Pasaulis

Vroclavas – Lenkijos ambicijaVienas ambicingiausių Lenkijos miestų Vroclavas yra ta Vidurio Europos vieta, kurioje galima rasti ne tik Brazilų turgų ar italų restoranų, bet ir šimtus ispanų, kurie čia dirba statybose ir taip gelbstisi nuo nedarbo savo šalyje. Vroclave ekonomika auga greičiau nei Kinijoje. Kas prikėlė šį miestą iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių?

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 46 (1277) • 2012 m. lapkričio 30 d.

Savaitės interviu

Gėda net žiūrėtiEkspremjeras Aleksandras Abišala, iš šalies stebėdamas, kaip formuojama koalicinė Vyriausybė, negali nuslėpti nuostabos ir nusivylimo, kad partijos į valdžią veržiasi be jokio pasirengimo.

6-7 psl.

Verslas

Už landynę – tūkstančiai

Pigiausias butas Lietuvoje yra Kupiškio rajone. Jį galima įsigyti vos už 4 000 Lt. Vilniuje yra apie 200 butų, kainuojančių iki 50 000 Lt, o visoje Lietuvoje – dešimt kartų daugiau. Nemažai. Tačiau kiek iš jų – padorių?

8-10 psl.

Gazas.lt

Iššūkis – senienų kolekcija

„Seną automobilį gali nusipirkti kiekvienas. Bet prikelti jį naujam gyvenimui, po kruopelytę renkant originalias detales, – tikras iššūkis“, – tikina istorinių transporto priemonių asociacijos vadovas Ramūnas Kardelis.

24-25 psl.

18–20 psl.

Ministro šešėlis600 tūkst. litų vertės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujamos Donato Jankausko, konkursą laimėjo bendrovė, kurios neįmanoma surasti.

4–5 psl.

Lauryna Vireliūnaitė

R.Valatkos nuotr.

J.K

ali

ns

ko

nu

otr

.

T.Lukšio/BFL nuotr.

Asmeninio albumo nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.2 | Politika

Kaip vertinate A.Butkevičiaus Vyriausybės formavimą?

Tomas BalžekasGeneralinis direktoriust.balzekas@15min.lt

Jaunius LingysGen. direktoriaus pavaduotojasj.lingys@15min.lt

Rimvydas ValatkaVyriausiasis redaktoriusr.valatka@15min.lt

Donatas VečerskisPardavimų vadovasd.vecerskis@15min.lt

Raimundas CelencevičiusRedaktoriusr.celencevicius@15min.lt

Asta CibienėRedaktoriaus pavaduotojaa.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58 97redakcija@15min.lt

Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 233 6535

Platinimas platinimas@15min.ltTel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

15min.lt apklausa

Komedija, jei jau prezidentei tenka

tikrinti kandidatų anglų kalbos žinias.

(5356) 24 proc.

Tragedija, nes tiek prastų

kandidatų į ministrus dar nebuvo.

(6685) 29 proc.

Viskas gerai, vyksta normalus

Vyriausybės formavimas.

(6992) 31 proc.

Geriau jau ši Vyriausybė

iš viso nebūtų sudaryta.

(3544) 16 proc.

Cirkas be pinigoKandidatė į ministrus moteris pas Ją išbuvo 10 mi-nučių. Kandidatė moteris, tik iš tos partijos, kuri be teisės į ministrus, – 35. Kandidatas vyras – vos penkias. Ir laikė anglų kalbos egzaminą. Kandida-tėms moterims valstybinio anglų kalbos egzamino laikyti nereikėjo.

Na, ir kaip? Kaip „Dviračio šou“, tik to su kirviu nebuvo (keiksmažodžiai praleisti). Ar bent kavos pasiūlė? Pasiūlė, bet nespėjau nė prie lūpų pakelti –laikas baigėsi.

Tai kažką reiškia. Tik ką? Ar tas, kuris trumpai – nurašytas? O gal nurašyta ta, kuri ilgai? Gerai, kad neklausinėjo angliškai, ar ne? Pravarys tik vyrus, kurie Jai – nelabai?

Laužo galvas TV laidų vedėjai, apžvalgininkai. Įsijautėme. Tarsi taip ir turėtų būti. Vieni „už“ an-glų, kiti – „prieš“. Tokių – nyki mažuma. Yra ir be nuomonės. Ambasadorius iš Briuselio duoda inter-viu: „Yes, English – privaloma!“ Žiniasklaida paskel-bia. Masiškai. Kaip Dievo žodį. Tik keli netikėliai sušnypščia: „Pataikūnas!“ Čia apie ambasadorių.

Taip vyksta atranka. Ne į „Mis Lietuva 2013“. Į eu-ropinės valstybės Vyriausybę. Šalies, kuri po pus-mečio pirmininkaus ES.

Valstybės skola pamiršta. Spjaut į minus 50 mlrd. Lt. Atominę tik estas Raudondvaryje bemini. „So-dra“ nuskęs ar ne, PVM didės ar mažės, – koks skir-tumas. Nebereikia niekam nė 1509 Lt minimalios al-gos. Liko tik vienas klausimas – sukirs docentė tuos šmikius iš anglų ar ne? Gyvybė arba mirtis.

Tas, dėl kurio Ji visą tą košę ir užvirė, iškart sumo-jo, kad tai jo stichija. Maišyti piktų miltų košę. Kad Lietuvai būtų blogiau. Jei patys lytūviai nori, kad iš jų būtų juokiamasi, visada prašom, jis su malonumu.

Ji atmetinės Darbo partijos kandidatus? Jis Jai – kandidatą konservatorių.

Kol jo pamalonintas konservatorius (iš kur tokių konservatoriai ir randa) seka pasaką apie bemieges naktis prieš išduodant konservatorius ir ašarojančias ūkininkų akis, kniazius žvengia lyg geležėlę radęs. Eksperimentas pavyko!

A.Kubilius turėjo artistą R.Vilkaitį, tai gal tiks ir J.Gaižauskas? Nytynka? Yra gaisrinės spaudos at-stovas ir televizijos šokių konkurso teisėjas G.Druk-teinis. Su keliaraiščiais.

Kuris neturi „sentimentų šiai valstybei kaipo Lie-tuvai“. Kuris išvažiuotų iš jos „nė nemirktelėjęs“, nes „netempia paskui save tos praeities: bočių kapų, kažkokio sušaudymo ar korimo“.

Vienas suktai pakišinėja, antras teikia, trečia mo-kytoja dirba. Musė maišė, musė maišė, uodas van-dens nešė, o ši trečia ožkytėlė miltus nusijojo.

Ir niekam jau nebesvarbu, kad Jos užsispyrimas neleisti „darbiečių“ į ministrus jų patronui buvo lyg medus širšei. Ką domina dabar tai, kad Darbo parti-ja tiesiog neturi tinkamų žmonių valdyti valstybę?

Kai į areną išeina klounai, bet koks bandymas iš-kelti rimtą problemą baigiasi tik dar viena ilgai trun-kančia nevalingo juoko su trykštančiomis iš akių ašaromis banga. Žodžiu, cirkas be pinigo.

Taigi nors A.Valinsko klounai ką tik masiškai paliko Seimą, cirko dvasia liko. Ne tik liko. Nepaisant Jos susireikšminimo, tiksliau, kaip tik dėl jo, iš Seimo cirko dvasia prasismelkė ir į prezidentūrą.

Komentaras

Rimvydas Valatkar.valatka@15min.lt

Vienas pakišinėja, antras teikia, trečia mokytoja dirba.

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Savaitės egzaminai

Lietuva kitąmet pirmininkaus

Europos Sąjungai, todėl būsimoje

Vyriausybėje ministrais gali būti

bet kas, bet su viena sąlyga.

Būsimi ministrai prezidentūroje turi

angliškai atsakyti į klausimą anglų kalba. Žodynu,

„Google“ vertėju ir „špargalke“ naudotis draudžiama.

Rimo Valeikio pieš.

Apklausoje

dalyvavo

22785

žmonės

24PROC.

29PROC.

16PROC.

31PROC.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.4 | Tyrimas

O gal iš tiesų nereikia gąsdinti?Politikos apžvalgininkas M.Laurinkus, kurio pla-čiausiai nuskambėjęs komentaras buvo parašytas beveik prieš dešimtmetį ir vadinosi, regis, „Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui“, vienoje tele-vizijos laidoje, atsakydamas į mano pastabas, jog politikai, aiškindamiesi santykius, dažnai nepa-galvoja, kaip tai atrodo žiūrint šalies, mestelėjo, pasak jo, Sąjūdžio laikais populiarią frazę: „Tik nereikia mūsų gąsdinti.“

Bet kol kas niekas nieko ir negąsdina, jei lyginsi-me su tuo M.Laurinkaus komentaru, kurį skaitant pašaliniam stebėtojui anais laikais galėjo susida-ryti įspūdis, kad Lietuva patenka į pasaulio ginklų kontrabandos elitą ir kad Lietuvos pilietybės par-davinėjimas yra kažkoks išskirtinis įvykis.

Iš tiesų tai abu šie įspūdžiai buvo klaidingi, nes eksportuoti galėjome tik atgyvenusius M-16 šautu-vus, o pilietybės buvo ne tik pardavinėjamos, bet ir dalijamos už dyką į kairę ir dešinę. Įskaitant ir pilie-tybę M.Sadekovui už V.Adamkaus rinkimų skolas, tarpininkaujant VU, tai yra Vilniaus universitetui.

Visa tai jau praeitis, kurios pakeisti negalima, bet galima iš jos mokytis.

Kalbant apie dabartį, gąsdinimais taip pat dar nekvepia. Ieškant sąsajų su praeitimi, viskas la-biau primena A.Valinską ir jo partiją, tai yra cirką.

Turiu galvoje kalbas apie „masinius“ balsų pir-kimus, galimybę anuliuoti rinkimų rezultatus, de-mokratijos ir Antrosios Respublikos pabaigą, ban-dymą formuoti koaliciją a la carte, įsivaizduojant, jog tai tas pats, kaip restorane paprašyti salotų be svogūnų ir acto užpilo ar prezidentės persikvali-fikavimą į anglų kalbos mokytoją.

Visa tai pašaliniam stebėtojui, neįsikirtusiam į marsiečių kultūros ypatybes, neatrodė grėsminga. Greičiau – nesuprantama ar net juokinga.

Bet štai išgirdus, ką kalba naujosios koalicijos narys A.Mazuronis, tapęs komisijos, kuri svarstys trijų „darbiečių“ neliečiamybės klausimą, būtų ga-lima ir išsigąsti. Nes, pasak A.Mazuronio, komisija sprendimą priims tik išsiaiškinusi, ar Darbo parti-jos byla nėra politinė.

Pabandykim įsivaizduoti, kaip tai atrodys. Tar-kim, komisija randa įrodymų, kad byla yra politinė. Turint galvoje komisijos sudėtį ir byloje įvykusius svarbius pokyčius tarp dviejų Seimo rinkimų turų, tokia galimybė nėra visiškai teorinė.

Tuomet Seimas (atsižvelgiant į jo sudėtį) galėtų tokiai išvadai pritarti ir neliečiamybės iš V.Gapšio, V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės neatimti.

Viskas, problemos baigtos?Sakyčiau, priešingai, nes būtent tada problemos

ir prasidėtų. Nes reikėtų atsakyti į klausimą, ką daryti su politinėse bylose dalyvaujančiais teisė-jais. Nes tokiais jie būtų pavadinti ne kokio nors nesivaldančio Kembridžo auklėtinio, o įstatymų leidėjų sprendimu. Taip pasiunčiant žinią visam pasauliui, kad Lietuvos teismų sistema yra panaši į Baltarusijos, kas jau išties būtų panašu į gąsdinimą.

Žinoma, šią problemą būtų galima iškart išspręs-ti pasiūlant apkaltą politinėje byloje dalyvaujan-tiems teisėjams. Bet, matyt, nei A.Mazuronis, nei valdančioji koalicija apie tai negalvoja.

Jei pagalvotų, gal suprastų, jog iš tiesų geriau būtų nieko negąsdinti.

Komentaras

Artūras Račasredakcija@15min.lt

Nes reikėtų atsakyti į klausimą, ką daryti su politinėse bylose dalyvaujančiais teisėjais.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

Baigiantis kadencijai konservatoriaus Donato Jankausko vadovaujamoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) ėmė dėtis stebuklai.

Šios institucijos viešąjį konkursą dau-giau kaip už pusę milijono litų laimė-jo bendrovė, kurios neįmanoma rasti, o jau kitą dieną po sutarties pasirašy-mo dienos šviesą išvydo ministerijos užsakytas leidinys.

SADM gegužę paskelbė atvirą vie-šąjį konkursą teminio priedo „Socia-linis spektras“ leidybos ir platinimo paslaugoms.

Keturiems konkurentams šiame kon-kurse nosį nušluostė ir sutartį už 570 tūkst. Lt pasirašė bendrovė „Simple Idea“ (lietuviškai – paprasta idėja), kuri, kaip paaiškėjo, yra labai paslaptinga.

Bendrovė be biuro Informacijos apie SADM paskelbto konkurso laimėtoją reikia ieškoti su žiburiu.

Iki šiol niekam negirdėta įmonė ne-turi savo interneto tinklalapio, telefo-nu susisiekti su jos atstovais neįmano-ma, nes įmonė nenurodo jokio telefono numerio. Yra skelbiamas tik „Simple Idea“ elektroninio pašto adresas, už-registruotas gmail.com tinklalapyje. Tačiau į „15min“ klausimus įmonės at-stovai neatsakė.

Lietuvos įmonių informaciją skel-biančiuose interneto portaluose nu-rodoma, kad „Simple Idea“ yra įsikū-rusi sostinės J.Savickio gatvėje, tačiau „15min“ nuvykus nurodytu adresu, pa-aiškėjo, kad jokio bendrovės biuro ten nėra. Šiame pastate dirbantys žmo-nės „15min“ teigė, kad „Simple Idea“

esą kurį laiką čia veikė, tačiau vėliau išsikraustė.

Taip pat nurodoma, kad bendrovė buvo užregistruota 2011-ųjų lapkritį, PVM mokėtoja tapo šių metų liepą, o joje dirba vos 2 darbuotojai. Bendrovės vadovu nurodomas Andrius Liubinas, bet apie jį taip pat nėra jokių duomenų.

Leidinys – per vieną dieną D.Jankausko ir visos SADM gerus dar-bus nušviečiantis leidinys platinamas su bendrovės „Diena Media News“ lei-džiamais laikraščiais „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ ir „Klaipėda“. Šią ben-drovę valdo prieštaringai pagarsėjusio Ūkio banko savininko Vladimiro Roma-novo aplinkos žmonės.

Kaip „15min“ teigė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Dalia Mil-kevičienė, sutartis dėl priedo leidybos su „Simple Idea“ buvo pasirašyta šių metų spalio 11-ąją. Įdomu tai, kad pir-masis „Socialinio spektro“ numeris pa-sirodė spalio 12-ąją.

Tai reiškia, kad leidinio autoriai tu-rėjo per pusdienį surinkti reikiamą

informaciją, pasikalbinti pašnekovus, parašyti straipsnius, parengti leidinio maketą ir išsiųsti jį į spaustuvę.

Sutarties žada nepratęstiAnot D.Milkevičienės, priedai buvo lei-džiami turint galiojančią sutartį, suda-rytą išlaukus visą įstatymų reikalauja-mą laiką dėl pretenzijų gavimo.

Ji „15 min“ taip pat tikino, kad į su-tartyje numatytą 570 tūkst. Lt sumą yra įtrauktos lėšos, kurios numatomos, jei-gu sutartis būtų tęsiama kitais metais. Anot ministerijos atstovės, to reikalauja viešųjų pirkimų taisyklės.

„Šiuo atveju sutarties pratęsimas neplanuojamas. Vykdytojui mokama už realiai suteiktas paslaugas. Šiemet planuojama, kad ši suma bus apie 63 tūkst. Lt už parengtus keturis 8-ių puslapių priedus, išplatintus 30 tūkst. egz. tiražu, ir apie 11 tūkst. Lt už pa-rengtus ir publikuotus videoreporta-žus, kurių rengimo paslauga taip pat numatyta sutartyje“, – teigiama raštu atsiųstame SADM atsakyme.

600 tūkst. Lt vertės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkursą laimėjo bendrovė, kurios neįmanoma surasti

Redakcijos šaltinių teigimu, šį keistą konkursą reikėtų sieti su jau praėjusiais Seimo rinkimais. Pasak šaltinių, konservatorių atstovai su V.Romanovo valdomų leidinių atstovais pasiekė susitarimą, jog prieš rinkimus leidiniai susilaikys nuo konservatorių kritikos ar kompromituojančios informacijos skleidimo didžiuo-siuose miestuose, o ypač Kaune. Už tai esą pažadėta atsi-lyginti valdišku konkursu, kurį laimėtų su V.Romanovo leidiniais susijusi viešųjų ryšių bendrovė.

V.Romanovo leidiniuose kritikos konservatoriams prieš rinkimus nebuvo daug. Ypač tai buvo svarbu Kaune, kur konservatoriai vienmandatėse apygardo-se grūmėsi ne tik su politikos senbuviais, bet ir naujo-kais iš „Drąsos kelio“. Kaune konservatoriams sekė-si: jie antrajame ture įveikė visus priešininkus. Kauno kaimiškojoje apygardoje laimėjo ir socialinės apsau-gos ir darbo ministras D.Jankauskas, įveikęs pačią Drąsiaus Kedžio tetą Audronę Skučienę. O jo vado-vaujamos ministerijos konkursą laimėjo bendrovė, ati-davusi užsakymą V.Romanovo leidiniams.

Ranka ranką plauna

Paprasta idėja, kaip

pralobtiSocialinės apsaugos ir

darbo ministras Donatas Jankauskas tikina, jog apie šį

konkursą nieko nežino. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

D.Milkevičienė pridūrė, kad apie 75 proc. teminio priedo parengimo ir lei-dybos lėšų – iš Europos Sąjungos fondų.

Beje, apie „Simple Idea“ laimėtą konkur-są ministerijos tinklalapyje paskelbta ne-buvo. SADM atstovė tikino, kad taip nutiko dėl techninės klaidos.

Paskutines dienas socialinės apsaugos ir darbo ministro kėdėje skaičiuojantis kon-servatorius Donatas Jankauskas apie šį kon-kursą kalbėti nepanoro.

„Ne aš tuos konkursus organizuoju, tie-siog kiekvienas žmogus dirba savo darbą. Nenoriu komentuoti to, apie ką nesu infor-muotas. Supraskite mane teisingai, kaip aš galiu komentuoti darbus ir procesus, ku-riuose nedalyvauju. Tai būtų nesolidu“, –„15min“ sakė ministras, beje, prieš porą savaičių išėjusiame trečiame leidinio nu-meryje išsamiai pasakojęs, kaip jo vado-vavimo metais stiprėjo socialinė apsauga.

Atsiduoda korupcijaRyšių su visuomene agentūrų asociacijos, vienijančios didžiausias šalies viešųjų ry-šių agentūras, vadovas Linas Kontrimas „15min“ prisipažino, kad apie bendrovę

„Simple Idea“ jam girdėti neteko. Tai jam kelia nuostabą, nes viešųjų ryšių specialis-tai vienas kitą pažįsta, o ministerijų ir kitų valdžios institucijų konkursuose dalyvauja žinomos bendrovės.

L.Kontrimui, taip pat vadovaujančiam viešųjų ryšių agentūrai „PR Service/Edel-man Affi liate“, liūdna ir apmaudu, kad vie-šuosius konkursus laimi įmonės, kurių ne-įmanoma surasti.

„Bet Lietuvoje taip būna, – pridūrė jis. –Kokios priežastys tai lemia, mes galime ne tik nuspėti, bet ir įvardyti. Tačiau tokių priežasčių panaikinimu turėtų užsiimti ne tik rinkos dalyviai, mums padėti turėtų ir valdiškos institucijos.“

Anot jo, asociacija ne kartą trimitavo apie valdžios įstaigų kuriamas korupcines sąly-gas, tačiau kol kas į esminius asociacijos pasiūlymus niekas nereaguoja.

„Į smulkius sureaguojama ir taip yra už-tušuojama pati problema. Jeigu mes susi-telksime, mes šią velniavą kaip nors su-tvarkysime. Baisu, kad mokesčių mokėtojų pinigai išleidžiami nežinia kam. Žinoma, gali būti ir naujai susikūrusi nebloga agentū-ra, bet stebuklų pasaulyje daug nebūna“, –pabrėžė jis.

L.Kontrimo teigimu, asociacija yra pa-siūliusi sudaryti nepriklausomas komisi-jas, kurios stebėtų, kaip vykdomi viešieji pirkimai, tačiau institucijoms ši idėja ne-atrodo patraukli.

Pašnekovas pasakojo pasiūlęs nepriklau-somos komisijos paslaugas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, paskelbusiai didelės vertės konkursą. „Staigiai gavome atsaky-mą, kad eitume velniop, nieko mes nefor-muosime ir spręsime patys. Tai yra konkre-tus pavyzdys“, – apie valdžios institucijų reakciją pasakojo L.Kontrimas.

Tyrimas | 5

L.Kontrimas:

„Jeigu mes susitelksime, mes šią velniavą kaip nors sutvarkysime. Baisu, kad mokesčių mokėtojų pinigai išleidžiami nežinia kam.“

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Baigiasi 2012-ieji metai. Kokie jie buvo Europos Parlamente,

-

-

-

-

-

kurioje jis veikia.

-

-

-

-

-

-

-

Užsk. Nr. 307063

Ofi cialiai nurodoma, kad bendrovę

„Simple Idea“ galima rasti šiame name,

tačiau iš tiesų jos ten – nė padujų.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.6 | Savaitės interviu

Eglė Digrytėe.digryte@15min.lt

Ekspremjeras Aleksandras Abišala, iš šalies stebėdamas, kaip paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius formuoja koalicinę Vyriausybę, negali nuslėpti nuostabos ir nusivylimo.

Vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos premjerų Aleksandras Abišala mano, kad Vyriausybę formuojančios socialdemokra-tų, Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ par-tijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija ne-turi tvirtų kandidatų į ministrus, kuriuos gintų iki galo.

Duodamas interviu savaitraščiui „15min“ A.Abišala teigė, kad partijos kandidatų į ministrus pavardes turėtų skelbti prieš rin-kimus, o ne slėpti juos tol, kol palaimins prezidentė.

– Kaip iš šalies atrodo naujos Vyriausy-bės formavimas?

– Labiausiai stebina, kad partijos pamir-šo savo pagrindinę misiją – siekti valdžios ir taip įgyvendinti programas, už kurias

balsavo rinkėjai. Patirties jau sukaupta daug, partijos remiamos mūsų visų pini-gais, todėl galėtų tokį darbą dirbti. Tai, kad blaškomasi, ieškoma išorinių kandi-datų, rodo, kad siekis būti valdžioje yra savitikslis, labiau savo interesams, o ne tautos lūkesčiams patenkinti.

– Partijų lyderiai net po rinkimų neskuba viešinti pretenden-tų, teisindamiesi nenorintys sugriauti reputacijos, jei jie kam nors neįtiks.

– Toks argumentas man visiškai nepriimti-nas. Eidamas į politiką ži-nai, kuo ji kvepia, kad gali gauti viešų niuksų, dažnai nepelnytų. Bet toks politi-ko darbas. Kita vertus, tai tik įrodo, kad nėra tvirtų kandidatų, kuriuos partijos būtų pasiryžusios ginti, jei tikėtų, kad jie yra geriausi žmonės dirbti tose pozicijose.

– Prezidentė pareikalavo, kad Darbo par-tijai Vyriausybėje atstovautų ne jos nariai. Geriausiai vertinami ministrai iki šiol daž-nai būdavo ne partijų nariai – Ingrida Ši-monytė, pati Dalia Grybauskaitė. Bet kaip partijai įgyvendinti savo programą, kai de-leguojamas žmogus „iš šono“?

– Tai vyksta iš biednumo. Partinė demo-kratija, o kitokios demokratijos pasaulis nesugalvojo, reikalauja, kad partijos prisi-statytų rinkėjams, parodytų, ką gali, ir tai turėtų įgyvendinti. Antra vertus, gali būti išimčių, ypač tokiose nepakankamai bran-džiose demokratijose, kaip mūsų. Valstybė gyvuoja tik du dešimtmečius – pusę laiko, kurį Mozė vaikščiojo po dykumą.

Ministrai paprastai įstoja į partijas ir tam-pa profesionaliais politikais. Apskritai ne-pritarčiau prezidentės pozicijai ir siekčiau, kad partijų žmonės įgyvendintų programą. Kai kuriais atvejais galima siekti žmonių, kurie dar nėra partijoje, prisidėjimo. Bet pažiūros turi būti panašios, turi būti žino-mos jų nuostatos. Kas vyko su ponu Min-daugu Kuklieriumi („darbiečių“ pasiūlytu į žemės ūkio ministrus, – red. past.), buvo visiškas nesusipratimas.

– Į valdžią pretenduojančios partijos po rinkimų pirmiausia ima skirstytis ministe-rijas ir, atrodo, tik po to rimtai ima ieškoti pretendentų, o specialistų neranda…

– Norėčiau pabrėžti – politikos specialis-tų. Ne medicinos, ne žmonių, išmanančių, kaip arti žemę ar vairuoti traukinį. Aišku, nėra blogai, jei žmogus yra susipažinęs su sritimi, bet tai nėra labai svarbu. Visame pasaulyje ministerijoms vadovauja poli-tiškai stiprūs žmonės, nebūtinai tos srities

Ekspremjeras Aleksandras Abišala:

„Partijose – asmenybių skurdas“ Aleksandras Abišala gimė 1955 m.

gruodžio 28 d. tremtyje – Intoje (Komi-

jos respublika). Mokyklą baigęs Kaune,

vėliau Vilniaus universitete įgijo fi zi-

ko diplomą, dirbo Kauno politechni-

kos instituto Chemijos technologijų

fakultete, Kauno radijo matavi-

mų technikos mokslinio tyrimo

institute.

1990–1992 m. buvo Aukš-

čiausiosios Tarybos-Atkuria-

mojo Seimo narys, Neprik-

lausomybės Akto signataras.

1991–1992 m. trečiojoje

– Gedimino Vagnoriaus va-

dovaujamoje Vyriausybėje ėjo

ministro be portfelio pareigas, vė-

liau keturis mėnesius – iki 1992-ųjų

rudens rinkimų – vadovavo ketvirtajai

Vyriausybei.

Vadovauja konsultacijų bendrovei

„A.Abišala ir partneriai“, yra organizaci-

jos „Junior Achievement Lietuva“ valdy-

bos pirmininkas. Fizikos ir matematikos

mokslų daktaras, yra paskelbęs apie 30

mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsie-

nio leidiniuose, 3 išradimų autorius.

A.Abišalos dosjė

rinkimųden-tyse

i ti-

ai tik didatų

kos insti

fakul

mų

in

1

– G

dova

ministr

15min • 2012 m. lapkričio 30 d. Savaitės interviu | 7

ekspertai. Tam yra visa sistema, o jie žino kiekvie-nos srities pagrindinius strateginius dalykus.

Imkime Eligijų Masiulį, kuris su transportu lyg ir nieko bendro neturi, bet laikomas vienu geres-nių Andriaus Kubiliaus Vyriausybės narių. Arba teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jis tik-rai neką išmanė apie kalėjimų sistemą.

– Užsiminėte apie konservatorių M.Kuk-lierių. Darbo partija, kuri dievagojasi turinti po ke-letą kandidatų į postus, pakvietė ne šiaip nepartinį žmogų, bet oponuojančios partijos atstovą.

– Ar pažįstate Darbo partijoje žmogų, kuris būtų tinkamas žemės ūkio ministras? Jau nekalbant apie partijos teismus. Politikoje būdama jau aštuone-ri metai – tiek renkame ją į Seimą, Darbo parti-ja niekaip nepademonstruoja, kad jos tikslas yra realizuoti programą per buvimą Vyriausybėje. Ji ministrų neruošia, neleidžia jiems eiti į viešumą, kalbėti, ginčytis, aiškinti, pateikti savo projektus. Deja, Darbo partija – ne išimtis. Apie visas partijas galima pasakyti tą patį.

– Kaip vertinate prezidentės sumanymą egza-minuoti kandidatus į ministrus, ar šie susikalba angliškai?

– Aukštojoje politikoje, pradedant Seimo nariais ir jų padėjėjais, dabar nėra ką veikti, gerai nemo-kant bent dviejų užsienio kalbų. Esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, pasaulis tapo globalus, viduje užsidaryti neįmanoma. Negalima tikėtis, kad Europa išmoks lietuvių kalbą kaip anglų, ypač turint omenyje būsimą Lietuvos pirmi-ninkavimą ES. Didžioji dalis politikų iki šiol nesuvokia, kokios svarbos yra šitas darbas.

– Ar tuo neturėtų užsiimti parti-jos, rinkdamos kandidatus, o ne prezidentė?

– Be abejo. Tačiau, man atrodo, tai yra daugiau žiniasklaidos išpūsta sen-sacija. Ne tik anglų kalba buvo pagrin-dinis rodiklis.

– Kaip Vyriausybė buvo formuojama prieš du dešimtmečius, kai jums tai teko daryti?

– Politinė situacija buvo kitokia nei dabar, nebuvo partinės sistemos ir nusistovėjusios tradicijos. Buvo Sąjūdis, Komunistų partija ir Seimo struktūros. Paskui Sąjūdis pradėjo skal-dytis, formavosi frakcijos, iš jų kilo partijos.

Vyriausybės buvo formuojamos pagal politinį patikimumą ir kvalifi kaciją. Kalbant apie mūsų, ketvirtąją, Vy-riausybę, didelių ginčų nebu-vo – nemaža dalis ministrų liko tie patys, nes buvo api-brėžtas darbo laikas – iki rinkimų.

Buvo tariamasi su frakcijomis, minis-trai ėjo joms prisista-tyti. Kiek pamenu, nė vienas ministras nebu-vo praverstas.

Darbo partija ministrų neruošia, neleidžia jiems eiti į viešumą, kalbėti, ginčytis, aiškinti, pateikti savo projektus. Deja, ši partija – ne išimtis.

A.Abišala mano,

kad Vyriausybę

formuojančios partijos

atėjo dirbti sau, o ne

rinkėjams.

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.8 | Verslas

Premjerinių įtampų kryptysVisos dešiniųjų pastangos sumenkinti paskirtojo premjero A.Butkevičiaus kandidatūrą bliūkšta. A.Butkevičius gana energingai renkasi komandą, nekreipdamas dėmesio nei į kritiką iš dešinės, nei į nepasitenkinimą iš koalicijos vidaus.

Bet netolima ateitis premjerui bus ganėtinai įtempta – reikalaus gebėjimo manevruoti sudė-tingoje įtampų konfigūracijoje. Yra keletas ryš-kesnių įtampos krypčių.

Tai – įtampa koalicijos viduje. Keturių partijų ko-alicija nėra idiliška, nors kol kas regime pakanka-mai darnų pasiryžimą susikalbėti ir pradėti veikti. Tačiau silpnoji koalicijos grandis yra Darbo partija.

Prokurorų prašymas atimti neliečiamybę trims šios partijos vadovams tampa partiją ir frakciją silpninančiu veiksniu, galinčiu sukelti ekscesus partijos bei frakcijos viduje.

A.Butkevičius supranta, kad Seimo ir Vyriausy-bės darbui svarbi Darbo partijos frakcija gali būti demoralizuota. Kitaip sakant, gali žengti lemtingą visai koalicijai žingsnį. Todėl valdančiųjų lyderis turi demonstruoti ir partijos, ir koalicijos principi-nių nuostatų dėl skaidrumo tvirtumą, ir parodyti valią rinkdamas ministrus iš šios partijos kandidatų.

Kita įtampos kryptis – Vyriausybės programa. Čia vyksta mažiau matoma, kitų įvykių užgožta diskusija dėl Vyriausybės prioritetų, finansų poli-tikos nuostatų, specifinių ūkio šakų bei socialinių reikalų. Ką jau kalbėti apie tai, ką ši Vyriausybė nutars dėl atominės jėgainės statybos.

Galime tik įsivaizduoti, kaip įnirtingai visų įma-nomų sričių lobistai, politikos ir ekonomikos lyde-riai bando daryti įtaką derinant Vyriausybės prog-ramos nuostatas su savo interesais.

Dar viena įtampų kryptis – prezidentės daly-vavimas Vyriausybės veiklos erdvėje ir premjero dalyvavimas vykdant prezidentines nuostatas.

Nekreipiame dėmesio į sustingusią užsienio po-litiką, bet premjeras vykdys ne tik valstybės vidaus ūkio valdymo funkcijas, jis derins jo kompetenci-jai priskirtus klausimus su savo kolegomis kitose šalyse, skatins investicines iniciatyvas, derėsis dėl prekybos bei pramonės reikalų.

A.Butkevičiui jau pirmosiomis darbo dienomis teks vykti į užsienį. Pasaulis būtent iš pirmųjų jo vizitų spręs apie galimus Lietuvos užsienio poli-tikos pokyčius.

Vizitai gali arba išsaugoti santykių šaltumą, arba lemti jų atšilimą. Taigi, ir čia jau reikia mąstyti apie galimas pasekmes. Net apie tai, kad prezi-dentė arba taps skatinančiu santykius, arba dar labiau laužančiu ir į nepatogią padėtį premjerą statančiu veiksniu.

Premjerui būtina išspręsti sudėtingą santykių su prezidente rebusą, nulemsiantį jo galimybes efektingai veikti ne tik vidaus, bet ir užsienio po-litikos arenose.

Pagaliau yra sava partija, kuri karštligiškai lau-kia dovanų. Psichologiškai tai – sudėtingiausias uždavinys, nes partijos žmonės yra ne tik kolegos, bet ir bičiuliai, kurių lūkesčiai ne visada atitinka jų profesinius gebėjimus ar politinį potencialą. A.Butkevičiui teks išmokti sakyti griežtą „ne“ sa-viems, jei jis matys, kad reikalingas profesionales-nis, stipresnis ir politiškai ryškesnis asmuo.

Vis dėlto, tai, kas vyksta, kol kas leidžia optimis-tiškai žvelgti į procesus. Tai patvirtina ir A.Butke- vičiaus reitingai, kurie kyla kaip ant mielių.

Komentaras

Lauras Bielinisredakcija@15min.lt

Premjerui būtina išspręsti sudėtingą santykių su prezidente rebusą.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.ltSavaitraštis „15min“ atliko žurnalisti-nį pigiausių sostinės butų rinkos tyri-mą. Išvados: nemokamas sūris būna tik spąstuose, o pigiu gali nespėti pasi-džiaugti, nes jo mažai, nėra pasirinkimo ir galiojimas greitai baigsis.

Butu vadinamas kambarys Skelbimų portalas „Domoplius.lt“ bu- tų sostinėje, kainuojančių iki 50 000 Lt, randa 158, „Edomus.lt“ – 186, „Aruo-das.lt“ – 193. Paskyrusi savaitę skelbimų peržiūrai konstatuoju, kad dauguma skelbimų kartojami skirtinguose arba tuose pačiuose portaluose, tik nurodo-mas kitas gyvenamasis rajonas arba ki-tas pardavėjas, nes butus pardavinėja ir šeimininkai, ir tarpininkai.

Be to, ne visų parduotų butų skelbi-mai išimti. Dar keli procentai atkren-ta, nes nurodoma labai neadekvati kaina: 54 kv.m butas parduodamas už 11 111 Lt, bet neįdėtos jo nuotrau-kos ir nenurodyta jokių kontaktų, arba bendroje paieškos sistemoje rodoma buto kaina – 3 000 Lt, o įėjus į skelbimą paaiškėja, kad prašoma 120 000 Lt.

Peržiūrėjus vieną skelbimų portalą, kitame beveik visi butai – jau matyti, todėl iš tiesų sostinėje butų už tokią kainą yra apie 200. Kai kurie pardavi-nėjami metus ar pusantrų, kiti – vos ke-lias dienas. Daugiausia pigiausių butų parduodama Naujininkuose ir Naujo-joje Vilnioje.

Dedantys skelbimus gudrauja, kaip išmano. Nemažai pardavėjų butu vadi-na kambarį. Atsidarius skelbimą paaiš-kėja, kad pigiai parduodamas ne visas butas, o tik kambarys dviejų, trijų arba keturių kambarių bute, ir to kambario plotas nėra 31 kv.m, kaip buvo nurody-ta. Į plotą įskaičiuotos bendro naudoji-mo patalpos – virtuvė, tualetas, vonia arba dušas, kuriomis reikėtų dalytis su buto šeimininkais.

Tokių patalpų kaip „kambarys bute“ ar „buto dalis“ teisiškai vadinti butu

negalima, užtat kambarys buvusiame bendrabutyje, nors likusios patalpos – ir bendro naudojimo, Registrų centre vadinamas butu, nes tai nekilnojama-sis turtas (NT), turintis registro numerį. Tokių butų skelbimuose – nors vežimu vežk. Vieni pardavėjai išsamiai aprašo kiekvienos buto patalpos kvadratūrą, net prideda žemėlapį ir buto planą, o kiti „pamiršta“ paminėti apie virtuvę, vonios kambarį, koridorių. Iš nuotrau-kų suprantu, kodėl: tos patalpos – ben-dro naudojimo, o bute jų tiesiog nėra.

Tarp skelbimų pasitaiko ir butų, įrengtų ir parduodamų gyvenamaja-me name, tačiau jų tualetas ir dušas įrengti lauke esančiame ūkiniame pas-tate arba tualetas yra tik medinė lau-ko būdelė.

Iš 300 – keli tikri butaiNors skelbimų daug, butų su visais patogumais randu tik tris. Jie įrengti

Spalį suaktyvėjo šalies NT rinka: buvo parduota ketvirtadaliu daugiau objektų nei per tą patį laikotarpį per-nai. Pastarąjį sykį tokie NT pardavimo mastai buvo užfiksuoti 2008 metų ba-landį – prieš ekonominę krizę, skelbia Registrų centras.

Rudeninis sandorių aktyvumo bumas apėmė visą šalies teritoriją ir beveik visus NT rinkos segmentus: nuo būs-to iki komercinės ir administracinės paskirties objektų bei žemės sklypų. Neįprastai daug sandorių registruoja-ma ir lapkritį.

Tačiau NT kainoms tai įtakos neturėjo: jos vis dar po truputį krenta. Kol trūks-ta aiškumo ekonomikoje, tol nepasie-kiamas dugnas. „Ober-Haus“ duo-menimis, palyginti su praėjusių metų spaliu, per metus butų kainos Lietu-vos didmiesčiuose krito 1,7 proc.

Atsižvelgus į metinę infliaciją, prie kai-nų kritimo derėtų pridėti dar bent tris procentus.

Rinka aktyvėja, kainos krenta

Ar įmanoma Vilniuje rasti padorų butą, kainuojantį iki 50 000 Lt?

Tūkstančiai už landynę

Pigiausias butas Lietuvoje yra Kupiškio rajone. Jį galima įsigyti vos už 4 000 Lt. O už kiek pigiausią butą galima nusipirkti Vilniuje? Vien sostinėje yra apie 200 butų, kainuojančių iki 50 000 Lt, o visoje Lietuvoje – dešimt kartų daugiau. Nemažai. Tačiau kiek iš jų – padorių?

Už keliasdešimt tūkstančių nusipirkus butą bendrabutyje dažnai tenka naudotis bendra virtuve ir vonia, kuri nežinia kada remontuota.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d. Verslas | 9

buvusių bendrabučių kambariuose, todėl labai maži. Kadangi niekas buto be derybų neperka, nusprendžiu dar paieškoti butų iki 58 000 Lt.

Tuos kelis tūkstančius tikiuosi nuderėti, nes šeimininkai senos statybos butų kai-nas nuleidžia iki 15 proc. Jau kiek geriau – iš šimto papildomų skelbimų randu kelis tinkamus butus.

Paskambinus dėl vieno, atsiliepia NT agentūros vadybininkas ir prisistato Artūru.

Paaiškėja, kad būstas jau parduotas, bet Artūras bando įpiršti butą buvusiame ben-drabutyje Naujininkuose už 59 tūkst. Lt ir dukart pakartoja, kad balkonas – per visą butą.

Patikslinu, kad daugiau nei 50 tūkst. Lt nemokėsiu, o jo siūlomą butą mačiau dvie-juose portaluose. Viename jis parduodamas pigiau ir be tarpininkų.

„Na, gerai... Aš su šeimininkais pakal-bėsiu, paklausiu ir perskambinsiu“, –numykia Artūras. Daugiau butų už tokią kainą jis negali pasiūlyti, o pažado neištesi –

nebepaskambina. Po kelių dienų paskam-binu numeriu, prie kurio nurodyta, jog bu-tas parduodamas be tarpininkų. Atsiliepusi moteris pasiteirauja, ar nesu agentė. „Kaip man jie nusibodo, skambina ir skambina“, – pasiskundžia ji.

Šeimininkė su vyru gyvena Trakuo-se, todėl buto greitai parodyti negalės –nežino, kada atvažiuos į Vilnių.

Paskambinus dėl kito buto Žirmūnų rajone paaiškėja, kad butas išnuomotas, o pardavi-mas atidėtas iki pavasario. Moteris aksomi-niu balsu siūlo kitus – brangesnius – butus.

Kreipiuosi dėl 19 kv.m gražiai suremon-tuoto buto buvusiame bendrabutyje Že-muosiuose Paneriuose. Kaina patraukli – vos 38 400 Lt. Sužinau, kad tą dieną kitas pir-kėjas ketina atnešti užstatą už šį butą. „Jei nesate rimta pirkėja, o tik norite apžiūrėti, nevarkite“, – įspėja NT tarpininkas ir bando greičiau užbaigti pokalbį.

Dar pora nusižiūrėtų butų, pasirodo, jau seniai parduoti, o dėl vieno apžiūros niekaip nepavyksta sutarti: tai NT agentė

neprisiskambina buto šeimininkei, tai kuri nors neturi laiko.

„Jeigu jums skubiai reikia, žinokit, kad į butą galėtumėt tik po kokių trijų mėnesių įsikraustyti, nes pardavėja neturi kur gy-venti. Ji ir pardavinėja butą, ir sau tuo pat metu ieško“, – įspėja agentė.

Teko sprukti nuo girtuokliųBelieka du butai. Pirmiausia bandau ap-žiūrėti būstą 1974 metais statytame

bendrabutyje Grigiškėse. Atvykstu vaka-re. Beklaidžiojant pro šalį praeina gal de-šimties agresyvokai nusiteikusių paauglių grupelė. Jaučiuosi nejaukiai.

Mane pasitinka agentė – tamsi, aukšta moteris. Su ja – ir buto šeimininkė, į sep-tintą dešimtį įkopusi maloni moterėlė ci-lindro formos kepure.

Įeiname į labai apleisto bendrabučio laiptinę. Antros jos durys tokios sukežu-sios, kad spyrus išgriūtų.

Sienų dažai it nagais nugramdyti, likęs apipaišytas cementas su dviejų sluoksnių dažų atplaišomis.

Skelbime teigiama, kad kaimynai – ra-mūs ir tvarkingi, tačiau laiptinės langai –išdaužyti, ant laiptų voliojasi tušti alko-holinių kokteilių buteliai. Koridoriuje įsi-smelkęs riebaluose čirškinamų bulvinių blynų ir rūkalų kvapas, o palangę ramsto du asocialios išvaizdos tipai.

Nukelta į 10 psl. >>>

Apgriuvusioje

bendrabučio

Grigiškėse

laiptinėje

sutemus

baisu ką nors

sutikti.

Daugiausia pigiausių butų parduodama Vilniaus Naujininkų ir Naujosios Vilnios gyvenamuo-siuose rajonuose.

