1

2

TURINYS

1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA ............................................................................................... 3

2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS ...................................... 3

3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS ........................................................................................ 4

4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS ......... 4

4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos ........................................................................... 4

4.2. Vanduo .......................................................................................................................................... 5

4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai ................................................................................ 6

4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai ......................................................................................... 18

4.5. Augalinės dažančios medžiagos .................................................................................................. 21

4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos .................................................................................................. 24

4.7. Angliavandeniai .......................................................................................................................... 28

4.8. Bičių produktai ............................................................................................................................ 30

4.9. Rūgštys ........................................................................................................................................ 32

4.10. Antioksidantai ........................................................................................................................... 33

4.11. Mineralinės medžiagos .............................................................................................................. 34

4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis ............................................................................................ 40

4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio ................................................................................................. 42

4.15. Kosmetika depiliacijai ............................................................................................................... 48

5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI ............................................ 50

6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS .............................. 51

3

1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA

Jau senovės laikais žmonės turėjo pakankamai didelę patirtį gaunant ir panaudojant daugelį

organinių ir neorganinių medžiagų. Senovės indai iš cukrinių nendrių mokėjo pasigaminti cukrų.

Buvo plačiai žinomas ir gaminamas actas ir pan. Jau prieš istoriniais laikais buvo vartojami puikūs

dažai: indigas ir alizarinas, gaunami iš augalų ir tam tikros rūšies moliuskų. Galai mokėjo

pasigaminti ir naudojo muilą.

Žmonės žinojo daugelį augalinių bei eterinių aliejų, kuriuos naudojo ne tik kaip kvapiąsias

medžiagas, bet ir kaip dezinfekuojančias, gydančias bei konservuojančias priemones, pvz. mirusiųjų

balzamavimui.

Daugybė augalų buvo naudojami gryni ar iš jų gaminami pavilgai, tinktūros, kompresai ir

pan. Visos šios priemonės buvo gaminamos ir naudojamos pagrinde sveikatinimo, maisto ir

higienos tikslais.

Tik daug vėliau ( 18-19 am.) visos medžiagos buvo išskirstytos į organines ir neorganines,

natūralios medžiagos pradėtos sintetinti, buvo pradėtos gaminti naujos, gamtoje nežinomos

medžiagos.

Išsivysčius organinei chemijai (19-20 am.) buvo sukurtos visai naujos pramonės sritys:

kuro, dirbtinio pluošto, dažų, vaistinių medž. bei kosmetikos pramonės.

2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS

Visos priemonės yra skirstomos į:

Profilaktines (higienines) veido, kūno odos ir jos darinių priežiūros priemonės. Pvz.: veido

pieneliai, losjonai, kaukės, kūno kremai, šampūnai, aliejus nagams ir pan.

Dekoratyvines veido, kūno odos ir jos darinių priemones. Pvz.: akių šešėliai, lūpų

dažai, kūno talkas, plaukų dažai, nagų lakas ir pan.

Gydomosios veido,kūno odos ir jos darinių priemones. Pvz.: gydomasis veido ar kūno

tepalas su hormonais, priešgrybelinė nagų priemonė ir pan. Tokios priemonės turi didesnes

veikliųjų medžiagų koncentracijas ir didelį skvarbumą į oda bei pasižymiu stipriu

gydomuoju poveikiu.

4

3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS

MEDŽIAGOTYRA – tai mokslas apie kosmetinių priemonių sudėtį.

Kosmetinės priemonės sudarytos iš šių sudėtinių dalių:

Pagrindas arba bazė (riebalinė fazė, vandeninė fazė, emulgatoriai) aktyvūs komponentai;

Pagalbinės medžiagos (konservuojantys, dažantys ir aromatizuojantys ingredientai).

4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS

4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos

Daugybėje augalų, o retkarčiais ir gyvulinės kilmės žaliavose, gausu biologiškai aktyvių

žmogaus organizmą veikiančių medžiagų. Dauguma šių medžiagų pasižymi gydomuoju,

maitinamuoju, kosmetiniu poveikiu. Dėl šių priežasčių šios medžiagos visuomet buvo labai plačiai

naudojamos praktikoje, o pastaruoju metu jų panaudojimas tik didėja.

Ypač natūralios medžiagos, gaunamos iš augalų, pritaikomos kaskart vis plačiau. Kai kurie

žmonės netgi pranašauja, kad neužilgo prasidėsiantį amžių bus galima pavadinti ,,žaliuoju''

amžiumi, kadangi tuomet žmogaus naudojamos augalinės kilmės žaliavos galutinai laimės prieš

gyvulinės kilmės žaliavas arba sintetinius junginius. Bent jau tokia vystymosi tendencija stebima

pramonės šakose, tiesiogiai susijusiose su žmogaus sveikata ir gyvenimu: maisto, farmacijos, o taip

pat kosmetikos pramonėje.

Tose pramonės šakose ,,žalioji revoliucija'' kaskart labiau išstumia gyvulinės kilmės

5

produktus (jie brangūs, o be to, gaunami užmušant gyvūnus, dėl ko kyla ne tik estetinio, bet ir

ekologinio pobūdžio priešiškas nusiteikimas), o taip pat sintetinius produktus, dažniausiai svetimus

žmogaus organizmui ir sukeliančius daug neigiamų šalutinių reiškinių, susijusių tiek su jų gamyba,

tiek su vėlesniu panaudojimu.

,,Žaliosios bangos'' augimo tendencija maisto produktų bei vaistų gamyboje stebima taip pat

ir kosmetikoje, pvz., kremų gamyboje vis dažniau atsisakoma gyvulinės kilmės riebalų ir naudojami

augaliniai aliejai, neretai atitinkamai paruošti (pvz., sukietinti), kad įgautų tinkamą konsistenciją bei

stabilumą.

Biologiškai aktyvios sudėtinės dalys, gaunamos iš gyvūnų audinių, keičiamos į atitinkamas

augalinės kilmės sudėtines dalis, pvz., dažnai atsisakoma gyvulinės kilmės hormoninių medžiagų,

jos keičiamos augaliniais junginiais (fitohormonais), turinčiais panašų poveikį.

Gyvulinės kilmės produktų keitimas augaliniais jau gana plačiai paplito maisto pramonėje

dėl propaguojamos, iš augalinio maisto sudarytos dietos. Tam pritaria naujausi daugelyje biologijos

ir medicinos sričių atlikti moksliniai tyrimai, liudijantys, kad žmogaus organizmas yra geriau

prisitaikęs prie augalinio maisto. Taip pat vaistai bei kosmetika, gaminami augalinės kilmės

sudėtinių medžiagų pagrindu, žmogaus organizme yra geriau įsisavinami.

Didesnis dėmesys kai kurioms natūralių junginių grupėms turėtų padėti plačiau naudoti šias

medžiagas (kaip žaliavas arba natūralius produktu) ne tik įvairių negalavimų gydymui, bet taip pat

kūno gražinimo menui.

Tai padės susiorientuoti ko yra vertos šiandieninėje prekyboje siūlomos nepaprastai įvairios

kosmetinės priemonės.

4.2. Vanduo

Pati paprasčiausia, tačiau gyvybiškai bet kuriam gyvam organizmui reikalinga medžiaga yra

vanduo. Vanduo sudaro apie 70% suaugusio žmogaus organizmo.

Vandens trūkumas organizme yra vadinamas dehidratacija. Jau 11-20% vandens netekimas

organizmui yra pražūtingas.

Kosmetikos priemonių sudėtyje vanduo dažnai sudaro 60-90% ir yra rašomas pirmasis

ingredientų saraše. Kadangi ingredientai ant kosmetikos produktų pakuočių yra surašomi mažėjimo

tvarka, tai rodo, kad vanduo yra pagrindinė daugelio produktų sudėtinė dalis.

Vanduo ne, tik sudaro kosmetinių priemonių padrindą, bet yra ir puiki drėkinanti medžiaga

(hidratantas) reikalingas bet kokio amžiaus ir tipo odai.

Kaip vandens fazė į produktų sudėtį gali įeiti ir:

• Distiliuotas augalų vanduo- naudojamas losjonams, pieneliams ir kremams gaminti.

• Distiliuotas ir demineralizuotas vanduo- gaunamas išgarinus ir vėl sukondensavus

vandenį. Pagerina produkto savybes.

6

• Alginatas- vandens augalų ekstraktas, naudojamas kaukėms, kremams, emulsijoms gaminti.

• Hamamelis- jaunų ūgliukų ekstraktas, pasižymintis tonizuojamosiomis ir

sutraukiamosiomis savybėmis.

• Gėlių vandenys- gaunami distiliuojant augalų žiedus (apelsino, rožės).Yra malonaus

aromato, todėl naudojami kaip aromatizuojančios ir tonizuojančios medžiagos.

4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai

Cheminiu požiūriu riebalai yra riebiųjų rūgščių trigliceridai, o jų kokybė bei biologinė vertė

priklauso svarbiausia nuo to, kokios riebiosios rūgštys įeina į jų sudėtį. Tai gali būti sočiosios

rūgštys, kurios būdingos gyvuliniams riebalams, arba nesočiosios rūgštys (pvz., oleino, linolo,

linoleno, arachidono rūgštys) dažniausiai randamos augalinės kilmės medžiagose.

Nesočiosios riebiosios rūgštys ypatingai palankiai veikia odą, puikiai įsigeria ir turi

priešalerginių savybių. Dėl šių priežasčių kai kurie augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų

riebiųjų rūgščių, nepaprastai plačiai naudojami kosmetikoje ir dermatologijoje, pvz., nakvišos,

avokado, migdolų, persikų, vynuogių, riešutų, kviečių daigų ir kiti aliejai.

Kosmetikoje riebalai, o visų pirma augaliniai aliejai, labai plačiai naudojami tiek dėl jų

biologinių savybių, tiek kaip kitų veiklių medžiagų šaltinis.

Išoriškai vartojami riebalai padengia odą plonu apsauginiu sluoksneliu, neleidžiančiu odai

prarasti vandenį, kuris išsaugo jos elastingumą, suminkština epidermį, o uždegimų atvejais

susilpnina audinių įsitempimą, skausmą bei niežėjimą.

Kosmetikos gamyboje riebalai vaidina pirmaeilį vaidmenį kaip kremų, emulsijų, pienelių

bei kosmetinių tepalų, maitinančių kaukių plaukams, kosmetinių kaukių ir kitų priemonių

pagrindas.

Kosmetinių preparatų gamybos pagrindui naudojami aliejai apsprendžia preparatų

konsistenciją.

Šiuolaikinėje kosmetikoje dažnai taikomas naujausias būdas per odą aprūpinti organizmą

junginiais liposomų pavidalu, t. y. lipidų ar fosfolipidų mikrodalelių, gaubiančių įvairius vandenyje

ar riebaluose tirpius junginius, kurie atsiranda mikrokapsulės viduje ir tokiu pavidalu įsiskverbia

gilyn į odą..

Riebaluose, o ypač augaliniuose aliejuose, lengvai tirpsta daugelis labai biologiškai aktyvių

natūralių medžiagų, pvz., kai kurie vitaminai (A, D, E, fosfolipidai (lecitinas), hormonai,

natūraliosios dažančiosios bei kitos medžiagos.

Kitas svarbus riebalų panaudojimas kosmetikos pramonėje - kaip pagrindas muilų

gamyboje. Cheminiu požiūriu muilai yra riebiųjų rūgščių natrio arba kalio druskos, gaunamos

muilinimo proceso metu, tai yra, virinant riebalus su šarmais.

7

Kosmetikos gamyboje be augalinių ir gyvulinių riebalų naudojamos taip pat klampios

medžiagos, gaunamos perdirbant naftą. Tai dažniausiai vazelinas, parafinas, parafino aliejus,

eucerinas.

Kaip mineraliniai aliejai -,,parafino aliejus'' (Oleum Paraffini), taip ir baltas bei geltonas

vazelinas yra naftos distiliacijos produktai.

Išvardintos medžiagos turi neigiamą savybę – odos paviršiuje sufirmuoja plėvelę, kuri

stabdo prakaito išsiskyrimą per odą, trukdo jai kvėpuoti bei vykdyti termoreguliacinius procesus,

mechaniškai ,,užkemša'' prakaito liaukas bei odos poras.

Antra vertus, dėl šių išvardintų savybių jos puikiai tinka naudoti apsauginių preparatų, ypač

naudojamų maudantis, nardanr ar deginantis saulėje sudėtį.

Iš kitų, kosmetikoje naudojamų lipidų, reikia paminėti lecitiną, t. y. į riebalus panašią

medžiagą.

Lecitinas gautas iš vištos kiaušinio trynio arba sojos sėklų. Tai puikus emulgatorus,

palengvinantis daugelio kosmetinių priemonių gamybą, be to, pasižymi puikiomis maitinančiomis

bei gydomosiomis savybėmis. Jis naudojamas kosmetinių priemonių (pvz., kremų, kaukių), skirtų

visų pirma pavargusiai, stresuotai, brandžiai odai, gamyboje.

Augaliniai aliejai:

AVOKADO VAISIŲ ALIEJUS

( Oleum Perseae, ang. Avocado Oil).

Avokado vaisių, kuriuos nokina augalas lotynišku pavadinimu Persea americana Lauraceae,

minkštime yra net 30-70% aliejaus. Šie riebalai yra labai maistingi, lengvai virškinami, artimi alyvų

aliejui, sudaryti pagrinde iš oleino (77%) ir linolo (10,8%) rūgščių, turi vitaminų A, B, D ir E

kompleksą. Gerai įsiskverbia per odą ir pasižymi minkštinančiomis savybėmis.

Avokado aliejus priskiriamas brangesniems ir prabangiems kosmetiniams aliejams, jis

nedirgina odos, nesukelia alergijų. Naudojamas riebių kremų, maitinančių balzamų sausai odai,

muilų, taip vadinamų pariebintų muilų bei kitų kosmetinių priemonių gamyboje.

Iš avokado vaisių ir sėklų buvo išskirta medžiaga triterpenas - skvalenas, pasižymintis

baktericidiniu bei priešgrybeliniu poveikiu.

PERSIKŲ IR ABRIKOSŲ ALIEJUS

(Oleum Pruni Persicae arba Oleum Persicarum, Oleum Pruni Armeniacae, ang. Peach Oil, Persic

Oil.)

Šis aliejus spaudžiamas iš persikų ( Prunus persica (Rosaceae) arba abrikosų (Prunus

8

armeniaca) kauliukų. Jo sudėtis ir savybės panašios migdolų aliejui. Naudojamas kosmetikoje

kremų, pienelių, masažo aliejų, maudymosi balzamų, maitinančių balzamų plaukams, labai

kokybiškų kosmetinių muilų gamyboje. Šių augalų vaisių kauliukuose yra nuo 40 iki 50% aliejaus.

JOJOBOS ALIEJUS

(Oleum Jojobae , ang. Jojoba Oil).

Aliejus gaunamas iš sėklų buksamedžių šeimos augalo Simmondsia californica, augančio

Kalifornijoje ir Meksikoje, bei Simmondsia chinensis, augančio Rytinėje Azijoje.

Jojoba laikomas augalu, kuris ateityje gali tapti vienu iš pagrindinių aliejinių augalų, aprūpinančių

riebalais visų pirma kosmetikos pramonę.

Jojobos sėklose yra iki 50% aliejaus (t. y. skysto vaško), kurs savo labai vertingomis

savybėmis artimas turintiems didelę paklausą banginio riebalams (ir neturi nemalonaus ,,žuvies''

kvapo).

Jojobos aliejaus sudėtinė dalis yra taip vadinamas skvalenas, pasižymintis priešgrybelinėmis

savybėmis prieš patogeninius odos grybelius.

Šiame aliejuje gausu vitaminų, ypač vit.E, kuris atstato pavargusią stresuotą odą, atstato odos

aspsauginį sluoksnį bei skatina regheneraciją.

Dėl šių savybių, o taip pat dėl nepaprastai puikių maitinančių ir riebinančių savybių jojobos

aliejus vis plačiau naudojamas brandžios odos priežiūros kosmetikoje, šampūnų bei maitinančių

plaukų kaukių, kremų bei kūno priežiūros emulsijų gamyboje.

Šis aliejus gali būti naudojamas kaip alternatyva apsauginiams kremams nuo saulės, nes

pasižymi natūraliomis apsauginėmis savybėmis nuo UV spindulių.

KAKAVOS ALIEJUS

(Oleum Cacao, Butyrum Cacao, ang. Theobroma Oil.)

Spaudžiamas iš kakavmedžio - Theobroma cacao sėklų. Kakavos aliejaus, dėl konsistencijos

vadinamo sviestu (Butyrum Cacao), sėklose aliejaus yra 45-53%.

Kosmetikoje kakavos aliejus naudojamas kremų, lūpų dažų, skystų pudrų gamyboje. Šie

riebalai taip pat puikiai tinka parfumerijos pramonėje naudojamam taip vadinamam enfleurage

metodui - t. y. paskleisti plonu sluoksniu jie absorbuoja, arba sugeria iš gėlių įvairius eterinius

aliejus.

DAIGINTŲ GRŪDŲ ALIEJUS

(Oleum Tritici, ang. Germ Oil.)

Grūdų daigai, gauti kelias dienas padaiginus grūdų sėklas, dažniausiai kviečius, o taip pat

9

kitas sėklas, pvz., liucernos, saulėgrąžų, linų, kartenės - visų pirma yra nepaprastai vertingi

mityboje, kadangi juose gausu vitaminų (C, E, B grupės), mineralinių medžiagų bei natūralios

celiuliozės.

Be to, grūdų daiguose yra fosfolipidų bei vertingasis lecitinas, fermentai, priešsklerozinių

savybių turintys fitosteroliai, karotinai, o taip pat estrogeniniu veikimu pasižymintys fitohormonai.

Daugiausiai biologiškai veiklių medžiagų yra kviečių daiguose, kuriuose aptikta netgi

moteriškasis hormonas - folikulinas. Šis aliejus suaktyvina medžiagų apykaitą, atnaujina odos

funkcijas. Tai efektyvi priemonė sergant egzema.

Kosmetikoje daigai bei daigintų grūdų aliejus naudojamas maitinančių ir gaivinančių kremų,

kūno priežiūros balzamų, įdegio priemonių, šampūnų nuo pleiskanų (su sieros priedu), vonios bei

dušo emulsijų gamyboje.

