View
6
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
IIIISSN 1987-6890
ekonomistiekonomistiekonomistiekonomisti
eZRvneba institutis daarsebis 65eZRvneba institutis daarsebis 65eZRvneba institutis daarsebis 65eZRvneba institutis daarsebis 65----e da akademikos e da akademikos e da akademikos e da akademikos paata guguSvilis dabadebis 105paata guguSvilis dabadebis 105paata guguSvilis dabadebis 105paata guguSvilis dabadebis 105----e wlisTavse wlisTavse wlisTavse wlisTavs
Is Dedicated to 65Is Dedicated to 65Is Dedicated to 65Is Dedicated to 65----th Anniversary of the Foundation of the th Anniversary of the Foundation of the th Anniversary of the Foundation of the th Anniversary of the Foundation of the
Institute and the 105Institute and the 105Institute and the 105Institute and the 105----th Anniversary of Academician th Anniversary of Academician th Anniversary of Academician th Anniversary of Academician
Paata GugushviliPaata GugushviliPaata GugushviliPaata Gugushvili
3333
2222 0000 1 01 01 01 0 UDC33 E eE eE eE e----49494949
J. “ekonomisti”, #3
1
paata guguSvilis ekonomikis institutipaata guguSvilis ekonomikis institutipaata guguSvilis ekonomikis institutipaata guguSvilis ekonomikis instituti
ekonomistiekonomistiekonomistiekonomisti
saersaersaersaerTaSoriso samecnieroTaSoriso samecnieroTaSoriso samecnieroTaSoriso samecniero----analianalianalianalitiktiktiktikuri Jurnaliuri Jurnaliuri Jurnaliuri Jurnali gamodis 2009 wlis ianvridangamodis 2009 wlis ianvridangamodis 2009 wlis ianvridangamodis 2009 wlis ianvridan
maisimaisimaisimaisi
ivnisiivnisiivnisiivnisi 3333 2020202010101010
mTavari redaqtormTavari redaqtormTavari redaqtormTavari redaqtoriiii ramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZe
samecnierosamecnierosamecnierosamecniero----saredaqcio kolegiasaredaqcio kolegiasaredaqcio kolegiasaredaqcio kolegia
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondentebi:
vladimer papava, avTandil silagaZe, leo Ciqavavladimer papava, avTandil silagaZe, leo Ciqavavladimer papava, avTandil silagaZe, leo Ciqavavladimer papava, avTandil silagaZe, leo Ciqava ekonomikur mecnierebaTa doqtorebi:
iuri ananiaSvili, rozeta asaTiani, klimenti aCelaSvili, Temur beriZe, iuri ananiaSvili, rozeta asaTiani, klimenti aCelaSvili, Temur beriZe, iuri ananiaSvili, rozeta asaTiani, klimenti aCelaSvili, Temur beriZe, iuri ananiaSvili, rozeta asaTiani, klimenti aCelaSvili, Temur beriZe, giorgi berugiorgi berugiorgi berugiorgi berulalalalava, vaxtang burduli, va, vaxtang burduli, va, vaxtang burduli, va, vaxtang burduli, revaz gogoxia, revaz gogoxia, revaz gogoxia, revaz gogoxia, mixeil ToqmaziSvili, mixeil ToqmaziSvili, mixeil ToqmaziSvili, mixeil ToqmaziSvili, revaz kakulia, Temur kandelaki, revaz kakulia, Temur kandelaki, revaz kakulia, Temur kandelaki, revaz kakulia, Temur kandelaki, murman kvaracxelia, alfred kurataSvili, murman kvaracxelia, alfred kurataSvili, murman kvaracxelia, alfred kurataSvili, murman kvaracxelia, alfred kurataSvili, iakob mesxia, elguiakob mesxia, elguiakob mesxia, elguiakob mesxia, elguja meqvabiSvili, giorgi papaja meqvabiSvili, giorgi papaja meqvabiSvili, giorgi papaja meqvabiSvili, giorgi papava, uSangi samava, uSangi samava, uSangi samava, uSangi samadadadadaSviSviSviSvili, li, li, li, roland sarCimelia, roland sarCimelia, roland sarCimelia, roland sarCimelia, avTandil sulaberiZe, avTandil sulaberiZe, avTandil sulaberiZe, avTandil sulaberiZe, Temur Sengelia, Tina CxeiZeTemur Sengelia, Tina CxeiZeTemur Sengelia, Tina CxeiZeTemur Sengelia, Tina CxeiZe, , , , nodar WiTanava, eTer xaraiSvili, mixeil jibutinodar WiTanava, eTer xaraiSvili, mixeil jibutinodar WiTanava, eTer xaraiSvili, mixeil jibutinodar WiTanava, eTer xaraiSvili, mixeil jibuti.... akademiuri doqtorebi:
nanuli arevaZe, nana bibilaSvili, merab gvelesiani, lina dananuli arevaZe, nana bibilaSvili, merab gvelesiani, lina dananuli arevaZe, nana bibilaSvili, merab gvelesiani, lina dananuli arevaZe, nana bibilaSvili, merab gvelesiani, lina daTuTuTuTunaSvilinaSvilinaSvilinaSvili, lia , lia , lia , lia ToToToToTlaZeTlaZeTlaZeTlaZe (pasuxismgebeli mdivani), eTer kakulia, nazira kakulia, Tea (pasuxismgebeli mdivani), eTer kakulia, nazira kakulia, Tea (pasuxismgebeli mdivani), eTer kakulia, nazira kakulia, Tea (pasuxismgebeli mdivani), eTer kakulia, nazira kakulia, Tea lazaraSvili (mTavari redaqtoris moadgile), iza naTelauri, nodar lazaraSvili (mTavari redaqtoris moadgile), iza naTelauri, nodar lazaraSvili (mTavari redaqtoris moadgile), iza naTelauri, nodar lazaraSvili (mTavari redaqtoris moadgile), iza naTelauri, nodar xaduri, xaduri, xaduri, xaduri, elene xarabaZe,elene xarabaZe,elene xarabaZe,elene xarabaZe, mamuka xuskivaZe (mTavari redaqtorismamuka xuskivaZe (mTavari redaqtorismamuka xuskivaZe (mTavari redaqtorismamuka xuskivaZe (mTavari redaqtoris moadgile), moadgile), moadgile), moadgile), revaz jarevaz jarevaz jarevaz javavavavaxiSvili.xiSvili.xiSvili.xiSvili. ucxoeli wevrebi:
ana axvlediani (didi britaneTi, ana axvlediani (didi britaneTi, ana axvlediani (didi britaneTi, ana axvlediani (didi britaneTi, pasuxismgebeli mdivani ucxoeTSipasuxismgebeli mdivani ucxoeTSipasuxismgebeli mdivani ucxoeTSipasuxismgebeli mdivani ucxoeTSi), ), ), ), eldar eldar eldar eldar isisisismailovi (azerbaijani), mailovi (azerbaijani), mailovi (azerbaijani), mailovi (azerbaijani), daviT kurtaniZe (aSS, mTavari redaqtoris daviT kurtaniZe (aSS, mTavari redaqtoris daviT kurtaniZe (aSS, mTavari redaqtoris daviT kurtaniZe (aSS, mTavari redaqtoris moadgile), moadgile), moadgile), moadgile), antanas maqstitusi (litva), vladiantanas maqstitusi (litva), vladiantanas maqstitusi (litva), vladiantanas maqstitusi (litva), vladimer menSikovi (latvia), mer menSikovi (latvia), mer menSikovi (latvia), mer menSikovi (latvia), mixeil roketliSvili (aSS), slavomir mixeil roketliSvili (aSS), slavomir mixeil roketliSvili (aSS), slavomir mixeil roketliSvili (aSS), slavomir patricki (poloneTi), dimitri patricki (poloneTi), dimitri patricki (poloneTi), dimitri patricki (poloneTi), dimitri sorokini (ruseTi), andrei hermani (poloneTi).sorokini (ruseTi), andrei hermani (poloneTi).sorokini (ruseTi), andrei hermani (poloneTi).sorokini (ruseTi), andrei hermani (poloneTi).
Jurnali xelmZRvanelobs Tavisufali presis principiT. redaqciis Jurnali xelmZRvanelobs Tavisufali presis principiT. redaqciis Jurnali xelmZRvanelobs Tavisufali presis principiT. redaqciis Jurnali xelmZRvanelobs Tavisufali presis principiT. redaqciis
Sexeduleba SesaZloa ar emTxveodes avtoris azrs daSexeduleba SesaZloa ar emTxveodes avtoris azrs daSexeduleba SesaZloa ar emTxveodes avtoris azrs daSexeduleba SesaZloa ar emTxveodes avtoris azrs da igiigiigiigi pasuxs ar agebs pasuxs ar agebs pasuxs ar agebs pasuxs ar agebs informaciis sizusteze.informaciis sizusteze.informaciis sizusteze.informaciis sizusteze.
TbilisiTbilisiTbilisiTbilisi
Paata Gugushvili Institute of Economics
J. “ekonomisti”, #3
2
EKONOMISTI
International Scientific-analytical Journal Published from January 2009
May June 3333
2020202010101010
Editor-in-chief Ramaz Abesadze SCIENTIFIC-EDITORIAL BOARD
CORRESPONDING MEMBERS OF THE NATIONAL ACADEMY OF SCIENCES OF GEORGIA:
Leo Chikava, Vladimer Papava, Avtandil Silagadze DOCTORS OF ECONOMIC SCIENCES:
Klimenti Achelashvili, Iuri Ananiashvili, Roseta Asatiani, Temur Beridze, Giorgi Berulava, Vakhtang Burduli, Nodar Chitanava, Tina Chkheidze, Revaz Gogokhia, Mikhail Jibuti, Revaz Kakulia, Temur Kandelaki, Ete r Kharaishvili, Murman Kvaratskhelia, Alfred Kuratashvili, Jakob Meskhia, Elguja Mekvabishvili, Giorgi Papava, Ushangi Samadashvili, Roland Sarchimelia, Temur Shengelia, Avtandil Sulaberidze, Mikhail Tokmazishvili. ACADEMIC DOCTORS:
Nanuli Arevadze, Nana Bibilashvili, Lina Datunashvili, Merab Gvelesiani, Revaz Javakhishvili, Nazira Kakulia, Eteri Kakulia, Tea L azarashvili (deputy editor-in-chief), Iza Natelauri, Nodar Khaduri, Elene Kharabadze, Mamuka Khuskivadze (deputy editor-in-chief), Lia Totladze (executive secretary). FOREIGN MEMSERS:
Anna Akhvlediani (Great Britain, executive secretary abroad), Eldar Ismailov (Azerbaijan), David Kurtanidze (USA, deputy editor-in-chief abroad), Antanas Mackstitus (Lithuania), Vladimir Menshikov (Latvia) , Slavomir Patritski (Poland), Mikhail Roketlishvili (USA), Dmitri Sorokin (Russia ), Andrei Herman (Poland)
The journal follows the principles of free press. The views of editorial board do not necessarily reflect author's option and it accepts no responsibility for the accuracy of information.
Tbilisi
J. “ekonomisti”, #3
3
J. “ekonomisti”, #3
4
ininininstitutis daarsebis 65stitutis daarsebis 65stitutis daarsebis 65stitutis daarsebis 65----eeee dadadada akademikos paata guguSvilis dabadebis akademikos paata guguSvilis dabadebis akademikos paata guguSvilis dabadebis akademikos paata guguSvilis dabadebis
105105105105----eeee wlisTavis gamowlisTavis gamowlisTavis gamowlisTavis gamo1111
2009 wlis 29 ivniss paata guguSvilis ekonomikis institutis daar-
sebidan 65 weli Sesrulda, xolo 2010 wlis 28 oqtombers akademikos
paata guguSvilis dabadebidan 105 weli sruldeba.
pirveli TariRi institutSi araerTi RonisZiebiT aRiniSna, magram
gadavwyvite, saerTaSoriso samecniero konferencia da saiubileo sxdo-
ma am ori TariRisaTvis erTad migveZRvna, vinaidan es ori TariRi
erTmaneTTan ganuyreladaa dakavSirebuli. saqarTvelos mecnierebaTa saqarTvelos mecnierebaTa saqarTvelos mecnierebaTa saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis ekonomikis institutis akademiis ekonomikis institutis akademiis ekonomikis institutis akademiis ekonomikis institutis saTaveebTan xom swored batoni paata
idga da 32 wlis ganmavlobaSi misi xelmZRvaneli uwyvetliv xom batoni
paata iyo.
Jurnal ekonomistis winamdebare saiubileo nomeri swored am or
TariRs eZRvneba.
rasakvirvelia, batoni paata isedac ar daaklebda Zalisxmevas sa-
qarTveloSi ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis did saqmes, magram
institutis direqtoris postze yofnam es Zalisxmeva, SeiZleba iTqvas,
gaaaskeca da Sedegi Sesabamisad gacilebiT didi mogvca. aseve, bunebri-
via, instituti rom ar daarsebuliyo da batoni paata ekonomikur mec-
nierebas ar gahyoloda, ekonomikuri mecniereba mainc ganviTardeboda.
magram, institutis daarsebam da mis xelmZRvanelad, wlebis ganmavlo-
baSi, unariani da niWieri pirovnebis yofnam saqarTveloSi ekonomikuri
mecnierebis ganviTarebas arnaxuli impulsi misca da procesebi mniSvne-
lovnad daaCqara.
***
instituti omis wlebSi daarsda. misi saStato ganrigi sakavSiro
saxkomsabWosTan arsebulma saStato komisiam 1944 wlis 15 aprils daam-
tkica, muSaobas ki instituti faqtobrivad maisidan Seudga. saqarTve-
los saxalxo komisarTa sabWos dadgenileba #734 _ “saqarTvelos mec-
nierebaTa akademiasTan ekonomikis institutis mowyobis Sesaxeb” ki mi-
Rebul iqna 1944 wlis 29 ivniss, romlis mixedviTac, institutis Stati
ganisazRvra 16 erTeuliT (direqtori, swavluli mdivani (ufrosi mecni-
eri TanamSomeli), sami seqtoris gamge, sam-sami ufrosi da umcrosi mec-
nieri TanamSromeli, biblioTekis gamge da oTxi administraciul-same-
urneo personali).
institutis pirveli mecnieri TanamSromlebi iyvnen: prof. paata paata paata paata
guguguguguSguSguSguSvilivilivilivili (direqtori, ganyofilebis gamge), akaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZe (swavluli
mdivani), , , , ekonomikur mecnierebaTa kandidati. nikoloz iaSvili nikoloz iaSvili nikoloz iaSvili nikoloz iaSvili (seqto-
ris gamge), ekonomikur mecnierebaTa kandidati. ioseb bajaioseb bajaioseb bajaioseb bajaZe Ze Ze Ze (seqtoris
1 zogierTi masala aRebulia wignidan _ saqarTvelos mecnierebaTa akademiis p. guguSvilis saxelobis instituti (1944-1994), Tb., 1994.
J. “ekonomisti”, #3
5
gamge), ekonomikur mecnierebaTa kandidati. ivane jaSi ivane jaSi ivane jaSi ivane jaSi (ufrosi mecnieri
TanamSromeli), ekonomikur mecnierebaTa kandidati. levan asaTianilevan asaTianilevan asaTianilevan asaTiani (uf-
rosi mecnieri TanamSromeli), luarsab karbelaSvili luarsab karbelaSvili luarsab karbelaSvili luarsab karbelaSvili (ufrosi mecnieri
TanamSromeli), nikoloz tyeSelaSvili nikoloz tyeSelaSvili nikoloz tyeSelaSvili nikoloz tyeSelaSvili (ufrosi mecnieri TanamSrome-
li), nikandro jakobia nikandro jakobia nikandro jakobia nikandro jakobia (umcrosi mecnieri TanamSromeli), Sura margveSura margveSura margveSura margve----
laSvililaSvililaSvililaSvili (umcrosi mecnieri TanamSromeli), ia yifSiZe ia yifSiZe ia yifSiZe ia yifSiZe (umcrosi mecni-
eri TanamSromeli), mari kapamari kapamari kapamari kapaneneneneli li li li (umcrosi mecnieri TanamSromeli). Sem-
deg uaxloes wlebSi (1945-1950) institutSi muSaobas iwyeben: filipe gofilipe gofilipe gofilipe go----
giCaiSvili,giCaiSvili,giCaiSvili,giCaiSvili, vasil CantlaZe, valerian vasil CantlaZe, valerian vasil CantlaZe, valerian vasil CantlaZe, valerian melqaZe, sergi beraZe, valerianmelqaZe, sergi beraZe, valerianmelqaZe, sergi beraZe, valerianmelqaZe, sergi beraZe, valerian
baxtaZe, kirile RoRoberiZe, mixeil gvelesiani, mixeil kaxeTeliZe, baxtaZe, kirile RoRoberiZe, mixeil gvelesiani, mixeil kaxeTeliZe, baxtaZe, kirile RoRoberiZe, mixeil gvelesiani, mixeil kaxeTeliZe, baxtaZe, kirile RoRoberiZe, mixeil gvelesiani, mixeil kaxeTeliZe,
vladimer Ppapava, niko dgebuaZe, dimitri qoriZe,vladimer Ppapava, niko dgebuaZe, dimitri qoriZe,vladimer Ppapava, niko dgebuaZe, dimitri qoriZe,vladimer Ppapava, niko dgebuaZe, dimitri qoriZe, androandroandroandro facuria, niJa facuria, niJa facuria, niJa facuria, niJa
xurciZe, rafiel xarbedia, beqirbi xasia, apolon nucubiZe, mamulo xurciZe, rafiel xarbedia, beqirbi xasia, apolon nucubiZe, mamulo xurciZe, rafiel xarbedia, beqirbi xasia, apolon nucubiZe, mamulo xurciZe, rafiel xarbedia, beqirbi xasia, apolon nucubiZe, mamulo
kekeliZe, qeTevan dadiani. kekeliZe, qeTevan dadiani. kekeliZe, qeTevan dadiani. kekeliZe, qeTevan dadiani.
institutis pirvel samecniero sabWoSi Sediodnen: profesori paapaapaapaa----
ta guguSvilita guguSvilita guguSvilita guguSvili (institutis direqtori), akademikosi simon janaSia,simon janaSia,simon janaSia,simon janaSia, akade-
mikosi niko niko niko niko kecxovelikecxovelikecxovelikecxoveli, profesorebi: filipe gogiCaiSvili, giorgi gexfilipe gogiCaiSvili, giorgi gexfilipe gogiCaiSvili, giorgi gexfilipe gogiCaiSvili, giorgi gex----
tmanitmanitmanitmani da nikoloz qoiavanikoloz qoiavanikoloz qoiavanikoloz qoiava, docentebi: akaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZe (institutis swav-
luli mdivani), ioseb bajaZe, niko iaSviioseb bajaZe, niko iaSviioseb bajaZe, niko iaSviioseb bajaZe, niko iaSvili, ivane jaSi, luarsab karli, ivane jaSi, luarsab karli, ivane jaSi, luarsab karli, ivane jaSi, luarsab kar----
belaSvili, nikoloz tyeSelaSvili, irakli miqelaZebelaSvili, nikoloz tyeSelaSvili, irakli miqelaZebelaSvili, nikoloz tyeSelaSvili, irakli miqelaZebelaSvili, nikoloz tyeSelaSvili, irakli miqelaZe, saqarTvelos
finansTa saxalxo komisari konstantine cimakuriZekonstantine cimakuriZekonstantine cimakuriZekonstantine cimakuriZe, statistikis sam-
marTvelos ufrosi g.g.g.g. feraZeferaZeferaZeferaZe, miwsaxkomis sakolmeurneo ganyofilebis
ufrosi, docenti S.S.S.S. WeliZe. WeliZe. WeliZe. WeliZe.
institutSi, Tavdapirvelad, navaraudevi iyo sami _ soflis me-
urneobis ekonomikis (prof.Nprof.Nprof.Nprof.Nnikonikonikoniko iaSviliiaSviliiaSviliiaSvili), mrewvelobis ekonomikis (doc.
ioseb bajaZeioseb bajaZeioseb bajaZeioseb bajaZe) da vaWrobis ekonomikis seqtorebis gaxsna. magram, Semdeg,
vaWrobis ekonomikis seqtoris nacvlad daarsda saxalxo meurneobis is-
toriis seqtori (prof. paata guguSvili)paata guguSvili)paata guguSvili)paata guguSvili)
institutSi sxvadasxva dros ekonomikis ganxriT funqcionirebda Semdegi ganyofilebebi: soflis meurneobis ekonomikis ganyofileba (gam-geebi: emd, prof. niko iaSvili,niko iaSvili,niko iaSvili,niko iaSvili, emd, prof. apolon nucubiZe, apolon nucubiZe, apolon nucubiZe, apolon nucubiZe, emd, prof. mixeil kaxeTeliZe, mixeil kaxeTeliZe, mixeil kaxeTeliZe, mixeil kaxeTeliZe, emd, prof. amiran jibutiamiran jibutiamiran jibutiamiran jibuti); saxalxo meurneobis is-toriis (akad. paatapaatapaatapaata guguSvili)guguSvili)guguSvili)guguSvili); mrewvelobis ekonomikis (emk ioseb baioseb baioseb baioseb ba----jaZe, jaZe, jaZe, jaZe, emd, prof. kandid Carkviani, kandid Carkviani, kandid Carkviani, kandid Carkviani, akad. avTandil guniaavTandil guniaavTandil guniaavTandil gunia); socialisturi warmoebis gaadgilebis (emd akaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZe); politikuri ekonomiis ganyo-fileba (akad. avTandil gunia,avTandil gunia,avTandil gunia,avTandil gunia, emd, prof. apolon nucubiZe, apolon nucubiZe, apolon nucubiZe, apolon nucubiZe, emk merab merab merab merab gvelesianigvelesianigvelesianigvelesiani); statistikis (emd, prof. mixeil kaxeTeliZemixeil kaxeTeliZemixeil kaxeTeliZemixeil kaxeTeliZe); mimoqcevis (emd, prof. akaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZeakaki kakabaZe); saxalxo meurneobisa da ekonomikuri azris isto-riis (akad. paata guguSvilipaata guguSvilipaata guguSvilipaata guguSvili); sabWoTa ekonomikisa da ekonomikuri azris ganviTarebis (emd, prof. beqirbeqirbeqirbeqirbi xasiabi xasiabi xasiabi xasia); saqarTvelos ekonomikis isto-riis (emd, prof. beqirbi xasia, emk naTia Siobeqirbi xasia, emk naTia Siobeqirbi xasia, emk naTia Siobeqirbi xasia, emk naTia SiolaSvililaSvililaSvililaSvili); sociologiis (akad. paata guguSvili)paata guguSvili)paata guguSvili)paata guguSvili); aRricxvisa da finansebis (emk Salva burduliSalva burduliSalva burduliSalva burduli); socialisturi aRwarmoebis (akad. avTandil guniaavTandil guniaavTandil guniaavTandil gunia); saqarTvelos ekono-mikis ganviTarebis ganzogadebisa da qarTuli ekonomikuri azris isto-riis ganyofileba (emd, prof. mixeil jibuti, emd. mixeil Toqemd, prof. mixeil jibuti, emd. mixeil Toqemd, prof. mixeil jibuti, emd. mixeil Toqemd, prof. mixeil jibuti, emd. mixeil ToqmaziSvili, maziSvili, maziSvili, maziSvili, emd, prof. valerian daTukiSviliemd, prof. valerian daTukiSviliemd, prof. valerian daTukiSviliemd, prof. valerian daTukiSvili); mecnierul-teqnikuri progresis eko-nomikur problemaTa (akad. avTandil guavTandil guavTandil guavTandil gunia,nia,nia,nia, ilia rubinSteiilia rubinSteiilia rubinSteiilia rubinSteini, ni, ni, ni, emd
J. “ekonomisti”, #3
6
Tamaz CikvaiZeTamaz CikvaiZeTamaz CikvaiZeTamaz CikvaiZe); aRwarmoebisa da kapitalur dabandebaTa ekonomikuri efeqtianobis (emd arCil TeTrauliarCil TeTrauliarCil TeTrauliarCil TeTrauli); agrosamrewvelo kompleqsis ekono-mikur problemaTa (emk dursun diasamiZe, dursun diasamiZe, dursun diasamiZe, dursun diasamiZe, emk Tengiz qavTaraZeTengiz qavTaraZeTengiz qavTaraZeTengiz qavTaraZe); eko-nomikuri ganviTarebis (emd givi bedianagivi bedianagivi bedianagivi bedianaSSSSvivivivili, li, li, li, emd, prof. ramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZe); arasawarmoo sferos ekonomikur problemaTa ganyofileba (emk rerererevaz javaz javaz javaz ja----vaxiSvilivaxiSvilivaxiSvilivaxiSvili); socialisturi ekonomikis ganviTarebis gamocdilebis ganzo-gadebisa da qarTuli ekonomikuri azris istoriis (imd, prof. aleqsanaleqsanaleqsanaleqsandddd----re bregvaZere bregvaZere bregvaZere bregvaZe); demografiisa da sociologiis (akad. paata guguSvili,paata guguSvili,paata guguSvili,paata guguSvili, emd avTandil sulaberiZeavTandil sulaberiZeavTandil sulaberiZeavTandil sulaberiZe); ekonometrikis (f/mmk rorororoland sarCimelialand sarCimelialand sarCimelialand sarCimelia); makro-ekonomikis (emd AarCil TeTAarCil TeTAarCil TeTAarCil TeTrauli, rauli, rauli, rauli, emk nanuli arevaZenanuli arevaZenanuli arevaZenanuli arevaZe); mikroekonomikis (emk zurab soselia, zurab soselia, zurab soselia, zurab soselia, emd Temur beriZe, Temur beriZe, Temur beriZe, Temur beriZe, emd, prof. giorgigiorgigiorgigiorgi papava, emd, papava, emd, papava, emd, papava, emd, prof. ramin miTaiSvili, prof. ramin miTaiSvili, prof. ramin miTaiSvili, prof. ramin miTaiSvili, emk iza naTelauriiza naTelauriiza naTelauriiza naTelauri); safinanso da sabanko sistemebis (emd mixeil roketmixeil roketmixeil roketmixeil roketlilililiSvili, Tina qurdaZeSvili, Tina qurdaZeSvili, Tina qurdaZeSvili, Tina qurdaZe); regionuli eko-nomikis (emk vaxvaxvaxvaxtang burdulitang burdulitang burdulitang burduli); agraruli ekonomikis (emk dursun diadursun diadursun diadursun dia----samiZesamiZesamiZesamiZe); bunebaTsargeblobis ekonomikis (emd, prof. giorgi wereTeliprof. giorgi wereTeliprof. giorgi wereTeliprof. giorgi wereTeli); ekonomikur procesTa marTvis (emd, prof. giorgi berulavaprof. giorgi berulavaprof. giorgi berulavaprof. giorgi berulava); finansebis, buRaltruli aRricxvis, statistikisa da auditis (emk Tea lazaTea lazaTea lazaTea lazararararaSviSviSviSvi----lililili); agraruli, regionuli ekonomikis (emd vaxtang burdulivaxtang burdulivaxtang burdulivaxtang burduli); ekono-mikuri informatikis (emk nana bibinana bibinana bibinana bibilaSvililaSvililaSvililaSvili); ekonomikuri azrisa da sa-xalxo meurneobis istoriis (emd, prof. beqirbi xasiaprof. beqirbi xasiaprof. beqirbi xasiaprof. beqirbi xasia); marTvis ekonomi-kuri problemebis laboratoria (emd vaxtang burduvaxtang burduvaxtang burduvaxtang burdulililili); sistemuri ga-mokvlevebisa da q. Tbilisis mecnierul-teqnikuri progresis kompleqsu-ri programis SemuSavebis meTodologiis laboratoria (emd givi bedigivi bedigivi bedigivi bediaaaa----naSvilinaSvilinaSvilinaSvili); ekonomikur-maTematikuri modelirebis seqtori (emd roland roland roland roland sarCimeliasarCimeliasarCimeliasarCimelia); bunebrivi resursebis gamoyenebisa da garemos dacvis eko-nomikur problemaTa laboratoria (emk Tengiz xoStaria,Tengiz xoStaria,Tengiz xoStaria,Tengiz xoStaria, emd leo Ciemd leo Ciemd leo Ciemd leo Ci----qavaqavaqavaqava); aRricxvisa da finansebis marTvis avtomatizebuli sistemis funq-cionirebis ekonomikuri efeqtianobis jgufi (emk Salva burduliSalva burduliSalva burduliSalva burduli); Sro-mis esTetikis laboratoria (f/mmd a. CxartiSvilif/mmd a. CxartiSvilif/mmd a. CxartiSvilif/mmd a. CxartiSvili); socialuri infra-struqturis ekonomikis laboratoria (emk, doc. revaz javaxiSvilidoc. revaz javaxiSvilidoc. revaz javaxiSvilidoc. revaz javaxiSvili); in-formatikis laboratoria (emk givi lemonjavagivi lemonjavagivi lemonjavagivi lemonjava); sagareo ekonomikuri kav-Sirebis laboratoria (emk iza naTelauriiza naTelauriiza naTelauriiza naTelauri); marketingis laboratoria (emk malxaz SubiTiZemalxaz SubiTiZemalxaz SubiTiZemalxaz SubiTiZe); menejmentis laboratoria (emk Tamaz aqubardiaTamaz aqubardiaTamaz aqubardiaTamaz aqubardia); meurneobriobis axali formebis laboratoria (emd uSangi samadaSviliuSangi samadaSviliuSangi samadaSviliuSangi samadaSvili); regionuli marTvis laboratoria (emd vaxtang burdulivaxtang burdulivaxtang burdulivaxtang burduli); agrobiznesis laboratoria (emk Tengiz qavTaraZeTengiz qavTaraZeTengiz qavTaraZeTengiz qavTaraZe); soflis meurneobaSi sabazro ur-TierTobaTa kvlevis laboratoria (emk lina daTunaSvililina daTunaSvililina daTunaSvililina daTunaSvili); energo-ekologiis ekonomikur problemaTa laboratoria (emd ramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZe);
Tavisi arsebobis manZilze institutma araerTgzis ganicada cvli-
lebebi. 1957 wels mis SemadgenlobaSi Seiqmna samarTlis ganyofileba,
romelic male seqtorad gardaiqmna (xelmZRvaneli saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis wevr-korespondenti TinaTin wereTeliTinaTin wereTeliTinaTin wereTeliTinaTin wereTeli) da ris gamoc
1958 wels ekonomikisa da samarTlis institutiekonomikisa da samarTlis institutiekonomikisa da samarTlis institutiekonomikisa da samarTlis instituti ewoda. 1988 wels samar-
Tlis seqtori samarTlis centrad gadakeTda (prof. Tamaz SavguliZeprof. Tamaz SavguliZeprof. Tamaz SavguliZeprof. Tamaz SavguliZe).