Butukas

Naujininkų

bendrabutyje –

tvarkingas, bet

mažas it kišenė.

D.Daškevičiūtės nuotr.

10 | Verslas

Šeimininkė atrakina šarvuotas buto duris. Patenkame į pailgame 18 kv.m kambaryje suformuotą butuką. Koridoriaus nėra, tik miniatiūrinė virtuvė – šaldytuvas ir sta-liukas. Kitoje pusėje įrengtas vonios kam-barėlis – jame yra tualetas, dušo dubuo ir maža kriauklė.

Žengiame į kambarį. Jis perkrautas bal-dais, todėl vietos mažai. Stovi išskleidžia-ma sofa, didelis fotelis, spinta ir sekcija, išpuošta džiovintomis lydekų galvomis. Yra stalas su kompiuteriu, kėdė, įvestas internetas ir kabelinė televizija.

Tapetai su gėlių motyvais netvarkingai suklijuoti, linoleumas uždengtas kilimė-liais. Užtat langas – plastikinis.

Šeimininkės teigimu, mokesčiai už ko-munalines paslaugas labai nedideli. O jei norėčiau naudotis bendra virtuve, už dujas per mėnesį mokėčiau vos 4 Lt/mėn. Šeimi-ninkė gundo žadėdama nuleisti buto kainą nuo 30 tūkst iki 28 tūkst. Lt.

Nusprendžiu pašniukštinėti bendrabu-tyje. Laiptais vorele iš girtumo vos lipa ne-nusakomo amžiaus vyrai, o bendroje vir-tuvėje pamatau tamsiaplaukę moterį. Dar viena išlenda pasiteirauti, ką čia veikiu. Sužinojusios, kad domiuosi tuo butu, iš-kart pasako, kad daugiau kaip 20 tūkst. Lt jis nevertas.

Išgirdęs klegesį, iš savo buto išlenda vy-ras invalido vežimėlyje, domisi kainomis ir klausia, ar bendrabutis – labai baisus.

Išeinu iš laiptinės. Man atidarant duris, kieme pasigirsta kažkieno balsas: „Prilai-kykit duris!“ Iš tos baimės imu ir užtren-kiu jas. Girtas, apsmukusiais treningais apsivilkęs vyras svirduliuodamas artėja prie manęs ir kažką vapa. Praneriu pro jį. Tamsoje ant laiptelių suboluoja kito trenin-guoto vyriškio siluetas. Jo rankoje kliuksi plastikinis alaus butelis.

„Dievuška, dievuška!“ – užkimusiu bal-su, it milžiniškas skreplys būtų įsirėmęs į gerklės sieneles, užgriaudėja nepažįsta-masis, o aš bėgu, kol suvokiu, kad jie per girti mane pasivyti. Vyrai ir nesiveja, tik šūkauja pavymui.

Nurimstu atsidūrusi žibintų apšviesto-je gatvėje.

Tvarkingas bendrabutis NaujininkuoseKitas objektas – šalia Naujininkų „Maxi-mos“ buvusiame bendrabutyje esantis 15

kv.m butas. Kaina lyg prekybos centre – 39 999 Lt. Ši vieta garsėja labai prasta re-putacija, lauke tamsu, todėl apžiūrėti būs-to ateinu su draugu. Mus pasitinka jaunas solidus agentas ir buto šeimininkai – pagy-venusi maloni pora.

Bendrabutis statytas 1970-aisiais, tačiau išsilaikęs neblogai. Laiptinė tvarkinga, ža-liai nudažyta. Pakeisti jos langai. Specifi -nių kvapų ar girtų kaimynų – nė padujų.

Įeiname į butą. Paaiškėja, kad jo sienos dažytos ne ryškiai rožine, kaip atrodo skel-bimo nuotraukose, o šviesiai alyvine spalva. Grindys – medinės. Šalia durų yra pakaba paltams, o šone neblogai įrengtas vonios kambarys – unitazas ir dušas. Plytelės – šviesios, šiuolaikiškos.

Likusi butuko dalis suplanuota neracio-naliai: mini virtuvėlė, kurioje yra kriauklė ir nuo jos stora siena atskirta zona šaldytu-vui, ir dar viena atskirta siena bereikalingai užimanti plotą kišenės dydžio bute. Kam-baryje vos telpame penkiese, nors jame stovi tik kėdė.

Išeinančius iš buto mus pasitinka laipti-nėje tūnojusi šeimininkų draugė ir įbruka savo kontaktus. „Čia jei norėsite pirkti be tarpininkų“, – mirkteli ir nueina. Tiek to, ačiū. Kol kas nereikia nei su tarpininkais, nei be tarpininkų.

Ar įmanoma rasti padorų butą Vilniu-je, kurio kaina būtų ne didesnė nei 50 tūkst. Lt? Gal. Tačiau butas gali būti nepa-doriai mažas. Arba vieta ir kaimynystė – nepavydėtinos.

>>> Atkelta iš 9 psl.

Į šį bendrabutį

Grigiškėse nejauku

užeiti net dieną.

J.Kalinsko nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

„Domoplius.lt“ projekto vadovas

Evaldas Narbuntovičius (nuotr.) nepataria pirkti tokių pigių butų.

„NT yra trys sudedamosios dalys: vieta,

vieta ir vieta. Tolimų rajonų nelabai kas

mėgsta, kontingentas ten irgi atitinka-

mas. Jeigu kainos ir kils, tai ne anksčiau

nei po 3–4 metų, toliau niekas neprog-

nozuoja. Tolimuose rajonuose kainos

staigiai nešoktelės, pirmiau jos kils pa-

traukliose vietose“, – argumentuoja

E.Narbuntovičius.

Anot eksperto, tokie pigūs butai parduo-

dami bendrabučiuose arba „chruščiovkė-

se“, statytose septintajame dešimtmety-

je dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų. Jie

nelikvidūs – būtų labai sunku greitai ir be

nuostolių parduoti. Neaišku, kaip jie atro-

dys po dešimties metų – gal bus avarinės

būklės ir visą daugiabutį ar bendrabutį

teks griauti arba renovuoti.

Tokio pigaus būsto remontui tektų išleisti

dar bent 20 000 Lt. „Kažkodėl Lietuvoje

manoma, kad jei butas suremontuotas, tai

jis vertas gerokai daugiau. Tai atsispindi ir

skelbimuose, – pasakoja E.Narbunto-

vičius. – Bet buto vertė nuo to, kad

padarytas remontas, pakeisti vamzdynai,

smarkiai nepakyla.“

Pirkti tokių butų nuomai E.Narbuntovičius

taip pat nepataria: per mėnesį už nuomą

būtų galima imti daugiausia 400 litų,

bet reikėtų gerai įrengti butą. Įsileidus

nuomininkus, kosmetinį remontą tektų

daryti kas 3–4 metus, kitaip nuomos kaina

kristų: „Neaišku, ar iš nuomos atsipirktų

bent investicijos į remontą.“

E.Narbuntovičius primena, kad tokie butai

būna nesandariuose senuose namuose,

todėl šildymo išlaidos – didelės.

Naujojoje Akmenėje kai kurie žmonės da-

lija tokius butus nemokamai, nes nepajė-

gia apmokėti didelių sąskaitų, o buto nie-

kas neperka.

Geriau nepirkti nei sau, nei nuomai

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.12 | Visuomenė

Vos 1000 egzempliorių – tokiu tiražu neseniai išleista buvusio Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo, vieno iš Sąjūdžio įkūrėjų Artūro Skučo knyga „Pėstininko užrašai“ apie svarbiausius, niekur iki tol neatskleistus ir neiškraipytus 1990–1993 metų įvykius.

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Duodamas interviu savaitraščiui „15min“ 51-erių A.Skučas prisipažįsta: dar ne visos paslaptys atskleistos.

– Žmonės knygas rašo tada, kai negali tylė-ti. „Pėstininko užrašuose“ tylėti negalėjo ne vienas asmuo – be jūsų, yra ir kitų žmonių at-siminimų. Ką svarbiausio norėjote pasakyti?

– Buvo svarbu parodyti, kaip gyveno Ap-saugos skyrius tuo laikotarpiu. Tai iki šiol niekur nebuvo paminėta. Yra išleista knygų apie pasieniečių gyvenimą, vidaus reikalų

sistemos darbuotojus, bet tos knygos apima didesnį laikotarpį, o aš aprašiau lemtingus Lietuvai metus – 1990–1993-uosius, į kny-gą sudėti svarbiausi dalykai, mūsų vertini-mai, požiūriai.

– Esate viešai apgailestavęs, kad per 1991-ųjų sausio įvykius tik vieną dieną bandėte užsirašinėti, vėliau „buvo ne iki užrašų, liko tik migloti prisiminimai“ . Vis dėlto tą miglą pavyko prasklaidyti?Juk išėjo stora knyga.

– Knygą norėjau išleisti Apsaugos sky-riaus dvidešimtmečiui, bet nespėjau. Ne viskas į ją tilpo. Buvo užrašų, likusių senų protokolų, jų kopijų.

Bevartant juos atsigamino įvykiai. Net-gi detaliai – minučių tikslumu. Kai kuriuos aspektus priminė bendražygiai. Žmogaus prisiminimai kartais atrodo chaotiški, bet iš tiesų vienas prisiminimas iškelia kitą, pra-sideda šokinėjimas laike ir taip prisimena-mi esminiai dalykai, kurie žmogų sukrėtė.

Pavadinau šią knygą dokumentiniu ro-manu, nes yra ir labai stiprių, ryškių do-kumentinių dalykų, o yra ir pamąstymų, nukrypimų. Tai nėra lengva knyga, kurią galėtum skaityti vakare savo malonumui ir atsipalaiduoti. Ji sukelia įtampą, o mano amžiaus žmones ir pravirkdo.

– Viename interneto forume, dar rengda-mas „Pėstininko užrašus“, svarstėte: „Gal, parašius knygą ir pateikus ją visuomenei, būtų atsakyta į kai kuriuos klausimus?“ Ko-kio atgarsio laukėte?

– Ne visos paslaptys čia atskleistos. Gal į jų atskleidimą visuomenė dar per aštriai rea-guotų, gal tikslinga būtų jas vėliau atskleisti,

o gal dabar – nežinau. Galbūt mano knyga išprovokuos ką nors parašyti tai, kas mano nebuvo parašyta arba ko nenorėjau iki galo įvardyti. Tai gana subtilus dalykas, ne visa-da gali apkaltinti žmogų ar vienareikšmiš-kai įvardyti vieną ar kitą situaciją, nes ne-turi dokumentų.

– Pėstininkas – silpniausia šachmatų fi gū-ra; tik vienas sraigtelis didelėje struktūroje. Jūs buvote Apsaugos skyriaus vadas. Ne-susimenkinote taip pavadindamas knygą?

– Valstybės mastu aš buvau pėstininkas. Nevykdžiau savo politikos – vykdžiau įsa-kymus ir dariau taip, kaip reikia valstybei. Generolas – tas, kuris vadovauja, o aš neva-dovavau valstybei.

– Tuomet papasakokite, kaip baisiausio-mis sausio įvykių akimirkomis atrodė Ap-saugos skyrius?

– Sąlygos buvo labai sudėtingos. Labai nedaug mūsų pradžioje dirbo. Tuometės Aukščiausiosios Tarybos požiūriu, 100 žmo-nių – labai daug. Dar 1990-ųjų birželį reikėjo

labai ilgai aiškinti, kodėl mums bent šimto žmonių reikia. O kai 1991 m. sausio 8-ąją prasidėjo tie įvykiai ir beveik visas mūsų šimtas išėjo stabdyti ateinančios minios, tai atrodė kaip pieva ir du medeliai. Lemiamom dienom buvo daugiau drąsos, pasiryžimo ir pasiaukojimo nei realios jėgos.

– Kuo vadovaudamasis priėmėte sprendi-mus, iš kur žinojote, kaip elgtis, kaip gintis, kai net tam tinkamų priemonių neturėjote?

– Sakoma, klausa – įgimtas dalykas. Taip ir mano giminėje visokių asmenų buvo.

Vienas iš tolimesnių giminaičių buvo Ka-zimieras Skučas (nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras, 1940 metų vasa-rą, Sovietų Sąjungos reikalavimu, suimtas, o 1941 metais Maskvoje sušaudytas, – red. past.). Mano senelis tarnavo Lietuvos ka-riuomenėje, buvo keliskart sužeistas, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžių gavo.

Visi tie dalykai persiduoda: supratimas, suvokimas. Ir buvo aplinkui žmonių, kurie kažką mokėjo, kažką žinojo, patarė. Svar-biausia buvo mokėti juos išklausyti ir tai pritaikyti.

– Tai turėjo būti kažkas daugiau nei dar-bas ar pareiga.

– Buvo toks laikotarpis, visuomenė – pa-triotiška. Į tarnybą ėjo pasiaukojantys žmo-nės. Apsaugos skyrius tapo kaip gvardija. Ko gero, tuo metu ji buvo vienintelė institucija, kuri aiškiai savo egzistavimu pareiškė, kad tai yra tarnyba už Lietuvos nepriklausomy-bę. Už valstybę.

Nenoriu sumenkinti tuometės Krašto ap-saugos, tačiau mes buvome labai matoma tarnyba ir jos patriotiškumas visus veikė. Tuo metu pakliūti dirbti į Apsaugos skyrių buvo garbės reikalas.

– Per dvidešimtmetį iš žmonių pasakoji-mų susidarė spalvingas gynybos paveikslas: V.Landsbergiui buvo rastas antrininkas, iš laiptų turėklų padarėte ginklus – lazdas,

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadas A.Skučas išleido knygą apie Lietuvai lemtingas dienas

Pėstininkams svarbiausia Aukščiausiosios Tarybos

gynėjai iš pradžių

ginklavosi tuo, kas po

ranka papuolė.

Aukščiausiosios Tarybos

gynėjai suprato:

jei sovietų kariuomenė

puls, jie gyvi nebeišeis.

Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr.

Kra

što

ap

sa

ug

os

min

iste

rijo

s a

rch

yv

o n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Parlamento stogas buvo įelektrintas ir pan. Kas jums labiausiai įstrigo iš tų įvykių?

– Gal tos detalės šiek tiek paspalvintos, bet taip buvo. Didžiąją laiko dalį praleisdavau savo kabinete, ten ir gyvenau, pusryčius ga-mindavau, miegodavau, nes ten buvo ryšių centras. Nors turėjau ryšio priemonę, kurią galėjau nešiotis, dėl valdymo reikalų nega-lėjau niekur išeiti, blaškytis.

Po sausio įvykių man teko laiptais nusi-leisti į pirmą aukštą. Nusileidžiu, o to aukš-to laiptai aptraukti viela, minos kabo, kad susprogdintų laiptus. Tas vaizdas šokiravo. Domėjausi: jeigu kas nors prisilies, ar mes patys nesusprogsim? Mane užtikrino, kad čia viskas saugu.

Buvo ir aplaidumų – išėjęs iš kabineto pa-mačiau Molotovo kokteilių dėžę. Nė vieno žmogaus aplinkui nėra. Negalima palikti to-kio dalyko: kažkas eis, užklius, pasižiūrės, kas ten yra, iškris, ir viskas – patys sprogs-tam. Siaubas apėmė, įvedėme komendan-to valandą.

Žmonių buvo labai daug, įvairių, jų atsi-rado po Sausio 13-osios nakties. Buvo įlei-džiami visi norintieji, jie atėjo su viskuo, ką turi, su gera iniciatyva ir savu supratimu, kaip reikia gintis, bet po kelių entuziastin-go chaoso dienų žmonės pavargo, išseko. Tada tarnyba pradėjo patruliuoti, kol vie-na komanda peržiūrėdavo visus aukštus, praeidavo kelios valandos. Tada eidavo kita grupė. Per kiekvieną ėjimą vis dar ką nors užsilikusio pavojingo rasdavo, kol visi su-prato, kad čia nėra visuomeninių gynėjų sambūris, ir buvo įvesta griežta tvarka. To teko išmokti per kelias dienas.

– Kuo gelbėjant valstybę pasitarnavo mė-gėjiškas, kaip esate pavadinęs, radijo ryšys?

– Buvo tokia situacija, kurios neįtrau-kiau į knygą. Per 1991 metų pučą Rusijoje B.Jelcinas pasakė kalbą, kad sustabdytų ka-riuomenę Maskvoje. Mes gavome tos kalbos įrašą. Ir kai Šiaurės miestelyje prasidėjo su-judimas ir sovietų kariuomenė pradėjo gauti

komandas imtis veiksmų, mes per karinį dažnį paleidome B.Jelcino kalbą. Visi ka-reiviai apstulbo ir viskas nurimo.

Mūsų radijo ryšys ir begalė Lietuvos ra-dijo mėgėjų sugebėjo laiku pranešti Ameri-kos departamentui apie situaciją Lietuvoje.

Labai operatyviai buvo informuotas Ame-rikos prezidentas, į kurio skambutį Sovie-tų Sąjungos prezidentas Michailas Gorba-čiovas negalėjo nereaguoti (V.Landsbergio skambučius ignoruodavo ir apsimesdavo, kad miega ir pan.). Tai buvo vienas iš es-minių elementų, padėjusių sustabdyti tan-kus ir nepradėti Aukščiausiosios Tarybos puolimo.

– Savo kabinete gyvenote nuo 1990 metų Kalėdų iki 1991 metų pavasario. Jūs, kaip ir dauguma kitų, turėjote šeimą, o tikėjimo, kad liksite gyvi, buvo mažai. Ar nesvarstėte, kad žmona liks be vyro, vaikai be tėvo dėl to, ko gal net neįmanoma pasiekti?

– Ko gero, valstybė stovėjo aukščiau. Aiš-ku, buvo rūpestis ir nerimas dėl šeimos. Ji buvo pasiruošusi evakuacijai, jeigu viskas pakryptų blogąja linkme.

Apie baimę negalvojau, tiesiog žinojau: turiu būti čia, šiuo metu ir atlikti tai, ką ga-liu. Negaliu atsakyti už visus Apsaugos sky-riaus pareigūnus, gal kas nors ir turėjo abejo-nių, bet man, žengiant nuo pirmos Sąjūdžio

dienos, kai pats jį kūriau, tiek metų jam sky-riau, grėsmės atveju pasitraukti nebuvo įma-noma. Manau, kad net artimieji tai suprato.

– Apsaugos skyriaus vadovu dirbote iki 1993 metų. Kaip po to susiklostė jūsų gyvenimas?

– Sunkus laikas buvo. Man pasiūlė dar-bą Genadijaus Konopliovo banke (ma-chinacijomis įtartas „Tauro“ prezidentas G.Konopliovas 1997 metais nusišovė, – red. past.), po trijų mėnesių išėjau, nes man ne-patiko, kas ten vyksta.

Buvo periodų, kai važiuodavau į Kaune esančius sandėlius, prisidėdavau į bagažinę alkoholio butelių, saldainių, šokoladų, at-vežtų iš Vokietijos, ir parveždavau į Vilniaus kavines. Užsidirbdavau šiek tiek pinigų.

Vėliau su keliais draugais sukūrėme fi r-melę, nelabai gerai ėjosi, viską uždarėme ir metus laiko buvau bedarbis. Tai sužino-jusi, Krašto apsaugos ministerija pasiūlė man įkurti padalinį ir jam vadovauti, ką da-rau iki šiol.

Visuomenė | 13

„AB „Autrolis“ aukciono būdu parduoda negyvenamas patalpas, esančias

adresu: Kaunas, A. Juozapavičiaus pr. 3, kurių bendras plotas 553,01

kv. m. su 14 arų valstybinės žemės sklypu (ilgalaikė nuoma). Pirminė

pardavimo kaina 70 000 Lt su PVM. Pasiūlymai dėl pardavimo aukciono

būdu teikiami AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus padėjėjai, adresu

Islandijos pl. 209, Kaunas, iki 2012 m. gruodžio 17 d. 9.00 val. Posėdis,

kurio metu bus atplėšiami vokai vyks 2012 m. gruodžio 17 d. 10.00 val.

304 kab. (trečias aukštas), Islandijos pl. 209, Kaunas. Informuojame, kad dėl

pardavimo aukciono būdu kreiptis į AB „Autrolis“ statinių administratorių

Rimvydą Tvarijoną Islandijos pl. 209, tel. 8-37 54 82 22, mob. Telef. Nr.

865665202. Parduodamo turto apžiūros laikas 2012 m. gruodžio mėn.

10,11,12 d. nuo 7 val. 00 min iki 15 val. 30 min., A. Juozapavičiaus pr. 3.

Atsiskaityti už aukcione parduotą turtą per 10 (dešimt) kalendorinių dienų

nuo turto pardavimo dienos į AB „Autrolis“ banko atsiskaitomąją sąskaitą.

„Po sausio įvykių man teko laiptais nusileisti į pirmą aukštą. Nusileidžiu, o to aukšto laiptai aptraukti viela, minos kabo, kad susprogdintų laiptus. Tas vaizdas šokiravo.“

Nepriklausomybę apgynusiam

A.Skučui nepriklausomoje

Lietuvoje sekasi gyventi daug

sunkiau nei daugeliui jos

negynusių.

I.Gelūno nuotr.

buvo valstybė Knygos ištrauka:

Sausio 12 d.

„Vieną dalyką, kurį tikrai prisimenu,

niekas niekada nesakydavo, kad nenori

budėti jam paskirtame poste. Čia reikia

pabrėžti, kad jie visi buvo beginkliai,

nors po 1990 metų balandžio įvykių

jau žinojo, kad gali atvažiuoti ginkluoti

kareiviai ir juos sumušti ar net nužudyti.

Visa tai jie žinojo, bet ėjo. Visi tai

žinojom, bet kažkaip tada mirtis buvo

nesvarbi, svarbu tik viena, kad mano

mirtis pasitarnaus būsimai laisvai

Lietuvai. Kartais pagalvodavau tik apie

tai, kaip po to gyvens mano šeima ir kas

bus su jais, bet ne daugiau.

