Transcript
Page 1: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

KULTŪRA

AndrejusKorobeinikovaseina per aikštę

2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 (13 450)

ORAI

Debesuota, kai kurkris šlapdriba, pereinanti į lietų.Temperatūra dieną 2-3 laipsniaišilumos.

19p.

Seimas ketina domėtis, kodėl iki šiol nepavyksta susitarti su Italija dėl kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo metais prarastą Lietuvos ambasadospastatą “Villa Lituania” Romoje.

Tiesa, pagaliau reikalai gali pasistū-mėti į priekį, nes neseniai paskirta nau-ja mūsų šalies derybininkė. PremjerasAlgirdas Butkevičius pasirašė potvarkį,kuriuo įgaliojimai derėtis su Italija dėldiplomatinės atstovybės Romoje suteik-ti ambasadorei ypatingiems pavedimamsSigutei Jakštonytei. Užsienio reikalų mi-

nisterijos atstovų teigimu, potvarkispriimtas tam, kad būtųteisinis pagrin-das derėtis. Seimo vicepirmininko Pet-ro Auštrevičiaus nuomone, kompen-sacijos už “Villa Lituania” klausimąreikia grąžinti į parlamento Užsienioreikalų komiteto darbotvarkę.

3p.

Derybų įšalą tirpdys nauja diplomatė

UŽSIENIS

Sąjungininkoneprotegavo

Vasario 1 dieną Johnas Kerry užimsatsistatydinančios Hillary Clintonvietą ir taps naujuoju JAV diploma-tijos vadovu. 69 metų politikas, ku-rį gruodį JAV prezidentas B.Oba-ma pasiūlė į valstybės sekretoriauspostą, sulaukė kone visuotinio pa-laikymo, nors pastaruoju metu de-mokratai ir respublikonai labai re-tai sutaria. Tačiau šį kartą abiejųpartijų atstovai nusprendė, kadJ.Kerry yra būtent tas žmogus, ku-ris galės sėkmingai atstovauti JAVinteresams užsienyje.

7p.

Kaina1,99 Lt

www.lzinios.lt

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

15p. 12p.

Lietuvos žiniosSPORTAS

Treji V.Praškevičiausmetai be kamuolio

·e‰tadien∞skaitykite priedà

Studijos 2013AUDRIUS MUSTEIKIS

Parmos universiteto (Italija)profesorius Guido Michelinišiuo metu su šeima - žmona ir dviem vaikais - vieši Lietuvoje. Vilniuje buvo pristatyta jo auto-biografinė knyga “Nuo Parmosvienuolyno iki Dubysos”.

Per pristatymą profesorius sužino-jo, kad Klaipėdos universitetas teikiajo kandidatūrą 2013-ųjų Mokslo pre-mijai - už reikšmingus lituanistiniusdarbus: senosios lietuvių religinės pro-zos ir liuteronų giesmynų tyrinėjimus.Kas padaryta šiuose baruose, kaip ieš-kota - tarsi detektyvui - šaltinių įvai-rių šalių archyvuose ir bibliotekose,pasakojama antroje knygos dalyje, opirmoje autorius dėsto svarbiausiusgyvenimo įvykius nuo gimimo 1951-ųjų liepą iki šių dienų.

Itin reikšmingi 1975-ieji - pirmojoatvykimo į Lietuvą, mokytis lietuviųkalbos metai. “Likimas nebuvo šykš-tus - skyrė dvigubą dovaną: gimęs Ita-lijoje, gavau dar ir Lietuvą, - prisipažįs-ta profesorius. -Nežinau, kaip būtųsusiklostęs gyvenimas, jeigu nebūčiaupasiryžęs atvažiuoti į geležinės uždan-gos atskirtą Lietuvą ir tą pirmadieniovakarą nebūčiau užėjęs į lemtingąjįkambarį Olandų gatvės bendrabuty-je.” Prieš atvykdamas ispaniškoje en-ciklopedijoje Guido buvo perskaitęsapie lietuvių moterų grožį.

13p.

Tikras italas ar netikras lietuvis

G.Michelini: “Planuojame abu su

Birute, sulaukę pensijos, prie Dubysos

praleisti didžiąją metų dalį.”

VERSLAS

Ugniagesiaibijo gaisrų po renovacijos 10p.

Page 2: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Su jauniausiu Seimo nariu“darbiečiu” Viktoru Fiodorovukalbamės apie jo darbą parla-mente ir užsibrėžtus tikslus.

- Kaip jaučiatės būdamas jau-niausias Seimo narys per visą parla-mento istoriją?

- Fakto, kad esu jauniausias, ne-sureikšminu. Man gerokai svarbiau,kad esu tautos išrinktas Seimo narys,pavyko pelnyti žmonių pasitikėjimą.Rinkėjai įdarbino mane parlamenteketveriems metams tam, kad galėčiauįgyvendinti per rinkimus jiems duo-tus pažadus. Todėl jaučiu didelę pa-reigą ir atsakomybę Darbo partijos(DP) rinkėjams ir konkrečiai manedelegavusiems žmonėms. O tai, kadesu jauniausias, tiesiog įpareigojamane būti energingesnį ir veiklesnįuž kitus.

- Tačiau politikoje naujokas nesi-jaučiate?

- Savo politinę karjerą pradėjau2007 metais, vadovavau jaunimo or-ganizacijai “Darbas”, mane delega-vusiai ir į šį Seimą. Vėliau teko vado-vauti DP centrinei būstinei, o 2011

metais buvau išrinktas į Kėdainiųrajono savivaldybės tarybą. Tad ga-liu sakyti, kad į Seimą atėjau turėda-mas didelį žinių bagažą. Man geraižinomos jaunimo problemos. Važi-nėjau po visą Lietuvą, žinau, kokiosyra regionų bėdos, nesvetimi manir verslo plėtojimo bei darbo vietųkūrimo politikos klausimai. Be to,pats domiuosi informacinėmis te-chnologijomis, todėl manau, kadšiose srityse galėsiu nuveikti dau-giausia, teikdamas atitinkamus pa-siūlymus teisės aktų projektams.

- Dalis pirmąkart į Seimą patekusiųnaujokų neslepia jau spėję nusiviltidarbu parlamente, politinėmis intri-gomis. Kokie Jūsų pirmieji įspūdžiai?

- Su Seimo darbu ir anksčiau tekosusidurti, tad negaliu sakyti, kad ma-ne kas nors stebintų ar nuviltų. Ma-nau, kai kurias procedūras parla-mente būtų galima supaprastinti,tačiau labai daug kas priklauso irnuo Seimo vadovybės. VadovaujantVydui Gedvilui mes sugebėjome ga-na greitai ir sklandžiai priimti daugbūtinų teisės aktų, o kai kuriems iš jųsulaukėme net opozicijos pritarimo.

Manau, tai yra geriausias naujojoSeimo darbo įvertinimas.

- Esate Informacinės visuomenėsplėtros komiteto narys. Kokius iššū-kius sau keliate šioje srityje?

- Dirbdamas komitete vadovau-juosi DP rinkimų programa. Mūsųsvarbiausi tikslai - skatinti glaudųmokslo įstaigų ir verslo subjektųbendradarbiavimą kuriant technolo-gijas ir perkeliant jas į gamybą. Tamtikslui būtina skirti didesnę dalį vals-tybės ir Europos Sąjungos paramoslėšų, sudaryti palankesnes teisines są-lygas elektroninio verslo plėtrai, plės-ti elektroninės erdvės naudojimą tei-kiant viešąsias ir administravimopaslaugas. Reikia skatinti gyventojusaktyviai dalyvauti valdžiai priimantsprendimus, kad jie galėtų elektroni-nėje erdvėje teikti savo pastabas ir pa-siūlymus, taip pat parengti atvirojokodo diegimo valstybės ir savivaldy-bių institucijose programą.

- Ką tikitės nuveikti per šią Seimokadenciją?

- Kartu su DP frakcijos nariais pada-ryti tai, dėl ko buvome išrinkti į Seimą, -sukurti palankią teisinę bazę verslo plėt-

rai, pakelti žmonių gyvenimo lygį, paža-boti nedarbą ir sumažinti emigraciją.

- Į aktyvią visuomeninę veiklą įsi-liejote dar būdamas moksleivis,sparčiai pasiekėte politinės karjerosaukštumų. Ar jaunam žmogui į poli-tiką kelias atviras?

- Labai svarbu pasirinkti tinkamąkomandą. DP nuo pat įsikūrimo ak-

tyviai siekė įtraukti jaunimą į politi-nę veiklą, todėl jaunimo atstovai da-lyvavo visuose rinkimuose. Jie yra įt-raukti į visus partijos valdymoorganus ir turi tokią pačią balso tei-sę kaip visi kiti partijos nariai. •Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

JONAS ČIČINSKAS

Prieš savaitę Didžiosios Britanijospremjeras Davidas Cameronas paga-liau pasakė savo reikšmingąją kalbą,kuriai Europos publika geriausiais vie-šųjų ryšių metodais buvo ruošiama jaukeletą savaičių. Britų premjeras pripa-žino didžiulius ES nuopelnus taikai irūkio plėtrai Europoje, pabrėžė Jung-tinės Karalystės (JK) reikšmingą in-dėlį, išreiškė nepritarimą dabar besik-lostančioms ES raidos kryptims irpateikė savą apibendrintą ES viziją.

D.Camerono argumentai: pirma,įkurdama pinigų sąjungą ES susikūrėproblemų, kurias dabar spręsdamažengia didėjančio centralizmo ir ne eu-ro zonos šalių marginalizavimo link;antra, ES ekonomikos konkurencin-gumas mažėja, ir tas mažėjimas yra pa-čios ES “kūryba”; trečia, unijoje didė-ja demokratijos stygius.

Premjeras teigė, kad pasitraukti išES mes nenorim. Mums negali būtipavyzdžiu Šveicarija ar Norvegija -dvi gamtos apdovanotos be ES na-rystės klestinčios Europos šalys.Mums geriau būti suvienytoje ESekonominėje erdvėje, nes tai atliepiamūsų interesus ir teikia didelę, ne tikekonominę, naudą. Bet ES turi būti

kitokia - lankstesnė, adaptyvesnė ir at-vira pasauliui. Ir Didžioji Britanija jojeturi dalyvauti pagal naują, persiderėtąir perrašytą narystės sutartį. Štai tada to-kią sutartį britų konservatoriai ir pateikstautos referendumui - likti unijoje arišstoti; jei tik mus išrinksit 2015 metųrinkimuose.

Ir konservatorių pergalė kituoserinkimuose, ir pasitraukimo iš ESšalininkų pergalė referendume yratikėtina. Kokias pasekmes tai sukel-tų vienai ir antrai šaliai?

Priešingai pasitaikančiai nuomonei,santykinai mažiausiai pokyčių būtųekonominių santykių srityje. Taip, ESyra didžiausia Anglijos eksporto rinka(2011 metais ten link JK išvežė 50,5proc. savo eksporto) ir jos importo šal-tinis (48,6 proc. viso JK importo). Netjei referendumas atmestų naują, “vyš-nių nuo torto” nusirinkimo principu

pakeistą sutartį, britai, be abejo, siektųišsaugoti dabartinį laisvos prekybos suES šalimis režimą, kokį Europos lais-vos prekybos asociacijos (ELPA) šalysturi dabar kaip susitarimo dėl Euro-pos ekonominės erdvės dalyvės.

Laisvos prekybos režimo reikala-vimą galingai remtų verslas iš abiejųpusių, nes abipusiškos investicijosyra didelės ir bet koks prekybos su-varžymas žeistų tiek JK, tiek ES kor-poracijų interesus bei kenktų abipu-sei prekybai JAV ir Azijos gamintojųnaudai. Abipusis interesas išlaikytistatus quo būtų ir prekyboje paslau-gomis (finansų paslaugos, paslaugosverslui, informacijos, ryšių ir trans-porto ryšiai, turizmas).

Taip pat niekas abiejose Laman-šo pusėse nepritars ir griežtesnėmskapitalo investicijų sąlygoms.

Tuo tarpu gerokai didesnės būtų JKišstojimo politinės pasekmės unijai ir“vice versa”. JK pasitraukimas susiau-rintų tolesnių integracinių projektų irsprendimų alternatyvų diapazoną -nuo ES įkūrimo pradžios susigiedojęsVokietijos ir Prancūzijos tandemas vėlliktų atsakingas už tolesnę besiple-čiančios ES raidą bei kryptis, kartu sutos atsakomybės teikiamomis privile-gijomis.

Tačiau Prancūzijos padėtis tande-me susilpnėtų. Dabartiniame ES di-džiųjų triumvirate Prancūzija neretaibūdavo ta veikėja, kuri lemdavo bend-rą sprendimą (paprastai susitariant dėlbendro projekto su Vokietija). Pasit-

raukus JK, Vokietijos ir Prancūzijostandemo pusiausvyra silpnėtų, nesVokietijos ekonomikos galingumas irPrancūzijos ekonomikos priklauso-mybė nuo Vokietijos inicijuojamųsprendimų ir jos tiekiamų finansų te-bedidėtų (vien Bendrosios žemės ūkiopolitikos palaikymas ką reiškia!).

Lenkijos užsienio reikalų ministrasRadoslawas Sikorskis pagrįstai susku-bo pareikšti, kad JK išėjus per ateinan-tį dešimtmetį Lenkija galėtų užimti josvietą ir būti viena iš trijų, o gal penkiųšalių, turinčių daugiausia ką pasakytiunijoje. Tai, žinoma, priklausytų nuoto, ar Lenkijai nesutrukdytų jos nacio-nalinių interesų ir jų suvokimo kiek di-desnė nei kitose ES šalyse specifika.

Tai, kad JK palikus ES galios pu-siausvyra neišvengiamai keistųsi, dar ne-reiškia, jog formuotųsi Vokietijos, Pran-cūzijos ir Lenkijos triumviratas arba šiųtrijų bei Italijos ir Ispanijos kvintetas.Jau patys šie variantai nusako, kad ESbus kurį laiką priversta ieškoti naujosavo politinio stabilumo ir lyderystėskarkaso, jos stipriausio ir stabiliausioelemento. Tai būtų sunkiausias uždavi-nys, nes krizės metu išryškėjo nauja ESfrakcionavimosi linija - jos Šiaurės irPietų skyra. Kol kas ji punktyrinė, betartimiausias dešimtmetis ją dar paryš-kins, prie ekonominės galios ir vysty-mosi potencialo skirtumų pridėdamasiš dalies tuo pagrindu ryškėjančius (irsąmoningai ryškinamus) socialiniusbei kultūrinius skirtumus tarp tų dvie-jų ES dalių.

Ar tikrai skleisis tokia tendencija -šiandien niekas negali patvirtinti. JK iš-stojimas iš ES mažiau tikėtinas nei jospasilikimas ES. Kur kas tikresnis daly-kas yra tai, kad dalis JK premjero argu-mentų (jų autorystė - nebūtinai britųkilmės) sulauks pritarimo bei modifi-kacijų kitose ES sostinėse. ES ekonomi-nės integracijos linijos nubrėžtos kele-riems metams į priekį, bet ES politinėintegracija lieka tokioje pat migloje, kaipjau porą dešimtmečių (tarkime, nuoSSRS subyrėjimo).

Po kelerių metų paaiškės, ar smarkiaitapome apsupti ir įrėminti įvairių eko-nominės politikos normų ir standartų.Tada tikrai pagausės svarstymų apie tai,kur veda mūsų realus įsijungimas į Eu-ropos ekonominę “federaciją” ir ką tu-rėtume daryti.

ES dabar yra tarsi gigantiškas trans-atlantinis laineris (taip, susitarimas dėllaisvos prekybos tarp ES ir JAV nebe užkalnų), kuriame griežtėjanti technolo-ginė drausmė išprovokuoja vis dau-giau bendrų elgesio normų. Gausėjanurodymų, net kaip turime elgtis savoprivačiose kajutėse.

Tačiau turime nepamiršti, kadkursas klojamas visų 27 keleiviųbendru sutarimu ir galime siekti po-veikio sprendimams vairinėje. Bettam būtina gerai žinoti, ko mums rei-kia (keliamės iš lainerio į ES) ekono-mikos, santykių su kaimynais, mūsųgeopolitinės erdvės, socialinės ir kul-tūros politikos srityse bei visur kar-tu paėmus. •

2013 01 31Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

D.Camerono pasiūlymai ES narei Lietuvai

ES ekonominės integracijos linijos

nubrėžtos keleriemsmetams į priekį,

bet ES politinė integracija lieka

tokioje pat migloje,kaip jau porą

dešimtmečių.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. [email protected]

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

Jaunas amžius įpareigoja

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Fiodorovas: “Tai, kad esu jauniausias, tiesiog įpa-reigoja mane būti energingesnįir veiklesnį už kitus.”

Page 3: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Dienos temos 32013 01 31Lietuvos žinios

Reaguodamas į viešumoje pasi-rodžiusią informaciją dėl pasi-keitusio Atliekų tvarkymo įsta-tymo, tačiau nepatvirtintųpoįstatyminių aktų, Seimo Tė-vynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų frakcijos se-niūno pirmasis pavaduotojasJurgis Razma oficialiu raštukreipėsi į aplinkos ministrą Va-lentiną Mazuronį klausdamas,kodėl nuo šių metų sausio 1dienos pasikeitus minėtam įsta-tymui nėra išleisti įstatymo įgy-vendinamieji teisės aktai, norsapie jų nebuvimą Lietuvos ko-munalininkų ir atliekų tvarky-tojų asociacija ministeriją infor-mavo dar pernai lapkritį.Nors Atliekų tvarkymo įstaty-mas pakeistas dar 2011 metais,iki šiol Aplinkos ministerija ne-patvirtino tvarkos, reglamen-tuojančios, kaip atliekų perdir-bėjams ir surinkėjams patekti įsąrašą atliekų tvarkytojų, turin-čių teisę įmonėms išrašyti gami-nių ir pakuočių atliekų sutvar-kymą patvirtinančiusdokumentus. Tokių dokumentųreikia, kad supakuotų prekių irapmokestinamųjų gaminių im-portuotojai bei gamintojai galė-tų įrodyti, jog įvykdė gaminiųpakuotės ar atliekų tvarkymoužduotis, ir išvengtų mokesčiouž aplinkos teršimą. Ankstes-niame sąraše buvo 120 tokią

veiklą vykdančių įmonių.Kadangi ankstesnis sąrašas nus-tojo galioti šių metų pradžioje, onaujojo nėra ir tokią veiklą vyk-dančioms įmonėms neaišku, kaipį jį patekti, nes ministerija nepat-virtino sąrašo sudarymo tvarkos,verslininkai neturi teisės supirki-nėti kai kurių atliekų, o vykdan-tieji veiklą jaučiasi tai darantysneteisėtai. Nebūdami tokiame są-raše visi atliekų perdirbėjai neturiteisės išrašyti dokumentų, įro-dančių, kad gamintojas ar impor-tuotojas vykdo įsipareigojimą fi-nansuoti savo gaminių arpakuotės atliekų tvarkymą.Rašte aplinkos ministrui J.Razmaklausia: “Dėl kokių priežasčiųnebuvo reglamentuota tokio są-rašo sudarymo tvarka ir kaip mi-nisterija ruošiasi atlyginti versluipadarytą žalą dėl poįstatyminiųaktų vilkinimo nutraukto arbapristabdyto atliekų supirkimo.”Be to, parlamentaras pasiteiravo,kaip vykdomas Lietuvos įsiparei-gojimas sumažinti į sąvartynuspilamų atliekų, palyginti su2000-aisiais, kiekį - iki 2013 m.50 proc., iki 2020 m. - tris kartus.“Tikėkimės, kad Aplinkos mi-nisterijos vadovas bent pavėluo-tai išgirs šios srities verslininkųkeliamas problemas ir artimiau-siu metu ištaisys padėtį”, - api-bendrino J.Razma.

Užs.RS-2175

J.Razma kreipėsi į aplinkos ministrą dėl nesureglamentuotosatliekų supirkimo tvarkos

Nepriklausoma tarptautinė UABkoncerno “Achemos grupė” valdyba patenkino koncernoprezidento Arūno Laurinaičioprašymą atsistatydinti iš einamųpareigų nuo 2013 metų sausio30 dienos.

Nuo Prezidento Bronislovo Lubionetekties iki šiol ponui A.Laurinaičiuiteko didelis krūvis ir atsakomybė valdy-ti koncerno “Achemos grupė” veiklą.

Koncerno valdybos ir jos pirmininkoFlemmingo Lindeloevo manymu, da-bartinė padėtis ir sėkmingi rezultatai su-teikia gerą galimybę naujam vadovui at-versti naują koncerno veiklos puslapį.Ponas A.Laurinaitis lieka koncerno“Achemos grupė” akcininku.

Koncerno valdybos pirmininkasF.Lindeloevas padėkojo ponui A.Lau-rinaičiui už ilgametį darbą koncerne“Achemos grupė”.•LŽ

Atsistatydino koncerno “Achemos grupė” prezidentas A.Laurinaitis

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Seimas ketina domėtis, kodėl ikišiol nepavyksta susitarti su Italijadėl kompensacijos už Antrojopasaulinio karo metais prarastąLietuvos ambasados pastatą“Villa Lituania” Romoje. Tiesa,pagaliau reikalai gali pasistūmėtiį priekį, nes neseniai paskirtanauja mūsų šalies derybininkė.

Premjeras Algirdas Butkevičius pa-sirašė potvarkį, kuriuo įgaliojimai de-rėtis ir parafuoti susitarimą su Italijadėl diplomatinės atstovybės Romojesuteikti ambasadorei ypatingiems pa-vedimams Sigutei Jakštonytei.

Užsienio reikalų ministerijos atsto-vų teigimu, potvarkis priimtas tam,kad būtų teisinis pagrindas derėtis irfiksuoti galimus susitarimus. Lietuvosdiplomatai nekomentuoja derybų dėlkompensacijos už ambasadą “Villa Li-tuania”, tik pažymi, kad susitikimai suItalijos atstovais tebevyksta.

Užtruko per ilgaiSeimo vicepirmininko Petro

Auštrevičiaus nuomone, kompen-sacijos už “Villa Lituania” klausimąreikia grąžinti į parlamento Užsie-

nio reikalų komiteto (URK) darbot-varkę. “Kažkaip keistai ilgai užtru-ko šis sprendimas. Jis apaugo nerei-kalingomis legendomis ir nebūtinaipačiais geriausiais vertinimais”, -įsitikinęs parlamentaras.

Žinią, jog įgaliojimai derėtis su Ita-lija suteikti S.Jakštonytei, P.Auštrevi-čius įvertino kaip “galbūt ir gerą”.“Įgaliojimų suteikimas reiškia, kadsiūlomas vienas ar kitas variantas.Kadangi Seimo URK esame svarstęšį klausimą, norėsime žinoti šiek tiekišsamiau, dėl ko yra sutarta, kada busgalima tai įgyvendinti”, - aiškino par-lamento pirmininko pavaduotojas.

P.Auštrevičiui rūpi, kad kompen-sacijos klausimas pagaliau būtų iš-spręstas. “Jau 22 metai, kai atkurta

valstybė, o mes su Italija negalimesutvarkyti tokių ūkinių reikalų. La-biau negu keista, - konstatavo jis. -Net darant prielaidą, kad būta tamtikrų teisinių neaiškumų, manau,galbūt Italija ne iki galo įvertino šioklausimo svarbą dvišaliams santy-

kiams. Kiekvienos valstybės garbėsreikalas tokius dalykus spręsti grei-tai ir racionaliai.”

Koją kiša krizė?Seimo URK pirmininkas Benedik-

tas Juodka patikino, kad parlamenta-rai nepamiršo ambasados “Villa Li-tuania”. Nušviesti dabartinę padėtįdėl derybų su Italija, taip pat to, kąketinama daryti toliau, bus prašomaužsienio reikalų ministro Lino Lin-kevičiaus.

B.Juodkos manymu, Italija nori iš-spręsti kompensacijos už “Villa Li-tuania” klausimą. Jis priminė, kadanksčiau Lietuvai kaip kompensacijabuvo siūlomas kitas pastatas, tačiaumūsų šalies tas variantas netenkino.Seimo URK vadovas įsitikinęs, jog de-rėtų stengtis greičiau pasiekti susitari-mą. “Juk abi valstybės nusiteikusiosgeranoriškai, supranta, kad reikia kąnors daryti. Tačiau pietinės šalys iš-gyvena ne pačius geriausius laikus, ojuk kompensacija susieta ir su finan-siniais dalykais”, - pabrėžė B.Juodka.

Prancūzai atsiskaitėLietuva nuo pat nepriklausomybės

atkūrimo reikalavo Italijos vyriausy-bės grąžinti tarpukariu mūsų valsty-bei priklausiusį ambasados pastatą.Tačiau vilčių atgauti 1937 metais Ro-moje išsimokėtinai įsigytą nekilnoja-mąjį turtą nėra, nes čia šeimininkau-ja Rusijos diplomatai. Jie atsikraustėį “Villa Lituania” po mūsų valstybėsaneksijos 1940-aisiais.

Tai ne pirmas Lietuvos diplomati-nės atstovybės pastatas, dėl kurio yra

kilę panašių ginčų. Prancūzijos vy-riausybė išmokėjo mūsų šaliai pinigi-nę kompensaciją už Sovietų Sąjungaiperduotą ambasadą Paryžiuje, kaiLietuva buvo aneksuota. Už tuos pi-nigus Lietuva įsigijo kitą diplomatineiatstovybei tinkamą pastatą.•

Įšalą tirpdys nauja diplomatė

RITA KRUŠINSKAITĖ

Dzūkijos sostinės vadovai, apsižiūrėję, kad savivaldybėsadministracija dirba neefektyviai,užsimojo ją pertvarkyti. Esą taileistų per metus sutaupyti 3 mln. litų. Kiek merijos valdininkų gali netekti darbo, kol kas neužsimenama.

Darbo grupė, kuriai vadovavo Aly-taus miesto tarybos narys GediminasDaukšys, jau pateikė savivaldybės ad-ministracijai siūlymus, kaip pagerintivaldininkų darbą. Kokios konkrečiospermainos laukia merijos, paaiškės tikvasario mėnesį. Šiuo metu nei miestoadministracijos, nei darbo grupės atsto-vai nekomentuoja galimų atleidimų.