institutSi samarTlis seqtori qarTuli iuridiuli mecnierebis
ganviTarebis kerad iqca. mis wiaRSi iurist mecnierTa mTeli Taoba aRi-
zarda, romelTa naSromebi mraval umniSvnelovanes problemas (krimino-
logiis, saerTaSoriso samarTlis, saxelmwifosa da samarTlis, samoqa-
laqo samarTlis da sxv,) eZRvneba, romelTac didi wvlili Seitanes
J. “ekonomisti”, #3
7
erovnuli samarTalSemoqmedebis winsvlaSi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondentis TinaTin weTinaTin weTinaTin weTinaTin werererere----
TeTeTeTelis lis lis lis moRvaweoba, romlis samecniero Sromebma erovnul iuridiul
mecnierebas sayovelTao aRiareba moutana. aseve aRsaniSnavia isidore isidore isidore isidore
dodododoliZis, vladimer mayaSvilis, Tamaz SavguliZis, daviT furcelaZis, liZis, vladimer mayaSvilis, Tamaz SavguliZis, daviT furcelaZis, liZis, vladimer mayaSvilis, Tamaz SavguliZis, daviT furcelaZis, liZis, vladimer mayaSvilis, Tamaz SavguliZis, daviT furcelaZis,
giorgigiorgigiorgigiorgi nadareiSvilis, givi Jvanias, Tengiz liluaSvilis, oTar nadareiSvilis, givi Jvanias, Tengiz liluaSvilis, oTar nadareiSvilis, givi Jvanias, Tengiz liluaSvilis, oTar nadareiSvilis, givi Jvanias, Tengiz liluaSvilis, oTar
gamyreliZis, iaSa futkaraZis, joni xecurianis, besarion zoiZisagamyreliZis, iaSa futkaraZis, joni xecurianis, besarion zoiZisagamyreliZis, iaSa futkaraZis, joni xecurianis, besarion zoiZisagamyreliZis, iaSa futkaraZis, joni xecurianis, besarion zoiZisa da da da da
sxvaTa naSromebi.sxvaTa naSromebi.sxvaTa naSromebi.sxvaTa naSromebi.
1973 wlidan ekonomikisa da samarTlis institutSi funqcionireba
daiwyo ekonomikur-maTematikuri kvlevisa da maTematikuri statistikis
seqtorma (xelmZRvaneli f/mmd, prof. gvanji maniagvanji maniagvanji maniagvanji mania). seqtori warmod-
genili iyo Semdegi ganyofilebebis saxiT: albaTobis Teoriisa da maTe-
matikuri statistikis (elizbar nadaraia,lizbar nadaraia,lizbar nadaraia,lizbar nadaraia, 1981 wlidan f/mmk Tengiz Tengiz Tengiz Tengiz
ServaSiZeServaSiZeServaSiZeServaSiZe); marTvadi SemTxveviTi procesebis statistikis (f/mmk revaz revaz revaz revaz
CiCiCiCitaSvilitaSvilitaSvilitaSvili); socialur-ekonomikuri prognozirebisa da optimaluri pro-
gramirebis (f/mmk roland sarCimeliaroland sarCimeliaroland sarCimeliaroland sarCimelia); SemTxveviTi procesebis statis-
tikis ganyofileba (f/mmk omar Rlontiomar Rlontiomar Rlontiomar Rlonti); statistikur gadawyvetilebaTa
(f/mmk estate xmalaZeestate xmalaZeestate xmalaZeestate xmalaZe). seqtorSi aseve funqcionirebda prognozirebis
meTodologiis jgufi (viqtor sarajiSviliviqtor sarajiSviliviqtor sarajiSviliviqtor sarajiSvili).
1989 wels instituts kvlav ekonomikis instituti ewoda, xolo 1991
wlidan mas misi damaarseblis, akademikos paata guguSvilis akademikos paata guguSvilis akademikos paata guguSvilis akademikos paata guguSvilis saxeli mie-
niWa.
institutis bazaze 1963, 1989 da 1991 wlebSi Seiqmna sami damoukide-
beli samecniero kvleviTi instituti: saqarTvelos saxelmwifo sagesaqarTvelos saxelmwifo sagesaqarTvelos saxelmwifo sagesaqarTvelos saxelmwifo sagegmo gmo gmo gmo
komitetTan arsebuli saxalxo meurneobis ekonomikisa da dagegmvis komitetTan arsebuli saxalxo meurneobis ekonomikisa da dagegmvis komitetTan arsebuli saxalxo meurneobis ekonomikisa da dagegmvis komitetTan arsebuli saxalxo meurneobis ekonomikisa da dagegmvis
instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis saxelmwifosa da instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis saxelmwifosa da instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis saxelmwifosa da instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis saxelmwifosa da
samarTlis instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis demografiis samarTlis instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis demografiis samarTlis instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis demografiis samarTlis instituti. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis demografiis
instituti.instituti.instituti.instituti.
ekonomikis institutis direqtorebi misi daarsebidan iyvnen: saqar-
Tvelos ssr mecnierebaTa akademiis akademikosi paata gugpaata gugpaata gugpaata guguSviuSviuSviuSvili li li li (1944 –
1976), saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis akademikosi avTandil avTandil avTandil avTandil
guniaguniaguniagunia (1976 – 1991), saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-
korespondenti vladimer papvladimer papvladimer papvladimer papavaavaavaava (1991 – 1996), ekonomikur mecnierebaTa
doqtori, profesori giorgi wereTeligiorgi wereTeligiorgi wereTeligiorgi wereTeli (1996 – 2008).
2006 wels igi gaxda sajaro samarTlis iuridiuli piri da ewoda ewoda ewoda ewoda
paata guguSvilis ekonomikis instituti.paata guguSvilis ekonomikis instituti.paata guguSvilis ekonomikis instituti.paata guguSvilis ekonomikis instituti.
amJamad institutSi funqcionirebs ekonomikuri Teoriis (emd, prof. alfred kurataalfred kurataalfred kurataalfred kurataSviSviSviSvilililili); makroekonomikis (emk nanulinanulinanulinanuli arevaZearevaZearevaZearevaZe); biznesis
problemaTa kvlevis (emd, prof giorgi berulavagiorgi berulavagiorgi berulavagiorgi berulava); sajaro ekonomikis
(emk Tea lazaraSviliTea lazaraSviliTea lazaraSviliTea lazaraSvili); inovaciebisa da saerTaSoriso konkurenciis (emk
iza naTeiza naTeiza naTeiza naTelalalalauriuriuriuri); seqtoruli da regionuli ekonomikis (emd vaxtang burvaxtang burvaxtang burvaxtang bur----
duliduliduliduli); mdgradi ekonomikuri ganviTarebis ganyofileba (emkemkemkemk mamukamamukamamukamamuka xusxusxusxuskikikiki----
vaZevaZevaZevaZe).
J. “ekonomisti”, #3
8
institutis axali wesdebis Sesabamisad mecnier TanamSromelTa mi-
er airCeva samecniero sabWo. amJamad samecniero sabWo arCeulia Semdegi
SemadgenlobiT: prof. Tina CxeiZeTina CxeiZeTina CxeiZeTina CxeiZe (Tavmjdomare), emk nana bibilaSvilinana bibilaSvilinana bibilaSvilinana bibilaSvili
(Tavmjdomaris moadgile), emk Tea lazaraSviliTea lazaraSviliTea lazaraSviliTea lazaraSvili (Tavmjdomaris moadgi-
le), lina daTunaSvililina daTunaSvililina daTunaSvililina daTunaSvili (swavluli mdivani), emd prof. alfred kualfred kualfred kualfred kurararara----
taSvilitaSvilitaSvilitaSvili, emd vaxtang burduvaxtang burduvaxtang burduvaxtang burdulililili, emd giorgi berulavagiorgi berulavagiorgi berulavagiorgi berulava, emk iza naiza naiza naiza naTeTeTeTe----
laurilaurilaurilauri, emk mamuka xuskivaZemamuka xuskivaZemamuka xuskivaZemamuka xuskivaZe.
institutis arsebobis manZilze mravali mniSvnelovani naSromi ga-
moica, gansakuTrebiT aRsaniSnavia paata guguSvilis, filipe gogiCaipaata guguSvilis, filipe gogiCaipaata guguSvilis, filipe gogiCaipaata guguSvilis, filipe gogiCai----
Svilis, avTandil gunias, vasil CantlaZis, vladimerPpapSvilis, avTandil gunias, vasil CantlaZis, vladimerPpapSvilis, avTandil gunias, vasil CantlaZis, vladimerPpapSvilis, avTandil gunias, vasil CantlaZis, vladimerPpapavas, leo avas, leo avas, leo avas, leo
Ciqavas, giorgi wereTelis, Tamaz CikvaiZis, giorgi papavas da sxvCiqavas, giorgi wereTelis, Tamaz CikvaiZis, giorgi papavas da sxvCiqavas, giorgi wereTelis, Tamaz CikvaiZis, giorgi papavas da sxvCiqavas, giorgi wereTelis, Tamaz CikvaiZis, giorgi papavas da sxvaTaaTaaTaaTa
naSromebi.naSromebi.naSromebi.naSromebi. bunebrivia, institutis TematikaSi sabWoTa wlebSi socia-
lizmis ekonomikis sakiTxebi dominirebda (Tumca paata guguSvilis, paata guguSvilis, paata guguSvilis, paata guguSvilis,
filipe gogiCaiSvilis, vasil CantlaZis filipe gogiCaiSvilis, vasil CantlaZis filipe gogiCaiSvilis, vasil CantlaZis filipe gogiCaiSvilis, vasil CantlaZis da sxv. naSromebSi socializ-
mamdeli ekonomikis sakiTxebsac mniSvnelovani adgili eWira), 1985 wli-
dan kvlevebSi TandaTan ZiriTad adgils gardamavali ekonomikisa da sa-
bazro ekonomikis sakiTxebi ikavebs.
mniSvnelovania “ekonomikis institutis Sromebis” (mTavari redaq-
tori paata guguSvilipaata guguSvilipaata guguSvilipaata guguSvili) krebulis TxuTmeti tomis, krebulis _ "ekono-
mika" – eqvsi tomis, institutis Tematuri samecniero naSromTa krebu-
lis _ "sabazro ekonomikis ganviTarebis problemebi saqarTveloSi" oT-
xi tomis (prof. giorgigiorgigiorgigiorgi wereTlis wereTlis wereTlis wereTlis redaqciiTa da winasityvaobiT), “paata
guguSvilis ekonomikis institutis samecniero Sromebis krebulis” ori
tomis (mTavari redaqtori emd, prof. ramaz abesaZe), aseve ramaz abesaZe), aseve ramaz abesaZe), aseve ramaz abesaZe), aseve koleqtiuri
naSromebis "ekonomikurad damoukidebeli saqarTvelos konceptualur-
normatiuli modeli" (xelmZRvaneli emd, prof. vladimer papavavladimer papavavladimer papavavladimer papava), "suve-
renuli saqarTvelos ekonomikis ganviTarebis koncefcia" (xelmZRvaneli
akad. avTandil guniaavTandil guniaavTandil guniaavTandil gunia) da "saqarTveloSi sabazro ekonomikaze gadasvlis
koncefcia" (xelmZRvaneli emd, prof. vladimer papavavladimer papavavladimer papavavladimer papava) gamocema;
mowveul specialistebTan erTad, institutSi damuSavda sistemu-
rad urTierTdakavSirebuli erTiani kompleqsuri kvlevis amsaxveli
naSromi "makroekonomikuri regulirebis meTodebi da modelebi" "makroekonomikuri regulirebis meTodebi da modelebi" "makroekonomikuri regulirebis meTodebi da modelebi" "makroekonomikuri regulirebis meTodebi da modelebi"
(vladimer papava, g. wereTeli, i. mesxia(vladimer papava, g. wereTeli, i. mesxia(vladimer papava, g. wereTeli, i. mesxia(vladimer papava, g. wereTeli, i. mesxia, k. aCek. aCek. aCek. aCelaSvili, i. ananiaSvili).laSvili, i. ananiaSvili).laSvili, i. ananiaSvili).laSvili, i. ananiaSvili).
aRsaniSnavia, rom am naSromma, romelic gamovida p. guguSvilis ekonomi-
kis institutis egidiT, 2004 wels miiRo saqarTvelos saxelmwifo
premia mecnierebisa da teqnikis dargSi. 2008 wels saqarTvelos
MmecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondentma, emd, prof.
vlladimer papavamvlladimer papavamvlladimer papavamvlladimer papavam moipova saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli
akademiis f. gogiCaiSvilis saxelobis premia wignisaTvis _ “Necroecono-mics: The Political Economy of Post-Communist Capitalism”, New York: Universe, 2005.
institutSi misi daarsebis dRidanve gaiSala muSaoba qarTuli
ekonomikuri terminologiis Sesaqmnelad. 1947 wels gamoica rusul-qar-
Tuli da qarTul-rusuli ekonomikuri terminologia, romlis SeqmnaSi
monawileobdnen: paata guguSvili, filipe gogiCaiSvili, vasil Cantpaata guguSvili, filipe gogiCaiSvili, vasil Cantpaata guguSvili, filipe gogiCaiSvili, vasil Cantpaata guguSvili, filipe gogiCaiSvili, vasil Cant----
J. “ekonomisti”, #3
9
laZe, ioseb bajaZe, niklaZe, ioseb bajaZe, niklaZe, ioseb bajaZe, niklaZe, ioseb bajaZe, niko dgebuaZe, akaki kakabaZe, luarsab karbelaSvili, o dgebuaZe, akaki kakabaZe, luarsab karbelaSvili, o dgebuaZe, akaki kakabaZe, luarsab karbelaSvili, o dgebuaZe, akaki kakabaZe, luarsab karbelaSvili,
apolon nucubiZe, ia yifSiZapolon nucubiZe, ia yifSiZapolon nucubiZe, ia yifSiZapolon nucubiZe, ia yifSiZeeee da sxv. samecniero saqmianobis gaZlierebis mizniT, institutSi 2009 wli-
dan daarsda Cveni saxelovani mecnierebis: akademikos paata guguSvilis, akademikos paata guguSvilis, akademikos paata guguSvilis, akademikos paata guguSvilis,
akademikos avTandil guniasa da akademikos avTandil guniasa da akademikos avTandil guniasa da akademikos avTandil guniasa da profesor giorgi wereTlis saxelobis profesor giorgi wereTlis saxelobis profesor giorgi wereTlis saxelobis profesor giorgi wereTlis saxelobis
premiebi,premiebi,premiebi,premiebi, romlebic mieniWeba institutis mecnier TanamSromlebs sauke-
Teso wliuri monografiis, statiisa da gegmuri naSromisaTvis (2009
wlis monacemebiT, saukeTeso wliuri monografiisaTvis paata guguSvi-
lis premia mieniWa profesor giorgi papavas).giorgi papavas).giorgi papavas).giorgi papavas). samecniero donis amaR-
lebis mizniT 2008 wels daarsda perioduli gamocema: "paata guguS"paata guguS"paata guguS"paata guguSvivivivi----
lis ekonomikis institutis samecniero Sromebis krebulilis ekonomikis institutis samecniero Sromebis krebulilis ekonomikis institutis samecniero Sromebis krebulilis ekonomikis institutis samecniero Sromebis krebuli,,,, romlis I-II tomi ukve gamovida. 2009 wels dafuZnda institutis sadiskusio darsadiskusio darsadiskusio darsadiskusio dar----
bazibazibazibazi, romelSic monawileobas Rebuloben Cveni qveynis mecnier da praq-
tikos ekonomistTa saukeTeso warmomadgenlebi (gaimarTa emd, prof. gi-
orgi papavas wignis _ “Методология познания качеств реалий смешанной рыноч-
ной экономики и паралогизмы”, Стокгольм, СA&CC Press? 2009. _ ganxilva, misi egidiT imuSavebs ekonomikuri terminologiis SemmuSavebeli komisiis
sxdomebi da a. S.). aRdga ekonomistTa adgilobrivi da saerTaSoriso sa-
mecniero-praqtikuli konferencia-simpoziumebis Catarebis tradicia da
a.S. institutSi daarsda gamomcemgamomcemgamomcemgamomcemlobalobalobaloba, romelsac Seswevs unari, gaswi-
os nebismieri sagamomcemlo saqmianoba. dafuZnda saswavlo da sakondafuZnda saswavlo da sakondafuZnda saswavlo da sakondafuZnda saswavlo da sakon----
sulsulsulsultaciotaciotaciotacio----saeqsperto centrisaeqsperto centrisaeqsperto centrisaeqsperto centri,,,, romelic ekonomikur da iuridiul sa-
kiTxebSi kvalificiur daxmarebas gauwevs dainteresebul pirebs, fir-
mebs, saxelmwifo moxeleebsa da ganaxorcielebs erT wlamde xangrZli-
vobis saswavlo programebs. Seiqmna Sesabamisi samsaxuri, romelic pro-
eqtebs SesTavazebs bizness, saxelmwifo organoebs, umaRles saswavleb-
lebs, saerTaSoriso organizaciebs da a.S.
gansakuTrebiT unda aRiniSnos imis Sesaxeb, rom gadawyvetilia
institutSi momzaddes da gamoices "didi "didi "didi "didi qarTuli qarTuli qarTuli qarTuli ekonomikuri encikekonomikuri encikekonomikuri encikekonomikuri encik----
lopedia" (mTavari redaqtori emdlopedia" (mTavari redaqtori emdlopedia" (mTavari redaqtori emdlopedia" (mTavari redaqtori emd,,,, prof. ramaz abesaZe). prof. ramaz abesaZe). prof. ramaz abesaZe). prof. ramaz abesaZe). Aam miznis
gansaxorcieleblad institutSi 2009 wels daarsda “didi qarTuli ekodidi qarTuli ekodidi qarTuli ekodidi qarTuli eko----
nomikuri enciklopediis mTavari redaqcia”, nomikuri enciklopediis mTavari redaqcia”, nomikuri enciklopediis mTavari redaqcia”, nomikuri enciklopediis mTavari redaqcia”, romelic ukve Seudga funq-
cionirebas....
didia ekonomikis institutis roli qarTuli ekonomikis publicis-
tikis ganviTarebaSi. 1958 wels akademikos paata guguSvilis iniciati-
viTa da redaqtorobiT saqarTvelos mecnierebaTa akademiis ekonomikis
institutis bazaze daarsda Jurnali - "saqarTvelos ekonomisti", rome-
lic 1918 wlis 13 seqtembers damoukidebeli saqarTvelos pirveli Jur-
nalis _ "ekonomistis""ekonomistis""ekonomistis""ekonomistis" memkvidred moiazreboda. man 1967 wlamde iarseba.
Semdeg Jurnalma araerTxel Seicvala adgilsamyofeli, saxelwodeba,
saredaqcio kolegia da mTavari redaqtori.
2008 wels institutis direqciisa da samecniero sabWos gadawyve-
tilebiT daarsda saerTaSoriso samecniero-analitikuri Jurnali “eko“eko“eko“eko----
J. “ekonomisti”, #3
10
nomisti”nomisti”nomisti”nomisti”, romelic zemoT xsenebuli Jurnalebis memkvidred moiazreba
da romelmac ukve daimsaxura ekonomikuri sazogadoebis aRiareba.
***
akademikos paata guguSvilis mecnieruli Tvalsawieri metad far-
Toa. misi naSromebi eZRvneba politikuri ekonomiis, saqarTvelosa da
amierkavkasiis ekonomikuri ganviTarebis, sociologiis, demografiis,
Jurnalistikis, ekonomikuri azris istoriis problemebs. Mmisi avtoro-
biT gamoqveynebulia 500-ze meti samecniero naSromi, romelTagan 50-ze
meti calke wignadaa gamocemuli.
gansakuTrebiT aRsaniSnavia monografiebis Svidtomeuli _ “saqarT-
velosa da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX-XXss.”, romel-
Sic, garda imisa, rom warmodgenilia umdidresi masala saqarTvelosa
da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTarebis Sesaxeb, aseve gamovlenilia
ekonomikuri urTierTobebis araerTi manamde mecnierebisaTvis SeumCne-
veli mxare da mocemulia maTi siRrmiseuli analizi.
Aakademikosi paata guguSvili rom farTo diapazonis mecnieri iyo,
amaze metyvelebs im naSromTa arasruli CamonaTvali, romelic exeba
istoriis, Jurnalistikis, demografiis da sociologiis aqtualur
problemebs. ai isinic: “qarTuli wigni 1629-1929 ww.”; “qarTuli Jurna-
listika”; “sociologiuri etiudebi”; “saqarTvelos mosaxleoba 160
wlis (1800-1960) manZilze”; “saqarTvelos mosaxleobis aRwarmoebis sa-
kiTxebi”, “mosaxleoba, ojaxi, Svilianoba”; “demografiis narkvevebi” da
sxv., romelTac, ise, rogorc misma yvela naSromma, specialistTa farTo
gamoxmaureba da maRali Sefaseba daimsaxura.
mravalmxrivi da farToa batoni paatas pedagogiuri da sazogado
moRvaweobis sfero. aRniSvnis Rirsia misi saqmiani da megobruli urTie-
rToba saqarTvelos mowinave inteligenciis warmomadgenlebTan,
romelTa dadebiTi Sefasebebi batoni paata guguSvilis naSromebis
Sesaxeb kargadaa cnobili.
minda, Cemi werili gazeTSi erT-erTi Jurnalistis mier gamoqvey-
nebuli statiis nawyvetiT davasrulo:
“visac paata guguSvili unaxavs da, miT umetes isini, visac bednie-
reba hqonia masTan TanamSromlobisa da axlo urTierTobisa, albaT
dagveTanxmebian, rom igi saocrad mogvagonebs Cveni warsulis mwignob-
rebs, TergdaleulTa pleadas, darbaislobiT. xSirad amidevnebia Tvali
quCaSi mimavali paata guguSvilisaTvis ... ase dadian azriTa da fiqriT
datvirTuli adamianebi, mZlavri talantis SuqiT gabrwyinebulni”.
* * ** * ** * ** * *
dasasrul, institutis koleqtivis saxeliT minda madloba gada-
vuxado yvelas, vinc CvenTan erTad aRniSnavs am or TariRs _ sisxl-
xorceulad dakavSirebuls qarTuli ekonomikuri mecnierebis Camoyali-
bebasa da, saerTod, saqarTvelos mecnierul, kultur
J. “ekonomisti”, #3
11
ul da sulier ganviTarebasTan.
Mmadloba minda gadavuxado yvelas, vinc gverdSi edga da udgas
instituts warmatebebis Tu dabrkolebebis gadalaxvis dros. upirveles
yovlisa, madloba saqarTvelos ganaTlebis saministrosa da saqarTve-
los mecnierebaTa erovnuli akademiis xelmZRanelobas Cvendami obieq-
turi damokidebulebisa da daxmarebis gawevisaTvis.
madloba Cvens saxelovan mecnierekonomistebs, romelTa mxarSi
dgomas yovelTvis vgrZnobdiT da vgrZnobT.
samaradiso xsovna batoni paatas wminda suls. paata guguSvilis
ekonomikis instituts ki Semdegi warmatebebi vusurvoT.
ramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZe
J. “ekonomisti”, #3
12
zogierTi Strixi paata guguSvilis SemoqmedebaSizogierTi Strixi paata guguSvilis SemoqmedebaSizogierTi Strixi paata guguSvilis SemoqmedebaSizogierTi Strixi paata guguSvilis SemoqmedebaSi
aaaavTandilvTandilvTandilvTandil sulaberiZesulaberiZesulaberiZesulaberiZe
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
demografiisa da sociologiis institutis direqtori
ccccicinoicinoicinoicino gvritiSviligvritiSviligvritiSviligvritiSvili
demografiisa da sociologiis institutis direqtoris
moadgile samecniero dargSi
vlvlvlvlaaaadimerdimerdimerdimer sulaberiZesulaberiZesulaberiZesulaberiZe
demografiisa da sociologiis institutis mecnierTanamSromeli, ekonomikur mecnierebaTa kandidati
ojaxis sociologiis sakiTxebi paata guguSvilis ojaxis sociologiis sakiTxebi paata guguSvilis ojaxis sociologiis sakiTxebi paata guguSvilis ojaxis sociologiis sakiTxebi paata guguSvilis
naSromebSinaSromebSinaSromebSinaSromebSi
Zalze rTulia raime axlis Tqma akademikos paata guguSvilze, ro-
gorc mecnierze, ara imitom, rom masze, rogorc ekonomistze, istori-
kosze, sociologze, demografze, Jurnalistze, leqsikologze, biblio-
filze, poligrafistze da arqeografze ukve yvelaferia naTqvami, ara-
med imitom, rom aq CamoTvlil yvela sferoSi ganuzomelia p. guguSvi-
lis Rvawli da kidev wlebi da Taobebi iqneba saWiro, raTa srulad iq-
nes gaanalizebuli da Semecnebuli is mecnieruli siRrme da momavlis
Wvretis unari, rac am bumberazi mecnierisTvis iyo damaxasiaTebeli.
amitomaa, rom misi mecnieruli naRvawi yovelTvis aqtualuria, xSir
SemTxvevaSi uswrebs dros, zogadsakacobrio xasiaTisaa.
