TERITORIJŲ PLANAVIMAS

Mokymo(si) priemon÷

2008

Kristina Chorošilova, Lijana Ramonaitien÷ TERITORIJŲ PLANAVIMAS Metodin÷ priemon÷ aptarta Kauno kolegijos Leidybos taryboje ir rekomenduota spausdinti bei naudotis kitų aukštųjų mokyklų studentams Sudarytoja Kristina Chorošilova Recenzavo Doc. dr. Pranas Aleknavičius Redagavo Nijol÷ Miodušauskien÷, Všį „Spalvų krait÷“ Maketavo: Kristina Chorošilova Leidinį finansuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos 2.4 priemon÷s projektas „Inovatyvių mokymo(si) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių sistemų“ neuniversitetinių studijų programą“ (sutarties Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-69/F20/4, SFMIS Nr.BPD2004-ESF-2.4.0-03.05/0120). Projektą remia Lietuvos Respublika. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. © K. Chorošilova

L. Ramonaitien÷ 2008

3

TURINYS

Įvadas 5 Terminų žodyn÷lis 11 1. Žem÷s ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas 13 Įžanga 13 1.1. Žem÷s sklypų formavimo metodiniai reikalavimai 13 1.2. Žem÷s naudmenų rūšių nustatymas 15 1.3. Žem÷s naudmenų kontūrų ploto skaičiavimas 16 1.4. Žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimo būdas 19 1.5. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 20 1.6. Pradiniai r inkiniai 29 Literatūra 31 Savikontrol÷s klausimai 31 Atliktos užduoties pavyzdys 31 2. Miškų ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas 37 Įžanga 37 2.1. Miškų ūkio paskirties žem÷ 37 2.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 39 2.3. Pradiniai r inkiniai 39 Literatūra 39 Savikontrol÷s klausimai 39 Atliktos užduoties pavyzdys 40 3. Kitos paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas 43 Įžanga 43 3.1. Ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypų formavimas 43 3.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 45 Literatūra 45 Savikontrol÷s klausimai 46 Atliktos užduoties pavyzdys 46 4. Žem÷s ūkio paskirties sklypo įbraižymas dirvožemio planuose ir vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balo nustatymas 49 Įžanga 49 4.1. Žem÷s našumo balas ir vertinimo planai 49 4.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 54 Literatūra 59 Savikontrol÷s klausimai 60 Atliktos užduoties pavyzdys 60 5. Miškų ūkio paskirties sklypo įbraižymas į miško žem÷s ir medynų tūrio planus, miško sklypų charakteristikos plotų nustatymas 63 Įžanga 63 5.1. Miškų ūkio paskirties sklypo vert÷s apskaičiavimas 63 5.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 64 Literatūra 69 Savikontrol÷s klausimai 69 Atliktos užduoties pavyzdys 69 6. Žem÷s ūkio paskirties sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas 73 Įžanga 73 6.1. Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos 73

4

6.2. Specialiųjų žem÷s naudojimo sąlygų nustatymo planai 79 6.3. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 79 Literatūra 81 Savikontrol÷s klausimai 81 Atliktos užduoties pavyzdys 82 7. Miškų ūkio paskirties sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas 83 Įžanga 83 7.1. Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos 83 7.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 84 Atliktos užduoties pavyzdys 85 8. Kitos paskirties žem÷s sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas 87 Įžanga 87 8.1. Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos 87 8.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 88 Atliktos užduoties pavyzdys 89 9. Žem÷s sklypų abriso ir paženklinimo–parodymo akto parengimas 91 Įžanga 91 9.1. Žem÷s sklypų ribų ženklinimas 91 9.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 94 9.3. Pradiniai r inkiniai 94 Literatūra 97 Savikontrol÷s klausimai 97 Atliktos užduoties pavyzdys 98 10. Žem÷s sklypų planų parengimas 101 Įžanga 101 10.1. Žem÷s sklypo plano parengimas 101 10.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 102 Literatūra 107 Savikontrol÷s klausimai 107 Atliktos užduoties pavyzdys 108 11. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas 111 Įžanga 111 11.1. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas 111 11.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 112 11.3. Pradiniai r inkiniai 113 Literatūra 113 Savikontrol÷s klausimai 113 Atliktos užduoties pavyzdys 114 12. Praktinių darbų bylos komplektavimas ir aiškinamojo rašto parengimas 115 Įžanga 115 Praktinių darbų bylos komplektavimas ir aiškinamojo rašto parengimo metodiniai nurodymai 115

5

ĮVADAS

Gyvename XXI amžiuje. Tobul÷ja ar atsiranda vis naujų kompiuterinių programų , kurios lengvina gamyboje dirbančių projektų autorių, žem÷tvarkos ir geodezijos darbą.

Teritorijų planavimas – viena priemonių, kuria valstyb÷ ir visuomen÷ valdo žmonių ūkinę veiklą, siekdama darnios pl÷tros. Planuojant ilgalaikių statinių išd÷stymą ir teritorijos tvarkymą tam tikrai perspektyvai, įvertinamas kompleksas veiksnių ir surandamas optimalus variantas, kuris leidžia racionaliai naudoti gamtos išteklius, formuoti kultūrinį kraštovaizdį, efektyviai pl÷toti gamybą.

Teritorijų planavimas apima bendrąjį, specialųjį ir detalųj į planavimą. Bendrieji planai rengiami valstyb÷s, apskrities ir savivaldyb÷s teritorijai ar savivaldyb÷s

teritorijos daliai (miestams, miesteliams ir pan.). Tai kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame nustatoma planuojamos teritorijos pl÷tros erdvin÷ samprata ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai.

Specialieji planai rengiami įvairaus dydžio teritorijų – žem÷s sklypų, žem÷valdos, saugomos teritorijos, administracinio vieneto. Tai planavimo dokumentas, kuriame nustatytos įvairių veiklos sričių reikalingų teritorijų pl÷tros, infrastruktūros tvarkymo ir apsaugos kryptys, priemon÷s ir reikalavimai. Atskirą specialiųjų planų grupę sudaro žem÷tvarkos planavimo dokumentai, kuriuose formuojami arba pertvarkomi žem÷s sklypai (neurbanizuotose teritorijose), planuojamas žem÷s naudmenų sud÷ties pakeitimas ir numatomos žem÷s ūkio paskirties žem÷s gerinimo priemon÷s.

Detalieji planai rengiami miestų ir miestelių teritorijų dalių, kitų urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, žem÷s sklypų grupių arba pavienio žem÷s sklypo. Juose nustatomos žem÷s sklypų ribos bei teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas – teritorijų naudojimo būdo, pobūdžio, veiklos joje pl÷tojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus.

Teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriai gali būti valstyb÷s ar savivaldyb÷s institucija, taip pat žem÷s valdytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Teritorijų planavimo dokumentus rengia planų reng÷jai – licencijuotos įmon÷s, turinčios atitinkamos kvalifikacijos atestuotus specialistus.

Teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūra apima šiuos darbo etapus: 1. Parengiamieji darbai. Jų metu gaunamos planavimo sąlygos, patikslinama

kartografin÷ medžiaga ir surenkami reikiami duomenys. 2. Plano rengimas. Šiuo etapu atliekami pagrindiniai projektavimo darbai. Visais

atvejais parengiama teritorijų planavimo sprendinių grafin÷ išraiška (br÷žiniuose, planuose) ir aiškinamasis raštas.

3. Sprendinių pasekmių vertinimas. Šiuo etapu parengiama išsami sprendinių pasekmių vertinimo ataskaita, o teis÷s aktų nustatytais atvejais turi būti parengta strateginių sprendinių poveikio aplinkai ataskaita arba ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai pagrindimas.

4. Planavimo dokumento derinimas. Parengtas planavimo dokumentas teikiamas suderinti planavimo organizatoriui, žem÷s savininkams ir institucijoms, išdavusioms planavimo sąlygas.

5. Planavimo dokumento viešas svarstymas. Su šiuo dokumentu turi būti supažindinta visuomen÷, pavienių asmenų pateikti raštiški motyvuoti pasiūlymai registruojami ir išnagrin÷jami. Viešo svarstymo rezultatams aptarti organizuojamas susirinkimas. Kai planavimo dokumentas svarstomas supaprastinta tvarka, apie plano rengimą informuojami ir gali pareikšti savo nuomonę tik gretimų žem÷s sklypų savininkai, o viešo susirinkimo rengti neprivaloma.

6. Planavimo dokumento rengimo valstybin÷ priežiūra. Teritorijų planavimo dokumentų valstybinę priežiūrą vykdo Vyriausyb÷s įgaliotos institucijos. Institucija, išnagrin÷jus i

6

pateikto dokumento tekstinę ir grafinę dalis, sprendžia, ar išlaikytos planavimo procedūros ir ar sprendiniai atitinka teis÷s aktus bei planavimo sąlygas. Ištaisius patikrinimo akte nurodytus trūkumus, parengiama išvada; jeigu ji teigiama, teritorijų planavimo dokumentą galima teikti jį tvirtinančiai institucijai.

7. Planavimo dokumento tvirtinimas. Dokumentą tvirtina valstyb÷s ar savivaldos institucija. Jos sprendimu gali būti nurodomos sąlygos tvirtinamo teritorijų planavimo dokumentams įgyvendinti arba tam tikri veiklos apribojimai, nustatomi vadovaujantis šiuo dokumentu. Patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas turi būti registruojamas teritorijų planavimo dokumentų registre.

8. Planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimas. Kai suprojektuojami žem÷s sklypų pertvarkymai ar jų ribų keitimas, reikia atlikti kadastrinius matavimus.

Žem÷tvarkos planavimo dokumentai skirstomi į žem÷valdų planus ir žem÷tvarkos schemas bei projektus. Žem÷valdų planuose suformuojami nauji arba pertvarkomi esami žem÷s sklypai (nuosavyb÷s teis÷s objektai). Žem÷tvarkos schemose ir projektuose numatomos žem÷s naudmenų sud÷ties keitimo ir teritorijų tvarkymo priemon÷s bei nustatomos žem÷s naudojimo sąlygos, nekeičiant žem÷s sklypų ribų.

Pagal sprendžiamų klausimų turinį žem÷valdų planai skirstomi į žem÷s reformos žem÷tvarkos projektus, žem÷s sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žem÷s konsolidacijos projektus ir žem÷s pa÷mimo visuomen÷s poreikiams projektus. Žem÷tvarkos schemos ir projektai skirstomi į žem÷tvarkos schemas (rengiamas administracinei teritorijai arba jos daliai) ir kaimo pl÷tros žem÷tvarkos projektus: žem÷tvarkos projektus miškui įveisti ne miško žem÷je, ūkio vidin÷s žem÷tvarkos projektus ir kompleksinius žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros projektus.

Žem÷valdų planuose formuojamų ir pertvarkomų žem÷s sklypų nustatoma pagrindin÷ tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, taip pat žem÷s sklypo plotas ir kadastro duomenys.

Žem÷s kadastro duomenis sudaro: 1) žem÷s ploto skirstinys pagal žem÷s naudmenų rūšis (ariamoji žem÷, sodai, pievos ir

natūralios ganyklos, miškai, vandens telkiniai, keliai, užstatytos teritorijos, medžių ir krūmų augalija, pelk÷s, pažeista žem÷, kita nenaudojama žem÷);

2) nusausintos ir dr÷kinamos žem÷s plotai; 3) žem÷s ūkio naudmenų dirvožemių kokyb÷s įvertinimas, išreikštas vidutiniu našumo

balu; 4) specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos; 5) žem÷s servitutai; 6) žem÷s sklypo vert÷. Visi žem÷tvarkos planavimo dokumentų sprendiniai išreiškiami reikiamo tikslumo

skaitmeniniuose ir analoginiuose žem÷lapiuose. Šių planavimo dokumentų pagrindu priimami apskrities viršininko sprendimai (administraciniai aktai): d÷l žem÷s sklypų formavimo ir jų kadastro duomenų patikslinimo; d÷l pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties nustatymo ar pakeitimo; d÷l specialių jų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų nustatymo; d÷l žem÷s servitutų nustatymo. Žem÷s sklypus registruoja bei jų kadastro duomenis nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojas – valstyb÷s įmon÷ Registrų centras.

Žem÷s reformos žem÷tvarkos projektai rengiami įgyvendinant Žem÷s reformos įstatymą visoje šalies teritorijoje kaimo vietov÷je esančiai žemei, galimai privatizuoti, taip pat žemei, į miestų teritorijas įtraukta po 1995 m. birželio 1 d.

Projekto rengimo organizatorius – apskrities viršininkas. Projekto sprendžiamas neįteisintų nuosavyb÷n žem÷s sklypų formavimas asmenims, pageidaujantiems atkurti nuosavyb÷s teises į žemę, taip pat asmenims, pageidaujantiems pirkti ir nuomoti valstybinę

7

žemę. Šių asmenų sąrašus ir projektui rengti parinktos teritorijos ribas tvirtina apskrities viršininkas. Žem÷s sklypai formuojami atsižvelgiant į prašymus pateikusių asmenų pageidavimus, derinant žem÷s sklypų vietą ir ribas, teis÷s aktų nustatytu eiliškumu. Žem÷s reformos žem÷tvarkos projekto sprendinius sudaro: žem÷s sklypų ribos (nustatant jų plotų, naudojimo paskirtį ir kitus kadastro duomenis), vietin÷s reikšm÷s (neprivatizuojami) ir servitutiniai keliai, valstyb÷s ir visuomen÷s poreikiams naudojamos (neprivatizuotinos) teritorijos. Be pagrindinio projekto br÷žinio, rengiami šie planai, reikalingi projekto sprendimams nustatyti: valstyb÷s išperkamos ir neprivatizuojamos žem÷s planas, žem÷s našumo vertinimo planas, specialiųjų žem÷s ir miško sąlygų nustatymo planas. Asmuo, suderinęs suprojektuotų žem÷s sklypų išd÷stymą ir sutinkantis su žem÷s sklypui nustatytais apribojimais, įgyja teisę šį žem÷s sklypą įsigyti nuosavyb÷n ar išsinuomoti po žem÷s reformos žem÷tvarkos projekto patvirtinimo.

Žem÷s sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žem÷s sklypų riboms pertvarkyti, o kai kuriais atvejais – naujiems žem÷s sklypams formuoti. Ribų pertvarkymas apima: žem÷s atidalijimą (kai bendraturčiams priklausantis vienas žem÷s sklypas padalijamas į jiems priklausančias dalis atitinkančius atskirus sklypus), žem÷s sklypo padalijimas (kai žem÷s sklypas priklauso vienam savininkui ir jo pageidavimu padalijamas į du ar daugiau sklypų), žem÷s sklypų sujungimas (kai greta esantys žem÷s sklypai sujungiami į vieną sklypą), ir ribų pakeitimas arba amalgamacija – kai gretimų žem÷s sklypų ribos pakeičiamos neformuojant atskirų žem÷s sklypų (tai – atvejai, kai perduodamų vienas kitam žem÷s sklypų dalių plotas ne didesnis kaip 0,5 ha miško, 0,3 ha žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypo ir 0,04 ha kitos paskirties žem÷s sklypo).

Projekto reng÷jui keliami reikalavimai – suformuoti racionalių ribų ir patogius naudoti žem÷s sklypus. Prie kiekvieno žem÷s sklypo turi būti galimyb÷ važiuoti bendrojo naudojimo keliu (valstybiniu arba vietin÷s reikšm÷s), arba žem÷s savininkui priklausančiu keliu (šiuo atveju nustatoma servituto teis÷ naudotis keliu kitiems asmenims). Žem÷s naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos bei kiti žem÷s kadastro duomenys nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir rengiant žem÷s reformos žem÷tvarkos projektą. Tačiau žem÷s sklypų ribos visais atvejais turi būti nustatomos ir paženklinamos vietov÷je atliekant tikslius kadastrinius matavimus, atnaujinant kartografinę medžiagą ir parengiant nustatyto standarto žem÷s sklypų planus. Žem÷s sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis valstyb÷s institucijomis, savivaldybe ir planavimo organizatoriumi. Projektas svarstomas su visuomene supaprastinta tvarka: apie jo parengimą turi būti informuoti gretimų žem÷s sklypų savininkai, kurie gali pareikšti savo raštiškus motyvuotus pasiūlymus. Be to, jų dalyvavimas reikalingas projekto sprendinių įgyvendinimo metų atstatant išnykusius riboženklius.

Projekto rengimo valstybinę priežiūrą vykdo apskrities viršininko administracijos žem÷s tvarkymo departamentas. Esant teigiamai išvadai, projektą tvirtina apskrities viršininkas. Paskui suprojektuoti žem÷s sklypai pažymimi vietov÷je ir parengiami dokumentai, reikalingi nekilnojamojo turto registro įrašams (centrin÷s duomenų baz÷s duomenų ir nekilnojamojo turto kadastro žem÷lapio) patikslinti – apskrities viršininko įsakymas d÷l projekto ir žem÷s sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, žem÷s sklypų planai ir kadastro duomenų formos.

Žem÷s konsolidacijos projektai rengiami siekiant didesn÷je teritorijoje (ne mažesn÷je kaip 100 ha) atlikti privačios ir valstybin÷s žem÷s išd÷stymo pertvarkymą. Projektų rengimo tikslai – pagerinti žem÷s naudojimo sąlygas, suformuojant kompaktiškesnes žem÷valdas bei stambesnius žem÷s ūkio naudmenų ir miško žem÷s sklypus. Tod÷l jie dažniausiai rengiami neužstatytoms teritorijoms žem÷s ūkio ir miškų ūkio paskirties žem÷se, kur žem÷s sklypų išd÷stymą ir ribas galima keisti atsižvelgiant į gamtos sąlygas bei gamybos išlaidų sumažinimą. Be to, rengiant šiuos projektus galima išspręsti visuomen÷s (valstyb÷s) ar savivaldyb÷s poreikiams reikalingų privačios žem÷s plotų mainus į valstybinę žemę,

8

išvengiant sud÷tingų žem÷s pa÷mimo visuomen÷s poreikiams procedūrų. Pertvarkant žem÷s sklypus, galima optimaliai išd÷styti vietin÷s reikšm÷s kelių tinklą, elektros linijas ir kitas inžinierines komunikacijas.

Žem÷s konsolidacijos projekto sprendinius sudaro tokie pat teritorijos tvarkymo elementai, kaip kad ir kituose žem÷valdų planuose: vietin÷s reikšm÷s kelių tinklas (šie keliai lieka valstyb÷s nuosavyb÷s teise priklausančioje žem÷je), visuomenei poreikiams reikalingų ir kitų valstybin÷s žem÷s sklypų išd÷stymas, privačios žem÷s sklypų išd÷stymas, reikalingų teritorijos tvarkymo darbų nustatymas. Žem÷s sklypų ribos turi būti nustatytos, kiek galima, natūraliais situacijos kontūrais, arba sudaryti taisyklingų formų naudojamos žem÷s sklypus. Prie kiekvieno žem÷s sklypo turi būti galimyb÷ privažiuoti bendrojo naudojimo arba servitutiniu keliu. Pagal projektą kiekvieno žem÷s sklypo nustatoma žem÷s naudojimo paskirtis, būdas, pobūdis, specialiosios žem÷s ir miško sąlygos ir kiti kadastro duomenys. Kiekvienam žem÷s savininkui projekto teritorijoje tur÷tų ir suprojektuotų žem÷s sklypų vert÷ apskaičiuojama pagal žem÷s verčių žem÷lapį. Už vert÷s skirtumą kiekvienas žem÷s savininkas sumoka arba gauna atitinkamą pinigų sumą, tod÷l suprojektuotas privačios žem÷s sklypų plotas gali žymiai skirtis nuo iki projekto patvirtinimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šiam savininkui priklausančių žem÷s sklypų ploto. Žem÷s konsolidacijos projektas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. Paskui vykdomos kitos privalomos projekto rengimo procedūrų dalys: ženklinamos suprojektuotų žem÷s sklypų ribos vietov÷je (atliekant kadastrinius matavimus), parengiami žem÷s sklypų planų ir žem÷s kadastro duomenys, sudaroma žem÷s konsolidacijos sutartis ir Nekilnojamojo turto registre pakeičiami visų projektuojamoje teritorijoje esančių žem÷s sklypų registro ir kadastro įrašai.

Žem÷s konsolidacijos sutartyje turi būti nurodyta: žem÷s savininkų tur÷ti ir suprojektuoti (mainomi) žem÷s sklypai – jų plotai ir kadastro duomenys; įsipareigojimai d÷l žem÷s sklypų vert÷s skirtumo atlyginimo; įsipareigojimai prad÷ti naudoti pertvarkytus žem÷s sklypus nustatytais terminais.

Žem÷s pa÷mimo visuomen÷s poreikiams projektai rengiami norint paimti privačią žemę iš jos savininkų ar nutraukti valstybin÷s žem÷s nuomos sutartis. Žem÷ gali būti paimta tik apskrities viršininko sprendimu, vadovaujantis žem÷s pa÷mimo visuomen÷s poreikiams projektu. Paprastai prašomo paimti žem÷s sklypo vieta jau būna numatyta specialiajame ar detaliajame plane arba techniniame statinio projekte. Žem÷s pa÷mimo visuomen÷s poreikiams projekto reng÷jas konkretizuoja reikalingo paimti žem÷s sklypo ribas ir nustato žem÷s sklypų savininkus. Projekto teritorija patvirtinama apskrities viršininko įsakymu. Į ją įeina žem÷s sklypai, kuriuos d÷l šio žem÷s pa÷mimo reikia pertvarkyti. Projekto autorius atlieka šioje teritorijoje esamų ir formuojamų žem÷s sklypų kadastrinius matavimus ir numatomo paimti žem÷s sklypo vertinimą. Projektą tvirtina apskrities viršininkas. Paskui atliekami kadastriniai matavimai ir parengiami pertvarkytų žem÷s sklypų planai ir kadastro duomenys.

Vadovaudamasis patvirtintu projektu, apskrities viršininkas priima sprendimą d÷l žem÷s pa÷mimo visuomen÷s poreikiams. Sprendimu atlyginimo už paimamą žemę dydis nustatomas pagal sudarytas sutartis su žem÷s savininkais, o tais atvejais, kai sutarčių sudaryti atsisakoma – pagal turto vertinimo dokumentus.

Detaliųjų planų pagrindu galima keisti urbanizuotose teritorijose esančių žem÷s sklypų ribas, formuoti jose naujus sklypus, taip pat keisti žem÷s ūkio ar miškų ūkio paskirties žem÷s sklypų pagrindinę tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį į kitą paskirtį.

Detaliojo plano sprendiniai apima: 1. Žem÷s sklypų formavimą. Žem÷s sklypų dydis ir ribų projektavimas vadovaujantis

techniniais reikalavimais ir normomis. Formuojami numatomų statyti pastatų žem÷s sklypai turi užtikrinti tiesioginiam statinių aptarnavimui reikalingą teritoriją. Kartu išsprendžiamas gatvių, vandens, elektros tiekimo ir kitų komunikacijų išd÷stymas.

9

2. Privalomas projektuojamos teritorijos arba suformuotų žem÷s sklypų tvarkymo ir naudojimo režimas. Tai – žem÷s naudojimo būdas ir pobūdis, maksimalus leistinas pastatų aukštis, maksimalus leistinas žem÷s sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas (proc.), statinių statybos vieta, komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų prisijungimo sąlygos, susisiekimo sistemos organizavimas, servitutai (teis÷ į svetimo žem÷s sklypo dalį).

3. Papildomos teritorijų tvarkymo sąlygos – urbanistiniai ir architektūriniai reikalavimai, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsauga, teritorijos apželdinimas.

Detalųjį planą tvirtina savivaldyb÷s taryba arba jos pavedimu savivaldyb÷s administracijos direktorius. Norint detalųjį planą įgyvendinti, reikia:

1) atlikti suprojektuotų žem÷s sklypų kadastrinius matavimus ir parengti suformuotų ar pertvarkytų žem÷s sklypų planus bei kadastro duomenis;

2) žem÷s sklypų kadastro duomenis patvirtinti apskrities viršininko įsakymu; 3) duomenis apie pertvarkytus žem÷s sklypus žem÷s savininkas turi pateikti valstyb÷s

įmonei Registrų centrui, kuris šiuos sklypus įregistruoja arba patikslina Nekilnojamojo turto registro įrašus.

Apskrities viršininkui įsakymu patvirtinus nustatytus kadastro duomenis (tarp jų – pagrindinę tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį) ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, žem÷s savininkas ar valstybin÷s žem÷s valdytojas žem÷s sklypą gali prad÷ti naudoti detaliajame plane numatytai veiklai, pvz.: gauti statinio projektavimo sąlygas, parengti statinio projektą ir tada gauti statybos leidimą. Jeigu detaliajame plane numatyta kita paskirtis, nei buvo iki šio plano patvirtinimo, žem÷s savininkas gali prašyti apskrities viršininką šią paskirtį pakeisti net ir tuo atveju, jeigu žem÷s sklypo kadastriniai matavimai neatliekami.

Teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarka nurodo, kad visais atvejais reikia atlikt i žem÷s sklypų ribų ženklinimą ir parengti žem÷s sklypų planus bei žem÷s sklypų kadastro duomenis. Tai atliekama naudojant žem÷lapius ir kompiuterines programas. Apie šio darbo technines procedūras bus aiškinama šios mokymo(si) priemon÷s kituose skyriuose.