KOKOSO ALIEJUS

(Oleum Cocos, ang. Cocoanut Oil)

Gaunamas iš kokosinės palmės vaisių ( Cocos nucifera). Šio vaisiaus branduolio ( kopra

(Copra) sudėtyje yra net 70% riebalų, 14% cukrų bei 7% baltymų. Iš dalies kopros spaudžiamas

labai vertingas aliejus, dar kitaip vadinamas kokoso sviestu (Cocos Butter). Tai riebalai, kurie

ilgiausiai iš visų augalinių aliejų laikymo metu neapkarsta.

Kosmetikoje kokoso aliejus dėl jame esančios lauro rūgšties naudojamas gaminti

geriausiems muilams, putojantiems kietame vandenyje (taip vadinamiems jūrų muilams). Yra

laikomas vienu geriausių natūralių ingredientų profesionaliems masažiniams produktams,

skutiomosi priemonėms gaminti, kadangi drėkina, minkština odą, padeda jai išlaikyti drėgmės

balansą.

Nerafinuotas kokosų aliejus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Tinka

naudoti einant degintis (sudaro papildomą UV spindulių apsaugą) ir po saulės vonių. Šie riebalai

taip pat naudojami prabangioms skalbimo priemonėms bei maudymosi skysčiams, balzamams bei

kremams gaminti.

MIGDOLŲ ALIEJUS

(Oleum Amygdalarum, ang. Almond Oil)

Migdolų aliejus priskiriamas prie seniausių ir geriausių kosmetinių aliejų. Spaudžiamas iš

karčiųjų, rečiau iš saldžiųjų migdolų, arba migdolo medžio - Amygdalus communis (Rasaceae)

sėklų, kuriose yra nuo 30 iki 50% riebalų. Šis aliejus tinka visiems odos tipams, ypač sausai ir

jautriai, prižiūrėti. Pasižymi raminamosiomis, regeneruojamosiomis ir apsauginėmis savybėmis. Dėl

savo raminančio poveikio gali būti naudojamas ir kūdikių odai prižiūrėti.

10

Migdolų aliejui būdingas stangrinamasis poveikis, todėl dažnai naudojamas kūno priežiūros

ir korekcijos priemonėms gaminti.

ALYVŲ ALIEJUS

(Oleum Olivae, ang. Olive Oil)

Gaunamas šaltu būdu spaudžiant nunokusius alyvos vaisius - Olea europea (Oleaceae).

Alyvos vaisiai savo sudėtyje turi nuo 40 iki 60% kokybiško puikiausio aliejaus, kuris kosmetikoje

naudojamas kaip kremų, kūno priežiūros balzamų, maitinančių kaukių plaukams gamyboje. Tai

puiki kosmetinė žaliava pasižyminti maitinamosiomis, regeneruojamosiomis, minkštinamosiomis ir

apsauginėmis savybėmis.

RIEŠUTŲ ALIEJUS

(ang. Nuts Oil)

Pasaulyje gaunamas iš įvairių rūšių augalų, kurių vaisiai yra riešutai, savo sudėtyje turintys

daug aliejaus.

Šiuo požiūriu prie aliejingiausių priskiriami braziliški riešutai (Brazil Nuts), augantys ant

augalo Bertholletia excelsa. Juose yra 65 - 70% labai vertingų riebalų. Vienu iš geriausių masažinių

aliejų yra laikomas Macadamia riešutų aliejus. Šis aliejus yra vienas kokybiškiausių masažinių

produktų, puikiai maitina odą, skatina jos regeneraciją. Jis rekomenduojamas sausai odai ir

plaukams, brandžios ar stresuotos odos priežiūrai. Naudojamas kuperozinės odos, celiulito, strijų

profilaktikai. Gali būti naudojamas kaip vonios aliejus ar akių makiažo valiklis.

Kiti riešutai, iš kurių gaminami aliejai: Anacardium occidentale, taip vadinami kešju riešutai

(Cashew Nuts), kurių forma primena inkstus. Jų sudėtyje yra daugiau nei 40% riebalų, naudojamų

tarp kitko dailininkų dažų gamyboje. Kiti gražios šviesiai žalios spalvos riešutai pistacijos ( Pistacia

vera). Jų sudėtyje yra daugiau kaip 54% riebalų.

Šie riebalai dažniausiai naudojami konditerijos bei kosmetikos pramonėja. Graikiškasis

riešutas auga ant augalo Carya pecan. Jo sudėtyje yra iki 70% kokybiško riebaus aliejaus (Oleum

Caryae; Pecan Oil), naudojamo maistui ir kosmetikos pramonėje. Riešutinių aliejų tarpe, ypač

naudojamų prancūzų kosmetikos pramonėje yra lazdynų riešutų aliejus (Oleum Coryli avellanae,

Hazel Oil. Tai daugiausia savo sudėtyje turintis linolo rūgšties ( 85%) aliejus. Naudojamas labai

švelniems kremams apie aikis ir kaklo, dekolte priežiūros produktų gamyboje.

PALMIŲ ALIEJUS

(Oleum Palmae, ang. Palm Oil)

Palmių aliejus gaunamas iš aliejinės palmės - Elaeis guinensis Jacg. (Palmae), tačiau

11

prekyboje šiuo pavadinimu sutinkami du produktai, besiskiriantys išvaizda ir chemine sudėtimi,

būtent: apyvaisio riebalai ir pačių palmės sėklų riebalai.

Riebalai išspausti iš apyvaisio (Palm Oil) yra karvės sviesto konsistencijos, tamsiai geltonos

ar oranžinės spalvos, savito švelnaus kvapo, primenančio našlaičių kvapą, malonaus skonio.

Aliejuje gausu provitamino A (β-karotino). Jis naudojamas kosmetikoje gaminti vitamininiams,

maitinantiems kremams bei prabangiems muilams.

Riebalai iš palmių sėklų (Palm Nut Oil) gaunami iš atskirtų nuo aliejingo minkštimo

kauliukų. Aliejus yra skaidriai baltas arba vos gelsvas, labai panašus į kokoso riebalus. Iš jo, kaip ir

iš kokoso riebalų, galima gaminti baltą, kietą muilą arba naudoti kitų kosmetinių priemonių

gamyboje.

RICINOS ALIEJUS

(ang. Castor Oil)

Spaudžiamas iš ricinžolės - Ricinus communis sėklų. Kosmetikoje ricinos aliejus

naudojamas gaminti blakstienų tušui, maitinančioms kaukėms plaukams bei kitoms kosmetinėms

priemonėms.

SEZAMO ALIEJUS

(Oleum Sesami, ang. Sesame Oil)

Manoma, kad iš sezamo sėklų spaudžiamas pats seniausias iš visų maistinis aliejus. Tai

aliejus pasižymintis ne tik puikiomis maitinamosiomis savybėmis bet ir geras drėkiklis bei

stangrinamasis ingredientas.

Sezamo aliejus ypatingai vertinamas ajurvedoje bei kituose rytų šalių filosofijomis

pagrįstuose kūno priežiūros ritualuose. Kosmetikoje sezamo aliejus naudojamas švelnių muilų,

kosmetinių pienelių, šampūnų, maitinančių balzamų kūnui bei plaukams gamyboje. Parfumerijoje

sezamo aliejus naudojamas ,,enfleurage'' technikoje sugerti tuberozos, mimozos bei kitų gėlių

kvapus.

Gyvuliniai riebalai

Jau XVIII amžiuje vaistinėse būdavo galima rasti įvairiausių naminių bei laukinių žvėrių

riebalų: vilko, lapės, barsuko, kiškio, meškos, šuns, arklio, kiaulės, anties, žąsies, gandro, gervės ir

netgi begemoto.

Šiomis dienomis naudojami kosmetikos bei vaistų gamyboje tik labai nedaugelis: kiaulių

taukai, jaučių lajus, avių lajus, audinių riebalai.

12

KIAULIŲ TAUKAI

(Adeps suillus)

Kiaulių taukai lengvai rezorbuojasi, ramina odos uždegimus, lygina raukšles. Senovėje

liaudies kosmetikoje taukai buvo plačiai naudojami kaip kremas. Pagrindinis trūkumas - labai

lengvai apkarsta. Apkartę šie riebalai turi daug laisvųjų riebiųjų rūgščių, kurios dirgina odą ir gali

sukelti alergijas. Todėl ryškėja tendencija kosmetikos pramonėje bei farmacijoje gyvulinius riebalus

keisti augaliniais aliejais ar vazelinu.

AVIŲ LAJUS

(Sebum ovile)

Tai balta, kieta, grūdėta, savito kvapo masė. Avių lajus yra geras riebalinis pagrindas, nes

lengvai įsigeria. Trūkumas - greitai apkarsta ir turi savitą kvapą, kuris nelabai patinka vartotojams.

Iš jo gaminama kojų priežiūrois kosmetika, taip pat kremai sausos bei sutrūkinėjusios odos

priežiūrai. Rečiau kosmetikoje naudojami jaučių lajus (Sebum bovinum). Kosmetikoje ir vaistų

gamyboje retkarčiais naudojami laukinių gyvūnų riebalai. Tačiau jų riebalų naudojimas, o ypač

tokių retų rūšių kaip švilpikas, sukelia ekologų protestus.

Dėl panašių priežasčių, t. y. siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis, šiuolaikinė kosmetika atsisako

puikių kosmetinių riebalų - vėžlių aliejaus.

Šis aliejus laikomas vienu iš geriausių kosmetinių riebalų, lengvai įsigeria į odą, nepasižymi

dirginančiu ir alerginiu poveikiu, turtingas nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis bei vitaminais. Šis

aliejus gaunamas iš 250 - 700 metų sulaukusių didžiųjų amerikietiškųjų vėžlių. Iš jo buvo

gaminamas labai didelę paklausą turintis maitinantis vėžlių kremas.

Palyginti neseniai kosmetikoje pradėtas naudoti audinių aliejų. Preparatuose naudojamas

sukoncentruotas 5 - 10% aliejus, jo tinkamumą kosmetikoje nulemia didelis pasklidimo

koeficientas, kurio dėka aliejus ant odos pasiskleidžia plonu sluoksniu. Šis aliejus pasižymi gana

dideliu atsparumu apkartimui.

Iš kitų gyvulinių riebalų kosmetikoje labai svarbūs yra žuvų aliejai ir jūros žinduolių aliejai.

Žuvų aliejai yra turtingas šaltinis vitamino D3 (kalciferolio) ir A, nepakeičiamų nesočiųjų riebalų

rūgščių, kurios žmogaus organizmą veikia panašiai kaip ir nakvišos aliejus (svarbiausia užkerta

kelią sklerozei, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą). Kosmetikos

reikmėms dažniausiai išskiriamas aliejus iš Šiaurės jūrų ir Atlanto vandenyno

žuvų audinių (menkės, silkės, lašišos, tuno bei kitų).

13

Gyvulinės kilmės vaškai

BIČIŲ VAŠKAS

Tai geltonas (Cera flava) ir baltas (Cera alba) bičių vaškas. Vaškas labai sunkiai apkarsta,

jame beveik nevyksta cheminiai pasikeitimai (netgi kelių šimtų metų vaško mėginiai turi panašią

cheminę sudėtį kaip ir šiuolaikiniai mėginiai).

Dėl to su riebalais, dervomis bei kitais komponentais sulydytas vaškas yra stabilus pagrindas

kai kuriems kosmetiniams gaminiams, dažniausiai kremams. Jis taip pat labai plačiai naudojamas

odos depiliacijos priemonėms gaminti.

SPERMACETAS

(Cetaceum, Sperma Ceti)

Tai yra vaško pavidalo fiziologinė medžiaga, ištirpusi skystuose riebaluose, užpildančiuose

dvi dideles ertmes kašaloto galvoje.

Spermacetas priklauso brangiausioms ir geriausioms kosmetikoje naudojamoms

pagrindinėms medžiagoms. Jis yra puikus emulgatorius - spermacetiniai tepalai ar kremai gali

sugerti didžiulius vandens kiekius. Tai labai brangių ir kokybiškų kosmetikos priemonių sudėtinė

dalis.

Pastaruoju metu gaminamas taip vadinamas dirbtinis spermacetas, daug pigesnis už

natūralų, tačiau blogesnės kokybės (cetilo palmitatas). Keistas lotyniškas spermaceto pavadinimas -

Sperma Ceti (kašaloto sėkla) atsirado dar viduramžiais, kai jūroje plaukiojantys spermaceto

gabalėliai, atsiradę žuvus gyvūnams, buvo laikomi sukietėjusia banginių sperma.

Iš kašaloto gaunama dar viena žaliava, nepaprastai vertinga ir labai svarbi kvepalų

gamyboje. Tai ambra, patologiškai susidaranti kašaloto žarnyne (kažkas panašaus į žarnyno

akmenis). Retkarčiais ambrą galima sugauti vandenyne, kur ji plaukioja 1 - 20 kg dydžio luitais ir

patenka ten iš negyvų kašalotų. Ambra yra puikus kvapų fiksatorius parfumerijoje.

LANOLINAS

(Lanolinum)

Tai riebalai gaunami nuo gyvūnų vilnos. Praktinį panaudojimą atrado tik lanolinas,

gaunamas iš natūralios avių vilnos. Eucerinas (lanolino darinys) yra puikus emulgatorius ir taip pat

gerai, kaip ir lanolinas, suriša vandenį.

Lanolinas ir antriniai jo produktai puikiai įsigeria per odą, o be to, yra fiziologinis ,,tepalas''

suragėjusiems odos elementams (epidermiui, plaukams, nagams). Neigiamos lanolino savybės yra:

sunkiai pašalinamas kvapas, ,,lipnumo'' pojūtis panaudojus kosmetinę priemonę ir retkarčiais

14

pasitaikančios alergijos. Todėl iš lanolino gaminama daug antrinių produktų su geresnėmis

kosmetinėmis savybėmis. Tai: lanolino alkoholiai, steroidai (cholesterolis), acetiliniai lanolino

alkoholiai, skystas lanolinas ir kiti.

KINIETIŠKAS VAŠKAS

(Cera chinensis)

Tai gyvulinės kilmės vaškas, išskiriamas amaro (Coccus ceriferus) parazituojančio ant

alyvinių šeimos augalų šakų. Tai yra balta arba gelsva panaši į spermacetą masė. Bekvapė.

Dažniausiai įeina į rytietų šalyse gaminamos kosmetikos sudėtį.

Augaliniai vaškai

JAPONIŠKAS VAŠKAS

(Cera japonika)

Jis gaunamas spaudžiant Kinijoje ir Japonijoje auginamus žagrenio - Rhus succedanea-

vaisius. Japoniškas vaškas naudojamas kosmetikoje kremų, tepalų gamyboje, kadangi ištirpęs gali

sugerti iki 30% vandens.

KARNAUBO VAŠKAS

Palmių vaškas ( Cera Carnauba)

Šis vaškas gaunamas nuo braziliškosios vaškinės palmės lapų paviršiaus - Copernicia

cerifera Mart. Natūralus karnaubo vaškas yra kietas, jį galima smulkinti į miltelius, yra geltonai

rudos arba žalsvai pilkos spalvos neskaidri masė. Naudojamas kaip ir kiti vaškai kaip geras,

neapkarstantis pagrindas kremams bei tepalams.

Sintetiniai aliejai ir vaškai

SILIKONAI

Tai organiniai silicio junginiai. Plačiai taikomi šiuolaikinėje kosmetikoje. Lengvai įtrinami į

odą, prasiskverbia į plaukų šaknų maišelius, nedirgina. Dėl savybės, kad įvairioje temperatūroje

mažai keičiasi jų klampumas, tinka naudoti aukštoje temperatūroje, pvz., teatro, televizijos artistų

makijažui ir kt., be to, priešingai mineraliniams aliejams, nesutrikdo organizmo šilumos apykaitos.

Silikoniniai aliejai gaminami įvairaus klampumo, nuo skystų iki pusiau kietų. Sintetinių vaškų

grupei priskiriami taip pat ir tie, kurie susintetinti iš natūralių riebalų bei vaškų komponentų, pvz.,

cetilo palmitatas (dirbtinis spermacetas) ir pan.

15

FOSFOLIPIDAI

Yra beveik visų gyvų ląstelių sudėtinė dalis. Svarbiausias iš jų kosmetikoje yra lecitinas

(daug yra vištos kiaušinio trynyje bei sojos sėklose). Lecitinas įsiskverbia giliai į odą, todėl plačiai

naudojamas maitinančiuose kremuose.

Pavadinimas Sudėtis Kuo jis vertingas

Panaudojimas

kosmetikoje

AUGALINIAI

ALIEJAI

1. Avokado vaisių

aliejus

Oleino (77%) ir linolo

(10,8%) rūgščių

gliceridai, turi

vitaminų A, B, D ir E

kompleksą, lecitino bei

fitosterolio.

Gerai įsiskverbia per

odą ir pasižymi

minkštinamosiomis

savybėmis. Iš avokado

vaisių ir sėklų

išsiskiria medžiaga

triterpenas –skvalenas

pasižymi

baktericidiniu bei

priešgrybeliniu

poveikiu.

Nedirgina odos,

nesukelia alergijų.

Naudojamas riebių

kremų, maitinančių

balzamų sausai odai,

taip vadinamų

pariebintų muilų bei

kitų kosmetinių

priemonių gamyboje.

2. Persikų ir abrikosų

aliejus

Sudėtis ir savybės

panašios migdolų

aliejui. Vaisių

kauliukuose yra nuo 40

iki 50% aliejaus.

Maitina, skatina

regeneraciją, ramina ir

apsaugo.

Kremų, pienelių,

masažo aliejų,

maudymosi balzamų,

maitinančių balzamų

plaukams, labai

kokybiškų kosmetinių

muilų gamyboje.

3. Jojobos aliejus Sėklose yra iki 50%

aliejaus (t. y. Skysto

vaško), kurio

pagrindinis

komponentas yra cetilo

palmitatas. Jojobis

aliejaus sudėtinė dalis

yra taip vadinamas

skvalenas.

Vertingomis

savybėmis artimas

banginio riebalams,

neturi nemalonaus

„žuvies“ kvapo.

Skvalenas pasižymi

priešgrybelinėmis

savybėmis.

