Download pdf - SPORTAS Nr3 (2013m)

9 p.

10 p.

12 p.

18 p.

Nr. 3 (972) 2013 BIRŽELIS

ĮSPŪDINGIMETAI

Lietuvos tinklinio čempionate triumfavusio Kelmės klubo „Antivis-Etovis“ vienas lyderių Mantvydas Šuklys įsitikinęs, kad fi nalo mačai su Vilniaus „Flamingo Volley“ ekipa – sėkmingiausi per ligšiolinę jo karjerą. 6, 7 p.

www.sportas.info

LIETUVOSTAUTINIOOLIMPINIOKOMITETOŽURNALAS

Nr. 3 (972)

VEIDAI

SPORTUOJAM

TEMA

SUKAKTYS

Buriuotojų dinastiją pratęsęs Paulius Voverys pasaulio jaunimo čempiono titulą iškovojo skriedamas ne bangomis, o ledu.

Lietuvos biliardo rinktinės narys Henrikas Strolis pirkti savo lazdą pataria jau pramokus žaisti ir mano, kad nebūtina turėti nuosavo stalo.

KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis: „Pasaulio lietuvių sporto žaidynės suartina viso pasaulio lietuvius, o tai yra svarbiausia.“

Ant visų žemynų aukščiausių viršukalnių stovėjęs alpinistas Vladas Vitkauskas kelią į kalnus atrado vaikystės knygose.

Eva

ldo

Šem

ioto

nuo

tr.

15 p.

Kauno futbolo mokyklos mergaičių, Lietuvos moterų ir 19-mečių merginų rinktinės trenerė, buvusi futbolininkė ir pradedanti teisėja, aktyvi judėjimo „Moterys už futbolą“ dalyvė. 29 metų Jolita Kličiūtė spėja visur ir nesigaili nė vieno savo pasirinkimo. Su tuo teko susitaikyti ir jos draugui kariškiui.

KARJERA

2 LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS 2013 BIRŽELIS

LEIDĖJAVšĮ „Sporto leidinių grupė“Įmonės kodas 300093445Olimpiečių g. 17б LT-09237 VilniusTel. 8 5 275 2791Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

DirektoriusArtūras GimžauskasTel. 8 698 82 421

RedaktoriusMarius GrinbergasTel. 8 686 09 700

REDAKCIJAMarytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Ingvaras [email protected]

REKLAMARasa JankeliūnienėTel. 8 646 83 314Faksas 8 5 278 4349El.p. [email protected]

BUHALTERIJAFinansininkėOna RatkevičienėTel. 8 5 273 [email protected]

Tiražas

ISSN 1392-9259Indeksas 0237

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“spaustuvė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcijaneatsako.

4000

ATGARSIAI 7RYČIO BUBLEVIČIAUS treniruojama Lietuvos fudokan šotokan rinktinė Europos čempionate Italijoje iškovojo net septynis medalius – vieną sidabro ir šešis bronzos.

Bronzą senjorų (per 21 m.) kumitė rungtyje iškovojo ir pats R. Bublevičius.„ „Nemanau, kad ši trauma paveiks mane psi-chologiškai. Darysiu viską, kaip ir dariau. Esu pro-

fesionalas, turiu daug patirties ir profesionalumu tikiu kiekvienoje gyvenimo srityje. Tai man įaugę į

kraują. Todėl aš ir išliksiu profesionalas: šią traumą įveiksiu ir stengsiuosi pasiekti savo

karjeros maksimumą.“

KĘSTUTIS NAVICKAS patyrė sunkia traumą – geriausiam Lietuvos badmintonininkui plyšo kairiojo kelio priekinis kryžminis raištis. 29 metų atletas negalės sportuoti apie pusmetį.

A. OLECHNOVIČIUS

VALDAS ADAMKUS

TINKLININKIŲ DUETAS

KLAIPĖDOS „DRAGŪNAS“

VILNIAUS „ŽALGIRIS“

K

Vilniuje vykusiame Tarptautinės teniso federacijos (ITF) neįgaliųjų turnyre „Lithuanian Open“ iš lietuvių geriausiai pasirodė A. Olechnovičius. Jis pateko į pusfi nalį. Antrus metus iš eilės nugalėtoju tapo rusas Leonidas Ševčikas.

Valdas Adamkus – sporto žmogus. Tai įrodo ir Vilniuje pristatyta dokumentinio fi lmo „Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus“ pirmoji dalis. Juostoje daug dėmesio skiriama V. Adamkaus sportinei veiklai ir laimėjimams.

Vilniuje vykusio Rytų Europos paplūdimio tinklinio čempionato etapo bronzos medalius iškovojo Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė. Be to, ši lietuvių pora užėmė penktąją vietą Vokietijos čempionato etapo varžybose.

„Dragūno“ rankininkai jau ketvirtus metus iš eilės laimėjo Lietuvos čempionų titulą. Finalo serijoje uostamiesčio klubas 3:0 pranoko Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ ekipą. Bronzą iškovojo Kauno „LSU-Lūšis“.

Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai antrus metus iš eilės iškovojo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurę. Kaune vykusiame fi nale vilniečiai sužaidė lygiosiomis 3:3 su „Šiauliais“ ir 8:7 laimėjo įtemptą 11 metrų baudinių seriją.

Šį sezoną vienu Kauno „Žalgirio“ lyderių tapęs Mindaugas Kuzminskas

išrinktas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) fi nalo serijos

naudingiausiu žaidėju. Iš Vilniaus kilęs 23 metų

žalgirietis svariai prisidėjo prie Kauno ekipos pergalės

4:0 fi nalo serijoje prieš Vilniaus „Lietuvos rytą“.

Atsiskleisti M. Kuzminskui šį sezoną padėjo juo itin

pasitikėjęs „Žalgirio“ strategas Joanas Plaza.

LKL bronzos medaliai šį sezoną pirmą kartą atiteko

Klaipėdos „Neptūnui“.

s s

Bronzą sss

Donato Biliaus („Lietuvos rytas“) piešinys

3LIETUVOS SPORTO LAIKRAŠTIS2013 BIRŽELIS

Marytė Marcinkevičiūtė[email protected]

Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės ir žirgyno savininkas Stanislovas Kėrys šiandien save lai-ko geriausiu Lietuvos vadeliotoju. Daugkartinis Sartų žirgų lenktynių pagrindinio prizo laimėtojas žirgus išlaiko savo privačios bendrovės lėšomis. „Pagrindines pajamas gauname iš bendrovės, užsiimančios augalininkyste, o žirgai – didelis mano pomėgis. Šiek tiek toliau nuo Varėnos turime daugiau kaip 1 000 ha žemės, savos technikos.

Nuo 1986 m. auginame ir prižiūrime žirgus. Dar man būnant ūkio vadovu, iš pradžių nusipirkome vieną žirgelį, po to kitą. Atėjus Lietuvos nepriklau-somybei, ūkius dalijomės ir vieną dalį nusipirkau aš. Mano verslui pritaria ir žmona, o tai labai svarbu“, – sako 60 metų S. Kėrys.

Kiek Dubičių žemės ūkio bendrovė augina žirgų?

32. Jų turime Dubičiuose ir Perlojoje, žirgus augina ir mano sūnus ūkinin-kas Kęstutis Kėrys. Jis šiemet baigs Aleksandro Stulginskio universitete magistratūrą ir grįš į Varėną.

Kada prasidėjo jūsų draugystė su žirgais?

Gimiau ir augau Lazdijų r., Veisiejuo-se, o Varėnoje gyvenu nuo 1975 metų. Jaunystėje buvau universalus – žai-

džiau stalo tenisą, bėgiojau, kilnojau štangą. Nesistengiau tapti profesiona-liu sportininku, buvau mėgėjas. Dar ir šiandien aktyviai žaidžiu stalo tenisą, dalyvauju Lietuvos penktosios lygos pirmenybėse. Su žirgais pradėjau draugauti būtent 1986 m., kai jų nusipirkome. Prieš daugiau kaip dešimt metų pasistatė-me kuklią žirginio sporto bazę. Kai viską savo rankomis padarai, nors kartais būna ir labai sunku, nekyla noro viską sunaikinti. Tikiesi geres-nių laikų, kad ir to niekaip nesulau-kiamo hipodromo. Hipodromą turėjome seniai statytis, bet buvome nustumti į šalį – kažkodėl pirmenybė buvo suteikta Lazdijams. Manėme, kad žmogiškieji resursai ir turimi žirgai, per dešimtmečius Lietu-voje pasiekti kone geriausi rezultatai mums suteiks pirmenybę. Tačiau atsi-tiko kitaip.

Tikite, kad Varėna turės hipodromą?

Pasiekus tokių puikių pergalių, jeigu artimiausiu metu hipodromo nesu-lauksime, apimtų didelis nusimini-mas. Hipodromas – didelis ir rajono mero Vido Mikalausko galvos skaus-mas. Jeigu turėtume savo hipodromą, galėtume rengti nemažai įvairių var-žybų. Gal netgi aukštesnio lygio, nei dabar rengiami Lietuvos čempionatai. Vieną sykį pabandėme surengti žirgų varžybas prie ežero, pasidarėme trasą – renginio atvažiavo pasižiūrėti labai daug žmonių, tokios gausos net nesi-tikėjome. Žirginis sportas – paklausi sporto šaka.

ŽVILGSNISBBIRIRŽEŽELILISS20201313 BBIRIRŽEŽELL

STANISLOVO KĖRIO vadovaujama Dubičių žemės ūkio bendrovė augina 32 žirgus. Jų priežiūrai kasmet išleidžiama apie 160 tūkst. litų.

Neturite savo hipodromo, tad kur treniruojatės?

Miško keliukais, važiuojant Perlojos, Marcinkonių link. Taip ir sukiojamės aplink, kur tik geresnis keliukas.

Ar lenktyniaujate žiemą ir vasarą?

Taip, varžybos vyksta beveik ištisus metus. Vasarą mėgstu dalyvauti tra-dicinėse varžybose Utenoje, o žiemą –Sartuose, kur jėgas jau bando ir užsie-niečiai. Su Sakalu rungtyniavau Suo-mijoje, Estijoje. Sartuose vyksta mūsų pagrindinės metų varžybos, tai pačios prestižiškiausios varžybos Lietuvoje ir jas būna labai malonu laimėti.

Kur geriau sekasi: žaisti stalo tenisą ar skrieti su žirgais?

Kur kas daugiau pergalių pasiekiu žir-gų lenktynėse.

Ar esate suskaičiavęs savo laimėtus medalius?

Sartų lenktynes laimiu ir geriausių re-zultatų pasiekiu jau daugiau kaip dešimt metų, esu laimėjęs nemažai pagrindi-nių prizų. Mano pagrindinis žirgas – Sakalas. Jis yra labiausiai nusipelnęs ir Lietuvoje pasiekęs daugiausia pergalių (daugiau kaip 80). Lietuvoje gerai žino-mi ir mūsų Saksona, Saliutas, Kolibris, Simfonija. Su jais taip pat esu laimėjęs varžybų. Gaila, kad traumuota Čilė – ji daug kartų buvo pirma. Jeigu su savo žirgais nerungtyniauju, juos vadelioja mūsų treneriai Deiman-

tas Klebauskas ir Dainius Kaminskas, kiti darbuotojai. Aš taip pat esu tre-neris ir profesionalus vadeliotojas, turiu teisėjo kategoriją. Per kiekvie-nas žirgų lenktynes 50–70 proc. prizų laimi varėniškiai. Visada išgyvenu dėl savo žirgų, jiems visiems skiriu vienodą dėmesį. Neišskiriu netgi savo Sakalo, nors jis yra ypatingas – greitas, ištvermingas, protingas.

Į kurią vietą pagal pajėgumą save įrašytumėte geriausiųjų Lietuvos vadeliotojų dešimtuke?

Šiandien Lietuvoje esu vadeliotojas Nr. 1, o rytoj galiu būti ir paskutinis... Lietuvoje esu daugiausia iškovojęs įvairių varžybų pagrindinių prizų, pagerinau įvairių distancijų rekordų, rungtyniaudamas trimečiais, ketur-mečiais ir suaugusiais žirgais.

Kuri pergalė suteikė daugiausia džiaugsmo?

Jos man visos brangios. Su dideliu malonumu prisimenu savo debiu-tą žirgų lenktynėse Utenoje, atrodo, 1987-aisiais, kai užėmiau trečiąją vie-tą. Daug įspūdingų pergalių pasie-kiau su Sakalu. Šį žirgą užsiauginau nuo 2004 metų. Jam dabar – jau devy-neri, žirginiame sporte jis jau priskir-tinas veteranams.

Ar sunku savo keturkojus draugus išlaikyti?

Sunku ir kainuoja daug. Kasmet išlei-džiame 150–170 tūkst. litų.

u -r ,s

t

8080Stanislovas

Kėrys su savo pagrindiniu žirgu Sakalu

jau yra iškovojęs

daugiau kaip 80 pergalių.

Geriausias Lietuvos vadeliotojas Stanislovas Kėrys tiki – hipodromas

į Varėnos rajoną sutrauktų ne mažiau žmonių nei grybai

avgi.lt nuotr.

pliadisfoto.lt nuotr.


POKALBIS Suskaičiavus bendrą visų Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ organizacijų jungtinį veiklos vienų metų kalendorių, Lietuvoje vyksta daugiau kaip 300 renginių.

„SPORTAS VISIEMS“ VICEPREZIDENTAS GIEDRIUS GRYBAUSKAS

„Augant šalių ekonomikai, sportas visiems daro vis didesnę įtaką žmonių socialinei kultūrai. Galima teigti, kad šis judėjimas sudaro sąlygas konkrečiam ir atsakingam vietos valdžios ir gyventojų sąmonin-gam bendravimui. O tai reiškia, kad gyventojų sportavimo sąlygų sudarymas tampa atsakingos politikos dalimi.

Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas Giedrius Grybauskas įsitikinęs – šalies ekonomikos galią rodo ir dėmesys sportui visiems, o šis judėjimas visame pasaulyje jau vadinamas socialiniu reiškiniu

Marytė Marcinkevičiūtė [email protected]

Limoje (Peru) Tarptautinio olim-pinio komiteto „Sportas visiems“ konferencijoje dalyvavo 512 delegatų iš 94 pasaulio valstybių. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas Gied-rius Grybauskas teigia, kad visi konferencijos delegatai vieningai sutarė, kad „Sportas visiems“ – tai pirmiausia socialinis reiškinys

Kokios sporto visiems tendencijos vyrauja pasaulinėje erdvėje? – paklausėme iš konferencijos sugrįžusio G. Grybausko.

