I Seminaras. Tarptautinės privatinės teisės samprata ir šaltiniai

1. Tarptautinės privatinės teisės samprata. 2. Tarptautinės privatinės teisės reguliavimo dalykas ir metodas. 3. Tarptautinės privatinės teisės sistema, jos vieta teisės sistemoje. 4. Tarptautinės privatinės teisės šaltinių samprata, rūšys, požymiai ir reikšmė. 5. Tarptautinės privatinės teisės unifikavimas ir kodifikavimas: samprata, rūšys, institucijos,

dalyvaujančios procese6. Tarptautinės privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje

Kontroliniai klausimai:1. Ką vadiname tarptautine privatine teise Lietuvoje?2. Kokie yra požiūriai į tarptautinę privatinę teisę kaip teisės sritį?3. Ką reguliuoja, kokius klausimus apima tarptautinė privatinė teisė?4. Ką vadiname „užsienio elementu“ tarptautinėje privatinėje teisėje? Kokia yra užsienio elemento

reikšmė?5. Užsienio teisės samprata ir jos svarba?6. Kokius žinote tarptautinės privatinės teisės reguliavimo metodus?7. Kuo skiriasi kolizinis ir materialinis teisinis tarptautinės privatinės teisės reguliavimo metodai?8. Kuo skiriasi ir kuo panašūs kolizinių normų unifikavimo ir materialinių normų unifikavimo

reguliavimo metodai? Kokie šių metodų privalumai ir trūkumai?9. Į kokius pošakius (institutus) gali būti suskirstyta tarptautinės privatinės teisės sistema pagal tai, kokius

santykius ji reguliuoja?10. Koks yra tarptautinės privatinės ir tarptautinės viešosios teisės santykis? Kuo šios teisės šakos skiriasi

ir kuo panašios?11. Koks yra tarptautinės privatinės ir civilinės teisės santykis? Kuo šios teisės šakos skiriasi ir kuo

panašios?12. Ką vadiname teisės šaltiniu, kas būdinga teisės šaltiniui? Kokius žinote tarptautinės privatinės teisės

šaltinius? Kokiais specifiniais požymiais pasižymi tarptautinės privatinės teisės šaltiniai?13. Kokia yra tarptautinės privatinės teisės šaltinių hierarchija? 14. Tarptautinės sutarties ratifikavimas – kaip būtinas elementas tarptautinės sutarties galiojimui:

palyginkite Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija.

15. Kokia yra teismų ir arbitražų praktikos, papročio kaip tarptautinės privatinės teisės šaltinio reikšmė?16. Ar yra Lietuvoje pripažįstamas teisminis precedentas?17. Išvardinkite bent tris tarptautines organizacijas, dalyvaujančias tarptautinės privatinės teisės

unifikavimo ir / arba kodifikavimo procese. Kokie šių organizacijų priimti tarptautinės privatinės teisės aktai jums yra žinomi?

18. ES teisė kaip tarptautinės privatinės teisės šaltinis. ES teisės šaltinių padėtis tarptautinės privatinės teisės šaltinių hierarchijoje?

Privaloma literatūra:1. V. Mikelėnas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas (psl. 13-90)2. Cheshire and North‘s (North P.M., Fawcett J.J.) Private International Law., 13th Edition, London,

1999.3. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14.

1

4. 1995-10-17 Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl įstatymo dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių 7 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

5. 2007-10-24 Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį teismą ar administracinį teismą apskundimo“;

6. 1998-01-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-1/98 V.Stukonis v. JAV ambasada.

Rekomenduojama literatūra:1. 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymas. Žin., 1999, Nr. 60-1948.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius, 2001.3. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statuto

ratifikavimo. Žin., 2001, Nr. 61-2180.4. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos statutas. Žin., 2001, Nr. 61-2181.5. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos interneto svetainė: www.hcch.net.6. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl tarptautinės privatinės teisės instituto (UNIDROIT) statuto

ratifikavimo. Žin., 2006, Nr. 114-4337.7. Tarptautinės privatinės teisės unifikavimo instituto interneto svetainė: www.unidroit.org.8. UNIDROIT

II seminaras. Teisminis priklausymas

1. Jurisdikcijų kolizijos sąvoka, kolizijos išsprendimo reikšmė.2. Teismingumo taisyklės LR CPK ir ES teisėje.3. Forum non conveniens.4. Lis pendens.5. Sutartinis teismingumas. Teismingumas, nesant šalių susitarimo.6. Teismų kompetencija taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kontroliniai klausimai:1. Kas yra teisminis priklausymas, teismingumas, jurisdikcija, teismo kompetencija? 2. Ką reiškia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai? Ar tai automatiškai nulemia taikytiną teisę?3. Kur galima pareikšti ieškinį atsakovui, jei jis neturi ar nebeturi gyvenamosios vietos Lietuvoje?4. Koks teismas nagrinės bylą, jei ginčas kilo dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto?5. Kokios bylos teismingos Lietuvos teismams, kokios – išimtinai tik Lietuvos teismams, kokios bylos

neteismingos Lietuvos teismams?6. Kokios yra Briuselis I bis reglamento (Tarybos Reglamento Nr. 1215/2012) taikymo ribos?7. Kokios yra pagrindinės teismingumo taisyklės pagal Briuselio I rglamentą? Kokių rūšių teismingumą

nustato minėtas reglamentas?8. Ar įsigaliojus Tarybos Reglamentui Nr. 1215/2012 nustojo galioti Lietuvos dvišalės sutartys (i) su ne ES

narėmis, (ii) su ES narėmis?9. Reglamentų Briuselis I ir Briuselis I bis (EP ir Tarybos reglamentas nr 1215/2012) panašumai ir

skirtumai.10. Teismingumas pagal Tarybos Reglamentą Nr. 2201/2003 (Briuselis II bis).11. Teismingumas pagal Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 (išlaikymo reglamentas).12. Forum non conveniens. Ką reiškia ši doktrina? Kokia jos reikšmė?13. Lis pendens. Kam reikalingas šis institutas? Kada jis taikomas?14. Kada Lietuvos teismas gali/turi taikyt lis pendens (teisinis pagrindas, sąlygos)? Kuo turi įsitikinti?15. Kokie susitarimai dėl jurisdikcijos skiriami tarptautiniame civiliniame procese?16. Ar teismas turi jurisdikciją, jeigu ieškovas iškėlė bylą, o atsakovas atvyksta ir pateikia atsikirtimus,

paaiškinimus ir t.t.? O jei atvyko tik ginčyti jurisdikcijos?

2

17. Kokias ieškinio užtikrinimo priemones gali taikyti Lietuvos teismai?18. Kokie yra galimi variantai, siekiant gauti ieškinio užtikrinimo priemones kitose Europos Sąjungos

valstybėse?

Uždaviniai:

1. 20. Austrijos įmonė („Agner“) ir Lietuvos įmonė („Baltų namai“) sudarė prekių (Latvijos įmonės „Ainars duoma“ gaminamų rąstų) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Lietuvos įmonė įsipareigojo pirkti iš Austrijos įmonės „Agner“ aiškiai apibūdintos kokybės prekes ir kurioje buvo numatyta, kad „visi ginčai dėl sutarties turi būti sprendžiami arbitražiniame teisme.“ Kurį laiką sutartis buvo vykdoma be priekaištų. Tačiau gavusi vieną prekių partiją, Lietuvos įmonė nustatė, kad prekės yra nekokybiškos, ir pateikė dėl to pretenziją Austrijos įmonei. Šiai atsisakius kompensuoti žalą, „Baltų namai“ nusprendė bylinėtis.

Tuo tarpu Lietuvoje gyvenantis Rusijos pilietis Ivan Kulakov nusipirko individualų namą, pagamintą iš minėtų rąstų, kuriuos Ivan pirko iš „Baltų namai“ įmonės. Praėjus metams po paskutiniųjų namo apdailos ir įrengimo darbų, namo sienos pradėjo skilinėti ir galiausiai visa vidaus apdaila buvo sugadinta. Ivan Kulakov nusprendė bylinėtis su Latvijos įmone.

Nustatykite jurisdikciją.

2. Atostogaudamas Jamaikoje A. Jonaitis, Lietuvoje gyvenantis D. Britanijos pilietis, 2007 m. spalio 10 d. patyrė labai sunkų kūno sužalojimą. Nardydamas tokioje jūros vietoje, kurioje vanduo siekė juosmenį, jis kliudė po vandeniu buvusią smėlio sankaupą ir susilaužė penktąjį kaklo slankstelį, dėl ko buvo paralyžiuotas.

