Download pdf - Atp. kontrole

Administracinės (vidinės) kontrolės samprata, ypatumai ir rūšys.

Politinės administracijos kontrolės esmė ir rūšys.

KONTROLĖ

• Kontrolė – tai funkcionuojančioobjekto proceso stebėjimo irtikrinimo sistema, turinti tiksląpašalinti nukrypimus nuo nustatytųtikslų.

• Kontrolei būdingas požymis, kad tarp kontroliuojančio subjekto (valstybės pareigūno) ir kontroliuojamojo objektodažnai egzistuoja pavaldumo santykiai.

• Kontroliuojantysis turi teisę įsikišti į administracinę kontroliuojamojo veiklą, nes kontrolės objektas ne tik kontroliuojamojo veiklos teisėtumas bet ir tikslingumas.

• Kontroliuojančiajam dažnai suteikta teisė panaikinti kontroliuojamojo sprendimą.

• Tam tikrais atvejais kontrolės institucijos turi teisę panaudoti poveikio priemones už padarytus pažeidimus.

SUBJEKTO IR OBJRKTO SANTYKIS.

KONTROLĖS PRINCIPAI

• teisėtumas,

• objektyvumas,

• nepriklausomumas,

• vieningumas,

• ekonomiškumas,

• valstybinės,

• komercinės ir kt.

• įstatymo saugomos paslapties išsaugojimas (įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose)

TIKSLAI

• Pagrindiniai kontrolės tikslai –užtikrinti vykdomosios valdžiosinstitucijų ir jų pareigūnų įstatymųlaikymąsi, tikslingą ir ekonomiškąlėšų naudojimą, palaikyti stabiliątvarką valstybėje.

KONROLĖS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS

• Finansinių, materialinių ir darbo išteklių efektyvaus panaudojimo, administracinio aparato veiklos efektyvumo ir ekonomiškumo kontrolė;

• Sąžiningo tarnybinių pareigų vykdymo kontrolė;

• Valdymo aparato komplektavimo bei tarnautojų profesionalumo kėlimo kontrolė;

• Administracijos veiklos, jos metodų ir formų atitikimo teisės ir etikos normoms (kai kuriose šalyse ir religinėms normoms), kontrolė;

• Žmogaus teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo administracinių-teisinių ginčų sprendimo procese.

• “Aktyvios administracijos” terminu įvardijamos administracinės institucijos ir pareigūnai, įgyvendinantys vykdomąją-tvarkomąją veiklą.

• Specializuotų institucijų - “pasyvios” arba “jurisdikcinės administracijos”, kurių uždavinys yra administracinių-teisinių konfliktų sprendimas.

ADMINISTRACINĖS KONTROLĖS RŪŠYS

• Hierarchinė kontrolė

• Decentralizuotų institucijų veiklos kontrolė

• Specializuotų kontrolės institucijų veikla

• Administracinis apskundimas kaip administracinės kontrolės rūšis

HIERARCHINĖ KONTROLĖ

• Vykdoma aukštesnių pagal hierarchiją institucijų;

• Nukreipta į administracijos veiksmų teisėtumą ir tikslingumą, jų būtinumą, efektyvumą ir sąžiningumą;

• Hierarchinė kontrolė turi keletą atšakų:Vykdoma tarnybinės kontrolės pavidalu, t. y. aukštesnių pagal

rangą pareigūnų kontrole pavaldžių pareigūnų veiksmų atžvilgiu.

Aukštesnių institucijų kontrolė vykdoma žemesnių institucijų atžvilgiu. Ši kontrolė gali būti žinybinio arba “viršžinybinio, antžinybinio” pobūdžio.

DECENTRALIZUOTŲ INSTITUCIJŲ VEIKLOS KONTROLĖ• Šioms institucijoms priskiriamos juridinio asmens statusą

turinčios vietinės-teritorinės institucijos, valstybinės organizacijos, pasižyminčios juridiniu ir finansiniu savarankiškumu;

• Vykdoma ne aukštesnės pagal hierarchiją institucijos, o įgalioto valstybinio kontrolieriaus vykdoma decentralizuotos institucijos, pavaldžios aukštesnei institucijai, tačiau autonomiškos, kontrolės;

• Vykdoma išimties tvarka ir esant apibrėžtoms sąlygoms: jos tikslai, sritis ir forma turi būti apibrėžta įstatymu. Lietuvos atveju pavyzdys gali būti LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas ir vyriausybės atstovo institutas.

SPECIALIZUOTŲ KONTROLĖS INSTITUCIJŲ VEIKLA

• Specializuotos kontrolės institucijos, atlieka inspekcinius patikrinimus ir konkrečios srities priežiūrą.

• Disponuoja pakankamai plačiais įgaliojimais, leidžiančiais atlikti patikrinimus ir tyrimą

• Jų kompetencija patenka tik į atitinkamos ministerijos ar žinybos veikimo sritį (Pvz. Valstybinė lošimų priežiūros komisija, valstybės kontrolė ir pan.)

ADMINISTRACINIS APSKUNDIMAS KAIP ADMINISTRACINĖS KONTROLĖS RŪŠIS

• Taisyklės, reglamentuojančios asmenų kreipimąsi tais atvejais, kai kyla konfliktas su administracija;

• Kontrolės procesas, inicijuojamas privataus asmens;

• Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. (LR Konstitucijos 33 str. 2 d.)