Nėra lengva suderinti skirtingų šalių sporto sistemas, nes vienose sportas visiems yra efektyviai veikiantis procesas, o kitose – ne. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių, bet labiausiai nuo tos šalies ar netgi žemyno gyventojų mentaliteto ir ekonominės raidos. Šie veiksniai ir lemia, kaip žiūrima į sportą. Vienos šalys ar atskiros organi-zacijos tai supranta kaip svarbų prioritetą darbui su vaikais jau nuo darželio. Kitos šalys daugiau akcentuoja renginius, progra-mas, akcijas. Bet visi sutaria, kad sportas visiems – tiek judėjimas, tiek atskiros programos – tai visų

pirma socialinis reiškinys. Kiek dėmesio fi nansiškai ar kitokia parama sulaukia „Sporto visiems“ judėjimas – puikus rodiklis, kiek šalis yra stipri ekonomiškai. Tai reiškia, kad žmonės pirmiausia turi galimybių sportuoti, o jei neturi, tai gali reikalauti jų iš vietos valdžios – įrengti bėgimo ir dviračių takus, žaidimų aikšteles. Būtų neatsakinga išskirti vieną teoriją ar iškelti vieną hipotezę, kokios yra tikrosios ar realios tendencijos, kalbant apie sportą visiems. Jau niekas nebesiginčija, kad sportas visiems, arba kitaip vadinamas masinis judėjimas, ar masinis sportas, yra bet kurios šalies sporto sistemos dalis.Augant šalių ekonomikai, sportas visiems daro vis didesnę įtaką žmonių socialinei kultūrai. Gali-ma teigti, kad šis judėjimas suda-ro sąlygas konkrečiam ir atsakin-gam vietos valdžios ir gyventojų sąmoningam bendravimui. O tai reiškia, kad gyventojų sportavimo sąlygų sudarymas tampa atsakin-gos politikos dalimi.

Koks „Sportas visiems“ judėjimas šiandien Lietuvoje?

„Sportas visiems“ Lietuvoje per 20 veiklos metų išaugo ir šiuo metu jungia 19 šalies skėtinių organi-zacijų. Veikia daugiau kaip 500

sporto klubų. Kitos organizacijos narės dėl sėkmingesnio veiklos organizavimo turi kitą administra-cinę sistemą ne per sporto klubus, bet padalinius ar fi lialus. Kiekvienų metų pabaigoje Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ rengia organizacijų sporto klubų konkur-sus, išrenka ir skatina pačius ge-riausiuosius. Konkursas skirstomas pagal kelias veiklos kategorijas, nes klubų veikla yra labai įvairi. Vieni klubai užsiima tik vienos sporto šakos veikla, tarkime, bėgimu, kiti gyventojams siūlo daugiau kom-pleksinių renginių.Daugumos klubų veikla, ypač ma-žesniuose miesteliuose, jau tapo tradicine, ir vietos gyventojams yra gerai žinoma. Suskaičiavus bendrą visų Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ organizacijų jungtinį veiklos vienų metų kalen-dorių, Lietuvoje vyksta daugiau kaip 300 „Sporto visiems“ rengi-nių. Jų įvairovė didelė: žaidynės, varžybos, prevencinės mokomo-sios edukacinės stovyklos, konfe-rencijos, seminarai.

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ gana veikli, priekaištų tikriausiai nesulaukiate?

Sulaukiame, tačiau tie priekaištai nepagrįsti. Kartais mus kritikuoja dėl per didelio fi nansavimo. Tačiau

niekas iš esmės nesidomi ir nesigi-lina, kiek yra organizacijų ir kokia veikla jos užsiima. Pastaruoju metu vienu iš vertinimo kriterijų tapo kooperuotas veiklos fi nansavimas. Tačiau organizacijoms pradėjus de-klaruoti kitus fi nansavimo šaltinius (ES fondai, ministerijų programų, projektų lėšos, savivaldybių dalinė parama renginiams, nario mokestis, rėmėjų lėšos) fi nansavimas buvo sumažintas. Iš esmės 80 proc. „Sporto visiems“ organizacijų veikla yra visuome-ninio pobūdžio. Jose nedirba rin-kodaros specialistų, vadybininkų, komunikacijos specialistų. Varžy-bos ar renginiai, o jų savaitgaliais vienu metu kartais vyksta ne vienas ir ne du mažuosiuose miesteliuo-se, niekada nebus rodomos per televiziją, nes veiklos tikslas – ne sportinis rezultatas ar čempionų išaiškinimas. Renginių dalyviai – moksleiviai, studentai, darbuotojai, kaimo žmonės, pensinio amžiaus su-laukę senjorai – tai mūsų šalies gyventojai, nesivaržantys dėl olimpinių normatyvų įvykdymo.

Kokią matote sporto visiems perspektyvą?

Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ kartu su veiklos partne-riais pagrindinis ateities uždavi-

Nuo 1993 m. festivalyje „Sportas visiems“ jau dalyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.Elijaus Kniežausko nuotr.

JUDĖTI SVARBIAU, NEI NUGALĖTI


MANTVYDAS ŠUKLYS, svariai prisidėjęs prie Kelmės klubo pergalės šalies tinklinio čempionate, apie legionieriaus karjerą galvos tik po studijų. 6p..

nys – aktyvi, reguliari ir ilgalaikė informacinė kampanija dėl spor-to, kūno kultūros, judėjimo sutei-kiamos naudos. Per artimiausius 10 metų turime įgyvendinti šūkį „Judėjimo poreikio mentalitetas kiekviename iš mūsų“. Žvelgiant ir analizuojant skirtin-gų šalių pavyzdžius bei lyginant juos su Lietuvos „Sporto vi-siems“ judėjimu, didelių pačios idėjos skirtumų tikrai nėra. Galbūt mums, kaip nedidelei valstybei, reikėtų sparčiau orga-nizuoti informacines kampanijas, skatinti nuolat judėti, reguliariai mankštintis. Taip pat reikėtų tendencingai greta ne vienus metus „dirbti“ su skaičiais, akcentuojant spor-tuojančiųjų skaičių nuotoliniu stebėjimu, tyrimų organizavimu, analize. Mažai laiko ir resursų naudojama šioms sritims Gal ne taip greitai, bet mūsų šalyje, ypač mažesniuose miestuose, labai jau-čiamas atvirų erdvių atsiradimas, t. y. sudaromos sąlygos gyvento-jams sportuoti, leisti laisvalaikį gamtoje su dviračiais, pasivaikš-čiojimais ir pan.

Gegužės 31 – birželio 2 d. Palangoje rengiamas tradicinis „Sportas visiems“ festivalis.

Lietuvos asociacija „Sportas

visiems“ šį festivalį rengia jau 20-ą kartą. Nuo pat pirmojo festivalio augo ne tik dalyvių, bet ir rungčių skaičius. Šiemet festivalio programoje – dau-giau kaip 50 rungčių ir priemo-nių, kurias festivalio dalyviai galės stebėti kaip žiūrovai.Nuo 1993 m. festivalyje jau da-lyvavo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Per pastaruosius trejus festi-valius kuo daugiau renginių organizavome viešosiose er-dvėse. Šiais metais, manau, tai pavyks padaryti puikiai, nes dėl stadiono rekonstrukcijos dar daugiau rungčių iškelsime į atviras miesto erdves. Jubiliejinio festivalio proga ir minint sveikatingumo metus, Sveikuolių sąjunga rengs kon-ferenciją „Sveikatingumo me-tai – sveikesnio gyvenimo Lie-tuvoje link“, Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ – savo žaidynes, o Lietuvos šaulių sąjunga – jaunųjų šaulių sporto žaidynes. Festivalio programa šiemet pasipildyta keliais naujais atrak-cionais poilsiautojams, taip pat pristatysime naują sporto rungtį – paplūdimio tenisą.

Apie „Sportas visiems“ festivalį daugiau skaitykite www.sportas.info

G. Grybauskas dalyvavo Limoje (Peru) vykusioje

Tarptautinio olimpinio komiteto „Sportas visiems“

konferencijoje.

GEGUŽĖS 31 D., PENKTADIENIS

Vasaros estrada (paviljonas Vytauto g. 43)nuo 14.00 val. Dalyvių registracija Festivalio informaciniame centre

(paviljone)19.00–21.00 val. Džiaugsmo gimnastikos konkurso repeticija

Renginiai mieste, Jūratės ir Kastyčio skvere, scenoje10.00 val. Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ sveikatingumo

eisena-akcija „Būkim žinomi, būkim matomi“15.00–16.00 val. Neįgaliųjų orientavimosi sporto varžybos

(startas prie S. Dariaus ir S. Girėno g. bei Meilės al. sankryžos)16.00–18.00 val. Konferencija „Sveikatingumo metai – sveikesnio

gyvenimo Lietuvoje link“ (viešbutis „Palangos vėtra“)19.00–21.30 val. Rankinis ir grindų riedulys visiems, krepšinio

estafetės,slalomas su futbolo kamuoliu, petankė, golfas visiems (priešais didžiąją sceną)

nuo 17.00 val. Dalyvių registracija INFO centre Jūratės ir Kastyčio skvere17.00–18.00 Konkurso „Šokime kartu“ repeticija (Scena)18.00–19.30 val. Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“

pratimų repeticija (Scena)19.30–20.30 val. Lietuvos moterų sporto asociacijos pratimų repeticija

(Scena)20.30–21.30 val. Linijinių šokių programos repeticija (Scena)21.30 val. Šokių programa „Pasisveikinimas su jūra“ (Palangos tiltas)

BIRŽELIO 1 D., ŠEŠTADIENISRenginiai mieste, J. Basanavičiaus g., prie Palangos tilto ir kitur7.45–9.30 val. Joga ir kvėpavimo meditacija (prie Birutės kalno)9.00 val. 10 km sveikuoliškas bėgimas (startas Jūratės ir Kastyčio skvere)10.00–13.30 val. Gatvės krepšinis 3 × 3 (Basanavičiaus g. pradžia) 10.00–18.00 val. Mažasis futbolas 5 × 5

(V. Jurgučio pagr. m. stadionas, Kretingos g. 21)11.00–15.00 val. Varžybos poilsiautojams ir festivalio dalyviams:

smiginis, rankos lenkimas, baudų metimas į krepšį, petankė, šaudymaspneumatiniu šautuvu, rankinis ir grindų riedulys

visiems, „Veloblic“ porųdviračių lenktynės, slalomas su futbolo kamuoliu, šiaurietiškasis ėjimas,pasagos mėtymo varžybos,

golfas visiems, laipiojimas uolomis, krepšinio estafetės (Basanavičiaus g. ir Meilės al. sankryža)

12.00–14.00 val. Riedutininkų varžybos (startas Vytauto bei S. Dariaus ir S. Girėno g. sankryžoje)

12.00–15.30 val. Konkursas „Džiaugsmo gimnastika“ (Vasaros estradoje, Vytauto g. 43)

15.00–17.00 val. 1 km, 5 km ir 10 km nuotolių bėgimo varžybos (Registracija nuo 12.00 iki 14.30 val. prie įėjimo į Palangos parką

iš Vytauto g. Bėgimo dalyvių apdovanojimai – prie Vasaros estrados 18.00–17.00 val.)

19.00–19.30 val. Festivalio dalyvių eitynės nuo įėjimo į Palangos parką iš Vytauto g. į Jūratės ir Kastyčio skverą

22.30 val. Naktinių orientavimosi sporto varžybų startas centriniame Palangos stadione

Renginiai paplūdimyje ir ant scenos (Jūratės ir Kastyčio skvere)7.00–7.45 val. Mankšta, bėgimas, maudynės jūroje

(Palangos tilto dešinėje)8.00–8.30 val. Mankšta visiems vadovaujant Joanai. „Zumba“

šokio mokymas (Scena)8.30–10.30 val. Lietuvos asociacijos „Gimnastika visiems“ ir

Lietuvos moterų sporto asociacijos kolektyvų repeticijos (Scena)11.00–17.00 val. Aerobikos ir gimnastikos klubų pasirodymai, pramo-ginių šokių parodomoji programa, moterų fi tneso parodomoji progra-ma, pilvo šokis, Pasaulinės vaikų gynimo dienos koncertas (Scena) 11.00–19.00 val. Paplūdimio tinklinio varžybos poilsiautojams13.00–18.00 val. Rankinis, kvadratas, paplūdimio krepšinis,

regbis, žūklė, lėkščiasvydis13.30–14.30 val. Sveikuolių programa: „Indėnų“ žygis

(meditacinis ėjimas)14.30–16.00 val. Bėgimas „Palestra”

(atbėgęs paskutinis iš etapo pasitraukia)15.00–16.30 val. Baliontinklio ir virvės traukimo varžybos 17.00–18.00 val. Konkursas „Šokime kartu“ (Scena)19.30–21.00 val. Šventinis vakaras „Pasveikinkim vieni kitus“ (Scena) 21.00–23.00 val. Druskininkų „Deimantinio“ choro koncertas

ir diskoteka su D J Groovy (Vilnius)

BIŽELIO 2 D., SEKMADIENISRenginiai paplūdimyje ir ant scenos

7.00–7.45 val. Mankšta, bėgimas, maudynės jūroje

(Palangos tilto dešinėje)

8.15–9.00 val. Mankšta visiems vadovaujant Joanai

(prie Palangos tilto)

10.00–13.00 val. Lėkščiasvydžio ir paplūdimio tinklinio fi nalai

(prie Palangos tilto)

12.00–13.00 val. 500 ir 1000 m moterų bėgimas pajūriu

Renginiai mieste

7.45–9.30 val. Kvėpavimo meditacija (prie Birutės kalno)

10.00–14.00 val. Gatvės krepšinis 3 × 3 (Basanavičiaus g.)

10.00–14.00 val. Dviračių vairavimo varžybos

(Basanavičiaus g.–Meilės al. sankryža)

10.00–13.00 val. Mažojo futbolo 5 × 5 fi nalai

(V. Jurgučio pagr. m. stadionas)

10.00–11.30 val. Svarmens metimo varžybos

(centrinis Palangos miesto stadionas)

10.30–11.30 val. Šiaurietiškojo ėjimo pamokos

(dalyviai renkasi prie įėjimo į parką Vytauto g.)