Dėl to ir dėl puikių

maitinančių ir

riebinančių savybių

jojobos aliejus

naudojamas

kosmetikoje,

dažniausiai šampūnų

bei maitinančių plaukų

kaukių, kremų bei

kūno priežiūros

emulsijų gamyboje. Šis

aliejus dažnai

vartojamas masažams

atlikti.

4. Kakavos aliejus Sudarytas iš stearino

rūgšties (31 - 33%),

palmitino (22 - 23%),

linolo (2,5 - 9%) ir kitų

rūgščių gliceridų.

Paskleistas plonu

sluoksniu, jis

absorbuoja iš gėlių

eterinius aliejus

Kadangi tirpsta

žmogaus kūno

temperatūroje, padeda

greitai įsigerti

kosmetinėms ir

Naudojamas kremų

(ypač skirtų įdegiui

saulėje), skystų pudrų

gamyboje. Vartojamas

parfumerijos

pramonėje.

16

gydomosioms

medžiagoms.

5. Daigintų grūdų

aliejus

Labai gausu NNRR bei

augalinio lecitino.

Maitina, drėkina,

stangrina, atitolina

senėjimo požymius

odoje bei apsaugo.

Maitinančių ir

gaivinančių kremų,

kūno priežiūros

balzamų, įdegimo

aliejų, šampūnų nuo

pleiskanų (su sieros

priedu) vonios bei

dušo emulsijų

gamyboje.

6. Kokoso aliejus Lauro - 45%, kaprino -

10%, kaprilo - 9%,

palmitino - 7%,

stearino - 5% bei

miristo – 20 % rūgščių

gliceridai.

Šie riebalai ilgiausiai iš

visų augalinių aliejų

laikymo metu

neapkarsta.

Kokoso aliejus

naudojamas gaminti

geriausiems muilams,

putojantiems kietame

vandenyje. Taip pat

maudymosi

priemonėms gaminti.

Įeina į sausos odos

priežiūros kremų bei

įdegio kremų sudėtį.

7. Linų aliejus Linolo rūgšties

gliceridai - apie 60%.

Be to, aliejuje yra ir

kitų nesočiųjų rūgščių,

pvz.: izolinoleno ir

oleino.

Maitina, ramina ir

apsaugo net ir jautrią

odą.

Skystas kalcio tepalas

tinka makijažo

valymui, ypač jautriose

veido vietose (pvz., po

akimis), taip pat

plačiai naudojamas

kosmetinių kremų

gamybai.

8. Migdolų aliejus Oleino - 80% ir linolo

-15% rūgščių

gliceridai.

Maitina, stangrina,

apsaugo nuo strijų bei

ankstyvų senėjimo

požymių atsiradimo.

Migdolų aliejus plačiai

naudojamas švelniam

senstančios, sausos

odos valymui ir jos

priežiūrai. Puiki

priemonė masažui.

9. Alyvų aliejus Jame yra apie 75%

oleino, 10% linolo

rūgšties, o iš sočiųjų 7 -

10% palmitino, 2 - 4%

stearino ir šiek tiek

mažiau kitų rūgščių.

Yra šiek tiek lecitino ir

fitosterolių.

Naudojamas kai kurių

kremų, kūno priežiūros

balzamų, maitinančių

kaukių plaukams

gamyboje.

10. Riešutų aliejus Vidutiniškai 55%

oleino, 13% palmitino

ir 21% linolo rūgščių

gliceridų.

Riešutų aliejus puikiai

pasiskleidžia odos

paviršiuje, užtikrina jai

apsaugą, stangrumą,

švelnumą bei lygumą.

Tai dažnas

ingredientas masažinių

kremų sudėtyje.

Naudojamas labai

švelniems kremams

,,po akimis'' arba

,,kaklui'' gaminti.

11. Palmių aliejus Išspaustame iš

apyvaisio aliejuje

gausu provitamino A

(β- karotino). Riebalai

Ypatingai riebus ir

puikiai maitinantis odą

aliejus.

Riebalai išspausti iš

apyvaisio naudojami

kosmetikoje gaminti

vitamininiams,

17

iš palmių sėklų labai

panašūs į kokoso

riebalus.

maitinantiems

kremams bei

prabangiems muilams.

Iš jų galima gaminti

baltą, kietą muilą arba

naudoti kitų

kosmetinių priemonių

gamyboje.

12. Sezamo aliejus Pagrinde oleino ir

linoleno rūgščių

gliceridai.

Parfumerijoje sezamo

aliejus naudojamas

,,enfleurage''

technikoje sugerti

tuberozos, mimozos

bei kitų gėlių kvapus.

Tai aliejus

pasižymintis

maitinamosiomis ir

drėkinamosiomis

savybėmis.

Sezamo aliejus

naudojamas švelnių

muilų, kosmetinių

pienelių, šampūnų,

maitinančių balzamų

kūnui bei plaukams

gamyboje.

GYVULINIAI

RIEBALAI

1. Kiaulių taukai Susideda pagrinde iš

sočiųjų riebiųjų

rūgščių (palmitino bei

stearino iki 40% ir

oleino iki 50%)

trigliceridų.

Lengvai rezorbuojasi į

odą, ramina

uždegimus, lygina

raukšles.

Tai pats seniausias

liaudiškas kremas.

2. Laukinių gyvūnų

riebalai

Turtingi NNRR bei

vitaminais. Sudėtyje

yra apie 15 - 19%

nesočios oleopalmitino

rūgšties; bendras

nesočiųjų riebalų

rūgščių kiekis apie

75%.

Lengvai įsigeria į odą,

nepasižymi dirginančiu

ir alerginiu poveikiu.

Šis aliejai pasižymi

gana dideliu atsparumu

apkartimui, dideliu

pasklidimo koficientu.

Šie aliejai yra ypač

aukštos kokybės,

nepasižymi

alerginėmis

reakcijomis, gerai

pasisavinami todėl

įeina į brangios

kosmetikos sudėtį.

3. Žuvų aliejai Turtingas vitamino D3

ir nepakeičiamų

nesočiųjų riebalų

rūgščių, iš kurių

svarbiausios yra

eikozilopentano ir

dokoziloheksano

rūgštys.

Dėka savo turtingos

sudėties pasižymi

puikiomis

maitinamosiomis

savybėmis.

Dėl nemalonaus kvapo

dažniausiai įeina į

kūno, plaukų nagų

priežiūros produktų

sudėtį.

GYVULINĖS

KILMĖS VAŠKAI

1. Bičių vaškas Cerolinas arba

ceroninas, cerinas,

miricinas.

Tai puikus, ilgai

negendantis

kosmetinių priemonių

pagrindas.

Įeina į sudėtį

gydomųjų, kosmetinių,

depiliacinių priemonių.

Su riebalais, dervomis

bei kitais

komponentais

sulydytas vaškas yra

18

stabilus pagrindas

kosmetiniams

pagrindams,

dažniausiai kremams.

2. Spermacetas Pagrindinis

komponentas yra

kristalinis palmitino

rūgšties ir cetilo

alkoholio

esteris(cetinas).

Jis yra puikus

emulgatorius -

spermacetiniai tepalai

ar kremai gali sugerti

didžiulius vandens

kiekius.

Spermacetas yra labai

kokybiškų kosmetikos

priemonių sudėtinė

dalis.

3. Lanolinas Susideda pagrinde iš

cholesterolio,

izocholesterolio,

aukštesniųjų alkoholių

esterių, vadinamų

lanolininiais, bei

rūgščių - lanocerino,

lanopalmitino,

karnaubo, miristino.

Lanolino dariniai

nepakeičiamos ir

vertingos gerų kremų

bei tepalų sudėtinės

dalys. Eucerinas yra

puikus emulgatorius.

Lanolinas ir antriniai

jo produktai puikiai

įsigeria per odą, o be

to, yra fiziologinis

,,tepalas''

suragėjusiems odos

elementams.

Iš lanolino gaunami

įvairūs, puikūs,

neapkarstantys

pagrindai kremams bei

tepalams.

4. Kinietiškas vaškas Cerilo alkoholio esteris

ir cerotino rūgštis.

Dažniausiai

naudojamas kaip bazė

kosmetikos

priemonėms.

Naudojamas rytų

šalyse gaminamoje

kosmetikoje.

4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai

Riebaluose lengvai prasideda hidrolizė. Hidrolitinio skilimo produktai, arba apkartę riebalai,

stipriai dirgina odą, gali netgi sukelti alergijas. Šiuos procesus pagreitina riebaluose esančios

bakterijos bei mielės.

Bakterinė flora taip pat labai veikia kosmetikos naudojimo trukmę, sutrumpina jos galiojimo

laiką.

Dėl šios priežasties į daugumos kosmetinių priemonių, tarp jų ir į natūraliosios kosmetikos

sudėtį įeina konservuojančiosios, dažniausiai sintetinės medžiagos. Konservuojančių medžiagų

naudojimas kosmetikoje yra labai sunkus ir jautrus klausimas. Iš vienos pusės konservantai saugo

kosmetinę priemonę ir odą nuo apkartusių produktų dirginimo, tačiau iš kitos pusės − sterilizuoja

odą nuo ,,gerų’’, odai naudingų bakterijų.

Dermatologai atkreipia dėmesį į infekcinių odos ligų, tame tarpe ir grybelio padažnėjimą

tarp žmonių, kurie naudoja ilgai galiojančias kosmetines priemones su konservuojančiomis

medžiagomis. ,,Nuosavų’’ bakterijų, sudarančių natūralią apsaugą nuo infekcijų, netekusi oda

lengvai užkrečiama. Ji tampa mažiau atspari, kadangi odos atsparumui bei jo palaikymui svarbios

yra žmogaus organizme gyvenančios bakterijos.

19

Ši problema yra iš tiesų svarbi, kadangi visa natūralioji kosmetika yra greitai gendantys

produktai (ne tik apkarsta riebalai, bet skyla taip pat ir kitos biologiškai veiklios medžiagos).

Kosmetologai pageidauja, kad visa nestabili kosmetika būtų gaminama ir parduodama mažomis

porcijomis, kurių pakaktų maždaug dviem savaitėms. Praėjus tokiam laikui kosmetika be

konservantų netinka naudojimui.

Šiek tiek natūralios kosmetikos be konservuojančių medžiagų galiojimo laiką pailgina jų

gaminimas ,,švaros režime’’ (du kartus distiliuojamas vanduo, laboratorijos ir įpokavimai

sterilizuojami, produktai saugomi šaldytuvuose ir pan.).

Dauguma konservuojančiųjų medžiagų priklauso fenolių ir organinių rūgščių grupėms. Tai:

benzoinė rūgštis, salicilo rūgštis, hidroksibenzoinės rūgšties esteriai, vadinami parabenais arba

nipaginais (pvz., Nipaginas A, arba etilo p-hidroksibenzoatas; Nipasansol M, arba propilo p-

hidroksibenzoatas; Nipabutyl bei kiti).

Labai daug kosmetikos praminės kompanijų savo produktų sudėtyje naudoja parabenus

(Metyl-,Propyl-, Butyl-, Etyl-.). Šios medžiagos lengvai prasiskverbia per odą į organizmą ir ardo

endokrininę sistemą, t.y. trikdo liaukų, gaminančių hormonus, veiklą, dažnai tampa alerginių

reakcijų ir bėrimų priežastimi.

Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliuosius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos

sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti gana aukštą

koncentraciją ir pastebimai silpninti imuninę sistemą. Tai gali sąlygoti įvairių ligų bei anomalijų

atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parabenai

aptikti motinos piene).

Tačiau yra apskaičiuota šių medžiagų „leistina paros norma“- tai kiekis, kuris kasdien gali

patekti į žmogaus organizmą ir nepadaryti jokios didelės žalos. Šiuo metu leistina paros norma yra

10mg/kg žmogaus svorio. Kitaip tariant, jei jūs sveriate apie 70 kg, be jokios žalos sveikatai į jūsų

organizmą gali patekti 0,7g parabenų. Tiek parabenų yra 300g kremo. Kiekis nelogiškai didelis,

tačiau nepamirškite pliusuoti visose jūsų per dieną vartojamose higienos, buities ir kosmetikos

priemonėse esančius parabenus. Mokslininkų paskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus per dieną

panaudoja 20-25 skirtingas priemones, o tai sudaro apie 200 skirtingų sudėtinių dalių. Būkite

atsargūs, tokioje gausoje kritinę normą pasiekti nėra labai sudėtinga.

Plačiai kosmetikos pramonėje naudojami ir kiti pavojingi konservantai- ftalatai. Jų dažnai

randama lūpų dažuose, kremuose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, tačiau dažnaiusiai

jie net nėra minimi etiketėje, o slepiasi po kvapiosiomis medžiagomis (parfume, fragrance).

Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, suminkštėja oda. Ftalatai neigiamai veikia vyrų

potenciją, kenkia kepenims, silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apykaitos procesus, vaikams

gali sukelti asmą. Todėl renkantis kosmetiką, reikėtų vengti gaminių, kurių ingredientų sąraše yra

20

kvapiosios medžiagos.

Dar vienas pigus konservantas, griežtai vertinamas ES šalyse – formaldehidas. Paprastai

formaldehidai naudojami tik tokioje kosmetikoje, kuri nepaliekama ant odos ilgam laikui. Ki kurie

junginiai gali dirginti akis, nosį, gerklę, sukelti alergines reakcijas, galvos skausmą, didina

persileidimų tikimybę. Tai yra žinomi koncerogenai.

Konservantai Diethanolamine (DEA) ir Triethanolamine (TEA)- dažnai naudojami kaip

emulsikliai ir putojimą sukeliančios medžiagos. Jie gali būti alergijų priežastis, dirgina akis, sausina

plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius

cheminius junginius.

Be konservantų į kosmetinių priemonių sudėtį dar dažnai įeina ir kitos sintetinės, mūsų

organizmui žalingos pagalbinės medžiagos.

Petrolatum- žinomas kaip naftos žele. Šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikos

pramonėje naudojamas dėl puikių minkštinamųjų ir konservuojančių savybių. Jis neturi jokios

maitinamosios vertės odai, trukdo natūraliam fiziologiniam organizmo drėkinimo mechanizmui

(NMF), sukelia odos sausėjimą ir skeldėjimą. Gamintojai šią medžiagą naudoja dažnai, nes ji yra

neįtikėtinai pigi.

Sodium Laury/Laureth sulfate, Natrium Lauryl sulfate- tai medžiagos naudojamos

šampūnų, dantų pastų, vonios ir dušo gelių, muilų ir pan. Gamyboje. Tai puikiai nuriebalinanti ir

putojimą sukelianti medžiaga. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis,

plaučius ir imuninę sistemą. Tyrimais įrodyta, kad gali turėti neigiamą poveikų vaisingumui.

EMULSIKLIAI

Visos savo sudėtyje riebalų turinčios kosmetinės priemonės gaminamos emulsijų pavidalu.

Bendrai apibūdinant, emulsija yra vienos skystos medžiagos smulkios dalelės pasiskirsčiusios

kitame skystyje, kai abu skysčiai tarpusavyje nesusimaišo.

Yra du pagrindiniai emulsijų tipai: vanduo aliejuje, taip vad. emulsija vanduo-aliejus, arba

v/a, bei atvirkščiai − aliejus išsklaidytas vandenyje, t. y. emulsija aliejus-vanduo, arba a/v.

Kosmetikos priemonėse naudojami abu emulsijų tipai v/a ir a/v, kurie gali būti pusiau skystos,

pusiau kietos arba kietos konsistencijos, priklausomai nuo naudojamų riebalų konsistencijos bei

kiekio.

Kosmetikoje didžiausią reikšmę turi emulgatorių grupė, kuriai priklauso taip pat dauguma

natūralių emulgatorių, pagrinde fosfolipidai (lecitinas iš kiaušinio trynio ar iš sojos), steroliai

(cholesterolis), pektinas (dažniausiai gaunamas iš obuolių), lanolinas, lecirinas, sorbitolis,

hialiurono r-tis ir kt.

Pusiau sintetiniai emulsikliai žinomi įvairiais prekybiniais pavadinimais, kaip Gafac,

21

Hostaphat, Crodafos ir kiti.

Dažniausiai naudojami sintetiniai emuilsikliai: oleino r-tis, metilceliuliozė, emulsinis

vaškas ir pan.

Beriebaliniuose kosmetiniuose preparatuose, kurie nėra emulsijos, kartais naudojami tam

tikrų natūralių medžiagų priedai, kad skysčiai įgautų panašią į emulsiją konsistenciją. Tuo tikslu į

šiuos skysčius, pvz., losjonus, skutimosi bei kitus skysčius, dedami lipai, augalų sultys. Dažniausiai

naudojami lipai, surinkti iš įvairių Azijoje augančių šluotelinės kulkšnės (Astragalus sp.) kamieno

arba iš indiško medžio Sterculia urens Roxb. Rečiau naudojami iš Afrikoje augančio arabinio

gumamedžio (dažniausiai Acacia senegal Will.) kamieno surinkti lipai.

Emulsijų gamyboje taip pat naudojama algino rūgšties natrio druska, gaunama iš dumblių −

raudondumblių( pagrinde iš laminarijų Laminaria sp.).

AROMATIZUOJANČIOS MEDŽIAGOS

Kvapnieji junginiai būna:

augalinės kilmės (eteriniai aliejai, dervos, gėlių vandenys),

gyvulinės kilmės (ambra, muskusas),

sintetiniai.

Sintetiniai kvapnieji junginiai priklauso įvairioms junginių grupėms: alkoholiams, esteriams,

eteriams, aldehidams, ketonams, laktonams, terpenams, heterociklams.

Kvapniosios dervos – tai išskyros iš medžių ar krūmų, gaunamos normalios medžiagų

apykaitos išdavoje arba išskiriamos sužeidimų vietose kaip apsauginė medžiaga. Pagrindinės dervos

– benzoinė, mira, labdanum, elemi. Dervų alkoholiniai ekstraktai arba vandens distiliatas naudojami

parfumerijoje, kur dervos atlieka kvapo nešiklio ir fiksatoriaus vaidmenį.

Eteriniai aliejai- tai dažniausiai natūralių kosmetikos produktų gamintojų vartojama

aromatizuojanti medžiaga, be malonaus kvapo pasižyminti dar daugeliu savybių (priklausančių nuo

to kokius eterinius aliejus naudosite).