Dabar net pats sau galiu prisipažinti,

kad nesitikėjau išlikti gyvas, nebent

B. Jelcinas perimtų valdžią, bet jis ją

perėmė kiek vėliau, gerokai vėliau.

Negaliu apibūdinti to jausmo, kai

žinai, kad žūtis yra neišvengiama.

Tiesiog pasitikrinau, kiek turiu šovinių.

Pagalvojau, ar visi mano įsakymai tikrai

perduoti, dar užėjau į V. Landsbergio

kabinetą. Jis sėdėjo prie stalo ir kažką

rašė, bet mane pamatęs linktelėjo

galva ir šyptelėjo. Tada supratau, kad

visi buvome susitaikę su neišvengiama

žūtimi. Bent aš neieškojau jokios

alternatyvos, tik vėl pasitikrinau

šovininę, tarsi tikėdamas tuo, kad ten

galėjo padaugėti šovinių. Tuo metu jų

buvo tik aštuoni.“

Iš „Pėstininko užrašų“

Užsk. Nr. 307088

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.14 | Sportas

Skirmantas Malinauskas„Žinių radijas“

FIBA vadovybė neseniai priėmė Sena-jam žemynui ypač nepalankius sprendi-mus. Nutarta, kad nuo 2017 metų Europos čempionatai vyks tik kas ketverius metus – 2017, 2021 metais ir t.t. Pasaulio čempio-natai nuo 2019 metų vyks priešolimpiniais metais, o atranka į juos bus vykdoma klu-bų sezono metu per specialias pertraukas. Kelialapiai į olimpines žaidynes bus dalija-mi pasaulio čempionate ir per keturis pa-pildomus atrankos turnyrus, kurie būtų rengiami regioniniu principu. FIBA teigia šiomis permainomis siekianti sustiprinti

pasaulio čempionatų prestižą, plėsti krep-šinio geografi ją.

Tačiau prieš FIBA patvirtintą formatą pasisakė Eurolyga ir ULEB, taip pat „FIBA Europe“ organizacija, atstovaujanti Euro-pai. Kol kas į reformą dėmesio nekreipia NBA lyga. Dėl to baiminamasi, jog pasikei-tus varžybų kalendoriui rinktinės neteks geriausių savo žaidėjų, nes jų į varžybas neišleis klubai.

Permainos gąsdinaLietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas teigė, jog FIBA pradėta pasaulinio krepšinio refor-ma iš nacionalinių federacijų gali atimti didžiąją dalį pajamų.

„Yra daug neaiškumų, ir jie be galo gąs-dina ne tik Lietuvos, bet ir kitas krepšinio federacijas. Krepšinyje, skirtingai nei fut-bole, yra valdymo decentralizacija. Mes turime atskirą klubinį krepšinį, atskiras nacionalines lygas. FIBA ir „FIBA Europe“

organizuoja atskirus rinktinių pasaulio ir Europos čempionatus. Nepasiekus bendro susitarimo žaidėjai, pagrindines pajamas gaunantys iš klubų, negalėtų atstovauti savo šalių rinktinėms. Nacionalinės rink-tinės yra pagrindinis federacijų pajamų šaltinis. Iš tų pajamų vėliau fi nansuojamas ir jaunimo krepšinis, ir lygos varžybos. Jei nauja sistema bus įgyvendinta, nyks na-cionalinių rinktinių svarba. Jose nežais geriausi žaidėjai, todėl stebėti rungtynes nebus taip įdomu“, – teigė jis.

Federaciją maitina rinktinėM.Balčiūno teigimu, mitas, jog krepšinis yra geriausiai valstybės fi nansuojama spor-to šaka, neatitinka tikrovės.

„Per pastaruosius penkerius metus mūsų biudžetas išaugo tris keturis kartus. Turime

visą būrį rėmėjų. Tačiau manoma, kad mes daugiausia naudojame valstybės pinigus. Tai nėra tiesa. Jei lygintume su kai kurio-mis kitomis sporto šakomis, tai jos iš biu-džeto gauna žymiai daugiau. Pinigai ateina per kelis kanalus, ne tik per Kūno kultūros departamentą. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvos krepšinis iš valstybės negavo nė vieno lito. Krepšiniui skirti pinigai, kurie paprastai siekia du milijonus litų, buvo iš-dalyti kitoms sporto šakoms.

Be Lietuvos nacionalinės vyrų rinkti-nės krepšinio federacijos gyvenimas būtų labai komplikuotas. Ir lygos, ir Krepšinio trenerių asociacija, ir Teisėjų asociacija yra fi nansuojamos iš federacijos biudžeto. Ne-tekus 70 proc. biudžeto, be abejonės, vals-tybė negalėtų kompensuoti tos dalies. Juo labiau kad valstybės indėlis į federacijos biudžetą yra tik 20 proc.“, – sakė generali-nis sekretorius.

Priprato gauti, o ne duotiKrepšinio ekspertas Linas Kvedaravičius neslėpė, jog tarp tarptautinių ir nacionali-nių federacijų susiklostė ydingi santykiai.

„Pasaulinis krepšinis nori žengti futbo-lo pramintais takais. FIBA vadovus kon-sultuoja futbolo vadybininkai, kurie turi sukūrę stiprią sistemą. Ar tai tinka krep-šiniui, dar reikia diskutuoti. Karas buvo pribrendęs jau seniai. Krepšinis generuo-ja didžiulius pinigus, bet FIBA valdininkai

M.Balčiūnas:

„Nepasiekus bendro susitarimo žaidėjai, pagrindines pajamas gaunantys iš klubų, negalėtų atstovauti savo šalių rinktinėms.“

Krepšinio pasaulyje

Vaikų ir paauglių gyvenimo kokybė – tai nematerialūs poreikiai (tarpusavio santykiai, ryšys su aplinka, tapatumo ieškojimas), jų suvokimas bei tenkinimas. Gyvenimo kokybės trukdžiais tampa tokie sunkumai, kaip neigiami jausmai, nemalonūs patyrimai, problemiški santykiai su tėvais (globėjais), mokytojais, bendraamžiais, artimųjų emigracija ir pan. Jie gali kelti riziką atsirasti depresijai, priklausomybėms, bandymams nusižudyti bei kitoms psichikos sveikatos problemoms.

Norint pagerinti jaunuolių gyvenimo kokybę, reikia padėti jiems suprasti savo norus bei galimybes, į tai įtraukiant jų tėvus (globėjus), mokyklos bendruomenę, šviečiant visuomenę. Kauno mieste vykdoma „Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programa yra viena iš jaunuolių gyvenimo kokybės gerinimo galimybių. Programos specialistai mokyklose ves diskusinio pobūdžio seminarus, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centre (Pramonės pr. 31, tel.: (8 37) 45 28 85) teiks individualias ir šeimos konsultacijas bei vykdys kitas veiklas (infoautobusiukai, pagalbos telefonu linija, akcija „Klasė be patyčių“, renginiai) moksleiviams, mokytojams, tėvams (globėjams). Tikimasi, kad šios priemonės padės gerinti vaikų, paauglių gyvenimo kokybę.

„Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos stiprinimo“ programą, finansuojamą Kauno miesto savivaldybės administracijos, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centras vykdys iki šių metų gruodžio mėnesio pabaigos.

VAIKŲ, PAAUGLIŲ GYVENIMO KOKYBĖS PAGERINIMO GALIMYBĖS

Krepšinio veikėjai, ilgai su pavydu stebėję, kaip maudosi piniguose futbolo pasaulis, ryžosi permainoms, bet ne visiems jos patinka. Lietuvos krepšinio vadovai prognozuoja fi nansinį badmetį, kuris kiltų, jei Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA) įgyvendintų futbolo rinkos konsultantų padiktuotus sprendimus.

Naujausias sporto žinias

rasite nuskaitę šį kodą

15min.lt/sportas

Užsk. Nr. 307058

Sportas | 1515min • 2012 m. lapkričio 30 d.

priprato gauti iš nacionalinių federacijų pinigus, o ne duoti, kaip yra futbole. Tai nėra teisinga“, – sakė jis.

Klubams taip pat riestaJei M.Balčiūnas kalba tiesą, sumenkęs fi -nansavimas dar labiau susilpnintų pasta-raisiais metais pasiekimais nedžiuginančio Lietuvos krepšinio pamatus. Bėda viena nevaikšto, nes pastaraisiais metais vis sun-kiau galą su galu suduria ir privatūs krep-šinio klubai.

Finansinių bėdų turi ne tik LKL lygos vidutiniokai ar autsaideriai, bet ir didieji Lietuvos krepšinio klubai – Kauno „Žal-giris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Lietu-vos krepšinio fl agmanai priversti prašyti papildomos paramos iš savivaldybių arba įsiskolina valstybės biudžetui.

Kauno „Žalgirio“, šiemet surinkusio net 12 mln. eurų (daugiau nei 41 mln. litų) biu-džetą, savininkas Vladimiras Romanovas šį sezoną ne kartą viešai teigė, jog nesuge-ba žaidėjams išmokėti atlyginimų, ir siūlė turtingiems žmonėms padėti jam išlaikyti klubą. Be to, paaiškėjo, kad Kauno klubas „Sodrai“ yra įsiskolinęs 750 tūkst. litų. Klu-bas dėl skolos kaltę verčia paramą suma-žinusiai Kauno savivaldybei.

Vilniaus „Lietuvos rytas“, šiemet surinkęs 4 mln. eurų (beveik 14 mln. litų) biudžetą, su žaidėjais ir treneriais atsiskaito laiku, „Sodrai“ skolų neturi, bet irgi neišsivertė

be papildomos paramos. Klubas jį dosniai remiančios sostinės savivaldybės paprašė skubiai skirti pinigų. Savivaldybė iš admi-nistracijos direktoriaus rezervo fondo sky-rė 250 tūkst. litų.

„Galima įvairiai vertinti, kodėl Vilniaus savivaldybė remia vieną krepšinio klubą,

bet neremia kito. Bet ir Vilniaus, ir Kau-no savivaldybės yra savo remiamų klubų dalininkės, todėl investuoja į savo įmo-nes, kad šios galėtų išgyventi. Lietuvos rinka per maža, kad krepšinio komandos išsilaikytų tik iš parduodamų bilietų ar atributikos. Valstybė turi suvokti, kad tai

svarbiausia nacionalinė sporto šaka, tad parama jai būtina. Klubai, norėdami tin-kamai pasirodyti tarptautiniu lygiu, tikrai negali išgyventi tik iš vidinės rinkos“, –sakė pašnekovas.

L.Kvedaravičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvos krepšinio klubai bando spręs-ti pasaulinės krizės sukeltas problemas. „Mūsų krepšinio lyga, palyginti su ki-tomis šalimis, tikrai atsilieka. Mūsiš-kė lyga jau kelinti metai buksuoja ver-tinant žaidimo lygį. Ir tai priklauso net ne nuo lygos, o nuo fi nansinio klubų pa-jėgumo. Pasaulinė krizė stipriai smogė mūsų klubams. Skolos tempiasi, žaidė-jai nepatenkinti, vyksta teismai. Galbūt reikia mažinti fi nansinius reikalavimus klubams, nes surinkti po pusę milijo-no litų biudžeto darosi neįmanoma“, – teigė jis.

Pasak L.Kvedaravičiaus būtina peržiūrė-ti paramos ir labdaros įstatymą, kad įmo-nės galėtų ir norėtų daugiau remti sportą.

svarbiausia – pinigaiFinansiniai sunkumai

slegia ne tik kuklius

LKL klubus, bet ir

grandus – Vilniaus

„Lietuvos rytą“ bei

Kauno „Žalgirį“.

V.Skaraičio/BFL nuotr.

20 Toks yra valstybės indėlis į federacijos biudžetą

Skaičius

proc.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

1000-ieji – įkūrimo metai. Įkūrėjas –

čekų kunigaikštis Vratislavas.

1335–1526-ieji – Čekijos karaliaus valdžioje;

1526–1741 – Austrijos Habsburgų.

Nuo 1741-ųjų – Prūsijos ir Vokietijos

dalis.

1945-ieji – miestas atitenka Lenkijai.

630 000 –

tiek žmonių gyvena Vroclave.

Ketvirtas pagal dydį, antras pagal

municipalinį biudžetą Lenkijos miestas.

150 000 – tiek studentų yra Vroclave.

7273 – tiek gitaristų šių metų gegužę

Turgaus aikštėje grojo

Jimi Hendrixo

„Hey Joe“.

Vroclavas skaičiais

Lapkričio rūkas sklaidosi. Mūsų lėktuvui ką tik leido išskristi iš Varšuvos. Skrendame į Vroclavą. Kalbėdami apie savo miestą visi mūsų pašnekovai lyg susitarę įterpia žodį „ambicingas“. Ir miestas, ir 72 proc. balsų išrinktas jo nepartinis prezidentas, Czeslawą Miloszą mintinai deklamuojantis matematikas Rafalas Dutkiewiczius, neslepia didelių ambicijų.

Virginijus Savukynas, Rimvydas Valatka„15min“ spec. korespondentai, Vroclavas

Breslau policininko Moko galia„Iki Varšuvos mums puspenktos valandos kelio, o iki Berlyno – tik trys“, – nuo tokios detalės atsakymą į klausimą, kas yra Vro-clavas (iki 1945 metų – Breslau), pradeda „Gazeta Wroclawska“ žurnalistė Katarzyna

Kaczorowska. Katarzyna, jai 45-eri, gimė ir mokėsi Vroclave, rašo apie istoriją ir politi-ką, mums pirmoji užsimena apie Vroclavo kardinolą Boleslawą Komineką.

Nuo kardinolo B.Komineko laikų, kuo-met jis 1967 metais, kai komunistai dar ti-kėjosi valdyti tūkstantį metų, o vokiečius laikė baisiausiais priešais, laišku kreipėsi į vokiečių vyskupus su atsiprašymu už vo-kiečių išvarymą, vroclaviečiai visada žengė žingsniu priekyje į perimtas ir sulenkintas žemes grąžindami vokiečių istoriją.

Mūsų tikslas – susitikti su abiejose sie-nos pusėse puikiai žinomu rašytoju Mare-ku Krajewskiu. Tačiau Griunvaldo gatvėje gyvenantis M.Krajewskis yra toks populia-rus, kad jo pagauti nepavyksta.

Marekas gamina bene įspūdingiausią Vro-clavo eksporto prekę – detektyvinius roma-nus, kurių pagrindinis veikėjas yra tarpu-kario ir karo metų Breslau dorovės policijos būrio detektyvas Eberhardas Mokas. Hero-jus nėra šventas – jis girtauja, ima kyšius, leidžia laiką su laisvo elgesio moterimis, tačiau meistriškai gaudo žudikus.

Moko bylos išverstos į 18 kalbų („Pasau-lio pabaiga Breslau“ yra ir lietuvių kalba). M.Krajewskis jau pardavė daugiau kaip mi-lijoną romanų „Mirtis Breslau“, „Vaiduokliai Breslau“ ir „Breslau tvirtovė“ egzempliorių.

„Mano sėkmė rodo, kad lenkų komplek-sai Vokietijos atžvilgiu baigia užgyti, – prieš keletą metų duodamas interviu „Spiegel“ žurnalui sakė M.Krajewskis, tikintis, jog vakarai su Moku liudija lenkų pasitikėjimą savimi. – Mes tapome pasaulio piliečiais. Mes jau nebesame aukos.“

„Po 1989-ųjų prasidėjo naujas Vrocla-vo istorijos etapas – vrocla-viečiai tarsi iš naujo atrado Breslau vokiečių ir žydų istoriją, žydų ka-pines, kuriose galima rasti tokių pasauli-nių fi gūrų kaip vokiečių fi losofai Ferdinan-das Lassalle’is ir Aušvice nužudyta Edita Štein – sesuo karmelitė Teresė Benedikta, kurią popiežius Jonas Paulius II paskelbė šventąja“, – pasakoja K.Kaczorowska.

Nors nepavyko rasti Vroclavo mega-žvaigždės M.Krajewskio, randame tai, kas čia pat šimtu procentų patvirtina Moko bylų autoriaus ir Vroclavo žurnalis-tės žodžius.

Kerinti B.Kahan šypsenaAtkurtoje Vroclavo sinagogoje, kuri per Krištolinę naktį išliko tik todėl, kad na-ciai pabijojo, jog ją padegus, užsidegs ir šalimais gyvenusių turtingų vokiečių na-mai, o vėliau ją, kaip ūkinį pastatą, bandė parduoti komunistai, aiškinę, kad žydų vis tiek nebėra, kalbamės su Bente Ka-han. Iš Norvegijos žydų šeimos kilusi aktorė ir dainininkė de-šimt metų gyvena Vroclave. Ji – Vroclavo žydų kultūros ir mokslo centro Sinagogo-je po baltuoju gan-dru direktorė.

Š i o s d i -delių juodų akių ir ryš-kių, artistiškų veido bruožų, kuriuos nušviečia plati šypsena, mo-ters istorija yra atvi-ro Vroclavo simbolis ir vakarietiškas mies-to ambicijas patvirti-nantis faktas. Ne todėl, kad B.Kahan yra artis-tė ir dainininkė, beje, 2001-aisiais koncerta-vusi ir Vilniuje.

Ji mokėsi Tel Avive ir Niujorke, profesinę karjerą pradėjo Izraelio „Habima“ ir Norve-gijos nacionaliniame teatre, bet su šeima gyvena ir dirba Vroclave. Kas Bente laiko Vroclave, kuriame likę gal tik šimtas žydų?

„1983 metais, kai pirmąkart atvažiavau į šį miestą, nežinojau, nei kas tas Vroclavas, nei kur jis, o atvykus buvo tamsu ir šalta. Bet kaip tik tada susipažinau su „Solidar-nosc“ žmonėmis“, – prisimena B.Kahan saulėtą lapkričio 14-osios popietę kalbė-damasi su žurnalistais iš Lietuvos.

Puikiai lenkiškai – tai jos šeštoji kalba – kalbanti Bente su užsidegimu pasakoja, kaip sinagoga iš tamsiausios miesto vie-tos vėl tapo šviesia ir pirmiausia jaunus Vroclavo žmones traukiančia vieta: „Pa-tikėkite, tokios vietos Europoje daugiau nerasite. Tai – tragiškos istorijos simbolis, visiems atvira vieta.“

Bente yra įsitikinusi, kad būtų buvę blo-gai, jei būtų atkurta tik sina-goga – žydų mieste per ma-žai, o dabar šventyklai yra skirta viena patalpa, visa

kita tarnauja visam miestui. Atsklindantys sunkiojo roko

garsai iš erdvių, kuriose šim-tus metų iki pat 1938-ųjų baisio-

sios nakties meldėsi Breslau žydai, patvirtina jos žodžius. Vyksta repeticija

prieš koncertą. Į mūsų klausimą, ar tai

reiškia, kad B.Kahan čia ap-sistojo visam gyvenimui, ji atsako šypsodamasi: „Čia –

Europa!“

Ispanai darbo ieško VroclaveDauguma vroclaviečių dirba lenkiško-

se bendrovėse. Būtent Vroclavas yra ta

18 | Pasaulis

Lenkijos ambicija

ųųųųų mmmmmmmmetetetetettete ųųųųųųų gegegegegegeguguguguguguugužęžęžęžęžęžęęž

ėjejejeje ggrojoo

ų

f i

VROCLAVAS

erimtas ir sulenkintas okiečių istoriją.sitikti su abiejose sie-inomu rašytoju Mare-au Griunvaldo gatvėje

wskis yra toks populia-epavyksta. ne įspūdingiausią Vro-– detektyvinius roma-

nis veikėjas yra tarpu-eslau dorovės policijos erhardas Mokas. Hero-s girtauja, ima kyšius, vo elgesio moterimis, audo žudikus. tos į 18 kalbų („Pasau-yra ir lietuvių kalba). davė daugiau kaip mi-

s Breslau“, „Vaiduokliai virtovė“ egzempliorių. o, kad lenkų komplek-u baigia užgyti, – prieš

mas interviu „Spiegel“ ajewskis, tikintis, jog dija lenkų pasitikėjimą me pasaulio piliečiais.

ukos.“

šalimais gyvenusių turtingų vokiečių namai, o vėliau ją, kaip ūkinį pastatą, bandėparduoti komunistai, aiškinę, kad žydų vistiek nebėra, kalbamės su Bente Ka-han. Iš Norvegijos žydų šeimos kilusi aktorė ir dainininkė de-šimt metų gyvena Vroclave. Ji – Vroclavo žydų kultūros ir mokslo centro Sinagogo-je po baltuoju gan-dru direktorė.

Š i o s d i -delių juodų akių ir ryš-kių, artistiškų veido bruožų, kuriuos nušviečia plati šypsena, mo-ters istorija yra atvi-ro Vroclavo simbolis ir vakarietiškas mies-to ambicijas patvirti-nantis faktas. Ne todėl,kad B.Kahan yra artis-tė ir dainininkė, beje,2001-aisiais koncerta-vusi ir Vilniuje.

kaip sinagoga iš tatos vėl tapo šviesiaVroclavo žmones ttikėkite, tokios vienerasite. Tai – tragivisiems atvira vieta

Bente yra įsitikingai, jgogažai,skirt

kita taAtsklind

garsai ištus metų ik

sios nakties mpatvirtina jos žod

prieš koncertą. Į mū

reiškiasistojoatsako

Europa

Ispanai darbDauguma vrocla

se bendrovėse. Bū

Bente Kahan:

„Patikėkite, tokios vietos Europoje daugiau nerasite. Tai – tragiškos istorijos simbolis, tapęs visiems atvira vieta.“

R.V

ala

tko

s n

uo

tr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Vidurio Europos vieta, kurioje galima rasti ne tik Brazilų turgų ar italų restoranų, bet ir šimtus ispanų, kurie čia dirba statybo-se ir taip gelbstisi nuo 26 proc. nedarbo savo šalyje.

