View
235
Download
8
Category
Preview:
DESCRIPTION
Numeryje: * LLJ skyrius - veikli Jonava * Bitcoin'sai * Pristatome - pirmininkę! * LiJOT prezidento rinkimai
Citation preview
2013 RUGPJŪTIS - GRUODIS Nr. 1
LIETUVOS LIBERALAUS JAUNIMO LEIDINYS
LLJ SKYRIUSVEIKLI JONAVA
BITCOIN’SAI
PRISTATOMEPIRMININKĘ
SPECIALI TEMALIJOT PREZIDENTO
RINKIMAI
NAUJAS KELIASNAUJI ATRADIMAI
TURINYS
LLJ SKYRIUS: Veikli Jonava
PRISTATOME: M. Markauskaitė
4
8
13 STRAIPSNIS: Bitcoin’sai
KARTĄ EUROPOJE:A. Pranskevičius
18
31 SPECIALUS: Kandidatai į LiJOT Prezidento postą
KANDIDATAS: M. Zakarka
32
KANDIDATAS: V. Eidėnas
37
REDAKCIJA
kelyje.redakcija@gmail.comwww.facebook.com/lljkelyje
www.laisve.lt
Redaktorius - DizainerisŽygimantas Menčenkovas
ŽurnalistaiEdvinas LeonavičiusŽydrūnė RuikuižaitėMartynas Barkauskas
AutoriaiEglė MarkevičiūtėVygintas EidėnasMantas Zakarka
Naudoti žurnalo tekstus ir iliustracijas be redakcijos sutikimo draudžiama.
Straipsnius, pasiūlymus, pageidavimus siųsti el. paštu kelyje.redakcija@gmail.com!
3
Vikos Buklajevos nuot.
LLJ SKYRIUS - Veikli Jonava
RUBR
IKA
Edvinas LeonavičiusŽurnalistas
Rubrika „LLJ Skyrius“ skirtas apžvelgti kiekviename žurnalo “Kelyje” numeryje po vieną Lietuvos liberalaus jaunimo skyrių. Jos istoriją, veiklą, pasiekimus ir idėjas.
Lietuvoje šiuo metu yra 10 liberalaus
jaunimo skyrių, džiugu girdėti,
kad ši organizacija nenustoja aug-
ti. Tikėkimės, kad tai ne riba ir ateityje bus
įkurta dar daugiau skyrių visoje Lietuvoje.
Pirmajame numeryje pristatysime vieną
iš jauniausių skyrių, kuris gyvuoja dar tik
dvejus metus - Jonavos skyrių. Atidaryti
Jonavos skyrių pasiūlė Liberalų sąjūdžio
narė Reda Zakarauskaitė, po to kai jauni-
mas padėjo Liberalų sąjūdžiui organizuo-
jant kultūrnešio renginį Jonavoje. Padėka
jai už pasiūlytą idėją. Būsimieji nariai ir
įkūrėjai pasitarę nusprendė, kad tai neblo-
ga idėja ir susiekė su Liberalaus Jaunimo
vadovybe Vilniuje bei susitarė dėl steigia-
mojo susirinkimo datos, kuris įvyko birže-
lio 28 d. Pirmoji pirmininkė per steigiamąjį
susirinkimą buvo išrinkta Justė Noreikaitė.
Taip prasidėjo Jonavos skyriaus veikla.
Nuo įkūrimo, praėjus keliems metams,
skyrius jau gali pasigirti beveik keturis
kartus išaugusių narių skaičiumi. Veiklą
pradėjo su su 6 nariais, o dabar turi 22
narius. Žinoma, skaičiai palyginus su
Kauno ar Vilniaus skyriais nėra įspūdin-
gi, bet skirtingai nei ten, Jonavoje jaun-
imas dažniausiai gyvena tol kol baigia
4
mokyklą. Skyrius gali pasigirti tuo, jog iš
organizacijos pasitraukus didžiajai daliai
skyriaus įkūrėjų, veikla nesustos, kadangi
organizacija neblogai žinoma ir sugeba pr-
itraukti narių, kurie pakeičia išvykstančiu-
osius iš Jonavos. Planuojama mokslo metų
pradžioje po sėkmingų vasaros renginių ir
jų pristatymo mokyklose pavyks pritraukti
dar daugiau gabių bei motyvuotų žmonių.
Šiuos dvejus metus Jonavos skyrius tikrai
nesėdėjo rankų sudėjęs. Buvo įgyvendin-
ta nemažai projektų ir renginių. Beveik
visus pirmus metus buvo veikiama „pog-
rindyje“, nes niekaip nepavykdavo sutvar-
kyti dokumentų ir patvirtinti įstatų. Dėl
šios priežasties skyrius veiklos pradžioje
užsiimdavo kuklesne veikla: padėjo organ-
izuoti renginius Liberalų sąjūdžiui, daly-
vavo vaikų dienos šventės organizavime,
taip pat šventės metu lankėsi vaikų dienos
centre. Dalyvavo Lietuvos liberalaus jaun-
imo renginiuose: pavasario akademija ir
LLJ sueigose, kuriuose atstovavo Jonavos
liberalų jaunimą . Reikalams įsibėgėjus
buvo pradėta organizuoti savarankiški
renginiai: vasario 16 dienos šventė buvo
paminėta protmūšiu, įvyko karaokės va-
karai. Pastarasis renginys dalyviams labai
patiko ir netgi praėjus keliems mėnesi-
ams vis dar atsiranda klausiančių žmonių
- kada rengsite tokius vakarus?. JLJ visą
savo gyvavimo laiką glaudžiai bendra-
darbiavo su Jonavos Liberalų sąjūdžiu
ir yra dėkingi jo nariams, kurie neatsi-
sakė padėti įgyvendinant jaunimo idėjas.
Šį pavasarį skyrius parašė du projektus,
kuriems Jonavos rajono savivaldybė suteikė
finansavimą. Šie renginiai bus didžiausi, ly-
ginant iki šiol skyriaus nuveiktais darbais.
Pirmojo projekto „Be ryšio“ tikslas - skatin-
ti jaunimą aktyviai ir sveikai leisti laisvalai-
kį, nesinaudojant telefonais, kompiuteriais
ir kitomis moderniomis technologijomis,
kurios skatina susvetimėjimą bei nesveiką
5
gyvenimo būdą. Dalis šio projekto jau
yra įgyvendinta, žinoma, neišvengta
nesklandumų lietuviško lietaus dėka, bet
visos problemos buvo išspręstos. Antra-
sis projektas yra jaunimo organizacijų
mokymai, jų veiklai pagerinti ir sustiprin-
ti ryšius su Jonavos Socialdemokratinio
jaunimo skyriumi, kuris taip pat aktyviai
veikia Jonavos mieste. Šį projektą planuo-
jama įgyvendinti rudens pirmoje pusėje.
Kaip ir visose organizacijose, taip
ir šioje yra blogų bei gerų dalykų,
bet įgyta patirtis yra neįkainojama.
Buvusi Jonavos skyriaus pirmininkė Si-
mona Klevinskaitė ir keli JLJ nariai sutiko
pasidalinti savo mintimis. Jų nuomone,
organizacinė veikla labai vertinga patirtis
jaunam žmogui, įsitvirtinant gyvenime.
Nors organizacija kartais atima nemažai
laiko ir per susirinkimus savivaldybėje
tenka užsibūti iki vėlyvo vakaro, bet lai-
kas nepraeina veltui. Tokie dalykai kaip
pažintys, kitų žmonių pagarba ir nauji
draugai atperka visą įdėtą vargą ir tai tik
pagrindiniai pliusai, nevardinant kitų.
Deja, iškyla ir problemų: trūksta žmogaus,
kuris visada būtų laisvas ir sugebėtų tvar-
kyti visus reikiamus dokumentus, ko-
mandoje iškyla nesklandumų dėl trumpo
laiko dirbant kartu, skirtingų prioritetų
buvimas, kuriems komandos nariams
yra svarbesni negu organizacijos veik-
la. Kita vertus, šios problemos tikrai nėra
didelės ir esminės, jas galima išspręsti.
Komandos stiprinimui reikia organizuoti
kasmetinius neformalius susitikimus. Taip
pat vadovui reikėtų įvertinti kiekvieno skyr-
iaus nuveiktus darbus ir patikėti rimtesnius
uždavinius, neabejojant jų motyvacija ir
prioritetais. Visas iškilusias problemas bei
nesklandumus reikėtų spręsti neatidėlio-
jant ir nenumetant jų į šalį vėlesniam laikui,
nes gali paaiškėti, jog jau per vėlu kažką
pakeisti. Tačiau pats svarbiausias dalykas
yra nenuleisti rankų kažkam nepasisek-
us, juk nesėkmių bus visada, ypač tokioje
veikloje. Jonavos skyrius yra puikus įro-
dymas, kad tikrai norint, galima įgyvend-
inti viską, netgi susiduriant su kliūtimis
kiekviename žingsnyje. Tai galioja netik
dalyvaujant organizacijų veikloje, bet ir
mūsų gyvenime. Kiekvienas iš mūsų susi-
durs su dalykais, kurie pastos kelią ir ban-
dys iš visų jėgų parklupdyti, bet suklupus
reikia atsistoti bei suvokti, kad kiekvien-
as suklupimas daro žmogų stipresnį.
Linkėjimus siunčia buvusi Jonavos Lib-
eralaus jaunimo pirmininkė Simo-
na Klevinskaitė ir visi skyriaus nariai.
6
ĮDOMU:
Jonavos liberalaus jaunimo pristatymas
Iš asmeninio archyvo
PRISTATOME - Marija Markauskaitė
RUBR
IKA
Žydrūnė RuikuižaitėŽurnalistė
Rubrika “Pristatome” - tradicinis kampelis iš senojo laikraščio, ku-rioje pristatomas pasirinktas organizacijos narys. Tęsdami tradiciją, pirmą pašnekovą pasirinkome Lietuvos liberalaus jaunimo organ-
izacijos pirmininkę Mariją Markauskauskaitę – savo tikslų siekianti mergina, kuriai netrūko drąsos sėsti prie organizacijos vairo.
Papasakok kaip atsirado LLJ tavo
gyvenime? Nuo kada jam priklau-
sai?
Aš esu iš Alytaus ir Alytaus apskritasis
stalas suorganizavo per miesto dienas
organizacijų mugę. Tuo metu man buvo
toks laikotarpis, kai norėjosi priklausyti
visoms organizacijoms ir kaip tik prie
mokinių tarybos stendo stovėjo Alytaus
liberalus jaunimas, kuriame buvo mano
pažįstami, kurie ir pasiūlė ten užsirašyt.
Vėliau mano draugas Emilis pasiūlė kartu
važiuoti į vasaros stovyklą, tuo metu jis
buvo LLJ valdybos narys. Stovykloje buvo
labai smagu, įdomūs, protingi, linksmi
žmonės. Vėliau sekė LLJ vasaros mokykla,
tai ir ten pabandžiau užpildyt anketą. Iki
to laiko buvau ganėtinai kairiųjų pažiūrų:
apie ekonomiką nenutuokiau visiškai
nieko, man atrodė, kad viskas turi būti
teisingai, individo laisvė visada buvo
savaime suprantamas dalykas, žmogaus as-
meninis pasirinkimas turi būti gerbiamas.
Tačiau vasaros mokykloje iš daug vykusių
paskaitų man labiausiai įsiminė Guodos
Azguridienes, kurioje ji lygino socialistinę
ekonomiką su laisva rinka. Toje paskaitoje
8
man buvo svarbus tas teisingumo prin-
cipas - progresiniai mokesčiai ir iš esmės
bet koks centrinis reguliavimas, kai tai
atkeliauja ne iš individo, o iš valstybės,
yra visiškai neteisinga individo atžvilgiu, o
man individas buvo svarbiausias statybi-
nis vienetas. Po tos paskaitos aš supratau,
kad esu tikrai liberalė. Tada jau pildžiau
anketą į sekretoriatą, mane atrinko, vėliau
pakvietė į valdybą ir taip aktyviai pradėjau
veikti LLJ.
Kaip nusprendei tapti pirmininke? Tai juk labai atsakingas darbas.
Man visada viduje buvo tas noras tapti
pirmininke, bet tikrai negalvojau, kad
dabar, juk dar per anksti, reikia dar daug
ko išmokti. Tačiau buvo žmonių, kurie
man juoko formoje vis sakydavo, kad būsi
LLJ pirmininkė, bet vis tvirtinau, kad dar
man dar anksti, iki tol kol manęs tiesiai
paklausė ar noriu kandidatuoti. Pergal-
vojus viską dar kartą, nusprendžiau eiti
ir atėjau. Baimės tuo metu nebebuvo, nes
bijoti eiti kažkur, vien dėl to, kad nemoki
vieno ar kito dalyko, yra absurdiška, nes
tu niekada to neišmoksi jei nedarysi ir
nemėginsi.