Alytaus mero Jurgio Krasnicko pa-tarėjo Romo Jankausko teigimu, vienadidžiausių savivaldybės administraci-jos problemų - skyrių tarpusavio santy-kiai. Esą kiekvienas jų dirba normaliai,tačiau bendras įspūdis - prastas, nes nė-ra žmogaus, atsakingo už galutinį re-zultatą. Anot patarėjo, būta atvejų, kaidėl vieno skyriaus laiku neatlikto darbostrigo kelių milijonų litų vertės investi-ciniai projektai. “Būtent todėl ir atsira-do mero potvarkis dėl struktūros veik-

lumo, tarpusavio nesusikalbėjimo ir ga-lutinės atsakomybės už projekto įgyven-dinimą”, - kalbėjo R.Jankauskas.

Mero patarėjas prasitarė, kad dar-bo grupės siūlymas grąžinti departa-mentus vargu ar išspręstų savivaldybėsadministraciją kamuojančią proble-mą. Jo nuomone, svarbiausia yra siek-ti darbo efektyvumo ir atsakomybėsribų padalijimo.

Esą valdžia turi artėti prie žmonių,todėl tikslinga mąstyti apie seniūni-

jų steigimą. Jos spręstų konkrečiasproblemas - miesto ūkio, aplinko-saugos, socialinės paramos. “Jei se-niūnas matytų, kad lempa nešviečia,jam paprasčiau būtų pašalinti šį trik-dį, nei ieškoti Komunalinio ūkio sky-riuje žmonių, kurie rastų, kas galėtųpakeisti lempą”, - aiškino mero pa-tarėjas.

Anot R.Jankausko, neplanuojamaaklai atleisti specialistų. “Gali būti, jogteks net padidinti etatų skaičių. Viskaspriklausys nuo to, kiek reikės žmonių,kad savivaldybė sugebėtų kokybiškaiįgyvendinti savo funkcijas, ir ar turės pi-nigų”, - dėstė jis.

Tačiau G.Daukšio nuomone, merijosdarbuotojų galėtų mažėti, nes Alytujejau nebėra tiek gyventojų, kiek anks-čiau. Be to, daug Europos Sąjungos lė-šų buvo skirta naujoms technologijomsdiegti ir darbuotojams mokyti, todėldarbo tempas turėtų būti greitesnis.“Labiau apsimoka geram specialistuimokėti didesnį atlyginimą, negu išlai-kyti du darbuotojus, nenorinčius ar ne-sugebančius atlikti patikėto darbo”, -įsitikinęs jis.

Anot G.Daukšio, šiuo metu Alytausmiesto savivaldybės administracijojedirba daugiau kaip 180 žmonių. Tin-kamai organizavus darbą jų skaičių tik-rai galima sumažinti.•

Bręsta Alytaus merijos pertvarka

Mero patarėjas R.Jankauskas tikina, kad neplanuojama aklai atleisti specialistų. Alytaus miesto merijos nuotrauka

B.Juodka: “Pietinės šalys išgyvena ne pačius geriausius laikus, o juk kompensacija susieta

ir su finansiniais dalykais.”

Italijos vyriausybė neskuba grąžinti tarpukariu Lietuvai priklausiusio ambasados pastato. / LŽ archyvo nuotraukos

Page 4: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios4 Dienos temos

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Beveik dešimtmetį vietos valdžios brandinta idėja - Marijampolėje pastatyti univer-salią krepšinio areną - šiemetvirsta realybe, jau svarstomi architektų projektiniai siūlymai.

Kol kas neatskleidžiama, kiek mies-tui kainuos sporto arenos statybos.Tačiau atsargiai užsimenama, kad, besavivaldybės biudžeto pinigų, lėšų sta-tyboms tikimasi gauti ir iš privatausMarijampolės verslo, taip pat pritrauk-ti Europos Sąjungos (ES) struktūriniųfondų lėšų.

Daugiafunkcis centrasPirmoji mieste universali krepšinio

arena turėtų iškilti P.Armino gatvėje nevienus metus neveikiančios buvusios4-osios vidurinės mokyklos teritorijo-je, nugriovus senąją sporto salę ir re-novavus kultūros paveldu pripažintuskitus mokyklos pastatus.

Pagal architektų Gintauto Vieversioir Tomo Eidukevičiaus siūlymus, viršžemės paviršiaus bus iškilusi tik vienadalis universalios krepšinio arenos, okita bus po žeme. Mat naujoji arenanegali užgožti kultūros paveldo objek-tu pripažintų senųjų mokyklos pasta-tų. Juose, pagal pirminį sumanymą, bū-tų galima įrengti 45 vietų motelį, kavinę,barą, kitas reikalingas patalpas, o patiarena veiktų kaip daugiafunkcis cent-ras. Jame galėtų vykti ne tik krepšinio,tinklinio ar salės futbolo varžybos, bet

ir įvairios mugės, kultūros renginiai. Įareną per varžybas galėtų tilpti 2,5tūkst. žiūrovų, o koncertų metu žiūro-vų vietų joje padaugėtų iki 3,2 tūkstan-čio. Šalia universalios krepšinio arenosnumatyta įrengti ir didelę automobiliųstovėjimo aikštelę.

“Arena turi būti šiuolaikiška, betderanti prie jau esamų saugotinų pa-statų. Tad tiktų ažūrinio aliuminiosienos. Spalvos turėtų būti nekont-

rastingos - pilka, balta”, - pristatyda-mas siūlymus teigė architektas T.Ei-dukevičius.

Dairosi lėšųPagal siūlymus rengusių architek-

tų sumanymą Marijampolėje pasta-tyti universalią krepšinio areną, re-konstruojant ir naujiems poreikiamspritaikant senus, 1934 metais statytuspastatus, kainuotų apie 37 mln. litų.

Savivaldybės mero Vidmanto Brazioteigimu, artimiausiu metu finansinėsgalimybės leis tik nugriauti seną spor-to salę ir jos vietoje pastatyti apie 7mln. litų kainuojančią naują areną, ovisoms kitoms reikiamoms patalpomsturėtų būti rasta vietos rekonstruoti-name buvusios mokyklos pastate.“Daugiau pinigų negausime, o tai at-sieitų brangiau, nei prieš keletą metųkainavo pastatyti visiškai naują ir kurkas didesnį futbolo kompleksą”, - sa-kė V.Brazys.

Anot mero, konkrečiau apie reikia-mas lėšas bus galima kalbėti tada, kaiprojektas jau bus parengtas, bet ir da-bar akivaizdu, kad vien savivaldybėsbiudžeto pinigų nepakaks. Meras pa-

brėžė, kad kai kurios Marijampolėsįmonės jau sutiko investuoti į buvusiosmokyklos pastatų rekonstrukciją, o pa-čios arenos statybai lėšų tikimasi prit-raukti iš ES fondų.

V.Brazys įsitikinęs, kad naujoji uni-versali arena atsipirks, nes joje vyks netik sporto varžybos, bet ir stambūs kul-tūriniai renginiai, kuriems vietos mies-te dabar nėra. “Juk ir futbolo komp-leksui, kurio dalininkė yra savivaldybė,dabar nestinga nei užsakymų, nei lan-kytojų”, - tvirtino meras.

Seniai puoselėti planaiMarijampolės savivaldybės vadovo

V.Brazio teigimu, nauja sporto arenaMarijampolei yra išskirtinai reikalin-ga, nes turimos sporto salės jau perankštos. Jos dabar būna sausakimšos,tad nesaugios. Be to, esamose salėse, įkurias telpa mažai žiūrovų, negali būtirengiamos aukštesnio lygio varžybos.Meras priminė, kad 2005 metais Ma-rijampolės savivaldybė buvo sukirtusirankomis su viena privačia bendroveįkurti viešąją įstaigą ir kartu pastatytiuniversalią krepšinio areną, tačiau už-griuvęs sunkmetis visus planus apver-tė aukštyn kojomis.

Vėliau viešoji įstaiga buvo panai-kinta, o buvusios mokyklos pastatusir nemenką jos teritoriją kartu su fut-bolo aikšte beveik pačiame miestocentre mėginta parduoti. Tačiau pir-kėjų, sutinkančių pakloti keletą mili-jonų litų, neatsirado. Tada ir vėl grįž-ta prie pirminės idėjos - krepšinioareną pastatyti prie buvusios mokyk-los pastato.•

Marijampolėje iškils nauja sporto arena

Naują Marijampolės krepšinio areną norima pastatyti greta nebeveikiančios mokyklos. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka

Pagal architektų G.Vieversio ir T.Eidukevičiaus siūlymus, virš žemės paviršiaus bus

iškilusi tik viena dalis universalios krepšinio arenos, o kita bus po žeme.

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno tarybos valdantiejinusprendė padalyti sklypą, dėlkurio išsaugojimo miesto valdi-ninkai teismuose kovojo nevienus metus. Opozicijos įsitikini-mu, tokį akibrokštą galėjo lemtitik viena priežastis - asmenų, norinčių atgauti teises į žemę laikinojoje sostinėje, šantažas.

Vieni sprendimą 10,4 hektaro žemėssklypą, kuriame numatyta įrengti Spor-to miestelį, padalyti į dvi dalis vadinasaliamonišku, kiti - beprotišku.

Kad Taikos prospekte esančiojeapleistoje teritorijoje galėtų būti įkur-ta sporto bazė, pradėta kalbėti dau-giau nei prieš septynerius metus. Įgy-vendinti šį sumanymą trukdė tikbuvusių žemės savininkų noras at-kurti į ją nuosavybės teises. Merijo-je užvirus diskusijoms, buvo ap-sispręsta teritoriją paimti visuomenėsporeikiams.

Norintieji susigrąžinti nuosavybęne vieną miesto tarybos sprendimąskundė teismams. Dar vienas teis-mų maratonas prasidėjo, kai savi-valdybė ilgam laikotarpiui panaudaiperdavusi dalį minėtos teritorijos su-manė ją susigrąžinti iš sporto klubo“Gintaras”.

Kauno miesto merijos Teisės sky-riaus vedėja Jolanta Baltaduonytėpatvirtino LŽ, kad visi teismai laimė-ti ir jų sprendimai nebeskundžiami.Tai užtikrino galimybę savivaldybeipradėti įgyvendinti seniai brandintąplaną įkurti Sporto miestelį.

Kauno tarybos daugumos spren-dimas padalyti sklypą į dvi dalis su-krėtė ne tik opoziciją, bet ir sporto vi-suomenę. Kauno beisbolo klubo“Lituanica” prezidentas Gintautas

Barauskas pareiškė, kad miesto val-džia pasiryžusi naikinti vienintelębeisbolo aikštelę Lietuvoje.

“Didžiulėmis pastangomis klubasįrengė tarptautinius standartus ati-tinkančią beisbolo aikštę. Visus tuosmetus klubas bylinėjosi teismuose supotencialiais žemės paveldėtojais”, -pasakojo G.Barauskas. Jam akivaiz-du, kad nusitaikyta būtent į tą sklypodalį, kurioje įrengta beisbolo aikštė.

“Savivaldybė buvo laimėjusi visusteismus ir staiga savo noru pati pa-dalija sklypą. Kodėl?” - stebėjosi Kau-no tarybos narys Rytis Šatkauskas. Jonuomone, dabar kai kurie asmenysvėl įgyja viltį susigrąžinti žemę.

Kauno miesto tarybos nario Gin-tauto Labanausko įsitikinimu, val-dančiąją daugumą atsisakyti daliesteritorijos, dėl kurios tiek laiko kovo-ta, galėjo priversti tik potencialių že-mės savininkų šantažas.

LŽ kalbintas Kauno meras And-rius Kupčinskas teigė, kad minėtastarybos sprendimas priimtas įverti-nus teritorijos poreikį Sporto mies-teliui. “Manome, kad tiek žemės, kiekbuvome užsibrėžę paimti, nereikės.Be to, ją iš savininkų reikėtų išpirk-ti, o lėšų tam nėra”, - sakė jis. Esą pa-dalijus sklypą erdvės turėtų pakaktivisiems - ir sportininkams, ir žemėssavininkams. Nuosavybės teisių at-kūrimo Kaune dar laukia apie 900žmonių.

Kauno merijos Urbanistikos ir ar-chitektūros skyriaus vedėjas NerijusValatkevičius tarybos sprendimą pa-vadino saliamonišku. Jis pabrėžė, kadsprendime neužsimenama apie nuo-savybės teisių atkūrimą. “Sportomiestelio projektą bus galima vystyti8 hektarų plote. Jei bus matoma, kadžemės nepakaks, tuomet bus įmano-ma prijungti ir atskirtuosius 2,4 hek-taro”, - aiškino N.Valatkevičius.•

Aistros dėl apleisto stadiono

Page 5: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Dienos temos 52013 01 31Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Ilgai delsusi Darbo partija (DP)pagaliau pažadėjo Sveikatos ap-saugos ministerijos (SAM) vado-vui socialdemokratui VyteniuiPovilui Andriukaičiui pasiūlyti

trečią viceministrą - šias pareigas grei-čiausiai eis buvusi Seimo narė, pernaiįsteigto Eksparlamentarų klubo vice-prezidentė J.Zinkevičiūtė.

SAM jau darbuojasi du vicemi-nistrai - socialdemokratų deleguotasGediminas Černiauskas, prieš ketve-rius metus trumpai vadovavęs šiai ins-titucijai, ir ministro V.P.Andriukaičiopasirinktas ilgametis visuomenės svei-katos priežiūros specialistas ErikasMačiūnas.

Nubausta teismo63-ejų biomedicinos mokslų dak-

tarė J.Zinkevičiūtė pastaruosius kele-rius metus buvo Vilniaus universitetoligoninės Santariškių klinikų centrofilialo direktoriaus pavaduotoja. Prieštai, 2004-aisiais tapusi DP nare ir nu-galėjusi varžovus Naujosios Vilniosvienmandatėje apygardoje, ji ketve-rius metus darbavosi parlamente.

Į Seimą J.Zinkevičiūtė, anksčiaudirbusi mokslo tyrimų ir pedagogikossrityje, atėjo iš tuometės Valstybinėsvisuomenės sveikatos priežiūros tar-nybos prie SAM Nacionalinio narko-tikų informacijos biuro, kuriame kaipekspertė triūsė ketverius metus. Visdėlto Seime naujoji politikė kovos sunarkotikais misijos netęsė - nors prik-lausė Narkomanijos prevencijos ko-misijai, daugiau dėmesio skyrė socia-liniams ir užsienio reikalams, ypačsusijusiems su tolimomis kelionėmis.

J.Zinkevičiūtė, Seime pasiekusi netSocialinių reikalų ir darbo komitetovicepirmininkės postą, pateikė įstaty-mo pataisą dėl valstybės tarnautojų irpareigūnų bazinės algos padidinimonuo 442 iki 490 litų, o rinkimams be-sirengiantys ir beprasidedančios pa-saulinės ekonomikos krizės nematan-tys valdantieji ją palaimino.

2006 metų rudenį politikė, perėju-si į parlamentinį Užsienio reikalų ko-mitetą ir įsirašiusi į beveik visas Seimeveikusias ryšių su kitomis šalimis gru-pes, visa galva pasinėrė į keliones. Perkelerius metus “darbietė” aplankė ŠriLanką, Gaboną, Kamerūną, Kanadą,Monaką, Maroką, Ispaniją, Liuksem-burgą, Šveicariją, kitas valstybes.

Nuo vienos kelionės J.Zinkevičiūtęėmėsi “gelbėti” tuometis Seimo pirmi-ninkas Česlovas Juršėnas - jo vadovau-jama parlamento valdyba uždraudė iš-vyką. Tada aktyvi keliautoja buvosusiruošusi į Vašingtoną dalyvauti kon-ferencijoje “Amerikos lyderystė pasau-linės krizės laikotarpiu”. Renginio or-ganizatoriai net žadėjo apmokėti visasSeimo narės išlaidas už jos “vertingąindėlį dirbant dėl taikos pasaulyje”.Kaip paaiškėjo iš politikės Seimo val-dybai pateiktų dokumentų, konferen-ciją organizavo prieštaringai vertina-mo religinio judėjimo - vadinamosiosmunistų sektos - lyderio Sun MyungMoono sūnus Hyun Jinas PrestonasMoonas, taip pat jo tėvo įkurtą judėji-mą remiantys politikai.

Pastaraisiais metais žinių apie J.Zin-kevičiūtės veiklą viešumoje buvo labainedaug. Garsiausiai nuskambėjusi is-torija - 2011-ųjų rugpjūtį paskelbtasapeliacinį skundą nagrinėjusio Vil-niaus apygardos teismo sprendimas,

palikęs galioti “darbietei” skirtą 500 li-tų baudą: už tai, kad ji iš daugiabučiošešto aukšto balkono mėtė šiukšles irmelagingai iškvietė policiją. J.Zinkevi-čiūtė neigė savo kaltę ir tvirtino buvu-si apšmeižta kaimynų, nes su jais tie-siog nesutaria. Mat vieną iš vyrų esąanksčiau bandė sudrausminti už rū-kymą laiptinėje, o kito tėvas, politikėsteigimu, yra alkoholikas, kaltinantis ją,kaip buvusią Seimo narę, dėl pensijųsumažinimo.

Vis dėlto J.Zinkevičiūtę į SAM de-leguojanti DP linkusi įžvelgti gerąsiasbiomedikės savybes. “Ji labai aktyvimoteris, į viską labai įsigilinanti, jaut-ri ir teisinga. Manau, tai patys svar-biausi būdo bruožai politikui, dirban-čiam sveikatos apsaugos srityje”, - LŽsakė Seimo Sveikatos reikalų komite-to pirmininkė “darbietė” DangutėMikutienė.

Bijo interesų konfliktoSu SAM glaudžiai susijusi jau mė-

nesį dirbančio viceministro social-demokrato G.Černiausko biografija.55-erių ekonomikos profesorius dukartus - 2001-2004 metais ir nuo 2007metų iki 2008-ųjų liepos - ėjo analogiš-kas pareigas. 2008-aisiais, iki Seimorinkimų, jis šiek tiek daugiau kaip ke-turis mėnesius vadovavo SAM, kai dėlprezidento Valdo Adamkaus kritikosatsistatydino tuometis ministerijos va-dovas Rimvydas Turčinskas.

Glaudžiai su SAM susijusi ir nepo-litinė viceministro veikla. Mat dar1993 metais G.Černiauskas įsteigė pri-vačią bendrovę Sveikatos ekonomi-kos centrą ir vadovavo jai iki 2001-ųjų, kai buvo pakviestas į SAM, opastaraisiais metais dirbo šio centroprogramų direktoriumi. 2008-aisiais,skiriant G.Černiauską sveikatos ap-saugos ministru, skelbta, kad bend-rovės akcijų turi jo šeimos nariai.

Sveikatos ekonomikos centras, tei-kiantis konsultacines paslaugas ir atlie-kantis studijas sveikatos ekonomikos irpolitikos bei socialinės apsaugos srity-se, nuo 2005 metų yra tarptautinio kon-sorciumo, vadovaujamo Prancūzijoskompanijos “Conseil Sante S.A.”, na-rys. Bendrovė skelbiasi nuo įsteigimoįgyvendinanti SAM, Finansų, Sociali-nės apsaugos ir darbo ministerijų beijoms pavaldžių įstaigų ir kitų instituci-jų užsakytus projektus, rengianti mo-kymus SAM, Ligonių kasų, Valstybi-nės visuomenės sveikatos priežiūrostarnybos, sveikatos priežiūros įstaigųdarbuotojams, kitų šalių specialistams.

2011 metų sausį Sveikatos ekono-mikos centras, kurio vienas vadovųbuvo G.Černiauskas, kartu su viešąjaįstaiga Sveikatos priežiūros vertinimonepriklausoma agentūra pasirašė 189tūkst. litų vertės sutartį su SAM svei-

katos sistemos reformų analizei atlik-ti. Šių reformų strategijas kūrė ir jųįgyvendinimą prižiūrėjo pats G.Čer-niauskas, dirbdamas SAM.

“Be abejo, santykiai su buvusia dar-boviete ateityje gali lemti G.Černiaus-ko interesų konfliktus. Kaip suprantu,per tą centrą ėjo gana nemaži pinigai.Kadangi darbų, kuriems atlikti skel-biamus konkursus gali laimėti Sveika-tos ekonomikos centras, ateityje tik-riausiai bus, reikės stebėti viceministroveiklą. Visada yra pavojus, kad žmo-gus gali bandyti palaikyti savo buvusiądarbovietę”, - kalbėjo Seimo Sveikatosreikalų komiteto vicepirmininkas An-tanas Matulas.

Vis dėlto opozicijai priklausantis po-litikas, nepaisydamas teorinių grėsmių,apie naująjį viceministrą atsiliepia ge-rai. “G.Černiauskas, nors ir trumpąlaiką, vadovavo SAM, yra akademinė-je visuomenėje žinomas žmogus. Beabejo, jis daugiau teoretikas, pernelyg

mažai turintis vadybos patirties. Kitavertus, G.Černiausko žinių bagažas di-džiulis, ir nors yra gana ūmaus būdo,manyčiau, tai ne pats blogiausias pasi-rinkimas”, - dėstė A.Matulas.

Sveikatins visuomenęŠiuo metu SAM darbuojasi ir 57

metų viceministras E.Mačiūnas, priešbeveik dešimtmetį ištiesęs pagalbosranką į Seimą tuomet neišrinktam da-bartiniam ministrui V.P.Andriukai-čiui. Kilus vadinamajam politikų ko-rupcijos skandalui 2004-aisiais, priešpat rinkimus, Seimo nario mandatoatsisakęs, bet rinkėjų pasitikėjimo ne-pelnęs politikas tada E.Mačiūno va-dovaujamame Valstybiniame aplin-kos sveikatos centre skaitė paskaitas,rengė projektus sveikatos teisės ir so-cialiniais klausimais.

Į politiką pasukęs naujasis vicemi-nistras, pagal išsilavinimą - epidemio-logas, regis, mokėjo sutarti su daugeliuSAM vadovų. “Jūsų ilgametis neprie-kaištingas ir pasiaukojamas darbas,meilė profesijai, kūrybiškumas ir pa-žangių visuomenės sveikatos bei svei-kos gyvensenos idėjų skleidimas įkvė-pė ne vieną profesionalą ir entuziastąLietuvoje”, - prieš septynerius metus,sveikindamas E.Mačiūną jubiliejausproga, viešai skelbė tuometis SAM va-dovas “darbietis” Žilvinas Padaiga.

Pastaruoju metu Valstybiniame psi-chikos sveikatos centre vyriausiuojuspecialistu dirbęs E.Mačiūnas yra ne-

mažai nusipelnęs visuomenės sveika-tinimo labui. Naujasis viceministrasdalyvavo rengiant Sveikatos sistemos,Sveikatos priežiūros įstaigų, Visuome-nės sveikatos priežiūros, Nuodingųjųmedžiagų kontrolės, Triukšmo valdy-mo įstatymus, dirbo prie pluošto Sei-mo ir Vyriausybės nutarimų. Draugejis - 13 išradimų triukšmo prevenci-jos srityje ir 5 racionalizacinių pasiū-lymų autorius.

E.Mačiūnas, prieš daugelį metųdalyvavęs likviduojant Černobylioatominės elektrinės avarijos padari-nius, neslepia jaučiantis dėl to nerimąir ypač daug dėmesio skiriantis savobei artimųjų sveikatai. Anksčiau ži-niasklaidai jis tvirtino, kad papras-čiausias geros savijautos receptas - ju-dėjimas, grynas oras, sveikas maistasir vitaminai. Ne mažiau svarbi sąly-ga - pozityvus požiūris į gyvenimą.

“E.Mačiūnas išties yra geras visuo-menės sveikatos specialistas. Tiesa, pa-staruoju metu girdėti nerimą keliančiųsignalų, esą jis per atestacijas tarsi ban-do atsiskaityti su žmonėmis, kurie per-nai pasisakė už tai, kad būtų reorgani-zuotas jo vadovaujamas Aplinkossveikatos centras. Esu apie tai šnekė-jęs su juo. Sakiau, kad nereikėtų kar-toti buvusių vyriausybių klaidų ir siek-ti atvesti į postus savus žmones. O jeikalbėsime apie tai, ką E.Mačiūnas ga-li nuveikti kuruodamas visuomenėssveikatos sritį, neabejoju, bus daug pa-daryta”, - svarstė A.Matulas.•

Viceministrai - su skandalų “uodegomis”Kol kas laisvą trečio sveikatos apsaugos viceministro postą artimiausiu laiku turėtų užimti “darbietė” biomedikė Jadvyga Zinkevičiūtė, kuri pastaraisiais metais labiau garsėjo skandalais sukaimynais nei profesine veikla. Opozicija randa kabliukų ir jau paskirtų viceministrų praeityje.

Sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas 1979 m. - Vilniaus Valstybinis V.Kapsukouniversitetas Medicinos fakultetas. Higie-nos, sanitarijos gydytojas epidemiologas.1979-1981 m. - Vilniaus rajono sanitari-jos epidemiologijos stotis, gydytojas. 1981-1989 m. - Respublikinės sanitarijosepidemiologijos stotis, Darbo higienosposkyrio vedėjas.1989-1991 m. - Vidaus reikalų ministeri-jos Sanitarijos epidemiologijos stotiesviršininkas, Lietuvos Respublikos vyriau-siojo valstybinio gydytojo higienisto pavaduotojas.1991-1996 m. - SAM Respublikinio spe-cializuoto higienos centro direktorius.1996-1997 m. - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM direktorius.1997-2010 m. - Valstybinio aplinkos sveikatos centro (iki pavadinimo pakeitimo -Valstybinio visuomenės sveikatos centro) direktorius.2010-2012 m. - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM direktoriaus pavaduotojas.2012-2013 m. - Valstybinio psichikos sveikatos centro vyriausiasis specialistas.

Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas 1975-1980 m. - Vilniaus universitetas,pramonės planavimo specialybė.1983-1986 m. - Vilniaus universitetoEkonomikos instituto aspirantūra.1993 m. - socialinių mokslų daktaro diplomas.1980-1983 m. - Vilniaus universitetodėstytojas.1983-1990 m. - Mokslų akademijos Ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis.1990-1993 m. - SAM Ekonomikos valdybos viršininkas.2001-2004 m. - sveikatos apsaugos viceministras.Nuo 2001 m. - Mykolo Romerio universiteto profesorius.2007 m. sausio - gruodžio mėn. - premjero patarėjas.2007 m. - 2008 liepos mėn. - sveikatos apsaugos viceministras.2008 m. liepos - gruodžio mėn. - sveikatos apsaugos ministras.2008-2012 m. - Mykolo Romerio universitetas, Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dėstytojas, profesorius.

2006 metų rudenį J.Zinkevičiūtė, perėjusi į parlamentinį Užsienio reikalų

komitetą ir įsirašiusi į beveik visas Seime veikusias ryšių su kitomis šalimis

grupes, visa galva pasinėrė į keliones.