      Po šio nelaimingo atsitikimo A. Jonaitis Lietuvoje pareiškė ieškinį dėl sutartinės atsakomybės taip pat šioje valstybėje nuolat gyvenančiam N. B. Smetonai, kuris Mammee Bay (Jamaika) jam išnuomojo poilsinę vilą. A. Jonaičio teigimu, sutartis, kurioje buvo apibrėžtas patekimas į privatų paplūdimį, netiesiogiai numatė, jog šis paplūdimys yra pakankamai saugus ir jame nėra paslėptų pavojų.       A. Jonaitis Lietuvoje taip pat pareiškė ieškinį dėl kvazideliktinės atsakomybės kelioms Jamaikos bendrovėms, t. y. Mammee Bay paplūdimį eksploatuojančiai savininkei Mammee Bay Club Ltd (toliau – trečioji atsakovė pagrindinėje byloje, kuri užtikrino pagrindiniam ieškovui nemokamą patekimą į šį paplūdimį, The Enchanted Garden Resorts & Spa Ltd (toliau – ketvirtoji atsakovė pagrindinėje byloje), kuri eksploatuoja netoli Mammee Bay esantį poilsio kompleksą ir kurios klientai taip pat turėjo leidimą patekti į šį paplūdimį, bei Town & Country Resorts Ltd (toliau – šeštoji atsakovė pagrindinėje byloje), kuri eksploatuoja didelį šalia to paties paplūdimio esantį viešbutį ir turi leidimą į jį patekti, kad užtikrintų valdymą, priežiūrą ir apsaugą.       Iš bylos dokumentų matyti, kad prieš dvejus metus Lietuvos pilietybę turintis atostogautojas patyrė panašų kūno sužalojimą, dėl kurio jis taip pat buvo paralyžiuotas. Todėl Jamaikos atsakovėms pareikštas ieškinys dėl kvazideliktinės atsakomybės grindžiamas ne tik tuo, kad jos neįspėjo plaukikų apie pavojus, susijusius su panirusiomis po vandeniu esančiomis smėlio sankaupomis, bet ir aplinkybe, jog jie rimtai neatsižvelgė į anksčiau patirtą kūno sužalojimą.

Klausimai:Kokie teisės aktai bus taikomi jurisdikcijai nustatyti?

3

Ar byla yra teisminga Lietuvos teismams?Ar šitoje byloje galima būtų taikyti forum non conveniens doktriną?Atsakymus pagrįskite.

3. Į teismą Lietuvoje kreipėsi įmonės „Beta“ teikiančios techninę pagalbą atstovas (įmonė registruota Vilniuje). Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 24 684,40 Lt už automobilio pervežimo ir saugojimo paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. vasario 18 d. kelyje A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga atsakovo D. S. (Latvijos pilietis) vairuojamas automobilis ,,VW Passat“, priklausantis įmonei „ARSADIS“ (įmonė registruota Rygoje), pateko į eismo įvykį. Buvo iškviestas ieškovo techninės pagalbos automobilis ir suteikta atsakovui techninė pagalba. Už suteiktas paslaugas, ieškovo teigimu, liko neapmokėta.

Ieškovas taip pat nurodė, kad eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl to bylą prašė nagrinėti pagal žalos padarymo vietą (CPK 30 straipsnio 6 dalis). Kur gali būti pateiktas ieškinys, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų taikytina teisė?

4. 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-949-2008 aptarimas.

Privaloma literatūra:

1. G. Bužinskas, J. Girigenė, Teismingumas tarptautiniame civiliniam procese (psl. 25-66, 213-247).2. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14)3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 2002, Nr. 36-1340).4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. I dalis. Bendrosios nuostatos. Vilnius:

Justitia, 2004. T.1.5. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 39-961).6. 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse

bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.7. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas EB Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su

santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą EB Nr. 1347/2000.8. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo

sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje9. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl

jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo10. 2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-949-2008.

Teismų praktika:

1. Owusu v. Jackson (ETT)

2. 2009 m. lapkričio 6 d. LAT nutartis (Civilinė byla Nr. 3K-3-520/2009).

Rekomenduojama literatūra:1. Zhao Y. Dispute Resolution in Electronic Commerce. Leiden/Boston: Martinus Nijhoff Publishers,

2005.

4

2. Söderlund C. Lis Pendens, Res Judicata and the Issue of Parallel Judicial Procedings// Journal of International Arbitration. 2005, Nr. 22 (4).

3. http://ec.europa.eu/civiljustice/ – Europos teisminių institucijų, nagrinėjančių civilines ir komercines bylas, tinklas.

.

III seminarasSpecialieji tarptautinio teismingumo klausimai – sutartiniai santykiai

Kontroliniai klausimai:1. Civilinių ir komercinių bylų samprata pagal Briuselio I reglamentą.2. Kokios yra specialiojo teismingumo nustatymo taisyklės Briuselio I reglamentą?3. Kokios yra apsauginio teismingumo nustatymo taisyklės pagal Briuselio I reglamentą?4. Kokios yra bylų, kylančių iš vartojimo santykių, teismingumo nustatymo pagrindinės

taisyklės?5. Kokios yra bylų, kylančių iš darbo santykių, teismingumo nustatymo taisyklės?6. Kokios yra bylų, kylančių iš draudimo santykių, teismingumo nustatymo taisyklės?.7. Išimtinis teismingumas.

Uždaviniai:

1. A. Mahamdia, Alžyro ir Lietuvos pilietis, gyvena Lietuvoje. 2011 m. rugsėjo 1 d. jis su Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos užsienio reikalų ministerija sudarė darbo sutartį vienų metų laikotarpiui, kuris gali būti atnaujintas, dirbti vairuotoju šios valstybės ambasadoje Vilniuje.Šioje prancūzų kalba surašytoje sutartyje nurodyta sąlyga dėl jurisdikcijos, kuri suformuluota taip:„VI. Ginčų sprendimas

Skirtingų nuomonių ar ginčų dėl šios sutarties atveju jurisdikcija priklauso tik Alžyro teismams.“ Vykdydamas savo pareigas A. Mahamdia turėjo vežioti lankytojus, darbuotojus ir, kaip pavaduojantis vairuotojas, taip pat ambasadorių. Be to, jis turėjo nuvežti ambasados korespondenciją Lietuvos subjektams ir į paštą. Diplomatinį paštą paimdavo ir perduodavo kitas darbuotojas, kurį vežiodavo A. Mahamdia. Iš šios nutarties taip pat matyti, kad šalys vis dėlto nesutaria, ar jis taip pat teikė vertėjo žodžiu paslaugas.

2012 m. rugpjūčio 9 d. A. Mahamdia pareiškė ieškinį Alžyro Liaudies Demokratinei Respublikai Vilniaus apygardos teisme, prašydamas apmokėti viršvalandžius, tariamai dirbtus 2011 m.–2012 m.

2012 m. rugpjūčio 29 d. ambasados laikinojo reikalų patikėtinio laišku A. Mahamdia atleistas iš darbo nuo 2012 m. rugsėjo 30 d.

Tada ieškovas prie pagrindinio savo ieškinio pateikė papildomą ieškinį kuriuo, pirma, ginčijo jo darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir, antra, prašė skirti kompensaciją dėl pranešimo apie atleidimą iš darbo ir išlaikyti jo darbo santykius iki ginčo pabaigos.

1. Dėl kokių tarp šalių susiklosčiusių santykių kilo ginčas?2. Kokiu teisės aktu remiantis reikia nustatyti jurisdikciją? Kokią reikšmę nustatant

jurisdikciją turi tai, jog atsakovu yra užsienio valstybės ambasada? Kaip reikėtų aiškinti sutarties nuostatą „Skirtingų nuomonių ar ginčų dėl šios sutarties atveju jurisdikcija priklauso tik Alžyro teismams“?

Darant prielaidą, kad byla yra teisminga LR teismams, kurios valstybės teisė bus taikoma ginčui

5

išspręsti?