Didžiausią žalą mūsų organizmui daro sintetinės kvapiosios medžiagos, tačiau tai nereiškia,

kad natūralūs aromatai negali sukelti alerginių rekcijų ar sudirginti odos. Jei žmogus yra alergiškas

kokiam nors augalui, tai iš jo gaunamos dervos, eteriniai aliejai ar vandenys gali padaryti tiek pat

žalos kaip ir sintetiniai kavapikliai.

4.5. Augalinės dažančios medžiagos

Šiai dienai kosmetikos pramonėje populiariausios dažnčios medžiagos yra, deja, sintetinės

kilmės. Dermatologai ir kosmetologai vienbalsiai sutaria, kad dažančios sintetinės medžiagos yra

viena dažniausių alergijas ir odos bėrimus bei sudirgimus išprovokuojanti medžiaga. Pats

22

agresyviausias yra sintetinis mėlynos ir visų jos atspalvių dažiklis. Todėl bet kokie sintetiniai

dažikliai kosmetikos priemonių sudėtyje yra visiškai nepageidaujami.

Idealu, kai produktas nenuspalvintas ir yra natūralios ingredientų jam suteiktos spalvos.

Tačiau labai nepatrauklias produktų spalvas galima pakoreguoti natūraliomis dažančiomis

medžiagomis:

KAROTINAI

Tai daugelio augalų oranžinės spalvinės medžiagos (pirmasis šios grupės junginys buvo

išskirtas iš morkų), labai dažnai jos yra provitaminas A, ypač β-karotinas, kuris žmogaus kepenyse

virsta vitaminu A. Karotinų dariniai vadinami karotinoidais. Karotinai ir karotinoidai yra oranžinės

arba geltonos (retkarčiais raudonos ar rudos) spalvinės medžiagos, labai paplitusios augaluose,

rečiau randamos gyvuliniuose produktuose, pvz., kiaušinių tryniuose, svieste, riebaluose, vėžių,

krabų kiaute bei kitur.

Prie biologiškai veiklių karotinoidų augalinių žaliavų, turinčių didelę kosmetinę reikšmę,

priklauso vaistinės medetkos žiedai (Calendula officinalis L.). Šiek tiek mažiau kosmetikoje

naudojama kita karotinoidais turtinga žaliava, būtent šaltalankio (Hippophoe rhanoides L.) vaisiai.

ŠAFRANAS

Tai išdžiovintos kroko (Crocus sativus L.) žiedų purkos. Žaliava yra labai brangi, todėl

dažnai falsifikuojama.

Šafrane yra oranžinio karotinoidinio glikozido, intensyviai spalvinančio, pvz., maisto

produktus, farmacinius gaminius, kai kurias kosmetines priemones.

Šafrano pakaitalas, tačiau jam neprilygstantis, yra dažinis dygminas (Carthamus ttinctorius

L.), Viduržemio jūros rajonuose augantis augalas. Dažinio dygmino žiedai, prekyboje vadinami

safloru, savo sudėtyje turi spalvinių karotino medžiagų ir retkarčiais naudojami maisto produktų

spalvinimui. Jau senovės Egipte šiuos augalus naudojo lūpų dažų gamyboje. Šiuo metu ši spalvinė

medžiaga naudojama profesianaliųjų lūpų dažų gamyboje (teatriniam makijažui).

CHLOROFILAS

Tai pigmentas, esantis visuose gyvuose augaluose. Be to, chlorofilas iš tiesų svarbus

kosmetikoje. Išskirtas iš žalių augalų dalių (dažniausiai iš dilgėlės lapų), naudojamas maitinančių ir

drėkinančių kremų gamyboje kaip spalvinė ir kvapą šalinanti medžiaga dedamas į dantų pastas,

suteikia spalvą vonios emulsijoms.

23

JUGLONAS

Tai graikinio riešutmedžio lapų ir žalių apyvaisių sudėtinė dalis. Plaukų priežiūrai labiausiai

naudingi alkoholiniai arba aliejiniai šviežių lapų ar riešuto apyvaisio ekstraktai, kurie plaukams

suteikia kaštoninį atspalvį.

CHNA

Tai į miltelius sutrinti krūmo Lawsonia inermis L. lapai. Šis krūmas auga pagrinde Egipte, o

taip pat Libijoje, Irane, Indijoje ir yra vienas iš seniausiai kosmetikoje naudojamų augalų. Šio

augalo lapuose, o taip šaknyse yra juglono, kuris oksiduodamasis (kontakte su oru) nudažo plaukus,

nagus ir odą. Tačiau chna niekada nespalvina juodai. Tokią spalvą galimą išgauti pridedant sunkiųjų

metalų (vario, sidabro, bismuto). Prekyboje esančios chnos sudėtyje paprastai yra 3 − 10% sunkiųjų

metalų druskų, todėl kosmetikoje naudojami antakių, blakstienų bei plaukų dažai retkarčiais gali

suerzinti odą ar sukelti alergijas. Tuo tarpu gryni chnos lapai, arba maišyti su indigo lapais,

nepasižymi dirginančiomis savybėmis.

ŠIKONINAS

Tai raudonas pigmentas, gaunamas iš raudonšaknio kietagrūdžio (Lithospermum

erytrorhizon Sieb et Zucc.) šaknų. Tai nuo seno žinoma spalvinė medžiaga, turinti didžiulę

sakralinę reikšmę budistų religijoje, ypač Japonijoje.

Šikoninas taip plačiai naudojamas (audinių, ypač ritualinių, dažymui, šventyklų medienos,

maisto produktų, kosmetikos spalvinimui), ir toks brangus, kad japonai sukūrė pramoninį −

biotechnologinį − šio pigmento gavimo metodą, t. y. skystoje maitinančioje terpėje augina

kietagrūdžio audinių ląsteles.

ALKANINAS

Tai taip pat natūralus raudonas pigmentas, naudojamas panašiai kaip ir šikoninas. Gaunamas

iš šaknų dažinės alkanos (Alkanna tinctoria L.). Iš Europos pietuose augančio augalo šaknų gautas

raudonas pigmentas naudojamas spalvinti maisto produktams bei kosmetikai (lūpų dažams,

skaistalams, pudrai).

Jau senovėje šis pigmentas, panašiai kaip šikoninas, sumaišytas su riebalais buvo

naudojamas kaip lūpų dažai.

Gyvulinės kilmės raudoni pigmentai yra purpuras, antikinis purpuras, garsus senovėje

vartotas pigmentas. Tai sudėtinė dalis gelsvo skysčio, kurį išskiria tam tikra moliuskų rūšis,

gyvenanti Viduržemio jūroje. Šviesoje tas skystis paraudonuoja ir naudojamas gauti natūraliam

purpurui, labai stabiliam ir nepaprastai brangiam pigmentui, kuris dėl savo kainos šiais laikais

24

beveik nenaudojamas.

4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos

BALTYMAI

Tai gamtiniai polimerai, iš kurių sudaryti visi gyvi organizmai. Jie sudaryti maždaug iš 20

amino rūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais.

Baltymų junginiai, nors sudaryti iš paprastų polipeptidinių grandinių, kuriomis it plytos

sujungiamos amino rūgštys, turi labai sudėtingą erdvinę struktūrą, o jų molekulinė masė retkarčiais

yra labai didelė ir gali siekti netgi kelis milijonus.

Baltymai palaiko visų gyvų organizmų struktūrą, jie sudaro visų pirma ląstelių, po to audinių

ir organų struktūros pagrindą.

Be struktūrinių baltymų, ,,svarbūs'' baltymai yra fermentai, kurie valdo visas gyvų organizmų

metabolizmo reakcijas.

Baltymams priskiriami taip pat kai kurie hormonai bei antikūniai (imunoglobulinai), turintys

įtakos organizmo atsparumui.

KOLAGENAS IR ELASTINAS

Kosmetikoje visų pirma naudojami struktūriniai baltymai, įeinantys į odos sudėtį,

dažniausiai gaunami iš gyvulinių audinių, t. y. kolagenas ir elastinas, suteikiantys odai tamprumą,

elastingumą, bei junginiai, stimuliuojantys tų baltymų gamybą jungiamajame audinyje.

Kolageniniai audiniai sudaro 72% sausos odos masės, taigi yra pagrindinis struktūrinis

komponentas. Jis randamas normalioje odoje stambių banguotų, susikryžiavusių ir tarpusavyje

persipynusių skaidulų pavidalu. Pasižymi tamprumu ir atsparumu mechaninėms traumoms. Į

kolageno skaidulas taip pat įeina gleivių ir polisacharidų junginiai, arba mukopolisacharidai, tokie

kaip hialuro rūgštis, užpildantys odoje erdvę tarp skaidulų. Greta kolageno skaidulų normalioje

odoje yra elastingosios skaidulos. Jų yra tik 2% sausos odos masės, tačiau jos pasižymi dideliu

tamprumu ir nuo jų priklauso odos elastingumas bei tamprumas. Jos sudaro tinklelį, kuris apipina

kolagenines skaidulas, ir yra sudarytos iš plonų amino rūgščių siūlelių, o tuo tarpu erdvė tarp jų

užpildyta glikoproteinine medžiaga.

Išsiaiškinus kolageno vaidmenį odos sandaroje suprantama, kad, esant degeneraciniams

odos pasikeitimams, kurie visų pirma lydi odos senėjimo procesus, kosmetinėmis priemonėmis

aktyviai aprūpinant odą šiuo baltymu galima pastebimai sugrąžinti jai elastingumą bei tamprumą,

sustabdyti raukšlių formavimąsi elastingumą praradusioje odoje.

Tačiau paskutinių tyrimų rezultatai paneigia aktyvaus kolageno ir elastino tiesioginę naudą

odai. Kolagenas ,kaip ir bet kuri bioorganinė substancija, praeina visas vystymosi stadijas- nuo

gimimo iki žūties. Kolageno molekulės susiformuoja, bręsta, bręsdamos geriausiai sugeba atlikti

25

savo funkcijas, ir pasensta. Kolagenomolekulę, kuri jau yra atitarnavusi, reikia sunaikinti išskaidant

į dalis ir veikiant specialiu fermentu- kolagenaze. Idealiu atveju stebima visiška harmonija- kiek

naujo kolageno atsinaujina, tiek seno sunaikina kolagenazė. Toks ciklas pastebimas jaunoje odoje.

Tačiau senėjimo procese šis balansas pranyksta. Senstantys fibroblastai vis mažiau pagamina naujo

kolageno, o senojo kolageno padaugėja ir užteršia tarpląstelinę erdvę. Šį procesą dar labiau

paskatina organizme su amžiumi daugėjantis laisvųjų radikalų kiekis. Įvedus į odą dirbtinio

kolageno, organizmas nepagamina reikiamo kiekio fermentų jam suskaidyti. Todėl, jam atitarnavus,

lieka dar daugiau seno nesuardyto kolageno. Tai neigiamai veikia odą ir vietoj laukiamo efekto

galime pastebėti dar spartesnį odos vytimą.

Išeitis visgi yra- tai ne paties kolageno, o jo sintezę organizme skatinančių medziagų

vartojimas (pvz. Vitaminas C). Taip organizmas pats pagamindamas kolageną, pagamina ir jam

susakaidyti reikiamą fermento kiekį. Ši informacija yra paimta iš 2009 metų žurnalo „les Noveles

estetic“ Nr. 36. Straipsnį skaitykite prieduose.

Tačiau kremai, serumai ir kaukės ir toliau gaminami su kolagenu bei elastinu. Jei jis yra

stambiamolekulinis ( mes jau išsiaiškinome, kad baltymai tai medžiagos turinčios ypač dideles

molekulias), į odą nepatenka, paviršiuje suformuoja plėvelę, kuri apsaugo odą nuo aplinkos taršalų,

o iš vidaus nuo drėgmės netekimo. Hidrogelio pavidalo kaukėse labai dažnai yra

stambiamolekulinio kolageno. Čia plėvelė užtikrina, kad visas vanduo esantis produkte kaukės

ekspozicijos metu neišgaruos į aplinką, o susigers į odą.

FERMENTAI

Fermantai - tai baltyminės medžiagos, esančios visose gyvose ląstelėse.

Jų pagalba:

suaktyvinamo organizmo procesai,

katalizuojami biocheminiai procesai ląstelėse,

eguliuojami medžiagų apykaitos procesai.

Kai kurie gyvulinės kilmės fermentai, pvz., baltymus virškinatys kasos fermentai, seniau

buvo naudojami kosmetikoje biologiniam epidermio nulupimui, tačiau šiadien juos juos visiškai

pakeitė augalinės kilmės rūgštys (AHA r-tys), kurių poveikis yra toks pat stiprus tik daug

švelnesnis.

Dėl sugebėjimo nuo odos paviršiaus pašalinti negyvas ragines ląsteles (ištirbdo jas rišančią

medžiagą) fermentai naudojami taip vadinamų fermentinių arba enziminių pilingų gamyboje.

Populiariausi Papajos fermentas papainas ir Ananaso fermentas bromelinas. Dėl dažnų alergijų

bromelinas kosmetinių pilingų gamyboje naudojamas rečiau.

26

Esant nepalankioms sąlygoms ( temperatūrai pakilus virš 60*C, pakitus produkto pH),

fermentai suyra ir produktas praranda savo efektyvumą. Todėl fermentiniai pilingai dažnai yra

gaminami miltelių pavidalo ir tik prieš vartojimą ištirpdomi vandenyje ar losjone.

Kasdieniniame gyvenime susitinkame su šių junginių grupe skalbimo bei indų plovimo

priemonėse, jų poveikis rankų odai gali būti nepageidautinas (dažnas vartojimas gali sausinti odą).

AMINORŪGŠTYS

Kosmetikos gamintojų dėmesį patraukia taip pat aminorūgštys, įeinančios į baltymų sudėtį.

Jos naudojamos kremuose ir skystose kosmetinėse priemonėse.

Preparatai su šiais priedais pasižymi maitinančiomis, o taip pat drėkinančiomis savybėmis,

kadangi amino rūgštys įeina į sudėtį natūralios fiziologinės drėkinačios medžiagos, t. y. NMF

(natural moisturizing factor), esančios raginiame epidermio sluoksnyj. ,Iš amino rūgščių dažniausiai

naudojamas cistinas, cisteinas, metioninas ir glicinas.

HORMONAI

Hormonai- tai endokrininių liaukų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios

reguliuoja organizmo funkcijas.

Hormonai:

reguliuoja medžiagų apykaitos procesus odoje,

aprūpina odą maistinėmis medžiagomis (vitaminais, mineralais, amino r-timis, baltyminiais

junginiais ir pan.),

slopina uždegiminius procesus, veikia antiseptiškai,

gydo odos bėrimus,

gydo egzemas, dermatitus,

stabdo senėjimo procesą.

Tačiau hormonų naudojimas kosmetikos gamyboje susilaukia prieštaringų nuomonių, ypač

kalbant apie estrogenus (dažniausius hormoninių kremų komponentus).

Visų pirma reikia labai atsargiai dozuoti naudojamus hormonus, kad šie stiprūs junginiai

nepaveiktų viso organizmo.

Poveikis tokios kosmetikos pastebimas vyresnėms nei 40 metų moterims. Kosmetikos

poveikis pasireiškė tuo, kad regeneravo elastines skaidulas, atnaujino epidermį, kliniškai gaiviau

atrodė oda, be to, poveikis buvo grynai vietinis. Maksimalus poveikis nustatytas po 30 - 50 dienų

kosmetikos naudojimo.

Vietinis hormonų naudojimas gali sukelti pavojų, gali būti hormonais paveiktas visas

27

organizmas, atsirasti hormoniniai sutrikimai. Navikų susidarymą sukelia (nustatyta tyrimais su

pelėmis) kur kas didesnės, nei kosmetikoje naudojamos dozės.

Kaip estrogenų tipo hormoninės medžiagos kosmetikoje naudojami ekstraktai iš placentos

(Placenta), iš embrionų (dažniausiai iš vištų embrionų), ikrų ekstraktas, ėriukų, teliukų gemalų

serumas ir pan. Tai yra nehumaniška. Daugelis kosmetikos kompanijų atsisako ne tik naudoti tokius

ingredientus, bet ir nebetestuoja sukurtų priemonių ant gyvūnų.

Šiai dienai populiarumą vėl atgauna ekstraktai iš placentos, kurie jau nuo seno žinomi kaip

stimuliuojanti priemonė ( kiniečių medicinoje juos naudojo jau III mūsų eros amžiuje). Jie

gaminami iš šviežių žmonių placentų po gimdymo arba iš karvių ar kiaulių placentų. ES valstybėse

yra uždrausta naudoti žmonių placentą.

Nustatyta, kad be hormonų placentoje yra vitaminų A, C, E, B2 , B12, H, folinės rūgšties,

amino rūgščių, fermentų, mikroelementų, citokinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Ir nors placentos poveikis odai yra neabejotinas atsiranda vis daugiau teorijų ir tyrimų duomenų

apie žalingą šio ingrediento poveikį. Skaitykite gyd. terapeutės S. Vais straipsnį „ Placenta- turtų

skrynia ar mitas“ prieduose.

Be to, pastaruoju metu kai kurioje prancūziškoje kosmetikoje naudojami punkcijos būdu iš

nėščių karvių paimti vaisių supantys vandenys. Šis skystis gaminamas ampulėse, o taip pat įeina į

kremų bei skysčių odos priežiūrai sudėtį. Jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų: fermentų,

antikūnių, amino rūgščių, vitaminų, mineralinių druskų ir kt.

Pastaruoju metu vis dažniau naudojami fitohormonai, gaunami iš augalų, dažniausiai iš

kviečių, ryžių, kukurūzų, sojos daigų. Šios medžiagos pasižymi savybėmis panašiomis gyvulinės

kilmės hormonams, tačiau jos:

nesukelia alerginių rekcijų,

nekeičia organizmo hormoninnio balanso,

neplonina odos,

nesuformuoja pripratimo,

pasižymi ilgalaikiu poveikiu.

Fitohormonai dažnai naudojami maitinamuosiuose kremuose, kosmetinėse kaukėse,

skystose veido priežiūros kosmetinėse priemonėse ir pan.

CITOKINAI (Protingosios ląstelės)

Citokinai- tai maži baltyminiai fragmentai, kurie reguliuoja ir atstato odos ląstelių funkcijas.