Kandidatė į sveikatos apsaugos viceministrus Jadvyga Zinkevičiūtė

1968-1973 m. - Vilniaus valstybinio universiteto Gamtos mokslų fakultetas,mikrobiologė. 1986 m. - biomedicinos mokslų daktarėsdisertacija.1973-1986 m. - Taikomosios enzimologijosmokslinio tyrimo instituto mokslinė bendradarbė. 1987-1993 m. - Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimo instituto mokslinė bendradarbė. 1993-1998 m. - Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto vyresnioji mokslo asistentė.1993-2003 m. - Vilniaus aukštesniosios medicinos mokyklos dėstytoja.1999-2000 m. - Lietuvos teisės universiteto doktorantūros studijų vedėja.2001 m. - Valstybinio visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos administratorė. 2001-2004 m. - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM Nacionalinio narkotikų informacijos biuro ekspertė. 2004 m. - Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės vyresnioji specialistė.2004-2008 m. - Seimo narė.Nuo 2009 m. - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktoriaus pavaduotoja.

Eltos nuotraukos

Page 6: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Europos Komisija teigia, jog Europos Sąjungos (ES) valstybiųnarių kraštutinių dešiniųjų partijų politinis diskursas kupinas neapykantos. Baiminamasi, kad šių partijų narių per 2014-ųjų rinkimus gali patekti į EuroposParlamentą.

Kraštutiniai dešinieji vis dažniau ne-pagarbiai atsiliepia apie įvairias mažu-mas. Radikalų diskurse romai, musul-monai, homoseksualai ir imigrantaitampa atpirkimo ožiais dėl nesėkmin-gos ekonominės ir socialinės politikos.Tai traukia rinkėjų dėmesį, todėl kraš-tutinių dešiniųjų partijų elektoratasnuolat didėja. Nepagarbiai apie mažu-mas kalbantys radikalai patenka į na-cionalinius parlamentus. Jie taip pat ti-kisi užsitikrinti Europos Parlamentonarių mandatų ir homofobiškas idėjasskleisti visos Europos mastu.

“Įvairiose Europos valstybėse stip-rėja populistai ir radikalai. Į kai kuriųšalių parlamentus išrenkama net ne-onacių”, - piktinosi Europos vidaus rei-kalų komisarė Cecilia Malmstrom. Jąlabai supykdė buvęs Italijos premjerasSilvio Berlusconi, liaupsinęs buvusioItalijos diktatoriaus fašisto Benito Mus-solini valdymą. Dučė prieš Antrąjį pa-saulinį karą priėmė daugybę įstatymų,varžančių žydų teises ir laisves, o vėliautapo svarbiausiu nacistinės Vokietijoslyderio Adolfo Hitlerio sąjungininku.

Europos vidaus reikalų komisarė pa-smerkė ir Graikijos kraštutinių deši-niųjų partiją “Auksinė aušra”, kuri gar-bino Graikijos diktatorių NikolaosąDertilį. Šis buvęs pulkininkas 1967 me-

tais surengė kruviną perversmą ir po joGraikijoje įsivyravo karinė diktatūra.N.Dertilio valdymo laikotarpiu Grai-kijoje galiojo kariniai įstatymai, o pilie-čių pasipriešinimas buvo slopinamasbrutalia jėga.

C.Malmstrom nuogąstauja, kad ra-sistinė ir nacionalistinė politika gali dar

labiau įsitvirtinti Europoje po 2014 me-tų Europos Parlamento rinkimų. O tai,komisarės manymu, sumažintų pasiti-kėjimą ES ir padidintų euroskepticiz-mą. Labiausiai jai neramu, kad radika-lų politinis diskursas gali paskatinti“vienišus vilkus” surengti žudynes.“Radikalai skatina smurtinį ekstremiz-

mą, - pažymėjo C.Malmstrom. - Tero-ristų tinklai kelia mažesnį pavojų Euro-pai nei naujieji breivikai. “Vienišų vil-kų” stebėjimas reikalauja gerokaidaugiau žmonių ir policijos pastangų.Sunku nustatyti tokius įtariamuosius.”

2011 metais po Anderso Breivikoišpuolio Norvegijoje, per kurį žuvo77 žmonės, Europos Komisija pra-dėjo kurti Radikalų sąmoningumotinklą (RAN). Tai buvo bandymassuburti bendruomenių lyderius ir tei-sėsaugos pareigūnus, kurie galėtų at-pažinti į smurtą ir terorizmą links-tančius žmones.

Europos Komisija teigė, jog preven-cijos ir sąmoningumo kampanijos yra

vienas efektyviausių būdų kovoti su te-rorizmu. Gyventojų bendruomenių irpolicijos prevenciniai veiksmai, pasakKomisijos, pripažįstami kaip vieni ge-riausių metodų, užkertančių kelią nu-sikalstamumui. Be to, mokyklų, mies-tų ir miestelių policijos, sveikatospriežiūros įstaigų, savivaldybių ir sujaunimu dirbančių asmenų bendra-darbiavimas, nustatant potencialiaigrėsmingus asmenis, gerokai sumažinaterorizmo keliamą grėsmę. Tačiau Eu-ropos Komisija baiminasi, kad tokieprevenciniai veiksmai gali papiktintižmogaus teisių gynėjus.

2011 metais vienas britų parlamen-taras kritikavo į RAN panašų Didžio-sios Britanijos projektą. Jo tikslas -pranešti institucijoms, kovojančiomssu terorizmu, apie jaunimą ir musul-monus, kurie yra linkę į smurtą, lan-kosi “teroristinėse” interneto svetai-nėse. Parlamentaras tvirtino, kad dėlšio projekto daug jaunuolių ir musul-monų pradėjo nepasitikėti savo drau-gais, mokytojais, socialiniais darbuo-tojais bei psichologais. DidžiosiosBritanijos bendruomenių sanglau-dos priežiūros grupei vadovaujantisTedas Cantle’as apgailestavo, kadprojektas musulmonų bendruome-nei sukėlė daug rūpesčių. “Musul-monai jautė diskriminaciją, nes visižmonės juos įtarė terorizmu”, - sakėT.Cantle’as.

Hagoje įsikūrusi ES policijos agentū-ra Europolas pažymi, kad terorizmuįtariami asmenys areštuojami vis re-čiau, tačiau “vieniši vilkai” ir toliau ke-lia rimtą grėsmę. •Euobserver.com, LŽ

Radikalų diskursas kelia grėsmę Europai

Europos centrinio banko (ECB)prezidentas Mario Draghi vadinamas įtakingiausiu Europosžmogumi. Šis netipiškas italas, sulaukęs daug dėmesio ką tik pasibaigusiame Davoso ekonomikos forume, giriamas už pastangas išgelbėti eurą.

M.Draghi atrodo kuklus, beveikintravertas. Visada vilki elegantiškąmėlyną kostiumą, segi auksinį, ne-krintantį į akis laikrodį ir atvirai kal-ba apie savo gyvenimą, baimę, kuriąjam kelia infliacija, o kiekvieną inter-viu baigia prašymu rašyti apie jį taip,kad nesusidarytų įspūdis, jog jis siekiabūti pirmame plane. M.Draghi tikraito nenori.

ECB prezidentas - greičiau mąsty-tojas nei oratorius. Jis mėgsta viskąramiai apsvarstyti, nes svarbių pro-blemų “negalima atsikratyti išėjus iškabineto”. M.Draghi niekada nepa-miršta palūkanų ir paskolų, skolų irnaujų kreditų, taip pat ginčų dėl ECB,kuris neturi niekam atsiskaitinėti irimasi milžiniškos rizikos, galiausiaiužgulsiančios mokesčių mokėtojųpečius.

M.Draghi mėgsta klasikinę muzi-ką ir romanus, labiausiai Henry Jame-so ir Gustave’o Flaubert’o. Jo myli-miausias kompanionas - medžioklinisvengrų brakų veislės šuo. Bet šiuo me-tu Europos piliečius labiau dominatai, apie ką diskutuoja ECB taryba.Deja, pagal galiojantį reglamentą josprotokolai gali būti paviešinti tik po30 metų. Įslaptinti net tarybos nariųbalsavimo rezultatai, tad siekiama tikkuo didesnės nepriklausomybės, o neskaidrumo.

Mąstytojas ir darbštuolisM.Draghi neslepia, kad sprendimai

jo galvoje turi subręsti. Liepos pabai-goje jis pareiškė darysiąs viską eurui gel-bėti, esant būtinybei ECB net supirkseuro zonos valstybių paskolas. Tai ne-buvo spontaniškai išsprūdęs pažadas, oilgalaikių apmąstymų išdava. Tai tipiš-kas M.Draghi elgesys. Taip mano ir josenas draugas Francesco Giavazzio,dėstantis Milano Bocconi universite-te. 8-ajame dešimtmetyje jie kartu stu-dijavo Masačusetso technologijos ins-titute. Abu draugai - akademiniosluoksnio atstovai, M.Draghi - Italijosuniversitetų profesorius, kitus mokęsto, ką dabar pats gali pritaikyti dirbda-mas ECB prezidentu.

Didžiausią įtaką jam padarė studijosMasačusetso technologijos institute, nesčia išmoko ne tik formulių, bet ir ypa-tingos gyvensenos. Dėstytojai buvo No-belio premijos laureatai, tarp jų irM.Draghi daktaro disertacijos vadovasFranco Modigliani, nuo fašistų į JAVpabėgęs italas.

“Mano namai ten, kur dirbu. Taipbuvo visada, dar studijų metais”, -kartoja M.Draghi. Šis iki kaulų sme-genų italas (užsienyje neina nė į vie-ną itališką restoraną, manydamas,kad bus neskanu) priskiriamas prietarptautinio elito, gavusio išsilavini-mą geriausiuose universitetuose ir už-grūdinto savižudiško darbo. Darbasnuo ryto iki vakaro - neatsiejama jogyvenimo dalis.

M.Draghi duktė dirba biotechnolo-gijos įmonėje Milane, sūnus - vienameLondono investiciniame banke. Žmo-na Serena priversta gyventi Frankfur-te, nors su vyru labiausiai mėgsta savobutą Romoje. Tik prie namo durų bu-dintys karabinieriai leidžia numanyti,

kad čia gyvena svarbus asmuo, nesM.Draghi nori mėgautis normaliu gy-venimu - susitikti su draugais kavinėse,pirkti mėsą mėsinėje, gaminti maistą.“Labai svarbu turėti asmeninį gyveni-mą”, - pabrėžia ECB vadovas.

Kai jį pamatę žmonės puola fotogra-fuoti mobiliaisiais telefonais, M.Drag-hi suirzta, nes pats nešioja savo krep-šius, kartais važiuoja traukiniu irkantriai stoja eilėn, nereikalaudamaskaip kiti italai išskirtinių paslaugų.

Atsidūręs priešais žurnalistų kamerasECB vadovas dažnai pasako, kad tamtikru klausimu nuomonės nereikš, nesnenori sukelti rinkų sąmyšio ir suteiktibent mažiausią pretekstą spėlionėms.Priešingai nei politikai, M.Draghi linkęspatylėti, nes prakalbus vienas netinka-mas žodis gali sunaikinti milijardus.“Kalbos turi būti korektiškos ir viena-reikšmės, be to, negalima prarasti bud-rumo”, - aiškina valiutų banko vado-vas, anksčiau vadovavęs Italijos bankui.

Savikontrolės M.Draghi išmoko

Romos jėzuitų mokykloje, kuriojebuvo skelbiamas Biblijos žodis:“Nuo pikto tave apsaugos įžvalgu-mas.” Nedidukas M.Draghi žaidėkrepšinį, tačiau pripažįsta, kad šiuometu jo ūgio vaikinai “neturėtų jokiųgalimybių”. Būdamas 15-os M.Drag-hi neteko tėvo, po kelerių metų mirėir motina. Jam teko rūpintis broliais irseserimis, nes tėvo paliktus pinigusiki jauniausios sesers pilnametystėsturėjo valdyti globėjas. Kai Italijoje

šėlusi infliacija visiškai nuvertino ly-ras, Mario jau studijavo ekonomikąir suvokė, kas vyksta, bet nieko ne-galėjo pakeisti.

“Institucijos dalis”M.Draghi moka siekti politikų pa-

lankumo. Nors jo kalbos nesukelia ova-

cijų, jis sugeba viską ramiai paaiškinti,todėl ir jo euro gelbėjimo planą politi-kai sutiko pagarbiai, nes “jis gelbsti eu-rą ir kartu saugo ECB”. Prireikus Cent-rinis bankas spausdins ir skolins pinigusneribotai, kad tokios valstybės kaip Is-panija ar Italija nebankrutuotų, tiesa,su sąlyga, jog tam pritars pačios krizėsapimtos šalys. Rizika tokia didelė, kadpiliečiams ir jų atstovams neleidus reikš-ti savo nuomonės bus pasityčiota iš de-mokratijos.

M.Draghi supranta balansuojantisprie savo kompetencijos ribų ir pabrė-žia esąs tik išrinktas valdininkas. Apiesavo darbą jis kalba taip: “Būtina sutelk-ti visą dėmesį į užduotis, vienas esate nie-kas. Jūs - institucijos dalis.” Jis pabrėžianesidomintis savo įvaizdžiu ir tvirtina,jog sulaukus 65-erių jau nereikia steng-tis kam nors patikti - “net sau pačiam”.

Per savo gyvenimą M.Draghi dėstėuniversitetuose, dirbo Pasaulio banke,Italijos valstybei ir Londono investici-jų bankui “Goldman Sachs”. Jis prik-lauso “Trisdešimties grupei”, kurią su-daro svarbiausi pinigų verslo atstovai,susitinkantys pasikeisti nuomonėmis.Iki šiol nepasirodė jokios jį, kaip valiu-tų banko vadovą, diskredituojančiosinformacijos. Dirbdamas “GoldmanSachs” banke, kuris padėjo graikamspagražinti jų valstybės biudžetą,M.Draghi rūpinosi tik Italijos reikalais.Buvę kolegos jį vadina Renesanso žmo-gumi, niekuomet nebuvusiu “rinkosgarbintoju”.•Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

Priešingai nei politikai, M.Draghi linkęs patylėti,nes prakalbus vienas netinkamas žodis gali

sunaikinti milijardus.

M.Draghi - Renesanso žmogus, o ne rinkos garbintojas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Radikalų politinis diskursas gali paskatinti “vienišus vilkus” surengti žudynes. / AFP/Scanpix nuotrauka

Nacionalistinė politika gali dar labiau įsitvirtinti Europoje po 2014 metų Europos Parlamento

rinkimų. O tai, komisarės C.Malmstrom manymu, sumažintų pasitikėjimą ES

ir padidintų euroskepticizmą.

Svarbiausias Europos žmogus

Page 7: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Šioje Lotynų Amerikos šalyjesiūloma legalizuoti nedidelį kiekį sintetinių narkotikų, tokių kaip ekstazis, kad juosvartojantieji nesijaustų diskriminuojami.

Šiuo metu šalyje galiojantys įstaty-mai leidžia Kolumbijos piliečiams tu-rėti nedidelį kiekį, t. y. “asmeniškaisau”, augalinės kilmės narkotikų - ko-kaino ir marihuanos. Teisingumo mi-nistrė Ruth Stella Correa siūlo prie jųpridėti ir ekstazį, kad vartojantieji sin-tetinius narkotikus nesijaustų diskri-minuojami. Ministrė priminė, jogKonstitucinis teismas pasisako prieštai, kad nusikaltėliais būtų vadinamižmonės, turintys nedidelį kiekį mari-huanos ar kokaino, tad kodėl prie šiųnarkotikų nepridėjus ekstazio.

Šios iniciatyvos priešininkai mano,kad sintetinių narkotikų legalizavimastik pablogins padėtį. Pritariantieji ini-ciatyvai primena, kad net kai kuriemokslininkai aiškina, jog grynas eks-tazis gali būti “saugus”, jei suaugusie-

ji jį vartoja atsakingai, nes tai amfeta-mino analogas ir vartojamas nedide-liais kiekiais yra nekenksmingas. Bū-tent todėl negalintieji išsiversti benarkotikų verčiau jau rinktųsi ekstazįnei heroiną. Jie net nenori girdėti apietai, kad 1985 metais JAV maisto ir vais-tų administracija paskelbė ekstazį me-dicinai netinkamu, pavojingu prepa-ratu, o kartu ir nelegaliu narkotiku.

Anksčiau Kolumbijoje narkotikųvartojimo įstatymai buvo vis griežti-nami, tačiau per pastaruosius keletąmetų ši tendencija kardinaliai pasi-keitė. Todėl manoma, kad naujo įsta-tymo dėl minimalių sintetinių narko-tikų dozių legalizavimo projektas daršiais metais bus pateiktas KolumbijosKongresui. Jau anksčiau sudaryta eks-pertų ir akademikų grupė, į kurią įei-na ir buvęs šalies prezidentas CesarisGaviria, per 8 mėnesius turi pateiktisavo rekomendacijas vyriausybei.

Žaliųjų partija iš karto išreiškė pri-tarimą vyriausybės planui. “Jei busleista ekstazį vartoti legaliai, baigsisdaug žalos šaliai darantis šių narkoti-kų gabenimo verslas”, - pareiškė par-

tijos atstovas Roy Barreras, kalbėda-mas per “Carasal Radio”. Tačiau nau-jojo įstatymo projektas visuomenėjesutiktas prieštaringai, ir vyriausybė jaupranešė, kad galutinį sprendimą pri-ims tik po viešos diskusijos šia tema.

Kolumbija - ne pirma valstybė, le-galizavusi nedidelį kiekį narkotikų.Meksikoje dar 2009 metais buvo

leista turėti ir vežtis opijaus, heroino,marihuanos, kokaino, amfetaminoir LSD. Bausmės sulaukia tik tie, paskuriuos randamas didelis kiekis šiųnarkotikų. Praėjusiais metais Boli-vija buvo pasitraukusi iš JungtiniųTautų narkotinių medžiagų konven-cijos protestuodama prieš tai, kad šiorganizacija kokainmedžių lapus

priskyrė nelegaliam narkotikui. Vė-liau Bolivijai vėl buvo leista prisidėtiprie konvencijos, nes tarptautinėsinstitucijos oficialiai pripažino bo-liviečių teisę kramtyti kokainmedžiųlapus - tai šioje šalyje laikoma šim-tamete tradicija.•BBC, LŽ

Pasaulis 72013 01 31Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Vasario 1 dieną Johnas Kerry užims atsistatydinančios HillaryClinton vietą ir taps naujuoju JAVdiplomatijos vadovu. Į šį postąbuvusį senatorių ir buvusį Demokratų partijos kandidatą į prezidentus parinko pats Barackas Obama. Jo kandidatū-rai pritarė ir Kongresas.

69 metų politikas, kurį gruodį JAVprezidentas B.Obama pasiūlė į valsty-bės sekretoriaus postą, sulaukė konevisuotinio palaikymo, nors pastaruo-ju metu demokratai ir respublikonailabai retai sutaria bet kokiu klausimu.Šį kartą Masačusetso senatoriaus kan-didatūrai Senatas pritarė kone vien-balsiai: už J.Kerry balsavo 94 senato-riai, tik trys - prieš. Pirmadienį jopaskyrimą jau buvo patvirtinęs Sena-to Užsienio reikalų komitetas, kuriamJ.Kerry pirmininkauja. Abiejų parti-jų atstovai sutaria, kad jis yra būtenttas žmogus, kuris galės sėkmingai ats-tovauti JAV interesams užsienyje.Naujas pareigas J.Kerry pradės eitipenktadienį, kai dabartinė Valstybėsdepartamento vadovė H.Clinton atsis-veikins su savo pavaldiniais.

B.Obamos šalininkas Demokratas J.Kerry Senate atsto-

vavo Masačusetso valstijai nuo 1985-ųjų sausio 2 dienos. Pastaraisiais me-tais jis vadovavo Senato Užsienioreikalų komitetui, tačiau kaip Defici-to sumažinimo komiteto narys prisi-dėjo ir sprendžiant fiskalines proble-mas. 2004-aisiais J.Kerry siekė JAVprezidento posto, bet pralaimėjo rin-kimus respublikonui George’uiW.Bushui, kurio užsienio politiką vi-suomet kritikavo. Per Demokratųpartijos suvažiavimą, kai J.Kerry bu-vo iškeltas kandidatu į prezidentus,dabartiniam Baltųjų rūmų šeiminin-kui B.Obamai, o tuomet - Ilinojausvalstijos senatoriui, teko sakyti pa-grindinę kalbą.

J.Kerry to nepamiršo. Todėl jau2008-ųjų sausį, kai dar mažai kas ti-kėjo, kad demokratai gali deleguotijuodaodį į aukščiausią valstybės pos-tą, ir B.Obamai reikėjo įrodinėti sa-

vo pranašumą, senatorius stojo jopusėn. Tad kai B.Obama įsikūrė Bal-tuosiuose rūmuose, J.Kerry imtas va-dinti “artimiausiu prezidento sąjun-gininku Senate”.

Tačiau B.Obama, tapęs JAV vadovu,dėl politinių sumetimų ir ramybėspartijoje valstybės sekretoriaus postąpasiūlė ne jam, o savo buvusiai varžo-vei H.Clinton. Prezidentas neskubėjoteikti J.Kerry kandidatūros ir 2012 me-tais, kai tapo aišku, kad Hillary trau-kiasi. Jos įpėdine B.Obama ketino pa-daryti JAV ambasadorę Jungtinėse

Tautose Susan Rice. Tačiau dėl aud-ringos respublikonų kritikos ir S.Ricekalbų po rugsėjo 11 dieną įvykdytoJAV konsulato Bengazyje užpuolimo,per kurį žuvo keturi amerikiečiai, tarpjų - JAV ambasadorius Libijoje, prezi-dentas nutarė vyriausiuoju šalies dip-lomatu pasirinkti J.Kerry.

Pristatydamas Masačusetso sena-torių politikams ir visuomenei B.Oba-ma kalbėjo: “Johnas vaidina svarbųvaidmenį užsienio politikoje jau be-veik 30 metų. Jis pelnė viso pasauliolyderių pagarbą, demokratų ir respub-likonų Senate pasitikėjimą, todėl esuįsitikinęs, kad bus nepaprastas valsty-bės sekretorius. Laukiu Johno, kaipsavo partnerio, patarimų siekiant už-tikrinti Amerikos lyderystę pasaulyje,remiant jos interesus ir vertybes, ku-rios ir lemia mūsų valstybės stiprybę.”

Nors šiuo metu J.Kerry tvirtina, kadjam truputį liūdna ir nelengva paliktiSenatą, vieša paslaptis, jog senatoriusseniai troško valstybės sekretoriaus

posto. Vos tik tapo aišku, kad šios pa-reigos pagaliau atiteks jam, J.Kerry,kalbėdamas apie santykius su Iranu,Kinija ir Artimaisiais Rytais, paraginopolitikus “mąstyti naujai”. “Ameri-kos užsienio politiką apibūdina nevien nepilotuojami lėktuvai ir kariųdislokavimas. Negalime leisti, kad mū-sų nepaprastą indėlį į gyvybių gelbėji-mą visiškai užtemdytų vaidmuo, kurioturėjome imtis po rugsėjo 11-osios irkuris mums buvo primestas”, - dėstėjis Užsienio reikalų komitetui.

Katalikas, karo priešininkasDenveryje (Kolorado valstija) gimęs

J.Kerry yra uolus katalikas. Baigęs po-litikos studijas Jeilio universitete, jiskaip savanoris stojo tarnauti į karinįjūrų laivyną ir netrukus atsidūrė Viet-name. Už tai, kad ten pademonstravodrąsą ir vado gebėjimus, gavo Sidab-rinės žvaigždės ordiną, Bronzinėsžvaigždės medalį ir tris Purpurinėsžvaigždės medalius, nes buvo sužeis-

tas. Tačiau 1969 metais sugrįžęs į tėvy-nę J.Kerry tapo aktyviu karo priešinin-ku ir nuo tada labai palaiko bei remiakaro veteranus.

1972-aisiais J.Kerry nesėkmingaibandė patekti į Kongresą, o paskuiėmė studijuoti teisę Bostono teisėsmokykloje, bet ją baigęs privačiapraktika vertėsi neilgai, nes nutarėnerti į politikos vandenis. Savo karje-rą šioje srityje jis pradėjo globojamastuomečio Masačusetso gubernato-riaus Michaelo Dukakio, kuris vėliausiekė JAV prezidento posto.

Dėl to, kad visuomet pasisakė užlaisvąją rinką, aktyvią JAV užsienio irkarinę politiką, investicijas į švietimąir rūpinimąsi gamtos apsauga, J.Ker-ry pelnė kairiojo centristo reputaciją.Šis demokratas buvo vadinamas tur-tingiausiu JAV senatoriumi, nes savoantrąja žmona pasirinko “Kečupokaraliumi” vadinto “Heinz” bendro-vės savininko Henry Johno Heinzonašlę, kuri labai palaikė vyrą jam su-manius tapti JAV prezidentu. Tuometapie J.Kerry išgirdo ir visas pasaulis.

Puikus derybininkasJ.Kerry ne kartą pademonstravo,

kad yra puikus derybininkas ir turinepaprastų diplomato gebėjimų. “Vi-sas Johno gyvenimas parengė jį šiamdarbui”, - Senate svarstant jo kandi-datūrą į valstybės sekretorius sakė de-mokratų senatorius iš KonektikutoRichardas Blumenthalis.

Vadovaudamas Senato Užsienioreikalų komitetui J.Kerry jau buvo su-sitikęs su Sirijos prezidentu Basharual-Assadu, stengėsi švelninti įtampąPakistane ir Gazos Ruože. Dėl įvykiųArtimuosiuose Rytuose, Irano irŠiaurės Korėjos branduolinių ambi-cijų, Kinijos ekonominės ekspansi-jos ir Rusijos metamo iššūkio pasau-liui jam tikrai bus nelengva eitinaująsias pareigas. Tačiau pirmiau-sia J.Kerry teks užsitikrinti senatoriųparamą siekiant, kad gynybos sekre-torių Leoną Panettą pakeistų Chuc-kas Hagelis. Šis buvęs nuosaikus res-publikonų senatorius ir medaliaisapdovanotas Vietnamo karo vetera-nas kritikuojamas dėl gana švelnauspožiūrio į Iraną ir abejingo požiūrioį Izraelį. Jau šiandien jo kandidatūrabus svarstoma Senate.•

Ištikimiausio sąjungininko neprotegavo

Vos tik tapo aišku, kadvalstybės sekretoriaus

pareigos pagaliau atiteks jam, J.Kerryparagino politikus

“mąstyti naujai”.