„Papasakosiu tokį beveik anekdotą. Tur-gaus aikštėje prieš savivaldybę susitinku juodaodį su vaiku, klausiu jo, ką veikia Vroclave, – pasakoja miesto prezidentas R.Dutkiewiczius. – Ir ką jūs manote: vyras augina vaiką Niujorke, o dabar atvyko ap-lankyti savo žmonos, kuri čia dirba banko fi nansininke. O juk dar neseniai mes trau-kėme į Ameriką darbo ieškoti.“

Įsitikinome: tai, kad Lenkiją aplenkė kri-zė, yra ne užsienio investicijų, o lenkų vers-lininkų nuopelnas.

Kas yra tikrasis šlėkta?Vienas tokių lenkų ekonomikos nugarkau-lio plieninių siūlų – ir Vroclavo priemies-tyje Lesnicka nuo gimimo gyvenančio in-žinieriaus mechaniko Stanislawo Kibalos kepykla „Lesnicka“, kurioje ponas Sta-nislawas su sūnumis Jaroslawu ir Pawelu bei marčiomis Božena ir Agnieszka kepa duoną Vroclavui. „Ir du katinai“, – links-mai priduria Jaroslawas Kibalo.

S.Kibalo verslininku tapo dar karinės pa-dėties metu. Tuomet jo įmonėje dirbo tik du žmonės. Dabar čia – per 50 darbo vietų.

Apyvarta, apie kurią paklaustas S.Kibalo ilgai galvojo, sakyti ar ne, bet vis dėlto pra-sitarė, viršija 3 mln. zlotų: „Turiu suktis iš paskutiniųjų – duoną kepa danai, vokie-čiai, turkai. Kad būdamas kepėju šalyje, kur 5000 metų kepama duona, neliktum be darbo, turi suktis ir, žinoma, nuolat investuoti.“

S.Kibalo, kaip ir dauguma smulkiųjų Rytų ir Vidurio Europos verslininkų, turi pretenzijų valdžiai: „Norėčiau paklausti Donaldo Tusko: pone premjere, kas val-go duoną?“ Kepėjas čia pat atsako į savo klausimą: „Patys vargingiausieji.“

Ponas Stanislawas pasiguodžia, kad Prancūzijoje kepėjų gildijos šefas gali su pačiu prezidentu susitikti, o jiems Varšu-voje sunku prie valdžios prieiti.

Vroclavo kepėjas, kurio giminės šaknys, kaip ir daugumos vroclaviečių, netoli Lvo-vo, prisimena tonos grūdų kainą, siekiančią 1100 zlotų. Paaiškinęs nesuprantantiems, kad būtent grūdų kaina sudaro didžiausią duonos kainos dalį, S.Kibalo ima peikti lais-vąją rinką, bet neužsiveda, tuoj nusijuokia ir numoja ranka: „Yra kaip yra.“

Dejuodamas verslo Vroclave nepada-rysi. Daug Stanislawo konkurentų merdi, nes laiku neinvestavo. „Iš pradžių kepykla buvo 150 kvadratinių metrų – džiaugiausi, paskui įsigijau sunkvežimių – džiaugiau-si, bet praeina keleri metai – ir pasirodo, kad per maža ta mano kepykla, reikia vėl investuoti. Investavau, įstojame į Euro-pos Sąjungą – vėl reikia investuoti. Taip ir nepamačiau, kaip kepykla išaugo iki 500 kvadratinių metrų. Tik kišu ir kišu pini-gus“, – lyg juokais, lyg rimtai dėsto Vro-clavo kepėjas.

Klausimą apie pelną, kaip ir bet kuris tokios įmonės savininkas Lietuvoje, po-nas Stanislawas praleidžia negirdomis ir lyg tarp kitko pasako: „Ne tas šlėkta, ku-ris popierius turi, o tas, kuris gera daro.“ S.Kibalo, kaip tikras katalikas, aukoja, kiek gali, remia konkursus, kultūrą ir Bažnyčią.

Važiuojant iš „Lesnicka“ kepyklos atgal į Vroclavą neįmanoma nepastebėti dviejų aukštų pastatų. Tai – biurų pastato ir pre-kybos centro kompleksas „Vroclavo arka-dos“ ir 212 metrų „Sky Tower“ bokštas.

Abu jie priklauso Leszekui Czarnec-kiui. Visos L.Czarneckio bendrovės dirba pelningai. Jo turtas vertinamas milijardu eurų. Jo bendrovė „Getin Holding“ val-do įmones Lenkijoje ir užsienyje, o pats L.Czarneckis gyvena Maltoje. Į Vroclavą skraido asmeniniu lėktuvu.

Kas yra bendro tarp kepyklos savininko S.Kibalos, trečiojo pagal turtingumą šalies verslininko L.Czarneckio ir miesto prezi-dento R.Dutkiewicziaus? Ta pati Vroclave nuolat minima ambicija. Noras kurti, eiti pirmyn. Lietuvoje dešimtmečius visi kal-bėtų apie penktadalį miesto 1997-aisiais užliejusį Oderio potvynį, vroclaviečiai – ne.

„Mes, lenkai, nesame geresni už kitas tautas, bet mes labai ambicingi. Mes paki-lome nuo paties dugno ir norime pasiek-ti žvaigždes“, – prieš keletą metų pareiš-kė R.Dutkiewiczius, kuris investuotojams leidžia pasinaudoti savivaldybės projektų vadybininkų paslaugomis.

„Santykiai tarp verslo ir valdžios Vrocla-ve yra puikūs“, – sako vienas tokių vadybi-ninkų, jaunas ryžtingų veido bruožų vyras Tomaszas Gondekas. Finansininkas pagal išsilavinimą ir paslaptingai skambančios, bet modernios mokslo įstaigos „EIT+“ val-dybos narys.

Ekonomika Vroclave auga greičiau nei Kinijoje – vienu metu BVP augimas siekė 12 proc. per metus. Į miesto infrastruktūrą investuota 15 mrld. zlotų. Prieš aštuonerius metus į miesto oro uostą atvykdavo 400 tūkst. keleivių per metus, pernai – daugiau kaip 1,65 milijono.

Investicijų lyderiai – amerikiečiaiTurbūt natūralu būtų manyti, kad daugiau-sia Vroclave investuoja vokiečiai? „Vokie-čiai užima tik šeštą ar septintą vietą, o dau-giausia investuoja amerikiečiai, po jų eina

Švedijos, Pietų Korėjos, Indijos kapitalas“, – aiškina T.Gondekas.

Vroclavas nuo seno garsėjo matematikos mokykla, kuri čia po karo persikėlė kartu su Lvovo profesūra, ir, be abejo, inžinie-riais. Vakarai įvertino lenkų programuo-tojų kvalifi kaciją. Lenkų programuotojai kuria komponentus „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“ ir programas mobiliesiems telefonams.

Vroclave savo padalinių ir įmonių turi „Google“, IBM, „Volvo“, „Cadbury“, LG, „Toyota“, „Siemens“ – viskas aišku, o kas yra ta „EIT+“?

Mokslo centras – psichiatrijos ligoninėje„Mažai kas ir Vroclave suvokia, kas yra „EIT+“, iššifravus – Europos plius techno-logijų instituto Vroclavo tyrimų centras, –aiškina jo valdybos narys T.Gondekas. – Šio centro tikslas – priartinti mokslą prie vers-lo.“ Prieš penkerius metus įkurtas didžiau-sias Lenkijoje mokslinių tyrimų centras specializuojasi nanotechnologijų, biotech-nologijų, atsinaujinančios energetikos ty-rimų srityje, jis glaudžiai bendradarbiauja su verslu. Įstatinis kapitalas – 53 mln. zlotų, investicijos siekia 700 mln. zlotų.

Vroclavo pakraštyje esančiame „EIT+“, kuris įsikūręs rekonstruotoje buvusioje vo-kiečių laikų psichiatrijos ligoninėje, dir-ba daug jaunų mokslo vyrų, veikia atvi-ros laboratorijos, kuriomis gali pasinaudoti mokslininkai, neturintys, kur atlikti tyrimų. Savo skyrius centre turi įsteigusios tokios bendrovės kaip LG, „Hewlett-Packard“, „Volvo“, „Toyota“, „Bosch“, „Whirlpool“, „Credit Agricole“.

Centras jau dabar padeda susigrąžinti ir lenkų protus iš užsienio. „Marta Cargo į „EIT+“ grįžo iš Danijos, Jana Szypinska – iš Belgijos“, – pasakoja nanotechnologijų de-partamento darbuotojas Jakubas Sliwinskis.

„EIT+“ išties puikus dalykas, bet tai sa-vaime dar negarantuoja sėkmės“, – į pa-debesius nesikelia „EIT+“ valdybos narys T.Gondekas.

Kas garantuoja Vroclavo proveržį? Vo-kietijos artumas? Miesto žmonės? Iš verslo

atėjęs prezidentas R.Dutkiewiczius? Isto-rijos aura?

Miestą prikėlė pakraščių lenkai„Iš dalies galima sutikti, kad Vroclavas kaž-kuo panašus į laukinius Vakarus, – į mū-sų klausimą atsako prezidentas R.Dutkie-wiczius. – Vieni po karo čia važiavo dirbti ir gyventi, kiti – vogti, tačiau tai jau praeitis.“

Breslau, kuris iki pat 1945-ųjų gegužės 6-osios vakaro apsuptas gynėsi nuo Rau-donosios armijos, buvo sugriauta 80 proc. pastatų. Vokiečiai netrukus buvo iš mies-to išvaryti, į jį imta perkelti lenkus iš ry-tinių teritorijų, kurias iš Lenkijos atėmė sovietai.

Žurnalistės Katarzynos tėvas į Vroclavą atklydo iš Rogatynės Galicijoje. Vienam vroclaviečiui pasakodami, su kuo susiti-kome, paminėjome ir kardinolą Henryką Gulbinowiczių. „A, jis jūsiškis.“ „Jūsiškis“ reiškia, kad jis kilęs iš Šukiškių palivarko netoli Nemenčinės, į kunigų seminariją įstojęs Vilniuje, o Lenkijoje tapęs kardinolu. Kardinolas pasitiko lietuviškai: „Gera die-na“, „Kaip sekėsi?“, „Daugiau užmiršau“.

„Aš iš Nemenčinės, pradėjau mokslus Vilniaus universitete, baigiau čia, Vrocla-ve“, – pasitinka Pono Tado muziejuje bu-dinti Danuta Malet ir priduria: „Koks pui-kus miestas Vilnius.“

Todėl šeštadienio rytą prezidento R.Dudkiewicziaus kabinete, kuriame sėdi trys jo padėjėjai, pajuokaujame, kad nors Vroclave esame tik tris dienas, jau sutikome bent keturis žmones, kurių tėvai – iš Lie-tuvos. Tarp jų – ir čia sėdinčios prezidento užsienio skyriaus projektų vadybininkės Joannos Nyžinskos, kuri mus maloniai ly-dėjo viešnagės metu.

Tai išgirdęs antrasis padėjėjas prisipa-žįsta, kad ir jo šaknys – Vilniuje. Prezi-dentas atsisuka į trečiąją padėjėją: „Irgi iš Vilniaus?“ „Ne, mano šaknys Ukrainoje.“ Taip Vroclavo prezidento kabinete vilnie-čių persvara tampa akivaizdi.

Pasaulis | 19

R.Dutkiewiczius:

„Mes, lenkai, nesame geresni už kitas tautas, bet mes labai ambicingi. Mes pakilome nuo paties dugno ir norime pasiekti žvaigždes.“

Nukelta į 20 psl. >>>

10 Tiek Nobelio premijos laureatų pasauliui davė Vroclavas.

Skaičius

Turgaus aikštė mena ir

Jogailaičių valdymą.

Šimtmečio salė.

V.Savukyno nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Kas buvo ant T.Kosciuszkos tabokinės?Vroclaviečių vilnietiškos šaknys – ne vie-ninteliai saitai su Lietuva. Ne kur kitur, bet Vroclave gali gauti atsakymą į antraš-tės klausimą. Bet atsakymą paliksime pa-baigai. Dabar juokais galime priminti, kad Lietuva gali pateikti sąskaitą Vroclavui, nes 1322 metais Vroclavo kunigaikštis kartu su kitais valdovais nusiaubė Vaikių, Raseinių ir Ariogalos valsčius.

Taigi jau XIV a. vroclaviečiai žinojo, kad yra tokia Lietuva. Bet mes ilgai pykčio ne-laikėme. 1481 metų pabaigoje ar 1482 metų

pradžioje būsimasis Lietuvos šventasis, ka-ralaitis Kazimieras Jogailaitis iš vroclaviečių gavo laišką, kuriame šie prašė, kad karalai-tis Lenkijos ir Silezijos pasienyje išnaikintų plėšikus. Kazimieras savo laiške užtikrino Vroclavo tarybą, kad plėšikai bus sutram-dyti. Reikia tikėtis, kad karalaitis savo pa-žadą įvykdė. Tad prie Vroclavo klestėjimo ir lietuvis prisidėjo.

Ką lietuviui, mėgstančiam visur ieškoti savo kiemo ir viską savintis, būtina susi-rasti Vroclave?

Būtinai užsukite į „Pono Tado“ muziejų. Tikėtina, kad jus, kaip ir mus, pasitiks po-nia Danuta. Kodėl Vroclave yra „Pono Tado“ muziejus, juk Adamas Mickiewiczius gyve-no Vilniuje ir Kaune, su kuriuo ne itin sėk-mingai bando bendradarbiauti Vroclavas?

Vroclavas turi „Pono Tado“ rankraštį – paprastą XIX amžiaus sąsiuvinį, prirašy-tą genijaus ranka, už kurį miestas paklojo 200 tūkst. dolerių. Kiekvienas gali pama-tyti garsiąsias eilutes, kurias parašė poeto ranka: „Litwo! Ojczyzno moja!“, interakty-viai perversti rankraščio puslapius.

„Pono Tado“ muziejuje nueikite į Napo-leono salę. Ten kabo paveikslas, vaizduo-jantis Ylavos (Dabar Kaliningrado sr.) mūšį. Ir Prūsijos kareivį lietuvį, kuris, sužeistas į kelią, prašo imperatoriaus pasigailėti.

Saulėtą lapkričio 15-osios rytą Vroclavo tautos muziejaus skyriuje-name netenka-me žado. Jį atima Jano Styko ir Wojciecho Kossako per devynis mėnesius nutapytas įspūdingas panoraminis paveikslas, vaiz-duojantis pirmąjį T.Kosciuszkos mūšį su caro armija prie Raklavicos. Tai būtina pamatyti.

Ne tik mes, bet ir „Lonely Planet“ gidas rekomenduoja Raklavicos mūšio panora-mą pamatyti. Tai 120 metrų ilgio ir 15 metrų

aukščio kūrinys. Jis nutapytas ir eksponuo-tas Lvove, bet po Antrojo pasaulinio karo pra-radimų Rytuose pervežtas į Vroclavą.

O dabar laikas atsakyti į klausimą: ką, užsimanęs parūkyti, pirmiausia pamaty-davo laisvės generolas Tadeuszas Koscius-zka? Ant jo tabokinės, kuri eksponuojama „Pono Tado“ muziejuje, – Lietuvos didžio-jo kunigaikčio Jogailos ir karalienės Jadvy-gos portretai. Lietuvis ir lenkė, nuo kurių ir prasidėjo dviejų tautų bendro gyveni-mo pradžia.

Ar dainos kūrėjai buvo girdėję apie T.Kos-ciuszkos pergalę prie Raklavicos 1794-ųjų

balandžio 4-ąją? Galbūt, bet sukilimas, kaip ir visi kiti, galiausiai pralaimėjo, tad ir lietuvių daina apie T.Kosciuszką baigiasi liūdnai: „Taip greitai sugavo,/taip smarkiai apkalė/Ir įdėjo į turmą/ Badu numarino“.

Vroclave yra cepelinųBe jokios abejonės, būtina aplankyti Tur-gaus aikštėje, šalia Rotušės, esantį restora-ną „Po Fredrem“. Ten galite užsisakyti ne tik „Kresų“ pašteto, bet ir tikrų cepelinų.

Ar skiriasi nuo lietuviškų? Mažesni: ma-žiau bulvių – daugiau mėsos. Visa kita –lietuviška. Net spirgai.

Nieko bendro su Lietuva, na, gal tik tai, kad šioje salėje yra žaidęs nesėkmingai „Idea Sląsk“ ekipoje kažkada debiutavęs Gintaras Einikis, bet reikia pamatyti „Šimt-mečio salę“. Tai įspūdingas UNESCO sau-gomas, architekto Maxo Bergo 1913 metų statinys iš gelžbetonio, pastatytas per de-vynis mėnesius. Jo atidaryme dalyvavo pats Vokietijos kaizeris.

Europos kultūros sostinė2016-aisiais 120 tiltų ir pusšimčio bažny-čių miestas Vroclavas taps Europos kul-tūros sostine. Kodėl to vardo taip siekė R.Dutkiewiczius?

„Tikslas – pasiekti, kad tai nebūtų tik trumpas įvykis, o svarbiausias akcentas –miestiečiai plius kūryba“, – nukerta Lietu-vos bičiulis iš Krasnagrūdos Krzysztofas Krzyzewskis, kuriam primename Vilniaus fejerverkus už kelis milijonus litų ir fi asko.

Su K.Krzyzewskiu, kurį Vroclavas pakvie-tė organizuoti Europos kultūros sostinės renginius, kalbamės seniausiame Europos restorane „Świdnicka“. Maždaug 1280–1295 metai. Dar ne Gedimino, ne Vytenio, o Trai-denio ar kokio Pukuvero laikai. Taigi.

20 | Pasaulis

>>> Atkelta iš 19 psl.

S.Kibalo:

„Taip ir nepamačiau, kaip kepykla išaugo iki 500 kvadratinių metrų. Tik kišu ir kišu pinigus.“

Kalėdine atributika ima dabintis ir gatvės, parduotu-vių vitrinos, o šeimininkės jau planuoja, ką skanaus paruoš Kalėdų stalui. Žinoma, daugiausia jaudulio švenčių lauki-mas atneša mažiesiems, todėl būtinai ir juos įtraukite į pa-siruošimo darbus.

Skanėstų ruošimo repeticijosPuikiu užsiėmimu ilgais vakarais gali tapti kalėdinių ke-

pinių ruošimo „repeticijos“. Prekybos tinklo „Maxima“ par-duotuvėse jūs jau rasite gražiausių kepimo formelių, prie-monių kepinių dekoravimui, tad kartu su vaikais galite iš-bandyti naują meduolių ar kekso receptą. Pasitreniravus, vėliau drąsiau jausitės, kai ruošite skanėstą šventėms ar val-gomų dovanų krepšelį bičiuliams, kolegoms. Pasitarkite su mažaisiais ir dėl namų puošybos: kur statysite eglutę, ant kurios lentynos nutūps keraminis angeliukas, kaip puošite langus. Gausybę idėjų namų puošybai pasisemsite ir pasi-dairę po parduotuvių lentynas ar pavartę „Maximos“ kata-logą, skirtą namų dekoravimui.

Dovanos – pagal amžių ir interesusAr įmanoma su vaikais kalbėti apie artėjančias šventes,

aplenkiant dovanas? Žinoma, ne! Nors mažyliai ir mėgsta žerti pageidavimus, išrinkti daugiausia džiaugsmo suteik-siančią kalėdinę dovaną nėra lengva užduotis. Šiais metais į pagalbą jums gali ateiti „Maxima“ – žaislams skirtame šio prekybos tinklo kataloge rasite voką, kurį jūsų atžala gali išsikirpti, suklijuoti, o į jį įdėti iškirptus labiausiai trokšta-

mų žaislų paveikslėlius. Žinoma, jums atiteks rūpestis šį laišką iš-siųsti Kalėdų Seneliui!

Nesvarbu, ar renkate do-vanėlę savo sūnui ar dukrai, ar sveikinate dukterėčią ar krikšta-sūnį, žaislų lentynose tikrai sugebė-site surasti, kas pradžiugins ir darželinu-ką, ir mokyklinuką. Žinoma, svarbu atsižvelgti ne tik į vai-ko amžių, bet ir į pomėgius. Patiems mažiausiems labiau-siai tiks spalvingi minkšti žaislai, kaladėlės, o, tarkime, 3–7 mergaitės paprastai dažniausiai itin mėgsta žaisti „namus“, todėl lentynose dairykitės lėlėms skirtų namelių ar tikrus buities įrenginius atkartojančių žaislų. Panašaus amžiaus berniukus pradžiugins konstruktoriai ar mašinėlių modeliai.

Jaukus Kalėdų laukimasPasirinkimas

šventės

Švenčių ekspertas –

Parduotuvėse „Maxima“ jūs jau galite įsigyti ir dekoro elementų, ir dovanų mažiems bei dideliems.

Prekybos centruose „Maxima“ jūs galite įsigyti tokių žinomų prekės ženklų, kaip „Royal“, „Dols World“, „Macfarm“, „Hello Kitty“, „Barbie“, „Monster High“, „Zoobles“ ir kt. žaislų bei žaidimų. Berniukams skirtų žaidimų gausa taip pat neleis iš parduotuvės išeiti tuščiomis – tai ir „Ferrari“ mašinėlės, ir „Lego“ konstruktoriai, „Hot Wheels“, „Monsuno“, „Spider-man“ žaislai bei atributika, ir daugelis kitų.

Žymių gamintojų žaislai

ė-ž li

ų

Iki Kalėdų liko vos daugiau nei trys savaitės, tad daugelis vaikų ir suaugusiųjų jau įsitraukia į pasiruošimo gražiausioms metų šventėms verpetą. Džiugina ne tik artėjančios šventės, bet ir jų laukimas – metas, kai puošiame namus, renkame dovanėles, o virtuvėje pakvimpa kepamais meduoliais...

Seniausias Europos restoranas –

„Świdnicka“.

Keleiviams Nuo 2012 m. gruodžio 3 d. keičiami Kauno troleibusų eismo tvarkaraščiai (nevažiuos 4-ojo maršruto troleibusai).

