Moksleivių apklausa: ką rodo skaičiai?

2014 m. gegužės 23 d.Žemyna PauliukaitėBaigiamųjų klasių moksleivių apklausos rezultatų pristatymas Švietimo ir mokslo ministerijai

APIE TYRIMĄ

Moksleivių apklausa - dalis platesnio MOSTA vykdomo tyrimo, skirto Lietuvos studijų kokybės analizei.

Tyrimo tikslinės grupės:MoksleiviaiStudentaiDėstytojaiAdministracijaAbsolventaiDarbdaviai

Apklausta 1170 moksleivių visoje Lietuvoje

Taikytas kvotinės atrankos metodas, atsižvelgiant į:

mokyklos tipąreprezentavimą pagal apskritisgyvenvietės tipą

Išlaikomos proporcijos tokios, kokios yra generalinėje aibėje

Apklausa siekiama

išsiaiškinti

Moksleivių planai pabaigus mokyklą: kokie jie?Kokios pagrindinės priežastys siekti/nesiekti AM?

Studijų pasirinkimo preferencijos ir priežastys:ar moksleiviai žino ko nori? ko jie trokšta ir kaip stipriai?kas svarbiausia renkantis? kodėl Lietuva, kodėl – užsienis?Apie moksleivį mokyklojeKo tikimasi iš mokyklos?Kaip vertinami mokytojai, jų darbas?Moksleivių mokymosi motyvacijaKorepetitoriai: kas, kodėl, kokius samdo?

Planai studijų metuAr planuoja dirbti?Ar planuoja imti paskolą?

Nuostatos AM atžvilgiu

MOKSLEIVIŲ PLANAI PABAIGUS MOKYKLĄ

AM studijų paklausa išlieka didelė

79 proc. apklaustų moksleivių ketina studijuoti AM

Iš jų 88 proc. – iš karto pabaigę mokyklą

Apsisprendimui studijuoti įtakos turi mokyklos tipas

Studijuoti dažniau planuoja aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai

Apsisprendimui studijuoti gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas) įtakos neturi

Universitetus labiau rinktis linkę gimnazistai, geriau besimokantys ir miesto moksleiviai

Universitetinės studijos – labiau trokštamos nei koleginės, tačiau šiam pasirikimui įtakos turi mokyklos

tipas

STUDIJŲ PASIRINKIMAS

Didžioji dalis ketinančiųjų studijuoti pasižymi stipria motyvacija. Pagrindinės priežastys:

87 proc. apklaustų baigiamųjų klasių moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje

43 proc. jau turi pasirinkę specialybę, kurią nori studijuoti

Ją dažniausiai renkasi pagal tai, ką mėgsta (hobi), kas sekasi mokykloje, svarbi VF studijų vieta

52 proc. jau „nusižiūrėję“ konkrečią aukštąją mokyklą. Labiau apsisprendę gimnazijų, geriau besimokantys moksleiviai

Populiariausios – socialinių mokslų, technologijos, biomedicinos studijų sritys

Užsienyje ketinantys studijuoti linkę turėti aukštesnių siekių aukštojo mokslo atžvilgiu

Tai - geriau besimokantys, gimnazijų, didmiesčių moksleiviai, konkrečiai žinantys ko nori

STUDIJŲ PASIRINKIMO PRIEŽASTYS

Pagrindinės priežastys studijuoti užsienyje

Pagrindinės priežastys studijuoti Lietuvoje

Didžiausią įtaką priimant galutinį sprendimą kur ir ką studijuoti turi galimybė gauti valstybės

finansavimą studijoms

80 proc. moksleivių pritaria, kad reikia studijuoti širdžiai mielą specialybę

Specialybė, kuri užtikrintų materialinę gerovę, svarbesnė profesinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams

Profesinės

Vidurinės

Gimnazijos

PASIRUOŠIMAS AM STUDIJOMS

Labai blogai

Labai gerai

Didžioji dalis moksleivių jaučiasi studijoms pasirengę gerai

Tik 14 proc. savo pasirengimą studijuoti vertina mažiau negu vidutiniškai (mažiau nei 4 balais)

Mokytojų darbo vertinimui mokyklos tipas įtakos neturi, tačiau priklauso nuo mokinių mokymosi lygio

70 proc. moksleivių mokytojų darbą vertina teigiamai

Labiausiai savimi pasikliauti linkę gimnazistai, teigiantys, kad jų turimos žinios labiausiai

priklauso nuo jų pačių įdėtų pastangų

Stipriausias mokymosi motyvas – egzaminų „baimė“. Į tai labiau orientuoti gerai besimokantys,

gimnazijų moksleiviai

Mokytojams svarbiau moksleivio žinios nei jo savijauta

KOREPETITORIAIKodėl jie samdomi?