Cvens mizans ar warmoadgens akad. paata guguSvilis moRvaweobis
Sefaseba mecnierebis dargebSi, Tundac demografiaSi. amaze araerTxel
iTqva da kidev bevrjer gaxdeba msjelobis sagani. Cven vecdebiT, ramde-
nadac statiis formati mogvcems saSualebas, warmovaCinoT p. guguSvi-
li, rogorc sociologiuri, socialuri demografiis, ojaxis sociolo-
giis fuZemdebeli da mkvlevari saqarTveloSi, radgan misi naSromebi am
kuTxiT naklebad Seswavlili da gaanalizebulia.
akad. paata guguSvilis demografiuli naSromebis Tundac mxolod
sarCevebisTvis Tvalis gadavleba safuZvels gvaZlevs aRvniSnoT, rom
man saqarTveloSi pirvelma daiwyo socialuri demografiis, ojaxis da
qorwinebis sociologiis sakiTxTa Seswavla da wina planze wamoswia
Cveni sazogadoebis yvelaze problemuri aspeqtebi, istoriul WrilSi
gaaSuqa da gaanaliza isini. am kuTxiT CvenTvis, rogorc demografebi-
saTvis, gansakuTrebiT sainteresoa misi “demografiuli narkvevebi”
(1986), “mosaxleoba, ojaxi, Svilianoba” (1985), ufro adrindeli _ “saqar-
J. “ekonomisti”, #3
13
Tvelos mosaxleobis aRwarmoebis sakiTxebi” (1973) da “Tanamedrove bur-
Juaziuli sociologiis Sesaxeb” (1966).
akad. paata guguSvilisTvis imTaviTve naTeli iyo, rom “demografi-
uli procesebis SeswavlaSi, cxadia, uaRresad mniSvnelovania ojaxuri
urTierTobis problema” da, rom “ojaxis sociologia Tanamedrove huma-
nitaruli mecnierebis erT-erTi friad mimzidveli da sadReiso saga-
nia”2.
savsebiT samarTlianad miiCnevda batoni paata, rom mosaxleobis
aRwarmoebis, anu ganaxlebis Seswavlis safuZvels ojaxi da ojaxuri
meurneoba warmoadgens da aucileblad Tvlida am fenomenis Seswavlas,
roca aRniSnavda, rom “miuxedavad didi miRwevebisa, rac demografias,
sociologias, eTnografias dReisaTvis gaaCnia, mosaxleobis bunebrivi
matebis aspeqtSi ojaxis struqturisa da ojaxuri meurneobis, rogorc
TavisTavad uaRresad mobiluri socialuri institutis roli da mniSv-
neloba jerovnad araa Seswavlili”3.
monografiuli naSromiT _ “saqarTvelos mosaxleobis aRwarmoebis
sakiTxebi”, faqtobrivad daiwyo ara marto demografiuli mecnierebis
evolucia saqarTveloSi, aramed demografiuli sakiTxebis kvleva mra-
valmxrivi mimarTulebiT, m.S. sociologiuri demografiis kuTxiTac.
gansazRvravs ra demografiis sagnis arss, mizansa da mimarTulebas da
ganixilavs ra msoflios yvela drois cnobil moazrovneTa Sexedule-
bebs mosaxleobis aRwarmoebisa da ojaxis urTierTkavSiris Sesaxeb,
kritikulad aanalizebs 1920-ian wlebSi sqesobrivi moralisa da ojaxis
sakiTxebis Sesaxeb imdroindel sabWoTa kavSirSi arsebul diskusiebze
warmoCenil araswor Sexedulebebs4. sakvlevi sagnis siRrmiseuli war-
moCenisaTvis igi aanalizebs msoflios wamyvani qveynebis statistikis
masalebs mosaxleobis aRwarmoebis Sesaxeb, am qveynebSi gatarebul so-
cialur-demografiuli politikis RonisZiebaTa organizebasa da saxelm-
wifos mier maTi cxovrebaSi gatarebis Sedegebs. akritikebs msoflioSi
cnobili sociologebis (gidensi) da demografebis Sexedulebebs da iZ-
leva sakuTar daskvnebs.
gvsurs kidev erT aspeqts SevexoT. zemoaRniSnuli monografia ux-
vad aris gajerebuli mis mier Tbilisis saxelmwifo universitetisa da
politeqnikuri institutis III da IV kursis studentebSi Catarebuli an-
keturi gamokiTxvis masalebiT. sakiTxi exeboda ojaxSi bavSvTa raode-
nobis kvlevas.
swored am aRniSnuli gamokiTxviT man ara marto safuZveli Cauya-
ra qarTul socialur demografias, aramed ojaxSi SvilTa yolis moT-
2 p. guguSvili. “saqarTvelos ssr mosaxleobis aRwarmoebis sakiTxebi”, Tb., 1973, gv. 56. 3 iqve, gv. 8-9. 4 iqve, gv. 63-67.
J. “ekonomisti”, #3
14
xovnilebebis SeswavliT mosaxleobis reproduqciuli qcevis sociolo-
giur-demografiuli kuTxiT kvlevas, radgan Rrmad swamda, rom “...Tun-
dac uaRresad keTilSobiluri subieqturi ganwyobilebis gamocxadebiT demografiul movlenebze moxdenis cda iseve efemerulia, rogorc oc-
nebaSi aSenebuli koSkebi” da, rom “...aucilebelia TviT gamravlebis ar-
sebuli tempebis mamoZravebeli meqanizmebis aRmoCena”5. am mamoZravebeli
meqanizmebis kvleva ki sxva araferia, Tu ara reproduqciuli ganwyobe-
bi, maTi Camoyalibebebis da moqmedebis safuZvlebi. am mimarTulebiT, d.
uznaZis ganwyobis fsiqologiaze dayrdnobiT, araerTi mecnieruli naS-
romi Seiqmna qarTveli demografebis momdevno TaobaSi (prof. g. wulaZe
da sxvebi).
1976 w. TbilisSi Catarebul samecniero konferenciaze paata gugu-
Svili gamovida moxsenebiT “ojaxis formirebis Sesaxeb mosaxleobis
aRwarmoebis aspeqtSi”, sadac xazi gausva, rom mosaxleobis aRwarmoeba
da ojaxi erTmaneTs apirobebs da sakiTxis kvleva yvela drois aqtua-
luri problema iyo da aseTad darCeba mudam.
aRniSnul moxsenebaSi akad. p. guguSvili ar Semofarglula mxo-
lod saqarTveloTi da mxolod mcire periodiT. man gansaxilvelad da-
axloebiT 80 wliani periodi aiRo da mosaxleobis aRwarmoebis da oja-
xis problemebi amierkavkasiis regionisTvis ganixila da kidev erTxel
daamtkica, rom mosaxleobis aRwarmoebis reJimi, erTi mxriv, gamodis
rogorc ojaxis saSualo zomis zrda-Semcirebis faqtori, meore mxriv
ki, ojaxi warmoaCina, rogorc mosaxleobis aRwarmoebis tempis ganmsaz-
Rvreli; amierkavkasiaSi ojaxis sulobrivi Semadgenlobis cvlileba,
qalTa mdgomareoba da ojaxis formirebisa da mosaxleobis aRwarmoe-
bis faqtorebi, qalis rolis transformacia ojaxSi, misi ormagi dat-
virTva ojaxsa da saxelmwifo samsaxurSi, rac Sobadobis Semcirebis
mniSvnelovan faqtorad iqna miCneuli. amave moxsenebaSi akad. paata gu-
guSvilma sakiTxis kvleva kidev erTi aspeqtiT warmoaCina – qarTvele-
bis, somxebisa da azerbaijanelebis aRwarmoebis problemebi eTnodemog-
rafiuli kuTxiT ganixila.
1960-iani wlebidan maSindeli sabWoTa respublikebis mosaxleobis
mkveTri Semcirebis ZiriTad mizezad akad. p. guguSvils sazogadoebriv
warmoebaSi qalebis masobrivi CarTva miaCnda. sociologiuri gamokvle-
vebis safuZvelze daasabuTa, rom qalebi yoveldRiurad or samuSao
dRes asruleben. ojaxSi maTi samuSao dRe ar CamorCeba samuSao dRes
warmoebasa da organizaciaSi da orbavSviani ojaxis formirebuli mo-
deli bunebriv movlenad warmoCindeba, rac, Tavis mxriv, mSoblebis
axal moTxovnilebas Seesabameba bavSvTa aRzrdis mimarT. ojaxis saSua-
lo zomis da misi komponentebis cvlilebis dinamikaze dayrdnobiT, man
ojaxis struqturuli variaciebis modelebi SemogvTavaza.
5 iqve, gv. 7-9.
J. “ekonomisti”, #3
15
gvinda aRvniSnoT, rom 70-iani wlebis meore naxevridan akad. p. gu-
guSvilma gaaaqtiura sociologiur-demografiuli kuTxiT muSaoba, risi
dadasturebacaa aTze meti statia Jurnalebsa da respublikur gazeTeb-
Si.
sociologiuri da saojaxo sociologiis kuTxiT gansakuTrebuli
aRniSvnis Rirsia baton paatas ukanaskneli monografia “mosaxleoba,
ojaxi, Svilianoba”, 1985.
naSromSi gaSuqebulia saqarTvelosa da amierkavkasiis mosaxleo-
bis aRwarmoebis problemebi: qorwinebisa da ganqorwinebis, seqsualuri
moralis, ojaxis struqturis, Sobadobis, Svilianobis da mosaxleobis
dinamikis sxva sakiTxebi.
narkvevebi Sesrulebulia sociologiuri da demografiuli mecnie-
rebis miRwevebis safuZvelze, 1979 wlis mosaxleobis sruliad sakavSi-
ro aRweris da mosaxleobis ganviTarebisa da gamravlebis tempebis Se-
saxeb statistikuri monacemebis da anketuri gamokiTxvis masalaTa gamo-
yenebiT.
TviTon avtoris SefasebiT, naSromi mecnierul-popularuli xasia-
Tis monografiaa, magram, sxva RirsebebTan erTad, man demografiaSi
sruliad axal mimarTulebas – saojaxo politikas6, daudo dasabami
Tumca TviT termini “saojaxo politika” mas ar gamouyenebia da igi
mxolod 90-ian wlebSi damkvidrda saqarTveloSi.
batonma paatam mecnierulad daasabuTa, rom saxelmwifo politika
uSualod ojaxisken unda warimarTos, rom Zlieri ojaxi Zlier sa-
xelmwifos niSnavs.
ojaxis problemebi da misi gadaWris gzebi monografiaSi mravali
kuTxiTaa warmodgenili. aseTi midgomiT batonma paatam daasabuTa, rom
mxolod demografiuli politikiT ver gadavWriT ojaxSi dagrovil
problemebs da mosaxleobis optimizaciis sakiTxebs.
monografiaSi ganxiluli sakiTxebi mravalferovani da mravalmx-
rivia: qorwineba, qorwinebis gareSe Sobadoba, seqsualuri morali, Svi-
lianoba da ojaxis gegmianoba, CvilTa mokvdaoba, ganaTleba, ojaxis
socialuri samsaxurebis momsaxurebis aqtivizacia, ojaxis ekonomika da
sxva. aq CamoTvlili TiToeuli sakiTxi calke kvlevis sagania calkeul
mecnierTaTvis da kidev darCeba aseTad momavalSic.
ar SegviZlia gverdi avuaroT baton paatas damokidebulebas mra-
valSvilianobis sakiTxisadmi. misi azriT, saqarTvelos realobis gaTva-
liswinebiT, “...orze meti Svilis aRmzrdels SeiZleba vuwodoT saer-
Tod mravalSviliani deda da maSasadame, maTze gavrceldes yvela is
daxmareba da SeRavaTebi, rac eZleva mravalSvilianebs”7. da kidev, “au-
cilebelia... moewyos ojaxebis, mravalSviliani dedebis sociologiur-
demografiuli (anketuri gamokiTxvisa da sxva monacemTa mopovebis mi-
6 paata guguSvili. “mosaxleoba, ojaxi, Svilianoba”. Tb., 1985, gv. 83-85. 7 iqve, gv. 84.
J. “ekonomisti”, #3
16
xedviT) Seswavla, raTa am gziT mopovebuli masalis safuZvelze daisa-
xos mecnierulad auTenturi rekomendaciebi mravalSvilianobis ama Tu
im zomiT aRdgenis RonisZiebaTa SemuSavebisaTvis”8.
calke aRniSvnis Rirsia, ramxela yuradRebas uTmobda batoni paa-
ta sociologiuri gamokiTxvis meTodebis gamoyenebas demografiul sa-
kiTxTa SeswavlaSi.
sicocxlis bolo wlebSi, igi Tavis moswavleebTan (a. sulaberiZe,
c. gvritiSvili, n. yruaSvili, z. galdava da sxv.) erTad, masalebs agro-
vebda ojaxSi Sromis danawilebis Sesaxeb, xolo 1977 wlidan mTeli
saqarTvelos masStabiT xelmZRvanelobda demografiul eqspediciebs da
specialurad SemuSavebuli anketebis safuZvelze sociologiuri gamo-
kiTxvis meSveobiT surda Cvens qveyanaSi mimdinare demografiuli pro-
cesebis specifikurobis gamovlena. 1977-1982 ww. Seivso 30 000-mde socio-
logiuri anketa. samwuxarod, baton paatas gardacvaleba da Semdgom
qveyanaSi momxdari politikuri da socialur-ekonomikuri cvlilebebi
gaxda imis mizezi, rom am ori ukiduresad mniSvnelovani socialur-de-
mografiuli sakiTxis kvleva bolomde ar iqna miyvanili.
rodesac socialur, sociologiur demografiaSi akad. p. gugu-
Svilis damsaxurebaze vsaubrobT, gverds ver avuvliT mis naSroms “Ta-
namedrove burJuaziuli sociologiis Sesaxeb” (1966), sadac, burJuaziu-
li sociologiis mdgomareobis ganxilvasTan erTad, kritikulad aris
gaSuqebuli msoflios wamyvan qveynebSi sociologiur mimarTulebaTa
(zogadi da konkretuli sociologiis mTavari dargebis) zogierTi Ziri-
Tadi momenti.
sociologia IV msoflio kongresis (italia, 1959) ojaxis socio-
logiis seqciis muSaobis masalaTa gaanalizebisas, b-ni paata xazs us-
vamda ra im dadebiTs, rac burJuaziuli sociologiisTvis iyo damaxasi-
aTebeli da SefarviT mianiSnebda mkiTxvels pozitiur momentebze, im-
droindeli komunisturi reJimidan gamomdinare, iZulebuli iyo sakiTxi
sabWouri ideologiis kuTxiT warmoeCina. sxvagvarad es naSromi dRis
sinaTles ver ixilavda da mis avtors seriozul problemebs Seuqmnida.
igi gabedulad ekamaTeboda sociologiaSi iseT avtoritetebs, ro-
gorebic arian r. hili (aSS), b. barberi (aSS), p. lazersfeldi (aSS), t.
marSali (inglisi), r. mertoni, p. gionigi (gfr) da sxv. amave dros, uyu-
radRebod ar tovebda maT naSromebSi gamoTqmul pozitivistur ideeb-
sac.
ganixilavs ra amerikuli sociologiis miRwevebs ojaxisa da qor-
winebis problemebis kvlevaSi, agreTve dasavleT evropis burJuaziuli
qveynebis gamocdilebas, xazs usvamda im garemoebas, rom socialuri de-
mografiis sakiTxebze ibeWdeba didZali literatura, rig umaRles da
saSualo saswavlebelSi SemoRebulia saTanado saleqcio kursebi da
gamoicema specialuri saxelmZRvaneloebi da, rom am “didi da diferen-
8 iqve, Tb., 1985, gv. 85.
J. “ekonomisti”, #3
17
cirebuli muSaobis Sedegad” ojaxisa da qorwinebis sociologia gaiyo
makro da mikrosociologiad da, rom Camoyalibda problemur sakiTxTa
farTo speqtri, mainc naTelia, rom ojaxis sociologia zemoaRniSnul
qveynebSi ojaxs ar ganixilavs “...im konkretul sazogadoebriv, warmoeb-
riv urTierTobebSi, romelSic igi moZraobs da, romelic saboloo
gamovlinebaSi gansazRvravs mis TaviseburebaTa ZiriTad momentebs”9.
ramdenadac yvelaze cnobili burJuaziuli sociologebis azriTac ki
mecnierebis ganviTarebis erTaderTi gza faqtebis empiriul aRweraSia
da ara maT sociologiur ganzogadebaSi. swored aseTi midgomis gamo,
“Teoriis datovebis” tendenciisTvis upiratesobis miniWebis gamo aRniS-
navda akad. paata guguSvili, rom burJuaziuli sazogadoebaTmecniereba
Rrma kriziss ganicdida, rom umniSvnelovanes socialur movlenaTa
Teoriuli axsnis nacvlad wvrilmani empiriuli faqtebis TavmoyriTa
da aRweriT dakmayofileba Sors aris mecnieruli sociologiidan.
akad. paata guguSvilis mecnieruli moRvaweoba ki swored rom
masStaburi azrovnebisadmi erTguleba da demonstrireba iyo.
9 p. guguSvili. “Tanamedrove burJuaziuli sociologiis Sesaxeb”. Tb., 1966, gv. 102.
J. “ekonomisti”, #3
18
mogonebebimogonebebimogonebebimogonebebi akademikos paata guguSvilzeakademikos paata guguSvilzeakademikos paata guguSvilzeakademikos paata guguSvilze
leo Ciqavaleo Ciqavaleo Ciqavaleo Ciqava
saqarTvelos mecnierebTa akademiis
wevr-korespondenti, emd, profesori, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe
paata guguSvili _ qarTuli ekonomikuri mecnierebis WeSmariti paata guguSvili _ qarTuli ekonomikuri mecnierebis WeSmariti paata guguSvili _ qarTuli ekonomikuri mecnierebis WeSmariti paata guguSvili _ qarTuli ekonomikuri mecnierebis WeSmariti
raindiraindiraindiraindi
akademikosma paata guguSvilma, RvTisagan uxvad boZebuli niWiere-
bis, farTo erudiciis, maRali inteleqtis, rTuli socialur-ekonomiku-
ri movlenebis Rrmad gaazreba-ganzogadebisa da, yovelive amis safuZ-
velze, araordinaruli daskvnebis gakeTebis SesaSuri unar-Cvevebis meo-
xebiT, saqarTveloSi ekonomikuri (da ara marto ekonomikuri) mecniere-
bis ganviTarebaSi iseTive gamorCeuli adgili daikava, rogoric istori-
ografiaSi ivane javaxiSvilma, fsiqologiaSi _ dimitri uznaZem, filo-
sofiaSi _ Salva nucubiZem, maTematikaSi _ andria razmaZem, meqanikaSi _
niko musxeliSvilma, fiziologiaSi _ ivane beritaSvilma, qimiaSi _ pet-
re meliqiSvilma, geografiaSi _ vaxuSti bagrationma, enaTmecnierebaSi
_ arnold Ciqobqvqm, geografiaSi _ aleqsandre janeliZem, qarTul li-
teraturaSi _ korneli kekeliZem, astronimiaSi _ evgeni xaraZem, botani-
kaSi _ niko kecxovelma, arqeologiaSi _ andria afaqiZem da a.S. Tanac,
imperiaSi roca Tsu-is ekonomikis fakultetze TavianT profesiul Wa-
pans, masTan erTad, aseve energiulad da saxelovnad eweodnen misi spe-
cialobis rogorc maswavleblebi (filipe gogiCaiSvili, giorgi gextma-
ni, biZinaramiSvili, nikoloz qoiava, das xv.), ise uSualo kolegebi (va-
sil CantlaZe, irakli miqelaZe, giorgi gamyreliZe, ioseb bajaZe, niko-
loz iaSvili, luarsab karbelaSvili da a.S.). qarTvel swavlul ekono-
mistTa (da ara marto ekonomistTa) wreSi p. guguSvili sayovelTaod
aRiarebulia ekonomikuri mecnierebis WeSmarit raindad.
amis sailustraciod, ai, zogierT sagulisxmo Strixi misi mdida-
ri istoriuli warsulidan:
_ p. guguSvils wilad xvda bedniereba, yofiliyo mowinave qarTu-
li kulturisa da mecnierebis iseTi WeSmariti moWvaweobis, rogorc
iyvnen niko nikolaZe, ivane javaxiSvili da filipe gogiCaiSvili, magram
arc TviTon darCenila valSi. man sul male mtkiced daimkvidre Tavisi
saxelovani da sayovelTaod aRiarebuli maswavleblebis bejiTi mowa-
fisa da erovnuli suliskveTebiT aRsavse mecnieruli memkvidreobis
Rirseuli gamgrZeleblis saxeli. gamoqveuynebulioriginaluri mecnie-
ruli naSromebisaTvis, profesorebis _ filipe gogiCaiSvilis, frigol
naTaZisa da petre polievqtovis SuamdgomlobiT, mas 1938 wels, sajaro
J. “ekonomisti”, #3
19
dacvis gareSe _ Honoris Caysa, erTxmad mieniWa ekonomikur mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxi, rac iSviaTi movlena iyo Tsu-is (miT
umetes, sxva dawesebulebebis) istoriaSi;
_ 1940 wels, p. guguSvilma, sruliad axalgazrda mkvlevarma, brw-
yinvaled daicva disertacia ekonomikur mecnierebaTa doqtoris samecni-
ero xarisxis mosapoveblad. mis sadisertacio naSroms _ “saqarTvelosa
da amierkavkasiis kolonizacia XIX s.” _ maRali Sefaseba misces uaRre-
sad momTxovnma da simkacriT cnobilma mecnierebma: ivane javaxiSvilma,
niko berZeniSvilma da filipe gogiCaiSvilma, rogorc oficialurma
oponentebma. aRsaniSnavia, rom es iyo ekonomikis specialobiT saqarTve-
loSi daculi pirveli sadoqtoro disertacia;
_ p. guguSvilis, rogorc mecnierisa da mkvlevaris, produqtiulo-
bis Sesafaseblad sakmarisia Tundac imis aRniSvna, rom studentobis
wlebidan moyolebuli, mas gamoqveynebuli aqvs 500-ze meti samecniero
naSromi (m.S. 510 monografia) 1100-ze meti nabeWdi Tabaxis moculobiT,
rac daaxloebiT 28-29 sqelkanian toms Seadgen. misi naSromebidan gan-
sakuTrebiT gamoirCeva 1949-1984 ww. gamoqveynebuli monografiebis Svid-
tomeuli _ “saqarTvelosa da amierkavkasiis ekonomikuri ganvitareba
XIX-XX ss.” 5300 gverdis moculobiT, romlis sami wigni gamocemulia
rusul eneze;
_ dRevandeli Tvalsawieridan Tu SevafasebT, naTlad davinaxavT,
Tu raodeni winadxeduloba da gamWriaxoba gamouCenia p. guguSvils
jer kidev maSin, roca Tavis mTavar sakvlev problemas irCevda. amas
imitom vusvav xazs, rom sabWoTa periodSi moRvawe ekonomistTa umrav-
lesobis naSromebi, romlebic socialistur urTierTobaTa “upirate-
sobebis” analizs eZRvneboda, sanagveSi gadasayreli gaxda, bini paatas
monografiebSi gakeTebuli daskvnebi ki dResac sri8uliad inarCuneben
Zalas da am problemetikaze momuSave ver cerTi mkvlevari maT momaval-
Sic ver auvlis gverds;
_ akad. p. guguSvili rom uaRresad farTo diapazonis mkvlevari
iyo, amaze metyvelebs misi mecnieruli kvleva-Ziebis sakiTxTa farTo
wre. garda imisa, rom ar darCenila ekonomikuri mecnierebis TiTqmis
arc erTi dargi, romelSic mas Tavisi sityva ar eTqvas, man moamzada da
gamosca fundamenturi naSromebi istoriul mecnierebaSic. aseve, kapita-
luri gamokvlevebi miuZRvna Jurnlistikas, sociologiasa da demogra-
fias;
_ p. guguSvili igi ara marto didi mecnieri da gulisxmieri peda-
gogi, aramed mecnierebis didi organizatoricaa da gamoCenili sazoga-
do moRvawec. sakmarisia Tundac imis gaxseneba, rom meore msoflio imis
qarcecxlian dReebSi _ 1944 wels misi iniciativiT, aqtiuri Zalisxmevi-
Ta da Sesabamisi organoebis gadawyvetilebiT, saqarTvelos mecniereba-
Ta akademiis sistemaSi Seiqmna ekonomikis instituti, romelsac 32 wlis
ganmavlobaSi TviTonve edga saTaveSi. institutiamJamad kanonzpmierad
atarebs miss axels;
J. “ekonomisti”, #3
20
_ akad. p. guguSvili wlebis ganmavlobaSi arCeuli iyo yofili
ssr kavSiris sociologTa asociaciis prezidiumis, aseve, msoflio so-
ciologiuri asociaciis sabWoTa da aRmaskomis (italia) wevrad:
_ cota ram b-ni paatas pirovnuli portretis taobaze. Cemi Tval-
TaxedviT, is iyo friad darbaisluri aRnagobis, pirveli SexvedrisTa-
nave mdidari STabeWdilebis momxdeni, saocrad momxiblavi, mudam brZnu-
li iumoris mqone, yovelmxriv ganswavluli da farTod erudirebuli
pirovneba, romelic mecnierul diskusiaSi Cabmisas ise grZnobda Tavs,
rogorc Tevzi wyalSi. amis naTeli magaliTia 1947 wels ZiriTadad misi
avtorobiT gamocemuli “ekonomikis terminologiis” sajaro ganxilvas-
Tan dakavSirebiT Tsu-Si gamarTuli farTo masStabiani diskusia, ro-
melSic, ekonomisTebTan erTad, monawilebdnen iuristebi, istorikosebi,
filologebi, inJinrebi, agronomebi da sxv. igi gamZvinvarebuli vefxvi-
viT igeriebda “agresiulad” ganwyobili oponentebis Semotevebs da, Se-
iZleba iTqvas, TiTqmis yvelas “sufTad”ugebda.
b-ni paata iyo principuli, momTxovni, SeiZleba iTqvas, saSualoze
ufro mkacri da mecnierul kamaTSi uSeRavaTo, romelic obieqturobis
farglebs TiTqmis arasodes gascilebia da romelsac arasodes SeuS-
lia xeli misTvis, rom adamianebTan urTierTobaSi uxvad gadmoefrqvia
siTbo da sikeTe, gaWirvebulisaTvis gaewodebina daxmarebis xeli, pers-
peqtiuli axalgazrdebi daeyenebina swor gzaze da Seeqmna maTTvis xel-
sayreli samuSao pirobebi.
Tavmdablobisa da sisadavis miuxedavad, masTan urTierToba ar
iyo advili. igi Tundac ubralo Secdomasa Tu utaqtobas sakuTar
Svilsac ar patiobda, amitom mudam frTxili da mobilizebuli unda
yofiliyo, rom araferi SeSloda, masTan urTierTobaSi raime mouzome-
li nabiji ar gadagedga da misi “msxverpli” ar gamxdariyavi.
me, rogorc mis erT-erT mowafesa da (misi sityvebiT rom vTqvaT)
umcros megobars did kmayofilebas mgvris is, rom wilad mxvda mokrZa-
lebuli wvlilis Setana misi ori saocnebo (madgram imdroisaTvis mi-
uRweveli) miznis realobad qcevaSi. erTi exeba saqarTvelos mecniereba-
Ta erovnuli akademiis sistemaSi demografiisa da sociologiis insti-
tutis daarsebas, xolo meore _ 40 aT. terminisagan Se3mdgari rusul-
qarTuli da qarTul-rusuli “ekonomikuri da demografiuli termino-
logiis” saTanado kondiciamde miyvanaasa da gamocemas.
akad. p. guguSvilisnairi sasiqadulo pirovnebebi TavisTavad im-
kvidreben sapatio adgils eris cxovrebaSi, misi ukvdaveba mis mecnie-
rul memkvidreobaSia, romelsac momavali kidev ufro naTlad war-
moaCens.