Šiame leidinyje didelis d÷mesys skiriamas kompiuterin÷s programos GeoMap panaudojimo galimyb÷ms žem÷s, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, žem÷s naudojimo prioritetams, aplinkosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti ir studentams parengtose praktin÷se užduotyse.

Vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos 2.4 priemon÷s „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų pl÷tojimas“ projektą „Inovatyvių mokymo(si) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių sistemų“ neuniversitetinių studijų programą“ (sutartis Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-69/F20/4, SFMIS Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0120), buvo parengta praktinio mokymo(si) priemon÷ „Teritorijų planavimas“.

Mokymo(si) priemon÷je „Teritorijų planavimas“ pateikiama praktinių užduočių paketas Kauno kolegijos geoinformacinių sistemų specialyb÷s studentams, studijuojantiems teritorijų planavimo (modulį) programą.

Leidinio autor÷s d÷kingos konsultantui, pateikusiam ne tik vertingą informaciją, bet ir kritinių pastabų apie GeoMap programos panaudojimo galimybes teritorijų planavimo vyksme.

11

TERMIN Ų ŽODYNöLIS

Medynas – miško dalis, kurioje sumed÷jusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir š i miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių.

Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žem÷s plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augaviet÷je brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat miško žem÷s plotas išret÷jęs ar d÷l žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtaviet÷s, degaviet÷s, aikšt÷s). Laukuose, pakel÷se, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietov÷se bei kapin÷se esančios medžių grup÷s, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvor÷s, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietov÷se esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būkl÷s, naudojimo ir ūkin÷s veiklos analizę bei miškų ūkio organizavimo ir pl÷tros projektų rengimą.

Miško žem÷ – apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtaviet÷s, žuvę medynai, miško aikšt÷s, medelynai, daigynai, miško s÷klin÷s plantacijos, krūmynų žaliava ir plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologin÷s ir priešgaisrin÷s linijos, medienos sand÷lių bei kitų su mišku susijus ių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštel÷s, žv÷rių pašarų aikštel÷s, taip pat žem÷, skirta miškui įveisti.

Nekilnojamojo turto kadastro žem÷lapis (toliau – kadastro žem÷lapis) – tai nekilnojamojo turto kadastro grafin÷ dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamų jų daiktų vieta ir ribos valstybin÷je koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis ir grafiniais elementais.

Servitutas – tai teis÷ į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti teis÷s naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) suteikimu arba to daikto savininko, valdytojo teisių juo naudotis apribojimu siekiant užtikrinti daikto, d÷l kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausyb÷s nutarimais nustatyti ūkin÷s ir kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografin÷s pad÷ties, gretimybių, pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties, žem÷s sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žem÷s sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių.

Teritorij ų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žem÷s naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žem÷s, miško ir vandens naudmenų, gyvenamų jų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos pl÷tojimo teis÷ms teritorijoje nustatyti

Teritorij ų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir analizuojama informacija, jos pagrindu (nustatytais aspektais ir tvarka) įvertinamas rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

Žem÷s sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Žem÷s sklypo planas – pagal matavimus vietov÷je kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas br÷žinys, kuriame pažymima žem÷s sklypo ribos ir kadastro duomenys.

Žem÷s našumo balas – sutartinis vienetas, kuriuo išreiškiamas santykinis žem÷s našumas.

12

Žem÷s sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žem÷tvarkos veiksmų, apimančių žem÷s sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietov÷je ir kadastro duomenų nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Žem÷s sklypo riba – riba tarp gretimų žem÷s sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažym÷ta žem÷s sklypo plane.

Žem÷s ūkio naudmenos – dirbamoji žem÷, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žem÷s ūkio augalams auginti.

Žem÷valdų planai (projektai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žem÷s sklypų formavimą, pertvarkymą, pa÷mimą, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

13

1. Žem÷s ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosime apie žem÷s ūkio paskirties žem÷s skirstymą, žem÷s

sklypų formavimo principus, eksplikacijos rengimą, apibendrintas žinias pritaikysime atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – išmokti metodinius reikalavimus žem÷s sklypams formuoti, mok÷ti atlikti žem÷s sklypų naudmenų plotų skaičiavimą kadastro vietov÷s projekto eskize, parengti suformuotų sklypų eksplikaciją, juos perteikti skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje.

Uždaviniai: • Žinoti žem÷s sklypų formavimo taisykles; • Geb÷ti suprojektuoti reikiamo ploto, taisyklingų ribų žem÷s ūkio paskirties žem÷s

sklypus; • Užtikrinti galimybę privažiuoti prie kiekvieno suprojektuoto sklypo. • Reikiamu tikslumu apskaičiuoti konkretaus žem÷s sklypo plotą ir žem÷s naudmenų

plotus; • Užpildyti konkretaus žem÷s sklypo plotų skaičiavimo žiniaraštį, eksplikaciją. • Apskaičiuoti paženklinto žem÷s sklypo ploto leistinumą kadastro vietov÷s projekto

eskize. Priemon÷s: kadastro vietov÷s projekto eskizas; GeoMap programa; ortofotografinio žem÷lapio dalis

(nurodo d÷stytojas); žem÷s sklypo plotų skaičiavimo forma; rašymo, braižymo ir skaičiavimo priemon÷s (palet÷, nomograma).

Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

1.1. Žem÷s sklypų formavimo metodiniai reikalavimai

Žem÷valdų planų (projektų) rengimo taisykl÷s numato tokius metodinius reikalavimus žem÷s sklypų projektavimui:

1. Žem÷s sklypai turi būti projektuojami taisyklingų ribų, su keliais. Sklypų ribos projektuojamos sutapatinant su keliais, melioracijos kanalais, upeliais, kitais situacijos kontūrais. Žem÷s sklypų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio kompleksais ir objektais, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybin÷s reikšm÷s kelių ir geležinkelių žem÷s ribomis, eiti upelių ar griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumose dirbamų laukų žem÷s sklypai turi būti projektuojami tiesiomis linijomis.

2. Formuojamo žem÷s sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą. Žem÷s masyvus į atskirus sklypus gali suskaidyti valstybiniai keliai, vandens telkiniai ar kiti nekilnojamojo turto objektai. Formuojamo žem÷s sklypo neskaido atskiro nekilnojamojo turto objekto nesudarantis kelias (t. y. natūraliai išvažin÷ta žem÷s sklypo dalis be žem÷s sankasos, važiuojamosios dalies, kelkraščių ir kitų kelio sudedamųjų dalių); šio kelio užimama žem÷ gali būti privatizuojama, o žem÷s sklypui gali būti nustatomas kelio servitutas.

3. Į formuojamą žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypą didesnis negu 0,1 ha miško žem÷s plotas gali būti įtraukiamas tik tuo atveju, jei n÷ra galimyb÷s suformuoti racionalių ribų miškų ūkio paskirties žem÷s sklypą ir jei miško žem÷ nesiriboja su esamu keliu arba prie jos n÷ra galimyb÷s suprojektuoti kelią privažiuoti.

14

4. Kitos paskirties žem÷s sklypai formuojami ten, kur jie šiuo metu užstatyti ne žem÷s ūkio veiklai naudojamais pastatais ir įrenginiais, taip pat kai žem÷s sklypą užima miestelyje namų valda (sodyba) (53 punktas).

5. Miško žem÷s sklypai projektuojami taip, kad prie jų būtų galima privažiuoti esamais keliais arba kvartalin÷mis linijomis. Grąžinamų natūra ir kitų miško žem÷s sklypų ribos projektuojamos jas derinant prie natūralių kontūrų (upelių, griovių, kelių, kvartalinių linijų, proskynų, kitų objektų).

6. Projektuojamų vienam pretendentui priklausančių žem÷s sklypų išd÷stymas turi sudaryti sąlygas suformuoti racionalaus dydžio ūkio žem÷valdą.

7. Žem÷tvarkos projekte numatomas vietin÷s reikšm÷s kelių tinklas ir kiti teritorinio tvarkymo elementai turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žem÷s naudojimą (84 punktas).

8. Rengiant žem÷tvarkos projektus, žem÷s sklypai formuojami taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemę ir kad nepablog÷tų ekologin÷s ir veiklos sąlygos kitiems žem÷s naudotojams.

9. Žem÷s sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtin÷mis) ribomis (up÷mis, upeliais, melioracijos kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis, raguvomis, medžių eil÷mis) arba su statinių bei įrenginių išd÷stymu. Žem÷s sklypo dalis už upelio, melioracijos kanalo ar griovos gali būti projektuojama jeigu:

1) ją su pagrindine žem÷s sklypo dalimi jungia tiltas ar pralaida; 2) atidalytas žem÷s sklypas sujungiamas su gretimu žem÷s sklypu, iki kurio yra kelias

privažiuoti; 3) iki atidalyto žem÷s sklypo yra kelias privažiuoti. 10. Kai skaidomas vientisas ariamosios žem÷s, pievų ar miško masyvas, formuojami

žem÷s sklypai turi būti kompaktiški, stačiakampio arba panašios jam formos ir racionaliai išd÷styti. Formuojamo žem÷s sklypo ribos turi sudaryti uždarą kontūrą.

11. Vandens telkinys (ežeras, tvenkinys) visais atvejais formuojamas kaip žem÷s sklypas.

12. Žem÷s sklypo riba prie privačių arba galimų privatizuoti upelių ir griovių nustatoma upelio ar griovio viduriu.

13. Žem÷s sklypas prie geležinkelių, valstybin÷s reikšm÷s kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelio juostų ribomis, kurios nustatomos nuo kelio ašies. Prie kitų kelių žem÷s sklypų ribos projektuojamos per 1 metrą nuo kelio sankasos ar iškasos išorinių kraštų arba per 2–3 metrus nuo kelio želdinių, arba 1–2 metrai nuo pakel÷s griovio krašto.

14. Žem÷s plotai, kuriuos skiria valstybin÷s reikšm÷s keliai, vietin÷s reikšm÷s (viešieji ir vidaus) keliai, gatv÷s, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai, formuojami kaip atskiri žem÷s sklypai.

15. Žem÷s ūkio ar miškų ūkio paskirties žem÷s sklypai neturi sudaryti siaurų juostų palei vandens telkinius ar miško kvartalines linijas.

16. Prie kiekvieno žem÷s sklypo turi būti galima privažiuoti – sklypas yra prie bendrojo naudojimo keliu arba yra nustatytas žem÷s (kelio) servitutas.

17. Atidalijant namų valdos žem÷s sklypą iš žem÷s ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žem÷s sklypo, namų valdos žem÷s sklypas formuojamas taip, kad į jį patektų sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žem÷s sklypas.

18. Žem÷s sklypo riba turi būti ne arčiau kaip 3 metrai nuo esamų pastatų sienos ir suaugusių medžių (arba ne arčiau kaip medžio laja), išskyrus atvejus, kai žem÷s sklypų savininkai susitaria kitaip.

15

19. Žem÷s sklypo riba pagal tvoros ar daugiamečių želdinių kraštą, žem÷s savininkams nesusitarus kitaip, nustatoma tvorą ar daugiamečius želdinius priskiriant tam žem÷s sklypui, kurio savininkas yra ir tvoros ar daugiamečių želdinių savininkas, arba tvoros ar daugiamečių želdinių viduriu, jeigu tvora ar daugiamečiai želdiniai tarnauja abiem žem÷s sklypams. Jeigu ribos nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žem÷s sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ploto dalys, bet n÷ vieno tokiu būdu naujai suformuoto žem÷s sklypo plotas neturi skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žem÷s sklypo ploto.

20. Atskiru žem÷s sklypu neformuojami žem÷s plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerin÷s infrastruktūros objektai, kuriems prižiūr÷ti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 hektaro žem÷s plotas. Šios žem÷s naudojimo apribojimai nustatomi pagal teis÷s aktų nuostatas.

1.2. Žem÷s naudmenų rūšių nustatymas

Pagrindin÷s žem÷s naudmenų rūšys:

ariamoji žem÷ – nuolat ariami ir žem÷s ūkio pas÷liams augint i naudojami plotai (įskaitant daržus, dirvonus, pūdymus, s÷tines daugiametes žoles ganymui ir šienui, inspektus, braškynus, avietynus, daigynus);

sodai – žem÷s plotai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais;

pievos – žem÷s plotai, kuriuose auga daugiamečiai žoliniai augalai, tinkami pašarams ir nuolat šienaujami;

natūralios ganyklos – žem÷s plotai, apaugę natūraliais daugiamečiais žoliniais augalais, tinkamais gyvuliams ganyti;

miškai – žem÷s plotai, ne mažesni kaip 0,1 hektaro, apaugę medžiais ir kitais miško augalais arba laikinai jų netekę (kirtaviet÷s, degimviet÷s);

medžių ir krūmų želdiniai – žem÷s plotai, apaugę gausiastiebiais krūmais, įskaitant įsiterpusias medžių eiles ir iki 0,1 hektaro ploto medžių grupes;

pelk÷s – nuolat dr÷gme pertekę plotai, kuriuose vyksta dirvožemių pelk÷jimo procesas, auga pelk÷ms būdingi augalai ir dažniausiai yra susidaręs durpių sluoksnis;

pažeista žem÷ – žem÷s plotai, kuriuose d÷l žmogaus ūkin÷s veiklos nukastas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir žem÷ nerekultivuota į žem÷s ūkio naudmenas, vandenis ar miškus ir neužstatyta. Žem÷ pažeidžiama atliekant statybos, kelių tiesimo, geologinio žvalgymo ir kitus darbus, eksploatuojant naudingųjų iškasenų telkinius bei durpynus;

16

užstatyta teritorija – žem÷, kurioje išsid÷stę pastatai ir įrenginiai, įrengtos aikšt÷s ir aikštel÷s, g÷lynai, taip pat sodybų ir kiemų užimta žem÷ bei kapin÷s;

keliai – žem÷, kurią užima geležinkeliai, automobilių ar lauko keliai, praginos ir išvaros (bandotakiai), gatv÷s;

vandenys – žem÷, kurią užima up÷s, upeliai, ežerai, vandens talpyklos, kūdros, melioracijos grioviai, šaltiniai;

kita nenaudojama žem÷ – sm÷lynai, žvyrynai, akmenynai, pelk÷ti dubur÷liai, duob÷s, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, išgraužos, skardžiai, sąvartynai, dykviet÷s.

Ariamoji žem÷, sodai, pievos ir natūralios ganyklos sudaro žem÷s ūkio naudmenas – žem÷s plotus, naudojamus žem÷s ūkio produkcijai auginti arba tinkamus šiam tikslui naudoti be papildomų gerinimo priemonių.

Būtina žinoti, kad planin÷s medžiagos atnaujinimas rengiamas vadovaujantis ortofotografiniais žem÷lapiais.

1.3. Žem÷s naudmenų kontūrų ploto skaičiavimas

Planimetru skaičiuojami kontūrai nuo 2 cm2 plane ir didesni, apvedant figūrą du kartus

esant vienai poliaus pad÷čiai. Mažesnių kontūrų (iki 2 cm2 plane) plotai skaičiuojami (du kartus) palete. Linijinių

kontūrų (kelių, griovių bei upelių) plotai apskaičiuojami su nomograma ir matuokliu (skriestuvo).

Kai kontūro viduje yra mažų kontūrų, tai pirma skaičiuojamas pagrindinio kontūro plotas kartu su įsiterpusiais, o paskui – įsiterpusiųjų. Pagrindinio kontūro plotas gaunamas at÷mus įsiterpusių žem÷s naudmenų kontūrų plotų sumą. Mažus kontūrus, esančius prie stambių kontūrų ribos, vengti skaičiuoti įsiterpusiais, nes sumaž÷ja pagrindinio kontūro ploto tikslumas.

Kai pagrindiniame kontūre yra kontūrų, mažesnių negu 0,06 hektaro, tai išskaičiuojama jų plotų suma ir atimama iš pagrindinio.

Jeigu du gretimus kontūrus skiria viena linija išbraižytas griovys, kelias ir t. t., tai planimetru vedama griovio (kelio) ašimi. Kontūro plotas gaunamas iš išskaičiuoto planimetru ploto at÷mus pusę griovio (kelio) ploto.

Esant ariamosios žem÷s kontūre labai tankiai 1–2 metrų pločio griovių sistemai, išimties tvarka leidžiama ariamąją žemę skaičiuoti vienu kontūru ir rašyti bendrą plotą.

Žem÷s naudmenų išlyginti plotai žiniaraščiuose ir plane rašomi 0,1 hektaro tikslumu. Skaičiuojant plotus mechaniniu būdu, naudojamasi planimetru, palete ir nomograma

(pateikti pradiniame rinkinyje). Įsid÷m÷ti, kad planimetru (apvedant du kartus iš vienos poliaus pad÷ties) yra

skaičiuojami tik plane didesnių kaip 2 cm² plotai. Mažesni plotai skaičiuojami palete. Ją sudaro ant skaidrios pl÷vel÷s nubraižytas nedidelių kvadratų tinklas. Užd÷jus paletę ant kontūro, skaičiuojama, kiek yra kvadratų ir jų dalių. Kvadratų dalys vertinamos iš akies. Žinant vieno kvadrato plotą ir kontūre telpančių kvadratų skaičių, randamas viso kontūro plotas.

17

Ilginių kontūrų (kelių, griovių, upelių) plotą lengva apskaičiuoti su nomograma. Matuokliu nustatytas ilgis yra uždedamas ant linijos, ties kuria pažym÷tas matuojamo objekto plotis. Kairioji adat÷l÷ turi būti prie linijos pradžios taško, o dešinioji nurodys objekto plotą.

Plotai mechaniniu būdu skaičiuojami specialiu instrumentu – planimetru. Juo ypač patogu skaičiuoti kreivų kontūrų plotus. Planimetru skaičiuojami kontūrai, kurie plane yra didesni kaip 2 cm². Praktikoje dažniausiai naudojamas polinis planimetras. Jis susideda iš dviejų svirtelių – polin÷s ir vedamosios. Polin÷s svirtel÷s gale pritvirtintas cilindrin÷s formos svarelis – polius, turintis apačioje adat÷lę. Vedamoji svirtel÷ viename gale turi adat÷lę (arba didinamąjį stikliuką su tašku centre), kuria apvedamas matuojamojo ploto kontūras, o kitame gale yra pritvirtintas skaičiavimo mechanizmas, kurį galima pastumti išilgai svirtel÷s. Skaičiavimo mechanizmą sudaro lygiagreti su vedamąja svirtele ašis, ant kurios vieno galo užmautas ratukas. Kitame ašies gale yra vadinamasis „sliekas“, kuris suka horizontalų skritulį, padalytą į 10 padalų. Ratuko laukas padalytas į 100 dalių (į 10 stambesnių padalų, iš kurių kiekviena padalyta dar į 10). Šalia ratuko pritvirtintu vernjieru galima atskaityti ratuko mažiausių padalų dešimtąsias dalis (t. y. ratuko lanko tūkstantąsias dalis).

Vedant vedamąją adat÷lę figūros kontūru, ratukas sukasi ir atskaita kinta. Atskaita yra iš keturių skaitmenų. Pirmas skaitmuo imamas iš horizontalaus skritulio (kuris yra prie rodykl÷s galo) – mažesnysis pagal padalų surašymą eil÷s tvarką. Antras skaitmuo imamas iš ratuko, kuris yra apačioje vernjiero nulio; o trečią skaitmenį duoda to paties ratuko apačioje vernjiero nulio mažiausių padalų skaičius. Ketvirtas skaitmuo yra vernjiero padalų skaičius, skaičiuojant nuo vernjiero nulio iki sutampančio brūkšnio.

Pagrindin÷s planimetravimo taisykl÷s 1. Stalas, ant kurio planimetruojama, turi būti lygus ir horizontalus. Planas neturi būti

raukšl÷tas. Plano deformacija leistina ne daugiau kaip 0,2 mm vienam decimetrui. 2. Parenkant vietą planimetro poliui pastatyti, reikia žiūr÷ti, kad apvedant figūrą,

vidutinis kampas tarp svirčių būtų apie 90º, o nukrypimai būtų maždaug vienodi į abi puses ir neviršytų 150º ir 30º. Geriausia pad÷tis bus tokia, kai nuokrypis nuo stataus kampo bus kiek galima mažesni.

3. Pradinį vedimo tašką reikia parinkti tokioje vietoje, kur ratukas sukasi l÷čiausiai, o daugiau šliaužia, t. y. vedant vedamosios svirtel÷s kryptimi ir tarp svirčių esant 90º kampui.

Neišpildžius šios sąlygos, galima gauti didelę ploto paklaidą d÷l apvedamos adat÷l÷s (indekso stikliuke) – nesutapimo su pradiniu tašku apvedimo pradžioje ir pabaigoje. Esant bukajam arba smailiajam kampui tarp svirčių, šis 0,1 mm nesutapimas gali duoti 2–3 padalų paklaidą.

4. Jei planas suklijuotas ir ratukui tenka pereiti siūlę, tai būtina, kad pereinant siūlę, ratuko plokštuma būtų statmena siūlui. Jei ši sąlyga nebus išpildyta, tai ratuko sukimuisi tur÷s įtakos iškilusi popieriaus briauna.

5. Jei tenka planimetruoti prie dviejų poliaus pad÷čių, patartina svirtis perkelti į kitą pad÷tį, bet poliaus vietos nekeisti.

6. Adat÷lę (stikliuką) reikia vesti tolygiai ir tiksliai f igūrų kontūrais. 7. Tarp dviejų apvedimų leidžiami didžiausi skirtumai (plane masteliu 1:10000) 2

padalos, esant plotui iki 20 hektarų; 3 padalos – 20–200 hektarų ir 4 padalos – daugiau kaip 200 hektarų.

Planimetro tikrinimas 1. Atskaitų ratukas turi laisvai sukiotis ir neliesti vernjiero. Tarpas tarp ratuko ir

vernjiero tikrinamas ir valomas rūkomuoju popieriumi ir turi būti ne didesnis kaip 0,1 mm. Jei ratukas sunkiai sukasi tod÷l, kad guoliuose suspausta ašis, arba priešingai, per laisva

ir kliba guoliuose, tai reikia varžteliu, esančiu prie guolio, sureguliuoti. 2. Ratuko sukimosi ašis turi būti lygiagreti su vedamąja svirtele. Ši sąlyga tikrinama,

naudojantis kontroliniu disku ir kontroline liniuote.

18

Ant popieriaus, pritvirtinto ant lygaus ir horizontalaus stalo, padedama kontrolin÷ liniuot÷, įsmeigiama adat÷l÷ ir kitame gale pažymima indekso vieta. Planimetro vedamasis stikliukas pakeičiamas kontroliniu disku. Disko adat÷l÷ įstatoma į kontrolin÷je liniuot÷je esančią duobutę. Vedamoji svirtis nustatoma lygiagrečiai su kontroline liniuote.

Įstatoma poliaus svirtis taip, kad polius būtų kair÷je pus÷je. Apvedamas apskritimas pagal kontrolinę liniuotę du kartus. Abiejose poliaus pad÷tyse užrašoma atskaita ir išskaičiuojami atskaitos vidurkiai.

Atskaitos skirtumų vidurkis, esant poliui kair÷je, turi būti lygus atskaitos skirtumų vidurkiui, esant poliui dešin÷je, arba skirtis ne daugiau kaip 2–3 padalomis. Esant didesniam skirtumui, lygiagretumas taisomas varžteliais, kuriais keičiamas kampas tarp vedamos svirties ir ratuko ašies.

Tikrinimas ir taisymas atliekamas keletą kartų, kol skirtumas tarp šių vidurkių bus ne didesnis kaip 3 padalos.

3. Užbaigus tikrinimą ir taisymą, kontrolinis diskas pakeičiamas vedamuoju stikliuku. Planimetro padalos vert÷s nustatymas Planimetro padalos vert÷ nustatoma, atsižvelgiant į plano deformaciją. Tam reikalui

plane, kuriame bus skaičiuojami plotai, koordinačių tinklo 2–3 kvadratų grup÷ planimetru apvedama po du kartus prie abiejų poliaus pad÷čių. Kvadratų teorinį plotą padalijus iš planimetro atskaitos skirtumų vidurkio, gaunama padalos vert÷.

Jei planas nevienodai deformuotas, tai planimetruojama po 2–3 kvadratus keliose vietose.

Skaičiuojant plotus planuose masteliu 1:10000, tikslinga nustatyti padalos vertę, lygią 0,1 hektarui.

Pavyzdžiui, apvedus planimetru 2 kvadratus, kurių plotas 200 hektarų, gaunamas atskaitos skirtumų vidurkis 2007,1, kai apvedamosios svirties ilgis R1 lygus 164,5. Tada planimetro padalos vert÷ lygi:

p1 = 1,2007

200 = 0,09965 ha.

Kadangi padalos vert÷ tiesiogiai proporcinga svirties ilgiui, tai R/p = R1/p1, iš čia:

R = 1

1

p

pR ×

Jei padalos vert÷ p = 0,1 hektaro, tai svirties ilgis turi būti:

R = 09965,0

1,05,164 ×= 165,1.

Taigi, norint tur÷ti padalos vertę, lygią 0,1, svirties ilgis turi būti 165,1. Nustačius svirties ilgį, padalos vert÷ pakartotinai tikrinama.

