Inzinerines Medziagos Ir Ju Gamyba Bei Apdorojimo Technologijos Mokomoji Knyga

Preview:

Citation preview

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

�����������

���������������������� �����������������������������

TECHNOLOGIJOS

Mokomoji knyga

Vilnius 2005

2

UDK 620.1(075.8) ��-13 ��� �������� �� ������������ ���������� ��� ���GAMYBOS BEI APDOROJIMO TECHNOLOGIJOS. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2005. 120 p. �������� ����� � �� ������ �� �������� ����� ����������������������� ���������� ���� ������������������������� �� �������� ���� ��� ��������� ���� �������� �šoma apie �������� ������ � �������� �������� � �� ��� ��������� ��taikomas technologijas. !���� � �����"#$%����� ��� �� ����� � � �� ����� ������������� ���� ��� &�������� '(������� �����)� '(������� ������ ������������)*� !���� � ������ ���� "#$% (���� ��� +�������� ,������komitetas Recenzavo prof. dr. V. Vekteris ir doc. dr. V. Turla "#$%��������'$��� ���)--.�������������� �����������knyga ISBN 9986-05-863-5 © /������������0..1 © VGTU leidykla „Technika“, 2005

3

TURINYS

�"�2�, ......................................................................................... 6 1.3%4,536�%,6�!�67�3�%24/�(4,(5286�#4, .... 7

1.1. Akmuo ................................................................................ 7 1.2. Molis ................................................................................... 9

1.2.1. Molio naudojimas statyboje ..................................... 10 1.2.2. Fajansas .................................................................... 11 1.2.3. Porcelianas ................................................................ 12

1.3. Kaulas ............................................................................... 13 1.4. Mediena ............................................................................ 14

0�7!�,6763�,6 3�%/4,(5286�#4S, /�#�(9:�:563�%24/6(�,............................................. 17 0�;�(������������ ............................................................ 17 0�;�;������ �� ������ � ������.............................. 18

0�0�(�������������� ��� ......................................................... 19 2.2.1. Plienas ...................................................................... 22 0�0�0����� ����� .............................................................. 23 2.2.3. Plieno suvirinamumas .............................................. 25 0�0�<�% ��������� ��........................................................ 26

2.2.4.1. Damasko plienas – bulatas ............................... 26 2.2.4.2. Stenfordo universiteto plienas........................... 28

2.3. Ketus ................................................................................. 29 0�<�,������������������������� ��� ....................................... 34

2.4.1. Aliuminis ir jo lydiniai ............................................. 36 2.4.1.1. Deformuojamieji aliuminio lydiniai ................. 38 2.4.1.2. Liejamieji aliuminio lydiniai ............................ 39 2.4.1.3. Sukepintieji milteliniai aliuminio lydiniai ....... 40

2.4.2. Varis ir jo lydiniai ..................................................... 41 0�<�0�;�8������............................................................. 42 2.4.2.2. Bronza .............................................................. 43

4

2.4.3. Magnis ir jo lydiniai ................................................. 47 2.4.4. Titanas ir jo lydiniai ................................................. 48 2.4.5. Lydmetaliai ............................................................... 49

2.4.5.1. 8��������������������������� ........................ 50 0�<�1�0������������������������������� ...................... 52

0�1������������������ ���.................................................... 54 0�=�7��������������������������������� ��� .................... 56 0�-�2��������������������� ............................................ 58 0�-�;�� ��+����� ���������........................................... 59 0�-�0�7� ����� ��������������������������gos ....... 63 2.7.3. 2������������������������������ �� ��� ��������� .............................................................. 65 0�-�<��������� ������������������������� ............. 65 2.7.5. Kietlydiniai ............................................................... 66 0�-�=�3������� ����������� ����������� ................. 67

2.8.,����+� ��+����� ������������ ��� ................................ 68 2.8.1. Magnetiniai lydiniai ................................................. 68 0�>�0�5����������� ������� ��� ........................................... 69 0�>�?�$�������������������������� ������������ ���.. 70

0�@�7�������� ��������� ................................................. 72 0�;.��������� ���������– plastikai .................................. 73 2.11. Superlaidininkai .............................................................. 75

3. TERMINIO APDOROJIMO IR DA3#� TECHNOLOGIJOS ...................................................................... 76

3.1. Plieno atkaitinimas ir normalizavimas ............................. 76 ?�0����� ������ �������������� ........................................ 77 3.3. (����������������� � ����������� ......................... 79 3.4. (����������������� �����������............................. 80 3.5. Terminio purkštimo technologija ..................................... 81

4. SUVIRINIMO RAIDA ............................................................. 82 <�;�7������ ............................................................................ 83 <�;�;�7����������� ......................................................... 83

5

<�;�0�7�������� �������� �������................................... 85 4.1.3. Kalviškasis suvirinimas ............................................ 87 <�;�<�7��������� ��� ........................................................ 88

4.2. Elektrolankinis suvirinimas .............................................. 92 <�0�;���������������� ����������� ���������.......... 92 4.2.2. Elektros lanko atradimas ir pritaikymas ................... 94 4.2.3. Pirmasis litavimo gamybinis pritaikymas ................ 96 <�0�<�5������������������������� ���� .................. 97 4.2.5. Elektros lanko naudojimas suvirinimui .................... 98 4.2.6. Elektrolankinio suvirinimo raida ............................ 104

4.3. Dujinis suvirinimas ......................................................... 109 4.4. Dujinis pjovimas ............................................................. 111 <�1�,������������ �����������������........................... 113 4.6. Pjovimas vandens srove ................................................. 116

!���������..................................................................................... 119

6

�"�2�,

(���� ���� � �� ��� � ��������� �� ���������technologijas ir naudojimo sritis turi ����� ���� ��� �� ���������� ���������������������� ���� �����������

(��� � �� �������� ������� ��� ����� ���� ����� � ��� ��������� � �� ��������� � �� ��� ��� �� ����������� ��� ��� �� ����� � ����� ������� /� ������� ������� agregatai, konstrukcijos, ������������� ��������� ����� �������� ��� ����� �� +���� ������� ���������� ��� ������������������������������� ������������� �� �� ���������� ��������� ��� ��� �������� ��������$��������� �������������s gali atitikti tik tinkamai ������������������ ������������� �������� ����������� �ir naudojimo technologijos.

A����� �� ����� � �� ����� �� ���� ����� � ������������� ����� ����� �� �� � �� ��� � ��� �� �� ������ �konstrukcijos ������ ��������B ����� � � ������� ������ � ������� ����� �� �� �� ������� � ���� � �� �� �������� ������������������ ������� ������� +� ����������� ������������ ������A��� ������� � ������� � ����� ������������� �� ������atlikti b��� � +� ������ � �� ���� ����� �� ������ �������� �����������������#�������������������������� ������� �������� � ������ &����������� ��������� �������� �������������� �� � ���� ����������� ����*� ������ � ��������pritaikymo g�������� ����� ���� ��� � �� ���������� (������������ �� ���������� �� �� �� ������� ���� ����� �� ���� ��B�������� ������������ ������� ������ ������� ������ ��� ������������ � �� ������� �� ����������� ��$���� ����� ��������� ���reikia������������������������������������������� ��������

�������������� ��6�#�������������������������������purškimo technologijos ypatumus.

7

������������������������������������������� ���� ������� &>.....–0...���� ���7��* ��� ������

��� ��� �� �� ��� ���� ����� �� ���� � ������� ������ "�������������� &��� ��* ������� &C"6 ��–"6 �� ��� 7��*� ������� ���� ������������� ��������������

Lietuvoje XIII–C66 �� ��� 7�� �� ������� �������� �������buvo gaminami baltiškie�� ������������ �������� ��� �� ���� ������������������ ����� ��� 7��� �� ������� ���� ��� ��� ���� ������������������������������ ��� ��������� ����

���� " �� ��� 7�� !�������� ������� ������ ������� ��������� ������ �������� � ���� ���� ������ ��� ��� ���������������� ������ & ������ � ���* �� ����� � ���� ���� &66 �� ���7��*� "����� ��� ������ ���� ������� ���� ������ ��� ������ – ����� �������������$��������������– metalo luitas, nuvalius ���� ��������������namas ir kalamas. 1.1. Akmuo

$������������ �������������#�������������������� ���� ���� ������ ������ ������BD;1������� &��������* ��ma�� �� &������������� ��*���������� ������ ��������� ������� ������ � ���� �������� �� ����� ��� �����Bpirmyk��iai ��� � �� ���� ����� ��� ��� ��� ����� ������ ������;@@>������/��� ������ ������ �� �������������0-���������������� �� ���� ����� &������ � ����– 187 m), kurios ����� – ���� ;. ����� ����� 6� ���� ����� �������� � ���5����� +���� � �������� &?–0 ����� ��� 7��*� 2�������� �� �� – ��� � �� ���� �� ������� ������� – E����� ��������� ����������� ;?@� &���� ;<-�*� � ������ �– ���� 0?.�� /� ���� 0.����;..�������� ���$����������0�1�� ����� ������������������ � ����� ��� ;1 �� 7��� ����� ������ ���� ������ ����������������� ������������� �� ������ �� �������� ������ ��� ����� ���� �� ��������� ��������� �������� ������ ���� ����B ���� �

8

����� ���������������������������������������������������������� �������������� �� ����– ����������� ��%��������������� ������ ������ ��� ������ ���� �� �� ���� ������ ������� &����������������������– ������������*�,���� �Egipto ���������� ����� � �������� ����������� E������������� ������ � ��� ;.>F ;�.>10 m, Chefreno – 108· 1,089 m, Mikerino –;.>����������������������������� �����"�������������� �����$������������������ �B

;*8�������– 108· 1010 km3; 0*,�������– 108· 109 t; ?*8������������� �,���������– 108· 103 km/h; <*8����� ��� �+�������+���� ��– 108· 10-5; ,������������ ������� ��������"������– 108. ��������� ��� ��������� ������� �������� +����� � ��

����� � ������ ����������� ������ ������������� ���� �� ������ ������ � ��������� ������ �� ����������������� ��������������"� ������������� ��� ���������������� ������� �� �� � ;.–20° E �������������� $������ ���� ��� ��� ���� �� �� �� ��� ����� ������������� � ����� (����� ���������� ��� �������� � �������� ����� �� �� �������� – ��������������������� ����

����� �� �������� ���������� ������� ������B ����������������� ����� �+��������� ������� ��������� ��� ����� �����organizmui. Kaip teigia Kanados mokslininkai, šie mistiški statiniai ������� ���� ������ � ������� �������� ����� � ������Kirliano aparatu padaryta fotografija patvirtina, kad jau po �� ������� ���������� ���������� ���� ������ ���laukas tampa ���� �� $�� ����� ��� ��+� �� ���� �� �� ���� �� �����������+� ��� �� ���� ��� ��� �������� ������� 3�������� ��� ��������� ����������������� �����������

���� � ��� ��������–��� ���� ������� ��������������I m. �� ����� ������� �5���� �� ������!������ ������������ ���������� ����� � ��� ����� �� ����������� ���� ����� �� ��������������� �� ������� ���� �� ����� ������ ������� �� ��� ��

9

��� �� �� ��������� ���� �� �� ���� �� ��������� ���������: ilgaam������������������� ����"�������������������������������� – ����� ������� ������ �������� �� �� ����������� � ���� �� ����� ���� � �� ����� �� ���� � ���� �� – ����������� �� ����� �� ������ �� ���� ?–4,5 MPa (30–45 kg/cm2).

Seniausi iš ����� ���� ������� ������� !�������� �����XIII a. Pakruojo, Joniškio r. buvo naudojamas dolomitas: iš jo buvo ������ �������� � ������ ������ ������ C"6–XIX a. iš dolomito buvo m���������� ��������� ����������� ��������sienos, kolonos.

���� ������ � ����� QG.�>< �/H&��F 7* �� � ������ &����� �� ����� ���� � ��� �� �� *� $���� ����� ��� ������������ ������� ����������� &������*� �� �� � � �������������� &������� ���������* �� ����� ������� ���� � ������B ��� ����� � ������ � ���� �� ������� � ���� &��� �����* ��� ������������������������������� �� ��

1.2. Molis

Molis – ��� �������� �������� sudaryta daugiausia iš molio �� �����B ����� ���� ������������� ���� �������������� ������������ ��� ir kt. Kaolinitas – ��� ������������� ����� �� �����Al(Si4O10)· (OH)8� ����� ��� ����� ��� ����� ��� ����� �� /�������� ����� ������ ������� ����������� &I0 050 °C). Dauguma ���������������������������������&+���������*������������� ����� ���������� ����� ������ 2�� ��������� ������ �� �������������� ���� ��� ������ � ��������B ���� ?. J �� ����������������� � ��.�..1��� ������– tarp 0,005 ir 0,01 mm. ����� ����� ����� ���� ��������� ���B ������ ������� – SiO2 (30–70 %), aliuminio oksido – Al2O3 (10–40 %), vandens – H2O (5–;.J*�,������ ���������������� ���������������������– �� ��� �� ����� ������ +������� ����� ���� ��� 6������

10

������� ��� ������� +����� � ������ �� ��������� ��������a ir gali ��������� ��������

����� �������� ������� ���� ������� � ������ ������ & �������*D;1>.ºC, ��������� 1 350–1 580 ºC ir ����������&������*<1 350 ºC. Atsi������� � � ����� �������� ������� �� ����������������� ������ ��� ������ nustatomas atsparumas kaitrai, ���� �� ��������� ������� ��� ������ � ��A������������������� ������� �� �������� ������ �������� ����� ������:��� ���� ����� ���� ���� ��������� ������ ������� ���������������� ��������� ������� � ����� ���� �� ���������(��� ���� ������� ���� �� � ����� �� � �� ������� �������� �� ��� &��� ��� ������� ��� ��� ����� ������ ���������*�$������������ ����������������������� �����– jie ������� ����� ���������� ����������������� ������������

(����������������������������� ���� ������ ��������medicinoje: sveikatai yra naudingos gydomosios molio vonios (kaip ir purvo), be to, molis vartojamas ir kaip maisto papildas.

1.2.1. Molio naudojimas statyboje

(��� �� � � �������� ������� ������� ����������� ��������������� ����,������������������&������� �������� �*���������������&��������������������� � �����*statomi namai. Molis naudojamas kaip rišamasis skiedinys, pa��������� ��� ��� � ����� � �� ����� � ��� ��(��� �� �� ������������ ����������� �� ����� �� ������ ���� ;�1–3,5 MPa (15–35 kg/cm2). Iš molio gaminamos ������ ������� ��������fajansas, porcelianas. Be to, molis naudojamas kaip adsorbentas ���������������������+����������� �� ������� ���

11

1.2.2. Fajansas ������ ������ ��6�����������Faenza, kuriame XVII a.

���� �������� �� +��� � �� ����� �� ������� ������ ���� $��smulkiai akyta, paprastai balta keramika, padengta skaidria, bespalve ��������

A��� � �� ����� �� ���� ��� � ��� 5������ 3�� 6" �� ���paplito Kinijoje, nuo XI a. – 7�������� ��������� � �� C"6 �� – ��� ��������� 4�� ������ �� /��� ������ ������ – Rusijoje. Netoli (���� ��� ����� 7�� ����� +������s (dabar – Konakovo), ���� � �� ���������� ������ � �� �� +��� � �� �������� ��Lietuvoje XVIII–C6C������������(� �������������3�������(dabartin��� :���������������������*+���������� ����� ����:����inomas P. Puzino majolikos ir te������ +������ #�������&���������*������(�3��������/�,��� ������������"�� �����„Jiesios“ gamykla Kaune (XX a.).

A��� � ��� ����� �����Bmolinis (75–80 % baltmolio + 15–25 J ������ �� �����*� kalkinis (35–55 % baltmolio + 30–40 % kvarcin�������K1–20 % kreidos arba dolomito) ir kietasis lauko špato (feldšpatinis)� !�������� ������ �� ���������� �������������� ����� ����� +��� �� ���� ������ �� <1–65 % kaitrai atsparaus baltmolio, 25–<. J ������ �� ����� �� <–10 % lauko š�����"������������������������������ ������ ��+������� �� ���� ��� � ����������� ���� +��������� ������ ��� – ����� ����/���������� �������������; 250–1 280 ºC temperat������������ ���� ����� ���� �� ��� � ������� &�� �� ���� �����* �� ���degami 1 050–1 150 ºC temperat��������������������������$���������������� ����� &����� ���� �� ��� ���* �� ������ ������ �����600–900 ºC temperat������ 4���� ���� ������ ���� ������� �����:����������������2������������������������ ������������ ��������7����������������� ���������������������������"����� ����� ����� ����������� � � ��� ����� ����� �� ������$����� ���� � ����� �� �������� � ������ ����� ����

12

��������� ������ ���� �� �������� ����� gaunami nepakartojami ��������� �������� ��� ����

3����������� +��� � ������ ���� ;. J �� �� � ���������������� ����� ����� �� �� ������ ������������ ��� +�������#��������� +��� � ������� ���� ��� ���� � ��� ��������yra nelaidus va �� ���� ����� �� �� ���� ��� � ���� � ���� ������� �������������������

1.2.3. Porcelianas

$�� ������ ����� ������ ��� ������ ���������� ���� ���. 7� � �������� � ����� ��� &��������� ��+���� �����+� ��� �������vazos) buvo sukurti VI–VII a����5��������������������"666��5������� ������ �������� (��� � �������� � &;-;. ��*� ��� � ������������ ���������

Porcelianas yra kietesnis, skaidresnis (plonasluoksnis), ����� ���+��� ��������������� �����kaolino. Kaolinas taip ������ �� ������ ��� ������ �� ����� � ������ �� ������������������ 7� ����� 7���� �� ��� ���� $�� ����� � ����� � ��kaolinito Al(Si4O10)· (OH)8������������������������������������������ ���������� /� �������� �� ��� �������� ������������� ��� ���������� ����� �������� ����� ���� 7���� ���������������������&����������� �����������*�� ��������������������������

�������� �������������������� �������������� ���������� sudaro 50 % kaolino, 25 % kvarco ir 25 % lauko špato. Dirbiniai +�������������������� �� ����������������������������������1 000 ºC ir po – 1 350–1 450 ºC temperat�������������� ���������������������� ������������������� ������������ ������vandeniui. T���� �� �� ���� ��� ������� ������������� �������������������� ��������� �&�������������������������*��� �����������

Minkštajame porceliane yra daugiau lauko špato, o kaolinas iš ����������������� ����������������2�� �������� �������as

13

����� ��� � ���� ������ ������������ �������� ��������-���� ������������� ���

#��� � � ������ ������ ������� ���� �� � ���� �� ��������� ������������������&����������7�� �'/����)+������gaminiuose).

1.3. Kaulas

$���������������� ������ ��������&����� �*���� ��������� �� �� ��� ����� ��������� �� ����� ������ &���� �*�������� ����������������������������������������$������������ �� ���������� � �������� �� ������ ����� �� �������(kol��� �*�������������������������������� ��&������������������ �������*� ���� ����� � �������� ���� �����B ����� ��������������� �� �� ����� ��������� � ������ ��� ������� �������������������������������������

,� ����� ����� ��� kiai, ginklai, papuošalai buvo daromi iš ���������������������� ��������������� ������� ����������������� ��������������������������������� ����� �������������������������������������������&!������������ ����6��������7��piliakalniuose).

Kauluose yra: 45–1.J����� ��������;<–;=J������ ��������� �� <–;; J �������� $���� �� ���� � ����� ���� �������� ������ (priedas porcelianui) ir riebalai (naudojami maisto ����� ���*� ������ ����� � ��� ��� ���������� ����� tepalas (tiksliems mechanizmams sutepti).

Maskvos Baumano technikos universiteto mokslininkai, ���� ����� ��������� � ����� ����� ��� �� �������� ������ ���������&���������� ��*���� ������� ������� ����������� �����ir �������������������kaip atradimas.

14

1.4. Mediena

(���� � ��� ��� � �� � ����� �� ������� ���������� ������ �� ��������� 7��� �� ���� ������� ��� ������ ����� – ����������������������B��� ���������������������������������� ������ +����� 2������ ���������� �������� ����� ����(Lietuvoje išimtis –���������������������������*�!��������8����� ������� ����� ;.. �� � ����� � ���������� ����� �����200–?..�� ������

Pagrindiniai medienos privalumai: lengva� �� ��� �� stipri, ������ ��iams ir vibracijai, nesunkiai apdirbama, ������ ������ �� ������ � ��������� (���� � ��������B ������ ������ �� &��� ���� �� ������� � �� �����*������������������������ �� �� +��� �� ���� �� ����� ��� ���� &����*� ����� �� �medienos�������������–����� ��������������������������������������� � +��� ��� ���� ���� ����� ���� ���� �� ����������� ������ ����� �� ��� �������� ������ ����������

E���� � ��� ����� � �����B I1. J � ����� I<? Jdeguonies, ~6 % vand� ����� I;J ����� �� �� ����� �� ���������:������ ����������I@>J�������� ��������������� ����kurios susideda iš ~50 % ����������, ~30 % lignino, ~20 %, ��������, ��� ir vandens. Heksozanai naudojami ����� �������� gamyboje.

Medien� ����� ���������� ��� ����� ����� ������ � ��nesuyrant vadinama patvarumu. Patvarumas priklauso nuo medienos ������������ ����� �� �� ������ ������ ,����� ��������� ������������������������������������������������ �� � �����������������������

7�������� �����������������������&�����*��� ��������������������������� �������������&����� ���*�

7��� ������� �������� ������� �������������� ���� ��klevui, uosiui� ������ �� ����� � ������ ��ikosi lauke. Geromis ��������������������� �� ���� ������������� ������ ���� ��� $���� ������ �� �� ��������� &�������� ��� ���

15

�� ���* ���������� �������� ����� ����� � ������ ����� ���� ����� ���� �� ������������ ����� ����� ��������%���� ���������� ������ ����� � ��� ����� ������ ����� �������tinka grindims, laiptams, baldams.

(���� ������

Patvarumas, metais Stipris, MPa

(����� ����

Tankis, g/cm3 sausoje

patalpoje lauke

išilgai pluošto

lenkia masis

Klevas 0,71 1000 10 52 108 Maume-dis

0,67 1800 90 54 99

Uosis 0,70 500 20 51 106 ����� 0,70 1800 120 54 94 :���� 0,67 500 5 50 93 Pušis 0,50 1000 80 45 79 5��� 0,46 900 50 43 76 Alksnis 0,52 400 5 37 72 2������ 0,50 500 3 41 69 Liepa 0,47 - - 34 62

B�������� ����� ���� �� ������� ��������� /� ������

����� � �������� �������� ����� ���� �� ������� ���������� ��� ��������� �������� �� ��� �� ��� ������� �� $����� ������� ����������� liepa (����* ������� ������������ �������s ����� �� �� ������ ����� ��� ��� �� �������� &alksnio patvarumas ����������� ���� ���– ��� ��� *�!������������ ����� �������� ���� � ������ �� ������� �������� �������� �� ��� �������� ������������ ����������

����� ���� ��� medienos stipris yra gerokai didesnis nei akmens (3,0–4,5 MPa) ������� (1,5–3,5MPa) �������������� �������� ��� ������ 3� ������ �������� �� ����� � ���� ���� ���

16

������� ��� ������ �� ���� ��� ������ ���� ��������� ����šiuolaikiniai karkasiniai statiniai, kuriems naudojamas medis.

9�� �� ��� ����� ����� ����������� ���� � ���������������� ���� ���� ��� ?..–-.. ����� ����������� C"666 �� ���������� �������� ���� ���7����� &7�������*����� � ����� !����� ���(Šveicarija), pastatytas 1333 m. Mediena gerai gali išsilaikyti ir ������ ������� 7������ & ����* ���� ������ ���� ��� ������sarkofagai, turintys beveik 2 1.. ���� &����� ������� ,� ������������ 5�������*� 3�������� ���������� �� ��� ����� ������������� ��� ���C�� ����������������������� � ���������������� ������ ��������������� ��$��������������������� � ������ ���� � & �� � �������� �� ������* �������� ���������B����������������������������� �������������juodalksnis, uosis, ������ ������ 7� �� �� ���� �� ����������� �������� ���� � ����� � ���������� � ���� ����� �� ����������������������� � ��� ������ �� �������� ��������� ��������sporomis, vyksta greitesnis grybo vystymasis. Pats efektyviausias medienos apsa��� �������������������������������������������� ��������� �� ��������� ���� ��� ���������� – antiseptikais� ������������������� ������

6������ ����� �������������� ��� ����������������sporto inventorius, muzikos ins����� ���� /� �������� �������������� ���� � ��������� ��� �������� &������� ����� ��*������� ��� ��������� �� ������� ����� � �������� 7��� ��������������������������������������� ��������� ��� ����t. ����� ��������������� ��mas. Sakai naudojami kanifolijai ir ����� �� �� &����������* ���� ��� +������������ ����� ���&������� ������*� ����������� ����� aliejus yra gera dezin-+������������� ������������� ���������������

(���� ����������� ������������������� �������� ����������� $����� ��� � ����� �� ��+�������� ��� �� �� ������� �� ������ �� ���������� ����� ���� � ���� �� �� ������ ��sluoksnius. Iš klijuotos sluoksniuotosios medienos gaminami langai,

17

���� ��� �������� ��� ��� ������� �paskutiniu metu – �� ������ �konstrukcijos.

��������������������������������!�

������������������������ ��������� �� ���� ������� ���� ��� ������� ��������� �

� ��� �������� �� ���� � �� ��� �� �������� ������� �����reglamentuojamos atitinkamais standartais.

����� �� �� �� ��� �������������������������� ���grupes: 1) metalai �� �� ���� ���L 0* plastikai &�������� � ������-gos); 3) ��������� �������� &�������� �� �����*L <* kompozitai (armuoti, sluoksniuoti); 5) �������� �������� &����� �� �������guma).

6 �� ��� �� �������� �� �������� ����� �� ������ �����Bmechaninis stiprumas, kietumas, atsparumas (apkrovoms, agre-������� ���� ���� ����������� ���������*� ������ � �������� ������������ �� ��� $��� ������� ���� �� ����� ����� � ������������ ������� �� ������� �� ��������� $�� ���� � ������ ��� �� ��� �� �������� ����� ��������� � �� ��� �� ���������savikainos ir eksploatavimo laiko.

������"#�$�� ��%&�

���� ��� � �� ��� �� �������� �� �������� ��� ���������������������������������������������B

- bendrosiosB �� ��� ���� ���� ��������� ����������vandeniui, dujoms;

- ��������: stiprumas (stipris), kietumas, plastiškumas, �������� ��������� ���� � ������ �������� �������, nuovargiui;

- ��������: tankis, lydymosi (garavimo, kristalizacijos) ������������ ������ � ������ ������ � �� ������� � ��������magnetiškumas, pjezoelektriškumas;

18

- ��� ���B �������� ���������� �� ����� � ��� ����� ����������������&��������inis, endoterminis).

