Mėgėjų žūklės vadovas

Žvejo

Žvej

o A

BC M

ėgėj

ų žū

klės

vad

ovasMėgstate žvejoti ir leisti laisvalaikį

gamtoje, bet dar tik pradedate pažinti įvairius žūklės būdus, masalus ir žuvis – tokiu atveju šis žinynas kaip tik Jums!

Šioje knygoje rasite Mėgėjų žūklės taisyklių

santrauką, patarimų, kaip įsigyti reikiamą

žūklės aprangą, įrangą ir mėgėjų žūklės

leidimą. Be to, čia aprašomi populiariausi

Lietuvoje žvejybos būdai, mėgėjų žūklei

naudojamų meškerykočių ir ričių tipai.

Pateikiama daug vertingų praktinių patarimų,

kaip išsirinkti valą, masalus, vilioti, jaukinti

ir gaudyti įvairių rūšių žuvis, nurodoma,

kokie žūklės būdai tinkami atsižvelgiant į

vandens telkinį, kaip naudotis skirtingomis

meškerėmis, masalais ir kita įranga. Tekstą

iliustruojančios nuotraukos, brėžiniai ir

schemos padės geriau įsivaizduoti mėgėjų

žūklei reikalingas sistemėles, žvejybos įrangos

išdėstymą, žuvų jaukinimo plotą ir masalų

užmetimo būdus.

Tapkite Knygų klubo nariu!

• Nemokamasknygųkatalogaskiekvienąketvirtį• Naujausiosirpopuliariausiosknygos• Ypatingipasiūlymai• Knygųpristatymasįnamus,darbovietęarpaštą

www.knyguklubas.lt

5

Kas yra mėgėjų žūklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

Nuo ko pradėti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

Mėgėjų žūklės leidimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

Mėgėjų žūklės taisyklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10

Žūklė ir gamtos reiškiniai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

Biologinis žuvų gyvenimo ciklas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

Vandens temperatūros pokyčiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

Vandens lygio svyravimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

Vandens skaidrumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15

Ištirpusio deguonies koncentracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Slėgis, vėjas ir mėnulio fazė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

Mėgėjų žūklės būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 19

Žūklė plūdine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

Žūklė dugnine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21

Žūklė spiningu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

Žūklė museline meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23

Kiti žūklės būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24

Mėgėjų žūklės įrankiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

Meškerykočiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25

Meškerykočio linkis, reakcijos į apkrovą greitis ir galia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

Meškerykočių priežiūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27

Ritės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28

Žvejybinis valas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

Žvejybiniai mazgai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

Turinys

6 7

TURINYS

Masalai ir jaukai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

Gyvūninės kilmės masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

Masalai, kurių galima aptikti priekrantėje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39

Augalinės kilmės masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

Nuo mūsų stalo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46

Granuliuoti masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

Baltyminiai kukuliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

Tešla . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49

Masalo žuvelės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

Jaukinimo būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

Sauso jauko mišinių sudėtis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58

Žūklė plūdine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61

Plūdinės meškerės istorija ir raida . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61

Plūdinės meškerės be ritės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64

Palaidynės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67

Plūdės ir jų įvairovė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69

Svareliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74

Žūklė plūdine meškere stovinčio vandens telkiniuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75

Žūklė plūdine meškere upėse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83

Žūklė dugnine meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90

Meškerykočiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90

Ritės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93

Dugninės meškerės valas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93

Kibimo indikatoriai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94

Svareliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96

Šėryklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98

Sistemėlės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .101

Keletas techninių smulkmenų . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .107

Žūklė dugnine meškere stovinčio vandens telkiniuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .109

Žūklė dugnine meškere upėse . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .111

Žūklė spiningu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .114

Spiningo masalai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .117

Spiningavimo būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .121

Kiti populiarūs žūklės būdai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .134

Jūrinė žūklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .134

Žūklė museline meškere . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .144

Žieminė žūklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .150

Rodyklė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .167

Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .170

Kas yra mėgėjų žūklė Mėgėjų žūklė – vienas populiariausių aktyvių laisvalaikio leidimo būdų mūsų

šalyje, sutraukiantis prie upių ir ežerų šimtus tūkstančių entuziastų. Nepaisant to, metodinės literatūros pradedantiesiems meškeriotojams lietuvių kalba iki šiol beveik nebuvo. Šiuo pažintiniu gausiai iliustruotu leidiniu tikimasi užpildyti esa­mą spragą.

Knygoje suprantamai pateikiama ne tik pagrindinė informacija apie klasiki­nius žūklės būdus, įrankius, jaukus ir masalus, bet ir gausybė naudingų praktinių patarimų, kuriais dalijasi ne vieno dešimtmečio žūklės patirtį turintys leidinio autoriai. Tekstas iliustruojamas daugybe informatyvių ir originalių schemų, pie­šinių ir nuotraukų, padedančių lengviau suvokti skaitomą medžiagą.

Nuo ko pradėtiNiekada nežvejojusiam žmogui natūraliai kyla klausimas – nuo ko pradėti? Jei

iki šiol neteko žvejoti arba asmeninė patirtis įgyta tik vaikystėje gaudant žuvis savadarbe meškere, be gero žūklės mokytojo vargu ar apsieisite. Žinoma, nau­dingos informacijos galima rasti specializuotuose žūklės žurnaluose, žinynuose,

ŽVEJO ABC K A S YR A MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ

8 9

apsunkins matomumą, todėl patartina rinktis šviesiai pilkus, rudus ar geltonus lęšius. Akinius reikėtų pritvirtinti grandinėle ar gumele, kad ne­trukdytų aktyviai judėti (pavyzdžiui, žvejojant spiningu, museline meš­kere, vaikštant apžėlusiais upelių krantais).

Labai svarbu pasirinkti patogų, kiek didesnio dydžio apavą, kad prirei­kus būtų galima apsimauti šiltas kojines. Žvejojant nuo kranto, daugeliu atvejų reikia bristi į vandenį, todėl nemažai meškeriotų renkasi trumpus guminius batus ar ilgus atraitojamus brydbačius. Ši avalynė pigi, visiškai nepraleidžia vandens, tačiau turi ir trūkumų – nepralaidi orui, nemažai sveria. Todėl reikėtų rinktis guminius batus su specialiais į veltinį pana­šiais įklotais arba pagamintus iš lengvos ir šilumai nelaidžios medžiagos.

Žvejojant gamtoje verta pasirūpinti įvairius vabzdžius (uodus, erkes ir pan.) atbaidančiais repelentais ir purškalais, o kai kuriais atvejais, pavyz­džiui, žvejojant birželio mėnesį Nemune Dzūkijoje, pravers net specialus tinklelis, kokius paprastai naudoja tik į Užpoliarę išsiruošę keliautojai.

Jei ketinate rinktis santykinai nejudrius žvejybos būdus, pavyzdžiui, plūdine ar dugnine meškere, verta įsigyti sulankstomą kėdutę, o dar ge­riau – specialų sudedamą krėslą, kurio kojų ilgis reguliuojamas ir kurį galima pastatyti kone bet kokio reljefo pakrantėje. Taip pat būtinas ir tinklelis pagautoms žuvims laikyti. Geriau iškart įsigyti ilgą ir erdvų tinklelį – ne trumpesnį kaip 2 m ilgio. Jame žuvims netrūks deguonies, todėl jas bus galima laikyti ilgą laiką, o norint  – vėl paleisti. Daugeliu atvejų reikalingas ir ilgakotis graibštas, padedantis ištraukti užkibusią didesnę žuvį.

Neatsiejami meškeriotojo palydovai – svarstyklės ir fotoaparatas, kad galėtumėte ne tik nustatyti pagauto įspūdingo laimikio svorį, bet ir įam­žinti jį ar įsiamžinti kartu ir pats. Šiais laikais ir Lietuvoje nemažai meš­keriotojų, kurie, pasidžiaugę puikia kova su žuvimi, ją paleidžia ir taip prisideda prie mūsų žuvų išteklių tausojimo.