Skelbiame naujus KAUNO troleibusų tvarkaraščius

14N

13N

16

1511

12

7

9

8

10

1

2

3

5

13

14

1-asis MARŠRUTAS Geležinkelio tiltas – Islandijos pl. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Geležinkelio tiltas4.50 5.11 5.32 5.48 6.04 6.19 6.34 6.45 6.56 7.07 7.17 7.26 7.35 7.43 7.51 7.59 8.07 8.17 8.27 8.37 8.47 8.59 9.11 9.23 9.35 9.47 9.59 10.11 10.22 10.34 10.45 10.56 11.07 11.18 11.29 11.40 11.52 12.04 12.14 12.24 12.34 12.44 12.54 13.04 13.14 13.24 13.35 13.45 13.55 14.05 14.16 14.27 14.37 14.48 14.58 15.08 15.18 15.28 15.38 15.48 15.58 16.08 16.18 16.28 16.38 16.48 16.58 17.09 17.20 17.31 17.43 17.55 18.08 18.21 18.34 18.48 19.02 19.16 19.30 19.44 19.57 20.10 20.24 20.38 20.53 21.08 21.23 21.39 21.55 22.11 22.30 22.49 23.07

Iš stotelės: Islandijos pl.4.53 5.09 5.25 5.40 5.55 6.06 6.17 6.28 6.37 6.46 6.54 7.02 7.10 7.18 7.26 7.35 7.44 7.55 8.06 8.18 8.30 8.42 8.54 9.06 9.18 9.30 9.41 9.52 10.03 10.14 10.25 10.36 10.47 10.58 11.10 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.33 13.44 13.55 14.06 14.16 14.26 14.36 14.46 14.56 15.06 15.16 15.26 15.36 15.46 15.56 16.06 16.16 16.27 16.38 16.49 17.00 17.12 17.24 17.38 17.52 18.06 18.20 18.34 18.48 19.02 19.16 19.30 19.44 19.59 20.14 20.29 20.44 21.00 21.16 21.32 21.51 22.10 22.28

2-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.5.17 5.49 6.11 6.32 6.41 6.50 7.05 7.14 7.29 7.40 7.50 8.01 8.12 8.24 8.36 8.48 9.11 9.24 9.36 9.47 10.08 10.30 10.42 10.53 11.16 11.28 11.46 13.57 12.16 12.27 12.46 12.57 13.16 13.27 13.46 13.58 14.19 14.29 14.41 15.00 15.20 15.31 15.41 16.00 16.19 16.30 16.41 17.01 17.23 17.37 18.00 18.16 18.43 18.57 19.25 19.39 20.05 20.19 20.35 21.04 21.35 21.54 22.25 22.44

Iš stotelės: Kauno pilis5.39 6.11 6.33 6.54 7.03 7.13 7.30 7.39 7.54 8.05 8.15 8.26 8.37 8.49 9.01 9.13 9.35 9.50 10.01 10.12 10.33 10.55 11.07 11.18 11.41 11.53 12.11 12.22 12.41 12.52 13.11 13.22 13.41 13.52 14.11 14.23 14.44 14.54 15.06 15.25 15.45 15.56 16.06 16.25 16.44 16.55 17.06 17.26 17.48 18.02 18.25 18.41 19.07 19.22 19.47 20.01 20.27 20.41 20.57 21.26 21.57 22.15 22.47 23.06

3-asis MARŠRUTAS Draugystės g. – Kęstučio g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g.5.05 5.27 5.49 6.09 6.25 6.40 6.53 7.04 7.17 7.27 7.41 7.51 8.05 8.19 8.45 9.04 9.31 9.47 10.03 10.18 10.35 10.51 11.04 11.30 11.43 11.57 12.11 12.38 12.51 13.04 13.18 13.32 13.58 14.12 14.24 14.37 14.59 15.10 15.24 15.44 15.58 16.11 16.25 16.37 17.01 17.18 17.35 18.04 18.34 18.53 19.27 19.46 20.16 20.35 20.53 21.25 21.46 22.06 22.36

Iš stotelės: Kęstučio g.5.11 5.36 6.00 6.25 6.38 6.59 7.10 7.26 7.39 7.51 8.01 814 8.25 8.39 8.53 9.21 9.37 10.06 10.23 10.39 10.55 11.11 11.26 11.51 12.04 12.18 12.32 12.46 13.12 13.26 13.39 13.53 14.07 14.31 14.46 14.59 15.11 15.32 15.44 15.56 16.20 16.32 16.44 16.57 17.10 17.38 17.54 18.09 18.37 19.08 19.28 20.00 20.18 20.49 21.07 21.25 21.59 22.20

5-asis MARŠRUTAS Petrašiūnai – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai5.01 5.21 5.40 5.57 6.15 6.27 6.40 6.50 7.03 7.17 7.33 7.44 7.52 8.10 8.27 8.41 8.53 9.08 9.18 9.28 9.44 9.58 10.14 10.25 10.35 10.52 11.15 11.32 11.42 11.55 12.08 12.24 12.34 12.49 12.59 13.15 13.27 13.39 13.56 14.08 14.25 14.35 14.45 15.00 15.09 15.18 15.31 15.41 15.51 16.05 16.19 16.31 16.46 16.58 17.18 17.42 17.58 18.11 18.25 18.48 19.08 19.23 19.47 20.09 20.37 21.01 21.20 21.46 22.17 22.52

Iš stotelės: Varnių g.4.55 5.17 5.46 6.06 6.28 6.42 6.52 7.04 7.13 7.28 7.38 7.52 8.04 8.13 8.25 8.36 8.51 9.10 9.20 9.29 9.44 9.57 10.12 10.24 10.36 10.53 11.04 11.15 11.33 11.53 12.04 12.22 12.33 12.45 12.59 13.14 13.30 13.42 13.51 14.08 14.22 14.38 14.47 14.57 15.14 15.25 15.38 15.49 16.00 16.14 16.25 16.35 16.46 16.56 17.08 17.26 17.39 17.52 18.07 18.32 18.46 19.02 19.23 19.39 19.55 20.18 20.39 20.54 21.22 21.46 22.13 22.39

7-asis MARŠRUTAS Partizanų g. – Kaniūkai (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.4.56 5.27 6.03 6.16 6.29 6.38 6.46 6.54 7.06 7.16 7.27 7.42 7.58 8.18 8.36 8.56 9.08 9.24 9.36 9.46 10.00 10.16 10.31 10.47 11.08 11.26 11.41 11.56 12.09 12.26 12.39 12.55 13.08 13.24 13.38 13.54 14.08 14.27 14.40 14.52 15.05 15.18 15.31 15.43 15.56 16.12 16.25 16.40 16.53 17.09 17.31 17.47 18.06 18.27 18.42 19.02 19.22 19.46 20.08 20.28 20.44 21.20 21.49 22.13 22.37

Iš stotelės: Kaniūkai4.55 5.19 5.50 6.20 6.44 6.58 7.11 7.26 7.36 7.46 7.56 8.06 8.15 8.27 8.40 8.56 9.18 9.33 9.57 10.08 10.26 10.38 10.48 11.01 11.16 11.32 11.47 12.05 12.25 12.39 12.55 13.08 13.26 13.41 13.57 14.09 14.23 14.39 14.54 15.12 15.25 15.39 15.51 16.03 16.16 16.29 16.41 16.56 17.09 17.35 17.51 18.21 18.45 19.05 19.25 19.40 19.59 20.18 20.40 21.02 21.24 21.40 22.17 22.44

8-asis MARŠRUTAS Draugystės g. – Varnių g. (darbo dienomis)

Iš stotelės: Draugystės g.4.56 5.38 6.17 6.33 6.46 6.59 7.11 7.33 7.46 7.59 8.32 8.55 9.12 9.39 9.55 10.25 10.57 11.17 11.50 12.21 12.45 13.11 13.44 14.04 14.20 14.31 14.48 15.04 15.19 15.34 15.51 16.04 16.18 16.31 16.51 17.09 17.26 17.48 18.22 19.00 19.35 19.56 20.25 20.45 21.10 21.35 21.57 22.22 22.50

Iš stotelės: Varnių g.5.02 5.33 6.11 6.50 7.07 7.21 7.35 7.50 8.08 8.22 8.39 9.11 9.31 9.49 10.15 10.35 11.04 11.33 11.59 12.28 12.59 13.23 13.47 14.22 14.40 14.56 15.07 15.24 15.39 15.54 16.14 16.27 16.41 16.55 17.07 17.27 17.45 18.04 18.24 18.57 19.36 20.09 20.36 20.58 21.19 21.43 22.16

9-asis MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai5.23 5.45 6.03 6.24 6.39 6.53 7.07 7.20 7.33 7.47 8.02 8.18 8.36 8.55 9.10 9.25 9.42 10.03 10.22 10.41 10.57 11.13 11.30 11.46 12.04 12.20 12.36 12.53 13.09 13.27 13.44 14.01 14.20 14.38 14.58 15.13 15.30 15.46 16.02 16.20 16.37 16.53 17.10 17.36 18.03 18.31 18.59 19.24 19.51 20.17 20.41 21.07 21.32 21.58 22.22 22.47

Iš stotelės: Klinikos5.15 5.36 5.51 6.13 6.31 6.52 7.07 7.22 7.37 7.50 8.03 8.17 18.32 8.48 9.06 9.25 9.40 9.55 10.12 10.33 10.52 11.11 11.27 11.43 12.00 12.16 12.34 12.50 13.06 13.23 13.39 13.57 14.14 14.31 14.50 15.08 15.28 15.43 16.00 16.16 16.32 16.50 17.07 17.23 17.40 18.06 18.33 19.01 19.29 19.53 20.19 20.45 21.09 21.35 22.00 22.26 22.49

10-asis MARŠRUTAS Partizanų g. – Kauno pilis (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.5.09 5.31 5.57 6.18 6.31 6.46 6.59 7.11 7.24 7.34 7.58 8.17 8.29 8.55 9.10 9.31 9.50 10.06 10.21 10.40 10.55 11.13 11.29 11.47 12.03 12.19 12.37 12.56 13.10 13.28 13.43 14.02 14.17 14.40 14.56 15.12 15.29 15.46 16.01 16.18 16.41 17.00 17.20 17.48 18.12 18.36 18.53 19.20 19.46 19.59 20.21 20.57 21.17 21.38 22.05 PASTABA: 5.09 ir 21.38 iš Partizanų g. išvažiuojantys troleibusai važiuos iki stotelės “Kėdainių g.”

Iš stotelės: Kauno pilis5.12 5.47 5.58 6.24 6.45 6.58 7.14 7.29 7.41 7.54 8.04 8.28 8.47 8.59 9.24 9.40 10.01 20.20 10.36 10.51 11.10 11.25 11.43 11.59 12.17 12.33 12.49 13.07 13.26 13.40 13.58 14.13 14.32 14.47 15.10 15.26 15.42 15.59 16.16 16.31 16.48 17.11 17.30 17.50 18.17 18.42 19.06 19.23 19.48 20.13 20.26 20.48 21.24 21.44 22.17

Iš stotelės: Kėdainių g.5.42 22.12

11-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. – Kaniūkai (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.4.21 4.48 5.15 5.32 5.55 6.07 6.23 6.32 6.46 6.53 6.59 7.11 7.23 7.31 7.47 7.57 8.14 8.24 8.34 8.51 9.02 9.12 9.32 9.42 10.02 10.21 10.33 10.52 11.03 11.21 11.32 11.43 12.01 12.13 12.31 12.43 13.01 13.12 13.26 13.41 13.54 14.11 14.22 14.33 14.43 14.53 15.10 15.21 15.37 15.47 16.02 16.12 16.29 16.39 16.56 17.07 17.27 17.49 18.05 18.30 18.45 19.00 19.26 19.41 20.06 20.31 20.46 21.01 21.19 21.50 22.10

Iš stotelės: Kaniūkai5.04 5.33 5.59 6.24 6.41 6.52 7.06 7.21 7.31 7.40 7.52 8.01 8.10 8.19 8.35 8.46 9.02 9.13 9.23 9.37 9.52 10.03 10.21 10.34 10.52 11.11 11.23 11.41 11.54 12.11 12.22 12.35 12.51 13.03 13.20 13.31 13.51 14.03 14.14 14.31 14.45 14.59 15.09 15.22 15.34 15.44 15.58 16.08 16.24 16.35 16.51 17.01 17.17 17.28 17.46 17.57 18.14 18.36 18.52 19.17 19.32 19.46 20.10 20.24 20.50 21.15 21.31 21.48 22.06 22.37 22.57

12-asis MARŠRUTAS Petrašiūnai – Klinikos (darbo dienomis)

Iš stotelės: Petrašiūnai5.14 5.34 5.54 6.14 6.32 6.46 7.00 7.13 7.26 7.40 7.55 8.10 8.27 8.47 9.02 9.17 9.33 9.52 10.12 10.33 10.49 11.05 11.21 11.38 11.54 12.12 12.27 12.44 13.01 13.18 13.35 13.53 14.10 14.29 14.48 15.04 15.21 15.37 15.55 16.11 16.29 16.46 17.02 17.24 17.50 18.19 18.47 19.12 19.37 20.04 20.28 20.54 21.19 21.43 22.08

Iš stotelės: Klinikos5.39 5.57 6.17 6.37 6.57 7.16 7.32 7.47 8.00 8.13 8.27 8.42 8.57 9.14 9.34 9.49 10.04 10.20 10.39 10.59 11.20 11.36 11.52 12.08 12.25 12.41 12.59 13.14 13.31 13.48 14.05 14.22 14.40 14.57 15.16 15.35 15.51 16.08 16.24 16.42 16.58 17.16 17.33 17.49 18.11 18.37 19.06 19.34 19.57 20.20 20.47 21.11 21.37 22.02 22.26

13-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras(darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.4.51 5.05 5.19 5.32 5.45 5.56 6.07 6.15 6.23 6.31 6.38 6.45 6.51 6.57 7.03 7.09 7.15 7.22 7.29 7.38 7.47 7.56 8.05 8.14 8.23 8.32 8.42 8.52 9.02 9.12 9.22 9.32 9.42 9.52 10.02 10.12 10.22 10.32 10.42 10.52 11.02 11.12 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.32 13.42 13.52 14.02 14.12 14.22 14.32 14.42 14.52 15.02 15.11 15.20 15.28 15.37 15.46 15.54 16.02 16.11 16.20 16.29 16.38 16.47 16.57 17.07 17.17 17.27 17.38 17.52 18.05 18.19 18.33 18.47 19.01 19.15 19.28 19.41 19.54 20.07 20.20 20.33 20.48 21.03 21.20 21.37 21.54 22.11 22.28

Iš stotelės: Geležinkelio st.4.47 5.13 5.32 5.46 6.00 6.13 6.26 6.37 6.48 6.56 7.04 7.13 7.21 7.28 7.35 7.42 7.48 7.54 8.00 8.07 8.14 8.23 8.32 8.41 8.50 8.59 9.08 9.17 9.27 9.37 9.47 9.57 10.07 10.17 10.27 10.37 10.47 10.57 11.07 11.17 11.27 11.37 11.47 11.57 12.07 12.17 12.27 12.37 12.47 12.57 13.07 13.17 13.27 13.37 13.47 13.57 14.07 14.17 14.27 14.37 14.47 14.57 15.07 15.17 15.27 15.37 15.47 15.56 16.05 16.13 16.22 16.31 16.39 16.47 16.56 17.05 17.14 17.23 17.32 17.42 17.52 18.02 18.12 18.23 18.37 18.50 19.04 19.18 19.32 19.45 19.57 20.09 20.22 20.35 20.48 21.01 21.14 21.29 21.44 22.01 22.18 22.35 22.52 23.09

14-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Islandijos pl.4.58 5.12 5.26 5.38 5.50 6.02 6.11 6.19 6.27 6.34 6.41 6.48 6.54 7.00 7.06 7.12 7.18 7.26 7.34 7.43 7.52 8.01 8.10 8.19 8.28 8.37 8.46 8.56 9.06 9.16 9.26 9.36 9.46 9.57 10.07 10.17 10.27 10.37 10.47 10.57 11.07 11.17 11.27 11.37 11.47 11.57 12.07 12.17 12.27 12.37 12.47 12.57 13.07 13.17 13.27 13.37 13.47 13.57 14.07 14.17 14.27 14.37 14.47 14.57 15.07 15.16 15.24 15.32 15.41 15.50 15.59 16.07 16.16 16.25 16.34 16.44 16.53 17.02 17.11 17.21 17.31 17.44 17.58 18.12 18.26 18.40 18.54 19.08 19.22 19.35 19.48 20.01 20.14 20.27 20.40 20.55 21.11 21.28 21.45 22.02 22.19 22.36

Iš stotelės: Geležinkelio st.4.42 5.10 5.30 5.44 5.58 6.10 6.22 6.34 6.43 6.51 6.59 7.07 7.14 7.22 7.29 7.35 7.41 7.47 7.53 8.01 8.09 8.18 8.27 8.36 8.45 8.54 9.03 9.12 9.21 9.31 9.41 9.51 10.01 10.11 10.21 10.32 10.42 10.52 11.02 11.12 11.22 11.32 11.42 11.52 12.02 12.12 12.22 12.32 12.42 12.52 13.02 13.12 13.22 13.32 13.42 13.52 14.02 14.12 14.22 14.32 14.42 14.52 15.02 15.12 15.22 15.32 15.42 15.51 15.59 16.07 16.16 16.25 16.34 16.42 16.51 17.00 17.09 17.19 17.28 17.37 17.46 17.56 18.06 18.19 18.33 18.47 19.01 19.15 19.29 19.42 19.55 20.07 20.20 20.33 20.46 20.59 21.12 21.27 21.43 22.00 22.17 22.3 22.51 23.08

15-asis MARŠRUTAS Partizanų g. (Kovo 11-osios g.) – Centras(darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.5.22 5.45 6.08 6.22 6.36 6.48 7.00 7.12 7.24 7.35 7.46 7.57 8.11 8.25 8.39 8.55 9.10 9.25 9.41 9.57 10.13 10.29 10.45 1058 11.11 11.24 11.37 11.51 12.05 12.19 12.32 12.45 12.59 13.12 13.26 13.40 13.53 14.06 14.20 14.31 14.42 14.53 15.04 15.16 15.28 15.40 15.52 16.04 16.29 16.42 16.57 17.12 17.27 17.42 17.57 18.12 18.27 18.45 19.03 19.22 19.41 19.56 20.11 20.27 20.43 21.02 21.21 21.40 22.00 22.20

Iš stotelės: Geležinkelio st.5.20 5.49 6.12 6.35 6.49 7.03 7.16 7.29 7.41 7.53 8.04 8.15 8.26 8.40 8.54 9.08 9.24 9.39 9.54 10.10 10.26 10.42 10.58 11.14 11.27 11.40 11.53 12.06 12.20 12.34 12.48 13.01 13.14 13.28 13.41 13.55 14.09 14.22 14.35 14.49 15.00 15.11 15.22 15.33 15.45 15.57 16.09 16.21 16.33 16.45 16.58 17.11 17.26 17.41 17.56 18.11 18.26 18.41 18.56 19.14 19.32 19.50 20.08 20.23 20.38 20.54 21.10 21.29 21.48 22.07 22.47

16-asis MARŠRUTAS Partizanų g. (Taikos pr.) – Centras (darbo dienomis)

Iš stotelės: Partizanų g.5.11 5.34 5.57 6.14 6.29 6.42 6.54 7.06 7.18 7.29 7.40 7.51 8.04 8.18 8.32 8.47 9.02 9.17 9.33 9.49 10.05 10.21 10.37 10.51 11.05 11.18 11.31 11.44 11.58 12.12 12.26 12.39 12.52 13.05 13.19 13.33 13.46 13.59 14.13 14.25 14.36 14.47 14.58 15.102 15.22 15.34 15.46 15.58 16.10 16.22 16.35 16.49 17.04 17.19 17.34 17.49 18.04 18.19 18.37 18.55 19.13 19.31 19.48 20.03 20.19 20.35 20.53 21.11 21.29 21.50 22.10

Iš stotelės: Geležinkelio st.5.22 5.52 6.15 6.38 6.55 7.11 7.25 7.39 7.51 8.03 8.14 18.25 8.36 8.49 9.03 9.17 9.32 9.47 10.02 10.18 10.34 10.50 11.06 11.22 11.36 11.50 12.03 12.16 12.29 12.43 12.57 13.11 13.24 13.37 13.50 14.04 14.18 14.31 14.44 14.58 15.10 15.21 15.32 15.43 15.55 16.07 16.19 16.31 16.43 16.55 17.07 17.20 17.34 17.49 18.04 18.19 18.34 18.49 19.04 19.22 19.39 19.55 20.12 20.29 20.44 21.00 21.16 21.34 21.52 22.10 22.31

13N-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Savanorių pr.) – Centras

Iš stotelės: Islandijos pl.22.51 00.17 01.43 03.33

Iš stotelės: Geležinkelio st.23.40 01.06 02.32 04.22

14N-asis MARŠRUTAS Islandijos pl. (Kovo 11-osios g.) – Centras

Iš stotelės: Islandijos pl.23.03 00.32 02.01 03.52

Iš stotelės: Geležinkelio st.23.35 01.04 02.33 04.24

Užsk. Nr. 306999

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.22 | Kultūra

„Ko tu blaškaisi po užsienius – pasirodyk Lietuvoje, nes niekas tavęs nežino“, – kitose šalyse pripažintą ir daugybę parodų ten surengusį stiklo menininką Remigijų Kriuką ilgai ragino dvi jo gyvenimo moterys.

Audrė Domeikaitė a.domeikaitė@15min.lt

„Nors jau pusę amžiaus gyvenu Lietuvoje, tik pernai, savo jubiliejaus proga žmonos ir mamos užlaužtas, surengiau pirmąją personalinę parodą savo šalyje, gimtajame Panevėžyje, – šypsodamasis prisiminė 51 metų menininkas, nuo 1985-ųjų savo dar-bus jau pristatęs daugybėje užsienių šalių ir pelnęs garbingų apdovanojimų. – Prieš metus draugai nusprendė, kad mane turi žinoti ne tik Panevėžys ir užsienis, bet ir Vilnius. Jie ir suorganizavo parodą šioje unikalioje erdvėje – gal lietuviai ir daugiau kur pasikvies.“

Vilniuje Gedimino prospekte esančiame verslo centre „Pirklių klubas“ šiomis die-nomis R.Kriukas atidarė bendrą savo ir 37

metų žmonos Indrės Stulgaitės-Kriukienės kūrinių parodą. Čia galima išvysti mistiš-kai apšviestas originalias stiklo skulptūras ir pažinti mažai lietuviams pažįstamas sti-klo meno galimybes.

