View
225
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
l i e t i m o pojutis mums yra labai svarbus: mes j j inst inktyviai pasitelkiame
noredami nuraminti , palengvinti k i t i j kancias - ar tai buty verkiancio vaiko
raminimas, ar fizinj ir emocinj skausm^ patyrusio draugo guodimas. Reflek-
sologijos terapija yra tolesnis siij naturalitj judesiij pletojimas. Gydymas
rankomis yra toks pat senas, kaip ir pati zmonija, o spaudimas bei masazas
(is arabisko zodzio, reiskiancio „liesti" ar „ciuopti") nuo seno buvo taikomi
sveikatai ir stiprybei sugr^zinti.
Y r a daug skir t ings lietimo ir masazo terapijij, bet visos jos paremtos tuo
paciu principu: gerai jausites tuomet, kai tarp visi j tarpusavyje susijusiij orga
nizmo process nusistoves t inkama pusiausvyra ir apykaita. K a i si apykaita
sutrinka, pasireiskia s^stingio busena ir tam tikros srities pusiausvyra t r inka
vis smarkiau ir smarkiau. T i k i m a , kad nervq sistemos jaudrinimas lieciant
atkuria naturally pusiausvyr^.
Refleksologija yra gydymo budas, kai spaudziami tam t i k r i nedideli odos
ploteliai, daugiausia ant plastakij ir pedij. T a i neinvazine, naturali terapija,
sukelianti gilij atsipalaidavim^, kuris kasdieniame gyvenime malsina jtamp^,
nesmarkij nerim^ ir depresij^. Tolesnis jos poveikis yra tas, kad j i skatina natu-
ralius organizmo gijimo procesus. Btitent todel per tam t ikr^ laik^ j i naturaliai
palengvina daugelj negalavimij ir daro teigiam^ ilgalaikj poveikj sveikatai.
Gydymo ir relaksacijos derinys yra galingas jrankis , kuris kartu
su kvalifikuota konsultacija ir mitybos patarimais sudaro bendr^
holistin^ sveikatos program^.
Z E M I A U Tiek Jizin}, tiek emocin} skausmq mes instinktyviai slopiname prisilietimais.
Refleksologija yra terapija, kurios metu spaudziami plastakose,
pedose ir ausyse esantys refleksij taskai. Ji pagrjsta principu, kad
refleks^ taskai yra susij^ su vidaus organais ir liaukomis, o patys
taskai issidestf tokia pacia tvarka, kaip fiziniame kiine, ir sudaro
kuno „zemelapj" ar mikrokosmos^. Butent todel refleksiniy taskij
spaudimas ar lietimas gali daryti jtak^ atitinkamiems organams.
Tokios procediiros padeda stimuliuoti normalias susijusio organo
funkcijas (pavyzdziui, skatinti hormomj ar virskinimo fermentij
sekrecij^) ir skatinti organizmo gijim^, taip pat uztikrinti ger^ fizinj
ir psichin^ savijaut^.
/ agal refleksologijos teorij;], kurios vystymasis prasidejo dar sio simtmecio
pradziojc, kun;j galima padalyti isilgai j dcsimt '/onij - po pcnkias kickvienoje
puseje nuo kuno vidurio linijos. Sios zonos t^siasi nuo koji} pirstij ik i galvos,
paskui atgal i k i rankij pirstij (arba atvirksciai). Ta ig i pirmoji zona t(;siasi nuo
kojos nykscio j galvos vidi ir j , o paskui zemyn j rankos nykstj , antroji zona -
nuo antrojo kojos pirsto i k i galvos, i k i rankos rodoniojo pirsto i r taip toliau.
Rcflcksinii j taskij pedose ar plastakose spaudimas vcikia toje paciojc zonoje
esancius kuno organus. Ta ig i kojij ar rankij nyksciij spaudimas daro jtak^
tojc pacioje zonoje csanticms vidaus organams ir malsins sioje zonoje kilusj
skausmij. A t i t i n k a m a i yra ir kitosc zonosc.