J. “ekonomisti”, #3
21
elguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvilielguja meqvabiSvili
iv. javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis
ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikis principebis kaTedris gamge,
sruli profesori
bumberazi mecnieri, erovnuli moRvawe, mzrunveli pirovnebabumberazi mecnieri, erovnuli moRvawe, mzrunveli pirovnebabumberazi mecnieri, erovnuli moRvawe, mzrunveli pirovnebabumberazi mecnieri, erovnuli moRvawe, mzrunveli pirovneba
akademikosi paata guguSvilis wvlili fasdaudebelia qarTuli
ekonomikuri mecnierebis ganviTarebaSi. batoni paata iyo enciklopediu-
ri ganaTlebis mqone adamiani, udidesi mecnieri, ubadlo mopaeqre, pat-
rioti pirovneba. igi gamorCeuli iyo Tavisi samecniero produqtiu-
lobiT, titanuri SromisunarianobiT. rac ufro didi dro dagvaSorebs
batoni paata guguSvilis cxovrebisa da moRvaweobis periods, miT ufro
aSkarad warmoCindeba am bumberazi mecnierisa da moRvawis wvlili qar-
Tuli sazogadoebrivi azris formirebasa da ganviTarebaSi.
am patara werilSi Tavs uflebas ver mivcemT, pretenzia ganvacxa-
doT akademikos paata guguSvilis mecnieruli Rawlisa da memkvidreo-
bis daxasiaTebaze. masTan Cemi urTierTobis, mxolod ramdenime epizods
gavixseneb, romelic, vfiqrob, naTlad warmoaCens batoni paatas mzrun-
vel da yuradRebiT aRsavse damokidebulebas axalgazrda mecnieri mu-
Sakebis mimarT da mis uaRresad did patriotizms.
epizodi pirveli. sakandidato disertaciis Temad SevarCie Tavisu-
fali drois socialur-ekonomikuri bunebis politekonomiuri analizi.
Cemi xelmZRvaneli gaxldaT akademikosi avTandil gunia. batoni paata
im dros sociologiuri da demografiuli problematikiT iyo daintere-
sebuli. gavbede da garkveuli konsultaciisaTvis mivmarTe mas. Tavdapi-
rvelad disertaciis Temisa da xelmZRvanelis Sesaxeb SemekiTxa, vupasu-
xe da Cemi pasuxidan gamomdinare, cotaodeni gakvirvebac SevniSne, Tum-
ca araferi uTqvams. sakmao dro damiTmo da bevri sasargeblo rCeva
momca. kolegebs, romlebsac gasuli saukunis 70-iani wlebis Sua xanebSi
mouxdaT moRvaweoba ekonomikisa da samarTlis institutSi, kargad emax-
sovrebaT im dros iq Seqmnili delikaturi situacia. batoni paatas da-
mokidebuleba Cems mimarT am SemTxvevaSic Zalian taqtiani iyo. max-
sendeba meore epizodic, romelic ukavSirdeba Cemi pirveli samecniero
statiis gamoqveynebas Jurnal «ekonomistSi». Jurnalis redkolegiis
sxdomaze damibares. aRmoCnda, rom Cemi statia batoni paatasaTvis gada-
ecaT sarecenziod. man vrceli daskvna warmoadgina, naxevar saaTze meti
isaubra da roca daamTavra, batoni revaz basaria SeekiTxa: «batono paa-
ta, rodis moaswariT ase detalurad statiis gacnoba aseTi vrceli da
amomwuravi recenzia rom warmoadgineTo». aRmoCnda, rom Cemi statia re-
J. “ekonomisti”, #3
22
daqcias batoni paatasaTvis paraskevs gadaucia, SabaTs igi wyneTSi
wasula Tavis agarakze, «baRSi fizikuri muSaobis Semdeg visvenebdi da
Tan am axalgazrdis statias vecnobodio» _ iyo batoni paatas pasuxi.
mesame epizodi. sankt-peterburgis, imJamindeli leningradis, sa-
xelmwifo universiteti yoveli wlis aprilis dasawyisSi atarebda eko-
nomistis dRisadmi miZRvnil samecniero konferencias. erT-erT aseT
konferenciaze mec viyavi miwveuli. Tavisufal dros nevis prospeqtze
mdebare wignis maRaziaSi Sevedi, Cemi yuradReba miipyro wignma, rome-
lic Seexeboda ruseTis imperiaSi marqsizmis gavrcelebas. amierkavkasia-
ze msjelobisas avtori mTlianad eyrdnoboda batoni paatas naSroms
da sqolioSi ramdenjerme hqonda miTiTebuli misi gamokvleva. es wigni
SeviZine da TbilisSi Camovitane. aRmoCnda, rom igi batoni paatasTvis
ucnobi iyo da Zalian esiamovna misi wvlilis ase farTo gaSuqeba. ra
Tqma unda, wigni saCuqrad davutove mas, sapasuxod ki misi erT-erTi mo-
nografia miviRe avtoriseuli warweriT, rac Zvirfasi relikviis saxiT
axlac inaxeba Cem biblioTekaSi.
meoTxe epizodi. Tbilisis saxelwifo universitetSi sadac sakan-
didato disertacia davicavi, batoni paata sadisertacio sabWos wevri
iyo. man dadebiTi Sefaseba momca, magram isic kargad maxsovs, rom TiTq-
mis mTeli Tavisi gamosvla Cemi leningradeli oponentis kritikas miuZ-
Rvna. saqme is iyo, rom disertaciis aqtualobaze msjelobisas pro-
fesorma v. elmeevma saqarTvelo moixsenia, regionad, ramac batoni paa-
tas aRSfoTeba gamoiwvia. man sakmaod kritikuli SeniSvna misca rus
profesors da uTxra, rom saqarTvelo aris qveyana udidesi istoriiT,
tradiciebiT, kulturiT da dauSvebelia misi regionad moxsenieba. mkiT-
xvels minda Sevaxseno, rom es xdeboda 1983 wlis bolos, roca haerSi
«andropovSCinis» suni trialebda da sulac ar iyo uxifaTo aseTi
mosazrebebis sajarod gamoTqma. batoni paatas udidesi Rirseba swored
is iyo, rom igi pirdapir ambobda imas, rasac fiqrobda da misTvis pat-
riotizmi iyo ara poza an TavSesafari, aramed misi pirovnebis mora-
lur-fsiqologiuri konstruqcia da cxovrebis mTavari principi.
Cemi Taoba bednieria, rom batoni paatas Tanamedrove iyo da SesaZ-
lebloba gvqonda mogvesmina misi leqciebi, saubrebi, diskusiebi, riTac
did codnasa da gamocdilebas viRebdiT. Cven valdebulni varT, rom
ukvdavyoT batoni paatas saxeli, misi naTeli xsovna da am didi pirov-
nebis cxovrebisa da moRvaweobis magaliTze aRvzardoT qarTveli mecni-
eri ekonomistebis axalgazrda Taobebi.
J. “ekonomisti”, #3
23
mixeil jibutimixeil jibutimixeil jibutimixeil jibuti
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
paata guguSvilis naSromis _ “kapitalizmis warmoSoba da paata guguSvilis naSromis _ “kapitalizmis warmoSoba da paata guguSvilis naSromis _ “kapitalizmis warmoSoba da paata guguSvilis naSromis _ “kapitalizmis warmoSoba da
ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi”_ saTauris ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi”_ saTauris ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi”_ saTauris ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi”_ saTauris
warmoSobis gamowarmoSobis gamowarmoSobis gamowarmoSobis gamo
mimdinare wlis dasawyisSi moskovSi gardaicvala ramaz qoCoraZe.
man didi kvali datova yvelas cxovrebaSi, vinc mas icnobda. mas darCa
meuRle da sami Svili. man _ etlze mijaWvulma _ cxovrebis sanimuSo
magaliTi Seqmna. misi bedis gardatexa moxda maSin, rodesac man saqarT-
velos mecnierebaTa akademiis ekonomikis institutSi daiwyo muSaoba. aq
man meored “aidga fexi”. CaerTo koleqtivSi. moipova samecniero xaris-
xi. misi sadisertacio naSromi mieZRvna transportis ekonomikas. es iyo
meore Tema. pirveli Tema mas hqonda karlo oragveliZis ekonomikuri
memkvidreobis Sesaxeb. im droisaTvis iseTi koniunqtura Seiqmna, rom
Tema aSkarad ara disertabeluri iyo (aradisertabeluri niSnavda, rom,
esa Tu is Tema, misi samecniero damuSavebis donis miuxedavad, sxvadasx-
va subieqturi mizeziT, ver moipovebda sadisertacio sabWos Tanxmobas).
Temis Secvlis Sesaxeb, iseve, rogorc Tavis droze misi damtkicebis
Sesaxeb, gadawyvetileba me miviRe imdenad, ramdenadac me viyavi mecnier
xelmZRvaneli. Temis Secvla gamoiwvia profesor sergo jorbenaZis naS-
romiT ganaxlebulma uaryofiTma sazogadoebrivma azrma karlo oragve-
liZeze, ivane javaxiSvilis universitetidan faqtobrivad gamoZevebaSi
erT-erTi umniSvnelovanesi rolis SesrulebisaTvis. magram saidan mom-
dinareobda Temis daniSvnisas Cemi ganwyoba? _ baton paata guguSvilisa-
gan. baton paatasTan axlo urTierToba ar mqonia.
me rodesac institutSi daviwye muSaoba, maSin direqtori ukve ba-
toni avTandil gunia iyo. Tumca kargad micnobda, icoda Cemi warmomav-
loba. mas keTili grZnoba hqonda Coxataurisadmi, radganac mis cxovre-
baSi kritikulamde misuli avadmyofobisagan is kurortma baxmarom ixs-
na. Cveni TiTqmis yvela Sexvedris dros raRaca kuTxiT ixsenebda misi
cxovrebis am nawils. baton paatasTan intensiuri Sexvedrebi sul ram-
denjerme momiwia. erTi, qarTul enciklopediaze muSaobisas – me, ro-
gorc erT-erT avtorsa da ekonomikuri seqciis wevrsa da baton paatas,
rogorc ekonomikuri mimarTulebis xelmZRvanels Soris. meore, es iyo
aqseologiur diskusiasTan dakavSirebiT: cnebebis “Rirebuleba” da “fa-
seuloba” mimarTebis dadgenis mcdelobisas. mesame, es iyo Cem mier 1951
wlis ekonomikuri diskusiis masalebis Seswavlisa da politikuri eko-
nomiis saxelmZRvanelos Seqmnis istoriis kvlavasTan dakavSirebiT.
swored am ukanaskneli mizeziT erT-erTi Sexvedris dros, rodesac me
mas movuyevi im masalebis Sesaxeb, romelsac mivakvlie moskovSi 1951
wlis ekonomikuri diskusiis wamyvanis _ akademikos k. ostrovitianovis
J. “ekonomisti”, #3
24
ojaxSi, me mas vuTxari amerikeli avtoris koenis mier buxarinis Sesa-
xeb gamocemuli wignis Sesaxeb, sadac naTqvamia, rom buxarinis “wiTel
profesuraSi” ekonomistebs Soris usayvarlesi da uniWieresi qarTveli
moswavle hyavda. batonma paatam maSin miTxra, rom es iyo karlo orag-
veliZe. es saxeli da gvari maSin pirvelad gavige. amis Semdeg davinte-
resdi misi SromebiT. Zalian mokle droSi, politikuri ekonomiis sa-
xelmZRvanelos maketTan dakavSirebiT, isev momiwia Sexvedra. man maketi
momitana da mTxova iqve, masTan kabinetSi memuSava masze (maketis sul
sami egzemplari iyo saqarTveloSi. baton paatas garda, is hqonda pro-
fesorebs _ niJa nucubiZesa da ioseb bajaZes). rodesac SesaZlebloba
momeca vuTxari, rom oragveliZis naSromebs gavecani da Cemi yuradReba
miiqcia Semdegma Sromebma “kapitalizmis ganviTareba amierkavkasiis sof-
lis meurneobaSi”, “amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba” da kidev
ramdenime sxvam. warbebs qvemodan Semomxedda. cota xani araferi uTq-
vams. Semdeg ki miTxra, rom oragveliZe universitetis reqtori iyo. iyo
energiuli, bevri saqme gamouvida da bevric ara. man Seqmna ekonomikuri
istoriis kabineti, sadac batoni paata muSaobda. agrovebdnen istoriul
masalebs, maT Soris saqarTvelos farglebs gareT. amierkavkasiis Tema-
tika iyo arCeuli imitom, rom arsebobda amierkavkasiis federacia. am
sakiTxebs me gvian davubrundio. saintereso iqnebodao oragveliZis, ro-
gorc ekonomistis, memkvidreobis Seswavlao. meti araferi ar uTqvams.
am Sexvedris Semdeg vfiqrobdi am sakiTxe, romlis pirveli cdac ar ga-
movida. Tumca sakiTxi jer ar momixsnia Cemi dRis wesrigidan. Semdgom,
aw gansvenebulma profesorma iovel asaTianma gaixsena, rom, rodesac
karlo oragveliZe daapatimres (i. asaTiani im dros fakultetis admi-
nistraciaSi muSaobda), misi daarsebuli istoriis kabinetidan yvela
saarqivo da sxva masalebi gareT gayares. batonma paata guguSvilma
uremi iqirava da am masalas epatronao. Tematikis garda ra poziciuri
erTianobaa oragveliZisa da guguSvilis naSromebSi jer kidev Sesaswav-
lia da am kvlevis interesis gasaRviZeblad moviyvane es istoria. da ki-
dev imisaTvis, rom erTma medrovem, rodesac Tavisi WkuiT daungria eko-
nomistebs (sinamdvileSi qveyanas) valerian melqaZis saxelobis ekonomi-
kis instituti, iq “gareT” gamoyares aTeulobiT wlebis nagrovebi uni-
kaluri masala saqarTvelos regionebis Sesaxeb da radganac is dResac
upatronodaa, iqneb baton paatas magaliTma waaxalisos vinme, romelic
iqiravebs urems da am ganZsa da kvlevis mimarTulebas gadaurCens STa-
momavlobas.
J. “ekonomisti”, #3
25
iaSaiaSaiaSaiaSa mesxiamesxiamesxiamesxia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
pirveli Sexvedra akademikos paata guguSvilTanpirveli Sexvedra akademikos paata guguSvilTanpirveli Sexvedra akademikos paata guguSvilTanpirveli Sexvedra akademikos paata guguSvilTan
cxeli zafxuli idga TbilisSi 1972 wels. moskovidan dabrunebulma,
sadac vswavlobdi aspiranturaSi, akademiis ekonomikis instituts mivaSu-
re. Zalian mixaroda, rom sakandidato disertaciis winaswarma dacvam war-
matebiT Caiara ssrk mecnierebaTa akademiis centralur ekonomikur-maTema-
tikur institutSi da wamyvan organizaciad gamomiyves saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis ekonomikisa da samarTlis instituti. frTxilad SevaRe
Senobis pirvel sarTulze mdebare baton paatas kabinetis karebi. viRac
gamxdari, halstuxiani kaci ijda direqtorTan da kari movixure. gareT
didxans videqi. derefanSi mimodiodnen evropulad Cacmuli TanamSromle-
bi, Tavi uxerxulad vigrZeni, radgan Cacmuli viyavi jinsebSi da vifiqre,
amiT vinmesTvis upativcemloba ar gamomexata da wasvla davapire. am dros
kari gaiRo da kabinetidan gamovida direqtorTan myofi mamakaci. SeCerda da
miTxra _ Cqara Sedi, direqtori wasvlas apirebso. mec gavriske da Sevedi.
mivesalme, ram Segawuxao _ mkiTxa. me davibeni da gavuwode Cemi disertacia
da avtoreferati. gamomarTva da avtoreferati gadafurcla. miskovSi ra-
tom icavo mkiTxa. me iq vswavlob-meTqi. gamomkiTxa xelmZRvanelze da ucbad
Cemi atoreferati da disertacia ukan gamomiwoda. miTxra, Cveni Tanxmobis
gareSe maT ar hqondaT ufleba wamyvan organizaciad Cveni institutis
gamoyofiso, Tanac miTxra _ Sen arafer SuaSi ar xar, es maTi braliao. kiTx-
vaze, rogor unda movqceulviyavi, miTxra _ dabrundi moskovSi, momweron
werili da ganvixilavTo.
simwris oflma damasxa, vifiqre, daviRupe _ meTqi... arc fuli mqonda
imJamad moskovSi wasasvlelad da Tanac disertaciis dacva ukve daniSnuli
iyo 22 seqtembers. rogor gamovedi kabinetidan ar maxsovs. derefanSi ofli
moviwminde da imis fiqrSi rom viyavi sad unda wavsulviyavi da ra unda game-
keTebina, isev is halstuxiani gamxdari kaci Semxvda. rogorc Cans, Sematyo
Zalian daRonebuli rom viyavi da mkiTxa, rame problema xom ar gaqvso. mok-
led vuTxari Cemi gaWirvebis Sesaxeb. gvari mkiTxa da miTxra direqtori
marTalia, Cveni Tanxmobis gareSe moskovs ufleba ar hqonda Cveni institu-
tis wamyvan organizaciad gamoyofiso. damamSvida da isev dirqtoris kabi-
netSi Sevida. davtove institutis Senoba da neli nabijebiT gavuyevi jafa-
riZis quCas. vfiqrobdi visTvis mimemarTa daxmarebisaTvis. am dros quCidan
Cemi gvari momesma, isev is halstuxiani gamxdari kaci meZaxda. modi direq-
tori gibarebso, cota Sveba vigrZeni, iqneb raRac meSvelos- meTqi. isic
Semomyva baton paatas kabinetSi. uxmod gaSeSebuli videqi. ra vuyoT am
axalgazrda kacso _ hkiTxa batonma paatam am CemTvis ucnob simpaTiur kacs,
man ki swrafad upasuxa, davexmaroT batono paata da rusebs yuri avuwioTo.
J. “ekonomisti”, #3
26
damatovebines Cemi qaRaldebi da damibares seqtembris dasawyisSi. gamovedi
institutis Senobidan da mTeli qveyana Cemi megona...
disertacia davicavi daniSnul dRes. banketze Cems Tavs gadaxdeni-
lis Sesaxeb movuyevi Cems pirvel oponents cnobil mecniers, akademikos
stanislav Satalins (SemdgomSi Cems usayvarles ufros megobars), romel-
mac miTxra, CemTvis dagereka, batoni paata Cemi uaxloesi mgobariao. diser-
taciis dacvaze ufro meti sixaruli momaniWa orma mosalocma depeSam.
batonma paatam da batonma beqirb xasiam (rogorc Semdgom gavarkvie es uka-
naskneli is halstuxiani kaci iyo) moskovSi momiloces disertaciis warma-
tebiT dacva. es depeSebi dRemde maqvs Semonaxuli, rogorc adamianuri
siTbos da siyvarulis simbolo.
aqedan daiwyo Cemi megobroba did qarTvel mecnierTan, romliTac me
Zalian vamayob.
J. “ekonomisti”, #3
27
rozetarozetarozetarozeta asaTianiasaTianiasaTianiasaTiani
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
qarTuli materialuri da sulieri kulturisqarTuli materialuri da sulieri kulturisqarTuli materialuri da sulieri kulturisqarTuli materialuri da sulieri kulturis
TvalsaCino mkvlevariTvalsaCino mkvlevariTvalsaCino mkvlevariTvalsaCino mkvlevari
akademikosma paata guguSvilma, mravlmxrivi ganaTlebisa da far-
To erudiciis, kvleva-Ziebisa da weris gamorCeuli stilis mqone qarT-
velma mkvlevarma, garda imisa, rom TvalsaCino kvali datova ekonomi-
kur mecnierebaSi, naklebad cnobil rogorc ZvelqarTul, ise Zveluc-
xoul (inglisur, germanul, frangul, rusul, somxur da a.S.) litera-
turul wyaroebze, faqtobriv da saarqivo masalebze dayrdnobiT, maTi
mecnieruli analizis safuZvelze mniSvnelovani gamokvlevebi Seqmna
upiratesad qarTvelologiis ganxriT istoriis, eTnografiis, sociolo-
giis, demografiis, Jurnalistikis, enaTmecnierebisa da a.S. dargebSi. am
mxriv, qarTuli materialuri da sulieri kulturis mkvlevarma waruS-
leli kvali datova qarTul (da ara mxolod qarTul) mecnierebaSi,
udidesi wvlili Seitana erovnuli azrovnebis ganviTarebaSi. misma fun-
damenturma naSromebma _ `qarTuli wigni 1829-1929 ww.~, `saxalxo meur-
neobis istoria~ (aT nakveTad), `qarTuli Jurnalistika~, `saqarTvelosa
da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX-XX ss. (Svidtomeuli),
`sociologiuri etiudebi~ (ortomeuli), `saqarTvelos mosaxleoba 160
wlis (1800-1960) manZilze~, `demografiis narkvevebi~, `saqarTvelos
mosaxleobis aRwarmoebis sakiTxebi~ da a.S. didi rezonansi pova ara
mxolod samecniero, aramed mkiTxvelTa farTo wreebSic. ucxoeli spe-
cialistebis yuradReba miipyro da maRali Sefaseba daimsaxura akad.
paata guguSvilis 1958 wels gamocemulma monografiam _ «Развитие про-
мышленности в Грузии и Закавказье в XIX-XX вв.». es naSromi aRiarebul iqna, arc meti da arc naklebi, msoflios mravali qveynis ekonomikuri isto-
riis fuZemdeblur sakiTxTa sworad gadaWris meTodologiur safuZv-
lad. Cexi mecnierebi mas codnis mniSvnelovan saganZurad miiCnevdnen,
germaneli mecnieris g. hainingeris azriT, `es naSromi metad sayuradRe-
bo masalebs Seicavs geografiulad CvenTvis Soreul, magram kacobriokacobriokacobriokacobrio----
bis istoriis TvalsazrisiT, mrabis istoriis TvalsazrisiT, mrabis istoriis TvalsazrisiT, mrabis istoriis TvalsazrisiT, mravalmniSvalmniSvalmniSvalmniSvnevnevnevnelovani qveynis lovani qveynis lovani qveynis lovani qveynis (xazgasma
Cvenia, r.a.) Sesaxeb da, amave dros, igi mecnierulad Teoriul saganZurs
warmoadgens.10
batoni paata, garda imisa, rom didi mecnieri iyo, igi cnobili sa-
zogado moRvawe, eris moWirnaxule, SeiZleba iTqvas, qveynis sadarajo-
10 konstantine gamsaxurdia.... paata guguSvilis monografiebi. ix., paata guguSvili. dabadebidan 100 wlisTavi. Tb., sagamomcemlo firma `siaxle~, 2006, gv. 57.
J. “ekonomisti”, #3
28
ze mdgomi WeSmariti mamuliSvili gaxldaT. amitomacaa, rom mis saxels
daviwyeba ar uweria.
es bumberazi pirovneba pirad urTierTobaSic originaluri iyo.
misTvis ar arsebobda asakobrivi barieri. Tuki kargi TvaliT Sexedavda
vinmes, asakis miuxedavad, masTan megobrobac SeeZlo, gulis nadebis ga-
ziarebac ki da, Tqven warmoidgineT, nardis TamaSic, romelic Zalze
uyvarda da saocrad azartulic iyo. aseTi urTierToba Camoyalibda
Cvens Soris wlebis ganmavlobaSi sairmeSi erTad dasvenebis dros. erT
saidumlosac gagimxelT: Zalian moswonda Cemi gamomcxvari xaWapuri,
aTasgvari epiTetebiT mamkobda da mec meti ra mindoda quTaisel, qar-
Tul tradiciul ojaxSi gazrdil orSvilian axalgazrda qals. didi
enTuziazmiT vacxobdi da vacxobdi imerul xaWapurebsa da saRamos, ki-
nodan dabrunebulebi, batoni paatasa da mis SesaniSnav meuRles _ qal-
baton ninosTan erTad, finjan Caize mxiarulad vatarebdiT saRamos ai-
vanze lamazi bunebis wiaRSi. im gadmosaxedidan Cemi saqarTvelo Zalian
lamazi iyo, me ki Zalian bednieri viyavi.
dasasrul, sakandidato minimumi specialobaSi Cavabare akad. paata
guguSvilis mier daarsebul institutSi misive TavmjdomareobiT (pirve-
lad maSin gamicno). gamocdis Semdeg batonma paatam SemomTavaza insti-
tutis swavluli mdivnis Tanamdeboba, magram ojaxuri mdgomareobis
gamo ver SevZeli CemTvis esoden sapatio SemoTavazebis miReba. me amis
aRniSvna mxolod imitom mindoda, rom akad. paata guguSvilma esoden
didi pativi damdo, rac meamayeba.
J. “ekonomisti”, #3
29
izolda abaSiZeizolda abaSiZeizolda abaSiZeizolda abaSiZe
ukvdavia misi saxeliukvdavia misi saxeliukvdavia misi saxeliukvdavia misi saxeli
asxuTi weli gavida didi qarTveli mecnieris, akademikos paata gu-
guSvilis dabadebidan. ase mgonia, guSin gadavuxadeT 80 wlisTavi. ra
Warmagad da mxned gamoiyureboda, rogori brwyinvale, SeubRalavi az-
rovneba hqonda. swored im iubiles dReebSi SesaniSnavad werda erT-er-
Ti Jurnalisti: "visac paata guguSvili unaxavs da miT umetes isini, vi-
sac bedniereba hqonia masTan TanamSromlobisa da axlo urTierTobisa,
albaT, dagveTanxmeba, rom igi saocrad mogvagonebs Cveni warsulis ga-
moCenil mwignobrebs, TergdaleulTa pleadis darbaiselT. xSirad ami-
devnebia Tvali quCaSi dinjad mimavali paata guguSvilisaTvis. ase da-
dian azriTa da fiqriT datvirTuli adamianebi, mZlavri talantis Su-
qiT gabrwyinebulni."11 namdvilad didi bedniereba mxvda wilad, rom
wlebis manZilze viSrome da vimoRvaweve im didi adamianis gverdiT, ro-
melmac muxlCauxrelad akeTa Tavisi sakeTebeli, miaRwia iseT warmate-
bebs, rac didad aWarbebs erTi adamianis SesaZleblobebs, bolomde gai-
xarja Tavisi erisa da qveynis siyvarulSi, ar darCenia sazogadoebrivi
cxovrebis TiTqmis arc erTi sfero Tavisi kompetenturi sityva rom ar
eTqva, Tavisi goniereba rom ar warmoeCina.
bevri iTqva da daiwera baton paatas mecnieruli moRvaweobis Sesa-
xeb. me, rogorc mis erT-erT mowafeTagans, didi mowiwebiT, uaRresad
mokrZalebulad minda Sevexo mis pirovnebas, rogorc moqalaqes, mis
did Rvawlsa da saqmianobas. batoni paata am ampluaSic iseTive Zlieri
iyo, rogoric mecnierebaSi.
mas bedad dahyva cxovrebaSi Tavisi saqmianobiT gamorCeuli yofi-
liyo. igi qarTvel mecnierTa Soris pirveli iyo, romelsac disertaci-
is dacvis gareSe, studentobis dros dawerili naSromebisaTvis mieniWa
ekonomkur mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxi. sakmaod avtori-
tetul da Zlier mecnier-ekonomistTa Soris mas ergo upiratesoba da
arCeul iqna saqarTvelos mecnierebaTa akademiaSi jer wevr-korespon-
dentad, Semdeg akademikosad. saqarTveloSi man iTava beWdviTi sityvis
istoriis Seswavla. dainteresda da Seudga iseTi axalgazrda mecnieru-
li dargebis ganviTarebis xelSewyobas, rogoricaa sociologia da de-
mografia. aRadgina Jurnali "saqarTvelos ekonomisti", daaarsa ekonomi-
kis instituti, Seqmna uZlieresi qarTuli ekonomikuri skola, bevri
ibrZola da moamzada niadagi demografiis institutis Camosayalibeb-
lad. romeli erTi SeiZleba CamovTvaloT... yvelaferi es ki 60 wlis
manZilze samecniero asparezze misi moRvaweobis periodSi, ama Tu im
etapze wamoiWreboda xolme.