Bent vieną korepetitorių turi 36 proc. moksleivių

Didžioji jų dalis (70 proc.) siekia studijuoti universitetuose

30 proc. moksleivių mano, kad be korepetitorių pagalbos įstoti į nemokamą studijų vietą yra

„be šansų“

Dažniausiai korepetitoriai samdomi dėl noro geriau pasiruošti egzaminams

KOREPETITORIAIKokie moksleiviai linkę turėti korepetitorius?

Turėti korepetitorius labiau linkę merginos nei vaikinai

Turėjo korepetitorius Neturėjo korepetitorių

Bent vieną korepetitorių turi 42 proc. gimnazistų

Svarbus finansinis aspektas: daugiau nei pusė moksleivių, kurių tėvai be AM, teigia, kad

korepetitoriams neturi lėšų, nors tik 35 proc. nejunta tam poreikio

Korepetitorius turėti linkę didmiesčių (ypač Vilniaus) moksleiviai

Korepetitorius turėti labiausiai linkę gerais ir labai gerais pažymiais besimokantieji

Tikėtina, kad geriau besimokantys mokiniai samdo korepetitorius tam, kad dar labiau pagilintų savo turimas žinias

Dažniausiai poreikio korepetitoriams neturi silpnai besimokantys moksleiviai

KOREPETITORIAIPas ką moksleiviai linkę mokytis papildomai?

Dažniausiai papildomai mokomasi ne pas savus mokytojus

Skiriasi moksleivių preferencijos atsižvelgiant į mokyklos tipą: gimnazistai linkę samdytis ne

savo dalyko mokytojus, kiti moksleiviai - saviškius

Didmiesčių moksleiviai korepetitoriais dažniau renkasi ne savo dalyko mokytojus

Moksleiviai, kurių nei vienas iš tėvų neturi aukštojo išsilavinimo, labiau linkę

korepetitoriais rinktis savus mokytojus

Silpniau besimokantys linkę papildomai mokytis pas savo dalyko mokytojus

Moksleivių manymu svarbiausia mokyklose ugdyti gebėjimą laiku priimti sprendimus,

įvertinti sprendimų riziką, pasekmes, jausti už tai atsakomybę

NUOSTATOS DĖL MINIMALAUS STOJAMOJO BALO ĮVEDIMO

Skiriasi vertinimai atsižvelgiant į studijų finansavimo tipą

Skiriasi vertinimai atsižvelgiant į AM tipą

Mažiau skiriasi vertinimai atsižvelgiant ar AM yra valstybinė, ar ne

Apibendrinant

Didžioji dalis moksleivių ketina ir yra tvirtai apsisprendę studijuoti AM. Populiariausi – socialiniai mokslai, universitetinės studijos.

Didžiausią įtaką priimant galutinį sprendimą kur ir ką studijuoti turi galimybė gauti valstybės finansavimą studijoms, kuri yra netgi svarbesnė nei studijų programa ir aukštoji mokykla.

Didžioji dalis studijuoti ketina Lietuvoje, tačiau didžiausių ambicijų turintys – užsienyje.

Apibendrinant

Didžioji dalis moksleivių, vertindami mokyklose įgytas žinias, studijoms jaučiasi pasirengę. Ruošdamiesi atsakomybę labiau linkę prisiimti patys nei manyti, kad už tai atsakingi yra mokytojai.

Šiandieninė mokykla – į rezultatą orientuota mokymo įstaiga. Pagrindinis mokymo ir mokymosi „variklis“ – gerai išlaikyti egzaminai, pasiektos norimos studijos. Tą patvirtina ir korepetitoriavimo paklausa.

Apibendrinant

Korepetitoriai, padedantys pasiruošti egzaminams, – gimnazistų, didmiesčių (ypač Vilniaus) moksleivių „kasdienybė“. Juos turėti labiausiai linkę gerais ir labai gerais pažymiais besimokantieji.

Moksleiviai linkę pritarti, kad minimalaus stojamojo balo kriterijus turėtų būti taikomas stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, į universitetus ir valstybines aukštąsias mokyklas. Vis dėlto, pastarojo „pjūvio“ aspektu nuomonė nėra tiek diferencijuota, kaip kitų „pjūvių“ atžvilgiu.