Ar nebuvo baisu, tai kad vadovausi ki-tiems, dažnai ir vyresniems žmonėms?
Aš manau, kad turi būti nuolatinis ben-
dravimas, pavyzdžiui yra buvę pirmin-
inkai ir jei atsiranda problemų, aš nebijau
kreiptis. Žmonėms rūpi ši organizacija,
kuriai jie priklausė seniau, jie visada linkę
padėti, ir patys paskambina pasiteirau-
ti kaip man sekasi. Gal dėl to ir nebuvo
baisu, nes tas vadovavimas, tai nėra, kad
tu vienas sau kažką susigalvoji ir darai,
tai nuolatinė komunikacija su žmonėmis,
bendrų idėjų vystymas ir įgyvendinimas,
tai nėra vieno žmogaus darbas.
Kokias savybes turi turėti geras LLJ narys? Ar pati jas turi?
Man atrodo LLJ yra vienintelė Lietuvoje
organizacija, kurios idėja eina iš pačių
žmonių, žinoma yra ir daugiau politinių
organizacijų, bet jos yra priklausomos nuo
partijų - viskas vyksta iš viršaus į apačią.
LLJ veikia tuo principu, kad mes nesam
partiniai, mums niekas iš valdžios atstovų
nenuleis idėjų ir nelieps kažko daryti.
Mums patiems turi rūpėti ta idėja ir man
atrodo, kad tai yra pagrindinis dalykas,
kad LLJ ir toliau sėkmingai gyvuotų, kaip
tą darė iki šiol, ir kad žmonės vadovautųsi
ta pačia idėja. Idėjos nemiršta ir kol bus
jomis tikinčių, mes gyvuosim.Ar aš tai
turiu? Taip.
Ne paslaptis, kad draugauji su KLJ pirmininku. Ar tai netrukdo susikaupti ties tavo darbu? Ar kaip tik lengviau kai šalia yra žogus, kuris taip pat tuo užsii-ma?
9
,,Bijoti eiti kažkur, vien dėl to, kad nemoki vieno ar kito dalyko, yra absurdiška, nes tu niekada to neišmoksi jei nedarysi ir nemėginsi.
Žinoma lengviau. Mano draugams, kurie
nepriklauso LLJ, aš negaliu atsisėst ir
papasakot kaip čia man sekėsi tvarkytis su
kokiu nors registrų centru ar su ataskai-
tom, negaliu skųstis, nes to tiesiog nesu-
pras. O kai šalia yra žmogus, kuris irgi tai
supranta ir tave visapusiškai palaiko, tai
čia yra nuostabu. Na, dabar jis nebe KLJ
pirmininkas, tačiau tikrai visuomet pad-
eda kaip gali, tai yra džiugu (pašnekovė
nusišypso).
Ar turi dar kokios veiklos be LLJ?
Mokausi, tačiau man LLJ vis tiek išliks
prioritetu - numeris vienas. Kartais tai
trukdo mokslams, bet norint viską galima
suderinti.
O ką vasarą veikei?
Truputį dirbau su kavos paratais. Iš
pradžių aš galvojau ar man tai netrugdys
veikti LLJ, tačiau dabar pastebėjau, kad tai
tik padeda susikaupti, nes vasara, tai toks
metas, kai tu esi visiškai atsipalaidavęs,
nebesugebi koncentruoti dėmesio, neturi
konkrečios veiklos, nėra kažkokios disci-
plinos. Kai yra darbas, tai jis užima pirmą
dienos pusę, ir kiekvieną rytą tu žinai, kad
tu privalai keltis, eiti į darbą, dirbti, ir su
ta išlikusia darbine nuotaika gali grįžus
sėstis tvarkyti LLJ reikalus. Tai man labai
padėjo, nes jei būčiau nedirbusi, tai būtų
miegas iki pietų ir nedarbinga nuotaika.
Ar artimiesiems netrūksta tavo dėme-sio? Nesulauki priekaištų, kad neskiri jiems laiko?
Ne, visada norint galima rasti laiko. Man
pačiai kartais trūksta to pabuvimo kartu
su tėvais. Aš kartais grįžtu namo, dažnai
tėvai į Vilnių atvažiuoja, susitinkam papie-
tauti, pabendrauti.
O tėvai palaiko tavo visą dabartinę veikla?
Taip. Iš pradžių nepalaikė, tiksliau ne-
suprato, bet vėliau, kai mano mama
pasižiūrėjo prieš rinkimus per tarybos
posedį vykusius debatai, tada ji suprato
kaip man tai yra svarbu. Dabar yra viskas
ok. Jie supranta, džiaugiasi, palaiko.
Dabar esi veikli, visur dalyvauji. O kokia buvai mokykloje?
Man nuo kokios dešimtos klasės buvo tas
metas, kai aš norėjau priklausyti visur, kur
tik įmanoma, ir viską daryt. Veiklos tikrai
daug turėjau: buvau miesto mokinių tary-
boje, apskritojo stalo valdyboje.
Gal kadanors Mariją Markauskaitę pamatysim seime?
Nemanau. Nenoriu nieko sakyti, aš nežin-
au kaip bus, bet šiuo metu aš nenorėčiau.
Aš labiau norėčiau su verslu sieti savo 10
ateitį. Nors daug
galima pakeisti
per politinius
procesus, bet
man atrodo, kad
verslas duoda
daug didesnį ir
geresnį indėlį
į visuomenės
gerovę, negu politikas gali padaryti.
Tavo priklausymas LLJ lėmė, kad pasir-inkai politikos studijas?
Man tai lėmė liberalus jaunimas, nes
visi aplinkui kuriuos aš pažinojau iš LLJ,
studijavo VU TSPMI, tai ir aš užsidegiau,
labai norėjau. Tačiau tai nebuvo dalykas,
kur nuo 5 metų sakiau, kad noriu studi-
juoti.
Ar nesigaili, kad politiką studijuoji?
Čia geras klausimas. LLJ yra daug poli-
tikos, nes tai vis dėl to yra politinė organ-
izacija, aplinkui daug politikos, susitinki
su žmonėmis tu kalbi apie politiką ir dar
tu studijuoji politiką, tai man jau iš esmės
jos yra per daug ir tai jau truputi nepat-
inka. Man patinka politika iš liberalios
pusės ir apie tai diskutuot kaip liberaliai.
Universitete to nėra, tu turi mokytis vi-
sokius Keinsus ir skaityt keistus autorius,
kurie visai nėra liberalai. Žinoma yra gerai
žinoti kitokią nuomonę, bet man iš esmės
truputi per daug politikos. Dabar aš labiau
norėčiau ką nors su menu susijusio moky-
tis. Gal kokią nors režisūrą ar kažką su
teatru, kino studijas. Man tai įdomu. Man
menas svarbu, nors turbūt niekad nebūsiu
žmogus, kuris pats kuria ir yra įvertintas.
Tačiau su mielu noru neatsisakysiu nue-
iti į spektaklį ar į gerą koncertą, parodą,
man tai yra tas dalykas, kuris įkvepia. Jei
atvirai, tai norėčiau daugiau meno savo
gyvenime. Man to trūksta šiuo metu.
Koks Lietuvos ar pasaulio žmogus yra tau autoritetas, į ką norėtum lygiuotis?
Aš žinau, kad tai nuskambės banaliai, bet
vienintelis, absoliučiai vienintelis autorite-
tas mano gyvenime, kai aš žiūriu į žmo-
gu ir galiu pasakyt, kad aš norėčiau taip
gyvent tai yra mano mama ir niekas kitas.
Yra daug žmonių, kurie yra faini, kurie
tau patinka iš vienos ar kitos pusėsj, bet
vienintelis autoritetas ir vienintelis pavy-
zdys man tai ji, daugiau niekas.
Pafantazuokime. Marija Markauskaitė po 5 metų. Kokia ji?
Aš norėčiau daryti kažką su maistu, ar
tai būtų restoranėlis ar kokia parduotu-
vėlė, nesvarbu, norėčiau turėti savo mažą
versliuką. Aš dievinu gaminti. nenorėčiau
tokio verslo, kur man pačiai reikėtų gam-
11
int, aš norėčiau kurti receptus, sugalvoju
ir įdeda į restorano meniu, o prieš tai
mano vyras paragauja - tobula. Maistas
yra visiškas menas, tai turi skaniai kvepėti,
gražiai atrodyti, būti skanu, tai turi per
visus pojūčius pereiti. Tai neturi būti arba
gražu arba skanu, tai turi būti viskas ap-
jungta, tu turi žinoti kas su kuo dera, kad
tu galėtum improvizuoti ir kažką padaryti.
Man didžiausias menas, kurį aš pati galiu
padaryti yra maistas.
Jei laimėtum milijoną, ką darytum?
Įkurčiau restoraną, bet ne tik Lietuvoj.
Dar prieš įkuriant norėčiau nuvažiuot į
Italiją ir pasimokint pas kokį nors gerą
italų šefą, padirbti virtuvėje. O paskui
atidaryt savo restoraną. Pradžiai atidaryt
norėčiau Lietuvoj ir Indijoj.
Ar turi kokį nors gyvenimo moto, kuri-uo vadovaujies?
Mano turbūt viena mėgstamiausių knygų
yra Richardo Bacho „Iliuzijos“, kuris
parašė ir „Džonatanas Livingstonas Žu-
vėdra“ dėl kurios, pagal Azguridiene, LLJ
simbolis yra žuvėdra. Tai to paties auto-
riaus knyga „Iliuzijos“, ir ten yra vienas la-
bai geras dalykas pasakytas: dėl kiekvieno
įvykio, kuris įvyksta mūsų gyvenime, dėl
kiekvieno žmogaus, kuris ateina į mūsų
gyvenimą ir apskritai dėl visko kas vyksta
mūsų gyvenime, mes esame patys už tai
atsakingi, nes mes patys tai prisišaukiam
ir čia jau mūsų pasirinkimas ką su tuo
darysim. Tiesiog, reikia mėgautis gyven-
imu.
Pabaigoje palinkėk ką nors liberaliam jaunimui.
Yra labai geras filmas, kuriame
sako „ideas have bulletproof “
- tiesiog nesvarbu kokia idėja
būtų, linkiu kiekvienam turėti
viduje idėją, bet tokią idėją,
kurią būtų galima išgyventi visa
savo esybe.
Kad ta idėja būtų ne šiaip
kažkokie teoriniai dalykai, per-
skaitytos knygos ar tai ką kalba
filosofai.
12
Ž. Menčenkovo nuot.
Apie Bitcoin’sus
STRA
IPSN
IS
Eglė MarkevičiūtėAutorė
Nors paprastai pusę gyvenimo
praleidžiame vaikydamiesi
pinigus, bene kasdien darome
įvairias pinigines transakcijas, dauguma
su monopoliniais valstybės pinigais esame
tiek susigyvenę, kad alternatyvų nė ne-
bandome ieškoti arba apie jas galvoti. Šuo
kariamas irgi pripranta, ar ne?
„Išimtinę teisę leisti pinigus, kaip ir teisę į
kai kurių kitų sričių valstybinį monopolį,
valdžia pasisavino taip seniai, jog dabar
jis laikomas būtinu ir natūraliu valdžios
atributu, nors toks monopolis nebuvo kuria-
mas visuomeninio naudingumo sumeti-
mais, o buvo įvestas dėl to, kad valdžia
gautų daugiau galių.“ - F. A. Hayek
Net liberalai, šiaip jau esantys minimal-
ios valstybės, laisvos rinkos ekonomikos
šalininkai, apie pinigų politiką, pinigus
šneka itin retai, nuolankiai priimdami
sunkų status quo jungą ant pečių ir bi-
jodami pasirodyti iracionaliais išsišokėli-
ais, drįstančiais kalbėti apie tokį sunkiai
pakeičiamą dalyką.
Atrodo, kad visi klausimai apie pinigus
išseko Lietuvai priėmus valiutų valdybos
13
modelį, o paskutinė vinis į karstą šiai
temai buvo Stojimo į Europos Sąjun-
gą sutarties pasirašymas. Drąsiausias ir
įžūliausias klausimas politiškai aktyvių ir
apie idėjas gebančių kalbėti Lietuvos liber-
alų tarpe šiuo metu, rodos, yra ar reikia
mums euro, ar ne.