Jau rytoj iš H.Clinton valstybės sekretoriaus pareigas perims J.Kerry. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Kolumbija nori legalizuoti ekstazį

Kolumbijos policija sulaiko didžiu-lius kiekius nelegaliai gabenamųnarkotikų. Legalizavus ekstazį policijai darbo sumažėtų.

Page 8: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios8 Pasaulis

Naujasis Meksikos prezidentaslinkęs nutylėti siaubingą su narkotikais susijusio smurtomastą savo šalyje. Tai nauja politika, kuri skirta parodyti kitam Meksikos veidui ir neskatinti jaunimo žavėtis nusikalstamumu.

Naujasis Meksikos prezidentasEnrique Pena Nieto vadovauja šaliaijau du mėnesius, o žudynių, susiju-sių su Meksikos narkotikų karteliais,nemažėja, nors pažaboti smurtinįnusikalstamumą buvo vienas jo rin-kimų pažadų. Dabar Meksikos val-džia apie smurtą tiesiog tyli.

Savaitgalį šiaurinėje pasienio Nau-jojo Leono valstijoje buvo pagrob-ta visa kolumbietiškos muzikos gru-pė - 18 žmonių. Jos nariai buvonužudyti ir sumesti į šulinį. Duran-go valstijoje per pabėgimą iš kalėji-mo žuvo 14 kalinių ir 9 sargybiniai.Meksiko valstijoje praėjusią savai-tę buvo rasti keliolikos žmonių la-vonai, kai kurie - nukapotomis ga-lūnėmis.

Ankstesnis Meksikos prezidentasFelipe Calderonas paskelbė karąnarkotikų karteliams ir metė į jį fe-deralines pajėgas bei kariuomenę.Dabartinė administracija nerengiadidelių spaudos konferencijų, perkurias būtų pranešta apie naujus la-vonus arba federalinės policijosoperacijas. Žiniasklaidai nebede-monstruojami suimti įtariamieji suvisa konfiskuota jų ginkluote, gry-naisiais ar kontrabanda. E.PenaNieto apie visa tai dar neištarė nėžodžio, vietoj to jis kalba apie švie-timo, fiskalinę ir energetikos refor-mas. Per Lotynų Amerikos ir Kari-bų šalių viršūnių susitikimą Čilėjejis pareiškė siekiąs, kad Meksikataptų reikšminga sprendžiant pa-saulio ir regiono problemas.

Penas žiniasklaidaiKai kurie apžvalgininkai giria

prezidentą už jo mėginimą keistipokalbio temą ir parodyti kitokįMeksikos veidą. Kritikai peikianaująjį lyderį, kad jam geriausiasbūdas įveikti saugumo krizę - nu-kreipti dėmesį kitur. “E.Pena Nietomėgina pakišti smurtą po kilimėliuvildamasis, kad niekas to nepaste-bės, - sako saugumo ekspertas Jor-ge Chabatas. - Tai gali būti veiks-minga tik trumpą laiką.”

Prezidentas niekaip nereagavo įviešą kritiką, bet viename interviuprasitarė, kad nekels jokių konkre-čių kovos su organizuotu nusikals-tamumu tikslų, o susitelks į preven-

cijos priemones. Šią savaitę vyriau-sybė paskelbė, kad stiprina saugu-mą keliuose, kurie jau ir taip nusė-ti kariškių bei policijos postais iružkardomis.

Ryšių specialistai teigia, kad E.Pe-na Nieto elgiasi teisingai atitrauk-damas dėmesį nuo saugumo temos.Ji yra nuolatinis penas žiniasklaidaiir skleidžia labai neigiamą nuotai-ką visuomenėje. Prezidentas F.Cal-deronas perlenkė lazdą paversda-mas kovą su narkotikų karteliaisvieninteliu Meksikos reikalu.

Kadangi naujoji vyriausybė ne-beskelbia skaičių, kaip tai darė F.Cal-deronas, pastarąjį kartą paviešinęssu narkotikų gaujomis susijusių mir-

čių statistiką 2011 metų rugsėjį, su-nku pasakyti, ar smurto atvejų pa-daugėjo. Laikraštis “Reforma” yravienas tų, kurie patys kaupia tokiąstatistiką. Leidinio duomenimis,gruodį, pirmąjį naujosios valdžiosdarbo mėnesį, užfiksuoti 755 sunarkotikais susiję nužudymai (lapk-ritį buvo 699). Per šešerius F.Calde-

rono valdymo metus gyvybės nete-ko 70 tūkst. žmonių, 20 tūkst. lai-komi dingusiais.

Partija patyliukais tarsis E.Pena Nieto išrinkimas sugrąži-

no į valdžią Institucinę revoliucinępartiją (PRI), valdžiusią Meksiką 70metų. Atėjus F.Calderonui smurtaspratrūko neregėta jėga, karteliai ėmėskaldytis ir daugintis. Daug meksi-kiečių tikisi, kad dabar smurto su-mažės, nes siekdama ramybės PRIpradės derybas. Partijos nariai visuo-met atkakliai neigė tokią praktiką.

Iš tiesų nėra labai aišku, kuo E.Pe-na Nieto pateiktas saugumo planasskiriasi nuo F.Calderono. Gal tiktuo, kad jame numatytas žandarme-rijos - jai sukurti prireiks kelerių me-tų - patruliavimas ypač pavojinguo-se rajonuose. O kol kas gatvėse budikariškiai, kaip ir F.Calderono laikais.

Naujoji valdžia pareiškė, kad apiesmurtą kalbės “griežtai tik skaičiais”,sulaikytieji nebebus rodomi publi-kai. Vidaus reikalų ministras pareiš-kė, kad taip siekiama išvengti “smur-to šlovinimo”, kuris jau pasireiškiaper muziką ir drabužių stilių. “Ne-norime, kad šios šalies jaunimui nu-sikaltėlių pasaulis būtų patrauklus irviliojantis socialinio bei ekonomi-nio statuso prasme”, - pareiškė Vi-daus reikalų ministerijos atstovas. Jispaskelbė, kad per pirmą naujojo mi-nistro darbo mėnesį buvo suimti 854su narkotikų karteliais susiję asme-nys, 69 nusikaltėliai buvo užmuštiper susirėmimus su ginkluotosiomispajėgomis. Tačiau ministerija atsi-sakė atskleisti, su kokiomis gaujomisšie asmenys susiję ir kokiomis aplin-kybėmis buvo nužudyti ar sučiupti.

Opozicijai toks veikimo būdasnepriimtinas, jos atstovų manymu,valdžia turi būti absoliučiai skaidriir tiksli atspindėdama problemą irjos sprendimo būdus.•

Nauja tylėjimo politika Meksikoje

Bendruomenės policija eina sargybą nedideliame Ramiojo vandenyno pakrantės miestelyje pietinėje Gererovalstijoje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

“Nenorime, kad šiosšalies jaunimui

nusikaltėlių pasaulisatrodytų patrauklus

ir viliojantis.”

Pietų Korėja iš trečio bandymopaleido į orbitą palydovą ir sėkmingai atrėmė iššūkį, kurįprieš tai Seului metė jo priešininkė Šiaurės Korėja. Pošios misijos Pchenjanas rengiasi branduoliniam bandymui.

Sėkmingai palydovą paleidusiPietų Korėja tapo pasaulinio kos-minio klubo nare. Seulas ir iki šiolturėjo palydovų kosmose, tačiau jiebuvo paleisti iš kitų šalių. Tad jambuvo labai svarbu, kad šis bandy-mas būtų sėkmingas po dviejų ne-pavykusių 2009 ir 2010 metais.

140 tonų Pietų Korėjos kosminispaleidimo aparatas (KSLV-I) starta-vo vakar 16 val. vietos (9 val. Lietu-vos) laiku iš Naro kosminio centrošalies pietinėje pakrantėje ir po 9 mi-nučių pasiekė numatytą aukštį beipaleido palydovą. Kosminiame cent-re susirinkę mokslininkai ir pareigū-nai džiūgavo, plojo ir glėbesčiavosi,kai palydovas atsiskyrė nuo raketos.Šimtai žmonių, susirinkusių prieSeule įrengtų didžiulių televizijos ek-ranų, džiaugsmingai šaukė, kai rake-ta pakilo, ir tada, kai buvo patvirtin-tas palydovo atsiskyrimas. “Tai visųmūsų žmonių sėkmė”, - pareiškėmokslo ministras Lee Ju Ho. Specia-listai jam antrino sakydami, kad jisugrąžino į vėžes visą šalies raketųprogramą, o nacionalinis prestižasbuvo jos tikroji varomoji jėga.

Seulo kosmines ambicijas daugelįmetų tramdė Vašingtonas, nes bijojo,kad sėkminga balistinių ar kosminiųraketų programa nepaspartintų gink-lavimosi lenktynių regione, ypač suŠiaurės Korėja. 2001 metais prisidėju-si prie Raketų technologijų kontrolėsrežimo, Pietų Korėja savo kosminėsprogramos partnere pasirinko Rusiją,tačiau šie ryšiai buvo gana nestabilūs.

Nors Pietų Korėja sėkmingaikonstruoja palydovus, ji vis dar ge-rokai atsilieka nuo kitų Azijos galy-bių, turinčių ne kartą išbandytas ra-ketas nešėjas: Kinijos, Japonijos irIndijos.

Pchenjanas aplenkė SeuląSeulo vykdoma kosminių technolo-

gijų programa patyrė didžiulį spaudi-mą dėl ankstesnių nesėkmių ir ŠiaurėsKorėjos sėkmės praeitą mėnesį, kai šiizoliuota stalininio tipo šalis iškėlė įorbitą palydovą, o iškart po to pareiš-kė planuojanti atlikti branduolinį ban-dymą bei paleisti virtinę tolimojo nuo-tolio raketų. Šiaurės Korėjos raketospaleidimą tarptautinė bendruomenėpasmerkė kaip užslėptą balistinės ra-ketos bandymą. Jungtinės Tautos pa-skelbė naujas sankcijas, kurios išpro-vokavo Pchenjano grasinimus atliktisavo trečiąjį branduolinio užtaiso ban-dymą. Tarptautinė bendruomenė ra-gina Pchenjaną to nedaryti, tačiau šisturi savo sumetimų.

Pirmiausia, Šiaurės Korėja jau nuoseptinto dešimtmečio pradžios siekia

tapti branduoline valstybe, kad už-tikrintų savo saugumą, o didžiausiusavo priešu ji laiko Jungtines Valstijas.Tarptautinės bendruomenės spau-džiama Šiaurės Korėja 2005 metaissutiko apriboti savo branduolinę pro-gramą mainais į energetinę pagalbą irpolitinį pripažinimą, tačiau nuo2008-ųjų, kai šešiašalės derybos žlu-go, ji savo poziciją tik sugriežtino.

Libijos klaidų nekartosŠiaurės Korėjos lyderiai, regis, ge-

rai išmoko pamoką, kurią jiems da-

vė Libijos diktatoriaus MuammaroGaddafi likimas: atisakęs savo bran-duolinės programos galiausiai jis bu-vo nuverstas vietos opozicijos, kuriąparėmė tarptautinė bendruomenė irJAV. Tai padarė didelį įspūdį ŠiaurėsKorėjos vadams. Jie tiki, kad trečia-sis branduolinis bandymas atgrasysJAV ir jų sąjungininkes nuo puoli-mo. Pietų Korėjoje Amerika yra dis-lokavusi 28 tūkst. karių.

Be to, konservatoriaus Shinzo Abeadministracija Japonijoje taip pat di-dina gynybos išlaidas, tad Šiaurės

Korėja linkusi dar labiau stiprinti sa-vo pozicijas, jos požiūriu, vis labiaupriešiška tampančioje aplinkoje.

Pernai balandį Šiaurės Korėjosvaldžia pakeitė Konstituciją ir joje sa-ve apibrėžė kaip “branduolinę šalį”.

JAV žvalgybos šaltiniai mano,kad Pchenjanas planuoja pereitinuo plutonio prie prisodrinto ura-no branduolinių ginklų programosir kasmet pagaminti po dvi bran-duolines bombas.•AP, BBC, Reuters, AFP, LŽ

Pietų Korėjos gyventojai užgniaužę kvapą stebėjo, kaip į orbitą kyla raketa nešėja.

Kodėl Pchenjanas neatsisako branduolinių užmačių

Page 9: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Pastaruosius trejetą metų bene sparčiausiai po krizės gerėjantys Lietuvos ekonomi-kos rodikliai ir pernai neradoatgarsio gyventojų piniginėse.Tokias išvadas perša statistikosrodikliai.

Vakar per spaudos konferencijąStatistikos departamento direktorė Vi-lija Lapėnienė pateikė tokius svarbiau-sius Lietuvos ekonomikos 2012 metųrodiklius: bendrasis vidaus produktasper metus paaugo 3,6 proc. ir palygi-namosiomis kainomis siekė 112,41mlrd. litų; darbo našumas padidėjo8,5 proc., o realus darbo užmokestispakilo vos 1,1 procento. Metinė inf-liacija praėjusį mėnesį, palyginti su2011-ųjų gruodžiu, siekė 2,8 proc., ovidutinė metinė - 3,2 procento.

Demonstravo atsparumąV.Lapėnienė dar negalėjo konk-

rečiau atsakyti į LŽ klausimą, ko-kioms ūkio šakoms teko didžiausiaBVP struktūros dalis, bet, anot jos,pirminiais duomenimis, šį rodiklįir produkcijos pridėtinę vertę per-nai labiausiai augino į eksportąorientuota pramonė, mažmeninėprekyba ir žemės ūkis, ypač auga-lininkystė, palepinta rekordiškaigerais javų derliais ir patrauklio-mis kainomis tarptautinėje rinko-je. Labiausiai šį rodiklį ir gamybospridėtinę vertę smukdė statybossektorius.

“Mūsų ekonomika pademonstra-vo atsparumą neigiamiems išorės irvidaus veiksniams. Nuo 2012 metųvasaros buvo nuolat diskutuojamaapie antrąją krizės bangą, galinčiąsužlugdyti trapų atsigaunančiosekonomikos daigą, tačiau šiandiendrįstame teigti, kad taip neatsitiko”, -susipažinęs su Statistikos departa-mento pateiktu BVP, pagrindinio

makroekonomikos rodiklio, rezul-tatu, padėtį komentavo SEB bankoanalitikas Gitanas Nausėda.

Jis taip pat pateikė SEB banko BVPaugimo prognozę 2013-iesiems - 3,2procento. Ji 0,1 proc. optimistiškes-

nė negu numato Eurostatas, tačiau,analitiko nuomone, šiemet makro-ekonominė situacija Lietuvoje netu-rėtų būti blogesnė nei pernai, o kaikuriais aspektais ir patrauklesnė, to-dėl tikėtina, kad susiklosčius palan-

kioms aplinkybėms dar po metųBVP galėtų paūgėti ir 2,5 procento.

Pasak V.Lapėnienės, optimistiš-kiau žvelgti į artimiausią laikotarpįskatina ir tai, kad ES valstybės, pati-riančios daugiausia problemų (Grai-kija, Italija, Portugalija), nėra svar-biausios mūsų tarptautinės prekybospartnerės, nes mes aktyviausiai pre-kiaujame su Vokietija, kurios eko-nomikos rodikliai nėra prasti.

“Jeigu nedidės emigracija, dau-giau darbo jėgos prisidės prie pre-kių ir paslaugų kūrimo, Eurostatoprognozė pasitvirtins”, - neabejojadepartamento vadovė.

Diktuoja situacijaPastarųjų ketverių metų makroeko-

nominiai duomenys turėtų vis labiauišmušti iš vėžių tuos, kurie Lietuvojefiksuojamą vieną žemiausių vidutiniodarbo užmokesčio rodiklių EuroposSąjungoje argumentuoja gerokai že-mesniu darbo našumu. Mat, Statisti-kos departamento duomenimis, nuo2009-ųjų darbo našumas Lietuvojepakilo 19,9 proc., o vidutinis realusdarbo užmokestis per tą laiką suma-žėjo 4,7 procentinio punkto. Tiesa,2012 metais realus vidutinis darbo už-mokestis, atsižvelgiant į infliaciją, pa-didėjo 1,1 procentinio punkto, tačiaudarbo našumas per metus kilo beveik8 kartus sparčiau.

“Dėl geresnio darbo našumo suku-riamas didesnės vertės produktas lie-

ka įmonių pelnuose, - pripažįstaV.Lapėnienė, bet ir pabrėžia kitą iš-vadą: - BVP Lietuvoje auga daugiau-sia darbo našumo didėjimo sąskaita.”

Kita vertus, anot jos, lėtą darboužmokesčio augimą diktuoja susik-losčiusi situacija - darbo našumaskyla daugiausia investicijų į moder-nias technologijas sąskaita, o rastikvalifikuotos darbo jėgos verslinin-kams Lietuvoje vis sunkiau.

Tačiau, G.Nausėdos nuomone,minimalios mėnesio algos padidi-nimas nuo 850 iki 1000 litų versdarbdavius peržiūrėti ir kitų dar-buotojų darbo užmokestį, ypač ten,kur atlyginimų struktūra ir taip yra“plokščia”, t. y. nekvalifikuoto irkvalifikuoto darbo apmokėjimoskirtumai nėra dideli. Be to, kai ku-riose įmonėse darbuotojų atlygini-mai yra automatiškai susieti su mi-nimalia mėnesio alga.

“Vien dėl šių priežasčių vidutinisdarbo užmokestis gali ūgtelėti 3-4proc., o kur dar darbuotojų skatini-mas geresnių finansinių rezultatųpasiekusiose įmonėse, mėginimai“riebesne” alga pervilioti labiausiaikvalifikuotus darbuotojus iš kon-kurentų ir panašiai?” - svarstė SEBbanko analitikas.

Valstybinio socialinio draudimofondo valdybos duomenimis, per-nai už minimalią algą dirbo per 80tūkst. Lietuvos gyventojų, pusėsdirbančių žmonių atlyginimai vi-dutinio darbo užmokesčio (1661 li-tas atskaičius mokesčius) nesiekė,o 765 gyventojai per mėnesį uždir-bo per 20 tūkst. litų.•

Verslas 92013 01 31Lietuvos žinios

Auganti ekonomika piniginių nepildo

2012 metais darbo našumas padidėjo

8,5 proc., o realus darbo užmokestis

pakilo vos 1,1 procento.

BVP AUGIMAS BALTIJOS VALSTYBĖSE, PROC.Valstybė 2012 2013* 2014*

Lietuva 3,6 3,1 3,6

Latvija 4,3 3,6 3,9

Estija 2,5 3,1 4

ES -0,3 0,4 1,6

*Eurostato prognozė

Šaltinis: Statistikos departamentas

V.Lapėnienė: “Dėl geresnio darbo našumo sukuriamas didesnės vertėsproduktas lieka įmonių pelnuose.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

STATO BRANGIAU

Statybos Lietuvoje pernai gruodį, pa-lyginti su 2011-ųjų gruodžio mėne-siu, pabrango 4,1 procento. Per mė-nesį - gruodį, palyginti su lapkričiu, -statybos kainos ūgtelėjo 0,5 procento.Tai pranešė Statistikos departamen-tas. Daugiausia įtakos bendrajam sta-tybos sąnaudų kainų pokyčiui permėnesį turėjo 1 proc. padidėjęs dar-bo užmokestis ir 0,3 proc. - statybi-nių medžiagų bei gaminių kainos.Mašinų ir mechanizmų eksploatavi-mo darbo valandos kaina bei pridėti-nės išlaidos per mėnesį nepakito. Išstatybinių medžiagų ir gaminių permėnesį labiausiai pabrango vamz-džiai ir bendrosios statybinės me-džiagos - po 0,6 proc., santechnikosmedžiagos, langai ir durys - po 0,5proc., o atpigo medžio gaminiai - 0,8proc., elektrotechnikos medžiagos -0,3 procento. Metinį kainų kilimą lė-mė 3,4 proc. padidėjusios statybiniųmedžiagų ir gaminių kainos bei 7,5proc. - darbo užmokestis.

PRIJUNGIMAS KAINUOS ŠIMTUS Buitiniai dujų vartotojai, kuriems dėlskolų buvo nutrauktas dujų tieki-mas, norėdami jas vėl gauti privalėssumokėti bendrovei “Lietuvos du-jos” maždaug 300 litų. Kainų komi-sija penktadienį pirmą kartą nustatystokios paslaugos kainas. “Šis įkainisnustatomas pirmą kartą, kadangi yraEnergetikos ministerijos patvirtintassutarčių su buitiniais vartotojais ap-rašas. Pagal jį nustatomos kainos -jos aktualios tiems, kuriems dėl ko-kių nors priežasčių nutrauktas dujųtiekimas”, - sakė Kainų komisijosatstovė Loreta Kimutytė. Anot jos,vartotojas, kuriam už skolas buvo iš-jungtas dujų tiekimas, bendrovei tu-rėtų sumokėti išjungimo ir prijungi-mo mokestį. Nutarimo projektesiūloma dujų išjungimo įkainį nusta-tyti 117,7 lito (su PVM), o prijungi-mo - 167,8 lito.

LŽ, BNS

Trumpai

1 euras 3,45281 JAV doleris 2,5554 -0,5518%10 000 Baltarusijos rublių 2,9542 -1,0223%1 Šveicarijos frankas 2,7718 -0,1696%10 Kinijos ženminbi juanių 4,1082 -0,4868%10 Čekijos kronų 1,3471 +0,1707%10 Danijos kronų 4,6286 +0,0086%

1 DB svaras sterlingų 4,0285 -0,2085%100 Kazachstano tengių 1,6935 -0,5728%10 Norvegijos kronų 4,6546 +0,2127%10 Lenkijos zlotų 8,2549 +0,3029%100 Rusijos rublių 8,5122 -0,0858%1 Turkijos naujoji lira 1,4453 -0,3321%10 Ukrainos grivinų 3,1391 -0,7454%2013 01 31, LB

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

Page 10: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Atmetus visus atsitiktinumus,tik žmogaus aplaidumas ir ne-apdairumas nepalieka ir, matyt,nepaliks be darbo nei ugniagesių,nei draudikų, nei priešgaisrinėsapsaugos specialistų.

Ugniagesiai ir priešgaisrinės ap-saugos specialistai perspėja, kad priejau įprastų gaisro kilimo priežasčiųdaugiau pavojaus įsiplieksti ugniaigyvenamuosiuose pastatuose gali su-kurti planuojama gyvenamųjų namųrenovavimo programa.

Renovacija, pasak ugniagesių,neabejotinai tikrins statybininkų irprojektuotojų sąžiningumą.

“Perspektyvus” židinys“Projektuojant naujus daugiabu-

čius pastatus, problemų būna ma-žiausiai, nes projektą dar galima ko-reguoti taip, kad jis atitiktų visusreikalavimus, t. y. kad pastatas atitik-tų esminį gaisrinės saugos reikalavi-mą, - pasakojo Priešgaisrinės apsau-gos ir gelbėjimo departamento prieVidaus reikalų ministerijos vyriausia-sis specialistas Linas Petronis. - Dau-giau problemų kyla vykdant daugia-bučių pastatų renovavimo programą,nes per pastaruosius keletą metų pa-sikeitė gyvenamųjų namų gaisrinėssaugos reikalavimai, o senieji pastataidaugelio šių reikalavimų dažniausiaineatitinka.”

Tarp reikalavimų, patvirtintų 2010metais, specialistas mini būtinybęįrengti gaisro ir dūmų plitimą stab-dančias duris ir langus laiptinėse ar-ba aukštų koridoriuose.

Modernizuotam pastatui būtiniugnies barjerai iš nedegių medžiagų,kurie apsaugo inžinerines sistemas,vėdinimo šachtas bei durų ir langųangokraščius. Tai padeda apsaugotinuo greito ugnies plitimo.

Šiltinant pastatus poliuretano me-džiaga, kai nėra tinkamai, pagal rei-kalavimus, izoliuoti angokraščiai, ga-li greitai užsidegti fasadas, o tai jaugrėsmė visiems butams ar netgi gre-timiems pastatams. Projektuotojai ži-no daug gudrybių, kaip to išvengti,bet ar visada tuo pasinaudoja.

Atrodytų, senuosiuose daugiabu-čiuose ugnis nėra dažna viešnia. Izo-liacinės medžiagos, kuriomis dabarjie šiltinami, gerai atstumia šaltį, betneapsaugo nuo ugnies.

Kova už būvį2010 metų gruodžio 7 dieną Prieš-

gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depar-

tamento direktorius patvirtino naujusGaisrinės saugos pagrindinius reika-lavimus, kuriuose teigiama: “Rengiantnaujo statinio projektą, esamo stati-nio rekonstravimo, kapitalinio re-monto projektą ir naudojant statinį,taikomos gaisrinės saugos priemonėsturi atitikti esminį statinio gaisrinėssaugos reikalavimą per visą statinionaudojimo trukmę.”

Tai reiškia, kad įvykdžius gyve-namojo namo renovavimo projek-tą, jo gaisrinės saugos lygis negalibūti žemesnis nei anksčiau. Tačiauspecialistai pažymi, kad, pavyz-džiui, senųjų betoninių daugiabu-čių sienų gaisringumo klasė yrasaugiausia - A1, o jas apšiltinus ug-niai mažai atsparia medžiaga, kla-sė bus tik blogesnė - B. Apie dvi sa-vaites, kol vykdomi šiltinimo darbai,sienos bus visiškai neatsparios ug-niai - tik E klasės.

Kaip teigia priešgaisrinės saugosklausimais konsultuojančios UAB“Fire Experts” direktorius AndriusLukošius, dabartinės šiltinamosiosmedžiagos yra ganėtinai atsparios ug-

niai, kai renovavimo darbai atliekamipagal reikalavimus, tačiau gaisrų jaubūta. “Turi būti didelis išorinis gais-ro židinys, kad gaisras įgautų pagrei-tį”, - pripažino konsultantas.

Daugiau bėdų, anot jo, kyla kitur.“Dažniausiai pasitaikančios klaidosatliekant daugiabučių renovavimodarbus yra neišsamus ar neprofesio-nalus gaisrinės saugos reikalavimų pa-teikimas projektuose bei renovavimodarbų atlikimas ne pagal projektosprendinius, - LŽ kalbėjo A.Lukošiusir pasidalijo savo įžvalgomis: - Regis,to priežastis yra tiek projektuotojų,tiek rangovų siekis laimėti skelbiamuskonkursus mažiausia kaina, todėl šiestatybos proceso dalyviai yra privers-ti savo darbus atlikti kuo pigiau, nebe-vertina kokybės, nepaiso gaisrinėssaugos reikalavimų.”