11.00–14.00 val. Orientavimosi sporto varžybos

(Basanavičiaus g.–Meilės al. sankryža)

15.00–16.00 val. Baigiamasis renginys „Iki pasimatymo!“

(Vasaros estrada)

Informacija: Lietuvos asociacijoje „Sportas visiems“, Žemaitės g. 6, Vilnius

El. paštas: [email protected]; Internete: http://www.sportasvisiems.lt

Tel./faksas: 8 5 213 5255, 8 612 34 142, 8 600 07 180


VEIKSMINGA GYDYTOJO AMPULĖ Vienas Lietuvos čempionų klubo lyderių Mantvydas Šuklys apie legionieriaus karjerą galvos tik po studijų

TALENTAI Pirmasis Mantvydo Šuklio treneris – gydytojas Algimantas Petrovas. Jam 1977 m. atvykus į Kelmę, čia pradėtos skinti pirmosios pergalės per įvairias Lietuvos varžybas.

Kelmės „Antivio-Etovio“ tinklininkai – Lietuvos

čempionai.


Labai sėkmingas šiemetis sezonas buvo Kelmės klubo „Antivis-Eto-vis“ žaidėjui Mantvydui Šukliui. Jis ne tik tapo Lietuvos čempionu, bet ir buvo pripažintas geriausiu fi nalinio turnyro naudingiausiu bei geriausiu jungiančiuoju tinklininku.

Šiaulių arenoje surengtame Lietu-vos čempionato fi naliniame etape „Antivis-Etovis“ du kartus – 3:2 ir 3:1 – įveikė titulą gynusią Vilniaus „Flamingo Volley“ ekipą. M. Šuklys prisipažino – jis tik kitą dieną po fi nalinio etapo suprato, kad jo ko-manda – stipriausia Lietuvoje, o jis – dviejų asmeninių titulų savininkas.Tai antrasis 22 metų talentingo kel-miškio Lietuvos čempiono aukso me-dalis, pirmąjį su komandos draugais jis buvo laimėjęs 2005-aisiais. Tada Mantvydui buvo vos 14 metų ir jis pirmą sezoną užėmė laisvojo žaidėjo poziciją. Tekdavo nemažai išbėgti į aikštelę ir žaisti su už save vyres-niais varžovais.

Įspūdingi metai„Šie metai man tikrai įspūdingi, net ir nesitikėjau, kad viskas taip gerai baigsis. Turėjau nemažai traumų, trūkinėjo treniruočių procesas. Tačiau susiėmiau ir viską įvykdžiau, padariau tai, ko iš manęs reikalavo komandos treneriai. Palyginti su ankstesnėmis varžybomis, klydau retai“, – sakė Mantvydas. Lemiamas dvikovas su Vilniaus

„Flamingo Volley“ komanda jis laiko sėkmingiausiomis per savo sporti-nę karjerą. Pasak M. Šuklio, jam su komandos draugais pavyko gerai psichologiškai pasirengti fi naliniam susitikimui, išlaikyti šaltus nervus.

Tinklinį derina su šokiaisM. Šuklys tinklinį žaidžia nuo aštuo-nerių metų, savo dėdžių, žinomų Lie-tuvos tinklininkų Ramūno (dabar jis – kelmiškių komandos vyr. treneris) ir Dariaus Barauskų, paskatintas. Tada vaikinas nubėgo į sporto salę pasižiū-rėti, kaip aikštelėje sekasi pusbroliui Arnui. Treneris Algimantas Petrovas naujokui irgi pasiūlė prisijungti prie jaunųjų tinklininkų.Pabuvo Mantvydas treniruotėje ir susižavėjo tinkliniu. Iki septintos klasės jis mokykloje dar šoko liau-dies šokius, baigė muzikos mokyklą, tačiau, pasak jo paties, tai buvo tik priedas prie tinklinio. Kelmiškis dabar nesigaili, kad netapo garsiu muzikantu ar šokėju, o pirmenybę atidavė tinkliniui.

Pirmasis treneris – medikasPirmasis M. Šuklio treneris – dide-lis tinklinio entuziastas gydytojas A. Petrovas. Jam 1977 m. atvykus į Kelmę, čia prasidėjo tikras tinklinis ir pradėtos skinti pirmosios perga-lės per įvairias Lietuvos varžybas. „Gydytojas man įleido labai gerą ampulę. Šį žmogų nepaprastai myliu ir gerbiu“, – dabar sako Mantvydas.O ar dėdė turi įtakos jo žaidimui? „Kaip čia pasakius. Ne dėdė aikštelėje žaidžia, o aš pats. Tik su treneriu būna

lengviau bendrauti, pasišnekėti, jis man – lyg tėtis. O tai – labai smagu. Dėdė ir treneris R. Barauskas – didelis mano autoritetas. Jis dar visiškai ne-seniai labai puikiai skirstė kamuolius, buvo iš ko mokytis“, – teigė M. Šuklys.

Kiekvieną savaitgalį – į Kelmę Dabar kelmiškis – M. Romerio univer-siteto trečiakursis, studijuoja verslo informatiką. Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų balandžio pabai-gos kiekvieną savaitgalį jis grįždavo į gimtinę ir treniruodavosi.Sportininkas pripažįsta, kad suderinti sportą ir mokslą nėra lengva, ypač šiemet. „Tačiau Kelmė yra mano širdyje ir niekas jos neišraus. Mūsų komanda yra labai vieninga, vienas kumštis. Turime puikių žiūrovų, jie mus lydi į varžybas, palaiko morališ-kai. Bevažinėdamas į namus treniruo-tis labai pavargau, bet mano triūsas ir pastangos buvo įvertintos aukso medaliu ir prizais“, – sakė 188 cm ūgio Mantvydas.

Visos pozicijos – atsakingosIr dabar pačios mėgstamiausios kelmiškio pozicijos – laisvojo ir jungiančiojo žaidėjo. Patinka ir gintis, ir priimti, ir treniruočių draugams kelti kamuolius. Per įvairias jaunučių varžybas Mantvydas draugams ka-muolius skirstė nuo 12-os, o suaugu-siesiems – nuo 16-os metų. „Žaidžiant tinklinį, visos pozicijos yra svarbios ir atsakingos, o ypač jungiančiojo žaidėjo. Mano pirmasis treneris taip pat užėmė šią poziciją, todėl, matydamas mano sugebėji-

mus, taip pat norėjo, kad užaugęs būčiau geras jungiantysis žaidėjas. Man patiko būti svarbiam komandai, todėl treneriui neprieštaravau“, – dabar sako Mantvydas.

Svajoja gyventi iš tinklinioM. Šuklys po studijų M. Romerio universitete nusprendė ieškotis klubo užsienyje. Jo didžiausia svajonė – gy-venti iš tinklinio. „Mano siekiai kiti, noriu tapti didelio meistriškumo tinklininku. Žaisdamas Lietuvoje juo netapsiu ir iš tinklinio duonos nevalgysiu. Todėl ir nu-sprendžiau, kad, įgijęs aukštosios mokyklos diplomą ir baigęs vieną gyvenimo etapą, pradėsiu kitą. Tin-klinis – neatskiriama mano gyvenimo dalis, darau viską, kad jis neišnyktų iš mano gyvenimo“, – sakė Lietuvos čempionas.Jeigu pavyks pasirašyti kontraktą už-sienyje, Mantvydui bus labai gaila pa-likti savo komandą, su kuria suaugo, treniruočių draugus. Tinklinį žaidė ir jo sesuo 16 metų Milda, tačiau vėliau ji pasirinko šokius ir dainavimą.M. Šuklys gerai žaidžia ir paplūdimio tinklinį, 2007 m. atstovavo Lietuvai Europos jaunių iki 18 m. čempionate Čekijoje ir pasidalijo septintą–aštun-tą vietas. Tiesa, pasirodymu nebuvo patenkintas, tikėjosi aukštesnės vietos. Šiemet paplūdimyje irgi žais, tačiau dar neapsisprendė, su kuo sudarys porą. Kelmiškis negali pasakyti, kur jam smagiau – paplūdimyje ar salėje. Sako, kad tinklinis jo širdyje – duokite kamuolį ir žais bet kur ir bus labai patenkintas.

ntvydas Šuklys

1414Mantvydui

Šukliui buvo vos 14 metų, kai jis pirmą

kartą tapo Lietuvos

suaugusiųjų čempionu.


PAULIUS VOVERYS buriavimo pasaulio jaunimo čempiono titulą iškovojo skriedamas ne bangomis, o ledu. 9p..

„ Mano siekiai kiti, noriu tapti didelio meistriškumo

tinklininku. Žaisdamas Lietuvoje juo netapsiu ir

iš tinklinio duonos nevalgysiu. Todėl ir nusprendžiau, kad, įgijęs aukštosios mokyklos

diplomą ir baigęs vieną gyvenimo etapą, pradėsiu kitą. Tinklinis – neatskiriama mano

gyvenimo dalis, darau viską, kad jis neišnyktų iš mano

gyvenimo.

M. Šuklys ne tik tapo Lietuvos čempionu, bet

ir buvo pripažintas geriausiu fi nalinio turnyro

naudingiausiu bei geriausiu jungiančiuoju

tinklininku. sportoakimirka.lt nuotr.


Ingvaras Butautas [email protected]

Kauno „Varpo“ gimnazijos vienuoliktokas Paulius Voverys prieš porą mėnesių iš Suomijos parsivežė du aukso medalius. Atvirajame Suomijos čempiona-te 17-metis lietuvis laimėjo žie-mos buriavimo ledrogių slalomo auksą. Ten pat jis tapo pasaulio jaunimo (iki 20 m.) čempionu.

Jau kelerius metus žiemos buria-vimą propaguojantis vaikinas dar anksčiau pradėjo domėtis burlen-čių sportu. Buriuoti paskatintas savo tėvo Audriaus pavyzdžio, jaunuolis žiemą ir vasarą iškovojo tiek prizų, kad pats svarsto, kur juos padėti. Nieko keista. Paulius yra kelių kartų buriuotojų dinasti-jos atstovas.

Kaip gauni kvietimą į tarptautinius žiemos turnyrus? Kokia federacija užsiima buriavimu ant ledo?

Yra tokia federacija – Žiemos buriavimo asociacija. Bet konkre-taus kvietimo į žiemos buriavimo varžybas nereikia: pasaulio čem-pionate gali dalyvauti kas nori. Aišku, mėgėjai gali aukštos vietos nesitikėti, bet jiems dalyvauti leis, nes nereikia jokių reitingų.

Kada pradėjai buriuoti?

Ant ledo buriuoju 3–4 metus. Šiaip viskas prasidėjo nuo buria-vimo vasarą. Šiltuoju metų laiku buriuoju jau 6–7 metus.

Ar buriavimas buvo vienintelė tavo sporto šaka?

Vaikystėje gana ilgai sportavau karatė. Bet tėtis vis buriavo, aš į jį žiūrėdavau, buvo įdomu, o kai jau paaugau, buvau maž-daug devynerių metų ir fi ziškai galėjau burę pakelti, pabandžiau tai padaryti ir nuo tada negaliu buriavimo iš galvos išmesti.

Ar yra kokių nors esminių buriavimo vandenyje ir ant ledo skirtumų?

Taip. Ant ledo lengviau buriuoti. Buriuodami ant vandenyje, visi žmonės labai bijo į jį įkristi ir labai greitai pavargsta. O čia – užlipai ant ledo ir viskas. Pagrindinis skir-tumas yra valdymas. Kai plauki, tave velka burė, o ledroges valdai kojomis. Visa kita labai panašu.

Kaip sumąstei buriuoti dar ir žiemą?

Ir į žiemos, ir į vasaros buriavimą mane įtraukė tėtis. Jis vienas pir-mųjų Lietuvos žiemos buriuotojų, su draugais ir ledroges pradėjo konstruoti.

Šiokia tokia buriuotojų dinastija?

Taip, buriavo ir mano seneliai. Ir net senelių seneliai šiek tiek.

O seserų ar broliu turi? Taip pat – buriuotojai?

Buriuoja sesė, bet labai jau mėgė-

2013 BBIRŽELIS

jiškai. Savo malonumui.

Ar pats dažnai treniruojiesi?

Buriavimas yra toks sportas, kai viskas labai priklauso nuo oro sąlygų. Jei savaitė būna vėjuota, kone kiekvieną dieną ir eini. O kitą kartą būna, kai vėjo iš viso nėra. Tada nepasitreniruosi. Vi-durkis būtų – 3–4 treniruotės kas savaitę po tris valandas. Ir žiemą, ir vasarą, kai sąlygos leidžia, einu buriuoti į Kauno marias arba ant jų ledo.

Blogiausias laikas – pavasaris ar ruduo?

Taip. Tai yra būtent tie tarpai, kai visi buriuotojai į sporto sales su-eina. Tada nei paburiuosi žiemiš-kai, nei vasariškai.

Kadangi tavo tėvas pats gamina inventorių, pirkti nieko nereikia?

Ledrogių būna ir gamyklinių, panorėjus galima ir jas pirkti, bet tėtis ledroges daro labai koky-biškas, turi daug patirties. Aš Suomijoje tuos du medalius taip pat su tėčio gamintomis ledrogė-mis laimėjau.

Kiek žiemos buriavimas kainuoja, palyginti su vasaros?

Žiemą kaina labai panaši. Nau-dojama ta pati vasarinė burė. O ledrogės irgi nėra pigios.

Prizų pelnei nemažai. Kurie tau

yra svarbesni: žiemos ar vasaros?

Svarbesnis yra vasaros sportas. Žiemos sportas kultivuojamas tik Šiaurės šalyse. Tose, kur oro sąlygos leidžia treniruotis. Vasarą buriuotojai suvažiuoja iš visur: ir iš Izraelio, ir iš Ispanijos – visi šilti kraštai turi kur treniruotis. Todėl vasarą konkurencija kur kas didesnė ir sunkiau pasiekti aukštų rezultatų.

O kokių prizų turi daugiau?

Vasaros. Nes vasarą varžybų būna daugiau. Ir vasarą aš bu-riuoju jau ilgesnį laiką. Be to, va-saros prizai yra iš įvairesnių šalių: iš Ispanijos, Lenkijos, Vokietijos.