Ne tik „čierka“, vaza ar šviestuvasKriukų kūriniai šiemet buvo eksponuoti septyniose užsienio šalyse ir Zarasų rajo-ne esančiose Dusetose. Kitais metais taip pat jau suplanuotos septynios personali-nės parodos užsienyje.

„Turiu pastebėti, kad lietuviai nežino, kas yra stiklo skulptūra, todėl norime žmo-nėms parodyti, kad stiklas yra ne tik „čier-ka“, vaza ar šviestuvas – jis turi kur kas di-desnes galimybes. Užsienyje stiklo menas

vertinamas, o lietuviai nėra su tuo susidū-rę, net architektai dažnai nežino“, – paste-bėjo R.Kriukas.

Anot jo, Lietuvoje „stikliorų“ beveik nėra. Norėdamas juo būti, turi būti fanatikas, mylėti stiklą kaip savo žmoną. „Stiklas ka-prizingas kaip moteris, sunkiai prie savęs prisileidžia. Aš jį jaukinuosi daugiau nei 30 metų, bet jis vis dar prikrečia pokštų. Matyt, kad iki mirties neperprasiu“, – at-siduso vyras.

Braižas – skirtingas I.Stulgaitė-Kriukienė tikino, kad jųdvie-jų su vyrų kūrybinis braižas ir kūrinių

dydžiai skiriasi. „Savo darbuose stengiuosi išgryninti idėją, emociją, būseną tam tikra forma, o Remigijus labiau mėgsta abstrak-cijas, vadina save laisvamaniu. Man arti-mesnės šalto stiklo apdirbimo technikos, liejimas, o Remigijus labiau mėgsta karštą būdą – nuo 1995-ųjų jis dirba savo autorine technologija, kuri reikalauja daug ugnies, dūmų ir kibirkščių, – rodydama kūrinius, pasakojo stiklo menininkė. – Mūsų dar-bų gabaritai taip pat skiriasi – jo kūrinių aš dažnai net nepakeliu. Taigi kuriame atskirai, mus sieja tik medžiaga. O kar-tu esame tik vieną bendrą darbą padarę –savo dukrą.“

„Tai – geriausia gyvenimo skulptūra!“ –nusišypsojo stiklininkas ir pridūrė, kad pastaraisiais metais dirba labai produk-tyviai, tik jam trūksta laiko – „bėgiojanti skulptūra“ jo taip pat reikalauja.

„Mano darbas yra stiklas, hobis – sti-klas ir dar žmona „stikliorė“ – belieka mums tik stiklo lovoje miegoti“, – nusi-juokė R.Kriukas, atvirai išpažįstantis savo meilę stiklui.

Vilniuje pristatomoje parodoje meni-ninkų duetas lankytojų teismui atidavė daugiau nei 40 darbų, kurių didžioji dalis sukurti per pastaruosius dvejus metus. Individualiai mistiškai apšviesti ir kelio-se „Pirklių klubo“ erdvėse išdėlioti me-ninio stiklo kūriniai smalsuoliams žada iki švenčių suteikti atradimo ir pažinimo džiaugsmą.

R.Kriukas:

„Mano darbas yra stiklas, hobis – stiklas ir dar žmona „stikliorė“ – belieka mums tik stiklo lovoje miegoti.“

Daugiau kultūros

naujienų rasite

nuskaitę šį kodą

15min.lt/kultura

Užsienyje pripažintas, bet lietuviams menkai pažįstamas „stikliorius“ R.Kriukas:

„Stiklas kaprizingas kaip moteris“

Sutuoktiniai Kriukai tikina, kad nors abu dirba

su stiklu, jų kūrybinis braižas gerokai skiriasi.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d. Kultūra | 23

Elena

-

-

-

-

-

----

-

-

-

-

---

-

-

--

-----

-

-

Šildymo sezonas gąsdina ne visus

Užsk. Nr. 306552

Vilniuje

surengtoje

parodoje menininkų

duetas pristato daugiau

nei 40 darbų, kurių

didžioji dalis sukurti per

pastaruosius dvejus

metus.

I.Gelūno nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.24 | Gazas.lt

Austėja Masiokaitėredakcija@15min.lt

„Seną automobilį gali nusipirkti kiekvienas. Bet prikelti jį naujam gyvenimui, po kruopelytę renkant originalias detales, –tikras iššūkis“, – tikina tokius automobilius kolekcionuojantis Ramūnas Kardelis. Į jo vadovaujamą Lietuvos istorinių trans-porto priemonių asociaciją „Retromobile“ susibūrę entuziastai siekia, kad istoriniai automobiliai ir motociklai būtų saugomi valstybiniu lygiu.

Pasak R.Kardelio, tai ne tik užtikrintų išskirtinį šių transporto priemonių sta-tusą, bet ir padėtų tausoti vertingiausius egzempliorius.

Šis tas jau nuveikta. R.Kardelio teigimu, netrukus keliuose autentiškus senovinius automobilius turėtume išvysti su specia-liais rudos spalvos valstybiniais nume-riais.

Kolekcijoje – 83 motociklai Įspūdingą motociklų kolekciją Babty-no–Žemaitkiemio dvare sukaupęs versli-ninkas Mindaugas Šventoraitis pasakoja, kad jais susižavėjo dar vaikystėje: „Mano aistra motociklams buvo tokia, kad ran-kos drebėdavo. Pradedi važiuoti, atrodo,

danguje iš laimės atsidūrei. Būdamas vai-kas jau turėjau bent kelis motociklus. Jei pakeliui į mokyklą kuris nors sugesdavo, klasėje pasirodydavau tepaluotas, tą dieną nuo manęs smarkiai trenkdavo benzinu.“

Kolekcionuoti šias transporto priemones M.Šventoraitis pradėjo įsigijęs dvarą. Per

dvylika metų sukaupė 83 motociklus (28 gamintojų iš 19 valstybių). Jo kolekcijoje yra ne tik dauguma sovietinių markių, bet ir karo laikų vokiškų motociklų, daugybė motorolerių ir mopedų.

Kolekcijos pažibą – Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių armijos motociklą NSU –

Senovinių automobilių ir motociklų kolekcionavimas:

Ne tik hobis, bet ir iššūkis

M.Šventoraitis,

pokalbiui apie savo

kolekciją, pasipuošė

prie motociklų

derančia striuke ir

karo laikus

menančiu šalmu.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

M.Šventoraičio teigimu, be didesnių prob-lemų pavyktų užvesti ir dabar.

Ant sienos kabo ir, tiesiogine šio žodžio prasme, iš po žemių iškasto vieno seniau-sių kolekcijos egzemplioriaus griaučiai.

„Tai – vienas pirmųjų mano motociklų. Kai buvau 12-os metų, jį padovanojo kai-mynas. Nesugebėjau jo suremontuoti. O kai namuose technikos prikaupiau tiek, kad nebetilpo, paėmiau ir užkasiau jį“, – vaikišką poelgį prisimena M.Šventoraitis.

Jis sako, kad 37 metus po žeme išgulė-jusį anglišką „Victoria“ motociklą dabar, priešingai nei vaikystėje, suremontuoti pajėgtų. Tik šis mielesnis toks, koks yra.

Perdažyti nevalia Kelios M.Šventoraičio turimos transporto priemonės, po dvejų metų, praleistų pas restauratorius, dabar tviska naujais dažais, tačiau dauguma jo kolekcijos egzempliorių, nors techniškai tvarkingi ir gali važiuoti, niekada nebuvo perdažomi.

„Spalva yra labai svarbi, taip pat kaip ir lipdukai, ženkliukai. Kai tai prarandama, praranda-ma ir didelė dalis savasties“, – neabejoja kolekcininkas.

Jis apgailestauja, kad dabar Lietuvoje sunku ras-ti autentiškų istorinių transporto priemonių, nes dauguma jų perdažytos. Dėl šios priežasties tokios kolekcijos, kokią rinkdamas išmaišė visą Lietuvą, jam antrą kartą surinkti nebepavyktų.

Svarbiausia – originalumas R.Kardelio kolekcijoje – apie 40 senovinių automobilių. Vyras didžiuojasi, kad nema-ža dalis jų – autentiški, nors apie pirmąjį jo eksponatą to nepasakysi.

Norėdamas išskirtinės transporto prie-monės, kažkada jis suremontavo senuką GAZ-21 ir nudažė sodria mėlyna spalva. Kurį laiką pasidžiaugęs automobiliu su-prato, kad kažkas vis dėlto ne taip.

„Gali padaryti, kad automobilis važiuotų, bet jei žinai, kad jis nėra originalus, pačiam nesmagu. Aš sutinku, kad „Mercedes“ va-riklis yra geresnis nei „Volgos“, nes jis pa-tikimesnis, ekonomiškesnis ir pan. Bet ar su tokiu varikliu tavo „Volga“ bus origina-li?“ – svarsto R.Kardelis.

Brangu, bet pinigų maišo nereikia Jo teigimu, nusipirkti jau sutvarkytą seno-vinį automobilį visuomet pigiau, nei prie jo krapštytis pačiam.

„Tam reikia labai daug laiko. Sėdi gara-že, o namuose vinys neįkaltos, lentynos nepakabintos. Žmona pyksta. Būna, kad sako: „Kur buvai, vėl pas savo meilužę?“ Sakau: „Nepyk, mano meilužė – tik dviejų tonų svorio“, – šypsosi pašnekovas.

Transporto priemones, kurios kartais panašesnės į metalo laužą, istorinių au-tomobilių entuziastai renka it dėliones. Juos vienijančiuose interneto forumuose vieni kitų klausia, kam priklauso tam tikra puošybos detalė, ar ieško „donoro“ – visiš-kai subyrėjusios analogiškos transporto priemonės, kurios detalės dar galėtų tikti.

„Nors tai gana brangu, bet jei automobilį restauruoji dvejus ar trejus metus, pinigų maišo iš karto turėti nereikia. Jei kuri nors detalė per brangi, ieškai kitos, pats bandai pasigaminti. Daug darbų atlieki savo ran-komis“, – pasakoja R.Kardelis.

Vis dėlto net ir puikiai suremontuotų se-novinių transporto priemonių savininkams nuolat iškyla įvairių rūpesčių. Pavyzdžiui, prireikus atlikti ratų suvedimą, autoser-visų darbuotojai tik skėsčioja rankomis –senoviniams automobiliams tam skirtų kompiuterinių programų nėra.

Priderina aprangą „Važiuoti istorine mašina – ne itin komfor-tiška: nei vairo stiprintuvo, nei kondicio-nieriaus, viskas ūžia, tarška, vėjai pučia. Bet koks malonumas važiuoti neskubant ir aplinkiniams keliant pasigėrėjimą. Per-važiuok per miestą kad ir su „Volga“ – pa-matysi, kiek bus susižavėjimo ir nuostabos. Smagu, tavo hobis yra įvertinamas“, – apie senovinių automobilių teikiamus džiaugs-mus kalbėjo R.Kardelis.

Prie senovinio transporto nesinori artin-tis su kasdiene apranga.

M.Šventoraitis, pokalbiui apie savo ko-lekciją, pasipuošė prie motociklų derančia sunkia storos odos striuke bei karo laikus menančiu šalmu.

O R.Kardelis prie neeilinių automobilių derina ne tik savo, bet ir kitų keleivių ap-rangą, lagaminus, aksesuarus.

Gazas.lt | 25

Netrukus keliuose autentiškus seno-vinius automobilius turėtume išvysti su rudos spalvos valstybiniais numeriais.

Daugiau naujienų apie

automobilius rasite

nuskaitę šį kodą

www.gazas.lt

R.Kardelis ir 1922 m.

gamybos „Dodge Brothers“,

kuriam pirmajam Lietuvoje

buvo suteiktas istorinio

automobilio statusas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šis angliškas motociklas po žeme išgulėjo 37 metus.

E.Ovčarenko nuotr.

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.26 | Sveikata

Dalia Daškevičiūtėd.daskeviciute@15min.lt

Sveikos mitybos piramidė Lietuvoje nėra itin populiari. Daug kas apie ją girdėjo, daug kas ją matė, tačiau vadovaujasi ja per mažai, interpretuoja savaip, o ir pati piramidė – ne be trūkumų.

Mitybos ir sveikatos ryšys pradėtas nagrinėti dar antikos laikais. „Mes ne tam gyvename, kad valgytu-me, o valgome tam, kad gyven-tume.“ Ši graikų fi losofo Sokrato (470 m. pr. Kristų – 399 m. pr. Kristų) frazė vis dar aktuali ir šiandien.

Mityba 50 proc. lemia sveikatą„Visi Europos teisės aktai, kuriais vado-vaujamės, kalba

apie maisto saugą. Apie mity-bos visavertiškumą, sveiku-

mą, maisto produktų biologi-nę vertę tuose aktuose – nė

žodžio. Svarbiausia, kad val-gydami neapsinuodytume,

o ką valgyti, paliekama spręsti mums“, – paste-bi Vilniaus universite-

to Medicinos fakulteto Visuomenės sveika-

tos instituto direkto-rius prof. Rimantas

Stukas.

Pasak jo, yra daug veiksnių, darančių įta-ką sveikatai: tai socialinės, visuomeninės struktūros, bendra ekonominė situacija, aplinka. Tačiau mityba yra sveikatos pa-grindas, ji 50 proc. lemia sveikatą.

„Arba kažkas ne taip padaryta, arba žmo-gus per silpnas įsisąmoninti, kad sveika-ta yra tokia vertybė, kurią reikia saugoti. Daugumos gyvensena – tikrai nesveika, o mityba neatitinka rekomendacijų, nors visi tarsi ir žino sveikos mitybos principus. Paskutinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje tik 19 proc. žmonių maistą renkasi galvoda-mi apie geresnę sveikatą. 30 proc. renkasi

Lietuviška sveikos mitybos piramidė patobulinta 2011-aisiais.

Sveikos mitybos piramidė –

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

maistą pagal kainą, 30 proc. atsižvelgia į maisto skonį, o jo sudėtis jiems nė mo-tais“, – apgailestauja mitybos specialistas.

Piramidė virto šviesoforuSveikos mitybos piramidė yra vienas iš pa-tarėjų, kaip rinktis maistą, kokiomis pro-porcijomis valgyti, kad žmogus būtų svei-kas. Kiekviena valstybė atsižvelgia į savo gyventojų mitybos ypatumus ir pagal tai sudaro piramidę.

Pirmoji lietuviška sveikos mitybos pira-midė, parengta 1998 m., rėmėsi amerikie-tiškąja. Buvo sugrupuoti produktai ir nu-rodytas porcijų skaičius. 2011 m. piramidė buvo patobulinta. Ją galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, ji kabo bendrojo lavinimo mokyklų valgyklose.

Naujoji piramidė sudaryta šviesoforo principu ir suskirstyta į šešias dalis: pro-duktams, esantiems piramidės apačioje, uždegta žalia šviesa – juos rekomenduoja-ma valgyti kelis kartus per dieną; piramidės viduryje esančius produktus siūloma vartoti kasdien ar rečiau; raudonas signalas galioja viršuje esantiems produktams – juos reikė-tų vartoti labai saikingai.

Bulvė – su lupena, dribsniai – avižiniai „Piramidėje vaizduojami produktai, bet apie jų gamybos būdus nekalbama, o tai labai svarbu, siekiant būti sveikiems“, – paste-bi R.Stukas.

Pagal piramidę, mūsų mitybos pagrindą turi sudaryti grūdiniai produktai: duona, įvairių kruopų košės, makaronai, taip pat vaisiai, daržovės ir uogos. Tai maistas, tie-kiantis organizmui stambiamolekulinius angliavandenius, kurie yra pagrindinis ener-gijos šaltinis. Bulvės šioje grandinėje priskir-tos ne prie daržovių, o prie grūdinių kultū-rų. R.Stukas spėja, kad piramidėje nupiešta su lupena virta bulvė, ir apgailestauja, kad lietuviai dažniausiai bulves kepa riebaluo-se, o tai neatitinka sveikos mitybos normų. Jis pataria virti bulves garuose.

Tarp rekomenduojamų sveikiausių pro-duktų yra pavaizduoti ir dribsniai. Mitybos

specialistas primena, kad tai – avižiniai dribsniai, kuriuos galima užpilti vandeniu ar pienu ir valgyti kaip košę. Tai puikus mais-tas pusryčiams. Tačiau įprasti šokoladiniai ar kukurūzų dribsniai, pertekę cukraus, tu-rėtų būti pavaizduoti piramidės viršūnėje ir vartojami retai, o ne kasdien.

Profesorius skaičiuoja ir piramidės apa-čioje pavaizduotas bandeles – jos yra dvi ir paprastos. „Jeigu valgytume daug ban-delių, ateityje formuotųsi aterosklero-zė“, – įspėja R.Stukas.

Šaukštais kabiname aliejųPiramidės viduryje – pienas, varškė, fer-mentinis sūris, aliejus, riešutai, žuvis, kiau-šiniai, vištiena ir kita mėsa.

R.Stukas juokiasi, kad nelabai aišku, ar piramidėje pavaizduota višta su odele, ar be jos. Todėl perspėja, kad odelę reikia nu-lupti prieš dedant vištą į puodą. Kaip ir

nugramdyti ant vištienos esančius rieba-lus, siekiant išvengti cholesterolio.

„Pienas ir jo produktai vartojami nuo seno, jie teikia organizmui baltymų, tačiau jų suvalgome mažiau nei reikėtų“, – teigia R.Stukas. Fermentinis sūris – geriausias kal-cio, reikalingo kaulams, šaltinis, bet jame yra ir daug cholesterolio, todėl garbaus am-žiaus žmonės turėtų vengti šio produkto.

Piramidės naujovė – aliejus ir riešutai (kaip aliejinė kultūra) buvo perkelti iš vir-šūnės į vidurį. Tai rodo, kad jų vartoti ga-lima daugiau nei anksčiau.

Iš aliejaus etiketės aiškiai matyti, kad pi-ramidėje pavaizduotas alyvuogių aliejus. Mitybos specialistas teigia, kad tai buvo nekorektiškas sprendimas, nes išvydę nau-jąją piramidę gamintojai reiškė pretenzijas dėl proteguojamo alyvuogių aliejaus, tarsi kiti aliejai nebūtų naudingi.

„Atsirado kita problema: žmonės tikrai dabar žino, kad reikia vartoti aliejų, bet ne-atkreipia dėmesio, kad gramas kiaulienos taukų, kaip ir aliejaus, turi 9 kalorijas. Taigi jų energinė vertė ta pati. Teko girdėti, kad kai kurie, siekdami būti sveikesni, kasdien papildomai geria po du tris šaukštus alie-jaus!“ – pasakoja R.Stukas.

Žuvį išmainome į kukuliusNors mitybos piramidėje pavaizduota žu-vis, o prie jos derėtų priskirti ir jūros gė-rybes, lietuviai kerta kukulius iš konservų

dėžučių, keptus žuvų pirštelius, krabų laz-deles ir įsivaizduoja, kad patenkina žuvies poreikį.

R.Stukas apgailestauja: „Vartodami aly-vuogių aliejų, turėtume vartoti ir daug rie-bių žuvų arba žuvų taukų, kad gautume pakankamą kiekį polinesočiųjų riebalų, kurių minėtame aliejuje yra mažai. Tačiau žuvų, kaip baltymų šaltinio, irgi valgome labai mažai.“

Sveikos mitybos piramidės viršūnėje įsi-taisę saldainiai, cukrus, tortas, druska ir sviestas. Juos reikia vartoti labai saikingai.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, sviesto ant duonos rei-kėtų tepti tik tiek, kad užpildytų duonos akutes. Tačiau lietuviai įpratę tepti storą sviesto sluoksnį ir taip gauna daug papildo-mų kalorijų, pastebi mitybos specialistas.

Taip pat smarkiai padauginame druskos ir cukraus. Pastarojo – visais įmanomais pavidalais. Todėl lietuviškoji sveikos mity-bos piramidė labiau primena stačiakampį.

Sveikata | 27

KUO YPATINGA ŽUVIS?Mitybos specialistai vienbalsiai tvirtina – lietuviai suvalgo per mažai jūrinės žuvies. Kuo ypatinga žuvis ir kodėl ji tokia svarbi žmogaus organizmui?„Stebint Lietuvos gyventojų mitybą ir jos pokyčius akivaizdu, kad gyvulinės kilmės sočiųjų riebalų lietuviai suvartoja per daug, o jūrinių produktų suvalgo per mažai. Pagal rekomendacijas, jūrinės žuvies ir kitų jūros produktų kiekius reikėtų padidinti 2-3 kartus“, – sako prof. Rimantas Stukas. Jūros produktai yra kone vienintelis kelias vertingosioms omega-3 rūgštims patekti į žmogaus organizmą. Pasak profesoriaus, kiekvienas suaugęs žmogus kasdien su maistu turėtų gauti apie 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių. Vis tik tai nėra taip paprasta, nes tokiu atveju kasdien reikėtų suvalgyti apie 300 g riebios jūrinės žuvies, pavyzdžiui, lašišos. Paprastesnis kelias – gerti žuvų taukus. „Žuvų taukai yra ne vaistas, o maisto papildas, kitais žodžiais tariant, maisto produktas. Jie papildo organizmą medžiagomis, kurias turėtume gauti su maistu, bet negauname. Žuvų taukai gali būti labai naudingi širdies ligų prevencijai, imunitetui“, – sako R.Stukas. Profesorius atkreipia dėmesį, kad renkantis žuvų taukų produktus labai svarbu skaityti etiketę ir žinoti, kiek omega-3 riebalų rūgščių yra rekomenduojamoje paros normoje. Nemažiau svarbu ir gamintojo patikimumas. Geriau rinktis solidžią patirtį ir pripažinimą rinkoje turinčio gamintojo produktus. Jūrose gyvenančių žuvų organizme išlieka dalis vandenyje esančių teršalų. „Gaminant žuvų taukų produktus, patikimas gamintojas juos išvalo, išgrynina ir koncentruoja – todėl jie yra visiškai saugūs vartotojui“, – sako prof. R. Stukas.Nesvarbu, kokio pavidalo produktas – skysti žuvų taukai ar kapsulės – svarbu, kokią dozę omega-3 rūgščių suvartojame kasdien. Žuvų taukai padeda stiprinti imuninę sistemą ir yra ypač vertingi širdžiai – jie gali turėti įtakos mažinant padidėjusį arterinį kraujospūdį, mažinti trombų susidarymo galimybę.

ne be trūkumų

R.Stukas:

„Daugumos gyvensena –tikrai nesveika, o mityba neatitinka rekomendacijų, nors visi tarsi ir žino sveikos mitybos principus.“

R.Stukas teigia, kad geriausiai lietuviai

maitinosi tarpukario Lietuvoje. Nors kirto

lašinius, kiaulieną, riebias dešras, tačiau

fi zinis aktyvumas buvo didesnis. Žmonės

vartojo daug daržovių: valgė burokus, ro-

pes, morkas, statinėmis raugė kopūstus.