Na, o tie, kurie ban-
do šviesti aplinkinius
apie pinigų politiką
apskritai, kartais tai
daro taip beviltiškai
nuobodžiai ir kompli-
kuotai, kad perskaityti
akademinį ar publicis-
tinį straipsnį (dažniau-
siai skirtumo tarp jų nėra) ar išklausyti
paskaitą gali tik tie, kurie šiuo konkrečiu
dalyku domisi it pašėlę, arba tie, kurie
mėgsta ugdyti savo valią spartietiškais
metodais.
***
Žinantys Ayn Rand ir jos kūrinius lengvai
atpažįsta populiariojoje amerikietiškoje
kultūroje pasirodančią frazę „Who is John
Galt“(Wiki). Bitcoinų entuziastai įvairius
interneto forumus ir savo blog‘ų puslapius
puošia reklaminėmis juostomis su užrašu
„Who is Satoshi Nakamoto?“, taip bandy-
dami skleisti žinią apie bitcoinus tarp tų,
kurie pakankamai smalsūs, jog vėliau šį
vardą susiieškotų internete ir galbūt toliau
domėtųsi tuo, ką, vedami savo smalsumo,
užtiko.
Satoshi Nakamoto yra XXI amžiaus Šek-
spyras, japoniškas pseudonimas žmogaus
arba žmonių grupės, sukūrusios pradinę
bitcoinų programinę įrangą. Nors tari-
amas kūrėjo vardas skamba japoniškai,
bitcoinų entuziastai,
atidžiai stebintys jo skelbiamų žinučių
gramatiką ir kalbos stilių, abejoja, ar
Satoshi Nakamoto tikrai yra japonas ir
veikia iš Japonijos.
Tuose rašytiniuose šaltiniuose, kuriuos
paviešino tariamas Satoshi Nakamoto,
galima rasti daug užuominų apie tai, jog
jo politinės pažiūros labai artimos tam,
ką Europoje vadiname liberaliomis, o
JAV – libertariomis. Visi žino, jog Satoshi
Nakamoto skeptiškai nusiteikęs valdžios
atžvilgiu.
***
Bitcoinas – eksperimentinė, decentrali-
zuota elektroninė valiuta, kuri leidžia vyk-
dyti mokėjimus bet kam ir bet kur pasau-
Eglė Markevičiūtė
14
lyje. Bitcoinai yra vienas pirmų bandymų
įgyvendinti kriptovaliutos koncepciją,
apie kurią dar 1998 metais pirmą kartą
pradėjo šnekėti Wei Dai.
Pradinė bitcoinų programinė įranga buvo
sukurta jau minėto Satoshi Nakamoto ir
pradėjo veikti 2009-ųjų sausio mėnesį.
Pradžioje 1 JAV doleris buvo vertas 1
bitcoino (BTC), š.m. rugpjūtį užt 1 BTC
galima gauti virš 100 JAV dolerių.
Bitcoinai lengvai, be jokių tarpininkų,
siunčiami internetu. Bitcoinai žmogų,
kuriam yra siunčiami, pasiekia kur kas
greičiau nei bet kuris kitas mokėjimo
būdas – daugiausiai tai užtrunka keletą
valandų, o to kaina – labai maža, palygi-
nus su kitais mokėjimo būdais.
Svarbiausia - bitcoinai naudojasi P2P
(peer-to-peer) technologija, taigi valiuta
neturi centrinio valdymo organo: transak-
cijų priežiūra ir pinigų leidimas yra vyk-
domas kolektyviai tinkle. Kitaip tariant,
nėra jokio išskirtines galias turinčio sargo,
kurio nesaugotų kiti sargai (žr. Quis cus-
todiet ipsos custodes?), ar tai būtų bankas,
ar valstybė, ar individas.
***
Jei reiktų nupiešti statistinį bitcoinais
besinaudojančio žmogaus portretą, tai
būtų 30 metų ribą perkopęs vyras, save
identifikuojantis kaip libertarą ar anar-
chokapitalistą. Nors teigiama, kad net apie
37 procentai bitcoinais besinaudojančių
– libertarai ir anarchokapitalistai, toli
gražu ne visi jie palankiai žiūri į bitcoinus
kaip alternatyvią valiutą, galinčią pakeisti
valstybinių pinigų monopolį.
Pagrindinė jų skeptiškumo priežastis – tai,
kad bitcoinas neturi apčiuopiamos vertės
kaip, pavyzdžiui, auksas. Toks argumentas
kiek panašus į sakymą, jog, pavyzdži-
ui, kompiuterio programinė įranga yra
niekas, nes ji neturi apčiuopiamos vertės.
Juk aišku, jog programinei įrangai suku-
rti reikia daug laiko, energijos ir tai jau
savaime yra „kažkas“, tai nėra „niekas“,
be kita ko, programinė įranga gali turėti
funkcijas, kurios sukuria vertę savaime.
Bitcoinams vertę sukuria rinka, nes jie
turi savybes, kurie leidžia jiems tiek kaup-
ti turtą ir būti naudojamiems kaip mainų
priemonė..
***
Reklamos versle, be abejo, ir politikoje
dažnai naudojamas metodas FUD („fear,
uncertainty and doubt“ – angl. baimė, ne-
tikrumas ir abejonė). Jis - kaip skoniams
neišrankaus žmogaus racione – kečupas,
tinka prie visko ir visada. Net jei argu-
mentai silpni (arba jų išvis nėra), FUD
visuomet padės patraukti atsargius, tačiau
savarankiškai mąstyti laiko neturinčius
žmones paskui save.
„Jei neturi ko slėpti, kam slėptis?“ – bet
15
kokias kalbas apie anonomiškumą ir kri-
tiką valdžiai, kaišiojančiai nosį į privačius
žmonių gyvenimus, nukerta įtikėję Leviat-
anu. Pastaruoju dauguma įtikėję tiek, kad
noras būti anonimiškam jų akyse au-
tomatiškai sugretinamas su grėsmingomis
paslaptimis, nešvariu verslu, kriminalini-
ais dalykais.
Vienas dažniausiai girdimų kaltinimų bit-
coinų adresu yra tas, jog jais naudotis gali
ir blogų tikslų turintys žmonės, t.y., plauti
pinigus, užsiimti prekyba nelegaliomis
medžiagomis ir panašiai. Nors diskutuoti
apie tai, kas moralu ir nemoralu, arba tai,
kas leistina ir neleistina laisvoje rinkoje
liberalams ne tik neproduktyvu, bet net
jau nebeįdomu, valdžia tokių skundų pro
ausis ir akis nepraleidžia.
Šių metų rugpjūčio pradžioje Teksaso teis-
mas priėmė sprendimą, kuriuo žmogaus,
įtraukusio aplinkinius į bitcoinų ponzi
schemą, byloje bitcoinas formaliai pri-
pažintas valiuta. Nors kai kurie formalų
teismo sprendimą, tiesiog leisiantį toliau
tęsti baudžiamąją bylą, priima pozityviai,
kiti tuo visai nesidžiaugia. Alan Silbert,
prabangos prekių tinklalapio BitPre-
mier generalinio direktoriaus nuomone,
džiūgauti nėra ko, o toks formalus pri-
pažinimas tik iliustruoja valdžios bandy-
mus suprasti, išmokti, kaip galima reguli-
uoti virtualias valiutas.
Vos praėjus keletai dienų po sprendimo,
rugpjūčio 11 d. „The Wall Street Jour-
nal“ pranešė, jog New York‘o Finansinių
paslaugų departamentas dviems tuzinams
su bitcoinais susijusių kompanijų išdavė
teisiškai įpareigojantį prašymą suteikti
informacijos apie jų naudojamas progra-
mas kovai su pinigų plovimu, investavimo
strategijomis ir vartotojų apsauga.
Štai tau, Jurgi, ir devintinės.
***
Rinka yra pakankamai pajėgi, kad
išspręstų, rodos, nesuvokiamai kompli-
kuotas užduotis ir toliau veikti sklandžiai.
Kuomet panašiais problemas bando spręs-
ti mažos grupės politikų, biurokratų, jie
neišvengiamai supranta, kad to padaryti
jokiais būdais nesugebės. Tai matosi šian-
dien, Europos Komisijai susirenkant ir po
mėlyna vėliava harmonizuota europietiška
maniera kraipant galvas, kaip spręsti jaun-
imo nedarbo problemas, tai matėsi Sovi-
etų Sąjungos laikais, kuomet parduotuvėse
netrūko tik surūgusių pardavėjų veidų,
tai matėsi nekilnojamojo turto burbulus
nerūpestingai pūtusios ir vėliau kaltų
ieškojusios JAV valdžios istorijoje.
Rinka ir jos dalyviai yra pakankamai
pajėgūs pasirinkti, ką jie nori naudoti
kaip mainų, kaupimo, vertės matą. Dažnai
kalbantys apie alternatyvių valiutų minu-
sus ir egzistuojančių pliusus pamiršta, jog
16
pastarieji išpopuliarėjo, tapo dominuojan-
tys ne rinkos dalyvių sprendimu, o valsty-
binės kontrolės, prievartos dėka. Norint
juos lyginti reiktų užtikrinti sąlygas, idant
abi jos galėtų konkuruoti lygiavertiškai.
Kitu atveju tai panašu į maratoną tarp
dviejų bėgikų, vienam kurių peršaunamos
kojos, idant kitas galėtų laimėti. Tiesa,
bitcoinų situacijoje (bent jau kol kas)
smagiausia, kad bėgikas, kuris turėtų būti
peršautomis kojomis ir nelaimėti, randa
būdą, kaip kulkų išvengti ir nubėgti prie
finišo linijos dukart greičiau.
***
Bitcoinus lengva dalinti. Jų negalima
suklastoti. Jie – labai patvarūs. Juos
galima siųsti bet kur, iškart, ir net beveik
nemokamai.
Bitcoinai – riboti, su žinoma pasiūla ir
žinomu infliacijos tvarkaraščiu, čia nėra
siurprizų. Jais negalima manipuliuoti,
jų uždrausti ar sunaikinti, kad ir kokia
partija ar tironas užgimtų: kol prieinamas
internetas, prieinami ir bitcoinai.
Bitcoinai nėra tobuli, bet jie labai arti to.
Didžiausias įvertinimas – žmonės nau-
dojasi bitcoinais, nors ir nėra prievarta
verčiami tai daryti, kaip yra su nacional-
inėmis valiutomis.
***
Pradžių pradžioje plaukiojome jūrose.
Tada išlipome. Įlipome į medžius. Vėliau
- išlipome. Prisijaukinome ugnį, gyvūnus,
gamtą. Išmokome statyti namus, saugoti ir
kaupti gėrybes, išvengti nemalonių siur-
prizų ir užsitikrinti saugumą.
Progresas, inovacijų ir patogesnių,
geresnių gyvenimo formų ieškojimas yra
žmonių genuose ir jei galime susikon-
struoti kelias tonas sveriančius metalo
gabalus, raižančius dangų, išlipti ant
mėnulio, internetą, galime susikonstruoti
ir valiutą, kuri bus ideali mainų priemonė.
Pats džiugiausias dalykas šiuo atveju yra
tas, kad bitcoinas greičiausiasi žlugs tik
tuomet, jei bus sukonstruota už jį dar
geresnė valiuta. Jau dabar jis apsaugotas
taip, kad sunaikinti jo beveik neįmano-
ma ir jei mintyse peržvelgsime keletą
įmanomų scenarijų, kaip toliau galėtų
vystytis bitcoin likimas, suprasime, kad
nukonkuravimas panašia, tik dar tobule-
sne valiuta – realiausias variantas.
***
O dabar nueikit į bitcoinų keityklą – jų
pilna jau ir Lietuvoje. Artimiausią par-
davėją radau 2km nuo vietos, kur rašiau šį
straipsnį.
17
Martynos Žilionytės nuot.
Kartą Europoje
RUBR
IKA
Martynas BarkauskasŽurnalistas
Šioje rubrikoje, kuri bus kiekvieno „Kelyje“ numerio sudėtinė dalis, bandysiu skaitytojus supažindinti su Europos Sąjunga, joje vykstančiais politiniais, kultūriniais procesais.
