zum.lrv.ltzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos... · Web viewKPP proceso pagrindinių etapų aprašymas, nurodant pagrindinių įvykių ir tarpinių ataskaitų

LIETUVOS KAIMO PLĖTROS2014–2020 METŲ PROGRAMA(versija 5.2)

Patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842

(Su paskutiniuoju pakeitimu, patvirtintu Europos Komisijos 2018-06-12 sprendimu Nr. C(2018) 3841)

1

4

Turinys

1. Kaimo plėtros programos pavadinimas12

1.1. Pakeitimas12

1.1.1. Pakeitimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 rūšis12

1.1.2. Pakeitimas, kuriuo keičiama partnerystės sutartyje pateikta informacija12

1.1.3. Pakeitimas susijęs su Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa (neatsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytas ribas):12

1.1.4. Konsultacijos su stebėsenos komitetu (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnio 3 dalis)12

1.1.5. Pakeitimo aprašymas. Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 1 dalis12

2. Valstybė narė arba administracinis regionas49

2.1. Geografinė vietovė, kurioje įgyvendinama programa49

2.2. Regionų klasifikacija49

3. Ex ante vertinimas50

3.1. KPP proceso pagrindinių etapų aprašymas, nurodant pagrindinių įvykių ir tarpinių ataskaitų tvarkaraštį.50

3.2. Struktūrinė lentelė, kurioje pateikiamos ex ante vertinimo rekomendacijos ir nurodoma, kaip į jas buvo atsižvelgta52

3.2.1. 01. Ankstesnių laikotarpių pamokų įtraukimas55

3.2.2. 02. Struktūravimas ir apimtis56

3.2.3. 03. Konteksto rodikliai56

3.2.4. 04. Socialinė ir ekonominė situacija bei žemės ūkio ir kitų sektorių situacija57

3.2.5. 05. Aplinkos situacija57

3.2.6. 06. SSGG veiksnių formulavimas58

3.2.7. 07. SSGG veiksnių formulavimas58

3.2.8. 08. Poreikių nustatymo logika59

3.2.9. 09. Suderinamumo su „Europa 2020“ pagrindimas59

3.2.10. 10. Suderinamumas su Struktūriniais fondais (PS): 3 tematinis tikslas60




3.2.14. 14. Takoskyros tarp struktūrinės paramos VP ir KPP remtinų investicijų62

3.2.15. 15. Finansinių instrumentų tipai62

3.2.16. 16. Finansinių instrumentų taikymas Programos priemonėms63

3.2.17. 17. Finansinių instrumentų taikymo schemos63

3.2.18. 18. Naujo pobūdžio priemonių įgyvendinimas64

3.2.19. 19. Tikslų suderinamumas64

3.2.20. 20. Tikslinių sričių pasirinkimas65

3.2.21. 21. Tikslinių sričių ir priemonių pasirinkimas65

3.2.22. 22. Naujo pobūdžio priemonių įgyvendinimas65

3.2.23. 23. Intervencijos logikos aprašymas66

3.2.24. 24. Intervencijos logika: poreikių, tikslinių sričių, priemonių ir veiklos sričių sąsajos67

3.2.25. 25. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (prielaidos)67

3.2.26. 26. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (veiksmų-produktų-rezultatų-poveikio ir poreikių sąsajos)68

3.2.27. 27. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (1A)68

3.2.28. 28. Atskirų tikslinių sričių intervencijų logikos (6C)69

3.2.29. 29. Teminių/ su prioritetais susijusių ir bendrųjų ex-ante sąlygų įgyvendinimo vertinimas69

3.2.30. 30. LEADER įgyvendinimo priemonės aprašymas (Paramos vietos projektams pagal VPS tinkamumo sąlygos)70

3.2.31. 31. LEADER įgyvendinimo priemonės aprašymas (Paramos vietos projektams pagal VPS tinkamumo sąlygos)70

3.2.32. 32. NKT veiklos aprašymas (LKT veiksmų planas)71

3.2.33. 33. NKT veiklos aprašymas (struktūra)71

3.2.34. 34. NKT veiklos aprašymas (žmogiškieji ištekliai)71

3.2.35. 35. NKT intervencijų logika72

3.2.36. 36. Bendrosios rekomendacijos dėl rodiklių plano: specialieji programos rodikliai72

3.2.37. 37. Bendrosios rekomendacijos dėl rezultato rodiklių73

3.2.38. 38. Bendrosios rekomendacijos dėl rodiklių plano: rodiklių reikšmės74

3.2.39. 39. Rodiklių skaičiavimo metodika (6B ir 6C)75

3.2.40. 40. 1A TS rodikliai ir tikslinės reikšmės75

3.2.41. 41. 1B TS rodikliai ir tikslinės reikšmės76

3.2.42. 42. 2B TS rodikliai76

3.2.43. 43. Papildomos 2C TS rodikliai77

3.2.44. 44. Stebėsenos duomenų surinkimas77

3.2.45. 45. Stebėsenos duomenų kokybė77

3.2.46. 46. VI ir MA bendradarbiavimas renkant stebėsenos duomenis78

3.2.47. 47. Stebėsenos duomenų naudojimas78

3.2.48. 48. Programos įgyvendinimo sistemos institucijų aprašymas79

3.2.49. 49. Programos įgyvendinimo sistemos tarpinstitucinis bendradarbiavimas79

3.2.50. 50. Žmogiškieji ir administraciniai ištekliai79

3.2.51. 51. Administracinės naštos mažinimo pareiškėjams sritys80

3.2.52. 52. Supaprastintų išlaidų taikymas80

3.2.53. 53. Administracinės naštos mažinimo koncepcija, būdai ir principai81

3.2.54. 54. Metodinė pagalba pareiškėjams81

3.2.55. 55. Duomenų bazių apie pareiškėjus derinimas82

3.2.56. 56. Gerosios praktikos panaudojimas mažinant administracinę naštą82

3.2.57. 57. Parengtų įgyvendinimo dokumentų analizė administracinės naštos požiūriu83

3.2.58. 58. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principo įtvirtinimas83

3.2.59. 59. Tvarios plėtros principo vertinimas84

3.2.60. 60. Tyrimas dėl konsultacijų poreikio84

3.2.61. 61. Konsultantų kvalifikacijos tobulinimas85

3.2.62. 62. Aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimo prioritetai85

3.2.63. 63. Sausinimo sistemų finansavimas86

3.3. Ex ante vertinimo ataskaita86

4. SSGG ir poreikių nustatymas87

4.1. SSGG87

4.1.1. Išsamus bendras programavimo srities esamos padėties aprašymas, grindžiamas bendraisiais ir konkrečios programos aplinkybių rodikliais ir kita kokybine atnaujinta informacija87

4.1.2. Programavimo srityje nustatytos stiprybės99

4.1.3. Programavimo srityje nustatytos silpnybės100

4.1.4. Programavimo srityje nustatytos galimybės101

4.1.5. Programavimo srityje nustatytos grėsmės102

4.1.6. Bendri su kontekstu susiję rodikliai103

4.1.7. Konkrečios programos aplinkybių rodikliai116

4.2. Poreikių vertinimas118

4.2.1. 01. Sudaryti sąlygas gamintojams, konsultantams, mokslininkams bendradarbiauti keičiantis žiniomis, informacija, gerąja praktika121

4.2.2. 02. Mažinti skurdo riziką kaimo vietovėse, didinant užimtumo galimybes122

4.2.3. 03. Padidinti žemdirbių pajėgumus parduoti produkciją užsienio rinkose, skatinant žemdirbių bendradarbiavimą šioje srityje122

4.2.4. 04. Skatinti žinių, kurios spręstų technologinius, klimato kaitos, aplinkosaugos ir socialinius iššūkius, kūrimą ir sklaidą122

4.2.5. 05. Padidinti kaimo gyventojų pajamų lygį ir sumažinti jų priklausomybę nuo socialinių išmokų124

4.2.6. 06. Remti darbo vietų, ypač reikalaujančių kvalifikuotos darbo jėgos, išlaikymą ir kūrimą kaimo vietovėse, ypač ne žemės ūkyje124

4.2.7. 07. Padidinti kaimo gyventojų mobilumo galimybes, remiant susisiekimo infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo gerinimo projektus125

4.2.8. 08. Skatinti kaimo ir miesto sąveiką, remiant miesto ir kaimo subjektų bendradarbiavimo projektus125

4.2.9. 09. Skatinti vietinės maisto produktų rinkos vystymąsi, stiprinant ryšius tarp vartotojų ir gamintojų, bei diegiant inovacijas125

4.2.10. 10. Remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose126

4.2.11. 11. Skatinti biomasės, ypač atliekinės panaudojimą energijos gamybai127

4.2.12. 12. Panaudoti rekreaciniu požiūriu vertingas teritorijas, kultūros paveldo objektus, didinti miškų rekreacinį potencialą127

4.2.13. 13. Sudaryti palankias sąlygas jaunimui įsikurti, kurti verslą ir skatinti užimtumą kaimo vietovėse128

4.2.14. 14. Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą128

4.2.15. 15. Įgyvendinti projektus, skirtus verslo logistikos sprendimams129

4.2.16. 16. Skatinti gamtai draugišką ūkininkavimą ir gamtosauginių inovacijų diegimą129

4.2.17. 17. Pagerinti vidutinių ir smulkių ūkių galimybes investuoti ir skatinti jų kooperaciją131

4.2.18. 18. Vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse131

4.2.19. 19. Stiprinti žemės ūkio konkurencingumą, ypatingai gyvulininkystės ir daržovių bei vaisių sektoriuose133

4.2.20. 20. Remti CO2 mažinimo būdus, ypač miškų želdinimą apleistose ir ne žemės ūkio paskirties žemėse, pažeistų miškų atkūrimą133

4.2.21. 21. Skatinti gyvulių augintojus diegti ūkininkavimo metodus, mažinančius poveikį aplinkai ir klimato kaitai134

4.2.22. 22. Sudaryti galimybes NVO projektais skatinti verslumą ir užimtumą kaime bei užtikrinti vietinės iniciatyvos tęstinumą135

4.2.23. 23. Remti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, valdyti riziką, susijusią su gyvūnų ar augalų ligų ir kenkėjų antpuoliais136

4.2.24. 24. Racionalizuoti žemėnaudą, atnaujinant melioracijos sistemas bei vykdant žemės konsolidaciją136

4.2.25. 25. Skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto produktų gamybą136

4.2.26. 26. Suteikti plačiajuosčio interneto prieigą visoms šalies kaimo vietovėms ir išplėtoti viešųjų elektroninių paslaugų teikimą137