Žvejojant iš valties, ir ne tik, vienas didžiausių šiuolaikinės technikos meškeriotojo pagalbininkų – GPS imtuvas ir jo pagrindu veikiantis navi­gacinis įrenginys su žemėlapiais ar net atskirų vandens telkinių dugno batimetrija. Ruošiantis žvejoti iš valties svarbu iš anksto pasirūpinti gel­bėjimo liemenėmis ir kitomis gelbėjimosi priemonėmis.

Reikalinga ir vaistinėlė: pirmosios pagalbos rinkinys, vaistai nuo per­šalimo, skausmą malšinantys preparatai, medžiagos vabzdžių įkandi­mams dezinfekuoti ir žaizdoms tvarstyti. Be to, prieš vykstant į žvejybą būtina įkrauti mobiliojo telefono bateriją, kad prireikus būtų galima išsi­kviesti pagalbą ir pan.

Nors ir nėra būtini, bet žūklėje dažnai praverčia degtukai ar žiebtuvė­lis, prie galvos tvirtinamas prožektorius, aštrus lenktinis peilis ir žirklės, adata ar yla, žiogelis, stiprus siūlas, izoliacinė juosta, nedidelis atlenkia­mas pjūkliukas, kirvukas, nedidelių atsuktuvų rinkinys, virvė, maišelis druskos.

interneto svetainėse, kuriose demonstruojami mokomieji filmukai, tačiau būtina ir patyrusio žvejo pagalba, patarimai. Keletas išvykų prie vandens telkinio su pa­tyrusiu meškeriotoju padės lengviau perprasti ir iki tol turėtas tik teorines žinias.

Žūklė, skirtingai nei daugelis kitų laisvalaikio leidimo būdų, pavyzdžiui, me­džioklė, vandens ar automobilių sportas, bent jau iš pradžių nereikalauja didelių finansinių investicijų. Kol neturite didesnės patirties ir negalite spręsti, koks žū­klės būdas Jums labiausiai patiks ir seksis, nepatariama pirkti brangios specia­lizuotos žvejybos įrangos ir, atvirkščiai  – nesusigundyti pirmais pasitaikiusiais pigiais meškerykočiais ar jų priedais. Rekomenduojama derinti kokybės ir kainos santykį. Be to, pasirūpinkite reikiama įranga ir apranga, kad oro pokyčiai nekeltų rūpesčių. Žvejys, išsiruošęs dienai ar juo labiau kelioms prie upės ar ežero, neži­no, koks bus oras, todėl jo apranga turi būti tinkama bet kokiomis oro sąlygomis. Svarbiausia, kad drabužiai būtų tinkamo dydžio, parinkti pagal metų laiką ir orą, nevaržytų judesių. Geriausia, kad jie dengtų visą kūną, saugotų nuo saulės, vėjo, uodų, aštrių šakelių, augalų (pvz., dilgėlių). Taip pat būtina turėti neperšlampa­mą striukę arba bent polietileninį lietpaltį. Ypač svarbu, kad drabužiai apsaugotų pažeidžiamiausias vietas: nugarą, strėnas, kojas, todėl šaltuoju metu pravartu dė­vėti vientisą ar dviejų dalių kombinezoną, šiltus specialius apatinius ir kitus tam skirtus drabužius.

Aprangos spalva ne tokia svarbi kaip funkcionalumas. Visgi renkantis žūklės būdus, reikalaujančius meškeriotojo maskuotės, geriausiai tinka iš aplinkos ne­išsiskiriančių spalvų drabužiai. Be to, jie turi saugoti nuo saulės, vėjo, drėgmės.

Saulėtą dieną reikia rinktis drabužius, dengiančius visą kūną, arba bent jau naudoti specialų kremą, dėvėti visą galvą dengiančią kepurę ir akinius nuo sau­lės. Meškeriotojai paprastai renkasi akinius poliarizuotais lęšiais. Jie ne tik saugo akis nuo saulės, bet ir padeda stebėti upę. Poliarizuoti akiniai itin juodais lęšiais

Graibštas

Žūklė museline meškere

Žūklė ežere nuo liepto telesko­pine plūdine meškere be ritės

Brydkelnės ir braidymo batai

ŽVEJO ABC K A S YR A MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ

10 11

Mėgėjų žūklės leidimaiPrieš pradedant žvejoti, derėtų pasidomėti, kam priklauso vandens telkinys, ir

įsigyti leidimą. Deja, prie vandens telkinio tokia informacija ne visada nurodoma. Ją galima sužinoti iš anksto planuojant išvyką – tereikia įvesti į naršyklės paieš­kos sistemą vandens telkinio pavadinimą ir susirasti dominančius duomenis. Ki­tas būdas – paskambinti į vietinį Medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių arba Aplin­kos apsaugos departamentą. Vertingos informacijos šiuo klausimu gali suteikti ir vietiniai meškeriotojai ar savivaldos pareigūnai.

Daugiausia vandens telkinių – beveik visas upes ir dalį ežerų bei tvenkinių – valdo valstybė. Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (įsikūrusiuose di­džiuosiuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pane­vėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir Utenoje) įsigijus leidimą (meškeriotojo bilietą) žvejoti visuose Lietuvos neišnuomotose vandens telkiniuose, galima žūklauti daugelyje krašto ežerų ir upių. Jų sąrašą taip pat rasite internete, Aplinkos minis­terijos svetainėje. Ieškant informacijos reikia atkreipti dėmesį į paskelbimo datą, nes sąrašas kasmet koreguojamas.

Iš valstybės nuomojantys vandens telkinius asmenys ir organizacijos taip pat privalo išduoti mėgėjų žvejybos leidimus. Didžiausia vandens telkinių nuominin­kė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja leidimų pardavimą daugelyje Lietuvos regionų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad leidimai dažniausiai parduodami tik darbo dienomis darbo laiku.

Aplinkos ministerija ir kitos žinybos jau parengė naują žūklės leidimų išdavi­mų tvarką, numatančią galimybę įsigyti žūklės leidimą SMS žinute ar internetu, o tai iš esmės supaprastina žvejybos leidimų įsigijimo procedūrą.

Lietuvos įstatymai numato, kad vaikai iki 16 m. ir vyresni kaip 65 m. amžiaus asmenys turi teisę valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose žvejoti nemo­kamai. Žinoma, išskyrus draustinius, rezervatus ir kitas teritorijas, kuriose mėgė­jų žūklė ribojama arba draudžiama, taip pat licencinės žūklės statusą turinčiuose vandens telkiniuose. Tačiau ir šiuo atveju privalu gauti leidimą, kuris išduodamas nemokamai. Be leidimo, žvejojant būtina su savimi turėti asmens dokumentą, pa­gal kurį galima nustatyti asmens amžių.

Žūklės tvarką ir taisykles privačiuose vandens telkiniuose nustato patys jų sa­vininkai.

Mėgėjų žūklės taisyklėsKiekvienas meškeriotojas privalo laikytis mėgėjų žūklės taisyklių. Jas galima

rasti internete, Aplinkos ministerijos ar Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje, į paieškos langelį įvedus pavadinimą „Mėgėjų žūklės taisyklės“.

Šiame skyriuje pateikiame tik pagrindines taisykles ir informaciją, kokias žu­vis ir kada galima gaudyti, koks leistino pasiimti laimikio dydis, atsižvelgiant į žuvies rūšį, kiek sugautų žuvų galima pasiimti per parą.

2005 m. priimtos mėgėjų žūklės taisyklės numato, kad vienu metu vienas žve­jys mėgėjas negali naudoti daugiau kaip 4 žūklės įrankių, kurių bendras kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų. Išimtis – Kuršių marios, kuriose leidžiama nau­

doti iki 12 kabliukų gaudant stintas, ir Baltijos jūra, kurioje galima naudoti iki 15 kabliukų. Dvišakis ar vienšakis kabliukas laikomas vienu.