Savaime suprantama, natūraliai
jums kyla klausimas, kodėl Lietu-
vos liberaliam jaunimui turėtų
būti aktualu kalbėti tokiomis, atrodytų,
gana nuo organizacijos pagrindinio tikslo
(užsiimti liberalių idėjų sklaida) nutolu-
siomis temomis. Atsakymų pateikti galiu
keletą: 1) visų pirma, šis laikotarpis yra
ypatingas, kadangi 2013 m. antrą pusmetį
pirmininkaujame ES Tarybai ir tai yra
vienas reikšmingiausių įvykių Lietuvos
politinėje arenoje po nepriklausomybės
atkūrimo; 2) ES mums patiems suteikia
plačias galimybes įgyvendinti savas ini-
ciatyvas, jas finansuoja, todėl ES aktual-
ijų suvokimas gali ateityje LLJ skyriams
padėti kurti naujas iniciatyvas, suteikti
žinių, į kokias su ES susijusias organizaci-
jas kreiptis ieškant partnerių ar tiesiog
finansavimo šaltinio; 3) liberalūs Lietu-
vos politikai dirba ES parlamente, kitose
institucijose, todėl svarbu suvokti kokio
lietuviško liberalizmo įvaizdį jie formuoja;
kartais patys nustembame, jog europar-
lamentarai Leonidas Donskis ir Viktor
Uspaskich (dabar jau atsisakęs mandato)
dirba vienoje ALDE frakcijoje, teoriškai
atstovauja tas pačia liberalias idėjas; tad,
18
Martynos Žilionytės nuot.
ko gero, vertinga apžvelgti šių žmonių
veiklą, tiesiai įvardinti kas yra kas; 4)
manau, jog kiekvienas save gerbiantis
liberalas turi būti šiek tiek kosmopolitas;
sakydamas kosmopolitas omenyje turiu ne
nusigręžimą nuo savos valstybės prob-
lemų ir ėmimąsi vien globalių klausimų;
kalbu ne apie savo kultūros menkinimą
iškeliant idėją, jog visa žmonija, iš esmės,
yra vienoda, o skirtumai ją tik skaldo ir
sukelia bereikalingus konfliktus; saky-
damas, jog kiekvienas save gerbiantis
liberalas bent šiek tiek turėtų būti kosmo-
politas, galvoju apie išprususį ir aplinkinį
pasaulį pažįstantį žmogų, gebantį spręsti
problemas tiek savo kieme, tiek suvokiantį
grėsmes, ateinančias iš už jo „tvoros“.
Kitas natūralus klausimas – kodėl būtent
Martynas Barkauskas rašo šiomis tem-
omis? Taip jau susiklostė, jog dar nuo
mokyklos laikų domiuosi ES, jos instituci-
jomis, aktualijomis, skirtingų valstybių
požiūriu į europinius klausimus, be to, ir
studijuoti Vilniaus universitete pradėjau
politikos mokslus. To pasekme tapo daly-
vavimas įvairiuose konkursuose: ne kartą
dalyvavau ir laimėjau Europos egzaminą,
tapau simboliniu Europos direktoriumi,
buvau nuolatinis svečias Briuselyje ir
Strasbūre. Vieno tokių vizitų metu kartu
su Iveta Paludnevičiūte susipažinome su
Arnoldu Pranckevičiumi, kurio interviu
rubrikos atidarymui mudu su Iveta ir
siūlome paskaityti. Apibendrindamas
šį įžanginį rubrikos žodį, noriu išreikšti
viltį, jog siūloma tematika jums pasiro-
dys aktuali ir neišgąsdins, o skaitymas
bus malonus bei atnešantis galybę naujų
įspūdžių, minčių. Iki greito!
A. Pranckevičius: „Rytų partnerystės
viršūnių susitikimas Vilniuje yra fan-
tastiška galimybė padaryti proveržį Rytų
regione“
Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai
įsibėgėjant visiems, o ypač žingeidiesiems
liberaliukams geras metas praplėsti savo
suvokimą apie šį Lietuvai teksiantį iššūkį.
Savaime suprantama, kiekvienas lietuvis
tikisi, jog mūsų valstybė nuvers kalnus ir
primins Europai apie Pabaltijo karžygius,
kurie šįkart ne ginklu, o savo sumanu-
mu bei civilizaciniais pasiekimais stebins
Europą. Todėl, be jokios abejonės, svar-
bu suvokti, kiek mūsų viltys pagrįstos ir
realios. Dėl to savo skaitytojams siūlome
pokalbį su iš Panevėžio kilusiu Arnoldu
Pranckevičiumi, kuris yra vienas daugiau-
siai ES institucijose pasiekusių lietuvių.
Nors jam viso labo 33 metai, jis jau ke-
turis metus dirba ES Parlamento pirmin-
inko patarėju. Kadangi A. Pranckevičius
patarėju dirba jau antrojo Parlamento
19
pirmininko komandoje, jo pareigos šiek
tiek kito, tačiau visuomet jis daugiausi-
ai fokusavosi į Rytų politikos (nuo Rytų
Europos, Rusijos iki Kinijos ir kitų Azijos
šalių), Vakarų Balkanų, ES plėtros, saugu-
mo bei gynybos klausimus. Šiame interviu
temos varijuos nuo ES kovos už energet-
inę nepriklausomybę iki pirmininkavimo
metu Vilniuje vyksiančio ES Rytų partn-
erystės programos šalių viršūnių susiti-
kimo. Dėl A. Pranckevičiaus ilgo darbo
centrinėse ES institucijose galima daryti
prielaidą, jog jo požiūris daugiau mažiau
atspindės tų organizacijų viltis ir lūkesčius
Lietuvos pirmininkavimo atžvilgiu. Be to,
A. Pranckevičius yra sakęs, kad laiko save
liberalu, kas reiškia, jog šiame interviu bus
galima rasti ir kiekvienam mūsų organ-
izacijos nariui pažįstamų prieskonių. Tad
linkime įdomaus skaitymo!
Visų pirma norime jus, Arnoldai,
pasveikinti sugrįžus į Lietuvą, kadangi
iš jos dirbti į ES Parlamentą išvykote
daugmaž prieš 8 metus. Koks jausmas
sugrįžti į gimtinę, esančią ES Tarybos
pirmininkavimo starte, kurią tuomet
palikote kaip ES naujokę, dedančią vos
pirmuosius pilnateisės narės žingsnius
bendrijoje?
- Labai įdomus jausmas. Ir tikrai teigia-
mas, nes kitąmet bus jau 10 metų, kai
Lietuva yra pilnateisė ES narė. Jau esame
nebe naujoji, bet galima sakyti naujo-
ji-senoji šalis, o po pusės metų būsime
patyrusi valstybė, jau stovėjusi prie ES
Tarybos vairo. Nepaisant to, kad Lietuvoje
dažnai žiūrime į viską kritiškai, ir tam yra
nemažai priežasčių, stebint Lietuvą iš tolo
įspūdis yra labiau teigiamas. Lietuva ir
visos trys Baltijos šalys yra dažnai įvar-
dinamos kaip sektinas pavyzdys kitoms
ekonominius vargus išgyvenančioms ES
šalims, pristatomos kaip regionas, kuris
gana greitai ir efektingai, nors ir skaudžiai
bei sunkiai, įveikė sunkiausią ekonominės
krizės laikotarpį ir vėl iškopė į augimo
kreivę. Visa tai Baltijos šalys padarė per
griežtą fiskalinę konsolidaciją ir sunkias
struktūrines reformas. Nors nemaža
visuomenės dalis vis dar išgyvena sunku-
mus ir jaučia nepriteklių, tačiau žmonės
nusprendė suteikti pasitikėjimo kreditą
vykdomai politikai, ypatingai Latvijoje ir
Estijoje, kur vyriausybės nepaisant krizės
ir taikytų sunkių priemonių, išliko ir buvo
perrinktos.
Kaip Europos Parlamento Pirmininkas
Martinas Schulzas įvardijo Karolio
Didžiojo prizo įteikimo ceremonijoje,
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės nepai-
sant krizės išliko stipriais euro-optimistais
ir pasitiki Europos Sąjunga. Be to, jie linkę
20
pasitikėti ir Briuselio patirties įgavusiais
politikais. Senąją Baltijos lyderių kartą
- Valdą Adamkų, Vairą Vykę-Freibergą,
Lennartą Merį - buvo galima įvardin-
ti kaip transatlantinę politinę kartą, iš
anapus Atlanto atnešusią Vakarų pasau-
lio moralines normas ir aukštą politinę
kultūrą. Dabartinė naujoji lyderių kar-
ta – Dalia Grybauskaitė, Valdis Dom-
brovskis, Toomas Ilvesas - galima sakyti,
yra europietiškoji karta. Visi šie trys
žmonės, sugrįžę į savo šalis iš aukščiau-
sių ES struktūrų ir perėmę vadovavimą
sunkiausiu krizės laikotarpiu, parodė, jog
žmonės pasitiki politikais įgijusiais eu-
ropinį politinį išsilavinimą. Paradoksaliai,
Briuselio politinė kultūra iki šiol yra ver-
tinama aukščiau negu vietinė ir, tarkime,
Lietuvoje Europos Parlamento pasitikė-
jimas yra gerokai aukštesnis negu Seimo,
kas yra kardinaliai priešinga Prancūzijoje,
Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kur
Nacionalinė asamblėja, Bundestagas ir
Vestminsteris tradiciškai išlaiko didesnį
pasitikėjimą.
Lietuvoje bene labiausiai viešinamas pa-
siruošimo ES Tarybos pirmininkavimui
darbas yra 4 prioritetų parengimas,
kurie bus kaip ir pirmininkavimo lai-
kotarpio strategija. Kaip manote, kuris
prioritetas yra pats svarbiausias ir prie
kurio prioriteto įgyvendinimo Lietuva
savo patirtimi gali prisidėti labiausiai?
- Iš tikrųjų pirmininkaujančiai šaliai
po Lisabonos sutarties tenka gerokai
mažesnis vaidmuo negu anksčiau. Ypač
įkūrus dvi permanentines institucijas
- ES Tarybos pirmininko ir vyriausios
įgaliotinės užsienio politikai pareigybes
- pirmininkaujančiai šaliai nebetenka
garbė vadovauti ES viršūnių susitikimams
ir tenka tik pavaduoti ponią Ashton
pirmininkaujant Užsienio reikalų tarybai.
Todėl didžiausias pirmininkavimo dar-
bas nusileidžia į šakines ministerijas ir į
sektorinius klausimus.Taigi, pirmininkau-
janti šalis šiandien Europos Sąjungoje yra
daugiau tarpininkė, moderatorė, kon-
sensuso ieškotoja negu šalis, kuri brėžia
gaires, daro įtaką darbotvarkei ar gali
įnešti svarbų pokytį ar reformą.Iš esmės,
netgi didžiosios šalys šiandien to padaryti
jau nebegali pirmininko kėdėje. Atvirkšči-
ai – iš pirmininko dažnai reikalaujama
neutralumo, savo nacionalinių interesų
palikimo namuose ir bandymo ieškoti
europinio konsensuso. Taigi, Lietuvai bus
sunku palikti didelį įnašą, nors, žinoma,
ji stengsis tai padaryti, ir tai yra gerai. Nes
Lietuva yra ambicinga šalis ir kaip sakė
Leonidas Donskis, Lietuva turi čempiono
sindromą. Lietuviai viską nori padaryti
21
geriausiai, nori visur laimėti, nesvarbu tai
būtų Eurolyga, Eurovizija, ar ES pirmin-
inkavimas.
Trys pirmieji prioritetai, iš esmės, yra
einamoji ES darbotvarkė - tai yra klausi-
mai, kuriuos reikia užbaigti iki 2014 metų
Europos rinkimų ir kurie yra įvairių
jau vykdomų reformų aspektai: ar tai
būtų bankų sąjunga, vidinės energetinės
rinkos užbaigimas, ar ilgamečio biudže-
to įgyvendinimas. Tai nepriklauso nuo
Lietuvos ir pagrindinės žaidimo taisyklės
bus brėžiamos ne Vilniuje. Vienintelė,
mano nuomone, sritis, kur Lietuva gali
įnešti savo indėlį, yra ketvirtasis priorite-
tas, susijęs su Europos kaimynystės poli-
tika, Rytų partneryste, plėtra, energetiniu
saugumu, nes tai yra tos sritys, kuriose
Lietuva yra vertinama kaip šalis ekspertė.
Rytų partnerystės viršūnių susitikimas
Vilniuje lapkričio pabaigoje todėl ir yra
ta fantastiška galimybė sudėlioti taškus ir
padaryti proveržį Rytų regione.
Kalbant apie Rytų partnerystę atrodo,
kad šiuo metu ES centrinės organizaci-
jos itin siekia, jog padidėtų bendradarb-
iavimas su Rytų valstybėmis ir kalbama,
kad tokiam suartėjimui būtinos refor-
mos. Tad kokios reformos iš Briuselio
perspektyvos turimos omenyje?Galbūt
egzistuoja šalis Rytų partnerystė re-
gione, kuri galėtų būti kaip pavyzdys
kitoms glaudesnių santykių su ES sieki-
ančioms valstybėms?