��������$'("(� ���)*�((� � ��%&�

(������� ���� ��� ���� ����� ���������� � � �� ������

2�� ������ �������� � ��������� ������ � ���� ��� ����������+� ����������������

Svarbiausios ���������������� �������eristikos susijusios su deformacija – ���� �� ����� � �� +���� ������ ������ ������ ���������� �������B

stiprumas – �������� ���� ������ �� ��+��������� ���������� ������ � ���� �� ���� �� ��� �� �������� &����� �������*� $�������� ����is: paprasto plieno ~300 MPa, ketaus ~200 MPa, pušies ~90 MPa, stiklo ~60 MPa; polietileno ~30 MPa, granito ~3 MPa);

kietumas – �������� ���� ������ �� ���� �� � &���� �� ������� ��* ���������� � �� &���� I?= ��+H��2=36 HB=360 MPa, ������ I1. M:� ��prasto plieno ~200 HB, kvarco ~1 100 HB, korundo ~2 000 HB, deimanto ~10 000 HB);

plastiškumas – geba deformuotis nesuyrant esant apkrovai ir �������� ������������������+����������������� �L

tamprumas (elastingumas) – geba atgauti pradinius matmenis ��+���������� ��������L

����� ��� � – ���� ��������� �� ��� � &���� �*apkrovas;

atsparumas dilimui (mechaninis, korozinis) – ��� ��� ���������� �� �������� �������� �������� ���� ������ �� ���������ardymui;

atsparumas nuovargiui – gam� �� ����� � �� ������išsilaikymas, jo geba nesuirti jam deformuojantis iki leistinos ribos.

19

� ����+����'�,���%"(�

$�� ����� ��� ����� ��� �� �� ���� ���� ������ ���� ������������� �����B ������� � �� ������ � �������� ������� �sand����������������� ��������� ���������� ��������������

������������� ���� ������������ ��������� ���� ��������� �� �� ������� �������� �������B ����������� ������������ ����� �� ���� ������� ��� ����� ��������� 5�����archeologa��� ������ ������� ��������� �� �������> 000 m. Iš ���������������� ������������ ������+���������� ����������������� ��+����� ����� ,� ����� ��� � ������ ��������� �������������������� �������

��������� ����� ������� ��� 7�� ������� ������ ���������������������������������� � ������������������ ������� ����������������< 000 m.

2���� ��� �� �������� &����������� ������ 7� ������ ��������������*�������� ��������� ���������&<������������– 1 ��������7��*�$������������ ����������������� ������������������ ������������������� �������������������&<��������Kr.). Jau XII–6C�����7������������� �������� ����������� ������� ���� &�������� 5������ ,�������� %����������, Indijoje), vystoma ������������ $�� ���� ������� ������ �������� #����� +����+����������� ���� ?><–?00 �� ��� 7��� ������ ������� ��������������'������������)–������������

����� ���� ��� �������� ��������� ��� � ���� ����� � ���os ������ ���� ����� ��� �����B ������ M�+����� ���� � "���� ������,������& �������������������� – suvirinimas). Hefaistas ����� ����������� ���� ����� � � ���� �� �������� ���������� ��� �� ���� ����� �������� ��� ������ ��������i savo ��������

,� ������ ����������� 7����� ������ ������ ����� ������������������7����������������� ��� ��������������� ����� ��� �������������' ����������)&������������������� �*�:���� �� ������� ������� ����� ���� �� �������� ����������� ���

20

������� ���� ������ '����� ��) ���� � �� ������� ��� � '�����)� � ������� ����� ����� ��� '������ ������ ������ �����)���� ������������� „kalvis“.

$��� ���������� ���� ��� ���+�� ��������� '����������)����� ������ ����� ������� �����BKuznecov – Rusijoje, Koval – Ukrainoje, Smith – Amerikoje, Schmied – Europoje.

(������ �� �� ���� ��� ������� � �������� �� �����������Juodieji metalai – ��� ������ &�� �� -�>- �H��3, t. y. ji 7,87 karto sunkesn� �� �� �� �* �� �� ���� ���B ���� �� ���� &�� �� I-�>g/cm3* ��� +������� ��� &@1 J ��� ���� ��� ������*� Spalvotieji metalai – ��� ��� ���� ������� �� �� ���� ���� /�� ������� ��� ������� ����� �� �� ��� < �H��3 (aliuminis, magnis, berilis), sunkiuosius (švinas, varis, nikelis), tauriuosius (auksas, sidabras, ����� �* �� ������� � ��������������� &������� �� ���+������� ���� �� ����*� ,���������� ������� ��� ���� ��� �� � ����������� ����������� ������ �� � ������� ���� � &���io 1 kg kaina ~1 !�*� ������ � �� ��� � ��� �� � I;. ������ ���� I;0������ ���� � I?. ������ ����� I=. ������ ������� �� ���+����I0?.�������� ���I?..������������I; ...������������I0 300 ������ �� ���� I1 ?.. ������ ���� I?= 000 k����� ����� � I1. 000 ������ $����� ����� �� ������ ���� ���������� ����������metalus stengiamasi pakeisti juodaisiais metalais, plastikais &�������� ��� ����������* �� ���������� &������ �������������*�

!����� – tai plastiškas, minkštas metalas, kurio tankis 7,87 g/cm3�#�������� �������������������������&; 539º C), ji magnetiška iki 769 ºC. Jeigu gele������������� ����� �����– iki 0,04 % (daugiausia anglies), tai ji išlaiko savo gamtines fizines ������#���������������� ����� ���� ������� ������������������� �������� ��&A�4�A�2O3, Fe3O4).

2������ �� ����� ��� ��� ����� ��� ���� 6 ������ ����pagaminta 6,5 t (kitais duomenimis –=�*����� �������� ����� ��� ������ �������������������� ��������������������������� ���� ��������� �� � �������� ����������� ����������

21

Kolonos aukštis 7,3 (7,2) m, pagrindo skersmuo 41,6 (41,7) cm, ������ ������ 0@�1 &?.�1* ��� ,����������� ����� ��� ���kolonos tankis yra 8,88 (8,08) g/cm3 (didesnis nei grynosios �������N*� � ������ �������� �������� ��� �� ��� ��� ���99,72 J� 7��� � ������� ��� ��� ������� ������ �� ��������������� �� ����� ����� ����� ���������3��� � ������������� ������ �� �� ����� � �� &����� – ������*� ����� ������� ���� ������� ������ ����� �� ���� �������� ���� � ���������� ���� �� ��������������� ��������� ����$������������������������� � �������� ��� ������ ����������� 6�� ���� ��� ���� ����� ��� ���������� ������ ������ �� ������� �� �� �� ����������� ���� ������� ���� �������� 9�� ���� ���������� ��� ������� �������������������������������� ������� ������������� �� � ������ � ��� ���������� #����� � ��� 6 ���� �������������� ��������������������������������������������������������� ����������+������������������#�����������������+������� ������ ���� ��� ����� ��� �� �������� ����� ���� ��� ���������� � ��� ��� ��� ����� ��������� ����� ������� – tai ����������talurgijos metodas.

,� ��� 6 ���� ���� � �� ��������� �� �� �� ����� ������� � �� �� ������ ����������� ��������� � ��� ��� ����� ������ ������ � ��� &��� = �*� �� ���� � 5����� ��������������� ��� ��� ���� ���� ��� �������� ���� ������ �� ����� 6 �����6�� �4��������� ������������� ��������� ������� ���� ������� ������ $�� ��� ��� ���� � ����� � &��� ���� ���*� ����������� ���� ������� ��� ���� �������� ��� ������ ��� �� ���� ���meistrai darbavosi daugiau nei septynerius metus.

#�� ��� ������ �� ���� ��� ��������� ��������� "�� � �����������– 9 m3 60 t Hobos meteoritas Namibijoje ir 1975 m. prie $�������� ��� &/��� ���* � ���� ����� I;.. � ����������"���������� ������ &�������* ������� ������ � �������� ����������� ������� � ����� �� ���� ������������������� �������� �������� ���$�������� ������������ ����������� �����

22

�������������� � ������–������$���� ���������������lydiniai su anglimi ir kitais elementais (metalais ir nemetalais).

2.2.1. Plienas

Tai deformuojamasis (kalusis) ������� ������, kuriame, be anglies &�� ��� ��� 0�;<J*� ��� �� ���� ����� ��� � ��� ���� ��������������������&+���������� ��������� ���*������������ ����Fe3C ar kitus �������� ���� ���+��� � ����� ��������� 6� ���������������� ��� �� �&.�?–0,6 %), silicio (0,1–0,4 %), neišvengiama �� ��� ����+�+�������������������&��.�.;–0,05 %). Plienas �������� ��� ��� �� ������ ������ ������ ����� � ��� �� ��konverteriuose: Besemerio (1856 m.), Tomo (1878 m.), deguoni- ���� & �� ;@-- ��� ��� �������� �� ��������� ������ ����*�#�������������� ���������� ���� ����� �� ����� ����� ����� ���� ����������� ��� �� &������������ �� ��������� ��du), ���������������+�+���������������

#����� ����� �������� ��� �� ��� ��� ������ (nuo � ���� ������ �� ���������� ����� ��*� terminio apdorojimo &����� ���� ���������*� gaminimo technologijos (deformacinis sukietinimas, Damasko plieno technologija). Kuo daugiau anglies, tuo plienas kietesnis, stipresnis, atsparesnis dilimui, labiau �������� �� ������ ������ �� �� � ����� �� � ���� ���������������������� ����(���� ������� �&E���.�?J*������������minkštas, lengvai deformuojamas, tekinamas, gerai virinamas, bet ������� � ����� ���������������2���� ��������� �������turi jo gaminimo ir apdirbimo technologija. Ne veltui geri peiliai, ������ ���� ��� ����� � �������� ����������� ���� ���������� � ����� ����� � ���� � ����� ��������B �� � �������� ����� ����+���������� ������ ������ ��+������ � ������ ��� &������� – ����� & �� ������ ����� �* '� ������)*� ����� �������� ���� ���������������������������

23

� � �����(�'�-%

Plienas skirst����������������� ��������� ���������� �������� ��� ����������������������� ���� ����B

1)������������: a) konstrukcinis (C<0,65 %); b) ��� �� � (0,65–1,7 % C); c) specialusis (spyruoklinis, elektrotechninis, statybinis,

atsparus korozijai, atsparus kaitrai, magnetinis). 2)����������������: a) neanglingasis (iki 0,05 % C) –���� ������� � ���������

&�� ������� �����������*L b) ����� ��� (0,08–0,3 % C) – naudojamas šaltajam

��+��������� &�� �� �������� � ����*� �� ��� ���� ������������� ����� ���� ���� �� ��������� &���� �� � ���� ������� �����EO.�?J*L

c) vidutinio anglingumo (0,3–0,5 % C) – termiškai gerinamas ���� � & �������������� ����� ���� ��������*� ����� ���� ������������ ��&���� ���������������������������*L

d) spyruoklinis (0,5–0,7 % C) – �� ����� ��� �� ���������labai elastingas, bet netrapus;

e) labai anglingas (0,7–1,7 % C, išskirtiniais atvejais – iki 2,3 % C) – ��� �� ����� ������������� �� �����������������stiprus, ski������������� ����������L

3)�������� ��������: a) anglinis – �� ������ � ���� �� ����� �������� �������

(pagal GOST – ����* ���� � ���� ����� ��������� ����� �������� &�����B .>L 0.L <1L ���L >1 ����� �� .�.>–0,85 % C), ar ��� �� � ���� �� ����� ������� ���� � ���� ����� ���������������� �� ������ &�����B 9-L9>L ���L 9;? ����� �� .�-–1,3 % C). ������ � ��� �� ���� � ���� ����� �������� ���� �� �������specialiai padidinamas sieros (0,15–0,25 % S) ir fosforo kiekis tam, kad, ����� � � ���� ��� �������� ���� ����� ������ ������� /����� � ������ ���� � ���� ����� ��������� ����� �� ������

24

&����� �;;� �?1 ����� �� .�;;–.�?1 J E*� $���� ���� �� ���������� � ������� ��� ���� ��������� ���� ���� ����� ��������p������������� ���� ��� ������� 6� ����� ���� � ���� ��������������� ���������������L

b) legiruotasis –�������������� ��������������������� � ����� ���� � �����B �������� ������� ��� ��������B ��������nuovargiui, korozijai, kaitrai.

Plienai legiruojami tam tikrais elementais, siekiant gauti �����������������2�� ��������� ��������B

chromas (Cr, X)∗ – ������ � �������� �������� ������������������ ��������� /���� E�D;? J� ���� � ����� ������� ���&������������ ��� ��������+����':���)�'E�����)���� �����18 % Cr ir 10 % Ni);

nikelis (Ni, H)* – ������ � �������� ����������� ������������������ ���� � ������ ������ �� ����� ���� � ��� � �� � �������� ��� &�� ������ ���*� 3������ & ����* ��� � ��������ijos kombinate pagaminama apie 50 % viso pasaulio nikelio;

titanas (Ti, T)* – ������ � �������� �������� ���� ��������������� ���� � �������� �� ��� ������ � ����� � � ���technologines jo savybes;

manganas &( ��** – ������ � �������� �������� ��������(1–0J*��������� � ���� ��� �&���( D;?J*L

silicis (Si, C)* – ���� � ���� � ������� �� �������� &;–2 % ,�*������� �������� �����&����������� � ����� ��;–5% Si);

∗ E���� �� ����� �� �������� ���� �� ������ ���� �������B ������simbolis –�����!������������� ��5�����,��� ���� �����!,$5310027 ir LST 1585 (CR 10260); antrasis – pagal R�������� � �� �����#4,$&����� ���������������������������� ����������������������� ���������� ��������� ��������������� ��– �� ����� ����� ����/�� ������� ���� �� ����� �� ��� ���� ;J*� ����������� ������ ���� �I2X18H10T��������B.�;0JE�;>JE��;.J3��I;J$��

25

volframas (W, B)* – ������ � �������� ��������� ���������������&������� �� ������ �I;JP*���������������� �������metalas. Jeigu W yra 9–18 %, gaunamas greitapjovis plienas;

molibdenas (Mo, M)* – ����� ������ � ������� ���� ������ � � ������ ������ � �������� ��������� �������� Pgreitapjoviuose plienuose (1 % Mo atitinka 2 % W);

vanadis&"��** –���� ��������� ��������������������L siera (S, ...)*, fosforas &���*Q – tai kenksmingosios sunkiai

pašalinamos priemaišos (po 0,01–.�.1 J*� ���� � ��� ���� ���������

��������� ���� � ���������� ��� �������mas Mn ir Cr. Patys

��������&����������� �����*������� ������������(��P�"�/������� � ��������� D1.J ���������� ����� ��� ��� ��� ���� ��� �plienais, bet lydiniais.

2.2.3. Plieno suvirinamumas

Sujungiant plienines detales, konstrukcijas lydomuoju ����� �������&��������� �� ��������������� ������� ��*���� ������� �� � ���� � ������� ��+�����B �� ����� � ��������� ����������� ������� ��� � ������� ������ ���� �������� ��������� /��taikoma netinkama suvirinimo technologi��� ���� ������� ��������������������� �������� �������������������/�������� �������� � ����� �������� �� ���� ���� �� �� ����� �� � ����������� ����������� �� ������� ������� �������� �� "��� �� ������������ ������������� �������� ����� ���������������� ����������������������������� � ������� ��������������

$���� ����� ����� ��� ���� ��� ���� �� ��� .�? J � ���������������� ��� ���� ��B .1L .>L ;.L ;1L 0.L 01L��. &,;>1*∗∗� E�;L��0L��?&,0?1/ #0�,0?5JRG1)**.

∗∗ ,������������ ����������������� ��������� ������5�����,��� ���� �����53;..01�

26

�������������� ������� ����� �������� �� ������ ������$���� ����������� ���� � ����� ����� ������ ��� ����� � ������������ ��Cekv:

,241410654SiVNiMnCrMo

CCekv ++++++=

Mo, Cr, Mn, Ni, V, Si –��������������� ��������J�

Jeigu Cekv<0,45 %, plienas virinasi gerai. Jei Cekv>0,45 %, ������� ���� �� ���� � ������� �������� ����� ��� ���� ������� – ����� � ���������� &��� ��� � ������� ��� ��� 0..–300 ºC, o po suvirinimo – ������� ���* ���� ������ ���������� ����� �����������&����������, didelio plastiškumo nikelinius elektrodus).

� �.���(/��� �0��(� 2.2.4.1. Damasko plienas – bulatas

������������������������ ��� ������0 ?..����– nuo ����� ��� (����� ����� ����� � 6 ���� ������ �� ���� � �������� ��� � ,����� ����� 2������ ��� ������� ����� ; 800 m. ���� ������ ������� ������ ��������� ���� � �� �������� �� ���– garsiuosius Damasko plieno kardus ir durklus. Tai buvo geriausias ���� �� ������� ������� �� ������� &��� ������� �������* ������� ����� $������ ��������� ,����� &C6" ��*� ����� � ��� ���� ��� � ������������� � ������ �����2��������� ����������� ������� ���� ���������� 2������� ����� ����� � ��� �� ����������2��������� �������������������������� ���+�����Maiklas Fa�������� ������������� ����� ���������������� ��ir platinos.

:����� ������ ���� ������� ���� ������� ���C6C �� ������������ ����� � ���� ����B �� ������ �� &;>?- ��* ������ ��

27

���� ���������������� ������ ��������������������������������� � ���������������� � ����� ������������� ���������� �������2��������� ����������������� ��������������– tai ����� �����������������&������������������� ���– ir nieko daugiau), be to, reikia tinkamai taikyti metalo kristalizavimo ���� �������� 5�� ��� ��� ���� � ������ ������ ��� ������� ���� & �� ��� 0J*�!���� ��������������� � ���� ���� &A�3C) �������� ���� ��������� ��� ��� ����������� ����� �� ��� ���minkštu metalu, sudarydamas su juo n������������� &����������*�������� �� ��� �� ���� ���� �� ���� ������ ���������� ����� � ������� ���� � ������ �� ��� �� ��� ��� � � ������ ����������P. � ���� ����������������� ��������� �����������nariuotu ar tinkliniu piešiniu. 2�������� ������������������������������ ������������ �� ����� ����������� �� ����$������������� ��������� ���������� �� � – ������ ������������������ �� ��������� � � �����:���������� �� �� ���������� ���� ������� �� � ���� ������� ���� �B ��� ���� � ��labiau blizgantis paviršius, kuo ryškesni raštai, tuo švaresnis metalas. $���� ���� ������� ���� ���� ������ ������� ����� � ��� ��� �������–��������������#� ��������������������������Tagilo telkinyje (Uralas). Ji buvo perlydoma kartu su grafitu specialiuose tigliuose 1 400 ºC temperat�����&���� ��� ���������lydymosi – 1 539 ºC). Gautas metalas buvo l���� ����� ��� ��������� ����� ���� 7���� ��������� ��������� ��������� �liejin� �� ��� ����� 7������ ���� ��� �� ������� ��� � � �����(850–650 ºC). V����� ���� �� ���� ����� ����������� ������� ���� ������ ������ �� ��� � ������� ������� – nuo jo �������������������������������� ��������:����� ��������plon�������� ������������� ��������� ������ ������ ����������� ����� ��� ��� �� ������ �� ���� �� �� ��� (elastingas). ��������� ���������� ��� ������ �������������������� �� ����������������������������������������������������

28

2.2.4.2. Stenfordo universiteto plienas

Pastaraisiais metais Stenfordo universitete (JAV) buvo atlikti ����� � ��� �� ���� � ��������3����� � ��� ��� ����������� ����daug anglies (1–2,3 % C !), jis išlieka plastiškas ir 600–800 ºC tempe��������� $���� ���� � ����� ����� ��������� ������� ����������������������������+����������� ����������������� ������� ���� ��� ���� ��� �� � ������� �� ���� ����� ���������� ���������� �������� ��� ������������ ��� �-cementitin� ��������������������������������� �������+����������$������ � ����� ��� ��������� ���� � ���� �������� ��������� +������� ��������� �� ��������� ����������� #���� � � ���� ���� ������ �nei A1 (727 ºC) temperat���������������������������� ������� �� �������� ���� ��� �������� ������ ��� ���� �����������"��� ��� ������������� ������ &+����� �* ���������+��� &���� ����* ������ � �������� ���������� ��� ����� �� ������� ��� ��������������������� �������������� ������ ��� ������ �� ,������� � +����� �������� ����� ������ ����� ������������ ������� ��� ���� �� � ��+����������� � ����� ���� � ��pagrinde.

Laikantis šios prielaidos suvirinimas buvo atliekamas ��������� ���� ���� �� �� � ����� ����� =1. ºC temperat������(���� � ��� ����� ����� � ��� �� ���� � ���������� ����� ��� ������ ���� ���� � ���� ��������2�� ������� �������� ���� �������������������� ��������������&��������� ������� ������*���������� ��+����� ��� �������� � ���� ������ ������� +���� �������"��� � � ����� ����� ���� �� ��� ��� kompozitas – dvisluoksnis plienas, kuris nesisluoksniuoja net lenkiamas 180º kampu. Tai rodo ������ ��������������������� ��������

�� ���� ���� ,tenfordo universitete buvo sukurtas labai ������ � ��� �� &E ��� 0�? J N* ����� � � +����� � ������������ ���������������� ����&A�3E*����������$��������� ������ �� ��������������� �������B;*������������������ir stiprus (Rm~1 500 MPa) 650–800 ºC temperat����� &�������

29

plieno stiprumo riba RmI<.. (��*L 0* �������� ������������� ��stipris Rm~1 ...(��� � � ���� � ������� &����������*A=10 % &���� �=.��������������B;;@(����=J*L?*������� ���-1.º C temper���������������������>.M E&I@..M:*����������� �������� ����� ���� ���� � ������� ����� I=.. M:L <*sluoksniuotam kompoziciniam metalui ������� ������������������� ����� �������������������������������� �$

$�������� ����������� ��������� ��� �2��������� ���� ��� ���� � ���� ����� ����� ������ ���� �������� (�������������� ������� ���������������B'"����������������)�

2.3. Ketus

Ketus – tai Fe-C lydinys, kuriame anglies yra 2,14–6,67 %.

Paprastai ket����� �0–4 % C, visada yra Si, Mn, S, P, o, norint jam ������� ��� ����� ������� �������� ��������������� ���BE��3��Si, V, Al, Cu, Mo, Mn, Ce. Ketus – ����� ������� &��� �������E������*� /� ��� ��� ��������� �� �� ������� ����� 2�������k��������&>1J*��������������� �&perdirbamasis ketus*�������� �������� +�� � �� ������� ���� �� ������� ����(liejamasis ketus).

!�������� �� ����� � ���� ���� C"6–XVII a. buvo liejamos ����� ����� ��� 2�������� ����� �� �� ����� �� liejyklos buvo Vilniuje, Valkininkuose, Kaune. Vilniuje, Pavilnio rajone, nuo ������ �������� ����� �� &�� ������ ��� ��� �� ������������ ��������� ����� „patranka“) atsiveria ne tik puikus Belmonto parko (vadinamo Lietuvos Šveicarija) vaizdas, bet ir ����������� �������������� ��2�������������������������������������������� ������� ��;>=0����� �"�� ����7�� �������������"��������������������� ��;>=;���������� ��������� ������ ������ �� ��������� �� ���� ���� :��� ������������� ��������B 7�� � ����� &;>=0 m.), N. Rekošo gamykla „Minerva“ (1863 m.), „Mars“ (1869 m.), Vilniuje Cimermano (1864 ��*� ��������� R������ ;@;? �� ��� ����� ;0 ���� ��

30

��������������������������� ���I;0...������ ����� Antrojo ������ �� ���� ���� �������� �� ��� ��� ���� ��������B'8�������)����������������7���������������������&"�� ����*�':������) ����� ��������� &7���������*� '7�����) ���������(Lentvaryje) ir „Centrolitas“ (Kaune – 1962 m.). 1976 m. Lietuvoje �����<< ��������� ������������� ������������ � ��������� ������������ ����������� ��� �� ����� ����� � ���� ��� ��������������������������� ����������� �������� ���� ������ ���

����� ������������� ���� �� � baltasis, kalusis, pilkasis, ���������� �����– paprastas (nelegiruotas) ir legiruotasis.

Baltajame ketuje (cementitiniame) beveik visa anglis yra ���� �������� ����A�3E���������������������

Baltasis ketus susidaro greitai aušinant Fe-C lydinius arba kai ���� ��� ������� ����� ������� ���� ���� � ����� � � �������� �������������&A�3E*�2������ ����������������������������� ������ ������� �������� ��� ������ �������� ����������� � ���� ��������� �������� $���� ������ ���� ���� ��������� �������� ������ 6� �� ������� ���� ��� ������� ���� ����������������������� ��������������

Kalusis ketus –���������� ������������&�������� ������~900 ºC, išlaikomas ir l�������� ���*�2������ �� +�������+����������������������� ����������������������nekalamas & � �����*� /� ��� brangesnis �� ���� ����� ���� �� ������������� �������� ����� �� �� +��������� ������� ������ 6� �������� ������� ����� �� ���+���� plonasieniai gaminiai, kurie yra �������� �� ��� �� �������� �� �� ����������� &����� ��+��� �����������*� ���������� ������ ������� ����� ������ �� ����� #4,$;0;1 ����� ���� ������ ��?.-=S��>.-;�1 &�� – ���������*����������������������Rm������������+H��

2, antrasis – � ���� � ������� A� J� ����������� ����� ��?.-6 stipris 30 kgf/mm2&?..(��*��� ���� ��������– 6 % (Lietuvoje ketus �����������5,�� �����– LST EN 1560:2002).

Pilkajame ketuje beveik visa anglis (C=2,8–3,8 %) yra ��������� �� ������� ���+��� ��������� �� ������ � ����� �� �����

31

ferito-������� ���� �� � ���� ��� ����� ���� � ������ ���������� ��� ��� ����� ���� � � A�-C lydinius, kuriuose yra didesnis silicio kiekis (1,2–3 %). Grafitas susi���� ������� ������������skylant cementitui: Fe3C = 3Fe + C. Jis gerai apdirbamas pjovimu, ������� ������ � ��+����� ��� �������� ��� ������ ��������� ��������� ���� � ���������� ���� ���� ����� ��� savybes: ������ ���� &�� ���� � ������� �����������*� ����� �������������� ������ ���� pigus� ������ �� ��� ������� �������� ���� � ������ 6� �� ������� ������������ ���������� ��� �� ���� ������������������������� �������������������������������������� �������� ������� ����� �� ����� �� �������� ������������ ���� ������� ���� Rm &�����*� ��+H��

2 (pagal Rusijos �� �����#4,$;<;0*�����(��&�����!������������� ��5�����,��� �� �� ����� !,$ 53 ;1=.B0..0 &53 ;1=;**� �����������rusiško ketaus C�20 (����� ����) stipris Rm=20 kgf/mm2, jis ����� ��5�����,��� ������53-GJL-200 (Rm=200 MPa).

Modifikuotasis pilkasis ketus gaunamas naudojant modi-fikatorius – ��� ������ +�������� � ������ �� ���� ������� �����ketuje sudaro atitinkamus oksidus: Al2O3, CaO, SiO2. Jame yra 2–3 % ,��������������������������� �������������

Stiprusis ketus ��� ��� ����+������ � ���� (�� E�� E�&�����*�/����������� �&+������ �*+�������+��������������������� �������� � �� ������� � ������ �� ���� �� ������8����� �������� ������� ����� �� ����� �� �������� ���� ����������� ���� Rm &�����*� ��+H��

2 &����� ���� �� ����� #4,$-0@?*� ���� (�� &����� 5����� ,��� �� �� ����� 53 ;1=?*������������ ������ ����� ��>. &�� – ��������� ����) stipris Rm=80 kgf/mm2� ������� ��5�����,��� ������53-GJS- -800-2 (RmG>..(��� � ���� � �������A=2 %). Stipriojo ketaus ����� � � ����� ���� �������� �� ����� �� ����������&����� ��� �� ���������*� �� �������� ���� � �iejinius bei valcuotuosius gaminius. Iš šio ketaus gaminamos ������������� ���� � ��� � �������% ���� ��� �� ��� ��� ����� ��� �������- -� �������� �� ����� ����� &��������������� ���� � ��� ���� ���

32

����� ����������� ���������� �������� ��� ������� �������� ���������������������*�

Legiruotasis ketus ��� � E�� 3�� "� ��� E�� (� �� ��������� �� �������� $���� �� ��� ���������� �������� �� ��������������B ������� ��s, antifrikcinis, atsparus dilimui, korozijai, ��������, skirtas meno dirbiniams lieti� ����� ���� �� �����#4,$ --=@ ���������� ������ ����� ����� ��������� ����������� � &����*� �� �� �� � �� ����� �� ������ ���� ��������������� ���������������� ����������������������������B3 % C; po 1 % Ni, Cr, Mo; 0,35 % Cu.