Prizai telpa į kambarį?

Sunkiai... Juos laikau ant savo drabužių spintos. Ten jau nelabai išsitenka visos taurės, medaliai, diplomai. Jau reikia apie papildo-mą lentyną galvoti.

Kaip sekasi derinti mokslus su sportu?

Na, jei atvirai, tai sunkokai...

Kuri sritis nukenčia labiau?

Galbūt mokslas...

Esi vienuoliktokas. Ar svarstai, kur studijuosi?

Taip. Norėčiau studijuoti Kauno technologijos universitete.

„Vaikystėje gana ilgai sportavau karatė. Bet tėtis vis buriavo, aš į jį žiūrėdavau, buvo įdomu, o kai jau paaugau, buvau maždaug devynerių metų ir fi ziškai galėjau burę pakelti, pabandžiau tai padaryti ir nuo tada negaliu buriavimo iš galvos išmesti.

PO BURE – ŽIEMĄ IR VASARĄ

Buriuotojų dinastiją pratęsęs Paulius Voverys pasaulio jaunimo čempiono titulą iškovoję skriedamas ne bangomis, o ledu

BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBPPPPPPPPP

VEIDAIPAULIŲ VOVERĮ į buriavimą atvedė tėvas. Būtent su jo gamintomis ledrogėmis 17-metis laimėjo medalius Suomijoje.

Kaunietis vasarą dažniausiai

dalyvauja „Formulės“ burlenčių lenktynėse.

Anželos Lapėnienės nuotr.

P. Voveriui buriuoti ant ledo lengviau, nei ant vandens.www.bures.lt nuotr.


SPORTUOJAM HENRIKAS STROLIS yra ne tik vienas Lietuvos amerikietiškojo biliardo rinktinės lyderių, bet ir poros biliardo klubų vadovas.


„Sportinis biliardas labai ski-riasi nuo barų biliardo“, – sako geriausiai balandį Europos ame-rikietiškojo biliardo (pulo) čem-pionate pasirodęs lietuvis Hen-rikas Strolis. Jam Slovėnijoje „Pool-9“ rungtyje iki medalio pritrūko vos vienos pergalės. H. Strolis pirmenybėse pakilo į iki tol lietuviams neregėtas aukš-tumas – ketvirtfi nalį.

Lietuvos amerikietiškojo biliardo rinktinės nario kelias į Europos pirmenybių aukštumas prasidėjo nuo mokyklos ir pasižaidimo su draugais. Turnyrai, kasdienės tre-niruotės ir panašūs dalykai, įpras-ti aukšto meistriškumo sportinin-kui, buvo vėliau.

Dabar H. Strolis yra ir poros bi-liardo klubų vadovas. Jis patartų biliardo mėgėjui rinktis ne baro, o sportinį biliardą.

„Mūsų klube Kaune jau dešimt metų egzistuoja tokia praktika. Gali tapti klubo nariu. Ir kiekvie-nas klubo narys gali treniruotis nemokamai. Kituose klubuose gali būti koks nors mėnesinis mokestis – 100–200 litų“, – kalbėjo biliardo meistras apie žaidimo įkainius.

Vienam treniruotis sunkuNorint žaisti biliardą, nebūtina nusipirkti biliardo stalo.

„Aš nemanau, kad sporto tikslais verta pirkti biliardo stalą. Kai sta-las yra vietoje, vienas treniruojiesi. Treniruojantis visą laiką vienam,

negalima tikėtis labai gero rezulta-to. Mažiausiai trečdalį laiko reikia žaisti, treniruotis su kuo nors kitu. Kviestis kokių nors draugų. Bet kas garantuos, kad jūsų draugas bus tokio paties lygio, kaip ir jūs? Kur kas daugiau partnerių galima susirasti klubuose. Dabartinė klu-bų valdžia gana palankiai žiūri į sportininkus ir jiems treniruotis sudaro geras sąlygas. Žmogus, norintis žaisti, treniruotis, tikrai gali rasti sąlygas, ir tai nebus labai brangu“, – kalbėjo H. Strolis.

Geras stalas kainuoja daugStalo plokštė gaminama iš skalū-no arba medžio. Medinis stalas yra žymiai pigesnis. Bet, anot trijų Europos amerikietiškojo biliardo pirmenybių dalyvio H. Strolio, medinis stalas būna lengvesnis, ne toks lygus ir juo kamuoliukai nerieda taip tiesiai, kaip norėtųsi.

„Stalai, naudoti Europos čempio-natui, kainuoja maždaug 11 tūkst. litų. Niekuo ne prastesnis lietuviš-kas stalas kainuoja apie 7 tūkst. litų. O mediniai – 4–5 tūkst. litų. Aišku, stalas gali būti ir brangesnis, jeigu, pavyzdžiui, jis papuoštas raudon-medžiu ar kuo panašiu“, – stalų kainas vardijo Lietuvos amerikie-tiškojo biliardo rinktinės narys.

Gelumbę reikia keisti„Gelumbę reikia keisti dažnai. Mažiausiai kartą per metus. Bet jeigu stalo savininkas – žmogus ar klubas – turi užtektinai lėšų, tai idealu būtų pasikeisti medžia-gą kas tris mėnesius. Žinoma, visi rimti turnyrai vyksta su nauja me-

džiaga“, – kalbėjo dviejų biliardo klubų vadovas.

Pakeisti užtiesalą kainuoja apie 1 000 litų. Anot H. Strolio, sportinis stalas po kiekvieno mačo valomas.

„Juk lazdą tepame kreida. Krei-da purvina stalą. O kuo stalas purvinesnis, tuo labiau skiriasi jo sąveika su kamuoliukais, todėl stengiamasi kuo ilgiau palaikyti maksimalią švarą. Aišku, geras žaidėjas ir su tokiu stalu laimėtų. Aš nueičiau į rūsį ir sužaisčiau, bet mano taiklumas nebūtų toks, koks būtų idealiomis sąlygomis“, – kalbėjo trijų Europos čempionatų dalyvis.

Kitas požiūris į biliardo stalo už-tiesalus ir tvarką yra baruose.

„Baruose esančių stalų medžiaga turbūt niekada nekeičiama, ant jos išpilama bent penkių rūšių skys-čių“, – kalbėjo H. Strolis.

Svarbiausia dalis – antgalisNors H. Strolis tvirtina, kad

aukšto lygio sportininkui asme-ninė lazda yra labai svarbus da-lykas ir priprasti prie naujos, kad ir tokios pačios lazdos reikia po-ros mėnesių, biliardas nėra ledo ritulys ir mėgėjai bei pradedan-tys sportininkai nebūtinai turėtų pirmiausia įsigyti nuosavą lazdą. Visada galima naudotis baro ar klubo lazdomis.

Tačiau nusipirkus savo biliardo lazdą, jos labai dažnai keisti nerei-kės. Nebent jos dalis.

„Lazda yra iš dviejų dalių. Ap-atinė dalis – rankena. Ji yra kone amžina. Kita dalis trinasi į ranką, į kreidą. Ją reikia keisti. Ar dažnai,

priklauso nuo žmogaus. Apytiks-liai – kas porą metų. Ant lazdos galo yra antgalis – pati mažiau-sia, bet ir pati svarbiausia dalis. Ji liečia kamuoliuką. Antgalis keičiamas taip pat atsižvelgiant į žmogų. Aš antgalį keičiu kartą per mėnesį“, – kalbėjo amerikietiškojo biliardo meistras.

Gera lazda, tinkanti aukšto meis-triškumo žaidėjui, kainuoja nuo 1 000 litų. Tvarkinga mėgėjo lazda kainuos apie 200 litų.

„Antgalis kainuoja nedaug. Jeigu pats žmogus turi kantrybės jį pasi-keisti, jis kainuos nuo 5 iki 50 litų. Mano lazdos antgalis kainuoja apie 20 litų“, – pasakojo H. Strolis.

Alkoholis – dopingas„Biliardas žaidžiamas baruose. To-dėl jį žaidžia ir išgėrę žmonės. Kiek alkoholis turi įtakos taiklumui, pri-klauso nuo kiekio. Suprantama, žaidžiant sportinį biliardą, alkoholis draudžiama kaip dopingas. Kaip ir, sakykime, žaidžiant krepšinį“, – kalbėjo H. Strolis.

Anot biliardo meistro, alkoholis sumažintų nervinę įtampą, o su ja susidorojęs sportininkas įgytų labai didelių galimybių laimėti aukšto lygio turnyrą.

Pats H. Strolis yra prieš alkoholio vartojimą žaidžiant biliardą: „Jeigu išgertum prieš rungtynes, praras-tum šiek tiek malonumo žaisti. Nes dauguma žmonių į biliardą eina ne kažkokių rezultatų pasiekti, o dėl to, kad nugalėtų save. Jeigu nėra jokios nervinės įtampos, esi pavartojęs do-pingo – tu nekovoji su savimi, todėl yra visai kitas jausmas.“

„Biliardas žaidžiamas baruose. Todėl jį žaidžia ir išgėrę žmonės. Kiek alkoholis turi įtakos taiklumui, priklauso nuo kiekio. Suprantama, žaidžiant sportinį biliardą, alkoholis draudžiama kaip dopingas.

Europos čempionate į aštuntuką patekęs Henrikas Strolis pirkti savo lazdą pataria jau pramokus žaisti ir mano, kad nebūtina turėti nuosavo stalo

BILIARDUI – NE BARAI, O KLUBAI

H. Strolis patartų biliardo mėgėjui rinktis ne baro, o sportinį biliardą.Alfredo Pliadžio nuotr.

1111Apie 11

tūkstančių litų kainuoja stalai, naudoti Europos čempionatui Slovėnijoje. Niekuo ne prastesnis

lietuviškas stalas kainuoja apie 7 tūkst. litų. O mediniai – 4–5

tūkst. litų.


Klaipėdoje vyksiančiose IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse dalyvaus daugiau kaip 2 tūkst. lietuviško kraujo turinčių sportininkų iš 16 šalių. 12–13p.p.

BILIARDAS – TAI BENDRAVIMAS

ASMENINIS STALAS – PATOGU

Viena geriausių Lietuvos amerikietiškojo biliardo žaidėjų žurnalistė Simona Milišauskaitė namuose turi biliardo stalą.„Stalą pirkau labai seniai. Ir tikslios jo kainos neprisimenu. Pirkau dėvėtą. Kainavo apie keturis tūkstančius litų. Tiesa, kartu su juo gavau dar daug visokių kamuoliukų“, – teigė verslo temomis rašanti žurnalistė.Šių metų Europos amerikietiškojo biliardo čempionato dalyvė S. Mi-lišauskaitė pripažįsta, kad pačiam pirktis stalą kainuoja brangiau, nei treniruotis klube. Bet ji savo pasirinki-mą aiškina patogumu: „Galima ir nueiti į klubą, nebūtina namie turėti stalą. Galbūt taip ir pigiau, bet yra kitas daly-kas – laikas. Man dažniausiai patogiau treniruotis namie. Nes aš daug laiko praleidžiu darbe. Negi grįžusi aštuntą valandą vakaro dar turiu važiuoti į

biliardinę? O namie prisitaikyti ir skirti valandą visada galėsi. Tiesiog taip yra paprasčiau. Galbūt tai dar priklauso ir nuo žmogaus charakterio. Aš labiau mėgstu pabūti viena. Nors biliardinėje vis tiek smagiau. Ten ir stalai būna naujesni, ir dangos keičiamos.“S. Milišauskaitė pripažįsta, kad jos asmeninio biliardo stalo danga yra kiek susidėvėjusi: „Aš pati turiu stalą jau ketverius ar penkerius metus. Dangos nesu keitusi nė karto. Kad pataikyčiau, kitiems dalykams man užtenka pasi-treniruoti ir su ta danga, kurią turiu. Ji nėra visiškai prasta. Vis dėlto ją pakeis-ti reikėtų. Bet aš dabar skaičiuoju, ar ją keisti apsimoka. Nes juk biliardinėje už tą sumą, už kurią pasikeisiu dangą, galiu žaisti visus metus...“ Namie S. Milišauskaitė turnyrų nerengia. Ir nežaidžia partijų. „Mano stalas skirtas daugiau treniruotėms. Aišku, kai namie vyksta vakarėlis, kas nors nueina pažaisti. Bet aš namie su kuo nors žaidžiu retai“, – tvirtino žurnalistė.

Lietuvos tautinio olimpinio ko-miteto (LTOK) sportininkų ko-misijos pirmininkas, neseniai baigęs penkiakovininko karjerą olimpinis vicečempionas Edvi-nas Krungolcas daugiau nei 17 metų žaidžia biliardą. Nors buvęs penkiakovininkas yra dalyvavęs ir tarptautiniuose biliardo turnyruose, jis teigia, kad užimtos vietos čia nėra ypač svarbios: „Biliardo rezultatai ne tokie kaip penkiakovės, tačiau svarbiausia – žaidžiant jausti malonumą. Ateini ne tik pasportuoti ir padaužyti rutulių, bet ir pabendrauti. Tai daugiau bendravimo forma, o ne sportas. Jei tik yra laiko – vienas malo-niausių dalykų susitikti su draugais prie

biliardo stalo.“Anot sportininko, biliardą jis žaidžia vis rečiau. Net intensyviai sportuodamas, dalyvaudamas aukš-čiausio lygio penkiakovės varžybose, biliardui laiko atrasdavo daugiau nei tada, kai tapo šeimos galva. Anksčiau E. Krungolcas labiau mėgo angliškąjį biliardą, bet pastaruoju metu jam ėmė labiau patikti amerikietiškasis.LTOK sportininkų komisijos pirmininkas sako, kad biliardą žaidžiant reikia tų pačių savybių, kaip ir sportuojant bet ką kitą: „Tai yra įdomus žaidimas. Jį žaidžiant ir technikos reikia, ir taiklumo, ir susikaupimo. Viso to reikia ir užsi-imant kitomis sporto šakomis, kad ir ta pačia penkiakove. Daugiau visų šių savybių reikia angliškajam biliardui, jis yra šiek tiek sunkesnis žaidimas nei amerikietiškasis.“


TEMA KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis įsitikinęs – jokia kita sritis taip nesuartina žmonių kaip sportas.