Jis patartų gyventojams kelti griež-tesnius kriterijus renkantis statybosrangovus. “Šiandien rangovų kon-kurencija yra labai aštri, tikrai yraįmonių, kurios darbus atlieka ne-priekaištingai, kultūringai”, - teigėkonsultantas. Jis perspėja, kad tiems,

kurie teikia pirmenybę taupymui, one kokybei, daugiau tikimybių patirtinuostolių dėl gaisro.

“Kiekvienas gaisrinės saugos rei-kalavimas turi savo istoriją, nėra “išdangaus paimtas”. Todėl svarbu,kad gaisrinės saugos reikalavimaiveiktų praktikoje. Pertekliniai rei-kalavimai tikrai nebūtini”, - pažy-mėjo A.Lukošius.

Rečiausi, bet didžiausiApie kilusius gaisrus gyvenamuo-

siuose pastatuose draudimo bendro-vės sužino dažniausiai anksčiau, neguapie juos paskelbiama Priešgaisrinėsapsaugos departamento suvestinėse.Tai neturėtų stebinti, nes namų turtodraudimas - viena populiariausių negyvybės draudimo rūšių, o išmokosuž ugnies suniokotą turtą yra pačiosdidžiausios.

“Dėl gaisro draudėjai kreipiasi re-čiau negu dėl užpylimo ar vagystės,- LŽ prisipažino AB “Lietuvosdraudimas” Privataus turto draudi-mo portfelio valdytoja AudronėAnanevienė. - Tačiau ugnis per ke-

liolika minučių sunaikina visą gy-venimą kauptą turtą, o namas galisudegti iki pamatų.”

Jos teigimu, gaisrų gyvenamuosiuo-se pastatuose ir padaromų žalų ten-dencija lieka stabili - per pastaruosius4 metus 49 proc. nuostolių gyventojųturtui (pastatams ir juose esančiamnamų turtui) padarė gaisrai. Viduti-nis vieno gaisro nuostolis privačiamdraudėjui siekia 12 tūkst. litų. Vien2012 metais “Lietuvos draudimas” gy-ventojams kompensavo 13 mln. litųgaisrų padarytų nuostolių.

Analogiškas tendencijas piešia ir ki-tos draudimo bendrovės. Antai UAB“PZU Lietuva” komercinio turtodraudimo produktų vadovas AndriusDambrauskas tvirtina, kad gaisras yrapati “brangiausia” nelaimė. Vidutinėišmoka už ugnies žalą šioje draudimobendrovėje sudarė apie 24 tūkst. litų,o iš viso 2011 ir 2012 metais šioms ža-loms kompensuoti buvo skirta po 2mln. litų. Išmokos gaisrų padarytųnuostolių kompensacijoms sudaroapie 40 proc. “PZU Lietuvos” išmokųpagal namų turto draudimo sutartis.

Europos draudimo bendrovės“ERGO Insurance” Turto draudimodepartamento direktorius Tomas Ne-nartavičius LŽ teigė, jog šioje bend-rovėje pastaruosius porą metų žalųdėl gaisrų kompensavimo faktai su-darė 4-5 proc., tačiau tai kainavo 24-25 proc. visų išmokų. Todėl, pasakT.Nenartavičiaus, draudimo bend-rovė prieš pasirašydama didesnės su-mos turto draudimo sutartį visadakreipia dėmesį į pastato konstrukci-jų degumo lygį. Tai svarbus rodiklisnustatant draudimo kainą.

Tačiau pro draudikų akis ne-prasprūsta ir kitokių dalykų. “Kar-tais patys žmonės, neturėdami pro-jektų, stato ar pertvarko savo būstus,nesilaiko statybos reglamento reika-lavimų atstumams tarp konstrukcijų.Tokiais atvejais nelaimės tikimybėyra didesnė. Įmoka visada bus ma-žesnė apdraudžiant pastatus, kuriepastatyti laikantis saugos reikalavi-mų”, - pabrėžė A.Ananevienė.

Nelieka be dėmesio ir apdraudžia-mi renovuoti būstai. Pasak A.Damb-rausko, sudarydami turto draudimosutartis draudikai atidžiai vertinadraudžiamo objekto statybos me-džiagų degumą. “Apdraudžiamo re-novuoto pastato pamatų, sienų, per-dangų, stogo, išorės apdailos,pertvarų, vidaus apdailos konstruk-cijos medžiagos yra nurodomos pa-stato konstrukcinės darbo dalies pro-jektuose; visi duomenys yra saugomiRegistrų centre”, - sakė “PZU Lie-tuvos” atstovas.•

2013 01 31Lietuvos žinios10 Verslas

Ugniagesiai bijo gaisrų po renovacijos

Gesinti gaisro gyvenamosios

paskirties pastatuoseLietuvoje ugniagesiaivažiuoja vidutiniškai

7 kartus per dieną.

GAISRAI LIETUVOJEMetai Iš viso gaisrų Iš jų gyvenamuosiuose pastatuose

(dalis nuo visų gaisrų, proc.)

2007 15 263 2967 (19,4)

2008 15 760 2605 (16,5)

2009 16 197 2230 (13,8)

2010 12 191 2185 (17,9)

2011 12 306 2022 (16,4)

2012 11 255 2015 (17,9)

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas

DERINS KAINAS

Ketinama suteikti savivaldybių ta-ryboms teisę derinti suskystintųdujų tiekimo iš rezervuarų kainas.Tokias nuostatas ruošiamasi įtvir-tinti Energetikos įstatyme. Tai pra-nešė Energetikos ministerija. Šiministerija, Kainų komisija, Kon-kurencijos taryba bei kitos institu-cijos priėmė sprendimą parengtinaują įstatymo projektą, nes šiemetkai kuriose savivaldybėse padidėjosuskystintų dujų kainos. Pranešimeteigiama, kad dažniausiai kainospadidėdavo dėl išaugusio abonen-tinio mokesčio. Skuode abonenti-nis mokestis padidintas nuo 6 litųiki 16,25 lito per mėnesį, Mažei-kiuose - nuo 6 litų iki 18,15 lito,Molėtuose ir Ignalinoje - nuo 6

litų iki 16,30 lito per mėnesį. Su-skystintų dujų kainų valstybė ne-reguliuoja. Tokios dujos tiekia-mos 21 savivaldybių teritorijosemaždaug 32 tūkst. vartotojų.Daugiausia tokių vartotojų yraMažeikiuose, kur apie 92 proc.daugiabučiuose gyvenančių žmo-nių naudoja suskystintas dujas.

AUGO MENKAI

Keturių didžiųjų Lietuvos prekybostinklų - “Maximos”, “Iki”, “Nor-fos” ir “Rimi” - apyvarta, išanksti-niais duomenimis, 2012 metais sie-kė 9,008 mlrd. litų (be PVM). Taibuvo 4,4 proc. daugiau nei 2011metais, kai apyvarta siekė 8,627mlrd. litų. Apie tai informavo Sta-

tistikos departamento atstovė Biru-tė Stolytė. Vertinant lyginamosio-mis kainomis, didžiuosius preky-bos tinklus valdančių bendrovių -“Maxima LT”, “Palink”, “Norfosmažmena” ir “Rimi Lietuva” - apy-varta pernai padidėjo 1,2 procento.Pagal galiojančius įstatymus atski-rai kiekvieno prekybos tinklo apy-vartos statistikai neskelbia. Šiuometu Lietuvoje tik minėti keturiprekybos tinklai atitinka mažmeni-nės prekybos įmonių, turinčių di-delę rinkos galią, kriterijus. Visamažmeninė prekyba Lietuvoje, ne-skaičiuojant automobilių pardavi-mo ir maitinimo įmonių, pernaisiekė 26,513 mlrd. litų (be PVM) -4,5 proc. daugiau nei 2011 metais.

LŽ, BNS

Trumpai

LŽ archyvo nuotraukos

Page 11: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Žemės ūkis 112013 01 31Lietuvos žinios

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Žirgų lenktynės prie legendomisapipinto Sartų ežero rengiamosjau daugiau kaip 200 metų. Šiemet jos vyks nepažeidžiantilgamečių tradicijų - pirmąjį vasario mėnesio šeštadienį, vasario 2 dieną.

Žirgų lenktynės prie Sartų ežero(anksčiau - ant jo ledo) yra vienas se-niausių masinių renginių šalyje. ŠaliaDusetų miestelio, Zarasų rajone,lenktynės vyksta nuo 1905 metų ir vi-sada sulaukia didelio žiūrovų susido-mėjimo.

Šylant orams, lenktynes ant Sartųežero ledo organizuoti tapo nesaugu,todėl jos perkeltos į elipsės formos hi-podromą.

Neįkainojamas genetinis fondas“Žirgai Lietuvoje visais laikais buvo

apgaubti ypatinga aureole. Žirgui pris-kiriama nepaprasta galia. Seniau jisbuvo laikomas namų sargu nuo įvai-rių blogybių. Lietuviai nuo seno bran-gina žirgą kaip kovų draugą, kaip su-nkių žemės ūkio darbų pagalbininką.Šimtmečius gyvuojanti Sartų lenkty-nių tradicija, atlaikiusi visus politiniusir ekonominius šalies gyvenimo sū-kurius, verta ypatingos pagarbos beiįvertinimo”, - sakė žemės ūkio mi-nistras prof. Virgilijus Jukna.

Ministras akcentavo, kad vietinėsarklių veislės - mūsų tautos istorinis,kultūrinis reliktas, neįkainojamas Lie-tuvos arklių genetinis fondas. Todėlsavo žirgų veislėmis rūpinamasi, jossaugomos, puoselėjamos ir propa-guojamos, o kai kurios pripažintossaugotinomis ir tarptautiniu mastu.

Anot ministro, Sartų lenktynes nuo1933 metų remia Žemės ūkio minis-terija. 1955-aisiais jos tapo respubliki-nės, o nuo 1968 metų kartu su lenk-tynėmis pradėtos rengti žemės ūkioproduktų mugės.

Lenktynes rengiančios bendrovės“Promo Events” vadovas Darius Jo-nušis priminė, jog turtingoje lenkty-nių istorijoje šiemet išskirtina bei ver-ta paminėti dar viena reikšmingadata. Sukanka lygiai 80 metų, kai1933-iaisiais, Žemės ūkio rūmamsėmus globoti renginį ir premijuotigreičiausiųjų žirgų šeimininkus, Sar-tų lenktynių laimėtojui buvo įteiktaspirmasis piniginis prizas.

Intriga išliks iki galoŠių lenktynių organizacinio komite-

to pirmininkas, žemės ūkio vicemi-nistras Vidmantas Kanopa priminė,kad šį šeštadienį rengiamos jau 107-os-ios tradicinės Sartų lenktynės. Josedalyvaus 73 ristūnai, išauginti visose

trijose Baltijos šalyse, taip pat Pran-cūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Juosvadelioti patikėta geriausiems Lietu-vos, Latvijos ir Estijos sportininkams.

Pasak V.Kanopos, visi dalyviai stip-rūs, todėl intriga išliks iki pabaigos, onugalėtojas paaiškės tik šeštadienį va-kare. Jo laukia Žemės ūkio ministeri-jos įsteigtas pagrindinis 12 tūkst. litų“Didysis žiemos prizas”.

Dėl šio apdovanojimo su tuo pačiubėru Sakalu varžysis ir pernykštis šioprizo laimėtojas ir trasos rekordinin-kas varėniškis Stanislovas Kėrys išDubyčių žemės ūkio bendrovės. Pometų pertraukos į Sartus vėl atvykstadar vienas “Didžiojo žiemos prizo”laimėtojas, garsusis Estijos žirginiosporto veteranas Vladimiras Mum-

mas, kuris 2011 metais su žirgu STThomas išsivežė svarbiausiąjį lenkty-nių trofėjų.

Iš viso numatyti 9 važiavimai, buskovojama dėl 9 prizų. Keturi jų - na-cionaliniai ir 4 - tarptautiniai. Pir-masis važiavimas numatytas stam-biųjų žemaitukų veislės žirgams. Jiekovos dėl Lietuvos stambiųjų ark-lių augintojų įsteigto grafaitės Emi-lijos Pliaterytės vardu pavadinto 5tūkst. litų prizo.

Bendras lenktynių “Sartai 2013”prizų fondas - 65 tūkst. litų, o per-nykštis buvo 52 tūkst. litų. Visi žirgaisuskirstyti pagal pajėgumą. “Solidusprizų fondas pajėgiausiems vadelioto-jams padės siekti geresnių sportiniųrezultatų”, - įsitikinęs V.Kanopa.

Visuose važiavimuose - stiprūs varžovai

“Šią savaitę organizacinis komite-tas posėdžiavo Dusetose, apžiūrėjo-me hipodromą, jo ledą. Jis - lygus,platus, puikiai tinka lenktynėms”, -sakė Valstybinės gyvulių veislinin-kystės priežiūros tarnybos prie Že-mės ūkio ministerijos viršininkasArūnas Jurgaitis.

Jis priminė, kad didžiausias ir įs-pūdingiausias važiavimas turėtų bū-ti aštuntasis - dėl antro pagal dydį8800 litų UAB “Arvi ir KO” prizo,įsteigto kartu su Žemės ūkio minis-terija. Dėl jo žirgai lenktyniaus 3200m distancijoje. Pasak A.Jurgaičio,dėl šio prizo galės varžytis tiek mū-sų šalies sportininkai, tiek ir svečiaiiš užsienio.

Įtempta kova laukia ir dėl LietuvosVyriausybės įsteigto “Eikliojo žirgo”prizo, kurio piniginė vertė - 7100 li-tų. Dėl jo kausis ir trasos rekordinin-kas S.Kėrys, kuris šioje rungtyje vade-lios Švedijos žirgų augintojų pažibąžirgą Saxon Westwood, ir daugeliovaržybų nugalėtojas ukmergiškis Ka-zys Trota, tramdysiantis Amerikosristūnų veislės eržilą Valdovą, ir grei-toji latvė Tatjana Martinsone su Sala-mandra, ir Sergejus Matvejevas sugrynaveisliu prancūzų ristūnu Vama-ro Castelets.

Tarptautinio važiavimo dalyviai,2400 metrų distancijoje kovosiantysdėl Lietuvos Seimo prizo, į trasą va-

delios tik 3 Lietuvoje išaugintus žir-gus. Visi kiti į Dusetas bus atvežti išSuomijos, Švedijos ir Latvijos.

Svečius priimti pasirengęPasak Sartų žirgų lenktynių šeimi-

ninkams atstovaujančios Zarasų ra-jono savivaldybės administracijos di-rektoriaus pavaduotojo AlgimantoCibulskio, savivaldybė ruošiasi artė-jančiai šventei. “Pasirengimas vykstasklandžiai, tačiau su Aukščiausiuojunesame sudarę sutarties. Zarasų kraš-te nuo praėjusio ketvirtadienio laikė-si žema oro temperatūra - apie 20laipsnių šalčio, žemė įšalusi, ledo sto-ris - 27 cm, organizatoriai pasirengępriimti žiūrovus”, - kalbėjo jis.

Numatyta, kad į Dusetas gali at-vykti per 10 tūkst. automobilių, šven-

tei parengta 25 ha teritorija, nuvaly-tas sniegas, šalia hipodromo veiksdidelė mugė. Joje žada dalyvauti per100 prekybininkų ir amatininkų.

Zarasų rajono savivaldybės admi-nistracijos direktoriaus pavaduotojasA.Cibulskis siūlo į Dusetas atvyktikuo anksčiau ir važiuoti tik gerai pri-žiūrimais ir valomais respublikiniaiskeliais, kurių yra trys: nuo Utenos,Rokiškio ir Zarasų. Tuomet, anot jo,nesusidarys spūsčių. Dėl gripo epi-demijos organizatoriai siūlo nesibai-minti - jų nuomone, gryname ore ti-kimybė užsikrėsti virusinėmis ligomisyra mažesnė negu mieste, viešojonaudojimo patalpose. •

GALVIJŲ MAŽĖJA - SKERDIENA BRANGSTAValstybės įmonės Žemės ūkio infor-macijos ir kaimo verslo centro(ŽŪIKVC) duomenimis, 2013-ųjųpradžioje šalies ūkiuose toliau mažėjoauginamų galvijų - sausį jų buvo re-gistruota 683 972, arba 0,06 proc. ma-žiau nei praėjusių metų gruodį (689825). Banda mažėja penktą mėnesį išeilės, nuo 2012-ųjų rugpjūčio, kai ūki-ninkai deklaravo auginantys 713 972galvijus. Tiesa, sugretinus šių ir praė-jusių metų pirmų mėnesių duomenismatyti, kad 2013-ųjų sausį buvo augi-nama 1,97 proc. galvijų daugiau nei2012-ųjų tą patį mėnesį (670 451). Per

pastaruosius dešimt metų didžiausiasgalvijų skaičius fiksuotas 2004-aisiais.Tada šalies tvartuose ir ganyklose jųbuvo laikoma nuo 924 682 iki 1 021372. Prasidėjus krizei galvijų skaičiusstaiga krito, o mažiausiai jų registruota2012 metų vasarį (670 451). Mažėjantgyvulių menko ir skerdimo apimtis.ŽŪIKVC skelbia, kad 2012 metų ket-virtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu lai-kotarpiu 2011-aisiais, Lietuvos įmo-nėse galvijų skerdimo apimtissumažėjo 4,8 proc. ir sudarė 46,972tūkst. vienetų. Daugiausia buvo sker-džiama 12-24 mėnesių karvių ir bu-liukų (atitinkamai 48 ir 28 proc.). Išnaujausios ŽŪIKVC informacijosmatyti, kad 2012 metų ketvirtą ketvirtį

Lietuvos įmonėse pagaminta 11,408tūkst. t jautienos - 4,2 proc. mažiaunei 2011-ųjų ketvirtą ketvirtį.ŽŪIKVC duomenimis, praėjusių me-tų spalį-gruodį vidutinė galvijų supir-kimo pagal gyvąjį svorį kaina siekė424,28 lito už 100 kg, t. y. buvo 5,6proc. didesnė nei 2011-ųjų tais pačiaismėnesiais. Labiausiai pakilo karviųsupirkimo kaina (10 proc.), o veršeliųiki 8 mėnesių - nukrito 11,7 procento.Tam galėjo turėti įtakos ir 8 proc. pa-didėjusi veršelių pasiūla. 2012 metųpaskutinį ketvirtį galvijų supirkimopagal skerdenas kaina Lietuvoje suda-rė vidutiniškai 909,3 lito už 100 kg irbuvo 6,4 proc. didesnė nei 2011-ųjųketvirtą ketvirtį.

NE SKOLINOSI, OATSISKAITĖŽemės ūkio paskolų garantijųfondas (ŽŪPGF) pernai kreditoįstaigoms už žemdirbiams, kaimoverslininkams ir perdirbėjams iš-duotus 135,2 mln. litų kreditussuteikė 79,1 mln. litų garantijų.Pernai suteiktų garantijų suma,palyginti su 2011 metais, sumažė-jo 36,7 proc., išduotų garantijųskaičius sumenko 33,4 proc., iki335 garantijų. Taip pranešėŽŪPGF. “Praėję metai žemėsūkiui buvo sėkmingi. Žemdirbiaiužaugino puikų derlių, jo supirki-mo kainos išliko didelės, todėl jie

galėjo laiku atsiskaityti su žaliavųtiekėjais, kitais kreditoriais ir tekomažiau skolintis iš kredito įstaigų.Pačios kredito įstaigos vis labiaupasitiki žemės ūkiu kaip patikimuverslu, todėl ir garantijų poreikisbuvo mažesnis”, - pranešime tei-gė ŽŪPGF direktorė DanguolėČukauskienė. ŽŪPGF teikia ga-rantijas bankams ir kredito uni-joms už žemdirbių imamus kreditus investicijoms ir trumpa-laikiam turtui įsigyti. Per visąfondo veiklos laikotarpį tokių garantijų suteikta už maždaug 2,3 mlrd. litų.

LŽ, BNS

Šalia Dusetų miestelio, Zarasų rajone, lenktynėsvyksta nuo 1905 metų. Jose dalyvaus 73 ristūnai,

išauginti visose trijose Baltijos šalyse, taip patPrancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje.

Sartai žada intrigą iki paskutinės sekundės

“Sartai 2013” nugalėtojo laukia Žemės ūkio ministerijos įsteigtas pagrindinis12 tūkst. litų “Didysis žiemos prizas”. / Oresto Gurevičiaus ir N.Ribokaitės nuotraukos

Trumpai

Page 12: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios12 Kultūra

MINDAUGAS KLUSAS

Per koncertą A.Korobeini-kovas ir maestro Juozo Do-marko diriguojamas Lietu-vos nacionalinis simfoninisorkestras atliko Dmitrijaus

Šostakovičiaus Pirmąjį fortepijoninįkoncertą. Programoje taip pat skam-bėjo Wolfgango Amadeuso Mozarto,Ferenco Liszto, Modesto Musorgskiosimfoniniai kūriniai. Bisui pianistaspaskambino Sergejaus Rachmanino-vo “Melodiją”. A.Korobeinikovas - netik muzikas, bet ir diplomuotas teisi-ninkas, San Marino mokslų akademi-jos narys, mokantis esperanto kalbą.“Lietuvos žinių” žurnalistas prieš kon-certą Vilniuje kalbino Andrejų Ko-robeinikovą.

Čia ir dabar- Esate Aleksandro Skriabino for-

tepijoninės muzikos žinovas, įrašė-te dvi jo kūrinių plokšteles. Dabarpasirinkote D.Šostakovičių. Gal nuošio kompozitoriaus prasideda nau-jasis jūsų kūrybos ir “tyrinėjimų”tarpsnis?

- D.Šostakovičius nuo seno buvomano aistra. Mes, muzikos atlikėjai,esame truputį aktoriai, visi įeiname įskirtingas būsenas. Žinoma, kiekvie-nas turime savo aurą, įvaizdį. Tačiauman labiau patinka tie pianistai, ku-rių repertuaras įvairesnis. Genialūsatlikėjai labai mėgsta sureikšminti sa-vo vaidmenį. Vis dėlto, manau, pa-grindinis vaidmuo turėtų tekti kom-pozitoriui.

D.Šostakovičius - stebėtinai gyvaskūrėjas. Mane visada žavėjo jo gebė-jimas reflektuoti, atskleisti mūsų lai-ką. Jis tikras XX amžiaus kompozito-rius. Net Sergejus Prokofjevas arArnoldas Schoenbergas, gyvenę ganailgai, savo šaknimis remiasi į praėjusiąepochą, kuri galbūt baigėsi 1920 me-tais. D.Šostakovičių galima laikyti tik-ru sovietų kompozitoriumi. Ne taprasme, kad jis pritarė valdžiai. Ne,tiesiog D.Šostakovičiaus kūrybos ke-lias sutapo su naujos kultūros, kitokiogyvenimo pojūčio atsiradimu. Ir jis ge-nialiai, jautriai sugebėjo tai atskleisti.Prisiminkime vieną rimčiausių kūri-nių - Aštuntąją simfoniją. Kaip antro-sios dalies muzika perteikia minios,sveikinančios Hitlerį, vaizdą! Arba tre-čioji dalis, kai krinta bombos. Karąmatę žmonės tiesiog prarasdavo są-monę nuo perteikiamo jausmo tikro-viškumo. Klausantis “Tokatos” manpasidaro negera, nors niekada nesugirdėjęs sprogimų. Viskas kompozito-riaus perteikiama “čia ir dabar”.

Pamenu, kai dar neskambindavauPirmojo koncerto, man nepaprastaipatiko pagrindinė orkestro partija.Antrieji smuikai griežia tokią figū-rą, do-minor. Regis, prasideda ne-smarki pūga. Iškart įsivaizduoju Petrog-radą: sukasi sniegas, dunkso truputįvienas į kitą panašūs namai. Ir erdvė-je virš Nevos, virš to iš esmės liūdnomiesto skrieja muzikinė koncertomelodija...

Užgaida- Prisiminkime garsųjį 2007-ųjų

Piotro Čaikovskio pianistų konkur-są. Jums, publikos numylėtiniui,buvo užkirstas kelias į finalinį turą.Kilo didžiulis skandalas. Kaip dabar,praėjus penkeriems metams, verti-nate tą įvykį? Ar jis jums padėjo?

- Iš esmės konkursas tebuvo ma-no užgaida. Tuo metu jau priklausiauvienai muzikos agentūrai Vakaruo-se, turėjau suplanuotų įrašų sesijų,koncertų. Vieną jų dėl konkurso te-ko atšaukti, tai nelabai patiko agentū-ros vadovams. Tačiau jutau spaudimąiš kitur, žinote, - mama, senelė,maskviškiai pedagogai. Mums P.Čai-kovskio konkursas reiškia šį tą dau-giau nei Vakaruose. Ten jis - tik vie-

nas iš daugelio, o mums - “gyvenimopabaiga”, jis lemia viską.

Na, tai nutolę prisiminimai. Galiutik pasakyti, kad liko keistas jausmas.Kadangi koncertavau ir ruošiausi įra-šams, į Maskvą atvykdavau ir iš jos iš-vykdavau, šiame mieste beveik nebu-vau. Ir nesuvokiau viso to ažiotažo.Pajutau tvyrančią įtampą. Publikaklausosi, o dalis vertinimo komisijosnarių demonstratyviai - ne. Juos vi-sus gerai pažinojau, tačiau nesupra-tau, kas dedasi. Nesupratau ir to, ko-dėl dešimtą ryto susirinko pilnutėlėkonservatorijos Didžioji salė. Žino-ma, nustebau ir vietoj mandagaus“ačiū, užtenka” išgirdęs “Andrej,stop, perebor” (“Andrejau, stop, per-lenkta”). Nors klausytis jiems buvo li-kusi viena minutė. Kad ir ką sakytum,didis ciklas - D.Šostakovičiaus “Pre-liudai”. Jie bent turėjo žinoti, kad manliko vos dvi eilutės. Aišku, nustebinoir publikos reakcija. Klausytojai beperstojo plojo ir privertė žiuri nariusišeiti iš salės. Aplodismentai truko il-

gai, net spėjau persirengti. Buvo pa-skelbta techninė pertrauka.

Nesupratau, kas atsitiko. Paskuiman daug kas teigė, esą kažką netin-kamo pasakiau komisijos nariams.Nieko panašaus nebuvo. Įdomiau-sia, ką vertinimo komisijos nariaikalbėjo vėliau: “Kaip jis gražiaiskambino! Tik D.Šostakovičiaus ne-reikėjo rinktis.” Štai dėl ko man ypačapmaudu.

