjas − iki šimto tūkstančių (100 000) markių. Sunkiųjų darbų kalėjimo bausmę numatyta skirti vietoje mirties bausmės, nutrėmimo ir grasos kalėjimo, o tvirtovės kalėji-mas pakeistas paprastu kalėjimu. Taip pat Kodekse buvo padaryta kai kurių smulkių, bet būtinų redakcinių pakeitimų: žodžiai „Rusija“, „Rusijos valdinys“ pakeisti žodžiais „Lietuva“, „Lietuvos pilietis“.

Visi piliečiai sulyginti prieš įstatymus ir luomų privilegijos panaikin-tos. 1918 metų Laikinosios Konstitucijos 22 straipsnyje konstatuo-jama: „Visi Valstybės piliečiai, vis tiek kurios lyties, tautybės, tiky-bos ir luomo, yra lygūs prieš įstatymus. Luomų privilegijų nėra“.

Beveik pažodžiui tai parašyta ir 1919 m. Konstitucijoje, o 1920 m. birželio 10 d. Konstitucija tai konstatuoja šiek tiek kitaip: „Visi Lietuvos piliečiai, vis tiek kurios lyties, tautybės, tikybos, yra lygūs prieš įstatymus; luomų ir titulų nėra“.

Nukelta į 19 psl.

Iš teismų istorijos 2011 m. balandis, Nr. 3

Jonas Vileišis

Rusų įstatymai

Petras Leonas

19

Į S T A T Y M Ų R E C E P C I J A , P I R M O S I O S L I E T U V O S

K O N S T I T U C I J O S I R L A I K I N A S I S T E I S M Ų Į S T A T Y M A S

Alfredas VILBIKAS

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas

Pagal 1903 m. Baudžiamąjį kodeksą bajorams prie bausmės kalėti kalėjime buvo dar atimamos privilegijos ir šias bylas spręsdavo tik Apygardos teismas. Pagal Baudžiamąjį statutą bajorai jokių privile-gijų neturėjo, tai ir bausmė už vagystę jiems galėjo būti paskirta tokia pat, kaip ir kiekvienam vagiui ir žemutinės grandies teismo. Prieš karą privilegijuotų luomų asmenys turėjo palengvinimus atliekant bausmę namuose, o ne kalėjime. Statutas sulygino visus kalinius ir jie turėjo būti laikomi bendra tvarka. Dvasiškiams privile-gijos išliko ir byla, kurioje už vagystę kaltinamas dvasiškis, buvo teisminga apygardos teismui.

1920 m. vasario 25 d. papildžius Baudžiamąjį statutą, numatyta atsakomybė už ginkluotą sukilimą: turint tikslą atimti Lietuvos nepriklausomybę, atplėšti Lietuvos teritorijos dalį, palaikyti su

kitomis valstybėmis ryšius, pažeidžiančius Lietuvos suverenumą, nuversti Konstitucijos keliu įvestą tvarką ir valdžią, ir nusikaltusius bausti mirties bausme. Už kėsinimąsi ginkluotu sukilimu pasiekti minėtų tikslų nusikaltusieji baudžiami nuo 8 metų sunkiųjų darbų kalėjimo iki mirties bausmės. Už nusikaltimus žmogaus gyvybei plėšiant arba grobiant baudžiama pradedant sunkiųjų darbų kalėji-mu ir baigiant mirties bausme. Už plėšimą ir grobimą baudžiama sunkiųjų darbų kalėjimu nuo 4 metų iki gyvos galvos.

Lietuvos Tarybos aktas ir 1918 m. Konstitucija bei Laikinasis teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas iš esmės ir buvo savo teisės ir

Iš teismų istorijos 2011 m. balandis, Nr. 3

teismų sistemos kūrimo pradžių pradžia. Tačiau reali tikrovė reika-lavo maksimaliai tobulinti jau esamus ir kurti naujus teismų san-tvarkos įstatymus, nes Lietuva turėjo įvairiausios kilmės teismų ir juos reglamentuojančių įstatymų, mažai tinkančių teisinei lietuvių sąmonei ir jų gyvenimui, politinei ir teisinei konsolidacijai, teismų organizavimui ir veiklai. Taisymai, aiškinimai svetimų įstatymų nedarė savais, nes neatspindėjo įvestos Lietuvoje tvarkos. Būta ir painiavos dėl to, kad įvairiose srityse tuo pat metu galiojo skirtingi įstatymai − vieni priimti Lietuvos Respublikos, kiti įsigalioję vokiečių okupacijos laikais, treti dar senesni − rusų valstybės palikti, o tai sunkino teisėjų darbą. Galioję kitų valstybių įstatymai neatitiko Lietuvos valstybės teisinių struktūrų ir buvo atsilikę nuo Lietuvos gyvenimo.

Tik 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituci-jos 2 straipsnis pirmą kartą Lietuvos Konstitucijos istorijoje paskelbė, kad greta Seimo ir Vyriausybės valstybės valdžią vykdo ir Teismas, t. y. teismas buvo laiko-mas vienu iš pagrindinių valdžios struktū-rinių elementų.