Žūklės taisyklės taip pat riboja pagautos žuvies kiekį ir svorį. Per parą leidžia­ma sugauti tik vieną šlakį, lašišą (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip tris marguosius upėtakius, ungurius, salačius, kiršlius ar ūsorius, ne daugiau kaip penkis sterkus, lydekas, sykus, šapalus, otus (bendras šiame punkte išvardytų žuvų skaičius negali viršyti 5 vienetų; pavyzdžiui, pagavus 2 lydekas, 2 šapalus ir 1 sterką, daugiau šių žuvų pasiimti negalima), 15 vienetų menkių. Per parą pa­gautų ir šiame punkte nenurodytų žuvų bendras svoris neturi viršyti 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg, neįskaitant paskutinės sugautos žuvies, ir tų atvejų, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios buvo pagautos ir gyvybingos nedelsiant paleistos į tą patį vandens telkinį.

Saugant lydekų išteklius, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, yra draudžiama žūklė gyva žuvele. Nuo spalio 1 d. draudžiama žūklė be specialių licencijų (meškeriotojo kortelių) kai kuriose Lietuvos upėse ir upeliuose, kur neršti migruoja lašišinės žuvys – šlakiai ir lašišos.

Ne visuose vandens telkiniuose ar jų dalyse mėgėjų žūklė leidžiama, todėl perkant leidimą vertėtų pasidomėti, kur jis suteikia teisę žvejoti. Beveik visada mėgėjų žūklė draudžiama rezervatuose ir draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose. Kartais dėl vertingų žuvų migracijos ar nerštaviečių vietų apsaugos draudžiama žvejoti tam tikruose upių ruožuose. Tikslesnė informacija, kur žūklė yra ribojama ar draudžiama, dažniausiai skelbiama spaudoje arba Aplinkos minis­terijos svetainėje.

Draudžiamų žvejoti vandens telkinių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Aplinkos mi­nisterija. Jį taip pat galima rasti internete. Kai kuriais atvejais net ir valstybei pri­klausančiuose vandens telkiniuose gali galioti papildomi draudimai. Pavyzdžiui, Nemuno deltos regioninis parkas savo teritorijoje nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. draudžia karšių žūklę. Kai kurios savivaldybės jų jurisdikcijai priklausan­čiuose uždaro tipo vandens telkiniuose taip pat gali drausti ar riboti mėgėjų žūklę, nustatyti griežtesnes taisykles ir kitus apribojimus.

Šlakių žūklė upėse leidžiama tik turint specialią meškeriotojo kortelę.

Tokio dydžio šamus gaudyti draudžiama.

12 13

MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S TAI SYKLIŲ SAN TR AUK AMĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S TAI SYKLIŲ SAN T R AUK A

13

MėGėJų ŽūKLė S TAI SyKLIų SAN TR AUK A

11

Pava

dini

mas

Min

imal

us

dydi

sPa

vadi

nim

asA

ngl./

rus.

/vok

.

Per

parą

le

idži

ama

pasi

imti

Saus

isVa

sari

sK

ovas

Bal

andi

sG

eguž

ėB

irže

lisLi

epa

Rug

pjūt

isR

ugsė

jisSp

alis

Lapk

riti

sG

ruod

is

151

120

1520

1531

1515

1515

11

1531

Saus

isVa

sari

sK

ovas

Bal

andi

sG

eguž

ėB

irže

lisLi

epa

Rug

pjūt

isR

ugsė

jisSp

alis

Lapk

riti

sG

ruod

is

Draudžiamažvejoti:

*200

5 m

. lie

pos

1 d.

Mėg

ėjų

žūkl

ės t

aisy

klės

(201

2 m

. red

akci

ja)

MA

SALO

žu

veL

e

upė

Se, n

ur

OD

yt

OSe

1 p

rie

De*

upė

Se, n

ur

OD

yt

OSe

2 p

rie

De*

upė

Se A

r j

ų A

tk

Ar

pOSe

, nu

rO

Dy

tO

Se 3

pr

ieD

e, n

et

ur

int

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLių

*

upė

Se A

r j

ų A

tk

Ar

pOSe

, nu

rO

Dy

tO

Se 3

pr

ieD

e*

Ar

čiA

u k

Aip

50

M n

uO

Spe

c. ž

enk

LA

iS p

Až

yM

ėt

ų v

erSL

inė

S ž

ūk

LėS

vie

tų

Ar

čiA

u k

Aip

100

M n

uO

žu

vit

Ak

ių ir

už

tv

An

kų

*

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

11

151

120

1520

1531

1515

1515

11

1531

Siau

ražn

yp lis

vėžy

sA

stac

us le

ptod

acty

lus (

L.)

pla

čiaž

nypl

isvė

žys

Ast

acus

ast

acus

(L.)

kit

os č

ia n

eįva

rdyt

os, b

et le

idži

amos

gau

dyti

žuv

ys(k

uoja

, pūg

žlys

, eše

rys,

pla

kis i

r kt.

)

Mar

gasi

s pl

ačia

kakt

isA

rtis

tich

tys

nobi

lis (L

.)

žio

bris

Vim

ba v

imba

(L.)

Bal

tasi

s am

ūras

Cte

noph

aryn

godo

n id

ella

(L.)

Lyn

asT

inca

tinc

a (L

.)

kar

pis

Cyp

rinu

s ca

rpio

 (L.)

kar

šis

Abr

amis

br

ama 

(L.)

upi

nė n

ėgė

Lam

petr

a flu

viat

ilis (

L.)

vijū

nas

Mis

gurn

us

foss

ilis (

L.)

Sker

snuk

isC

hond

rost

oma

nasu

s (L.

)

Maž

oji n

ėgė

Lam

petr

a pl

aner

i (L.

)

jūri

nė n

ėgė

Petr

omyz

on

mar

inus

 (L.)

Men

kėG

adus

mor

hua

(L.)

vėg

ėlė

Lota

lota

(L.)

Ster

kas

Sand

er

luci

oper

ca (L

.)

un

gury

sA

ngui

lla

angu

illa 

(L.)

Šapa

las

Leuc

iscu

s ce

phal

us (L

.)

ūso

rius

Bar

bus b

arbu

s (L.

)

Syka

sC

oreg

onus

la

vare

tus (

L.)

Sala

tis

Asp

ius a

spiu

s (L.

)

Ota

sSc

opth

alm

us

max

imus

(L.)

Mek

nėLe

ucis

cus i

dus (

L.)

Mar

gasi

s up

ėtak

isSa

lmo

trut

ta fa

rio

(L.)

Lyde

kaEs

ox lu

cius

(L.)

kir

šlys

Thym

allu

s th

ymal

lus (

L.)

Šam

asSi

luru

s gl

anis

 (L.)

Šlak

ysSa

lmo

trut

ta tr

utta

(L

.)

Laši

šaSa

lmo

sala

r (L.

)65

cm

65 c

m

75 c

m

29 c

m

45 c

m

30 c

m

28 c

m

52 c

m

neri

boja

ma

neri

boja

ma

neri

boja

ma

neri

boja

ma

46 c

m

25 c

m

47 c

m

49 c

m k

urši

ų m

ario

se,

40 c

m k

itur

neri

boja

ma

30 c

m

25 c

m

30 c

m

28 c

m

30 c

m

10 c

m

10 c

m

1 vn

t.

1 vn

t.

1 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

5 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

5 vn

t.

5 vn

t.

3 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

15 v

nt.

Bendras svoris – ne daugiau kaip 5 kg,kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg

50 v

nt.

50 v

nt.