4.2.27. 27. Gerinti kaimo gyventojų gyvenimo kokybę remiant vietinių vandens tiekimo sistemų tvarkymą, mažinant asbesto keliamą riziką138

4.2.28. 28. Didinti kaimo vietovių gyvybingumą remiant vietinių kelių sukūrimą ir gerinimą kaimo gyvenamųjų vietovių ribose138

5. Strategijos aprašymas140

5.1. Poreikių, kurie turi būti patenkinti taikant KPP, atrankos ir tikslų, prioritetų ir tikslinių sričių atrankos bei siektinų reikšmių nustatymo remiantis SSGG analizės išvadomis ir poreikių vertinimu pagrindimas. Kai tinkama, pateikiamas į programą įtrauktų teminių paprogramių pagrindimas. Pagrindžiant visų pirma nurodomi reikalavimai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto i ir iv papunkčiuose140

5.2. Kiekvienos tikslinės srities kaimo plėtros priemonių pagrindimas ir jų deriniai, įskaitant finansinių asignavimų priemonėms pagrindimą ir finansinių išteklių tinkamumą Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto ii ir iii papunkčiuose nustatytiems tikslams. Į intervencinių veiksmų loginį pagrindą įtrauktas priemonių derinys grindžiamas SSGG analizės įrodymais ir 5.1 punkte nurodytų poreikių pagrindimu ir prioritetiškumo nustatymu.144

5.2.1. P1. Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės srityse ir kaimo vietovėse144

5.2.2. P2: didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą146

5.2.3. P3: skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje:148

5.2.4. P4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas150

5.2.5. P5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose153

5.2.6. P6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse155

5.3. Aprašoma, kaip bus siekiama bendrųjų tikslų, įskaitant konkrečių reikalavimų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto v papunktyje, laikymąsi158

5.4. Apibendrinamoji lentelė, kurioje pateikiamas intervencinių veiksmų loginis pagrindas, rodantis atrinktus KPP prioritetus ir tikslines sritis, kiekybines siektinas reikšmes ir priemonių, naudotinų jiems pasiekti, derinį, įskaitant planuojamas išlaidas (lentelė automatiškai generuojama remiantis 5.2 ir 11 skirsniuose pateikta informacija)160

5.5. Konsultavimo gebėjimų, kuriais užtikrinamos tinkamos konsultacijos ir parama reguliavimo reikalavimų ir su inovacijomis susijusių veiksmų klausimais, aprašymas, kuriame nurodomos priemonės, kurių buvo imtasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 8 straipsnio 1 dalies c punkto vi papunktį162

6. Ex ante sąlygų vertinimas164

6.1. Papildoma informacija164

6.2. Ex ante sąlygos165

6.2.1. Veiksmų, kurių turi būti imtasi bendrosioms ex ante sąlygoms įvykdyti, sąrašas186

6.2.2. Veiksmų, kurių turi būti imtasi su prioritetu susijusioms ex ante sąlygoms įvykdyti, sąrašas187

7. Veiklos rezultatų plano aprašymas188

7.1. Rodikliai188






7.2. Alternatyvūs rodikliai197



7.3. Rezervas199

8. Atrinktų priemonių aprašymas201

8.1. Bendrųjų sąlygų, taikomų daugiau nei vienai priemonei, aprašymas, įskaitant, kai tinkama, kaimo vietovės nustatymą, pradines reikšmes, kompleksinį paramos susiejimą, numatomą finansinių priemonių naudojimą, numatomą avansų naudojimą, bendras investicijų nuostatas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 45 ir 46 straipsnių nuostatas201

8.2. Aprašymas pagal priemonę206

8.2.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)206

8.2.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)218

8.2.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)227

8.2.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)234

8.2.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)268

8.2.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)294

8.2.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)314

8.2.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)343

8.2.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)350

8.2.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)451

8.2.11. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)466

8.2.12. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)484

8.2.13. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)505

8.2.14. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)507

8.2.15. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)522

8.2.16. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)534

9. Vertinimo planas565

9.1. Tikslai ir paskirtis565

9.2. Valdymas ir koordinavimas565

9.3. Vertinimo temos ir veikla568

9.4. Duomenys ir informacija569

9.5. Tvarkaraštis570

9.6. Komunikacija571

9.7. Ištekliai572

10. Finansavimo planas574

10.1. Metiniai EŽŪFKP įnašai (EUR)574

10.2. Bendra EŽŪFKP įnašo norma visoms priemonėms, suskirstyta pagal regionus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnio 3 dalyje.575

10.3. Suskirstymas pagal priemonę arba atitinkamų rūšių veiksmus, kuriems taikoma konkreti EŽŪFKP įnašo norma (EUR, per visą 2014–2020 m. laikotarpį)576

10.3.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)576

10.3.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)577

10.3.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)578

10.3.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)579

10.3.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)580

10.3.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)581

10.3.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)582

10.3.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)583

10.3.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)584

10.3.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)585

10.3.11. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)586

10.3.12. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)587

10.3.13. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)588

10.3.14. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)589

10.3.15. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)590

10.3.16. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)591

10.3.17. M20 Techninė parama (valstybės narės) (51–54 straipsniai)592

10.3.18. M113. Ankstyvas išėjimas į pensiją593

10.3.19. M131. Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų laikymasis594

10.3.20. M341. Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas595

10.4. Preliminarus suskirstymas pagal priemonę kiekvienai paprogramei596

11. Rodiklių planas597

11.1. Rodiklių planas597

11.1.1. P1. Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės srityse ir kaimo vietovėse597






11.2. Planuojamo produkto ir planuojamų išlaidų pagal priemonę ir tikslinę sritį apžvalga (generuojama automatiškai)621

11.3. Antrinis poveikis: potencialaus kaimo plėtros priemonių / priemonių dalių, programuojamų pagal tam tikrą tikslinę sritį, įnašo kitoms tikslinėms sritims / tikslams nustatymas626

11.4. Paramos lentelė, skirta parodyti, kaip aplinkos apsaugos priemonė / schemos yra programuojamos, siekiant įgyvendinti vieną (ar daugiau) aplinkos / kovos su klimato kaita tikslą (-us)629

11.4.1. Žemės ūkio paskirties žemė629

11.4.2. Miško plotai633

11.5. Konkrečios programos tikslas ir produktas634

12. Papildomas nacionalinis finansavimas638

12.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)639

12.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)639

12.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)639

12.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)639

12.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)639

12.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)639

12.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)640

12.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)640

12.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)640

12.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)640

12.11. M113. Ankstyvas išėjimas į pensiją640

12.12. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)640

12.13. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)641

12.14. M131. Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų laikymasis641

12.15. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)641

12.16. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)641

12.17. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)641

12.18. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)641

12.19. M20 Techninė parama (valstybės narės) (51–54 straipsniai)642

12.20. M341. Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas642

13. Duomenys, reikalingi valstybės pagalbos vertinimui atlikti643

13.1. M01. Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)645

13.2. M02. Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)645

13.3. M03. Žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)646

13.4. M04. Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)646

13.5. M06. Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)647

13.6. M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)647

13.7. M08. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21–26 straipsniai)648

13.8. M09. Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)648

13.9. M10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)649

13.10. M11. Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)649

13.11. M12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)650

13.12. M13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)650

13.13. M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)650

13.14. M16. Bendradarbiavimas (35 straipsnis)651

13.15. M17. Rizikos valdymas (36 straipsnis)651

13.16. M19. Parama LEADER programos vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)) (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis)652

13.17. M113. Ankstyvas išėjimas į pensiją652

13.18. M131. Bendrijos teisės aktais pagrįstų standartų laikymasis653

13.19. M341. Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas653

14. Informacija apie papildomumą654

14.1. Priemonių aprašymas, nurodant jų veiklos papildomumą / nuoseklumą (su):654

14.1.1. Papildomumas su kitomis Sąjungos priemonėmis, visų pirma, su ESI fondais ir 1 ramsčiu, įskaitant ekologizavimą, ir su kitomis bendrosios žemės ūkio politikos priemonėmis654

14.1.2. Jei valstybė narė pasirinko pateikti nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 6 straipsnio 2 dalyje, pateikiama informacija apie jų tarpusavio papildomumą660

14.2. Jei tinkama, informacija apie papildomumą su kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis, įskaitant LIFE660

15. Programos įgyvendinimo tvarka661

15.1. Visos valstybės narės paskirtos institucijos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 65 straipsnio 2 dalyje, ir programos valdymo ir kontrolės struktūros aprašo santrauka, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnio 3 dalies i punktą, ir tvarka pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 74 straipsnio 3 dalį661

15.1.1. Institucijos661

15.1.2. Programos valdymo ir kontrolės struktūros aprašo santrauka ir nepriklausomo skundų nagrinėjimo tvarka661

15.2. Numatoma stebėsenos komiteto sudėtis664

15.3. Nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad programa būtų viešinama, įskaitant nacionalinį kaimo tinklą, darant nuorodą į informavimo ir viešinimo strategiją, nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 808/2014 13 straipsnyje665

15.4. Mechanizmų, kuriais užtikrinamas suderinamumas su vietos plėtros strategijomis, įgyvendinamomis pagal LEADER, su veikla, numatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 35 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo priemonę, su pagrindinių paslaugų ir kaimų atnaujinimo kaimo vietovėse priemone, nurodyta to reglamento 20 straipsnyje, ir su kitais ESI fondais, aprašymas667

15.5. Veiksmų, kuriais siekiama sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnio 1 dalyje, aprašymas667

15.6. Naudojimosi Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta technine parama, įskaitant veiksmus, susijusius su programos rengimu, valdymu, stebėsena, vertinimu, informavimu apie ją bei jos kontrole ir su jos įgyvendinimu, taip pat veiklą, susijusią su ankstesniais arba vėlesniais programavimo laikotarpiais, aprašymas668

16. Veiksmų, kuriais siekiama į veiklą įtraukti partnerius, sąrašas672

16.1. 1. 2011 m. partneryste pagrįstos darbo grupės sudarymas, siekiant aptarti 2014-2020 m. kaimo plėtros politines gaires672

16.1.1. Atitinkamų konsultacijų tema672

16.1.2. Rezultatų santrauka672

16.2. 2. 2012 m. VI vykdytas informavimas apie Reglamento dėl EŽŪFKP paramos kaimo plėtrai projektą (toliau – Reglamentas), konsultacijos ir diskusijos dėl žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros perspektyvų672