Antifrikcinio ����� ������� ��� ��� ���+���� ��� ��� �������� ������ �������� ������� $�� ���� ��� ���+��� � ������+��������������� �����������+����������������������B���������slydimo paviršiuje grafito intarpams, atsiradusiose tuštumose gerai laikosi tepalas. Pagal GOST 1585 antifrikcinis pilkasis ketus ������ ������� ��� &� ��������� ���� �����). "������ �� �����263 ;=@; ��� ����� ��������� antifrikcinio ��������������– ����� ������:�� ���&M: 170–240).

Atspariame dilimui ������ ��� ���+��� & � �� �� ����*� ������� ��� ������������ ��������������������� ����������!����������E�&���0>J*�3�&���1J*�E�&���0J*�����������������<0&�����#4,$--=@*����0�=JE�<J3i, 2 % Cr.

Atspariame korozijai ketuje paprastai yra C (~3 %), Cr (iki 28 %), Si (iki 18 %), Ni (iki 15 %), Mn (iki 7 %), Mo (iki 4 %), Cu &��� ; J*� 6� ��� ����� ���� ��� ������� ������� ���������&������� �� ��������* �������� ����� �� ����� ������uose. ����������� ������� ��� �������� ���� �� �������� �����E;-(?&�����#4,$--=@*����;-J,���?J(��

�������� ������ ketus (atsparus oksidacijai aukštose ������������* �� � ������ � � &�� ��� ?0 J*� ������ � &E� ���3 %) ir silicinis (,� ���� 1 J*� 6� ��� ����� ���� ��� ���������� ��� ����� � �� ��������� ���������� ������� ����� �������+����� ������� �� �� � ����������� ����� �� ��� �� �������

33

�������������� � ������ -0�����������-J�� ��0JCr (pagal GOST 7769).

Karštyje stiprus ketus (mechaniškai stiprus aukštoje �������������*��������3�&;;–34 %), jis yra nemagnetinis, atsparus �������� ��������� �������� ������� ���������� ���� �� �� ��������������� ���� ���/������������������� ���������( &�ki 7 J*�E�&���=J*�E�&���?J*�3�& �����*�������������� �� �charakteristikos: stipris (Rm=370–500 MPa) ir �������� ����� � (A=7–01 J*� 6� �������� ������ ����� ���� ��� ���������������� ������� �������� ���� ��������� ������� ���� ��� ��������

Ketus meniniams liejiniams �������� ������ �������� ��������� ��&����� �����������*����� ������������� ��������������������� ������ ���� �� ����� ���� ���� ���� �� ���� ������������ &���� ������* �� �������� ����+��� ���������� $������ ������� �������� ��������� �� ����� ������������ ��������� ��� �� � ����� ��� ������ ����� �� � �������charakteristika –������������������������� ���������� �������&,*��+�+���&�*����������,���� ���������� ��������� �������� ����� �� ����� �������� ��� .�;0 J� � ���� � ������������� ���� � �������� ����+��� ��������� �� &����� ��� ������ �*��� ���� ������������������������� ���;J�#������������� �� � ���� ��� ����� �udojamas specialusis ketus, �������������� � ������ ���� ���≤0,03 % S ir ≤0,3 P (rusiškas: ��;� ��0� ��?*� 2�� �� �� � ��� ����� ��� ��������paprastas pilkasis ketus ��;. &53-GJL-;..*� ��;1� ��0. &53- -GJL-0..*� � ������� ������������ �� ������� (kolonoms, ��������*������� ��stiprusis ketus��?1&53-GJS-350-00*���<.���<1���1.&53-GJS-500-7).

34

�.���0���+�,���+����'�,���%"(�

$��� ����� ������� �������� ������ spalvotieji metalai. Faktiškai ��������� �������������������, kuriuos pagal savybes ��������������������B

1. Sunkieji metalai – Ir (iridis, jo tankis γ~22 g/cm3, t. y. jis ��������� �� �����N*�M�&;?�1�H��3), Pb (11 g/cm3), Bi (bismutas, 10 g/cm3), Cu, Ni (po ~9 g/cm3), Mn (7,3 g/cm3), Cr (7,2 g/cm3) Sn, Zn (alavas, cinkas, ~7 g/cm3); Sb (stibis, 6,7 g/cm3), Zr (cirkonis, 6,5 g/cm3).

2. Lengvieji metalai – Li (litis, γ~0,53 g/cm3 !), Ca, Mg (1,5, 1,7 g/cm3), Be (berilis, 1,9 g/cm3), Al (2,7 g/cm3), Sr (stroncis, 2,6 g/cm3), Ti (titanas, 4,5 g/cm3).

3. Taurieji metalai – Au, Ag, Pt (platina), Pd (paladis), Rh (rodis).

4. Nelabai ���� ������ – W (volframas), Ta (tantalas), Mo (molibdenas), V (vanadis), Nb (niobis), Ir (iridis).

5. &���� ���� ������ – Hg (gyvsidabris), Ga (galis), In (indis), Li (litis), Sn (alavas), Bi, Pb, Cd (kadmis), Zn (cinkas).

6. Radioaktyvieji metalai – U, Ra (radis), Th (toris), Ac (aktinis), Pa (protaktinis).

7. Šarminiai metalai – Li (litis), Na, K, Rb (rubidis), Cs (cezis). 8. Retieji metalai – Ga (galis), Ge, TI (talis), Sc (skandis), Hf

(hafnis), In (indis), Y (itris), Co (kobaltas), Ce (ceris), Re (renis), La (lantanas), Gd (gadolinis), Nd (neodimis).

Jau 3 500 m. pr. Kr. buvo naudojami penki spalvotieji metalai &������E��, ���*�� ������ ���– ��������������� &:��7�Na, Ca, Mg, Co – kobaltas, Zn, Hg, Sb – stibis, As – arsenas). ����������� ���� &���������) Babilonijoje naudotas jau 3 000 m. ��� 7�� ���������� �� � �� ��������� � �rseno (rus. ������ nuo ���������� '����)* ���������� ���� ���� ��� � ��� ���� ��������� 6��CC �� ������� ������� ������ ��� =. ���� ���������������� �����������CC �� �� ������� ������������ ������ ���� ��

35

����� � & �� ������ Germany – Vok������* ���� �������������� � �� ���������� �������� � ��� ������ ����� ������� � ������ �������������������������������������

5� � ������ ��������� ������ ������ ��� ����� �� �������� ������������� ����������������������& �*– pavojingas, radioaktyvusis metalas –���������������& �*– platinos (Pt) ����� ������� ���� ����� � �� �������� �������� �������� ���� 7������ �������� ������� ������ ������ ����supainiojami visiškai skirtingas savybes turintys ceris (Ce) su ceziu &E*�������&6�*�� ����&6 *�

Ceris – retasis metalas, kurio tankis beveik kaip plieno, juo legiruojami Mg, Al lydiniai ir jo dedama gaminant nuo �������������� �� ��������� ������� �� ������ 6� E� ���� ������� ������������������������� ����������� ������������ ������� ������� ��� ��� ;-. ºC temperat������Cezis (Cs) yra šarminis metalas, �� ��� � �� ��� �� ����� ��� 0@ ºC temperat������������ ������� ��� ���� /� ������������ ������� 137Cs naudojamas radioterapijoje �� ��� ��� � �� ��� ������ �������������� ������� � ���� ����� � �������

Iridis – sunkiausias, nelabai lydus metalas (tlyd.=2 400 ºC), ��� ��� ����� � ����� � �� ����� �������� ����������� ��������������� ������� �� ���� �������������� � In���� (In) yra labai �� � ���� �� �� �������� (156 ºC), tod�� �� �������� ����lydmetalis jungiant metalus su stiklu, keramika. Be to, In �������� ������ ��������� ��� ����� ��� ���� ������ ����� �������+�����������������������������

XVIII a. vy��� ��������������� & �� ��������� ������ pyr '�� �)*� �� ������� ���� ����� ��� ��������� � ����� 6� ������������� ��� �� ��� ���� ��������� &���� ,*� ������ � � �����,���������������������������������� ��2���� ������� ���jungiant j��E�M�,����E��$��( – ������ ����� ���������

2��������������������������������������������� ����� � ��������� !����� ���� � ��� ���� ���������� �� ���� ������� �������� ���� ����� ������ �� ����� ������ ���� ����

36

����������� ������3�&��� �����������������neos – naujas ir didymos – ��� �* �� ������ � #� ������ � ��� �� ���� ���������� ��������� � �� �� ���� ����� $� ������������ �������170$������� ����������� � ��������� � �� ��� � ��������:� ���gad��� � �������� +������ ����� ��������� ��� ��� �������� ����� ����� �� ��������� �������������� �������� � ������� ��� (�� ��� $� ���� ����� ����� �������� ������� ������ �� ����� ��������� 3������ ��� ������� ������ ���technikoje: neodimio jonai Nd3+ yra aktyvioji priemaiša lazerio stikluose.

���������� �����������E�� ��(� ���� ����$� &���� �*�R &�� ��*� 3�� ��� , &�����*� ,���������� ������� ��� � � ������������ ���������������������������� �������������������is ��� ������������

2.4.1. Aliuminis ir jo lydiniai

Grynas aliuminis (Al) – sidabriškai baltas, lengvas

(γ=2,7 g/cm3), plastiškas, bet nestiprus metalas. Al kietumas pagal :�� ���M:;-.������RmG1.(���� ���� � �������A= 50 %, lydymosi temper�����tlyd.= 660 ºC.

6������������� �����������������������&�����������@ J 8��� ����� ���� A� I< J� E� I? J*� �� ���� ���junginiuose, daugiausia – aliumosilikatuose. Aliuminis gaunamas iš ����B ������� ��� ���� ����� ��� &���� ��� �� �aliava porcelianui ���� ��*� /� ����� ��� ����������� ����� ������� ��������������������� �������&��2O3*��������������������������� 3� +�������� ����������� �������� ������ � ��� 5�������������viršuje yra anodas (iš antracito, kokso, ���� � ����*� ���������tiglio formos grafitiniame katode, yra aliuminio oksidas, ištirpintas išlydytame kriolite Na3AlF6. Tekant galingai elektros srovei, iš Al2O3

išsiskiria grynas Al, kuris nupilamas. Neišvengiamos aliuminio priemaišos (Fe, Si, Mn, Cu� R � E�* ���� � ������ �� ������� ���

37

������������������ ���������� ����������������������������korozijai.

Aliuminis – geras elektros ir šilumos laidininkas (po Ag ir Cu). �� ������� ���� �� ��� ��� ������ �������� ������� /� ���chemiška� ������� ��� �� �� ���������� ������ �� �� ������� ��oksido (Al2O3* �������� ���� �� �� �������� ���� �� �� ������ �� �������� ����� �� ��������� ���� � �� �������� $������ �� ������ ��� ������������������ ��������������������&������� �������*�$������� ���������������������������������������� �����$���������� ���������������������������������������� �������������������������������������

������ ���������������� ������������������� �E��(��$��Fe l��� ������������������������� ���&I@.J��*�� ��E��(�� R � ,�� ( � !�� E�� E�� 3�� 2�� ������ ������������������� � ���������� ������ ������������� ����������������� ��� ���������� ����� � ���� ������ ��� ������ ��� +���BMg2Si, CuMgAl5Mg5 ir kt.

$���� ���� ��� ������� ���� ��� ����� � ��� ������ ����� ��� ������� &��� �� � ����� �� ������ ����������������� �������*� ��� ������ ������ ��������� &���� ���������Cu). Virinant Al �� �� ���� �� ���� �������� ��� ���varios ir ���������2O3�������&tlyd.= 2 050 ºC). Tod��������������� ��������� �������� ����� ������� ����� � ������ � ������ &������������������ ���B 'K) � � ���������* ���� �� ������ &������ *������������������������������� ���������������

!�������� ������ �� �� �� ��+����������� ���� �� ���������������������� ��5�����,��� ���� ������LST EN 753–1(2), ����� ����� ���������� ����������������������������������!,$531;1������������ lydinyje AlCu4Mg1 yra ~4 % vario ir ~1 % magnio.

Pirmieji aliuminio lydiniai ����� ��� ������� ������C6C ��� �������������$������ �������� ����������������siluminai (Al-Si lydiniai*�CC�� ��������� ������duraliuminiai (Al-Cu-Mg-Mn lydiniai*� ����� daug naudoj��� ����������� ������ ���� �

38

���������������� ������������ ���� ��������� � �������� ���&���� �������� ��������*�������������������������������� ���������������������������������� �������� (sukepintieji aliuminio lydiniai ir pudra –������������*�

!�������� �� ������ �� ���� �� ���� ��� ���� �� ��������������� ���������������� ������������ ����

����� ������ ���� �� ���� ����� � ����� �������deformuojamieji ir liejamieji aliuminio lydiniai &���� �� �� ���-pintieji), ku������������������������� ����� ������ ����

2.4.1.1. Deformuojamieji aliuminio lydiniai

2�+������������ ���� ��� ����� I>. J ��� �� ���� ��� /���������������������� ��������� ����� �����������

Termiškai nestiprinami lydiniai gaun��� ��������� � ������ �Mn ar Mg, o termiškai stiprinami – legiruojant Cu, Mg, Mn su ������� ��������� ,�� R � E� �������� 6� �� ��������� ������duraliuminis – Al, Cu (2–5 %), Mg (0,2–2 %), Mn (0,3–1 %) lydinys, avialis – Al, Si, Mg, Mn lydinys, superduraliuminis – Al, Si, Cu, Mg, Mn lydinys.

Termiškai nestiprinami lydiniai (pvz., AlMn1, kurio stipris RmG;?.(����������M:?.�� � ���� � �������A=23 %) yra ��������� ������ ���������� ����� ����� ���� /�� ���������������� &�� �� �� ���� ������ ���� �� ���*� �� �� ���� ��������� ��������� ������� ���� �� ���������� ����� �� ����������������� ��������

Duraliuminis (pvz., AlCu4Mg1, kurio Rm=230 MPa, HB 42, A=10 %) ���������� ������� �������� (Rm=430 MPa, HB 105, A=10 J*� /� ������ ���������� �� �� ���� ��� ��������� ��������� ����������� �������� ���������� ������ $�������������� � ������� ���������� ����� ��� �� ���������� �plonais gryno Al išoriniais sluoksniais (plakiravimas).

Avialis&�������,�(�*�������������ruotas ir ne toks stiprus kaip duraliuminis, bet plastiškesnis (A=20–23 %), geriau apdirbamas

39

�������� ������ � ���������� 6� �� ������ ������� ��������� ��� �������������� �����������+������

Stipriausias����+����������������� ��������R , Mg, Cu ���� � &����� ��R 1�1(�E�*� %������ �� ���� �� �����Rm=580 MPa, kietumas –M:;1.��� ���� ��������– tik A=7 %. !��� �� ������������������ ������������ ��E����� ������������������������������� ����������������� �Al.

Slydimo guoliams naudojamas Al lydinys su ~6 % Sn, ~1 % E��I;J3���������������� ������� ������������ ���

2.4.1.2. Liejamieji aliuminio lydiniai

!���������� ���� ������� ����� ����� ������B ����������������������&=>.–780 ºC); geras išlydyto metalo takumas, kad visiškai ��������� ������� +����L �������� ������ ������ ������� ��������� ����� ��� ��������� ���� ����L ��������������������������������� ����������������

!���� �� ������� ���� �� �������� audojami Al lydiniai, ��������� ,�� E�� (�� /��� ��� ���� ���� ���� ���� $�� R � R�&����� ��*� !��������� ������ �� ���� ��� ������ ����� ������ ����� #4,$ ;1>? ���� ����� !�������� ����� �� 5�����,��� ���� �����!,$53;->.-;&0*�����������, rusiškas lydinys �7;0(0&������ ����� �����–��1������'�)����������'7)– ������ – Si, „M“ – ���� –E�*����� �������� ����� ���,�;0E�0�kuriame Si – 12 % ir Cu – 2 %.

!������� ������ ��� ������ � ����� �'�-Si lydiniai, kurie vadinami siluminais (5–13 % Si). Nelegiruoti siluminai termiškai nes����� ���� !����������� ����� �� ���� ���� ������������������������ � ���� �� � ��/������������������������� �������� ���������� ����������������������������������0..ºC. 6� ����� � ������� �������� ���������� ���� ��� ����� �����������������������+�� � ����������������������������

Liejamieji Al-Si-Cu lydiniai yra stipresni negu siluminai. Jie išsaugo pakankamai geras mechanines savybes iki 250 ºC tempera-

40

����� ��� ��� ������ ������ ���������� ������ �� � �����������siluminais, Al-Si-Cu lydiniai lengviau apdorojami pjovimu, geriau ���� ���� ��������� ����� ���� 6� ��� ���� �� ������� �������������������������������������

Al-Cu lydinius galima t�������� ������ ������ �� �������������� ��� ����� �� /�� ������ ����� ���� ��� ����� ����������������6���������� ����������������������������������������������������– iki 300 ºC.

#����� ����� � ��� ������� ������� Al-Mg lydiniai (4–10 % Mg). Palyginti su siluminais ir Al-Cu lydiniais, jie plastiškesni, atsparesni ���������� ������ �� ��������� ����� �������� �� � ����� ����������� – tik iki 80 ºC. Al-Mg lydiniai ��������������������������� ��������� �����rietaisuose.

Al-Zn-Mg lydiniai ������ ���������� ������� ����� ����Palyginti su Al-Cu ir Al-Mg lydiniais, jie ������� ����������������� �������� �� ����� ��� �� � �� ��� ��� ���� �������� ���� ����� � �� ������� � �� ����� ����������� ��� ��i 150 ºC. Iš Al-Zn-(� ���� �� ��������� ���� ��� �������� �������liejiniai. 2.4.1.3. Sukepintieji milteliniai aliuminio lydiniai

������������ ������ ���������������� ������������ ��������� �� ���� ���� ���� �������� �������� ���� �������: išlydytas ���� ����� ��� � �� &���� ���� ����� � ������ �� �����* ������-����������������� ������ ���,�����milteliai briketuojami ir sukepinami 600 ºC �������������� 6� ��� ������� ����������pusgaminiai: strypai, profiliai ir pan. Tokie Al ���� ��� ������kaitrai (t. y. išlaiko geras mechanines savybes 300–900 ºC tempera-������*� ��� ���� ������ ���������� ����� &�� ����� Rm = 120–400 MPa), lengvai apdorojami pjaunant, bet yra neplastiški &� ���� � ������� A = 2–4 %), virinami neblogai. Sukepin-�������������� ���������� ���������������;1J ���������+���&Al2O3*�����������������������������I0 000 ºC.

41

6� ����� ���� ������� �� ������ �� ���� �� �������������������� ������ ���+������ ���������� � ��������� ���� ����������� �� ���� ������������������������

2.4.2. Varis ir jo lydiniai

Varis – sunkus (γ ~9 g/cm3) rusvos spalvos metalas, jo

������� ����������� I; 080 ºC. 6� ��� ���� � �� ������ ����������� ���������� �����������������&�����bro). Jis atsparus ����+��� �� �� ���� �� � �� &������ �� ���� �� �� ���* ������������������� ���� � �� �������� ������ ��� ������� ������� ������������� ��� ������ $��� � � ���� ��� �� ����� ������ &��stipris Rm ~230 MPa, kietumas HB 35), ������ ����� ��������(� ���� � ������� A = 50 %). Cu galima sustiprinti taikant ����� ����� �������� � &������ ��+������� �*� ������ ��� ���������� ��������������

Varis labai technologiškas, gerai tempiamas, lituojamas, valcuojamas, virinamas,������������������ ����������������������� �����������

����� �� � ���� � �������������������A��3�����, �:�&������*�,�&����*��&��� �*�,�4�/������ �������� ���������� � �������� ���������� �� ������ � ��������� "�ris ���� ��� ������� ������� &@@�.–99,99 % Cu). Švaresnis varis �������� ������� ������ ���� ��� ������ �������� – vario lydiniams gaminti. Vario priemaišos Pb, Bi, S, O sudaro gerai ��������������������������E�-Pb eutektika lydosi 326º C, o Cu- -Bi – net 270 ºC �������������� $���� � ����� ����������� E�������������������� �������������� ������������.�..0J�

Varis ir jo lydiniai (išskyrus Cu-Ni lydinius) reaguoja su ���� � ��� ��������� ��������� ���� �� �� �� ��� $���� �� �������� ��� � ����� E�� �������� �� ��� �� �������� ���� �padengti alavu arba sidabru.

5����� ,��� ���� ������� ��� ����� �� ����� ���� ���������� ����� – ������ � � &����� ��������� � �� �����

42

ISO/TR 7003) ir cheminiais simboliais (ISO 1190-;*� �����������lydinio CS790P simboliai reiškia: „C“ – Cu, „S“ –������� �������suvirinimui ir litavimui, 790 –����������������������� �����������������'�)–��������� ����� ������ ��"��������������� ����� ���������� ������������������ �����!,$53;;-?�

Varis – ��� � �� ������� ������� ������ ����� ������� ������� ���� �� ������� �� �� ���� �� ��� ����� ��������� /��3 1..�� ��� 7�� ����������� �� �� ���� � ������� ����� ��L ��� �������� ������ 0 800 m. pr. Kr. Dabar apie 50 % Cu sunaudojama ������� ����� � �� �������� /� �������� ������������ ����skardai ir kaip bazinis metalas gaminant ���������������.

�.� ���������'

(������ – tai vario lydinys, kurio svarbiausias legiravimo elementas yra cinkas &R *�2��� � � ��������� �� ������� ���?.J������ ����������������� � � �� ���<?J– ��������:��� �R ������ � ���� �� ���� �� �������� �� ������ � �������� ����������� � �� �������� ��������� ��� ������� � �� ������ � ��������8�����is lengvai liejamas, o plastiškai deformuojant – sukietinamas. ����������������� �������� ��=..–700 ºC temperat�����&�����-talizacija).

8��������� ���� �� ��� ��������� ������ ���� ���� ������� �deformuojamuosius ir liejamuosius (GOST 15527). Iš deformuo-������ �������� ����� ��� ���� ��� ��� ������� �� �������� �������� �� 8������� ������� ������� ���������� ����� ��� ���������������������� ������������������������� ��@.&�– �� �� „�������“* ����� �� ������ � E�R ;. &���al DIN 17660), kuriame vario yra 90 %, o cinko – ;. J� !������� ������������� ����� '#) ����� ���������� ����������� ���� ��� #-CuZn15Si4 yra Zn ~15 % ir Si ~4 %.

:��� �������������������� ������� ��������������� �� &���Mn, Fe, Sn, Si, Ni, P, A� ��* �� ����� � ��� � �������� ������� ����� �� ������ ������ ��� A�+��� &� I.�0 J* �� ��� �

43

&�I.�.<J*������������ ����� �������� ���������&�������R D0.J*���� ������� � �������� ����������� �������� ����������������������������� ������ ���automatiniais&�������=.-1, CuZn39Pb0,5).��� , � ,��3� &��� >J* ���� � �������� ��������������� ����� ������ � �������� ������ � ������� �� ������������ �� �� ��� �� ��� ���� � ��� �� ���� ��� ������� ��������(pvz., ��70-;*� 3����� ������ � �������� ������� �� ������������������ (� �� � ������ � �� ������� �� �������� ������������������ � ������ ��� ��������� ������ ,����� ������ � �� ���������������������� ���� � ����������� �� ��+����� �������2�� to švinu-������������������������ ���������������������������gaminti. Legiruotas aliuminiu (CuZn40Al2), nikeliu (CuZn35Ni) ������� �������� ����� ��������� ���� ���� ���� ���������

8������ ����������������� ��������666������r. Kr. 6�� C"666 �� �� ���� ������ �� ����� � �� �� ���� �� ������� ������C"6�����7���������������� ��������!��������&�������������*�3��C6C������������������ ���

6� �������� ������� ����������� ������� ���� ��� ���� ���������� ������������ ��������������� ���������������������� ���� �������� ������B �������� ��������������� ����� ��������������������������� ������

2.4.2.2. Bronza

Bronza – ��� ����� ���� � � �������� ����� ��� ����� ���(Sn, ���,�����:��3��E��( �$����A�*� ������ ���� ��������svarbiausias legiravimo elementas yra cinkas (nes tai – �������*� ��lydinius su nikeliu. Supaprastintai galima teigti, kad bronzos – tai ��������� ������� ��&R *&��������������� ���, kuriuose brangus ����� &, * �� ����� ���������� ����� R *� :�� �� ������ ���������� �� ���������� ��� �� � �� ��� ������ ���� ��� ���������� �� �� ���������� ����� �� ������ ���B �������� ������������ ��������������������������� ������������$

44

������ ��� �� �� ��� ��� ����� #4,$ �� ������ �5���������� �� �����263�� �����������������deformuojamoji ������� bronza reglamentuojama standartais GOST 5017, DIN 17662; ����� ��� ������� bronza – GOST 613, DIN 1703; �������bronza –#4,$;>;-1�263;-===�:�� �������� ������� ������������� ����� ��� �� �� ������� ����� ���� � ����� ����� ���������� ����������� ������ ������ � � ��� �� &����) �����@-<����� �������� E���@( <�������������B��– 9 %, Mn – 4 %, likusi dalis – varis.

'������ ������ ��� � ������ ��������� �� ����������������� ����� � ��� �������� ������ ������������������� ����� ������ ���������� �� ��� �� ������� ������� ��+����� ��� �������� ������ ��� �������� ��� �� � �� �����7������������������&, *����������� ����� ���������������

:�� ��� ����� ����� � ��� ��� ��� ���� �� ������ ����� ��� �� ��� ��� &I0.–?. ����� ��� �� � �� ������� ���� �*�$���� � ����� &�� E� �� ��� �� � I?–;1 ����� N* ��� ����ant ������ �� ����� � �� ���� ����� � �� ���������� � ����� ����� �� ������ �� ��� ����������� R � ��� 3�� �� ������� ����alavo (Sn lieka 3–6 %) cinku� �������� ��� �� ����� � � �����������������švinu –� ��+����� �������7��� ����nkas ir ��� � ���� � �� ����� ��� ����� ��� �� ��� � ���� ���� ��Nikelis ������ ����� ��������������� ������� ����������� ������ � ������ �������������������� Fosforas (~1 %) gerina ��������� ����� &���� �� �����*� ���� � ����� �� ���������������� ������������������ ���������� ������ � ��� ��+����� �savybes.

,� ����� &��� < ... �� ��� 7��* �� ����� � ��� �� �������� ��� �� ����� ����������� ����� ��� ����� ����������� ����������� �� ��������� C6C �� ������� ���� �� ���� ���� � ������ ��+����� ����������������������

6������ ���+�������������� ��&���=J, *���� ����������� �������&��������������� �������������*����� ������� � ������� � �� ����� � ��������� ��� �� &��� ;0J , * –

45

��������� �� ������� ������� ������� ������ �������� $������� �� �������� �� � ��� ��������� �� �� ������ �� ���������������������������� ����� ��+����� ���������������

����� � ��� �� ��������� – ���������� ����� ���� �������� bronza, kurioje paprastai yra 1–3,5 % Si. Ji atspari korozijai, ��������� ����� ����� ��������� �������� ,����� � ��� �� �� ����suvirinimui, puikiai lituojama (naudojama kaip lydmetalis ������������������� ���������*� ���� �� ���� ��������� �������������� �� ������������������� � ������� ���������� � ����� ���

,����� ���� �������������( �3����� ��� ������� ���������� (� �� � �� ����� ������ � ����� ��� �� ������� ���������� � ( ������� ������ � �������� ����� ��� � ���� � ��antifrikcines ir pjovimo savybes. Nikeliu legiruotas bronzas galima stiprinti jas termiškai apdorojant (pvz., bronza ���;-3, atitinkanti ������ ����� �E�3�?,������?J ��������I;J������*�

6� ����� � ��� �� ���� ��� ������ ������������ �����&�����������*� ����� �� �������� ������� ������ �� ������������ � ��� �� ���� ��������� ��������� ���������� ����� ��� ��kt.