- Deja, šiandien gyvename be gero pavy-
zdžio, nes mūsų jau keletą metų aktyviai
palaikoma „pirmūnė“ Moldova, sparčiau-
siai vykdžiusi europines reformas, šį pa-
vasarį paslydo ir išgyveno rimtą politinę
krizę. Tačiau mūsų partneriai Kišiniove
visgi sugebėjo sudaryti naują vyriaus-
ybę, išlaikyti pro-europinį aljansą ir tęsti
būtinas reformas.Tad nors ir buvo praras-
ta brangaus laiko, blogiausio scenarijaus
pavyko išvengti.
Per visą Rytų partnerystės istoriją aiškus
lyderis buvo Ukraina. Ji vienintelė kol
kas yra pabaigusi derybas dėl asociacijos
ir gilios bei visapusiškos laisvos preky-
bos sutarčių. Bet ji, deja, iš baltos gulbės
per porą metų tapo bjauriuoju ančiuku
ir virto viena didžiausių problemų bei
frustracijų Europos Sąjungai, nuo kurios
didžiąja dalimi priklauso Rytų partn-
erystės ateitis ir Rusijos projektuojamų
muitų ir Eurazijos sąjungų perspektyvos.
Iš Kijevo iki Vilniaus viršūnių susitikimo
mes laukiame proveržio trijose srityse:
1) pakeisti rinkimų įstatymą, pakartoti
rinkimus penkiose vienmandatėse apy-
gardose ir surengti Kijevo miesto rinki-
mus, 2) išspręsti selektyvaus teisingumo
22
problemą, ypač susijusią su ekspremjerės
Julijos Tymošenko bylomis, ir įvykdy-
ti būtinas teisines reformas, kad tokios
politinės bylos nepasikartotų ateityje – t.y.
priimti prokuratūros įstatymą, pakeisti
kriminalinį kodeksą, įgyvendinti krimin-
alinį procedūrinį kodeksą ir advokatūros
įstatymą, ir 3) vykdyti Asociacijos dar-
botvarkės reformas, kaip antai kova su
korupcija, anti-diskriminacijos įstatymas,
verslo klimato gerinimas ir taip toliau.
Žinoma, jautrausias ir svarbiausias klausi-
mas yra Julijos Tymošenko byla, be kurios
išsprendimo sunku įsivaizduoti Asoci-
acijos sutarties pasirašymą su Ukraina
Vilniuje. Šioje srityje esminį vaidmenį
vaidina Pirmininko M.Schulzo prieš
metus įkurta speciali buvusių prezidentų
Pato Coxo ir Aleksanderio Kwasniewskio
misija, kurios darbą man tenka koordin-
uoti. Šios misijos dėka, po ilgų ir inten-
syvių derybų su aukščiausia Ukrainos
valdžia, per metus pavyko į laisvę paleisti
buvusius J.Tymošenko vyriausybės min-
istrus J.Lucenko, V.Ivaščenko ir H.Filipči-
uką, užtikrinti pačios J.Tymošenko nenu-
trūkstamą gydymą Charkovo lygoninėje ir
užkirsti kelią jos sugrąžinimui į kalėjimą
ar teismo salę. Šiuo metu intensyviai
dirbame ties svarbiausiu klausimu - pači-
os J.Tymošenko bylos išsprendimu ir
tikimės, kad pavyks pasiekti susitarimą iki
Vilniaus susitikimo. Dėl to darbas nenu-
trūksta ir vasarą - liepos pabaigoje jau
devynioliktą kartą su prezidentais Coxu ir
Kwasniewskiu vyksiu į Ukrainą tolesnėms
deryboms su prezidentu V.Janukovyčiumi
ir pačia J.Tymošenko. Tačiau svarbu ne tik
pašalinti šią svarbiausią kliūtį Ukrainos
asociacijos su ES kelyje, bet kartu refor-
muoti ir visą teisinę sistemą iš esmės –
pereiti prie tikrai europinius standartus
taikančios sistemos, kurioje būtų vienodos
gynybos ir prokuratūros teisės, kurioje
būtų kiek įmanoma sumažinta politinių
struktūrų įtaka teismams. Tai irgi yra
mūsų Coxo-Kwasniewsnio misijos uždu-
otis ir nuolatinė pokalbių su Ukrainos
valdžia, opozicijos lyderiais, prokuratūros
vadovais ir nevyriausybinėmis organ-
izacijomis tema.
Kitos trys Pietų Kaukazo šalys vėlgi yra
labai sudėtingos. Kiekviena jų įneša savo
spalvą ir komplikaciją, jas vis dar perse-
kioja neišspręsti regioniniai konfliktai
Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Nagorno
Karabache. Buvusi demokratinių re-
formų lyderė Gruzija išlieka nestabili ir
pažeidžiama, vidinių kovų tarp premje-
ro Ivanašvilio ir prezidento Saakašvilio
įkaite.Kiekvieną dieną retorika yra įkai-
tusi, ir abi pusės bando kompromituoti
viena kitą.Ryškėja gąsdinančių galimo
selektyvaus teisingumo ženklų. Baudžia-
23
mojon atsakomybėn patraukta nemažai
buvusios vyriausybės žmonių, įskaitant
buvusį premjerą V.Merabišvilį, ir tai kelia
vis didesnį ES nerimą ir verčia ES lyderius
rimtai perspėti dabartinę Gruzijos valdžią
netęsti raganų medžioklės, ypač artėjančių
prezidento rinkimų spalio mėnesį kontek-
ste. Mes nenorime antros Ukrainos. Kita
vertus, Gruzija ką tik sėkmingai pabaigė
derybas dėl Asociacijos sutarties, tad tai
yra gera žinia ir leidžia tikėtis, kad bent
jau iki Vilniaus gruzinai šautuvus laikys
kišenėse.
Tuo tarpu Armėnija nors ir pasiekusi
panašų integracijos su ES lygį kaip ir Gru-
zija, yra vis dar stipriai varžoma didžiulės
Rusijos įtakos, spaudimo įstoti į muitų
sąjungą ir taip pat persekiojama gana
korumpuoto politinio elito, nemažo skur-
do, didžiulio pažeidžiamumo dėl Kalnų
Karabacho konflikto. Turbūt didžiausia
siekiamybė, kurią mes galime pasiekti
Vilniuje, tai yra su Armėnija, kaip ir su
Moldova bei Gruzija, parafuoti asociacijos
sutartį. Tačiau parafavimas yra tik pats
pirmas žingsnelis, po to seka sutarties
pasirašymas, ratifikacija, įgyvendinimas,
tad viskas dar priešakyje.
Be Baltarusijos, su kuria oficialūs santy-
kiai jau daugelį metų įšaldyti dėl žmogaus
teisių padėties ir politinių kalinių, Azer-
baidžanas yra pasiekęs mažiausią inte-
gracijos su ES lygį ir net nėra išreiškęs
noro derėtis dėl laisvosios prekybos
sutarties. Vienintelis klausimas, kuriuo
judama, tai yra vizų palengvinimo su-
tartis ir, žinoma, energetikos klausimai.
Toks mažas santykių intensyvumas paa-
iškinamas tuo, kad Azerbaidžanas neturi
ES narystės ambicijų. Baku turi labai
pragmatišką požiūrį į ES ir jų lūkesčiai
yra minimalūs. Be to, yra nemažai kliu-
vinių mūsų tarpusavio santykiuose – tai
žmogaus teisių klausimai, politiniai kalini-
ai, žodžio laisvė.
Kiekviena šalis yra labai skirtinga, vyks-
ta darbas ir daugiašaliuose projektuose,
įvairiose horizontaliose srityse, kaip pavy-
zdžiui energetinis saugumas, žmogaus
teisės, pasikeitimai kultūros, mokslo,
švietimo srityje. Tačiau iš tikrųjų kuo
toliau, tuo labiau mes matome, kad Rytų
partnerystėje mes turime diversifikuoti
savo požiūrį ir su kiekviena šalimi elgtis
skirtingai, tuo sukurdami konkurencinę
aplinką, tarkime tarp Moldovos ir
Ukrainos, tam, kad paskatintume vienus,
priverstume pasitempti kitus. Tas pats
devintame dešimtmetyje buvo daroma
su mumis pačiais – Baltijos šalimis – kai,
tarkime, estus pirmuosius ES pakvietė
derybų, o Lietuvą kaip geriausiai pa-
siruošiusią narystei išskyrė NATO. Tokia
taktika padėjo visoms trims valstybėms
24
vienu metu įstoti ir į ES, ir į NATO. Aišku,
tokio tobulo scenarijaus Rytų partner-
ystėje nebus, bet konkurencinė aplinka
gali būti naudinga. Todėl pagrindinis
Rytų partnerystės moto dabar yra „more
for more“ – „daugiau už daugiau“. Ir mes
čia sustojame, dedame tašką, nors skliau-
steliuose yra „less for less“ – „mažiau
už mažiau“: jeigu mažiau reformų, bus
mažiau pinigų, mažiau paramos. Jeigu
netgi bus regresas, ypač žmogaus teisių
srityje, ES pasiruošusi parodyti dantis
ir netgi imtis sankcijų, uždrausti vizas,
areštuoti bankų sąskaitas, kaip kad atsitiko
pustrečiam šimtui Baltarusijos pareigūnų.
Kadangi kalbėdamas apie Ukrainą
užsiminėte, jog jinai yra lemiamas veik-
snys regione, nuo kurio labai priklausys
Rytų partnerystės programos ateitis,
kaip vertinate jos galimybes pasirašyti
asociacijos sutartį artėjančio Vilniaus
viršūnių susitikimo metu, nes kalbama,
kad tai yra vienas iš pagrindinių susiti-
kimo tikslų?
- Taip, iš tikrųjų sutarties pasirašymas su
Ukraina nulems Vilniaus susitikimo sėk-
mę arba nesėkmę. Be jokios abejonės, tai
yra svarbiausias veiksnys. Sutarčių para-
favimo su Armėnija, Gruzija ir Moldova
neužteks atsverti tos neigiamos žinios, kad
nepavyko pasirašyti sutarties su Ukraina.
Kartu būtų pasiųstas ženklas Kremliui,
kad jie gali akseleruoti pastangas suvysty-
ti Ukrainą į muitų ir Eurazijos sąjungos
struktūras ir pinkles.Tai iš tikrųjų gana
juodas scenarijus, kurio visi stengiamės
išvengti - tiek Lietuva, tiek kitos valstybės
narės, tiek ES struktūros. Ypač dėl to, kad
nepavykus pasirašyti asociacijos sutarties
su Ukraina Vilniuje, jos turbūt nepavyktų
pasirašyti dar du metus. Kitais metais sus-
tos visa ES mašina, vyks Europos rinki-
mai, keisis Parlamentas, keisis Komisija ir
niekam nerūpės Ukraina, nes dominuos
vidinės ES problemos ir vyks vidiniai
struktūriniai pasikeitimai.O 2015 metais
Ukrainoje įvyks prezidento rinkimai, kur
V.Janukovičius bandys išlikti valdžioje ir
kandidatuoti antrai kadencijai.Akivaizdu,
kad tokiu jautriu periodu ES nepateiks
sutarties kaip dovanos vienai ar kitai
rinkimuose dalyvaujančiai pusei.Trečia –
po dviejų metų pati Ukraina gali būti jau
visai kitur, visai kitose struktūrose.Kije-
vui labai sudėtinga, man rodos, taip ilgai
išlaikyti Rusijos spaudimą ir neįstoti vienu
ar kitu formatu į muitų sąjungą.Maskva
vargu ar susitaikys su Kijevo išsiderėtų
stebėtojo statusu, kuris neturi jokių teisin-
ių pasekmių. Todėl tai yra kritiniai metai
Ukrainai, jos egzistencinis pasirinkimas.
Bus ar nebus pasirašytas susitarimas lap-
25
kritį Vilniuje, šiandien dar sunku vertinti.
Gegužės mėnesį Europos Komisija žengė
teigiamą žingsnį: kaip mes ir tikėjomės,
ji persiuntė asociacijos sutartį į Tarybą
pasirašymui. Tai buvo atsakas į Jurijaus
Lucenkos ir Grigorijaus Filipčiuko pa-
leidimą balandį ir pasitikėjimo kredito
Ukrainai suteikimas – nors ir gerokai jau
esate mūsų nervus bei kantrybę išbandę
ir esame daug kartų jumis nusivylę, mes
vis dar jumis pasitikime ir suteikiame
jums paskutinį šansą iki lapkričio parodyti
konkretų progresą ir užtikrintą veiksmą.