Renginio globėja – Lietuvos Res-publikos prezidentė Dalia Gry-bauskaitė. Žaidynės skirtos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti.

Kūno kultūros ir sporto departamen-tas (KKSD) žaidynėms skyrė 2 mln. litų, prie žaidynių rengimo ir fi nansa-vimo prisidėjo Lietuvos tautinis olim-pinis komitetas. O pagrindinis darbo krūvis per žaidynes teks Lietuvos sporto federacijų sąjungai (LSFS).„Prieš ketverius metus per Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos atstovų konferenciją buvo nutarta ir priimta rezoliucija žaidynes patikėti organizuoti LSFS. Logiška: ši orga-nizacija sieja daugiau kaip 70 sporto federacijų.LSFS sudarė organizacinį komitetą, o KKSD fi nansuoja šį renginį. Žai-dynėms esame paskyrę 2 mln. litų: vienas milijonas skirtas žaidynėms or-ganizuoti, o kitas per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą – Klaipėdos savivaldybei susitvarkyti sporto inf-rastruktūrą, atnaujinti seną sportinę įrangą. Žaidynėms apie 200 tūkst. litų skyrė ir Klaipėdos savivaldybė. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – didelis mūsų sportinio gyvenimo įvy-kis ir kiekvienai savivaldybei priimti žaidynių dalyvius yra didelė garbė. Sportas – tai tautą telkiantis veiksnys, todėl, manyčiau, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms skirtas gana geras fi nansavimas ir, tikiuosi, kad Klaipė-dos savivaldybė deramai pasirengs šiai gražiai viso pasaulio lietuvių sporto šventei.

Žinant Lietuvos ekonominę situa-ciją, vadovaudamiesi sveiku protu žaidynes norime surengti kuo geriau, kad dalyviai būtų patenkinti, būtų su-darytos sąlygos bendrauti, sportuoti, dalytis patirtimi. Per Pasaulio lietuvių sporto žaidynes nekeliama tikslo siekti gerų rezultatų, ką nors nugalėti, laimėti, rodyti savo profesionalumą.Svarbiausia – tautos susitelkimas, bendravimas, draugiškas jėgų išban-dymas, turiningas laiko praleidimas. Būtent per sportą tautos labiausiai susitelkia, todėl dalyvavimo žaidynė-se principas yra pats svarbiausias“, – sakė KKSD generalinis direktorius, darbo grupės vadovo pavaduotojas Klemensas Rimšelis.

Kodėl IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vieta pasirinkta Klaipėda, o ne Vilnius ar Kaunas? – paklausėme K. Rimšelio.

Taip buvo nuspręsta 2009-aisiais, kai Vilniuje vyko VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės ir sporto forumo metu klaipėdiečiai patys pasisiūlė. Klaipė-doje praėjusiais metais vyko Lietuvos jaunučių sporto žaidynės, tad LSFS jau turi sukaupusi tam tikrą patirtį. Sporto infrastruktūros kontekste žai-dynes Vilniuje ar Kaune būtų galima surengti gal netgi pigiau. Tačiau rei-kia įvertinti tai, kad Lietuva – ne tik Vilnius ar Kaunas. Lietuva turi pajūrį, mūsų tautiečiai nori pakeisti aplinką, parungtyniauti ir prie jūros.

Ar jau žinoma, kiek sportininkų ir iš kiek šalių dalyvaus žaidynėse?

Dabar jau aišku, kad į Klaipėdą suvažiuos daugiau kaip 2 tūkst.

sportininkų, tikiuosi, kad jų skaičius dar padidės. Žaidynėse jėgas ban-dys Australijos, Amerikos, Airijos, Baltarusijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Nyder-landų, Prancūzijos, Švedijos, Šveica-rijos, Rusijos lietuviai. Rungtyniaus ir mūsų sportininkų. Be mūsų šalies sportininkų, gausiau-sios žada būti JAV, Latvijos, Baltaru-sijos sportinės delegacijos, kuriose – apie 100 sportininkų. Varžybų programoje – 38 sporto šakų varžy-bos, jos buvo aptarinėjamos kartu su varžybų organizatore LSFS, taip pat buvo atsižvelgta į Pasaulio lietuvių organizacijų pageidavimus. Sporto šakų sąrašas buvo derinamos iki paties paskutinio darbo grupės posėdžio. Buvo atsisakyta buriavimo, tranšėjinio šaudymo varžybų, paplū-dimio futbolo, nes neatsirado daug norinčiųjų, o neįgaliųjų orientavimosi trasoje norą dalyvauti išsakė vos du sportininkai.Po Pasaulio lietuvių sporto žaidynių numatytas pasaulio lietuvių spor-to forumas, kurio metu pranešimą „Sportas – tautinę tapatybę puose-lėjanti ir lietuvius vienijanti veikla“ sutiko skaityti ir ta tema diskutuoti LTOK viceprezidentas Arvydas Juozaitis. Sporto forumo metu bus įvertintos devintosios Pasaulio lietu-vių sporto žaidynės ir kalbama apie tai, kur vyks kitos žaidynės.

Kokių lengvatų bus suteikta žaidynių dalyviams, ar jiems už viską reikės mokėti patiems?

Žaidynių dalyviams, teisėjams numatyta 340 tūkst. litų nakvynei

apmokėti, jie taip pat bus nemoka-mai maitinami. Preliminari sąmata yra patvirtinta žaidynių organizaci-nės darbo grupės, kuriai vadovauja vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Ar ateityje tikslinga rengti šias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes?

Tikslinga. Pasaulio lietuvių spor-to žaidynės turi gražias tradicijas, šiemet jos bus jau devintosios ir mūsų tautiečiams bus įdomu susitikti, pa-bendrauti, pasivaržyti sporto aikšte-lėse. Jokia kita sritis taip nesuartina žmonių kaip sportas. Keičiasi kartos, vieni išeina, o kiti ateina. Išeivija irgi keičiasi.Vyresnio amžiaus mūsų kraštiečiai jau neatvažiuos į žaidynes, tačiau atvažiuos jaunimas. Šitas procesas yra neišvengiamas. Kaip ir kitose srityse, taip ir sporto, atsinaujinimas visuomet yra būtinas. Tarkime, mūsų jaunimas išvyksta dirbti į kurią nors Europos Sąjungos šalį, bet jie gali puikiai dalyvauti Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. Jie į tai turi teisę. Žaidynės – tai ne tik sportas, bet ir kūno kultūra, tai lietuvių tautos, išsi-barsčiusios po visą pasaulį, integraci-nis renginys. Per žaidynes yra puiki galimybė susitikti ir bendrauti. Žaidynės suartina viso pasaulio lietu-vius, o tai yra svarbiausia. Tas ryšys neturi nutrūkti. Izraelis rengia maka-biadas – tai irgi tautiniu principu pa-remtos žaidynės. Prancūzijoje vyksta Frankofonijos žaidynės, vienijančios prancūziškai kalbančius žmones. Mes taip pat galime pasidžiaugti savo Pa-saulio lietuvių sporto žaidynėmis, nes kito panašaus renginio neturime.

1616Žaidynėse Klaipėdoje dalyvaus

sportininkai iš 16 šalių.

Birželio 27–30 d. Klaipėdoje vyks IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Jose dalyvaus daugiau kaip 2 tūkst. lietuviško kraujo turinčių sportininkų iš 16 šalių

3838IX PLSŽ

programoje yra 38 sporto

šakų varžybos.

Birželio 2lietuvių skaip 2 tūksportinin

Žaidynės – proga suartėti Lietuvos ir išeivijos lietuviams.Alfredo Pliadžio nuotr.


JOLITA KLIČIŪTĖ vaikystėje jokio potraukio futbolui neturėjo, o dabar į šią sporto šaką pasinėrusi visa galva – baigusi žaidėjos karjerą dirba trenere ir teisėjauja. 15p.p.

REK

LAM

A

FAKTAI IR SKAIČIAIIPirmosios Pasaulio lietuvių sporto

žaidynės surengtos 1978 m. Toronte, pagrindinis jų iniciatorius – Toronte gyvenęs

šviesaus atminimo Pranas Berneckas. Žaidynės atliko didžiulį vaidmenį,

puoselėjant lietuvybę.

Antrosios žaidynės 1983 m. įvyko Čikagoje ir jų organizacinio komiteto pirmininkas buvo

Valdas Adamkus, būsimasis LR prezidentas.

Trečiosios žaidynės buvo surengtos 1988 m. Adelaidėje (Australija). Čia pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos sportininkai. Vėliau žaidynės atkeliavo į Lietuvą ir čia vyksta iki šiol.

Per IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynes daugiausia dalyvių sutraukė orientavimosi

sporto (283), vyrų krepšinio (197), futbolo 7 x 7 (132), šaškių (129), stalo teniso vyrų (128), stalo teniso moterų (116),

lengvosios atletikos (94) varžybos.

Daugiausia užsienio lietuvių panoro dalyvauti vyrų krepšinio (139), futbolo 7 x 7 (70), lengvosios atletikos (42), salės vyrų tinklinio (34), sportinės žūklės (27),

boulingo (24), vyrų paplūdimio tinklinio (23), šiaurietiškojo ėjimo (22) varžybose.

KKSD vadovas K. Rimšelis mano, kad žaidynėse svarbiausia – dalyvauti.


KARJERA2013 BIRRŽELIS


Kauno futbolo mokyklos mer-gaičių, Lietuvos moterų ir devy-niolikmečių merginų rinktinės trenerė, buvusi futbolininkė ir pradedanti teisėja, aktyvi judė-jimo „Moterys už futbolą“ daly-vė. 29 metų Jolita Kličiūtė spėja visur ir nesigaili nė vieno savo pasirinkimo. Su tuo teko susitai-kyti ir jos draugui kariškiui.

ŽaidėjaTiesa, prieš tai, kai mergina pirmą kartą pateko į futbolo treniruotę, futbolas jai buvo niekas.

„Į futbolą aš atėjau prieš 16 metų. Pradėjau žaisti Ukmergėje, tiksliau Šventupėje, – ten kur ir atgimė moterų futbolas. Mano pirmasis treneris Vytautas Tutlys atėjo į kūno kultūros pamoką rinkti mer-gaičių žaisti futbolą. Aš nesusido-mėjau, pasakiau – ne, aš – mergaitė ir tikrai futbolo nežaisiu. O visos bendraklasės nuėjo. Jos mane vis kalbino, kol pagaliau, kad jos nuo manęs atstotų, po trijų mėnesių nuėjau ir aš pabandyti. Maniau tik pasižiūrėsiu, bet man iš karto davė aprangą ir pasakė – rytoj važiuojam į rungtynes. O aš juk nieko nemoku. Žinojau tada tik tai, kad futbolas žaidžiamas kojomis... Grįžusi namo pasakiau mamai. Ji manęs neišleido. Todėl kitą kartą nuėjau grąžinti aprangos. Bet nie-kas iš manęs jos nepriėmė – taip aš

ir likau komandoje. Ir taip susir-gau šiuo žaidimu, kad dabar man futbolas – viskas. Dabar iš visų tų sportavusių mergaičių aš likau vie-na. Ta, kuri labiausiai nenorėjo...“ – apie gyvenimo paradoksą pasakojo J. Kličiūtė.

Iš Ukmergės dabartinė trenerė studijuoti išvyko į tuometę Lietu-vos kūno kultūros akademiją. Nors svarstė, ar ne geriau vykti į Šiaulių pedagoginį universitetą. Mat tame mieste – stipriausia ir profesio-naliausia šalies moterų futbolo komanda.

„Aš turėjau galimybę pasirinkti studijuoti Šiauliuose ir žaisti vietos „Gintroje“, bet norėjau arčiau namų ir pasirinkau Kauną. Ir po mokslų likau tame mieste. Ir vėl išėjo taip, kaip neplanavau. Visada sakiau, kad trenerės darbas – ne man, kad aš negaliu dirbti su vaikais. Net nesirinkau trenerės specialybės, įstojau į socialinę pedagogiką. Po pirmo kurso gavau pasiūlymą padirbėti su Kauno merginų komandą „Žara“. Gavau valandų futbolo mokykloje ir taip išėjo, kad dirbu tą darbą, kurio dirbti nesitikėjau“, – kalbėjo J. Kličiūtė.

TrenerėTiesa, paties futbolo žaidimo prieš porą metų J. Kličiūtei teko atsisakyti. Viskam nepakako laiko ir teko rinktis – ar komandą treni-ruoti, ar treniruotis pačiai.

Nugalėjo materialiniai moty-

vai. Lietuvoje nėra profesionalių futbolininkių, kurios gyventų iš žaidimo.

„Profesionaliausias Lietu-vos moterų futbolo klubas yra „Gintra“. Dar ir ta pati Ukmergė. Tenai už maistą sumoka. Bet ne Kaune. Kaune niekam neįdomus moterų futbolas – mes ir aprangas pačios perkamės, ir už autobusą reikia mestis kur nors važiuojant. Tėvai merginoms padeda“, – pa-sakojo J. Kličiūtė

Buvusi futbolininkė dirba ne tik futbolo mokyklos trenere. Ji yra ir Lietuvos U19 rinktinės vyr. tre-nerio asistentė. Šiemet J. Kličiūtei debiutinės ir dar vienos pareigos – moterų rinktinės vyr. trenerio asistentės.

„Visada maniau, kad būnant tre-nere reikia labai daug kantrybės, ypač dirbant su panelėmis. Tiesa sakant, su vaikinais dirbti neteko, bet kiek su treneriais pakalbu, tai su mergaitėmis – sunkiau. Jos kaprizingesnės. Štai šiandien per treniruotę matau: nepatenkinta viena, nepatenkinta kita. Atrodo, jau šį kartą darėme tai, ką jos norė-jo – žaidėme futbolą visą treniruo-tę. Paklausiau – kas atsitiko? Sako: „Neturiu nuotaikos...“ Kai pradė-jau dirbti trenere, ėmiau puikiai suprasti savo trenerį, suprantu, kodėl jis ant mūsų surikdavo“, – kalbėjo J. Kličiūtė apie savo darbo kasdienybę.