16.3. 3. 2013 m. vykusios konsultacijos ir diskusijos dėl žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtros poreikių bei prioritetų 2014–2020 m. laikotarpiu ir priemonių aprašymo projektų rengimo673



16.4. 4. 2014 m. vykusios konsultacijos ir diskusijos dėl priemonių aprašymų ir kitų Programos dalių projektų rengimo674



16.5. (neprivaloma) paaiškinimai arba papildoma informacija veiksmų sąrašui papildyti676

17. Nacionalinis kaimo tinklas677

17.1. Nacionalinio kaimo tinklo (toliau – NKT) sukūrimo tvarka ir tvarkaraštis677

17.2. Numatytas tinklo veiklos organizavimas, t. y. kaimo plėtroje dalyvaujančių organizacijų ir institucijų, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 54 straipsnio 1 dalyje nurodytus partnerius, vaidmuo ir tinklo veiklos palengvinimo būdai677

17.3. Pagrindinių veiklos, kurią turi vykdyti NKT siekiant programos tikslų, kategorijų aprašo santrauka678

17.4. Nacionalinio kaimo tinklo (NKT) sukūrimo ir veikimo ištekliai680

18. Galimybių tikrinti, kontroliuoti ir klaidų rizikos valdymo ex ante vertinimas682

18.1. Vadovaujančiosios institucijos ir mokėjimo agentūros pareiškimas dėl galimybių tikrinti ir kontroliuoti pagal kaimo plėtros programą remiamas priemones682

18.2. Funkciškai nuo institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, nepriklausomos įstaigos pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad standartinių išlaidų, papildomų išlaidų ir negautų pajamų apskaičiavimai yra tinkami ir tikslūs683

19. Pereinamojo laikotarpio tvarka684

19.1. Pereinamojo laikotarpio sąlygų (pagal priemonę) aprašymas684

19.2. Preliminari lėšų perkėlimo lentelė686

20. Teminės paprogramės688

Dokumentai689

Kaimo plėtros programos pavadinimas

Lithuania - Rural Development Programme (National)

PakeitimasPakeitimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 rūšis

c) Sprendimas pagal 11 straipsnio b punktą

Pakeitimas, kuriuo keičiama partnerystės sutartyje pateikta informacija

· a) Pakeitimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 30 straipsnio 2 dalį

Pakeitimas susijęs su Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa (neatsižvelgiant į tame straipsnyje nustatytas ribas):

Konsultacijos su stebėsenos komitetu (Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnio 3 dalis)Data

19-12-2017

Stebėsenos komiteto nuomonė

Siūlomi pakeitimai apsvarstyti ir jiems pritarta Stebėsenos komiteto 2017 metų spalio 24 d. ir gruodžio 19 d. posėdžiuose.

Pakeitimo aprašymas. Reglamento (ES) Nr. 808/2014 4 straipsnio 1 dalis01. Lankstesnis taikymas Programos 8.1 dalyje numatytos bendrosios sąlygos, susijusios su reikalavimu apdrausti turtąPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Programos 8.1 dalyje, kurioje nustatomos bendrosios sąlygos, taikomos daugiau nei vienai priemonei, 8.1.3.3. papunktyje nustatytas įsipareigojimas pareiškėjui ir paramos gavėjui apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti panaudota parama, ne trumpesniam nei nustatytam kontrolės laikotarpiui: projekto įgyvendinimo laikotarpiu didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas, esant draudimo paslaugų prieinamumui.

Pagal šį įsipareigojimą pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja visais atvejais apdrausti turtą, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas ar paramos gavėjas, savo vidiniuose dokumentuose yra nusimatęs mažą ilgalaikio turto vertę, jis įsipareigoja apdrausti visą, net ir labai mažos vertės turtą, kuriam įsigyti panaudota parama. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas neturi galimybių įsigyto turto apdrausti (neranda draudimo įmonių, galinčių jam pasiūlyti draudimą), privaloma pateikti NMA bent tris rašytinius draudimo įmonių atsisakymus apdrausti turtą.

Įsipareigojimas apdrausti visą turtą didina pareiškėjui ir paramos gavėjui administracinę naštą.

Pakeitimu siūloma įsipareigojimą apdrausti turtą, kai tai būtina, perkelti į konkrečių priemonių įgyvendinimo taisyklių lygmenį.

Numatomas pakeitimo poveikis

Sumažės administracinė našta pareiškėjams.

Pakeitimo poveikis rodikliams

Neturi įtakos.

Pakeitimo ir partnerystės sutarties ryšys

Pakeitimas neturės įtakos Partnerystės sutarties nuostatoms.

02. Priemonės M04 veiklos srities 4.1 „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos rūšies ir tinkamumo finansuoti sąlygų pakeitimasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

1. Šiuo metu Programoje (8.2.4.3.1.2 p.) nustatyta, kad pagal šią veiklos sritį parama teikiama dotacijos forma, t. y. investicinė parama teikiama atlyginant faktiškai patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas. Bendrųjų nuostatų reglamento Nr. 1303/2013 67 straipsnis suteikia galimybes su subsidijomis susijusias tinkamas finansuoti išlaidas apskaičiuoti ne tik remiantis realiosiomis išlaidomis, bet ir remiantis finansavimu taikant standartinį fiksuotą vieneto įkainį. Naudojant supaprastintas išlaidas, tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos pagal iš anksto nustatytą metodą remiantis produktais, rezultatais arba kai kuriomis kitomis išlaidomis. Pagrindinis supaprastintųjų išlaidų privalumas – sumažėja administracinė našta projektų vykdytojams ir mažėja klaidų lygis, administruojant paramą. Atsižvelgiant į tai, siūloma veiklos sričiai taikyti supaprastintąjį išlaidų apmokėjimą statybų atveju, nustatant standartinį fiksuotą vieneto įkainį (forma, nurodyta minėto reglamento 67(1)(b) straipsnyje, apskaičiavime vadovautasi 67(5)(a) straipsniu) naujo gamybinio pastato (atsižvelgiant į pastato naudojimo paskirtį) 1 kubinio ar kvadratinio metro statybai. Įkainio nustatymo metodika pateikta Programos priede Nr. 8.4.1. Atitinkamai 8.2.4.3.1.5 dalis “Tinkamos finansuoti išlaidos” papildomos nauju punktu “6. Naujų plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų ar naujų pieno ūkio fermų statyba, taikant fiksuotuosius vieneto įkainius (jei taikoma)”. Taip pat papildomos Programos 15.5 ir 18.2 dalys, kiek to reikia numatant supaprastintas išlaidas. Taikant įkainį, tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti nebus reikalaujama pateikti tiekėjų komercinių pasiūlymų ir atlikti darbų pirkimo procedūrų. Paramos lėšas numatoma išmokėti pagal kiekybinio rezultato pasiekimą įrodančius dokumentus. Išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų pateikti nereikės.

2. Taip pat, pakeitimu siūloma veiklos srities paramos lėšų išmokėjimui taikyti nacionalinį sąskaitų apmokėjimo būdą (šia nuostata papildomas 8.2.4.7 ,,Kitos svarbios pastabos, padedančios suprasti ir įgyvendinti priemonę“ dalies aprašymas). Šis būdas pasirenkamas, siekiant pareiškėjams palengvinti paramos gavimo sąlygas.

Nacionalinis sąskaitų apmokėjimo būdasKai taikomas sąskaitų apmokėjimas, jis atliekamas po projekto ar jo dalies įgyvendinimo, apmokėjus savo piniginio indėlio dalį, tačiau iki faktiško visiško nupirktų paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų sąskaitų apmokėjimo (MA, atlikusi išankstinį vertinimą ir nenustačiusi pažeidimų, sąskaitose nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas apmoka pervedant iš nacionalinio biudžeto lėšų į paramos gavėjo sąskaitą, kuris įpareigojamas per nustatytą laikotarpį visiškai atsiskaityti su prekių tiekėjais ir (arba) paslaugų teikėjais. Šios išlaidos deklaruojamos EK kaip tinkamos išlaidos bendrai finansuoti iš EŽŪFKP tik po to, kai MA tinkamai patikrina, kad paramos gavėjas visiškai atsiskaitė su prekių tiekėjais ir (arba) paslaugų teikėjais).Pažymėtina, kad sąskaitų apmokėjimo būdas nebus privalomas paramos gavėjams.

3. Pakeitimu siūloma panaikinti dabartinės Programos redakcijos tinkamumo finansuoti sąlygų (8.2.4.3.1.6) 2 dalies nuostatą, kad parama neteikiama žemės ūkio kooperatyvui, jei kooperatyvas neturi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso. Ši sąlyga paramai gauti nustatyta po 2016 metų antrajame pusmetyje atlikto Programos antrojo pakeitimo, kuriuo buvo siekta pagal Programą teikiamos paramos kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams) teisinį reguliavimą suderinti su Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) 1993 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. I-164 nuostatomis (Kooperatyvų įstatymas). Siekiant geriau atrinkti žemės ūkio kooperatyvus iš kitų ūkio sektorių kooperatyvų, 2016 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu Nr. XII-2266 pakeistas Kooperatyvų įstatymo 31 straipsnis. Šiuo pakeitimu sugriežtinti kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais reikalavimai, kurie leidžia tiksliai išskirti žemės ūkio kooperatyvus iš kitų ūkio sektorių kooperatyvų. Kooperatyvų įstatymo 31 straipsnis nustato, kad žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) – kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), kuri (kuris) pagal šio straipsnio reikalavimus yra pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu). Teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) turi įregistruota kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), jeigu ji (jis) atitinka šiuos reikalavimus:1) iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės;2) pardavimo pajamos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra didesnės už šio straipsnio 7 dalyje nustatytą mažiausią pardavimo pajamų dydį;3) ne turi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;4) nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pačios rūšies produktus superkančios arba tokios pačios rūšies prekes parduodančios, arba tokios pačios rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys.

Lietuvoje susidarė unikali situacija, kai kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) teisinę formą turintys juridiniai asmenys vykdo žemės ūkio produktų gamybą, bet pagal Kooperatyvų įstatymo nuostatas jie negali gauti pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso, nes jų veikloje nedominuoja veikla su nariais. Pagal galiojančią Programos nuostatą tokiems kooperatyvams parama neteikiama. Siekiant nepažeisti vienos iš juridinių asmenų grupės teisės į sąžiningą konkurenciją, siūloma panaikinti Programos nuostatą, kad parama neteikiama žemės ūkio kooperatyvui, jei kooperatyvas neturi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso.