Planimetro padalos vert÷ atskirai skaičiuojama kiekvieno plano. Šie skaičiavimai ir tikrinimai rašomi kontūro plotų skaičiavimo žiniaraščiuose (pateiktas pradiniame rinkinyje) ir įrašomi plotų skaičiavimo bylos pradžioje.

Žem÷s naudmenų kontūrų plotų žiniaraščio sudarymas 1) pirmoje skiltyje rašomi pagrindinių kontūrų numeriai; 2) antroje žiniaraščio skiltyje rašomi įsiterpusių kontūrų ir linijini ų kontūrų dalių

numeriai; 3) trečioje skiltyje rašomos žem÷s naudmenų nesutrumpintas pavadinimas; 4) ketvirtoje skiltyje rašoma planimetro atskaita, o skaičiuojant plotus palete ar

nomograma užrašomas skaičiavimo būdas. Tais atvejais, kai palet÷je skaičiuojami langiukai, užrašomas jų skaičius, padaugintas iš vieno langelio vert÷s, pvz.: 10 * 0,05;

19

5) penktoje skiltyje apskaičiuojami planimetro atskaitos skirtumai. Skaičiuojant plotus palete ar nomograma, užrašomi du kartus skaičiuoti plotai;

6) šeštoje skiltyje apskaičiuojami planimetro atskaitos skirtumų vidurkiai, o skaičiuojant plotus palete ar nomograma – apskaičiuotų plotų vidurkiai;

7) septintoje skiltyje rašomi pagrindinių, o aštuntoje – įsiterpusių žem÷s naudmenų kontūrų plotai, skaičiuojant masteliu 1:10 000 rašomi 0,1 hektaro tikslumu, o skaičiuojant masteliu 1:5000 ar 1: 2000 – 0,01 hektaro tikslumu.

Baigus skaičiuoti kontūrų plotus, sudedami visi septintoje skiltyje surašyti plotai. Skirtumas tarp apskaičiuotų plotų sumos ir sekcijos ploto rodys neatitikties dydį. Leistinoji neatitiktis apskaičiuojama pagal formulę:

F =± PM

08,0*10000

,

čia: P – sekcijos plotas ha; M – plano mastelio vardiklis. Neatitikties dydis išd÷stomas su priešingu ženklu proporcingai pagrindinių kontūrų

plotams. 10) dešimtoje skiltyje tušu surašomi šių kontūrų plotai: a) pagrindinių; b) įsiterpusių į pagrindinį kontūrą, skaičiuotų visais kontūrais. Žem÷s naudmenų kontūrų eksplikacijos parengimas Kiekvienai sekcijai skir iama viena eilut÷. Užpildžius eilutę, reikia patikrinti, ar gaunama

visos sekcijos suma. Patartina pradžioje eksplikacijos blanką pildyti pieštuku. Surašius ir patikrinus paskutin÷s sekcijos eilutę, susumuojami visi iš eil÷s stulpeliai. Stulpelių suma surašoma po ištisinio brūkšnio. Visų stulpelių (išskyrus „iš jų“) suma turi sudaryti visos kadastro vietov÷s plotą arba, kitaip sakant, atitikti paskutinio stulpelio sumą. Jei taip, eksplikacija sudaryta teisingai. Galima ją perrašyti juodu tušu ar repitografu. Užbaigta eksplikacija leis sužinoti, kiek kadastro vietov÷je yra ariamosios žem÷s, sodų, pievų ir t. t.

1.4. Žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimo būdas

Žem÷s ūkio paskirties žemei priskiriami žem÷s plotai, naudojami arba tinkami naudot i

žem÷s ūkio produktų gamybai, tarp jų žem÷s naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai; žem÷, tinkama paversti žem÷s ūkio naudmenomis, žem÷s plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žem÷s ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausyb÷s nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žem÷s plotuose įsiterpusios ne žem÷s ūkio naudmenos.

Pagal naudojimo būdą, žem÷s ūkio paskirties žem÷ skirstoma į: • M ÷g÷jiškų sodų žem÷s sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žem÷s

sklypus; • Specializuotų sodininkyst÷s, g÷lininkyst÷s, šiltnamių, medelynų ir kitų

specializuotų ūkių žem÷s sklypus; • Rekreacinio naudojimo žem÷s sklypus; • Kitus žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypus. M ÷g÷jiškų sodų teritorijai priskiriama sodininkų ir sodininkų bendrijų naudojama žem÷,

kuri teis÷s aktais buvo skirta m÷g÷jiškai sodininkystei pl÷toti. M÷g÷jiška sodininkyst÷ – laisvalaikio veikla, turinti tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žem÷s ūkio produktų.

20

Specializuotų ūkių naudojamus žem÷s sklypus sudaro žem÷valdos tų ūkių, kurie pagal savo įstatus ar kitus teis÷s dokumentus yra priskirti atitinkamą specializaciją turintiems ūkiams.

Kitiems žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypams priskiriama valstybin÷ žem÷, kurią naudoja gyventojai asmeniniam ūkiui; privati ir valstybin÷ žem÷, kurią naudoja ūkininkai, žem÷s ūkio bendrov÷s, bendrijos, kiti žem÷s ūkio veiklą vykdantys juridiniai asmenys ar asmenys, nepriskirti žem÷s ūkio veiklos subjektams.

1.5. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

Darbo pradžioje susipažinsime su žem÷s ūkio naudmenomis, prisiminsime žem÷s

naudmenų žym÷jimą pagal topografinio žem÷lapio sutartinius ženklus, išmoksime plotų skaičiavimo mechaniniu būdu ypatumus, aptarsime žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimo būdą.

1. Kauno rajono Mastaičių vietov÷s kadastro žem÷lapyje suformuokime žem÷s ūkio žem÷naudą, kuri sudarytų vientisą ir patogų naudoti plotą. Atskirai nuo pagrindinio ploto gali būti sodyba, žem÷s sklypai su ūkiniais pastatais, miškas, pieva. Kai didelę ūkio žem÷naudą suskaido dirbtin÷s kliūtys (magistraliniai keliai, miškai, tvenkiniai ir t. t.), planuojant žem÷naudą reikia planuoti kelių tinklą.

Žem÷s sklypų ribos turi būti sutapdintos su natūraliais kontūrais (upelių, tvenkinių krantais) arba dirbtiniais objektais (keliais, grioviais, tvoromis). Nesant natūralių ir dirbtinių objektų, sklypų ribos projektuojamos tiesiomis linijomis, kad sudarytų taisyklingų r ibų dirbamosios žem÷s sklypus. Tarp formuojamos žem÷naudos neturi likti nepatogių naudoti įsiterpusių žem÷s sklypų.

2. Apskaičiuokime planimetro padalos vertę (žr. Planimetro padalos vert÷s nustatymas). 3. Apskaičiuokime nagrin÷jamo sklypo plotą su planimetru, palete, nomograma (žr. 1.3.

Žem÷s naudmenų plotų skaičiavimas mechaniniu būdu), užpildykime kontūro plotų skaičiavimo žiniaraštį (1 lentel÷).

4. Remdamiesi gautais duomenimis, užpildykime žem÷s naudmenų eksplikaciją (2 lentel÷).

Apskaičiavome žem÷s sklypo, naudmenų plotą, užpild÷me kontūro ploto skaičiavimo žiniaraštį, žem÷s naudmenų eksplikaciją – visa tai atlikome rankiniu būdu.

Toliau atliksime skaitmeninį projektavimą, naudodamiesi programine įranga.

5. Paleiskime GeoMap programą 6. Pasirodžiusioje lentel÷je pasirinkime Acad_lin.dwt, spustel÷kime OK.

21

7. Išsisaugokime darbą.

Spustel÷kime . Save in nurodykime kur saugosime. File name: nurodykime failo pavadinimą. Files of types: nurodykime AutoCAD 2007Drawing (*.dwg) ir spustel÷kime OK.

8. Pasirenkame mastelį. Geo -> Mastelis -> 1:5000 9. Naudmenos pavadinimas turi sutapti su sluoksnio pavadinimu.

Naudmenos

pavadinimas

Sluoksnio

pavadinimas

Ariama ARIAMA Sodai SODAI Pievos PIEVOS Miškai MISKAI Keliai KELIAI Užstatyta teritorija UZSTER Vandenys VANDEN Želdiniai ZELDIN Pelk÷s PELKES Pažeista PAZEISTA Nenaudojama žem÷ NENAUD Nusausinta žem÷ NUSAUS

Sukurkime sluoksnius.

(Sluoksnių savybių valdymas).

Spustel÷kime (New Layer). Layer 1 įveskime reikalingos žem÷s naudmenos pavadinimą. Spustel÷kime Enter.

22

Suvedus reikalingus sluoksnius (ARIAMA, SODAI, PIEVOS ir kitas naudmenas,

esančias pasirinktame sklype) spustel÷kime OK. Būtinai įveskime ORTOFOTO sluoksnį. Pastaba. Jei naudmenos pavadinimas nesutaps su sluoksnio pavadinimu, plotų

eksplikacija nebus užpildyta. 10. Įkelkime duomenų bazę.

Spustel÷kime (Įterpti bloką). Pasirodžiusioje lentel÷je spustel÷kime Browse.

Atsidariusioje lentel÷je Look in: nurodykime aplanką, kuriame yra vektoriniai duomenys.

File of type: pasirinkime Drawing (*.dwg), spustel÷kime Open.

23

Atsidariusioje lentel÷je spustelime OK.

Jei nematome įkeltų vektorinių duomenų, spustel÷kime . 11. Norint sužinoti, kokius ortofotografinius žem÷lapius įkelti, reikia sužinoti

koordinačių planšeto nomenklatūros numerį. Geo -> Informacija -> Koordinat÷s planšeto nomenklatūra. Koordinačių sistema – pasirenkame LKS – 1994. Horizontalus mastelis – pasirenkame 5000.

Spustelime .

24

Pel÷s kairiuoju klavišu spragtelime vektorinių duomenų viduryje. Atsidariusioje lentel÷je pateikiama taško X, Y koordinat÷, norimo ir gretimų planšetų

nomenklatūros. Baigę darbą spustelime Baigti.

12. Sužinoję koordinačių planšeto nomenklatūros numerį, įkelkime ortofotografinį žem÷lapį.

Žem÷lapis -> Rastras -> Įterpti. Pažym÷kime reikalingo koordinačių planšeto nomenklatūros numerį. Files of type: pasirinkime All Images. Spustelime Open.

25

Atsidariusioje lentel÷je spustelime OK.

13. Vektorinių duomenų nesimato ortofotografinio žem÷lapio vietose. Sukeiskime vietomis ortofotografinius žem÷lapius su vektoriniais duomenimis.

Įrankiai -> Matomumas vaizde-> Nusiųsti po apačia. Pažym÷kime ortofotografinių žem÷lapių kraštines kairiojo pel÷s mygtuko spragtel÷jimu. Spustel÷kime Enter. 14. Nustatykime nustatymus.

(Pritraukimų nustatymai...). Pasirinkime Node (taškas), spustel÷kime OK.

15. Formuokime sklypą. Geo -> Piketų įvedimas su pele. Ortofotografiniame žem÷lapyje pel÷s kairiuoju mygtuku spragtel÷kime ties pasirinkto

sklypo riba. 16. Sujunkime išbraižytus sklypo piketus. Geo -> Ženklai -> Sklypo riba. Pel÷s kairiuoju mygtuku spragtel÷kime piketų vietose. Sujungus visus piketus spustel÷kime Enter.

26

17. Formuojamame sklype yra žem÷s ūkio naudmenos: ariamoji, sodai, natūralios pievos. Tarp 3–4–5–6–19 piketų yra ariamoji žem÷. Nor÷dami sužinoti 19 piketo pad÷tį ortofotografiniame žem÷lapyje, naudosime užkirčių metodą.

Geo -> Užkirčiai -> Linijinis. Nurodykime pirmą piketą (Pk3), įrašykime atstumą 196. Nurodykime antrą piketą (Pk6), įrašykime atstumą 175. Patikslinkime piketo pad÷tį žymekliu. Sužinokime Pk20 pad÷tį žem÷lapyje. Atstumas nuo Pk2 yra 389, nuo Pk7 – 266. 18. Sukurkime žem÷s sklype naudmenas.

Spustel÷kime (Naudmenų riba). Nurodykime sklypo pradžios piketą (Pk4), antrą piketą (Pk5) ir t. t. Prijungus paskutinį piketą spustel÷kime Enter.

spustel÷kime ne ir Enter.

spustel÷kime Enter. 19. Išbr÷žtam kontūrui parinkime sluoksnį. Pažym÷kime naudmenos kontūrą ir pasirinkime sluoksnį tokį, kokia yra kontūro

naudmena.

Galima naudmenų kontūrą perkelti iš vieno sluoksnio į kitą. Pažym÷kime žem÷s naudmenos kontūrą, kurį norime perkelti iš vieno sluoksnio į kitą.

Sluoksnių sąraše pasirenkame sluoksnį, į kurį norime įkelti. 20. Išbr÷žtoms naudmenoms sud÷kime sutartinius ženklus, pvz.: ganykla. Sutartinius

ženklus pasirinksime tuos, kurių pavadinime yra (hatch).

Spustel÷kime (Plotinių ženklų d÷jimas su dialogu). Pasirinkime atitinkamos naudmenos sutartinį ženklą, pvz.: ganykla (hatch) ir

spustel÷kime Gerai. Užpildymo mastelis -> 1, spustel÷kime Enter.

27

spustel÷kime Enter.

Nurodykime štrichuojamą plotą – pel÷s kairiuoju klavišu spragtel÷kime naudmenos

kontūrą. 21. Apskaičiuokime sklypo (naudmenos) plotą. Geo -> Užrašai -> Plotas -> Figūros. Pažym÷kime kontūrą, kurio plotą norime sužinoti, spustel÷kime Enter. Kairiuoju pel÷s

mygtuku spragtelkime kontūro viduryje – plotas parašytas žem÷s sklypo (naudmenos) viduryje.

22. Išbr÷žtame kontūre užrašykime užrašą, pvz.: ariama. Geo -> Užrašai -> Užrašas.

spustel÷kime Enter. spustel÷kime Enter.

spustel÷kime Enter. pvz.: ariama, spustel÷kime Enter.

kairiuoju pel÷s mygtuku spragtelkime kontūro viduryje.

Nurodykime užrašo pasukimo kampą, spustel÷kime Enter. 23. Plotų eksplikacijoje plotas rašomas keturiais skaitmenimis po kablelio,

ortofotografiniame žem÷lapyje – plotas rašomas sveikaisiais skaičiais. Nustatymai -> Vienetai. Pasirinkime plotų žym÷jimo būdą ir spustel÷kime OK.

28

24. Apskaičiuokime eksplikaciją.

(Lentelių užkrovimas).

spustel÷kime Enter. spustel÷kime Enter.

pvz.: 1 lentele, spustel÷kime Enter. spustel÷kime Enter.

Nurodykime apatinį kairį r÷melio tašką bei viršutinį dešinį r÷melio tašką. Pažym÷tas sklypas perkeliamas į naujai sukurtą failą 1 lentele.

Atsidariusiame naujame faile spustel÷kime (Eksplikacijos plotų pildymas). Po šio veiksmo visi plotai automatizuotai surašomi į eksplikaciją.

29

1.6. Pradiniai rinkiniai

1.6.1. pav. Palet÷

1.6.2. pav. Nomograma

30

1.6.1. lentel÷

Kon

tūro p

lotų skaičiavim

o žiniaraštis

1.6.2. lentel÷

Žem÷s n

aud

menų eksp

likacija

Žem÷s ūkio

naudmenos

Kita žem

÷

Sklypo Nr.

Ariama žem÷

Sodai

Pievos ir ganyklos

Iš viso

Miško žem÷

Keliai, bandokeliai

Užstatytos žem÷s (kiemai, gatv÷s, aikšt÷s)

Vandenys

Iš viso

Medžių ir krūmų želdiniai

Pelk÷s

Pažeistos žem÷s

Nenaudojamos žem÷s

Iš viso sklypo žem÷s

1.6.3. lentel÷

Au

tomatin

÷ plotų

eksplikacija

31

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P. Žem÷s teis÷. Vilnius, Jandrija, 2005. 383 p. • Optažien÷ J., Čaplinskien÷ R., Zaikauskien÷ R. Žem÷tvarkos pagrindai. Kauno

kolegija, 2004. 109 p. • Kavaliauskien÷ B. Žem÷s naudmenų plotų skaičiavimo metodiniai patarimai.

Akademija, 2001. 25 p.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Kokie pagrindiniai reikalavimai žem÷s sklypo paskirties sklypo riboms

formuoti? • Kokios žem÷s naudmenos sudaro žem÷s ūkio naudmenas? • Kaip apskaičiuosite leistiną plotų sumos ir sekcijos ploto neatitiktį? • Kokius žinote žem÷s naudmenų plotų skaičiavimo mechaniškai būdus? • Kokio dydžio kontūrai skaičiuojami planimetru, palete? • Kokie žem÷s naudmenų plotai skaičiuojami nomograma?

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

32

Kontūrų Nr. pa

gri

ndi

nių

įsite

rpus

ių

Žem÷s naudmenų pavadinimas

Planimetro atskaitymai

m2-m2

Vidurkis

Aps

kaič

iuo

tas

pl

ota

s, h

a

Įsite

rpus

ių

ko

ntūrų

pl

ota

s, h

a

Pa

tais

os

Sur

išta

s pl

ota

s ha

Pa

sta

bos

8661 I 6649

4637 4814 II 2803

2011,5

0792

Planimetro Nr. 1104

Svirtel÷s ilgis R= 261,8

p1= 099428,05,2011

200=

p=0,1

1

1

p

R

p

R=

R= 3,263099428,0

1,08,261

1

1 =∗

=∗

p

pR

PATIKRINIMAS

8611 6611

2000

4611

2012 2012 2011 2011 2000 2000

Iš viso Ng = Turi būti Nl=

33

2007 m. vasario m÷n.27 d. Skaičiavo: K. Chorošilova

Kontūrų Nr.

pag

rind

inių

įsite

rpus

ių

Žem÷s naudmenų

pavadinimas

Planimetro atskaitymai

m2-m2

Vidurkis

Aps

kaič

iuo

tas

pl

ota

s, h

a

Įsite

rpus

ių

ko

ntūrų

pl

ota

s, h

a

Pa

tais

os

Sur

išta

s pl

ota

s ha

Pa

sta

bos

8162 1 Ariama 8138

23

2,3

2,3

8116 4960 2 Pieva 4918

41

4,1

4,1

4878 2104 3 Ganykla 2057

47

4,7

4,7

2010 1236 4 Sodas 1156

79

7,9

+0,1

8,0

1078 5 Ariama palet÷

130

1,3

1,3

6 Tvenkinys palet÷

020

0,2

0,2

24 22 42 40 47 47 80 78

26*0,05

4*0,05

Iš viso 20,5 Ng = -0,1 20,6

Nleist= P08,0± Turi būti 20,6 Nl= ±0,4

34

2007 m. vasario m÷n.27 d.

S

kaičiavo: K

. Chorošilova

Žem÷s ūkio naudm

enos K

ita žem÷

Sklypo Nr.

Ariama žem÷

Sodai

Pievos ir ganyklos

Iš viso

Miško žem÷

Keliai, bandokeliai

Užstatytos žem÷s (kiemai, gatv÷s,

aikšt÷s)

Vandenys

Iš viso

Medžių ir krūmų želdiniai

Pelk÷s

Pažeistos žem÷s

Nenaudojamos žem÷s

Iš viso sklypo žem÷s

1 3,6

8,0 8,8

20,4

0,2

20,6

35

37

2. Miškų ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite, ką vadiname miškų ūkio paskirties žeme, kokia žem÷

sudaro miškų ūkio paskirties žemę, jos skirstymą į grupes, apibendrintas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – mok÷ti atlikti miškų ūkio paskirties žem÷s sklypų naudmenų plotų skaičiavimus skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje bei parengti suformuotų sklypų eksplikaciją.

Uždaviniai: • Geb÷ti suprojektuoti reikiamo ploto, taisyklingų ribų miškų ūkio paskirties žem÷s

sklypus; • Užtikrinti galimybę privažiuoti prie kiekvieno suprojektuoto sklypo. • Apskaičiuoti konkretaus miško žem÷s sklypo plotą ir žem÷s naudmenų plotus. • Užpildyti konkretaus miško žem÷s sklypo plotų apskaičiavimo formą (eksplikaciją). Priemon÷s: GeoMap programa, ortofotografinio žem÷lapio dalis (nurodo d÷stytojas), žem÷s sklypo

plotų skaičiavimo forma (eksplikacija). Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

2.1. Miškų ūkio paskirties žem÷

Miškų ūkio paskirtis nustatoma mišku apaugusiems arba numatomiems apsodinti mišku

žem÷s sklypams miškų ur÷dijų valdomose teritorijose, taip pat miškams, esantiems miestuose, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus jie numatyti panaudoti miškų ūkio veiklai. Žem÷s ūkio įmonių teritorijoje esantys miškai, sudarantys didesnius masyvus, taip pat priskiriami formuojamiems miškų ūkio paskirties žem÷s sklypams. Nedideli miškeliai gali būti priskiriami ir tai paskirčiai, kuri vyrauja toje teritorijoje (dažniausiai – žem÷s ūkio paskirčiai). Tačiau žem÷s savininko pageidavimu 0,1 hektaro ploto ir didesni žem÷s sklypai gali būti atskiriami, suformuojant miškų ūkio paskirties žem÷s sklypus, jeigu juose miškas užima daugiau kaip 90 procentų sklypo ploto.

Į miškų ūkio paskirties žem÷s naudotojų teritoriją įeinantys plotai, projektuojami apsodinti mišku (degimai, dykyn÷s, kitos žem÷s naudmenos), miško keliai, medienos sand÷lių užimta žem÷, kvartalų ir priešgaisrin÷s linijos taip pat laikomi miškų ūkio paskirties žeme. Ši žem÷ pirmiausia naudojama medienai išauginti. Miškai yra tvarkomi, atsodinami ir saugomi. Šią žemę naudoja miškų ur÷dijos, nacionaliniai parkai, privačios žem÷s savininkai ir įvairios įmon÷s.

Miškų ūkio paskirties žemę sudaro: 1) mišku apaugusi žem÷, išskyrus rezervatų miškus; 2) kita miško žem÷: neatž÷lusios birž÷s, degimai, retm÷s, laukym÷s, dykyn÷s, kvartalų ir

priešgaisrin÷s linijos, proskiebiai; 3) žem÷, kurią užima miško keliai, medienos sand÷liai ir kiti miškų ūkio poreikiams

naudojami pastatai bei įrenginiai; 4) žem÷, skirta miškui įveisti; 5) žv÷rių pašarų aikštel÷s, miškuose įsiterpusios kitos žem÷s naudmenos. Pagal naudojimo būdą, miškai skirstomi į keturias grupes:

38

1) Ekosistemų apsaugos miškų sklypus. Tai telmologinių, pedologinių, botaninių , zoologinių, botaninių–zoologinių, miško genetinių, kraštovaizdžio draustinių miškai, kitų draustinių dalyse, kuriose saugomos biologin÷s vertyb÷s, esantys miškai, saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių miškai, Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai ir priešeroziniai miškai.

Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemą. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose bei tokie kirtimai atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose numatytais atvejais ir kitos brandos amžiaus medynuose, visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.

2) Rekreacinių miškų sklypus. Tai rekreaciniai miškai (miško parkai, miesto miškai, valstybinių parkų rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai, naudojami gyventojų poilsiui).

Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

3) Apsauginių miškų sklypus. Tai geologinių, geomorfologinių, hidrologinių, kultūrinių ir kraštovaizdžio draustinių, kuriuose n÷ra biologinių vertybių, miškai, valstybinių parkų apsauginių zonų miškai, valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai, gamyklų sanitarinių zonų miškai, kelių apsaugin÷s ir estetin÷s reikšm÷s miškai, laukų apsauginiai miškai, miško s÷kliniai medynai ir vandens telkinių apsaugos zonų miškai.

Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 6 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.

4) Ūkinių miškų sklypus. Tai kiti miškų ūkio paskirties žem÷s sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 punktuose nurodytiems žem÷s naudojimo būdams.

Ūkininkavimo tikslas – laikantis gamtosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų birž÷s negali būti didesn÷s kaip 10 hektarų.

Ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose blogos sanitarin÷s būkl÷s, stichinių ar biotinių veiksnių pažeisti medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Rekreaciniuose miškuose leidžiami visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

III miškų grup÷s miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni pagrindiniai, ugdymo ir sanitariniai kirtimai. Kai gretimose miško valdose plynų pagrindinių kirtimų birž÷s susisiekia, bendras jų plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai.

IV miškų grup÷s miškuose leidžiami visi kirtimai. Leidžiamas plynų pagrindinių kirtimų vienos birž÷s plotas – ne daugiau kaip 8 hektarai. Kai plynų kirtimų birž÷s susisiekia, bendras jų plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai.

Privačių miškų savininkai privalo laikytis dešimtmečiui nustatytos miško kirtimo normos. Pavyzdžiui, jeigu dešimtmečio kirtimo norma yra 6,1–10 hektarų, turi būti kertama ne mažiau kaip 3 kartus ir per pirmus 5 metus iškertama ne daugiau kaip pus÷ dešimtmečio kirtimo normos.