2. N.Jonaitis nuolat gyvenantis Lietuvoje sudarė sutartį su Vokietijoje įsteigta įmone dėl kelionės krovininiu laivu iš Hamburgo į Tolimuosius Rytus. Kelionę Jonaitis užsisakė internetu, nes minėta įmonė veiklą vykdo pirmiausia per internetą. Internete pateiktame kelionės aprašyme buvo nurodyta, kad laive yra galimybė naudotis visais patogumais: dušu, tualetu, taip pat yra įrengta atskira svetainė, sporto salė ir baseinas. Jonaitis apžiūrėjęs laivą nutarė, kad informacija pateikta internete neatitinka tikrovės, todėl kelionės atsisakė ir pareikalavo grąžinti pinigus. Kadangi įmonė atsisakė grąžinti pinigus, Jonaitis kreipėsi į Vilniaus I apylinkės teismą. Teisme Vokietijos įmonės atstovai pareiškė, kad kadangi įmonė nevykdo Lietuvoje jokios profesinės ar komercinės veiklos, teismas neturi jurisdikcijos šioje byloje. Klausimai:

1. Apibrėžkite, kokie santykiai sieja ginčo šalis.2. Nurodykite, ar Vokietijos įmonės atstovai buvo teisūs.3. Nurodykite į kurios (-ų) valstybės (-ių) teismus galėtų kreiptis Jonaitis dėl pinigų grąžinimo.4. Darant prielaidą kad Lietuvos teismai spręstų tokį ginčą, kurios valstybės teisę taikytų?5. Jeigu teismas nustatytų, kad reikia taikyti užsienio valstybės teisę, kas turėtų nustatyti jos

turinį?6. Jeigu teismas nustatytų, kad reikia taikyti užsienio teisę, ar tai reikštų, kad bus taikoma ir

atitinkamos valstybės tarptautinė privatinė teisė?Kiekvieną atsakymą pagrįskite

3. Italijoje įsteigta įmonė „Dentalkit“ išvystė franšizės principu veikiantį parduotuvių tinklą. Įmonė specializavosi dantų higienos prekių pardavimu. Jonaitis sudarė su „Dentalkit“ franšizės sutartį planuodamas atidaryti parduotuvę Vilniuje. Šia sutartimi „Dentalkit“ suteikė Jonaičiui teisę naudotis firmos ženklu tam tikroje teritorijoje. Taip pat „Dentalkit“ įsipareigojo tiekti Jonaičiui prekes su savo prekių ženklu, surengti būtinus mokymus, reklaminę akciją, o taip pat palikti Jonaičiui išimtinę teisę atidaryti Lietuvoje „Dentalkit“ parduotuves. Jonaitis įsipareigojo įrengti savo sąskaita komercines patalpas, prekiauti parduotuvėse tik „Dentalkit“ prekėmis, laikyti paslaptyje visą iš „Dentalkit“ gautą informaciją, dokumentaciją, atidarius parduotuvę sumokėti „Dentalkit“ 80 tūkstančių eurų, mokėti po 3 % metinės apyvartos.

Jonaitis atidarė parduotuvę, sumokėjo 80 tūkst. eurų, taip pat atliko keletą pirkimų, už kuriuos neatsiskaitė. Taip pat neatsiskaitė su Italijoje veikiančia įmone „Spedition“, kuri prekes pristatė iš Italijos į Lietuvą. Su laiku Jonaitis visiškai nutraukė veiklą.

Šalys (Dentalkit ir Jonaitis) sutartyje numatė, kad iš sutarties kilusius ginčus spręs Italijos teismuose, taikoma bus Italijos teisė.

Jonaitis kreipėsi į teismą Vilniuje prašydamas pripažinti franšizės ir vėlesnes pirkimo – pardavimo sutartis niekinėmis (pirmas ieškinys). Jonaitis pareiškė, kad franšizės sutartis prieštaravo Lietuvos imperatyvioms normoms, todėl negali būti galiojanti. Kadangi sutartis negaliojo, tai ir vėliau sudarytos sutartis, kurių pagrindas buvo būtent ši franšizės sutartis turi būti pripažintos niekinėmis. Jonaičio teigimu, kadangi sutartis negalioja, tai ir negalioja susitarimas dėl jurisdikcijos bei taikytinos teisės. Taip pat teigė, kad kadangi jis veiklos vykdyti nepradėjo, tai turi būti laikomas vartotoju.

Į teismą Vilniuje taip pat kreipėsi įmonės „Spedition“ atstovai dėl skolos grąžinimo (antras ieškinys). Vilniaus teismas jų ieškinį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tai faktu, kad franšizės

6

sutartyje numatyta, kad ginčus spręs Italijos teismai.1. Kur gali būti pateiktas pirmas ieškinys, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų

taikytina teisė?2. Kur gali būti pateiktas antras ieškinys, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų

taikytina teisė?

Privaloma literatūra ir bylos:1. V. Nekrošius, Europos Sąjungos civilinio proceso teisė (psl. 21-76).2. 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse

bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo

3. Pammer v. Karl Schlütter GmbH & Co. KG C-585/08 and Hotel Alpenhof v. Mr. Heller C-144/09

4. Judgment of the Court (Sixth Chamber) of 3 July 1997. - Francesco Benincasa v Dentalkit Srl. - Reference for a preliminary ruling: Oberlandesgericht München - Germany. - Brussels Convention - Concept of consumer - Agreement conferring jurisdiction. - Case C-269/95.

5. 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-154/11 (Mahamdia).

Papildoma literatūra: 1. G. Bužinskas, J. Girigenė, Teismingumas tarptautiniame civiliniam procese.2. ST. Bariatti, Cases and materials on EU private international law.3. T. C. Hartley, International commercial litigation :text, cases, and materials on private

international law.

IV seminarasBylų, kylančių iš šeimos santykių, teismingumas

Kontroliniai klausimai:

1. Kokios yra bendrosios Briuselio II bis reglamento taisyklės? 2. Ar Briuselio II bis reglamente yra skiriamas bendrasis ir specialusis teismingumas? 3. Kokios yra bylų dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir santuokos pripažinimo

negaliojančia teismingumo taisyklės?4. Kokie yra bylų, kylančių iš tėvų pareigų teisinių santykių, teismingumo ypatumai?5. Kokios yra bylų, kylančių iš tėvų pareigų teisinių santykių, perdavimo teismui, labiau

tinkančiam nagrinėti bylą taisyklės? Palyginkite su forum non conveniens institutu. 6. Kokios yra bylų dėl išlaikymo teismingumo taisyklės?

Uždaviniai:

1. Lenkų pora, išgyvenusi santuokoje dvidešimt metų, gyvena Lenkijoje su savo vaikais. Vyrasgauna įdomų darbo pasiūlymą dvejus metus padirbėti Suomijoje. Pora susitaria, kad vyraspriims pasiūlymą, o žmona pasiliks Lenkijoje. Po vienerių metų vyras praneša žmonai norįsnutraukti santuoką. Jis žino, kad santuokos nutraukimo nagrinėjimas pagal Lenkijos įstatymustrunka ilgai ir kad teismas privalo nustatyti, jog santuoka iširo negrįžtamai ir nepataisomai.

7

Tačiau pagal naująjį Briuselio II reglamentą jurisdikciją turėtų turėti Suomijos teismai,kadangi vyras ilgiau nei vienerius metus pragyveno Suomijoje. Suomijos teismai nagrinėdamisantuokos nutraukimo bylą taiko Suomijos įstatymus pagal „lex fori“ principą. Dėl to vyraslenkas gali pasiekti, kad jo santuoka būtų nutraukta, praėjus šešiems susitaikymui skirtiemsmėnesiams, nepaisant jo žmonos prieštaravimo. Suomijos teismas gavęs ieškinį pasiūlė ieškovui kreiptis į Lenkijos teismus, motyvuodamas tuo kad byla yra labiau susijusi su Lenkija.

Kaip vertinate tokį teismo elgesį?

2. Lietuvos pilietis Arnoldas S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinyje nurodė, kad jo deklaruota vieta yra Lietuvoje, taip nuo 2005 m. jo žmonos, Lenkijos pilietės, deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Ieškovas nurodė, kad mažamečiai vaikai lanko darželį Vilniuje, pateikė darželio išduotą pažymą. Taip ieškinyje A.S. nurodė, kad santuokos metu neįgijo jokio turto. Vadovaudamasis CPK 784 str. 2 dalimi nurodė, kad išimtinai Lietuvos teismai turėtų spręsti šią bylą. Todėl ieškovas prašo teismo nutraukti santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo. Jo žmona nurodė, kad niekada Lietuvoje nuolat negyveno, kad dirba ir gyvena Lenkijoje. Taip pat vaikai lanko darželį Lenkijoje (pateikė atitinkamas pažymas). Taip pat nurodė, kad Lenkijoje šeima turi gyvenamąjį namą, bei sutuoktiniai yra pasiėmę paskolą namo statybai. Taip pat pranešė, kad Lenkijos teisme yra jau nagrinėjama byla dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Klausimai:1) Ar była gali būti nagrinėjama Lietuvoje? Į ką turėtų atsižvalgti teismas nustatydama

jurisdikciją?