11 murman muradaSvili, wignis samyaro. 1985 w., 9 oqtomberi
J. “ekonomisti”, #3
30
mTeli misi saqmianoba misi cxovrebis mTavari azridan _ samSob-
los usazRvro siyvarulidan gamomdinareobda. igi yovelTvis iq idga,
sadac Tavis qveyanas sWirdeboda, im saWiro saqmes akeTebda, rac moce-
mul momentSi qveynisaTvis iyo aucilebeli. "mgznebared unda giyvardes
Cveni qveyana, mSobeli xalxi, ara mxolod sityvebiT, aramed saqmiT. es
gadamwyvetia". _ werda batoni paata da arafers epueboda qveynisa da
xalxis sakeTildReod brZolaSi. am Seupovrobam bevri usiamovnebac
SeamTxvia cxovrebaSi. maSin, roca xalxi Tavs aridebda Tamami azris
gamoTqmas, igi TavgamodebiT ibrZoda rokis gvirabis gayvanis winaaRm-
deg. ar malavda Tavis Sexedulebas da xmamaRla acxadebda: bunebrivi
sazRvris ZaliT darRveva kargs arafers gviqadiso. sastiki winaaRmdegi
iyo transkavkasiis rkinigzis gayvanisa. arasasurvel ekologiur Sede-
gebTan erTad, eSinoda ucxo muSaxelis Camosaxlebisa. siamovnebiT aR-
niSnavda, rom saqarTveloSi Zalian maRali iyo qarTveli mosaxleobis
koncentraciis procenti. amayobda Cveni qveynis gmiruli warsuliT da
xSirad imeorebda ZvelisZvel sibrZnes: vinc ar icis saidan modis, man
ar SeiZleba icodes, saiT midiso. amitom istoriisa da warsulis cod-
nas did rols aniWebda momavlis Senebis saqmeSi. ase swamda TviTon da
amitomac iyo, rom gancvifrebaSi mohyavda yvela saqarTvelos istoriis
zedmiwevniTi, araCveulebrivi codniT. eamayeboda Cveni warsuli da unda
genaxaT, rogori gatacebiT SeeZlo esaubra ucxoel stumrebTan Cvens
gmirul istoriaze. maxsovs, erTxel botanikur baRSi seirnobda. gauyva
gzas da qarTlis dedis ZeglTan mivida im dros, roca ucxoelebis
jgufi aTvalierebda iqaurobas. jgufs araqarTveli eqskursiamZRoli
axlda, romelmac rusulad, ori sityviT auxsna stumrebs, rom es iyo
qarTveli qalis qandakeba da dausaxela misi avtori. Zeglis Sinaarsze
yuradReba ar gaumaxvilebia. aRSfoTebuli dabrunda ukan. rogor SeiZ-
leba ucxo stumrebs araqarTveli gidi dahyvebodes, ase mSralad lapa-
rakobdes da erovnuli suli da siamaye ar warmoaCinoso.
baton paatasaTvis Tavisi qveynisa da mSobeli xalxis siyvaruli
rom upirvelesi iyo, sailustraciod uamravi magaliTis gaxseneba SeiZ-
leboda... amisi naTeli dadasturebaa Tundac Tavisi Zvirfasi maswavleb-
lis, filipe gogiCaiSvilis daxasiaTebisas dawerili sityvebi: "f. gogi-
CaiSvili, _ xazs usvamda batoni paata, _ maRali warmodgenisa iyo qarT-
veli xalxis kulturasa da mis sulier potencialze da es nebas ar aZ-
levda mas ucxoeTSi, saerTod, saqarTvelos gareT Tu Sin yofnisas,
vinmes winaSe Tavisi samSoblo da sakuTari Tavi daemcirebina. eTqva,
CamorCenili qveynidan var, damexmareT, fexze damayeneT da Tqveni kaci
viqnebio.
ar ekadreboda da, rac mTavaria, arasodes ar ukadria. TavisTavad
uaRresad Tavmdabals, aseT viTarebaSi Tavi yovelTvis maRla aweuli
eWira da Tavisi Zlieri energiiT, niWiT, muyaiTobiT, bejiTobiT cdi-
lobda gza gaekafa, raTa Tavisi samSoblosTvis meti sargebloba moeta-
na".
J. “ekonomisti”, #3
31
adamianis Rirseul Tvisebebs rom CamoTvlida, batoni paata xazs
usvamda ganaTlebas, yovelmxriv harmoniulad ganviTarebas, specialobis
Rrma codnas. "amasTan, raindoba, vaJkacoba, mamacoba, samSoblos da sa-
marTlianobisaTvis Tavdadeba, gambedaoba da principuloba, Seupovroba
da sxva mravali Zvirfasi Tviseba mudam iqneba naRdi kacis damamSvene-
belio" _ werda batoni paata da TviTonac arasdros gadauxvevia saku-
Tari mrwamsidan.
Sroma miaCnda mas adamianis upirveles movaleobad. "araferi ise
ar amSvenebs vaJkacs, rogorc SromaSi gamoCenili simamaceo" _ xSirad
imeorebda Tavisi megobris, konstantine gamsaxurdias sityvebs. swamda,
rom saqveyno garja, Zieba da moRvaweobaa sazogadoebis Zlierebis, misi
TiToeuli wevris srulqmnis, samSoblos gaRonierebis upirvelesi wya-
ro.
batoni paatas udidesi Sromismoyvareobis Sedegia is Zvirfasi naS-
romebi, romlebic man STamomavlobas dautova. gansacvifrebeli iyo si-
cocxlis bolomde misi dauRalavi, axalgazrduli energia. veravin it-
yoda, ramdeni eZina dRe-Ramis ganmavlobaSi. kiTxulobda da werda dRi-
siT, RamiT, diliT, saRamos. Tavisi gansakuTrebuli Sromis reJimi hqon-
da. Tu raimes dagegmavda gasakeTeblad, ver isvenebda, sanam ar miaRwev-
da mizans. erTxel, bolo wlebSi, mZime operaciis gakeTeba dasWirda.
gaocebuli iyo misi meuRle qalbatoni nino _ operaciis wina RamiT
odnavi aRelvebac ki ar SemCnevia, maSin, roca missave palataSi avadm-
yofs, romelsac masTan erTad unda gaekeTebina operacia, mTeli Rame
nerviulobisagan ar eZina. batonma paatam im RamiT ramdenime furceli
dawera demografiis sakiTxebze da diliT saavadmyofoSi misul Tanam-
Sromlebs sTxova gadaebeWdaT da gaemzadebinaT mis gamojanmrTelebam-
de. madloba RmerTs, operaciam maSin kargad Caiara. es erTi patara de-
tali iyo im adamianis cxovrebidan, romelsac sjeroda, rom aramSrome-
li arasodes yofila keTilSobili, sazogadoebis keTildReobisaTvis
mebrZoli.
misi Sromis sagani arsebiTad wigni iyo. wigni miaCnda am enciklo-
pediuri codnis adamians sibrZnis uSret wyarod. igi adamianis cnobie-
rebis ganviTarebis ukidegano zRvaao, werda batoni paata. suliT xor-
camde uyvarda literatura. am did pirovnebas TiTqos qarTul, vaJka-
cur garegnobasTan Seusabamo nazi, poeturi suli hqonda. ver warmoid-
genT ra STambeWdavi iyo eqspediciebis periodSi baton paatasTan gata-
rebuli saRamoebi. visxediT mis irgvliv da vusmendiT am saintereso
adamians, romelsac saaTobiT SeeZlo ekiTxa vaJa da akaki, ilia da ga-
laktioni. aranakleb uyvarda rusuli poeziac. zepirad icoda puSkinis,
eseninis, blokis, tiutCevis da sxvaTa uamravi leqsi. amaSi xels uw-
yobda misi fantastikuri mexsiereba, romelic sikvdilamde SemorCa.
didi ganaTlebis wyalobiT batoni paata yvelgan da yovelTvis, yovel
sazogadoebaSi gamoirCeoda da yuradRebis centrSi eqceoda. mis gver-
diT Sroma da moRvaweoba bedniereba iyo.
J. “ekonomisti”, #3
32
batoni paata uaRresad Tavmdabali adamiani iyo, rac erTi Sexed-
viT TiTqos ar Canda. maxsovs, roca aspiranturaSi Cavabare sociolo-
giis specialobiT, batonma paatam moskovs mimavlina saWiro masalebis
gasacnobad, Tan baraTi gamatana profesor vladimer mSvenieraZesTan,
romelic sociologiis dargSi muSaobda. es baraTi dResac Senaxuli
maqvs. igi werda: "batono vladimer, am baraTis momtani Cemi pirveli as-
pirantia sociologiaSi. jerjerobiT verc erTi kargad ver verkveviT
zogierT sakiTxSi, gTxovT, dagvexmaroT orTaves. pativiscemiT paata gu-
guSvili".
misive Tavmdablobis nimuSi iyo Tundac am SemTxvevasTan dakavSi-
rebuli meore ambavi. me mSvenieraZis nacvlad sociologiis sakavSiro
asociaciis prezidents, profesor genadi osipovs davukavSirdi. Cemda
moulodnelad osipovma SemomTavaza, disertaciis samecniero xelmZRva-
neli me viqnebio. Sevwuxdi da vuTxari Cemi xelmZRvaneli batoni paata
guguSvili aris-meTqi. maSin meore xelmZRvaneli mainc viqnebio. mogexse-
nebaT, ra iSviaTi iyo maSin amerikasTan kavSiri. profesor osipovs ki
xeli miuwvdeboda uaxles amerikul literaturaze da Temadac aSS-Si
Sromis mecnieruli organizaciis sociologiis sakiTxebi SemirCia. war-
moidgineT Cemi mdgomareoba, rogor unda gamebeda da meTqva baton paa-
tasaTvis TqvenTan erTad kidev meore xelmZRvanelic SevarCie-meTqi. im
dros igi meuRlesTan da umcros vaJiSvilTan, gulbaaTTan erTad Camob-
rZanda moskovSi. didi yoymanis Semdeg gavbede da movaxsene yovelive.
absoluturad normaluri reaqcia hqonda. yvelaferze damTanxmda, mxo-
lod, roca vuTxari profesor osipovs Tqveni gacnoba, TqvenTan Sexved-
ra unda da restoranSi gepatiJebaT-meTqi, sastiki uari ganmicxada, Tvi-
Ton gaaSlevina SesaniSnavi sufra qalbaton ninos sastumroSi da pro-
fesori osipovi Tavisi ori megobriT iq miipatiJa. im saRamos ise dame-
gobrdnen batoni paata da genadi osipovi, rom sicocxlis bolomde ar
SeuwyvetiaT mWidro megobruli urTierToba.
batoni paata yoveli saqmis araCveulebrivi organizatori iyo. mas
swamda, rom sazogadoebis wevrisaTvis aucilebelia kompetenturoba ara
marto im saqmeSi, romelsac igi uSualod uZRveba, aramed im arealSi
saerTod, romelsac misi moRvaweoba moicavs. 'magaliTad, sawarmos an
dawesebulebis xelmZRvanels unda SeeZlos kadrebis SerCeva, adamiane-
bis cnoba da masTan kontaqtebis damyareba _ werda batoni paata, ra
Tqma unda, mxedvelobaSi maqvs codna, saqmiani Tvisebebi da ara egreT
wodebuli ZmabiWuri urTierToba. amaze imitom vamaxvileb yuradRebas,
rom srulqmnili pirovnebisaTvis damaxasiaTebel TvisebaTa gamovlena,
uwinares yovlisa, swored xelmZRvanels moeTxoveba, yoveli rangis
xelmZRvanelis pirad magaliTs kolosaluri Zala aqvs".
sanimuSo iyo misi uaRresad axlo damokidebuleba TanamSromleb-
Tan. yvela Cvenganis ojaxuri mdgomareoba icoda. gansakuTrebiT ar ga-
morCeboda, Tu vinmes rame uWirda. marTlac Rirseulad SerCeuli kad-
rebiT dakompleqtebuli instituti erT ojaxad iyo Sekruli. araviTari
J. “ekonomisti”, #3
33
SuRli da mtroba ar arsebobda. guliT gviyvarda es didebuli adamia-
ni, romelic TiTqos axlobelic iyo da miuwvdomelic. gvexumreboda,
gvaTamamebda, magram misi pirovnuli siZliere garkveul zRvars inarCu-
nebda damokidebulebaSi.
Zalian keTili guli hqonda. Tu gaficxdeboda da vinmes mkacrad
etyoda rames, meore dRes kabinetSi SesvlisTanave gamoiZaxebda da da-
uyvavebda. ramdenjer uTqvams CvenTvis, wuxel dardisgan mTeli Rame ar
meZina, ra vqna, mec nu gamajavrebTo.
yvelgan da yvelaferSi humanisti iyo. arc mkacri gamomcdeli yo-
fila da arc arasodes cdilobda TanamSromlis dasjas. TavisTavad, pi-
rovnulad iseTi didi iyo, rom verc veravin gabedavda masTan gamoc-
daze moumzadeblad gasvlas da iSviaTad Tu daarRvevda TanamSromeli
wesrigs. erTxel institutSi erT-erTi Cveni sakmaod niWieri TanamSrom-
lis sakandidato minimumisaTvis gamocdis Cabarebas ar eswreboda. komi-
siam mas gamocdaze raRac konspeqti dauWira da gamocdidan moxsna. max-
sovs meore dRes rogori sayveduriT mimarTa komisiis wevrebs. ra mox-
da, Cveni TanamSromeli, romelsac ase kargad icnobT, romlis SesaZleb-
lobanic kargad iciT, rogor gauSviT uniSnod gamocdidano. kacis
codnis Sefaseba Tu minda, wignis, konspeqtis wakiTxvis nebas davrTav
da ise gavigeb, ra donisaao.
masTan urTierToba advili iyo im RvTisagan boZebuli niWis
wyalobiT, romelic uxvad gaaCnda _ es iyo iumoris araCveulebrivi
grZnoba.
maxsovs, erTxel ganyofilebis sxdoma gvqonda, 12 saaTze unda da-
wyebuliyo. damagvianda, ufro sworad, Zalian damagvianda da 2 saaTze
mivedi. sxdoma grZeldeboda. moridebulad SevaRe kari da vkiTxe, SeiZ-
leba-meTqi. batonma paatam Tavi aswia, gamomxeda da mTeli seriozulo-
biT miTxra: ra xaTriani xar, Semodi, Tormet saaTzec SeiZlebodao.
Zalian uyvarda axalgazrdebi. mis irgvliv TiTqmis yvela sanimu-
Sod SerCeuli, niWieri da ganaTlebuli iyo. maT bevrsac amuSavebda,
Sromas aCvevda, kidevac aTamamebda da TanatoliviT eqceoda. Tu maTi
namoqmedari an Sesrulebuli samuSao ar moewoneboda, gaficxdeboda da
cxel gulze mkacri toniT etyoda; dawere gancxadeba da wadio. erT-
xel institutSi raRac saWiro masala aucileblad unda moetana da sa-
xlSi darCenia, Cvenma TanamSromelma cicino gvritiSvilma arc acia,
arc acxela da uTxra: ras hgavs axla es, dawereT gancxadeba da wa-
diTo. mTeli dRe icina amaze da SemdgomSic, Tuki rames ise ar gaake-
Tebda, Sexedavda cicicnos da etyoda: ra vqna axla, cici, davwero gan-
cxadebao?
axalgazrdebs didi madli da sikeTe mianiWa mis gverdiT yofnam,
gansakuTrebiT maSin, roca ukve institutis direqtori aRar iyo da
Tavisufali droc hqonda: bevri, Zalian bevri ram miiRes da Seisisxl-
xorces misgan. aqve isic unda aRiniSnos, rom mis gverdiT muSaoba Cveni
J. “ekonomisti”, #3
34
Tavis mimarT momTxovnelobasac gvizrdida da pasuxismgeblobac meti
gvqonda _ SeiZleba saWiroze metic.
uyvarda adamiani, uyvarda sicocxle, magram arc sikvdilis eSino-
da. bavSvobaSi susti viyavi da Cems mSoblebs albaT verc ki warmoedgi-
naT amden xans Tu vicocxlebdio. yovelTvis Tbilad da madlierebiT
moixseniebda maT.
araCveulebrivi meuRle, mama, Zma da babua iyo. aRsaniSnavi iyo misi
ojaxis siTbo, simyudrove, stumarTmoyvareoba da urTierTdamokidebu-
leba. raRac saocari ZafebiT akavSirebda erTmaneTTan ojaxsa da samsa-
xurs. institutis TanamSromlebi misi ojaxis xSiri stumrebi viyaviT.
araCveulebrivi siTboTi da siyvaruliT gvxvdebodnen yovelTvis Sesa-
niSnavi, yovelmxriv gamorCeuli qalbatoni nino, uaRresad ganaTlebu-
li, brwyinvaled gazrdili Svilebi besarioni da gulbaaTi, maTi mom-
xiblavi meuRleebi lia da nona. bolo wlebSi misi susti adgili Svi-
liSvilebi iyo. hyveboda maT oinebs da moridebiT Seuqebda xolme goni-
erebas, niWs, jiSisa da genis wyalobiT rom hqondaT Tandayolili. sam-
wuxaroa, rom rogorc ekuTvnodaT, mTlad ise ver warimarTa maTi cxov-
reba.
batoni paata madlieri mowafe iyo im didi korifeebisa _ niko ni-
kolaZis, ivane javaxiSvilis, filipe gogiCaiSvilis da sxvebisa, romel-
Ta xeldasxmiTac aidga fexi mecnierebaSi. igi RvTiT boZebul did iR-
bals miawerda am adamianebTan Sexvedras, mTeli cxovreba maT uerTgu-
les mowafed darCa.
sanimuSo megobroba icoda. bolomde Tavdadebuli megobari iyo
konstantine gamsaxurdias, vasil CantlaZis, gogla leoniZis, simon Ci-
qovanis, akaki gawereliasi da bevri sxva TvalsaCino moRvawisa, romle-
bic yovelTvis gverdSi edgnen da gaWirvebis Jams vaJkacurad amxneveb-
dnen.
gaWirveba da winaaRmdegobebi ki ar dahklebia cxovrebaSi. mTeli
misi sicocxle brZola iyo. ambiciur ucodinars ver itanda. mecnierul
paeqrobaSi SeiZleba Zalian mkacradac gaekritikebina oponenti, magram
es iyo da es. rogorc TviTon uyvarda Tqma, dauSvebel ileTebs araso-
des mimarTavda. samagierod TviTon daumsaxureblad isjeboda. ver egue-
bodnen masTan paeqrobaSi damarcxebas da usamarTlod uswordebodnen.
es is adamianebi iyvnen, romlebic axlos idgnen zemdgom eSelonebTan.
TviTon ki Tavisi pirdapirobiT da principulobiT, ra Tqma unda, ver
daimkvidrebda maT gverdiT adgils. erTxel moxsnes institutis direq-
torobidan, kinaRam daiWires kidec "megrelizaciis saqmis" motiviT.
Semdeg ki, sadac xeli miuwvdebodaT, respublikur Tu sakavSiro presa-
Si, aqveynebdnen mis Sesaxeb SeTiTxnil cilismwameblur masalebs. gauna-
xevres instituti axlis Seqmnis motiviT, waarTves rudunebiT aRdgeni-
li da naloliavebi Jurnali "saqarTvelos ekonomisti", meored da ukve
sabolood gaaTavisufles institutis direqtoris movaleobidan... aras-
dros imCnevda guliswyvetas, ise Semovidoda oTaxSi, viTomc araferi
J. “ekonomisti”, #3
35
momxdariyo. arasdros ambobda axalgazrdebTan sxvebis augs. arc me max-
sovs SemTxveva, rom romelime Cvengans ekadrebina da vinme daebezRebina
an raime usiamovno ambavi mietana masTan. Seuvali da Zlieri pirovneba
iyo, verc sxvisgan itanda adamianuri sisusteebis gamJRavnebas. maxsovs,
erTxel erT-erTi sxdomidan uxasiaTod dabrunda. axla erTi axalgazr-
da (gvari ar dausaxelebia) binis aRricxvaze ayvanas moiTxovda da am-
deni xalxis win atirdao. angariSgasawevia, magram kacma materialur
siduxWireze rogor unda itiroso.
samagierod, ar eTakileboda qveynisa da eris bedze vaJkacis gu-
lis aCuyeba. sikvdilamde ramdenime xniT adre ilia WavWavaZis saiubi-
leo dReebi iyo. institutSi moitana ilias dakrZalvaze warmoTqmuli
sityvebi da xmamaRla daiwyo kiTxva. unda genaxaT jer rogor gaebzara
xma, mere ki niaRvariviT waskda cremlebi. orive xeliT iwmendda
cremls es bumberazi kaci da ise kiTxulobda didi akakis, vaJas da
sxvaTa striqonebs.
meored cremli baton paatas Tvalze sikvdilis win SevamCnieT. im
dRes axloblis iubileze unda wasuliyo. rogorc yovelTvis, pewianad
iyo Cacmuli, iubilemde Cveni institutis samecniero sabWos sxdomaze
dasaswrebad saaqto darbazSi Cavida. me da ramdenime TanamSromeli mis
kabinetSi davrCiT. male mobrunda ukan. saxeze mitklis feri edo. raRac
ver var kargado, Tqva da savarZelSi CaeSva. maSinve miveciT saWiro wam-
lebi, rac gagvaCnda, wamovawvineT divanze, mdgomareoba uaresdeboda.
davapire saswrafo daxmarebis gamoZaxeba. iuara. Cumad gavipare da meore
oTaxidan mainc gamoviZaxe. uyurebda Cvens SeSfoTebul saxeebs da aqeT
gvamSvidebda ara uSavs gamivliso. male movida saswrafo daxmarebac.
eqimi miuaxlovda Tu ara, magrad CasWida xeli, Tavisken miizida da Cu-
mad uTxra: Tu kaci xar, autanlad mtkiva guli da raime miSveleo. bo-
lomde vaJkacurad Sexvda sikvdils, TiTqmis gaTavda misi sayvareli, na-
loliavebi da didi ZalisxmeviT Seqmnili institutis kedlebSi. gareT
rom gahyavdaT sakaciT erTi mimoixeda, yvela SeaTvaliera da ukanaskne-
li cremli gadmougorda Tvalidan... es iyo da es... sul ramdenime saaT-
Si kidec daasrula Tavisi sicocxle, sicocxle amqveyniuri. samagierod
ukvdavia misi saxeli da is udidesi Semoqmedeba, romelzedac mravali
Taoba aRizrdeba, Seisisxlxorcebs mas, gaiTavisebs da gvjera, rom
uaRresad madlieri, sakadris pativs miagebs am bumberazi pirovnebis,
mecnierisa da moqalaqis saxels.
J. “ekonomisti”, #3
36
nanuli arevaZenanuli arevaZenanuli arevaZenanuli arevaZe
ekonomikur mecnierebaTa kandidati
misi saxeli Taobebs gadaecemamisi saxeli Taobebs gadaecemamisi saxeli Taobebs gadaecemamisi saxeli Taobebs gadaecema
amas winaT erTma profesorma, romelsac ekonomikis mecnierebasTan
Sexeba TiTqmis arasdros hqonia, mkiTxa, Tavs vis mowafed Tvlio, maSin-
ve daufiqreblad vupasuxe, paata guguSvilis-meTqi. cota rom davfiqrdi
da gonebaSi TiTqmis Cemi yvela maswavlebeli gavixsene, isini ki Zalzed
bevrni da Rirseuli adamianebi iyvnen, kidev erTxel davrwmundi, rom Ce-
mi myisieri reaqcia savsebiT bunebrivi da swori iyo, ramdenadac baton
paataze Zlieri pirovneba, mecnieri, mkvlevari, eruditi, sakuTari qvey-
nis Rirseuli moqalaqe da patrioti Znelad Tu moiZebneba. swored ami-
tom moaxdina didi zegavlena Cemze da uamrav sxva axalgazrdaze akad.
paata guguSvilma.
universitetis dasrulebisTanave, misi mibaZviTa da gavleniT mo-
vindome mecnierebaSi muSaobis dawyeba mis mierve daarsebul institut-
Si, romelic im dros ekonomikis sferoSi momuSave erTaderTi samecnie-
ro dawesebuleba iyo, Semdeg daarsebuli TiTqmis yvela ekonomikuri
profilis kvleviTi organizacia am institutSi aRzrdilTa RvawliTa
da mondomebiT Seiqmna. Cven axlac erTaderTni davrCiT, ramdenadac,
jerjerobiT, mecnierul produqciaze moTxovna TiTqmis aRar arsebobs.
axla, baton paatasTan kabinetSi Sesvla da masTan saubari rom SeiZle-
bodes, vetyodi ra gviWirs da ra gvilxins. man xom Zalze yuradRebiT
mosmena, Cveni nebismieri problemis gulTan axlos mitana da gonivruli
rCevis mocema icoda, samwuxaroa, rom es SeuZlebelia.
batoni paata arasdros yofila gulgrili, mas ainteresebda yve-
laferi, rac qarTul mecnierebas, enas, cnobierebas, saqarTvelos moma-
vals da mTlianad sazogadoebis ganviTarebas exeboda. simarTlisaTvis
brZola misi Sinagani bunebis moTxovna da stiqia iyo da mtkivneulad
ganicdida, roca mis dacvas ver axerxebda.
paata guguSvili dRemde yvelas axsovs, instituti mis saxels ata-
rebs, misi saqmeebi kvlavac grZeldeba da axali iniciativebi da miRwe-
vebi emateba.
SarSan, direqciis mondomebiT, mis samuSao iTaxSi sazeimod gaixs-
na misi saxelobis kabineti, sadac wamyvani mecnier-ekonomistebi xSirad
ikribebian da qveyanaSi arsebuli problemebis gadawyvetaze msjeloben;
institutis direqtoris, prof. r. abesaZis iniciativiT ganaxlda p.
guguSvilis redaqtorobiT gamomavali J. "ekonomistis" gamocema;
institutis koleqtivma daiwyo "didi qarTuli ekonomikuri encik-
lopediis"gamocemaze muSaoba;
gasuli wlis samecniero Sedegebis mixedviT, p. guguSvilis ekono-
mikis institutma pirveli adgili daikava erovnuli akademiis sazoga-
doebriv mecnierebaTa institutebs Soris;
J. “ekonomisti”, #3
37
p. gugugSvilis bevri mowafe saxelovani adamiani da mecnieri gax-
da;
p. guguSvilis 100 wlisTavze, q-n izolda abaSiZis ZalisxmeviT, am
TariRisadmi miZRvnili SesaniSnavi wigni gamoqveynda, romelSic bevri
gamoCenili pirovnebis, mwerlis, akademikosis, kolegisa da megobris,
TanamSromlis da mowafis uamravi statia, recenzia, Sefaseba, mogoneba,
Sexvedra da gaxseneba gamoqveynda;
axlac, institutis koleqtivi paata guguSvilis dabadebidan 105
wlisTavis sazeimod aRniSvnisaTvis emzadeba da es striqonebic am mza-
debis gamomxatvelia.
dro verasdros dagvaviwyebs ukvdavebasTan naziareb saxelebs, paa-
ta guguSvilis Semoqmedeba da Rvawli momavalSic, Semdgom Taobebs
gzas SuqurasaviT gaunaTebs da cxovrebis labirinTebis gakvlevaSi
daexmareba.