Tai man primena patį kompozito-rių, kuris “į stalčių” parašė (gyvas bū-damas taip ir neišgirdo) kūrinį “An-tiformalistinis rojelis”. Ten darboliaudies atstovas Troikinas pagal ru-sų liaudies dainą sako (pašnekovasžemu balsu dainuoja - aut.): “Me-e-e-es turim būt kaip kla-si-kai. Pa-asmus viskas tu-uri būt kaip pas kla-si-kus.” Iš Andrejaus Ždanovo, kuristada kuravo kultūros sritį, kalboskompozitorius paėmė tikras ištrau-kas. A.Ždanovas pasakė, kad šiuo-laikiniai kompozitoriai pavyzdžiuturi rinktis klasikus - Michailą Glin-ką, P.Čaikovskį, Nikolajų Rimskį-Korsakovą. O kadangi per visus su-sirinkimus turi būti atstovas iš darboklasės, D.Šostakovičius sukūrė tokįvalsiuką darbininkui. Troikinas už-dainavo (pašnekovas gracingai dai-nuoja - aut.): “Glinka, Čaikovskij,Rimskij-Korsakov...” Net kirtis ne-tinkamoje vietoje: ne Korsakov, oKorsakov. Jis juk nežino, kas toks tasKorsakovas.

Tad istorija pasikartojo, D.Šostako-vičiaus, pasirodo, nereikėjo rinktis.Žiuri pirmininkas Nikolajus Petro-vas, amžiną jam atilsį, tiesiai šviesiaipasakė: “Jei Andrejus būtų skambi-nęs “Parodos paveikslėlius”, būtų pa-tekęs į finalą. “Nesvarbu, kaip skam-binęs, svarbu, kad būtų ModestasMusorgskis. Komisija vertino ne atli-kėją, o kompozitorių. Tiek to...”

Gavau daug laiškų, atsiliepimų išvisos Rusijos, net atokiausių vieto-vių. O Vakaruose tai neturėjo jokiosreikšmės. Įdomiausia, kad vėliau pa-sirodyti Nižnij Novgorode koncer-to rengėjams rekomendavo patsN.Petrovas. Jis pasakė: “Būtent jį rei-kia kviesti.” Atrodė gerokai keista.

Pribaigė nihilizmas- Jūsų išsilavinimas ir stulbina, ir

glumina. Devyniolikos aukso meda-liu baigėte P.Čaikovskio konservato-riją - tokio amžiaus tai pavyko tikS.Rachmaninovui. Vėliau stažavotėsLondono karališkajame muzikos ko-ledže. Negana to, būdamas dvylikosMaskvoje įstojote į Europos teisėsuniversitetą. 2003-2004 metais jamedėstėte, publikavote keletą straips-nių. Lyg to būtų maža, įstojote į tei-sės aspirantūrą Maskvos valstybinia-me universitete (MGU). Deja,nepavyko parašyti kandidato diser-tacijos. Ar ketinate prie jos grįžti?

- Disertacija buvo parašyta. Ta-čiau tuo metu keitėsi įstatymai, ter-minologija, reikėjo ją naujai sureda-guoti. O laukė daugybė koncertų.Pamaniau, kam ta disertacija įdomi,kas ją skaitys? Ypač Rusijoje. Turė-jau bylinėjimosi patirties, išsigelbė-jau nuo karinės tarnybos. Teisiausisu kariniu komisariatu. Mane tie-

siog pribaigė pačių teisėjų teisinisnihilizmas.

Teisės mokslas, žinoma, labai įdo-mus, ypač patiko teorinė jo dalis, netspėjau paskaityti paskaitų. Tačiaupraktika Rusijoje nė kiek neviliojo.Turiu draugų, kurie dirba toje srity-je, ir matau, kaip kankinasi, mat teo-rija ir praktika nuolat kertasi. Visapraktika - kaip išsukti vieną ar kitąvaldininką. Su mokslu tai neturi nie-ko bendra.

Vaikystėje klausėsi bardų- Įdomus sutapimas: neseniai Vil-

niuje viešėjęs jūsų kolega pianistasNikolajus Luganskis savo muzikinę“praktiką” pradėjo nuo dainelės“Te visad šviečia saulė”, o jūs vai-kystėje chore uždainavote “Perveskmane per aikštę” (“Perevedi meniačerez maidan”).

- Tai įdomi istorija. Jokių muziki-nių planų neturėjau. Tačiau tėvaiklausydavosi bardų plokštelių - Ser-gejaus ir Tatjanos Nikitinų, BulatoOkudžavos, šiek tiek Vladimiro Vy-sockio. Ši B.Okudžavos daina skirtamirusiam V.Vysockiui, parašyta joatminimui. Dabar tai jau žinau. Žo-džiai kupini tragizmo, dainuoja se-nas, patyręs žmogus. Jis veda savosūnų per aikštę, kurios gale - mirtis.Na, visiškas tragizmas. Mokėjau žo-džius, bet tada dar pusės jų nesuvo-kiau. Scenoje buvo daug vaikų, priešmane stovėjusi mergaitė labai dro-vėjosi. O aš - nė kiek. “Galima, aš pa-dainuosiu?” - paklausiau. “Prašom.”Pamenu, salėje kapų tyla, stovi trejųsu puse metų pyplys ir dainuoja tądramatišką tekstą. Turbūt jiems pa-bodo klausytis ir nutarė mane leistimokytis fortepijono. •

A.Korobeinikovas eina per aikštęSavaitgalį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo rusų pianistas Andrejus Korobeinikovas. Dvidešimt septynerių muzikas - mielai bendraujantis, nestandartinio mąstymo žmogus.

“Per konkursą komisija vertino ne atlikėją, o kompozitorių. Štai dėl ko man ypač

apmaudu”, - sakė A.Korobeinikovas.

Pianistas A.Korobeinikovas prisipažino, kad D.Šostakovičiaus muzika - jo aistra nuo seno. Tai stebėtinai gyvas kūrėjas, tikras XX amžiaus kompozitorius. / Vladimiro Caralunga-Moraro nuotrauka

Page 13: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Į LIETUVĄ ATVYKSPANSORI MEISTRĖBalandžio 16-25 dienomis Lietuvojeviešės tradicinio korėjiečių meno pan-sori atlikėja Park In Hye. Dar labaijauna, tačiau jau mokytojo tradicijosperdavimo patvirtinimą turinti daini-ninkė yra tikra žvaigždė Pietų Korėjo-

je, kur šis giedojimas iki šiol itin popu-liarus. Pansori istorijas pasakoja dužmonės - dainininkas ir būgną mu-šantis muzikantas. Lietuvoje viešė-sianti Pietų Korėjos aktorė Park InHye gimtojoje šalyje paskelbta geriau-sia 2011-2012 metų jaunąja meninin-ke. Dainininkės spektakliai jau apke-liavo Europą, apie ją sukurtasdokumentinis filmas. Organizatoriaiteigia, jog “Anykščių šilelis”, atlieka-mas korėjietiškai, taps išskirtiniu ren-giniu Lietuvos padangėje. 2003 metaispansori tradiciją UNESCO paskelbėnematerialiu žmonijos verbalinio pa-likimo šedevru. Nuostabaus grožio irįtaigaus, švelnaus vokalo dainininkėPark In Hye į Lietuvą atvyksta kultū-rine veikla gerai žinomo aktoriaus irrežisieriaus Kęstučio Marčiulynonuopelnu. Renginį organizuoja viešojiįstaiga “Jaja”, kuriai vadovauja aktorė,režisierė Eglė Mikulionytė. Balandžio19 dieną pansori bus atliekamas Šiau-liuose, balandžio 21-ąją - Klaipėdoje,balandžio 23-iąją - Kauno muzikinia-me teatre, balandžio 24 dieną - Teatroarenoje Vilniuje.

RAŠYTOJĄ PRISIMENANT

Vasario 4 dieną Vilniaus universitetoŠv. Jonų bažnyčioje vyks “Alma matermusicalis” ciklo koncertas “Vidur-žiemio fantazija”, skirtas Vinco

Mykolaičio-Putino 120-osioms gi-mimo metinėms. Muzikos ir poezi-jos pynę, kupiną būties apmąstymų,amžinųjų vertybių troškimo bei gy-venimo triumfo, dovanos aktorėGražina Urbonaitė ir tromboninin-kų kvartetas “Opera b(r)ass”: To-mas Karka, Mindaugas Valaitis,Paulius Batvinis, Andrius Stasiulis,taip pat solistas Sergejus Kirsenka.Per koncertą skambės V.Mykolai-čio-Putino eilės, Antono Bruckne-rio, Wolfgango Amadeuso Mozar-to, Johano Sebastiano Bacho,Mikalojaus Konstantino Čiurlionio,Claude’o Debussy, Mileso Davisomuzika.

“ČIURLIONIUKAI” ŠOKSPARYŽIUJELiepos 4 dieną UNESCO būstinėsParyžiuje didžiojoje salėje Nacio-nalinės M.K.Čiurlionio menųmokyklos Baleto skyriaus moks-leiviai šoks baletą “Baltaragio ma-lūnas”. Tai bus vienas Lietuvospristatymo programos akcentųmūsų šaliai pradėjus pirminin-kauti Europos Sąjungos Tarybai.“Labai džiaugiamės šiuo įvertini-mu ir mūsų auklėtiniams suteiktagalimybe pasirodyti tokia proganepaprastai publikai. Geresnėsmotyvacijos jauniesiems artistams

nė nesumanysi”, - džiaugėsi Na-cionalinės M.K.Čiurlionio menųmokyklos Baleto skyriaus sceni-nės praktikos vadovė Giedrė Zaš-čižinskaitė. “Baltaragio malūną”šios mokyklos Baleto skyriausmoksleiviai atgaivino 2011-aisiais.O jo premjera buvo surengta dar1979 metais - tuomet spektaklįpagal kompozitoriaus ViačeslavoGanelino ir poeto Sigito Gedosmiuziklą “Velnio nuotaka” Nacio-naliniame operos ir baleto teatrepastatė choreografas Vytautas

Brazdylis. Kurdamas baletą jisdrąsiai derino klasikinio ir šiuo-laikinio šokio plastiką, todėl “Bal-taragio malūnas” Lietuvos baletoistorijoje vadinamas vienu pirmų-jų žingsnių moderniosios cho-reografijos link. Iki gastrolių Pary-žiuje “Baltaragio malūnas” darkelis kartus bus rodomas Nacio-nalinės M.K.Čiurlionio menų mo-kyklos Šokio teatre - vasario 14,kovo 8 ir balandžio 6 dienomis.

Kultūra 132013 01 31Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Vienas svarbiausių G.Michelini at-radimų - Olandų gatvės studentų bend-rabutyje - lietuvaitė “reikšmingomismėlynomis akimis”, Birutė Žindžiūtė.1984-aisiais ji tapo ponia Michelini.

Skamba nuostabiai - būsimasis pro-fesorius gimė Parmos vienuolyne (tuometu ten buvo tarnybiniai butai). Vai-kystėje ne kartą girdėjo, kad tai ir yraStendhalio aprašytasis garsiajame ro-mane. Bet vėliau išsiaiškino, kad vei-kiausiai ne (mokslininko erudito aistraviską ištirti nuodugniai, iki galo). Pasakžmonos, Guido kaip įklimpo į senąjąlietuvių raštiją, tol iš ten nesitraukė, kolneapėjo visų vardų. Kitas pavyzdysapie jo kruopštumą ir nuoseklumą - išLabanoro girios. “Pirmą sykį nuvažia-vom ten brukniauti, - prisimena Biru-tė. - Mes aprinkom, aprinkom uogas irbėgam toliau. Guido nustebo: “Jūskur?! Žiūrėk, kiek dar čia liko. Jeigu irgyvenime taip nenuosekliai elgsies,nieko ir nepasieksi.” Kol nenurinko vi-sų iki vienos uogelės tame plotelyje, ki-to neieškojo.”

Aistra traukiniamsAutobiografinės knygos G.Michelini

neplanavo rašyti. Darbo ėmėsi knygo-tyrininko Domo Kauno paskatintas.Parašė gana glaustai, koncentruotai. Irpaprastai. Kas jam atrodė svarbiausia.“Kaip rašo profesorius?” - D.Kaunaspaklausė B.Žindžiūtės. Pasirodo, jis il-gai nenorėjo pereiti prie kompiuterio.Rašo greitai, labai susitelkęs. Kartais ga-li nutraukti pokalbį: “Palauk, man atė-jo viena mintis - bėgsiu užrašyti!”

“Negaliu sėdėti ir ilsėtis - turiu ką norsgalvoti, ką nors veikti”, - sako italas. Isto-rikas Antanas Tyla jį palygino su legen-diniu romėnu Palemonu. Klaipėdietisprofesorius Rimantas Balsys pratęsė: sa-vo lituanistiniais darbais tai šiuolaikinis,XX ir XXI amžių sandūros Palemonas.Abu kalbėtojai gyrė mokslininko darbš-tumą, produktyvumą, kryptingumą.R.Balsiui įsiminė istorija iš Guido vai-kystės. Jam nesisekę peršokti per gim-

nastikos arklį. Tada susimeistravo pana-šų įrenginį pats ir treniravosi namie. Irvėliau gyvenime laikėsi principo: ne apei-ti kliūtį, bet ją įveikti.

B.Žindžiūtė-Michelini apgailėjo,kad vyras knygoje pamiršo paminėtidar vieną savo aistrą - traukiniams.Važiuodamas traukiniu profesoriusvisą laiką žiūri pro langus, dairosi įgeležinkelio atšakas ir nuolat klausi-nėja: ar tu žinai, kur veda šita? O ar tužinai?.. Vyras jai yra prisipažinęs, kad

universiteto profesoriaus kėdę keis-tų nebent į didelės geležinkelio stotiesviršininko kepurę.

Miškuose prie Dubysos Vakar Vilniuje pristatytas didžiulis,

kone 800 puslapių, Michele Bianchi

veikalas “Lenkijos pilietinių karų isto-rija”, pirmą sykį pasirodęs Venecijoje1671 metais, įdomus mūsų istorijos šal-tinis, į lietuvių kalbą išverstas B.Žin-džiūtės-Michelini, lydimas G.Miche-lini komentarų.

Profesorius paskelbė, kad dabar grįž-ta prie bendrosios kalbotyros tyrinėji-mų - seniai kilusios minties paieškotistruktūrinių sąsajų tarp kalbos ir mu-

zikos. Ir jeigu atsiras iš tų ieškojimųkokia knyga, kažin ar nebus ji lietuviųkalba parašyta. G.Michelini pomėgis -muzikuoti. Muzikuojantis lingvistasyra vargoninkavęs vienoje Parmosbažnyčioje. Jis gali pagroti ne vien tai,ką randa tyrinėjamuose giesmynuo-se, bet gerokai sudėtingesnius opusus.

Kodėl knygos pavadinime - Duby-sa? Prie šios gražios upės - Birutės se-nelių namai. Dabar jie atstatyti. Iš čia1948 metais jos tėvas su savo motina,broliu ir seserimi buvo ištremti į Sibi-rą. “Šiame nuošaliame nepaprastaigražiame kampelyje praleidžiame be-veik visas vasaros atostogas, - pasa-koja Guido. - Mėgstamiausias manodarbas - motoriniu pjūklu kirsti sau-suolius ir apgenėti sveikus medžius.O tų medžių turime visokiausių - išmūsų ūkiui priklausančių 86 hekta-rų beveik pusė apaugusi mišku. Pla-nuojame abu su Birute, sulaukę pen-sijos, čia praleisti didžiąją metų dalį.”

“Pamatytumėt ten mūsų gerbiamąprofesorių - nepažintumėt, - juokia-si žmona. - Apsirengęs prastais dra-bužiais laksto po mišką, kalbasi sumedžiais, apsikabina ąžuolą. Vienasdėdė, įpratęs prie jo tokio, sykį pa-matęs vilkintį kostiumu, neatpažino.Net pasišaipė: “Tai vis dėlto turi kuoapsirengti?”

Dvikalbiai vaikai“Nebežinau, ar aš tikras italas, ar

netikras lietuvis”, - labai nuoširdžiaiprisipažįsta profesorius.

Neilgai trukus Micheliniai išvyks įParmą, bet sūnus Emilis, kuriam dvi-dešimt septyneri, dar liks čia. Ieškodarbo. Norėtų pagal specialybę. Už-sienio prekybos bakalauro studijas jisbaigė Parmoje, magistro - Škotijoje.“Abu mano vaikai dvikalbiai, jie turidvi tėvynes”, - sakė profesorius LŽ.Dukra Martina, Parmos universitetoužsienio kalbų antro kurso studentė,parašė prašymą ir galbūt šį rudenį at-vyks studijuoti Vilniaus universitetepagal “Erasmus” programą. Tamepačiame, kur lietuvių kalbos išmokotėtis ir kurį baigė mama. •

Tikras italas ar netikras lietuvis

Birutė Žindžiūtė-Michelini Parmosuniversitete dėsto lietuvių kalbą. Para-šė knygą apie Lietuvą italų kalba (“Li-tuania”, 1990). Parengė Lietuvių-italųkalbų žodyną (2005), “Lietuvių kalbosgramatiką” italų kalba (2007). Į lietu-vių kalbą išvertė Giulio Leoni romaną“Mozaikos nusikaltimai” (2006), Gian-ni Rodari kūrybos vaikams. Į italų kalbąišvertė Kęstučio Kasparavičiaus, Sigu-tės Ach, kitų lietuvių autorių kūrybos.Vertėjauja režisieriui Eimuntui Nekro-šiui, kai šis dirba Italijoje.

Guido Michelini - lingvistas, baltistas,lietuvių literatūros vertėjas į italų kal-bą, Lietuvos mokslų akademijos užsie-nio narys. Vilniaus universitete apgynėfilologijos mokslų kandidato ir filologi-jos mokslų daktaro disertacijas. Parašėstudijų lietuvių ir italų kalbomis apiesenąją lietuvių raštiją (“Martyno Maž-vydo raštai ir jų šaltiniai”, 2000; “Maž-vydo Gesmes chriksczoniskas: pirmaslietuviškas giesmynas”, 2007; “Mažo-sios Lietuvos giesmynų istorija: nuoMartyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos”,2009 ir kt.), įvairiuose leidiniuose pa-skelbė daugiau nei šimtą moksliniųstraipsnių. Į italų kalbą išvertė AntanoBaranausko “Anykščių šilelį” (1990),lietuvių tremtinių poezijos (“Canti li-tuani dalla Siberia”, 1991), RomualdoGranausko “Gyvenimą po klevu”(2007) ir kt. Aktyviai bendradarbiaujasu Lietuvos universitetais.

Profesoriaus kėdę G.Michelini keistų nebent įdidelės geležinkelio stoties viršininko kepurę.

B.Žindžiūtė-Michelini ir G.Michelini netrukus išvyks į Parmą, bet sūnusEmilis liks čia, ieško darbo. Dukra Martina galbūt šį rudenį atvyks studi-juoti į Vilniaus universitetą. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Trumpai

Romo Jurgaiččio nuotrauka

Oraganizatorių nuotrauka

Page 14: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios14 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

Eurolygos TOP 16 etape į pergaliųkelią siekiantis sugrįžti Kauno“Žalgiris” šiandien 19.45 val. namie stos prieš Berlyno klubą“Alba”. Šį vakarą su vokiečiais žalgiriečiai žais jau be įžaidėjo Ibrahimo Jaabero, kuris dėl įsitiki-nimų nutarė nebežaisti Europoje.

Dvikovos išvakarėse “Žalgirio” va-dovai sulaukė “dovanėlės” iš spalioviduryje prie komandos prisidėjusio188 cm ūgio įžaidėjo I.Jaabero. JAV irBulgarijos pilietybę turintis itin nuo-širdžiai islamo religiją išpažįstantiskrepšininkas informavo klubą jį pa-liekąs dėl asmeninių priežasčių.

Papiktino užrašai ir šokėjos“I.Jaaberas pareiškė nesutinkantis

su krepšinio reklamos ant marškinė-lių taisyklėmis. Be to, nuo suoleliostebėdamas Lietuvos krepšinio lygosrungtynes su Panevėžio “Lietkabe-liu” jis pasipiktino palaikymo grupėspasirodymu per pertraukėles,” - ko-mentavo “Žalgirio” sporto direkto-rius Vitoldas Masalskis. Pasak jo, I.Ja-beeras parašė laišką klubui, kuriametikino daugiau nežaisiantis nei Kau-no, nei kitose Europos komandose.

V.Masalskis neslėpė nuostabos dėlkrepšininko sprendimo, juolab Eu-ropoje I.Jaaberas rungtyniavo nuo2007 metų. “Krepšininkas sutartį su“Žalgiriu” sudarė tarpininkaujant joagentui, todėl abu puikiai žinojo tai-sykles ir sąlygas Europos klubuose, -

teigė sporto direktorius. - Jeigu I.Jaa-beras padengs nuostolius “Žalgiriui”,žaidėjui kliūčių išvykti nedarysime.”

“Suprantu, kad dėl tokio sprendimogalbūt niekada neuždirbsiu pinigų iškrepšinio, bet dėl įsitikinimų esu pasi-rengęs pasiaukoti”, - laiške klubui rašėI.Jaaberas, kuriam vasario 4 dieną su-kaks 29-eri. Pirmąkart jis pagarsėjo 2009metais, kai dėl šventojo pasninko mė-nesio Ramadano atsisakė rungtyniautiLenkijoje vykusiame Europos čempio-

nate. Šį faktą tuomet oficialiai paskelbėBulgarijos krepšinio federacija.

Nešvarus kauniečių žaidimas“Žalgirio” ekipa su “Alba” paskuti-

nį kartą žaidė prieš trylika metų. Taibuvo 1999-2000 metų sezoną, tuometabi ekipos pasidalijo po pergalę. Šiuometu Eurolygos veteranas “Žalgiris”ir po trejų metų į stipriausią Europosklubų turnyrą grįžusi “Alba” E gru-pės lentelėje įsitaisiusios greta: per

penkis turus abu klubai laimėjo tik posykį ir užima atitinkamai 6 ir 7 vietas.

Keturiais pralaimėjimais TOP 16etapą pradėję Berlyno krepšininkaipraėjusiame ture pagaliau nudžiuginosavo gerbėjus 82:63 nugalėdami Vo-kietijos čempionę Bambergo ekipą“Brose Baskets”. Sykiu tai buvo pir-moji šios šalies komandos pergalė TOP16 etapuose.

“Pirmoji pergalė antrajame etapemus įkvėpė ir padrąsino, - pakilios nuo-

taikos vakar į Lietuvą atskrido “Albos”vyriausiasis treneris Saša Obradovičius.- Po visų problemų dėl žaidėjų traumųmūsų forma kiekvieną savaitę gerėja.”

Pasak S.Obradovičiaus, “Žalgiris”nėra toks talentingas kaip Madrido“Real” ar Maskvos CSKA, tačiauKauno ekipa jo auklėtiniams yra ne-parankiausia E grupėje, todėl sunkunuspėti, kokią taktiką pasirinkti ko-vojant su žalgiriečiais.

“Žalgirio” žaidėjai ne tik taikliai me-ta ir puikiai perduoda kamuolį, jie ži-no, ką reikia daryti kiekvienoje situa-cijoje ir kaip gintis, - pripažino varžovųžaidimą gerai išstudijavęs S.Obradovi-čius. - Galiausiai jie puikiai supranta,kada ateina laikas žaisti “nešvariai”.”

Kauno komandai trauktis nebėrakur. Jos strategas Joanas Plaza kaskartpabrėžia, jog namie būtina laimėti. Jampritaria asistentas Saulius Štombergas:“Šiuo metu mums būtina pergalė. Kuotoliau - mačai tampa svarbesni.” Pasakasistento, visi varžovų žaidėjai judrūs,gynyboje - aktyvūs, aukštaūgiai nau-dojasi užtvaromis ir meta iš toli. “Norsžaisime namie, bus nelengva”, - pabrė-žė S.Štombergas.

“Žalgirio” gynėjas Marko Popovi-čius, per pastarąsias 11 Eurolygos rung-tynių pelnantis bent po vieną tritaškį,įsitikinęs, jog ketvirtadienio dvikova busviena svarbiausių. “Mums svarbiausiosdvikovos su tais varžovais, kuriuos, kaipvisi mano, turėtume lengviau įveikti”, -sakė snaiperis iš Kroatijos.

Šis susitikimas turėtų būti įsiminti-nas kauniečių aukštaūgiui DarjušuiLavrinovičiui - ketvirtadienį jis žais100-ąsias rungtynes Eurolygoje. •

“Žalgirio” legionierius pabėgo dėl įsitikinimų

VILMANTAS REMEIKA

Afrikos futbolo gerbėjų Juodojo žemyno čempionatoketvirtfinalyje laukia desertas.Sekmadienį susitiks Afrikosfutbolo didžiosios jėgos - Nigerijos ir Dramblio KauloKranto rinktinės.

Tai paaiškėjo, kai C grupėje Nige-rija užėmė antrąją vietą ir “užšoko”ant anksčiau D grupėje pirmąją vie-tą užsitikrinusio Dramblio KauloKranto. Tuo metu praėjusio čempio-nato laureatė Zambijos rinktinė jaupo grupės varžybų priversta keliau-ti namo.

Nusivylimo lavinaDurys į ketvirtfinalį čempionams

užsivėrė po paskutinių rungtynių su

Burkina Fasu, jos baigėsi 0:0. Zam-bija šiame čempionate nepralaimė-jo, tačiau ir nelaimėjo. Trijų lygiųjųbuvo per mažai, kad galėtų žengtitolyn. Anksčiau tokia lemtis ištikoMaroko ir Kongo DR rinktines.

Zambijos komandą treniruojan-tis prancūzas Herve Renardas žai-dėjų nekaltino: “Tai mano kaltė. Žai-dėjams priekaištų neturiu, jie padarėviską, ką galėjo. Didžiuojuosi jais. Taiyra sportas. Geriau vieną kartą taptičempionais, nei nuolat žaisti ketvirt-finalyje ir nieko nelaimėti.”

Labiausiai H.Renardas pyko dėlAfrikos futbolo konfederacijos(CAF) sprendimo. CAF nutarė, kadį Brazilijoje vyksiančias Konfede-racijų taurės varžybas vyks šio Af-rikos čempionato nugalėtojai. Pa-gal ankstesnę tvarką tokia garbėtektų 2012-ųjų čempionei Zambi-jai. Tačiau Afrikos pirmenybes nu-

tarus rengti nelyginiais metais, šiprivilegija iš Zambijos futbolinin-kų atimta.