'��� ����� ������� ���� �� ����� �� ��� ���� � �� ����� � ������ ���� �� ���������� �� ��� �� ��� ����� � �� ����� � ��������������������������������������� ��+����� ����������������� � ���� ������� �� ��+��������� &��� ����� ���� – tik ������� ��*� �������� ������ � ��� ��� ���� ��� 1–11 % Al, o jos ������ ���� �� �� ����������� 3��( � A�� ��� 3����� �� ������������ ������� � ���� ������������ �� ������������� �������� ��������������� ��� �������� � ��������������������� �� �������� �� � ��+����� � ������ $���� ��� �� ���� ����stiprinamos termiškai. �������������������� �������@-2 (pagal #4,$ ;>;-1*� ����� �� �� ������ � ���� � E���@( 0 &����� 263;-===*� ���� �� @J ������ �� �� 0J�� �� �� ���� ���� �������������������&����� � ������������ �*�

46

������ � � ��� �� ��� ������ ��������� �� �� gaminamos ������� ���� � �� ����� ������ &��������������� ������ ����������������������*��������� �������������

)������ ������ yra nestipri (Rm ~60 MPa, A ~3–8 %), bet ������� ������ � ��+����� ��� �������� ������ �������$���� �� �� ���� ��� ��������� ������ �� �������� ��� �������������� (� ���� ��� � �������� ������� � � ����� �������� ����� ������� �������� ������� � ���� � ��+����� � ������ (���� � �������������� ����� � ���� �������������, ��3��

Berili�� ������ paprastai turi ~2 % Be (pvz., rusiška bronza ���0*�/������������ ���������������& ������ ����� �������Rm – iki 500 MPa), tampri, atspari korozijai, dilimui, nuovargiui, ������������������������������������������ ��–200 iki +250 ºC, ��� ����������� 3� �� $� &����� ���M$;�@*� #��� �� �� ������ �bronzos lengva tekinti, virinti ir apdoroti termiškai (po stiprinimo ����� � � �� � �� � � �� Rm siekia iki 1 300 MPa, santykinis ������� A = 3–1 J*� ������ �� 1–;. ����� ��� �� � �� ����bronzas.

:����� � ��� �� �������� ������� �������� ���������������������� ���� �������� �� ������� ������� �����������- ��� �� ������� ��� ��������� &����� ����������*� ������������-�� ���� �� ����� ��� ���� &�������� ����imo aplinkoje) ���� ��� :����� ��� �������� ����� ������ � ��� �� ������� ���������������� ���� �� �����

*��� ��� ������ atspari kaitrai, laidi elektrai ir šilumai. Ji ������������ ��������������� ����� ������� �������������gaminti.

+������� ������ ������� �������� ����� ��� ��������������� ������ �� ��������� ������ �� ��� �� � ��� �� &��� ������� ���� ��� ������*�

47

2.4.3. Magnis ir jo lydiniai Magnis yra lengviausias pramoninis metalas (γ = 1,74 g/cm3).

/�� ���� �� ���������� ����� ����� �� ������� ������������������ &=1. ºC). Kaitinamas grynas magnis intensyviai oksiduojasi, o 623 ºE ������������� ������ �������� /����������bei ������ ���� ���� � �������� �� �������� ��������������Grynas magnis lengvai apdirbamas pjovimu, jis neatsparus korozijai, ������ �� ������ � � ������������B �����Rm ~110 MPa, � ���� � ������� A I- J� ����� ���� �� ������ � ��������grynas magnis nenaudojamas. Daug vertingesni magnio lydiniai, ������ ���� �� ����+� � �����B ���� ����� �� � �������������� ��������� ��������� ���� � ������� ��� ��� ��vibracijas. Magnio lydiniai, palyginti su aliuminio ar vario, geriau apdorojami pjovimu. Jie lengviau šlifuojami bei poliruojami. ����� �� ��� ��� ���� �� �������� ��� ���� ������ � �������������� ������������� ��������������������� �����������������$��� ����� ��� ������ �������� ��� �� ���� ��� � ������ ��(~10 % Al), cinku (iki 6 % Zn) ir manganu (iki 2,5 % Mn). Siekiant pagerinti mechanines ir antikorozines savybes jie papildomai legiruojami Zr, Ni, Si, Ti, Be, Cd, Nd (neodinu).

2������ ��� �� ���� �� ������ ������ �� �������� ����������� /�� �� � ��+������������ �� ���������� &���� �� ��*�Rusijoje gaminami deformuojamieji Mg ly�� ��� ������ &�����#4,$* ������� '(�) �� ����� ������� ��������� ��� ���� ����� � ������� �����B (�-Mn, Mg-Al-Zn, Mn-Zn-Zr, kurie ��+��������� ������ ��� � &?..–500 ºE*� ����������� ���� �(�1����� �������� � ���� �&�����263*(���>R &>J Al, ~1 % R *�!��������� ���� ����������������'(�)�/������ ������������ ��+����������� ���� �� ����� �� ������� &����� ������(�1����� �������� �#-(���>R *�!�������� ������������� ���� � ������������ ����� �� ����� � � ����� ����� � ����+������������

48

(�� �� ���� ��� �������� ������������� &������� ��� ����������� ���������*� ������ ������������ �������� ������ ���������������� ���� ����������� & � ���������� � ��� �*� 2��������� �� ���� �� ������� ���������� ����� ���� ��� �� ����������� ��������������������������

2.4.4. Titanas ir jo lydiniai

Titanas – lengvas (γ = 4,5 g/ cm3), stiprus, pilkos spalvos ������������������������������; 663 ºE&������ � ������ �*�Stiprumu titanas prilygsta plienui, gerai deformuojamas, jo ������ � ��������� ������ �� ������������ ������� �����suvirinamas� ���� �������������������������������������/�vidutiniškai �������� �������� �� ����������� ���� � �������������(pvz., X18H10T).

Techninio titano (99,4–99,5 % Ti) stipris Rm = 300–500 MPa, � ���� ��������A = 20–30 %. Kenksmingosios titano priemaišos ���3�E�4 ��M� /� ������ � ���� � ������� ��� �������� ����������� �������������������������������

Titanas stiprus ir neigiamose �� ��������� ,��� –270 ºC), o ��������� �� �� ���� &M O .�..0 J* ������� �� ��������� 7��� ����������������� ��������������&01.ºE��������������������Rm�������������������*�

-����� �������� ����� � ���� � �������� � ����� �, ��� �� ��� �������� �� ������� ���� ��� ���� ��� ����� �� ���nemagnetiški. Pagrindinis legiravimo elementas titano lydiniuose yra ������ �� ���� ������ � �� ������ � �������� &���� ����� � ������ ������� �� � �������� �������������� ���� ��� ������oksiduojasi). Kartu su aliuminiu titano lydiniai legiruojami V, Mo, E�� A�� ( � R�� , � 3�� $�� P� ����������� ��������+���������� ���� � :$= &����� #4,$* ����� �� ������ �$���="<&�����263*�����������=J����<J"�$���� ���� ��stipris siekia 1 ;.. (�� �� ����� ��� �� ���� � ������������ &���

49

650 ºE*�������� ���������������������������� ������������� �tokie plastiški.

$��� � ���� ��� ������� ���� � ����� ��� � ����� �, ������������������ �� ������������ ����������$�������� �lydiniai lydomi bei išpilstomi vakuume arba neutraliosiose dujose. !���� ��� ����� ���� � ���� ��� ���� �� ���� ����� ����� ���� ����+���������������� ���������������:$=�&�����'�)�����#4,$rodo, kad tai liejamasis lydinys). Li��� ������������ � � ���������� � ��� �������� ���� ��� ��+�������� ���� �������� �titano liejiniai termiškai nestiprinami.

Titano lydiniai ����������������������������������������������� ���������$$�������������� ������������ �������������� �� ����� ��������� ����� �������� &�������� ���������������*������������� ����

2.4.5. Lydmetaliai

Lydmetaliai –�������������������� �����������������suvilgo

������ � ������� ��������� � ������������� &��� �* sudaro ��������� ������ �. Skirtingai nuo suvirinimo (lankinio, dujinio), �� ����� �������� ��������� � ���� �� ����� ������������������ �� /���� ������� ���� �� ����� �������� ���� ���������� ����� I.�.;–.�? �� &�������� ������� �� ���� ��� ��� ����� �� ������� �*� ��� ���� ���������� ��������� �� ������������� ��� �������� &����* ���� �� ����� ��������� �� y. vyksta kapiliarinis litavimas. $�� �������� ������� ������������������ ���� ������� ��� ����� ��� ��� ���� �������p��������� �������� ��&������������ ���'�������� ���)���������������–������� �������� ������������������ � ������������� ���*�

!�������� ���� ���� ������ � �� �� ��������� ��������+����� �� ������ ������� &������� ����������� ������us, ������ ���������� �������� �� ����������+���� ��*�������� ������ &���� �� ������� ������ ������ �� �������� ������������� � �� ����� �� ���������*� :� ��� ���� � ������ ��

50

�� ����� �������� �������� ����������� �� �� �� �������� ������������������ �� ������ 6������� ��������� &�� ������������������������������ � �������������������*������������������������������������������������������������ ��������� ���������� ���+���� ��� ���� ����� �������� ������� ���� ����������������������������

����� ����� ����� ����������� ���B ����� �� ��� �� ����� ���� ��� ������ ������ ��� ���� �� ������� ������ �������� ���������������� ����� � �� ��� ����� ���� #4,$ �� ����� ��������������������������'�)&�����*������� ������������������������ ����� ��� ����� � ��� � ������� ���� �� ���������� ���������"���������� �����263����������������������„L“ (loten „lituoti“). Pvz., populiarus rusiškas alavo ir švino ��������� ���@. &#4,$ 0;@?.--=*� ����� ������ ������� �� ������ ���� ��� �������� ����� �� ������ � ���� � !-Sn90Pb (DIN 1707-1981) su 90 % Sn ir 10 % Pb� ����� ���� ��� ��� ����������������� ����������� tlyd. ~200 ºC (solidusas t = 183 ºC, likvidusas t = 220 ºE*� �� ��� � , �� �� ������� ����������� ����������� � &0?0 ºC ir327 ºE*�$������ ������� ������������� ������� �� ������� ����������� ��

!������������ ��������� �� ����������� ������ �� �������� ����� ������ ����� ��� ����� ���B ��������� ���� ���� ��������� �� ��� ������ ������ ��� �� ��������� � ����������� ���� � � � ���������� ����� �� ������� ������� �� ������������ ��� ���������

���������� � � ������� ������������ lydmetaliai paprastai ���������� ��� ���������(tlyd. T<1.º C)���������� ���������(tlyd. > 450 ºC).

2.4.5.1. ����+��0�'�+�'���%"��+���

(� ��� ���������� ����������� ���� ��� �� ����� ������

������B#�&tlyd. = 30 ºC), In (156 ºC), Sn (232 ºC), Bi (271 ºC), Cd (kadmis, tlyd. = 321 ºC), Pb (327 ºC), Zn (419 ºC).

51

Galio ir ������ lydmetaliai naudojami Ti, Cu, Al, ������� ���� ���� �� �������� 3��� � ������ �� ����������������������� �������� ������� ����������������� ��������� &����* ������������� � ��������– smulkiais Cu, Ag ar Ni milteliais. !������ �#���+� ����� ������������������������������ ���������� � ���� ���� � ������� ����������� &tlyd. = 850–1200 ºC). ������ ���������������������� �� �����������������������������techniniame vakuume. Ga lydmetaliais lituojamos aliarmo, �� ������������������������������

.����� ����������� ����� � �� �� �� ��� �� ���������auksiniai gaminiai, kartu su Pb ir Sn – elektronikos elementai. In-Sn (po 50 %,) lydinys L-SnIn50 (pagal DIN) gerai �������������������lituojamas stiklas su metalu.

Alavo ir švino������������� �����,�&�����*�E��R ����:� &������*� E� &������*� /�� ��������� ���� ��� 3�� E� �� ������ ��� ������ �� ������ ������������� @.–280 ºC (pvz., rusiško lydmetali�����1.� ������� ��� 1.J:�� 01J , �� 01J ���������������������– tik ~90 ºC). Alavo lydmetaliai su Ag, Sb, Cu ��� ������ � ���������� /�� �� �� ������� ���� �� �� ������� ��elektrotechnikos, elektronikos gaminius, eksploatuojamus be apsaugos ����������������� ��������"�� , -Pb lydmetaliais (pvz., L-, 1.��*������������������ ����� ��������������������� ���� � �������� ������ ����� !������ � ��������� �� �� ������ � &���� �� E� �� �� ���� ��*� ���������� ������ ��� �tur� ��� ���������� &��� � ��� ���� ��*� $�� ����� �������Sn-Sb ar Sn-Cu lydmetaliai (pvz., rusiškas �����95-5 turi 95 % Sn ir 5 % Sb).

Cinko ����������� ��� ������ ��������� ������ �� �� �� ��(Zn) lydiniai (Al su Zn, Zn su Al, Zn su Cu ir jo lydiniais, Zn su ���� �*� ��� ����������� ���� ���� ��������������E��E� &������*�, � ��� ��� E� �� ���������� ������� ������ � , � ��� E�� � ������� �����E�&������������������������>�����>J���5 % Cu, 1,4 % Pb, 0,6 % Sn, o lydinio lydymosi. ����������� I400 ºC).

52

�.�1� ���2/-+�+��0�'�+�'���%"��+��� ������������������� ��������������� ��������������������

���� ���� �����������/��–2000 ºC. Tai Zn, Cu, Si, Ni, Mn, Fe, (�� #�� ��� ��� E� &������*� 6 &� ����*� (�� M+� R� �� ����e���� ������ ������������������E��A��3��$��( �A��(����&��������*���&����� �*�E�&�������*�"&�� �����*���������������� �� ���� ������ ��� ��������������������� ���������������������������� $����� ����������� ��������� ������� ������ ���������� ������� ���� ��� ������������ ���� � �� �������� �� ���������� ���� &�������� ���� ����������� �������* �� ������� ���� ���� ���2������� ������� ���� �� &���� ������� ��� ����* ��� �� � ��������� ��� ������ ������������ ��t ir turi atlaikyti gana dideles ���� ����� ��� ���������!��������� ��������������0..–700 MPa.

!������ ������������������� ����������� ������� � �������� �� � �� ����� �� � �������� ��� ����� ���� �� �������������� � ����� �������� ������������������� ������������������ ����� ����� �� � ���� �� �� ����� ��� $�� ������ ���������������� ����������������� �� ������� ������������������� ��� ���� �� ����� ��� �� ������ ��+ �� &M+* ����������� &M+lydmetaliais lit������ $� &�� ����* �� ��������� ����� ��������� � � ����� ���������� �� ����������� � �� ; 900–2 000 ºE�������������*�!��������������aliuminio, vario, sidabro, nikelio�������– aukso lydmetaliai.

Aliuminio lydmetaliai – tai Al-Zn-Si ir AL-CU-Si lydiniai, ����� �� �� �� ���� ��� �������� #�� ��� ��� ����� �� � ������������ ���������� ������ ������ �������� ������������ �����������rusiškas lydmetalis ��-0 ����� �� ������ � !-AlSi12 (pagal DIN), turi 12 % Si, 0,3 % Zn ir lydosi ~600 ºE �������������� ������������������ ���������� �����������������

Vario����������� ��������� ��� ����������������������������� �� ������� �� �� ���� ��� �������� !��������� ������������������� ����� �� ���� ����������� �� ��� ����� (nors Sn

53

�� �� ����� ��� �� � �� �����*� ������� +�+���� �����������rusiškas lydmetalis ���1< &����� #4,$ ����� '���) ���škia ����� ���-������ „vario ir cinko lydmetalis“) atitinka ������ � ���������!-��R <=&�����263*� ���� ��<=JR ��54 % E� &��� ���������� ������� ����������� I>>. ºC). Apskritai ���� ������������� �������������������� ���������������������� �� ��?= ��� =>JE� &���������R *� ����� ������� �����������nuo 800 iki 910 ºC.

Sidabro lydmetaliai labai laid� ������� ����� �� �������� ������������������������������������������������������������ ����������� ������������������������� ���"������ ������������ ������ ���� ��� ���������� ������ �������������� ���� ����������al����+�+����������������������������������������������- --0 &����� #4,$ ����� '���) ���škia ����� ��������� „sidabro lydmetalis“* ����� �� ������ � ��������� !-Ag72 (pagal 263*� ���� �� -0 J �� �� 0> J E� &tlyd. = 780 ºC). Metalams ir mineralinei keramikai lituoti sidabro lydmetaliai legiruojami titanu, o ������������������������� �� �� ���������� ���������� ���� ���volframui lituoti.

,������ ����������� �������� ������� ��� ���� ����������������� �����&����������� ���������� taktai, siekiant padidinti ������� ��� ������������*�������� ��������������������� �

Nikelio lydmetaliai ��������� �������� ������� ���� ���������������������� ����������#�� � ���������������������molibdenas (Mo) ir volframas (W). 2������ ������ �������������������������������������� ������ � ������� � ���������kaitroje. Ni lydmetaliai papildomai legiruojami Si, P (fosforu), B &����*� ( � E� 6 &� ����*� ����� ���� � ���������� ������������������&tlyd. = 900–1 160 ºC).

Aukso lydmetaliai – tai Au-Cu-Ag-Zn-Cd (kadmio) lydiniai, ���������������� ������ ���������������������������

54

�1������2��+ 0�'� ��%"(� (����� ��� ������������� �� ���&������ �������������������

naftotiekiai, dujotiekiai, automobi����� ������ � ���� �� �����- �����*� ������������� ������ ����� ���� ��� �������� ������������ ��� �� ��� –60 ºC. Specialios paskirties konstrukcijos, ����������� �������� ������� ���� �� ������� �������� ����(deguonies, azoto, vandenilio, helio) skystinimo, saugojimo ir ��� +�������� ��� �� ��� ��� �������� >.–270 ºE ������������������ ������ � ��� ���� ����� �������� ���� ���������������� ��� –269 ºE� $���� �� �������� ������� ���� �����išsaugoti reikalaujamas geras mechanines savybe ��������������������

8����� � ������������� �������� ���� �� ������� ����������������� ������ �� ���������� �� ���� � ������(����� ����������� ������������� �������� ���������� �� ���� � �����vadinama ������ ��������. Svarbiausias me���� ������������������������ ��� ����� � ������� ����������� – ��� ������ � �������������� ������� ������� 2�� ���� � ���������� � ���� �����������B����� � �&�����Rm�����������Rp0,2*�+����� �&������ ���������� ������ �������*� ���� ����� � &���������������� �����*�����

5���������� � ������� ��� ������ �������� ����� ��������� ��� �������� � � ��������������� ������ ������� � ������������������&������������������*������������� �����&�����E> 0,3 % – bl�������� �����*�5+���������������� �plieno �������� ����� ��� ����������� ���� yra ������������ ����� �, �������� �������� ������ �� ������ ������ � &�� ��� ���������������,���� ������� �� ��������������������� �"�$��Nb �� ������ ����� ����� ��* �� terminis gerinimas (terminis apdorojimas).

��������� � ��� �� ����� �� ���� ���� � �������������������������������������–20 ºE������ ������� ��������- �– nuo 0 iki minus 10 ºE�(�������� ��������� ���– plieno

55

���������� ������������������������� �������������������– ������������� ������������ ����������� �������������� ���minus 50–60 ºE&���������� ��*�

2������ ����� ����� �� ��������� ���� �� ������������� ������ ����� ��������� ���� �� &.@( ,�>� ;<( 3">* &����������–�����!������������� ��5�����,��� ���� ����� LST EN 10027 ir LST 1585 (CR 10260))�$��������� ������������������� ���� � ����� � ����������� – iki minus 60 ºC. Geras mechanines savybes (iki minus 196 ºC)����������� ��������� ���kompleksiškai legiruoti Cr ir Ni (12CrNi3, 18NiCrMo16-2). Iki minus 50 ºC naudojami ir termiškai gerinami spyruokliniai vidutinio � ��� ���� ���� �� &E<1� <.E�<� =1( <� =.,�-*� ���� ��� ���� �didesnis stiprumas.

Esant pliene 6–0 1 +� �� ����� ���� * (C < 0,05 %), jo ������� ����� � �� �������� ������� ��� minus 150–196 ºC. $�������� �������� &����� ��� ����������� �� ������� =.. ºC) šie ���� ���������������������������� ������������������������������������ � �������� ���+���� ��� ������ �� � ������ �������������� �������������� ������������������������������

Specialiosios paskirties martensitiniai plienai (X03CrCoNiMoTi9-14-6-3 ir kt.) ���� �� � ������� ����� ��� �������� (iki minus 196–253 ºC)� ������ ��� ����� ��� ��� /�� �������� ����� ������� �� ���������� ��� ���� � ������������������������

!���� ����� ������������ (iki minus 269 ºC) naudojami austenitiniai chromonikeliniai plienai, legiruoti 18–25 % Cr ir 8–12 % Ni (X08CrNi18-8, X12CrNiTi18-;.*�/���������������������yra ��� �� ����� ������ ���������� ���� ���� ����� ����� ������������ � ���� � ������ � ;@= ºC, dalis brangaus nikelio ���������� �� ����������������� �C.-E�( 3�0;-7-5 yra 21 % Cr, 7 % Mn ir tik 5 % Ni.

Aliuminis ir jo lydiniai ����� �� ������� ����������� ������Jie išlieka ��� iki minus 253–269 ºE� (����� � ������������� ��������� �������� ?1–60 %, takumo riba – 15–01J� � ���� �

56

�����&�� ��� ��������*���������������������� ���������– ������ ����������� �� �������� ���+���� ���2�� �� �� ����������� �� ������ ����� �� ��+�������� ����� ������� ,����� �����konstrukcijoms gaminti daugiausia naudojami deformuojamieji termiškai nestiprinami lydiniai, nesuvirintoms konstrukcijoms – deformuojamieji termiškai stiprinami (D16, AK6, AK8; Rusija, #4,$ �� �����* �� ���������� &��0���@ �����#4,$ ;10; ����AK12 pagal GOST 1583) lydiniai.

Titanas ir jo lydiniai tampa trapiais minus 196–269 ºC �������������� 2�� ��� �������� ���� � � ���� � �� �������titano lydiniai (BT-1, OT4, Rusija, GOST). Šie lydiniai lengvai ���� ��������� ����� ���� ��������������� ���������������� ����� ��������������������� �;@=ºC.

Varis ir jo lydiniai� ���� �� ��� ����� ����� �s trapumo ������������ (����� � ������������� ��� ����� ��� �� ����� � ������������� ��� ��� �� � 0=@ ºE� ������� ������ �� � ������ ������ ����������������� �� ������������� ���������

�3����+'���+ 0�'� �'�/�+',��0�+��'� ��%"(�

Atsparumas kaitrai – ��� �������� ����� ��������� ������ ����+�������� ���������� �������� �������������� Kaitrai ������ ������� – ��� ���� ��� ������ ����� �� ���������&��������� ��� ����������* ������� ������������� ���� �atsparumas kaitrai didinamas juos legiruojant chromu, aliuminiu, siliciu, t. y. elementais, kurie plieno paviršiuje sudaro tankias, kaitrai atsparias ����� �������� �� ������ ������ �����������Atsparumas kaitrai nusakomas ������������ ������� �� �������išsilai��� �� �� ������ ���� � ���������� ����������� ����� ���� �yra 5–>JE�� ���� � ����������� ������ ���-..–750 ºC, esant 15–17 % Cr – iki 950–1 000 ºE� 01J ���� �� ���� ��� 01J E��oksidacija nevyksta iki 1 100 ºC, o jeigu jis dar legiruotas ir 5 % Al, tai jo atsparumas kaitrai siekia 1 300 ºC. Apskritai plieno atsparumas ������������������������ ��������� ������������� �����

57

– �����������$������� ����� ������������������������������� ��� ���+����� ������������� �������������������������������� ����7���������������� �� �������� ���������������� ������������������������� �������������������������������� ������������� &���� � ������� ��� �� �������� ���� �������������*�

Kaitr��� ������� �������� ������� ���� ������ cheminei ir ����� � �� ���������B ������� ������������ ��������� ����� � �apkrovas – ������ ����+���������������������������� � �����������

Eksploatuojant gaminius iki 600 ºC naudojami ������ ��ingi nedaug legiruoti ������� � ���� ���� �� � ������� ����� ��������� ���� ����������� ����� � ��� �� ���� � ;0E�(�"1-3-2, kuriame yra 0,12 % C, 5 % Cr, 3 % Mo, 2 % V (pagal standartus LST EN 10027 ir LST 1585) termiškai apdorojamas (normalizav��� �� ������� ���������*� ��� � ����� ������������������ ������� �������� �������������� 6� ����� ���� � ���� ������� ����� ������ ������������ ������ � ������ ��� ��� �� ������ ��������� � ��� �� �� &.�0–.�? J E* ���� � ���������eksploata���� ����������� �������� ��� ��� 11. ºC. Jie naudojami ��������� ����� ������������������� �������������� ���

5���������� � ��� �� �� <1.–600 ºC ������������� �������� �� ������ ��������� ����� ��� � ���� ���� ��� /�atsparumas kaitrai ����� ���� � �� ������� �� ���� �� ������ ��������� � ����������� ���� �� �� ������ �� ������� ������$������ ��������� � ��� �� &.�;–0,15 % C) plienai, legiruoti 10–12 % Cr ir nedideliais Mo, V, Nb, W, Ni kiekiais (pvz., X11CrNiWMoV11-2-2, X15CrMoV11) arba labai anglingi plienai, turintys ~0,4 % C, legiruoti 5–10 % Cr ir 2–?J ,�� ����� ��� ��vadinami silchromais (X40CrSi9-2, X40CrSiMo10-2). Marten-��� ��� ���� �� ���� ������ ����� ��� ����� ��� �� ������������ �� ��������� ������� ��minti. Jie daugiausia naudojami ����������� ��� ��������� ����� ������ �������� �������������������� ���

58

Eksploatuojant gaminius 600–750 ºE������������� ������������ ��� ��������� ���7���������������������������������plienai gausiai legiruojami Cr, Ni, Mn, Mo, V, W ir kitais ����� ��������������� ���������� ��������������������� ������������������ ����������������������������

2�������� ������ �������� austenitiniams plienams suteikia ����������� ��������� ������ �� ������� ������� � ������$�E�VC, ZrC, NbC, MC (pvz., plienas X40CrNiWMo14-14-2) arba ������ �� �� �� 3�3Ti, Ni3Al, Ni3Nb intarpais (pvz., plienas X12CrNiTi18-;.*��������������������������� ����������������negu karbidais sustiprinti ���� ��� 7������� �� ������ �� �� ��������� ������ ��� ������ ����� ���&�����������������*��������eksploatuojami ir 1 000 ºC, o jeigu yra pakankamai W, Mo, – ir ���� �������;1..ºE��������������

+� �������� �������atsparumas kaitrai paprastai nusakomas �� �������� �� ��������� ����� ������������ Kvarco ���� �������� � ������ ��� D 1-? ºE ������������� &����� ���������������������� ������ ������� � �������� �� ������� �������� �� ����*�Gipso����������������D=.ºC tem����������&�������� ���*�Asbesto ������� ��� ������ D ?=> ºE �������������� ���� �> 1 000 ºE ��������������#��� ������ ������� atsparumas kaitrai ���������01.–300 ºC �������������B������������������������������������������+����� �������� � �������

�4�����2��+ 0�' ���"#�$

:����� � ���������&��������������������������� ����������� �������*� ������ � �������� ��������� ������ ��� ��� ����������� ����������� &��� ������ ��������*� (����� ��������pa������� ������������ ���� ��� kontaktiniu patvarumu� 2������kontaktinis patvarumas didinamas, �������� �� ��������� ����� �, t. �� ���� � � ��������� ��������� ��� ��+��������� taikant ����� ������������� ��������� � ar kitas technologijas.