J. “ekonomisti”, #3
38
revaz gogoxiarevaz gogoxiarevaz gogoxiarevaz gogoxia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
didi mecnieri da eriskacididi mecnieri da eriskacididi mecnieri da eriskacididi mecnieri da eriskaci
ekonomistTa im bednieri Taobis erT-erTi warmomadgeneli var,
vinc wlebis manZilze didi paata guguSvilis zegardmo niWisa da gonis
uSualo zemoqmedebiT izrdeboda da saqmianobda saqarTvelos mecniere-
baTa akademiis ekonomikis institutSi, romelic, misi mesaWeobiT, marT-
lac rom erovnuli saqmianobis Stabi iyo – mudam saqarTvelos ukeTes
mermisze orientirebuli.
rac Seexeba iubilaris mravalmxriv Semoqmedebas – ekonomikuri
monografiebi iqneba es, sociologiuri etiudebi, gamokvlevebi Jurna-
listikaSi, demografiuli traqtatebi Tu novaciebi ekonomikur termi-
nologiaSi, didi da uSreti oazisia, saidanac ulevad moedineba sibrZ-
nis wyaro da visac xelewifeba, SeuZlia uxvad Seirgos qarTuli surne-
lebiT gajerebuli, enciklopediuri azrovnebis, paataseuli oqros kal-
miT ametyvelebuli sentenciaTa mTeli kaskadi.
akad. p. guguSvilis mravalmxrivi da gauxunari Semoqmedebis Tavi-
daTavi, mecnierul siRrmesa da kvlevis masStaburobasTan erTad, aris
SerCeul problemaTa ara partiuli an, saerTod, koniunqturuli xasia-
Ti, aramed epoqaluroba da naSromTa umetesobis erovnul motivebze aJ-
Rereba. igi amayi pirovneba iyo, werda ise, rogorc undoda da ara –
SekveTiT. erTic – mas arc erTi wuTi ar daukargavs imisTvis, rom Ta-
visi miRwevebiT damtkbariyo.
komunisturma reJimma bevri didi mecnieri Seiwira an kidev, nebsiT
Tu uneblieT, imperiuli interesebis mona-morCili gaxada, ris safasu-
radac bevrma ,,maRali skami” moirgo, bevrmac gulmkerdi nairnairi or-
denebiT daimSvena. paata guguSvili arc erT ordens arasodes daxarbe-
bia da amiT arc ganebivrebuli yofila, Tundac imitom, rom igi Tavis
mecnierul da moqalaqeobriv mrwamss arasodes icvlida, arc maSin, ro-
ca mas mTeli centraluri komiteti da mTavroba totalurad utevda da
masze TiTqosda – Tavis saboloo gamarjvebas zeimobda. igi yvelgan da
yovelTvis medgrad idga, viTarca mumldaseuli bermuxa, ukan arasodes
ixevda da aboboqrebuli, magram ufro gulgamagrebuli Tavis samuSao
magidas ujda da saqarTvelos ekonomikuri istoriis Tu qveynis samer-
miso ganviTarebis ideebiT axal furclebs avsebda.
misi SemoqmedebiTi cxovrebis mrwamsi iyo dostoevskis sentencia:
,,Tu didi miznebisken gagiwevia da gzad xSir-xSirad Cerdebi, rom qva
esrolo yovel ZaRls, romelic Semogiyefs, maSin miznamde verasodes
ver miaRwev”. cxovrebis manZilze mas bevri talaxi esroles sxvadasxva
samiznedan, magram arc erTiT ar gasvrila, rameTu romauli andazisa
ar iyos _ ,,marmarilos Zegls talaxi ar ekareba”.
J. “ekonomisti”, #3
39
marto is rad Rirs, rom sadiskusio auditoriebSi, iqac ki, sadac
mowinaaRmdegeni Warbobdnen, xolo mxardamWerni cotani iyvnen, igi
yovelTvis gamarjvebuli gamodioda – mecnierebaSi axali azrebis Se-
momtani da damnergavi. faqtobrivad, masTan kamaTi SeuZlebeli iyo –
rkiniseburi logika, cincxali azrebi, garanduli terminologia, utyua-
ri dokumentebi, literaturuli wyaroebis siRrmiseuli codna da mo-
marjvebis didostaturi unari – mravalricxovan mowinaaRmdeges, ro-
melTa Soris bevrs SeiZleba marTlac sjeroda Tavisi simarTlisa –
aiZulebda far-xmali daeyara, xolo cruebsa da uniWoebs – swrafad da
ukan mouxedavad daetovebinaT darbazi.
paata guguSvilis boboqari cxovreba da Semoqmedeba imis naTeli
magaliTia, rom mamuliSviloba da mecniereba istoriul simarTles ro-
di upirispirebda, rom ,,samSoblosa da WeSmaritebis TanafardobaSi” –
WeSmaritebis uzenaesobis qadageba, raoden did mecniersac ar unda eku-
Tvnodes is, savsebiT uniadagoa, Tu masonur-kosmopolituri ara! da Sem-
TxveviTi araa, rom b-ni paata gabedulad ebrZoda msoflios kosmopoli-
turi globalizaciis ideas, rogorc danaSaulebriv uperspeqtivobas,
romlis mizania uero, ueno, ureligio, ,,erTiani”, magram usaxuri glo-
baluri msoflios formireba. batonma paatam imTaviTve uwyoda, rom
saqarTvelosTvis ucxo, uniadago kosmopolituri Teoriebi, ucxour
ekonomikur ideologiaze agebuli sxvadasxva saerTaSoriso organiza-
ciis saqmianoba, romelic dRes esoden gaaqtiurebulia, garkveulwilad
im ,,didi politikis” Semadgeneli nawilia, romelic samamulo indust-
riisa da arsebiTad myari ekonomikis Cakvlas isaxavs miznad da saqarT-
velos navTobsadenis, gazsadenis evraziuli derefnisa da samomavlod
turistTa sajiriTo qveynis mxolod mizerul perspeqtivas utovebs. am
aspeqtiTac akad. p. guguSvilis mecnieruli memkvidreoba, faqtobrivad,
erovnuli ekonomikuri ideologiaa, rac esoden aklia Cvens dRevandel
ekonomikas da saerTod – yofasac. vaglax, rom fulisTvis satanebze
sulmiyidulma manqurTebma karga xania saqarTvelos ganusazRvres sat-
ransporto derefnisa da ,,sakurorto zonis” roli, romlis mosaxleo-
basac ar sWirdeba mecniereba, ganaTleba, kultura, rameTu misi daniS-
nuleba momsaxure personalad yofnaa.
dasanania, Tu tragikul-komikuri ara is, rom dRes, roca didi
moRvawis 105 wlisTavs aRvniSnavT, bevri misi naazrevi da nafiqrali –
monografiebad qceuli, araTu xorcieldeba, aramed mis sawinaaRmdego-
dac warimarTeba. kidev kargi, rom akademiis araakademiur reformas, am
mSvidobian periodSi, Cveni iubilaris mier meore msoflio omis koSma-
rul pirobebSi Seqmnili misive saxelobis institutic ar Seewira. didi
tradiciebis mqone akademiuri instituti, gardaqmnili saxiT da axali
kadrebiT gaZlierebuli, Seuferxeblad unda funqcionirebdes, radgan,
uwinaresad, qveynis socialur-ekonomikur ganaxlebasa da aRmavlobas
sWirdeba da imitomac, rom is didi paata guguSvilis saxelobisaa.
J. “ekonomisti”, #3
40
da saerTodac, qarTuli saxelmwifos mTavari prioriteti kvlavac
mecniereba da adamianiseuli kapitali unda iyos, rac umTavresi Sansia
saqarTvelosTvis, rom Tanamedrove boboqar da ,,verag” msoflioSi met-
naklebad konkurentunariani qveyana gaxdes da ar gaqres msoflio ruki-
dan.
rac Seexeba saqarTveloSi bolo periodSi SemoWril ,,yovlismomc-
vel suls”, savsebiT misaRebia Sefaseba, rom is RvTis Semoqmedi sulis
antipodia, rom mas ar ZaluZs axali simarTlisa da mSvenierebis Seqmna,
rom igi damangreveli Zalaa, romelic upirispirdeba yvelafers, rac ki
uflis xeliT Seqmnila, upirvelesad – adamians. saboloo angariSiT,
esaa brZola RmerTis winaaRmdeg, romlis finalic winaswar cnobilia -
,,boroteulT maTive Zaladoba walekavs” (sibrZne solomonisa, 21,7).
amis garanti saqarTveloSi miTaJamidan (imTaviTve) Camoyalibebuli
adamianTa urTierTdamokidebulebis kultura, qarTul cnobierebaSi ko-
direbuli urTierTTanadgomis genetikuri tradicia, anu istoriis go-
nia, rac saqarTvelos erT-erTi mTavari strategiuli resursi da eris
maradiuli arsebobisa da msoflio TanamegobrobaSi misi momavali gab-
rwyinebis sawindaria.
ase swamdaT Cvens didi winaprebs, ase gvaswavlidnen Cveni saxelo-
vani pedagogebi, ase ,,tradiciulad” cxovrobdnen da moRvaweobdnen isi-
ni, romelTa Soris erT-erTi Rirseuli adgili udavod ukavia akademi-
kos paata guguSvils.
da kidev erTi, bevrisTvis ucnobi mxare didi iubilaris Semoqme-
debidan. ramdenime wlis win, besarion guguSvilma fineTidan gamogzavna
baton paatas ,,dRiurebi, mogonebebi, Canawerebi”, romelic 1978 wlamde –
50 welze met periods moicavs da rom amovbeWdeT – 3000 gverdamdea.
masSi, dasawyisSive mocemulia ,,dRiurebis” Semdegnairi interpre-
tacia:
,,- yvelaze misandobi adamianisaTvis mainc dRiurebia, oRond erTi
saSiSroebaa... sxvam ar Caigdos xelSi;
- yvelaze didi mesaidumle isev dRiurebia... oRond vin uwyis ra
bedi elis TviTon dRiurebs;
- yvelaze erTguli mainc dRiurebia... oRond vin icis, brma da
uxeS Zalas SeuZlia isinic Sens winaaRmdeg gamoiyenos;
- yvelaze mtkice mainc dRiurebia, is, rogorc yoveli dawerili,
SeiZleba didxans, Zlier didxans inaxebodes da icavdes Sens
azrebs, Sens gancdebs, Sens wadilsa da miswrafebas da amdenad-
ve Sens individualobas!.”
es mcire, magram saintereso ,,novelaa”, riTac batonma paatam dRiu-
rebis arsi da daniSnuleba gadmosca.
kidev ramdenime amonaridi dRiurebidan:
TiTqosda winaswar grZnobdao, erTma Sarianma istorikosma, albaT,
sicocxleSi rom ver gaubeda, gardacvalebidan TiTqmis 15 wlis mere
,,gaakritika” akad. paata guguSvilis erT-erTi naSromi, jerovani pasu-
J. “ekonomisti”, #3
41
xic miiRo Cvengan, magram ai, saerTod, ra sainteresod afasebda iubila-
ri aseT qmedebas: ,,warsulis (gardacvlilis) kritika saerTod yvelaze
trafaretuli da advili formaa ,,kritikisa”, risTvisac saWiro araa
arc didi Wkua, arc ganaTleba, arc SorsmWvreteloba da miT ufro, arc
winaswarmetyvelebis unari” (rveuli 7, 1965 wlis 28 ivnisi).
imave rveulis 56-e gverdze sabWouri sistemis udReurobis metad
maxvilgonivruli pamfletia paataseuli Semdegi msjeloba:
,,politikuri ekonomiis sagnis ganmartebis aspeqtiT cnobil ameri-
kel ekonomists p. samuelsons dasavleTis civilizaciis da Tavisi qvey-
nis mowinave adamianTa yvelaze saWirboroto sakiTxad miaCnda: ,,daeweva
Tu ara 20 wlis Semdeg sabWoTa kavSiri aSS-s?” (ekonomika, gv. 24). me
vupasuxebdi: Tu es odesme moxdeba, mxolod Sedegad imisa, rom SiSiT
sabWoTa kavSiri ar damewioso, amerika daiwyebs sabWoTa ekonomikuri da
politikuri sistemis mibaZvas da rac ufro meti zomiT mibaZavs, miT
ufro Cqara daeweva maSin mas sabWoTa kavSiri” (1965w. 7 maisi).
dasasrul, imave rveulis 63-e gverdze batoni paata wers: ,,arian
adamianebi, romelTac sicocxleSi ganuzomlad meti pativiscema aqvT,
vinem xsenebaSi sikvdilis Semdeg da adamianebi, romelTac sikvdilis
Semdeg bevrad didi pativiscema aqvT, vinem sicocxleSi”.
me davZendi: b-ni paata im bednier moRvaweTa rigebSia, romelTac
sicocxleSive ganuzomeli avtoriteti da siyvaruli moixveWes, xolo
gardacvalebis Semdeg madlieri STamomavlobis winaSe kidev ufro
amaRldnen da ufro did pativs miageben.
amis Tavi da Tavi ki is aris, rom genialuri Sopenhaueris ga-
monaTqvamisa ar iyos, kacobrioba ar iviwyebs adamianebs, ,,romlebmac
Tavis axalgazrdobaSi yvela Zala Sealies saqmes, romelic arasodes
berdeba”.
J. “ekonomisti”, #3
42
revazrevazrevazrevaz javaxiSvilijavaxiSvilijavaxiSvilijavaxiSvili
ekonomikur mecnierebaTa kandidati
brwyinvale redaqtori da gamomcemelibrwyinvale redaqtori da gamomcemelibrwyinvale redaqtori da gamomcemelibrwyinvale redaqtori da gamomcemeli
qarTuli ekonomikuri sazogadoebisaTvis 2010 weli ormagad saiu-
bileoa. mimdinare wels aRiniSneba gamoCenili mecnier-ekonomistis aka-
demikos paata guguSvilis dabadebidan 105 da misive iniciativiT saqarT-
velos mecnierebaTa akademiis sistemaSi Seqmnili ekonomikis institutis
daarsebidan 65 wlisTavi.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom akademikos paata guguSvilis mra-
valmxriv nayofier moRvaweobaSi erT-erTi mniSvnelovani adgili mis
saredaqcio-sagamomcemlo saqmianobas ganekuTvneba. Tamamad SeiZleba iT-
qvas, rom swored misive TaosnobiT, dauRalavi Sromisa da brZolis Se-
degad aRdgenili qarTuli ekonomikuri Jurnalis _ "saqarTvelos eko-
nomistis" gamomcemlisa da mTavari redaqtoris postze srulyofilad
warmoCinda misi saredaqcio-sagamomcemlo saqmianobis didi codna, niWi
da unari.
qarTuli presis furclebze ekonomikuri problemebis gaSuqebas
xangrZlivi istoria aqvs, romlis SesaniSnavi mkvlevari da mcodne Tvi-
Ton akademikosi paata guguSvili brZandeboda. me-19 s-is meore naxevri-
dan moyolebuli, qveynis ekonomikis ganviTarebis sakiTxebi farTod
aisaxeboda am droisaTvis saqarTveloSi gamomaval Jurnal-gazeTebis
furclebze, romelTa redaqtor-gamomcemlebi sxvadasxva dros iyvnen i.
WavWavaZe, i. kereseliZe, a. furcelaZe, g. wereTeli, s. mesxi, iv. maCabeli,
al. sarajiSvili, gr. yifSiZe, f. gogiCaiSvili da sxvebi. swored am bum-
beraz moRvaweTa didebul tradiciebze aRizarda da Camoyalibda bato-
ni p. guguSvili, rogorc mecnieri, redaqtori da gamomcemeli.
qarTul ekonomikur publicistikaSi gansakuTrebuli adgili gane-
kuTvneba Jurnal "ekonomists", romelmac Rirseulad gaagrZela qarTu-
li periodikis didi tradiciebi. meore msoflio omamde es Jurnali
sxvadasxva saxelwodebiT gamodioda, sadac batoni paata aqtiurad Ta-
namSromlobda rogorc avtori da Semdgom ki saredaqcio kolegiis wev-
ri. omis dawyebidan sul male Jurnalis gamocema Sewyda. 50-iani wlebis
bolos, akd. p. guguSvilis didi mcdelobisa da brZolis Sedegad, 1958
wlis ianvridan sadireqtivo organoebis gadawyvetilebiT ganaxlda qar-
Tuli ekonomikuri Jurnalis gamocema, romlis mTavari redaqtori da
gamomcemeli 1958-1967 wlebSi iyo akad. p. guguSvili.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom p. guguSvilis TaosnobiT saqarTve-
los mecnierebaTa erovnuli akademiis sistemaSi ekonomikis institutis
Seqmnis Semdeg, misive iniciativiT qarTuli ekonomikuri Jurnalis aRd-
gena-ganaxleba meore udidesi movlena iyo qveynis kulturul-sameurneo
cxovrebaSi. Jurnalma da misma mTavarma redaqtorma Tavi mouyara ekono-
mikuri mecnierebisa da praqtikis sferoSi momuSave saukeTeso Zalebs.
J. “ekonomisti”, #3
43
Jurnalis redkolegiis pirvel SemadgenlobaSi Sevidnen: p. guguSvili
/mTavari redaqtori, i. bajaZe, s. beraZe, i. miqelaZe, a. nucubiZe, n. qoia-
va, g. CogovaZe, b. CxeiZe, a. xaCiZe. Jurnalis pasuxismgebeli mdivani iyo
al. qacarava, xolo teqnikuri redaqtori _ a. niniZe.
mTavarma redaqtorma sworad gansazRvra Jurnalis ZiriTadi miz-
nebi da amocanebi, misi Sinaarsi da struqtura. Jurnalma Tavis garSemo
Semoikriba rogorc Zveli, ise axali Taobis avtorTa sakmaod Zlieri
koleqtivi da warmatebiT Seudga Tavis saqmianobas. Jurnali aqtiurad
exmaureboda qveynis ekonomikuri cxovrebis mniSvnelovan movlenebs. igi
farTod beWdavda masalebs ekonomikuri Teoriis, saqarTvelosa da
amierkavkasiis ekonomikis, misi calkeuli dargebis ganviTarebisa da
qarTuli ekonomikuri azris istoriis problematur sakiTxebze. ganu-
zomlad didia Jurnalis roli ekonomikuri mecnierebis ganviTarebis,
swavlul-ekonomistTa kadrebis momzadebisa da samecniero asparezze ga-
moyvanis saqmeSi.
gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia batoni paatas damsaxureba re-
daqciis muSa-koleqtivis formirebaSi. man imTaviTve mouyara Tavi sare-
daqcio-sagamomcemlo saqmianobis kargad mcodne da didi gamocdilebis
mqone Zveli Taobis muSakebs, rogorebic iyvnen: k. Carkviani, b. nanita-
Svili, k. joxiZe, al. begaSvili, al. qacarava, a. soxaZe, r. mowerelia da
sxvebi. Semdgom Jurnalis redaqciaSi samuSaod movidnen axalgazrda
mecnierebi: g. mozaiZe, a. TeTrauli, a. wereTeli, v. kurcxalia, iz. aba-
SiZe, r. gogoxia, am striqonebis avtori da bevri sxva, romelTaTvisac
JurnalSi muSaoba iyo didi skola rogorc maTi mecnireuli zrdis, ise
saredaqcio-sagamomcemlo saqmianobis ukeT dauflebis TvalsazrisiT.
wlebis ganmavlobaSi JurnalSi warmatebiT moRvaweobdnen Jurnaliste-
bi: k. grigolia, m. naneiSvili, n. biWinaSvili, l. guguSvili, teqnikuri
redaqtori S. kiziria.
ramdenime sityva TviTon batoni paatas pirovnebis Sesaxeb. igi iyo
uzarmazari fizikuri da gonebrivi energiis mqone mecnier-mkvlevari.
batoni paata xSirad Rameebs aTenebda saarqivo Tu saliteraturo masa-
lebze muSaobis dros. mecnieruli kvlevis siRrmesTan erTad, igi
Zalze did yuradRebas uTmobda da gansakuTrebuli yuradRebiT ekide-
boda kvlevis Sedegad miRebuli masalis redaqciuli damuSavebisa da
publikaciis saqmes. batoni paata Jurnalis mTavari redaqtoris postze
movida, rogorc saredaqcio-sagamomcemlo saqmianobis didi mcodne da
am saqmeSi sakmaod gamobrZmedili pirovneba, igi TviTon iyo qarTuli
wignis gamocemis samaswliani istoriis ubadlo mkvlevari da misi mo-
nografiuli gamokvlevis avtori. garda amisa, mas safuZvlianad hqonda
Seswavlili, gamokvleuli da gamocemuli qarTuli Jurnalistikis is-
toria.
akad. p. guguSvili kargad icnobda sagamomcemlo-saSrifto meur-
neobas da sistematurad zrunavda qarTuli Sriftis srulyofisaTvis,
man specialuri gamokvlevac miuZRvna am sakiTxs _ "poligrafiuli mrew-
J. “ekonomisti”, #3
44
velobisa da mecnieruli Targmanis zogierTi sakiTxi". qarTuli da ru-
suli saSrifto meurneobis maCvenebelTa urTierTSedarebisa da saTana-
do analizis safuZvelze man gaakeTa daskvna, rom qarTuli Srifti uf-
ro ekonomiuria rusulTan SedarebiT. igi mTeli simwvaviT svamda qar-
Tuli Sriftis Semdgomi srulyofis, misi ekonomiurobis zrdis sa-
kiTxs. amasTan, mas miaCnda, rom es unda ganxorcielebuliyo qarTuli
anbanis mravalsaukunovani istoriis TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT.
batoni paata dajildoebuli iyo redaqtorisaTvis saWiro yvela
aucilebeli TvisebiT. Tamamad SeiZleba iTqvas, rom igi am saqmisaTvis
iyo dabadebuli. mas Zalze maxvili goneba da Tvali hqonda, rac esoden
aucilebelia redaqtorisaTvis. rogoric ar unda kargad damuSavebuli
masala migetana masTan, rogorc Jurnalis mTavar redaqtorTan, igi Tva-
lis erTi gadavlebiT mainc ipovida redaqciul xarvezsa Tu koreqtu-
rul Secdomas, iqve Caasworebda da damrigebluri toniT getyoda:
"kargad daimaxsovre, sxvis nawers sxvisi Tvali aucileblad sWirdeba".
batoni paata iyo Zalze principuli da momTxovni redaqtori. igi
ar scnobda e.w. "avtoritetian" avtorebs. iSviaTi rodi iyo, roca redaq-
ciaSi Semodioda cnobili mecnieris, pedagogisa Tu maRali rangisa da
Cinis mqone praqtikosi muSakis statia, romelic mecnieruli, literatu-
ruli da redaqciuli TvalsazrisiT zogjer dabal doneze iyo Sesru-
lebuli. aseT avtorebTan gvixdeboda gauTavebeli dava da kamaTi, ro-
melTa erTi nawili, cxadia, arcTu ise "siamovnebiT" egueboda maTi sta-
tiebis redaqciul saxecvlilebas. sakmarisi iyo maTTan mciredi daTmo-
bac ki, rom amas Jurnalis mTavari redaqtoris maxvili goneba da Tva-
li maSinve SeamCnevda, redaqciulad sust da gaumarTav adgilebs iqve
Caasworebda, saTvaleebs Camoswevda, zemodan gadmogvxedavda da gvetyo-
da: "daimaxsovreT, am saqmeSi avtoritetebi ar arseboben da maTTvis Se-
RavaTebis micema dauSvebelia. weris kultura mxolod weraSi gamomu-
Savdeba. visac ar SeuZlia kargad wera, man bevri unda avarjiSos goneba
da kalami, mxolod am gziT gamoimuSaos weris maRali kultura, an Ta-
vi unda daanebos weras".
baton paatas hqonda werisa da naweris redaqtirebis Zalze maRali
kultura. igi am mxriv marTlac rom sanimuSo da yvelasaTvis misabaZi
iyo. batoni paata zedmiwevniT kargad icnobda sagamomcemlo-poligra-
fiul saqmianobas da SesaniSnavad erkveoda mis umniSvnelo teqnikur-
organizaciul niuansebSic ki. es kargad icodnen gamomcemlobisa da
stambis muSakebma da swored amitom misi aq gamoCena sasiamovnoc iyo da
zogisTvis usiamovnoc. Jurnalis dagvianebiT gamosvlis SemTxvevaSi igi
gangaSs texda da misTvis Cveuli principulobiTa da mTeli simkacriT
sTxovda pasuxs rogorc Jurnalis teqnikur redaqtors, ise gamomcem-
lobisa da stambis muSakebs. masTan yalbi argumentebiT, mtkicebebiTa
da dausabuTebeli Tavis marTlebiT fons veravin gavidoda, veravin
verafers gamoaparebda, vinaidan igi maTze naklebad rodi erkveoda Jur-
nalis beWdvisa da gamocemis organizaciul-teqnikur sakiTxebSi.
J. “ekonomisti”, #3
45
akademikos paata guguSvils, mravalmxriv samecniero da saredaq-
cio-sagamomcemlo moRvaweobasTan erTad, fasdaudebeli wvlili miuZ-
Rvis mecnier-ekonomistTa araerTi Taobis aRzrdisa da samecniero-peda-
gogiuri cxovrebis did gzaze dayenebis saqmeSi. raoden sasixaruloa,
rom mis mier aRzrdili Taobebi dRes warmatebiT ganagrZoben Tavis
droze batoni paatas TaosnobiT dawyebul did saqmeebs. maTgan gansa-
kuTrebiT aRsaniSnavia institutis amJamindeli direqtoris, profesor
ramaz abesaZis TaosnobiTa da redaqtorobiT ekonomikis institutSi
qarTuli ekonomikuri Jurnalis _ "ekonomistis" aRdgena-gamocema, rome-
lic ukve meore welia Seuferxeblad miewodeba mkiTxvel sazogadoebas
da mis maRal Sefasebas imsaxurebs.
dasasrul unda aRiniSnos, rom albaT cota moiZebneba iseTi far-
To erudiciis mqone mecnieri, rogoric iyo akademikosi paata guguSvi-
li, romelic ase uxvad iyo dajildoebuli maRalnayofieri mecnieruli
kvlevis, teqstis mecnieruli redaqtirebis unariTa da sagamomcemlo-
poligrafiuli saqmianobis Rrma codniT. man am mxriv Zalze mdidari
memkvidreoba dagvitova, romlis Seswavla Tanamedroveobisa da momava-
li Taobis saSuri saqmea.
3/VI_2010
J. “ekonomisti”, #3
46
roland sarCimeliaroland sarCimeliaroland sarCimeliaroland sarCimelia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori,
fiz. maT. mecn. kandidati
akademikosi paata guguSvilis damakvalianebeli midgoma mecnier akademikosi paata guguSvilis damakvalianebeli midgoma mecnier akademikosi paata guguSvilis damakvalianebeli midgoma mecnier akademikosi paata guguSvilis damakvalianebeli midgoma mecnier
muSakis axali samecniero problemiT dasaintereseblamuSakis axali samecniero problemiT dasaintereseblamuSakis axali samecniero problemiT dasaintereseblamuSakis axali samecniero problemiT dasainteresebladddd
profesori niko iaSvili aRniSnavda, rom ekonomikisa da samarT-
lis institutis direqtori paata guguSvili mecnier TanamSromlebs
perspeqtiuli sakvanZo Tematikis SesarCevad pirobebs uqmnida. analogiu-
ri azri hqonda prof. oTar saRareiSvils. mec male davrwmundi, rom ba-
toni paata institutis perspeqtiuli problemis axleburi gaazrebis sa-
Sualebas iZleoda. saqarTvelos ekonomikaze am did mecnierTa gonivru-
li daskvnebiT aRfrTovanebuli viyavi da maTi msjelobebidan gamomdi-
nare, vcdilobdi qveynis sasikeTo ekonomikur-maTematikuri modelis
Sedgenas.
ekonomikaSi maTematikis gamoyenebaze msjelobasTan dakavSirebiT
baton paatasTan moumzadebel Sexvedras ar vCqarobdi. Tumca, sul male
SemoqmedebiTi Zalebis mosinjvis winaSe aRmovCndi, rodesac batonma
paatam kiTxva damisva, Tu saqarTvelos soflis ganviTarebis optimiza-
ciis rogori modeli warmomedgina.
es is periodia, rodesac Tsu gamoyenebiTi maTematikis institu-
tidan ekonomikisa da samarTlis institutSi axali gadmoyvanili viyavi,
mSeneblobis ekonomikasa da medicinaSi maTematikuri meTodebis gamoye-
nebis mcire gamocdilebac mqonda. megona, mecnierul-teqnikuri progre-
sis elementebis CarTviT SevZlebdi qarTuli soflis ganviTarebis
perspeqtiul modelze msjelobas.
pasuxis efeqturad gacemis survils batoni paata mimixvda da azri
SemaSvela, rom Tanamedrove teqnikuri progresiT sofelma unikaluri
mimzidveloba da sxva mravali realuri bunebrioba ar unda dakargos,
xolo soflis qalaqad gadaqceva sxva saqmea da did sifrTxiles moiT-
xovso (rac amJamad, maRali donis sarisko, magram aucilebel saqmed
iTvleba).
Semdgom, baton niko iaSvilTan msjelobiT davazuste, Tu ras gu-
lisxmobda batoni paata qarTuli soflis modelSi, rom saWiroa
frTxili "politika" da ar SeiZleboda soflis mosaxleobis qalaqSi
"TavSesafaris saZebnelad miSveba", soflis "kadri" qalaqisaTvis, iSvia-
Ti gamonaklisis garda, zedmetia, xolo igi sofels SesamCnevad aklde-
bao rogorc SromiTi resursi da a.S. batonma nikom isic damizusta,
rom, rogorc maTematikosma, saqarTvelos soflis modelis unikalu-
robaze sxvagvari xedva unda moaxerxo, rogorc batonma paatam amaze mi-
ganiSnao. Sen maTematikis gamoyenebiT aucilebelia gamoxato is, risi
Tqmis ufleba soflad cxovrebis pirobebis cvlilebaze ekonomistebs
ar gvaqvso.