Supaprastinamas paramos gavimas, taikant supaprastintą išlaidų apmokėjimą ir įvairesnius paramos išmokėjimo būdus. Išsiplės potencialių pareiškėjų ratas.


1. Neturi įtakos.2. Neturi įtakos.3. Neturi įtakos.



03. Priemonės M07 veiklos srities 7.3 "Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai" nuorodų į kitus teisės aktus ir 13 skyriaus „Duomenys, reikalingi valstybės pagalbos vertinimui atlikti“ patikslinimasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Šiuo metu Programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities 7.3 „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai“ (8.2.6.3.2.3) nuorodose į kitus teisės aktus yra nustatyta, kad „dokumentas Valstybės pagalba SA.36132 (2013/N) – Lietuva, „Kaimo vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra“ – Pakeitimas“ (galioja iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.). 2014–2020 m. laikotarpiu įgyvendinant veiklos sritį bus inicijuojamas valstybės pagalbos schemos pakeitimas“.

Taip pat Programos 13 skyriaus „Duomenys, reikalingi valstybės pagalbos vertinimui atlikti“ punkto 13.6 M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis) pirmoje pastraipoje ir papunkčio (13.6.1.1. Nuoroda*) trečioje pastraipoje yra nurodyta, kad įgyvendinant veiklos sritį ,,Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai” (kodas7.3), taikoma Valstybės pagalba SA.36132 (2013/N) – Lietuva, „Kaimo vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo plėtra“ – Pakeitimas“.

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. liepos 4 d. Europos Komisijos sprendimu buvo patvirtintas naujas dokumentas (nauja Valstybės pagalbos schema) – „Valstybės pagalba SA.46372(2017/N) – Lietuva, „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas) – PRIP-2“, kuri yra reikalinga veiklos srities 7.3 „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai“ įgyvendinimui 2014–2020 m. laikotarpiu, būtina Programos 8.2.6.3.2.3 punkte bei 13 skyriaus „Duomenys, reikalingi valstybės pagalbos vertinimui atlikti“ punkto 13.6 M07. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis) pirmoje pastraipoje ir papunkčio (13.6.1.1. Nuoroda*) trečioje pastraipoje, įrašyti naujai patvirtintą Valstybės pagalbos schemą – „Valstybės pagalba SA.46372(2017/N) – Lietuva, „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas) – PRIP-2“.


Programoje bus pateikta tiksli informacija apie taikomą valstybės pagalbos schemą.


Neturi įtakos.



04. Priemonės M10 veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius atnaujinimas“ aprašo patikslinimas ir priemonės papildymas naujomis veiklomis „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ bei „Ražienų laukai per žiemą“Priežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Programoje esančios Agrarinės aplinkosauga ir klimatas veiklos vadovaujantis 2015 -2017 m. paraiškų surinkimo statistika nepakankamai pritraukia ūkininkus dalyvauti priemonėje. Įvertinant šią aplinkybę gali būti, kad Programoje numatyti aplinkosauginiai tikslai gali būti nepasiekti. Programos SSGG analizės bei poreikių nustatymo dalyje (4.) išsamiame programavimo srities esamos padėties aprašyme (4.1.1.) indikuojami šalyje esantys aplinkosaugos situacija bei poreikiai, kuriems reikalingas papildomas dėmesys - vandenų taršos mažinimas, dirvožemio erozijos mažinimas bei jo kokybės stabilizavimas ir didinimas bei šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas. Naujai siūlomos veiklos bei jų praplėtimas sudarys didesnes galimybes ūkininkams pasirinkti savo ūkiui tinkamiausias veiklas o padidėjęs aktyvumas teigiamai atsilieps į planuotų tikslų pasiekiamumą. Planuojama nauja veikla „Ražienų laukai per žiemą“ prisidės prie vėjo ir vandens sukeliamos erozijos mažinimo. Peržiemojusiose ražienose dirvos paviršius būna stabilesnis bei atsparesnis vandens ir vėjo sukeliamai dirvos erozijai. Planuojama nauja veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje padės išsaugoti augalų nepasisavintą azotą ir kitas medžiagas nuo išsiplovimo į paviršinius vandenis. Tarpiniai pasėliai rudenį dirvožemyje likusias maisto medžiagas akumuliuoja biomasėje ir neleidžia joms išsiplauti. Be to nuėmus pagrindinių augalų derlių jie savo antžemine mase dengia dirvos paviršių, todėl mažina dirvos eroziją. Be to bus reikšmingai prisidedama prie aplinkos taršos ir neigiamų klimato kaitos pokyčių mažinimo. Praplėstos sąlygos veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ skatins gyvulininkystės sektoriuje keisti intensyvias ganiavos ar uždaro tipo gyvūnų laikymo technologijas į aplinkai palankesnes. Ekstensyvus gyvulių ganymas pievose sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų N2O ir CH4 išsiskyrimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos veiklos yra labiau prieinamos ūkininkams, nes jos neturi specifinės teritorijų apibrėžties ir jas galima taikyti visoje Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ paraiškos buvo renkamos 2007/2013 programiniu laikotarpiu ir statistiškai pagal surinktas paraiškas ji buvo viena labiausiai priimtinų ūkininkams. Apibendrinant galima teigti, kad siūlomi papildymai ženkliai įtakos pareiškėjų aktyvumo augimą pagal šią priemonę.

Valdymo institucija siekdama paskatinti ūkininkų interesą bei aktyvumą dalyvauti M10 priemonėje taip pat numato 2018 m. intensyvią informavimo veiklą. Kaip pavyzdys ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai pagal sudarytą grafiką kovo – balandžio mėnesiais vyko į Lietuvos regionus ir betarpiškai susitikinėjo su ūkininkais informuodami apie šią priemonę ir galimybes joje dalyvauti. Kovo 22 d. vienoje didžiausių Lietuvoje tarptautinėje žemės ūkio parodoje šia tema vyko specializuotas seminaras žemdirbiams. 2018 m. išleistas informacinis lankstinukas nurodantis patrauklias galimybes dalyvauti šioje priemonėje. Taip pat perkamos papildomos viešinimo paslaugos kur šios priemonės paraiškų rinkimo aktyvinimas yra vienas iš prioritetų.

Dėl M10 priemonei sumažinamo lėšų kiekio norime pabrėžti, kad mažinama suma (2.4 mln. Eur.) yra neženkli nuo bendrai skirto priemonei lėšų kiekio. Be to paminėtina, kad ši suma skiriama priemonei Su NATURA 2000 susijusios išmokos, tad aplinkosaugos tikslai numatyti Kaimo plėtros programoje bus pasiekti.

5D ir 5E tikslinių sričių rodikliai yra koreguojami juos mažinant įvertinus tai, kad pagal veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ tinkami paramai plotai Lietuvoje yra mažesni nei pavirtinti Programoje. Pavyzdžiui „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ veikloje galimas tik 18 tūkst. ha plote esant sąlygai, kad pareiškėjai pateiktų paraiškas visam plotui. Panaši situacija ir su veikla „Specifinių pievų tvarkymas“. Be to kaip rodo praktinė patirtis pareiškėjų aktyvumas niekada nepasiekia reikšmės, kad į veiklas būtų įtraukiami visi potencialūs plotai. Įvertinus esamą paraiškų surinkimo ir plotų kurie dalyvauja veiklos statistiką yra koreguojami minėtų tikslinių sričių rodikliai bei atitinkamai lėšų kiekiai numatyti šioms veikoms.

1. Veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ aprašo patikslinimas

Siekiant užtikrinti didesnes pasirinkimo galimybes ūkininkams vykdyti agrarinės aplinkosaugos priemones pievose, siūloma Priemonės veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas“ praplėsti, t. y. sudaryti sąlygas veikloje dalyvauti visiems ūkio subjektams, kurie turi gyvulius ir pievas, kuriose galėtų ekstensyviai ganyti gyvulius.

Pagrindinis šios veiklos praplėtimo tikslas paskatinti ūkininkus didinti aplinkosauginę vertę visose pievose ar ganyklose, nepriklausomai nuo jos pasėjimo laikotarpio. Intensyviai ūkininkaujant pievoje siekiama maksimalios ekonominės naudos. Taikant intensyvią ūkininkavimo sistemą pievose naudojamos mineralinės trąšos, augalų apsaugos produktai, žolė šienaujama kelis kartus per metus o jei ganomi ūkiniai gyvūnai ganymo intensyvumas yra didelis ir siekia iki 2 SG/ ha. Ūkininkaujant intensyviu būdu pieno ūkiai laiko galvijus uždaruoju tvartiniu būdu ištisus metus, dėl to nukenčia kraštovaizdžio struktūrinė įvairovė.

Iki 5 metų pievose taikant šią priemonę bus pasiekiami šie tikslai:

1. Ypač sumažinama rizika sunaikinti pievinių paukščių jauniklius šienaujant pievas, nes šiose pievose nėra taikomas intensyvus ir dažnas šienavimas. Šiose pievose pagrindinė ūkinė veikla yra gyvūnų ganiava.

2. Bus sumažintos pievų teritorijos, kuriose naudojamos mineralinės trąšos ir augalų apsaugos produktai. Tuo būdu prisidedama prie šiltnamio dujų išsiskyrimo mažinimo.

3. Bus didinama kraštovaizdžio struktūrinė įvairovė, nes gyvūnų ganymas atvirame ore prisideda prie to. Be to prisidedama prie gyvūnų gerovės didinimo.

4. Nebus rengiamos sausinimo ar drėkinimo sistemos kurios įtakoja bei sumažina biologinės įvairovės plėtrą.

5. Sumažinama ganiavos apkrova siekiant panaikinti pernelyg didelio ganyklų ploto nuganymo, kas lemia biologinės įvairovės nykimą.

Ekstensyvus ganymas bei pagal priemonę numatyti papildomi veiklos apribojimai yra įvairiapusiai naudingi aplinkosaugos požiūriu nepriklausomai nuo to kokio senumo pievoje jie yra taikomi.