POLITINĖS KONTROLĖ:

• įgyvendinama institucijų arba pareigūnų, tiesiogiai ar netiesiogiai įkūnijančių suverenią valdžią ir politinę tautos valią, arba organizacijų ir įstaigų, išreiškiančių atskirų gyventojų grupių korporatyvinius interesus;

• apsiriboja kritine administracijos veiklos analize bei trūkumų įvertinimu ir tiesiogiai nėra susijusi su neteisėtų administracijos aktų taisymu;

• politinės kontrolės subjektai negali pakeisti arba atšaukti nė vieno viešosios administracijos akto;

• politinės kontrolės organizacinė struktūra ir jos vykdymo ypatumai priklauso nuo valstybės formos, teisinės ir kultūrinės tradicijos, valstybinio valdymo atvirumo visuomenei lygio ir pan.

POLITINĖS KONTROLĖS FORMOS

1. Parlamento ir vietos savivaldos atstovaujamųjų organų vykdoma kontrolė;

2. Tautos vykdoma kontrolė;

3. Politinių partijų (valdančiųjų bei opozicinių) bei visuomeninių organizacijų vykdoma kontrolė;

4. Žiniasklaidos ir visuomenės nuomonės vykdoma kontrolė.

PARLAMENTINĖ KONTROLĖ

Parlamentinė kontrolė – įstatymų įgyvendinimo priežiūra, vertinimas, stebėjimas, informacijos gavimas, teikiant pasiūlymus, rekomendacijas, darant išvadas, Seimui prižiūrint vykdomosios valdžios subjektų veiklą tiesiogiai, per sudaromas komisijas bei komitetus ir padedant ombudsmenų institutui.

SVARBIAUSIOS PARLAMENTINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS (1)

• Klausimo dėl pasitikėjimo Vyriausybe iškėlimas, pritarti arba nepritarti jos politiniam kursui arba konkrečiai akcijai, įvertinti vyriausybę ir jos narius ryšius su kokia nors problema.

• Paklausimas, išreiškiantis deputato kreipimąsi į vykdomosios valdžios instituciją ar pareigūnus reikalaujant, kad jie pateiktų informaciją ar paaiškinimus jų veiklos klausimais, įpareigojantis šiuos asmenis ar institucijas pateikti atsakymą per nustatytą terminą.


• Interpeliacija – ypatinga užklausimo forma, išreiškianti vieno ar kelių parlamento narių reikalavimą vyriausybės nariams ar premjerui susietą su jų vadovaujamos žinybos veiksmais arba su bendros politikos klausimais;

• Klausimas ministrui – tai parlamento nario kreipimasis į ministrą reikalaujant pateikti kokį nors paaiškinimą konkrečiu reikalu (klausimu). (ji nesukelia pasekmių kaip interpeliacija, tik nukreipta išsiaiškinimui situacijos);

• Klausimų valanda – tai kontrolės būdas, kai vyriausybės nariai tiesiogiai atsakinėja parlamentui į žodinius klausimus.

• Teisė pareikalauti dalyvauti parlamento posėdžiuose.


• Parlamento teisė tvirtinti biudžetą ir kontroliuoti jo vykdymą.

• Pastoviųjų parlamento komisijų (komitetų) vykdoma ministerijų ir kitų žinybų veiklos kontrolė. Nuolatinėskomisijos turi teisę iškviesti ministrus į savo posėdžius, kad gauti paaiškinimus, atsakymus į klausimus, taip pat turi teisę išsakyti jam savo pastebėjimus.

• Laikinos parlamento tyrimo ir kontrolės komisijos sudaromos konkrečių klausimų išaiškinimui bei ištyrimui.

TAUTOS, POLITINIŲ PARTIJŲ BEI NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ KONTROLĖ

• Tauta taip pat gali vykdyti tiesioginę vykdomosios valdžios kontrolę. Tai daroma per rinkimus, kada tauta įvertina veiklos efektyvumą ir jų lūkesčių įgyvendinimą. Ypatingai tai pasireiškia vietos savivaldos rinkimuose. Daugelyje valstybių tiesiogiai renkami ne tik atstovaujamieji organai, bet ir valdininkai.

• Politinės partijos bei nevyriausybinės organizacijos vykdomosios valdžios kontrolės procese taip pat vaidina konkretų vaidmenį, naudodamos savo specifines poveikio vyriausybės politikai ir administracijos veiklai priemones. Demokratinėse valstybėse partijos gali daryti poveikį per dalyvavimą priimant valdymo sprendimus, demonstracijų, mitingų organizavimą, per savo atstovus parlamente, profsąjungos – per streikus, per savo organizacines struktūras.

ŽINIASKLAIDOS VYKDOMA KONTROLĖ

• Žiniasklaidos priemonės dalyvauja vykdomosios valdžios kontrolės procese iškeldamos, surinkdamos, apdorodamos ir pateikdamos duomenis apie jos veiklos trūkumus, biurokratizmo, savivalės, korupcijos apraiškas ir pan. Jos stipriai lemia visuomenės nuomonę.

VISUOMENĖS NUOMONĖ KAIP POLITINĖS KONTROLĖS FORMA

• Visuomenės nuomonė kaip politinės kontrolės forma išreiškia žmonių požiūrį į konkrečius valstybinio valdymo klausimus. Ji gali formuotis stichiškai arba per masinės informacijos priemones. Nuomonė pasireiškia vertinant vyriausybę, palaikant arba protestuojant. Visuomenės nuomonė gali stipriai lemti tam tikrų valdymo sprendimų priėmimą.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!!!