Kaip minėjau - J.Tymošenkos paleidimas
arba išsiuntimas gydytis į užsienį yra
viena svarbiausių sąlygų, šalia rinkimų ir
prokuratūros reformų. Be šių žingsnių,
savo veto neatsiims Vokietija, nepritars
sutarties pasirašymui ir kitos šalys kaip
Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlan-
dai, Švedija ar Ispanija. Mano vertinimu,
yra viltis, kad didžiausius kliuvinius iki
lapkričio pašalinsime, tačiau Ukraina yra
sunkiai nuspėjama ir prognozuojama šalis,
todėl reikai išlikti budriais, kantriais ir
atsargiais.
Pakreipkime temą energetikos krypti-
mi: žiniasklaidoje dažnai tenka skaityti,
kad užsienyje Lietuva, kovodama su
Gazpromu dėl Trečiojo ES energetikos
paketo įgyvendinimo ir savo ener-
getinės rinkos liberalizavimo, atrodo
kaip narsi šalis, kurianti precedentą
kitoms panašių problemų turinčioms
valstybėms. Jūsų vertinimu, ar daug
pasiekėme šioje srityje?Kur dar reikėtų
pasistiebti ar pasimokyti iš kitų?
- Tikrai, Lietuva yra aktyvi ir ypatingai
Gazprom bylos kontekste Lietuva pa-
sirodė drąsiai bei atkreipė daugelio šalių ir
Europos Sąjungos vadovų dėmesį. Mano
požiūriu, tai buvo teisingas sprendimas,
nors ir rizikingas. Jis sukūrė precedentą
ES istorijoje, pirmą kartą buvo imtasi
rimtos konkurencijos bylos prieš tokį
milžiną kaip Gazpromas.Tai sukėlė ner-
imą ir pačioje Maskvoje, kurios nervinga
reakcija įrodė, kad Trečiasis energetikos
paketas yra rimtas dokumentas. Kitaip
Maskva nedėtų tiek pastangų jį diskred-
ituoti ir stengtis įtikinti kitas valstybes jo
neįgyvendinti. Tai irgi rodo, kad ES jau
spėjo toli pažengti energetikos saugu-
mo kontekste. Ir visa tai įvyko Lietuvos,
Lenkijos ir kitų šalių, kurios yra labiausiai
energetiškai pažeidžiamos, raginimų dėka.
Darbo dar yra labai daug tiek Europoje,
tiek Lietuvoje. Mano buvęs vadovas Jerzy
Buzekas dar prieš keletą metų su Jacques’u
Deloru, buvusiu Europos Komisijos
pirmininku ir didžiuoju europiečiu,
inicijavo Europos energetinės bendrijos
26
projektą. Šio dokumento tikslas – sukurti
vieningą, pilnai integruotą, veikiančią
konkurencinėm sąlygom vidinę energet-
inę rinką, kurioje būtų pilnai įgyvendinti
visi trečiojo energetinio paketo princi-
pai, verčiantys energetinę prekybą daug
skaidresne, atskaitinga ir bandančia
laužyti monopolius.Šitos vidinės rinkos
pagrindu būtų sukurta ir įgyvendin-
ta vieninga ir stipri išorės energetikos
politika. J. Buzeko ir J. Deloro manymu,
mes niekada neturėsime vieningos ir
stiprios energetinės užsienio politikos,
kol neturėsime vieningos rinkos Europos
Sąjungoje viduje. Manau, jog tai yra labai
teisinga tezė, nes viskas yra susiję – tol
kol ES šalys neįkurs bendrų dujų atsargų
saugyklų ir nesukurs bendro dujų krizių
sprendimo mechanizmo, ir kol mūsų
nacionalinės energetikos įmonės, ypač
didžiosios prancūzų ir vokiečių kompani-
jos, nepradės veikti bendrai europinėje
terpėje, kartu derėtis dėl tiekimo sutarčių
su trečiomis šalimis, tol mūsų didžioji
Rytų kaimynė toliau sėkmingai skaldys ir
valdys ne tik valstybes nares, bet ir konk-
rečias kompanijas, vienoms užkirsdama
kelią investicijoms, o kitas privilegijuoda-
ma palankiomis ilgalaikėmis sutartimis.
2014 metų ambicija yra pabaigti integruo-
ti vidinę ES energetikos rinką, pabaigti
visas trūkstamas jungtis, tame tarpe ir
Lietuvai svarbius elektros tiltus į Lenkiją
ir Švediją. Lietuvai svarbiausia nuspręsti
pačiai kaip ji nori garantuoti savo ener-
getinį saugumą ir pagaliau apsispręsti ne
tik dėl naujojo Visagino projekto, atgauti
mūsų kaimynų pasitikėjimą kaip patikima
partnerė, bet ir įvertinti skalūninių dujų
gavybos galimybę, užbaigti suskystintų
dujų terminalo statybas, taip pat prisidėti
prie svarbių regioninių projektų ir artim-
iau derinti savo planus su kitomis Baltijos
šalimis. Manau, kad Baltijos solidarumas
ypač svarbus norint panaikinti šią ener-
getinę salą ir sustipinti regiono energetinę
nepriklausomybę.
Pereikime prie prioritetinės ES Baltijos
jūros regiono strategijos įgyvendinimo
klausimo: kokius realius darbus matote,
kuriuos būtų galima įgyvendinti Lietu-
vos pirmininkavimo metu?
- Baltijos jūros regiono strategija yra
gera iniciatyva ir yra viena iš nedauge-
lio strategijų, kuri gimė būtent Europos
Parlamente. Tuo metu buvę europarlam-
entarai Toomas Ilvesas, dabartinis Esti-
jos prezidentas, ir Alexanderis Stubbas,
dabartinis Suomijos užsienio reikalų min-
istras, parašė patį pirmą raportą šia tema
ir išprovokavo valstybes-nares šį projektą
įgyvendinti. Taigi Europos Parlamen-
27
tas žiūri į šį projektą kaip į savo kūdikį.
Strategijoje yra daug techninių klausimų,
susijusių su aplinkosauga, Baltijos jūros
apsaugos standartais, prekyba, transportu,
laisvu judėjimu. Tai yra platus klausimų
ratas, daugelis darbų yra tęstiniai ir il-
galaikiai, tad per pusę metų sunku tikėtis
kažkokių didelių proveržių. Tačiau jei
Lietuvai pavyks suburti daugiau politinės
valios, politinio dėmesio valstybių vadovų
lygmenyje šiai strategijai, tai jau būtų
nemažas pasiekimas.
Ar nemanote, kad pasirinktos šalys, iš
kurių sudarytas Baltijos jūros region-
as, yra pakankamai skirtingos tiek
kultūriškai, tiek ekonomiškai? Ar nekils
problemų pritaikant vienodas priemo-
nes kovojant su įvardijamomis problem-
omis šiose šalyse?
- Taip, žinoma, tai labai skirtingos šalys.
Klausimas yra legitimus.Kai yra tokia
didžiulė diversifikacija valstybių ekono-
minio išsivystymo, socialinės atskirties
prasme, žinoma, kad sudėtinga ant vieno
kurpaliaus mauti visas valstybes. Tačiau
aš manau, kad glaudesnis bendradar-
biavimas tarp Baltijos ir Skandinavijos
šalių stipriai padėtų pačių Baltijos šalių
administraciniams gebėjimams, įvairių
agentūrų darbo kokybei, metodų bei gero-
sios patirties perėmimui iš Skandinavijos
šalių. Laimėtojai čia esame labiau mes nei
skandinavai, nes ne paslaptis, kad Skandi-
navijos šalyse aplinkosaugos, politinės
kultūros, kovos su korupcija, klimato ap-
saugos srityse, maisto saugumo, socialinės
rūpybos klausimuose yra pasiektas turbūt
aukščiausias lygis pasaulyje, taikomos
aukščiausios prabos taisyklės ir standar-
tai. Tad mums tikrai yra ko pasimokyti.
Tikėkimės, kad ir švedams, ir suomiams,
ir danams yra prasminga bei naudinga
paremti Baltijos draugus kitoje jūros pusė-
je, nes jie nori matyti saugius, patikimus,
stabilius, gerovę kuriančius kaimynus.
Kaip vertinate šios strategijos atsir-
adimą: ar tai tik parodomoji akcija, ar
tikras ES dėmesys Lietuvai ir kitoms
Baltijos regiono valstybėms, galintis
tapti pavyzdžiu kitiems Sąjungos re-
gionams?
- Tai priklauso nuo pačių šalių. Mes
esame matę daugybę formatų, kurie ES
mirė taip ir negimę arba tapo neveiksnūs
ir tiesiog išsisėmė, kito, buvo pakeisti
kitomis bendradarbiavimo formomis.
Tai natūralus procesas ir priklauso nuo
valstybių interesų, jų matymo, sugebėjimų
pasinaudoti tais įrankiais.
Plačiau žiūrint galima palyginti Vidurže-
28
mio jūros strategiją su Rytų partneryste,
apie kurią jau šnekėjome, kaip skirtingai
jos vystosi. Pavyzdžiui, Sąjunga Vidurže-
mio jūrai, kuri buvo Prezidento Sarkozy
iniciatyva, buvo traktuojama kaip ES
žestas Prancūzijai. Bet, iš esmės, projek-
tas stokojo gyvybės, keletą metų merdė-
jo, išsisėmė. Tačiau jis atsigavo, kuomet
netikėtai sprogo Arabų pavasaris, įvyko
revoliucijos Tunise, Egipte, karinė inter-
vencija Libijoje, konfliktas Sirijoje. Šie
įvykiai iš numirusiųjų prikėlė šią strategiją
ir per naktį pavertė ją vėl svarbia. Šian-
dien Pietų kaimynystėje ES vykdo daug
esminių, konkrečių projektų, teikia daug
finansinės ir administracinės pagalbos
tose šalyse vykstančioms reformoms. Tas
pats su Rytų partneryste – šiandien mes
šnekame, jog šie metai yra kritiniai: jeigu
neįvyks proveržis, o įvyks fiasko ir ne-
pavyks išlaikyti politinio stabilumo Gru-
zijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir išsaugoti
jas europiniame kelyje, Rytų partnerystės
projektas liktų tik popieriumi, o ES gali
išvis persvarstyti savo strategiją ir pereiti
iš daugiašalio bendradarbiavimo į dviša-
lius santykius, koncentruojantis į Ukrainą
ir Moldovą, o Pietų Kaukazui sugalvojant
visiškai kitą formatą.
Nei vienas formatas nėra amžinas ir nėra
savitikslis, jis tarnauja tol, kol yra veik-
smingas tikslui pasiekti.Tas pats yra ir
su Baltijos jūros regionu: jeigu pačioms
valstybėms yra įdomu, ir jeigu jos inves-
tuoja pakankamai politinio kapitalo, tai
bus sėkmė ir bendradarbiavimo pavyzdys
kitiems ES regionams, jeigu ne – tai bus
tiesiog popierius, deklaracija, už kurios
galbūt kai kuriems politikams bus naudin-
ga pasislėpti.
Ir baigdami paprognozuokime: kokį
įvertinimą manote, kad bus galima
skirti Lietuvai po jos pirmininkavimo
pusmečio? Ko palinkėtumėte pats artė-
jant išbandymų metui atsakingiems pa-
reigūnams ir eiliniams piliečiams, nuo
kurių didele dalimi taip pat priklausys
pirmininkavimo sėkmė?
- Visų pirma, palinkėčiau pasitikėti
savimi. Mes nesame pirmi, kurie iš Rytų
regiono pirmininkauja.Prieš mus puikų
pavyzdį parodė Lenkija – mūsų kaimynė,
didžioji draugė.Kiek žinau iš Lenkijos
kolegų, lenkai bus pasiruošę nuoširdži-
ai padėti.Lietuva nestokos geranoriško
požiūrio ir iš kitų valstybių, niekas neturės
tikslo Lietuvos kompromituoti ar siekti,
kad ji pasirodytų blogai. Todėl nėra ko
baimintis – geros valios netrūks, bus daug
pagalbininkų. Didžiausi priešai galime
būti mes patys, jei be reikalo įžiebsime
vidaus politinius konfliktus ar pakišime
29
sau koją tautinių ar seksualinių mažumų,
žmogaus teisių klausimuose. Tuomet
galėsime kaltinti tiktai patys save. Bet
aš įsitikinęs, kad Lietuvos visuomenė ir
institucijos yra puikiai pasiruošusios, jos
puikiai žino grėsmes, raudonas linijas ir
tikrai stengsis jų išvengti.