Taip pat pažymėtina, kad priklausomai nuo to, kur yra konkretus pievos laukas, ganiavos intensyvumo reglamentavimas gali skirtis. Pavyzdžiui jei pieva yra Natura 2000 teritorijoje joje bus taikomas toks ganiavos intensyvumo apribojimas koks yra numatytas toje teritorijoje, nes ganiavos intensyvumo ribojimas nustatomas pagal teritorijos saugomo objekto pobūdį. Panašiai yra ir su valstybės įsteigtomis saugomomis teritorijomis, kurios priklauso aukštos gamtinės vertės teritorijoms. Nevisose minimose teritorijose ganymo intensyvumas yra reglamentuojamas ar draudžiamas, todėl šiose teritorijose yra taikomi įprastinių pievų ganymo intensyvumo reikalavimai. Jei pieva patenka į saugomas teritorijas ar Natura 2000 teritorijas, kuriose ganymas yra reglamentuotas teisės aktais arba individualiomis ganymo intensyvumo ribojimo sutartimis administravimo taisyklėse siekiant išvengti galimų ganymo intensyvumo neatitikčių bus numatyta sąlyga nepažeisti individualus teritorijoje taikomo gyvulių ganymo ribojimo.

Visais atvejais Nacionalinė mokėjimo agentūra vertins pareiškėjo atitiktį ne tik ganymo intensyvumo pagal priemonę reikalavimą, tačiau ir tos teritorijos ganymo intensyvumo individualųjį reglamentavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikant įprastinę ūkininkavimo praktiką daugiamečių ir trumpalaikių pievų technologiniai priežiūros ar ganiavos sprendiniai (įskaitant ir ganymo intensyvumo) iš esmės nesiskiria.

Didžiausia biologinė įvairovė dažniausiai yra ten, kur plėtojamas ekstensyvus žemės ūkis įskaitant ir ekstensyvų gyvulių ganymą. Ekstensyvios augalininkystės ir žemdirbystės sistemos pasižymi akivaizdžiai didesne biologine įvairove. Palaikymo požiūriu natūralios ir pusiau natūralios buveinės prastėja (degraduoja) dėl įvairių priežasčių. Pvz., pievos kurios nėra šienaujamos ar kuriose nebeganomi gyvuliai, apauga sumedėjusiais augalais. Dėl to pievų vertė biologinei įvairovei sumažėja- buvusi biologinės įvairovė sunyksta.Sumažinus gyvulių ganymo apkrovą pievose, didėja bioįvairovė. Gamtos požiūriu ekstensyvus gyvulių ganymas yra labai naudingas, nes ganyklos didina kraštovaizdžio struktūrinę įvairovę. Ganomose teritorijose neleidžiama plisti agresyviems, aukštiems, šiurkštiesiems žoliniams augalams. Su ganomais galvijais ekologiškai yra susiję kai kurie mėšlavabaliai, nes jų lervos gyvena ganyklose pasklidusiose mėšlo krūvelėse. Išnykus mėšlavabaliams, lėčiau mineralizuotųsi gyvulių mėšlas. Dėl to pablogėtų pievų kokybė, nes galvijai neėda žolės ties nesuirusio mėšlo krūvelėmis, ir vasaros antroje pusėje pievos būtų pilnos galvijams netinkamos ėsti žolės. Be to, mėšlavabaliai kaip maisto objektas yra labai svarbūs kitiems gyvūnams.Pareiškėjų deklaruojamos ir ekstensyviai ganomos pievos prisidės ne tik prie biologinės įvairovės išsaugojimo, bet ir prie dirvožemio išsaugojimo nuo erozijos, mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.Pievos taip pat mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, turi didelį potencialą absorbuoti atmosferoje esančią anglį ir taip prisidėti prie pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – CO2 kiekio, esančio atmosferoje, mažinimo. Anglies kaupimas dirvožemyje yra labai svarbi pievų ekologinė funkcija. Ekstensyvus gyvulių ganymas pievose sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų N2O ir CH4 išsiskyrimą, be to pievų tvarkymo ypatumai turi įtakos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.1.1. Veiklą 10.01 „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ patikslinus, jog yra tinkamos paramai pievos, yra tikslinamos šios veiklos dalys „Veiklų aprašymas“ (8.2.9.3.1.1.) ir „Tinkamumo finansuoti sąlygos“ (8.2.9.3.1.6.).

2. Priemonės M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ papildymas veikla „Ražienų laukai per žiemą“

2.1. Šia veikla būtų siekiama paskatinti žemdirbius palikti neapartų ražienų plotus per žiemą. Ražienos yra vertingas žiemos maisto šaltinis laukiniams grūdlesiams paukščiams, renkantiems išbirusius grūdus ir piktžolių sėklas. Ražienos yra svarbios kaip prieglobstis pilkiesiems kiškiams, kurapkoms ir kitiems žiemojantiems gyvūnams. Ražienose apsigyvena įvairūs graužikai, kurie yra svarbus maisto šaltinis nykstančių rūšių plėšriesiems paukščiams.Ražienų palikimas per žiemą sumažina vėjo ir vandens sukeliamos erozijos pavojų, t. y. apsaugomas dirvožemis ir mažinama paviršinio vandens telkinių eutrofikacija. Peržiemojusiose ražienose dirvos paviršius būna apraizgytas augalų šaknų, taigi atsparesnis vandens ir vėjo sukeliamai dirvos erozijai. Tai labai svarbu vietovėse, kuriose dideliuose atviruose plotuose intensyviai auginami javai.

Taikant šią aplinkosaugos veiklą ūkininkams iš esmės tenka keisti sėjomainos struktūrą. Vietoje žieminių grūdinių augalų šiuose plotuose tenka auginti vasarines grūdines kultūras, kurios savo biologine prigimtimi yra mažiau derlingos. Gaunant mažesnį derlingumą iš šių plotų mažėja gaunamos pajamos. Be to dalyvaujant šioje veikloje laukas bus ariamas pavasarį, todėl pasėlis bus daugiau piktžolėtas. Taip pat šiuose laukuose yra draudžiama naudoti ir augalų apsaugos produktus, kad sudaro didesnes sąlygas augalų ligotumui plisti. Šių veiksnių pasėkoje vadovaujantis mokslo atliktais tyrimais (Veršulienė 2017; Balandė 2013; Bogužas 2013) javų derlius mažėja apie 15 proc. Skaičiuojant išmoką metodiškai lyginamas 1 ha taikant įprastinę ūkininkavimo praktiką su 1 ha, kuris dalyvauja aplinkosauginėje veikloje. Pasėlių struktūros pokyčiai ūkyje išmokos skaičiavime nėra vertinami. Esminė aplinkybė dėl ko susidaro derliaus netektis ir dėl ko skaičiuojama išmoka yra kritęs pasėlio derlingumas dėl padidėjusio piktžolėtumo ir pasėlių ligotumo nenaudojant augalų apsaugos produktų bei draudimo naudoti tręšimo produktus.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad Priemonė M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ papildoma nauja veikla „Ražienų laukai per žiemą“, atitinkamai papildomos visos veiklos 10.13 aprašo dalys.

2.3. Kompensacinės išmokos už paliktų ražienų laukus per žiemą ariamojoje žemėje dydžio apskaičiavimą atliko nuo VI nepriklausoma įstaiga – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Detalus išmokos apskaičiavimas pateikiamas Programos 8.10.1 priede. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, kompensacinės išmokos bus mokamos tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami: baziniai įsipareigojimai, t. y. kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, GAAB); I ramstyje nurodyti klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikoje (sėjomaina, ekologiniams tikslams skirtas plotas, daugiametės ganyklos) taikomi reikalavimai ir privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami įsipareigojimai. Taip pat Programos 8.2.9.6 papildoma, kad siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos už tą patį lauką, už kurį prašoma paramos pagal veiklą “Ražienų laukai per žiemą”, negali būti mokama žalinimo išmoka.

2.4. Numatomas paremtas pagal veiklą plotas – 50 000 ha, numatoma skirti paramos suma – 15 000 000 Eur.Kadangi veikla tiesiogiai prisideda prie 5D tikslinės srities įgyvedinimo, lėšos, skirtos veiklos “Specifinių pievų tvarkymas” įgyvendinimui (22,239 mln. Eur, 5D tikslinė sritis), paskirstomos taip: 7,239 mln. Eur – veiklai „Specifinių pievų tvarkymas“ ir 15 mln. Eur – veiklai „Ražienų laukai per žiemą“. Veiklai „Specifinių pievų tvarkymas“ lėšas siūloma sumažinti 67,4 proc. Pakeitimo poveikis rodikliams yra pateikiamas šio pagrindimo 3 dalyje.

3. Priemonės M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ papildymas veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“

3.1. Siekiant pasiekti didesnių aplinkosauginių tikslų ariamojoje žemėje bei atsižvelgiant į tai, jog įsipareigota praplėsti priemonę naujomis veiklomis ariamojoje žemėje yra siūloma nauja veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“.Plėtojant pramoninį žemės ūkį, agrarinės ekosistemos, ypač dirvožemiai, naudojami per intensyviai. Todėl labai pablogėja sąlygos biologinei įvairovei. Į dirvožemį įterpiama daug geritai veikiančių augalų maisto medžiagų (mineralinų trąšų), iš laukų išvežama beveik visa užauginta augalų biomasė. Dirvožemio medžiagų balansas keičiasi, dirvožemio kokybė (ilgalaikis potencialus derlingumas) blogėja, taip pat mažėja laukinių augalų ir bestuburių gyvūnų.Tarpiniai pasėliai – tai augalai, auginami nuo pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki kitos pagrindinių augalų sėjos. Tarpiniai pasėliai, nuėmus pagrindinių augalų derlių, savo antžemine mase dengia dirvos paviršių, todėl mažina dirvos eroziją, įsavina dirvožemyje esančias maisto medžiagas, pagerina dirvožemio struktūrą, jo derlingumą, po jų auginimo mažėja piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimas ariamoje žemėje. Šių pasėlių auginimas ypač aktualus ūkiuose, kuriuose nesukaupiama mėšlo ir juo patręšti dirvas nėra galimybės.Veikla gali būti labai svarbi saugant laukinę fauną: kai kurie tarpiniai pasėliai, įveisti svarbiose migruojančių paukščių susitelkimo vietose arba vietose, kur reguliariai lankosi stumbrai, kiti laukiniai žvėrys, gali pagerinti šių rūšių sezonines buveines.