“CAF mano, jog nesame pakan-kamai garsūs, kad gintume žemynogarbę. Būtų teisingiausia, jei praėju-sių ir šių metų čempionai tarpusaviorungtynėse išsiaiškintų, kas vyks įBraziliją”, - mano H.Renardas.

O Burkina Fasas švenčia. BuvusiPrancūzijos kolonija, kurios pavadi-nimas reiškia “sąžiningų žmonių že-mė”, su 5 taškais laimėjo C grupėsvaržybas. Afrikos čempionato ket-virtfinalyje Burkina Fasas žais antrąkartą po 15 metų pertraukos.

“Rungtynėse su Zambija buvomelabai motyvuoti - buvome arti ket-virtfinalio ir kovojome su čempio-nais. Pasakiau žaidėjams, kad tokiošanso daugiau galbūt niekada nebe-bus”, - sakė Burkina Faso treneris išBelgijos Paulis Putas.

Ereliai grūdinasiNigerija surinko irgi 5 taškus, bet

grupėje liko antra dėl prastesnio įvar-čių santykio. Kelialapį į ketvirtfinalį Ni-gerijai lėmė pergalė 2:0 prieš Etiopiją.Savo pranašumą favoritai įrodė rung-tynių pabaigoje realizuodami du 11 mbaudinius. Juos įmušė 22 metų Victo-ras Mosesas, už kurį Londono “Chel-sea” klubas “Wigan” ekipai praėjusiąvasarą sumokėjo 11,8 mln. eurų.

Nigerija visuomet dominavo Afri-kos futbole. Žemyno čempionatuoseši rinktinė dalyvavo 16 kartų ir net 13sykių iškovojo medalius. Tik pastaruo-ju metu virš “Žaliųjų erelių” susitelkėtamsūs debesys. Po nesėkmingo pasi-rodymo 2010 metų pasaulio čempio-nate Nigerijos prezidentas Goodluc-kas Jonathanas ėmėsi reformuotišalies futbolą ir uždraudė rinktineižaisti tarptautines rungtynes. Reaguo-dama į valdžios kišimąsi FIFA izolia-

vo Nigerijos futbolo federaciją, tačiaudraudimą atšaukė 2010-ųjų rudenį,prezidentui nustojus kištis.

“Žalieji ereliai” greitai sugrįžo į elitą,o dabartinis rinktinės treneris Stephe-nas Keshi puoselėja ambicingus planuslaukdamas 2018 metų pasaulio pirme-nybių, jis jau yra parengęs penkerių me-tų programą. Ji atsispindi komandosparaiškoje. Afrikos čempionate žai-džiančioje rinktinėje iš 23 futbolininkųnet 18 yra 25 metų ir jaunesni.

“Dabar “apšaudome” jaunimą.Vyksta komandos kūrimo procesas.Norime, kad po penkerių metų jaugalėtume didžiuotis savo pasieki-mais”, - savo tikslus atskleidė treneris.

Būdamas žaidėjas S.Keshi su rinktinetapo 1994 metų Afrikos čempionu, o de-biutuodami tais pačiais metais vykusia-me pasaulio čempionate Nigerijos ko-manda nužygiavo iki aštuntfinalio, kurtik po pratęsimo pralaimėjo Italijai.

“Tada buvome labai stiprūs psicho-logiškai ir nematėme, kas galėtų musįveikti. Dabar viskas kitaip. Bet pasi-tikėjimas pamažu grįžta. Tik reikia lai-ko ir kantrybės”, - tikino S.Keshi.

Jauną jo komandą ketvirtfinalyje eg-zaminuos Dramblio Kaulo Krantas.

“Žmonės mus iš anksto nurašo, bettai yra jų reikalas. Žiniasklaida vis prime-na, kad toks varžovas mums per stiprus.Pažiūrėsime. Rungtynės su Etiopijamums buvo gyvybės ar mirties klausi-mas, ir puikiai susitvarkėme”, - teigė Ni-gerijos rinktinės saugas Johnas Obi Mi-kelis iš “Chelsea” komandos. •

STATISTIKABurkina Fasas - Zambija 0:0.Nelspreitas, 8 000 žiūrovų.Etiopija - Nigerija 0:2 (0:0).Rustenburgas, 15 000 žirūovų. VictorasMosesas (79 ir 90 iš 11 m).

1. Burkina Fasas 1 2 0 5:1 5

2. Nigerija 1 2 0 4:2 5

3. Zambija 0 3 0 2:2 3

4. Etiopija 0 1 2 1:7 1

Čempionai pasitraukė nepralaimėję

Islamo religiją išpažįstantis I.Jaaberas “Žalgirį” paliko dėl asmeninių priežasčių. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Nigerijos futbolininkai Afrikos čempionate įsiveržė į ketvirtfinalį, o jų aistruoliai rinkosi stebėti savo dievukų pasirodymo dideliame ekrane prie didžiausio šalies miesto Lagoso nacionalinio stadiono. / AFP/Scanpix nuotraukos

Page 15: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

SAULIUS RAMOŠKA

Vieni Virginijaus Praškevičiausbendraklubiai ir rinktinėsdraugai sėkmingai tebežaidžiakrepšinį, kiti paniro į treneriodarbą. O šio rašinio herojus,beveik prieš trejus metus padėjęs tašką sportininko karjeroje, tebeieško savo nišos.

Pavargęs nuo krepšinio 38-eriųV.Praškevičius kamuolio į rankas ne-ėmė nuo 2010 metų gegužės 12-osios.Tądien jis žaidė paskutines savo,sportininko profesionalo, rungtynes.

Liūdnos atsisveikinimo rungtynės

Per karjerą Virginijus rungtyniavoLietuvos, JAV, Turkijos, Izraelio, Belgi-jos, Italijos, Ispanijos ir Kinijos klubuo-se, o su krepšiniu atsisveikino kaip ir le-gendinis Arvydas Sabonis - žaisdamasLietuvos komandoje. 2010 metų vasa-rio 25 dieną jis pasirašė sutartį su Ute-nos ekipa “Juventus”, kuriai padėjo nu-keliauti iki Lietuvos krepšinio lygos(LKL) mažojo finalo. Tiesa, atsisveikin-damas su krepšiniu 206 cm ūgio atletiš-kas puolėjas durimis netrinktelėjo - ute-niškiai visas trejas serijos rungtynespralaimėjo “Šiauliams”. Paskutinės ma-žojo finalo rungtynės dėl bronzos me-dalio pralaimėtos 67:87, tuomet V.Praš-kevičius per 17 minučių pelnė 3 taškus.

V.Praškevičius gali pasigirti turtin-ga biografija. Jis yra vienas iš nedau-gelio Lietuvos krepšininkų, kurie bu-vo pasirašę kontraktą su NBAkomanda: 1996-1997 metais turėjosutartį su Minesotos “Timberwolves”,tačiau nesužaidė nė vienų rungtynių,o sezono viduryje buvo paskolintasNBA plėtros lygos La Crosse koman-dai “Bobcats”. 1998 metais Virginijuspadėjo Kauno “Žalgiriui” laimėti Eu-ropos taurę ir pelnyti kelialapį į Euro-lygą. Sunkiojo krašto puolėjo ir vidu-rio puolėjo pozicijose galintis žaistiV.Praškevičius 2002-2003 metais ats-tovavo Lietuvos rinktinei, su kuriaŠvedijoje tapo Europos čempionu.

Neatsispyrė moteriaiĮ krepšinį V.Praškevičius netikėtai

sugrįžo praėjusį savaitgalį. Lietuvosmoterų krepšinio lygos (LMKL) direk-torė Audra Ginelevičienė, kadaise dir-busi Kauno “Atleto” krepšinio klube,kuriame tuomet rungtyniavo Virgini-jus, paprašė jo trumpam apsivilkti spor-tinius marškinėlius. Tad sekmadienįEuropos čempionas perpildytoje Prie-nų arenoje vėl paėmė kamuolį į rankasir su buvusiais bendražygiais - ArvyduSaboniu, Tomu Masiuliu, MindauguŽukausku, Tomu Pačėsu, Ramūnu Šiš-kausku bei Sauliumi Štombergu, ku-riems vadovavo Darius Maskoliūnas,metė iššūkį geriausioms šalyje rungty-niaujančioms mūsų krepšininkėms.Šventės veteranai LMKL “Žvaigždžiųdienos” moterims nesugadino - sma-gias rungtynes skambant muzikai lai-mėjo dailiosios lyties atstovės - 53:52.

“Vėl žaidėme kartu. Sugrįžo malo-nūs prisiminimai, - po mačo džiaugė-si rezultatyviausiai iš vyrų (pelnė 12taškų) rungtyniavęs V.Praškevičius. -Juk ne kiekvienam teko laimė rungty-niauti drauge su Lietuvos krepšiniolegenda A.Saboniu. Nors ir minutę.Manau, tai didžiausia laimė.”

Nenori būti mėgėjas Dar tebegyvendamas maloniais

prisiminimais tradiciškai santūrusVirginijus Praškevičius atsakė į“Lietuvos žinių” klausimus.

- Nemažai jūsų bičiulių baigękrepšininko profesiją pasirinko tre-

nerio darbą. O apie V.Praškevičiųnieko negirdėti...

- Gal pavargau nuo krepšinio. Mielaipasižiūriu varžybas, bet į aikštelę nebei-nu. Kai prieš dvejus metus baigiau kar-jerą, iki sekmadienio, LMKL “Žvaigž-džių dienos”, net kamuolio nebuvaupaėmęs į rankas. Nematau tikslo. Jis at-siranda, kai žaidi su komanda ir ko norssieki - tada stengiesi iš visų jėgų.

- Paskutinė jūsų stotelė - Utenos“Juventus”. Prisimenate savo pa-skutines karjeros rungtynes?

- Taip. Tuomet Šiauliuose pralaimė-jome trečias Lietuvos krepšinio lygosmažojo finalo rungtynes... Nesu visiš-kai atsiribojęs nuo krepšinio. Tiesiognežaidžiu, netreniruoju, bet viską ste-biu. O kaip mėgėjas žaisti nenoriu.

- Kas atsitiko, kad dabar paėmėtekamuolį į rankas?

- Paskambino LMKL direktorėA.Ginelevičienė, su ja kartu dirbomeKauno “Atlete” - aš žaidžiau, ji tvar-kė klubo reikalus. Paprašė, o aš nega-lėjau atsisakyti. Tais laikais atmosfe-ra “Atlete” buvo labai gera.

- Šį sekmadienį Prienuose rung-tyniavote septyniese. Su kuriuo žai-dėju anksčiau geriausiai sutardavo-te aikštelėje?

- Geriausiai esu susižaidęs su T.Pa-

čėsu. Kartu pradėjome rungtyniauti“Žalgirio” dublerių komandoje, vė-liau Kauno “Laveroje”, “Atlete”, Lie-tuvos rinktinėje.

Save lygina su D.Motiejūnu- Puikiai pamename, kai iš “Atle-

to” tiesiai nukeliavote į NBA.

- Taip, man pavyko. 1996-1997 me-tais turėjau sutartį su Minesotos “Tim-berwolves”, tačiau nesužaidžiau nėvienų rungtynių. Bet pasireikšti gavauper ikisezonines varžybas. O sezonoviduryje buvau paskolintas vienai že-mesnės lygos komandai.

- Kodėl nepavyko įsitvirtintiNBA? Juk tuo metu buvote vienasatletiškiausių Lietuvos krepšininkų,jums pranašauta didi ateitis.

- Mano situacija primena DonatoMotiejūno likimą, kurį Hjustono“Rockets” vadovai jau triskart išsiun-tė į NBA plėtros lygą. Skirtumas tik tas,kad Donatas psichologiškai stipresnis,nei aš tuo metu buvau. Atvykau į NBA,tikėjausi žaisti. Amerikoje visiškai ki-toks požiūris į krepšinį - jame daugiau

šou elementų. Ten reikia sėdėti ir lauk-ti, kol išmuš tavo valanda. Aš nebuvaupasirengęs sėdėti ant suolo ir laukti. OD.Motiejūnas yra pasiruošęs. Aišku,jam dabar sunku, kaip ir man buvo1996-aisiais. Bet Donatas stipresnis užmane psichologiškai.

Geriausiai jautėsi Izraelyje- Per savo karjerą daug patyrėte.- Žaidžiau įvairių šalių čempiona-

tuose, pamačiau ir patyriau iš tiesų ne-mažai. Daug žadantys buvo pirmiejimetai Stambulo kube “Ulker”. Tadabuvau pačiame jėgų žydėjime, manšauniai sekėsi rungtyniauti. Tik sezo-no pabaigoje komandai nepasisekė.

O geriausiai jaučiausi rungtyniau-damas Izraelyje. Tuomet buvo pui-kios gyvenimo sąlygos, geriausia at-mosfera komandoje.

“Žalgiriui” padėjau laimėti Europostaurę ir pelnyti kelialapį į Eurolygą, te-ko ir pačiam Eurolygoje rungtyniauti.Pajutau, kad šiame prestižiškiausiameEuropos klubų turnyre rungtyniauti

nėra lengva. Taip, Eurolygos nelaimė-jau, bet rungtyniavau pajėgiose šio tur-nyro ekipose.

Džiaugiuosi, kad Lietuvos rinkti-nėje žaidžiau su A.Saboniu.

- Nesigailite, kad jūsų karjera bu-vo labai banguota?

- Kiekvienas darome klaidų. Jeigalėčiau, kai kuriuos savo gyvenimoaspektus pakoreguočiau.

- Įdomu kuriuos?- Nesielgčiau vienaip ar kitaip

tam tikrose situacijose. Bet iš esmėsesu patenkintas savo karjera.

Tuštumą užpildo jodinėdamas- Krepšinis nusibodo. Tad ką da-

bar veikiate?- Su šeima - žmona Živile ir vienuo-

likmete dukra Eva - gyvenu Vilniuje.Profesijos neturiu. Bet turiu naują po-mėgį - kiekvieną dieną jodinėju. Turiunet savo žirgą. Turime dvarą, kurį dabarrenovuojame. Tai ir visi mano darbai.

- Kokią įsivaizduojate savo ateitį?- Sunkus klausimas. Kol kas esu

nežinioje. Manau, kiekvienas žmo-gus turi rasti savo nišą. Anksčiau taibuvo krepšinis. Bet visas gyvenimasdabar apsivertė aukštyn kojomis.Bet kur lįsti nesinori. Vis laukiu,dairausi savo nišos.

- Ar bandėte įsivaizduoti savedirbantį treneriu?

- Žiūrint kokioje komandoje. Sunkuapie tai kalbėti, nes nesu mėginęs.

- Ko tikitės iš nacionalinės vyrųkrepšinio rinktinės, prie kurios vai-ro po pertraukos vėl stojo JonasKazlauskas?

- Kaip ir visi, tikiuosi pergalių.Linkiu sėkmės treneriui - iš geriau-sių mūsų krepšininkų nulipdyti tvir-tą rinktinę. Aišku, tai sunki užduotis.Krepšinis tobulėja ne tik Lietuvoje,su visais varžovais reikia kovoti visupajėgumu.•

Sportas 152013 01 31Lietuvos žinios

Treji V.Praškevičiaus metai be kamuolio

V.Praškevičius: “D.Motiejūnui NBA dabar taippat sunku, kaip man buvo 1996-aisiais. Bet jis

stipresnis už mane psichologiškai.”

Viena džiugiausių V.Praškevičiaus (bėga priekyje) karjeros akimirkų - 2003-iaisiais Stokholme iškovotas Europos auksas. / LŽ archyvo nuotrauka

Krepšinio skonį Virginijus prisiminė per LMKL “Žvaigždžių dieną”. Augusto Didžgalvio nuotrauka

Page 16: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

NAMAI, PATALPOS

NUOMOJA

BUTAI

NUOMOJA

1 kambario butą Kaune, Dainavos mikro-rajone, netoli „Urmo“ bazės (38 kv. m,butas sutvarkytas, su baldais, yra stovėji-mo vieta automobiliui). Tel. 8 686 80 316.

2 kambarių butą su baldais Kaune, Plentog. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.). Tel. 8 685 10 945.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODA

Parduoda arba išnuomoja 4,38 ha žemėsūkio paskirties sklypą, kadastro Nr. 5260/0009:129, Kauno r., Pajiesio k.,šalia Garliavos. Tel.: (8 5) 276 3260, 8 659 99 517.

14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskiog., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių na-mų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

BUITINĖ TECHNIKA

PARDUODA

Naują krosnelę saunai su vandens pašildy-mo talpykla. Tel. 8 698 78 704.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažy-tas grindis. Kloju parketą, parketlentes,laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą(408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą li-nų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt).Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

GYVŪNAI

PARDUODA

Berno zenenhundų veislės šuniukus. Tel. 8 698 80 199.

ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais super-ka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites irkt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Parduodu medų, bičių duonelę. Tel. (8 458) 51 815.

SIŪLO MOKYTISGroti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

PRANEŠIMAIBankrutavusi UAB „Glaskek langai“ par-duoda debitorines skolas bendrai 205353,69 Lt sumai. Informacija tel. 8 616 73 500. Užs. LM-3684

Parduodamos 77/100 dalys stovėjimoaikštelės Klaipėdoje, bendras plotas -483 kv. m. Kaina 92 000,00 Lt. Tel. 8 679 27 852. Užs. LM-2172

2013 01 31Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas

•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas

•• Dokumentų skenavimas ir e-archyvas

Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus r.

Tel. (8 5) 231 9702, [email protected] www.archyvusistemos.lt

V-1

0118

www.lzinios.lt

Pranešimas visuomenei apie parengtą 48,5 MW vandens šildymo katilinę su kuro sandėliaisBiruliškių g. 6A, Kaune, poveikio visuomenės sveikatos vertinimo (PVSV) ataskaitą

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Okseta“, Žibuoklių g. 22, Kėdainiai,tel. (8 37) 40 02 10, faks. (8 37) 40 02 11.PVSV ataskaitos rengėjas: Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo ins-titutas (KU BPATPI), H.Manto g. 84, Klaipėda, tel. (8 46) 39 88 46, faks. (8 46) 39 88 45.Veiklos pavadinimas ir vieta: 48,5 MW vandens šildymo katilinė su kuro sandėliais Biruliškių g.6A, Kaune.Ūkinės veiklos aprašymas: šilumos gamyba 48,5 MW galios biokuro katilinėje.PVSV ataskaita bus viešai eksponuojama nuo 2013 m. sausio 31 iki vasario 14 d. Petrašiūnų sen.,adresu: R.Kalantos g. 57, Kaunas.Viešas visuomenės supažindinimas įvyks 2013 m. vasario 15 d. 14.00 val. Petrašiūnų sen., adresu:R.Kalantos g. 57, Kaunas.Visuomenės pasiūlymus PVSV klausimais iki 2013 02 14 galima teikti raštu (registruotu paštu,faksu arba el. paštu) KU BPATPI, adresu: H.Manto g. 84, Klaipėda, Klaipėdos mokslo ir technologi-jų parkas, 210 k., tel. (8 46) 39 88 58, faks. (8 46) 39 884 5, el. paštas: [email protected]. Užs. R-60

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl 20 MW biokuro katilinės statybos poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „GECO Vilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta: 20 MW biokuro katilinės statyba, Savanoriųpr. 182A, Vilnius.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta atrankos išvada (2013 01 28raštas Nr. (38-4)-VR-1.7-449) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „GECO Vilnius“,Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. (8 5) 264 8970, faks. (8 5) 266 1260.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, el. p.: [email protected], [email protected], per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juoza-pavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 210 2516, (8 5) 210 2491, el. p.: [email protected],[email protected], arba UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a.,LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: [email protected] per 10 darbo die-nų nuo šio skelbimo. Užs. R-56

2013 01 15 Šiaulių apygardos teismonutartimi UAB „Vilginsa“, įm. kodas300795434, iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2013 01 28. Bankroto administratorė

UAB „Bankroto procesas“, tel. 8 645 52 006. Visos sutartys, sudarytos iki 2013 01 28,nutraukiamos. Kreditoriniai reikalavimaipriimami iki 2013 02 27 adresu: Bebrų g. 4, Vilnius. Terminas UAB „Vilginsa“ vadovui perduo-ti visus įmonės dokumentus ir turtą nusta-tytas iki 2013 02 07. Užs. R-58

Informacija apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitąPlanuojamos ūkinės veiklos organizatorius - UAB „KLAS“, easanti Pramonės g. 97, LT-11115 Vilnius, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 205 9560, faksas (8 5) 205 9561.Ataskaitos rengėjas - UAB „Pajūrio planai“, Liepų g. 66, LT-92100 Klaipėda, tel./faksas: (8 46) 4124 18, mob. tel. 8 698 08 831.Planuojama ūkinė veikla - UAB „KLAS“ kietojo kuro katilinės Daubos g. 1F, Šiauliuose statyba ireksploatacija.Projektuojamoje katilinėje bus sumontuoti du vandens šildymo katilai, kūrenami biokuru (medie-na) ir durpėmis. Kiekvieno katilo nominalus šiluminis našumas po 10,9 MW, bendras katilinės no-minalus šiluminis našumas 21,8 MW. Biokuro ir durpių saugojimui bus įrengtas sandėlis - atviraaikštelė su kuro priėmimo įrenginiu ir svarstyklėmis. Sandėlyje numatoma saugoti 3 paroms bū-tiną kuro kiekį.Per metus planuojama sudeginti 107 171 t kuro (biokuro arba biokuro ir durpių). Katilinė buseksploatuojama 8 000 val. per metus.Su parengta povekio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita galima susipažinti nuo 2013 02 06iki 2013 02 20 darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. AB „Axis Industries“, Pramonės g. 15, LT-78137Šiauliai. Kontaktinis asmuo - Dijana Mamonovienė, tel. (8 41) 51 18 00, faksas: (8 41) 51 03 30,mob. tel. 8 686 55 733.Viešo visuomenės supažindinimo su povekio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita susi-rinkimas įvyks 2013 02 21, 11.00 val. AB „Axis Industries“, Pramonės g. 15, LT-78137 Šiauliai.Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo, visuomenė raštu gali teikti pasiūly-mus ataskaitos klausimais ataskaitos rengėjui - UAB „Pajūrio planai“, Liepų g. 66, LT-92100 Klai-pėda. Užs. R-59

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA INFORMUOJA APIE PRADEDAMĄ RENGTI TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS REKREACIJOS, TURIZMO IR POILSIO KOMPLEKSŲ IŠDĖSTYMO SPECIALŲJĮ PLANĄ

Trakų rajono savivaldybės administracija remdamasi 2011 m. lapkričio 24 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Sl-262 „Dėl Trakų rajono savivaldy-bės rekreacijos, turizmo ir poilsio kompleksų išdėstymo specialiojo plano rengimo“ pradeda rengti Trakų rajono savivaldybės rekreacijos, turizmo ir poilsio komp-leksų išdėstymo specialųjį planą.Pagrindinis šio projekto tikslas - vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais numatyti galimybę plėtoti nacionalinės reikšmėsrekreacijos sistemas. Tikslui įgyvendinti iškelti tokie uždaviniai:

- Vertingiausių rekreaciniu aspektu teritorijų apsauga nuo urbanizacijos, išlaikymas visuomenės poreikiams, turizmo infrastruktūros plėtros krypčių suformavimas,plečiant turizmo paslaugų asortimentą, rekreacijos rūšis, skatinant komercijos ir prekybos objektų kūrimąsi rekreacinėse teritorijose, populiarinant tradicinius amatus.

- Rekreacinių objektų diferencijavimas, įvertinant jų potencialą bei galimybę panaudoti esamus gamtinius ir kultūrinius išteklius.- Potencialių rekreacijai vandens telkinių kompleksų suformavimas. Vieningos informacinės sistemos sukūrimas.

PLANO ORGANIZATORIUS: Trakų rajono savivaldybės administracija, Vytauto g. 33, LT-21106 Trakai, tel. (8 528) 58 300, faks. (8 528) 55 524, el. paštas: [email protected]; www.trakai.lt.SPECIALIOJO PLANO RENGĖJAS: UAB „Vandens projektai“, Žirmūnų g. 139, LT-09120Vilnius; tel. (8 5) 272 8334; el. paštas: [email protected]; www.vandensprojektai.lt, ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Teritorijųplanavimo mokslo institutas, Saulėtekio al. 11, LT-10223 Vilnius; tel.: (8 5) 274 4719,(8 5) 237 0576, faks. (8 5) 2370 588, el. paštas: [email protected], www.tpi.vgtu.lt.PLANUOJAMOS TERITORIJA: Trakų rajono savivaldybės teritorija, plotas - 1208.0 kv. km.PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA:Plano rengimo etapai: parengiamasis, teritorijų planavimo dokumento rengimo,sprendinių pasekmių vertinimo, baigiamasis etapai.Darbų atlikimo terminai: planavimo pradžia - 2013 m. I ketvirtis, planavimo pa-baiga - 2014 m. III ketvirtis.Plano sudėtis: tekstinė ir grafinė dalys.