Privačiuose III–IV grupių miškuose, kuriuose n÷ra brandžių ir perbrendusių medynų, miškų savininkams pastatų remontui arba naujų pastatų statybai gali būti leidžiami pribręstančių medynų pagrindiniai (plyni ir neplyni) kirtimai (pušų, uosių minimali amžiaus riba – 81 metai, eglių – 61 metai, beržų, juodalksnių – 51 metai), iškertant miško valdoje plyną biržę, kurios bendras plotas – iki 0,5 hektaro. Taip pat gali būti leidžiami ta pačia tvarka rinktiniai pagrindiniai kirtimai, iškertant brandžius ir perbrendusius medžius nebrandžiuose medynuose, o jeigu jų n÷ra, – nebrandžius medžius pribręstančiuose medynuose.

39

Miško sklypai projektuojami taip, kad prie jų būtų galima privažiuoti esamais keliais arba kvartalin÷mis linijomis ir nereik÷tų tiesti naujų kelių. Miško sklypų ribos projektuojamos jas derinant prie natūralių kontūrų (upelių, griovių, kelių, kvartalinių linijų, proskynų, kitų objektų).

2.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

Atlikdami antrą praktinį darbą (miškų ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas), naudokim÷s pirmo praktinio darbo metodiniais nurodymais.

2.3. Pradiniai rinkiniai

2.3.1. lentel÷ Automatin ÷ plotų eksplikacija

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P., Čaplinskien÷ R., Optažien÷ J. Žem÷tvarkos pagrindai. Vilnius, Senoja, – 1999– 280 p.

• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (2001-04-10, Nr. IX-240), Valstyb÷s žinios, 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161.

• Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (1997-07-24, Nr. 799), Valstyb÷s žinios, 1997, Nr. 71-1808; 2000, Nr. 32-908.

• Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ir aplinkos ministrų įsakymas „Pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties žem÷s sklypų naudojimo būdų turinys, žem÷s sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys“. (2005-01-20, Nr. 3D-37/D1-40), Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 14-450.

• Monkevičius E. Žem÷s teis÷: Monografija. – Vilnius, Justitia, – 2006. – 320 p.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Ką vadiname miškų ūkio paskirties žeme? • Kaip skirstomi miškai pagal naudojimo būdą? • Kokie reikalavimai nustatomi miškams tvarkyti keturioms miškų grup÷ms?

40

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

41

43

3. Kitos paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite apie kitos paskirties žem÷s naudojimo paskirtį, jų

naudojimo pobūdį, kitos paskirties žem÷s naudotojus, apibendrintas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – žinoti žem÷s sklypų formavimo principus, mok÷ti atlikti kitos paskirties žem÷s sklypų naudmenų plotų skaičiavimus skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje bei parengti suformuotų sklypų eksplikaciją.

Uždaviniai: • Geb÷ti suprojektuoti racionalių r ibų kitos paskirties žem÷s sklypus; • Užtikrinti galimybę privažiuoti prie suprojektuoto sklypo. • Reikiamu tikslumu apskaičiuoti žem÷s sklypo ir žem÷s naudmenų plotus; • Užpildyti konkretaus žem÷s sklypo plotų skaičiavimo formą (eksplikacija). Priemon÷s: GeoMap programa, ortofotografinio žem÷lapio dalis (nurodo d÷stytojas), žem÷s sklypo

plotų skaičiavimo forma (plotų eksplikacija), rašymo, skaičiavimo priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

3.1. Ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypų formavimas

Ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypai formuojami vadovaujantis faktinio žem÷s

naudojimo analize, normatyvais, nustatančiais priklausantį naudotis plotą, ir parengtais detaliaisiais planais.

Faktinio žem÷s naudojimo analiz÷s reikia formuojant žem÷s sklypus su juose esančiais pastatais. Jeigu tai privačių namų žem÷valda (sodyba), jos sklypai turi apimti sodybos statinius, kiemą, sodą, kitus želdinius ir nuolat daržui naudojamą žemę. Jei tai kitokie pastatai, žem÷s sklypui priskiriama statinių užimta žem÷, prie jų esantys kiemai ir aikštel÷s bei kita šių pastatų tiesioginiam naudojimui reikalinga teritorija. Įteisinant ne žem÷s ūkio paskirties žem÷naudų ribas prie geležinkelių, kelių, kitų valstybin÷s reikšm÷s įrenginių, vadovaujamasi nustatytais normatyvais.

Kitos paskirties žem÷ – tai kitos specifinę naudojimo paskirtį turinčios teritorijos. Formuojant kitas ne žem÷s ūkio paskirties žem÷naudas, vadovaujamasi detaliaisiais planais arba techniniais teritorijos panaudojimo projektais (pavyzdžiui, naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, pastatų kompleksui ir įrenginiams išd÷styti). Kitos paskirties žem÷naudų ribos formuojamos taip, kad jos sutaptų su natūraliais arba dirbtiniais vietov÷s situacijos kontūrais. Paliekami dirbamosios žem÷s sklypai turi būti kuo taisyklingesnių ribų, patogūs mechanizuotai dirbti ir privažiuoti. Ne žem÷s ūkio paskirties žem÷naudos plotas turi būti pakankamas žem÷s naudotojo veiklai.

Projektuojant kitos paskirties žem÷s sklypų ribas, atsižvelgiama į esamą pad÷tį ir žem÷s naudotojų teisinius santykius. Savininkai, kurių žem÷s sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamais daiktais, esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis min÷tais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad jie priklauso vienam konkrečiam savininkui. Žem÷s savininkas turi teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame sklype esančių medžių ir, jeigu šiapus žem÷s sklypo ribos esančių medžių ir krūmų šaknys bei šakos trukdo jam naudotis žeme, gali jas nupjauti. Jeigu reikia, tarp žem÷s sklypo ir viešojo kelio

44

valstybin÷je žem÷je projektuojamas naujas kelias, o privačioje žem÷je numatomas kelio servitutas - teis÷ naudotis esamu keliu arba taku. Jeigu jų n÷ra, suderinus su žem÷s savininku, parenkama jiems tinkamiausia vieta.

Kai kitai paskirčiai formuojamam žem÷s sklypui priskiriama žem÷s ūkio ar miškų ūkio paskirties žem÷, turi būti siekiama kuo mažiau panaudoti vertingų žem÷s ūkio naudmenų, kitų plotų su derlingu dirvožemiu bei miško sodinių. Nesant galimyb÷s pakeisti žem÷s sklypo vietos, reikia projektuoti tik mažiausią būtiną žem÷s plotą. Ten, kur leistina pagal projektą, ne žem÷s ūkio veiklai reikalingus sklypus reikia išd÷styti ne žem÷s ūkio naudmenose arba blogesn÷s kokyb÷s žem÷s ūkio plotuose.

Kitos paskirties žem÷s sklypai formuojami vadovaujantis teis÷s aktuose nurodytų reikalavimų :

1) Prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žem÷s sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žem÷s sklypai, suformuoti statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žem÷s sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavyb÷s kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavyb÷s atidalijimu, kai suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žem÷s sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas;

2) Atskiru žem÷s sklypu neformuojami žem÷s plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerin÷s infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 hektaro žem÷s plotas. Šios žem÷s naudojimo apribojimai nustatomi teis÷s aktų nustatyta tvarka;

3) Ribos prie esamų statinių turi būti ne arčiau kaip per 3 metrus nuo pastato sienos; 4) Žem÷s sklypų ribos sutapdindamos su upeliais, melioracijos grioviais, ežerų, vandens

telkinių, miško kontūrais, kelių ribomis. Jeigu projektuojami žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypai arba miško sklypai, jų ribos projektuojamos toliau nuo šių stabilių situacijos objektų, nesudarant siaurų dirbamos žem÷s ir miško ruožų;

5) Kai ribos nesutampa su stabiliais situacijos kontūrais, žem÷s sklypai projektuojami taisyklingų formų.

Ne žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojimo būdas nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir atsižvelgiant į statinio, prie kurio formuojamas žem÷s sklypas, paskirtį bei žem÷s naudotojo ūkinę veiklą. Šios žem÷s naudotojai yra žem÷s sklypuose esančių gyvenamųjų valdų (sodybų) savininkai, kitų pastatų ir įrenginių savininkai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę žem÷s sklypuose vykdyti įstatymų nustatytą atitinkamą veiklą.

Pagal naudojimo pobūdį ši žem÷ skirstoma į teritorijas: - namų valdų ir gyvenamųjų namų; - visuomenin÷s paskirties pastatų; - pramon÷s įmonių veiklos ir sand÷liavimo objektų; - transporto, ryšių ir kitų komunikacijų; - naudingosioms iškasenoms eksploatuoti; - krašto apsaugos tikslų; - rekreacijos ir jos įrenginių ; - gyventojų bendrojo naudojimo bei savivaldybių poreikių; - komercin÷s paskirties ir smulkiojo verslo objektų; - atliekų saugoti ir utilizuoti; Kitos paskirties žem÷ naudojama tik atsižvelgiant į nustatytas sąlygas ir naudojimo

režimą bei statinių išd÷stymo reikalavimus.

45

3.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

Atlikdami trečią praktinį darbą (kitos paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas), naudokim÷s pirmo praktinio darbo metodiniais nurodymais.

Išbr÷žti kelius, griovius naudosim÷s šiomis komandomis.

Spustel÷kime (Laužt÷). Br÷žkime vienu kelio kraštu. Baigę br÷žti kelio kontūrą spustel÷kime Enter.

Pasirinkime (Postūmis). spustel÷kime Enter.

pažym÷kime objektą, kurį norime pastumti.

pel÷s kairiuoju klavišu pažym÷kime kitą kelio kraštą.

spauskime kitą objektą, kurį norime pastumti. Baigus darbą spustel÷kime Enter. Nor÷dami sujungti visas išbr÷žtas linijas arba laužtes, atliksime šiuos veiksmus. Geo įrankiai -> Veiksmai su objektais -> Linijų arba laužčių apjungimas. Įrašykime maksimalų sujungimo atstumą. Tai maksimalus atstumas, kuriuo viena nuo

kitos esančios linijos bus sujungtos. Linijos, esančios toliau, nebus jungiamos. Pažym÷kime Sujungti galus linija – galai bus sujungti paprasta linija.

Spustel÷kime Gerai. Pažym÷kime linijas arba laužtes, kurias norime sujungti. Spustel÷kime Enter. Gavę kelio vientisą kontūrą, apskaičiuokime jo plotą (žr. pirmo praktinio darbo

metodinius nurodymus).

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P., Čaplinskien÷ R., Optažien÷ J. Žem÷tvarkos pagrindai. Vilnius, Senoja, – 1999– 280 p.

• Monkevičius E. Žem÷s teis÷: Monografija. Vilnius: Justitia, 2006. 320 p. • Lietuvos Respublikos žem÷s įstatymas. (2004-01-27, Nr. IX-1983), Valstyb÷s žinios:

2004, Nr. 28-868.

46

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Kokios teritorijos priskiriamos kitos paskirties žemei? • Kaip skirstoma kitos paskirties žem÷ pagal naudojimo būdą? • Kas yra kitos paskirties žem÷s naudotojai?

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

47

49

4. Žem÷s ūkio paskirties sklypo įbraižymas dirvožemio planuose ir vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balo

nustatymas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite kokią, įtaką žem÷s sklypų kainai turi žem÷s našumo

balas, žem÷s vertinimo planų svarbą nustatant kadastro duomenis, apibendrintas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – žinoti žem÷s ūkio paskirties žem÷s našumo balo nustatymo ypatybes, mok÷ti suprojektuoti konkretų žem÷s sklypą skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje ir nustatyti žem÷s ūkio paskirties sklypo vidutinį žem÷s ūkio naudmenų našumo balą.

Uždaviniai: • Geb÷ti suprojektuoti taisyklingų ribų žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypą vertinimo

plane; • Apskaičiuoti konkretaus žem÷s sklypo vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balą

su programa Byla; • Užpildyti vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balo skaičiavimo žiniaraštį. Priemon÷s: GeoMap, Byla programos, vertinimo plano ištrauka (nurodo d÷stytojas), kadastro

vietov÷s įregistruotų sklypų tinklelis skaitmeniniu formatu, rašymo, skaičiavimo priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

4.1. Žem÷s našumo balas ir vertinimo planai

Žem÷s našumas vertinamas visos žem÷s ūkio paskirties žem÷s (joje esančių žem÷s ūkio

naudmenų), naudojantis Lietuvos Respublikos žem÷s įstatyme nurodytais žem÷s informacin÷s sistemos duomenimis, gautais atlikus dirvožemių tyrimus ir kartografavimą, kitus žem÷s gamtinių ir ūkinių savybių tyrimus ir žem÷s ūkio naudmenų kartografavimą.

Žem÷s našumo balas – sutartinis vienetas, kuriuo išreiškiamas santykinis žem÷s našumas. Tai pagrindinis rodiklis žem÷s sklypų kainai apskaičiuoti. Ji apskaičiuojama kiekvieno žem÷s ūkio naudmenų plote esančio dirvožemio kontūro ir įrašoma žem÷s vertinimo plane.

Tur÷dami šį planą, žem÷tvarkininkai pagal aritmetinį vidurkį nustato suprojektuoto žem÷s sklypo vidutinį našumo balą.

Žem÷s vertinimo planai parengiami žem÷s naudojimo žem÷lapiuose M 1:10000 su nubraižytais dirvožemių kontūrais pagal žem÷s kadastro vietoves. Pasikeitus žem÷s naudmenų sud÷čiai arba žem÷s melioracinei būklei, turi būti tikslinamas ir žem÷s vertinimo planas. Pasikeitimai nustatomi ir koreguojami kartografin÷je medžiagoje, prieš pradedant rengti žem÷tvarkos projektus, arba kartu su žem÷s sklypo ribų geodeziniais matavimais.

Vertinant žem÷s našumą naudojama: 1. Dirvožemių klasifikacin÷ lentel÷, kurioje sisteminiai dirvožemio vienetai, nustatyti

pagal Lietuvos Respublikos dirvožemių klasifikaciją LTDK_99, sugrupuoti į 20 dirvožemio našumo vertinimo grupių;

50

4.1.1 lentel÷ Bazinio žem÷s našumo balo (Bnb) normatyvai

Dirvožemių vert inimo

grup÷s Baziniai žem÷s našumo balai skirt ingos granuliometrin÷s sud÷t ies

dirvožemiuose

Nr.

D

irvo

žem

io s

iste

ma

tinių

vie

ne

tų

Sm÷l

io

Sm÷l

io, g

ilia

u p

riem

olio

Sm÷l

ingo

pri

e s

m÷lio

Du

lkiš

ko p

rie

sm÷l

io

Sm÷l

ingo

len

gvo

p

rie

mo

lio

Du

lkiš

ko le

ngvo

p

rie

mo

lio

Sm÷l

ingo

vid

. su

nkum

o

pri

em

olio

ir m

olio

Du

lkiš

ko v

id.

sunk

umo

p

rie

mo

lio ir

mo

lio

Du

rp÷s

I. Nusausinti ir nereikalingi sausinimo dirvožemiai 1. Rudžemio ir

karbonatingo išplautžemio

X X 55 56 57 58 58 60 X

2. Gl÷jiško rudžemio, gl÷jiško karbonatingo išplautžemio

X X 53 54 55 56 55 57 X

3. Paprasto ir pajaur÷jusio išplautžemio

X X 48 50 50 52 50 52 X

4. Gl÷jiško išplautžemio

X X 47 48 48 49 49 50 X

4a. Palvažemio X 33 X X X X X X X 5. Balkšvažemio X X 42 43 43 44 43 44 X 6. Gl÷jiško

balkšvažemio X X 41 42 42 43 43 44 X

7. Sm÷lžemio 28 X X X X X X X X 8. Gl÷jiško

sm÷lžemio 30 X X X X X X X X

9. Karbotingo ir pasotinto šlynžemio

X 29 40 42 42 44 43 45 X

10. Puveningo ir durpiško šlynžemio: D – pv/s – ps D-pv/p - m

X X

X X

X X

X X

X X

X X

X X

X X

34 39

11. Žemapelk÷s dirvožemio

X X X X X X X X 42

12. Tarpin÷s pelk÷s durpžemio

X X X X X X X X 22

13. Salpžemio (sausi)

23 X 41 X 42 X 43 X X

14. Gl÷jiško salpžemio

31 X 39 X 40 X 46 X X

15. Puveningo ir durpiško

X X X X X X X X 42

51

salpžemio 16. Uolinio

kalkžemio X X 37 38 39 40 39 41 X

17. Žvyrinio kalkžemio

29 X 32 X X X X X X

18. Trąšažemio X X 60 62 62 63 62 64 X 19. Menkai

eroduoto dirvožemio

21 X 36 37 37 38 39 40 X

20. Vidut. eroduoto dirvožemio

13 X 22 23 23 24 22 23 X

II. Nesausinti dirvožemiai 2. Gl÷jiško

rudžemio, gl÷jiško karbonatingo išplautžemio

X

X

39

39

38

38

36

36

X

4. Gl÷jiško išplautžemio

X X 33 33 34 33 33 34 X

6. Gl÷jiško balkšvažemio

X X 29 29 29 30 29 30 X

8. Gl÷jiško sm÷lžemio

24 X X X X X X X X

9. Karbotingo ir pasotinto šlynžemio

X 15 21 21 21 22 21 22 X

10. Puveningo ir durpiško šlynžemio: D-pv/s-ps D – pv/p - m

X X

X X

X X

X X

X X

X X

X X

X X

18 21

11. Žemapelk÷s dirvožemio

X X X X X X X X 22

12. Tarpin÷s pelk÷s durpžemio

X X X X X X X X 11

14. Gl÷jiško salpžemio

21 X 27 X 28 X 31 X X

15. Puveningo ir durpiško salpžemio

X X X X X X X X 23

2. Dirvožemių granuliometrin÷s sud÷ties pagal lygiašonį (Fere) grafin÷s išraiškos

trikampį grupių klasifikacija – 8 grup÷s mineralinių ir 1 puveningų bei durpiškų dirvožemių grup÷;

3. Žemių melioracin÷s būkl÷s ir užmirkimo duomenų baz÷ Mel_DB10LT; 4. Bazinio žem÷s našumo balo (Bnb) normatyvai dirvožemių ir granuliometrin÷s

sud÷ties vertinimo grup÷ms nustatyti; 5. Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai d÷l agrocheminių dirvožemio

savybių (dirvožemio rūgštumo, fosforingumo ir kalingumo); 6. Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai d÷l dirvožemio dangos įvairov÷s

(margumo); 7. Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai d÷l žem÷s ūkio naudmenų

akmenuotumo;

52

8. Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai d÷l klimato sąlygų. Vertinimo sklypo žem÷s našumo rodikliai apima šiuos duomenis: 1. vertinamą plotą; 2. žem÷s našumo balą; 3. žem÷s melioracin÷s būkl÷s rodiklį; 4. dirvožemių našumo vertinimo grup÷s (sujungtų dirvožemių sisteminių vienetų

grup÷s) numerį; 5. dirvožemių granuliometrin÷s sud÷ties simbolį; 6. dirvožemių rūgštumo grup÷s numerį; 7. dirvožemių fosforingumo grup÷s numerį; 8. dirvožemių kalingumo grup÷s numerį; 9. kitus duomenis, apibūdinančius nuolatin÷s vertinamo sklypo savybes, turinčias įtakos

žem÷s ūkio augalų auginimo sąlygoms ir žem÷s naudojimo intensyvumui (dirvų akmenuotumą, dirvožemių dangos įvairovę ir klimato sąlygas).

Naudojantis žem÷s našumo vertinimo duomenų baze ŽNV_DB10LT žem÷s našumo vertinimo duomenys gali būti pateikiami lentelių (žiniaraščių) forma arba žem÷s našumo vertinimo žem÷lapiuose:

1. Žem÷s našumo vertinimo duomenis pateikiant lentel÷se (žiniaraščiuose), nurodomas vertinamos teritorijos pavadinimas, pateikiami vertinamų sklypų numeriai, dirvožemio vertinimo grupių numeriai ar pavadinimai, granuliometrin÷s sud÷ties grupių numeriai ar pavadinimai, dirvožemio melioracin÷ būkl÷, dirvožemio agrocheminių savybių (rūgštumo, fosforingumo, kalingumo ir humusingumo) grupių reikšm÷s, pataisos koeficientų d÷l agrocheminių savybių, dirvožemių įvairov÷s, akmenuotumo ir klimato įtakos žem÷s našumui, reikšm÷s;

2. Žem÷s našumo vertinimo duomenis pateikiant žem÷s našumo vertinimo žem÷lapiuose, pateikiamos vertinamų sklypų ribos, sklypų numeriai ir žem÷s našumo balai, gali būti pateikiami vertinamų teritorijų vidutiniai žem÷s našumo balai ir kiti rodikliai.

Vertinamo žem÷s ploto našumo balas nustatomas bazinį žem÷s našumo balą (Bnb) dauginant iš pataisos koeficientų, išreiškiančių vertinamo žem÷s ploto dirvožemių agrocheminių savybių, akmenuotumo, taip pat vietov÷s klimato sąlygų ir dirvožemių dangos įvairov÷s įtaką žem÷s našumui.

Dirvožemio agrocheminių savybių pataisos koeficientai įvertina dirvožemių sukultūrinimo laipsnį ir dirvožemio rūgštumo (pH), fosforingumo, kalingumo ir humusingumo įtaką žem÷s ūkio augalų derlingumui. Koeficientų (K1, K2, K3) reikšm÷s nustatytos pagal žem÷s ūkio augalų biologinio derlingumo bandymų duomenis (žr. 1, 2, ir 3 lenteles).

2 lentel÷ Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai (K1)

d÷l dirvožemių rūgštumo (pHKCl )

Sm÷lio dirvožemiai humuso kiekis, proc.

Dirvožemių pH grup÷s

pHKC 4,5 ir <

Dirvožemiai, išskyrus sm÷lio 1,5 ir < 1,6–3,0 3,1 ir >

I 4,5 ir < 0,80 0,83 0,85 0,90 II 4,6–5,0 0,90 0,92 0,95 0,98 III 5,1–5,5 0,95 0,96 0,98 1,00 IV 5,6–6,0 1,00 1,00 1,00 1,00 V 6,1–6,5 1,00 1,00 1,00 1,00 VI 6,6 ir > 1,00 1,00 1,00 1,00

53

3 lentel÷

Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai (K2) d÷l dirvožemių fosforingumo

Sm÷lio dirvožemiai humuso kiekis, proc.

Sąlygin÷ fosforingumo

grup÷

P2O5

mg/kg Dirvožemiai,

išskyrus sm÷lio 1,5 ir < 1,6–3,0 3,1 ir >

I 50 ir < 0,85 0,88 0,90 0,92 I–II 0,89 0,91 0,94 0,95 II 51–100 0,92 0,94 0,96 0,98

II–III 0,96 0,97 0,98 0,99 III 101–150 1,00 1,00 1,00 1,00

III–IV 1,03 1,01 1,02 1,02 IV 151–200 1,05 1,02 1,04 1,05

IV–V 1,06 1,02 1,04 1,05 V 201 ir > 1,11 1,03 1,05 1,06

4 lentel÷ Bazinio žem÷s našumo balo pataisos koeficientai (K3)

d÷l dirvožemių kalingumo

Sm÷lio dirvožemiai humuso kiekis, proc.

Sąlygin÷ kalingumo

grup÷

K2O mg/kg

Dirvožemiai, išskyrus sm÷lio 1,5 ir < 1,6–3,0 3,0 ir >

I 50 ir < 0,87 0,90 0,92 0,94 I–II 0,90 0,93 0,95 0,96 II 51–100 0,93 0,95 0,97 0,98

II–III 0,97 0,98 0,98 0,99 III 101–150 1,00 1,00 1,00 1,00

III–IV 1,02 1,01 1,01 1,02 IV 151–200 1,05 1,01 1,03 1,04

IV–V 1,06 1,01 1,03 1,04 V 201 ir > 1,08 1,02 1,04 1,05

Dirvų akmenuotumo (K4) pataisos koeficientai įvertina žem÷s dirbimo technologinių sąlygų įtaką žem÷s ūkio naudmenų našumui. Šie koeficientai nustatyti pagal dirvų akmenuotumo klases, jų reikšm÷s yra tokios:

1. neakmenuota – (akmenų kiekis iki 1,0 m3/ha) – 1,00; 2. I klas÷ (akmenų kiekis 1,1–10,0 m3/ha) – 0,98; 3. II klas÷ (akmenų kiekis 10,1–25 m3/ha) – 0,95; 4. III klas÷ (akmenų kiekis – per 25 m3/ha) – 0,90. Kai vertinamas pavienio žem÷s sklypo ar kitos nedidel÷s (iki 100 hektarų) vertinamos

teritorijos žem÷s ūkio naudmenų našumas, d÷l dirvožemių dangos įvairov÷s pataisos koeficientas (K5) nustatomas tik pagal to konkretaus žem÷s sklypo ar vertinamos teritorijos vidutinį dirvožemio atmainos kontūro dydį.