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

BA

Ltij

OS

jūr

Oje

0,5

kM

Spi

nD

uLi

u n

uO

Šv

entO

SiO

S u

pėS

žiO

čių

ir 0

,5 k

M S

pin

Du

Liu

nu

O k

LAip

ėDO

S u

OSt

O Š

iAu

rin

iO ir

pie

tin

iO M

OLų

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

t k

ur

iuO

At

vej

u

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

BA

Ltij

OS

jūr

Oje

0,5

kM

Spi

nD

uLi

u n

uO

Šv

entO

SiO

S u

pėS

žiO

čių

ir 0

,5 k

M S

pin

Du

Liu

nu

O k

LAip

ėDO

S u

OSt

O Š

iAu

rin

iO ir

pie

tin

iO M

OLų

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

t k

ur

iuO

At

vej

u

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

Dir

Bt

iniA

iS M

ASA

LA

iS

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

Dir

Bt

iniA

iS M

ASA

LA

iS

Dir

Bt

iniA

iS M

ASA

LA

iS

MA

SALO

žu

veL

e

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

t k

ur

iuO

At

vej

u

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

neM

un

O D

eLt

OS

r

egiO

nin

iAM

e pA

rk

e

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Salm

onЛ

осос

ьLa

chs

Sea

trou

tКу

мж

аBa

chfo

relle

Catfi

shСо

мW

els

Gra

ylin

gХа

риус

Euro

pais

che

Äsch

e

Pike

Щук

аH

echt

Brow

n tr

out

Фор

ель

Rege

nbog

enfo

relle

Ide,

Orf

eЯз

ьAl

and

Turb

otТю

рбо

Stei

nbut

t

Asp

Жер

ехRa

phen

Whi

tefis

hСи

гFe

lche

n

Zand

erСу

дак

Zand

er

Chub

Гола

вль

Döb

el

Eel

Угор

ьAa

l

Barb

elО

быкн

овен

ный

усач

Flus

sbar

be

Burb

otН

алим

Qua

ppe

Cod

Трес

каK

abel

jau

Sea

lam

prey

Мор

ская

мин

ога

Neu

naug

e

Broo

k la

mpr

eyРу

чьев

ая м

иног

аBa

chne

unau

ge

Nas

eП

одус

т об

ыкн

овен

ный

Nas

e

Loac

hО

быкн

овен

ный

вью

нSc

hlam

mpe

itzge

r

Rive

r lam

prey

Речн

ая м

иног

аFl

ussn

euna

uge

Carp

Карп

Kar

pfen

Brea

mЛ

ещBr

asse

Gra

ss ca

rp Б

елы

й ам

урG

rask

arpf

en

Tenc

hЛ

инь

Schl

eie

Bigh

ead

carp

Пёс

тры

й то

лсто

лоб

Mar

mor

karp

fen

Vim

baРы

бец,

сы

рть

Zähr

te

Broa

d-fin

gere

d cr

ayfis

hШ

ирок

окоп

алы

й ра

кEd

elkr

ebs

Nar

row

-cla

wed

cr

ayfis

hУз

копа

лый

рак

Gal

izis

cher

Su

mpf

kreb

s

12

MėGėJų ŽūKLė S TAI SyKLIų SAN TR AUK A

11

Pava

dini

mas

Min

imal

us

dydi

sPa

vadi

nim

asA

ngl./

rus.

/vok

.

Per

parą

le

idži

ama

pasi

imti

Saus

isVa

sari

sK

ovas

Bal

andi

sG

eguž

ėB

irže

lisLi

epa

Rug

pjūt

isR

ugsė

jisSp

alis

Lapk

riti

sG

ruod

is

151

120

1520

1531

1515

1515

11

1531

Saus

isVa

sari

sK

ovas

Bal

andi

sG

eguž

ėB

irže

lisLi

epa

Rug

pjūt

isR

ugsė

jisSp

alis

Lapk

riti

sG

ruod

is

Draudžiamažvejoti:

*200

5 m

. lie

pos

1 d.

Mėg

ėjų

žūkl

ės t

aisy

klės

(201

2 m

. red

akci

ja)

MA

SALO

žu

veL

e

upė

Se, n

ur

OD

yt

OSe

1 p

rie

De*

upė

Se, n

ur

OD

yt

OSe

2 p

rie

De*

upė

Se A

r j

ų A

tk

Ar

pOSe

, nu

rO

Dy

tO

Se 3

pr

ieD

e, n

et

ur

int

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLių

*

upė

Se A

r j

ų A

tk

Ar

pOSe

, nu

rO

Dy

tO

Se 3

pr

ieD

e*

Ar

čiA

u k

Aip

50

M n

uO

Spe

c. ž

enk

LA

iS p

Až

yM

ėt

ų v

erSL

inė

S ž

ūk

LėS

vie

tų

Ar

čiA

u k

Aip

100

M n

uO

žu

vit

Ak

ių ir

už

tv

An

kų

*

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

Dr

Au

Dž

iAM

O g

Au

Dy

ti

LA

ikO

tA

rp

iO n

ėr

A

11

151

120

1520

1531

1515

1515

11

1531

Siau

ražn

yp lis

vėžy

sA

stac

us le

ptod

acty

lus (

L.)

pla

čiaž

nypl

isvė

žys

Ast

acus

ast

acus

(L.)

kit

os č

ia n

eįva

rdyt

os, b

et le

idži

amos

gau

dyti

žuv

ys(k

uoja

, pūg

žlys

, eše

rys,

pla

kis i

r kt.

)

Mar

gasi

s pl

ačia

kakt

isA

rtis

tich

tys

nobi

lis (L

.)

žio

bris

Vim

ba v

imba

(L.)

Bal

tasi

s am

ūras

Cte

noph

aryn

godo

n id

ella

(L.)

Lyn

asT

inca

tinc

a (L

.)

kar

pis

Cyp

rinu

s ca

rpio

 (L.)

kar

šis

Abr

amis

br

ama 

(L.)

upi

nė n

ėgė

Lam

petr

a flu

viat

ilis (

L.)

vijū

nas

Mis

gurn

us

foss

ilis (

L.)

Sker

snuk

isC

hond

rost

oma

nasu

s (L.

)

Maž

oji n

ėgė

Lam

petr

a pl

aner

i (L.

)

jūri

nė n

ėgė

Petr

omyz

on

mar

inus

 (L.)

Men

kėG

adus

mor

hua

(L.)

vėg

ėlė

Lota

lota

(L.)

Ster

kas

Sand

er

luci

oper

ca (L

.)

un

gury

sA

ngui

lla

angu

illa 

(L.)

Šapa

las

Leuc

iscu

s ce

phal

us (L

.)

ūso

rius

Bar

bus b

arbu

s (L.

)

Syka

sC

oreg

onus

la

vare

tus (

L.)

Sala

tis

Asp

ius a

spiu

s (L.

)

Ota

sSc

opth

alm

us

max

imus

(L.)

Mek

nėLe

ucis

cus i

dus (

L.)

Mar

gasi

s up

ėtak

isSa

lmo

trut

ta fa

rio

(L.)

Lyde

kaEs

ox lu

cius

(L.)

kir

šlys

Thym

allu

s th

ymal

lus (

L.)

Šam

asSi

luru

s gl

anis

 (L.)

Šlak

ysSa

lmo

trut

ta tr

utta

(L

.)

Laši

šaSa

lmo

sala

r (L.

)65

cm

65 c

m

75 c

m

29 c

m

45 c

m

30 c

m

28 c

m

52 c

m

neri

boja

ma

neri

boja

ma

neri

boja

ma

neri

boja

ma

46 c

m

25 c

m

47 c

m

49 c

m k

urši

ų m

ario

se,

40 c

m k

itur

neri

boja

ma

30 c

m

25 c

m

30 c

m

28 c

m

30 c

m

10 c

m

10 c

m

1 vn

t.

1 vn

t.

1 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

5 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

5 vn

t.

5 vn

t.

3 vn

t.

3 vn

t.

5 vn

t.

15 v

nt.

Bendras svoris – ne daugiau kaip 5 kg,kuršių mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg

50 v

nt.

50 v

nt.