Privaloma literatūra:1. V. Nekrošius, Europos Sąjungos civilinio proceso teisė (psl. 77-120)2. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas EB Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių

su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą EB Nr. 1347/2000.

3. Praktinis vadovas kaip taikyti naująjį Briuselio II reglamentą (http://ec.europa.eu/civiljustice/publications/docs/guide_new_brussels_ii_lt.pdf)

4. Byla C-68/07 Kerstin Sundelind Lopez prieš Miguel Enrique Lopez Lizazo5. Byla C-435/06 2007 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

( Korkein hallinto-oikeus (Suomija)6. 2009 m. gruodžio 23 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Jasna

Detiček prieš Maurizio Sgueglia, C-403/09 PPU.

V Seminaras. Kolizinės normos, jų taikymo problemos (preliminarūs klausimai)

1. Kolizinės normos samprata, struktūra, rūšys. 2. Atskirų kolizinių nuorodų privalumai ir trūkumai: lex personalis, lex societatis, lex rei sitae,

lex voluntatis, lex fori, lex loci actus, lex loci delicti.3. Teisinio santykio bei sąvokų kvalifikavimas.4. Procesinės ir materialinės teisės atribojimas.

8

5. Šalutinė problema ir išskaidymas (dépeçage).6. Renvoi (grąžinimas).7. Atsisakymas taikyti užsienio teisę.

Kontroliniai klausimai:1. Ką vadiname kolizine norma? Kuo ji skiriasi nuo teisės normos?2. Kokie požymiai būdingi kolizinei normai?3. Kokias žinote kolizinių normų rūšis?4. Kokias žinote kvalifikavimo teorijas?5. Kokios teisės normos priskirtinos materialinės teisės ir kokios proceso teisės sričiai Lietuvoje? 6. Procesinės ir materialinės teisės atskyrimo praktinė reikšmė?7. Kokioms sąlygoms esant galima kalbėti, jog yra šalutinė problema?8. Kokius žinote šalutinės problemos sprendimo būdus (teorijas)?9. Kuo skiriasi išskaidymas nuo šalutinės problemos?10. Išvardinkite Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintus atsisakymo taikyti užsienio teisės

pagrindus.

11. Ordre public (viešosios tvarkos) išlygos, kaip atsisakymo taikyti užsienio teisę, samprata, turinys ir pavyzdžiai.

12. Kada dar (išskyrus atsisakymo taikyti užsienio teisę atvejus) yra taikoma ordre public išlyga?13. Imperatyvių teisės normų, kaip atsisakymo taikyti užsienio teisę, samprata, turinys ir

pavyzdžiai.14. Ar Lietuvos Respublikos teismas, nagrinėdamas ginčą turintį užsienio elementą, turi teisę atsisakyti

taikyti užsienio teisę, jei ginčas yra labiau susijęs su Lietuvos Respublika? Ar Lietuvos Respublikos teisės taikymas yra imperatyvi norma?

15. Imperatyvių teisės normų ir ordre public panašumai ir atribojimas.16. Kokias žinote užsienio teisės turinio nustatymo doktrinas (teorijas)? 17. Kas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turi pareigą nustatyti užsienio teisės turinį?18. Kokios yra renvoi rūšis? Apibūdinkite jas.

19. Renvoi taikymas Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. X, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, miršta nesudaręs testamento, ir Lietuvos Respublikos kompetentingam teismui reikia nuspręsti kaip paveldėtojams paskirstyti palikėjo kilnojamus daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje*.

Klausimai:- Kas turėtų būti suprantama kaip „Italijos teisė“? - Kaip turėtų būti sprendžiama taikytinos teisės problema vienašalio renvoi atveju? Pateikite remisijos ir

transmisijos taikymo pavyzdžių (hipotetinių).- Kaip turėtų būti sprendžiama taikytinos teisės problema dvišalio renvoi atveju (visais įmanomais

užsienio teisės turinio atvejais)?

Privaloma literatūra:1. V. Mikelėnas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas.2. Cheshire and North‘s (North P.M., Fawcett J.J.) Private International Law., 13th Edition, London,

* Tarkime, kad Italijos teisės kolizinės normos nustato, kad kilnojamų daiktų paveldėjimui, palikėjus nesudarius testamento, turi būti taikoma palikėjo pilietybės valstybės teisė

9

1999.

3. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=URISERV:jl0070

4. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.Žin., 2000, Nr. 74-2262.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius, 2001.

Rekomenduojama literatūra:1. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14)2. Th.M. de Boer, Unwelcome Foreign Law : Public Policy and Other Means to protect the Fundamental

Values and Public Interests of the European Community, iš: Source : The External Dimension of EC Private International Law in Family and Succession Matters / ed. by Alberto Malatesta, Stefania Bariatti, Fausto PocarPublisher: Padova : CEDAM, 2008.

3. 2006 m. birželio 8 d. LAT nutartis c.b. Nr. 3K-7-20/2006

VI Seminaras. Tarptautinės privatinės teisės subjektai

1. Fizinių asmenų – piliečių, asmenų be pilietybės, užsieniečių teisinis statusas. Fizinių asmenų statusui taikytina teisė.

2. Domicilė.3. Juridinių asmenų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje. Juridinių asmenų statusui taikytina

teisė.4. Imunitetas tarptautiniuose privatiniuose santykiuose. Valstybė kaip tarptautinės privatinės

teisės subjektas. Valstybės imunitetas ir jo rūšys.

Kontroliniai klausimai† : 1. Kokį civilinį teisnumą Lietuvoje turi užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės?2. Kokios gali būti įstatymo nustatytos vienodo teisnumo išimtys?3. Pagal ką nustatomas užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinis veiksnumas?4. Kokios yra sandorio, kurį sudarė pagal taikytiną teisę neveiksnus asmuo, teisinės pasekmės?5. Ar gali asmuo remtis savo neveiksnumu, nustatytu vadovaujantis nuolatinės gyvenamosios vietos

valstybės teise, siekdamas pripažinti sandorį, kurį sudarė valstybėje, pagal kurios teisę jis yra veiksnus, negaliojančiu? Kokia yra nustatyto reguliavimo reikšmė?

6. Sąvokų „gyvenamoji vieta“ ir „nuolatinė gyvenamoji vieta“ skirtumai. Kaip nustatoma asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta?

7. Kuo nuolatinės gyvenamosios vietos principas pranašesnis už pilietybės principą? Kokie yra jo trūkumai?

8. Ar gali asmenys pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sudarydami sandorį? Kokios potencialios tokio pasirinkimo teisinės pasekmės?

9. Kokiais kriterijais remiantis yra nustatoma užsienio juridinių asmenų teisnumui taikytina teisė? Kokia yra taikytina teise reglamentuojamų klausimų apimtis?

10. Kokiais principais remiantis skirtingose teisės sistemose nustatoma juridinio asmens statusui taikytina teisė? Kokie yra šių principų privalumai ir trūkumai?

11. Kokia teisė yra taikoma juridinio asmens padaliniui, atstovybei ar filialui? Kokie yra sąvokų

† Atsakykite remdamiesi Lietuvos tarptautine privatine teise ir/ar doktrina.

10

„padalinys“, „atstovybė“ ir „filialas“ skirtumai?12. Kokios yra ultra vires veikusio užsienyje įsteigto juridinio asmens atstovo sudaryto sandorio teisinės

pasekmės?13. Kokią teisę reikėtų taikyti, siekiant nustatyti valstybės ar savivaldybių civilinį teisinį statusą?14. Kokias sritis apima valstybės imunitetas? 15. Kas yra santykinis ir absoliutus imunitetas? 16. Kaip valstybės imuniteto klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikoje ir kodėl?17. Kam dar gali būti reikšmingi imuniteto klausimai (be valstybių)?

Uždaviniai

5. Šešiolikmetis Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs į valstybę A pas pusbrolį paatostogauti, ten sudarė lengvojo automobilio išperkamosios nuomos sutartį ir įsigijo automobilį. Pilietis visų įmokų nesumokėjo, o grįžęs į Lietuvą gavo šaukimą į teismą. Valstybėje A pilietis yra laikomas visiškai veiksniu. Ginčas nagrinėjamas Lietuvos Respublikoje.