Manau, kad Lietuvai tikrai pavyks išsilai-
kyti pirmininko kėdėje iš jos nenuvirtus,
kaip pavyzdžiui įvyko kai kurioms ki-
toms šalims – čekų Vyriausybė sugriuvo
pirmininkavimo viduryje, belgai pirmin-
inkavo išvis be Vyriausybės, Vengrijos
Vyriausybė startavo su didžiuliu skandalu
dėl Konstitucijos pataisų ir žiniasklaidos
įstatymo. Buvo ir tokių pirmininkaujančių
šalių kaip Kipras, kuris bandė tiesiog
išsėdėti, nes šalis buvo tuo metu bankru-
tavusi, su didžiule bankų krize, padalinta,
pažeidžiama, didžiulėje Rusijos įtakoje, ES
ir NATO nesutarimų širdyje, nepripažįsta-
ma Turkijos.
Lietuvai, man atrodo, ambicija yra daug
didesnė - ne tik išgyventi, bet ir įnešti
naujo vėjo, energijos, entuziazmo.Aš jau
girdžiu iš savo kolegų Europos Parla-
mente, Europos Komisijoje, kokie aktyvūs
ir iniciatyvūs yra lietuviai.Tai jaunos,
dinamiškos valstybės ženklas. Aš tikiuosi,
jog Vilniui pavyks ne tik spręsti tokius
klausimus kaip Rytų partnerystė, ener-
getinis saugumas ar įvairūs regioniniai
projektai, suteikti jiems daugiau politinio
dėmesio ir valios europiniame lygmenyje,
bet kartu ir pačioje Lietuvoje paskatinti ir
pagilinti diskusiją apie Europos reikalus
ir atnešti daugiau Europos į kiekvieno
lietuvio namus, sukurti tikrą europinę
bendruomenę čia, Lietuvos viduje. Tai yra
labai geras laikas, ypač artėjant kitų metų
Europos Parlamento rinkimams gegužės
mėnesį. Tai yra galimybė visai Lietuvos
visuomenei, ypatingai žiniasklaidai, poli-
tikos apžvalgininkams, žmonėms, kurie
formuoja visuomenės nuomonę, akadem-
inei bendruomenei, vietos lyderiams,
kultūros, švietimo mokslo žmonėms įgau-
ti daug įdomios patirties ir susipažinti su
Europoje vykstančiais procesais, dalyvauti
istorinių sprendimų sukūryje. Šiandien
viskas mums atrodo kaip vienadieniai
sprendimai, bet šis laikotarpis, manau,
bus įvertintas kaip vienas iš transformac-
inių periodų, kai ES įvyks fundamentalūs
pokyčiai. Tai yra labai įdomus periodas,
tad didžiausios sėkmės Lietuvai.
O mes, Lietuvos piliečiai dirbantis įvairi-
ose ES institucijose Briuselyje, savo ruožtu
stengsimės kiek galime padėti Lietuvai
žiniomis, patarimais, žinoma, neperženg-
dami savo kompetencijos ribų ir laiky-
damiesi institucinio nešališkumo.Tačiau
tikrai visi sirgsime už Lietuvą ir tikėsimės
sėkmingo pirmininkavimo.
30
LiJOT ir prezidento rinkimai
SPEC
IALI
TEM
A
Žygimantas MenčenkovasRedaktorius
LiJOT - magiškas ir nesuprantamas žodis jaunam žmogui, kuris nėra
susiduręs su jaunimo politika bei skėtinėmis jaunimo organizacijomis,
tuo labiau, kiti straipsniai po šio yra susiję su LiJOT’o prezidento rinki-
mais, kurie natūraliai reikalauja trumpo įvado.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
(kitaip LiJOT) vienija jaunimo naciona-
lines (kurios turi savo padalinius, skyrius
įvairiose Lietuvos vietelėse, kurių veikla
siekia visoje Lietuvoje., pvz. Lietuvos lib-
eralus jaunimas ar AISEC) ir regionines
organizacijas (kurios apima tam tikrą
regioninę teritoriją ir joje vykdo savo
veiklą, pvz. JonAS (Jonavos rajono jaun-
imo visuomeninių organizacijų sąjunga
„Apskritas stalas”, kuri vienija jonavos
rajono jaunimo organizacijas ir veikia
Jonavos rajone). Nacionalinė organizacija
bendradarbiauja su valdžios institucijomis
ir formuoja jaunimo politiką (tai šiek tiek
skiriasi nuo įprastos politikos. Jaunimo
politkoje sprendžiami tokie klausimai
kaip jaunimo nedarbas, užimtumas ir kiti
jaunam žmogui svarbus dalykui. Taip pat
aktyviai padeda organizacijoms narėms
spręsti iškilusias problemas, leidžia meto-
dinius leidinius, organizacuoja įvairius
renginius, kaip vasaros, žiemos forumai ar
“Misija Sibiras”. Taip pat organizuojamas
tradicinis ir svarbus organizacijos rengi-
nys - asamblėja, kurios metu priminėjimos
rezoliucijos arba išrenkamas naujas prezi-
dentas, tokį renginį greitu metu turėsim.
31
Iš asmeninio archyvo
ŠIEK TIEK ISTORIJOS
Mantas ZakarkaKandidatas
Mano vaikystė prabėgo
Rokiškyje. Jau mokykloje
negalėjau apsiriboti tik
pamokomis, tad greitai įsitraukiau į nefor-
malią veiklą. Pradėjau lankyti ir baigiau
muzikos mokyklą, klarneto specialybę, o
būdamas 13 m. pirmą kartą susipažinau
ir pamačiau, kas yra jaunimo organizacija
ir kas Lietuvoje vadinama jaunimo veikla.
Vėliau įsitraukiau į Rokiškyje veikiančios
jaunimo organizacijos „Jaunųjų lyderių
klubas“ (www.lyderiai.net) veiklą. Tai yra
vieta, kur kiekvienas jaunas žmogus gali
išbandyti save įvairiose srityse ir realizuo-
ti seniai puoselėtas svajones. Po 2 metų
narystės šioje organizacijoje kandidatavau
į pirmininko postą ir būdamas 15 m. tapau
organizacijos prezidentu. Būtent čia buvo
įgyti pirmieji žmogiškųjų išteklių valdy-
mo, projektų rašymo bei administravimo
įgūdžiai, pirmą kartą išgirsti ir sužinoti
tokie žodžiai, kaip LiJOT, JRD, JTBA ir t. t.
Tuo metu Rokiškyje aktyviai veikė jauni-
mo organizacijų sąjunga „Apvalus stalas“.
Po dviejų metų praleistų savo organizacijo-
je buvau išrinktas „Apvalaus stalo“ valdy-
bos nariu ir tapau valdybos pirmininku.
Čia ir buvo pirmasis mano susidūrimas su
32
jaunimo politika, jos formavimu, įgyvend-
inimu bei bendrų jaunimo organizacijų
interesų atstovavimu. Mano pirmininkavi-
mo laikotarpiu Rokiškio jaunimo organ-
izacijų sąjunga „Apvalus stalas“ aktyviai
įsijungė į Rokiškio miesto vietos veiklos
grupės veiklą, buvo suaktyvinta Jauni-
mo reikalų tarybos veikla, pritrauktas
didesnis finansavimas veikloms įgyvend-
inti, tapo LiJOT nare stebėtoja. Turėjau
aiškią viziją, išsikeltus tikslus, kokia turi
būti ir kur link turi judėti organizacija,
tad kryptingai to siekiau. Aktyviai įsi-
traukiau į LiJOT tuo metu įgyvendinama
projektą „Struktūrinio dialogo stiprinimas
regionuose“. Įvairių mokymų, seminarų
metu stengiausi įgytas žinias ne padėti „į
stalčiuką“, bet realiai pritaikyti tolesnė-
je savo veikloje. Visada augau ir dirbau
organizacijose, vadovaudamasis principu
„Negalvok, ką organizacija gali duoti tau,
o galvok, ką tu gali duoti organizacijai“.
Turėdamas pomėgį istorijai ir su ja sus-
ijusiems mokslams pasirinkau Istorijos
bakalauro studijas Lietuvos Edukologijos
universitete Vilniuje. Tai buvo pamatuotas
sprendimas, siekiant įgauti ne tik istorijos
žinių, tačiau daugiau sužinoti apie social-
inę ir pedagoginę psichologiją, grupių
valdymą, darbą su įvairaus amžiaus
jaunais žmonėmis, o, galiausiai, sujungti
ir gebėti taikyti neformalaus ir formalaus
ugdymo(si) metodus savo darbe. Savo
gyvenime ir darbe nuolat vadovavausi
atsakingumo, skaidrumo ir sąžiningumo
vertybėmis. Nuolat priimdavau didelius
iššūkius ir užtikrintai žengiau pirmyn.
Treji metai LiJOT‘e
Įstojęs studijuoti į Lietuvos Edukologijos
universitetą persikėliau gyventi į Vilnių.
Jau buvau susipažinęs su LiJOT veikla ir
mačiau, kad tai yra vieta, kurioje geriau-
siai galiu pagilinti jau turimas žinias bei
pritaikyti 5 m. darbo regioninėje jaunimo
organizacijų taryboje patirtį. 2010 m.
pradėjau savanoriauti Lietuvos jaunimo
organizacijų taryboje. Savanorystės sritis
buvo regioniniai LiJOT reikalai. Prisidė-
jau prie tuo metu įgyvendinto projekto
„Struktūrinio dialogo stiprinimas region-
uose 2010-2011” vystymo ir administravi-
mo. Organizavau bendras nacionalines
ir regionines projekto veiklas. Lankiau
ir konsultavau regionines jaunimo or-
ganizacijų tarybas, buvau atsakingas už
sėkmingą projekto veiklų regionuose
įgyvendinimą ir rezultatų pasiekimą. 2011
m. tapau regioninių reikalų koordinato-
riumi. Buvau atsakingas už visas LiJOT
veiklas, susijusias su regionine jaunimo
politika ir jos vystymu bei „Apskritųjų
stalų“ stiprinimu. Užbaigiau projektą
„Struktūrinio dialogo stiprinimas re-
33
gionuose 2010-2011” ir buvau atsakingas
už tęstinio projekto „Struktūrinio dia-
logo stiprinimas regionuose 2011-2012”
rengimą bei sėkmingą įgyvendinimą.
Rūpinausi, kad atgytų LiJOT regioninių
reikalų komitetas, būtų priimta rezoliuci-
ja dėl regioninių jaunimo organizacijų
finansavimo savivaldybėse, šiltėtų santy-
kiai tarp savivaldybėse veikiančių jauni-
mo reikalų koordinatorių ir „Apskritųjų
stalų“ atstovų. Rengiau ir pradėjau iki
šiol vykstančio projekto „Įsitrauk. Mok-
ykis. Keisk“ įgyvendinimą, nukreiptą į
regioninių jaunimo organizacijų tarybų
ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų
veiklos stiprinimą.
Savanoriaudamas ir dirbdamas Lietuvos
jaunimo organizacijų taryboje visuom-
et stengiausi tobulėti ir žengti pirmyn,
netapti tik vykdančiuoju darbuotoju
įgyvendinančiu paskirtas užduotis, bet
būti aktyviu, bendraujančiu su organ-
izacijomis ir kuriančiu pridėtinę vertę
ekspertu. 2012 m., kaip organizatorių at-
stovas, dalyvavau projekto „Misija Sibiras”
ekspedicijoje, kurioje buvau atsakingas
už projekto techninį ir finansinį įgyvend-
inimą bei grupės dinamiką ekspedicijos
metu. Nuo 2012 m. spalio mėn. iki šiol
esu LiJOT biuro vadovas. Pagrindinės
mano užduotys – rūpintis biuro darbuoto-
jų darbo sąlygomis, atliekamomis uždu-
otimis bei paskirtais klausimais padėti
LiJOT Prezidentui .
Pastarąjį pusmetį dirbau Socialinės ap-
saugos ir darbo ministerijos darbo grupėje
dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo
naujo projekto rengimo. Galiu pasidžiaug-
ti, kad dirbant šioje darbo grupėje pavyko
pasiekti, kad naujajame įstatymo projekte
būtų atsižvelgta į visus dar prieš metus Li-
JOT organizacijų išsakytus siūlymus. Taip
pat aktyviai dalyvavau Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijoje ruošiant 2014-2016
m. Nacionalinės jaunimo politikos plėtros
programos priemonių plano projek-
tą, kur, įgyvendinant LiJOT Valdybos
sprendimą, pavyko apginti pagrindinius
LiJOT siūlymus ir rekomendacijas. Esu ir
Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir
sporto reikalų komisijos ekspertas jauni-
mo klausimais. Palaikau aktyvius ryšius su
LiJOT organizacijų vadovais ir atsakingai-
siais sekretoriais įvairiais LiJOT aktualiais
klausimais. Šiuo metu priklausau Europos
jaunimo konferencijos ir Rytų partner-
ystės jaunimo forumo organizacinėms
grupėms bei koordinuoju šių renginių
savanorius.