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

BA

Ltij

OS

jūr

Oje

0,5

kM

Spi

nD

uLi

u n

uO

Šv

entO

SiO

S u

pėS

žiO

čių

ir 0

,5 k

M S

pin

Du

Liu

nu

O k

LAip

ėDO

S u

OSt

O Š

iAu

rin

iO ir

pie

tin

iO M

OLų

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

t k

ur

iuO

At

vej

u

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

BA

Ltij

OS

jūr

Oje

0,5

kM

Spi

nD

uLi

u n

uO

Šv

entO

SiO

S u

pėS

žiO

čių

ir 0

,5 k

M S

pin

Du

Liu

nu

O k

LAip

ėDO

S u

OSt

O Š

iAu

rin

iO ir

pie

tin

iO M

OLų

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

t k

ur

iuO

At

vej

u

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

Dir

Bt

iniA

iS M

ASA

LA

iS

nA

tū

rA

LiO

S k

iLM

ėS

MA

SAL

AiS

Dir

Bt

iniA

iS M

ASA

LA

iS

Dir

Bt

iniA

iS M

ASA

LA

iS

MA

SALO

žu

veL

e

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

t k

ur

iuO

At

vej

u

viD

Au

S v

An

Den

ySe

Be

Me

Šker

iOt

OjO

kO

rt

eLė

S (L

icen

cij

OS)

neM

un

O D

eLt

OS

r

egiO

nin

iAM

e pA

rk

e

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Dr

Au

Dž

iAM

A g

Au

Dy

ti

Salm

onЛ

осос

ьLa

chs

Sea

trou

tКу

мж

аBa

chfo

relle

Catfi

shСо

мW

els

Gra

ylin

gХа

риус

Euro

pais

che

Äsch

e

Pike

Щук

аH

echt

Brow

n tr

out

Фор

ель

Rege

nbog

enfo

relle

Ide,

Orf

eЯз

ьAl

and

Turb

otТю

рбо

Stei

nbut

t

Asp

Жер

ехRa

phen

Whi

tefis

hСи

гFe

lche

n

Zand

erСу

дак

Zand

er

Chub

Гола

вль

Döb

el

Eel

Угор

ьAa

l

Barb

elО

быкн

овен

ный

усач

Flus

sbar

be

Burb

otН

алим

Qua

ppe

Cod

Трес

каK

abel

jau

Sea

lam

prey

Мор

ская

мин

ога

Neu

naug

e

Broo

k la

mpr

eyРу

чьев

ая м

иног

аBa

chne

unau

ge

Nas

eП

одус

т об

ыкн

овен

ный

Nas

e

Loac

hО

быкн

овен

ный

вью

нSc

hlam

mpe

itzge

r

Rive

r lam

prey

Речн

ая м

иног

аFl

ussn

euna

uge

Carp

Карп

Kar

pfen

Brea

mЛ

ещBr

asse

Gra

ss ca

rp Б

елы

й ам

урG

rask

arpf

en

Tenc

hЛ

инь

Schl

eie

Bigh

ead

carp

Пёс

тры

й то

лсто

лоб

Mar

mor

karp

fen

Vim

baРы

бец,

сы

рть

Zähr

te

Broa

d-fin

gere

d cr

ayfis

hШ

ирок

окоп

алы

й ра

кEd

elkr

ebs

Nar

row

-cla

wed

cr

ayfis

hУз

копа

лый

рак

Gal

izis

cher

Su

mpf

kreb

s

14 15

ŽŪKLĖ IR G AMTOS REI ŠKINIAI

Žūklė ir gamtos reiškiniaiŽuvies elgsena ir aktyvumas, o kartu ir potencialūs žūklės rezultatai neatsie­

jamai susiję su gamtoje vykstančiais reiškiniais. Kiekvienas jų vienaip ar kitaip įtakoja žuvų elgseną. Trumpai aptarkime pagrindinius veiksnius, darančius di­džiausią įtaką žuvų elgsenai vandenyje.

Biologinis žuvų gyvenimo ciklasVisoms žuvims būdingas natūralus biologinis ciklas, kurį sudaro gyvenimas iki

neršto, pasiruošimas neršti, nerštas ir vėl grįžimas į ciklo pradžią. Nuo šio ciklo priklauso, kuriose vietose žuvys gyvens, koks bus jų aktyvumas. Vienoms žuvims biologinis gyvenimo ciklas daro labai ryškią įtaką, kaip antai migruojantiems iš jūros į nerštavietes upėse šlakiams, lašišoms, žiobriams, stintoms. Kitoms, kurios taip toli nekeliauja, jo poveikis ne toks stiprus, bet vis tiek lemia elgsenos poky­čius. Tik išmanydamas žuvų gyvenimo biologinį ciklą meškeriotojas gali numaty­ti, kur vienu ar kitu metu reikėtų ieškoti jį dominančių žuvų. Žinoma, šis ciklas labai susijęs su vandens temperatūros ir lygio pokyčiais, dienos ir nakties kaita bei kitais veiksniais.

Vandens temperatūros pokyčiaiĮ vandens temperatūros pokyčius žuvys reaguoja bene greičiausiai, o jų reak­

cija priklauso nuo sezono ir situacijos. Beveik visos žuvys geriausiai jaučiasi ir yra aktyviausios tam tikros temperatūros vandenyje, o temperatūrai per daug pakilus ar nukritus tampa visai pasyvios ir gali net žūti. Vandens temperatūros pokyčiai turi ir momentinį, ir ilgalaikį poveikį. Temperatūrai staigiai nukritus, pavyzdžiui, po liūties, nemažai žuvų nustoja maitintis, tačiau po kelių valandų prisitaiko, ir jų aktyvumas, lyginant su buvusiu iki temperatūros pokyčių, gali net padidėti, ypač, jei ankstesnė temperatūra joms buvo per aukšta.

Ilgalaikiai temperatūros pokyčiai dažniausiai susiję su sezonų kaita ir lemia vienokią ar kitokią žuvų elgseną ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, pašildžius pava­sario saulei ir vandens temperatūrai per savaitę pakilus keliais laipsniais, atkunta ir pradeda aktyviai maisto ieškoti šilumą mėgstančios žuvys, kaip antai karpiai ar lynai, nors iki tol jos buvo visai vangios. Ir atvirkščiai – tokiai šalto vandens mėgėjai, kaip vėgėlei, jis gali visai atimti norą maitintis.

Vandens lygio svyravimai Pakilusio vandens lygio poveikį taip pat galima skirstyti į trumpalaikį ir ilgalai­

kį. Staigiai pakilęs upės vandens lygis verčia žuvis plaukti į kitas vietas, o neretai ir keisti mitybos įpročius. Ilgą laiką periodiškai trunkantys vandens lygio svyra­vimai žuvų suvokiami kaip sezono kaita, dėl ko iš esmės pakinta ir jų elgsena. Pavyzdžiui, rudens pradžioje ar viduryje upeliuose pakilęs vanduo yra signalas kantriai, gal net kelias savaites, prie žiočių laukusiems šlakiams ar lašišoms kilti aukštyn į nerštavietes. O pavasarį upėse pradėjęs slūgti polaidžio vanduo skatina maitintis kuojas ir kitas karpinių šeimos žuvis, nes jos ruošiasi nerštui, prieš kurį būtina pasistiprinti.

Vandens skaidrumasVandens skaidrumas dažniausiai tiesiogiai susijęs su vandens lygio svyravi­

mais, nors pasitaiko ir išimčių. Staigūs vandens skaidrumo pokyčiai, pavyzdžiui, iš skaidraus kaip ašara į kakavos spalvos dėl įvairių nešmenų, dažniausiai žuvims

Patarimas. Įpraskite, be meškerės, į žvejybą neštis vandens termome­trą ir kiekvieną kartą ma­tuokite vandens tempe­ratūrą, o rodmenis, pas­tabas ir žūklės rezultatus kruopščiai fiksuokite užrašų knygelėje ar kom­piuteryje. Kitais metais žvejodami tame pačiame telkinyje vien pamatavę temperatūrą žinosite, ko galite tikėtis.

Patarimas. Kai upės vandens lygis aukštas – žuvys būna arčiau kranto, kai žemas, o vanduo skaidrus – žuvys traukiasi į vagą.