59

Besitr� � ��� ������� ���������� ����� �� ��������� ��������� ������������������$������������ ������������������������� ��������� ������ ������ ��� ������� �� ��� �� �� ����� �� ��������� ���������� ����� ���� ����� ������ ���������� ���� �� ��� ��������������������������� �������������

'����� � ���� �� �� �� ������� � ������� �������� �� �������������������������������������������������� ������������ ������(klimato ir kt.).

�4�����(+5'/)(� ���"#�$ �

��� �������� ������ ��� ��� �� ���� ���� ������ frictio

'��� ��)� �� ����������� ��������� � ��� ��� 6� ���� � ��+����� �������������������� ������+���� ��B������ ����������������yra 0,004–0,1, kai netepama – 0,12–.�0���������� ������������������ �� ���� � ������ ��������� $���� �������� ���� ����atsparios adhezijai,������������ ������������������� �������������� �� � ������� ������� $�� ���� ������ ��� ��������� ����������� ����� �� ��� ��������� ��� �� � ��������� ������� ��������� ������������&;UG;.−10 m = 0,1 nm).

� ��+����� � �������� ���� ���� ne per kietos &��� ������������� ����� �� � ������ �� �������� �������� �� ��� ��� ����*������ ����������, atsparios dilimui ir korozijai, l������ ���� ��, ��� ������������������������������������������� �� �������������+���������� ���������������������������

� ��+����� ��� ���������� �� � metališkieji lydiniai: Sn, E�����R ������� ��������������������+�����otasis ir daugiau Cu turintis plienas, nemetališkosios �������: plastikai, guma, mediena, grafitas ir C dariniai, mišriosios ������� (pvz., koryta ����� ��� �� � �������� �� ��+�� � �������* �� ��������� �������: agatai, rubinai, korundai, safyrai, paprastas ir kvarcinis stiklas.

Nuo 1839 m. slydimo guoliams gaminti naudojami antifrik-ciniai lydiniai – alaviniai ir švininiai babitai&������ ������ ��

60

����������� �������� 6� :����� �������*� /�� ������� �� minkštojo pagrindo (Sn ar Pb) ir kie���� �������: Cu, Ca, Sb (stibio), Cd &������* ����������� �� �� ��� 6� ������ ���� ��� ����� �������������L ��� �������� � ���� � � ������� ��� ������� � ��+����� ����� ��:�������������T;����������� ��� ����� �������tuomet daromi gu���� �������� :������ �� ���� ������ ��� �������������� ������� ������� ������ ���� � ��������� � ���� ��� ���� ���� ������ �������� ������� ������� �� /�� ������� ��������� ��+����� ��� �������� ������ ��� ������� ���������(nuovargis – ��� ���� ��� �������� ����� �� �������� ������� ����������� ��� ���� � �� ������� �� �� ���������� ����*� 2�� ���� ����� ����������&�������*�������� ����� ������� �&���;��*���� �� ���� ����� ��� ����� � ������� ������ �� �� ���� ��ketaus arba bronzos, paviršius.

#������ ���� ���� ����� ������� ��� �������� ������� &�����������*�� ������� ���:������������������������-.–100 ºC. 7��������� ���� �������������E�-Sn, Sn-Sb, Cu-Sb cheminiai junginiai. Geriausiomis an��+����� ���������������������� ����������� ����������� ������ ����� � ������ &����� ������� * �>> &����� #4,$*� ���� �� >> J , � > J ,�� ? J E������������� �������� � ���� �, ,�>E�<&�����263*� ���� ��>>J, � > J ,� �� < J E�� $����� ����� ��� ������� ��� �� � ��� ��(kadangi Sn ~4–;= ����� ��� �� � �� ��N* �� ��� ��������svarbiose mašinose tik sunkiai apkrautiems, labai svarbiems ������� ���� �� &������ �� ��������� ���� � �� ���� � ������������� �� ���� �� ������� �������� ���� � ������� �� �� �*� (��������������� �������� ���� �� �� ������������ ��������� ���������������� �������� ���� � ��� � ��� �������� ����� ���� ���,�;1, ;.&;1J,��;.J, ����I-1J��*�

#����� � ��+����� ��� ������� ������� �������ai bei bronzos, kurie yra daug atsparesni nuovargiui nei babitai. Minkštas ��� ���� �� ����� �� ���� �� ������� ��� ��� ���� �������������� ����� /�� ������� �� ������ ���������� ���������������+� ���� �� ��� ��� �������� ������� ��� ���� imui.

61

7������� � ������� � ������ ������ ���� �� ���� � ��� ������+���� �������� �����������������$�������������������� ���������& ����������������������������*����� �& �������������� �������*� 6� �� ���� ��� �� ����� ��� ����lai, ������������������� ����������������8������������������,��( �Pb, naudojami kaip bronzos pakaitalas nesunkiai apkrautiems slydimo guoliams gaminti.

7���� �� ������ ����� �� ����� ��� � &��� @> J* �� ��� �������� ��������� ������ ������� ����������� ������ ���&#4,$*����;JE��.�>J3��.�;J���.�0J(�����– Pb.

Antifrikciniai cinko lydiniai sudaryti iš Zn (iki 92 %), Al (9–12 %), Cu (1–=J*�(�&���.�.=J*��������������������� ��&���.�< J*B ��� A�� ,�� ��� ���� �� ���������� ��� ���� � �������� �� ������� �� ��� ��� ���� ���� � ��� ��� ���+���� �� �� ���gerokai pigesni� ����������� ������ �� �� ���� � ���;.-1�&����� '�) – ��� '�� ��) ������� �� �� ���� �� '�) – Al, „M“ – ���� –���'�)– �� ���� „liejamasis“), turintis 10 % Al, 5 % Cu, ���–R &#4,$0;<?-.*� ���������������������������������������� ����� ���

#����� � ��+����� ��� ������� ������� lydiniai su kietuoju pagrindu ir minkštaisiais intarpais, kuriems priklauso ����������������iuminio-alavo lydiniai ir ketus.

)�������� �������� esantis švinas netirpsta varyje ir lydinyje ������������� �� ������ � ����� ��������� $���� ��� �� ��������������� ����� � ������� ��&����������������0.J��������iki 1 mm storio sluoksnis). Aliuminio-alavo lydiniuose kristalizuojasi ��������������������������� ������������ ������� ������������������� ����������������� ������������ �������� ��-alavo ������ ������ ���� ��� �4@-2 (GOST) (pagal DIN – AlSn9Cu2) yra 9 % Sn, 2JE��I;J3�� ���– Al. Aliuminio antifrikciniai ���� ��� �������� ������������ ��� ����� � �� ������� ��� ����� �šilumai, pigesni, bet blogiau prisiderina ir labiau dildo poros detales. $���������������������� �������� ����������� ��.

62

"� ������ ��� �� ���� ������ � ��+����� ��� �������������� �� ������ �� ���� ��� � 0. J ������ 6� ����� ���� ��������� �� ����� ��� �������� ������ :�� �� ��� �� ��-Sn lydiniai ��������� ��������������&�� ����������������������� ��������* ������� ���� ��� ,������ ������� ������ ������� ���������������������������������� � ����� ������������������������� ���� ����� ������ ������� ������������������������ ���� ���

Ketuje �������� ������� �������� ������� grafitas. Grafito ��������� ����� � � ���� � �������� �� ������ ���� ��� �������7���� ���� ��� �� �� �������� ����� ����� �������� ������� ������� � ��������� ������ ��������� #������ ���� �� ��������paprastieji pilkieji EN-GJL-150, EN-GJL-200 (pagal LST EN 1560:2002), legiruoti pilkieji, atsparieji, ������� �������������� ����. 7��������� ������� ���� ���� ����� ��� �� ���� �� ���� � ������ �� $���� ������� ����� ������ ������ ������� �� ��� ��������������

Antif����� � ����� ���� �� �� nemetališkosioms ������� – polimerams: poliamidams (kapronui, anidui) ir +������������ /�� �������� ��� ��� ���+���� ��� ��� ����� ����������������� ������ ������ ���������� ������� $���� ���������naudojami veikiant �������� �������� �� ������ ���������������6��������&���������� ������� ��������*���� ���vandeniu (alyva) tepami guoliai, antifrikciniai sluoksniai, smulkios � ��+����� � ������ &��� ������ �����*� 6� ����������������plastiko – tekstolito gaminami guoliai naudojami esant sunkiems ������������������������� �� ��&���������������� �*�

Miš����� ������������ ������� ���� ��� ������� ������������ ���� ��� ��� � ����� ����������� $�� A�-grafitas, Fe-Cu-grafitas, bronza-grafitas ir t. t. Jos yra labai atsparios sausajai ��� ����� ����� �š j� ������ ����� ��� ��� �������B �� ����������������� �� ��<>.ºE�� ���������������� ��������grafitas, supresuotas su naftos koksu ir akmens anglies degutu; kai

63

s����� ����� �� �������� �������������� &�������* – su ���+�������� ����� ������������&��������������������������*�

#����� � ��+����� ��� ������� ������� ��������� �������B ������� ������� ������ ��� ���� ��� ���� ���� �+����� /�pakaitalai – ������ &����� ��������* �������� ����� ������slydimo guoliams – ���� � �� ������� &������������������������ ������ ������� ���� ��� �����*� $���� ���������������������� ��� ������+���� �������������������� ����� ���d����������

�4� ���(+�/+(���"���,�2 ��+ 0�' ���"#�$ �

:����� � ��� ������� ��������� ��������� � ������ palyginti

nedideli ������������ ������� � ��� ����� ����� ��� ���� � ���������� �������� ������� �� �� ���������� ����� $�������������� ��������� ������� ������� , pasireiškia metalo nuovargis� �� ������� ��������� �� ������� ���� 9��� ��� ���� ������������������������������������������

(������� ���������� ������� � galima ��������� �������� ���������� ����� � (taikant ����� ����� �������� �� ������� � ����� � �������� �������� �*� ���� � ������� ������ ������ �� ��legiruojamas Cr (0,4–2 %), Mn (iki 1,7 %) ir Si (iki 0,9 %). G������������ ��� �� ��������������� �������������� ���& ��paviršiaus 2–3 mm). De���������� ������ ����������������� � �jas �������� ������ ���� � &�2,*� $�� ����� ��� ��� ������������� �������� ������ ������������ ���� ������ �� ��� �������� &����� ������ ����� ��� �����*� 7�� ���� � ����� ���������������� ��������������� ���������� �������������150–170 ºE �������������� ������� �� ������ ������ �� ����� ������ ���������� ������ &�� � >.–70º C). Po tokio apdorojimo ���� ����������� ��� ������� ������������������������=.–64 HRC.

Did���� �������� �������� ��������� ������ ���������� ��� �� ���� ��������� ���� � &����� ;03�E�;0-30), kurie

64

cementuojami 3–6 mm gyliu. Agresyviosiose aplinkose naudojami ����������� ����� ������� ��������� �������������C@1E�3�;>-3 (0,95 % C, 18 % Cr, 0,6 % Ni).

7������������ ��������� ���� ������ ���� ���� �� ����� ����������� ��� ������� ���� ������ ����� ��� �� ����� ��abrazyviniam dilimui, priešintis adhezijai. Šie reikalavimai ��������� ��� �������� �������� ��� ����� ������ � ����� ��� ������ ����� ������ $�� ������������� ������ ���� � ��� ������� � �������������������� ��� ��� �������� ������ ������������ ���������� �� ������ �, nitrocementavimu ar paviršiniu ������� �'23.

�������� �������� ���� ������ ������amas iki 2 mm gylio. �� ����� ��� �� ������ ��������� �������� �������� �������padidinamas iki 58–63 HRC. Didesnio kietumo nereikia, nes cementuotas sluoksnis bus pernelyg trapus. Labai svarbiose �� ��������� ���� ������� �������������� ���� ��� �� ���siai ��������� ���� � &����� ;03�E�;=-8). Cementuojami bei po ���� ������ ���������� ��������� �������������� ��+��������� ���������� ���� � ���+����� �� ��� ��� �� � ������������� ���������� ��������

'��� ������ �� ��������� ��� ��������� ������ (pvz., 18CrMnTi5-<* ��� ������ nitrocementuojamas ���� ���������������� �� ���� ������� ����� �� �������������� ������deformuojasi ir prisitrina nešlifuoti.

Vidutinio anglingumo plieno (C45, 40Cr4) ��� ���������� �� ����� ����������� ������������� �������������������������� ������� ������� � �� ���� �� 6� ����� ���� � ���� ����� ����� �������� ��������������� ����� �������� išpjaunami iš jau ��� �������� �� ��� ����� ��������� ������� ��� ������� � &������ � ��2,*��������� ��������� ������������

65

�4�6�� ���2� �+ 0�' � ��"#�$ !� ��/�� � "(��(���0/'��

$���� ����� ����� ���� �� ������� ���� � ��������

����������� ����� �� ���� ������ ����� ����� �������������'������ ���� ���������� �����labai anglingo (~1,1 % C) manganinio &I;? J ( * ���� �� ���� ��� �� � ���� � �������������� ������� &���� �� ������ ������*� ����� ���������� ��� ������� ���� �� ����� ��� &������ ��� ��� ; ;.. ºC ����������� �� ���� ����� �� ���*�$��������� ������������� � �� ���� &I0.. M:*� ����� �������� �������� $����������������� ���� ������ � �� ��� �� �������� &������* vyksta šalta ������� ����� ����� �����, kuri sukelia ����� ����������� �������� � &������� ������ �������� ��� =.. M: N*, ir �������������������������� �����������

�4�.���&'�7%�(���"��2��+ 0�' ���"#�$ �

(����� atsparumas abrazyviniam dilimui paprastai tiesiogiai

����������� ������� ����� ��� ������ ��� ������ ���� ��� �������������� ���������� ga.

Abrazyvinis dilimas – ��� ����������� ���������� �������������� ��� � �� �� ��������� ��������������� �$��� ������� �� ����� �������� �� ������� ��� ������ � ��� ���������������� �������� ��������� ������� ��� ���� ��� � ���� ������������� �������

3�������� ������ ������� ������������� ������&���� � ��� ���� ��� ������� ���� ������ ���� ��� � ��������������������������*���� ����������������� ��� ��� �������� �������������� ������������������ ���etinami terminiu ar termocheminiu apdorojimu. Geriausiai dilimui priešinasi sukietinti ��������� �������� �������� ������ ���� � &�2,*� �� �� �� �cementuoti, nitrocementuoti, azotinti sluoksniai.

66

,� ���� �������� ������� ������������� ���� �� ���imo ������������ �������������������������� ������� ���2�� ��ekonominiais sumetimais tokiais kietais lydiniais aplydomi (apvirinami) paprasto plieno paviršiai (gaunamas dvisluoksnis plienas). Karbidiniuose lydiniuose yra iki 4 % C ir daug karbidus ����� ��� ����� �� &$�� E�� P*� !��� �� �������� ��������������� � ����� �� ( �� 3� ������ 7����� ���� ���� �������gaminti naudojami metalokeraminiai kietlydiniai (WC, TiC, TaC karbidai kartu su kobalto milteliais).

2.7.5. Kietlydiniai

Pagr� �� ������������ �������������labai kieti volframo,

molibdeno, chromo, titano, tantalo, mangano������������karbidai. 7������� ��� ������� � liejamuosius (pvz., sormaitai – Fe-Cr ���� ���� �������� ������� ���� ���� ������� ������ ��*�miltelinius (pvz., lydinys sudarytas iš 86 % W, ~10 % C, 2,5 % Fe, 0,5 % Si), metalokeraminius; mineralokeraminius (presuoti ir ����� ���� ��������������������������������������� ������������������������– stiklas (~1 %).

������� �������� metalokeraminiai lydiniai, kurie gaunami �������� ������������ ���� presuojant ir sukepinant W, Ti, Ta ������� ��������� 7������ ��������� ������� � ������� ���������(Co – ����������������*� ������ � ��������� &;..–400 MPa �����* �� ����� ��� I; 1.0 ºE �������������� 7������� ���� ��(Co tlyd. = 1 493 ºE*� �������� ���� ������� – taip gaunamas monolitinis lydinys, kuriame yra 80–@1J��������2����� ���������������� ������ ������������ �� ���� �� �������� ������ ������ ��������� ��� ����� (Rm = 70–>. M E*� ��� ���� �� ������ �atsparumas siekia 800–1 000 ºC. Metalokeraminiai lydiniai ���� ��� ���������� ��������� ����� ������ ��� &��� ������������� �������������������� �����������*������������������ +�������������������� ��� pagrindo. Volframiniai kietlydiniai (WC-Co)

67

naudojami trapiesiems metalams pjauti (ketui, kai kuriems ��������������� ���� ������� �����������*�

Titaniniai-volframiniai kietlydiniai (TiC-WC-Co) daugiausia naudojami plienui pjauti. Titaniniai-tantaliniai-volframiniai kietly-diniai (TiC-TaC-WC-E�*������������� ����������� ������������ ������������� ������������������������ ��� �4�3������+��(� �0,����'�(/����"#�$ �

6� ������� �� �������� ���������� ������� �������

�������deimantas�/�������������"�����&I;.....M"*���=����� ���� � �� ���+���� ������� �� ���� > ����� ���� � �������������� ���� �� 3������� �� �������� ��� ����� ��� �������� ��� ����� ��� ��� ������� ����� � ��� ��� ������ ��s� ���� �� ����������� �� ����� ��� 2���� �� ������ � ��������yra nedidelis (~800 ºE*� 2��� ��� ������������� ����� �����+������������������������� � �������� ����������� ������ ������ � �������� 2���� �� ��� ��� ���� �������� ��������m (preciziniam) paviršiaus apdorojimui, pjaunant labai dideliais ��������� $����� ��� ���� ������ �������� ����� ��� ���� �� ������� ����� �� ������� ����� $�� ����� ��� ����� �� �� ��������������� ������� ��������� ������ �� �� ������� &��� ������adhezijos). 2�� �������� �������� (diskais, peiliais, deimantais šlifavimo diskams lyginti) �������� � �� ������� � �������������������� ������� ��� ���������� ������� �� �� ���� ���� �������� �������� � �������� – taip gaunamas ��������as tikslumas ir glotnumas (Ra = 0,04–.�.0��*�

2���� �� �� ��� ��� ���� ������� ������� ��� ����� ���������� � ���� ��� �� ����������� �� ���� �������. Tokie �������� ������ ����������� ������������������ � ����� ������miltelius ir veikiant j�� ������� ������ ,����� ���� ��������������� � ������� ���� �� ����� ������ ��� ���� ��� ������� ��������� 7M: &���������� � ��� ��� „kubinis boro nitridas“). $�������� ���������&I?....M"*��������������� ����������

68

������ ���� ������ atsparesnis šilumai (iki ~1 200 ºC) ir tinka � ���� ���� ����� ���� �� &����� ������� ���� ��������-siems, azotintams ir kt.) apdirbti.

2.8.��0�)5(��57/(�� ��%&���%"(�

6� ����+� ��� +����� ��� ������� ������� ��� ���� ��technikoje ��� ������ �������� ��� ��� ���� ������������ ��� �������������� ������ ��� ��� �������� ������� ������� ��lydiniai.

2.8.1. Magnetiniai lydiniai

(�� ��� ��� ���� ��� ������� � magnetiškai kietus ir

magnetiškai minkštus. Magnetiškai kieti lydiniai paprastai skirti nuolatiniams magnetams���� ���:��� ����������������������������� ���� ��� ������ ��������� � ������� �� ���� ���� ������ ������ (��� ���� ���� ������ ��� ��� ���� ���� �� �� ��angliniai plienai (pvz., C110, C120), jie�������� ����������������100–150 ºE �������������� ��� �������� ������ � ����� $�������� � ����������������� �������� ������������ ���� ������ ������ ���� � ������� ���� $���� ���� ��� ��� ����gaminti naudojami labai anglingi plienai (~1 % C), jiems skirti plienai dar legiruojami chromu, volframu, kobaltu, chromu, kobaltu, ������� �� ��� ����� ��� ������ � ���� � �������� ��� ������ �����

2������� ������ ��� �����������������A�-Al-Ni (alnio) ir Fe-Al-Ni-Co (alniko) lydiniai. Juose yra 12–34 % Ni, 6,5–15 % Al, 14–40 % Co. Tokie lydiniai paprastai dar legiruojami variu (2–<J*������������ ������������ ������������ ������� ����������� ��� ���� ��� ��� ����� �� ������ ����� ��� ���� �� ������ ��������������������� ��� �������������� ������������� ���I; 260 ºE�������������I=..ºE��������������

69

Magnetai �� �� �� �� �� ��� ���� �� ��� �� gaminami taikant �������� ������������: lydiniai sukepinami 1 300 ºE ���������������������� ������������miltelius.

Magnetiškai minkšti ���� ��� ����� ��� +��������� �������������� �� �������� �� �������� � ������ ������� ����������� ���������������� ���

5���������� ��� ��� �� ���� �������� ����������� � ���plienai taip pat gaminami iš magneti������ ���������������������� ��� ������ ��� � ���� &.�.1–0,005 % C) ir jie gausiai legiruojami siliciu (0,8–<J*����� ����������� �������� ����� ����� ��� ������&������������� �������������������*�

�������� ��������� �����technikoje, garso bei vaizdo ���� �������� ������������������� ���������������� ����� ����� ��� ��� ������� 3��� � ����� �� ������� � ������ ���������������� ����������� ��������magnetiškai labai minkšti (nes kitaip ��� ������*� (�� ����������� ���� �� ��������� ���������������-nikelio lydiniai – permalojai. Juose yra 40–80 % Ni, be to, ���������������������������E��(��,��$��#���������� ��� �������� ��� ����������� ������� ��� I>. J 3� &����� -@ HMA, 81 HMT – gana bra �� ������ ���� ��� ��� ���� ��� ���� ���3��(�*� /���� ������� ���� ��� ��� ������� <.. M�� ��� ��� ���-�������� ���� � ������ ������� ������������ �������� – feritus&����� ����� ���������� �������*�

Feritai –���������� ��������� oksido Fe2O3 ����� �������������������������� ����� �� ����/���� ��� �������� ��������� ��������� ������ ����� ��� ����� �������� ��� ����������� �� #��� ��� �� +����� ���� ��� ����� ��� ���� &+����� �� �� �����������������dys).

�8� �����/+'��'#(���%"(��

Tai lydiniai, skirti kaitinimo elementams ir reostatams gaminti.

/������� �� ������������������������� ����+� �������� ������� ���� ���������� ��������� �� ������������ /���� �����

70

lydiniai naudoja�� ����� ��� ����� ���� ��� ���� ���� �������������� ������������ ���� ���������������� ������ ��������kaip iki 100–500 ºE��������� ����� ������������������������

7���� ��� ����� ��� ���� ��� ���� �� ����� �� ����������� �� ���lis. Norint gauti specifines savybes, šie lydiniai dar legiruojami chromu ir aliuminiu. Kuo daugiau lydiniuose Cr ir Al, ��� ��������� �������� �������� � �� ������������ ��������������������������������� ��C;1 1�&;1JE���1J��*��������� ����� � ����������� ����� 1.. ºE�� ���� ��.C0- 1 &0-JE� ��5 % Al) – 1 300 ºC. Fe-Cr-������ ��� ����� �������������������������� � �&��������� � �*���� �������� ������0..–350 ºC.

7���� ���� ����� ������ ���� �� ��������� ������vimo ����� ������������������������ ������� ���nichromais. Pvz., Rusijoje pagamintas lydinys X20H80T3 turi 20 % Cr, 80 % Ni ir 3 J$��3�������������� ���������������� ������������������������� $���� ���� ��� ���� ��� feronichromais� /� ����� ������������ ���� � ��� ������� &����� +��� ������� ����� ������ ������������������I@.. ºC, o ������� – 1 100 ºC).

2�� �� �������� �������� �� vario lydiniai: konstantanas, manganinas, chromelis� ����� �� ��� �� ���������� ����� ��� ��a Mn, Ni ir Co (pvz., rusiškas manganinas MHM�?-12 turi ~3 % Ni &– �����*�I;0J( &(�– �������*����;JE����������– Cu).

�8�6��9��0'�,�'� 0�)���,��-�2�(�� ��%&���%"(��

,��������� ���� � ��������� ��������� �� �������� ���at������� ������� �� ���� ���� ���� .�1–0,9 % C. Paprastai ������������� ��������� ��������������������� �����������atleidimas (~400–500 ºE*� ,������ �������� �� ������ ��� ����������� �������� ������ ���� ����������� I;-.–300 ºC tempera-�������2����� ���������� ������ iš atkaitinto metalo (kadangi ��� ������ ������ ����*� paskui ������� � arba jos vyniojamos ��������� ����� �� �� ������ � ������� !� ��� ����� ����� ���

71

���������� �������� ���� ��� �������� ��� ���� %������ ����������������������� ������� ����������

,��������������� ������������������������ �����plieno, legiruoto Si (1–3 %), Mn (~1 %), kurie didina plieno �� ��� �� ��������� �������� �� ���� � ���������� ����� ��� ���Cr, V,3��$��(�����/�������� ������� ������ �������� ��������������� �� �������� � ��������� �� ���������� �����������E�&I; J*�" &.�;1 J* �� 3� &��� ;�- J* �� �������� ��������������������������������������� ���

,������������������������ ������� ����� �� ������������ ������ ��������� ���� ��� 2������� ����� �� ��� �� ������� �� ������� ��������� �� ��� �� ��������� ���� ��naudojami plienai, kompleksiškai legiruoti Si ir Cr arba Si ir Ni (pvz., 60SiCr6-3, 60SiNi7-=*� /� kietumui padidinti taikomas deformacinis sukietinimas, deformuojant plieniniais rutuliukais, ��������� ��������� ���� $�� ������ � �� ��������� ���� ��� 0������

(��� � ������� ������ ������� ����� ���, elektrotechnikoje naudojami spyruokliniai lydin��� ���� ���� � ���������� ��� �� ��������� ����+� ��� ������� – ��� ���� ���������������������������������� ���� �������,����������������� ���� ��������� ����� ��� ��� ������ ���� ��� �� ��������bronzos &��� 0�<�0�0*� $�������� ������ �� ������ � ��� ��������� � �� ������ �$ Berilis yra brangus legiravimo ����� ��� ����� ������ ����� ��������� ����� ��� ���� ��� ����������������.