Šie trys metai parodo nuolatinį mano
tobulėjimą ir augimą organizacijos vidu-
je, kuomet palaipsniui nuo lengvesnių
užduočių perėjau prie rimtesnių, didelės
atsakomybės reikalaujančių sprendimų
34
įgyvendinimo procesų koordinavimo ir
darbo juose. Drąsiai teigiu ir džiaugiuosi,
kad LiJOT pavyko suburti stiprią koman-
dą ir dalyvauti svarbiausiuose su jaunimo
politika susijusiuose procesuose.
Iššūkiai ir vizija
Greičiausiai daugeliui pirmasis kylantis
klausimas – kodėl nusprendžiau kandi-
datuoti į LiJOT Prezidento postą. Pri-
pažįstu ir matau, kad per pastaruosius
trejus metus LiJOT keitėsi: yra prasidėję
daug žadantys ir dideli procesai, įgyvendi-
nami nauji projektai, vystosi jaunimo
organizacijos ir jų veiklos. Nors LiJOT
skaičiuoja 21-uosius gyvavimo metus, yra
neišvengta ir tam tikrų nesklandumų. Nu-
olat augančiai organizacijai ateina metas,
kuomet yra reikalingi tam tikri pokyčiai,
tačiau to negalima dar-
yti vien dėl pokyčių, o
labai svarbu užtikrinti
organizacijos stabilumą ir
veiklos tęstinumą, kartu
diegiant inovacijas. Tre-
jus metus dirbus organ-
izacijos viduje turėjau
sau atsakyti į klausimą,
ar palikti organizaciją, ar
žengti pirmyn kartu su
ja. Turiu aiškią viziją, ką
ir kaip galima daryti, kad
LiJOT augtų ir išliktų sti-
pri jėga Lietuvos jaunimo
politikoje, tad būtent dėl
to ir priėmiau atsakingą
sprendimą kandidatuoti į
šią poziciją.
LiJOT nuolat susiduria su nemažais
iššūkiais. Jaunimo politikos formavimo
bei įgyvendinimo sampratos kaita tiek
valstybiniame, tiek nevyriausybiniame
sektoriuose skatina imtis aktyvių veiksmų,
kad LiJOT išliktų pajėgi tinkamai
įgyvendinti savo misiją: būti platforma
dialogams, Lietuvos jaunimo organizacijų
35
interesų atstovavimui bei iniciatyvoms,
siekiant jaunimui aktualių pokyčių. Didelį
dėmesį turime skirti organizacijų veiklos
kokybės stiprinimui. Nacionalinės or-
ganizacijos turi gebėti prisitraukti naujus
narius, gebėti analizuoti esamą situaciją
ir parengti tolesnius savo veiklos planus,
tapti paslaugų teikėjomis ir susikurti
skirtingus organizacijos finansavimo
šaltinius. Turėdamas ilgametę darbo
patirtį su regioninėmis jaunimo organ-
izacijų tarybomis sieksiu, kad jos būtų
įgalintos tinkamai atstovauti jaunimo or-
ganizacijų interesams regionuose per jau
sukurtus ir esamus įrankius, pvz., saviv-
aldybės jaunimo reikalų taryba. Region-
inės jaunimo organizacijų tarybos turi
tapti ir būti pripažįstamos lygiavertėmis
partnerėmis vietos savivaldybėms, formu-
ojant ir įgyvendinant jaunimo politiką, o
LiJOT privalo būti tarpininku ir padėti tai
užtikrinti konkrečiose savivaldybėse.
Didelis visų mūsų laukiantis iššūkis – tai
ateinantis naujas 2014-2020 m. finansav-
imo periodas ir su juo susiję jaunimo
organizacijų finansavimo klausimai, jaun-
imo nedarbo problemos efektyvus spren-
dimas. LiJOT ir toliau aktyviai dalyvaus
formuojant ir įgyvendinant valstybinę
jaunimo politiką. Visi kartu privalėsime
užtikrinti kad būtų priimtas atnaujintas
jaunimo politikos pagrindų įstatymas,
efektyviai įgyvendinamos Nacionalinės
jaunimo politikos plėtros programos
priemonės. Sieksiu, kad 2013-2015 m.
laikotarpiu LiJOT taptų labiau matomas ir
žinomas viešojoje erdvėje, taip užtikrinant
ekspertinės nuomonės apie jaunimo
organizacijas ir jaunus žmones pateikimą,
jaunimo organizacijų veiklos populiar-
inimą ir didesnį jų veiklos matomumą.
LiJOT atstovauja narėms organizacijoms,
tačiau privalo būti ekspertine organizaci-
ja, turėti daug informacijos apie visos
Lietuvos jaunimą ir siekti, kad jaunimo
politika būtų iš tikrųjų įgyvendinama
remiantis faktais ir žiniomis. Turime daug
iššūkių, kuriuos privalome sėkmingai
įveikti ir esu tikras, kad su komanda galiu
to pasiekti bei užtikrinti, kad LiJOT išliktų
stipri, jaunimo organizacijas vienijanti ir
atstovaujanti jėga.
36
Iš asmeninio archyvo
JAUNIMO POLITIKA - AKTYVUSORGANIZMAS
Vygintas EidėnasKandidatas
Pasaulyje yra keli dalykai, kurie
man teikia didelį malonumą.
Pasakojimo žmonėms apie save
tarp jų tikrai nėra, todėl visada tikėjau,
kad apie žmogų gali spręsti ne iš to ką jis
šneka, bet iš to, ką jis yra padaręs, kiek
prakaito išliejęs ir ar jis supranta, ką daro,
ar teisingu keliu eina.
Dar 2008 metais, kada pradėjau savo
veiklą Lietuvos moksleivių sąjungoje, su-
pratau, kad tiesiog buvimu nieko nepakeisi
- nei save patobulinsi, nei aplinką įkvėpsi.
Kadangi kaip ir visa Jaunimo politika, esu
„aktyvus organizmas“, mes greit radom
bendrą kalbą, 2011 - 2013 metais tapau
Lietuvos moksleivių sąjungos Prezidentu
ir priėmiau iššūkį vesti šią organizaciją į
priekį, kurti pokytį moksleivių sektoriuje.
Šie dveji metai kol kas buvo daugiausiai
patirčių ir daugiausiai kelių atvėręs laiko-
tarpis. Dirbdamas su moksleiviais, nuo
pat pradžių žinojau, kad vien „žaisdamas
savo smėliadėžėje“, didžiausio rezultato
nepasieksiu, todėl visada vadovavausi ben-
dradarbiavimo, dalinimosi informacija ir
tinklo kūrimo principais, kurie per dvejus
metus davė milžiniškų dividendų tiek
organizacijai, tiek man asmeniškai. Galiau-
37
siai atėjo laikotarpis, su kuriuo ankščiau
ar vėliau, susiduria kiekvienas. Kai jauti,
kad „išaugai kelnes“, tuomet svarbiausia
nebijoti ir priimti naujus iššūkius. Taip
tapau Vilniaus jaunimo reikalų tarybos
ir Nacionalinės jaunimo reikalų tarybos
nariu. Čia supratau, kad kiekvieno, ypat-
ingai jauno žmogaus, potencialas priklau-
so nuo jo liejamo prakaito, motyvacijos,
savęs pažinimo. Supratęs, kad didžiulį po-
tencialo ir motyvacijos bagažą dar turiu,
noriu ir toliau tobulinti Lietuvos jaunimo
politiką,todėl nusprendžiau kandidatuoti
į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos
Prezidento vietą.
„Kol žmogus juda, jis žino, kad yra gyvas“.
Taip ir jaunimo politika - kol joje gimsta
naujos idėjos ir iškyla nauji lyderiai bei
iššūkiai, tol, tai - „gyvas organizmas“.
Platforma, interesai, ryšys, maksimu-
mas, ilgalaikiai tikslai, problemų identi-
fikavimas, bendradarbiavimas, pokytis,
judumas, principai, specifika, vertybės,
planai, proaktyvumas, branda ir daugelis
kitų veiksnių kuria dabartinę Lietuvos
jaunimo politiką, verčia ją būti gyva. Kyla
klausimas, ar einant link tikslo, statant
namą, pasirenkamos teisingos plytos ir
teisingi įrankiai.
Dabartinei Lietuvos jaunimo organizacijų
tarybai, kaip žuviai vandens, trūksta ben-
drumo ir diskusijų ne apie jų skirtumus,
o apie tai, kas tarp organizacijų bendro,
diskusijų apie identitetinius dalykus ir
aiškaus pripažinimo, kad yra problemų,
kurias reikia spręsti ir sričių, kuriose
dar galima tobulėti. Be aiškių, bendrų,
ilgalaikių tikslų ir krypčių - nėi iš vietos,
Be organizacijų „užsakymo“, LiJOT- nė iš
vietos. Mėgstu vadovautis principu, kad
dalykai turi būti daromi ne tam, kad būtų
daromi, o tam, kad būtų pasiektas geriau-
sias rezultatas. Taip pat ir resursai - nau-
dojami ne tam, kad būtų padaryta, o tam,
kad būtų pasiektas rezultatas.
Potencialą ir norą organizacijos turi, įdir-
bis yra, trūksta tik plataus požiūrio, strate-
ginio mąstymo ir sėkmingos patirties in-
teresų atstovavime. Visą šį meniu ir siūlau
kandidatuodamas į Prezidento poziciją.
Nepagalvokite, kad šio straipsnio tema
- kokie mes stiprūs ir kaip mes viską
išjudinsime. Ne, taip nėra. Per ilgą
patirtį dirbdamas su jaunimo, jaunimo
organizacijų atstovavimu supratau, ku-
riose vietose tai daryti verta, kur ne, kur
apsimoka, kur bergždžia, nes nieko nepa-
darysi. Interesų atstovavime veikia keletas
pagrindinių principų - ryšio kūrimas tarp
38
platformos ir jos narių bei platformos ir
valstybinių institucijų ar kitų organizacijų,
taip pat aiškus supratimas kas yra žmonės
priimantys sprendimus ir organizacijos
proaktyvumas. Dabartinėje jaunimo
politikoje, taip pat ir LiJOT, aukščiau
išvardinti dalykai nėra vertybės. Tai -
labiau retai atsitinkantys reiškiniai. Mano
nuomone, be jų, tobulėjimas ir pasitikėji-
mas platforma - neįmanomas.
Visada kyla klausimas – kaip ir ką
keisti, kaip tobulinti esamą situaciją?
Receptų galima pasiūlyti įvairių, bet
efektyviausias - žinojimas ko nori,
kur eini, kiek organizacijų kartu tiki
siekiamu tikslu ir kiek darbo bei pas-
tangų įdedi. Konkretumą mėgstantys
žmonės gali naudotis, mano labiau
mėgstamu, alternatyviu receptu...
Recepto pagrindiniai ingredientai:
• Organizacijų įsitraukimas ir „užsaky-
mo“ kūrimas Lietuvos jaunimo organ-
izacijų tarybai;
• Ilgalaikiai veiklos planai, tobulinimo
ir plėtros programos nukreiptos į Na-
cionalines organizacijas ir Regionines
jaunimo organizacijų tarybas;
• Aktyvus organizacijų dalyvavimas
pozicijų formavime;
• NVO ir Jaunimo politikos reglamen-
tavimo, pozicijų ir svorio stiprinimas;
• Proaktyvumas interesų atstovavimo ir
LiJOT platformos tobulinime;
• Lietuvos jaunimo organizacijų tary-
boje vykstančių procesų techninis
peržiūrėjimas;
• Organizacijų informavimo apie LiJOT
vykstančius procesus sistemos tobu-
linimas.
Šį trumpą straipsnį baigiu su išdidumu*,
viltimi*, meile* ir perspektyvos* nuojauta.
Jaunimo organizacijoms LiJOT narėms,
stebėtojoms ir man artėja išbandymų ir
tolimesnio kelio pasirinkimo metas. Tik-
iuosi toliau bendrauti ir bendradarbiauti
su visomis LiJOT platformos organizaci-
jomis, o detalų mano veiklos planą bus
galima išvysti jau netrukus. “Siekime
neįmanomo ir pasieksime maksimumą”
N. Bonapartas.
*Išdidumas- pasididžiavimas jaunimo or-
ganizacijomis, savo tikslais ir užsiėmimu,
tikėjimu Jaunimo politika;
*Viltis- ateities perspektyva, geresnės
rytdienos, naujų galimybių,platesnių hori-
zontų viltis;
*Meilė- vykdomos veiklos ir daromas
pokytis Jaunimo politikoje;
*Perspektyva- mintis, kuri veda į pokytį ir
atvirumą.
39
Recommended