Klimato sąlygų (K6) pataisos koeficientai nustatyti įvertinus klimato rodiklių – šilumos ir dr÷gm÷s išteklių, vegetacijos laikotarpio trukm÷s, kritulių kiekio, augalų žiemojimo sąlygų apibendrintą įtaką kiekvienos kadastro vietov÷s žem÷s ūkio augalų auginimui. Pataisos koeficientai buvo apskaičiuoti panaudojant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos fondų ilgamečių meteorologinių steb÷jimų duomenis.

54

Vertinamų sklypų žem÷s našumo balai apskaičiuojami (Nb). Nustatant vertinamo sklypo žem÷s našumo balą, iš Bazinio žem÷s našumo balo (Bnb) normatyvų lentel÷s nustatomas bazinis žem÷s našumo balas (Bnb), atsižvelgiant į dirvožemio sistematinių vienetų ir granuliometrin÷s sud÷ties bei sklypo melioracin÷s būkl÷s vertinimą. Nustatytas bazinis našumo balas dauginamas iš nustatytų pataisos koeficientų, pagal formulę:

Nb = Bnb × K1 × K2 × K3 × K4 × K5 × K6.

Gauta reikšm÷ suapvalinama 0,1 balo tikslumu. Vertinamas sklypas pažymimas

kartografin÷je medžiagoje, žem÷s ūkio naudmenų kontūre, naudojant geoinformacinių sistemų priemones. Tai mažiausias skaidomas ploto vienetas, nustatomas tarpusavyje derinant žem÷s našumui vertinti reikalingų duomenų skaitmeninių žem÷lapių sluoksnius.

Vertinamos teritorijos ar žem÷s sklypo vidutinis našumo balas (Vnb) apskaičiuojamas kiekvieno vertinamo sklypo našumo balą (Nb) dauginant iš sklypo ploto (p) ir sandaugų sumą dalijant iš bendro vertinamos teritorijos ploto (pn) pagal formulę:

Vnb = ( ) ( ) ( )[ ]

nP

ttirpNbpNbpNb ...*** 332211 +++

Žem÷s ūkio naudmenų našumo balo vidutin÷ vert÷ šalyje nustatyta preliminariai 39–41

balų intervalu, t. y. atitinka norminiuose teis÷s aktuose nurodytą Lietuvos Respublikos vidutinį žem÷s ūkio naudmenų našumo balą.

4.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

1. Paleidę GeoMap programą, įsikelkime ortofotografinius duomenis (vertinimo plano

ištrauka) (žr. pirmo praktinio darbo metodinius nurodymus).

Atsidariusioje lentel÷je spustel÷kime OK.

55

2. Įkelkime duomenų bazę (žr. pirmo praktinio darbo metodinius nurodymus).

3. Sukurkime sluoksnius: sklypas, dirvožemis (žr. pirmo praktinio darbo metodinius nurodymus).

4. Nustatykime sluoksnio spalvą ir linijos storį.

Spustel÷kime Color. Atsidariusioje lentel÷je išsirinkime spalvą.

56

Spustel÷kime OK. Nustatykime linijos storį. Spustel÷kime Lineweight. Atsidariusioje lentel÷je išsirinkime linijos storį, spustel÷kime

OK.

5. Išbr÷žkime sklypo ribą, naudodami piktogramą. 6. Naudmenos kontūrą perkelkime į SKLYPAI sluoksnį (žr. pirmo praktinio darbo

metodinius nurodymus). 7. Įsikelkime įrankių juostą, skirtą žem÷s vertei apskaičiuoti. GeoMap programos pilkame fone spragtel÷kime dešinį pel÷s klavišą. Atsidariusioje lentel÷je atveskime pelę ir spustel÷kime Žem÷s vert÷.

8. Įveskime dirvožemio našumo balus.

Atsidariusioje lentel÷je spustel÷kime (Dirvožemio našumo balo įvedimas)

57

Pel÷s kairiu mygtuku nurodykime vieną našumo balą turinčias kontūro ribas. Išbraižę kontūro ribą, spustel÷kime Enter.

pel÷s kairiu mygtuku spustel÷kime išbr÷žto kontūro centre.

Įveskime kontūro numerį, pvz.: 1, spustel÷kime Enter. Įveskime naudmenos pavadinimą, pvz.: ariama, spustel÷kime Enter.

pvz.: 37, spustel÷kime Enter. Išbraižykime ir suveskime reikalingą informaciją visiems sklype esantiems skirtingiems

našumo balams.

9.Atsidarykime programą.

spustel÷kime Gerai.

nurodykime projekto autorių, pvz.: Pavardenis Vardenis, spustel÷kime Gerai.

Išskleiskime Bylos. Su pel÷s kairiuoju klavišu spustel÷kime pliuso ženklą šalia žodžio Bylos. Atsiranda bylų

tipai, iš kurių pats pirmas yra visos bylos. Pažym÷kime Geodezinių matavimų bylą. Ant reikiamo bylos tipo su pel÷s kairiu klavišu spragtel÷kite 2 kartus. Dešin÷je šio lango

pus÷je atsiveria visos to tipo bylos. Pasirinkime: Geodeziniai matavimai. Bylos dialogas susideda iš dviejų puslapių: Byla ir Spausdinimas. Puslapyje Byla yra

pagrindin÷ bylos informacija ir pretendentų sąrašas. Puslapyje Spausdinimas yra visi sugeneruoti bylos dokumentai, kuriuos galima išspausdinti. Dialogo apačioje yra visi bylos sklypai.

Pasirinkime (Naujos bylos sukūrimas).

Pasirinkime (Naujas žem÷s ūkio paskirties sklypas).

58

Atsidariusioje lentel÷je spustel÷kime . 10. Įsitikinę, kad n÷ra įrašyta našumo balo, persikelkime jį iš GeoMap programos.

Perkelsime našumo balo kontūrus iš GeoMap į Bylos programą. Bylos programoje spustel÷kime Duomenys iš „Bylos importas“. Aktyvuojasi GeoMap programa. Joje pažym÷kime sklypą, kurio vidutinį našumo balą

norime suskaičiuoti. Pažym÷kime sklypą, spustel÷kime Enter.

spustel÷kime Enter. GeoMap programoje vykdomas našumo balų perk÷limas. Bylos programoje laukiame pranešimo, ar perkelta s÷kmingai. Jeigu perkelta nes÷kmingai, ieškokime klaidų. Jei s÷kmingai – atsidaro lentel÷ su užrašu

Duomenų importavimas iš GeoMap įvykdytas s÷kmingai. Spustel÷kime OK. Pasitikrinkime: ar visi kontūrai perkelti, ar teisingai apskaičiuota žem÷s naudmenų plotų

suma, koks žem÷s ūkio naudmenų vidutinis našumo balas gautas.

Jei visi duomenys užpildyti teisingai, spustel÷kime ir .

59

11. Programai apskaičiavus vidutinį našumo balą, suformuojamas vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balo skaičiavimo žiniaraštis.

Spustel÷kime Spausdinimas.

Iš dokumentų, esančių atsidariusiame lange, išsirinkime Našumo balo skaičiavimo žiniaraštį.

Šio dokumento vietoje spragtelkime du kartus pele. Vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balo skaičiavimo žiniaraštis atsiskleid÷.

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P., Čaplinskien÷ R., Optažien÷ J. Žem÷tvarkos pagrindai. Vilnius, Senoja, 1999. 280 p.

• Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas „Žem÷s našumo vertinimo metodika“ (2007-07-31, Nr. 3D-359) [interaktyvus] [Žiūr÷ta 2007-03-17]. Interneto prieiga: http://www.zum.lt/min/failai/070731-3D-359p.pdf.

60

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Ką vadiname žem÷s ūkio paskirties žem÷s našumo balu? • Kokiu tikslu rengiami žem÷s vertinimo planai? • Kokie dirvožemiai turi didžiausią našumo balą? • Kokie duomenys naudojami vertinant žem÷s našumą?

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

61

63

5. Miškų ūkio paskirties sklypo įbraižymas į miško žem÷s ir medynų tūrio planus, miško sklypų charakteristikos plotų

nustatymas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite miškotvarkos planuose esančius duomenis, reikalingus

apskaičiuoti miško žem÷s ir medynų tūrio vertę, apibendrintas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – žinoti miškotvarkos planuose esančius duomenis, reikalingus miško žem÷s ir medynų tūrio vertei apskaičiuoti, skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje, antro praktinio darbo metu suformuotą miškų ūkio paskirties žem÷s sklypą įbr÷žti į miško žem÷s ir medynų tūrio planus, apskaičiuoti jo vertę.

Uždaviniai: • Geb÷ti įbraižyti suprojektuotą miškų ūkio paskirties žem÷s sklypą į miško žem÷s ir

medynų tūrio planus; • Nustatyti miško sklypo plotus; • Geb÷ti užpildyti miškų ūkio paskirties žem÷s sklypo vert÷s apskaičiavimo formą

(9 priedas);Priemon÷s: GeoMap, Byla programos, atliktas antras praktinis darbas, rašymo, skaičiavimo

priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

5.1. Miškų ūkio paskirties sklypo vert÷s apskaičiavimas Valstybin÷s miškų ūkio paskirties žem÷s sklypų vert÷ apskaičiuojama taip: 1. Iš miškotvarkos ir dirvožemių planų imami duomenys apie miško augaviečių tipus,

medyną sudarančių medžių vidutinį skersmenį ir tūrį pagal medžių rūšis;

5.1.1. lentel÷ Miško žem÷s vert÷

Augaviečių tipai* Vert÷ lt/ha Pa 63 Pna, Pb 125 Ua, Pc 188 Ša, Pnb, Nae 219 Ub, Pd 250 Na, La, Uc, Pnc 281 Ud 313 Šb, Pnd 344 Uf, Šc 375 Šd, Nb, Lb 406 Lc 438 Nc, Ld 469 Nd, Lf 500 Nf 531

*- Nurodomi dirvožemio dr÷gnumo ir derlingumo indeksai

64

Dirvožemio dr÷gnumo indeksai Dirvožemio derlingumo indeksai Š – ryškiai išreikšti (15–45o) šlaitų; N – normalaus atmosferinio dr÷kinimo; L – laikinai perteklinio dr÷kinimo; U – stipriai užmirkę gl÷jiniai ir durpiniai; Pn – pelkiniai (durpiniai) nusausinti; P – pelkiniai (durpiniai) nenusausinti.

a – labai nederlingi; b – nederlingi; c – derlingi; d – labai derlingi; e – eroduoti (nuardyti); f – labai derlingi su uosiais.

2. Apskaičiuojama miško žem÷s vert÷ (5.1.1. lentel÷) ir medynų tūrio vert÷ (5.1.2.

lentel÷); Valstybin÷s miško žem÷s vert÷ nuo 1995 vasario 1 d indeksuojama indeksu 1,6, o

medynų tūrio vert÷ nuo 2001 m. geguž÷s 1 d. – indeksu 4,8. 3. Apskaičiuota miško žem÷s vert÷ dauginama iš pataisos koeficiento žem÷s naudojimo

ir ūkin÷s veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti; 4. Miškų ūkio paskirties žem÷s sklypo vert÷ apskaičiuojama užpildant nustatytą formą; 5. Suformuotame miškų žem÷s sklype įsiterpusių žem÷s ūkio naudmenų, kurios

naudojamos žem÷s ūkio paskirčiai, vert÷ apskaičiuojama vadovaujantis žem÷s įvertinimo metodika.

5.1.2. lentel÷ Medynų tūrio vert÷

Medžių rūšys lt/m3 Vidutinis medynų

skersmuo (cm) pušys,

maumedžiai egl÷s ąžuolai, uosiai

beržai, juodalksniai drebul÷s baltalksniai

4 1,9 1,6 2,3 0,9 0,6 0,5 8 3,8 3,4 4,5 1,8 1,2 0,9 12 5,7 5,1 6,8 2,6 1,8 1,2 16 7,3 6,6 9 3,6 2,1 1,3 20 8,4 7,5 10,3 4,5 2,3 1,5 24 9,5 8,2 11,8 5,1 2,4 1,6 28 10,3 8,7 13,1 5,7 2,6 – 32 11 9,2 13,8 6 2,7 – 36 11,5 9,6 14,3 – 2,8 – 40 11,8 9,7 14,5 – – – 44 – – 14,6 – – – 48 – – 14,7 – – –

5.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

1. Pasidarykime antro praktinio darbo (Miškų ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas) kopiją.

2. Kopiją pervardinkime kitu pavadinimu, pvz.: praktinis 5.dwg. 3. Įsijungę GeoMap programą, įsikelkime naujai sukurtą failą, pvz.: praktinis5.dwg. Failas -> Atidaryti. Pažym÷kime failą, kurį norime įsikelti.

65

Spaudžiame Open. 4. Sukurkime sluoksnius: sklypas, medynai (žr. pirmo praktinio darbo metodinius

nurodymus). 5. Miško sklypo ribą išbr÷ž÷me antro praktinio darbo metu. Sklypo ribą perkelkime į

SKLYPAS sluoksnį (žr. pirmo praktinio darbo metodinius nurodymus). 6. Įsikelkime įrankių juostą, skirtą žem÷s vertei apskaičiuoti (žr. ketvirto praktinio darbo

metodinius nurodymus). 7. Įveskime miško kontūrus. Miško žem÷s kontūrams suvesti reikalingi šie rodikliai: kvartalo Nr.; sklypo Nr.; 1 hektaro miško žem÷s kaina; 1 hektaro medynų tūrio kaina (5.2.1. lentel÷).

5.2.1. lentel÷ Miško žem÷s ir medynų tūrio kaina

Vert÷ Lt/ha Kvartalo Nr. Sklypo Nr. žem÷s tūrio bendra

3 24 188 222 410 25 188 463 651 26 438 116 554 27 188 115 303

Žem÷s vertei apskaičiuoti skirtoje įrankių juostoje spustel÷kime (Miško kontūrų įvedimas).

pel÷s kairiuoju mygtuku nurodykime vieną sklypo numerį turinčią kontūro ribą.

Sujungę kontūrą, spustel÷kime Enter.

pel÷s kairiuoju mygtuku spragtel÷kime išbr÷žto kontūro centre.

įveskime, pvz.: 3, spustel÷kime Enter (žr. 5.2.1.lentel÷). įveskime, pvz.: 24, spustel÷kime Enter.

įveskime, pvz.: 188, spustel÷kime Enter. įveskime, pvz.: 222, spustel÷kime Enter.

66

spustel÷kime Enter, jei norime tęsti kontūrų įvedimą. Jei nenorime

- spustel÷kime ESC. 8. Miškų ūkio paskirties sklype gali būti ne tik miško naudmena, bet ir žem÷s ūkio ar

žem÷s naudmenos: ariama žem÷, ganykla, užstatyta teritorija. Žem÷s ūkio ar žem÷s naudmenas braižysime taip:

Žem÷s vert÷s įrankių juostoje pažym÷kime (Eksplikacijos kontūrų įvedimas). pel÷s kairiuoju mygtuku nurodykime

žem÷s ūkio ar žem÷s naudmenos kontūro ribą.

pel÷s kairiuoju mygtuku spustel÷kime išbr÷žto kontūro centre.

Atsidariusiame dialogo lange pasirinkime išbr÷žtos žem÷s ūkio ar žem÷s naudmenos atitinkamą ploto tipą. Pavyzdžiui, jei išbr÷ž÷me užstatytos teritorijos kontūro ribas, pažym÷sime Pastatų, kiemų ploto tipą.

Spragtel÷kime dialogo lango dešin÷je pus÷je esančią varnelę. Išsiskleidus dialogo langui, pasirinkę ploto tipą, spustel÷kime Pasirinkti.

Taip suvedame visus sklype esančius žem÷s ūkio ar žem÷s naudmenų kontūrus. 9. Atsidarykime Byla programą, sukurkime naują bylą (žr. ketvirto praktinio darbo

metodinius nurodymus).

10. Pasirinkime (Naujas miško ūkio paskirties sklypas). Atsidariusiame dialogo lange spustel÷kime .

67

11. Miško kainai apskaičiuoti reikalingus duomenis, miško sklypo plotą, 1 hektaro miško žem÷s kainą, 1 hektaro medynų tūrio kainą, perkelkime iš GeoMap programos. Kaip persikelti duomenis iš GeoMap į Bylos programą, aprašyta ketvirto praktinio darbo metodiniuose nurodymuose.

12. Jei perkelta s÷kmingai, Bylos programoje atsidaro lentel÷ su užrašu Duomenų importavimas iš GeoMap įvykdytas s÷kmingai. Spustel÷kime OK.

Pasitikrinkime, ar apskaičiuotas miško plotas, bendras žem÷s naudmenų plotas, ar perkelti duomenys: kvartalo Nr., sklypo Nr., miško žem÷s plotas, 1 hektaro miško žem÷s kaina, 1 hektaro medynų tūrio kaina.

Kad programa apskaičiuotų lentel÷je likusias tuščias vietas, žem÷s, medynų kainas, bendrą miško sklypo kainą, atliksime tokius veiksmus.

Žem÷s kainos stulpelyje 0 vietoje spragtelkime du kartus pel÷s kairiuoju mygtuku. Atsidariusiame dialogo lange spustel÷kime Užsaugoti.

68

13. Žem÷s naudmenų plotas surašytas sklypo dialoge Plotai.

69

14. Apskaičiavus žem÷s, medynų kainą, bendrą sklypo kainą sugeneruojamas bylos dokumentas, Miškų ūkio paskirties sklypo vert÷ (9 priedas). Šį lapą galima išspausdinti. Kaip peržiūr÷ti spausdinamų dokumentų turinį, nurodyta ketvirto praktinio darbo metodiniuose nurodymuose.

LITERAT ŪRA

• Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l žem÷s įvertinimo tvarkos“ 2002-10-21, Nr. 1671, Valstyb÷s žinios, 2002, Nr. 102-4574.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Kaip apibūdinamos miško augaviet÷s? • Kaip įvertinami miško medynai pagal jų taksacines charakteristikas?

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

70

71

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

9 Priedas

MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEM öS SKLYPO VERTöS APSKAIČIA VIMA S

1. Esamasis (būsimasis) žem÷s sklypo savin inkas arba naudotojas

( fizinio asmens vardas ir pavard÷, juridinio asmens pavadinimas)

2. Žem÷s sklypo adresas:

(apskr itis, savivaldyb÷, seniūnija , kaimas, mieste lis, miestas, girininkija)

3. Miško žem÷s ir medynų tūrio vert÷

P lotas, ha

Miško žem÷vert÷, Lt.

1 ha miškožem÷s vert÷,

Lt

Medynų tūrio vert÷ (viso ploto), L t

Apskaičiuot oji miškožem÷s ir medynų tūrio

vert÷ , Lt

Berndra 1 havert÷ , LtSklypai ir jų charakteristikos

1 2 3 4 6 7 8

1 ha medynųtūrio vert÷, Lt

5

3 - kva rt alas 24 9,79 1841 188 2173 4014 410222

3 - kva rt alas 26 11,05 4840 438 1282 6122 554116

3 - kva rt alas 27 9,43 1773 188 1084 2857 303115

3 - kva rt alas 25 10,74 2019 188 4973 6992 651463

Miško plotas iš viso

Pelk÷s , vandenys ir kita žem÷ koef=0.1

kelių, pastatų, kiemų užimta že m÷ koef=1

x x

x x

Bendras plotas

41,01

0,00

1,25

42,26

10473

0

319

10792

26

255

255

x

x

232

9512

9512

19985

0

319

20304

487

480

255 232

vyr. inž. Vardenis Pavardenis

4. Miško žem÷s vert÷s mažin imas d÷l ap linkos taršos

2007.09.03

6. Žem÷s sklype įsiterpusių ežerų ir tvenkinių (_______________ ha) vert÷ _______________ Lt.

7. Viso žem÷s sklypo (_______________ ha) vert÷ _______________ Lt.,

8. Pataisos koeficientas terito rijos rekreaciniam - ekolog iniam vert ingumui nustatyti _________________________ .

9.Patikslinta v iso žem÷s sklypo vert÷ _______________ Lt.,

Žem÷s sklypo vertę apskaičiavo:

(pareigos, vardas ir pavard÷ , pa rašas)

iš jo žem÷s vert÷ _______________ Lt.

iš jo žem÷s vert÷ _______________ Lt.

(pobūdis, plot as-ha, suma-Lt)

- -

42,26 20304 10792

-

20304 10792

5. Sklype įsiterpusių žem÷s ūkio naudmenų , kurios naudojamos žem÷s ūkio paskirčiai (_______________ ha),vert÷ _______________ Lt.

--

73

6. Žem÷s ūkio paskirties sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite apie specialiąsias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas,

apibendrintas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą. Praktinio darbo tikslas – žinoti specialiąsias žem÷s naudojimo sąlygas, jų pritaikymo

tvarką, mok÷ti atlikti žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklypų ūkin÷s veiklos įvertinimą skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje naudojant GeoMap programa.

Uždaviniai: • Geb÷ti suprojektuoti ūkin÷s veiklos apribojimus, numatytus specialiosiose žem÷s ir

miško naudojimo sąlygose, suprojektuotame žem÷s ūkio paskirties žem÷s sklype; • Reikiamu tikslumu Bylos programoje apskaičiuoti žem÷s sklypo apribojimus; Priemon÷s: GeoMap, Byla programos, pirmo praktinio darbo kopija, rašymo, skaičiavimo

priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos dvi valandos.

6.1. Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos

Valstyb÷ turi teisę apriboti žem÷s naudojimą, kai tai susiję su aplinkos apsauga ar jei tai

būtina reguliuojant žmogaus ūkinę veiklą. Vyriausyb÷s nutarimu yra patvirtintos Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos. Šios sąlygos privalomos nustatyti formuojant žem÷s sklypus žem÷valdų planuose ir turi būti įrašomos į žem÷s sklypo teisinio registravimo dokumentus.

Specialiąsias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas savo sprendimu nustato apskričių viršininkai, vadovaudamiesi žem÷s reformos žem÷tvarkos projektais ar kitais žemei grąžinti bei nuomoti parengtais dokumentais.

Specialiųjų žem÷s naudojimo sąlygų pagrindiniai reikalavimai: I. Ryšių linij ų apsaugos zonos Šias zonas sudaro nustatyto pločio žem÷s juosta, kurios plotis po 2 metrus abipus

požeminio kabelio trasos arba orin÷s linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą.

Šioje zonoje be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmon÷s atstovo draudžiama:

1) kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; 2) vykdyti statybos, geologinių tyrin÷jimų, sprogdinimo darbus; 3) lyginti gruntą su buldozeriais ar kita technika; 4) sodinti medžius, sand÷liuoti medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, kurti laužus; 5) įrengti transporto priemonių ir mechanizmų aikšteles; 6) po orin÷mis ryšių linijomis vežti negabaritinius krovinius; 7) užversti ir laužyti įsp÷jamuosius bei signalinius ženklus. II. Keli ų apsaugos zonos Šių zonų plotis nustatomas, atsižvelgiant į kelio reikšmes, į abi puses nuo kelio briaunų: 1) magistralinių kelių po 70 metrų; 2) krašto kelių po 50 metrų; 3) rajoninių kelių po 20 metrų;

74

4) vietin÷s reikšm÷s kelių po 10 metrų. Kelių apsaugos zonos miestuose, kaimo gyvenamosiose vietov÷se nustatomos pagal

teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Kelių apsaugos zonose draudžiama: statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius

pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones; įrengti karjerus, vandens telkinius, sand÷liuoti medžiagas be kelio ir žem÷s valdytojo leidimo; vykdyti kitus darbus.

III. Geležinkelio keli ų ir j ų įrenginių apsaugos zona 1) miestuose – po 20 metrų abipus kelio kraštinių ašių, bet ne arčiau kaip 5 metrai iki

kelio statinio; 2) kaimo vietov÷se – po 45 metrus abipus kelio kraštinių ašių, bet ne arčiau kaip

5 metrai iki kelio statinio; 3) nesaugomos pervažos kaimo vietov÷se – po 70 metrų abipus kelio kraštinių ašių; Apsaugos zonoje draudžiami statyti ir rekonstruoti pastatus, nesusijusius su geležinkelio

reikm÷mis; naudoti žemę ne pagal nustatytą paskirtį. VI. Elektros linij ų apsaugos zonos Elektros oro linijos apsaugos zona – žem÷s juosta ir oro erdv÷ tarp dviejų vertikalių

plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:

kai linijos galingumas iki 1 kW – po 2 metrus nuo kraštinių laidų; kai linijos galingumas 6 - 10 kW – po 10 metrų nuo kraštinių laidų ; kai linijos galingumas 35 kW – po 15 metrų nuo kraštinių laidų ; kai linijos galingumas 110 kW – po 20 metrų nuo kraštinių laidų ; kai linijos galingumas 330 kW – po 30 metrų nuo kraštinių laidų ; kai linijos galingumas 750 kW – po 40 metrų nuo kraštinių laidų. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: įrengti žaidimų aikšteles, stadionus,

turgavietes; sand÷liuoti pašarus; įrengti degalines, kuro ir tepalų sand÷lius, sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą.