Pigesni �������� ���� ������������-nikelio spyruokliniai lydiniai (pvz., rusiški 36HXT10, 36HX), kuriuose yra ~36 % Ni. Papildomai jie legiruojami Cr (~12 %), Ti (~3 %), Al (~1 %), Mo &���>J*�#���� �� ��� �� ����� ���� �������&������������*������������ ����� ���

#������-nikelio lydiniai, turintys ~36 % Ni, vadinami invarais (H36, Rusija). Jie ���� ����� ��� ���� ��������� �� ����������� ir ��� �������� �������� ��� ��� �� �������� �������� �������

72

���� ���!�������� � � ����������� �������� �� ������ ������������+���� �� ��� ������ �������� $���� ���� ��� �adinami superinvarais&?0M7�*�6 ���������������E�&I@J*�P&I?J*�(�(~2 %) ir C (~1 %), vadinami elinvarais (H35XMB). Jie naudojami ���� ������������������������� ��������������� ����������

#������ ���� �kovaras &I0>J3��I;>JE�* ���� ���� pat ������ ������������+���� ����������������������������P�(��/� �������������������� � ����������������� ��������� �������� &����� ���������* ��� ������� � �� ����� �� �� ������lituoti su keramika.

Elektros laidininkams lituoti su kaitrai neatspariu stiklu naudojamas lydinys platinitas &I<-J3��I1JE�*����� ���� ������������� �������������+���� ���������������������� ��$����platinitas �������������������������.

�:����07)(� ���"#�$ �

Tai dv���� �� ������� ��� ����� �������� ������� (su skirtingais paviršiais) derinys� ���� ��������� – kompozitams ��������������������, kurios kiekybiškai ir kokybiškai skiriasi ��������� � �� �� ����� �������� � �� �������7�������� ��������sudaro:

1. #������� ,���� ��� �������4, kuris lemia gaminio ��� ����������� +���� �� ������� ��� ����� �� ������������������ ��� ������� ������ ���������� ����� ��������������� �� ���� ���� � ����� ������ �� ����������� �������� ��stiklo.

2. '� ��������� ��������,��������4, kurie paprastai yra 2–3 kartus stipresni �� �������� �������� �� ���� ������ ���� ���� ��������$

����� ������� ��� ����� � �� +���� �� �� ��������������������������������������������������������B

1. 2������� �������������� �������� ������������������������ � ���$���������������������������&��������*�

73

������ ���� �� ������ ����� � � ������� ������������������� ������� ������ � ��������� ����� ���� ������� ���kom�� � �������� ���������������B(�4���2O3, NiO, TiO2 ir kiti, taip pat karbidai, boridai, nitridai su metališkaisiais ���������BA��3��E��E��(��P�3���������� ����

2. "������� � ���������� ������� ,�� ����4$ Tai didelio stiprumo stiklo,� �������������������������������� �������������� �� �� ���� ��� ��������� 7�������� � ������������ ����� ��������� ��������� �������������� ������������� �������� ��P� $�� :� �� ��� �������� �������� ���� ������ � ��������� ��������������� ���������&D; 000 ºE������������*�

3. 3������������ ������� ������ �� ������ �� �������������� ����� � �� ���� �� &������ ������ �� � ���� ����������� �� �� ���*� ����������� ��� ��� ���������B ���� �-Al ar Ti-Mo kompoz����� /� ���� ��� ���� ���� ��� ������ �����������+���� ���������������� ���������������� ������������� ��������� ��� ������� �� �� ������ ����� ��� ��������� �������� ��XIX a. pabaigos (pvz., elektrotechnikoje – automatiniuose saugikliuose, lygintuvuose, vandens kaitintuvuose).

'� ���� �� ������������ �� �������� ���� ��� ������� �������� ������� �� ���� �� ����� ������������ ����� �������� ��������������������� ���������

������ ���� � � �������� �������� ����� – ugniai ������� �������� ����� ������� ��������� �� �� ��� ��������� �����B��2O3, SiO2 ir MgO.

��;������'(� ���"#�$ �– plastikai

Polimerai – tai stambiamolekuliai anglies junginiai su

vandeniliu, deguonimi, azotu, siliciu ir kt. elementais, kurie sudaro ������� ��������� ��������� ���� ���� ������� ��� &�� �����������������������������������*������� ����������� �����+� ���&��������������������������������*�

74

������� ����� �� � ��������� ���� ��� �������� derva, ��� ������� ������ �� ����� �� �� �� ��–�� ����� � ����produktas.

������� ����� ����� ������� ���� �� ��� ��� ��� ��������� ���� �����B �������������� ����L ����� � ������ �� �����reakcijai; chemiškai modifikuojant monomerus. ����� ����� � �������� ��� �������� ������� � paprastuosius (polietilenas, kapronas, polistirenas), kurie sudaryti iš vieno komponento – � ���� � ������ �� kompozicinius (fenoplastai, gauti iš fenolio ����������������� �������tekstolitai ir kt�*������������������������ � ��B ����� �� ������� &��������� �������� ���� ������������*������+��������������2���������������� � ���������� �� ����� �������� +����� ������� � � �� ���� ����� � �������������

Plastikai pagal juos� �������� ������������� ����� ��������� ������� � termoplastikus (polietilenas, polistirenas, organinis stiklas, poliuretanas polipropilenas, fluoro plastikai, polivinilo chloridas), kurie � �������� ������ ��� ������������� ���������� ������ �� � reaktoplastikus (stiklo pluoštinys, tekstolitas, getinaksas� ��� ������ �� ���*� ����� ����� ��� ��� �������������� �������� ����� ������ �� ����� ����� ������ ���������������� ���� ������ ����� � &��������������* �������� ����� ���������� ��������� ����� ����� �� ������ &��������� �������� �� ���� �����������������������������*�

�������� ��� �� ���� ����� ����� ����� �� ������ &������������� ���*� ������ ���������� ������� ������ ��������� ��������������� ������ �� �������� �������� &��� 0�-�;* �� �������slopinimu. Plastikai ������������������������������� ����� �� �� ���� ��� ��� ������ ����� �� ���� �� �� &�������������������� ����� ������������������������� ���*�Fluoroplastiko- -4����� �������������������� ���� ��–269 iki +260 ºC (GOST 10007-80), polistireno stipris 140–150 MPa ir jis yra septynis kartus �������� �� ������� �������� ������� ������ ���� ���� ���

75

�������B������������ ���������������������s, suvirinamos, klijuojamos.

�������� �� �������� ����� ��B ���� �� � ���� ����������������������������� ������������

2.11. Superlaidininkai

,��������� � ��� ��� ������� ��������� ����� ������� �

������ ��������� �� ������ ����� � ����������� tkr (artimos ������������ ����� ta = minus 273,15 ºC) ������� ����� ��� �� ���� ��������������������������� �������������

;@.> �� ��� �� +������ M����� 7������ ��� 4 ��(H. 7������ � 4 �* ������ ������� ��������� ����� <�0 K ������������������ ������–��������� ������������������������������ &M� tlyd = –268,9 ºC). H. Kamerlingas Onas, Leideno � ��������� ���+������ ����� ������� ������ ������������ ������ ������� ��� ��� ������� ����� ������ ������ �������������� �� ������������������������������� �� �������� ��������� ��������������������� �������������������������B1 – metilo chlorido (–98 ºC); 2 – etileno (–169 ºC); 3 – deguonies (–183 ºC); 4 – azoto (–210 ºC); 5 – vandenilio (–259 ºC) ir pagaliau 6 – helio (–269 ºC). Atšaldytos skystuoju vandeniliu (–259 ºC) ir ������������ ����� ���� ���������� /� ������ ��� ����Diuaro inde (specialus termosas).

$��� ���� ����� ������� � ; 7 ������������ ������� �����nepa����� ��������� ���B���� ������ ������������ ������ ������������ ������ ��� ����������� ����� ��� �� ����� ��� ���������� �� ����� ��������B ������ �� � ��� ����� �� ��������� ����������

;@;;��� ���� ����� ��������M�������škojo gyvsidabrio ������� � ������7�4 � �������� ������ M� ����� �� �������� ������ � ���� ������ �� ������������ � �������������� ���������� �����������&�����������������������*–

76

��������� � ���� 7� 4 � �� �� �������� ���� 3������ �������(1913 m.).

5� � ������������ &����� ���� �����* ��� ����� �������� ������ ������������ �������� �������������

�������� �� ��� ������� ������� ��������� � �� – ������������ �� �� �� ��� ������ �������� �� �������� � ���������������������� &tkr*������� ���������– ��������;.7�6��������������������� � �� ��������� tkr turi germanitas (Nb3Ge), kurio tkr = 0?�0 7� /� �������� ������������ ����� ���� � � �������������� ����� $��� ����� �� ����� �� �� �� �� ����������������������� ��� � ����������� ���� ����������� � ��HgBa2Ca2Cu3O3 junginys, kurio tkr = 164 K = –109 ºC.

6��9����������������������������9�<=���������

3.1. Plieno atkaitinimas ir normalizavimas

������� ��� �� ����� ���� � �������� as ���� ����� ��

����������� �C3 arba AC1 (pagal Fe-Fe3E ��������*, izoterminis išlaikymas ���� ������������ �� ���� �������� �� ������ �������������� ������� �� ���� �� ����� ��� � �������� �� ������� ��������

Atkaitintas plienas yra minkštas, nestiprus ir gana plastiškas. 2�� ����������������� &���������������* � ������ �� �������-��������������������� �������+�����&������������ ��� ��plieno technologinio apdorojimo metu), panaikinami vidiniai ���������

Atkaitinam������������������������ �������������������������� ����� ���2������������������� ��������� ������������ ������ �� ���������� ���������� $��� ���� � �� ����� ��������pjovimu bei spaudimu (nes jis plastiškesnis). Atkaitinimu plienas ruošia������ �������� �����

Plieno normalizavimas – tai praktiškai visiškas atkaitinimas. +�� ������� �� ������ �������� � 56� º* ���� ������� �� ����-

77

���� AC3 (virš linijos GSE Fe-Fe3C diagramoje), išlaikomas ir aušinamas ore &������ ���������*���šinimo greitis, palyginti su atkaitinimu, paprastai didesnis. Normalizuojant vyksta visiškas +��� ����� ���������persikristalizavimas&���������������*�������kaip ir atkaitinant, � ������ �� ���������� ������ ��������, �� ��������������������+�����

Palyginti su atkaitintu plienu, normalizuoto anglinio plieno ����� � �� ����� � �������� ~10–;1 J� ���� ���� �������� ������ ������� ������������� �� ���� ������������

������� � ������� ��� ������ �&EO.�?J*��������� ir ��������������� ��������$������������� ��������������� �normalizavimu, nes jis yra paprastesnis ir pigesnis.

3���������������� ������� ����������������������� ��� ������� ��� � �� ������ ��� ����� �� ������� �������� – švar� ������ ���������������

3������������ �� ��������� ��������� &��� ?�0* ��� �������� ��� �� �������� ��������������� ���������������� ������������������� ������������� ������� ��� �� 6� �����(�$'�"(�� �'��+��"�� �

#���� ���s – tai plieno �������� � virš jo rekristalizacijos �������������staigus aušinimas vandenyje (vandeniniuose ~ 10 % NaCl, NaOH tirpaluose) arba alyvoje.

#���� � ����� ����� ������siekiama gauti ���������������t. �$ ���������� ��������. '������iant ������� �� ���� �� � ���-namas jo kietumas ir padidinamas plastiškumas.

#���� ��� ���� � �������������� ��� ��������� � � ���������� � �$ %������ ����� ���� ��� ���� � ����� ��������� � ������� ����� ��� ����� �� ����� �������� �� � ���� ������ ���� �B ��� �� ���� �� ��� ����� � ������� �� ���� ��%������ �� ����� ���� ���� � &E O .�? J* ������� �������� ���������������� ������� � ������ ����

78

�������� � � – ��� ���� � ����� �������� �� ��� ����������� � � �� �� ���� ��� �������� ��� ����� ��� ����������������������������� �����������%������ ������ ���������������� ������������� ������ ����������� &����� ��� ���������*������������� ��� ����������

!��������������������� ��������������������������������� � ������ � �� ����� ���� ��� $�� �������� ���� ���� ��paviršiuje ir jis aušta tolygiau ir intensyviau. Šiuo metu naudojami ������� purkštuvai� ������� �� � � ������ ��������� �� �� ��������� ������ ������������������������������� ��� �� ������ �����

��������� � ������� �� ����� ��� ������ ��� ������� ��������������������������������������������������� �(ADS). #��� � ������ � � ��������� ����� +���� ������ ����� ���paviršiaus f������ �������� ��� �� ������� ����� ��������induktoriaus vijomis (variniu vamzdeliu, aušinamu vandeniu), ������ ���� � ����� ���� �� �� ������ ��� ��� � ������ 2�� ������ ������������ ������������� ����������������� ����������������

Atleidimas – tai baigiamoji terminio apdorojimo operacija – ����� �������� ������ ������;..–650 ºE������������ �������(0,5–?�*������������ ����#���� ������� ���������� ��������� ������ ������� � ��� ���� ������ ����� � �� ��������� �o �������� � ��� ���� � ������ ��������� ���� ���� ���������� � ������ � �����$ #������� �� ��� ������� ��� ��������&�����������������������������������&;–6 h) plienas �������* ������� ��� ��������� �����B ;* �� �� (150–250 ºC), 2) vidutinis (350–480 ºC) ir 3) aukštasis (500–650 ºC).

(� ��� ������� � ���� ������� ���� � ���� ��� &����� ���*��������� �������� � �� ������� �� �������� ������� ������ ��������� $��� ��� �� ����������� ����� �� ������� �� ��������� ����������� ������������������������ ���������� ������������ ��ADS gaminiai.

79

Vidutinis atleidimas �������� ������ �� ��� �� ������ � ����������������������� ��������������������������������������������������������� ���

Aukštasis atleidimas ������� �� ���� � ����� ��� ���������������������� ��������������������������������� ������������� &I01–?1 M E*� $�� ��������� ��� ������ �������vidutinio anglingumo (0,3–.�1JE* ���� � �������� ����� �������� ������ ��� ���� � �������� 6�������� �������� ������ ���������� � ���������� � ��

2���������� �po atleidimo aušinami ore� �������� �� ���ar alyvoje.

3.3. ��"#�$��+�'���)*�(( ��0"',��

(������� termomechaninis apdorojimas jungia du technologinius procesus, kuriems vykstant �������� �����stiprumas. Tai ������� ����� ��� � �� ���������� ������� �. ���������� ���+���������� ������ ������ ����������������100–250 ºE �������������� $��������� ����� �������� ���� �������� ���� ��� ����� � ��� �������B ��� ;.–20 % stipresnis ir 1,5–2 kartus plastiškesnis. Geriausiai plienas ������ ��� �� � ������ ����� �� ��+���������� ������ ��������+��������� ������ ���� �� �� ��� ��� ��� ��� ���� ����+������������������������$���� toks deformavimas taikomas nestoriems, paprastos formos gaminiams (lakštams, juostoms, ��� ��� ������ �� ���*� $���� �������������� �������� ������������ � ���������������

3��������� ����� ��� � �������� �������� � – ��� ��������� ����� �� ������ �� �� �B ������� ��������� �� �������deformavimas ir sendinimas. Metalas deformuojamas po +���������� ����� ���� ��� �� ��� ������������� $�����deformavimu sukietintas metalas sendinamas. Šiuo atveju jo ������� �� ������� ���������� ����� �� ������� ���� � ��veiksniai: ����� ����� �������� � �� �������� ������� �$

80

Termomechaniškai apdorojami deformuojamieji aliuminio lydiniai. Tokia technologija taikoma magnio lydiniams sustiprinti. Plastinio ��+�������� ���� ������� ��� �� taikoma termiškai apdorojant ������ � ��� ��� 2�+������ �� ���� ������ �� ������ � ��� ���������� � ��� �� ��������� �������� ����������� �� ������ ������� ������ �� ��������� ���� �������Rm = 1 250 MPa, o � ���� � ������� A ~3 %, o po termomechaninio apdorojimo Rm = 1 400 MPa, o A = 2 %.

3.4. ��"#�$��+�'�)*��( ��0"',��

$��������� �� ���������� ���� ��� ������ �� ������������� �� ���� �� ��+��� � ���� ��� �������� ����� �������� ���� ����������� ���� � �� ������� ������� � ���� ����� ��� E� 3� ��� E�� ,�� : �� ��� ����� �� � ���������� ���������������������������������������� ������ ������� ���������������������������������������������������������patvarumas, pasipriešinimas dilimui, atsparumas korozijai ir kt.

!�������� ������ ���������� �� ���������� ����� ���cementavimas &�� ��� ���*� azotinimas &���� ��� �����*�cianavimas ir nitrocementavimas&��������� � �E��3*�

Plieno cementavimas – ��� ���� �������� ����ršinio sluoksnio ��+��� � ���� ��� � ������ E��� ������ ���������� ��� ���� ������� �� ������ ��������� �������� �������� �������� � ���� ������� ������� ���� �� ����E��� ����� ������ ��� ������� � �������� ��� ����� ��������������

���� � azotinimas – ��� ������� ������� �� ���� �� ��+��� ����� ��� ������ ����� ��� ������ � ������� ��������� ����������������� ��� �������� ���������� �������� ��������� ��� ���� �� ��������� ������� �������������� ������� ��������� ������� ������� ������� ������������ &��� 1.. ºE*� $�� ������������� �� �� ����� ������� ����� �������� ������ �������������������������� �������������� ����� ������Azotinimo ��������� ������ ���nitravimu.

81

Cianavimas at��������������������– išlydytose druskose, ���� ���� E3 ����� 2�� ������ ��� �������� ����� ��� ���NaCN, kuris yra gana nuodingas.

3.5. Terminio purškimo technologija

Terminis purškimas – tai procesas, kai koncentruoto energijos šaltinio i������� ��� ��������������������������������������� �ant pagrindo, kristalizuojasi ir taip ��� ���� �����. 1910 m. ������������ ���� ������ ������ �������� ��� �� �� �������������������� ������ ��� ���� ���� ������� ����� �� �� �� �ats���� ����+�������� ���$���������� �� ������������������ � ��� (���� ����� ��� �� �� ������ � ��������� ������������� ����� �� �������� ������ ������� ����������� 3�� �������� ����� �� ������ �� ������ ���� ������� ���������� �r taikymo sritimis. Priklausomai nuo koncentruoto energijos šaltinio, ���� ������ ��������� ��������� ����� �� �������� ������������������ ������������ �� ��

Dujinis purškimas, ���������� � ��������������������������� ���� ����� ����B ���� � �������� ������ � ������ ���� ��������� ������ � ������� �� ���� � �������� ������ ���������� ��������� �������� ��� �������� ��� �� ��� ��������� ������� ��������������������������� ���6���������������daleles pagauna liepsn� ����� &���������� ����* �� ������� ����� �� ��������� (������� ����������� t = 2 600–3 100 ºC, o ����������������������?.–100 m/s.

2������ ������� ������ �������� ������ � – tai vienas iš ���� �� ����� �� �������� ����� 2����� ������ � deguonimi ��� ������ �������� ����� �� ������� � �� �� �� ���� �����2��� ��� ���� ������ ���� ������� ���� ������ &t = 2 600–3 000 ºC; V = 300–11.�H*�2����������������������������������� ����� ����������������� ���

Elektrolankinio purškimo atveju per du kanalus degiklyje ����������������������������������� ��������������������

82

elektros lankas, ir šios vielos lydosi. Išlydytas daleles pagauna �������� ��� ���� �� ��� ��� ������� ������� &V = 100–350 m/s) formuojamos dangos (t = 2 600–6 500 ºC) link.

Plazminis purškimas.$��������� ���� �� ������ ��� ������������� ����������������� ���/������� ���������������������� ����� ����� ���� � �� �������� ��� ���� ������ ����� (t > 10 000 ºC; V=100–400 mH*�(�����������������������+������

Terminio purškimo privalumai: • 2� �� ������ ���� ��� ���� �� ������ �� �� ��� �����

��������B ������ �� ������ ���� ��� ������ �������� �� ���� � ��&����� ����������������� �*���������������

• Purškimo te�� ������� ������ ������� ������� ���������� ���� 2� �� ������ ������� � � ��� ��������� ����� ������ ������������������ ������������� ��

• $���� �� �������� ������ ������� ������ ����� �&�������������� ���������������������� ��*�

• ����������� ���������������������� �� ������ ��jos eksploatacija.

• ����� ��������� �������� ����� ����� � ������ �������������������������� �������������������� ���

• #������������������������������������������ ���nau���� ������ �����������

• ���������� ��������� ����������+���������

4. SUVIRINIMO RAIDA

(������ ��� ����� ����� ��� ���� ��� �� � ����� �����&��� �� ��� �� ������*� ,����� ��� " �� ��� 7�� ��������������� ��� ����� �������� ��� ���� ����������� %���� ��� ��:�������� ������������ ���� ���� �� ����������� ���� ����� ������ ������������������1–=����������

Šiuo metu suvirinti galima ne tik metalus, bet ir visas kitas �������% ������ ���� ���� �������� ������ ��� �������� �����

83

�������$ ,����� ��� ��������� ������ ��� ���� ����� ���� �� ������������������������ ����������

Bendruoju atveju ������� ���������������������������� � ������� ������ � �� ��������� �� ,��4 �������� ����� � ���suviri���� ������ � ���� ���� ���� ��� �� ��� ��� ������������� � ����� �������� �������� ������ �� ��� ���charakteristikas. 9��� ������ elektrolankinio, dujinio, kontaktinio ����� ��� ������ � ��������� ���� �� ������� ������� �������suviri ��� �����B lazerinis, ultragarsinis, difuzinis, plazminis, purškiamasis &���?�1�����*, sprogdinamasis.

.��������% +� .����������% +� �'�"�

7���������������������������� ��������������������6"–666 ����� ������� ��� 7�� (������������ �� Egipte kaltiniai buvo ����������������� ���������"�����5������������������+���������������� ���� ��������� ������ ������� ����� ������ �� �����,� ����� kalvis kartu buvo ir metalurgas, liejikas, suvirintojas ir terminio apdorojimo meistras. 6 ����� ������ ��� 7�� ���������������� ����������� ������� ��������� �������� – taigi bronzos �������������������������������� �������������������������������������������������������������� ��������

,� ����������������������������������������������mistine pagarba – mat jie dirbo su ugnimi, kuri buvo laikoma šventa. #����� ����� ������� ��� ��������� � ������M�+���� – ugnies ����� �� ������ ������� &���� � ����� ����"���� �*�7����– mitologizuotas ���� ��� �� �������� ����������� /�� ����������,���� ������� ���� �� ������� �������� �������� 3�� � � �������� ������ ���� �� ���� ���� ����� � ��� ���� ������ �� ������ ��� ������� 3� ��� ��� ����� ����� ��� ���������������� ����� ����� ��� �� �� ���� /��������� '���������)� �� ��� ���� �� ��� ������� �������� ����� /�� ���� ����B

84

������ ������ �� ��� �� ���� ��� ���� ������ ����� ������������ ��������������������������� ��� ��������2��� �����������������iais atsirado ir ����� ������� &������ �� �� �������������� � ������ +� ������ �� ���� � ���������� �� �� � �����������*�

������� ��� ���� ���������� ������ ����. Buvo kalami �������� �� ��� ������ �� ����� ����� ��� ����� ����� ��� �� ������������� ���������� �� �� ����������� �� ��� ����� ���� #��� ������ �� ������ �������� �������� �� ��� ���� �����+��� �������aukso ar bronzos lakšteliais.

!�������� ���� 6 ����� ������ ����� ������ �� ��������������� �� ����� ���� �� �������� �� ���� ���������� ��� ����A��������� ������������������ �� ������������� ���������������� ������� ���������� �� �������� C6C �� ��������� ������������� ���������� ��� ��� ������� ������ ����� �������������� ������ ������ � �� �� � ����� �� ������� CC ����������� /� ������� 7��������� ,��������� "�� ���� ��+������������� �� ����� :��� ������ ���� ���� ��������� ��� ������������� ���� ��� �������� ������� �� ���� ������� ������ �����7������ ��� ���� ������� ����� ����� ������� � �� �����gamybos dalimi� ���� ����� ��������� ���� �� ������� ��� �� ������ ����������� ������ ���

(� � � ������ ��� ��������� ���������� � ����� �����7����� ���� �� ����� � ���������� ����� ��� �� ������ �������������� �������� �������� ����� ���B ��������� �����+��� � ������� ����������� ����� ��� &�������� ������� ������ ����������� ��������� �� �� ���� ��������*� ������ ������ �� ���������� &��� �� ���� ����� ���� �� ����*� 7����� ����� ��� ��� �� puošiami �����+��� ������� ������������� ������� ������������ ����������/�� ��C"���������"�� ����������� ����������������������pat buvo kalami reljefiniai medaliai ir papuošalai.

C"6 �� ������ ������� ����� ������B ������� ��������mech������������ &������������������ �� ����� �� *�C"666��pabaigoje – pneumatiniai plaktukai �� ������ ������ ���� ���� ��

85

C6C �� ��������� ������� ������ ������ ������ ����� ���������������� CC �� ������ ������ ������� �������� ���� ���naudojami elektromagnetiniai plaktukai.

����� ���� ��� ������������������ ���� ��� ��� ������ �������������� � �� �� ��� ��� ���������� ��������� &7������������ ������� ;<@0 ��*� 3���� ���� ������ ��� ��� ���� ������3������ #�� ��� �� ��������� �� ��� � 7�������� �� V������������������ �������������� ������C"66–XVIII a.

.��� ��������'�($��'�+�)*(�$,�

7���� ������� �������� ��� � ����� /� ��� �� ������������� ������� ������ �� ������� ��� ���������� ������nukrit� �����������7������ ��� �������&1–;.�*���� ������������� �� ���������� ����� – su pašildytu oru [15]. (������ �������������������� ������������� �� ������������ ���du priekalai – ������ �������� ��� ���� ������ ������� (� � �������� ������ ������� ������ �� ���� ��� �������� ���� ���������������������� ������������ ������������������ ������ ������� ���������� �� �������������� �� ������������ &; ����*�Tiekiamoji ventiliacija palaiko patalpoje normal� ��� �������� �� �������������������������8������������������������������ ���������������

86

;����8������B a – bendras vaizdas: 1 – oro tiekimo reguliavimo rankena; 2 –���� �L�– ������������L;�0–����������������L?–��tis; 4 –���� ���� ���L5 – ����L =� @ – ������� ����L -� > – ������ � �� ����L ;.� ;; – oro tiekimo vamzdis su reguliavimo sklende

8�������������������������� �������–1 150°C, aliumi-

nio lydiniai – iki 380–480 °E� 7����� �������� ���������� �����forma ir svoris (0,5–5 kg) skiriasi (tai priklauso nuo darbo ��������*� ,���� ��� ���� ��� ����� �������� ������� ����������� ���� ��� ;.–16 kg, jie skirti dirbti abiem rankomis. Be to, �������� ������ ��������� ����������� ������ �enkimo atramos, lygintuvai (paviršiui lyginti baigus kalti plaktuku), priekaliniai ��� ���� &������� � �������� ����� ������� ������ �� ���*� +����

87

&��� ���� ������ �������� ������� �� +���� ������ �� � ����������*������������ �����

4.1.3. Kalviškasis suvirinimas

,����� �� � ����� ��� ��� �� ���� ��� ����� � ����������������� �% ������� ������ ������ �������� � ��� ����� � (t = 1 275–1 400 °C), ����� ������������ ����������� �������-moje vietoje. ������ ��� ����������� �������� nustatoma pagal ���� � �����B �������� ����� ���� ���� � ����� ���� ���� �������balta, o daugiaanglio plieno (C = 0,3–0,5 %) ir legiruotojo plieno ����������� ���� ���� ���� � – ���� � ���� ���� ����� � ����� ���������� $����� ����� �� &����� ��* ����������� ������ ����������� �� ���������� ,����� � ������ �� ������������ � ������������������� ����������������������������������

���� ��� ���� �� ���� � � ���� ����� �� ���� ��������������� ��� ����� ��� �������� /� ������� � � ���� � �������������������������������*ekv &���0�0�?�����*�

8������ ���� ���� ������ � ������� ���� ; % sieros, nes ji ����� � ����� ��� ������ ���� � ��� �������� ���� ���� ������������������� ������ ��������������������� ��is.