J. “ekonomisti”, #3
47
akademikosma paata guguSvilma Jurnal moambeSi Cemi statiebis
wardgenisas mirCia, rom axali modelebis konkretuli magaliTebiT ga-
megrZelebina kvleviTi muSaoba. baton paatas kabinetSi momeca saSuale-
ba prof. niko iaSvilTan da prof. oTar saRareiSvilTan erTad, rea-
luri msjeloba damewyo saqarTvelos soflis modelis formirebaze.
rasac Semdgom, obieqturi mizezebis gamo, ganxorcielebis saSualeba ar
mieca.
institutis axalma xelmZRvanelobam ukve 1978 wlidan sxva Temis
Sesruleba damavala. miuxedavad amisa, didi interesi saqarTvelos sof-
lis modelis formirebasa da mis optimizaciaze mainc damrCa, magram
Semdgom Sesabamisi problemis Camoyalibebisa da kvlevis pirobebi ar
Semeqmna. erTxans vcade saqarTvelos soflis meurneobaSi Rrmad garkve-
uli emk dursun diasamiZis daintereseba saqarTvelos soflis modelze
gameaqtiurebina, magram miuxedavad imisa, rom batoni dursunis azri ba-
ton paatas Sexedulebebze soflis modelis Sesaxeb dadebiTi iyo, ami-
saTvis man mainc ver "moicala".
mogvianebiT, pirada emk. mzia qeburiasTan erTad, gamovaqveyne sta-
tia saTauriT: “Tavisuflebis rTuli xasiaTi soflad mosaxleobis ga-
Raribebis pirobebSi” (samecniero Sromebis krebuli. agraruli mecni-
erebis problemebi. tomi XXX. Tbilisi, 2005).
akademikos paata guguSvilis gonivruli xedvis gamoyeneba qveynis
ekonomikas amJamadac sWirdeba. isic arsebiTia, rom mecnier ekonomistTa
monawileobisa da maT mier pasuxismgeblobis aRebis gareSe qveyana ar
unda imarTebodes.
dasanania, rom ekonomikisa da samarTlis institutis direqtors,
akademikos paata guguSvils perspeqtiuli Canafiqris ganxorcielebaSi
didi winaaRmdegoba gauwies.
J. “ekonomisti”, #3
48
cnobil mecnierTa Sexedulebebi akademikos paata guguSvilzecnobil mecnierTa Sexedulebebi akademikos paata guguSvilzecnobil mecnierTa Sexedulebebi akademikos paata guguSvilzecnobil mecnierTa Sexedulebebi akademikos paata guguSvilze
konstantine gamsaxurdiakonstantine gamsaxurdiakonstantine gamsaxurdiakonstantine gamsaxurdia
paata guguSvilis monografiebipaata guguSvilis monografiebipaata guguSvilis monografiebipaata guguSvilis monografiebi
me daucxromeli mkiTxveli gaxlavarT xalxTa sazogadoebrivi da
moraluri yofierebis problemebze dawerili monografiebisa, kerZod,
Cveni qveynis socialur-ekonomikuri cxovrebis _ soflis meurneobis,
mrewvelobis, transportis, mSeneblobis, arqiteqturis, vaWrobisa da
sxva sakiTxebze. m .broses, n. maris, i. javaxiSvilis, e. TayaiSvilis, g.
CubinaSvilis gamokvlevebTan erTad bevri ram CemTvis saintereso wami-
kiTxavs paata guguSvilis monografiebSic. es monografiebi gamomdgomia
me. magaliTad, "didostatis konstantines marjvenis" da "vazis yvavilo-
bis" weris dros.
savsebiT samarTlianad wers prof. n. iaSvili, rom p. gugugSvilis
monografiebi, magaliTad, mevenaxeobisa da meRvineobis ekonomikis sakiT-
xebze iseTi Rrmamecnieruli gamokvlevebia, rom maT gverds ver auvlis
am dargis verc erTi mkvlevario; aq me minda davsZino, rom mis monog-
rafiebs gverds ver auvlis verc erTi mwerali, romelic Seecdeba asa-
xos Sesabamisi epoqebis saqarTvelos socialuri yofierebis, materia-
luri kulturis, meurneobaTa dargebis, sameurneo Cvevebisa da Taosno-
bis, klasTa brZolebis, saerTod Cveni sazogadoebrivi cxovrebis moZra-
oba.
me davswrebivar friad cxare da didxnobiT gagrZelebul diskusi-
ebs paata guguSvilis wignebis garSemo, martivad moazrovne adamiani-
saTvis, xSirad TviT mecnierisTvisac Znelia axali azrebis, axali miR-
wevebis, movlenebis diferenciuli Wvretisa da gagebis drouli aRqma.
xSirad mowinaaRmdegeni ricxobrivad bevrni yofilan, xolo mxarisdam-
Werni cotani, magram igi yovelTvis Tavis simaRleze mdgara mecniere-
baSi axali azrebis Semotanisa da danergvisaTvis, maRali momTxovnelo-
bis damkvidrebisaTvis, crumecnierTa mxilebisaTvis, Zvel da dromoW-
mul SexedulebaTa uaryofisaTvis brZolebSi, miuxedavad imisa, vin un-
da yofiliyo da ramdenic ar unda yofiliyo CamorCenilobisa da ruti-
nizmis damcveli.
rogorc mwerlobaSi, ise mecnierebaSic Zalian xSirad xdeba, rom
erTi aTasebze mets akeTebs da martooden moWarbebul simravleze min-
dobilTa imedebi fiaskos ganicdian, ise, rom isini TavianTi umweobis
gamoCeniTac uimedod nadgurdebian, zogierTi maTganis saxelebi Tu
SerCeba literaturis istorias, umTavresad imiT, rom isini ama Tu im
didi mwerlis, Tu mecnieris winaaRmdeg raime cilismwamebluri bral-
debisa Tu monaWorTa gamavrceleblebis arasasaxelo rolSi gamosulan.
J. “ekonomisti”, #3
49
isic unda aRiniSnos, klod helveciusis Tqmisa ar iyos, rom umec-
rebisa da CamorCenilobis mfarvelebi kacobriobis yvelaze dauZinebeli
mtrebi arian.
paata guguSvilma Tavisi xangrZlivi friad nayofieri mecnieruli
moRvaweobiT mkvidri safuZveli Cauyara axal qarTul ekonomikur mec-
nierebas. marTalia, ekonomikur sakiTxebze saqarTveloSi sxva bevric
werda, magram maT Soris yvelaze cnobil mecnierTac mxolod, ase vTq-
vaT, epizodurad SeeZloT gamosuliyvnen.
mecnierebis am dargSi namdvilad sistemuri kvleva-Ziebis tradi-
cia daafuZna paata guguSvilma, romelmac Tavisi mravali sqeltaniani
tomiT, didmniSvnelovani sakiTxebis wamoyenebiTa da gaSuqebiT, swav-
lul ekonomistTa axali kadrebis aRzrdiT, ekonomikis institutis or-
ganizaciiT, TviT mecnieruli terminologiis SemuSavebiTa da sxv. Seqm-
na ekonomistTa qarTuli skola, romelic mecnierebis mowinave rigebSi
dgas.
12. VII. 1963.
giorgi leoniZegiorgi leoniZegiorgi leoniZegiorgi leoniZe
akademikosi
paata guguSvili ar ekuTvnis iseT mecnierTa ricxvs romlebic
fiqroben: me miTqvams da gaigeben Tu ara, ra Cemi saqmeao. ara, is Tavisi
azrebisa da ideebis daucxromeli propagandistia. me ar meguleba Cven-
Si mecnieri, romelsac mis asakSi masze meti daeweros da rac mTavaria,
romlis Sromebsac imdeni sajaro da xangrZlivi diskusiebi gamoewvios,
rasac, cxadia, yovelTvis didi sargebloba mohqonda mecnieruli azris
Semdgomi ganviTarebisaTvis. igi yovelTvis principuli sawyisebidan
ibrZoda am gzaze, sadac mas aramciredi msxverplic gauRia.
minda isic aRvniSno, rom paata guguSvili aris ara mxolod saq-
veynod gamoCenili ekonomisti da sociologi, igi amasTanave aris qar-
Tuli mwerlobis da xelovnebis didi moyvaruli da damfasebeli, saer-
Tod Zveli da Tanamedrove qarTuli kulturis safuZvliani mcodne da
propagandisti da ara mxolod Cvens, aramed ucxoeTis qveynebSi da am
mxrivac mas mniSvnelovani Rvawli miuZRvis Cveni mSobliuri civiliza-
ciis winaSe.
1965 weli
J. “ekonomisti”, #3
50
filipe gogiCaiSvilifilipe gogiCaiSvilifilipe gogiCaiSvilifilipe gogiCaiSvili
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
paata guguSvili saqarTvelosa da amierkavkasiaSi kapitalizmis paata guguSvili saqarTvelosa da amierkavkasiaSi kapitalizmis paata guguSvili saqarTvelosa da amierkavkasiaSi kapitalizmis paata guguSvili saqarTvelosa da amierkavkasiaSi kapitalizmis
ganviTarebis SesaxebganviTarebis SesaxebganviTarebis SesaxebganviTarebis Sesaxeb
sul oriode Tvea, rac gamovida prof. paata guguSvilis es friad
sayuradRebo naSromi, _ sayuradRebo rogorc gamokvlevis Temisa da
sagnis mniSvnelobis mxriv, ise Sesrulebisa da Sinaarsis mxriv. naSromi
udavod mowmobs imas, rom avtors didi muSaoba Cautarebia arsebuli
sakiTxis gamosakvlevad da, rac mTavaria, es muSaoba metad nayofieri
gamomdgara, rasac didis siamovnebiT, aqve, dasawyisSive, aRvniSnav, xo-
lo qvemoT ufro dasabuTebiT movixsenieb.
me momswre da nawilobriv damswre var _ misi studentobis droi-
danve _ avtoris muSaobisa da ar gamemtyuneba, Tu ganmeorebiT gamovTq-
vam sixaruls, rom man eseoden nayofier Sedegs miaRwia Tavis muSao-
baSi.
Jur. "mnaTobi" # 10, 1941.
roin metreveliroin metreveliroin metreveliroin metreveli
akademikosi
akdemikosi paata guguSvili WeSmaritad iyo aramarto gamoCenili
mecnier-ekonomisti, sociologi, demografi da Jurnalisti aramed erT-
erTi gamoCenili istorikosic. sakmarisia iTqvas, rom saqarTvelosa da
saerTod samxreT kavkasiis ekonomikuri istiriisadmi miZRvnili misi mo-
nografiebis Svidtomeuli (TiToeuli saSualod 50 nabeWdi Tabaxis mo-
culobiT) iseTi gamokvlevaa, romelsac am problemaze momuSave vercer-
Ti mkvlevari gverds ver auvlis. am mdidari mecnieruli memkvidreobiT
man sapatio adgili daimkvidra eris cxovrebaSi da STamomavlobas uZ-
virfasesi ganZi dautova.
Cemi studentobis wlebidanve maxsovs, Tu rogor hquxda batoni
paatas saxeli ara marto saqarTveloSi, aramed mis farglebs gareTac
(is xom wlebis ganmavlobaSi iyo arCeuli sociologTa msoflio kong-
resis aRmaskomis wevrad), maSin ras vifiqrebdi, rom odesme mec
margunebda bedi masTan TanamSromlobas, magram warmoidgineT es ocneba
amixda. Cven ramdenime weliwadi viTanamSromleT saqarTvelos enciklo-
pediaSi, roca mTavari saredaqcio kolegiis sxdomas misi erT-erTi
aqtiuri wevri _ p. guguSvili eswreboda yvelani daZabulni viyaviT,
radganac igi mcireoden uzustobasac ki aravis apatiebda.
p. guguSvili iyo cnobili sazogado moRvawec. eris saxeliT sazo-
gadoebisadmi mimarTvisa da saqveyno saWirboroto problemebze Tavisi
nafiqral-naazreviT sajarod gamosvlis moraliri ufleba yvelas rodi
J. “ekonomisti”, #3
51
aqvs. batoni paata iyo is kaci romelsac aramarto hqonda aseTi ufleba
(ra Tqma unda dauwereli kanonebiT), aramed, eris interesebidan gamom-
dinare, es moeTxoveboda kidec, am sapatio da friad sapasuxismgeblo
movaleobas igi pirnaTlad asrulebda, sailustraciod SeiZleba da-
vasaxeloT, saqarTveloSi demografiuli krizisis moaxloebasTan dakav-
SirebiT, masobrivi informaciis saSualebebiT misi sajaro gamosvlebi,
romelsac farTod gamoexmaura sazogadoeba.
p. guguSvilis rogorc saocrad erudirebuli da farTo diapazonis
mecnier-mkvlevaris mier ganvlili cxovrebiseuli gza naTeli dasturia
imisa, Tu rogor SeiZleba Tavisi inteleqtualuri monacemebis maqsima-
luri mobilizebiT asaxelos tradiciul ojaxSi aRzrdilma pirovnebam
Tavisi eri, qveyana da Sors gastyorcnos sakuTari samSoblos saxeli.
andria afaqiZeandria afaqiZeandria afaqiZeandria afaqiZe
akademikosi
wilad mxvda bedniereba, rom vyofiliyavi studenti iseTi brwyin-
vale mecnierisa da sityvis didostatis, rogoric paata guguSvili iyo.
amitom qarTveli eris am sasiqadulo Svilisadmi uRrmes pativiscemas
yovelTvis saTuTad vinaxavdi, vinaxav dResac da Sevinaxav momavalSic,
vidre azrovneba amis saSualebas momcems.
gadaWarbebuli ar iqneba Tu vityvi, rom Tavisi uaRresad Rrma Si-
naarsiani da mravalwaxnagovani mecnieruli memkvidreobis meoxebiT, aka-
demikosma paata guguSvilma qarTuli ekonomikuri mecniereba sruliad
axal maRal safexurze aiyvana da sakuTari originaluri Sexedulebebi
saerTaSoriso masStabiTac sakmaod xelmisawvdomi da angariSgasawevi
gaxada.
Tavisi fundamenturi gamokvlevebiT man ekonimikur, demografiul,
sociologiur, filologiur, iurdiul mecnierebebTan erTad uxvad
gaamdidra qarTuli istoriuli mecnierebac. amis dasturia misi Tundac
monografiebis Svidtomeuli “saqarTvelosa da amierkavkasiis ekonomiku-
ri ganviTareba XIX-XX s.s.” (300 nabeWdi Tabaxis moculobiT), romelmac
rogorc saqarTveloSi, ise msoflios sxvadasxva regionSi moRvawe mra-
vali gamoCenili mecnieris yuradReba miiqcia.
J. “ekonomisti”, #3
52
vladimer papavavladimer papavavladimer papavavladimer papava
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
wevr-korespondenti, ekonomikur
mecnierebaTa doqtori, profesori
didi eriskacididi eriskacididi eriskacididi eriskaci
TiToeuli adamianis cxovrebaSi garkveuli pirovnebebi sxvadasxva
gziT, sxvadasxva dros Sedian da maT momavalzec sxvadasxvagvar gav-
lenas axdenen. Cems cxovrebaSi akademikosi paata guguSvili maSin Semo-
vida da Rrma kvali daaCnia Cems cnobierebas, roca me jer kidev patara
viyavi. yvela bavSvs ainteresebs gaigos, Tu vin aris yvelaze didi ama
Tu im sferoSi; mec imis gamo, rom ekonomistis ojaxSi vizrdebodi,
mainteresebda gamego, Tu vin iyo yvelaze didi qarTveli ekonomisti. am
kiTxviT xSirad mimimarTavs mamisaTvis da misganac yovelTvis argumen-
tirebuli pasuxi gamigia, rom yvelaze didi qarTveli ekonomisti akade-
mikosi paata guguSvilia. igive azri xSirad gamigia im Sexvedrebzec,
roca cnobili qarTveli ekonomistebi Cvens ojaxSi ikribebodnen da
ekonomikaze bWobdnen.
batoni paata guguSvilis saxelis ukvdavebaSi Cem mcire wvlilad
mimaCnia is faqti, rom roca 1991 wels saqarTvelos mecnierebaTa akade-
miis ekonomikis institutis TanamSromlebma direqtorad amirCies, maT
Sevpirdi, rom aRvZravdi institutisaTvis misi damaarseblis, akademikos
paata guguSvilis saxelis miniWebis sakiTxs. sruliad samarTlianad
xelisuflebam gaiziara Cemi Txovna da batoni paatas saxeli amSvenebs
dRes instituts.
imedia, rom saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikos paata
guguSvilis saxelobis ekonomikis instituti Rirseulad atarebs am
didi qarTvelis saxels.
nodar WiTanavanodar WiTanavanodar WiTanavanodar WiTanava
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
man erovnul burjebze aago xidi, romelic warsuls, dRevandelobasa man erovnul burjebze aago xidi, romelic warsuls, dRevandelobasa man erovnul burjebze aago xidi, romelic warsuls, dRevandelobasa man erovnul burjebze aago xidi, romelic warsuls, dRevandelobasa
da momavals myarad aerTebsda momavals myarad aerTebsda momavals myarad aerTebsda momavals myarad aerTebs
paata guguSvilis roli da adgili istoriul mexsierebaSi didi
xania Sefasda da ganisazRvra, sicocxleSive aRiares, rogorc qarTuli
ekonomikuri skolis Semqmneli. es didi gamarjveba iyo, miT umetes, qar-
Tul sinamdvileSi, roca niWier Tu uniWoT sxva niWierTa damsaxurebis
aRiarebaYyovelTvis da yvela politikur epoqaSi uWirdaT (axls asea
samwuxarod). rac dro gadis ufro Zlierdeba mniSvneloba paata guguS-
vilis mecnieruli memkvidreobisa, gvjera, rom igi momavalSic iqneba
J. “ekonomisti”, #3
53
ara mxolod mecnieruli interesis sagani, aramed erovnulisa da zo-
gadsakacobrio interesebis Serwyma-ganpirobebulis donisa da xarisxis
Seswavlisa da gansazRvris meTodologiuri bazac, swored amaSi vxe-
davT paata guguSvilis Semoqmedebis erovnuli mniSvnelobis gansakuT-
rebulobas.
pirvel rigSi unda iTqvas is, rom paata guguSvili mravalsauku-
novani ekonomikuri mecnieruli azris mdidar tradiciebze Camoyalibda.
Rrma individualizmiT, xSirad gamomwvevi mravalferovnebiTac, igi ga-
bedulad Sevida samecniero samyaroSi. ara mxolod aRiqva da gaiziara
misi forma da Sinaarsi, logika ganviTarebisa, armed rogorc aRqmuli,
aseve sakuTriv mignebuli cicabo bilikebiT iara, Tanac Tamamad, gamomw-
vevadac da miaRwia mecnierebis sakuTar mwvervals. upriania igi oficia-
luradac paata guguSvilis saxels atarebdes da iq samudamod gan-
sazRvra sakuTari, droisa da sivrceSi mozomili simaRle azrovnebisa.
mas Tavad bunebiT romantikoss arasodes hqonia ufskrulis ori naxto-
miT daZlevis iluzia. boboqari sulis mecnieri sakuTari xelweriT am-
didrebda da aZlierebda mecnierul azrs saerTod. igi srulad flob-
da qarTuli sityvis Zalas, saWiro, drois Sesaferis formasa da ener-
gias matebda mas, raTa zogadsakacobrio idealebis aRqmis, maTi erov-
nul niadagze obieqturad gaazrebis saSualeba miscemoda mis Tanamema-
muleT. am TvalsazrisTa didi ganmanaTleblis rols erTgulad da
Rirseulad asrulebda. SemoqmedebiTi srulyofis dauokebeli survi-
liT, farTo erudiciiT, mravalmxrivi ganaTlebiT, SemoqmedebiTi poten-
ciiT paata guguSvilma _ axalgazrda mecnierma drois gamowveva miiRo,
ise rom sakuTar SemoqmedebaSi pauza ar dauSvia, da Tavad dros SesTa-
vaza istoriuli sinamdvilis obieqturad Sefasebisa da qveynis momav-
lis warsulis wiaRidan sworad ganWvretis sakuTari pozicia da isto-
riuli movlenebis, ekonomikuri cxovrebis adaT wesebisa da erovnuli
TaviseburebisaTvis angariSgawevis mkacri logika-moTxovna. swored aq
unda veZioT misi rogorc moazrovnis formirebisa da mecnieruli mem-
kvidreobis sicocxlisunarianobis piroba-faqtori. igi drois winaaRm-
deg ki ar wasula, dro realuri sinamdviliT gacnobierebuli da gaaz-
rebuli moqmedeba SesTavaza. ai, amas hqvia mecniereba, amitomaa igi misi
aRmatebuleba-mecniereba rCeulTa xvedri, xolo paata guguSvili rCeul
mecnierTa Soris rCeuli.
didebis da ukvdavebis kvarcxlbekze aRmarTul monumentur figu-
ras erTi gansakuTrebuli xibli Taviseburebac aqvs. misi saZirkvelia,
erovnul burjebze agebuli xidi, romelic warsuls, dRevandelobas da
momavals myarad aerTebs. paata guguSvilis sasaxelod unda iTqvas, rom
ekonomikuri azrovnebis mSenebloba konstruqtorma da arqiteqtorma am
xidze uzenaesi niWiT da liderobiT gamoatara ekonomikuri azris qar-
Tul-ekonomikuri mecnierebaTa gardaqmnis mravalmxrivi da winaaRmde-
gobrivi procesi. swored amitom paata guguSvili samive droSia war-
modgenili, Tanac amayad dgas mkvidrad nageb erovnul kvarcxlbekze.
J. “ekonomisti”, #3
54
akaki surgulaZeakaki surgulaZeakaki surgulaZeakaki surgulaZe
akademikosi
batoni paata ekuTvnoda didi mamuliSvilisa da mecnieris ivane
javaxiSvilis gamorCeul miwafeTa im kohortas, romelic maswavleblis
sicocxleSive Cadga qarTvelologiis samsaxurSi, meti siRrme da gasa-
qani misca mas da aiyvana ganviTarebis axal simaRleze. iseve, rogorc
simon janaSias, niko berZeniSvils, giorgi Citaias, baton paatas momad-
lebuli hqonda niWi mSobliuri qveynis socialur-ekonomikuri cxovre-
bis istoriisa da kulturis siRrmeebSi wvdomisa... igi aRiarebuli iyo
patriarqad qarTvel ekonomistTa didi ojaxisa. dRes, albaT, veravis
davasaxelebT, amdeni mowafe rom hyolodes. misi xeldasxmiT asparezze
gavida ramdenime Taoba qarTveli ekonomistebisa, romlebic dRes warma-
tebiT moRvaweoben sameurneo Tu samecniero cxovrebis sxvadasxva
ubanze.
1987.
iuri kaWaravaiuri kaWaravaiuri kaWaravaiuri kaWarava akademikosi
paata guguSvili ikvlevs ra qarTuli erovnuli kulturis isto-
rias, is yuradRebas amaxvilebs im socialur-ekonomikur wanamZRvrebze,
romelTac ganapirobes am kulturis esoden maRali ganviTareba saqarT-
veloSi adreul da ganviTarebul stadiaze. ase magaliTad, man veneciis,
florenciisa da dasavleT evropis sxva qveynebis Sesabamis movlenaTa
SedarebiTi analizis gziT XII-XIII ss. saqarTvelosa da amierkavkasiaSi
dasavleTi evropis renesansisaTvis damaxasiaTebeli ekonomikuri movle-
nebis analogiuri procesebi SeniSna da saTanado dasabuTebac scada,
amiT mecnierma savsebiT axali sityva Tqva qarTuli renesansis ekonomi-
kuri wanamZRvrebis Sesaxeb. es daskvna mTlianad gaiziara didma erov-
nulma moRvawem da udidesma moazrovnem Selva nucubiZem. man aRniSna,
rom Suasaukuneebis saqarTveloSi warmoqmnili sakredito asociacia –
ortaRi – renesansis epoqis erT-erT ekonomikur wanamZRvars warmoad-
gendao. (Творчество Руставели, 1958, Тб., с. 30-31). 1985.
J. “ekonomisti”, #3
55
sergo jorbenaZesergo jorbenaZesergo jorbenaZesergo jorbenaZe
iuridiul mecnierebaTa doqtori, profesori
qarTuli wignis JamTaaRmwereliqarTuli wignis JamTaaRmwereliqarTuli wignis JamTaaRmwereliqarTuli wignis JamTaaRmwereli
Tbilisis universitetis socialur-ekonomikuri fakultetis III
kursis studenti paata guguSvili 1926 wels iwyebs muSaobas qarTuli
wignis istoriaze: sami wlis Semdeg sruldeboda 300 weli pirveli na-
beWdi qarTuli wignis gamocemidan.
uaRresad xelsayrel SemoqmedebiT garemoSi uxdeboda muSaoba
students. saxelovani profesori, universitetis damaarsebelTagani, fi-
lipe gogiCaiSvili, maRali mecnieruli donis seminarSi gaZlierebuli
akademiuri moTxovnilebiT warmarTavs sadiplomo naSromze studentis
kvleva-Ziebas.
didi ivane javaxiSvili xelnawerSive ecnoba sadiplomo naSroms
da uaRresad Zvirfas SeniSvnebs aZlevs avtors, uwonebs gulmodginebas
da niWierebas.
beWdviTi sityvis gamoCenili moamage niko nikolaZe Seucvleli
konsultantia, roca saqme exeba Zveli cenzuris mier dasaxiCrebul
anda mospobil gamocemebs.
Tavdauzogavad agrovebs student p. guguSvili iSviaT gamocemebs
bukinistur maRaziebsa da kerZo wignTsacavebSi. igi Wabukuri gambedao-
biT piradad xvdeba XIX saukunis qarTvel moRvaweebs, romelTagan TiT-
qmis aravis dautovebia memuarebi da romlebic pirvelwyaroebis sizus-
tiT udastureben yovel bundovan movlenas qarTuli beWdviTi sityvis
axali istoriidan.
giorgi wereTeligiorgi wereTeligiorgi wereTeligiorgi wereTeli mecnierebaTa akademiis p. guguSvilis
saxelobis ekonomikis institutis
direqtori, saxelmwifo premiis laureati, ekonomikur mecnierebaTa
doqtori, profesori
dideba da ar daviwyeba akademikos paata guguSvilsdideba da ar daviwyeba akademikos paata guguSvilsdideba da ar daviwyeba akademikos paata guguSvilsdideba da ar daviwyeba akademikos paata guguSvils
akademikosi paata guguSvili miekuTvneba im qarTvel erovnul Se-
moqmedTa SesaniSnav pleadas, romlebmac waruSleli kvali datoves Cve-
ni qveynis mecnierebis ganviTarebis saqmeSi. igi iyo universaluri cod-
nis mqone mecnieri mkvlevari da maRali erovnuli TviTSegnebis matare-
beli sazogado moRvawe. igi erTnairi warmatebiT swavlobda ekonomikis,
istoriis, demografiis, sociologiisa da sxva problemebs. aqtiur mona-
J. “ekonomisti”, #3
56
wileobas Rebulobda qveynis erovnuli sakiTxebis gadawyvetaSi, mTeli
Tavisi arsebiT uWerda mxars saqarTvelos damoukideblobis ideas.