Tačiau darbu mergina nesiskun-džia. Veikiau – giria: „O šiaip aš

esu labai patenkinta savo darbu. Galiu tvirtai pasakyti, kad dirbu mėgstamą darbą. Aš į jį važiuoju kaip į šventę.“

Teisėja„Pernai ėmiau teisėjauti. Kol kas didelio noro, užsidegimo nėra, bet kai prisimenu, kaip atėjau į futbolą, kaip tapau trenere, tai ir klausiu savęs, ar nebus taip pat ir su teisėjavimu... Mane į teisėjas pastūmėjo dabar teisėjaujantys kolegos“, – pasakojo J. Kličiūtė.

Dažniausia teisėjos J. Kličiūtės vieta – už aikštės linijos. Pagrindi-niam aikštės teisėjui ji padeda per berniukų ir vyrų rungtynes.

„Man kol kas tenka teisėjauti ber-niukams, jauniams. Pernai buvo didelis iššūkis. Paskyrė teisėjauti vyrams – trečios lygos mėgėjams. Ir patekau į tokias rungtynes, kur susimušė komandos... Pamenu, stoviu ir galvoju – ką aš čia vei-kiu?..“ – pasakojo teisėja.

Ji sakosi negirdėjusi kokių nors vyrų įžeidimų ar nepasitikėjimo tuo, kad jiems teisėjaus moteris.

„Kolegės pasakojo, kad anksčiau vyrai nesuprasdavo, kaip gali būti, kad moteris – teisėja. Bet šiais laikais aš bent jau asme-niškai nepatyriau negatyvaus požiūrio ar replikų – ką ji čia veikia? Gal dėl to, kad mane, kaip trenerę, futbolo Kaunas žino, todėl elgiasi kultūringai. Nebent pasako: „Jolita, kiek tu darbų gali dirbti: ir treniruoji, ir teisėjauji?“

„Kolegės pasakojo, kad anksčiau vyrai nes uprasdavo, kaip gali būti, kad moteris – teisėja. Bet šiais laikais aš bent jau asmeniškai nepatyriau negatyvaus požiūrio ar replikų – ką ji čia veikia? Gal dėl to, kad mane, kaip trenerę, futbolo Kaunas žino, todėl elgiasi kultūringai. Nebent pasako: „Jolita, kiek tu darbų gali dirbti: ir treniruoji, ir teisėjauji?“

Žaidėja, trenerė ir teisėja Jolita Kličiūtė vaikystėje jokio potraukio futbolui neturėjo,

o dabar į šią sporto šaką pasinėrusi visa galva

Žaidėja, trenerė ir teisėja Jolita Kličiūtė vaikystėje jokio potraukio futbolui neturėjo

SUPRATINGAS DRAUGASSJ. Kličiūtė gyvena su draugu. „Jis yra kariškis. Tad nėra nusiteikęs

prieš sportą. Iš pradžių paburbėjo.

Sakė: „Kolegos stebisi, kaip mano draugė žaidžia futbolą?“ Paklau-siau, ar jam gėda dėl to? Sako: „Ne. Aš didžiuojuosi ir džiaugiuosi,

kad tu tokia esi, nes tu esi kitokia nei kitos“, – pasakojo futbolo trenerė.

J. Kličiūtės draugas nepyksta netgi dėl to, kad ir savaitgaliais Jolita kartais laiką leidžia su savo auklėtinėmis.

„Dėl varžybų, treniruočių tenka aukoti laisvalaikį, atsisakyti gimtadie-nių, susitikimų su draugais. Bet jis viską supranta, žino ką pasirinko,

su kuo gyvena“, – tvirtino futbolui atsidavusi mergina.

Trenerė, buvusi futbolininkė ir pradedanti teisėja J. Kličiūtė spėja visur ir nesigaili nė vieno savo pasirinkimo. Valdo Knyzelio (LFF.lt) nuotr.

Futbolo žaidimo prieš porą metų Jolitai Kličiūtei teko atsisakyti. Viskam nepakako laiko ir teko rinktis – ar komandą treniruoti, ar treniruotis pačiai.


MANO KRAŠTAS Populiariausios sporto šakos Elektrėnuose – ledo ritulys, dziudo, futbolas, dailusis čiuožimas, išaugo susidomėjimas vandensvydžiu bei plaukimu.

„Elektrėnus pamėgo įvairių sporto šakų atstovai, matyt, todėl, kad gera mūsų miesto geografi nė padėtis, – turime įvairių sportinių bazių: 50 m ilgio plaukimo baseiną, ledo rūmus, uždarą šaudyklą, rankinio salę, stadioną, dziudo ir kitas sporto sales bei aikšteles, kuriose galima organizuoti varžybas ir sportines stovyklas.

Marytė Marcinkevičiūtė [email protected]

Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro direktoriaus Kęsto Vitkausko didelė aistra –dziudo. Jis – Lietuvos dziudo jaunių ir jaunimo rinktinių treneris. Bet direktoriui vieno-dai rūpi ir kiti Elektrėnų sporto reikalai.

Koks dabar yra Elektrėnų sportas? – paklausėme K. Vitkausko.

Prieš 13 metų buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė. Per tuos metus daug dėmesio skirta miesto sporto plėtrai, vaikų ir jaunimo užimtumui, sporto klubų ir komandų kūrimuisi. Veikia moksleivių sportu besirūpinan-ti Elektrėnų sporto mokykla ir VšĮ Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centras, organizuojantis suaugusiųjų sportą ir kuruojantis klubinę veiklą. Giliausias sporto tradicijas Elektrėnų savivaldybėje puoselėja rankinio, dziudo ir ledo ritulio entuziastai. Tradiciškai kasmet organizuojamas bėgimas aplink Elektrėnų marias, jis šiais metais jau bus 44-asis. Gegužės 25 d. Elektrėnuose vyko

FAKTAI IR SKAIČIAI 2003 m. Elektrėnų savivaldybės

tarybos sprendimu buvo įkurta sporto mokykla. Joje 13 sporto

šakų pratybas lanko apie 470 vaikų, dirba 23 treneriai.

Elektrėnų savivaldybėje aktyviai veikia 15 sporto

klubų, praktikuojančių įvairias sporto šakas: dziudo, ledo ritulį,

futbolą, krepšinį, smiginį, stalo tenisą, šaudymą,

rankinį, dailųjį čiuožimą, šachmatus ir šaškes, buriavimą,

tenisą, kikboksą, vandensvydį ir kt.

Per metus savivaldybėje surengiama apie 40 sporto

renginių, kuriuose dalyvauja įvairaus amžiaus mėgėjų.

sporto šventė, jos metu atidarėme dviračių takus, vyko buriavimo, irklavimo, paplūdimio tinklinio, kitų sporto šakų varžybos. Jau daug metų vyksta tarptau-tinės sportinių šokių varžybos „Vaikų pasaulis“.Veiklios mūsų kaimo bendruo-menės – naujų sporto aikštelių įsirengė Žebertonių, Kazokiškių, Abromiškių žmonės.

Vadovauji Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centrui – ašiai, apie kurią sukasi visas miesto sportas. Kaip sekasi dirbti?

Tenka organizuoti įvairaus lygio varžybų. Elektrėnus pamėgo įvairių sporto šakų atstovai, ma-tyt, todėl, kad gera mūsų miesto geografi nė padėtis, – turime įvai-rių sportinių bazių: 50 m ilgio plaukimo baseiną, ledo rūmus, uždarą šaudyklą, rankinio salę, stadioną, dziudo ir kitas sporto sales bei aikšteles, kuriose galima organizuoti varžybas ir sportines stovyklas. Yra ir sunkumų. Nėra išplėtota visa infrastruktūra prie sporto objektų, trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, susiduriame su apgyvendinimo problemomis. Reikia renovuoti mūsų stadioną,

plaukimo baseiną. Nors baseinas veikia, tačiau sto-kojame elektronikos, reikia keisti vamzdyną, remontuoti stogą. Kaip ir visoje Lietuvoje, pagrin-dinė problema – lėšų trūkumas sportiniam inventoriui įsigyti, išvykoms į varžybas ir stovyklas.

Legendomis buvo apipinta Ledo rūmų arenos rekonstrukcija. Ar dabar jau galite pasidžiaugti visais atliktais darbais?

Iš tikrųjų buvo garsiai kalbama apie mūsų Ledo rūmų renovaciją. Šiandien įvykdytas pirmas re-konstrukcijos etapas, kurio metu visiškai atnaujinta ledo aikštė, atnaujintos tribūnos, įrengtos drabužinės, džiovyklos, atlikti stogo remonto darbai. Nors pir-mo etapo rekonstrukcijos darbai užtruko, vyko porą metų, tačiau šiuo metu Ledo rūmai veikia visu pajėgumu. Rūmuose treniruojasi sporto mokyklos auklėtiniai, klubinės komandos, vyksta varžybos. Ledo rūmų rekonstrukcija dar nebaig-ta, laukiame antro etapo – bus atlikti antro aukšto darbai, įrengta treniruoklių ir choreografi jos salė, sutvarkyta infrastruktūra aplink Ledo rūmus.

Dabar rūmams trūksta ledo va-lymo mašinos, bet džiaugiamės tuo, kad mūsų aikštė atitinka visus tarptautinius standartus ir galime organizuoti aukšto lygio dailiojo čiuožimo, greitojo čiuoži-mo trumpuoju taku, ledo ritulio varžybas. Planuojame įsigyti universalią dangą, ant kurios būtų galima rengti ir kitų sporto šakų varžybas.

Ar elektrėniškiai patenkinti turima sporto baze? Ką artimiausiu metu esate numatę statytis?

Manau, kad mūsų sporto bazė yra tokia pati, kaip ir visoje Lietuvoje, nėra pačios geriausios būklės. Reikalinga viso sveika-tingumo komplekso renovacija, būtina gerinti miesto stadiono būklę, reikia remontuoti ir miesto uždarą šaudyklą, rankinio salę. Apgailėtinos būklės teniso aikštynas. Labai norėtųsi lauko futbolo, krepšinio aikštelių. Ga-lime pasigirti pradedančiu atgyti jachtų klubu, suremontuotomis kelių mokyklų sporto salėmis. Turime parengtą miesto stadiono projektą, numatyta įrengti eks-tremalių sporto šakų aikštelę.

DIDŽIAUSIA KLIŪTIS – PLON

Elektrėnų sporto entuziastai puoselėja ilgametes tradicijas ir kuria ambicingus ateities planus. Tačiau susiduria ir su sunkumais

Elektrėnų sporto simbolis – ledo rūmai.


Alpinistas VLADAS VITKAUSKAS, stovėjęs ant visų žemynų aukščiausių viršukalnių, kelią į kalnus atrado vaikystės knygose. 18p.p.

Kokios sporto šakos populiariausios sporto mokykloje?

Ledo ritulys, dziudo, futbolas, dailusis čiuožimas, išaugo susi-domėjimas vandensvydžiu bei plaukimu. Vaikai mielai renkasi ir šaudymą, lengvąją atletiką, sportinius šokius, rankinį, lao-tai, veikia keliautojų būreliai.

Koks Elektrėnuose didžiojo ir masinio sporto santykis?

Jei palygintumėme didįjį ir masinį sportą, tai, manau, kad didesnis dėmesys skiriamas masiniam sportui. Kaip minėjau, vien tik sporto mokykloje praty-bas lanko 470 moksleivių, iš kurių tik nedidelis procentas pasirenka profesionalo karjerą ir prisijungia prie didžiojo sporto atstovų. Baigę vidurinę mokyklą, mūsų sportininkai išvyksta studijuoti į didžiuosius miestus ir ten tęsia savo sportinę karjerą. Elektrėnuo-se, turint tokias sporto bazes, būtų tikslinga įkurti aukšto sportinio meistriškumo sporto klasių, kur būtų sudarytos sąlygos sportinin-kams treniruotis du kartus per dieną ir siekti svarių rezultatų.

Ar Elektrėnuose išaugo olimpiečių?

Elektrėnuose gimė ir augo ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis 1992 m. per Albervilio olim-pines žaidynes, atstovaudamas Jungtinei komandai, tapo olim-piniu čempionu. Labai gaila, kad susiklosčius tam tikroms aplin-kybėms, jis negalėjo atstovauti Lietuvos rinktinei. I pasaulio olimpinėse jaunimo žaidynėse Singapūre mano sūnus dziudo atstovas Kęstutis Vitkauskas užėmė aukštą devin-tąją vietą. Pagrindinė priežastis, truk-danti parengti daugiau didelio meistriškumo sportininkų, – lėšų trūkumas ir, kaip minėjau, nebuvimas tinkamos sistemos, kuri garantuotų perspektyvių sportininkų išlaikymą ir tinkamą treniruočių sąlygų užtikrinimą.

Ką rinktumėte visų laikų geriausiu Elektrėnų sportininku?

Greičiausiai vieną iš mūsų ledo ritulio žvaigždių, Darių Kaspa-raitį, nes jis kol kas vienintelis, iškovojęs visų spalvų olimpinių medalių.

A PINIGINĖ

K. Vitkauskas (apačioje dešinėje) – Lietuvos

dziudo jaunių ir jaunimo rinktinių treneris.


SUKAKTYS VLADAS VITKAUSKAS į aukščiausią planetos kalną kopė vienas. Jis pats organizavo savo kelionę prie Everesto, įsiregistravęs Nepalo moterų ekspedicijos fotografu.


Vladui Vitkauskui – pirmajam lietuviui, užkopusiam į Eve-restą, – gegužės 7 d. sukako 60 metų. V. Vitkauskas gimė ir augo Raseinių rajono Viduklės miestelyje. Gyveno jo pakraš-tyje, prie kalvų ir slėnių. Čia ir prasidėjo jo kelias į kalnus. Iš pradžių – kaip svajonė.

Vaikystėje V. Vitkauskui į rankas pakliuvo į lietuvių kalbą išversta vieno iš dviejų pirmųjų Everes-tą įveikusių žmonių nepaliečio Tenzingo Norgayaus, kartu su anglu Edmundu Hillary įkopusio į viršukalnę 1953-iaisiais, knyga.Po ilgos pertraukos ta pati knyga vėl pateko į V. Vitkausko rankas. Tai buvo pusantrų metų prieš šturmuojant Everestą.