Rcflcksologijojc pcdos ir plastakos taip pat suskirstytos j keturias skersi-
nes zonas. Pirmoj i skersine zona t^siasi nuo pirstij galiukij i k i pirstij pagrindo
ir yra susijusi su kaklo ir virs kaklo esanciomis sritimis. Si zona ribojasi su
lini ja, vadinama cervikalinc lini ja. Po pirm^ja yra antroji skersine zona - ji
apima pedos pagalvel^ ir po pirstais csanci^ sritj. Si zona susijusi su k r i i t i -
nes lijstos organais ir ribojasi su lini ja, vadinama diafragminc l ini ja. Su pilvo
ertme susijusi trecioji skersine zona pedose pasiekia isorinio pedos sono l i n k j
(anatomiskai tai yra penktasis padikaulis), o plastakose j i pasiekia tarp nykscio
ir rodomojo pirsto esanci-4 audiniij klost^; si l ini ja vadinama juosmens lini ja.
Nuo sios linijos zemyn ti;siasi ketvirtoji skersine zona, kuri pedose pasiekia
kulksnics sonc csantj issikisim;j , o plastakose - nykscio pagrindo apacioje
aplink rics^ einanci^ lini j ; j : si l ini ja yra dubcns lini ja.
11
I I i ^ I I I f r
I S S A M U S I L I U S T R U O T A S V A D O \ ' A S : R I T L K K S O L O G I J A
VIRSKINIMO SISTEMOS REFLEKSg TASKAI
Refleksologija paremta tuo, kad veikia per tam tikrose zonose esan
cius energijos takus. I ' as ta r i io j iL niet iL rctlcksologai savo g\'d\'nio prakti-
kojc taip pat pradejo taikvti tradicines kinij medicinos (zymesime T K M )
gydymo b u d ; j - taskinj masazij. Nors refleksologija labiau paremta kuno
zonij tcorija nci tradicines kini j meiiicinos meridianij tcorija, taciau
refleksologijos terapijoje taip pat licciami ir akupunkturiniai taskai {zr.
iiiifnijiprictlq, 264 f>sl.). A b i tcra|iijos pagrjstos principu, kad gydaiit
kuriij nors kuno dalj l icciami tam t ikr i kitosc kuno vietose esan-
t\-s taskai. Meritlianij tcorija, kuria rcmiasi T K M , ajirasyta toliau
knygoje (zr. 1,S'ps/.).
K M K i n TKM iiiskiiiii.
12
Refleksologijos sakrnj aptinkama jvairiose kulturose, pradedant
Senoves Egipto kapais ir ankstyvaisiais tradicines kinij medicinos
tekstais. Senoveje skausmui malsinti buvo placiai taikomas spaudimo
biidas. Taciau prielaida, kad tokia refleksologija, kaip mes j ^
suprantame dabar, prasidejo senoves laikais ir kad j i buvo viena is
Kinijos bei Egipto paslapciij, niekada nebuvo jrodyta.
Siuolaikines refleksologijos sakntf galima rasti daugelyje skirtingii senoves kiillfirij.
V i d u r z e m i o j u r o s r e g i o n a s /^'/asazo mcnas bei jo budai ir kuno gydymas manualiniu budu daugiausia
yra k i l ^ is Graiki jos , Senoves Romos, Siaures A f r i k o s ir Arabijos pusiasalio.
Juos taike pries daugelj tiikstancii j metij ir nuo tij laiki j zinomas jij stiprus ir
teigiamas poveikis gydomo asmens sveikatai. Senoves Graiki jos gydytojas
Hipokratas (460-377 m. pr. K r . ) , vadinamas medicinos tevu, kalbejo apie
s;jnarii} skausmo malsinim;j trynimo ir manualinio gydymo budais.
E g i p t a s Senoves egiptieciai taip pat kasdicn naudojo masazi}. Butent cgipticciij
kapavieteje ir buvo rasta seniausia zinoma scena, kurioje vaizduojamas tam
tikras kojij ir rankij pirstij gydymo bildas. Sakarojc csantis Ankamalioro
v i i i s r i i ; Zyiniis
gniik/i gYily/q/as Hipoknilns patiniisiiis ir skiuisiuingus sqnariiis siide riimin/i prisilicliinais.
Skausmui iiudsiii/i senoves cgip/ieaiii nmidojo niiuni.q ir iniiniiidinj gydyniq.
15
Recommended