Klausimai:- Kokius teisės ir fakto klausimus turėtų išspręsti teismas prieš pradėdamas nagrinėti ginčą?- Kokį sprendimą turėtų priimti teismas? Kuo remiantis?- Ar pasikeistų teismo sprendimas, jei ginčas būtų nagrinėjamas valstybės A teisme?

6. Ieškovas A.A. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Kazachstano Respublikos 1 mln. Lt žalą. Ieškovas nurodė, kad jo įmonė UAB „BBB“ 1994 m. sudarė sutartį su Kazachstano metalurgijos kombinatu „AAA“ dėl 180 tonų skardos pirkimo. Lietuvos įmonė sumokėjo metalurgijos kombinatui 200 000 Lt, tačiau 1995 m. Kazachstano Vyriausybė pardavė metalurgijos kombinatą užsienio investitoriams, ko pasėkoje kombinatas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Kazachstano Vyriausybė 25 % kombinato akcijų pasiliko ir tapo kombinato skolų perėmėja. Lietuvos įmonė buvo įtraukta į skolininkų sąrašą, tačiau skolų neatgavo, ko pasėkoje, siekdama atsiskaityti su savo kreditoriais, turėjo parduoti savo turimą turtą ir nutraukti veiklą. Dėl to, ieškovas buvo priverstas likviduoti įmonę ir patyrė 1 mln. Lt žalą.

Klausimai:- Ką turi išsiaiškinti teismas, gavęs ieškinį, kokių veiksmų imtis ir kokį sprendimą priimti, atsižvelgus į

tai, kad atsakovas – užsienio valstybė?

Privaloma literatūra:1. Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001.2. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14).3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262).4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2001.5. 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse

bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.6. G. Bužinskas ir J. Grigienė. Teismingumas tarptautiniame civiliniame procese. Vilnius. 2007.7. 1998-01-05 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-1/98 V.Stukonis v. JAV ambasada.8. 2001-06-25 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-203/2001 A.Cudak (Senkevič) v. Lenkijos Respublikos

ambasada.

9. 2012 m. liepos 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje C-154/11 (Mahamdia).

11

Rekomenduojama literatūra:1. 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso (Žin., 1997, Nr.12-227).2. 1960m. Konvencija dėl asmenų be pilietybės statuso (Žin., 2000, Nr. 59-1761).

VII seminaras. Sutartinės prievolėms taikytina teisė. Daiktinėms teisėms taikytina teisė.

1. Susitarimas dėl taikytinos teisės.2. Taikytinos teisės nustatymas nesant šalių susitarimo.3. Sutarties formai taikytina teisė.4. Incoterms, UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai

<http://www.unidroit.org/english/principles/contracts/main.htm >5. Nekilnojamieji daiktai, kilnojamieji daiktai, susitarimams dėl jų perleidimo taikytina teisė6. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės

(Roma I) ir daugiašalių (pvz. CMR, CISG) bei dvišalių sutarčių santykis.

Kontroliniai klausimai:1. Sutartinėms prievolėms taikytinos teisės reglamentuojami teisiniai santykiai?3. Šalių autonomijos pasirinkti taikytiną teisę esmė ir reikšmė?4. Šalių autonomijos pasirinkti taikytiną teisę ribos? Tokių ribų reikalingumo pagrindimas.5. Kokios taikytinos teisės doktrinos yra taikomos, nesant šalių susitarimo dėl taikytinos teisės

(pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, Romos I reglamentą)? 6. Romos I reglamento taikytinos teisės taikymo sritis, pagrindinės nuostatos, santykis su

tarptautinėmis sutartimis, santykis su Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu.7. Sutarties formai taikytinos teisės nustatymo taisyklės?8. Kas yra “teisė” prievolės šalių susitarimu pasirenkant taikytiną teisę? 9. Ar UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, 1980 m. Jungtinių Tautų Vienos

konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo yra laikomi “teise”, kurią prievolės šalys gali pasirinkti kaip taikytiną teisę pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą ar Romos I reglamentą?

10. Incoterms – samprata, reikšmė sutartinėms prievolėms.11. Šalių autonomijos principo galiojimas daiktinių teisių atžvilgiu ir tokių nuostatų reikalingumo

pagrindimas.12. Kokia teisė turi būti taikoma pripažįstant daiktą kilnojamuoju ar nekilnojamuoju?13. Lex rei sitae principo reglamentuojami teisiniai santykiai? 14. Kilnojamo daikto buvimo vietos problematika ir nustatymo taisyklės. 15. Daikto teisinio statuso nekintamumo principas ir jo reikšmė.

Uždaviniai:

1. Į Lietuvoje esančią advokatų kontorą kreipėsi klientas iš Niujorko, JAV, kuris nurodė, jog jis yra orlaivio, kuris yra registruotas Lietuvos Respublikoje savininkas. Kadangi dėl orlaivio nuolatos kyla problemų, jis nusprendė ši orlaivį parduoti ir surado pirkėją su kuriuo Niujorke sudarė rašytinę orlaivio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau sutartyje nenumatė taikytinos teisės. Orlaivis sandorio metu buvo ore ir kirto Lenkijos-Rusijos sieną. Klientas prašo jūsų pagalbos sprendžiant klausimą ar tokia sutartis galioja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

12

Klausimai:1. Kurios valstybės teisė turi būti taikoma sprendžiant klausimą dėl orlaivio teisinio statuso

(kilnojamas/nekilnojamas daiktas)? 2. Kokia teisė turi būti taikoma orlaivio pirkimo-pardavimo sutarčiai?3. Kokia teisė taikoma orlaivio pirkimo-pardavimo sutarčiai ir kokios gali kilti problemos dėl

tokios sutarties galiojimo Lietuvos Respublikoje?4. Ar pasikeistų taikytina teisė, jei ginčas būtų nagrinėjamas 2010 01 30? Kodėl?

Pagrindinė literatūra:1. V. Mizaras, Tarptautinės privatinės teisės vienodinimo Europos Sąjungoje rezultatai:

reglamentai Roma I ir Roma II, Justitia 2008 Nr. 4 (70) ir 2009 Nr. 1 (71).2. Cheshire and North‘s (North P.M., Fawcett J.J.) Private Interntinal Law., 13th Ed., OUP:

London, 1999.3. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės

normas, apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14.)4. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Justitia: Vilnius, 2001.6. 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose

pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.

7. 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. <http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:41998A0126(02):EN:NOT>

8. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:177:0006:0016:EN:PDF

9. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts 2004 <http://www.unidroit.org/english/principles/contracts/main.htm >.

10. Case C-533/07 23 April 2009, Falco Privatstiftung and Rabitsch v Weller-Lindhorst11. Pammer v. Karl Schlütter GmbH & Co. KG C-585/08 and Hotel Alpenhof v. Mr. Heller C-

144/0912. Judgment of the Court (Grand Chamber) of 15 March 2011. Heiko Koelzsch v État du Case C-

29/10.13. 2009 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Intercontainer Interfrigo SC (ICF) prieš

Balkenende Oosthuizen BV, MIC Operations BV (Byla C-133/08).14. 2011 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje: Jan Voogsgeerd prieš Navimer

SA. Byla C-384/10.

Rekomenduojama literatūra:1. 1980 m. Jungtinių Tautų Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių

(Žin., 1995, Nr. 102-2283).

VIII seminaras. Teisė, taikytina deliktinėms prievolėms

1. Pagrindinės kolizinės normos, nustatančios deliktinėms prievolėms taikytiną teisę.2. Deliktinėms prievolėms taikytinos teisės nustatymas pagal LR CK ir pagal Reglamentą Roma

13

II.3. Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimui taikytina teisė.

Kontroliniai klausimai:1. Kas yra deliktinės prievolės? Transnacionaliniai deliktai?2. Kokia yra deliktinėms prievolėms taikytinos teisės apimtis?3. Ar taikomas šalių autonomijos principas?4. Koks yra Reglamento Roma II santykis su tarptautinėmis konvencijomis?5. Teisė, taikytina reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu: Konvencijoje

įtvirtinta eismo įvykio sąvoka, bendra taisyklė nustatant taikytina teisę, išimtys. kokia teisė taikytina, žalos, eismo įvykiu padarytos turtui atveju?