2�� �� ��������� ����� ��� ������� ���� �� ������������ ��� � ������ ����� ����� $��� ����� ��� ����� ���operacijos: ������� � ������� ������� � ,������ �4� ������� ������� � �� ����� �� �������� ����� �������. Norint po suvi�� ����������������� �������������� ������������� ���&������ ���*� /���� ����� ���������� �� ��� ������$��� ��������&0 ����* ��� ����� ��� ��� ����� ��� ������������ $����� �� ��nuvalomos nuodegos, jie sudedami ant priekalo ir sukalami. ������ �� ��� ����� ��� ������ ����� +��������� ��������+����������� ������

88

0����7�������������� �������������

.���.��������$��(�

7������ ���� ������������� C"66–XIX a. Tuo metu buvo ������ ���� �� � ����� �� – ��������� ������ ���� ��� ������ ������������ �� ����� &����� "������� ,� �� ����������� E������,��� ������*� 7�� ����� ������ ���� ������������ ��� ������������� ������ ����������� 2������ (��� �� ���������������� �� $��� ������ �� ���� &��� ai iš bulato plieno), Notinganas, Zolingenas, Pavlovas – ������� �� ����� ��� �����Vologda –� �������� ����CC������������������� ����������puošti sodybas, visuomenines ir buitines patalpas.

��� ��� � ����� ����� ����� ���������� �����ia nuo ������������������� ��������� &������� ��� ���� ���������

89

darbui palengvinti naudojami ir ���� ������� �����*� 7����� ������������ ������ %� ,������ � ����� ��� '(����� ���� �� ������ ���) W;<XB 'OSD �������� ����� �������� �� uodini kalviai, ���� �� �� ������� ���� ��������� ���� ������� ������� � �����'"�� ��� ������) �������� ������� ���� �� "����� � ���� ������� ������ ������ ���� ������ � �� �� �� ����� ��� �� ��šiais laikais“.

7��������� �� ;@@0�� ������ A�#���� &A�#����* ������������&������������0*��������������������&?����*�3��������������������� �����������������7�������������#�7����&#� 7�����* ������ 2������ ���� ��� ����� ������restauratoriaus D. Varkalio surinkti �� �� � ���� ��� ���������(����� !������ �� � ��� 7������� ���� �� �������� �������������� �� ��� ����������� ���� �� � ��� ����� ��� (������������ ������ ����� ���� ����� #� 7���� ����� ��� ����� ���������� �� ��� ������� ������� �� ��� ����� (����� !������������ ��� ��������� ������ ������ �� ��� (�������� ������ ������������������������������ ��������������� ���

?����7�������������7���������

8� ��������������������������������� ����������������

ak�� � ����������� ����� ���������������������� ����

90

�� ������� ������ �� ������� 7�� �� � ���� ������ �� �������������� – tai buvo pameistrio („gizelio“) pareiga. Pati pasaga „gimdavo“ ant priekalo. Kiekviena ������������������ ������������ ������ ����� ���� �� ��� �� ���������� �� ����� &����������� �� ������ =–7, didelei – 8–10) (arklio kanopos yra ���������� ����� ���� � ��� ������*� /�� ��C6"��5�������������� ��� ������ ���� ������ ������ ������ �� ���� ���� � ��������� ��������

Šiuolaikiniai kalybos gaminiai, norint juos apsaugoti nuo �������� �� ������� �������� ����� ��� ������ ��� �� �� ������������� �� ��� $�� ������� ������� ���� �������B apvirinimas, purškimas&���?�<�����*�� ��� �����olankinis oksidavimas ir kt.

3�� ��� ��� �� ���� ������ ������� ������ � ��� �����&������� � ���� �� ������� �� ������ � ������� ��� ������*� ��� �� ������ ��� ������������ �� �������� � �����B �� �������� ��������������� ������� ���������� � � ������� ������ &<� 1 ����*� 7���� ���� ��"����� � ���� ��� �������������� ����� ������� ����������� � ���� ����������� ��� ��� �� ������ �� ������������� �� &����������� �� ��������� ����������� ��Y*�"���������������� ��� �������������� ��� � ������B ���� ����������������7����������������������������������������– tradicinis ��� �� �� � ����� ��������� ������� ��� ������� ������� ������ �� � ���� ������ �� ����� ��� ����� ����� ����� ������� ��������������������������������������

91

<����7������������������

1����(���� �

2��� �������� ������������������������������������� ����� ���������� ������������ 3�� ���� ������ ���������� �� �������� ���� ���. Juk ir ������� ���� ����� ����������������� ���������������������� �����

92

4.2. Elektrolankinis suvirinimas 5�������� �� � ����� ��� ������� ������� ��� C6C ��

�������������� ������������ ������������� ����������� ������������������������������������ ��������

.� �����'�,����/+' ��(�'$, �-��+(� 2/�'��

(���� ���� ������� ����� � ��� ���� ����� ����� � ���Banatomas ir fiziologas &����� Galvanis (1737–1798) ir fizikas Alesandras Volta (1745–;>0-*� ����� �� ����� � �� �� ���'���� ��������)W;=X�;-@;��!�#���� ��������� ���'Trak-���� ���� ������� � ����� ���� � ����� ��“. /� ������ ����������� ����� �� ������� ������� � ����� ������ ����� ��������grandinei, nervuose sukelia ele���� ��� �� ����� �����������:��� ���� �������������������� �������� ��� ������ ����� ������������ �� "����� � ������� ������� �� '���� � �������)����� ���������� ����� ������ �������� ;-@< ��� ����� ������� ����� �� �������no L. #���� �� ����� ��� �� ���� �� ��� �������� �������������������������� �������������������� ����� ����� �� ������ ������ ������� ��� ����� � ��� � ���� ����� � ����� ����� ��������� �� �� ���� �������� ��duomenimis. Pavyz������ !� #���� � ������ ���� ����� �������������� ������ �� � ����������� & � ������ ������� � ������������ �������� � �������� �������������� �������� �� � ����������������������– galvanometru).

$������������������ �������jo A. Volta. Šiandien mes jau �� ���� ��� �������� � ��� ���� ����� /� �� �� ���� �������elektrofiziologijai, elektrochemijai, termoelektrai.

;-@1 �� �� "���� ������ ����� �� ������ ������ �������(������ ����������* �� ;-@= �� �+�������� �� �� ius apie to ���� �������������������� ���"������ ����

Dar 1792 m. A. Volta pakartojo L. Galvanio bandymus su ������������ ������� �����–�������������������������� �

93

��������� ������ ����� �������� &����� ������� �� �����* �� �����laisvuosius galus – raumenys susitraukdavo. 1794 m. Voltai pavyko ������ ��� � ������� ���� ����� �� ���� ��� ����� � �� ����"���� ����� ��� /� ����� �� ����� �� �������� ������� ���� ���������� 3������� ������ �� �+����� �� ������� ���� ��� ���������� ��'��� �� �)�;-@@�������������"�����������������������B ��� � ���� =. ����� &������* �� ����� &�� ��* ����� �� ��������� ���� ����� ���� ��������� �������� ����� ��������&���� �������* �������� ���� ������ ���� �������� �� ��������������� �� ����� ������ �������������"���� ���� W;-X���� ��������'������������������– tai prietaisas, kuris savo poveikiu, �� �� �� �� ��������� ������ !���� � ����� ��� ������ veikia nepertraukiamai� ���� ���������������� �������������������L������ ��� �� ���� �������� ������ �� ���� ��� ������ ������� ������������� ������ ������� ��� +������)� �� �������� �� "����pavadino „elektrovaros aparatu“ arba „kolona“, kadangi jame ����� ��� ���� ����� ��� � � � ����� "����� ��� ����� �� �������vadinti „Galvanio stulpu“ arba „Voltos stulpu“. Taip buvo sukurtas pirmasis elektros energijos šaltinis – elektrocheminis galvaninis elementas.

;>.; �� �� "���� ���� �������� � ��� ������ � ������(Institut de France), kur, dalyvaujant ir Napoleonui, demonstravo ��� �� ����� 3������ �� �������� ���� ��� � �� ������������"��������� ���������� ��� ���� /����� ���� �������� ����� ���� ����� �� ��� ���� ��3������ � ��� ������grafo ir Lombard����� ����������� ��������������:��������5����������������"�������� ����� �����

6���� ��� ���� ������� �� "���� ����� ����� � ���������������� ��������������� ���� ���� ���� ����� ��� �� ������ ������������������$������������������3�!������������������������ ������� ���„Sausieji galvaniniai elementai“ (sausaisiais ��� ���� ��� ����� ����� ���� ������� ��� ������� �� �� L ������� �� "���� �����*� $��� � ����� ������ ���������� net 80 ���� ��� ���� ����� �� ����� ������� ������ ��� '����� ���

94

��������� �������� ������� ������ �� ���� � ����������������/����� �������������������������������� ��������� ������ �� ������ ������� �������� ������ ���������������������������������� ����������������)�

4.2.2. Elektros lanko atradimas ir pritaikymas

1802 m. Sankt Peterburgo medicinos akademijos profesorius 7������#����������������������� dujose ir taip atrado elektros �����&������������������ ��"������ ku). V. Petrovas pirmasis �� +����� ������ ������ �������� ������ ����� ��� ����� ��privalumus ir patobulino Voltos stulpo ������������ � �������� ������ ����� �� ����� ������� ������� ����� ��� ������������� ���� ���� ������ ������ �� ��ektrolito. Buvo pagaminta ����� � � �������� �� 0 ;.. ���� �������� ��� ��� ����� �� �� ������� ����� ��������� ��� � �� ���� ��������� ��� ���� �������&�����������* ��������� ��������� $���� ������� � ������������������� ���� ; -.. "� �� visiškai pakako gauti stabiliam ������ � ���� ��������� ������ "� ������� ������ ������ ���+����� �������������� &,� �� ����������*� ������� ������� ���per anglies strypelius. Kai mokslininkas priartino du anglies ��������� ��� � ���� ���� ����� ��� ��� �������� � ��� ������ ����������� � ��� �� ���� ��� ������ – ���������� ��� ���� ����������� "� ������� ��������� ��� � ���� �������� &+�������� �������������������������*������������������������ ������������3000 °C� $��� ���� ������ ������� �� ��� �� �������� ������������� ������ ������������� ����� &���� +�����* �� ���� ���vystymuisi.

3������������ ��"�������������������������&;>.@��*��������� ������� ���+�����#�2����

1803 m. V. ������� ��� ������ ���������� ������ �� ����������� ���������� ������ � ����� '�������� � �� ��!�- -�� "����#�$ �%&��$) &„8� �� ���� ����� � ��-voltinius bandy-mus“*� /��� �������� ������� �������� �� ����� �� ���������

95

ypatumai praretintosi�� ����� &����� ������ ������� ��������������*� ������� ��� ������ �� ������������ �� ������������������� ��������� +���� �� �������� ���� ���������� :� ������������������������������ �������������������������ploto� "������� +����� #����� ,��� � 4�� �+�������� ���� ���� ���4���� �����������;>0=��N

Savo tyrimais V. Petrovas ������ �������� ������� ������������� ����� �����$�$��������������� ��������� ��� �����lydymui����� ������������������������������������������� �������� ��� ������� ��������� ��� � ��� � ����������������������� �������� � �� ���� ������ ������ ��� ������N ����� ���� ������ ���� ���������� �������������� ������� šviesos ������� ����� ������� ������ ���� �� ���� ������ � ��� ������������ !� �� �������� �� ���� ���� ������������ ������ ����������������������$������� ���������� ������ ������������������ ��������� ����������� ����������� ���� ����� ��������������� /����"�������������� ���� ��� ����� �� �� ��������&;>?<��*������������ ��� ���������� ������� ������ ������������������&������������������� � ����!����� �������������� ����� ��� ����� �������������;>-<��*�

;>;0 �� ��� ����� � �� �� !� ���� �� �������� ������������� – ����� ������� ������� ������� ���� �� � �� �� �������� �������

������ � ��� �� ��������������� ���� "� ������� ���������� ������ ���� ������ �� ������ ���� � ������� ������ /� ����B„Elekt���� �� ����� ����� ������� ����� ������� ������� �� ������������ � ���� �� ��������� ������ ��������)� "����� ���mokslininkai N. N. Benardosas ir N. G. Slavianovas panaudojo ������� �� �� � � ��� ��� �� ������ ��� ���������� &��� <�0�1�skyr��*������������ ���

96

4.2.3. Pirmasis litavimo gamybinis pritaikymas

;>-;�������������2� ���������������������������� ������ +������� ���� � �� +�+���� ��� � ��� � �� ���� ���"������������� ����������� � ��5����+�$�����nas.

5�$����� �+������������������� ������ ���+�+������������ ������������� ����� � �� �������� ��������� �� +�+�������������� ���� �� ������ ����������$����� ����������������� � ������ ���� ������ ������� �� ������zacijos kai ����� ���� � ��������� � ������� �� ��� ��������� �� ���+�+��� ����� ����������������� �����������

:����� ���� ��� 5� $����� � ��� ��� ���� E��� ���������� ����� ��� ���� ������� ���� &��� <�0�<� �����* �� �����sa�� ��������� ����� � � +�+��� �� ���� ��������� ����� � � �������������&������������� ������������������– ������ ����� �� ��������� ����� ���� ���� � 2� ������ ���vandeniu).

� � �������� ������ �� ���� ���� ������� ������ � ����������� ���� ������������ �����������������$��������generatoriaus polius buvo sujungiamas su specialiu metaliniu ���������� ������ 5� $����� � ����� �������� ������������������ �� �–���������� ������� �������������������� ������ � ����� � � ������� ����� ��� ����� ������� +�+��� ���� �� ��!������������ �������� ������� ���� �� ���� ���������� ����� �� ��� � ���� &�� ����� �������� �� ��� ���� ����vadinami lydmetaliais, pvz., rusiškas ���<. ����<.% Sn ir 60 % ��*� (����� ��� ���������� �������� � � ����� � ������ ������������� ����� ���� ���������� ��������� �� ��� ���� ���������� ������� �� �� �������������� ����� ������ ���� ���%������ ������� ��� ���� ������ � ������� ���� statydavo ant ��������� ���� ��� ������� ������ ��������� M�������������� ������������� ��������������������������

6����� ������� �� �������� ���� ����� � � ������� ����E. $����� � ������� �����/��� ��������������������������

97

� ������������ ������� ���+�+������������������������ ���� ��� +�+��� ��� ��������� �������� ������� ��E. $����� ����������������������

.� �.�����/+' � '�� �0'+�/%�� � 2�'(�2

;><@������������������ � ��7�,���� ��������� ������������ ��� ��� ������ ������� ����� /� ���� ������ ���������� ��� ���� ������� ���� ������ � ����� ��� ����� �� ������� � �� ����� �� &���� ���� ����� ������� �� �������� ��� �����* ����� $���� �� ����� ��� ���� ������� ���� ����������taikomas.

������� ������ ����� ��� ������� ���� �� ���� ;>=- �������� ����������� � �� ����� 5� $��� �� ���� �������� �� ��������� 2������ �� !� �� �� �� ��� ��������� ������� ���� �elektros srovei, išsiskiria t� � ��� ��� ��������� ����� – ������������� �������� 5 $��� � ������� �������� �� ������ ������� �� �� ������� ��� ��� ����� ���������� ������ ���������� &�������� ������ ������� ����� �� ������ ��� �����*�2������ ��� ���� ������� ���������� ������ ������ ������ ���������� ��� ����� � ������������ $����� ����� ��� ������������� ���������� &���� �� ������� � �� ����� � ����� ���* ��������� ���� &��������� ����� ���*� $������ ������ ����� ������ ���� ���� ��� ��� �� ��+��������� #����� �������� ���E. Tomsonas yra �����������,��������4������� ���������.

;>=> �� �������� � �� ����� #� E��� ��� ������ ����������� ���� �������� � ��� �� ���������� ,�������������� ���������������������������� ������������������ ������� ������2����������������������������������� ���������� ������� �� � ��� ��� ����������� ��� ������ ���� ���������������� ����� ,����� ������� �� �� ������� ������ ��������� ��� ������� ����� � ��� �������� $��� ���� ���������� ������ � ������ ������� ���������� �� ��� ��������specialiu instrumentu.

98

Kaip matome, ir E. Tomsono, ir G. Cerenerio suvirinimo negalima laikyti suvirinimu grynai elektros srove, kadangi elektra ����� ��� ������������ � ����� ��� ������ ���������������������&���� ����� ��*�����

7������������� ��� ������ ��������������& ��� ��*buvo sukurtas tik 1949 m. akademiko J. Patono institute Kijevas (Ukraina). Visiškai naujas elektrinio suvirini����������������pavadintas elektrošlakiniu suvirinimu. $�� ���� ������ ��������������� ����� ��� ������� ������ ������ ��������� ������� ��������� ��� �������� 5�������� � ������ ���� � �� ��� � ��������������� �� ���� � ��� +���� ������os srovei. Tai labai pagerino ����� ��������������������������������� ���������������������������� ������� � �������������������������������"����������� � ������������ ���� �������� ���� ������ ���� ������rafinavimo (išvalymo, gerinimo) metodas, pavadintas elektrošlakiniu perlydymu.

4.2.5. Elektros lanko naudojimas suvirinimui

;>>;����� ��������Nikolajus Benardosas &�� �������– ������* ����� ���� ���� ���� �� ������� ������������� ������������������� ����� ��� maitinti nuolatine ir pakankama srove. Jam pavyko gauti ������ ������� ����� ���� �������� ��������� ��metalinio gaminio �� ������� ����� ���� ,������ ��������� �� ������� ��� ���� ���� ������ �� '���������+����) &M�+���� – � ��� ������ �� �� �� ������� �� � �����*� ,��� ��������N. :� ����� ������ ����� �������� ��������� �������������� ��� ��������� ����� ��� ��� �� &= ����* ����pagrindinis parodos eksponatas – �� ���� ������ �� ���� ��������1882 m. N. :� ����������� �������������� ������������������������� ���������� ����� ���� '������ ��� ���� �� ��������������������������� �������������)�

99

=����3�:� ������� �� ������� ���������������������� Be to, N. Benardosas išrado ir netiesioginio suvi�� ��� ����

&�� ����������������� ��� �����������*������ ������������������� ������� ��� �� �� �� �� �� �����1887 m. ����� � � �������� � �� 5� $��� � �� ������ ���� ���� ����� ��� ���� – �� ����� � ����� ���B ��� ����������� ������ ��� ���� �������� ������� ���� �� ���������� &��� <�0�<� �����*� 6� ��� 3�:� ����� ������ ������� �� ;0. ������������ ��������� ���������� ����� �����������������������B�������������� � ��� ���elektrotechnikos gaminiai, trans����� �������� ����� ����� �������� ������� ����� �� ����� ������ 6� ����� �� ������������ ���� W;@XB �� ����� ������ ������� ���� �� �� �� �������������� �� ��������� �� �������� ��������� ����� �� �� ������� ������������ ���� �� ������� ������ �� �����L �� ������ ���������������� ������������ ����� �������������� ��������������;@..�� ���� �3�:� ����� ������ ����� ����������� �� ����

100

����� &������������ �� �������� ��������� ��� � ��� ��������organizavo pramon� �� ����������*�

!� �� �� ����� ��� ���� &'���������+����)* �� ������������ ������� "�������� ������ ������� 3� :� ������������� ���� �� ����������������8���� ��������3�:� ������������������+� � � ��� ����– visas pelnas atitekdavo vikriems ���������� ����� �� �������� ��������� ����� ���� ;>@@ ���������� ���� ���� ������������� � ���������� ��� ��Benardosas sunkiai apsinuodijo kenksmingais garais, kelerius metus � ��������������;@.1�����������������������. Toks likimas ��������� ������������ ������� �� ��� ��� ������� ��������data, nei kur jis palaidotas.

3� :� ����� �� �� � ������� ���� � ��� �� ��������������� �� ������� �������B ���� �������� �������� �������������������� ��������� � ���� � ����� ��������� �� ��������� ��������� ������ �� ��� ������ ���� ���� ������� �� ��������$���� ;>>@��3�:� ����� ����� ���� �������������� � ��������� ��� ������ �� ���� �������� �� ���� � ��� ��� ����������� �������������� � išvengti nepavykdavo.

#������ ������ � ������ ����� ��� ���� ����� ��� ��� �� �� ������������������3�������,����� ����;>>-�������������� ������������������������ ������������������������������ ����� ������ �� �� ������ ������ � ���� �� ���������,����� ���� �� ��� ������ ���������� �� ���� �� �������� ���� ������������ ������������������������� �������� � � ���������� ��� ������ � ���� �� ��������� ������ ������������� ��� ��� ; ... � �� � 60–100 " �������� $���� ������������ ������� ��� �� � ������ ���� �� ������ ���� ����� ����� �������� ������� �� ��� ����� ��� ;>>> �. N. Slavianovas ���� ��������������������� � ����������������� su išankstiniu metalo pakaitinimu. Savo išra���� �� ������ � '������� �� �������������) �� ��� ����������� ����� � �������� � ���� �� ;>@.–;>@;��3�,����� ��������� ������������� �� ������ ���������������� 5����� ��������� ,����� ��� ��������� ������ ��

101

elektrodu, prie kurio prijungiamas vienas maitinimo šaltinio polius, o prie suvirinamo gaminio –�����$��� ������������������ ���elektros lankas, kuriam veikiant išsilydo elektrodo ir gaminio ������� !� ��� ������ �� ���� �������� ������ ��� ���(kristalizuojasi) ir gaunamas neišardomas suvirintasis sujungimas. 1888 m. N. Slavianovas pirmasis lankui maitinti panaudojo elektros �����������(7 pav.). Specialiai suvirinimui skirtas generatorius buvo sukurtas Austrijoje tik 1905 m.

N. Slavianovas pirmasis sukonstravo ir panaudojo ����� ����������� ����������'������� � ��������)– automatinio ����� ��� ��������� &> ����*� ���� ������ � ���� ������������������������������ �������

7 pav. N. Slavianovo elektros generatorius

102

8 pav. N. Slavianovo suvirinimo pusautomatis ,����� ��� ���� ������ ������� ������ �� 3� ,����� ���

����������� ����� � ������� �������� ���������������������� � ����� ��� �� �� ���� ������ ����� �� �����(suvirinimo po fliusu prototipas). Stiklas išsilydydavo ir padengdavo ������ ����� ������� ���� ���������� ��� �� �� ��� ��deguonies, azoto, vandenilio poveikio. N. Slavianovas pirmasis �������� ���� ������ ���������� ��������� � ����� ��� �� ��feromangano, ferochromo ir ferosilicio. Vykstant che�� ����������������������������� �&( 4�,�42*����������������

;>@; �� 3� ,����� ��� ������ '������ ����� �� ������� ���� �� ���) ����B ������ �� ������� ����� �� ������� � ����������� ��� ������� �� ��� ��� ������� ������� ������� �� ��������� ������������������������������������ �������������������������� ��������������������� ����&����� ��������

103

;0 �* ������� ������� ���������� ������������$����� ����������� ������������+���� �����������������s taisyti N. Slavianovas ������� ������� ��������� �� � �������� �� �������� �� �������������������������������������+������������3��;>@<������� ����� �� ��������� ����� ������� ����� ����� ��+������������ �� ������� ������������s (tokia technologija taikoma �� �����*� $���� ���� E����� ��� � �� ������� ������ �N. Slavianovo išradimus.

3����� 3� ,����� ��� ����� � ����� � ���� ����� ������� ���$���������������������������� �������� ��� ������������ ������� ���� �������� ������ ��� ���������� ,+��� ���sviediniai nepramušdavo šarvuotojo laivo borto. Rusijoje gaminami ����� ������� ���������� ��������������������������������� �kiek nepakenkdami laivui. Padedant N. Slavianovui buvo sukurta ir pagami �� ������� +��� �� ����� �� �� �������� ��������� ���� ������������ ��(���������� ������� �� ������������������ �� �������������B ���������� ������������������&;1�0��*�����������������

$� ���� ����������� ����� �������� ��������� ������ �N. ,����� ��� ��������� ������ ���� ������� ��� ��� ����� ������� ��� �� ����������� ������� & ��� ���� �� �����nepatvari, o sujungti spalvotuosius metalus su juodaisiais visai ���� ���*���������� � ���+$ 3��������� ��virino vienas ant kito 8 skirtingus metalus. :��� ����� ��B ����� ��� ��� �������(vario ir cinko (3–10 %) lydinys), nikelis, plienas, ketus, varis, naujasidabris (sidabro spalvos vario – nikelio (5–35 %) ir cinko (13–45 %*���� �*���� ���6��������� ������ ������������ ��������� ���������������� �������� �&0;���������*�"�� ����� ���� ���� �������� ���������� ������������ ����������� �����������&;>@0��*����� ������������ ����������� ���������&;>@? �� /�"� V�����*� /� ���� ������ �� ���� ��������� 2������� � �� ��� ����� �� ������ ,� �� ���������� �������� ���instituto muziejuje (7 pav.), o kita –�������������������������

104

@����6������������������������������� �

4.2.6. Elektrolankinio suvirinimo raida

,����� ���� ��� ����� ������� 3� ,����� ��� ����������� ��� ���������� �� ���������� ������ ���� �� � ����� ��� ����� ���� ����� ��� �� � ������� ;@.- �� ������ �� �����4�7������� ���� ��� ���� �� ����� �������� ���������Kad ���� ��� ���� ������ ���������� ������ � ��������� ������ ������������ �������������������������� ����������������� ������ ����� ��������2� ��������������������������������� ������ �������������&���������������nimo) �� ����������� �� �� ������� $��� ���� ������ suvirinimo glaistytaisiais elektrodais ����� ;@;- �� ����������� � �� ������O. � ��� �� 2� ,����� ����� ���������� ����� ���� � � �����

105

buvo apsuktas natrio silikatu (skystuoju stiklu) priklijuota popieriaus �������� 2����� ����� ���������� ���� � ���������� ���� ��������� ��� �� � ������� � �� �� ��������� �� �� ���� ���������� �� ������� ���� �� ���� � �� �� ��������� :��� ���������� � ���������� ��������� ������� �������� ��i amerikietiški �������������������� �������������������&����������� �������firmos ESAB). Rusijoje (Leningrade) 1938 m. buvo sukurti ��������� ���������� ���-;?� ����� ������� ����+����������� ��� �� ���� ����� ��������� �� ��������� ����stas yra ������� �� ����� ����� ����� � ��B ��������� ����� &����� � ������� ����� ��������� ������� �*L���� � ��������� �������� ����� ��� �����L ��������� ����� & � ���� ���� � ��������� �� ����� �� ������*� #���������� ���������� rankiniam �� �� ��� ����� ���� ���� ��� �� !�������� &'� ������ ����)*�3���� ���������� ����� ������ � ����� ���� ��� ���� ������ ���� �� ��� �� ������ ������������������������������������������ CC �� ������� ��������� ��������� �� �� is lankinis ����� ��� ��������� ��������� ��������� �� �������� ����� �������� �� ������� ������� �� ������ ���� �������� ���� �� ��montavimo darbuose.