Šių medžiagų yra mūsų organizme nuo pat gimimo, tačiau su amžiumi pradeda stipriai mažėti ir

ląstelės praranda kontrolę.

28

Kosmetikos pramonė jau seniai ieško šaltinių iš kurių citokinus būtų galima panaudoto

kosmetikos priemonių gamyboje. Šių baltymų yra randama placentoje, tačiau tai yra brangi ir daug

abejonių bei diskusijų kelianti medžiaga.

Kompanija “Germaine De Capuccini” pirmoji šias protingąsias ląsteles išgavo iš karvės

priešpienio ir sėkmingai iki šių dienų naudoja savo kosmetikos priemonių gamyboje. Jos pavyzdžiu

seka daugelis kitų kosmetikos gamintojų.

Kosmetikos priemonių sudėtyje dažniausiai yra naudojami įvairių citokinų, pasižyminčių

skirtingomis kosmetinėmis savybėmis, mišiniai taip vdinami MPC.

Dažniausiai naudojami MPC mišiniai, kurie:

sintetins kolageną, elastiną, glikoproteinus;

skatina odos regeneraciją;

stimuliuoja imuninės odos sistemos veikimą;

palaiko odos stangrumą elastingumą, neleidžia atsurasti senėjimo požymiamas (raukšlėms)

odoje.

Citokinai- tai raktas į odos savireguliacija. Dažniausiai kosmetikos pramonėje naudojami

citokinai: EGF, TGFalfa, TGFbeta, NGF, Interleukinai ir kt.

4.7. Angliavandeniai

CUKRŪS

Kitaip vadinami angliavandeniai, tai pirmieji organiniai junginiai, kuriuos gamina chlorofilą

turintys augalai asimiliacijos procese.

Angliavandeniai skirstomi į:

Monosachridus (gliukozė, fruktozė),

Disacharidus (sacharozė arba runkelių cukrus),

Polisacharidus (liposacharidai, peptidosacharidai, mukopolisacharidai bei kt.).

Tai labai didelė biologiškai aktyvių junginių grupė, nepaprastai svarbi žmogui, ne tik kaip

vienas iš trijų pagrindinių maisto sudėtinių dalių (greta baltymų ir riebalų) bet neretai ir kaip

gydanti medžiaga.

Pastaruoju metu pripažinimą pelnė kai kurie polisacharidai, sudaryti iš aminocukrų

(gliukozamino, galaktozamino), urono rūgščių, išsiskiriančių iš cukrų (glukurono, galakturono

rūgštys) bei polipeptidų (amino rūgščių grandinės).

29

HIALIURONO RŪGŠTIS

Tai sudėtingasis angliavandenis, priskiriamas prie mukopolisacharidų. Apie 50% visos

organizme randamos hialiurono r-ties yra odoje, dar jos randama tarpsąnariniame skystyje ir akies

obuolyje.

Ši r-tis pasižymi savybe surišti ir išlaikyti didelį kiekį vandens (200 kartų viršijantį jos svorį)

bei sudaryti klampų gelį, kuris užpildo interceliulinius tarpus ir drėkina odą. Taip pat sulėtina odos

paviršiaus ragėjomo procesą, šalina toksinus ir metabolizmo proceso medžiagas, atkuria ir paliko

odos stangrumą bei elastingumą, neleidžia atsirasti raukšlėms ir kitiems odos senėjimo požymiams.

Hialiurono r-tis- tai natūralus apsauginis barjeras, saugantis ląsteles nuo bakterijų įsiveržimo.

Ši srtis yra vartojama į vidų (geriamos kpsulės „Biocell“), įeina į kosmetinių priemonių

sudėtį kaip drėkinamoji, stangrinamoji ir apsuaginė medžiaga bei labai plačiai yra vartojama

biogelių skirtų injekcijoms gamyboje. Dažniausiai hialiurono r-tis gaunama pramoniniu būdu iš

gaidžio skiauterės.

PEKTINAI

Tai augaliniai angliavandeniai. Augaluose pektinai atlieka klijų vaidmenį, ląstelės apvalkale

suriša celiuliozės daleles.

Pektinai pasižymi savybe brinkti vandenyje bei vandeniniuose tirpaluose. Ištirpinti karštame

vandenyje pektinai, atšalus tirpalui, sustingsta, sudarydami drebučius. Pektinų virimu paremta

vaisių drebučių ir marmeladų gamyba. Sunokę vaisiai suminkštėja, kadangi saldžiose vaisių sultyse

ištirpsta pektinai ir dėl to pasikeičia vaisių konsistencija.

Pektinai labai svarbūs dietologijoje, kadangi labai palankiai reguliuoja virškinimo procesus.

Gydo tiek laisvus, tiek užkietėjusius vidurius, be to, tokio tipo junginiai įeina į daugelį

rekomenduojamų maistingųjų medžiagų virškinimo procesų reguliavimui, o taip pat nutukimo

gydymui.

Remiantis dietologų patarimais, daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu pektinų, kaip obuoliai,

serbentai, žemuogės, morkos ir daugelis kitų, dėl sveikatos ir grožio turėtų būti valgomi kasdien.

Be to, pektinuose esančios urono rūgštys pasižymi sugebėjimu žmogaus organizme surišti

kai kurias toksiškas medžiagas, pvz., sunkiuosius metalus, pramoninius atmosferos teršalus,

nereikalingus metabolizmo produktus, ir paversti juos lengvai vandenyje tirpiais junginiais, kurie

gali būti greitai, dažniausiai su šlapimu, pašalinti iš organizmo. Todėl pektinų turintiems

produktams priskiriamos organizmą nukenksminančios savybės, be to, jie svarbūs ir kosmetiniu

požiūriu, pvz., gydant spuoguotą odą, chroniškas egzemas bei dermatozes.

Pektinai kosmetikos pramonėje kartais naudojami taip vad. neriebalinių kremų gamyboje,

kurie rekomenduojami blogai augalinius ar gyvulinius riebalus toleruojantiems asmenims

30

(turintiems riebalinių liaukų hiperfunkciją, sergantiems Acne ir pan.).

Nereikia taip pat pamiršti, kad patys pektinai turi maitinančių, o kartais ir gydančių odą

savybių. Namų kosmetikoje odos minkštinimui ir švelninimui galima naudoti pektininius drebučius,

paruoštus iš įvairių natūralių žaliavų.

GLEIVĖS

Dažnai būna augalų ląstelėse drauge su pektinais. Retkarčiais į gleivių dalelių sudėtį įeina

bioelementai, tokie kaip kalcis, magnis bei mikroelementai (jodas, bromas, geležis), dažniau

randami jūros dumblių gleivėse.

Medicinos požiūriu gleivės laikomos visų pirma apsauginėmis priemonėmis ir dažniausiai

skiriamos esant gleivinės uždegimams, pvz., sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opomis,

viršutinių kvėpavimo takų katarais, sausai kosint, užkimus bei skaudant gerklę. Augalinės gleivės

gleivinei yra tarsi apsauginiai kremai odai.

Natūralios gleivių žaliavos, kaip piliarožės šaknys ir lapai, dedešvos žiedai, linų sėmenys,

gysločio sėklos, islandinė kerpena priklauso prie dažniausiai naudojamų namų praktikoje

vaistingųjų augalų. Jie įeina į įvairių gatavų vaistų, sirupų nuo kosulio arba liekninančių preparatų

sudėtį (mažina apetitą, reguliuoja virškinimą, šalina vidurių užkietėjimą).

Odą gleivės minkština ir gaivina, ramina uždegimus, niežėjimą, gydo įtrūkimus, alerginius

išbėrimus.

Dažnai kosmetikoje pritaikymą atranda gleivės iš jūros dumblių, tarp kurių pasitaiko rūšys,

turinčios iki 45% šio komponento.

Gleivės iš dumblių gali būti neriebalinių kremų, žele, emulsijų, kosmetinių drebučių bei

kaukių pagrindais.

Namų kosmetikoje natūralios gleivės naudojamos labai dažnai. Gleivių pavilgai, paruošti iš

susmulkintų natūralių žaliavų, sumaišytų su vandeniu į tirštą košelę, sugeba ilgai išsaugoti šilumą

bei drėgmę, todėl prieš kosmetines procedūras suminkština epidermį bei praplečia poras.

Vandeniniai gleivių ekstraktai naudojami prausti sausai, alergiškai, jautriai nepalankioms

atmosferos sąlygoms, linkusiai į uždegimus ir paraudimą oda. Gleivių maceratai yra puikus priedas

į vonios vandenį, jei oda yra alergiška, niežtinti, paveldėtas polinkis į uždegimus (egzemas).

4.8. Bičių produktai

MEDUS

Medus yra bičių pakeistos ir gana koncentruotos cukringos augalų sultys su negausiomis

organinių rūgščių, mineralinių druskų, baltymų bei kitų augalų ląstelių sultyse esančių medžiagų.

Pagrindinė medaus sudėtinė dalis yra invertuotas cukrus, t. y. gliukozės ir fruktozės mišinys, bei

nedidelis sacharozės kiekis.

31

Žaliavą medui bitės randa augaluose nektaro arba lipčiaus pavidalu. Medūs tarpusavyje

skiriasi chemine sudėtimi, tai ryškiai matyti spalvoje, jaučiasi skonyje bei kvape.

Kosmetikoje labiausiai vertinami medūs iš pietų Prancūzijos − narbonos medus (Mel

narbonnense) su rozmarino kvapu, bei provanso medus (Mel provinciale), kvepiantis levanda.

Medus kosmetikoje naudojamas nuo seno ir visada buvo labai vertinamas. Jis puikiai

šviesina ir lygina veido bei rankų odą, slopina išbėrimus, paraudimus bei įtrūkimus. Naudojamas

namų kosmetikoje veido ir kūno kaukėms, tepalams su augaliniu aliejumi, kiaušinio tryniu plaukų

maitinimui ir kt. Medus vartojamas kaip kosmetikos priemonė medaus masažui atlikti.

BIČIŲ PIENELIS

(Royal Jelly)

Pienelį bitės gamina lervų maitinimui. Produktas primena žinduolių pieną, tik yra

koncentruotesnis ir maistingesnis. Jo sudėtyje yra daug baltymų (5 kartus daugiau nei karvės piene),

riebalų, cukrų, o taip pat vitaminų, fermentų, mineralinių druskų (daugiausiai fosforo ir sieros),

baktericidinių bei kkt.

Bičių pienelis jau nuo seno yra plačiai vartojamas odos priežiūrai ir gydymui. Šiandien yra

gaminamos veido priežiūros linijos jautriai, brandžiai, stresuotai, suvytusiai odai, kurių pagrindinis

ingredientas yra bičių pienelis. Tokios priemonės pasižymi gaivinamosiomis, raminamosiomis,

maitinamosiomis, stangrinamosiomis, priešraukšlinėmis ir apsauginėmis savybėmis, bei pagerina

odos aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei pagerina deguonies pasisavinimą.

ŽIEDADULKĖS

(Pollen Powder)

Manoma, kad žiedadulkės žmogaus organizmą veikia kaip ,,biologinis stimuliatorius’’, ir

sugrąžina gyvybines jėgas, prarastas nuo amžiaus naštos, ligų, fizinio bei psichinio nuovargio.

Žiedadulkės naudojamos gydymui ir kosmetikoje nėra vien paprastos gėlių žiedadulkės, bet

bičių perdirbtas produktas, vadinamas bičių duonele. Ji gaunama sudėtingo fermentacijos produkto

pasekoje iš bičių surinktų žiedadulkių bei medaus. Tai nepakeičiamas baltyminis, turtingas

vitaminais bičių maistas. Jo sudėtyje yra ne tik baltymai, angliavandeniai ir riebalai, bet taip pat

beveik visi vitaminai (žiedadulkėse rasta 16 vitaminų), makro- ir mikroelementai (16 mineralinių

komponentų), daugybė įvairiausių fermentų (18 aprašytų), aminorūgščių ir daugybė kitų biologiškai

veiklių, dar iki galo neišaiškintų, sudėtinių dalių.

Kosmetikoje žiedadulkės, panašiai kaip ir pienelis, įeina į gaivinančių ir maitinančių kremų

bei emulsijų sudėtį. Deja, šių kosmetinių priemonių trūkumas yra gana didelė alergijų galimybė.

32

PROPOLIS

Bičių pikis

Šis bičių produktas avilyje atlieka dvi svarbias funkcijas: juo sandarinamas ir

dezinfekuojamas avilys.

Žmonės tik neseniai išmoko panaudoti nuostabias propolio dezinfekcines savybes. Pasirodo,

kad jis gydo daug infekcinių ligų, odos ir vidaus organų uždegimų. Be to, propolis pasižymi

ryškiomis regeneracinėmis ir atstatomosiomis savybėmis tokių audinių, kaip kaulai, kremzlės, oda,

ir tai yra panaudojama gydymo bei kosmetikos tikslams.

Be kitų preparatų iš propolio gaminami gydomieji tepalai odos sužeidimams, nudegimams

bei iššutimams, egzemoms, grybeliams ir netgi nuospaudų gydymui. Propolio kremas suteikia odai

lygumą, elastingumą, apsaugo nuo bakterijų. Vienintelis trūkumas tai galimybė sukelti alergijas.

4.9. Rūgštys

AHA rūgštys (α-Hidroksirūgštys)

AHA - tai plačiai naudojamas α-hidroksirūgščių (alpha-hydroxy acids) trumpinys. α-

Hidroksirūgštys – tai organinės rūgštys, alfa padėtyje turinčios hidroksilo grupes. Kosmetikoje

pradėtos naudoti palyginti neseniai.

α-Hidroksirūgštys aptinkamos gamtoje – vaisiuose, piene, be to gaunamos ir cheminės

sintezės būdu. Kosmetikoje plačiausiai naudojama glikolio (išgaunama iš cukranendrių), pieno,

obuolių, citrinos, vyno rūgštis.

Pati populiariausia yra glikolio r-tis dėl savo mažiausios molekulinės struktūros, kurios dėka

ši medžiaga gali pasiekti gilaiusius odos sluoksnius. AHA r-tys kosmetologijoje vartojamos nes yra

vienas iš stipriausių bioimunomoduliatorių, skatinančių regeneraciją ir atstatnčių savireguliaciją

medžiagų. Jos vartojamos prie tokių odos problemų kaip:

Riebi porėta oda;

Acne;

Hiperpigmentacija;

Jautri oda;

Dehidratacija;

Randai;

Karpos, papilomos;

Strijos;

Celiulitas ir pan.

Produktai su α-hidroksirūgštimis skatina odos ląstelių atsinaujinimą, sušvelnina,

33

suminkština, išlygina odą.

Atveria poras, oda tampa drėgnesnė, pralaidesnė biologiškai aktyviems junginiams,

esantiems kosmetikos preparate.

AHA rūgštys stimuliuoja odos ceramidų biosintezę, tuo pačiu gerindamos odos barjerinę

funkciją.

Tam, kad pasiekti deklaruojamą efektą, reikia gerai išmanyti kiek procentų AHA r-ties turi

būti priemonėje, koks turi būti jos pH ir kaip ilgai tokią priemonę laikyti ant odos. Dėl šių

priežasčių, visi norintys atlikti profesionalias procedūras su AHA r-timis salone, privalo išklausyti

tam tikrą ciklą paskaitų.

α-Hidroksirūgštys priklauso cheminių pilingų grupei.

SALICILO R-TIS

(Salicylic acid)

Tai natūrali iš augalų (dažnaiusiai iš gluosnio žievės, našlaitės, medetkos) išgaunama r-tis.

Didesnė šios r-ties koncentracija skatina odos šerpetojimą, regeneraciją, pasižymi antiseptinėmis,

priešuždegiminėmis savybėmis. Tačiau dėl odos šerpetojimo ir lupimosi nėra labai dažnai

naudojama kosmetikos priemonių gamyboje.

CITRINOS R-TIS

(Citric acid)

Tai natūrali r-tis, dažniausiai išgaunama iš citrusinių vaisių (daug jos yra ir kiviuose bei

braškėse).

Citrinos r-tis yra puikus konservantas, sustiprina kitų antioksidantų veikimą, nors pati

nelaikoma antioksiduojančia medžiaga. Pasižymi odą balinančiomis ir drėkinančiomis savybėmis.

Tiek maisto, tiek ir kosmetikos pramonėje gali būti naudojamas jos sintetinis pakaitalas.

4.10. Antioksidantai

Antioksidantai- tai medžiagos surišančios organizme laisvuosius radikalus.

Laisvieji radikalai (tai medžiagos, kurios turi vieną ar daugiau nesuporuotų elektronų) yra

labai žalingi organizmui, taip pat nepalankiai veikia odą (sendina), gali sukelti pavojų kilti ligoms (

netgi onkologinėms).

Todėl kosmetikos priemonėse naudojami natūralūs antioksidatoriai, dažniausiai vitamina C,

E, stipriai stabdantys organinių junginių oksidaciją. Taip pat dažnai naudojami tokie antioksidantai

kaip A ir B grupės vitaminai, selenas, cinkas, manganas, flavanoidai. Šios medžiagos saugo nuo

pavojingų ligų, kenksmingo aplinkos poveikio, lėtina senėjimo procesus.

Kosmetikos pramonėje taip pat naudojami ir pusiausintetiniai antioksidatoriai: etilo

34

galusanas (Progallin A, Nipa 48), propilo galusanas (Progallin P, Nipa 49), butiloksilinis

hidroksianizolas (BHA) ir kiti.

4.11. Mineralinės medžiagos

Prie mineralinių medžiagų, būtinų teisingam mūsų organizmo funkcionavimui, priskiriami

maždaug 25 cheminiai elementai, vadinami makro- ir mikroelementais.

Makroelementais laikomi elementai, kurie organizme yra didesniais kiekiais. Jiems

priklauso kalcis, fosforas, natris, magnis, chloras ir siera.

Tuo tarpu mikroelementai (nors organizme jų randami tik pėdsakai), pasižymi stipriu

fiziologiniu poveikiu. Mikroelementai žmogaus organizmui yra nevienodai svarbūs. Kai kurie

būtini teisingai žmogaus medžiagų apykaitai ir vadinami ,,gyvybės metalais’’ arba

,,bioelementais’’. Kiti yra nepaprastai toksiški, ir jų buvimas audiniuose gali būti ligos arba

apsinuodijimo požymis − neretai tai iš tiesų ,,mirties elementai’’.