Atliktų agronominių tyrimų rezultatai rodo, kad esminė tarpinių augalų aplinkosauginė nauda pasiekiama rudenį, kuomet šie pasėti augalai panaudoja augimui esančias dirvoje augalų maistines medžiagas tuo būdu jas sukaupdami ir neleisdami joms išsiplauti į požeminius vandenis. Pavasario klimatinė situacija įtakoja lauko darbų bei pavasarinių kultūrų sėjos pradžią, todėl Lietuvoje tinkamas laikas darbų pradžiai laukuose gali būti ir kovo 1 d. Žemės dirbimo pradžia pavasarį priklauso nuo klimatinės situacijos ir ji kasmet įvairuoja. Pavyzdžiui šiais metais kovo 26 d. Lietuvoje žemė buvo įšalusi ir žemės dirbimo veikla dar nebuvo galima. Šis faktorius (žemės dirbimo pradžia) skaičiuojant išmoką nėra vertinamas dėl pajamų praradimo, nes horizontaliai paliečia visus ūkius. Įvertinant minėtas aplinkybes patvirtiname, kad pavasario žemės darbų atidėjimas nėra įtrauktas į išmokos skaičiavimą. Priemonės apraše nustatyta, kad lauke tarpiniai augalai turi išlikti lauke iki kovo 1 d. o išmokų skaičiuotė atlikta laikantis nuostatos, kad šie augalai turi išlikti iki balandžio 1 d. Nepaisant to norime pabrėžti, kad šis (vieno mėnesio) skirtumas aplinkosauginiu požiūriu bei išmokos lygiui įtakos neturi. Įvertinant tai siūlome patikslinti ir nustatyti priemonės apraše vienodą datą – kovo 1 d.

Pažymėtina, kad taikant įprastinę ūkininkavimo praktiką piktžolėms naikinti laukuose, kuriuose yra pasėti tarpiniai augalai yra naudojami herbicidai o kovai su augalų ligomis fungicidai. Pagal tokią technologinę schemą auginant tarpinius augalus pasiekiamas bendras rezultatas – mažėja piktžolės ir augalų ligų išplitimas. Ūkininkaujant pagal šioje veikloje nustatytus reikalavimus augalų apsaugos produktų naudojimas yra draudžiamas, todėl pasiekti teigiamus rezultatus (piktžolių nebuvimas ir augalų ligų nepasireiškimas) technologiškai sunkiai pasiekiamas. Ypač tai pastebėtina augalų ligų išplitime ir to pasėkoje mažėjančiam pavasarinės kultūros derlingumui. Vien tarpinių augalų auginimas tik iš dalies mažina piktžoles bei ligų sukėlėjus ir yra nepakankama priemonė visiškai sunaikinti piktžoles bei augalų ligas. Taip pat reikia vertinti tai, kad priklausomai nuo gamtinių sąlygų, tarpinių pasėlių įtaka derlingumui pasireikš ne kiekvienais metais. Tarpinio augalo auginimas pagal veikloje numatytą technologinį aprašymą (draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus) iš esmės nesprendžia pasėlio ligotumo bei kenkėjų paplitimo. Todėl šį faktorių vertinti kaip galimą naudą skaičiuojant išmoką nebūtų tikslu. Šių augalų auginimo esminė agronominė ir aplinkosauginė paskirtis sumažinti augalų maistinių medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio bei pristabdyti dirvožemio eroziją.

Pavasarinių javų sėjos laikas priklauso nuo konkrečių metų klimatinės situacijos. Tačiau pagal susiklosčiusias vidutines klimatines reikšmes vasarinių javų sėja Lietuvoje yra atliekama iki balandžio 25 d. Pastebėtina, kad dėl rudenį giliuoju arimu neįdirbtos dirvos, jos struktūrinių pakitimų (grumstai, suslėgimas), gausesnių piktžolių po tarpinių augalų auginimo didėja dirvos paruošimo darbų apimtys, todėl vasariniai augalai pasėjami vėliau, nei į iš rudens paruoštą dirvą.

3.2. Atsižvelgiant į tai, kad Priemonė M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ papildoma nauja veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, atitinkamai papildomos visos veiklos 10.14 aprašo dalys.

3.3. Kompensacinės išmokos už tarpinių pasėlių auginimą ariamojoje žemėje dydžio apskaičiavimą atliko nuo VI nepriklausoma įstaiga – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. Detalus išmokos apskaičiavimas pateikiamas Programos 8.10.1 priede. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, kompensacinės išmokos bus mokamos tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami: baziniai įsipareigojimai, t. y. kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, GAAB); I ramstyje nurodyti klimatui ir aplinkai naudingos žemės ūkio praktikoje (sėjomaina, ekologiniams tikslams skirtas plotas, daugiametės ganyklos) taikomi reikalavimai ir privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami įsipareigojimai. Taip pat Programos 8.2.9.6 papildoma, kad siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos už tą patį lauką, už kurį prašoma paramos pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, negali būti mokama žalinimo išmoka.

3.4. Numatomas paremtas pagal veiklą plotas – 6 000 ha, numatoma skirti paramos suma – 3,552 mln. Eur. Kadangi veikla tiesiogiai prisideda prie 5E tikslinės srities įgyvedinimo, lėšos veiklos įgyvendinimui skiriamos padalinant 5E tiklsinei sričiai (veiklai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) skirtus 14,85 mln. Eur taip: 11,300 mln. Eur – veiklai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ ir 3,552 mln. Eur – veiklai „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“. Veiklai „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ lėšas siūloma sumažinti 24 proc. Pakeitimo poveikis rodikliams yra pateikiamas atitinkamoje pakietimo dalyje.

4. Taip pat siūloma ištaisyti techninę klaidą, t.y. ištaisyti Programos 8.2.9.3.7 10.07 veiklos „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ papunkčių 8.2.9.3.7.9.4.1 ir 8.2.9.3.7.10.1.1 pavadinimus (buvo nurodyti 10.06 veiklos pavadinimai).


Pakeitimas suteiks didesnes veiklų pasirinkimo galimybes ūkininkams vykdyti agrarinės aplinkosaugos veiklas (taip pat ir ariamoje žemėje) ir tuo prisidės prie Programoje nustatytų tikslų bei rodiklių aplinkosaugos sektoriuje pasiekimo.


Kompetentingos institucijos (LR aplinkos ministerija) nustatyti EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių plotai pagal veiklas „Specifinių pievų tvarkymas“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ potencialus tinkamas paramai plotas pakito.

Poveikis 5D tikslinės srities rodikliams:Atsižvelgiant į tai, jog sumažėjo remtinas plotas, patenkantis į EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių plotus pagal veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“, šis pakeitimas turės įtakos 5D tikslinės srities priemonės M10 produkto rodiklio „Bendras plotas (ha) (pagal priemonę arba veiksmų rūšį)“ – 74 000“ reikšmei.Įvertinus pateiktus faktinius tinkamus paramai plotus bei atsižvelgiant į šios veiklos įgyvendinimą 2015–2017 m., minėto produkto rodiklio reikšmę siūloma sumažinti iki 20 000 ha bei sumažinti ir skirtą paramos sumą iki 7 239 200,00 Eur. Šios sumos pakaktų jau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti ir teikiant paramą 20 000 ha specifinių pievų tvarkymui 2018–2020 m.Kaip buvo aprašyta pirmoje šio pakeitimo pagrindimo dalyje, pagal naują veiklą „planuojama paremti 50 000 ha plotą“.Todėl 5D tikslinės srities prodkto rodiklis „Bendras plotas (ha) (pagal priemonę arba veiksmų rūšį)“ vietoj 74 000 ha būtų 70 000 ha (20 000 + 50 000).

Atitinkamai keičiami šie 5D tikslinės srities rodikliai:

· Rodiklis „Žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su išmetamo ŠESD ir (arba) amoniako kiekio mažinimu (ha) (5D tikslinė sritis)“, įskaitant veiklos srities 8.1 „Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ pakeitimus, susijusius su lėšų perskirtymu į kitas priemones (aprašyta prie Programos finansinio plano keitimo), sumažinamas beveik 8,1 proc. – iki 159 400 ha.

· tikslo rodiklis T18. „Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su išmetamo ŠESD ir (arba) amoniako kiekio mažinimu, procentinė dalis (5D tikslinė sritis)“ sumažinamas 8,1 proc. – iki 5,81 proc.

Poveikis 5E tikslinės srities rodikliams:Atsižvelgiant į tai, jog sumažėjo tinkamas paramai plotas pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuris yra 18 tūkst. ha, šis pakeitimas turės įtakos priemonės M10 produkto rodiklio „Bendras plotas (ha) (pagal priemonę arba veiksmų rūšį)“ – 20 000“ reikšmei.Įvertinus pateiktus faktinius tinkamus paramai plotus bei atsižvelgiant į šios veiklos įgyvendinimą 2015–2017 m., minėto produkto rodiklio reikšmę siūloma sumažinti iki 10 000 ha. Taip pat sumažinti ir skirtą paramos sumą iki 11 300 000 Eur. Šios sumos pakaktų jau prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti ir teikiant paramą 20 000 ha ekstensyviam šlapynių tvarkymui 2018–2020 m.Kaip buvo aprašyta pirmoje pakeitimo pagrindimo dalyje, pagal naują veiklą „planuojama paremti 6000 ha plotą“.Todėl 5E tikslinės srities produkto rodiklis „Bendras plotas (ha) (pagal priemonę arba veiksmų rūšį)“ vietoj 20 000 ha būtų 16 000 ha (10 000 + 6 000).

Atitinkamai keičiami šie 5E tikslinės srities rodikliai:

· Rodiklis „Žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su anglies dioksido sekvestracija / išsaugojimu (ha) (5E tikslinė sritis)“, įskaitant veiklos srities 8.1 „Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas“ pakeitimus, susijusius su lėšų perskirstymu į kitas priemones bei apželdinto mišku ploto rodiklio tikslinimą (aprašytas prie Programos finansio plano keitimo), sumažinamas 38,8 proc. – iki 56 300 ha.

· tikslo rodiklis T19. „Žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su anglies dioksido sekvestracija ir išsaugojimu, procentinė dalis (5E tikslinė sritis)“ sumažinamas 38,8 proc. – iki 1,13 proc.

Dėl šių M10 priemonės pakeitimų 5 prioritete, atitinkamai koreguojamas – sumažinamas 8 000 ha – Programos 7 skyriuje „Veiklos rezultatų plano aprašymas“ nustatytas 5 prioriteto veiklos peržiūros rodiklis.



05. Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų patikslinimas priemonėse M10, M11 ir M12Priežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

Kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-763 buvo patikslintas 2015 m. gruodžio 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-897, kuriame nustatyti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, atitinkamai yra tikslinamos:

- Priemonės M10 veiklų aprašų dalys ,,Būtiniausia veikla“ 8.2.9.3.1.10.1.1.1, 8.2.9.3.2.10.1.1.1, 8.2.9.3.3.10.1.1.1, 8.2.9.3.4.10.1.1.1, 8.2.9.3.5.10.1.1.1, 8.2.9.3.6.10.1.1.1, 8.2.9.3.7.10.1.1.1, 8.2.9.3.9.10.1.1.1, 8.2.9.3.10.10.1.1.1, 8.2.9.3.11.10.1.1.1. Pažymėtina, kad veikloje 10.11 „Dirvožemio apsauga“ patikslinta, kad minimalios veiklos reikalavimai, susiję su šienavimu ir žolės pašalinimu užliejamose teritorijose, netaikomi plotams, apsėtiems ankštinėmis kultūromis. Šie patikslinimai neįtakoja nustatytų išmokų dydžių.

- Priemonės M11 aprašo dalis (8.2.10.5.) ,,Informacija apie konkrečią priemonę“. Šie patikslinimai neįtakoja nustatytų išmokų dydžių.

- Priemonės M12 aprašo 8.2.11.3.1.10 dalis „Informacija apie konkretų veiksmą“ ir Priedas Nr. 8.12.1. Šie patikslinimai neįtakoja nustatytų išmokų dydžių.


Atlikus pakeitimą Programoje bus pateikta aktuali informacija apie Lietuvoje taikomus žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus.


Neturi įtakos.



06. Priemonės M13 veiklos srities 13.2 „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ aprašymo patikslinimas, kompensacinių išmokų dydžių pakeitimas ir tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų taikymo papildymasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

1. Šiuo metu Programos veiklos srities aprašymo papunktyje 8.2.12.3.1.1 pateiktas mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis, kuriuo remiantis parama buvo teikiama vietovėms, išskirtoms vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 19 straipsnio nuostatomis.

Šių vietovių nustatymo tvarka ir vardinis sąrašas buvo patvirtinti LR žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“, kurio detalus sąrašas pateiktas veiklos srities aprašymo papunktyje 8.2.12.3.1.11.

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 str. ir Jungtinių tyrimo centro mokslinėje ir techninėje ataskaitoje „Bendrų kriterijų, skirtų gamtinių trūkumų turintiems žemės ūkio žemės plotams identifikuoti, taikymo gairėmis“ (toliau JTC metodika) nustatytais reikalavimais, išskirtos vietovių su dideliais gamtiniais trūkumais ribos, kurios Lietuvoje bus taikomos nuo 2018 m. Galutinė ataskaita apie tokių vietovių išskyrimą (pagal biofizikinius kriterijus) pateikta Programos Priede Nr. 8.13.3 „ANCs report final 2017 05 30“.

Remiantis biofizikiniais kriterijais ir jų ribinėmis vertėmis pagal JTC metodiką, išskirtas naujas remtinas didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ž. ū. paskirties žemės plotas, kuris, atlikus ekonominį vertinimą (fine-tuning exercise), pakoreguotas atsižvelgiant į fine-tuning exercise rezultatus.

Atsižvelgiant į fine-tuning exercise rezultatus, tikslinami veiklos srities aprašymo 8.2.12.3.1.1 ir 8.2.12.3.1.11 papunkčiai. Fine-tuning exercise metodas ir jo rezultatai pateikti naujame Programos Priede Nr. 8.13.2 „Tikslaus nustatymo metodas (fine-tuning exercise) ir jo rezultatai“.

2. Šiuo metu Programos veiklos srities 8.2.12.3.1.8 papunktyje „(Taikytinos) sumos ir paramos normos“ nurodyti kompensacinių išmokų dydžiai, kurie yra apskaičiuoti vietovėms, išskirtoms pagal „senąsias“, t. y. mažiau palankių ūkininkauti vietovių ribas. Programos Priede Nr. 8.13.1 „Kompensacinių išmokų dydžio mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV) apskaičiavimas“ yra pateikta kompensacinių išmokų skaičiavimo metodika ir rezultatai pagal MPŪV ribas.

Atsižvelgiant į tai, jog išskirtos naujų remtinų vietovių su dideliais gamtiniais trūkumais ribos, buvo būtina perskaičiuoti kompensacinių išmokų dydžius, kurie pagrįsti papildomų išlaidų ir prarastų pajamų apskaičiavimu, lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, pagal naują žemėlapį. Skaičiavimus atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) – funkciškai nuo valdančiosios institucijos nepriklausoma įstaiga.

Vadovaujantis LAEI skaičiavimo metodika ir skaičiavimų rezultatais, tikslinami veiklos srities aprašymo 8.2.12.3.1.8 papunktyje nurodyti kompensacinių išmokų dydžiai, papildant juos nauja pereinamojo laikotarpio kompensacine išmoka. Taip pat tikslinama detali informacija, kuri pateikiama Priede Nr. 8.13.1, taip pat ir šio priedo pavadinimas.

3. Šiuo metu veiklos srities 8.2.12.3.1.6 papunktyje „Tinkamumo finansuoti sąlygos“ 3 punkto reikalavimas nurodo, jog „pareiškėjas įsipareigoja tęsti ūkininkavimą deklaruotame plote, už kurį mokama parama“. Siekiant užtikrinti minėto įsipareigojimo vykdymą ir tinkamą kontrolę, tinkamumo sąlygos papildytos atitinkama nuostata dėl reikalavimo turėti tam tikrą sutartinių gyvulių skaičių pievose ir (ar) ganyklose. Šis pakeitimas taip pat leistų užtikrinti tinkamą pievų (ganyklų) geros agrarinės būklės palaikymą.

Vadovaujantis EK rekomendacijomis dėl kriterijų, kurie susiję su gyvulių tankio naudojimu, siūloma taikyti minimalų sutartinių gyvulių skaičiaus reikalavimą paramai gauti už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, atsižvelgiant į šalies vidutines sutartinių gyvulių skaičiaus reikšmes. Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis vidutinis žolėdžių gyvūnų skaičius, tenkantis 1 ha žalienų, perskaičiavus į sutartinius gyvulius, 2016 m. sudarė 0,62 SG/ha. Vidutinis ūkinių gyvūnų skaičius, tenkantis 1 ha žalienų, 2016 m. sudarė 0,71 SG/ha.

Atsižvelgiant į tai, siūloma taikyti minimalų sutartinių gyvulių skaičiaus reikalavimą paramai gauti už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, papildant veiklos srities aprašymo 8.2.12.3.1.6 papunktį nauju 5 punktu dėl reikalavimo turėti bent 0,25 SG/ha pievų (ganyklų).


Pakeitimas leis užtikrinti, kad visų valstybių narių ūkininkams būtų taikomos vienodos sąlygos vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, kurios apibrėžtos pagal objektyvius biofizikinius kriterijus, pagrįstus patikima moksline informacija.

Remiantis 4 biofizikiniais kriterijais (žema temperatūra, dirvožemio tekstūra, drenažu ir cheminėmis dirvožemio savybėmis) ir jų ribinėmis vertėmis, gamtinė kliūtis buvo identifikuota 519 seniūnijų (jose žemės ūkio paskirties žemės plotas sudaro 3.199.315 ha arba 95,2 % viso šalies žemės ūkio paskirties žemės ploto (3.361.862 ha). Tačiau atlikus seniūnijų ribų koregavimą tikslaus nustatymo metodu (fine-tuning exercise), remtinų didelių gamtinių trūkumų turinčių seniūnijų Lietuvoje bus 220 (1.025.102 ha arba 30,4 % viso šalies žemės ūkio paskirties žemės ploto). Dėl naujojo ribų nustatymo remtinų vietovių plotas sumažėja 20,3% arba 261.133 ha lyginant su mažiau palankiomis ūkininkauti vietovėmis, remtomis iki 2018 metų.

Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr.1305/2013 31 straipsnio 5 dalies nuostatas, pereinamuoju laikotarpiu (2018–2019 m.) bus mokama minimali 25 EUR/ha metinė išmoka už plotą tose vietovėse, kurios neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, apibrėžus vietoves su didelėmis gamtinėmis kliūtimis (69 seniūnijose).


Įtakos neturi (buvo atsižvelgta į 2017 m. deklaravimo duomenis). Programoje produkto rodiklis dėl M13.2 priemonės yra 780 tūkst. ha. 2017 metais tose vietovėse, kurios ateityje galės gauti paramą, buvo deklaruota 777 tūkst. ha, todėl manome, kad rodiklio keisti nereikia.



07. Priemonės M13 veiklos srities 13.3 „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ aprašymo patikslinimas, kompensacinių išmokų dydžių pakeitimas ir tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų taikymo papildymasPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

1. Šiuo metu Programos veiklos srities 8.2.12.3.2.1 ir 8.2.12.3.2.11 papunkčiuose pateikti žemėlapiai su išskirtomis specifinių kliūčių turinčiomis vietovėmis Lietuvoje ir vardiniai seniūnijų, patenkančių į intensyvaus karsto zoną ir potvynių užliejamas teritorijas, sąrašai ir išskyrimo aprašymas.

Nuo 2018 m. Lietuvoje bus taikomos naujos kitų vietovių, kurioms įtakos turi specifinės kliūtys, ribos. Šie ribų pasikeitimai yra susiję su naujausiais duomenimis dėl specifinių kliūčių nustatymo, vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skaitmeniniu „Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ekologinio pažeidžiamumo grupių žemėlapiu“ ir Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos 2011–2014 m. duomenų skaitmeniniais užliejamų priekrantės bei sniego tirpsmo ir liūčių sukeltų potvynių žemėlapiais.

Atlikus peržiūrą, pasikeičia specifinių kliūčių turinčių vietovių ribos ir sumažėja remtinas intensyvaus karsto zonos ir potvynių užliejamų teritorijų plotas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinama 8.2.12.3.2.1 ir 8.2.12.3.2.11 papunkčiuose pateikta informacija dėl intensyvaus karsto zonoje ir potvynių užliejamose teritorijose esančių vietovių išskyrimo tvarkos (sąlygų) ir vardinio seniūnijų sąrašo su žemėlapiais.

2. Šiuo metu Programos veiklos srities 8.2.12.3.2.8 papunktyje „(Taikytinos) sumos ir paramos normos“ nurodyti kompensacinių išmokų dydžiai, kurie yra apskaičiuoti specifinių kliūčių turinčioms vietovėms pagal ankstesnes (t. y. iki peržiūros) ribas. Veiklos srities 8.2.12.3.2.11 papunktyje „Informacija apie konkretų veiksmą“ nurodyta 100 ha valdos ploto ribinis dydis, kurį viršijus, taikomas proporcingas išmokų mažinimas.