Tamaz CikvaiZeTamaz CikvaiZeTamaz CikvaiZeTamaz CikvaiZe
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
didi mecnieris ukvdavebadidi mecnieris ukvdavebadidi mecnieris ukvdavebadidi mecnieris ukvdaveba
udidesi mniSvnelobisaa akdemikos paata guguSvilis mecnieruli
saqmianobis realuri Sedegebi. qarTuli ekonomikuri mecnierebis Camoya-
libeba xangrZlivi procesia. masSi mravali gamoCenili qarTveli mec-
nieri ekonomisti monawileobda da monawileobs, radgan igi grZeldeba
sabazro meurneobis damkvidrebasTan dakavSirebiT Teoriuli transfor-
maciis aucileblobis gamo. miuxedavad amisa, akdemikos paata guguSvi-
lis upirvelesi roli qarTuli ekonomikuri mecnierebis Camoyalibebasa
da ganviTarebaSi Seudarebeli darCeba samudamod da yovelTvis, radgan
am pirvelobas mas veravin Seecileba. man safuZveli Cauyara am mecnie-
rebas saerTod da mis mraval mimarTulebas. swored misi udidesi Za-
lisxmevis Sedegad jer kidev omis periodSi Seiqmna saqarTvelos mecni-
erebaTa akademiis ekonomikis instituti, romlis direqtoradac igi mu-
Saobda 1944 - 1976 wlebSi. am institutis wvlili qarTuli ekonomikuri
azrovnebis ganviTarebaSi yovelTvis iyo da aris erT-erTi ganmsazRvre-
li. akdemikos paata guguSvilis ZalisxmeviT Camoyalibda sociologii-
sa da demografiis ganyofileba ekonomikisa da samarTlis institutSi,
romlis bazazec Semdeg demografiisa da sociologiuri kvlevis damou-
kidebeli instituti daarsda. udidesia misi wvlili qarTuli enciklo-
pediis SeqmnaSi, ekonomikuri termonologiis damkvidrebaSi. gansakuT-
rebiT fasdaudebelia akademikos paata guguSvilis moRvaweoba saqarT-
veloSi mecnier ekonomistTa kadrebisa da specialistebis momzadebis
saqmeSi. igi aTwleulebis ganmavlobaSi saTaveSi edga sadoqtoro da sa-
kandidato disertciebis dacvis samecniero sabWoebs, uSualod xelmZ-
Rvanelobda mravali mecnierebaTa doqtorisa da kandidatis momzadebas.
Tbilisis saxelmwifo universitetSi kiTxulobda polotikuri ekono-
miis, saxalxo meurneobis istoriis, statistikis sociologiis kurss.
J. “ekonomisti”, #3
57
giorgi papavagiorgi papavagiorgi papavagiorgi papava
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
CemSi aRbeWdili akademikos paata guguSvilis saxeCemSi aRbeWdili akademikos paata guguSvilis saxeCemSi aRbeWdili akademikos paata guguSvilis saxeCemSi aRbeWdili akademikos paata guguSvilis saxe
batoni paata iyo ara marto didad ganswavluli mecnieri, muxl-
Cauxreli mSromeli da eruditi-mkvlevari, aramed didi eris kaci. man
aaRorZina saqarTveloSi qarTuli ekonomikuri Jurnali da daaarsa sa-
qarTvelos mecnierebaTa akademiis ekonomikis instituti.
igi yovelTvis qarTveli eris interesebs icavda. gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba mis Zalisxmevas da mecnierul Rvawls qarTuli
ekonomikuri terminologiis daxvewaSi.
xazgasmiT unda aRiniSnos, rom batoni paata principuli da kate-
goriuli pirovneba iyo, romelsac wayrueba ver warmoedgina. igi gamo-
irCeoda gulisxmierebiT da, rac mTavaria, marTali kacis damcveli iyo.
man kargad icoda megobrobac da saWiro SemTxvevaSi Setevac iq, sadac
amis aucilebloba igrZnoboda. es misi kacuri-kacobis niSanTviseba
gaxldaT.
grigol Toduagrigol Toduagrigol Toduagrigol Todua
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
erovnuli cnobierebiT gamsWvaluli moRvaweerovnuli cnobierebiT gamsWvaluli moRvaweerovnuli cnobierebiT gamsWvaluli moRvaweerovnuli cnobierebiT gamsWvaluli moRvawe
qarTul ekonomikur mecnierebas, albaT, iSviaTad Tu hyolia eso-
den mravalmxriv ganaTlebuli ekonomisti, gamorCeuli niWiTa da kvle-
va-Ziebis daucxromeli unariT. yvelasaTvis misabaZi TviTdisciplina da
brwyinvale mexsiereba mas saSualebas aZlevda siRmiseulad gaeSuqebina
qarTveli xalxis erovnuli, socialur-ekonomikuri da kulturuli yo-
fis mravali aspeqti. batonma paatam dagvitova mdidari SemoqmedebiTi
memkvidreoba, romlis Seswavla yoveli Taobis qarTvel mkvlevarTa sa-
patio movaleobaa. misi naSromebi XIX-XX ss. saqarTvelosa da amier-
kavkasiis ekonomikuri ganviTarebis Sesaxeb saistorio mecnierebis udi-
desi SenaZenia. man didi wvlili Seitana qarTuli Jurnalistikisa da
qarTuli sazogadoebriv-ekonomikuri azris istoriis SeswavlaSi, soci-
ologiur problemaTa damuSavebaSi da a.S.
akademikosi paata guguSvili iyo didi pedagogi da qarTuli eko-
nomikuri mecnierebis ganviTarebis gamoCenili xelmZRvaneli da organi-
zatori. misi TavkacobiT saqarTvelos mecnierebaTa akademiis sistemaSi
Camoyalibda ekonomikis samecniero-kvleviTi instituti, romelsac igi
sam aTeulze meti wlis manZilze warmatebiT xelmZRvanelobda. gamoCe-
nili mecnieri iseTive sidiadiT moevlina qarTul sazogadoebas, ro-
J. “ekonomisti”, #3
58
gorc misi inteleqtualuri miRwevebi, TviTonve rom aris damokidebuli
pirovnebis sulieri cxovrebis sidiadis xarisxze.
giorgi adeiSviligiorgi adeiSviligiorgi adeiSviligiorgi adeiSvili
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
akademikosi paata guguSvili, rogorc eris rCeuli Svili, mtkiced
damkvidrda qarTuli mecnierebis istoriaSi, rac erTeulTa xvedria.
marTebuli iqneboda aq gagvexsenebina didi Salva nucubiZis brZnuli
gamoTqma: “istoria ar aris sabuRaltro wigni, romelSic yvela adamia-
ni unda Caiweros. masSi adgils imkvidrebs is, vinc qmnis mecnierul az-
rebs da mimarTulebebs”.
mecnierebis mwvervalebisken batoni paatas savali bilikebi ia-var-
debiT ar yofila mofenili. misi didi mecnieruli moRvaweoba sawinaaR-
mdego azrTa WidilSi iwrToboda, romelsac igi, rogorc mecnierebis
raindi, yovelTvis vaJkacuri SemarTebiT xvdeboda. misTvis mudam rCe-
boda devizad didebuli florencielis sityvebi: “iare Seni gziT da,
dae, vinc ra unda is Tqvas.”
1985.
oTar saRareiSvilioTar saRareiSvilioTar saRareiSvilioTar saRareiSvili
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
akademikos paata guguSvilis Semoqmedeba qarTul (da ara marto
qarTul) ekonomikaTmcodneobaSi udidesi movlenaa. gadaWarbebuli ar
iqneba, Tu vityviT, rom mTlianad ar aris Seswavlili am mecnieris
naazrevis Teoriuli, istoriul-ekonomikuri da demografiul-samarT-
lebrivi aspeqtebi. saqme is aris, rom misi Semoqmedeba ekonomikis sfe-
roSi is aqtualuri mimarTulebaa, romelmac mravali adamiani daafiqra
da mecnieruli SefasebisaTvis ganawyo, Tanac, ara marto ekonomistebi,
aramed sxva dargTa mkvlevarebic (Jurnalistebi, filologebi, istori-
kosebi, iuristebi da sxva). misi originaluri Semoqmedeba ar SeiZlebo-
da aRmocenebuliyo spontanurad. am SemTxvevaSi gasaTvaliswinebelia
misi damokidebuleba erovnuli tradiciebisadmi da misi maswavleblis,
ivane javaxiSvilis sulieri sifaqizis dauflebisadmi. amiT unda
aixsnas is, rom igi xSirad gatacebuli iyo rogorc globaluri, aseve
erTi gansakuTrebuli sakiTxis uaRresad siRrmiseuli SeswavliT.
02.04.2000.
J. “ekonomisti”, #3
59
beqirbi xasiabeqirbi xasiabeqirbi xasiabeqirbi xasia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
akad. p. guguSvilma saqarTvelosa da amierkavkasiis ekonomikuri
ganviTarebis, gegmianobis, sociologiis, demografiis, bibliografiis,
ekonomikuri da sazogadoebrivi azris istoriis da sxva problemebze
gamoqveynebuli fuZemdebluri naSromebiT, swavlul ekonomistTa kvali-
ficiuri kadrebis momzadebiT, akademiis sistemaSi ekonomikis institu-
tis organizaciiT, mecnieruli kvlevis mdidari tradiciebis damkvidre-
biT, misive iniciativiT Jurnal “saqarTvelos ekonomistis” aRdgeniT,
axali ekonomikuri terminologiis SemuSavebiT safuZveli Cauyara sab-
WoTa ekonomistebis qarTul skolas, rogorc did sabWoTa enciklope-
diaSi aris aRniSnuli: “amierkavkasiaSi uZvelesi ekonomikuri mecnieru-
li kvlevis centria – saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis ekonomi-
kisa da samarTlis instituti. sabWoTa ekonomikuri mecnierebis ganviTa-
rebaSi mniSvnelovani wvlili saqarTvelos ssr-dan Seitana p. guguS-
vilma”.
1985.
giorgi nadareiSviligiorgi nadareiSviligiorgi nadareiSviligiorgi nadareiSvili
iuridiul mecnierebaTa doqtori, profesori
paata guguSvili da qarTuli samarTlis istoriapaata guguSvili da qarTuli samarTlis istoriapaata guguSvili da qarTuli samarTlis istoriapaata guguSvili da qarTuli samarTlis istoria
germaneli filosofosis imanuel kantis sityvebis perefrazirebas
Tu movaxdenT, SeiZleba vTqvaT, rom mecnierma pasuxi unda gasces sam
umaRles da umniSvnelovanes kiTxvas: ra SemiZlia? ra unda gavakeTo? da
risi, ra Sedegis imedi unda mqondes?
darwmunebuli var, rom jer kidev oci-ocdaerTi wlis axal-
gazrdam – paata guguSvilma swori pasuxi gasca samive zemoxsenebul
kiTxvaze.
mas bevri ramis gakeTeba SeeZlo mecnierebaSi, maqsimalurad gamoi-
yena es SesaZlebloba, didad iRvawa rogorc mkvlevarma, rogorc mecni-
erma da sworad gansazRvra, rom mis naSrom-naRvaws STamomavloba daa-
fasebda.
J. “ekonomisti”, #3
60
biZina lutiZebiZina lutiZebiZina lutiZebiZina lutiZe
filosofiur mecnierebaTa doqtori, profesori
paata guguSvili paata guguSvili paata guguSvili paata guguSvili –––– didi sociologididi sociologididi sociologididi sociologi
p. guguSvili – ekonomikuri mecnierebis burji saqarTveloSi, amas-
Tanave, sociologiur gamokvlevaTa sworupovari mamamTavaric iyo. so-
ciologiuri problematikis kvleva mis cxovel interess Seadgenda jer
kidev 30-iani wlebis dasawyisidan.
cnobilia, rom yofil sabWoTa kavSirSi, maSasadame, Cvens qveyana-
Sic, sociologia ar sargeblobda damoukidebeli mecnierebis statusiT.
sazogadoebis Sesaxeb erTaderT WeSmarit mecnierebad istoriuli mate-
rializmi iyo aRiarebuli, igi marqsistul-leninuri filosofiis Semad-
genel nawilad iTvleboda. dasavluri sociologiuri Teoriebi ki, ko-
munisturi gagebiT, identificirebuli iyo yalb, reaqciul, mtrul bur-
Juaziul ideologiasTan, romelic mxolod dagmobisa da ukugdebis
Rirsi unda yofiliyo. da es xdeboda maSin, rodesac Teoriuli, metad-
re ki gamoyenebiTi sociologia warmatebebs warmatebebze aRwevda in-
dustriul sazogadoebaTa sawarmoo yofierebaSi. es xdeboda maSin, ro-
desac saerTo-sazogadoebrivi procesi aranakleb damokidebuli aRmoCn-
da sociologiur gamokvlevebsa da maT Sedegebze – sasargeblo praq-
tikul rekomendaciebze teqnikur monapovrebTan da racionalizatorul
gaumjobesebebTan SedarebiT.
Tu vinmes gasuli saukunis Suaxanebidan mTeli sisruliT hqonda
Segnebuli sociologiis, rogorc damoukidebeli mecnierebis es uzarma-
zari Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba sazogadoebisaTvis, da ara
marto respublikis, aramed imdroindeli sabWoTa kavSiris masStabiTac,
es uwinares yovlisa akademikosi p. guguSvili iyo.
akad. p. guguSvilma yvelaferi iRona imisaTvis, rom safuZveli
Caeyara sociologiuri gamokvlevebisaTvis saqarTveloSi, Tumca amas
akeTebda ara pirdapiri, aramed SemovliTi gziT, ekonomikur mecniereba-
ze dayrdnobiT, vinaidan pirdapiri gza sociologiisaken Caketili Can-
da. am mZime da metad saSiS periodSi p. guguSvils savsebiT swori pozi-
cia ekava sociologiis, rogorc damoukidebeli mecnierebis sagnis gage-
basa da gansazRvraSi. marTalia, rogorc ekonomists, mas ar moeTxove-
boda am problemis detaluri garkveva, sakuTari azris sistematizebu-
li gadmocema sociologiis sagnis Sesaxeb, sxva mkvlevarTa Sexedule-
bebis analizis, da maTTan sakuTari mosazrebebis Sejerebis niadagze,
da mas arc araviTari pretenzia ar ganucxadebia am mimarTulebiT. uf-
ro utyuari iyo gezi, romelic aiRo man sociologiuri gamokvlevebis
wasamarTavad, Seumcdari – misi sociologiuri alRo.
J. “ekonomisti”, #3
61
Tengiz WiabriSviliTengiz WiabriSviliTengiz WiabriSviliTengiz WiabriSvili
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
mecnieri _ moZRvarimecnieri _ moZRvarimecnieri _ moZRvarimecnieri _ moZRvari
hegelma, gimnazistebis winaSe warmoTqmul sityvaSi aseTi Sedareba
moiyvana: "rogorc anteosi iaxlebda sakuTar Zalebs dedamiwasTan Sexe-
biT, swored aseve mecnierebisa da ganaTlebis yoveli axali ayvaveba da
zrda xdeba warsulisken mibrunebis gziT".
SegimCneviaT, albaT, drois paradoqsi: rac ufro vSordebiT war-
suls, miT ufro axlobeli xdeba igi CvenTvis. es exeba rogorc calke-
uli adamianebis beds, asakSi SesvlasTan erTad gonebis TvaliT xSirad
rom ubrundebian warsuls, ise kacobriobis bedsac. nabijsac rom ver
gadadgams win, Tu ukan ar moixeda da Tavidan ar Seafasa Soreuli da
axlobeli Taobebis mTeli sulieri faseuloba.
batoni paata guguSvilis Semoqmedeba is warsulia, romliskenac
xSiri mibrunebis gareSe Znelia, Tu SeuZlebeli ara, nabijis gadadgma
win.
goeTe ambobda: lesingi umaRlesi rangis goneba iyo da misgan
swavla SeeZlo mxolod masaviT dids. saSualo gonebisaTvis is saSiSi
iyo.
didi pirovneba rom cno, TviTonac raimes unda warmoadgende.
vfiqrob, igive Tamamad SeiZleba iTqvas paata guguSvilze.
cnobilia, rom mecnieris cxovreba, rogorc wesi, Raribia gare
movlenebiT. misi ZiriTadi Sinaarsi ixsneba da vlindeba mxolod mis
SemoqmedebaSi, rac fasdeba, rogorc mecnieris didi sulieri mamacoba.
batoni paata am mxrivac uaRresad bednieri da friad sasiamovno
gamonaklisi iyo.
mecnieris cxovrebis aRwera yovelTvis saidumloebiTaa moculi
da ainteresebs axalgazrda mkiTxvels, vinaidan misTvis yvelaze mwvave
sakiTxia maradiuli kiTxva, risTvis davibade da rogorc v. maiakovski
werda - visiT vakeTo cxovreba?!
baton paata guguSvilis cxovrebis aRwera am kiTxvaze gasacemi pa-
suxis erTi SesaniSnavi variantTagania.
J. “ekonomisti”, #3
62
revaz kakuliarevaz kakuliarevaz kakuliarevaz kakulia
ekonomikur mecnierebaTa doqtori, profesori
akademikosi paata guguSvili da Tanamedroveobaakademikosi paata guguSvili da Tanamedroveobaakademikosi paata guguSvili da Tanamedroveobaakademikosi paata guguSvili da Tanamedroveoba
XX saukunis erovnuli mecniereba da sazogadoebrivi cxovreba
warmoudgenelia akad. paata guguSvilis gareSe. am periodis saqarTve-
los mecnier-titanTa kohortaSi mas uaRresad sapatio adgili ukavia.
paata guguSvilma udidesi memkvidreoba dagvitova. metad Znelia
moiZebnos sazogadoebrivi codnis iseTi dargi, romelsac igi ar Sexe-
bia. XX saukunis saqarTveloSi ar yofila sazogadoebrivi cxovrebis
arc erTi sakiTxi, romlis Sesaxebac patriot mecniers ar eTqvas Tavisi
sityva da sakuTari wvlili ar Seetanos yvela did erovnul wamowyeba-
Si. igi amis gamo farul Tu aSkara devnasa da Seviwroebasac ganicdida.
akad. paata guguSvils sazogadoebrivi ganviTarebis istoriisa da
ekonomikuri Teoriis ubadlo mcodnes, gaaCnda gansakuTrebuli unari
kvlevis procesSi Tanamedrove meTodebis gamoyenebiT kolosaluri faq-
tobrivi masalebis analizis safuZvelze gaekeTebia WeSmaritad maRal-
mecnieruli daskvnebi Tanamedrove ekonomikuri Teoriis, sociologiis,
demografiis, saxalxo meurneobisa da ekonomikuri azris istoriis aq-
tualuri problemebis gadasaWrelad.
guram yufuniaguram yufuniaguram yufuniaguram yufunia
ekonomikur mecnierebaTa kandidati
igi Tavisufali cxovrebiT cxovrobdaigi Tavisufali cxovrebiT cxovrobdaigi Tavisufali cxovrebiT cxovrobdaigi Tavisufali cxovrebiT cxovrobda
"misTvis ra aris ubralo qeba, visac SehSvenis qebaTa qeba" _ swo-
red batoni paatasTana mamuliSvilze uTqvams brZen qarTvel xalxs es
sityvebi.
nebismieri mecnierebis dargSi aris msoflio Tu saerTaSoriso
masStabis Tundac ramdenime qarTveli moRvawe. asea ekonomikur mecnie-
rebaSic. magram batoni paata am mxriv yvelasagan gansxvavdeba, is sru-
liad calke dgas yvela drois qarTvel ekonomistTa da ara marto eko-
nomistTa Soris. is iyo didi sociologi, istorikosi, publicisti, Jur-
nalisti, demografi, leqsikografi, prognozisti, Seudarebeli polemis-
ti da oratori, iumoris gansakuTrebuli niWiT dajildoebuli adamia-
ni.
J. “ekonomisti”, #3
63
daviT kurtaniZedaviT kurtaniZedaviT kurtaniZedaviT kurtaniZe
ekonomikur mecnierebaTa kandidati, docenti
igi didi paata iyoigi didi paata iyoigi didi paata iyoigi didi paata iyo
paata guguSvili yvelas mimarT obieqturi, pirdapiri, principuli
iyo, Seuvali da mebrZoli pirovneba, misgan Sors iyo mliqvneluri, maa-
mebluri, morCili adamianis Tvisebebi.
mas SemoqmedebiTi moRvaweoba ZiriTadad komunisturi, avtoritaru-
li reJimis pirobebSi uxdeboda, roca yovelgvari sakiTxi, dawyebuli
erovnulidan, Tu saxelmwifoebrividan da damTavrebuli xelmZRvaneli
kadrebis SerCeva-daniSvniT nebismier rgolSi, partiis ck-Si wydeboda,
p. guguSvilis yaidis xelmZRvaneli arc Tu sasurvelad miaCndaT, mag-
ram ignorirebas ver ukeTebdnen mas, rogorc did mecniers da organi-
zators. akademikos paata guguSvils xSirad uxdeboda evfemizmisa da
orazrovani gamoTqmebis gamoyeneba maTTan urTierTobis aucileblobis
gamo. misi cxovreba mdinares hgavda, romelic SeiZleba Seagubo, magram
ver SeaCereb.
J. “ekonomisti”, #3
64
d a n a r T id a n a r T id a n a r T id a n a r T i
J. “ekonomisti”, #3
65
J. “ekonomisti”, #3
66
J. “ekonomisti”, #3
67
J. “ekonomisti”, #3
68
J. “ekonomisti”, #3
69
avTandil guniaavTandil guniaavTandil guniaavTandil gunia
J. “ekonomisti”, #3
70
vladimer papavavladimer papavavladimer papavavladimer papava
J. “ekonomisti”, #3
71
giorgi wereTeligiorgi wereTeligiorgi wereTeligiorgi wereTeli
J. “ekonomisti”, #3
72
ramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZeramaz abesaZe
J. “ekonomisti”, #3
73
lina daTunaSvili TinaTin CxeiZe lina daTunaSvili TinaTin CxeiZe lina daTunaSvili TinaTin CxeiZe lina daTunaSvili TinaTin CxeiZe
J. “ekonomisti”, #3
74
sadiskusio darbazis sxdomasadiskusio darbazis sxdomasadiskusio darbazis sxdomasadiskusio darbazis sxdoma
J. “ekonomisti”, #3
75
sadiskusio darbazis sxdomasadiskusio darbazis sxdomasadiskusio darbazis sxdomasadiskusio darbazis sxdoma
J. “ekonomisti”, #3
76
disertaciis dacvazedisertaciis dacvazedisertaciis dacvazedisertaciis dacvaze
akademikos paata guguSvilis akademikos paata guguSvilis akademikos paata guguSvilis akademikos paata guguSvilis kabinetis gaxsnakabinetis gaxsnakabinetis gaxsnakabinetis gaxsna
J. “ekonomisti”, #3
77
terminologiis damdgeni komisiis Seqmnaterminologiis damdgeni komisiis Seqmnaterminologiis damdgeni komisiis Seqmnaterminologiis damdgeni komisiis Seqmna
eqskursiazeeqskursiazeeqskursiazeeqskursiaze
J. “ekonomisti”, #3
78
s a r C e v is a r C e v is a r C e v is a r C e v i
institutis daarsebis 65institutis daarsebis 65institutis daarsebis 65institutis daarsebis 65----e da akademikos paata guguSvilis e da akademikos paata guguSvilis e da akademikos paata guguSvilis e da akademikos paata guguSvilis dabadebis 105dabadebis 105dabadebis 105dabadebis 105----e wlisTavis gamoe wlisTavis gamoe wlisTavis gamoe wlisTavis gamo
4444
zogierTi SzogierTi SzogierTi SzogierTi Strixitrixitrixitrixi paata guguSvilis Semoqmedebazepaata guguSvilis Semoqmedebazepaata guguSvilis Semoqmedebazepaata guguSvilis Semoqmedebaze
12121212
avTandil sulaberiZe, cicino gvritiSvili, vladimer sulaberiZe avTandil sulaberiZe, cicino gvritiSvili, vladimer sulaberiZe avTandil sulaberiZe, cicino gvritiSvili, vladimer sulaberiZe avTandil sulaberiZe, cicino gvritiSvili, vladimer sulaberiZe _ ojaxis sociologiis sakiTxebi paata guguSvilis nasromebSi
11112222
mogonebebi akademikos paata guguSvilzemogonebebi akademikos paata guguSvilzemogonebebi akademikos paata guguSvilzemogonebebi akademikos paata guguSvilze
18181818
leo Ciqava leo Ciqava leo Ciqava leo Ciqava –––– paata guguSvili _ qarTuli ekonomikuri mecnierebis WeSmariti raindi
18181818
elguja meqvabiSvili elguja meqvabiSvili elguja meqvabiSvili elguja meqvabiSvili _ bumberazi mecnieri, erovnuli moRvawe, mzrunveli pirovneba
22221111
mixeil jibuti mixeil jibuti mixeil jibuti mixeil jibuti _ paata guguSvilis naSromis “kapitalizmis warmo-Soba da ganviTareba saqarTvelosa da amierkavkasiaSi” _ saTauris warmoSobis gamo
22223333
iaSa mesxia iaSa mesxia iaSa mesxia iaSa mesxia –––– pirveli Sexvedra akademikos paata guguSvilTan
22225555
rozeta asaTiani rozeta asaTiani rozeta asaTiani rozeta asaTiani _ qarTuli materialuri da sulieri kulturis TvalsaCino mkvlevari
22227777
izolda abaSiZe izolda abaSiZe izolda abaSiZe izolda abaSiZe _ ukvdavia misi saxeli
29292929
nanuli arevaZe nanuli arevaZe nanuli arevaZe nanuli arevaZe _ misi saxeli Taobebs gadaecema
33336666
revaz gogoxia revaz gogoxia revaz gogoxia revaz gogoxia _ didi mecnieri da eriskaci
38383838
revaz javaxiSvilirevaz javaxiSvilirevaz javaxiSvilirevaz javaxiSvili _ brwyinvale redaqtori da gamomcemeli
44442222
roland sarCimelia roland sarCimelia roland sarCimelia roland sarCimelia – akademikos paata guguSvilis damakvaliane-beli midgoma mecnier muSakis axali samecniero problemiT dasain-tereseblad
44446666
cnobil mecnierTa cnobil mecnierTa cnobil mecnierTa cnobil mecnierTa Sexedulebebi akademikos paata guguSvilzeSexedulebebi akademikos paata guguSvilzeSexedulebebi akademikos paata guguSvilzeSexedulebebi akademikos paata guguSvilze
48484848
danarTidanarTidanarTidanarTi
66664444
J. “ekonomisti”, #3
79
C O N T E N T S
65-TH ANNIVERSARY OF THE FOUNDATION OF THE INSTITUT E AND THE 105-TH ANNIVERSARY OF ACADEMICIAN PAATA GUGUSHVILI
4
SOME TRAITS ON THE ACTIVITY OF PAATA GUGUSHVILI
12
Avtandil Sulaberidze, Tsitsino Gvritishvili, Vladimer Sulaberidze – The Issues of Sociology of Family in Paata Gugushvili's Works
12
MEMORIES ABOUT ACADEMICIAN PAATA GUGUSHVILI
18
Leo Chikhava – Paata Gugushvili – True Knight of Georgian Economic Science
18
Elguja Mekvabishvili – A Great Scientist, National Figure, Careful Person
21
Michail Jibuti – On the Origin of the Title of Academican Paata Gugushvili's Work “Formation and Development of Capitalism in Georgia and TransCaucasia”
23
Iasha Meskhia – First Meeting with Academician Paata Gugushvili
25
Rosetta Asatiani – A Well-known researcher of Georgian Material and Spiritual Culture
27
Isolda Abashidze – His Name is Immortal
29
Nanuli Arevadze – His Name Shall Live in Generations
36
Revaz Gogokhia – A Great Scientist and Patriot
38
Revaz Javakhishvili – Bright Editor and Publisher
42
Roland Sarchimelia– An Advisable Approach of Academician Paata Gugushvili for a Scientific Worker to get Interested in a New Scientific Problem
46
OPINIONS OF FAMOUS SCIENTISTS ON ACADEMICIAN PAATA
GUGUSHVILI
48
ANNEX
64
J. “ekonomisti”, #3
80
Jurnali “ekonomisti”“ekonomisti”“ekonomisti”“ekonomisti”
misamarTi: Tbilisi, 0105, g. qiqoZis q. 14; tel.: 996646; 932804; 899 970103.
E-mail: economisti1@rambler.ru Journal “Economisti” Edress: Tbilisi, 0105, Kikodze street, tel. (+995 32) 996646; 893 314628.
E-mail: economisti1@rambler.ru
Ppaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemloba
Mgamomcemlobis redaqtori sesili xanjalaZesesili xanjalaZesesili xanjalaZesesili xanjalaZe
Publishing House of Paata Gugushvili Institute of Economics
Editor of Publishing House Sesili Khandjaladze
Recommended