Pastūmėjo sveikatos problemosTiesa, dar prieš Everestą V. Vit-kauskas įkopė į visas aukščiausias SSRS viršūnes, dalyvavo ir organi-zavo sudėtingus sportinius žygius į kalnus Kaukaze, Tian Šanyje, Altajuje, Sajanuose, Pamyre.„Kai mane norėjo paimti į sovieti-nę armiją, medicinos išvada buvo – taikos metu netinkamas karinei tarnybai, o karo metu tinkamas ne rikiuotės tarnybai. O po 15 metų aš pasiekiau aukščiausią Žemės vir-šūnę“, – atskleidė V. Vitkauskas.Vis dėlto, kad ir kaip paradoksa-lu, į kalnus jį ir pastūmėjo sveika-tos problemos.„Vaikystėje ir galva dirbo, ir

SVAJONĘ PAVERTĖ REALYBE

Eug

enija

us Ž

ygaiči

o nu

otr.

„Kai mane norėjo paimti į sovietinę armiją, medicinos išvada buvo – taikos metu netinkamas karinei tarnybai, o karo metu tinkamas ne rikiuotės tarnybai. O po 15 metų aš pasiekiau aukščiausią Žemės viršūnę.

mokslai, ir sportai sekėsi. Slidėmis iš viso niekas manęs neaplenkda-vo nei rajono, nei zoninėse var-žybose. Bet pertampiau sveikatą tiek, kad kartais sunku būdavo iš Laisvės alėjos užlipti į Žaliakalnį. Tada teko mesti aktyvų sportą ir imtis kelionių. Tad jei ne tos svei-katos problemos, matyt, nebūčiau atsidūręs kalnuose“, – prisiminė alpinistas.

Teko gudrautiEveresto viršukalnėje Lietuvos vė-liava suplazdėjo 1993-iųjų gegužės 10 dieną. V. Vitkauskas į aukščiau-sią planetos kalną kopė vienas. Jis pats organizavo savo kelionę prie Everesto, įsiregistravęs Nepalo moterų ekspedicijos fotografu.„Tiesiog nebuvo kito pasirinkimo. Didesnio patyrimo kopti į aukš-tus kalnus Lietuvoje tada neturėjo niekas. Beje, aš tada buvau net neapsidraudęs. Prisiminkime tuos laikus – 50 dolerių tada buvo daug. Turėjau nusipirkęs bilie-tus į Nepalą pirmyn ir atgal už skolintus pinigus ir 500 dolerių kišenėje: gyvenimui viešbutyje, ryžiams valgyti ir visai ekspe-dicijai. O už tai, kad atsidurčiau prie kalno, kad galėčiau kopti, iš manęs reikalavo ne mažiau nei 40-ies tūkstančių dolerių. Kaip Biblijos kupranugaris pralindau pro adatos skylutę ir patekau“, – sakė V. Vitkauskas.Alpinistas neslėpė – aštuonių kilometrų aukštis yra vadinamas mirties riba: „Ten beveik triskart mažesnis oro slėgis, kad liktum gyvas, trūksta deguonies moleku-

lių, ne tik smegenys, bet ir plaučiai, ir inkstai, ir širdis – viskas dirba kitaip. Susižeidi pirštą – kraujas neteka, uogelė raudona ištrykšta, sutirštėja kraujas net gyslose.“

Įspūdingi laimėjimaiGrįžęs iš Everesto ir grąžinęs susi-dariusias skolas, V. Vitkauskas po metų pradėjo naują savo žygį – iškelti trispalvę visų žemynų aukščiausiose viršukalnėse.Paskutinę, šeštąją, viršukalnę Akonkagvą V. Vitkauskas įveikė 1996-ųjų vasario 25 dieną. Tada jis buvo 24-as žmogus, įkopęs į visų žemynų aukščiausias viršukalnes, o Lietuvos vėliava – vienintelė. Kos-monautų tais laikais buvo šimtai. Olimpinių čempionų – tūkstančiai.2006-ųjų lapkritį V. Vitkauskas su oreiviu Vytautu Samarinu oro balionu pakilo į rekordinį aukštį – 10 064 metrus. Kitų metų pavasarį jiedu pasiekė Lietuvos skrydžio nuotolio ir trukmės rekordą.Iki šiol šio rekordo niekas net nesiryžo pagerinti.

Vienas, bet ne vienišas„Prieš gerą pusmetį tapau seneliu ir esu labai laimingas“, – kalbėjo V. Vitkauskas.Su buvusia žmona Aldona jis susilaukė trijų vaikų – dviejų sūnų ir dukters. Vienas sūnų – Vaidotas – žuvo per sniego griūtį Slovakijos Tatruose.Dabar V. Vitkauskas gyvena vie-nas. Bet vienišas nesijaučia.„Gali būti vienišas didžiausioje minioje, o aš sniego urve Makin-lio keteroje jaučiau visą pasaulį.

Kadangi gyvenu namelyje, ne bute, gyvenu atviresnį gyvenimą. Yra tikri kaimynai, yra draugai ir daugybė žmonių, kuriems esu reikalingas“, – kalbėjo alpinistas prieš išvykdamas į Nepalą.

Renkasi tai, kas svarbiausiaV. Vitkauskas toje šalyje daly-vauja pirmosios žmonių perga-lės prieš Everestą Deimantinio jubiliejaus (60-mečio) iškilmėse. Nepalo sostinėje Katmandu su-rengta lietuvio fotografi jų paroda apie 1993-iųjų Everestą.„Dabar aš renkuosi tai, kas yra svarbiau. Tai yra kūrybiniai už-siėmimai, susiję ir su fotografi ja, spauda, leidyba. Taip pat organi-zuoju žmonėms sveikatingumo seminarus. Šventas dalykas – paskaitos, ypač bendravimas mo-kyklose su jaunimu. Kalbėdamas apie kalnus aš jiems papasakoju ir apie Lietuvos vėliavą, ir apie himną, ir apie Nepriklauso-mybę. Sudominęs juos kalnais, aš galiu kalbėti ir apie šventus dalykus. Juk aš ne knygų prisi-skaitęs, o pats viską patyręs. Kai kaina buvo ne keli tūkstančiai litų, o gyvybė. Tada žūdavo kas ketvirtas kopiantis. Ir, svarbiau-sia, buvo net ne įkopti, o netapti tuo ketvirtu...“ – kalbėjo garsusis Lietuvos alpinistas ir keliauto-jas.Tiesa, V. Vitkausko kelionės dabar jau kur kas trumpesnės. Po Lietuvą.„Praeitą žiemą net šešiuose „Snaigės“ žygiuose dalyvavau“, – pašmaikštavo žmogus, įveikęs gausybę viso pasaulio viršukalnių.

VIRŠŪNĖSBuvusioje SSRS: 1989 m. – Komunizmo (Ismailo Samani; 7 495 m) ir Korženevskajos (7 105 m);1990 m. – Lenino (Avicenos; 7 134 m) ir Chan Tengrio (6 995 m).

Aukščiausios visų žemynų:1993 m. – Everesto (8 848 m; Azija), Elbruso (5 642 m, Europa ir Azija);1994 m. – Makinlio (6 194 m; Šiaurės Amerika) ir Vinsono (4 897 m; Antarktida);1995 m. – Kilimandžaro (5 895 m; Afrika) ir Kosciuškos (2 228 m; Australija);1996 m. – Akonkagvos (6 959 m; Pietų Amerika).

Kitos:2002 m. – Donja Ines (5 075 m) – aukščiausia Ignoto Domeikos kalnagūbryje Anduose ir Ochos del Saladas (6 893 m) – aukščiausias Žemės ugnikalnis.

Ant visų žemynų aukščiausių viršukalnių stovėjęs alpinistas Vladas Vitkauskas kelią į kalnus atrado vaikystės knygose


SENJORAIRRŽEŽELILISS20201313 B BIRIRRRŽEŽELILISS


Rutulio stūmikė, daugkartinė šalies čempionė ir rekordininkė Birutė Keršulienė dar gyvena šiemečiu Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų veteranų čempionatu San Sebastiane (Ispanija), kur 64 metų moteris savo amžiaus grupėje tapo čempione (10 m 76 cm).

„Labai džiaugiuosi ne tik pergale, bet ir tuo, kad pavyko nugalėti savo buvusią varžovę rusę Tama-rą Bufetovą. Ji nustūmė rutulį 10 m 38 cm, ir aš ją nugalėjau antrą kartą“, – teigė Birutė.Iš viso Europos čempionate Lietuvos lengvaatlečiai pelnė net aštuonis medalius – tris aukso, keturis sidabro ir vieną bronzos. Šiemet pasaulio vasaros čem-pionate B. Keršulienė neketina dalyvauti, nes jis vyks toli – Bra-zilijoje. Tačiau ji bandys jėgas pa-saulio veteranų žaidynėse, kurios rugpjūčio mėnesį bus surengtos Turine (Italija). Sportininkė jau yra sumokėjusi už kelionės bilie-tus ir nakvynę.

Birute, prisimink savo jaunystės metus. Kaip dabar vertini savo rezultatus ir laimėjimus?

Džiaugiuosi, kad buvau ir dabar esu lengvaatletė. Mano darbas taip pat buvo susijęs su sportu – nuo 1977 m. iki praėjusių metų rudens dirbau kūno kultūros mo-kytoja Jeruzalės vidurinėje moky-kloje. Aktyviai sportuojant, man labai trūko dėmesio, nes negalė-jau išvažiuoti į užsienį: mamos broliai buvo pabėgę į Ameriką, o tėvelio brolis buvo išvežtas į Sibi-rą. Buvau SSRS jaunimo čempi-onė, tačiau nebuvau kviečiama į SSRS jaunimo rinktinę. Savo sportinę karjerą pradėjau vadovaujama trenerio Vytauto Burakausko. Iš pat pradžių šokinėjau į aukštį („žirklėmis“ peršokau 145 cm) ir bėgiojau 80 m distanciją per barjerus. Kai pasitempiau kirkšnį, pradėjau bandyti jėgas lengvosios atletikos penkiakovės varžybose. Gerai sekėsi šokti ir į tolį (5 m 20 cm), stumti rutulį (11 m), tik 200 m distanciją buvo sunku bėgti. Treneris manyje įžvelgė rutulininkės bruožų ir pasiūlė rinktis šią rungtį.

Niekada nebuvai stambi, kaip tą rutulį pavyko sutramdyti?

Kaip buvusi šuolininkė, turėjau stiprias kojas, išsiskyriau gera rutulio stūmimo technika. Buvau gana stipri – man dar nebuvo nė 12-os metų, o su dviem kibirais rankose užbėgdavau į kalną laisty-ti daržų. Rutulys man paklusdavo nesunkiai, ši rungtis man patiko ir

su ja nesiskiriu iki šių dienų. Sportavau su pertraukomis, 1973 m. pasigimdžiau dukrytę, per tą laiką atsirado rimtų varžo-vių, subrendo Levutė Bakelytė. 1980 m., prieš Maskvos olim-pines žaidynes, rutulį pavyko nustumti 19 m 36 cm – tai mano pats geriausias rezultatas. Penkis kartus pavyko tapti Lie-tuvos rekordininke. Kai 1969 m. rutulį nustūmiau 15 m 97 cm ir tapau Lietuvos moterų rekordi-ninke, dar rungtyniavau jaunimo grupėje. Dabar, kai pagalvoju, galėjau įveikti ir 20 m ribą. Tačiau išsis-kyriau su savo treneriu, tą laiką skaudžiai išgyvenau. Dar porą metų mane treniravo Vytautas Jaras, o mano didžiojo sporto karjera 1982 m. baigėsi.

Tačiau po šiek tiek metų vėl sugrįžai į rutulio stūmimo sektorių, pradėjai dalyvauti veteranų varžybose.

Sugrįžau 1990 m. ir debiutavau Europos veteranų čempionate

Vengrijoje, kur laimėjau bron-zos medalį. Buvau pasiėmusi ir Lietuvos trispalvę, tad stovėda-ma ant nugalėtojų pakylos, ją iškėliau. Varžybose dalyvavome pasipuošę lietuviškais marškinė-liais. Dabar jau turiu pasaulio ir Europos čempionatų, pasaulio veteranų žaidynių įvairiausių apdovanojimų, iš viso – 17 medalių. Į varžybas dažniausiai važiuoju už savo pinigus, kartais draugai porą šimtelių primeta.

Dalyvavai ne tik varžybose, bet ir vadovavai „Metikų“ klubui, kuris veikia ir dabar.

Tam klubui ofi cialiai vadova-vau dešimt metų, o šiaip – net keturiolikta. Viskas prasidėjo 1997 metais, kai susirinkome „Dinamo“ manieže ir nutarėme įkurti šį klubą. Tai įgyvendinome 2001 metais. Dirbau iš idėjos, bet praėjusiais metais nesutikau su kai kuriais klubo tarybos spren-dimais ir atsistatydinau. Dabar „Metikui“ vadovauja Linas Kulbokas.

Tad kaip dabar gyveni?

Gerai. Turiu daug draugų, yra su kuo bendrauti. Truputį sportuoju, šeimininkauju, prižiūriu brolį, kuriam reikalinga priežiūra. Ka-dangi LKKI studijavau gydomąją kūno kultūrą ir masažą, tai dabar draugėms darau masažus. Jie ateityje gali virsti mano pragyve-nimo šaltiniu.Iki šių dienų gyvenu Jeruzalėje, turiu savo namuką, šiltnamį, dar-žą. Kai dirbau vidurinėje moky-kloje, savo kolegas apdalydavau pomidorais, obuoliais, visokiomis žolelėmis. Dukrai Margaritai šiemet bus 40 metų, ji gyvena Čikagoje, man padovanojo anūkėlę Gretą, ji kart-kartėmis vasarą mane aplanko. Anksčiau dukra dalyvaudavo Lietuvos gražuolių konkursuo-se, 1993 m. net pateko į fi nalinį šešetuką. Dabar ji Čikagoje dirba grožio salone ir balandžio vidury-je organizavo Čikagos lietuvaičių gražuolių konkursą, o 12-metė anūkėlė dar mokosi, savaitgaliais eina į lietuvišką mokyklą.

JĖGA TRYŠKO NUO MAŽENSTituluotai veteranei Birutei Keršulienei tvirtų rankų prireikia ne tik stumiant rutulį, bet ir darant masažą

LIETUVIŲ LAIMIKIS Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų veteranų čempionate San Sebastiane lietuviai iškovojo aštuonis medalius.

Auksas: Birutė Keršulienė (rutulio stūmimas), Rimvydas Medišauskas (11 kg svarmuo, Europos čempionatų rekordas – 19 m 98 cm), Janina Lapienienė (disko metimas, Europos čempionatų rekordas – 40 m 30 cm).