,����� ��� ���� �������� ��� ��� ����� ���� �� ��������stiprumo tyrimo srityse daug nuve��� ���� ����� � ���� ������������� ����� ����� ���B "���������� 3� ����� � &������ �������������������� � �*�(������7�E��� ���&�� ��������������� �� ������ ����� ��� �� �� �� ��*� #� 3��������� &:���� �technikos universiteto ��������� ,����� ��� ������� ������������ ������ �������� ������������������������*�!� � �����"� 3����� � &;@0< �� �� ����� ��� � �� ������� ����� ������ +��������� E$M*� ;@0@ �� 7����� ��������� /���� ������� � &5� 4� ����!* ����� ����� ��� ������������� ���� ������������ � �����������������8������ ������� � ��������. Jame ;@?@ �� ���� ������ ���� ����� ��� ���� – automatinis suvirinimas po fliusu�5�������� ����������� �������������������� ����� ��� �� � �� +liuso sluoksniu (10 pav.), o pats suvirinimo

106

procesas buvo automatizuotas (vielos tiekimo mechanizmas su fliuso �� ����� ���� ��� ��� � � �������� ���������� ���� ������������������ ����������������������*�!� ����������� �������fliuso sluoks ��� �� ������ ����� ��������� ����� ���� ���� ����� ������ ����� ��� ���� �� ����� ���� ������ ������� ���& ����� ����� ����������������������������+����*�

;.�������������������� ������ �����+������� �� �

Taik� � �� ���� ���� ������ ������� ������ �� �� ������ ��������������������1–;.������������ ���������� ��� ���� �� �� ��� ��� ��� ����� ��� �������� �� ������ ����� ����� W0;X & ��� ��������� �������� +���� ��������

107

pakartotinai). JAV suv��� ��� �� +���� ��� � �� ������� �������������� ���� �� ����� Linde firma. Antrojo pasaulinio karo metais J. ���� � ������ ������������� ����� ��� �� +���� ���� %������������� �� ��� ��������������������� ������ ���������� ����Liejamieji gam����� ,���������4 ���� ������ � ������������, kurie �������� ��� ���������� �&���������������������� ��$- -?< ���� �� ��� � �� �� ���� �� �� ������ �� � ��������„Tigru“).

3�� ;@<>�� �������� ����� ������� ������� elektrolankinis s������� � ��������� ��������� ����� &��� M�*� ����� ���� �� � ����� ��� ���������� ��������� &������ ������ �� $6#suvirinimu (tai angliško pavadinimo tungsten inert gas „suvirinimas ���+���� ������������ ���� �������)� ������*���������������������� ����� ��� ������������ &����� ������ ��� ������������* �� �������� � ����� ��� ��������� ��������� &(6#suvirinimas – melting inert gas „suvirinimas lydomuoju elektrodu � ���� �������)*�

1950–;@10 �� E� ��� ���� ���� � ����bos mokslo tyrimo � ������ &���'��(– ����*���������� �� ������ �������������� ������� ������� � ������ ���������� ���� ��������� &���������� ����������� ��(�#����� ���&melting active gas „suvirinimas lydomuoju elektrodu aktyviose �����)*� �� ������������ ���������&����� ��������������� ���������� �*�dideliu produktyvumu ir ekonomiškumu (CO2 dujos kelis kartus ���� �������M�����*�

;@1> �� ,��� �� ���� ������� ����� ��� ����� ������� ������ &���)�� – Rus���� !� � �����* ������� ����������� ���� ������� � �� ����� � ���� [22]: lanko stulpas ������������������������������– plazmotronuose. Tai labai ������ ���� �� ������ �� �� �����������– ji siekia iki 30 000 °C. Buvo sukurta ir pagaminta po������� ������ �� ������� ��� ���kadangi tapo � ��� � ������ ������� ������ ����� ������ (iki 300 mm). Buvo sukurti ir netiesioginio veikimo plazmotronai,

108

������� �� �� ���� ���� ��������� ��������� �� ����� 3������ �tokius plazmotronus galima p������� ������� ����������

1961 m. Vilniaus suvirinimo gamyklos teritorijoje buvo ������� ,��� �� �� ������� ����� ��� ����� ������ � ������"�� ��� ����� &�4 ���)��*� "�� ��� ������� ����� ������ ���� ������� &"5,�#* ���� ��������� 5��opoje. Joje buvo gaminami elektros lanko maitinimo šaltiniai: suvirinimo transformatoriai, lygintuvai, suvirinimo keitikliai (elektros variklis, sujungtas su generatoriumi), agregatai (vidaus degimo variklis, sujungtas su suvirinimo generatoriumi). Institu�� 5������ ���� �laboratorijoje buvo sukurtas visiškai naujos konstrukcijos induktorinis suvirinimo generatorius, neturintis kolektoriaus ir ��������� &��������� �� �� �������� �������� ������� ��� ��� ����� ��� �� ��������� �� ������ ��� ���������aus vyksta ��������������� ��� ������ ������� ������ �� �� �� ��������������*� 3�������� ������������� ���� ���������� ������: �� ��������� ��� � ����� ������ �� ������ �� ����������� � ������ � ����� �������� $��� ��� ������ ��� �������� ��virtinta ���� ����������7� ������������� ������������������������ir išlyginama naudojant ventilius (galingus diodus). 1979 m. buvo ������ �� ������� � ������ ����� ���� ������� ���� �� ���������Prie jo vienu metu gali dirbti keturi suvir� ����� &��� ���� �������virinti didelio skersmens magistralinius vamzdynus).

Nuo 1962 m. buvo atlikti pirmieji impulsinio-lankinio proceso �������� �� ������ ���� ������� � ���� �� ������� ��� ����� ���������� ������ � ����� �� �������� ������ �eitiklius. 1978–1980 �������+����ESAB������+����Kemppi sukurti pirmieji �������� ��� �� � ������� ��� �� ������� ��� ����� ��� ������ ������������� ����� ������� $���� �� ��������� �� ��������� ������������� � �� �� ����� ��� ����� �� ����� � �� �� ������� �������������N&,����������������������������������������������� ��� ������ ���� ������� ������ ��������� ��� � ����������*Naudojant ������������ ���������� buvo sukurti impulsiniai suvirinimo šaltiniai, galintys rea������� ���������� ��� ����� ����

109

������������ ����������� ��� ������� W0?X� ��� ��������� ������������� ���� �������� &0.–30 kHz) gerina lanko �������� �� ������ � �� ��������� ����� "����� �� ��� �� ����impulsais (30–200 Hz) galima valdyt���������� ����������� ������� ����� �� ���� ������ ���������� $�� ��� ��� ������������ �� � ���� ������ ��� �� ����� �� �� ���� ������ ������� ����� ��� �� 8������ ��� ������������ ���� ������� &;–10 Hz), t. y. lanko pulsacijos, veikia ������������ ����������������+�������������� ��������������������������������� ���������� ����� � ������ ����� � ��+�������� ���� ��� ���������������� �������� $���� ��������� ���� � ������ ���� vis ��� ��� �������� �� �� ��� bei automatiniam lankiniam suvirinimui, kuriami nauji maitinimo šaltiniai, galintys realizuoti dvigubos ar net trigubos moduliacijos���� �����

4.3. Dujinis suvirinimas

$�� ����� ��� ������ � ������� � &�� ���� ������� ����* ��deguonies mišinio l��� ��4�� ����������7�2��������C"66����������� ������ ������� – ������ �� ����� ���� �������� ��atradimas buvo laikomas paslaptyje, nes deguonis buvo panaudotas 7�2����������������� �� � ������������������� ������������mokslo rai����������� ����������� �������� �������������������� ;>@1 �� �������� +����� 7���� !� �� ����� �� ������ ������� ��� ��� �� �� � ;@.0�� ������ � �����+����� � ������ ���������� �������� ������� �� �� ��� ����� � &����� � ������ ��������� �������� ������ ����� ������ ����������� ��� ;@= °C, o ������ – ����� �� � �� ������ � ������ ����������� &;>1 °C). 3�� �� ����� �������� ����� � � ����� �� ������� �� ���������������������������&���������������� ��������*. 1893–1895 m. ���� ������� ����� � � kalcio karbido gavyba, iš kurio, jam reaguojant su vandeniu, lengvai išgaunamos acetileno dujos. Dujinio ����� ������������� �������������� �������� ������������������ ���� ����� � �� � �� !�� !� �������� ;>@1 �� �� ������

110

��� ����� ��� ������ ����� ����������� ���� ���� ���� ���� �acetileno ir deguonies mišiniui, buvo gauta liepsna, kurios ������������������? 000 °C (ji pakankama metalui lydyti).

������ ��� �� !� ������� �������� ����������� �������spe������ ���������� ;@.. �� ��� ���� � �� ������ 5��� � A���&A�����* �� ����� ������ ����� ����� �� � ���� �� ����� ������ �� �– ��������������������������&���� ����������������3 100 °E*� �������� �������� �� �������� ���������� ����ito iki ��� �����B ���� sumaišomos degiosios dujos su deguonimi ir ��� �������������������+�������������� ��;@.?��5�A��������� ��������� ������ �������������� ����� ��� �� ���� ���������� ��������������� ������������ ����.

������ ���� � ����� ��� ��������� ���� ������ ������1906 m. Maskvos technikos mokykloje (dabar Baumano technikos � ���������*� 2��� � ����� ��� ���� ������� ����� �� ������taisyti, remonto darbams ir kai kurioms nelabai svarbioms konstruk���������� �� ������ �� ����� ����������&������������� ��������� ������*�

Dujinis suvirinimas paplito po 1920 m., kai buvo pagaminti pramoniniai patikimi acetileno generatoriai &��� �� ���� �������kalcio karbidui reaguojant su vandeniu gaunamos acetileno dujos). ����������� ;@0= �� ���� ������ /�" �� ���� ���� ��� ������ �'*����)& ����������������� „dujos“), kuri gamino �������� ������� � �� ��������� ������� ����� ��� �������� ��reduktorius &��� �� ��� ���� ��� ���� ���� �� ���������� ��� ��������*�$��������������������������������������������� ������ ���� ���� ����������� �������������� �� ������� ������ ��&��� +�������������� ���������� ����� ��������*�

������� ����� ���� � ����� ��� ��������� ����� � ���������� elektrinis suvirinimas, nes jis yra paprastesnis, pigesnis, ������ �� �� ����� ���������������� $����� ���� � ����� ������� ����������� ���� ��� � ���� ��� ������� �� ���� � � �������� ����� ���� �� &���� ������ ���� ����� ������������ �����).

111

2��� ���� � ���� ������� � ��� ����� ����� ��� ��apvirinimo darbams &����� �������� ������� �������*� �������taikyti dujinis-fliusinis apvirinimas (gauta gera suvirinimo zonos ������*� 9��� ������ ���� ���� � ������� ������ ���������������� �, juos ���������� ������ &���� ����� ��*� ,������ �������� ������� �� ���� ����� ������ ��� ���� � ���� ����������� � �������� �� ��� ����� ������� ������ �� ���� ������ ���������reguliuoti suviri ��� ������� ����� � ������ ����� �� ����� �����+�������������� �����������

2�� ���������� ������������ ���� ������ �� ����������praktiškai dujinio metalizavimo������������������������������������� ������ ������ ��������������� �������� ���� ��������� ���� ���� �� ,������ ���� ���� �������� � ������ ������ �������� ������ ���������� ����� ������� ���� ����� ��purškimo technologijos, naudojant specialius elektrodus arba �������� �������&���?�1������*�

4.4. Dujinis pjovimas

;@.< �� ��� ���� � �� ����� 5��� � A��� &A�����*

����� ����� &������ ����� � �� ������* �������� ����� ���� �������� ��������� �����������������

1908–1909 m. Vokietijoje ir Anglijoje buvo atlikti pirmieji pjovimo po vandeniu bandy����������������������������������kurie nuo 1917 m. buvo naudojami JAV ir Anglijos laivynuose.

2��� � ������� ������� �������� CC �� ��������������������� ����� ������ ������� pjovimo degikliai, kuriuose gaunama kaitinanti liepsna (deguon�� �� ������� ���� ���� �* ������������ ����� ��� � ����� �� &������� ����� �* ������� �������� �� �� 7���� � �� ���� � ������ ������ � ��� ��������������������������������������������� � ���������� ��������������� ��������������� ��������������� ����������������palengvina šiluma, išsiskirianti reaguojant deguoniui su išlydyta �������� &��������� � ��������*� $���� �� ������� ���� ����

112

pavadintas deguoniniu pjovimu� 2�������� ������� �����������gaunama naudojant acet��� � ����� ������ ���� ������ �������degikliai, naudojantys gamtines, propano-butano, pirolizines dujas, ���� ��� ������ �� �� �� � ���� &���� �� ������� � ���� �� ���� ���*� 2���� � � ������� �� �� ����� ������ ������ ��� ��� ���� �� ����� �egiruotiems (kuriuose anglies yra iki 0,3 %) plienams pjauti.

$����� ��� ������� ���� ����� ������� ������� ������gausiai legiruotiems plienams, ketui, variui ir jo lydiniams pjauti, nes ���������������� ���������&���������������������������������� � �� ������� ������ ����� ��� ������� ���� ���*�Šeštajame dešimtmetyje tokiems metalams ir lydiniams pjauti buvo sukurtas ir taikomas specialus deguoninis-fliusinis pjovimo ����B ��� � �������� � ���� ������ ������ ������ ����� ���tinama ������������ ���+�������������� ������������������� ����� ����� � ��� ���� � ��������� fliuso milteliai, kurie degdami ���������������������������� ���������������������������� �������� ����� �� ��������� ������ ���� � ������� ��� +������������� ���������� ���� ��������������

CC �� � ������� ����� ������� �� ������� ��� ���������������� � ��� ���������"��� ����� ������������������������� ��� 7�� ������ ����� ���� ������ �� �� ����� ���nuose ��� ��� ������� ������� ����� ���� &������ �������*� � ����������� ������� ����� �� ������ ��� #���� ���� �� ����� � �������� – ���� ����� ���������� �� �� ��� �� ������ &���� �������� ������ ��� ��� ������� � �������� �� � ��aliais vis tiek ������� ��������� ������*�3��;@=.��(����:���� ������aukštosios technikos mokyklos (dabar – Baumano technikos � ���������*,����� ��������������������������� �������� �pjaustymo darbai pjovimui naudojant ��������-deguo���� ����. G. Jevsejevo vadovaujamam kolektyvui pavyko atliktiti ������������� ���� ����� ��� ����� � (net iki 4 � ����� ���� ��* �� ?.–100 mm skersmens ������ �� �������� �� ���� � ����� ���� ������������������ ����� �������� ��������������es pripildytas

113

��������������������������������� ������ ������������������� ��� ������� �� �� �� ������� ���� ��� �������������� ���������� ��� ������������(���������������� ��������reaguodami su deguonimi jie išskiria papildo��������&��������� ���������* �� �������� ���� ������� ���� $��� ����� �� ���������� ���� ������ ������������ ���� ���� �� �� ������� �������� $����� ������ �� ���� �� �� ��������� ���� �� ������ �������� ����� ��� ��������� �������� ������ ����� �� ������������������� �� 7�� ���� ������ �� ������ ������ �������� ��stumdomas pirmyn ir atgal (geriausiai šlakas pašalinamas pjaunant iš ������ � �����*� � ��� ������ ����� – ���������� ����� 9��sukurtos technologijos betonui pjauti strypeline-deguonine ietimi, dujine-milteline reaktyvine srove, milteliniu-deguoniniu pjovikliu, plazmos srautu.

2���� � �� ������� ������ ��� ����� � �� ������� ����� ������� �������������������� � ������������ ������������ ������ ��$��������� � �������������������������

.�1���0�)��� � 2�'(��'�0,���&�"�

CC �� ��������� ���� ������ ��� ����� ����� ������� �

����B������� �������������������������������&����������� ��� �������� ������ ��� ������� ����� �� ��� �� ������������ �*� ������� ��� ��������� �� ����� �� �������� ������������ ���� ������ ������ ������� ��������� �������� �������� ���������������� ������������� �������������� ������������������������� �virinti������� ����+����������������������� ;@0?–;@01�� ������ � ������� ���� ����� �� ���������(���� �������� ������� 3�� ;@<.�� ������� � ����� ��������������������������������������������������������� ���Nuo 1950 m. stor�� ������� ����� �� ������� ������� /� Patono išrastas ��������������������� �����&���<�0�<������*�

���������� ��� ���� ��� ���� ������� ��� ������� ����� ��� +����� 2����� 2������ ���� ����� � � � ������

114

�������� � ������ ����� � ��� ��� �������� $����� ����� ���trintimi JAV patentas buvo gautas 1891 m. – jau po mokslininko mirties. -������� ������� � ��������� ���������� ���� �� ����������� �� V������� ��� ;@1= �� /�� ������ ����� �� ������� ���� ���� � ����� � � ������� ���� ��� ������� 3�� ������� �������� ����� ������� ���� ��� �� �� ����� ��� �������� ��������������������� ��������+������������������������� ��&�����+����7%7��John Thomson, Steellweld). JAV sukurta trintinio suvirinimo atmaina – inercinis suvirinimas, kuris skiriasi �� ������ �� ��� �� �� ����� ��� ���� ��� ����� � � ��������������� � ������ �� ������� ���������� ���������� ����������������������������������� ����������� �����������transformuojas� � ������ &���� �� ����� � ������ ��� �������*�$�� �� �� ����� ��� ������ ����� �� ������������ ������ ������ ��� ������ ������ ���� ����� �� ����� � �� �� ���� ���� ���&��������� ���� ���������� �������� �� ���*�

Jau seniai taikomas ��� ��������������������� �������� ������ ������������������������������������ �����+��������� ��� ������ ��� ���� ��� ���������� ���� ������ $��������� ��� ���� ��� ����� ��� � �� �������� ���� �������paviršius sua������������ ������������������������ ��������(3–4Å), apgaubdamas jo nelygumus, ir susidarydavo bendri �������������������$�������� ������� ��������� ��������������������� ������� &��� ���������������� ������� ��� ��������� ��atst���*�7������������ ������������������� �pakaitinimas ir suspaudimas &����� ��������� ������ �� �� ������������� ��*�7��� ����+��� ������ ��������������������������trunkantis procesas, labai svarbu, kokioje aplinkoje jis vyksta. To���;@1?��3�7�������& ����*������difuzinio suvirinimo vakuume ����� ������ ���� �� ������ ������ �� ���� ����+��� �� ������������ 2�+��� � ����� ��� ��� ������ ������� �������������metalams ir kompoziciniams lydiniams sujungti – taip pavyko ����� �������������1..����������

115

2��;@<=���������� � �����%���������,�:����������� ��� ������ ����� ���� �������������� ������ �������� �����, ����������������������������– induktoriuje, naudojant aukštojo ��� �� ������ ���������$�� ����� ����������������� ���������� �� ������, t. y. ������� � �������� ������ ���� (nereikia painioti su lankiniu suvirinimu impulsine srove naudojant ����� �� ��������� �� ��������� � ������� ���� ����� ���šaltiniuos�*�3����������� ������������������������ ��� ������� ���� �� ���� ������ ����� ��� ��������� � ����� �������������������������������� ������������&���������� ���������� �+����*� ������ � ���� ��� �������� ��� �� ��� ��� ��m ������� $���� �� ����� ��� ���� ��� �� ���� ��� indukciniu suvirinimu� $����� ����� ����� ��� ���� ���� ������� ���1958 �� (���� �������� ���������� ������ �� � �� �� ������� ����������������� ���produktyvumas išaugo kelis kartus, ir ����� ����� ��� ���� ������� ������� ���� �����������šalyse. 1962 m. Novosibirsko (Rusija) metalurgijos gamykloje buvo ��� ��� ������������������ ����� ������� ��������������produkty��������0�1����������������� ��N

Nuo 196.���������� ����� ���� ������� ������ �����spinduliavimas, o 1966–1968 m. sukurti pirmieji pramoniniai � �������������������������� ���������$

��������� ���� ������� ������� �������� &������ �� �������* suvirinimas ir pjovimas ultragarsu. Šis metodas ���� ��� ������� �� ������ ���B ������ ����� ����� ��� ��aplydymo technologijos, ultragarsu pjaunami gyvi biologiniai audiniai.

1960 m. JAV buvo atlikti suvirinimo tyrimai naudojant ����� � �������� &�� ����� ��� ���� ������ ����� ;964 m.). #�������� �������������� � ���� ������ �� ���������������������kompozitus. V��� � � ������� �������� ������ ���� �+������sprogdinamasis suvirinimas.

116

4.6. Pjovimas vandens srove

�������� ������ ������� ����������� ��������� � �� ��rius ����� � �� 3���� � A�� �� ������� ���� ����� � ������������ $�� �� ���� �� ������ �� �� � ������� ����� ����� ��� ��������� ����� ������� ������� ��� ���� ����� � ������� $����� ��� ��������� ���� �� ������ ���� �������� ��� ��� "��iau atsirado angliškas terminas ultra-high pressure (UHP) „labai didelis ����)&���������0..–<..(��*�3�A�� ����������������������� �� �������� �������� ����� � �� ���� ��������� ������������������������������������� ��������:����� ���������������� �������� ��������� ��������� ����� ������B �� ����� �������� �� ��� &��������� ��� � �������� ����� ���� ��� �� ������ ������ �� �������� �� ���������� ������� ����� ������ ���� ���*� $����� ���� �������� ��� ������ �� �� ��������������� �� ����� ������� �������� ���� ������� ����� �� ���� ���� ������� �������������������������������&;;����*�

1971 m. JAV firma FLOW ����������� ����������� �� ���� ��� �� ��� ������ ��� ������� ���� �� ��� ���� +����Aquarese������+����Water Jet (naujose konstrukcijose naudojamo �� �� ����������<..(��*�

;;������������� �� ������� �� �

117

�� ������� ���� ����� ����� � ������ �������� �� ���� ������������������������������ ���Pjovimas vandens srove ������� ��������� ����� � ���� ����� ��������� ���� � � ���������������� ��� ������������������ �� ��������� �� ��� ������ ���������� �� ������� ������� ������ �������� ��������������������������� � � �������� ��$��������� ����������+���������������������������

������� �� �� ���� ���� ���� ������� �� � ��� ����������� ����� ��� ��� 3���� ������� ���� ��� � ����� ����pjaustant plonas detales iš akmens, stiklo ar metalo, tiek greitai ����� ��������� ����������� ���������������������$������� ������� �� �+������ ������� ������� ���� ��� ��� � �����������������

������� �� �� �������� ���� ������� ��� ��� �����paprasta –�� �������������������������� ����������������������� ��� ���������� �� ������� ��$����� ��� ������ ����� ����� ��� ���� �������� �� ���� �������� ���� �� ������� 0..–400 (�� �� �� ���� – ����� �� ������ �� 5� � �������������� ��������� �� �� �������� ��������� ���� ��������� �� ������� ������������������� ���$�������������������������� ������������������������������– brangakmeniai: �+���� ���� � �� ����� ��� ,������ ����� � ���� �� � ��0,0016 mm iki 0,004 mm. Esant did������� ������� �������� ��������������������������������������������������� �������� "���� ���� ����� �������� � �������� �������B �� �� ����������& �����*�������������� ����������������

����� ����� ������� ��� ������ ���� ���� ����������������� ���� ���� ����������� �������� ���� ������������� �� "����� �� �� ���� ���� �������� ������������� �� �� ���� �������� �� ����������� � ������� ������������ ���� ���� ������ � ����� � �� ��������� ��� ���������������� ����� �� ������������������ ��������������

2��� ������ ������������ ���� ������� ������� �� �� �����������������B�� �� ������������ ��������� ���������

118

���� � ��� � � �� ��� &���� �������� ��� ������ �udojamas ��� �������� ������������������� ���� ��*�"� �� ���������������� ������ ��� � ����� �������� ���� �� � �� ��� ��� ���� ����� �� ������� ������� ����� ��������� �� ������� ����������������������������������Bmetalui, akmeniui, keramikai ir kt. Vandens srove su abrazyvu pjaunamos net šiek tiek ����� ��������� �������� ����������������

���������������������� �� �������� ����������������������� ���� ��� ������ �� � ����� ������� ������ ���i daug ���������B ����� ��� � ����� �� ����� ��� ���� ���� �����������L����������������������� ������������������L �������� �� �������� �� �L ������ ������ ����� ������� �������������L ������ ��� ������� � ������� ���� �����L ��ngva �����������������L��� ��������������������������B�������� ������� ���&��������� � ������������ �*�

119

�+�'�+�'�

;� :����� � �� /� (��� � ������ ���� ������� ����� ����Kaunas: Technologija, 2004. 512 p.

2. Ku������� !� (������������ 7� ������ � ���������"�� ��B8����;@@-�1;.��

?� 8�� � /�� � ����� � 6 �� ��� � ��������� 7�� �BTechnologija, 2002. 107 p.

<� :��� �� �� 6 �� ��� � ����� � � ��������� 7�� �BTechnologija, 2001. 119 p.

5. Juod��� "� ,���������� ������� �� �� ���� ���� "�� ��BTechnika, 1998. 58 p.

=� ��������� ��������� �� ���� �������� 6�B �������� �konferencijos – ������� ��� ����� ��������� 7�� �BTechnologija, 2000. 150 p.

7. Valiulis A. V. Litavimas. Vilnius: Technika, 1993. 215 p. >� ������� � �� ������ �� %� ��� ������� ���������

Kaunas: Technologija, 1998. 278 p. @� ��+�$��#�, �� ��� �-!.��#�, �� � � /��

���� ���/�!���<-���/����#��B���� -���.�;@@.�<;=�� 10. Larry H. Fundamentals of Material Science for

Technologists. Properties, Testing and Laboratory Exercises. California University of Pensilvania: New Jersy, 1995. 550 p.

;;�$��� ���� ������������"�� ��B(������� �����������leidybos institutas, t. 1, 2000, 719 p. ir t. 2, 2003, 791 p.

;0�!����������������� �� ������������"�� ��B(�������6–XIII, 1976–1985.

;?� E�����#�, 0!��# �%�/�1��#�, � ����"� ���#��B������#�.0!��# �%�/�.�;@-@�;=..��

;<�,������ �%�(����������������� ����3���������mus. Vilnius: UAB „Moteris“�0..<����������3��<<�

;1�:���� �"�7����������� ����"�� ��B�:',�����)�1997. 95 p.

120

16. Kirvelis D. Biofizika – ���� ���� ������ ����� +������http://www.gf.vu.lt/usr/kirvelis/apie_biof.html

17. Martišius J. A. Voltos stulpui – 0.. �����http://news.mireba.lt/ml/202/voltos.htm

;>� �-/�.���� �� *-��#�, 2���# ���� �, �������http://www.znanie-sila.ru/online/issue_1643.html

19. '&�.1� ���3����!�, / . 1� ���1������http://www.businesspress.ru/newspaper/article_mId_1024_aId_41970.html

0.� (��� �� 7� �#� �, ����� ���1 � ��.!���http://weld.pfo-perm.ru/Date/Slavjanov1.htm

0;��#- ������'�$!� ���.��3��-/���!������#�% ��- �!��+����+�1��#�,���#�����#��B��4�!������!���0..?�

00�����#�����*�'�+;�*������������1!�,��$!�#��!�-#� � ����#�� '�$!� ���1��#�� %������&� �����1!&� +���-��� &��3��-/���!������#��B�-#��;@>;�1??��

0?� ���������� /� $�� 6 +��� �� �+ � P���� � E���� �Modulation on Weld Seam Formation. Elektronika ir elektrotechnika, Kaunas: Technologija, 2004, No 2, p. 33–36.

24. Pjovimo vandens srove technologija. UAB „Serpantinas“, http://www.asa.lt/technika/

���$�(,2 ��������� �(#(�'(� ���"#�$ �'�,��$��%& �&���0"',��+�)*(�$,

Mokomoji knyga

�������"�$���������� �

SL 136. 2005 05 19. 7,5 apsk. leid. l.

Recommended