Prie būtinų mikroelementų priskiriami: cinkas, selenas, molibdenas, manganas, jodas,

bromas, litis, silicis, fluoras, kobaltas, varis, chromas ir geležis.

Toksiškiems mikroelementams priskiriami: alavas, gyvsidabris, kadmis, arsenas, stibis,

berilis, sidabras, aliuminis ir kiti.

Žmogaus organizmo poreikis mineralinėms medžiagoms yra griežtai apibrėžtas kokybiškai

ir kiekybiškai, todėl teisingam organizmo funkcionavimui labai svarbu nuolatos jį aprūpinti šiomis

medžiagomis su maistu, vandeniu bei oru. Kai organizme nėra mineralinių medžiagų pusiausvyros,

,,gerųjų’’ elementų vietą užima toksiški elementai, pvz., magnio vietą užima alavas, cinko −

kadmis, kurį įkvepiame su cigarečių dūmais.

Kiekvienas mineralinis elementas tarsi turi savo globėją vitaminą, kuris palengvina jo

įsisavinimą, pvz., geležis geriau įsisavinama drauge su vitaminu C, magnis − su vitaminu E ir B

grupės vitaminais, cinkas − su vitaminais A ir B, kalcis − su vitaminais D ir E, ir t. t. Pagrindinių

mineralinių medžiagų poveikis odai:

JODAS stiprina odos atsparumą neigiamiems išorės veiksniams, naikina ligas sukeliančias

bakterijas, gerina eritrocitų ir hemaglobino rodiklius.

SELENAS gerina odos aprūpinimą krauju, didina organizmo atsparumą, mažina širdies ir

kraujagyslių ligų tikimybę.

SILICIS lėtina odos senėjimo procesus, skatina plaukų, odos ir nagų atsinaujinimą.

SIEROS yra odos, plaukų ir nagų audiniuose. Ji turi antibakterinių savybių ir stiprina

imunitetą.

NATRIS reguliuoja ląstelių drėgmę, dalyvauja transportuojant maistingąsias medžiagas,

kurios būtinos ląstelių veiklai.

KALIS yra pagrindinė energetinė mineralinė medžiaga, užtikrinanti normalią raumenų

35

veiklą. Kalis turi gydomąjį poveikį visiems organizmo apykaitos procesams, gerina ląstelių

aprūpinimą deguonimi.

KALCIS gerina kraujotakos sistemos veiklą, didina organizmo atsparumą infekcijoms.

Kalcis yra būtinas kaulų audiniams formuotis ir raumenų susitraukimui reguliuoti.

MAGNIS yra svarbus daugelio fermentų reakcijoms. Teigiamai veikia kraujagyslių sienelių

tonusą.

CHLORAS vienas iš pagrindinių osmosinio slėgio reguliatorių. Svarbus palikant vandens ir

elektrolitų pusiausvyrą odos ląstelėse ir poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Jo dėka išvengiama

skysčių sąstovio ir pagerėja šlakų pašalinimas per odą.

GELEŽIES yra hemoglobino sudėtyje. Ji dalyvauja ląstelių aprūpinimo deguonimi procese

ir būtina raumenų baltymų veiklai.

MANGANAS dalyvauja baltymų, energijos, vandens apykaitoje ir riebiųjų rūgščių

oksidacijoje. Yra labai svarbus imuniniams procesams ir ląstelių aprūpinimui deguonimi.

VARIS dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių, kolageno ir odos fermentų sintezėje. Jis būtinas

normaliam jungiamųjų audinių ir kraujagyslių vystymuisi.

FLORAS turi įtakos riebalų ir angliavandenių apykaitai.

CINKAS dalyvauja baltymų sintezės ir informacijos perdavimo procese. Būtinas audiniams

atsinaujinti, plaukams bei nagams augti.

BROMAS naikina bakterijas, virusus ir grybelį.

Mineralinių medžiagų šaltiniai

Šiuo metu dumbliai vis mieliau naudojami kosmetikos pramonėje. Gerą vardą ir

populiarumą jie pelnė dėl to, kad puikiai drėkina odą, gerina kraujotaką, skatina ląstelių

regeneraciją, detoksikaciją, riebalų skilimą, padeda išlaikyti odos stangrumą, mažina raukšlių

atsiradimą. Dumblių sudėtyje gausu mineralinių medžiagų (beveik visų organizmui naudingų) ,

baltymų, vitaminų, antioksidantų, vitaminų A, C, E, beta karotino, nesočiųjų riebiųjų rūgščių bei

fitohormonų.

Dumbliai yra skirstomi į 4 rūšis pagal juose esantį pigmenta:

žalieji,

rudieji,

melsvai žalieji (mėlynieji),

žaliai raudoni (raudonieji).

Kosmetikos pramonėje dažniausiai naudojami rudieji jūros dumbliai:

Laminarija (Laminaria digitata): skatina riebalų skilimą ir išvedimą iš organizmo,

36

detoksikacijos procesus. Naudojamas kosmetikos priemonėse, skirtose figūros korekcijoms.

Fukusas (Fucus): drėkina detoksikuoja, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Naudojamas

šalinti iš organizmo šlakus bei toksinus, anticeliulitinėse ir kūno puoselėjimo procedūrose.

Mėlynieji jūros dumbliai (Spirulina) naudojami veido priežiūros priemonėms gaminti

(dažniausiai alginatinėms veido kaukėms), Vertinama dėl drėkinančių, stangrinančių ir

atjauninančių odą savybių.

Negyvoji (Mirusi) jūra jau tūkstantį metų garsi kaip natūralių mineralų lobynas. Jūros

dumble, o taip pat Mirusios jūros vandenyje gausu magnio, kalcio, natrio, kalio, bromo, chloro,

silicio, geležies, ličio, sieros ir kitų mineralų. Šie komponentai kosmetinių priemonių pagalba

sugrąžina odai mineralinių medžiagų pusiausvyrą bei natūralią, šiek tiek rūgščią reakciją. Iš

Mirusios jūros ,,vaisių’’, dumblo bei vandens gaminami kremai, vonios preparatai (vonios druskos,

skysčiai, balzamai po vonios ar dušo ir pan.), o taip pat profesionalios kosmetinės priemonės. Purvo

kaukių (,,Mud Maske’’) gamybai dažniausiai naudojamas Mirusios jūros dumblas- tai puiki

absorbuojanti, raminanti, gydanti ir valanti medžiaga.

,,Jūros’’ kosmetika taip pat naudojama gydyti tam tikras dermatologines ligas: egzemas,

acne bėrimą, be to, švelnina žvynelinės dedervinės simptomus.

Kitose ,,mineralinėse’’ kosmetinėse priemonėse, reklamuojamose kaip mikro- ir

makroelementų šaltiniai, naudojami ekstraktai iš augalų, kuriuose ypatingai gausu mineralinių

medžiagų, iš taip vadinamų mineralingų augalų. Prie jų priskiriami: dilgėlės lapai (Urtica dioica

L.), dirvinio asiūklio (Equisetum arvense L.), rūgties takažolės (Polygonum aviculare L.), žąsinės

sidabražolės (Potentilla anserina L.), karčiojo šventadagio (Cnicus benedictus L.), paprastosios

kraujažolės (Achillea millefolium L.) lapai ir kt.

Cinko tepalas arba pats cinko oksidas dažnai įeina į gydančių, priešuždegiminių,

sutraukiančių bei džiovinančių, o taip pat išbėrimus gydančių kremų ir kosmetinių kaukių sudėtį.

Šiandien žinoma, kad šis elementas reikalingas suaktyvinti net dviem šimtams fermentų. Trūkstant

cinko slenka plaukai, o brendimo laikotarpiu iškyla odos problemų.

4.12. Vitaminai

Nepaisant to, kad labai daug žinome apie vitaminų svarbą teisingam žmogaus organizmo

funkcionavimui, kad šias medžiagas lengvai galime gauti su maistu, vis dar dažnai pasitaiko žmonių

su vitaminų trūkumu, arba hipovitaminoze (avitaminozė pasitaiko kur kas rečiau).

Hipovitaminozės be charakteringų ligos simptomų pasireiškia tam tikrais bendrais

požymiais, kaip: nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjęs atsparumas, sąnarių ir raumenų

skausmai, poodinių kraujagyslių trūkinėjimas (polinkis greitai atsirasti mėlynėms), kraujavimas iš

dantenų, nosies, nervų sistemos sutrikimai (irzlumas arba apatija), odos išbėrimas.

37

Kosmetologams jau seniai rūpi, kaip vitaminai įsiskverbia per odą. Informacijos šia tema yra

daug, retkarčiais ji prieštaringa. Tačiau nustatyta, kad vitaminų įsisavinimas labai priklauso nuo

pagrindo, kuriame vitaminai ištirpinti, nuo to, kokiu būdu ši medžiaga įsiskverbia į odą, ir kaip

vitaminai įsijungia į odos metabolizmo procesus. Pastaruoju metu geriausi rezultatai gauti naudojant

liposominę ir jiems giminingą kosmetiką.

Ne visi vitaminai vienodai dažnai naudojami kosmetikos gamyboje. Visų pirma naudojami

riebaluose tirpūs vitaminai ( vitaminas A, E, D, H, B5, B6, F ir kt.).

Prie ypač turtingų vitaminais kosmetikoje naudojamų žaliavų priklauso: dumbliai, žuvų taukai,

mielės, bičių produktai, dauguma šviežių vaisių (erškėtrožių, šaltalankių vaisiai ir pan).

VITAMINAS A (retinolis)

Provitaminas A (beta-karotinas)

Vitaminas A yra būtinas gerai odos išvaizdai. Jis būtinas odos epitelio ir gleivinės ląstelių

taisyklingam atsinaujinimui.

Trūkstant šio vitamino prakaito ir riebalinės liaukos susilpnėja, oda tampa šiurkšti ir sausa,

dažnai atsiranda taip vadinama žąsies oda, ypač ant pečių, alkūnių, kelių ir blauzdų.

Dermatologijoje gydymo tikslais vitaminas A skiriamas (į vidų ir išoriškai), esant sausai ir

suragėjusiai odai, dedervinei, žvynelinei, alerginiam odos uždegimui, sergant plaukų bei nagų

ligomis, sukeliančiomis netaisyklingą ir sulėtėjusį augimą, pleiskanojimą.

Kosmetikoje vitaminas A naudojamas gamyboje kremų, balzamų kūnui ir kitų priemonių,

skirtų sausai, senstančiai, saulės pažeistai odai.

Tai puikus antioksidantas, kuris paskatina odos regeneracinius procesus. Ypač pastaruoju

metu β-karotinas yra labai mielai naudojamas kosmetikoje, saugančioje nuo nesaikingo įdegimo

saulėje ir nuo ozono skylės atmosferoje pasekmių. Jis reklamuojamas kaip priemonė, sauganti netgi

nuo UV spindulių sukeliamų odos navikų.

VITAMINAS B1 (tiaminas)

Dermatologijoje šis vitaminas naudojamas gydyti alerginėms niežtinčioms dermatozėms

(niežtinčiai dilgėlinei), esant polinkiui į votis ir pan.

VITAMINAS B2 ( riboflavinas)

Dažnai randamas drauge su vitaminu B1 tuose pačiuose maisto produktuose. Didesnėmis šio

vitamino dozėmis gydomi bėrimai, seborėjinis odos uždegimas, gleivinės ligos, lūpų skeldėjimas

bei galvos odos seborėja.

Ankstyvas vitamino B2 trūkumo požymis yra lūpų uždegimas, jų trūkinėjimas,

38

pleiskanojimas ir negyjantys įtrūkimai kampučiuose.

Pastebimi taip pat seborėjiniai pasikeitimai ant kaktos, ausų, nosies ir skruostų, riebaluojasi

plaukai, parausta akių vokai, retkarčiais oda tampa šiurkšti, prieš laiką atsiranda smulkios

spinduliškos raukšlelės virš lūpų. Reguliuoja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą odoje.

VITAMINAS B5 (pantoteno rūgštis)

Odos ir plaukų priežiūrai skirtoje kosmetikoje dažniausiai naudojamas d-pantenolis, B5

provitaminas.

Kosmetikoje esantis d-pantenolis įsiskverbia giliai į odą, iki tikrosios odos (dėl dalelių

smulkumo ir puikaus tirpumo vandenyje), į plaukų šaknis bei į viršutinį nagų sluoksnį. Organizmo

viduje virsta tikruoju vitaminu B5.

D-pantenolis drėkina odą, suteikia jai minkštumą ir lygumą. Naudojamas veido ir kūno

kremuose, kremuose rankoms, tonikuose, priemonėse voniai, priemonėse po skutimosi ir pan.

Be to, naudojamas apsauginiuose kremuose, saugančiuose nuo saulės, kremuose įdegimui ir

preparatuose naudojamuose po deginimosi saulėje. D-pantenolis deginimosi metu pagreitina rudo

pigmento - melanino gamybą, o taip pat susilpnina neigiamas odos reakcijas ( paraudimą, pūslyčių

susidarymą, odos lupimąsi). Vitaminas B5 skatina gijimo procesus ir odos regeneraciją.

Šiek tiek pantoteno rūgšties gamina bakterinė žmogaus žarnyno flora, todėl šio junginio

trūkumas gali atsirasti gydantis antibiotikais arba sveikstant po ilgų sekinančių ligų, sergant

lėtinėmis virškinimo trakto ligomis.

VITAMINAS B6 (piridoksinas)

Vitaminas B6 taip pat iš dalies gaminamas žmogaus žarnyno bakterijų. Gydymo tikslams

vitaminas B6 skiriamas esant odos seborėjai, paauglystės bėrimams. Vitaminą B6 rekomenduojama

vartoti nutukimo atveju, kadangi jis palengvina organizme angliavandenių sudeginimą. Šis

vitaminas skatina kolageno bei elastino sintezę, todėl dažnai kosmetikoje dedamas į maitinamuosius

kremus skirtus brandžios odos priežiūrai.

VITAMINAS PP (niacinas)

Be kitų savybių turi įtakos vandens apykaitai odoje ir plečia kraujagysles. Gydymo tikslais

vitaminas PP skiriamas fotodermatozių ir fotoalergijų (jautrumas UV spinduliams) bei rožinių

dedervinių atvejais.

VITAMINAS C (askorbo rūgštis)

Veikia visą organizmą ir yra būtinas teisingai daugelio metabolinių procesų eigai. Todėl

39

vitaminas C labai svarbus odos išvaizdai ir būklei, taip pat jungiamajam audiniui, gleivinei,

kraujagyslių sienelėms ir kt.

Pasižymi:

jautrumą mažinančiomis savybėmis,

didina kapiliarų sienelių nepralaidumą ir elastingumą,

tai vienas iš stipriausių žinomų antioksidantų,

stimuliuoja kolageno sintezę,

apsaugo nuo priešankstinio senėjimo,

stimuliuoja odos imunines ir apsaugines funkcijas,

skatina odos regeneraciją,

slopina melanino gamybą odoje, apsaugo nuo pigmentinių dėmių atsiradimo,

gali būti naudojamas kaip natūralus konservantas.

Didesnę reikšmę kosmetikoje turi stabilūs ekstraktai iš vitamino C turinčių žaliavų, pvz., iš

šaltalankio, gervuogių, serbentų uogų, erškėtrožių, citrusinių bei kitų vaisių sulčių.

VITAMINAS D (kalciferolis)

Vitaminas D normalizuoja vandens apykaitą odoje. Kosmetiniai vitamino D trūkumo

požymiai gali būti:plaukų slinkimas bei nesveika jų išvaizda, trapūs nagai bei riebi, pleiskanojanti,

dehidratuota oda.

VITAMINAS E (tokoferolis)

Vitaminas E dermatologijoje ir kosmetologijoje ypatingai svarbus jungiamojo audinio bei

trofinėms odos, plaukų bei nagų ligoms gydyti. Kosmetikoje skiriama dažniausiai senstančiai,

vystančiai odai.

Neleidžia susidaryti senus žmones bjaurojančoms pigmentinėms dėmėms, be to, pagreitina

odos regeneraciją ją sumušus, nudeginus ar sužeidus. Vitaminas E yra natūralus antioksidantas ir

konservuojanti medžiaga.

Vitaminas E laikomas jaunystės vitaminu, kadangi suteikia gyvybingumo, pristabdo

senėjimą, švelnina klimakterinio laikotarpio sutrikimus (tuomet patariama vartoti drauge su

vitaminu A).

Vitamino E yra tik augaluose. Turtingas jo šaltinis yra augaliniai aliejai: kukurūzų, avokado,

sojos, saulėgrąžų, medvilnės, linų, arachisų, nakvišos, o taip pat šaltalankių aliejus.

40

VITAMINAS H (biotinas)

Jo trūkumas sukelia seborėjinius odos uždegimus, todėl kosmetikoje naudojamas prieš

seborėją, ypač galvos odos. Taip pat manoma, kad vitaminas H stabdo ankstyvą plaukų žilimą. Jo

dedama į kosmetines priemones skirtas riebiai problematiškai odai prižiūrėti ir į produktus skirtus

plaukų priežiūrai (emulsijos, kaukės po plaukų plovimo).

4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis

Šiandien visos kosmetinės priemonės tiek higieninės, tiek ir dekoratyvinės privalo griežtai

atitikti reikalaujamas normas ir joks produktas negali būti platinamas Lietuvoje, jeigu nėra čia

notifikuotas.

Kiekviena sukurta sudėties formulė turi būti Sveikatos Ministerijoje patvirtinta. Produktai

skirti labai jautriai odai turi būti testuojami mokslinėse laboratorijose, prieš jiems suteikiant

pavadinimą “hipoalerginiai”.

Kiekviena dekoratyvinę kosmetiką gaminanti kosmetikos kompanija sukuria individualias

produktų sudėties formules, todėl labia išsamiai visų ingredientų apžvelgti neįmanoma. Tačiau

egzistuoja produktų dalis, kuri yra bendra ir nekinta jau daugelį metų. Be šių priemonių į

dekoratyvinės kosmetikos sudėtį gali būti įdėta jau anksčiau apžvelgtų veikliūjų medžiagų, siekiant

jai suteikti ne tik estetinį, bet ir terapinį poveikį.