Principinę reikšmę teisiškai įtvirtinant teisinę padėtį valstybėje turėjo 1922 m. Konstitucijos 64 ir 65 straipsniai, kuriuose suformuluotos trys šiuo požiūriu svarbios taisyklės: pirma, teismas priima sprendi-mus vadovaudamasis tik įstatymu, antra, teismo sprendimai daromi Respublikos vardu, taigi jo sprendimai prilyginami pačios valstybės aktui, trečia, teismo sprendimus keisti ar naikinti gali tik teis-mas. Tuo Konstitucija įtvirtino tai, kad savo veikla teismas tiesiogiai atstovauja valstybei ir jokia kita valstybės valdžios institucija negali veikti teismo veiklos rezultatų.

Šios taisyklės buvo deklaruojamos ir vėlesnėse Lietuvos konstitucijose. Tačiau nei vienoje iš jų, taip pat ir 1922 m. Kons-

titucijoje, neužsimenama apie būdus ir priemones, realiai užtikri-nančius teisėjų nepriklausomumą, be kurio neįmanoma praktiškai įgyvendinti deklaruojamų taisyklių.

Laikinasis Lietuvos teismų įstatymas buvo kaip Lietuvos teismų konstitucija, kuri be didelių pakeitimų galiojo iki 1933 metų, kada buvo išleistas Teismų santvarkos įstatymas.

20

N A U J A I P A S K I R T I T E I S M Ų P I R M I N I N K A I I R J Ų

P A V A D U O T O J A I

( 2 0 1 1 - 0 1 - 1 5 – 2 0 1 1 - 0 4 - 1 5 )

2011-03-29 A. Gaižutienė paskirta Klaipėdos

miesto apylinkės teismo pirmininke.

2011-02-03 V. Krikščiūnas paskirtas Panevėžio

miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju.

N A U J A I P A S K I R T I T E I S Ė J A I

( 2 0 1 1 - 0 1 - 1 5 – 2 0 1 1 - 0 4 - 1 5 )

2011-04-15 A. Budrys paskirtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėju. 2011-04-15 D. Grizickas paskirtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėju. 2011-04-15 I. Pluirienė paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja. 2011-04-15 R. Urbanavičiūtė paskirta Kauno mies-to apylinkės teismo teisėja.

2011-03-01 A. Pažarskis paskirtas Vilniaus apygar-

dos teismo teisėju.

2011-04-11 A. Sadauskaitė paskirta Klaipėdos

apygardos teismo teisėja.

Karjera 2011 m. balandis, Nr. 3

Į A U K Š T E S N Ė S P A K O P O S

T E I S M U S P A S K I R T I T E I S Ė J A I

( 2 0 1 1 - 0 1 - 1 5 – 2 0 1 1 - 0 4 - 1 5 )

Redakcija:

Nacionalinė teismų administracija

Valstybės biudžetinė įstaiga

L. Sapiegos g. 15, LT-10312 Vilnius

Tel. (8 5) 268 5186.

Faks. (8 5) 268 5187.

El. p. info@teismai.lt, zivile.navickaite@teismai.lt

www.teismai.lt

ISSN 2029-7300

Panevėžio apygardos teismo teisėjui Sigitui Bagdonavičiui Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjai Daivai Jazbutienei Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai Raimondai Pau-parienei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjai Genovaitei Didjurgienei Šiaulių apygardos teismo teisėjui Egidijui Mockevičiui Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjai Renatai Kasimovienei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjai Reginai Nenortie-nei Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjui Sauliui Remeikai Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjai Danutei Mickevičienei Panevėžio m. apylinkės teismo teisėjai Violetai Petkevičienei Vilniaus m. 2 apylinkės teismas teisėjui Ovidijui Ramanauskui Kauno apygardos teismo teisėjai Reginai Majauskienei Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Nijolei Šidagie-nei Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Danguolei Martinavičienei Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėjai Janinai Brazauskienei Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjai Elenai Pauliukienei Šiaulių apygardos teismo teisėjai Birutei Simonaitienei Kauno apygardos teismo teisėjui Evaldui Burzdikui Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Veslavai Ruskan Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Virginijai Nijolei Griškevičie-nei

S V E I K I N I M A I S A U S I O — B A L A N D Ž I O M Ė N . Š V E N T U S I E M S

J U B I L I E J I N E S S U K A K T I S !

N A C I O N A L I N Ė T E I S M Ų A D M I N I S T R A C I J A

www.teismai.lt

Sveikiname

Vilniaus apygardos teismo teisėjai Loretai Lipnickienei Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkei Laimai Dumskienei Kauno m. apylinkės teismo teisėjai Daliai Kursevičienei Šalčininkų rajono apylinkės teismo teisėjui Marjan Gerasimovič Šiaulių apygardos teismo teisėjai Laisvei Aleknavičienei Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjai Margaritai Stambrauskaitei Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai Rūtai Gustienei

2011 m. balandis, Nr. 3