INFORMACIJA APIE STRATEGINĮ PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMĄ: rengiant Tra-kų rajono savivaldybės rekreacijos, turizmo ir poilsio kompleksų išdėstymo spe-cialųjį planą, bus atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas ir papildomaiinformuojama visuomenė.PASIŪLYMŲ TEIKIMO TVARKA: kviečiame aktyviai dalyvauti specialiojo planosvarstymo su visuomene procese. Pasiūlymus ir pageidavimus dėl teritorijų pla-navimo dokumento visuomenė gali teikti raštu planavimo organizatoriui ir/arplano rengėjui per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį ikiviešo susirinkimo ir jo metu.Apie viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką bus pranešama iš anksto.Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: Asmenys gautą atsa-kymą, kad parengtame teritorijų planavimo dokumente į jų pateiktus pasiūly-mus neatsižvelgta, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pa-siūlymą) gavimo dienos, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo priežiūrąvykdančiai institucijai. Užs. R-61

PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJAEUROPOS SOCIALINIS FONDAS

PROJEKTĄ ĮGYVENDINATRAKŲ R. SAVIVALDYBĖSADMINISTRACIJA

PROJEKTĄ RENGIA: UAB „VANDENS PROJEKTAI“VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASTERITORIJŲ PLANAVIMO MOKSLO INSTITUTAS

Parduoda reismusavimo stakles, džiovyklą, daugiapjukles stakles, diskinį gaterį, dulkių oro venti-liatorių, keturpuses obliavimo stakles, medžio smulkinimo stakles, pjuvenų ventiliatorių, kombi-nuotas leistuvines stakles, skersavimo pjovimo stakles, frezavimo stakles, supjovimo stakles, ob-liavimo kaltavimo stakles, dulkių oro filtrą, kampų supjovimo stakles, medienos apdirbimo liniją„Burmek“, gręžimo stakles.Turtas parduodamas kartu. Kaina 100 000,00 Lt.Tel. 8 673 08 920, el. p.: [email protected]. Užs. LM-2171

Page 17: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Renginiai 172013 01 31Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA02 02 d. 19 val. Kompozitoriaus Radiono Ščedrinogimimo 80-osioms metinėms. Koncertuoja Lietu-vos nacionalinis simfoninis orkestras, Philippe’asGraffinas (smuikas, Prancūzija). Dirigentas Rober-tas ŠervenikasVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI02 01 d. 19 val. Orkestro gimtadienio koncertas.Dalyvauja Lilija Gubaidulina (sopranas), EdgarasMontvidas (tenoras), Lietuvos valstybinis simfoni-nis orkestras. Dirigentas Gintaras RinkevičiusŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA01 31 d. 19 val. Koncertas “Da pacem Domine”(“Suteik mums taiką, Viešpatie”). Dalyvauja vokali-nis ansamblis “Balsai”, Vilniaus miesto savivaldybėschoras “Jauna muzika”, Šv. Kristoforo orkestras, Lat-vijos nacionalinės operos dainininkė Kristine Gaili-te. Dirigentas Egidijus KaveckasVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI01 31 d. 13.30 val. Popietė “Gyvenimas eina, o mestraukiame dainą”. Dalyvauja Vilniaus m. moterųklubo “Prie ugnelės” vokalinis ansamblis, Vilniausmokytojų namų vokalinis ansamblis “Prisiminimai”ir Vilniaus mokytojų namų senjorų mišrus choras“Versmė”02 02 d. 16 val. Vakaras koncertas “Par mana tėve-lį”, skirtas tradicinės kultūros puoselėtojo Kazimie-ro Kalibato 75-mečiui. Dalyvauja folkloro ansamb-lis “Sadauja”02 04 d. 18 val. “Žinių” radijo laidos “Vakaro žvaigždelė” padėkos vakarasŪKIO BANKO TEATRO ARENA02 02 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per LietuvąKLUBAS “SOULBOX”02 04 d. 20 val. Džiazo projekto “Nomazz ir Baltijosšalys” koncertas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA01 31 d. 18 val. Orkestro gimtadienio koncertas02 01 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Dalyvau-ja Kauno miesto simfoninis orkestras, J.Naujalio muzi-kos gimnazijos mokiniai. Dirigentas Imants ResnisKLUBAS “COMBO

02 01 d. 21 val. Grupės “Poliarizuoti stiklai” koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ02 03 d. 17 val. Koncertas “Meilės keliai”. DalyvaujaLietuvos valstybinis simfoninis orkestras, EdgarasMontvidas (tenoras), Lilija Gubaidulina (sopranas)

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS02 03 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI02 01 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”

02 02 d. 20 val. Donato Montvydo akustinis koncertas

DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA02 01 d. 21 val. Koncertuoja Tomas Čiukauskas(saksofonas)

ALYTUSALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJOS CENTRAS01 31 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

DUSETOSDUSETŲ KULTŪROS CENTRAS02 02 d. 18 val. Juozas Erlickas su “Neregėta pro-grama”. Autoriui talkina muzikantai DaumantasSlipkus ir Vytautas Mikeliūnas

VILNIUSŠV. JONO GATVĖS GALERIJAEriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medaliųparoda “Mažoji plastika” kūrybai atminti. Veiks iki vasario 16 d.Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”. Veiks iki vasario 16 d.Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda.Veiks iki vasario 16 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAudriaus Zavadskio fotografijų paroda. Veiks iki vasario 15 d.GALERIJA “AKADEMIJA”Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”. Veiks iki vasario 2 d.GALERIJA “ARKA”Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinėkūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Veiks iki vasario 9 d.Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielos spalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”.Veiks iki vasario 2 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.GALERIJA “KUNSTKAMERA”

Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “VARTAI”Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKARespublikinio moksleivių portreto žanro piešiniųkonkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatųdarbų paroda. Veiks iki sausio 31 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSLietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijaLietuva carų valdžiojeLietuvos valstiečių buities kultūraKryždirbystėLietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940 m.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.

KAUNASKAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.Veiks iki balandžio 2 d.PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d.KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio tapybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaKAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.KERAMIKOS MUZIEJUS

Kūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”. Veiks iki vasario 3 d.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTROMENO KIEMASAgotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdie-nybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRAS

Lietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikosparoda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki vasario 2 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAVilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.Veiks iki vasario 10 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir lino-raižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

ParodosKoncertai

Kauno miesto muziejuje - A.Aleksandravičiaus fotografijų paroda “Paskutinieji LDK piliečiai”.

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

Page 18: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Taikinys” - 20 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15 val.“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.“Taikinys” - 18 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.

“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 19.15 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30 val.“Vargdieniai” - 17 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.

“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.“Optimisto istorija” - 14.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.SKALVIJA“Tavo vaikas” - 19.10 val.

“Rudens pasaka” - 17 val.“Meilė kaip nuodai” - 21.40 val.PASAKA“Aurora” - 16 val.“Optimisto istorija” - 18.15 val.“Tavo vaikas” - 20.30 val.“Kuosvarnis” - 15.30 val.“Paslėptas veidas” - 21 val.“Debesų žemėlapis” - 15 val.“Pilnaties naktys” - 18 val.“Naktis Nr. 1” - 20 val.OZO KINO SALĖ

“Igruški” - 16.30 val.“Jausmų galia” - 18 val.MULTIKINO“Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val.“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.“Aurora” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30,21.30 val.

KAUNASCINAMON“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.

“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.30 val.“Aurora” - 14.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15 val.“Zambezija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS“Dubleris” - 13.15, 18.30 val.“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.“Taikinys” - 21.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.30, 16.45, 19.15 val.“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val.“Vargdieniai” - 15.15 val.“Zambezija” - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.

“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

“Dubleris” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.“Tyli naktis” - 16.15 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Pi gyvenimas” - 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.“Dubleris” - 17.20 val.I SALĖ“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.

“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.“Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Dubleris” - 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS01 31 d. 18.30 val. “Karmen”02 01 d. 18.30 val. “Kopelija”02 02 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudonibatraiščiai”02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”02 02 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Laiškai iš niekur”JAUNIMO TEATRAS01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”02 01 d. 18 val. “Patriotai”

02 02 d. 18 val. “Dėdė Vania”Salė 9902 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto”02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus”02 02 d. 15 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas”02 01 d. 18.30 val. “Mistras”02 02 d. 18.30 val. “Motina (Vasa Železnova)”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė01 31 d. 18.30 val. “Meteo”02 02 d. 12 val. “Grybų karas”Mažoji salė02 02 d. 14 val. “Baltos pasakos”KEISTUOLIŲ TEATRAS01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”

02 02 d. 12 val. “Dūkstantmečio kurmis”02 02 d. 19 val. “Gerbiami piliečiai”MENŲ SPAUSTUVĖ01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezariogrupė” ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko”02 02 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas” ir kūrybinė studija “PetPunk”. “Tėčio pasaka”02 02 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Pasaka apie karalius”RAGANIUKĖS TEATRAS02 02 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė”“DOMINO” TEATRAS01 31 d. 19 val. “Sex guru”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS02 02 d. 12 val. “Strakaliukas ir Makaliukas”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”02 01 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”02 02 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Jeruzalė”02 02 d. 18.30 val. Mažojoje scenoje. “Žemės armoters”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”02 02 d. 18 val. “Monmartro žibuoklė”KAUNO KAMERINIS TEATRAS01 31 d. 18 val. “Koba”02 01 d. 18 val. “Judas Iskariotas”02 02 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS

02 02 d. 12 val. “Undinėlė”KAUNO TEATRO KLUBAS01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai02 02 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS02 03 d. 12 val. “Verpalų pasakos”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiutavęs, mielasis”02 02 d. 12 val. Pantomimos teatras “A”. “Ponas Krokokatinas”02 02 d. 17 val. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS02 02 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”02 02 d. 18 val. “Ponas Puntila ir jo tarnas Matis”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

02 02 d. 17 val. “Meilės eliksyras”TEATRAS “MENAS”02 02 d. 17 val. “Equus”LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS02 02 d. 12 val. “Meduolių trobelė”

TAURAGĖTAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

KETVIRTADIENIS 31 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Bėdų turgus” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Stilius”. Veidai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Tautos aikštė”. Tiesiogi-

nės laidos tęsinys23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-711.15 “Plikis ir ponia” (k.) N-712.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas

Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Valanda su Rūta”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.16 “Mes - europiečiai”22.19 Sportas22.23 Orai22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Veiksmo f. “Įstatymo

tarnai” N-71.15 “Įstatymas ir tvarka” N-72.15 “Sveikatos ABC” (k.)

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Motina ir sūnus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”

17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Nuodėmių dešimtukas”20.30 “Patys pačiausi”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Elitinis būrys”23.00 “Ieškotojas”0.00 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Lietuvos žinių”

tyrimas (k.) N-79.00 “Taip. Ne” (k.)10.00 “Žmogus prieš gamtą.

Nuostabiausios akimirkos” (k.) N-7

11.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Karštas vakaras” N-720.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Muzikinė kaukė”22.40 Komiška drama “Pykčio

regimybė” N-140.50 “Laukinis” (k.) N-71.50-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EimiJumi rokogrupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-711.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas”N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė”18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Do-nos Leon detektyvai. Krauju aplaistyti brangakme-niai” N-14 22.50 “Begėdis” N-14 23.50 “Gynėjai”N-7 0.50 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių hori-zontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “At-žalos” (k.) 12.25 Dok. f. “Saulės dovanos”. 3, 4 d.(k.) 13.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Operetėmano meilė. Dainuoja Erika Navickaitė (k.) 13.55“Kultūra”. Rašytojas Sigitas Parulskis 14.10 “Amži-ninkai”. Blokados auksas 15.00 “Septynios Kaunodienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00“Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akade-mija”. Šviečiamoji laida kaimui 18.45 “Grynas gy-venimas” 19.30 “Laiko ženklai”. Vilniaus amati-ninkų bendruomenė 20.25 “Nepažintas pasaulis”.Povandeniniai tyrimai ir atradimai 20.50 “Posū-kiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 “Lietuvių kinastrumpai”. Vaid. trumpametražis f. “1000 galimy-bių” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00“Lietuvių dokumentikos meistrai”. Edmundas Zu-bavičius. “Širdis pelenuose”. “Giesmių sonata bal-sams ir spengiančiai tylai” 0.00 Panorama (k.)0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Skulptūrų pėdo-mis”. 3 laida (k.)

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Vienam gale kablys”10.00 “Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba”12.00 “Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00

“Moderni šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Tele-parduotuvė 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilųgaudytojo dienoraštis” 17.00 “112. Ekstremali pa-galba” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00“Moderni šeima” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Karodrama “Už priešo linijos” 23.30 “6 kadrai” 0.05 Eu-rolygos rungtynės. TOP 16. Kauno “Žalgiris” - Berly-no “Alba”. Vaizdo įrašas 1.40 “CSI Majamis”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Mūsųmiškai” 10.55 “Rossas Kempas. Gaujos” N-7 12.00“Lietuvos diena” 13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20“Mokausi gaminti” 13.35 TV parduotuvė 14.10“Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TV pokš-tai” N-7 15.45 Dok. f. “Paskutinė Pompėjos diena”N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Paskutinė Pompė-jos diena” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Super L.T” N-719.45 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 2 d. N-7 21.00“Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Su-per L.T” N-7 23.30 “Reporteris” 0.25 “Supernamai”0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “P.S. Myliu tave” 9.05 Veiksmo f. “Aud-ros karys” 11.00 Trileris “Akis” N-7 13.00 Melodra-ma “Šokis hip-hopo ritmu 3” 15.00 Miuziklas “Už-burtoji fleita” 17.15 Komedija “Ponas ir poniagangsteriai” N-7 19.00 Drama “Emos laimė” N-721.00 Trileris “Oda, kurioje gyvenu” N-14 23.00Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14 1.00Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Ži-nios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.

Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.05Dvikova 23.35 “Sonka” 0.30 Vaid. f. “Įėjimas į labi-rintą”. 4 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.20 Golfas. PGA turo užkulisiai 11.50 Golfas. Eu-ropos turo savaitės apžvalga 12.20 “Premier Lea-gue World” žurnalas 12.50 “Trans World Sport”žurnalas 13.50 Ledo ritulys. KHL. SKA - “Metallurg”15.50 Ledo ritulys. KHL “Sibir” - Rygos “Dinamo”17.50 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Arsenal” -“Liverpool” 19.40 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” -“Alba”. Tiesioginė transliacija 21.40 Krepšinis. Eu-rolyga. “Real” - CSKA. Tiesioginė transliacija 23.40Krepšinis. Eurolyga. “Barcelona” - “Montepaschi”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jietai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Tune-lis iš Europos į Aziją 13.35 Bandytojai 14.30 Auto-mobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motocik-las 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Upių pabaisos23.00 Moko išgyvenimo ekspertai 0.00 Neramu-mai rojuje 1.00 Kariai rengiasi tarnybai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 “Maserati” automobiliųgamyklos 11.00 Pasaulio pabaigos belaukiant12.00 Draudimai. Intymios paslaptys 13.00 Nacio-nalinis Jeloustouno parkas 14.00 Gėlųjų vandenųmilžinai 15.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 16.00Draudimai. Intymios paslaptys 17.00 Pasaulio pa-baigos belaukiant 18.00 Nepaprastas švedų auto-mobilis 19.00 NSO virš Europos 20.00 Besivaikantateivius 21.00 Tunų žvejyba 22.00 NSO virš Euro-pos 23.00 Besivaikant ateivius 0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa

TeatrasKinas

Page 19: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

Orai 192013 01 31Lietuvos žinios

Avinas. Imkitės naujos veiklostuoj pat, nes rytoj gali būti pervėlu. Pasitikėkite savimi ir su-

kaupta patirtimi. Dirbkite tuos darbus, kuriereikalauja kruopštumo ir rimties.

Jautis. Turėsite daugiau galimy-bių, jei nedemonstruosite savoemocijų. Būtina skirti daugiau

dėmesio asmeniniam gyvenimui. Pasistenkitepažvelgti į viską kitomis akimis.

Dvyniai. Aplinkiniai be dideliųkalbų suteiks jums daugiau gali-mybių reikštis ir veikti. Tačiau ne

vienas Dvynys kels sau pernelyg didelius rei-kalavimus.

Vėžys. Pasistenkite visur elgtissantūriau ir atsakingiau. Neven-kite pažinčių. Darydami kam

nors gera jausitės stiprūs ir mylimi. Tai šian-dien bus labai svarbu ne tik jums, bet ir jūsųartimiesiems.

Liūtas. Daug laimės tie Liūtai,kurie iš prigimties nelinkę daugdirbti ir mėgsta likti šešėlyje.

Kuklumas taps didžiausiu pranašumu, sėk-mės garantu.

Mergelė. Sėkminga diena laukiatų ženklo atstovų, kurių veiklasusijusi su mainais, įtikinėjimu,

investicijomis. Sėkmingiausiai tvarkysite rei-kalus, kurie nereikalauja skubos.

Svarstyklės. Viską darykite ap-galvotai. Šiuo metu jausitės lygpo didinamuoju stiklu: kiekvie-

nas nusižengimas iškils į viešumą, o netikslu-mas bus išpūstas ir apkalbėtas.

Skorpionas. Jei manote, kad va-dovai netinkamai su jumis elgia-si, vertina ne gabumus, o išori-

nius bruožus, nieko nekomentuokite. Šiuometu geriau patylėti.

Šaulys. Pagaliau jūsų darbaiduos rezultatų. Ypač tie, į ku-riuos daug investavote, seniai

planavote. Būkite budrūs kiekvienoje situaci-joje, nepraleiskite galimybių pademonstruotisavo gebėjimus.

Ožiaragis. Išnaudokite savo ži-nias ir potencialą - aplinkiniainetruks tai įvertinti. Galite

gauti gerų patarimų, ypač susijusių su jūsųdarbais.

Vandenis. Klausykitės, kas jumssakoma, būkite atidūs viskam, kasvyksta aplinkui. Kai kuriose situa-

cijose geriau eiti jau pramintais keliais, nei iš-radinėti dviratį.

Žuvys. Jeigu sunkiai rasite išei-tis, tarkitės su vyresniais ir la-biau patyrusiais žmonėmis.

Šiandien gali išaiškėti kai kurios jūsų asmeni-nio gyvenimo detalės.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:13leidžiasi 16:52dienos ilgumas 8:39

MĖNULISŠeštoji pilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+3

+3 +2

+3 +2

+2

+2 +1

+1 +1

+1

+2

Lisabona

+16Malaga

+12Madridas

+17Alžyras

+19Tunisas

+12

Atėnai+12

Larnaka

+7Stambulas

+19Barselona

+16Bordo

+8Dublinas

+12Paryžius

+11Londonas

+17 Nica

+17Roma

+16Dubrovnikas

+6Sofija

+8Bukareštas

Varna

-2Maskva

+2 Helsinkis

+5Kijevas

+6Berlynas

+1

Kopenhaga+6

Stokholmas

+3

Oslas

+8Amsterdamas

+12Miunchenas

+6Praha

+2Vilnius

+1Talinas

+2Ryga

+5

Minskas

+2Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+7Viena

+8Budapeštas

Pilnatis Delčia Jaunatis PriešpilnisI 26 II 03 II 10 II 24

Šiandien: debesuota, kai kur kris šlapdriba,pereinanti į lietų. Temperatūra dieną 2-3 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną nuo 0 iki 3 laipsnių šilumos.

31-oji metų diena. Sausio trisdešimt pirmoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 5-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 334 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Budvilė, Luiza, Liudvika, Marcelė, Skirmantas, Skirmantė.

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius

įrašykite žodį ar žodžius ir

laimėkite redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų

teisingai atsakiusiųjų. Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu

[email protected] arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 30 d. sudoku sprendimas.

Vandenis 01 21 - 02 20

Geros dienos! LŽ

Page 20: 2013 m. sausio 31 d. / Ketvirtadienis / Nr. 25 ( 13 450 )

2013 01 31Lietuvos žinios20 Margumynai

Kipro prezidento rinkimų balsalapius dėl autorių teisių pažeidimo teks spausdinti išnaujo. Guinnesso pasaulio rekordų knygos leidėjai pasiskundė, kad vienas kandidatas nelegaliai naudojajos logotipą.

Apie 570 tūkst. balsalapių, skirtųvasario 17 dieną vyksiantiems rinki-mams, turės būti sunaikinti. Naujųbalsalapių spausdinimas Kiprui kai-nuos 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų).

Sprendimą perspausdinti prezi-dento rinkimų balsalapius priėmėKipro generalinis prokuroras Pet-ros Clerides, kai Guinnesso rekor-

dų knygos atstovai susisiekė su rin-kimų komisija ir nurodė, jog kandi-datui draudžiama naudoti jos sim-bolį rinkimų tikslams.

Nepriklausomas kandidatas And-reas Efstratiou panaudojo šį simbolį2008 metų prezidento rinkimų balsa-lapiuose, kai pateko į Guinnesso re-kordų knygą, pasiuvęs vestuvinę su-knelę su ilgiausiu pasaulyje šleifu.Guinnesso rekordų knygos atstovaipareiškė rinkimų pareigūnams, kaddar 2011 metais informavo vestuviniųdrabužių parduotuvę turintį A.Efstra-tiou, jog jis negali naudoti šios knygoslogotipo rinkimų tikslams. Tikėtina,kad iš A.Efstratiou gali būti pareika-lauta apmokėti balsalapių perspaus-dinimo išlaidas.•

Teks perspausdinti balsalapius

A.Efstratiou (antras iš kairės) teikia savo kandidatūrą į prezidento postą.PA Wire/Scanpix nuotraukos

Buvusi grupės “Spice Girls” narėMelanie Chisholm, apvirtusplaustui, įkrito į sraunią Afrikosupę. Laimei, dainininkė patyrėtik lengvą išgąstį ir buvo išgelbėta iš Zambezės upės.

M.Chischolm dalyvauja ekspedi-cijoje, kurioje plaukiama ketvirtąjadidžiausia Afrikos upe. Šios ekspe-dicijos tikslas - surinkti lėšų britųlabdaros fondui “Comic Relief”.

Beveik 110 kilometrų kelionę Zam-beze M.Chisholm ir kelios kitos įžy-mybės pradėjo savaitgalį. Prieš kelionęekspertai įžymybėms dalijo patarimus.Jie mokė M.Chisholm bei kitus ekspe-dicijos dalyvius, kaip reikėtų saugiaiplaukti sraunia Zambezės upe.

Tačiau patarimai įžymybėms ne-padėjo. M.Chisholm ir jos bendra-keleivį komiką Jacką Dee srauniojeupės dalyje ištiko bėda. Porai nesu-valdžius plausto, pavojingos upėssrovės ėmė jį nešti pro medžius, kolgaliausiai plaustas apvirto ir keliau-tojus teko traukti iš vandens.

“Jackas ir Mel nesuvaldė savo pri-pučiamos valties. Juos srauni tėkmėnunešė pro medžius ir apvertė, tačiaujie buvo išgelbėti. Visi sveiki ir gyvi, ta-čiau pastarosios dvi valandos buvo ne-įtikimai dramatiškos. Visi sukrėsti, betfizinė būklė gera. Rytas buvo toks bai-sus, kokio niekas nenorėtų”, - rašomaLabdaros fondo “Comic Relief” so-cialinio tinklo “Twitter” paskyroje.•

M.Chisholm nuotykiai Afrikoje

Rusijos Žemutinio Naugardo klinikos veterinarė suteikė pagalbą mažytei pelytei. Gyvūnėlis susižeidė koją, todėl sunkiai galėjo judėti.

Mažylį augintinį į veterinarijoskliniką atnešė dešimties metukųSvetlana Bruskova. Pasak mergai-tės, jos augintinė Diana letenėlę su-sižalojo, kai išlipo iš narvelio ir nu-krito ant stalo. S.Bruskova pasakojo,kad ji pradėjo verkti, kai pelytė apiedešimt sekundžių išvis nejudėjo.Mergaitės verksmą išgirdo mama.Ji patarė mažą augintinį nuvežti įveterinarijos kliniką.

Žemutinio Naugardo klinikos ve-terinarė Liudmila Litovec atidžiaiapžiūrėjo 10 gramų sveriančią pely-tę. Ji nusprendė, kad gyvūnėlį reikia

peršviesti rentgeno aparatu. Veteri-narė bijojo dar labiau sužeisti pelytę,todėl dirbo labai atidžiai ir stropiai.

Rentgeno nuotrauka parodė, kadpelytės kojytės kaulas sveikas, ta-čiau padas sužeistas. Veterinarė su-teikė skubią medicinos pagalbą, irpo kelių valandų Svetlana galėjo pa-siimti gyvūnėlį namo. Mergaitė sa-kė, kad ji džiaugiasi, jog augintinispasveiko ir juda taip pat greitai,kaip anksčiau. S.Bruskova, be ma-žos pelytės Dianos, namie auginadar 12 graužikų.

Veterinarė L.Litovec pasakojo, kadpelytės gydymas jai buvo įdomus iš-bandymas. “Pirmą kartą klinikojerentgeno spinduliais peršvietėme pe-lę. Anksčiau taip šviesdavome tik šu-nis ir kates. Laimei, pelytė buvo susi-žeidusi nesunkiai, todėl ją greitaipagydžiau”, - sakė L.Litovec.•

Pelytę Dianą veterinarė peršvietė rentgeno aparatu.

Pelytę išgelbėjo veterinarė

RITA KRUŠINSKAITĖ

Ant Lazdijų rajone esančios Rudaminos Švenčiausios Trejybės bažnyčios sienos pritvirtinta lenta skelbia, kad dvasinė šventovė yra neegzistuojančios sovietinėsrespublikos architektūros paminklas.

Nors praėjo daugiau kaip du de-šimtmečiai, kai Lietuva atkūrė ne-priklausomybę, lazdijiškiai neskubaatsisakyti sovietmečio reliktų. Konekiekvienas sutrinka šalia centrinioįėjimo į bažnyčią pamatęs lentą, antkurios užrašyta: “Rudaminos bažny-čia yra Lietuvos TSR architektūrinispaminklas, saugomas valstybės.”

Jau aštuntus metus šioje parapijo-je dirbantis klebonas Kęstutis Spran-gauskas pasakojo, kad su paveldo-saugininkais apie tai ėmė kalbėti vosatvykęs į Rudaminą. Esą tuomet ša-lies kultūrinio paveldo saugotojai įprašymą ištaisyti klaidą atsakė tradi-ciniu paaiškinimu - nėra lėšų. “Jųtaip ir neatsirado iki šiol, o mes netvinies be leidimo negalime įkalti į ar-chitektūros paminklo sieną”, - ne-slėpė apmaudo klebonas.

Kultūros paveldo departamentoAlytaus teritorinio padalinio vado-vas Alius Baranauskas tikino jokiosproblemos nematantis. “Savininkainori permesti atsakomybę mums,nors bažnyčia yra Vilkaviškio vys-kupijos turtas. Jie nieko neklausia,o tik šaukia”, - piktinosi A.Bara-nauskas. Jo nuomone, kol bus cent-ralizuotai pagamintos kultūros ver-tybių registro objektus žyminčioslentos, tas dvi raides galima papras-čiausiai pašalinti. A.Baranauskastaip pat teigė, jog lentą, pritvirtintąprie bažnyčios sienos, reikia keisti,nes joje užrašyta, kad objektą sau-

go valstybė, nors iš tiesų jis tik įt-rauktas į kultūros vertybių registrą.

Lazdijų rajono savivaldybės Archi-tektūros skyriaus vyresnysis specia-listas Mantas Sabaliauskas patikino,kad šis klausimas artimiausiu metubus išspręstas. Lazdijų dekanatui sa-vivaldybė pažadėjo skirti pagalbą,kad sovietmečio relikto nebeliktų.•

Bažnyčia dar priklauso LTSR

Šalia centrinio Rudaminos Šven-čiausios Trejybės bažnyčios įėjimopritvirtintas akį rėžiantis užrašas.“Dzūkų žinių” redakcijos nuotraukos

M.Chisholm teko išsimaudyti sraunioje Zambezės upėje. “Life News”, AFP, BNS, WENN, LŽ


Recommended