Pudra

Pudra būna:

Biri;

Presuota, surišta aliejaus priedais;

Skysta pudra.

Birios pudros pagrindinės žaliavos yra kaolinas ir titano dioksidas, kurie pagerina odos

padengimą; cinko miristatas ar stearatas, pagerinantys išsilaikymą ant odos; magnio ar kalcio

karbonatai, kurie sugeria prakaitą ir sebumą; spalvoti ir perlamutriniai pigmentai, suteikiantys odai

norimą spalvą.

Presuota pudra žaliavos analogiškos, tik pidedama aliejinių medžiagų miltelių surišimui.

Skysa pudra- tai miltelių dispersija losjone, turinčiame glicerolio. Prieš naudojimą visas skystas

pudras patariama suplakti.

Makiažo pagrindas

Į makiažo pagrindų sudėtį įeina baltumą priduodantys pigmentai, spalvoti pigmentai,

lygumą suteikiantys pigmentai, surišėjai, kvapai. Lygumą priduoda talkas, žėrutis. Spalvoti

41

pigmentai: geležies oksidai, titano dioksidas. Aliejinės žaliavos- tai natūralūs augaliniai ir

gyvuliniai riebalai, mineraliniai aliejai, skystas parafinas, minkšti vaškai, lanolinas.

Lūpų dažai

Senovės Graikijoje ir Romos imperijoj naudojo dažus karminą ir kartaminą iš augalų lūpų ir

skruostų dažymui. Pieštuko formos lūpų dažus, pagamintus iš vaškų, riebalų ir pigmentų, pradėta

naudoti tik po pirmojo pasaulinio karo. Nuo 1940m. sintetiniai pigmentai plačiau naudojami nei

natūralūs. Dabar jau naudojami ir perlamutriniai pigmentai, į lūpų dažus įvedami įvairūs priedai,

kurie drėkina, suminkština, apsaugo ar maitina lūpas.

Lūpų dažų gamybai šiandieną naudojami kieti vaškai, kurie yra atsakingi už lūpų dažų

formą ir kietumą. Naudojami tiek natūralūs vaškai, tokie kaip karnaubo, bičių, tiek ir mineraliniai

vaškai, kaip parafinas, mikrokristalinas ir pan.

Riebalai ir aliejai taip pat naudojami natūralūs (kokoso sviestas, ricinos aliejus, jojobos

aliejus, lanolinas), bei sintetiniai (vazelinas, skystas parafinas). Dažnaiusiai naudojamas ricinos

aliejus.

Lūpų drėgmei padidinti gali būti įvestas nedidelis kiekis vandens ar specialios drėkinančios

medžiagos. Kaip apsauga įvedami UV filtrai.

Lūpų dažų įvairovė gaunama naudojant ir neorganinius pigmentus: titano dioksidą, raudono,

geltono ir juodo geležies oksidus, perlamutrinių pigmentų (titano dioksido, padengto žėručiu, žuvų

žvynų).

Lūpų pieštukai

Kaip ir kiti produktai skirti lūpoms, lūpų pieštukai yra aliejų, vaškų ir pigmentų mišinys.

Lūpų pieštukuose yra didesnis pigmentų ir vaškų kiekis, o aliejaus kiekis yra mažesnis.

Skaistalai

Receptūra panaši į presuotos pudros ar makijažo pagrindo receptūras (talkas, kaolinas, cinko

miristatas, skystas parafinas, kvapai, konservantai...), tik vartojami įvairesni pigmentai. Paprasati

pigmentų įvedama apie 1-6%.

Kosmetinės priemonės akių paryškinimui (pieštukai, skysti apvadai ir pan.)

Esminis reikalavimas- kosmetika turi būti saugi. Kuo produktai naudojami arčiau akių, tuo

jiems saugumo reikalavimai yra griežtesni. Pagrindiniai ingredientai: juodas, raudonas ir geltonas

geležies oksidai, ultramarinas, juoda anglis, talkas, kaolinas, perlamutriniai pigmentai ir pan.

42

Tušas blakstienoms

Dažniausiai naudojamos medžiagos: juodas geležies oksidas (kadangi pati populiariausia

tušo spalva jau daug metų yra juoda), esterio emulsija, kietas parafinas, lanolino vaškas, valytas

vanduo, konservantai ir pan.

Akių šešėliai

Tai plačios spalvų gamos produktai. Be populiarių pigmentų, dažnai naudojamas spalvintas

titano oksidas, padengtas žėručiu.

Receptūros labia panašios į makijažo pagrindų receptūras.

Skystų šešėlių gavimui naudojami lengvi parafinai, vaškai ir pigmentai. Tokie šešėliai atsparūs

vandens poveikiui.

Kosmetikos preparatai antakiams

Populiariausi pieštuko formos, tačiau yra gaminami ir skysti bei presuotos pudros pavidalu.

Pieštukiniai produktai gaunami maišant kietą vašką su aliejumi ir pigmentais. Presuota pudra

gaunama miltelinius komponentus surišant aliejų pagalba. Skysti produktai gaunami tirpbdant

pigmentus aliejuje ar emulsijoje.

4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio

UV filtrai kosmetikos priemonėse. Medžiagos, atliekančios filtrų prieš UV spinduliavimą

vaidmenį, pagal veikimo principą skirstome į tris pagrindines grupes:

Cheminiai filtrai – jie įsiskverbia tik į viršutinį odos sluoksnį. Tai cheminiai junginiai,

kurie sugeria saulės spindulių energiją, kas iššaukia laikinus pakitimus jų cheminėje struktūroje. Šie

filtrai pavojingą UV spinduliavimo energiją paverčia nepavojinga šilumine energija.

Mineraliniai filtrai (fizikiniai) – jų dalelės yra tokios didelės, kad negali įsiskverbti į

epidermio vidų, užsilaiko tik ant odos paviršiaus, kur sudaro sluoksnį - barjerą nuo UV spindulių.

Veikia UV spindulių atspindėjimo arba išsklaidymo principu. Jie vadinami fizikiniai,

kadangi jų veikimas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su fizikiniu šviesos atspindžiu.

Biologiniai filtrai - Tai dažniausiai natūralios kilmės medžiagos, kurios apsaugo odos

ląsteles nuo UV spindulių pažeidimo. Pvz. Germaine de Capuccini kompanija savo produktuose,

skirtuose apsaugai nuo UV spindulių, naudoja jūros vandenyne gyvenančias ir besidauginančias

bakterijas Thermus Thermophillus. Tačiau šie filtrai nepasižymi labia stipriu UV apsauginiu

poveikiu, todėl dažnai į tokių priemonių sudėtį dar papildomai dedamas nedidelis procentas

cheminių ar mineralinių filtrų.

Apsaugos nuo UVB spindulių laipsnis:

SPF 2 – blokuoja maždaug 25-30% UVB spindulių

SPF 4 – 50%

SPF 10 – 85%

43

SPF 15 – 95-96% )

SPF 25 – 96%

SPF 30-50 –98%

SPF 60 – 98,5%

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp kremų su faktoriumi SPF 30 ir SPF 60 nėra didesnio

apsaugos laipsnio skirtumo. Skirtumas sudaro tik 0,5 %, tai yra 0,5% daugiau UVB spindulių

blokuoja apsauginis kremas su faktoriumi SPF 60. Tačiau ypač jautriems saulei žmonėms šis

papildomas mažas skirtumas gali turėti reikšmę.

Dėl neteisingo kremų su filtrais didesniais nei SPF 30 apsauginių savybių interpretavimo kai

kuriose šalyse, iš jų Australijoje, sutarta kremus skirtus deginimuisi nežymėti faktoriais aukštesniais

negu SPF 30. Kremai su aukštesniu laipsniu sutarta žymėti SPF30+. Bijoma, kad asmenims,

naudojantiems kremus su faktoriais artimais SPF 60, gali atrodyti, kad jie be pasekmių ir be

apribojimų gali per visą dieną degintis saulėje ir jiems negresia jokie nudegimai.

SPF faktorių reikšmės – apibendrinimas

SPF faktoriaus dydis priklauso nuo:

junginių, atliekančių UV filtrų vaidmenį, koncentracijos. Kuo didesnė filtrų koncentracija,

tuo didesnė SPF faktoriaus reikšmė.

užtepto preparato kiekio.

Veiksniai, nulemiantys kremo su aukštu SPF faktoriumi naudojimo tikslingumą:

Jeigu uždėsime pernelyg mažą kremo kiekį, tada tikroji faktoriaus vertė bus mažesnė negu

nurodyta laboratorijos testuose ir pateikta ant preparato įpakavimo.

Kuo didesnis faktorius, tuo didesnis UVB spinduliavimo (išreikštas procentais) kiekis yra

blokuojamas.

Net aukšti faktoriai leidžia įdegti, tuo pačiu garantuodami, kad ir be nudegimų gausime

lengvą ir stabilų įdegimą.

Be to, būtina įvertinti, kad saulės spinduliai atsimuša nuo:

sniego ir ledo – 85 %,

vandens paviršiaus – 20%,

smėlio, betono, kamuolinių debesų – 15-20%,

žolės – 10%.

Šis reiškinys padidina tikrą UV spinduliavimo ekspoziciją, netgi būnant pavėsyje turime

44

galimybę įdegti.

Kalnuose, pakilus kiekvienu 1000 metrų virš jūros lygio, UV spinduliavimo koncentracija

padidėja 15%. Todėl kalnuose gauname dar didesnę UVA ir UVB spindulių dozę, negu būdami prie

jūros. Slidininkai ir asmenys vykstantys į kalnus privalo naudoti apsauginius kremus su aukštais

faktoriais, tuo labiau, kad sniegas dar papildomai atspindi 85% saulės spindulių, tuo būdu net 2-5

kartus padidindamas UV spindulių dozę ant odos.

Filtrai apsaugantys nuo UVA spindulių

Mineraliniai filtrai

Populiarus

pavadinimas

Cheminis

pavadinimas

Apsaugos sritis ir koncentracija

Titano dioksidas Titanium Dioxide UVA/UVB Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo

to, ar jis yra vienas, ar kartu su cheminiais filtrais

Cinko oksidas Zinc Oxide UVA/UVB Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo

to, ar jis yra viena, ar kartu su cheminiais filtrais

Cheminiai filtrai

Populiarus

pavadinimas

Cheminis pavadinimas Apsaugos sritis ir

koncentracija

Parsol 1789

(Avobenzone)

Buthyl Methoxydibenzoylmethane UVA 2-3%

Mexoryl SX Terephthalidene Dicamphor Sulfonic Acid UVA/UVB 1-3 %

Mexoryl XL Drometriloze Trisiloxane UVA/UVB

Mineraliniai filtrai naudojami makijažui skirtose kosmetikos priemonėse

Mineraliniai filtrai yra dažnai naudojami kaip apsauginiai junginiai grimuose. Grimai su

filtrais taip pat yra pakankama kasdienė apsauga su sąlyga, jeigu juose yra ir UVA filtrai.

Spalvinės medžiagos esančios grime, kuriame nėra filtrų, užtikrina apsaugą nuo saulės

spindulių kurios rodiklis atitinka SPF 3-4, t.y. labai mažai apsaugo. Panašiai yra ir su lūpų dažais,

kuo didesnis dažomųjų medžiagų kiekis, tuo geriau apsaugo nuo UVB spindulių. Geriausiai

apsaugo intensyviai raudoni lūpų dažai, kadangi raudona spalva turi daugiausiai apsauginių

pigmentų.

45

Filtrai apsaugojantys nuo UVB spindulių

Populiarusis pavadinimas Kiti filtro pavadinimai

Ostocrylene

Etocrylene

Octyl Methoxycinnammate Parsol MCX

Octinoxate Ethylhexyl Methoxycinnamate

Cinoxate

Amiloxalate Izoamyl Methoxycinnamate

Homosalate

Octisalate Ethylhexyl Salicylate

Octyl Salicylate

Trolamine Salicylate TEA Salicylate Phenylbenzimidazole Sulfonic

Ensulizole Acid

4 – Methylbenzilidene Camphor Enzacamene

3-Benzylidene Camphor

Bezoate – 4 – Methylbenzilidene Camphor

Menthyl Antranilate

Benzophenons

Eusolex 6300*

Dioxybenzone* Benzophenone – 8

Oxybenzone* Benzophenone – 3 Benzophenone – 4 arba Eusolex

Sulisobenzone* 4360

Natūralūs UV filtrai

Padidėjus susidomėjimui natūralia kosmetika, buvo atkreiptas dėmesys į augalinės ir

gyvulinės kilmės junginius apsaugai prieš UV spindulius. Buvo tikėtasi, kad pasiseks išrasti tokius

augalinius ekstraktus, kurie savo efektyvumu prilygs cheminiams ar fizikiniams UV filtrams, ir tuo

pačiu jie bus labai saugūs ir tinkami ypač vaikams ir žmonėms, kurie yra jautrūs ir netoleruoja

cheminių filtrų.

Tačiau iki šiol nei vienas iš natūralių filtrų nėra pakankamai efektyvūs. Be to, daugumas

augalinių ekstraktų, jeigu sugeba sugerti (absorbuoti) saulės spindulius, tai tik UVB spinduliavimą.

Mažai kuris natūralus junginys apsaugo nuo visų ilgių UVA spindulių. Tam tikrą apsaugą nuo UVA

suteikia Baikalo kalpokė, graikiškų riešutų kevalų ir lapų pigmentai bei melaninas.

Iš čia natūralių filtrų poveikis visuomet turi būti padidintas mineralinių ir cheminių filtrų

pagalba. Nežiūrint į tai, natūralių filtrų buvimas yra teigiamas ir gerai vertinamas, kadangi filtrai iš

augalinių ekstraktų turi ir kitų aktyvių, teigiamai veikiančių odai junginių, be to, kai kurie iš

natūralių junginių veikia kaip antioksidantai, kurie sunaikina nuo UVA spinduliavimo atsiradusius

laisvus radikalus.

Plačiausiai žinomi natūralūs filtrai:

Shea butter (Butyrospermum Parkii arba Karite aliejus)

Šis aliejus turi maistingus riebalinius junginius, vitaminus E, F ir junginius, kurie apsaugo

nuo UVB spindulių. Karite aliejus labai dažnai naudojamas kosmetinėse priemonėse sausos odos, ar

46

linkusios raukšlėtis odos sudrėkinimui ir pariebinimui. Taip pat jis tinka plaukų galiukams,

ypatingai po saulės vonių, kad apsaugotų plaukus nuo perdžiūvimo po saulės ir sūraus vandens

poveikio.

Melaninas

Melaninas turi dvi pagrindines savybes, kurių dėka apsaugo odą nuo UV spindulių poveikio.

Veikia kaip natūralus UV filtras.

Veikia kaip antioksidantas, šalina nuo saulės spindulių poveikio atsiradusius laisvuosius

radikalus.

Kosmetinėse priemonėse naudojamas natūralus melaninas ir sintetinis melaninas, gaunamas

biocheminių reakcijų keliu. Natūralus melaninas dėl savo brangumo yra mažai naudojamas, jis

gaunamas iš juodų avių vilnos arba kalmarų ir aštuonkojų liaukų. Melaninas kremams gali priduoti

rudą atspalvį, todėl kosmetinių priemonių gamintojai bijo pridėti daugiau negu 1%.

Juglonas

Tai natūralus augalinis pigmentas, gaunamas iš graikinio riešutmedžio lapų ar kevalų.

Pasižymi nedidelėmis apsaugos nuo saulės spindulių savybėmis, absorbuoja UVB spindulius, bei iš

dalies ir UVA spindulius.

Kalninė arnika (Arnica montana)

Ji sugeria UV spindulius. Arnikos ekstraktas, o tiksliau arnikos žiedų ekstraktas visų pirma

yra žinomas kaip kraujo apytakos gerinimo, kraujagyslių sustiprinimo priemonė, jis veikia

priešuždegiminiai ir padeda sumažinti paraudimą.

Baikalo kalpokės šaknų ekstraktas

Pagrinde šis augalas auga Kinijoje ir nuo neatmenamų laikų naudojamas kiniečių tradicinėje

medicinoje sudirginimų, uždegiminių ir bakterinių, infekcinių procesų gydyme.

Kosmetikos ir gydymo tikslams naudojamas Baikalo kalpokės šaknies ekstraktas, kuris

padeda sunaikinti laisvuosius radikalus, bei sugeria UV spindulius.

Preparatai pagreitinantys įdegimą

Šiuose preparatuose aktyviu junginiu yra melanino gamybos prekursorius – tirozinas ir jo

dariniai. Dažniausiai naudojamas tirozino ir obuolių rūgšties darinys. Šie dariniai skirtingai nuo

tirozino, geriau įsiskverbia į epidermį. Kartais pagreitinančių įdegimą preparatų sudėtyje galime

sutikti tokius junginius, kaip: DOPA –3,4 dihidroksifenilalaninas arba DHI – 5,6–dihidroksindolas.

Be to, dažnai į šiuos preparatus pridedama kolageno junginių, kurie padidina įdegimo pagreitinimo

efektyvumą.

47

Šių preparatų veikimo principas yra tas, kad tirozino dariniai aktyvina fermentą tirozinazę,

pradedančią melanino susidarymo procesą, kurio dėka įvyksta greitesnis odos patamsėjimas. Tam

nereikalingas ilgas buvimas saulėje, todėl mus mažiau veikia jos negatyvūs reiškiniai. Tačiau, kad

šie preparatai būtų veiksmingi, būtina pabuvoti saulėje. Paprastai įdegimas atsiranda po kokių 3

dienų. Naudojant įdegimą pagreitinančius preparatus, naudojame ir kremus su apsauginiais filtrais.

Kai kurie įdegimą pagreitinantys preparatai savo sudėtyje jau turi filtrus.

Savaiminio įdegimo preparatai

Užtikrina mums 100% saugų įdegimą. Šie preparatai padeda asmenims, kurie dėl įvairių

priežasčių nenori ar negali degintis.Savaiminio įdegimo kremai imituoja natūralaus įdegimo efektą,

kurį galime išgauti be saulės poveikio. Tačiau toks odos patamsinimo procesas neturi nieko bendro

su melanino sinteze, t.y. odos patamsėjimas nėra melanino nuopelnas. Todėl šios rūšies

nuspalvinimas (pigmentacija) nė mažiausiu laipsniu neapsaugo nuo saulės spindulių.