Atsižvelgiant į tai, jog išskirtos naujų remtinų vietovių su specifiniais trūkumais ribos, LAEI – funkciškai nuo valdančiosios institucijos nepriklausoma įstaiga, atliko skaičiavimus dėl kompensacinių išmokų dydžių, pagrįstų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų apskaičiavimu, lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

Įvertinus specifinių kliūčių turinčių vietovių ribų pasikeitimą ir pasikeitus kompensacinių išmokų dydžiams, tikslinami veiklos srities aprašymo 8.2.12.3.2.8, 8.2.12.3.2.11 papunkčiai ir Programos Priedo Nr. 8.13.1 dalis, susijusi su kompensacinių išmokų dydžiais bei ribinio valdos dydžio taikymu vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių.

3. Šiuo metu veiklos srities 8.2.12.3.2.6 papunktyje „Tinkamumo finansuoti sąlygos“ 3 punkto reikalavimas nurodo, jog „pareiškėjas įsipareigoja tęsti ūkininkavimą deklaruotame plote, už kurį mokama parama“. Siekiant užtikrinti minėto įsipareigojimo vykdymą ir tinkamą kontrolę, tinkamumo sąlygos papildytos atitinkama nuostata dėl reikalavimo turėti tam tikrą sutartinių gyvulių skaičių pievose ir (ar) ganyklose. Šis pakeitimas taip pat leistų užtikrinti tinkamą pievų (ganyklų) geros agrarinės būklės palaikymą.

Vadovaujantis EK rekomendacijomis dėl kriterijų, kurie susiję su gyvulių tankio naudojimu, siūloma taikyti minimalų sutartinių gyvulių skaičiaus reikalavimą paramai gauti už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, atsižvelgiant į šalies vidutines sutartinių gyvulių skaičiaus reikšmes. Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis vidutinis žolėdžių gyvūnų skaičius, tenkantis 1 ha žalienų, perskaičiavus į sutartinius gyvulius, 2016 m. sudarė 0,62 SG/ha. Vidutinis ūkinių gyvūnų skaičius, tenkantis 1 ha žalienų, 2016 m. sudarė 0,71 SG/ha.

Atsižvelgiant į tai, siūloma taikyti minimalų sutartinių gyvulių skaičiaus reikalavimą paramai gauti už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, papildant veiklos srities aprašymo 8.2.12.3.2.6 papunktį nauju 5 punktu dėl reikalavimo turėti bent 0,25 SG/ha pievų (ganyklų).


Pakeitimas leis užtikrinti paramos ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių, tikslingumą ir veiksmingumą, kompensuojant jiems prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas, susijusias su nepalankiomis atitinkamos vietovės sąlygomis dėl specifinių sunkumų (karstinių darinių ir potvynių).


Po peržiūros, pasikeitus remtinų vietovių su specifinėmis kliūtimis teritorijoms ir plotui, remtinas intensyvaus karsto zonos plotas sumažėja (nuo 101 341 ha) ir užima 66 180 ha ž. ū. paskirties žemės ploto teritoriją. Remtinas potvynių užliejamų teritorijų plotas taip pat sumažėja (nuo 128 339 ha) ir užima 25 223 ha ž. ū. paskirties žemės ploto teritoriją.

Atsižvelgiant į tai, jog sumažėjo remtinas plotas, patenkantis į intensyvaus karsto zoną ir potvynių užliejamas teritorijas, šis pakeitimas turės įtakos priemonės M13 produkto rodiklio „Plotas (ha): kitų vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių (13.3 punktas) – 180 000“ reikšmei.

Įvertinus 2017 m. deklaravimo duomenis vietovėse, kurios po ribų peržiūros yra priskiriamos prie vietovių su specifinėmis kliūtimis kategorijos, minėto produkto rodiklio reikšmę siūloma sumažinti iki 80 000 ha.



08. Priemonės M16 veiklos srities 16.3 keitimas dėl paramos gavėjų ir paramos normos bei veiklos sričių 16.3 ir 16.4 keitimas dėl galimybės taikyti avansavimą ir išankstinį sąskaitų apmokėjimo būdąPriežastys ir (arba) įgyvendinimo problemos, kuriomis pagrindžiamas pakeitimas

1. Dabartinėje Programos 8.2.14.3.2.4. papunkčio redakcijoje yra numatyta, kad veiklos srityje 16.3 „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ paramos gavėjais galėtų būti „1. Smulkūs ūkiai (kurių ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur, smulkūs miško valdytojai (miško valda ne didesnė kaip 10 ha)“. Pagal Žemės ūkio ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis apie valdų dydį, valdos, kurių SP yra nuo 4 000 Eur iki 8 000 Eur sudaro 11 proc. visų valdų, padidinus SP iki 15 000 Eur šis procentas padidėtų iki 17,5 proc. Priemonės veiklos srities įgyvendinimo praktika parodė, kad yra per maža ūkių imtis (11 proc. ūkių), kurie inicijuotų tarpusavio bendradarbiavimą įgyvendinant investicinius projektus. Be to, tokio dydžio ūkiai nėra pasirengę įgyvendinti didesnės apimties investicinius projektus, kur reikalingas savų lėšų prisidėjimas, todėl jie paramos siekia pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Siūlomas padidinti SP iki 15 000 Eur padėtų pritraukti ūkius, kurie yra ekonomiškai pajėgesni, tačiau jiems savarankiškai įgyvendinti projektus pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ yra sudėtinga. Pagal iš NMA gautus duomenis 2014–2016 m. finansuojama 1 691 paraiška, kur pareiškėjų valdos dydis yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur SP, o iš jų tik 343 paraiškos, kur pareiškėjų valdos dydis nuo 8 000 Eur iki 15 000 Eur SP. Pažymėtina, kad ūkiai, kurių SP yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, taip pat laikomi smulkiais, kitose programos priemonėse (išskyrus priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“), todėl siekiant paskatinti ekonominį smulkių ūkio subjektų bendradrabiavimą, siūloma padidinti valdos ekonominį dydį, išreikštą standartine produkcija smulkiesiems ūkiams ne mažiau kaip 4 000 Eur ir ne daugiau kaip 15 000 EUR.Kadangi ši veiklos sritis apima ir miškininkystės sektorių, o dabartinės sąlygos dėl miško valdos dydžio neskatina užsiimti bendra ekonomine ir tvaria miškininkystės veikla, todėl siūloma miško valdytojams nustatyti rentabilesnę miško valdą, t. y. ne didesnę kaip 20 ha. Smulkių miško valdytojų miško valdos padidinimas grindžiamas tuo, kad nors ir Lietuvos vidutinis miško valdos dydis yra 3-4 ha, tačiau tokio dydžio valdų savininkai praktiškai nevykdo pastovios ūkinės veiklos dėl šios veiklos specifikos bei griežto teisinio reguliavimo ūkinei veiklai miškuose. Miško valdos dydis neatspindi ekonominės veiklos, priešingai nei tarkim žemės ūkyje taikoma SP, kuri aiškiai susieta su gamyba ir pajamomis. Manome, kad padidinti miško valdos dydį iki 20 ha būtų racionalu, nes tik tokio dydžio miško valdoms bendradarbiaujant veikla bus tvari ir ekonomiškai naudinga. Į paramą papildomai galėtų pretenduoti 3,6 proc. miško valdų, kuriose valdomas miškas sudaro 14,2 proc. nuo visų privačių miškų. Bendrai paėmus, bendradarbiavimas galėtų apimti 66,4 proc. viso privataus miško.

2. Dabartinėje Programos 8.2.14.7. papunkčio redakcijoje nėra numatyta, kad paramos gavėjas galėtų prašyti, kad MA sumokėtų avansą, kuris sudarytų iki 40 proc. viešosios paramos nuo tinkamų išlaidų investicijoms atlikti skirtos sumos. Taip pat Programoje nėra numatytos galimybės paramos lėšas išmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu. Siekiant palengvinti smulkiųjų ūkio subjektų bei trumpų tiekimo grandinių (veiklos sritys 16.3 „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir 16.4 „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“) finansavimo sąlygas ir taip padidinti veiklos sričių populiarumą, siūloma numatyti avansą, kurio dydis negali būti didesnis nei 40 proc. nuo tinkamos paramos sumos ir kai avansas nėra Europos Komisijai tinkamos deklaruoti išlaidos ir (arba) galimybę taikyti nacionalinį sąskaitų apmokėjimo būdą (8.2.14.7. papunktyje). Sąskaitų apmokėjimo būdo taikymas išsamiau aprašytas M04.1 veiklos srities keitimo pagrindime.

3. Taip pat Programos 8.2.14.3.2.8. papunkčio 3 dalyje (veiklos sritis 16.3 „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“) yra numatyta, kad verslo plano įgyvendinimo išlaidoms taikomas toks paramos intensyvumas:- 60 proc., kai išlaidos nesutampa su kitų programos priemonių išlaidų rūšimis;- jeigu išlaidos sutampa su kitų programos priemonių išlaidų rūšimis, paramos teikimo intensyvumas nustatomas atsižvelgiant į pagal kitas programos priemones teikiamą paramos intensyvumą šioms išlaidoms (įskaitant tose priemonėse nustatytas galimybes jį padidinti).

Taigi, esminis elementas nustatant paramos intensyvumą M16.3 veiklos srityje – ar tokios pat išlaidų rūšys yra numatytos kitose programos priemonėse (ypač M4.1 veiklos srityje). Nacionalinėse M16.3 veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse išvardintos išlaidų rūšys visiškai sutampa su veiklos srities M4.1 išlaidų rūšimis, todėl verslo plano įgyvendinimo išlaidoms turi būti taikomas 4.1 veiklos srities intensyvumas – 50 proc. prioritetiniuose sektoriuose (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės). Kadangi M4.1 veiklos srityje numatytas paramos intensyvumo padidinimas kolektyvinėms investicijoms (+20 proc. punktų), šis padidinimas taip pat turi būti taikomas ir M16.3 veiklos srityje, nes visi bendradarbiavimo projektai yra kolektyvinės investicijos. Apibendrinant, M16.3 veiklos srityje verslo planų įgyvendinimo išlaidos, kai investuojama gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose, turi būti remiamos 70 proc. intensyvumu (50 + 20 proc.). Programos pakeitimu visų pirma norima suteikti aiškumo galimiems pareiškėjams, kad minėtų projektų verslo planų įgyvendinimo išlaidos remiamos 70 proc. in

Documents

zum.lrv.ltzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/Veiklos... · Web viewKPP proceso pagrindinių etapų aprašymas, nurodant pagrindinių įvykių ir tarpinių ataskaitų