6. Jei automobilis registruotas keliose vietose, ar visai neregistruotas, kokia teisė taikytina? 7. Ieškinio pareiškimas tiesiogiai draudikui.8. Teisė, taikytina nesąžininga konkurencija padarytai žalai atlyginti.9. Teisė, taikytina žalos, padarytos asmeninėms neturtinėms teisėms informavimo priemonių

veiksmais atlyginimui.10. Teisė taikytina kelių asmenų padarytos žalos atlyginimui.11. Prievolėms, kylančioms iš nepagrįsto praturtėjimo taikytina teisė.

Uždaviniai:

1. Rusijoje autoįvykio metu nukentėjo du krovininiai automobiliai, priklausantys Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms UAB „AAA“ ir UAB „BBB“. Autoįvykio kaltininku pripažintas UAB „BBB“ darbuotojas. UAB „AAA“ transporto priemonės buvo apdraustos Lietuvoje nuo nelaimingų atsitikimų (sugadinimo, sunaikinimo, vagystės). Draudimo kompanija, sumokėjusi UAB „AAA“ draudimo išmoką, kreipėsi į Lietuvos teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. UAB „BBB“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog UAB „BBB“ transporto priemones vairuojantys darbuotojai buvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu Rusijos draudimo kompanijoje, UAB „BBB“ nėra laikoma atsakovu, todėl UAB „AAA“ turėjo kreiptis į Rusijos teismą.

Klausimai:- Kokios valstybės teismas kompetentingas nagrinėti iškilusį ginčą?- Kokios valstybė teisė turi būti taikoma šiems santykiams?- Kokie santykiai lemia taikytinos teisės ir jurisdikcijos teisingą išsprendimą?- Ar pasikeistų taikytina teisė, jei ginčas būtų nagrinėjamas 2008 m., 2009 m.?

2. Lietuvos pilietis Andrius, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, Lietuvos teismo buvo nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme už žinomo žurnalisto nužudymą. 2008 m. sausio mėn. jis buvo lygtinai paleistas.

Austrijos bendrovė, valdanti interneto portalą E-DATE, kuris yra pažinčių svetainė, 1999 m. rugpjūčio 23 d. išplatino savo skaitytojams informaciją apie Andriaus bylą, nurodydama jo vardą ir pavardę.

2007 m. birželio 5 d. Andrius paprašė, kad atsakovė nebeplatintų jokios informacijos apie jį. Į šį prašymą raštiškai atsakyta nebuvo, bet po kelių dienų, birželio 18 d., ši informacija buvo pašalinta iš interneto svetainės.

14

Andrius kreipėsi į Lietuvos teismus su prašymu uždrausti E-DATE visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbti bet kokią su juo susijusią informaciją. E-DATE teigia, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos.

Be to, žinomas prancūzų aktorius Olivier Martinez kreipėsi į Tribunal de grande instance de Paris ir nurodė, kad tame pačiame Interneto portale buvo pasikėsinta į jo privatų gyvenimą ir į Olivier Martinez teisę į savo atvaizdą, kai 2011 m. vasario 3 d. E-DATE interneto tinklalapyje buvo paskelbtas tekstas anglų kalba, kurio pavadinimo vertimas į prancūzų kalbą, šalių neginčytas nagrinėjant bylą, skamba taip: „Kylie Minogue est de nouveau avec Olivier Martinez“ („Kylie Minogue vėl susitikinėja su Olivier Martinez“) ir kuriame nurodytos pasimatymo detalės.

E-DATE nurodo, kad Tribunal de grande instance de Paris neturi jurisdikcijos, nes nėra pakankamo ryšio, siejančio ginčijamos informacijos patalpinimo internete ir Prancūzijos teritorijoje neva patirtą žalą, tačiau ieškovas teigia priešingai, kad toks ryšys nebūtinas ir bet kuriuo atveju jis egzistuoja.

1. Ar pirmasis ieškinys yra priimtinas, jei taip, kur jis gali būti pateiktas, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų taikytina teisė?

2. Kur gali būti pateiktas antras ieškinys, kokie santykiai susiklostė tarp šalių, kokia būtų taikytina teisė?

Privaloma literatūra:

1. V. Mizaras, Tarptautinės privatinės teisės vienodinimo Europos Sąjungoje rezultatai: reglamentai Roma I ir Roma II, Justitia 2008 Nr. 4 (70) ir 2009 Nr. 1 (71)

2. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14).

3. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262).4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius, 2001.5. 2000-12-22 Tarybos Reglamentas EB Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse bylose

pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo.6. 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas EB Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms

taikytinos teisės. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2008:177:0006:0016:EN:PDF

7. 1992m. Tarptautinė konvencija dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą.(Žin., 2000 Nr.43-1224).

8. 1992m. Tarptautinė konvencija dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondo įkūrimo. (Žin., 2000, Nr.43-1224), jos 2003 m. protokolas.

9. 1971 m. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. (Žin., 2001, Nr. 75-2639).

10. 1976 m. lapkričio 30 d. ESTT Sprendimas Bier, dar vadinamo Mines de potasse d’Alsace, 21/7611. Joined Cases C-509/09 and C-161/10 eDate Advertising GmbH v X and Olivier12. 2004 m. birželio 10 d. ESTT sprendimas - byloje C-168/02 (Rudolf Kronhofer. v. Marianne

Maier and Others).13. 2009 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Zuid-Chemie BV prieš Philippo's

Mineralenfabriek NV/SA (Byla C-189/08) [1]14. 2011 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje Deo Antoine

Homawoo prieš GMF Assurances SA (Byla C-412/10).

IX seminaras. Tarptautiniai šeimos ir paveldėjimo teisiniai santykiai

1. Santuokos sudarymas ir galiojimas. Ištuoka.2. Sutuoktinių turtiniai ir asmeniniai neturtiniai tarpusavio santykiai.

15

3. Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai. Tarptautinis įvaikinimas, globa ir rūpyba.4. Teismų jurisdikcija, sprendimų pripažinimo ir vykdymo ypatumai šeimos teisinių santykių ir

išlaikymo prievolių srityje. 5. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimas.6. Teisė, taikytina testamentiniam veiksnumui ir testamento formai.

Kontroliniai klausimai:1. Kokios susitarimo tuoktis teisinės pasekmės, tokiam susitarimui taikytina teisė?2. Kodėl svarbu nustatyti santuokos sudarymo ir jos galiojimo sąlygoms taikytiną teisę?3. Separacijai ir santuokos nutraukimui taikytinos teisės klausimai: materialieji, procesiniai.4. Kokios sutuoktinių susitarimo dėl jų santykiams taikytinos teisės laisvės ribos?5. Kokia teisė taikoma sutuoktinių turtiniams ir asmeniniams neturtiniams santykiams?6. Kokia teisė taikoma vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams?7. Vaikų kilmės nustatymui taikytina teisė ir jurisdikcija?8. Išlaikymo prievolės. Taikytinos tarptautinės sutartys (konvencijos).9. Tarptautinis įvaikinimas: sąvokos apibrėžimas, taikytina teisė, jurisdikcija. 10. Globa ir rūpyba: taikytinos tarptautinės sutartys (konvencijos) ir jurisdikcija.11. Kada šeimos bylos yra teismingos Lietuvos teismams pagal CPK, tarptautines sutartis, Tarybos

Reglamentą Nr. 2201/2003? Kokioms sąlygoms esant taikytini nurodyti šaltiniai?12. Kokiais atvejais iškyla paveldėjimo santykiams taikytinos teisės klausimas?13. Taikytina teisė paveldint kilnojamą daiktą. Palyginkite 2000 m. ir 1964 m. LR civilinių kodeksų

teisinį šio klausimo reglamentavimą.14. Kokia privalomosios dalies paveldėjimo, palikimo perėjimo valstybei klausimų specifika

tarptautinėje privatinėje teisėje?15. Kokia teisė taikytina nekilnojamo turto paveldėjimui?16. Testamentiniam veiksnumui ir testamento formai taikytina teisė.17. Koks 1961 m. Hagos konvencijos dėl kolizinių normų, susijusių su paveldėjimu pagal

testamentą, 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, 1973 m. Hagos Konvencijos dėl mirusių asmenų palikimo administravimo, 1973m. UNIDROIT Vašingtono konvencijos, nustatančios vieningą testamento formą ir 1989 m. Hagos konvencijos dėl paveldėjimo santykiams taikytinos teisės reguliavimo dalykas? Kurios iš šių konvencijų galioja ir koks jų statusas Lietuvoje?