XIV. Gamybini ų ir komunalini ų objektų sanitarin÷s apsaugos ir taršos poveikio zonos

Sanitarin÷s apsaugos zonos plotis, priklausomai nuo įmonių kenksmingumo aplinkai klas÷s, yra:

I kenksmingumo klas÷s įmonių – 1000 metrų; II kenksmingumo klas÷s įmonių – 500 metrų; III kenksmingumo klas÷s įmonių – 300 metrų ; IV kenksmingumo klas÷s įmonių – 100 metrų ; V kenksmingumo klas÷s įmonių – 50 metrų . Gamybinių objektų sanitarin÷se apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti pramon÷s įmones, gamybinius pastatus ir įrenginius, kurių gamybos teršalai

gali pakenkti įmon÷s darbuotojų sveikatai, sugadinti medžiagas, įrenginius, produkciją, taip pat padidinti gyvenamosios zonos taršą;

2) statyti gyvenamuosius namus, sporto įrenginius, vaikų įstaigas, mokyklas, medicinos įstaigas, sanatorijas ir profilaktoriumus bei kitas panašias įstaigas, taip pat įrengti parkus.

Yra nustatyti minimalūs leistini atstumai nuo komunalinių objektų, nuot÷kų lietinimo laukų, sąvartynų, garažų, kapinių ir kt.

75

XV. Gyvulininkyst ÷s, paukštininkyst÷s ir žem÷s ūkio įmonių pastatų sanitarin÷s apsaugos zonos

Stambių fermų, paukštynų, gyvulininkyst÷s kompleksų ir kitų žem÷s ūkio objektų sanitarinių apsaugos zonų dydis yra:

Žem÷s ūkio įmonių ar objektų pavadinimas Sanitarin÷s apsaugos zonos dydis (metrais)

Fermos: Triušių 100 stambiųjų raguočių, arklių, 100 avių, žv÷relių 300 Paukščių 300 Kiaulių 500 Paukštynai 1000 Kiaulininkyst÷s kompleksai (nuo 12 tūkst. Iki 54 tūkst. kiaulių per metus)

1500

Galvijų kompleksai: mažiau kaip 1200 karvių 300 nuo 1200 iki 6000 karvių 500 daugiau kaip 6000 karvių 1000

Nuo ūkininkų sodybų, ūkinių pastatų iki gyvenamųjų namų siū lomas toks atstumas:

Statinio pavadinimas

Atstumas iki gyvenamojo namo

(metrais) Karvid÷: iki 50 karvių (galvijų) 30 daugiau kaip 50 karvių 50 Kiaulid÷: iki 200 penimų kiaulių arba iki 40 paršavedžių 50 iki 400 penimų kiaulių arba 80 paršavedžių 70 Didesn÷ 100 Avid÷: iki 50 ÷riavedžių 30 daugiau kaip 50 ÷riavedžių 50 Paukštid÷: iki 200 dedeklių arba iki 1000 broilerių arba parduoti skirtų paukščių

50

Didesn÷ 70 Arklid÷ 20

XVI. Kurort ų apsaugos zonos I juosta (griežto režimo) apima teritorijas, kuriose yra mineralinio vandens, gydomųjų

purvo ar durpių telkinių ir kitų gydomųjų bei rekreacinių gamtos išteklių. Joje draudžiama: vykdyti statybos darbus, nesusijusius su gydomųjų ir rekreacinių išteklių naudojimu; gyventi žmon÷ms.

II juosta (apribojimų) apima sanatorijų teritorijas ir želdinius. Joje draudžiama: vykdyti statybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo pl÷tojimu bei aplinkos tvarkymu; įrengti kapines, sąvartynus; naudoti pavojingas chemines ir radioaktyviąsias medžiagas.

76

III juostai (steb÷jimų) priskiriamos kitos kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, kurie gali tur÷ti neigiamą poveikį gydomiesiems bei rekreaciniams gamtos ištekliams ir kurorto higieninei būklei.

XVII. Valstybinio geodezinio pagrindo punktų apsaugos zonos Šią zoną sudaro 1 metro pločio žem÷s juosta aplink ženklo ribą (išorinį griovio kraštą,

aptvarą arba signalo pagrindą). Zonoje draudžiama: vykdyti žem÷s kasybos ir žem÷s ūkio darbus, išskyrus šienavimą,

bei sand÷liuoti pašarus, statybines ir kitas medžiagas. XIX. Nekilnojam ųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos Apsaugos nuo fizinio poveikio zonose draudžiama atlikti darbus, deformuojančius

gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; statyti statinius, kurie n÷ra skirti nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti;

Vizualin÷s apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai.

XX. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarin÷s apsaugos zonos Vandenviečių (įskaitant gręžinius, kurie teikia g÷lą vandenį daugiau kaip 10 m3 per

parą) nustatomos trys sanitarin÷s apsaugos juostos: I (griežtojo režimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje draudžiama: 1) vykdyti statybos darbus, nesusijusius su vandens tiekimo įrenginių rekonstravimu,

statyti pagalbinius pastatus, nesusijusius su vandens tiekimu; 2) statyti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, gyventi žmon÷ms; 3) tiesti vamzdynus, nesusijusius su vandens tiekimu; 4) išleisti nutekamuosius vandenis į atvirą telkinį, maudytis, girdyti ir ganyti gyvulius,

skalbti, žvejoti, naudoti nuodinguosius chemikalus ir trąšas (organines ir mineralines); 5) plynai kirsti mišką; 6) verstis intensyviąja žemdirbyste. II (mikrobin÷s taršos apribojimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje

draudžiama: 1) teršti teritoriją buitin÷mis, nuodingosiomis, pramonin÷mis atliekomis, m÷šlu; 2) statyti tepalų, degalų, mineralinių nuodingųjų medžiagų sand÷lius, degalines, atliekų

rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atviruosius vandens telkinius;

3) steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, m÷šlo saugyklas, siloso tranš÷jas, statyti gyvulininkyst÷s ir paukštininkyst÷s įmones bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti požeminius vandens telkinius;

4) naudoti trąšas (organines ir mineralines) ir nuodinguosius chemikalus; 5) imti iš up÷s dugno sm÷lį, gilinti dugną; 6) ganyti gyvulių bandą (išskyrus pavienius gyvulius) 300 metrų pločio pakrant÷s

zonoje. III (chemin÷s taršos apribojimo) požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostoje

draudžiama: 1) statyti mineralinių trąšų, nuodingų jų medžiagų, degalų ir tepalų sand÷lius, įrengt i

nuodingų jų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus; 2) naudoti chemikalus, kurie gali sąlygoti vandenviet÷s cheminę taršą. XXI. Žem÷s sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos

sistemos bei įrenginiai Šios žem÷s naudotojai privalo: 1) tausoti melioracijos sistemas ir įrenginius; 2) neatlygintinai atlikti jam priskirtų melioracijos įrenginių smulkius priežiūros darbus.

77

Žem÷s savininkai turi leisti įrengti jų žem÷je melioracijos įrenginius, kurių reikia kitų savininkų žemei melioruoti. Žem÷s savininkams ar naudotojams d÷l to padaryti nuostoliai turi būti atlyginti, o melioracijos įrenginių užimta žem÷ – išpirkta.

XXIV. Karstinis regionas Zonoje, suskirstytoje į 4 grupes pagal karstinio proceso intensyvumą (įgriuvų skaičių

ploto vienete) draudžiama: statyti įmones ir kitus statinius, išskiriančius nuodingąsias medžiagas ir galinčius tur÷ti neigiamą įtaką požeminių vandenų kokybei, skatinančius karstinį procesą bei darančius neigiamą poveikį gamtos ištekliams. Pas÷lių struktūra ir agrotechninių priemonių taikymo sistema reguliuojama taip:

I grup÷s žem÷je ( iki 20 įgriuvų 100 hektarų) javai tur÷tų sudaryti apie 50 procentų, daugiamet÷s žol÷s – 40 procentų, o kaupiamosios kultūros – ne daugiau kaip 10 procentų pas÷lių. Maksimali vieno hektaro tręšimo norma – 90 kilogramų azoto, fosforo ir kalio trąšų (NPK) bei 80 tonų kraikinio m÷šlo.

II grup÷s žem÷je (20–25 įgriuvų 100 hektarų) taikytina septynlauk÷ s÷jomaina, kai apie 43 procentus pas÷lių ploto užima javai ir 57 procentus - daugiamet÷s žol÷s. Maksimali vieno hektaro tręšimo norma – 60 kilogramų NPK bei 60 tonų kraikinio m÷šlo.

III grup÷s žem÷je (50–80 įgriuvų 100 hektarų) turi vyrauti daugiamečių žolių pievos ir ganyklos, javai gali būti s÷jami tik kaip daugiamečių žolių priešs÷lis. Maksimali vieno hektaro tręšimo norma – 60 kilogramų NPK.

IV grup÷s žem÷je (daugiau kaip 80 įgriuvų 100 hektarų) gali būti tik pievos ir miškai. Šioje žem÷je leidžiama auginti medinguosius ir vaistinius augalus.

XXVI. Miško naudojimo apribojimai Miško kirtimai apribojami: miestų ir kurortų miškuose, miško parkuose, miškuose iki

1 kilometro nuo sanatorijų, poilsio namų, Baltijos jūros ir Kuršių marių; miškuose, saugančiuose dirvas nuo erozijos; miškuose, kuriuose yra vertingų rūšių medynų arba atliekami tyrimai; rekreacin÷s paskirties miškuose, miškuose su retųjų paukščių lizdaviet÷mis; miškuose, esančiuose iki 100 metrų juostose prie automobilių kelių ir kt.

XXVIII. Vandens telkiniai Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama: 1) reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; 2) reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta

eksploatavimo taisykl÷se, nuleisti juos be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo; 3) tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti

upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo;

4) naudoti per parą daugiau kaip 10 kubinių metrų (m3/d) vandens, neturint nustatytąja tvarka Aplinkos apsaugos ministerijos išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo.

XXIX. Vandens telkini ų apsaugos juostos ir zonos Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos nustatomos prie visų vandens telkinių ir

pažym÷tos specialiuose žem÷tvarkos planuose. Pakrant÷s apsaugos juostose draudžiama: 1) statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens pa÷mimo ir išleidimo į vandens

telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras; 2) tiesti kelius; 3) naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; 4) dirbti žemę, ardyti vel÷ną ( išskyrus kultūrinių pievų ats÷jimą, suderinus šį darbą su

aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; 5) įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti

laužus;

78

6) ne miško žem÷je kirsti medžius ir krūmus (išskyrus sausuolius, v÷jovartas, v÷jolaužas).

Vandens telkinių apsaugos zonos yra nustatytos prie artezinių gręžinių, didesnių upių ir ežerų bei jūros ir pažym÷tos žem÷tvarkos planuose. Jų plotis – nuo 50 metrų iki 500 metrų.

Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 1) įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų

surinkimu ir nukenksminimu; 2) lieti srutas arba skystą m÷šlą: 3) statyti pramon÷s įmones, cechus, nuodingų jų chemikalų, trąšų sand÷lius bei aikšteles,

pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sand÷lius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius tur÷ti neigiamą įtaką gamtinei aplinkai;

4) steigti kapines; 5) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti sąvartynus; 6) barstyti iš l÷ktuvų pesticidus ir mineralines trąšas; 7) plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių,

išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus; 8) auginant žem÷s ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir

15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos;

9) statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų terasos šlaito briaunos. Kai nustatyta tik pakrant÷s apsaugos juostos, statyba galima ne arčiau kaip 50 metrų nuo kranto šlaito viršutin÷s briaunos.

XXX. Pelk÷s ir šaltinynai Draudžiama: 1) sausinti ir transformuoti į žem÷s ūkio naudmenas bei vandenis: aukštapelkes bei

tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius; žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius;

2) mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą; 3) kasti durpes giliuose durpynuose be Aplinkos ministerijos leidimo; 4) keisti neišdžiūvančių šaltinių hidrologinį režimą. XXXI. Nat ūralios (užliejamosios ir sausmin÷s) pievos bei ganyklos Draudžiama sausinti ir suarti užliejamas ir sausmines pievas bei ganyklas, jeigu jos

buvo neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai. XXXII. Akmenynai Akmenynas – tai žem÷s plotas, kuriame akmenys užima per 40 procentų paviršiaus arba

iki 30 centrimetrų gylio viename hektare yra daugiau kaip 100 kubinių metrų akmenų. Šiuos akmenis draudžiama naikinti, o akmenynai turi būti paliekami natūralios būkl÷s. Be aplinkos apsaugos tarnybos leidimo draudžiama sprogdinti ar kitaip naikinti stambesnius kaip 0,5 kubinio metro akmenis.

XXXV. Kraštovaizdžio draustiniai Jų teritorijoje draudžiama: 1) žaloti ir keisti reljefą; 2) įrengti naujus naudingų jų iškasenų karjerus; 3) sausinti žemę, išskyrus atviro drenažo rekonstrukciją; 4) tiesinti ir gilinti upių vagą, statyti užtvankas, įrengti didesnius kaip 0,05 hektarų

vandens telkinius; 5) tręšti ir kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas; 6) statyti naujus rekreacin÷s paskirties pastatus.

79

Visos leidžiamos naujos statybos turi būti derinamos su Aplinkos ministerija. Leidžiamas tik atrankinis miškų kirtimas (brandžiuose medynuose) ir atkuriamieji kirtimai (blogos būkl÷s medynuose).

6.2. Specialiųjų žem÷s naudojimo sąlygų nustatymo planai

Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos privalo būti nustatytos ir įrašytos į Nekilnojamojo turto registro rodiklius vadovaujantis įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimais. Kai žem÷ įteisinama nuosavyb÷n ar naudojimuisi, pretendentai gauti žemę privalo su šiomis sąlygomis sutikti. Kai privati žem÷ perleidžiama kitiems asmenims, jie kartu privalo perimti ir žem÷s sklypui nustatytas specialiąsias žem÷s naudojimo sąlygas. Tod÷l būtina tur÷ti planą su kartografuotomis specialių jų žem÷s naudojimo sąlygų ribomis ir jį naudoti žem÷s reformos darbams bei žem÷tvarkos projektams rengti. Šiuose planuose sutartiniais ženklais ir spalvomis pažymimos teritorijos, kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu nustatyti tam tikri žem÷s naudojimo ar veiklos apribojimai. Pažymint šių teritorijų ribas, vadovaujamasi žem÷lapyje kartografuotų objektų išsid÷stymu, teritorijų planavimo dokumentuose patvirtintomis saugomų teritorijų ribomis, įvairiais apsaugos ir sanitarinių zonų pločio normatyvais. Specialiųjų žem÷s naudojimo sąlygų nustatymo plane pažymimi šie pagrindiniai objektai ir teritorijos:

1) geležinkeliai ir automobilių keliai, nurodant jų sanitarin÷s apsaugos zonas; 2) aukštos įtampos elektros tiekimo oro linijos, nurodant jų apsaugos zonos plotį; 3) magistralinis dujotiekis ir naftotiekis ir jų įrenginiai, nurodant apsaugos zonų plotį; 4) gamybiniai ir komunaliniai objektai, nurodant jų sanitarin÷s apsaugos zonas. Šių

zonų plotis priklauso nuo įmon÷s kenksmingumo klas÷s, valymo įrenginių našumo, gyvulininkyst÷s įmonių dydžio;

5) požeminiai vandens telkiniai, nurodant jų sanitarin÷s apsaugos zonas; 6) vandens telkiniai, nurodant jų pakrant÷s apsaugos juostas ir apsaugos zonas; 7) naudingųjų iškasenų telkiniai; 8) žem÷s plotai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei

įrenginiai; 9) intensyvaus karsto zonos; 10) saugotini miškai; 11) rekreacin÷s teritorijos; 12) nacionalinių ir regioninių parkų ribos bei šių parkų tvarkymo apsaugos zonų ribos; 13) draustinių ribos ir jų paskirtis; 14) rezervatai ir jų apsaugos zonos; 15) valstyb÷s sienos apsaugos objektai ir įrenginiai, nurodant jų veikimo ir apsaugos

zonų ribas; 16) gamtos paminklų, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir jų apsaugos zonos; 17) pelk÷s; 18) akmenynai; 19) kiti statiniai ir objektai, turintys nustatytos apsaugos zonas.

6.3. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

1. Pasidarykime pirmo praktinio darbo (žem÷s ūkio paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas) kopiją.

2. Kopiją pervardykime kitu pavadinimu, pvz.: praktinis 6.dwg. 3. Paleidę GeoMap programą, įsikelkime naujai sukurtą failą, pvz.: praktinis 6.dwg (žr.

penkto praktinio darbo metodinius nurodymus).

80

4. Įsikelkime įrankių juostą, skirtą žem÷s vertei apskaičiuoti (žr. ketvirto praktinio darbo metodinius nurodymus).

5. Žem÷s sklypo ribai išbr÷žti naudosim÷s žem÷s vert÷s įrankių juostoje esančiu mygtuku – Sklypo įvedimas.

Spustel÷kime (Sklypo įvedimas).

pel÷s kairiuoju mygtuku nurodykime sklypo kontūro ribas. Atsisakydami braižyti spustel÷kime Enter.

Sklypo kontūrai braižomi iš anksto pasirinktame sluoksnyje Sklypas. Jei iškvietus komandą tokio sluoksnio n÷ra, jis sukuriamas (žr. pirmo praktinio darbo metodinius nurodymus).

6. Apribojimams įvesti naudosime žem÷s vertei apskaičiuoti skirtą įrankių juostos mygtuką.

Spustel÷kime (Apribojimų kontūrų įvedimas). nurodykime vieno apribojimo, esančio sklype,

kontūrų ribas. Sujungę kontūrą, spustel÷kime Enter.

pel÷s kairiuoju mygtuku spragtel÷kim e išbr÷žto kontūro centre.

Pasirodžiusiame dialogo lange išsirinkime apribojimų tipą:

Pasirinkę apribojimą, spustel÷kime Pasirinkti.

įveskime plano numerį, pvz.: 1, ir spustel÷kime Enter.

spustel÷kime Enter, jei norime tęsti kontūrų įvedimą.

Jei nenorime – komandin÷je eilut÷je įrašykite raidę n ir spustel÷kime Enter. 7. Atsidarykime Byla programą, sukurkime naują bylą (žr. ketvirto praktinio darbo

metodinius nurodymus).

8. Pasirinkime (Naujas žem÷s ūkio paskirties sklypas).

9. Atsidariusiame dialogo lange spustel÷kime .

81

10. Apribojimams apskaičiuoti reikalingus duomenis, perkelkime iš GeoMap programos. Kaip perkelti duomenis, iš GeoMap į Bylos programą, aprašyta ketvirto praktinio darbo metodiniuose nurodymuose.

11. Jei perkelta s÷kmingai Bylos programoje atsidaro lentel÷ su užrašu Duomenų importavimas iš GeoMap įvykdytas s÷kmingai. Spustel÷kime OK.

Patikrinkime ar įrašytas apribojimo pavadinimas, jo plotas, plano numeris.

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P. Žem÷s teis÷. Vilnius, Jandrija, 2005. 383 p. • Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l Specialiųjų žem÷s ir miško

naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 1992-05-12, Nr. 343, Valstyb÷s žinios, 1992, Nr. 22-652. • Optažien÷ J., Čaplinskien÷ R., Zaikauskien÷ R. Žem÷tvarkos pagrindai. Kauno

kolegija, 2004. 109 p.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Kokie veiklos apribojimai susiję su gamtos išteklių apsauga? • Kokie veiklos apribojimai susiję su statinių ir įrenginių apsauga? • Kokie ūkin÷s veiklos apribojimai susiję su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga? • Kada valstyb÷ turi teisę apriboti žem÷s naudojimą? • Kas ir kuo vadovaudamiesi nustato specialiąsias žem÷s ir miško naudojimo sąlygas?

82

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

83

7. Miškų ūkio paskirties sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas

Įžanga

Praktinio darbo metu pritaikysime per šeštą praktinį darbą (žem÷s ūkio paskirties sklypo

naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas) įgytas žinias. Praktinio darbo tikslas – žinoti specialiąsias žem÷s naudojimo sąlygas, jų pritaikymo

tvarką, mok÷ti atlikti miškų ūkio paskirties žem÷s sklypų ūkin÷s veiklos įvertinimą skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje naudojant GeoMap programą.

Uždaviniai: • Geb÷ti suprojektuoti ūkin÷s veiklos apribojimus, numatytus specialiosiomis žem÷s ir

miško naudojimo sąlygomis, suprojektuotame miškų ūkio paskirties žem÷s sklype; • Reikiamu tikslumu Byla programoje apskaičiuoti miško žem÷s sklypo apribojimus; Priemon÷s: GeoMap, Bylos programos, penkto praktinio darbo kopija, rašymo, skaičiavimo

priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos dvi valandos.

7.1. Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos

Apie specialiąsias žem÷s naudojimo sąlygas skaitykite šeštame praktiniame darbe (žr.

žem÷s ūkio paskirties sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas). Miškų ūkio paskirties žemei dažniausiai taikomos šios sąlygos: XXVI. Miško naudojimo apribojimai Miestų, kurortų miškuose, miško parkuose, miškuose, esančiuose kilometro spinduliu

apie krašto reikšm÷s sanatorijas, poilsio namus, pensionus, profilaktoriumus, turistines bazes, draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būkl÷s medynuose), taip pat draudžiama naudoti chemikalus. Pagal miškotvarkos projektus gali būti uždrausta kirsti kai kurių rūšių medžius, taip pat apribotas ugdomųjų, sanitarinių ir landšaftinių kirtimų laikas.

Miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būkl÷s medynuose), taip pat draudžiama naudoti trąšas ir chemikalus.

Atskiruose iki 5 hektarų ploto laukų apsauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausio miško daugiau kaip 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesn÷mis kaip 2 hektarų birž÷mis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų šliejimo laikotarpį. Atskiras iki 2 hektarų ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 birž÷mis, o didesnio ploto - ne mažiau kaip 3 birž÷mis.

Miško sklypuose, esančiuose daubų ir skardžių šlaituose, draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai.

Retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos juostose ir kurtinių tuokviet÷se draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugs÷jo 1 dienos.

Retų, vertingų rūšių medžių medynuose, etaloniniuose medynuose, rekreaciniuose miško sklypuose ir sklypuose su nuolatiniais tyrimų bareliais draudžiami plyni ir neplyni

84

pagrindiniai kirtimai. Pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai.

100 metrų pločio magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose draudžiami plyni kirtimai klevų, ąžuolų, liepų, maumedžių medynuose bei kituose, turinčiuose rekreacinę, estetinę reikšmę medynuose, taip pat medynuose, kuriuose įrengtos poilsio ir automobilių transporto aikštel÷s.

Iki 25 metrų pločio kultūros ir gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiami visų rūšių miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medžių, kurių šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdyno darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus.

100 metrų pločio pamišk÷se, miškų masyvų šiaur÷s vakarų, vakarų ir pietvakarių pakraščiuose draudžiami plyni kirtimai medynuose, dengiančiuose v÷jams neatsparius medynus.

Pelkių mineralinio grunto salose (iki 5 hektarų) draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai.

Regioninių buitinių atliekų sąvartynų sanitarin÷se apsaugos zonose esančiuose miškuose draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus.

XXXIII. Rekreacin ÷s teritorijos Nustatytose pagal teritorijų planavimo dokumentus rekreacin÷se teritorijose žem÷s

naudotojai turi pl÷toti tokią veiklą, kad nebūtų keičiamas kraštovaizdis, bloginama jo f izin÷ būkl÷ ir estetin÷ vert÷. Be to, žem÷s naudotojai privalo šią teritoriją prižiūr÷ti ir tvarkyti, gerinti kelius ir takus, sodinti smulkius želdynus. Žem÷s naudotojui draudžiama:

1) statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija; 2) statyti objektus arba sodinti medžius, užstojančius vertingą panoramą ir mažinančius

kraštovaizdžio estetinę vertę; 3) teršti aplinką ar kitaip trukdyti ils÷tis tam tikslui skirtose vietov÷se; kelti pavojų

poilsiaujančių jų saugumui; 4) užtverti nustatytas turistines trasas, takus, kelius prie rekreacijai skirtų objektų; 5) trukdyti pagal parengtus projektus vykdomiems stovyklaviečių įrengimo,

apželdinimo ir turistinių trasų tiesimo darbams. XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai Parkų teritorijoje draudžiama: 1) žaloti reljefo formas; 2) įrengti naujus naudingų jų iškasenų karjerus; 3) keisti hidrografinį tinklą, įrengti didesnius kaip 0,05 hektarų vandens telkinius; 4) pl÷sti ir statyti pramon÷s įmones, nereikalingas parko veiklai; 5) kurti stambias gyvulininkyst÷s fermas; 6) parduoti ar išnuomoti žemę individualiai vasarnamių statybai; 7) skaidyti žem÷s valdą į dalis, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų valdų ribos. Kiekvieno parko nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausyb÷, papildomai numatomos kitos

parkams būdingos žem÷s naudotojų veiklą ribojančios sąlygos.

7.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

1. Pasidarykime penkto praktinio darbo (miškų ūkio paskirties sklypo įbraižymas į miško žem÷s ir medynų tūrio planus, miško sklypų charakteristikos plotų nustatymas) kopiją.

2. Kopiją pervardykime kitu pavadinimu, pvz.: praktinis 7.dwg. Nor÷dami suvesti apribojimų plotams apskaičiuoti reikalingus duomenis, naudokim÷s

šešto praktinio darbo metodiniais nurodymais.