Dabar situacija bloga: nors daržovių rei-

kia valgyti kasdien, pagal paskutines ap-

klausas paaiškėjo, kad taip daro tik pusė

lietuvių.

Grūdinių produktų kasdien valgo dar ma-

žiau – 47 proc. – šalies gyventojų. Dėl

to organizmas negauna pakankamai

ląstelienos, sutrinka žarnyno veikla

ir mikrofl ora, gali nusilpti imuninė

sistema, todėl pradeda kibti įvai-

rios ligos.

Nors riebalų tiekiama energinė

vertė turėtų sudaryti ne daugiau

kaip 30 proc. mitybos raciono,

jau dvidešimt metų suvartoja-

me jų gerokai per daug ir situa-

cija šioje srityje nesikeičia.

Dėl per mažo šviežių daržovių, grū-

dinių produktų, žuvies ir per didelio

gyvulinių riebalų vartojimo mūsų mityba

yra nevisavertė, mums stinga įvairių vita-

minų ir mineralinių medžiagų.

Anot profesoriaus, su maistu žmogui bū-

tina gauti 40 įvairių rūšių maisto medžia-

gų. Nė vienas maisto produktas neturi

visų jų, todėl reikia valgyti įvairų maistą.

Pats sveikiausias – šviežias maistas.

„Kartais mitybos įpročius ne taip lengva

pakeisti, todėl pirmas žingsnis – sumažin-

ti porcijas, o vėliau mėginti koreguoti

mitybą. Ir reikia neužmiršti, kad kiek-

vienas mūsų – individualus, ir kiekvie-

nam skirtingų vitaminų ir mikroelementų

stinga“, – apibendrina R.Stukas.

Geriausiai maitinomės tarpukariu

Savo nuomonę galite

išsakyti portale 15min.lt

Prof. R.Stukas: „Arba kažkas ne taip padaryta, arba žmogus per silpnas įsisąmoninti, kad sveikata – vertybė“

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.28 | Skelbimai

KAUNAS

NACIONALINIAI SKELBIMAI

Vilniaus savivaldybės taryba patvirtino naujus žemės mokesčio tarifus, galiosiančius 2013 metais. Gyvenamosios žemės sklypams Vilniuje bus taikomas 0,3 proc. tarifas. Šiek tiek didesnis tarifas – 0,4 proc., – bus taikomas komercijai, pramonei ir sandėliavimui naudojamai žemei. 3 proc. tarifas nustatytas nenaudojamos žemės sklypams. Šie tarifai skaičiuojami nuo sklypo vidutinės rinkos vertės.

„Naujus tarifus turime keisti, nes tai numato Seimo priimtas įstatymas. Nustatydami žemės mokesčio tarifus siekiame, kad gyventojams ir verslui įmokų dydis, kiek leidžia įstatymas, iš esmės nesikeistų. Ieškodami geriausių įmano-mų sprendimų sulaukėme pasiūlymų iš įvairių asociacijų, į juos kiek įmanoma labiau atsižvel-gėme“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Neprižiūrimai, apleistai žemei arba žemei, ku-rioje yra griautinų pastatų, nustatytas 3 proc. ta-rifas nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. Taip sie-kiama išplėsti mokančių už žemę asmenų gru-pę, mokestis neguls tik ant esamų mokesčio mo-kėtojų: jį mokės ir tie, kurie spekuliatyviai laiko žemę, jos niekaip nenaudoja ar neprižiūri, be to, iki šiol mokesčio nemokėjo.

Taryba taip pat patvirtino tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Pavyz-džiui, šis tarifas bus taikomas žemei, kuriai gau-tas leidimas griauti pastatą ir per metus pastatas nėra nugriaunamas, jeigu parengiamas detalusis planas ir per dvejus metus neišduodamas statybos leidimas arba, jei išduotas leidimas, bet per tre-jus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas.

Nustačius tokius mokesčio tarifus, sostinės tarybos miesto biudžeto pajamos iš šio mokes-čio beveik nesikeis. Praplėtus mokesčių mokėto-jų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudo-jamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galėtų bū-

ti surinkta 0,8 mln. Lt daugiau nei 2012 metais (2012 m. planas – 6,6 mln. Lt).

Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mo-kesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mo-kestinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 Lt (Grigiškėse) iki 44 Lt (Se-namiestis). Taikant naujuosius tarifus mokesčio dydis galėtų nežymiai – keliais procentais padi-dėti ar sumažėti priklausomai nuo rinkos vertės.

Palyginimui, Varšuvoje žemės mokestis siekia apie 33–39 Lt už arą, Rygoje – apie 87–115 Lt, Taline – apie 33–2530 Lt už arą, Kaune – apie 22–71 Lt už arą.

VILNIAUS PULSAS

2013 metais žemės mokestis Vilniuje: 0,3 proc. gyvenamajai žemei, 0,4 proc. – komercinei

VILNIUS

AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“

Viešo konkurso tvarka parduoda arba išnuomoja 29,76 kv.m. ploto butą, Kunigiškių g.18-30, Grigiškėse, Vilniaus m. sav. Pradinė pardavimo kaina – 66 500 Lt (be PVM), pradinė nuomos kaina – 8,33 Lt/kv.m (be PVM) per mėn. Pirmenybė teikiama konkurso pasiūlymams pirkti butą.Telefonas buto apžiūrai (8~5) 269 2205; 269 3019; mob. (8-610) 02 161.Dėl konkurso sąlygų teirautis: (8~5) 269 3477, 269 3378, 269 2744, 269 2897.

Užsk. Nr. 303401

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.30 | Laisvalaikis

Avinas. Jums sukasi galva nuo minčių ir žinių pertekliaus? Pasidalykite viskuo su tais, kam to tikrai reikia, priešingu atveju – rizikuojate kristi žemai iš labai aukštai.

Jautis. Pergalės intymiuose santykiuose nėra tikrosios jūsų vertės rodiklis. Nekreipdami dėmesio į patarimus, lauksite vis naujo patvirtinimo, kol prieisite aklagatvį.

Dvyniai. Surengsite sudėtingas varžybas, kuriose spręsis, kuris iš jūsų pranašesnis – jūs ar jūsų antroji pusė. Tikėkimės, kad viskas nesibaigs liūdnu žodžiu „skyrybos“.

Vėžys. Jūs iki ausų įklimpę darbuose. Nuolat vis ką nors tobulinate iki širdies gelmių įsigilinę ir įsitikinę reikšmingumu to, ką darote. Ar nebijote nuskęsti?

Liūtas. Viskas, ką kuriate savo rankomis, – nepakartojama. Tegul visi sužino, pamato ir paskanauja jūsų kūrybos vaisių. Aišku, jei esate pasiruošę viskuo dalytis.

Mergelė. Ieškosite būdų, kaip kitiems parodyti, kokie nuostabūs jūsų namai ar kokia nepakartojamai darni jūsų šeima. Tačiau, prieš surengdami ekskursiją, pirmiausia išsikuopkite.

Svarstyklės. Netils kalbos ir pasakojimai, kurių pagrindinis veikėjas būsite jūs. Liūdniausia, kad jos sklis iš jūsų lūpų. Pasidomėkite, ar kitiems nenusibodo šios istorijos.

Skorpionas. Didžiuositės visais savo turtais: sugebėjimais, pasiekimais, materialiomis ir kitomis gėrybėmis. Per šį didžiulį kalną rizikuojate nepamatyti, ko turtingi yra kiti.

Šaulys. Žavėsite aplinkinius viskuo, tik ne kuklumu. Manysite, kad, būdami čia, esate verti visko, kas geriausia. Niekas su jumis nedrįs dėl to ginčytis, nebent antroji pusė.

Ožiaragis. Lengva jaustis reikšmingiems ten, kur jūsų nemato kiti. Niekas neverčia jūsų palikti saugios slėptuvės – būdami ten galite pažinti savo tikrąjį „aš“.

Vandenis. Esate apsupti daugybės žmonių, kurie jus brangina ir gerbia, o jūs – juos. Tačiau ar nemanote, kad save laikote pernelyg svarbiais ir pamirštate pagalvoti apie kitus?

Žuvys. Kai kas gal ir vertina žmogų pagal jo pasiekimus darbe ir svarbą visuomenėje. Bet ar jums to reikia? Neužkibkite ant svetimo kabliuko!

Horoskopai

Kiekvienos dienos

horoskopą rasite

Sudarė astrologė V.Liutkienė

os

Vertikaliai:

Horizontaliai:

Atsakymas:

Keturnytis. Plutas.

Roma. Atokaita.

Liga. Pradas. Olga.

Ta. Granas. Kelt.

Kronas. Tarnai.

Monolitas. Batu.

Mimas. Skutasi.

Sirupas. Kaukas.

Las. Baubas. Pd.

Rasit. Cveigas. TVR.

Satelitas. Gema.

Eritrocitas. Toga.

Suma. Omulis. Ra.

Klipata. Grimas.

Protas. Ce. Taranas.

Vl. Titanas. Bei.

Sodas. Kait. Kas.

Sauga. Ūpas.

Kubas. Li. Abukas.

Autokratas.

Talentas. Te. Glaus.

PVM. Stati. Indra.

RAUDONA UOGA.

Parengė žurnalo

„Oho“ redakcija

15min • 2012 m. lapkričio 30 d. Laisvalaikis | 31

– Brangusis, gal galėtum pasekti man pasaką prieš miegą.– Aš tave myliu. Miegok.

Vienąkart nusprendžiau pati nudirbti vyriškus darbus. Atsiguliau ant sofos ir įsijungiau televizorių.

Programišiai įsilaužė į Lietuvos policijos tinklalapį, kad prie ieškomų nusikaltėlių nuotraukų galėtų įkelti savąsias.

Norint atsikratyti celiulito reikėtų arba numesti svorio, arba priaugti kelis kilogramus, kad oda išsilygintų.

Anekdotai

Lengvas

Sudoku

Grupės BIX jubiliejinis koncertas

Lietuviško roko pionieriai švenčia ketvirtį am-

žiaus ir tai paminės griausmingu koncertu Ūkio

banko teatro arenoje. Pirmoje jo dalyje grupės

gerbėjai išgirs netikėtas BIX dainų interpretaci-

jas kartu su Marijonu Mikutavičiumi, „G&G Sin-

dikatu“ ir kitais Lietuvos muzikantais. Antroje

koncerto dalyje BIX dainos suskambės taip, kaip

turi suskambėti tokio jubiliejaus proga. Koncer-

to pradžia – 20 val.

Klaipėdos dramos teatro premjera

„Moteris be kūno“

Klaipėdos dramos teatras kviečia į paskutiniąją

šių metų premjerą – kroatų dramaturgo Matės Ma-

tišičiaus (nuotr.) vienaveiksmę dramą „Moteris be

kūno“. Spektaklį režisavo Ramunė Kudzmanaitė,

vaidina Linas Lukošius, Nijolė Sabulytė, Valentina

Leonavičiūtė, Rimantas Pelakauskas, Vaidotas Jo-

čys, Arūnas Račkauskas. Premjeriniai spektakliai

žiūrovų lauks Žvejų rūmuose. Jų pradžia – 18 val.

K.Vanago/BFL (1996 m.) nuotr.

Organizatorių nuotr.

Vilnius

Klaipėda

Gruodžio 1 d.

Gruodžio 6, 8, 14 d.

Orai

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Lietuvoje ŠiandienPenktadienį prognozuojamas lietus, kai kur – šlapdriba, bus 2–6 laipsniai

šilumos. Savaitgalį atvės – oro temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šilumos

iki 2 šalčio. Šeštadienį sinoptikai prognozuoja nedidelį sniegą ir šlapdribą,

sekmadienį šlapdriba numatoma tik pajūryje.

12-01 d.

0 / 0 0 / 0 2 / 3 -1 / -1

12-02 d.

-4 / -1 -4 / 0 1 / 3 -4 / -1

12-01 d.

-1 / -1 -1 / -1 0 / 0 0 / 0

12-02 d.

-5 / -1 -5 / -1 -4 / 0 -4 / 0

Vilnius

Panevėžys

Utena

Šiauliai

6

6

6

2

Kaunas

6

Alytus

6

Klaipėda

3

VėjasPietvakarių

4-8 m/s

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai

Panevėžys Utena Alytus Marijampolė

PasaulyjeAtėnai 20

Berlynas 2

Londonas 4

Madridas 9

Maskva 4

Minskas 6

Oslas -6

Paryžius 4

Praha 1

Ryga 2

Roma 12

Stokholmas -1

Talinas -6

Varšuva 46Marijampolė

.

ito

K

P ėž

Utena

6

6

il i

Kl i ėd

Š

15min • 2012 m. lapkričio 30 d.

Gediminas Gasiulisg.gasiulis@15min.lt

Nors pradžią visatai davęs Didysis Sprogimas įvyko prieš 13,7 mlrd. metų, mokslininkai turi vilties į tai žvilgtelėti bent akies krašteliu. Prie to daug prisideda lietuvių kilmės astrofi zikas 52 metų Jonas Žmuidzinas.

Šiuo metu jis dirba NASA Reaktyvinės trau-kos laboratorijos (RTL) vyriausiuoju tech-nologu ir prisideda kuriant įrangą, kuri pa-dės tyrinėti žvaigždžių, galaktikų ir net pačios Visatos pradžią.

Ne, tai ne laiko mašina, o jutikliai, skir-ti fi ksuoti submilimetrines bangas – to-kias, kurių ilgis yra mažesnis nei 1 mm. Jų žmogus plika akimi stebėti negali, todėl reikalinga speciali įranga, kuri atskleistų vadinamojo tolimojo infraraudonojo lau-ko paslaptis.

Iki šiol studijuota tik regimoji šviesa„Apie šio lauko egzistavimą kosmose svars-tyta jau seniai, tačiau jis pirmą kartą išma-tuotas tik 1996 metais. Paaiškėjo, kad Visa-toje jis turi tiek pat energijos, kiek optinis laukas. Astronomai iki šiol studijavo re-gimąją šviesą, o dabar paaiškėjo, kad yra antra tiek šviesos. Mūsų įranga ir leidžia ją tyrinėti“, – sklandžia lietuvių kalba aiškina Lietuvoje niekad negyvenęs J.Žmuidzinas.

Vienas šios šviesos šaltinių yra naujos žvaigždės. Jos gimsta dujų ir dulkių de-besyse, tačiau šie absorbuoja žvaigždžių šviesą ir išleidžia daug ilgesnes tolimąsias infraraudonąsias bangas. Taigi turint tin-kamus jutiklius galima studijuoti naujai susiformavusias žvaigždes, žvaigždynus ir kitus objektus.

Maža to, naudojant tokius instrumentus galima fi ksuoti šviesą, kuri susiformavo tuomet, kai Visatai buvo vos keli šimtai tūkstančių metų.

Fiksuos neregėtus vaizdusLietuvių kilmės astrofi zikas prisidėjo ku-riant prietaisus, kurie jau naudojami NASA Kuiperio oro observatorijoje, SOFIA obser-vatorijoje bei „Herschel“ kosminėje tyri-mų stotyje.

Tačiau vienu svarbiausių savo pasieki-mų jis laiko iš superlaidininkų pagamin-tus detektorius, kurių idėja gimė dar prieš 12 metų. Jie yra labai jautrūs ir veikia tik esant itin žemai temperatūrai.

Šie detektoriai bus naudojami 25 metrų skersmens teleskope, kuris statomas Čilėje, Andų kalnuose 5,5 km aukštyje.

„Bus galima sukurti labai dideles kame-ras, kurios fi ksuos submilimetrinę šviesą. Taip galėsime pamatyti tolimus žvaigždy-nus, kurių negalima užfi ksuoti naudojant regimosios šviesos ar infraraudonųjų ban-gų ruožo jutiklius. Mes galėsime užfi ksuoti tai, ko niekas iki šiol nėra matęs. Tai atliks mūsų detektoriai“, – sako J.Žmuidzinas.

Kosmosas įtraukė studijuojantBendraujant su žmogumi, kuris dega smal-sumu ištyrinėti kiekvieną Visatos užkabo-rį, susidaro įspūdis, kad apie tai jis svajo-jo jau vaikystėje. Tačiau pašnekovui toks

teiginys sukelia šypseną. „Mano tėtis buvo fi zikas teoretikas, bet jis manęs nestūmė į tą pusę. Man pačiam matematika ir apskritai mokslas tapo įdomūs maždaug 9 klasėje,

o kosmoso mokslais susidomėjau studijų metais“, – sako jis.

J.Žmuidzinas studijavo Kalifornijos technologijos institute („Caltech“) fi ziką, o mokslų daktaro laipsnį apsigynė Kalifor-nijos Berklio universitete. Keletą metų pa-dirbėjęs Ilinojaus universitete, 1990-aisiais grįžo į „Caltech“ ir po dešimtmečio dėsty-tojavimo tapo profesoriumi. Kadangi institutas artimai bendradarbiauja su RTL, astrofi zikas įsitraukė ir į jos veiklą, o pernai tapo laboratorijos vyriausiuoju technologu.

Pasiekta atradimų riba?Astronomai kone kasdien paskelbia in-triguojančių žinių: apie naujas gyvybei tin-kamas planetas, neįtikėtiną kosminių kūnų sandarą, žvaigždes ryjančias juodąsias sky-les, jų sprogimus, galaktikų susidūrimus ir t.t. Ar naujiems atradimams yra ribos?

„Dabar mes jau suprantame Visatos dydį –tai atskleidžia naujausi matavimai. Žino-ma, yra dar daug klausimų, kaip vystysis Visata, kas bus po to. Tačiau galbūt mes jau pasiekėme ribą ir daugiau apie Visa-tą nieko tokio svarbaus nesužinosime?“ –svarstė J.Žmuidzinas.

32 | Kosmosas

Didžiojo Sprogimo pėdsekys Lietuvių kilmės NASA astrofi zikas J.Žmuidzinas bando pažvelgti į Visatos pradžią

J.Žmuidzinas: „Mes galėsime užfi ksuoti tai, ko niekas iki šiol nėra matęs. Tai atliks mūsų detektoriai.“

NASA laboratorija, kurioje dirba lietuvių kilmės astrofi zikas, pasta-

ruoju metu pasaulyje sulaukė ypač daug dėmesio dėl marsaeigio

„Curiosity“ misijos. Nors J.Žmuidzinas prie šio projekto neprisidėjo, jis

taip pat seka Marse gyvybės pėdsakų ieškančio roboto pranešimus.

„Žinoma, man labai įdomu, ką jie matuoja ir randa. Bet man svarbu

tai suprasti ne dėl rezultatų, o tam, kad žinočiau, kur reikės inves-

tuoti ateityje, kokių technologijų ir instrumentų reikės būsimose mi-

sijose“, – kalba vyras.

Labiausiai jį domina tolimesnių objektų tyrimai – kitų galaktikų,

žvaigždžių ir jų planetų: „Tarkime, pernai išleidome straipsnį apie

žvaigždyną, kuris susiformavo kai Visatai buvo maždaug 2 mlrd.

metų. Paaiškėjo, kad jame yra daug vandens. Tai reiškia, kad plane-

tos jau labai seniai galėjo turėti vandens, ir įmanoma, kad kur nors

kitur Visatoje gyvybė prasidėjo daug anksčiau nei pas mus.“

Seka „Curiosity“ misiją

J.Žmuidzinas gimė 1960 metais Pietų

Kalifornijoje lietuvio ir kanadietės šei-

moje. Žmona Vilija – taip pat lietuvių

emigrantų dukra. Šeimoje auga dvi duk-

ros: Regina Niujorke studijuoja mecha-

ninę inžineriją, Lina – moksleivė.

„Los Andžele yra nemaža

lietuvių bendruomenė. Regina

lankė, o Lina tebelanko tą pačią

šeštadieninę mokyklą, kurią

ir aš lankiau. Joje moko lietuvių

kalbos, istorijos. Pamenu, kad ir

man ne visada patikdavo šeštadieniais

važiuoti į mokyklą, kai mano draugai

futbolą žaidė ar dar ką įdomesnio veikė,

bet reikia žinoti savo šaknis“, – sako

J.Žmuidzinas.

Lietuvoje astrofi zikas lankosi

antrą kartą: 1996-aisiais buvo

atvykęs trumpų atostogų, o šįkart

apsilankė Vilniuje vykusioje kosmoso

konferencijoje SEMWO 2012.

Lietuvoje – tik antrąkart

J.Žmuidzino tėvas namuose

visuomet liepdavo kalbėti tik

lietuviškai: „Kai mes pradėdavome

kalbėti angliškai, jis pakeldavo

ranką, pirštais rodydamas

L raidę, ir sakydavo: „Lietuviškai!“

I.Gelūno nuotr.

angi a

in

nin

„

i

kal