18. Šeimos ir paveldėjimo santykiams taikytinos teisės ir jurisdikcijos tendencijos ES (ES priemonės šiose srityse): Roma III ir paveldėjimo reglamentas.

Uždaviniai:

1. Lietuvos Respublikos pilietis sudarė santuoką valstybėje A su nepilnamete, kuriai yra 9 m. ir kuri yra valstybės A pilietė. Grįžęs į Lietuvą, Lietuvos Respublikos pilietis kreipėsi dėl santuokos pripažinimo. Buvo atsisakyta pripažinti santuoką, nes ji sudaryta su nepilnamete. Ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme.

Klausimai:1. Kokie nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai reglamentuoja tarp šalių kilusį ginčą.2. Kokiu teisės norminiu aktu vadovaujantis Lietuvos įmonė nustatys kompetentingą bylą nagrinėti

teismą?

16

3. Kokios valstybės teisė bus taikoma sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

2. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos piliečiai susituokė Lietuvoje. Po santuokos penkerius metus kartu gyveno Lietuvoje. Nuo 1995 m. jų bendras santuokinis gyvenimas nutrūko ir žmona (Lietuvos Respublikos pilietė) liko gyventi Lietuvoje, o vyras išsikėlė gyventi į Lenkiją. 2006 m. Lenkijos pilietis kreipėsi Lenkijos teismą dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo (ginčas I). Santuoką nutraukus, 2009 m. buvusi žmona kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš vyro priteisimo (ginčas II)

Klausimai:1. Kokius teisės ir fakto klausimus turėtų išspręsti teismas prieš pradėdamas nagrinėti ginčą (ginčas I ir

ginčas II)?2. Kurios valstybės teismas kompetentingas nagrinėti bylą ir kokios valstybės teisė bus taikoma (ginčas I

ir ginčas II)?3. Ar pasikeis taikytina teisė ir teismas, kompetentingas nagrinėti bylą, jei Lietuvos Respublikos ir

Lenkijos piliečiai santuokos metu įsigijo nekilnojamo turto? Jei pasikeis, tai kaip? (ginčas I)4. Ar pasikeistų išlaikymo priteisimo bylą nagrinėti kompetentingas teismas, jei ginčas būtų nagrinėjams

2012 m.? (ginčas II)

3. Valstybės A piliečiai, susituokę valstybėje A jau penkerius metus gyvena Lietuvoje. Sutuoktiniai kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą, prašydami juos ištuokti. Valstybėje A ištuoka yra draudžiama. Valstybės A kolizinės normos nustato, jog santuokos nutraukimui taikoma valstybės, kurios piliečiai yra sutuoktiniai, teisė.

Klausimai:5. Kokius teisės ir fakto klausimus turėtų išspręsti teismas prieš pradėdamas nagrinėti ginčą?6. Kokį sprendimą priims teismas? Ar gali teismas nutraukti santuoką remdamasis viešosios tvarkos

išlyga?7. Ar pasikeistų, jei pasikeistų tai kaip, teismo sprendimas, jei santuoką norėtų nutraukti valstybėje A

nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai.

4. Lietuvos Respublikos pilietis nuolat gyvenantis Vokietijoje ten miršta, palikdamas testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka iš pirmosios santuokos gimusiam sūnui. Po mirties lieka jo turtas – namas Vokietijoje, kitas kilnojamas turtas – Lietuvoje. Lietuvoje gyvenanti žmona ir vaikai iš antrosios santuokos kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą dėl Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos privalomosios dalies priteisimo.

Klausimai:1. Ar Lietuvos teismui teisminga ši byla. Kokį sprendimą turėtų priimti teismas?2. Kokios valstybės teisė bus taikoma šiems santykiams nagrinėti?

Privaloma literatūra:1. V. Mikelėnas. Tarptautinės privatinės teisės įvadas.2. E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. II tomas (vadovėlis).3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Vilnius, 2001.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.

6. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir

17

vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.

7. 1996 m. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo ir vykdymo, bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (Žin., 2003, Nr. 91(1)-4125) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo (Žin., 2003, Nr. 91(1)-4105).

8. 1973 m. Konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės (Žin., 2001, Nr. 38-1291) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės ratifikavimo (Žin., 2001, Nr. 38-1290).

9. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas EB Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą EB Nr. 1347/2000.

10. 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2009:007:0001:0079:LT:PDF

11. 2008 11 23 Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo ĮSTATYMAS (Žin., 2008., Nr. 137-5366)

12. 2007 11 23 Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.pdf&cid=133

13. 1961 m. Hagos konvencija dėl kolizinių normų, susijusių su paveldėjimu pagal testamentą (Convention on the Conflicts of Laws relating to the Form of Testamentary Dispositions, http://hcch.e-vision.nl/index_en.php?act=conventions.text&cid=40).

14. 2010 gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010 kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:343:0010:0016:lt:PDF.

15. 2012m.liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2012:201:0107:0134:LT:PDF.

Rekomenduojama literatūra:1. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14).2. 2003-10-22 LAT nutartis c.b. nr. 3K-3-1003/2003(Gillis byla).3. 2008-01-07 LAT nutartis c.b. nr. 3K-3-91/2008 (Rinau byla).4. 2006-07-17Komisijos Žalioji knyga dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą,

kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą (COM/2006/0400; http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/site/lt/com/2006/com2006_0400lt01.pdf). 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ir Lietuvos Respublikos 1993 metų Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ratifikavimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 101-2546).

5. 1980 m. Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa pripažinimo ir vykdymo, bei vaikų globos atnaujinimo (Žin., 2002, Nr. 126-5732) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos konvencijos dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo ratifikavimo (Žin., 2002, Nr. 126-5725).

6. 1977m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Žin., 1997, Nr. 60-1404).7. 1973 m. Konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (Žin.,

2002, Nr. 51-1934) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo (Žin., 2002, Nr. 51-1930).8. 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo (Žin.,

18

2004, Nr. 77-2667) ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konvencijos dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavimo (Žin., 2004, Nr. 77-2658).

9. 1973 m. Hagos Konvencija dėl mirusių asmenų palikimo administravimo (Convention concerning the International Administration of the Estates of Deceased Persons, http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=83).

10. 1973m. UNIDROIT Vašingtono konvencija nustatanti vieningą testamento formą (Convention providing a Uniform Law on the Form of an International Will, http://www.unidroit.org/english/conventions/1973wills/1973wills-e.htm ).

11. 1989 m. Hagos Konvencija dėl paveldėjimo santykiams taikytinos teisės (Convention on the Law Applicable to Succession to the Estates of Deceased Persons, http://www.hcch.net/index_en.php?act=conventions.text&cid=62).

X Užsienio teismų ir komercinių arbitražų sprendimų pripažinimas ir vykdymas

1. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo procedūra.2. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimas ir vykdymas.

Kontroliniai klausimai:

1. Kuriuo metu ir kaip sprendžiamas užsienio teisės turinio nustatymo klausimas?2. Apibūdinkite užsienyje išduotų dokumentų legalizavimo tvarką ir reikšmę. 3. Užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūra pagal LR ir ES teisės aktus: atvejai, kada ji

(ne)būtina, kam teiktini dokumentai, kokie dokumentai, ir t.t. 4. Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimas: susijusios sąvokos, taikytini teisės aktai, teismingumas,

pripažinimo procedūra, teiktini dokumentai, pripažinimo sąlygos, terminai. 5. Kokia yra užsienio teismų sprendimų vykdymo tvarka ir sąlygos?6. Kokie pagrindai leidžia atsisakyti vykdyti užsienio arbitražo sprendimus ir kieno iniciatyva jie

tikrinami?7. Kaip vykdomos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo?8. Kokios yra užsienio teismo sprendimo, priimto už akių, teisinės pasekmės?9. Apibūdinkite supaprastintą neginčijamų sprendimų vykdymo tvarką ES.

Uždaviniai:

1. Lietuvos ir Estijos įmonės sudariusios sutartį susitarė, jog iš sutarties kylantys ginčai bus sprendžiami Estijos tarptautiniame arbitraže. Kilus nesutarimams, ginčą išsprendė ir sprendimą priėmė Estijos tarptautinis arbitražas. Arbitražo sprendimas turi būti įvykdytas Lietuvos Respublikoje.

Klausimai:- Į kokį Lietuvos Respublikos kompetentingą teismą turi kreiptis Estijos įmonė ir kokius dokumentus

pateikti teismui, siekdama įvykdyti arbitražo sprendimą?- Ar teismas turi teisę iš karto priimti sprendimą dėl arbitražo sprendimo vykdymo? Kokius faktus turi

nustatyti teismas prieš priimdamas sprendimą dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo?- Kokiais teisės aktais vadovaujantis turi būti surašomas prašymas? Parašykite prašymą.