85

Pastaba. Atsidarę Bylos programą, pasirinkime penktam praktiniam darbui sukurtą byla. (žr. penkto praktinio darbo metodinius nurodymus).

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

86

87

8. Kitos paskirties žem÷s sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas

Įžanga

Praktinio darbo metu pritaikysime per šeštą praktinį darbą (žem÷s ūkio paskirties sklypo

naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas) įgytas žinias. Praktinio darbo tikslas – žinoti specialiąsias žem÷s naudojimo sąlygas, jų pritaikymo

tvarką, mok÷ti atlikti kitos paskirties žem÷s sklypų ūkin÷s veiklos įvertinimą skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje naudojant GeoMap programą.

Uždaviniai: • Geb÷ti suprojektuoti ūkin÷s veiklos apribojimus, numatytus specialiosiomis žem÷s ir

miško naudojimo sąlygomis, suprojektuotame kitos paskirties žem÷s sklype; • Reikiamu tikslumu Bylos programoje apskaičiuoti kitos paskirties žem÷s sklypo

apribojimus; Priemon÷s: GeoMap, Bylos programos, trečio praktinio darbo kopija, rašymo, skaičiavimo

priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos dvi valandos.

8.1. Specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos

Apie specialiąsias žem÷s naudojimo sąlygas, jų pritaikymą skaitykite šeštame

praktiniame darbe (žr. žem÷s ūkio paskirties sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimas).

Kitos paskirties žem÷s sklypams dažniausiai taikomos šios specialiosios sąlygos: I. Ryšių linij ų apsaugos zonos. II. Keli ų apsaugos zonos. III. Geležinkelio keli ų ir j ų įrenginių apsaugos zona. VI. Elektros linij ų apsaugos zonos. VII. Magistralinio dujotiekio ir naftotiekio bei j ų įrenginių apsaugos zonos Magistralinio dujotiekio ir naftotiekio apsaugos zonose be raštiško juos

eksploatuojančių įmonių (organizacijų) sutikimo draudžiama: 1. statyti pastatus ir įrenginius; 2. sodinti medžius ir krūmus, vykdyti pagrindinius kirtimus; 3. sand÷liuoti pašarus, trąšas ir kitas medžiagas; 4. krauti į stirtas šieną ir šiaudus; 5. įrengti buomus arkliams rišti, laikyti gyvulius; 6. skirti žuvininkyst÷s plotus, žvejoti ir gaudyti vandens gyvūnus; 7. įrengti girdyklas, kapoti ir pjaustyti ledą; 8. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių transporto, traktorių bei kitos

technikos aikšteles; 9. vykdyti žem÷s melioravimo, dr÷kinimo ir sausinimo darbus; 10. vykdyti sprogdinimo darbus, lyginti gruntą; 11. daryti geologines nuotraukas, vykdyti paieškos, geodezijos ir kitus darbus,

susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto bandinių (išskyrus dirvos pavyzdžius) ÷mimu; 12. perstatyti, užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus, kontrolinius matavimo punktus;

88

13. atidaryti neaptarnaujamųjų kabelinio ryšio punktų, katodin÷s ir drenažin÷s apsaugos stočių, steb÷jimo šulinių ir kitų linijini ų įrenginių angas, vartus ir duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio, elektros tiekimo ir telemechanikos įtaisus;

14. įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus ir druskų skiedinius; 15. ardyti vamzdyno pakrančių tvirtinimus, vandens pralaidas, žem÷s ir kitus įrenginius,

saugančius dujotiekį ar naftotiekį nuo pažeidimų, o šalia esančią teritoriją – nuo dujų išsiveržimo ar naftos išsiliejimo avarijos atveju;

16. mesti ir vilkti vandens telkiniuose inkarus, grandines, vilkikus ir tralus, gilint i vandens telkinių dugną, kasti bei siurbti žemę;

17. deginti ugnį ir įrengti atvirus arba uždarus ugnies šaltinius; 18. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro. VIII. Kuro tiekimo bazi ų, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos Atstumai nuo skystojo kuro degalinių kolon÷lių ir požeminių rezervuarų iki pastatų, jų

teritorijų, gatvių, automobilių kelių, orinių elektros tiekimo linijų, geležinkelių, dujotiekių, miško (daugiau kaip 3 hektarų ploto) ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Nustatant šiuos atstumus, turi būti įvertinta planuojamos teritorijos geografin÷ pad÷tis ir ypatumai, poveikis aplinkai, gretimų pastatų paskirtis ir jų atsparumas ugniai, degalin÷je naudojamos įrangos patikimumas sprogimo, gaisro, oro ir grunto saugos požiūriu.

IX. Dujotiekio apsaugos zonos Dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama: 1. statyti pastatus ir įrenginius; 2. sand÷liuoti statybines medžiagas ir konstrukcijas, trąšas, pašarus, kaupti gruntą; 3. rengti lauko stovyklas, kurti laužus; 4. užtverti ir užversti kelius prie dujotiekio šulinių ir kitų įrenginių; 5. sodinti medžius ir krūmus; 6. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; 7. atidaryti dujotiekio įrenginių (dujų reguliavimo punktų, šulinių, katodinių stočių)

duris ir atidengti liukų dangčius, užversti juos; 8. daryti geologines nuotraukas, atlikti paiešką, geodezinius ir kitus tyrin÷jimus, kasti

duobes ir imti grunto pavyzdžius; 9. griauti, rekonstruoti ir remontuoti tiltus, pastatus ir kitus statinius, kurie gali užversti

dujotiekio tinklus ir įrenginius, arba statinius, kuriuose įrengti dujotiekio tinklai ir įrenginiai. 10. užversti ir laužyti skiriamuosius ženklus; 11. įrengti sąvartynus, pilti rūgštis, šarmus ir druskų skiedinius, išskyrus tuos atvejus,

kai druskų skiediniais žiemą laistomi automobilių keliai. XIV. Gamybini ų ir komunalini ų objektų sanitarin÷s apsaugos ir taršos poveikio

zonos XIX. Nekilnojam ųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos. XXVIII. Vandens telkiniai. XXIX. Vandens telkini ų apsaugos juostos ir zonos.

8.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

1. Pasidarykime trečio praktinio darbo (kitos paskirties sklypo formavimas ir eksplikacijos parengimas) kopiją.

2. Kopiją pervardykime kitu pavadinimu, pvz.: praktinis 8.dwg. Nor÷dami suvesti ūkin÷s veiklos apribojimų plotams apskaičiuoti reikalingus duomenis ,

naudokim÷s šešto praktinio darbo metodiniais nurodymais.

89

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

91

9. Žem÷s sklypų abriso ir paženklinimo-parodymo akto parengimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosime apie žem÷s sklypų riboms ženklinti naudojamus

riboženklius, reikalavimus riboženkliams tvirtinti, kokia informacija turi būti pildoma žem÷s sklypų ribų ženklinimo abrise, kaip parengiamas žem÷s sklypo paženklinimo-parodymo vietov÷je aktas. Apibendrintas žinias pritaikysime atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – žinoti žem÷s sklypų ribų ženklinimą r iboženkliais standartus, mok÷ti užpildyti sklypo ribų ženklinimo abrisą bei paženklinimo-parodymo aktą.

Uždaviniai: • Žinoti žem÷s sklypų riboms ženklinti naudojamų riboženklių įtvirtinimo reikalavimus; • Geb÷ti užpildyti suprojektuoto žem÷s ūkio paskirties sklypo ženklinimo abrisą; • Geb÷ti užpildyti suprojektuoto žem÷s ūkio paskirties sklypo paženklinimo-parodymo

aktą. Priemon÷s: Ženklinimo abriso bei paženklinimo-parodymo akto formos, rašymo, skaičiavimo

priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

9.1. Žem÷s sklypų ribų ženklinimas

Žem÷tvarkos projekte ar detaliajame plane projektuojamas žem÷s sklypas turi sutapti su

natūraliais objektais. Patvirtinus šįų teritorijų planavimo dokumentus, vietov÷je reikia pažym÷ti žem÷s sklypų ribas, jas suderinus su žem÷s savininkais bei naudotojais. Žem÷s sklypų ribos ženklinamos su nuolatiniais riboženkliais ten, kur jos nesutampa su anksčiau pažym÷tomis vietov÷je žem÷s sklypų ribomis ar su natūraliais objektais. Riboženkliai įtvirtinami ribų posūkių vietose.

Parenkant vietą riboženkliams įtvirtinti, turi būti nustatyta, ar galima matuoti ribų linijas, arba atlikti susiejamuosius matavimus. Gretimi riboženkliai turi būti matomi.

Ženklinant žem÷s sklypo ribas vietov÷je, atliekami šie darbai: 1. Vadovaujantis dokumentu, kuriame suprojektuotos žem÷s sklypų ribos, nustatytose

vietose įtvirtinami nuolatiniai r iboženkliai. Jeigu žem÷s sklypas buvo paženklintas anksčiau, laikini riboženkliai pakeičiami nuolatiniais, o sunaikinti r iboženkliai v÷l įrengiami. Buvus ių riboženklių vieta nustatoma pagal žem÷tvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žem÷s sklypų planus arba kitus dokumentus. Kartu paženklinamos žem÷s sklypo viduje įsiterpusių kitiems žem÷s savininkams, naudotojams ar valstybei priklausančių žem÷s sklypų ribos. Jeigu šie žem÷s sklypai buvo paženklinti anksčiau, jų ribos nustatomos pagal vietov÷je išlikusius matavimo ženklus.

Miestuose ir miesteliuose, ženklinant žem÷s sklypų ribas, vadovaujamasi detaliaisiais planais. Jeigu n÷ra patvirtintų detaliųjų planų, žem÷s sklypų ribos žymimos pagal savivaldyb÷s architekto (padalinio, atsakingo už teritorijų planavimą savivaldyb÷je, įgalioto asmens) pateiktas sąlygas.

Žem÷s sklypų ribos miestuose ženklinamos plastikiniais ir metaliniais riboženkliais bei riboženkliais kietajai dangai, o kaimo gyvenamosiose vietov÷se – gelžbetoniniais, plastikiniais ir metaliniais riboženkliais ir r iboženkliais kietajai dangai. Riboženklių standartai

92

patvirtinti Nacionalin÷s žem÷s tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „D÷l žem÷s sklypų ribų ženklinimo“.

Gelžbetoninis riboženklis – tai 1,10 metro ilgio, keturkampio formos 10x10 centrimetrų skersmens stulpelis arba 1,10 metro ilgio, trikampio formos 15x15 centrimetrų skersmens stulpelis, kurių viršutin÷s dalys nusmailintos. Stulpelio viršutin÷je dalyje įtvirtinama metalin÷ ženklinimo žym÷ su užrašu Žem÷naudos riba ir turi būti centro žyma riboženklio koordinat÷ms fiksuoti. Plastikiniai riboženkliai gali būti:

1) plastikin÷ 43 milimetrų skersmens ir 34,5 milimetro aukščio galvut÷ su užrašu Žem÷naudos riba ir centro žyma koordinat÷ms fiksuoti;

2) plastikin÷ vamzdžio formos su 4 šoniniais išsikišimais (neleidžiančiais riboženklio ištraukti iš žem÷s), 43 milimetrų skersmens, 205 milimetrų ilgio (sienelių storis 3 milimetrų) sekcija;

3) metalinio kūgio formos 50 milimetrų skersmens ir 87 milimetrų aukščio smaigalys. Metalinis riboženklis – tai strypas, kurio ilgis – 0,80 metro, o skersmuo – 16–20

milimetrų. Riboženkliai kietajai dangai gali būti: 1) įkalama vinis, kurios ilgis – 9–15 centimetrų, skersmuo – 8 milimetrai, galvut÷ – 30

milimetrų skersmens su žyma koordinat÷ms fiksuoti ir užrašu Žem÷naudos riba; 2) įbetonuojama vinis, kurios ilgis – 6–10 centimetrų, skersmuo – 8 milimetrai, galvut÷

– 30 milimetrų skersmens su žyma koordinat÷ms fiksuoti ir užrašu Žem÷naudos riba. Riboženklių gamybos medžiagos (plienas, ketus, aliuminio lydinys, polietilenas,

betonas) turi atitikti nustatytus standartus. Riboženklių tipus pasirenka nekilnojamojo daikto savininkas ar naudotojas (arba jų

įgalioti asmenys). Žem÷s sklypo ribų ženklinimo sąlygos ir riboženklių tipai turi būti nurodyti užsakovo ir vykdytojo sutartyje.

2. Žem÷s sklypų ribų ženklinimą atlieka asmuo (toliau – vykdytojas), turintis licenciją atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus arba kvalifikacinį leidimą dirbti žem÷s reformos žem÷tvarkos darbus. Jis atlieka šiuos parengiamuosius lauko darbus:

1) ženklindamas žem÷s sklypo ribas pirmą kartą pagal teritorijų planavimo dokumentus ir geodezinę bei kartografinę medžiagą nustato vietas, kur bus įtvirtinami („statomi“) riboženkliai;

2) kai kadastriniai matavimai atliekami žem÷s sklypo, kurio ribos jau buvo paženklintos, nustato vietas, kur turi būti v÷l įrengiami riboženkliai.

3. Žem÷s sklypų ribos ženklinamos laikantis šių reikalavimų: 1) riboženkliais ženklinamos sausuma einančių ribų posūkio vietos (taškai); 2) tiesiame ribos ruože riboženkliai įtvirtinami taip, kad būtų užtikrintas matomumas

tarp jų, bet ne toliau kaip per 500 metrų tarp gretimų riboženklių; 3) riboženkliais ženklinamos matuojamo žem÷s sklypo ribos bei į šį žem÷s sklypą

įsiterpusių kitų privačios ir valstybin÷s žem÷s sklypų ribos; 4) miško sklypas ženklinamas užtikrinant matomumą tarp riboženklių 0,5 metro pločio

ribine linija (spindžiu); 5) riboženkliais neženklinama, kai žem÷s sklypo riba sutampa su dirbtiniais arba

natūraliais vietov÷s objektais (medžių eile, gyvatvore, tvoros statiniu, grioviu ir t. t.) arba eina palei vandens telkinius;

6) kai tarp dviejų žem÷s sklypų yra privatizuojamas upelis ar griovys, riba nustatoma jo viduriu.

3. Įtvirtinant gelžbetoninį riboženklį, jis įkasamas į 65 centimetrų gylį. Aplink riboženklį 0,6 metro spinduliu iškasamas 30x20x20 centimetrų griovelis ir supilamas 30 centimetrų aukščio žem÷s kauburys. Virš kauburio paliekama atvira 15 centimetrų riboženklio dalis.

93

4. Įtvirtinant plastikinį riboženklį, jis įkalamas į žemę naudojant specialų strypą, kad kalant nebūtų pažeidžiama plastikin÷ riboženklio dalis. Žymint žem÷s sklypų ribas miestuose, plastikinis riboženklis įkalamas sulig žem÷s paviršiumi. Žymint žem÷s sklypų ribas kaimo gyvenamosiose vietov÷se, aplink riboženklį 0,6 metro spinduliu iškasamas 30x20x20 centimetrų griovelis ir supilamas 30 centimetrų aukščio žem÷s kauburys. Virš kauburio paliekama atvira 5 centimetrų riboženklio dalis.

5. Žymint žem÷s sklypų ribas metaliniais riboženkliais, miestuose jie įkalami suli g žem÷s paviršiumi. Kaimo gyvenamosiose vietov÷se metalinis riboženklis įkalamas į 60 centimetrų gylį. Aplink riboženklį 0,6 metro spinduliu iškasamas 30x20x20 centimetrų griovelis ir supilamas 30 centimetrų aukščio žem÷s kauburys. Riboženklio viršutin÷ dalis turi būti 10 centimetrų žemiau už kauburio paviršių.

6. Žem÷s sklypo ribos vietov÷je ženklinamos dalyvaujant žem÷s sklypo savininkui (esamam arba būsimam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Kai žem÷s sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žem÷s sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinat÷s yra nustatytos pagal valstybinę koordinačių sistemą, ir bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia v÷l įrengti sunaikintus riboženklius.

Rengiant abrisą, atliekami matavimai, susiejantys bent du žem÷s sklypo riboženklius su nuolatiniais objektais, esančiais vietov÷je ir pažym÷tais kartografin÷je medžiagoje (matuojami atstumai nuo riboženklio iki pastatų, kelių ir griovių, medžių eil÷s ir kt.). Kai yra aiškūs objektai, pagal kuriuos galima tiksliai nustatyti riboženklio vietą plane, pakanka pamatuoti dvi kryptis. Kitais atvejais reikia matuoti tris kryptis.

Žem÷s sklypų ribų ženklinimo abrise turi būti: 1) žem÷s sklypui ženklinti naudojamo žem÷lapio fragmentas arba schema ir lauko darbų

metu patikslintos žem÷s naudmenos. Braižant kelius ir griovius, nurodomas jų plotis; 2) paryškinti anksčiau išmatuotų ir kartografuotų žem÷s sklypų riboženkliai, kurie buvo

panaudoti ženklinant gretimus žem÷s sklypus arba riboženklius. 3) įbraižyti įtvirtinti žem÷s sklypo riboženkliai ir surašyti jų numeriai, taip pat įbraižyti

laikinieji matavimo ženklai; 4) sutartiniais ženklais nubraižytos ženklinamo žem÷s sklypo ribos, įrašytas išmatuotų

linijų ilgis; 5) paryškinti nuolatiniai objektai, kurių reikia matuojant nuo riboženklių ; 6) nubraižyti objektai, kurių reikia žem÷s servitutams arba žem÷s naudojimo

apribojimams nustatyti, taip pat – įsiterpusios žem÷naudos; 7) kai kuriuose ištraukose nurodomi riboženkliai ir matmenys nuo šių riboženklių iki

nuolatinių objektų; 8) įrašytos gretimų teisiškai įregistruotų žem÷s sklypų savininkų ar naudotojų pavard÷s

ir šių sklypų numeriai; 9) nubraižyta rodykl÷ žem÷s sklypo orientacijai (šiaur÷s–pietų kryptis); 10) kiti žym÷jimai, susiję su atitinkamais įrašais žem÷s sklypo paženklinimo–parodymo

vietov÷je akte. Žem÷s sklypo ribų ženklinimo abrisas turi būti parengiamas lauko darbų metu, surašomi

visi reikalingi duomenys, jis turi būti aiškus ir lengvai skaitomas. Abrisą pasirašo žem÷s sklypą paženklinęs asmuo ir kartu dalyvavęs esamas žem÷s

savininkas ar naudotojas. Ženklinant žem÷s sklypus kartu atliekami žem÷s sklypo plano rengimo darbai –

matuojamos linijos ir kampai, koreguojamos žem÷s naudmenos. Tada parengiamas žem÷s sklypo paženklinimo–parodymo vietov÷je aktas. Jame turi būti šie įrašai:

1) vieta (adresas), kurioje yra ženklinamas žem÷s sklypas;

94

2) duomenys apie žem÷s sklypo savininką arba naudotoją; 3) žem÷s sklypą paženklinusi įmon÷ ir specialistas; 4) žem÷tvarkos projektas ar kitas dokumentas, kuriuo buvo vadovaujamasi ženklinant

žem÷s sklypą; 5) kviestinių asmenų, dalyvavusių ženklinant žem÷s sklypą, vardai ir pavard÷s; 6) kviestinių asmenų parašai arba žem÷s sklypą ženklinusio specialisto įrašai, kad

kviestasis asmuo neatvyko arba nesutiko pasirašyti; 7) panaudotų anksčiau įtvirtintų ir likusių riboženklių skaičius, šio žem÷s sklypo

ženklinimo metu įtvirtintų bei atstatytų riboženklių skaičius ir žem÷s sklypo ribų aprašymas; 8) žem÷s sklype esančių pastatų ir jų priklausomumo aprašas; 9) duomenys apie žem÷s sklypą teis÷tai naudojusius kitus fizinius ir juridinius asmenis,

kuriems žem÷s naudojimo teis÷ bus nutraukta įstatymų tvarka; 10) žem÷s sklypo specialiosios žem÷s naudojimo sąlygos; 11) žem÷s sklypo servitutai; 12) kiti reikalingi įrašai apie įsiterpusias žem÷naudas, proskynas ir žem÷s savininko

pareigas saugoti įtvirtintus riboženklius. Žem÷s sklypo paženklinimo–parodymo vietov÷je aktą pasirašo darbus vykdęs

specialistas.

9.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

Darbo pradžioje susipažinsime su žem÷s sklypų ribų ženklinimo ypatumais, sužinosime kokia informacija turi būti ženklinimo abrise, aptarsime, kokie įrašai daromi pildant paženklinimo–parodymo aktą.

1. Užpildykime ženklinimo abrisą (žr. Žem÷s sklypų ribų ženklinimo abrise turi būti...) (1 priedas).

2. Užpildykime paženklinimo–parodymo aktą (žr. ...parengiamas žem÷s sklypo paženklinimo–parodymo vietov÷je aktas) (2. priedas).

9.3. Pradiniai rinkiniai

1 priedas

...........................rajono...........................kadastro vietov÷s.......................... kaimo Savininko (ų)...........................................................................................................

ŽEMöS SKLYPO ABRISAS

Sklypo Nr....................... Sklypo plotas................

Savininkas (ai)......................................................................................................... ................................................................................................................................. Projekto autorius ............................................... 200 m...................m÷n......d.

95

2 priedas ______________________

(įmon÷s pavadinimas)

ŽEM öS SKLYPO RIBŲ PAŽENKLINIMO - PARODYMO AKTAS

_______________ Nr. ________

(data) ______________

(sudarymo vieta) 1. Žem÷s sklypo ribos nustatytos savininkui (naudotojui) _____________________________ ___________________________________________________________________________

(nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą ir kodą)) 2. Žem÷s sklypo ribas paženklino atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažym÷jo _________ ___________________________________________________________________________ (nurodyti asmens, atlikusio matavimus, vardą, pavardę ir licencijos Nr.) 3. Žem÷s sklypo adresas ir plotas: _______________________________________________ ___________________________________________________________________________ 4. Nustatant žem÷s sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žem÷s sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žem÷s sklypų savininkai ir naudotojai:________________ ___________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 5. Savininkų ir gretimų žem÷s naudotojų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis _________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ 6. Žem÷s sklypų ribos paženklintos ( ) riboženkliais; kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. 7. Žem÷s sklype yra _____-_____valstybinio ir ______-______vietinio geodezinio pagrindo punktai, kurių charakteristika: ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________ 8. Žem÷s sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavyb÷s teise priklausantys pastatai : ___________________________________________________________________________ 9. Žem÷s sklype yra pastatai, priklausantys kitiems savininkams: ___________________________________________________________________________ 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D÷l Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) naudojant žem÷s sklypą turi būti laikomasi šių specialiųjų žem÷s, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų: ____________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________ 11. Žem÷s sklypui nustatyti žem÷s servitutai:_______________________________________ ___________________________________________________________________________

96

12. Žem÷s savininkas sudaręs raštiškus susitarimus su kitais asmenimis d÷l žem÷s servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žem÷s nuosavyb÷s ar naudojimo sąlygų:________________ ___________________________________________________________________________ 13. Žem÷s savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūr÷ti riboženklius, ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos administracinių teis÷s pažeidimų kodekso 47 straipsnio nuostatomis: pastovių žem÷naudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų________________________________________

___________________________________________________________________________ (savininko (naudotojo) vardas ir pavard÷, parašas)

PASTABOS:________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________

Aktas surašytas dviem egzemplioriais: pirmas egzempliorius įteikiamas užsakovui, antrasis – apskrities viršininko administracijos žem÷s tvarkymo departamento žem÷tvarkos skyriui kartu su nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla.

Inžinierius____________ _____________ _______________ (kadastrinius matavimus atlikusio (parašas) (vardas ir pavard÷) asmens pareigų pavadinimas)

Sutinku: ____________________ (parašas) ____________________________ (savininko ar naudotojo vardas, pavard÷) ________________________ (data) Žem÷s sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žem÷s sklypo planas atitinka teis÷s aktų reikalavimus: ____________________________________________________ (pavadinimas) ____________________ (parašas) ____________________ (vardas ir pavard÷) ____________________ (data)

_____________________

97

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P., Čaplinskien÷ R., Optažien÷ J. Žem÷tvarka. Vilnius, Senoja, 1999. 280 p.

• Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas „D÷l nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 2002-12-30 Nr. 522, Valstyb÷s žinios, 2003, Nr. 18-790.

• Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas „Žem÷s sklypo ribų ženklinimo taisykl÷s“. 2005-11-10, Nr. 1P-209, Valstyb÷s žinios, 2005, Nr. 136-4903.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Kokiose vietose ženklinamos žem÷s sklypų ribos? • Kokie riboženkliai naudojami žem÷s sklypų riboms ženklinti? • Paaiškinkite, kaip įtvirtinami riboženkliai? • Kokių darbų metu parengiamas žem÷s sklypo ribų ženklinimo abrisas? • Kas pasirašo žem÷s sklypo ribų ženklinimo abrisą? • Kokie įrašai turi būti pildomi paženklinimo-parodymo akte?

98

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

Kauno rajono Alš÷nų kadastro vietov÷s Mastaičių kaimo Savininko (ų) Vardenio Pavardenio

ŽEMöS SKLYPO ABRISAS

Sklypo Nr. 55 Sklypo plotas 20,5550 ha

Savininkas (ai) Vardenis Pavardenis (parašas) Projekto autorius Kristina Chorošilova (parašas) 2007 m. liepos 25 d.