Savaiminio įdegimo preparatų sudėtyje yra tam tikri cheminiai junginiai, kurie patamsina

odą. Šie junginiai iššaukia odos spalvos pokyčius dėl sąveikos su epidermio išoriniu raginiu

sluoksniu.

Pagrindine savaiminio įdegimo preparatų sudėtine dalimi, sukeliančia odos patamsinimą,

yra angliavandenių grupės junginys dihildroksiacetonas – DHA. Šio junginio odos patamsinimo

savybės buvo išrastos visai atsitiktinai 50-ųjų metų pabaigoje, vaikų ligoninėje. DHA buvo

naudojamas cukraligės gydymui, jis sumažina cukraus lygį kraujyje. Buvo pastebėta, kad sirupas

turintis DHA, netyčia apsiliejant, palikdavo ant odos dėmes. Tose vietose po kurio laiko likdavo

ilgalaikis rudos spalvos nuspalvinimas. Nuo to laiko dihidroksiacetonas pavergė kosmetikos rinką.

Paprastai nuspalvinimas atsiranda maždaug po 1-2 valandų, kartais daugiausiai po 6 val. nuo

preparato užtepimo. Kadangi raginiame sluoksnyje esančios ląstelės ilgainiui nusilupa, todėl

įdegimas su laiku blanksta ir išnyksta.

Jeigu nuo savaiminio įdegimo preparato užtepimo atsiranda nubėgimai ar dėmės, tai galima

panaudoti pavyzdžiui kremus su AHA ar BHA rūgštimis arba citrinos sultis. Šios rūgštys pagreitina

epidermio lupimosi procesą ir todėl greičiau pašalinsime nereikalingas dėmes.

Savaiminio įdegimo preparato dėka gaunamo įdegimo patvarumas priklauso nuo:

mūsų odos sugebėjimo atsinaujinti,

nuspalvinimo gilumo,

jeigu, prieš odos užtepimą savaiminiu įdegimo preparatu, oda kruopščiai nuvaloma pilingu,

savaiminio įdegimo preparatas gali giliau įsiskverbti ir garantuoti ilgiau išliekantį įdegimą.

48

Dihidroksiacetono –DHA privalumai:

Tai švelnus junginys, nesukeliantis suerzinimo, alergijos (aišku, individualios alerginės

reakcijos yra visuomet galimos nepriklausomai nuo kosmetinės priemonės sudėties), taip pat

nepažeidžiantis epidermio, neveikiantis kancerogeniškai, t.y. nesukeliantis vėžinių susirgimų,

neiššaukiantis toksinių reakcijų.

Yra visiškai saugus, kadangi veikia tik epidermio išorinį raginį sluoksnį, neįsiskverbia giliau

į odą.

Pats DHA neturi kenksmingo poveikio, pavyzdžiui neužkemša porų. Asmenys su riebia oda

gali naudoti lengvus savaiminius įdegimo preparatus, savo sudėtyje neturinčius daug riebalingų

komponentų.

Preparatus su DHA gali naudoti ir nėščiosios.

Trūkumai:

Gali sukelti lengvą odos nusausėjimą, todėl šiuo metu jau visų savaiminio įdegimo preparatų

sudėtis praturtinta įvairių rūšių drėkikliais arba pariebinančiais junginiais bei antioksidatoriais, kai

kurie turi net UV filtrus. Kartais DHA mažais kiekiais yra pridedamas į tipinius įdegimo preparatus,

siekiant pagreitinti odos patamsėjimo procesą.

Pasitaiko, kad DHA gali iššaukti per didelį geltonumo atspalvį. Blogiausia savybė yra tai,

kad turi gana nemalonų kvapą, kuris atsiranda maždaug po valandos po savaiminio įdegimo

preparato panaudojimo. Šis kvapas atsiranda dėl DHA reakcijos su epidermiu. Jis nepriklauso nuo

savaiminio įdegimo kremo sudėties, taip pat “smirdės” brangus ir pigus savaiminio įdegimo kremas.

4.15. Kosmetika depiliacijai

Yra dviejų tipų plaukų šalinimo procedūros: laikina ir ilgalaikė. LAIKINA procedūra- tai

plaukelių skutimas, šalinimas cheminiais depiliatoriais, pešiojimas pincetu ar depiliacija vašku.

ILGALAIKIS plaukų šalinimas yra atliekamas naudojant elektros srovę ar atliekamas lazerio

pagalba.

DEPILIACIJOS ATLIKIMO BŪDAI:

mechaninis (pinceto, vaško, skutimosi peiliukų pagalba) cheminis (spec. preparatų, kremų

pagalba)

elektrodepiliacija (spec. aparatais su vienkartinėmis adatėlėmis) lazeriu.

Šiuo metu pats populiariausias nepagaidaujamo plaukuotumo šalinimo būdas yra depiliacija

vašku. Depiliaciją galima atlikti šaltu, šiltu (kasetėse) ar karštu (tepamas mentele) vašku.

Depiliacijai šiltu ir karštu vašku naudojamas vaškas, kurio sudėtis yra gana natūrali.

Pačios geriausios kokybės vaškas yra žalios spalvos, jo sudėtyje dažniausiai būna azulenas

pasižymintis raminamosiomis savybėmis.

49

Depiliacinis vaškas dažniausiai gaminamas iš: vaško (baltojo bičių vaško Cera alba),

parafino, glicerino, vazelino, azuleno, medžių sakų bei dervų, gali būti medaus, morkų

ekstrakto, sojų eksstrakto, chlorofilo priedų ir vitaminų, pvz. Vit. F.

Kosmetikos pramonė gamina labai daug depiliacinio vaško rūšių. Jis gali būti įvairių spalvų

ir aromatų, pvz. tamsiai rudas šokolado aromato, baltas su kokoso aromatu ir pan. Tačiau tokiomis

priemonėmis labai žavėtis nereikėtų, kadangi graži spalva ir malonus aromatas yra sukuriami

sintetinių dažiklių ir aromatizatorių pagalba, todėl gali dirginti odą. Jautriai odai tokių depiliacinių

prieminių vartoti negalima.

Yra kuriamos ir pagalbinės priemonės skirtos depiliacijos vašku procedūrai atlikti. Tai

priešdepiliaciniai losjonai ar geliai, kurie dezinfekuoja odą ir pašalina nuo jos riebumą bei kitų

kosmetinių priemonių likučius. Pagrindinė šių medžiagų sudėtinė dalis yra spiritinės augalinės

tinktūros, kurios dezinfekuoja odą, pasižymi antiseptiniu poveikiu, apsaugo depiliacijos pažeistą

odą nuo infekcijos. Jeigu depiliuota sritis truputį kraujuoja (tai kartais pasitaiko pažąstų ar bikini

srityje), šią priemonę naudokite ir po depiliacijos.

Po depiliacijos oda patepama specialiu pieneliu ar kremu, kuris pašalina vaško likučius nuo

odos (dauguma depiliacinių vaškų vandenyje netirpsta). Į šių kremų sudėtį dažniausiai įeina daug

augalinių ekstraktų pasižyminčių raminamuoju, antiuždegiminiu poveikiu: pvz. ramunėlių, avižų,

alijošiaus ekstraktai ir pan. Podepiliaciniuose pieneliuose ir kremuose taip pat dažnai būna odą

drėkinančių medžiagų bei ingredientų, kurie lėtina plaukelių ataugimą. Rinkitės šias priemones kuo

natūralesnės sudėties, spalvos ir aromato, kad kuo mažiau erzintumėte ir taip po depiliacijos

sudirgusią odą.

Cheminiai depiliatoriai

Cheminiai depiliatoriai – tai depiliaciniai kremai, pastos, putos ir pan. Tai kosmetinės

priemonės, kurios sutirpdo plauką prie pat odos paviršiaus taip jį nulauždamos.

Į tokių depiliacinių priemonių sudėtį įeina natrio, stroncio, sieros junginiai, dažniausiai ir

didžiausiu kiekiu naudojami bario junginiai bei thioglycolic rūgštis su šarminiu pH, kurie chemiškai

suminkština ir suardo plauko proteinų struktūrą.

Prieš vartojant bet kokią cheminę depiliavimo priemonę turi būti atliekamas jautrumo testas

siekiant nustatyti, ar oda nėra jautri konkrečiam depiliaciniam produktui. Reakcija, kuri pasireškia

niežuliu, deginimu ar uždegimu, parodo, kad produktas klientui netinka. Visada perskaitykite ir

griežtai laikykitės gamintojų instrukcijų, kadangi šių priemonių sudėtis yra cheminė ir labai dažnai

gali sukelti odos sudirgimą ar net alerginę reakciją.

50

Kitiems nepageidaujamo plaukuotumo šalinimo būdams, tokiems kaip palukelių skutimas ar

pešimas pincetu, keliama daug mažiau reikalavimų ir nereikia tiek daug priemonių. Pakanka turėti

odos dezinfekavimo priemonę, švarius ar vienkartinius plaukelių šalinimo instrumentus ir kremą,

tinkantį jautriai odai, po depiliacijos.

Elektro epiliacija ir nepageidaujamo plaukuotumo šalinimas lazeriu yra atliekami tik pagal

griežtas taisykles, dažniausiai gydomosios kosmetologijos centruose ir tik asmenų turintys

medicininį išsilavinimą.

Naujovės nepageidaujamo palukuotumo šalinimo srityje

Pastaruoju metu, vis stiprėjant kūno grožio kultui, kosmetikos pramonė be paliovos tobulina

kosmetikos priemonių ir kuno priežiūros produktų gamybos technologijas, įveda naujus

ingredientus, aromatus, tekstūra.

Nepageidaujamo plaukuotumo šalinimui taip pat pagamintos naujos prieminės, kaip

alternatyva vaškui. Pagrindinė šių priemonių sudedamoji dalis yra cukrus ir atitinkamas procentas

vandens, kuris ir nulemia priemonės tekstūrą.

Tai nėra visiška naujiena. Šiuo būdu nepageidautiną plaukuotumą šalindavo dar Senovės

graikai, romėnai, bei pati Imperatorė Kleopatra.

Depiliavimo cukrumi procedūra iš esmes skiriasi nuo įprastos depiliacijos vašku depiliavimo

kryptimi. Depiliacinė masė yra tepama ant odos prieš plaukelių augimo kryptį, o nuplėšiama pagal

augimo kryptį, taip išvengiama plaukelių nutraukimo ir įaugimo po oda. Šis metodas yra

brangesnis, procedūra trunka ilgiau, bet tai tikras išsigelbėjimas tiems klientams, kurie negali

depiliuoti plaukelių vašku dėl nuolatinio jų įaugimo.

5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI

Norint turėti gražią ir sveiką veido bei kūno odą vien tik profesionalios priežiūros jai

nepakanka.

Labai svarbu kiekvienam klientui parinkti labiausiai jam tinkančias kosmetines priemones

kasdienei veido ir kūno odos priežiūrai namuose.

Geriausia tai atlikti po profesionalios procedūros, kadangi jos metu nuo veido nuvalomas

makiažas ir kitos maskuojančios priemonės. Taip lengviau nustatyti odos tipą, įvertinti odos būklę ir

jos problemas, pastebėti odos reakcijas į atitinkamas kosmetines priemones bei ingredientus.

Rekomenduokite klientui visapusišką priežiūrą: akių ir lūpų makiažo valymo priemonę

51

(moterims), kasdienį veido praisiklį ar pienelį odai valyti, losjoną, dieninį bei naktinį kremus.

Parinkite ir patarkite kaip naudoti odos pilingą, kaukes, serumus. Vasarą ar vykstant

atostogauti visada pasiūlykite įsigyti apsaugines priemones nuo saulės, odos priežiūros priemones

po saulės, intensyviai drėkinantį kremą po deginimosi sezono.

Žiemos metu pasiteiraukite ar klientas turi nuo šalčio ir žvarbaus vėjo jo odą saugančias

priemones. Kūno priežiūrai rekomenduokite naudoti įvairius kūno prausiklius, kūno pilingą, kremą

ar pienelį. Kasdienai geriau patarkite naudoti natūralesnius produktus, o išskirtnėmis progomis tiks

parfumuoti, sustiprinantys malonų kūno aromatą produktai.

Esant tam tikrai estetinei problemai, patarkite ką klientui vartoti namuose siekiant atstatyti

odos grožį ir norimas kūno formas, pvz. anticeliulitiniai, liekninantys, stangrinantys produktai.

Dauguma kosmetikos kompanijų gamina priemonių testerius, t.y. labia nedidelius kosmetinių

priemonių kiekius patogiose pakuotėse. Taip galite klientui pasiūlyti keletą jūsų nuomone jam

tinkančių produktų išbandyti pačiam namuose. Tai labia palengvina darbą specialistui, o klientui

suteikia galimybę išbandyti kuo daugiau priemonių ir išsirinkti labiausiai tinkamas.

Rekomenduojant bet kokią kosmetinę priemonę kasdieniam naudojimui jūs privalote

įvertinti:

Kliento odos tipą;

Odos jautrumą, alergijas;

Odos problemas;

Kliento amžių;

Kliento poreikius (produkto aromatas, tekstūra ir pan.);

Kliento gyvenimo būdą ( žalingi įpročiai, darbo pobūdis, stresas, kelionės ir pan.);

Metų laiką.

Atminkite, kad tik gerai parinktos kosmetinės priemonės kasdieniam naudojimui padės jums

pasiekti geresnių rezultatų atliekant profesionalias procedūras kosmetikos kabinete, bei išlaikyti

patenkintus klientus.

6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS

Vartojant kai kurias kosmetikos priemones, kaip ir medikamentus, gali atsirasti pašalinės

odos reakcijos. Ant visų farmacinių priemonių visuomet yra surašyti pašaliniai, nepageidaujami

poveikiai, netgi patys menkiausi, retai pasitaikantys. Tačiau gamintojas privalo pranešti apie visus

52

efektus, nors įvyksta jie vieną kartą vienam iš šimto asmenų ar dar rečiau. Tai, aišku, nereiškia, kad

šis vaistas yra bendrai žalingas, atvirkščiai, jis padeda daugeliui žmonių, tačiau kadangi kiekvienas

iš mūsų esame individai, kartais galime priešingai reaguoti į tuos pačius junginius.

Panašiai yra ir su kosmetikos preparatais. Kosmetikos pasirinkimas yra labai asmeninis

reikalas ir norint įsitikinti ar šis preparatas tinka nėra kito būdo, kaip pačiam eksperimentuoti ant

savo nuosavos odos. Neatsižvelkite į dragių, kolegių ar pažystamų nuomonę, nes dažnai kitų

vartotojų nuomonės mūsų atveju visai nesutinka.

Jeigu jūs ar jūsų klientas nežinote kokioms medžiagoms esate jautrūs ar alergiški, vienintelis

kelias išsirinkti tinkamą kosmetinę priemonę yra pabandyti keletą skirtingų produkto rūšių. Tam

idealiai tinka kosmetikos kompanijų gaminami testeriai, t.y. nedidelės kosmetikos priemonių

pakuotės.

Tik visada atminkite ir būtinai informuokite savo klientus, kad bet koksprodukto bandymas

yra atliekamas tik ant visiškai švarios odos, niekada iš karto netestuojamos kelios kosmetikos

priemonės, testavimo metu nepatartina papulti į išskirtines aplinkos sąlygas (soliariumas, pirtis),

taip pat medikamentų, vaistų ar kitų stiprių cheminių priemonių išorinis ar vidinis vartojimas

testavimo metu gali įtakoti odos reakciją.

Jeigu oda yra ypatingai jautri ir linkusi į alergines reakcijas, visa kosmetines priemones

patartina pradžioje išbandyti ant nedidelio odos ploto (už ausies, alkūnės ar kelio linkyje) ir tik po

paros, nepasireiškus odos sudirgimui, galima užtepti ant viso veido ar kūno odos.

Pasitaiko asmenų, kurių oda netoleruoja kai kurių cheminių filtrų, baltymų, hormonų,

retinolio ar net natūralių ingredientų (jei žmogus yra alergiškas kažkokiam augalui ar jo sudėtinėms

dalims) atsiranda pašalinės reakcijos, kurios pasireiškia odos niežėjimu, peršėjimu, graužimu, kitaip

sakant bendru odos suerzinimu. Tai nėra dažni atvejai, tačiau jie yra galimi.

Todėl atidžiai skaitykite skyrių Nr. 4. Žaliavos ir jų poveikis odai ir atkreipkite dėmesį į tai

kokiai odai konkrečios medžiagos yra tinkamos naudoti (indikuotinos), o kokiai netinka arba net

draudžiamos (kontraindikuotinos).

Taip pat visada atidžiai stebekite savo ar klientų odą ir atkreipkite dėmesį į mažiausius jos

pakitimus ar kliento nusiskundimus Visada įdėmiai perskaitykite gamintojo instrukcijas ir

nurodymus ne tik kokiai odai, bet ir kaip vartoti konkrečią kosmetikos priemonę. Labai dažnai daug

problemų kyla kosmetikos priemones vrtojant netinkamai. Pvz.: net idealiai odai tinkanti

pilingavimo priemonė vartojama per dažnai gali sukelti rimtų odos pakitimų.

Atkreipkite dėmesį ir į metų laikus. Kremas kuris jums puikiai tiko vasarą gali visiškai

netikti žiemos šalčių metu. Kremai su UV apsauginiu filtru yra naudojami tik dienai ir tik esan

aktyvios saulės sezonui arba vykstant atostogauti, į kalnus. Priemonės skirtos odos pigmentinėms

53

dėmėms šviesinti bei produktai, kurių sudėtyje yra AHA, glikolio rūgšties ar retinilio yra vartojami

tik pasibaigus aktyviam saulės sezonui (nuo rudens vidurio iki pavasario pradžios Lietuvoje).

Niekada jokia dekoratyvinės ar higieninės kosmetikos priemonė nėra vartojama pasibaigus jos

galiojimo laikui.

Taip pat nevartokite priemonės, kurios konsistencija, kvapas ar spalva jums kelia įtarimą.

Netinkamai laikomi ar transportuojami produktai gali sugesti dar nepasibaigus jų galiojimo laikui.

Atsiminkite net pati sveikiausia ir gražiausia oda prižiūrima netinkamai, jai

netinkančiais, pasibaigusio galiojimo ar pasenusiais produktais gali tapti problematiška ir

jautri.