2. Nyderlandų Karalystės Bredos apygardos teismas sprendimu įpareigojo atsakovą – Lietuvos įmonę sumokėti ieškovui – Nyderlandų Karalystės įmonei, kaip pakankamą įsipareigojimų įvykdymą 65.000 EUR, taip pat 9000 EUR sumą nuo teismo šaukimo įteikimo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, taip pat teismo

19

proceso išlaidas 4000 EUR. Teismas paskelbė šį sprendimą vykdytinu nepaisant teisinių priemonių, kurių būtų galima imtis šiam sprendimui apskųsti.

Nyderlandų Karalystės įmonė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Nyderlandų Karalystės Bredos apygardos teismo sprendimą.

Atsakovas nurodė, jog apie vykstantį teismo procesą Nyderlandų Karalystėje nebuvo informuotas, todėl teismas negali pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą.Nyderlandų civilinis kodeksas nustato, jog „tam, kad pareiškimas (įskaitant pranešimus) būtų galiojantis, jis turi pasiekti tą asmenį. Tačiau pareiškimas galioja ir tuomet, jei nepasiekė to asmens, kuriam buvo siųstas, dėl to paties asmens veiksmų, už kurį jis atsakingas, arba dėl kitų aplinkybių, kurios liečia asmenį ir dėl kurių jis atsakingas“.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad Nyderlandų karalystės teismas išsiuntė pranešimą Lietuvos įmonei registruotu paštu, tačiau laiškas sugrįžo, nes atsakovas (Lietuvos įmonė) „išvyko“. Pranešimas buvo išsiųstas atsakovui adresu, kuriuo ši įmonė įregistruota Lietuvoje.

Klausimai:- Kokiais teisės aktais vadovaujantis teismas nagrinės prašymą bei priims sprendimą?- Kokiais teisės aktais vadovaujantis teismas nagrinės prašymą bei priims sprendimą, jei pranešimą apie

bylos nagrinėjimą ir pačią bylą būtų išnagrinėjęs ne Europos Sąjungos valstybės narės teismas? - Kokį sprendimą turėtų priimti Lietuvos apeliacinis teismas; kokie turėtų būti teismo motyvai?

Privaloma literatūra:1. Europos Komisija – Europos teisminis atlasas civilinėse bylose, žr. dokumentų įteikimas, įrodymų

rinkimas, sprendimų pripažinimas ir vykdymas http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/html/index_lt.htm

2. E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. II Tomas. Justitia. Vilnius. 2005.3. V. Nekrošius, Europos Sąjungos civilinio proceso teisė. 4. G. Bužinskas ir J. Grigienė. Teismingumas tarptautiniame civiliniame procese. Vilnius. 2007.5. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14)6. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. (Žin., 2002, Nr. 36-1340).7. 2008 11 23 Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų

įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2008., Nr. 137-5366).8. 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir

komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo9. 2003-11-27 Tarybos Reglamentas EB Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių

su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą EB Nr. 1347/2000.

10. 2008-12-18 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

11. 1961 m. Hagos konvencija dėl užsienio valstybių išduotų dokumentų legalizacijos reikalavimų panaikinimo. (Žin., 1997, Nr. 68-1699)

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo. 2006 m. spalio 30 d. Nr. 1079 (2006-11-04, Nr. 118-4477)

13. 1958m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.14. Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymas.  Nr. I-1274. (Žin., 1996, Nr. 39-961).

15. Judgment of the Court of 28 March 2000. - Dieter Krombach v André Bamberski. Case C-

20

7/98.16. Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. Sprendimas C-420/07 Meletis Apostolides v David

Charles Orams and Linda Elizabeth Orams17. Teisingumo Teismo 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimas byloje C?283/05 ASML Netherlands BV prieš

Semiconductor Industry Services GmbH (SEMIS)18. 2008 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas. Inga Rinau. Byla C-195/08 PPU.

Rekomenduojama literatūra1. 1954 Konvencija dėl civilinio proceso (Žin., 2002, Nr. 97-4255).2. 1980 m. Konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą (Žin., 2000, Nr. 44-1251).3. 1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (Žin., 1996., Nr. 16-414) ir jos

papildomas protokolas (Žin., 2004, Nr. 80-2838).4. Lietuvos užsienio reikalų tinklalapis, žr. „Konsulinis dokumentų legalizavimas“ (

http://www.urm.lt/index.php?1778667211)5. 2004 balandžio 21 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 805/2004 sukuriantis neginčijamų reikalavimų

Europos vykdomąjį raštą6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 1896/2006, nustatantis Europos

mokėjimo įsakymo procedūrą;.7. 2001-05-28 LAT nutartis Civ. byla Nr. 3K-3-632/2001 Etnomedijos spauda.

XI seminaras. Procesinių veiksmų atlikimas užsienio valstybėje.

1. Pranešimų ir šaukimų įteikimas užsienio valstybėje.2. Įrodymų rinkimas užsienio valstybėje.3. Užsienio valstybėje išduotų dokumentų pateikimas teismui.

Kontroliniai klausimai:1. Kokia yra tinkamo teismo dokumento įteikimo reikšmė?2. Kokie yra teismo dokumentų įteikimo būdai ir tvarka pagal Reglamentą 1393/2007?3. Kokius įteikimo būdus ir tvarką numato 1965 m. Hagos Konvencija? 4. Kokia teisė taikytina vykdant pavedimus surinkti įrodymus ir kokie jų vykdymo atsisakymo pagrindai? 5. Kokie yra įrodymų rinkimo būdai ir tvarka pagal Reglamentą Nr. 1206/2001?6. Kokius įrodymų rinkimo būdus ir tvarką numato atitinkama 1970 m. Konvencija?

Privaloma literatūra:19. Europos Komisija – Europos teisminis atlasas civilinėse bylose, žr. dokumentų įteikimas, įrodymų

rinkimas, sprendimų pripažinimas ir vykdymas http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/html/index_lt.htm

20. E. Laužikas, V. Mikelėnas, V. Nekrošius. Civilinio proceso teisė. II Tomas. Justitia. Vilnius. 2005.21. V. Nekrošius, Europos Sąjungos civilinio proceso teisė. 22. G. Bužinskas ir J. Grigienė. Teismingumas tarptautiniame civiliniame procese. Vilnius. 2007.23. 2000-12-21 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas,

apibendrinimo apžvalga. (Teismų praktika, 2001-01-17, Nr. 14)24. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas. (Žin., 2002, Nr. 36-1340).25. 2007 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių

dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse ("dokumentų įteikimas") ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000.

26. 2001-05-28 Tarybos Reglamentas EB Nr. 1206/2001 Dėl valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose.

21

27. 2008 11 23 Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2008., Nr. 137-5366).

28. 1961 m. Hagos konvencija dėl užsienio valstybių išduotų dokumentų legalizacijos reikalavimų panaikinimo. (Žin., 1997, Nr. 68-1699)

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo patvirtinimo. 2006 m. spalio 30 d. Nr. 1079 (2006-11-04, Nr. 118-4477)

30. Teisingumo Teismo sprendimas 2012 m. gruodžio 19 d.(*) Byloje C-325/11.

Rekomenduojama literatūra8. 1965 m. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose

įteikimo užsienyje (Žin., 2000, Nr. 44-1252)9. 1970 m. Konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje. (Žin., 2000,

Nr. 44-1250).10. 1977 m. Europos sutartis dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo (Žin., 1996, Nr. 18-459)ir jos

papildomas protokolas (Žin., 2004, Nr. 80-2837).11. 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo

tarpvalstybinių ginčų atveju pagerinimą nustatant minimalias bendrąsias teisinės pagalbos sprendžiant tokius ginčus taisykles.

12. 1954 Konvencija dėl civilinio proceso (Žin., 2002, Nr. 97-4255).13. 1980 m. Konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą (Žin., 2000, Nr. 44-1251).14. 1968 m. Europos konvencija dėl informacijos apie užsienio teisę (Žin., 1996., Nr. 16-414) ir jos

papildomas protokolas (Žin., 2004, Nr. 80-2838).15. Lietuvos užsienio reikalų tinklalapis, žr. „Konsulinis dokumentų legalizavimas“ (

http://www.urm.lt/index.php?1778667211)

22