ŽVEJO ABC

16 17

ŽŪKLĖ IR G AMTOS REI ŠKINIAI

turi neigiamą poveikį, tačiau per kelias dienas jos geba prisitaikyti ir pra­deda sėkmingai maitintis. Pradedantieji meškeriotojai neretai mano, jog žuvis geriausia gaudyti kuo skaidresniame vandenyje, bet tai nėra visiška tiesa. Drumstame vandenyje žuvys prasčiau mato ir orientuojasi vado­vaudamosi labiau šonine linija ir kitais organais, o ne rega. Todėl ne taip greitai pastebi ir patį meškeriotoją, ir jo naudojamo masalo apgaulę. Ir atvirkščiai – skaidriame vandenyje žuvys mato puikiai ir yra daug atsar­gesnės. Antra vertus, kai kuriems žūklės būdams, pavyzdžiui, žūklei mu­seline meškere, skaidrus ar bent vidutiniškai skaidrus vanduo yra būtina sąlyga.

Ištirpusio deguonies koncentracijaKaip žinome, žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi. Tačiau

keičiantis metų laikams jo koncentracija taip pat smarkiai kinta, sąlygoja­ma vandens ir oro temperatūros bei kitų veiksnių.

Daugiausia deguonies yra šaltame vandenyje, mažiausiai  – šiltame. Todėl vidurvasarį, kai per karščius upių vandens temperatūra perkopia kai kurių rūšių žuvims pavojingą 20 laipsnių ribą, nemažai jų palieka pa­mėgtas ramias vietas ir keliauja į rėvas ir kitus greitesnės tėkmės vandens ruožus, nes juose daugiau deguonies. Mažai pratakiuose vandens telki­niuose, pavyzdžiui, Kuršių ar Kauno mariose, kai kuriuose ežeruose, žu­vims nėra kur dėtis, todėl čia beveik kiekvienais metais daug kai kurių rū­šių žuvų žūva dėl deguonies stygiaus. Paradoksalu, bet dar daugiau žuvų žūva nepratakiuose ežeruose ar tvenkiniuose žiemą. Pro storą sniego ir ledo sluoksnį nepatenka saulės spinduliai, augalai ne tik neišskiria deguo­nies, bet ir pradeda jį naudoti puvimo procesui. Dėl atsiradusio deguonies bado žuvys, jei ir lieka gyvos, tikrai nesimaitina, ir tik visiškai nepatyręs meškeriotojas tokiame vandens telkinyje gali tikėtis ką nors sužvejoti.

Slėgis, vėjas ir mėnulio fazėMeškeriotojai tvirtina, kad žuvų kibimui didelę įtaką turi atmosferos

slėgio stabilumas, vėjo kryptis ir net mėnulio fazė. Nors šis teiginys moks­liniu požiūriu vertinamas gana prieštaringai, vis dėlto negalima ignoruoti ir patyrusių žvejų nuomonės, paremtos didele asmenine patirtimi. Mano­ma, kad prasčiausiai dauguma žuvų kimba pučiant rytų ar šiaurės kryp­ties vėjams ir greitai kintant atmosferos slėgiui, nesvarbu, krentant ar ky­lant. Ir atvirkščiai, sėkmingiausia žvejyba būna pučiant vakarų krypties vėjui, kai slėgis ilgą laiką išlieka stabilus. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus vandens telkinio ypatybių, gaudomų žuvų rūšies ar kon­krečios vietos.

Šie ir kiti veiksniai daro įtaką žuvų aktyvumui ir žūklės rezultatams. Lentelėje pateikiama orientacinė informacija, kada geriausiai kimba po­puliariausios mūsų vidaus vandenų žuvys.

Patarimas. Jei atvažiavote prie vandens telkinio per vidurvasario karščius ar viduržiemį, kai žuvims trūksta oro, visada ieškokite vietų, kuriose į ežerą ar upę įteka koks nors upeliukas. Jei žinote, kur ežere yra povandeninis šaltinis, – būtinai išbandykite laimę ten. Šiose vietose žuvų koncentracija, ir, tikėtina, apetitas bus žymiai di­desnis nei kitur. Per vasaros karš­čius gaudyti karšių ar kitų taikiųjų žuvų išsiruoškite naktį – šaltesnis oras atvėsina vandenį, ir žuvys tuo metu būna aktyvesnės.

Žuvies rūšis I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII

Aukšlė S S S V G G G G G S S S

Baltasis amūras N N N S V G G G V S N N

Ešerys V G V S V V G G G V S G

Gružlys S S S V G G G G V S S S

Karosas (paprastasis) N N N V G G V V V S N N

Karosas (sidabrinis) N N N S G V V V S S N N

Karpis N N N S G G V V G S N N

Karšis S V V S G V G G G S S S

Kiršlys N N D D D V V G G V V S

Kuoja V G G G G V V V V S S V

Lydeka V D D V G V V G G G V V

Lynas N N N S G G V V V S N N

Meknė S S V G G V V V V S S S

Nuodėgulinis grundalas V S S V G G G G G G V V

Ožka N N S V G V V G G S N N

Plakis V G G V G V V G G S S S

Pūgžlys G G G S G G G G G V V G

Salatis N N D D G V V V G V S N

Sterkas S V D D G G V V G G V S

Strepetys S S S V G G V G G V S S

Šamas N N N S S G G V S N N N

Šapalas S S S V G V G G V V S S

Ungurys N N N N S V G G S N N N

Upėtakis (margasis) S S V G V V V V G D D D

Vėgėlė G G G S N N N N S V G G

Žiobris N N V G G D N N N S V N

Simbolių reikšmės:Žuvų aktyvumas pagal mėnesius: I – sausis, II – vasaris ir t. t. N – nekimba, S – silpnai kimba, V – vidutiniškai kimba, G – gerai kimba, D – žvejoti draudžiama

Patarimas. Žvejodami turė­kite omeny, kad, esant aukštam atmosferos slėgiui, žuvys linku­sios pakilti nuo dugno, žemam – spaustis prie jo.

ŽVEJO ABC

18 19

Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojasŽuvys – ganėtinai sudėtingi gyvūnai, turintys nemažai išlavėjusių gebėjimų,

kuriuos paprasčiausiai būtina žinoti meškeriotojams, norintiems pergudrauti pa­tyrusias ir atsargias žuvis.

Skirtingų žuvų rūšių regėjimas taip pat skirtingai išsivystęs. Didžiausiu aky­lumu garsėja upėtakiai ir salačiai, gebantys pamatyti meškeriotoją iš keliolikos ar net daugiau metrų ir į tai reaguoti. O štai, pavyzdžiui, sterkas į tolį mato gal ir mažiau, bet dėl savo akių sandaros geba skirti menkiausius atspalvius net bemaž visiškoje tamsoje.

Žuvys mato kitaip, nei žmonės paprastai mano, nes vanduo turi savybę laužti šviesą tam tikru kampu. Įdomu, kad žuvys labai gerai mato į priekį ir į šonus, bet prasčiau iš uodegos pusės.

Neblogai išlavėję ir žuvų klausos organai. Ypač gerai žuvys girdi trepsėjimą, stuksenimą į akmenis, lūžtančias šakeles ir kt., o štai negarsi žmonių kalba atsi­muša į vandenį ir žuvys jos negirdi.

Taikiosios žuvys pasižymi ir gana geromis skonio ir uoslės juslėmis. Paragavu­sios nematyto maisto, žuvys gana greitai įvertina jo tinkamumą. Dauguma tai­kiųjų žuvų, kaip antai karpiai ar karšiai, tikri smaližiai, mėgstantys saldų maistą ir gebantys atsirinkti skaniausius kąsnius. Dauguma augalėdžių žuvų turi savo mėgstamus kvapus, kurių įdėjus į jauką žūklės rezultatai pagerėja.

Plėšriosios žuvys turi dar vieną organą – vadinamąją šoninę liniją, kuria gali jausti menkiausius vandens virpesius, nustatyti objekto dydį, atstumą, judėjimo kryptį. Todėl, pavyzdžiui, lydeka geba sėkmingai medžioti net būdama akla. Tuo, žinoma, naudojasi meškeriotojai, siūlydami dirbtinius masalus, kaip tik labiausiai ir veikiančius šoninę žuvų liniją.