99

ŽEM öS SKLYPO RIBŲ PAŽENKLINIMO - PARODYMO AKTAS

_2007-07-25 Nr. __45__

(data) ___Mastaičiai___

(sudarymo vieta) 1. Žem÷s sklypo ribos nustatytos savininkui (naudotojui) _____________________________ Vardeniui Pavardeniui_________________________________________________________

(nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą ir kodą)) 2. Žem÷s sklypo ribas paženklino atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažym÷jo _________ Kristina Chorošilova vadovaudamasi preliminarių matavimų duomenimis________________ (nurodyti asmens, atlikusio matavimus, vardą, pavardę ir licencijos Nr.) 3. Žem÷s sklypo adresas ir plotas: Kauno apskrities Kauno rajono savivaldyb÷je Alš÷nų seniūnijos Mastaičių kaimas. Plotas 20,5550 ha Sklypo numeris projekto br÷žinyje – 55. ____________________________________ 4. Nustatant žem÷s sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žem÷s sklypo esamas (būsimas) savininkas ar naudotojas ir gretimų žem÷s sklypų savininkai ir naudotojai:________________ Vardenis Pavardenis_1_________________________________________________________ Vardenis Pavardenis 2_________________________________________________________ 5. Savininkų ir gretimų žem÷s naudotojų pastabos bei įrašai apie atsisakymą pasirašyti ir apie neatvykusius asmenis _________________________________________________________ N÷ra._______________________________________________________________________ 6. Žem÷s sklypų ribos paženklintos ( 6 ) riboženkliais; kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais. 7. Žem÷s sklype yra _____-_____valstybinio ir ______-______vietinio geodezinio pagrindo punktai, kurių charakteristika: N÷ra. ______________________________________________________________________ 8. Žem÷s sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavyb÷s teise priklausantys pastatai : N÷ra._______________________________________________________________________ 9. Žem÷s sklype yra pastatai, priklausantys kitiems savininkams: N÷ra. ______________________________________________________________________ 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 „D÷l Specialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652) naudojant žem÷s sklypą turi būti laikomasi šių specialių jų žem÷s, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygų: ____________________________________________________________ 2 – II – Automobilių kelių sanitarin÷s apsaugos zona_50 m____________________________ 21 – XXI – Žem÷s sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai________________________________________________________________ 11. Žem÷s sklypui nustatyti žem÷s servitutai:_______________________________________ N÷ra._______________________________________________________________________ 12. Žem÷s savininkas sudaręs raštiškus susitarimus su kitais asmenimis d÷l žem÷s servitutų, bendrų objektų naudojimo ir kitų žem÷s nuosavyb÷s ar naudojimo sąlygų:________________ N÷ra._______________________________________________________________________ 13. Žem÷s savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūr÷ti riboženklius, ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos administracinių teis÷s pažeidimų kodekso 47 straipsnio nuostatomis: pastovių žem÷naudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų________________________________________

Vardenis Pavardenis___________________________________________________________ (savininko (naudotojo) vardas ir pavard÷, parašas)

100

PASTABOS:________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________

Aktas surašytas dviem egzemplioriais: pirmas egzempliorius įteikiamas užsakovui, antrasis – apskrities viršininko administracijos žem÷s tvarkymo departamento žem÷tvarkos skyriui kartu su nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla.

Inžinier÷___________ _____________ Kristina Chorošilova_ (kadastrinius matavimus atlikusio (parašas) (vardas ir pavard÷) asmens pareigų pavadinimas)

Sutinku: ____________________ (parašas) Vardenis Pavardenis_______________ (savininko ar naudotojo vardas, pavard÷) ____2007-07-25______ (data) Žem÷s sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žem÷s sklypo planas atitinka teis÷s aktų reikalavimus: X rajono savivaldyb÷s žem÷tvarkos skyriaus ved÷jas__________________ (pavadinimas) ____________________ (parašas) V. Pavardenis (vardas ir pavard÷) _2007-08-30___________ (data)

_____________________

101

10. Žem÷s sklypų planų parengimas

Įžanga Praktinio darbo metu sužinosime, kokių metodinių reikalavimų laikantis rengiamas

žem÷s sklypo planas, kokiais sutartiniais ženklais turi būti pažym÷ti situacijos elementai, apibendrintas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – žinoti metodinius reikalavimus rengiant žem÷s sklypo planą, mok÷ti parengti žem÷s sklypo planą skaitmeniniame ortofotografiniame žem÷lapyje naudojant GeoMap programą.

Uždaviniai: • Išmokti atlikti piketų pernumeravimą suprojektuotame žem÷s sklype; • Išmokti užpildyti koordinačių lentelių parametrus; • Išmokti užpildyti koordinačių žiniaraštį. Priemon÷s: GeoMap programa, penkto praktinio darbo kopija, rašymo, skaičiavimo priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos keturios valandos.

10.1. Žem÷s sklypo plano parengimas

Suformuoti žem÷s sklypų planai parengiami žem÷s naudojimo plano kopijoje, standartinio formato lape. Plane turi būti pagal metodinius reikalavimus parengtas žem÷s sklypo ribų br÷žinys ir kompaktiškai išd÷styti priedai:

1) atskirai registruojami žem÷s sklypai, jų plotai ir gretimyb÷s; 2) sutartiniai ženklai; 3) vietos įrašams apie plano suderinimą ir patvirtinimą; 4) plano reng÷jų parašai. Įrašuose nurodoma, kad žem÷s sklype pažym÷ti žem÷s naudmenų kontūrai, žem÷s

naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę pad÷tį. Taip pat įrašoma, kokiais dokumentais vadovaujantis parengtas planas.

Žem÷s sklypo plane sutartiniais ženklais turi būti pažym÷ta: 1) nuolatiniai r iboženkliai ir laikinų jų matavimo ženklų vietos; 2) žem÷s sklypų ribos su linijų matmenimis; 3) žem÷s naudmenų kontūrai; sutartiniais ženklais nurodomos jų rūšys; 4) aukštos įtampos elektros linijos, naftotiekis ir dujotiekis; 5) nusausintos ir dr÷kinamos žem÷s plotai; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų telkiniai; 7) draustinių, valstybinių parkų ir jų naudojimo zonų ribos; 8) keliai ir teritorijos, kurie turi būti naudojami servituto teise žem÷tvarkos projektuose

nustatytose vietose. Kai žem÷naudos planas parengiamas atliekant tikslius geodezinių matavimų darbus,

jame dar turi būti: 1) kapitalinių pastatų ir statinių kontūrai; įrašomi koordinuotų pastatų kampų numeriai

ir nurodomi pastatų tipai; 2) gatvių raudonosios linijos; 3) požemin÷s komunikacijos; 4) apskaičiuoti ir įrašyti kiekvieno žem÷s naudmenų kontūro plotai. Be to, šiame žem÷s sklypo plane papildomai įbraižoma: 1) žem÷s naudmenų eksplikacija;

102

2) žem÷s sklypo išsid÷stymo schema; 3) nustatytais atvejais – riboženklių numerių ir jų koordinačių lentel÷. Visuose žem÷s sklypų planuose turi būti nurodytas plano mastelis ir įrašytas žem÷s

sklypo plotas (1 kvadratinis metras arba 0,1 hektaro tikslumu) bei apskrities, rajono, miesto ir kadastrin÷s vietov÷s pavadinimas. Taip pat lentel÷se paliekama vieta įrašyti kadastro bloko numerį ir kadastrinį žem÷s sklypo numerį.

Parengus žem÷s sklypo planą, turi būti apskaičiuotas bendras žem÷s plotas, jo skirstinys pagal žem÷s naudmenas ir nusausintos bei dr÷kinamos žem÷s plotai.

10.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

1. Paleidę GeoMap programą, įsikelkime per pirmą praktinio darbą naujai sukurtą failą, pvz.: lentele 1.dwg. (žr. penkto praktinio darbo metodinius nurodymus).

2. Rengiant žem÷s sklypo planą, turi matytis sklypo kontūrai, naudmenos. Tod÷l d÷l patogumo galima išjungti ortofotografinio žem÷lapio sluoksnį.

Patikrinkime, ar ortofotografinis žem÷lapis yra ORTOFOTO sluoksnyje. Patikrinti galima: pažym÷kime ortofotografinio žem÷lapio kontūrą, sluoksnių įrankių

juostoje atsiranda ORTOFOTO. Išjungti ortofotografinio žem÷lapio sluoksnį galima taip:

Įrankių juostoje Sluoksnių valdymas spustel÷kime (Išjungti pažym÷tų objektų sluoksnius). Komanda išjungia pažym÷tų objektų sluoksnius. Objektai tampa br÷žinyje nematomi.

3. Kad aplinkin÷ sklypo riba eitų eiliškumo tvarka, naudosim÷s šiomis komandomis.

Spustel÷kime (Piketų numerių ir kodų sutvarkymas). įveskime numerį, nuo kurio norime, jog prad÷tų

numeruoti piketus, pvz.: 1, spustel÷kime Enter.

pažym÷kime Ne.

spustel÷kime Enter.

pel÷s kairiuoju mygtuku pažym÷kime sklypo ribą. pažym÷kime

piketą, nuo kurio bus prad÷ta numeracija, pvz.: Pk1

spustel÷kime Enter.

Jei norime tęsti piketų numerių ir kodų sutvarkymą spauskime Taip, jei nenorime – spustel÷kime Ne.

4. Sklypo koordinates surašykime į koordinačių žiniaraštį taip.

Pažym÷kime (Automatinis užpildymas). pel÷s kairiuoju mygtuku

nurodykime sklypo apatinį kairįjį r÷melio tašką.

103

pel÷s kairiuoju mygtuku nurodykime sklypo dešinį r÷melio tašką.

spustel÷kime Taip. įveskime galutinio taško

numerį, iki kurio bus pildomos piketų reikšm÷s į lentelę, pvz.: 19, spustel÷kime Enter.

įveskime piketo numerį, nuo kurio pildyti lentelę, pvz.: 1, spustel÷kime Enter.

pažym÷kime Ne ir spustel÷kime Enter. Koordinačių žiniaraštis 19 piketų užpildytas automatiškai. Tas vietas, kur koordinat÷s

neįrašytos, galima ištrinti.

Spustel÷kime (Nereikalingų įrašų šalinimas iš lentel÷s). įveskime numerį, nuo kurio šalint i

lentel÷s įrašus pvz.: 20, spustel÷kime Enter. Nereikalingi įrašai koordinačių žiniaraštyje pašalinti. 5. Kad būtų paprasčiau ir automatizuotai užpildyti koordinačių lentelei reikalingi

duomenys, centro koordinat÷s, įrašyti plotai, suvesti identifikatoriai bei darbą atlikus ių žmonių pavard÷s ir pareigos, naudosime koordinačių lentelių parametrų užpildymo komandas.

Spustel÷kime (Koordinačių lentelių parametrų užpildymas). Pasirodo parametrų nustatymo langas.

104

Centro koordinat÷s puslapyje pasirinkime rajoną, pvz.: 1994–1994, ir bus apskaičiuotos jo koordinat÷s. Spustel÷kime Nurodyti centro koordinatę. Sklypo plane nurodykime tašką, kurio koordinatę pageidaujame sužinoti. Programa pateiks taško koordinates pagal vietinę ir LKS-94 sistemas.

Ploto įrašymo puslapyje parinkime koordinačių sistemą, pvz.: LKS-94. Spustel÷kime Nurodyti plotą. Sklypo plane pažym÷kime sklypo ribą. Plotas įvertinus

koordinačių tikslumą, įvertinus projekciją, užsipildo automatiškai.

Sklypo atpažinimo puslapyje nurodykime sklypo tapatumą, vietov÷s pavadinimą ir

koordinačių sistemą, vietinę planšeto nomenklatūrą, mastelį. Pastaba. Jei centro koordinat÷s puslapyje teisingai išsirinkote rajoną, LKS-94 planšeto

nomenklatūra bus užpildyta teisingai.

105

Pareigos ir pavard÷s puslapyje nurodykime apskritį, rajoną, viršininko bei vyriauiojo geodezininko pavardes.

106

Užpildę visus parametrus spustel÷kime Gerai. Lentel÷je, parametrų priskyrimas užpildyti duomenys automatiškai užpild÷ koordinačių

lenteles. Jeigu Lentel÷s parametrų priskyrimas dialogo lange n÷ra suvesta reikalingų pavardžių

ar vietovardžių, suveskime patys. Tai atlikti galima taip. Geo -> Nustatymai. Dialogo lange Prototipai pasirinkime Pavardžių, pareigų ir vietovardžių nustatymai.

Spustel÷kime Redaguoti.

Pavardžių, pareigų ir vietovardžių nustatymų dialogo lange pasirinkime Vardai, pavard÷s, pareigos, spustel÷kime Naujas...

107

Atsidariusiame dialogo lange pažym÷kime norimo įvesti objekto tipą: Pavard÷ ar

Pareigos. Įrašykime pavadinimą: jei tipas Pavard÷ – pavardę, jei tipas Pareigos – pareigas.

Spustel÷kime Gerai. Spustel÷kime Uždaryti. Tuos pačius veiksmus atlikime įvesdami vietovardžius. 6. Užpildykime sklypo plane esančias tuščias lenteles. Pažym÷kime CAD lentel÷s -> Lentel÷s redagavimas.

nurodykime lentelę, kurią redaguosime. Pasirodžiusioje Lentel÷s redaktoriaus lentel÷je surašykime vietovių pavadinimus ir

spustel÷kime (Sukurti lentelę).

Taip užpildykime visas lenteles, esančias sklypo plane.

108

LITERAT ŪRA

• Aleknavičius P., Čaplinskien÷ R., Optažien÷ J. Žem÷tvarka. Vilnius, Senoja, 1999. 280 p.

• Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro įsakymas „D÷l nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 2002-12-30 Nr. 522, Valstyb÷s žinios, 2003, Nr. 18-790.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Kokie skaičiai sudaro sklypo atpažinimo numerį? • Kokia informacija pažymima žem÷s sklypo plane? • Kokia informacija pažymima žem÷s sklypo plane, jei planas rengiamas atliekant

tikslius geodezinių matavimų darbus?

109

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS

110

111

11. Teritorij ų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio

vertinimo apibr÷žimą, pagrindinius principus vertinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikį socialinei, gamtinei, ekonominei aplinkai, sprendinių poveikio vertinimo ypatumus bei procesą, įgytas žinias pritaikysite atlikdami praktinį darbą.

Praktinio darbo tikslas – žinoti pagrindinius teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo principus, geb÷ti, remiantis sprendinių poveikio vertinimo ypatumais, įvertinti suprojektuotą žem÷s sklypą.

Uždaviniai: • Geb÷ti užpildyti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo

lentelę. Priemon÷s: Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentel÷, rašymo,

skaičiavimo priemon÷s. Praktiniam darbui atlikti skirtos šešios valandos.

11.1. Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷, siekdama užtikrinti darnų teritorijų planavimą nacionaliniu, regiono, rajono bei vietov÷s lygmenimis, įvertinti rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo galimą ilgalaikį ir (ar) trumpalaikį poveikį teritorijos pl÷tros darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei, socialinei, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, patvirtino Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą.

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tikslas – užtikrinti, kad derinančios ir tvirtinančios teritorijų planavimo dokumentų sprendinius institucijos gal÷tų atsižvelgti į galimus jų įgyvendinimo padarinius ir tai užtikrintų gerą priimamų sprendimų kokybę.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas – tai teritorijų planavimo proceso etapas, kurio metu surenkama ir nagrin÷jama informacija, jos pagrindu įvertinamas nustatytais aspektais rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo galimas teigiamas ir (ar) neigiamas ilgalaikis ir (ar) trumpalaikis poveikis.

Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas atliekamas užbaigus teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą, parengus dokumento sprendinius, prieš juos pateikiant derinti derinančioms institucijoms.

Pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo principai yra šie:

1) proporcingumas – teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tyrimų išsamumas turi atitikti sprendinių konkretizavimo lygį ir prognozuojamo poveikio mastą;

2) profesionalumas – galimą sprendinių poveikį vertina planų reng÷jai, kurie gali pasitelkti ekspertus ir (ar) mokslo institucijas, kai profesionaliam įvertinimui atlikti reikia specifinio ar kitokio pasirengimo, žinių bei įgūdžių;

112

3) bendradarbiavimas – siekdami kvalif ikuotai, išsamiai ir tiksliai įvertinti galimą sprendinių poveikį, planų reng÷jai išnagrin÷ja kompetentingų suinteresuotų organizacijų ir visuomen÷s pasiūlymus.

Sprendinių poveikis vertinamas šiais aspektais: 1) poveikis teritorijos pl÷tros darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai; 2) poveikis ekonominei aplinkai; 3) poveikis socialinei aplinkai; 4) poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui. Sprendinių poveikio vertinimo procesas apima: 1) Status quo situacijos vertinimą. Status quo pad÷ties vertinimas atliekamas taip:

sprendinių vertintojai, prieš vertindami galimą sprendinių poveikį, pirmiausia išnagrin÷ja status quo pad÷tį (kas atsitiktų, jeigu nebūtų įgyvendinami sprendiniai, nebūtų sprendžiama iškilusi problema).

2) Sprendinių (jų alternatyvos) vertinimą. Sprendinių (jų alternatyvos) vertinimo metu sprendinių vertintojai, panaudoję tyrimų duomenis, gautus atlikus esamos būkl÷s analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpiu, vertina sprendinių poveikį.

3) Ataskaitos parengimą. Ataskaita rengiama taip: bendrųjų planų – atskirai, o specialiųjų ir detaliųjų planų – aiškinamajame rašte arba atskirai. Ataskaitoje turi būti aprašyta numatoma veikla, įvertinta sprendinių atitiktis numatomiems planavimo tikslams įgyvendinti, institucijų išduotoms planavimo sąlygoms, nurodytas dokumento ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) patvirtintais ilgalaikiais ir vidutin÷s trukm÷s strateginio planavimo dokumentais, įvertinta status quo pad÷tį, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis, numatytos neigiamą sprendinių poveikį pašalinančios ar mažinančios priemon÷s.

Atlik ę sprendinių poveikio vertinimą, planavimo organizatorius sprendinius kartu su ataskaita pateikia svarstyti visuomenei.

11.2. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai

Praktinei užduočiai projektas parenkamas tada, kai padalinamas žem÷s ūkio paskirties

žem÷s sklypas (rengiamas žem÷s sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas). Užpildykime teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelę

(1 lentel÷). 1. Įrašykime teritorijų planavimo dokumento organizatorių. Pavyzdžiui, suprojektuoto

sklypo savininkas – Vandenis Pavardenis. 2. Įrašykime teritorijų planavimo dokumento reng÷ją. Pavyzdžiui, K. Chorošilova. 3. Įrašykime teritorijų planavimo dokumento pavadinimą. Pavyzdžiui, Mastaičių

kaimo Vardenio Pavardenio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (specialusis planas). 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais –

įrašysime n÷ra. 5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutin÷s trukm÷s strateginio planavimo

dokumentais – įrašysime n÷ra. 6. Status quo pad÷tis. Apibūdinama esama pad÷tis aiškinamajame rašte. Aiškinamojo

rašto kaip atskiro dokumento nepildysime. Šioje lentel÷s skiltyje įrašysime n÷ra. 7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius – suformuoti

naują sklypą. 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio

aprašymas ir įvertinimas) – įrašysime rengiamo detaliojo plano sprendiniai neturi esminio poveikio socialinei, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, nepažeidžia visuomen÷s teisių ir interesų.

113

9. Sprendinio poveikis: stulpelyje teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis šalia socialin÷s aplinkos poveikio įrašysime teigiamas (ilgalaikis), šalia gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui – teigiamas (ilgalaikis). Šalia likusių – įrašysime n÷ra. Stulpelyje neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis šalia visų sprendinių poveikių įrašysime n÷ra.

10. Siūlomos alternatyvos poveikis – stulpeliuose teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis bei neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis sužym÷kime n÷ra.

11.3. Pradiniai rinkiniai

lentel÷ Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentel÷

1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius 2. Teritorijų planavimo dokumento reng÷jas 3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais 5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutin÷s trukm÷s strateginio planavimo

dokumentais 6. Status quo pad÷tis 7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas

ir įvertinimas) Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis,

ilgalaikis) poveikis Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

9. Sprendinio poveikis: teritorijos pl÷tros darnai ir (ar)

planuojamai veiklos sričiai

ekonominei aplinkai socialinei aplinkai gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

10. Siūlomos alternatyvos poveikis: teritorijos pl÷tros darnai ir (ar)

planuojamai veiklos sričiai

ekonominei aplinkai socialinei aplinkai gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui

LITERAT ŪRA

• Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2004-07-16, Nr. 920, Valstyb÷s žinios, 2004, Nr. 113-4228.

SAVIKONTROL öS KLAUSIMAI

• Išvardykite pagrindinius teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo principus.

• Kokiais aspektais vertinamas sprendinių poveikis? • Išvardykite kokios dalys sudaro sprendinių poveikio vertinimo procesą.

114

ATLIKTOS UŽDUOTIES PAVYZDYS lentel÷

Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentel÷

1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius – Vardenis Pavardenis 2. Teritorijų planavimo dokumento reng÷jas – K. Chorošilova 3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas – Mastaičių kaimo Vardenio

Pavardenio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (specialusis planas). 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – n÷ra. 5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutin÷s trukm÷s strateginio planavimo

dokumentais – n÷ra. 6. Status quo pad÷tis – n÷ra. 7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius – suformuoti

naują sklypą. 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas

ir įvertinimas) - rengiamo detaliojo plano sprendinių vertinimas neturi esminiopoveikio socialinei, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui, nepažeidžia visuomen÷s teisių ir interesų.

Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

9. Sprendinio poveikis: teritorijos pl÷tros darnai ir (ar)

planuojamai veiklos sričiai n÷ra n÷ra

ekonominei aplinkai n÷ra n÷ra socialinei aplinkai teigiamas (ilgalaikis) n÷ra gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui teigiamas (ilgalaikis) n÷ra

10. Siūlomos alternatyvos poveikis: teritorijos pl÷tros darnai ir (ar)

planuojamai veiklos sričiai n÷ra n÷ra

ekonominei aplinkai n÷ra n÷ra socialinei aplinkai n÷ra n÷ra gamtinei aplinkai ir

kraštovaizdžiui n÷ra n÷ra

115

12. Praktinių darbų bylos komplektavimas ir aiškinamojo rašto rengimas

Įžanga

Praktinio darbo metu sužinosite, kaip komplektuoti praktinių darbų metu parengtą bylą, parengti aiškinamąj į raštą.

Praktinio darbo tikslas – parengti praktinių darbų bylą, užpildyti aiškinamąj į raštą. Uždaviniai: • Sukomplektuoti per praktinius darbus parengtą bylą; • Užpildyti aiškinamąj į raštą. Priemon÷s: Atlikti visi (vienuolika) praktiniai darbai. Praktiniam darbui atlikti skirtos dvi valandos.

Praktini ų darbų bylos komplektavimo ir aiškinamojo rašto parengimo metodiniai nurodymai

Praktinių darbų byloje turi būti pasiekti visi darbe iškelti tikslai ir išpildyti darbo uždaviniai.

Aiškinamąj į raštą rašyti kompiuteriu A4 formato lapuose (12 šrifto dydis, tarpas tarp eilučių 1,5). Jei reikia sunumeruokite skyrius, suskirstykite į poskyrius (nenumeruojami įvado ir literatūros skyriai). Sunumeruokite puslapius, paveikslus ir lenteles.

Praktinių darbų byloje turi būti: 1. Antraštinis lapas. 2. Turinys. 3. Aiškinamasis raštas. 4. Žem÷s ūkio paskirties žem÷je suprojektuoto sklypo Mastaičių kadastro vietov÷s

projekto eskize planelis. 5. Planimetro padalos vert÷s nustatymas. 6. Žem÷s naudmenų kontūrų žiniaraštis. 7. Žem÷s naudmenų eksplikacija. 8. Žem÷s ūkio paskirties žem÷je suprojektuoto sklypo skaitmeniniame

ortofotografiniame žem÷lapyje planelis ir automatin÷ plotų eksplikacija. 9. Miškų ūkio paskirties žem÷je suprojektuoto sklypo planelis bei automatin÷ ploto

eksplikacija. 10. Kitos paskirties žem÷je suprojektuoto sklypo planelis bei automatin÷ ploto

eksplikacija. 11. Vidutinio žem÷s ūkio naudmenų našumo balo skaičiavimo žiniaraštis. 12. Miškų ūkio paskirties žem÷s sklypo vert÷s apskaičiavimas. 13. Žem÷s, miškų ūkio bei kitos paskirties žem÷s sklypų naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei

aplinkos taršos įvertinimas 14. Žem÷s sklypo abrisas ir paženklinimo-parodymo aktas. 15. Žem÷s sklypo planas. 16.Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas. 17. Išvados. 18. Literatūra. Aiškinamajame rašte aprašoma sklypo formavimo principai, vidutinio našumo balo

nustatymo esm÷, žem÷s sklypo naudojimo ir ūkin÷s veiklos bei aplinkos taršos įvertinimo principai, abriso bei paženklinimo-parodymo akto, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo reikalingumas formuojant sklypą.