Sidabras: Jadvyga Putinienė (rutulio stūmimas ir ieties metimas), Saulius Kleiza (rutulio stūmimas), Vladas Zaniauskas (penkiakovė).

Bronza: Rimvydas Medišauskas (kūjo metimas). „Kaip buvusi šuolininkė, turėjau stiprias kojas, išsiskyriau gera rutulio stūmimo technika. Buvau gana stipri – man dar nebuvo nė 12-os metų, o su dviem kibirais rankose užbėgdavau į kalną laistyti daržų.

B. Keršulienė (viduryje) skina medalius veteranų varžybose.Pliadisfoto.lt nuotr.

B. Keršulienė iš Ispanijos parsivežėEuropos čempionato auksą.


BAZĖS Lietuvos futbolo federacija pagal UEFA programą parūpino stadionui dirbtinės žolės dangą, kurios vertė 600 tūkst. litų.

Įrengti Fabijoniškių mokyklos stadioną Vilniaus savivaldybei kainavo 2,7 mln. litų. Meras žada po tokią pat aikštę kiekvienam mikrorajonui.

Gegužės 23 d. vyko Fabijoniškių

mokyklos stadiono atidarymo šventė.

pliadisfoto.lt nuotr.

„Mokyklos reikmėms stadionas bus naudojamas nuo 8 iki 14 valandos. Sportinių klasių, Vilniaus futbolo mokyklos, „Žalgiriečio“ futbolo mokyklos vaikai stadioną užims nuo 14 iki 19 valandos. Nuo 19 valandos bei savaitgaliais stadionas bus prieinamas Fabijoniškių bendruomenei, kitiems norintiesiems.


Vilniuje vartus atvėrė dar vie-nas stadionas. Pusantrų metų rekonstruotoje Fabijoniškių vi-durinės mokyklos aikštėje jau galima žaisti futbolą.

Prieš mokyklos sporto aikštyno rekonstrukciją stadiono vietoje buvo mokyklos futbolo, krepšinio ir tinklinio aikštelės. Po rekons-trukcijos mokykla turi reikiamų matmenų futbolo aikštę. Jos ilgis yra 105 m, o plotis – 68 m, aikštė padengta dirbtine žole.Vienoje stadiono pusėje yra 360-ies kėdučių tribūna. Bet mokyklos di-rektorius Vytas Karsokas tvirtina, kad tai yra tik pagrindas, o ne galu-tinis stadiono variantas. Planuoja-ma vietų žiūrovams įrengti ir kitoje stadiono pusėje. Tiek, kad stadio-nas atitiktų reikalavimus, keliamus pirmosios lygos licencijai. Kol kas Fabijoniškių vidurinės mokyklos stadione galima rengti ne aukštes-nės nei antrosios lygos rungtynes.

Iškilmėse – garbingi svečiaiGegužės 23 d. į stadiono atidary-mo ceremoniją susirinko visa Vil-niaus miesto valdžia, Seimo pir-mininkas Vydas Gedvilas, futbolo veteranai, treneriai. „Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie stadiono atsiradimo. Miestui labai svarbu turėti tokią aikštę, kurioje galėtų augti pasaulinio

lygio sporto žvaigždės. Linkiu, kad ne vienas jaunas futbolinin-kas, pradėjęs žaisti šioje aikštėje, vėliau šiek tiek pažaidęs Vilniaus „Žalgiryje“, toliau žaistų Barselo-noje, Madride ar Londone“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.Savivaldybei Fabijoniškių vidu-rinės mokyklos stadionas atsiėjo 2,7 mln. litų.Lietuvos futbolo federacija pagal UEFA programą parūpino dirbti-nės žolės dangą, kurios vertė 600 tūkst. litų.„Savivaldybės planuose numaty-ta, kad kiekvienas mikrorajonas turi turėti po tokią futbolo aikš-tę“, – per stadiono atidarymo iš-kilmes užsiminė A. Zuokas.

Bus sporto gimnazija „Iš penkių pretendavusių moky-klų lėšos pirmiems įrengti stadio-no pagrindus buvo skirtos mūsų mokyklai. Tie pinigai atliko nuo Jamonto parko, kuriame nebuvo galimybių įrengti stadioną, ir juos savivaldybė paskyrė mums,“ – tei-gė Fabijoniškių vidurinės moky-klos direktorius V. Karsokas.Ši mokykla gali siekti „ilgosios sporto gimnazijos“ statuso.„Ilgoji gimnazija“ – specializuo-ta mokykla, ugdanti moksleivius nuo pirmos iki dvyliktos klasės.Jau dabar Fabijoniškių vidurinė mokykla turi dvi sporto klases: fut-bolininkų ir dziudo imtynininkų. Nuo kitų mokslo metų mokykla žada turėti daugiau futbolo klasių.

Persikėlė futbolo mokyklaĮ Fabijoniškių vidurinės mokyklos patalpas dabar persikėlė Vilniaus futbolo mokykla. Anksčiau ji buvo įsikūrusi „Žalgirio“ stadione.„Futbolo mokyklai skyrėme 117 kvadratinių metrų patalpas“, – sakė Fabijoniškių vidurinės mo-kyklos vadovas. Futbolo mokykla iš tiesų gali džiaugtis bazės pasikeitimu. Nau-joji aikštė yra kur kas geresnė negu ta kieto žvyro antroji „Žal-girio“ stadiono aikštė, vadinama „Marakana“.„Nėra ką lyginti. Kalbėjausi su Kęstučiu Latoža, Viačeslavu Su-kristovu – mes išaugome „Mara-kanoje“. Yra jai sentimentų. Bet naujojoje aikštėje negali būti nei balų, nei dulkių kamuolių“, – kal-bėjo Vilniaus futbolo mokyklos di-rektorius Kęstutis Paknys.Anot jo, auklėtiniams tikrai nebus ne į naudą tai, kad jie treniruosis ant dirbtinės žolės: „Šioje aikštėje yra elastinis sluoksnis. Nesuly-ginsi su neseniai įrengtu „Fanų“ stadionu.“Tame pačiame stadione futbolo mokyklos vaikai galės treniruotis ir žiemą.„Apšvietimas yra puikus. Turė-sim traktorių, nuvalysime nuo aikštės sniegą ir žaisime“, – kalbė-jo K. Paknys.Pasak Vilniaus futbolo mokyklos direktoriaus, stadionui prižiūrėti pasamdyti du darbininkai. Mokyklos reikmėms stadionas

bus naudojamas nuo 8 iki 14 va-landos. Sportinių klasių, Vilniaus futbolo mokyklos, „Žalgiriečio“ futbolo mokyklos vaikai stadio-ną užims nuo 14 iki 19 valandos. Nuo 19 valandos bei savaitgaliais stadionas bus prieinamas Fabijo-niškių bendruomenei, kitiems no-rintiesiems.

Vien pastatyti negana„Šią iniciatyvą vertinu puikiai. Jeigu jūs pasižiūrėtume, kokios yra bazės prie mokyklų, tai susi-imtumėte už galvos. Prieš porą metų mes atlikome tokią studiją – apvažiavome visas mokyklas, apžiūrėjome erdves prie mokyklų, vadinamuosius aikštynus moks-leiviams. Norėjosi verkti. Tikrai ne tai, ką matome čia“, – vertino Fabijoniškių vidurinės mokyklos stadioną Vilniaus „Žalgirį“ ir kitas A lygos komandas treniravęs Vy-tautas Jančiauskas.Tačiau jis pabrėžė ir tai, kad pasta-tyti gerą stadioną – dar ne viskas. Svarbu ir rūpintis juo, prižiūrėti.„Tegu su vaikais čia ateina tėve-liai, tegu ateina seneliai ir visi žai-džia. Bet bendruomenė turėtų ne tik žaisti, bet ir rūpintis stadionu. Nes gerą daiktą galima sugadinti per mėnesį, o prižiūrint jį galima išlaikyti dešimtis metų. Iniciatyvą turi rodyti mokykla, bet rūpin-tis turėtų ir visi tie žmonės, kurie stadionu naudosis“, – kalbėjo šiuo metu „Trakų“ komandą treniruo-jantis V. Jančiauskas.

Stadiono atidarymo juostą perkirpo Vilniaus meras A. Zuokas, Seimo pirmininkas V. Gedvilas ir Fabijoniškių mokyklos direktorius V. Karsokas.


PERTRAUKĖLĖBBIRIRŽEŽELILISSSS

Siųskite teisingą kryžiažodžio atsakymą el. paštu [email protected] iki birželio 12 d. ir laimėkite „Hummel“ laisvalaikio marškinėlius.

Balandžio mėnesio numeryje spausdinto kryžiažodžio teisingą atsakymą „tolimi“ atsiuntė ir „Hummel“ prizą laimėjo Janina Bakšienė. Sveikiname!


STILIUS Klaipėdos „Žuvėdra“ devintą kartą tapo Lotynų Amerikos šokių Europos čempione.

20201313 B BIRIRŽEŽE

rtą ne.ą

20201313 B BII

Ieva Staponkutė[email protected] „

Jeigu norime būti gražios, pasirengimas kambaryje tikrai ilgai užtrunka, viską reikia daryti labai kruopščiai. Mus gražiomis paverčiančius makiažus keičiame, kaip juos pasidaryti, mus pamoko ir profesionalūs makiažo specialistai.

me, kaip juos pasidaryti, mus pa-moko ir profesionalūs makiažo specialistai. Viską daryti patiems nėra lengva, tačiau prie to jau pripratome“, – teigė M. Meškytė.Ansamblio šokėjai žino, kiek kre-mo reikia jų makiažui. Viską super-ka antroji ansamblio vadovė Daina Bertulienė. „Žuvėdros“ šokėjai pavydžiai žiūri į savo varžovus, kurie į čempionatus atvyksta ne tik su galinga savo palaikymo koman-da, bet ir su nemažu aptarnaujan-čiuoju personalu. Vokiečių, rusų kolektyvai turi savo masažuotojus, makiažo ir šukuosenų meistrus.

Rengia buvusi šokėja„Žuvėdros“ ansambliui daugiau kaip dešimt metų sukneles bei kostiumus siuva ir modeliuoja buvusios šokėjos Ainos Zinčiukai-tės 2006 m. įkurta „Ainos studija“. Ši dizainerė ansamblyje šoko net 19 metų (iki 1991 m.) ir tapo daugkar-tine pasaulio bei Europos čempio-natų medalininke. Gausioje jos apdovanojimų kolekcijoje trūksta tik čempionatų aukso medalių.Klaipėdiečių ansamblio vadovė Skaistutė Idzelevičienė pripažįsta,

kad prie „Žuvėdros“ pergalių labai prisideda ir „Ainos studija“. Garsioji šokėja puikiai sutaria su gerą meninį skonį turinčiais ansamblio vadovais Skaistute bei Romaldu Idzelevičiais ir žino, ko reikia ansambliui. „Mes viską darome kartu. Mūsų vadovai išsiskiria didele idėjine patirtimi, visi siūlome savo vari-antus. Viską darome bendromis pastangomis“, – pasakoja A. Zin-čiukaitė, Klaipėdos universitete studijavusi menotyrą.

Išbando per repeticijas„Mes pasiuvame ne tik kostiumus, sukneles, bet, jeigu reikia, padaro-me ir visus papuošimus. Kostiu-mus labai kruopščiai išbandome per repeticijas, juos patobuliname. Per varžybas būnu rami, nes žinau, kad nieko baisaus neturėtų nutikti“, – sako beveik ansamblio dizainere vadinama Aina. Pasak A. Zinčiukaitės, aštuonių šokėjų suknelės ir vyriški kos-tiumai siuvami iki pusės metų. Apranga pritaikoma kiekvienai kompozicijai ir keičiama tada, kai keičiama kompozicija.


Devynis kartus Europos ir septynis kartus pasaulio Lotynų Amerikos šokių čempionė Klai-pėdos „Žuvėdra“ ne tik šoka fantastiškai, bet ir nuostabiai atrodo ant parketo.

Puošnios merginų suknelės ir elegantiški vaikinų kostiumai žavi sporto aistruolius ir sulaukia net garsių dizainerių pagyrų.Ansamblių pasirodymas per čem-pionatus būna labai trumpas – vos šešios minutės. Tačiau legendinės „Žuvėdros“ šokėjai varžybų dieną keliasi jau septintą valandą ryto ir pradeda ruoštis kovai.

Keliasi anksti ryteAnsamblio solistei Mildai Mešky-tei šis Europos čempionatas jau buvo 11-asis. Mergina teigia, kad „Žuvėdros“ nariai prieš varžybas veiksmus suderina lyg laikrodžio mechanizmą.„Paprastai prieš čempionatus vyksta ansamblių repeticijos. Todėl ir keliamės anksti, pradedame

rengtis. Pirmiausia specialiu rudos spalvos kremu tepamės kūnus, po to einame pusryčiauti. Pasistiprinus pasirengimas vyksta toliau – daro-mas makiažas, pačios šukuojamės. Mūsų šukuosenos nėra labai sudėtingos, nes galvas dažniau-siai dabina koks nors papuošalas. Besirengdami kovoms, stengiamės padėti vieni kitiems, siekiame, kad šukuosenos būtų tvarkingos, gra-žiai atrodytų mūsų vaikinai. Beje, jie irgi patys gražinasi“, – aiškino M. Meškytė, jau turinti dešimt visų spalvų pasaulio ir Europos čempionatų medalių.

Padėjo makiažo specialistėsMakiažą ansamblio šokėjos taip pat dažniausiai darosi pačios. Tiesa, per gegužės 18 d. Vilniu-je vykusį Europos čempionatą joms padėjo specialiai pakviestos makiažo meistrės. Jos paryškino gražiausius šokėjų veido bruožus ir paslėpė trūkumus. „Jeigu norime būti gražios, pasirengimas kambaryje tikrai ilgai užtrunka, viską reikia daryti labai kruopščiai. Mus gražiomis paverčiančius makiažus keičia-

Europos čempionų sosto neužleidžiančiai „Žuvėdrai“ publiką kerinčius sparnus išskleisti padeda ir pačių šokėjų patirtis, ir grožio specialistų pagalba

E č i žl idži či i Ž ėd i“

Pliadisfoto.lt nuotr.