Mėgėjų žūklės būdaiMėgėjų žūklė – labai plati sąvoka, apimanti daugybę skirtingų žūklės būdų.

Kiekvienas jų turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų. Beveik visas žuvis gali­ma pagauti įvairiais būdais, todėl nė vienas jų nėra apčiuopiamai pranašesnis už kitus. Populiariausi žūklės būdai Lietuvoje – žvejyba plūdine meškere, dugnine meškere ir spiningu. Vis labiau plinta ir žūklė museline meškere, kuri šiek tiek sudėtingesnė ir reikalauja daugiau žinių bei praktikos.

Nuo ko pradėti? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dažnai žmonės mėgstamiausią žūklės būdą pasirenka ne tik pagal norimų pagauti žuvų rūšis, bet ir pagal savo charakterį. Mėgstantys ramiai laukti, kol žuvis suras jauką, dažniau renkasi plūdinę ar dugninę, o judrūs ir nenustygstantys vietoje – spiningą ar mu­selinę meškerę. Tačiau dauguma žvejų meškerioja įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jei ne itin sekasi žvejoti plūdine ar dugnine ir pastebima, kad aktyviai maitinasi plėšrūnės, galima pakeisti taktiką ir į rankas paimti spiningą ir atvirkščiai. Ne vienas patyręs meškeriotojas laikosi nuostatos, jog nereikia apsiriboti tik vienu būdu. Priešingai, reikia stebėti, kas vyksta vandenyje, ir prisitaikyti. Kalbant apie dar vieną svarbų aspektą – meškeriotojo piniginę – kiekvienas žūklės būdas dau­giau ar mažiau kainuoja ir negalima išskirti brangesnio ar pigesnio. Spiningaujant

Karpiai vasarą dažnai maistą renka ir vandens paviršiuje.

Lydeka

ŽVEJO ABC

20 21

MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S BŪDAI

neretai prireikia vietoj prarastų masalų įsigyti naujus, kainuojančius nuo kelių iki keliasdešimties litų. Žvejojant dugnine ar plūdine tenka pirkti jaukus ir jų prie­dus, kitus aksesuarus. Pasirinkus muselinę meškerę, kaip ir spiningaujant, pri­reikia keisti žvejojant nutrūkusias ar nutrauktas museles, o norint išmokti jas rišti patiems reikia įsigyti tam skirtą įrangą ir medžiagas. Lentelėje nurodytos dažniausiai Lietuvos vidaus vandenyse pagaunamos žuvys ir populiariausi jų gau­dymo būdai.

Žūklė plūdine meškereKo gero, didžioji dalis žvejų, pradėdami žvejoti, pirmiausia išbandė žūklę plū­

dine meškere. Šis būdas gana universalus, tinkamas tiek stovinčio, tiek tekan­čio vandens telkiniuose. Išmokti žvejoti plūdine meškere nėra labai sunku. Jau pats pavadinimas nurodo pagrindinį elementą – plūdę. Būtent plūdė signalizuoja meškeriotojui, kad žuvis kimba, todėl ji turi būti nuolat stebima. Jei mėgintume įsivaizduoti supaprastintą plūdinės meškerės schemą, ji būtų labai paprasta: ka­bliukas su masalu, virš jo ant valo užspausti svareliai, o virš jų plūdė. Svareliai ne tik gramzdina masalą, bet ir subalansuoja plūdę, kad ši plūduriuotų vandens pa­viršiuje. Atsižvelgiant į žūklės sąlygas, svarelius išdėstyti galima įvairiai. Paprastai ant plūdžių nurodoma jų keliamoji galia, kuria remiantis jas lengviau subalan­suoti. Dažniausiai naudojamos dviejų tipų plūdės: stacionarios, tvirtinamos ant valo kembrikais, ir slankiojančios, kurios laisvai slenka valu iki aukščiau užverto vadinamojo „stop“ mazgo. Šio tipo plūdės labiausiai tinka stovinčio vandens tel­kiniuose, kuriuose vyrauja gylis, didesnis nei meškerykočio ilgis.

Žūklė plūdine meškere gali būti ir gana dinamiška, ypač, jei žvejojama upėje. Srovėje masalas dažnai prilaikomas, o meškerė nepaleidžiama iš rankų. Žvilgsnis prikaustytas prie plūdės, nes žuvys gali kibti labai atsargiai ir tai vos pastebima. Tiesa, žvejojant stovinčio vandens telkiniuose, meškerę galima padėti ant kuo­liuko ir tada telieka stebėti plūdę. Jei nėra didelio bangavimo, o masalas užmes­tas nelabai toli, tai daryti gana lengva. Tačiau jei plūdė užmesta tolėliau, o pučia stiprus vėjas, ir bangos nuolat kilnoja plūdę, pastebėti, kad žuvis kimba, gali tik įgudusio meškeriotojo akis.

Žūklė dugnine meškereŽvejojant dugnine meškere masalas guli ant dugno, ir kibimą rodo ne plūdė,

o signalizatorius. Šis būdas nereikalauja aktyvaus judėjimo ir turi keletą priva­lumų. Žvejojant dugnine, meškerė pastatoma ant kuoliukų ar kitų atramų, todėl

Plūdė, pagaminta iš žąsies plunksnos

stiebelio

Žuvies rūšis Žūklės būdas

Aukšlė Plūdinė

Ešerys Plūdinė, dugninė, spiningas, gyva žuvelė

Gružlys Plūdinė, dugninė

Karpis Plūdinė, dugninė

Karšis Plūdinė, dugninė

Kiršlys Spiningas, muselinė (draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais)

Kuoja Plūdinė, dugninė

Lydeka Plūdinė, dugninė, spiningas, muselinė, gyva žuvelė

Lynas Plūdinė, dugninė

Plakis Plūdinė, dugninė

Pūgžlys Plūdinė, dugninė

Raudė Plūdinė, dugninė

Salatis Spiningas, muselinė

Sterkas Dugninė, spiningas, gyva žuvelė

Šamas Dugninė, spiningas, gyva žuvelė

Šapalas Plūdinė, dugninė, spiningas, muselinė

Ungurys Dugninė, gyva žuvelė

Upėtakis (margasis) Spiningas, muselinė (draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais)

Ūsorius Dugninė, spiningas

Vėgėlė Dugninė, gyva žuvelė

Žiobris Plūdinė, dugninė

Dugninės meškerės su elektroniniais signalizatoriais

ŽVEJO ABC

22 23

MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ S BŪDAI

jos nereikia laikyti rankoje. Paprasčiausias kibimą rodantis įrenginys – dugninės meškerės viršūnėlė. Ji dažniausiai būna liauna, nudažyta ryškia spalva ir lanksti. Kai kurios meškerės turi keičiamas viršūnėles, kurios skiriasi savo lankstumu. Pastačius meškerę maždaug 45–70 laipsnių kampu ir įtempus valą, žuvies kibi­mą signalizuos lanksti viršūnėlė. Žvejojant stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose, meškerė guldoma ant kuoliukų, ant valo tarp pirmo ir antro meš­kerės žiedelių užkabinami signalizatoriai, kurie gali būti įvairių tipų. Labiausiai dugninę žūklę palengvino atsiradę elektroniniai signalizatoriai. Užmestos meš­kerės valas dedamas ant signalizatoriuje esančio ratuko, kuriam pasisukus į bet kurią pusę pasigirsta garsinis signalas. Meškeriotojams nebereikia nuolat stebėti signalizatoriaus.

Žvejojant dugnine meškere reikia turėti žinių ir apie vandens telkinį, ir apie pačias žuvis. Dažniausiai, žvejojant šiuo būdu, žuvys jaukinamos, siekiant jas pri­vilioti arčiau kabliuko su masalu. Tam galima naudoti specialias šėrykles, kartu atstojančias ir svarelį.

Žūklė spininguSpiningavimas – ypač dinamiškas žūklės būdas, naudojant vien tik dirbtinius

masalus. Spiningas skirtas plėšriųjų žuvų žūklei, tačiau šiuolaikiniai masalai ir įrankiai smarkiai praplėtė juo gaudomų žuvų rūšių skaičių. Mikromasalai leidžia sėkmingai vilioti taikiosiomis vadinamas žuvis, pavyzdžiui, raudes, kuojas, kar­šius ir pan. Su spiningu yra ką veikti beveik kiekviename vandens telkinyje, pra­dedant nedideliais upeliais ir baigiant jūra. Galima teigti, kad spiningavimas, kaip mėgėjų žūklės būdas, labiausiai ir greičiausiai lavina užmetimo techniką. Kartais masalą reikia užmesti kiek įmanoma toliau, o kartais atstumas siekia vos kelis metrus, tačiau jis turi būti labai tikslus, nes trukdo įvairios kliūtys (pvz., medžių šakos). Spiningautojai turi susitaikyti ir su vienu nemaloniu dalyku – masalų pra­

radimais. Blizgę ar kitą dirbtinį masalą dažnai reikia traukti šalia įvairių kliuvinių, kuriuose tūno plėšrūnės. Neretai masalo kabliukai visam laikui lieka po vandeniu, įsikabinę į šakas, kelmus ar kitus kliuvinius.

Spiningautojams sukurta daugybė skirtingų įrankių ir masalų. Masalų įvairovė leidžia prisitaikyti prie įvairių žūklės sąlygų ir žuvų rūšių. Patį žūklės būdą reikėtų skirstyti į žvejojimą nuo kranto (arba įsibridus) ir žūklę iš valties. Didesniuose van­dens telkiniuose spiningavimas iš valties gali duoti daugiau naudos nei nuo kranto, ypač ežeruose, kurių pakrantės seklios ir gausiai apaugusios švendrais ar krūmais.

Žūklė museline meškereLietuvoje vis dar įsišaknijęs stereotipas, kad muselinė – profesionalų žūklės

būdas ir naujokams netinka. Iš tiesų žūklė museline meškere gana smarkiai ski­riasi nuo jau minėtų būdų, tačiau tai nereiškia, kad jis labai sudėtingas. Pagrin­dinis skirtumas nuo kitų būdų tas, jog vabzdį ar kitą gyvį imituojantis masalas yra gana lengvas ir jį užmesti padeda specialus šiam žūklės būdui sukurtas valas. Žūklę museline meškere galima skirstyti į žūklę sausosiomis ir šlapiosiomis mu­selėmis. Sausosios muselės skirtos žvejoti vandens paviršiuje, o šlapiosios – giles­niuose vandens sluoksniuose.

Ritė, žvejojant museline, dažniausiai reikalinga tik valui suvynioti. Kai kuriais atvejais, kai gaudomos didelės ir stiprios žuvys, ritės vaidmuo žymiai didesnis. Stambių žuvų žūklei sukurtos didelės talpos ritės. Į jas vyniojamas muselinis ir daug paprasto tvirto (dažnai pinto) valo, skirto museliniam pailginti, nes pasta­rasis dažniausiai yra 25–30 m ilgio. Užkibusi didelė žuvis muselinį valą išvynioja

Neinercinė ritė su galiniu stabdžiu

Museline meškere dažniausiai žvejojama įsibridus.

ŽVEJO ABC

24 25

Mėgėjų žūklės įrankiaiNieko stebėtina, kad pirmą kartą atėjus į žūklės įrangos parduotuvę nusipirk­

ti pirmųjų žūklės įrankių ir meškerės akys apraibsta nuo didelės pasiūlos. Tokia problema iškyla ne tik pradedantiesiems, bet neretai ir jau šiek tiek praktikos tu­rintiems meškeriotojams. Žūklės mados ir technologijos neatsilieka nuo kitų gy­venimo sričių naujovių. Todėl meškeriotojai yra išradę tiek daug skirtingų žūklės būdų ir jiems skirtos įrangos.

MeškerykočiaiPrieš pradedant nagrinėti specializuotus vienam ar kitam žūklės būdui pritai­

kytus kotus, reikėtų aptarti meškerykočio sandarą ir medžiagas, iš kurių jie gami­nami. Pagal tipus meškerykočius galima suskirstyti į tris grupes: teleskopinius, sudurtinius ir vienos dalies. Dabar dauguma meškerių gaminamos iš kompozitų. Populiariausias – anglies pluoštas, nes jis lengvas ir tvirtas. Pigesni meškerykočiai gaminami iš kompozicinių stiklo pluošto dervų. Šios medžiagos taip pat pasižymi tvirtumu ir lankstumu, tačiau yra sunkesnės už anglies pluoštą.

labai greitai, todėl reikia didesnių papildomo valo atsargų (angl. Bac-king). Taip pat šios ritės dažniausiai turi gerus diskinius stabdžius, padedančius nuvarginti žuvį. Muselinių meškerių kotai skirstomi į klases – koto klasė turi atitikti valo svorį. Šiais laikais gaminami ko­tai nuo 0 iki 12 klasės. Kadangi masalas užmetamas valu, reikalinga ir specifinė užmetimo technika, kuri smarkiai skiriasi nuo įprastos kitų žūklės būdų technikos. Kelias valandas pasitreniravus, pagrin­dinį užmetimo būdą įmanoma nesunkiai išmokti.

Museline meškere galima vilioti įvairias žuvis. Labai populiari upėtakių ir kiršlių žvejyba, tačiau Lietuvoje vis labiau pamėgstama ir kitų rūšių žuvų žūklė, pavyzdžiui, lydekų, šapalų ar net karpių. Dau­guma muselininkų patys riša museles, naudodami įvairių paukščių plunksnas, gyvūnų šerius ir kitas natūralias ar sintetines medžiagas. Tai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir entomologijos (mokslo apie vabzdžius) žinių.

Kiti žūklės būdaiYra nemažai specifinių ir labai specializuotų, tačiau tam tikrais

atvejais nepaprastai efektyvių žūklės būdų. Žūklės vien tik masalu (angl. Free Lining) metodo esmė paprasta.

Čia nenaudojama nei plūdė, nei kiti signalizatoriai, rodantys žuvies kibimą. Prie valo rišamas kabliukas, gaudoma vandens paviršiuje (užspaudus kelis švino šratelius galima žvejoti viduriniuose vandens sluoksniuose ar netoli dugno). Upėse masalą leidžiama nešti srovei, visą laiką kontroliuojant valo įtempimą. Kibimas arba matomas plika akimi, arba pajuntamas žuviai pradėjus tempti valą. Stovinčio van­dens telkiniuose taip dažnai gaudomos žuvys vandens paviršiuje, masalui naudojant plaukiančius maisto produktus (pvz., duoną).

Velkiavimas – žūklės būdas, kai paskui plaukiančią valtį traukia­mas dirbtinis masalas ar masalai. Leidus išsivynioti tam tikrai daliai valo, spiningas laikomas rankoje arba įstatomas į valtyje sumontuo­tus laikiklius. Tai geras būdas plėšriosioms žuvims gaudyti dideliuose vandens telkiniuose, nes patikrinami dideli plotai. Velkiavimui yra sukurti ne tik specialūs masalai, bet ir tam skirta įranga: meškerių laikikliai, inkarinių gervių sistemos (angl. Downrigger), leidžiančios masalą traukti norimame gylyje, laiveliai, atitraukiantys masalą to­liau nuo valties, ir pan.

Vertikalusis blizgiavimas – nesudėtingas žūklės būdas, naudoja­mas žvejojant iš valties, dažniausiai – jai palengva dreifuojant. Masa­las kilnojamas aukštyn žemyn, stuksenant į vandens telkinio dugną. Taip žvejojant labai nuosekliai patikrinamas pasirinktas plotas. Yra ir specialių masalų, tinkamų masalui kilnoti vertikaliai.

Vaivorykštiniai upėtakiai dažnai žvejojami museline meškere.