Neformalusis švietimas mieste: situacijos apžvalga

Neformalusis švietimas mieste: situacijos apžvalga

2012 m.

Parengė V.Kučiauskienė

Kodėl reikalingos diskusijos?

• NŠ tinklo finansavimas mieste yra brangus, tačiau nepakankamas, lėšos nėra panaudojamos efektyviausiu būdu;

• Nevienoda savivaldybės dotacija vaikams, lankantiems skirtingas NŠ veiklas skirtingose įstaigose;

• Netolygus NŠ įstaigų išsidėstymas pagal dislokacijos vietas;

• Dideli NŠĮ finansavimo netolygumai. Nėra aiškaus sutarimo dėl biudžeto lėšų skyrimo NŠĮ kriterijų;

• Vaikų poreikiai tenkinami tik iš dalies, nes yra pasiūlos ir paklausos disproporcija (dėl geografinės padėties, nepakankamo vietų skaičiaus, amžiaus, lyties; daugiau pasiūlymų didesnės motyvacijos vaikams ir kt.)

Kodėl reikalingos diskusijos?

• Nepakankamas vaikų dalyvavimas NVŠ įstaigų veiklose (dalyvauja tik 9,5 tūkst. vaikų);

• Didelis ugdytinių, lankančių NŠĮ, nubyrėjimas, kaita. Vaikų pasirinkimą dažnai lemia ne individualūs vaikų, o tėvų, mokytojų, įstaigų interesai ir galimybės);

• NŠĮ trūksta veiklų, orientuotų į vaiko gyvenimo įgūdžių ugdymą, asmenines, socialines kompetencijas;

• Privatūs NŠ paslaugų teikėjai veikia nevienodomis sąlygomis, lyginant su biudžetinėmis įstaigomis;

• Nėra integralumo tarp formaliojo ir neformaliojo, formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo švietimo programų.

Juridinis kontekstas

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija

• Trečiasis Strategijos tikslas – maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams bei jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius.

Pasirenkamojo vaikų ugdymo paskirtis

• Tenkinti pagal bendrojo ugdymo programas besimokančių vaikų ir jaunimo iki 19 metų (specialiųjų poreikių iki 21 metų) pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

• – formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius bei suteikti asmeniui papildomų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų.

• – Neformaliojo vaikų ugdymo paskirtis – ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, asmenines, socialines ir kitas bendrąsias kompetencijas.

Neformaliojo vaikų ugdymo programų paskirtis

Formalųjį švietimą papildančių programų paskirtis

Pasirenkamojo vaikų švietimo kaitos siekiai

• Į NŠ veiklų įvairovės ir prieinamumo didinimas, siekiant įtraukti kuo daugiau vaikų (atsižvelgiant į vaikų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, finansines galimybes, pasiūlą ir paklausą veiklų turinio prasme);

• Neformaliojo vaikų švietimo kokybės užtikrinimas;• Socialiai pažeidžiamų, linkusių nusikalsti vaikų

įtraukimas į NŠ veiklą.

Finansinis kontekstas

Finansinis NŠ kontekstas savivaldybėje

• NŠĮ savivaldybė kasmet skiria per 23363 mln. Lt. Iš jų darbuotyojų atlyginimams – 17 800 mln. Lt;

• Per 200 tūkst Lt skiriama programinei NŠ veiklai mieste;• Per 1,1 mln. Lt 2012 m. skirta NŠĮ remontams;• Per 2,2 mln. Lt įstaigos gavo lėšų už ugdymo paslaugas;• Per 1,5 mln. Lt įstaigos papildomai gavo ne savivaldybės biudžeto lėšų veiklos

organizavimui ir remontams.

Tačiau:• Ši suma tesudarė įstaigų 10 mėn. mokos fondą;• Trūksta lėšų įstaigų renovacijoms ir remontams;• Neužtenka lėšų naujos įrangos, mokymo priemonių pirkimui;• Neskiriamos lėšos įstaigų organizuojamiems renginiams;• Mokesčiai už ugdymo paslaugas miesto NŠĮ vieni didžiausių šalyje• Nekompensuojamos išlaidos už socialiai remtinų vaikų išlaikymą.

Neformaliojo švietimo įstaigų, dirbančių Neformaliojo švietimo įstaigų, dirbančių pagal NŠ programas, gaunamos ir pagal NŠ programas, gaunamos ir

uždirbamos lėšos 2011/12 m.uždirbamos lėšos 2011/12 m.

Neformaliojo švietimo įstaigų, dirbančių Neformaliojo švietimo įstaigų, dirbančių pagal NŠ programas, gaunamos ir pagal NŠ programas, gaunamos ir

uždirbamos lėšos 2011/12 m.uždirbamos lėšos 2011/12 m.

Mokyklų, dirbančių pagal FŠP programas, Mokyklų, dirbančių pagal FŠP programas, gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011 m.gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011 m.

Mokyklų, dirbančių pagal FŠP programas, Mokyklų, dirbančių pagal FŠP programas, gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011 m. gaunamos ir uždirbamos lėšos 2011 m.

visose mokyklosevisose mokyklose

NŠ finansavimo problemos

• Savivaldybė nepajėgi didinti lėšas NŠĮ išlaikymui, o esant dabartiniam finansavimui finansinė, ūkinė situacijos negerės;

• Panašaus profilio NŠĮ vieno vaiko išlaikymo sąnaudos metams skiriasi kelis kartus (nuo 1000 iki 2658 centruose ir nuo 4613 iki 8093 muzikos m-klose);

• Tėvų įmokos už ugdymo paslaugas tesudaro per 8 proc. vaiko išlaikymui reikalingos sumos, savivaldybės dotacija – 92 proc.;

• Nėra biudžeto lėšų skyrimo NŠĮ kriterijų. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į ankstesnių metų finansavimą.

Diskutuotini klausimai

• Biudžeto lėšų NŠ skyrimo kriterijai;

• Optimalus ugdymą aptarnaujančių darbuotojų etatų skaičius;

• NŠ ir FŠP programų skaičius ir vaikų skaičius jose;

• Savivaldybės dotuojamų vienam vaikui programųskaičius;

• Mokesčių už ugdymo paslaugas diferencijavimas (pagal programos specifiką, mokestis ugdymo aplinkų kūrimui ir kt.);

• Galimybė įstaigoms pačioms užsidirbti papildomų lėšų (projektinė veikla, edukacinės, vasaros socializacijos programos, kt.);

Geografinis kontekstas

NŠĮ pagal dislokacijos vietasNŠĮ pagal dislokacijos vietas

Vaikų skaičius pagal gyvenamąją vietą Vaikų skaičius pagal gyvenamąją vietą neformaliojo švietimo įstaigose, dirbančiose neformaliojo švietimo įstaigose, dirbančiose

pagal NŠ programaspagal NŠ programas

Mokinių skaičius pagal gyvenamą vietą mokyklose, Mokinių skaičius pagal gyvenamą vietą mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programasdirbančiose pagal FŠP programas

Geografinis kontekstas savivaldybėje

• Didžioji dalis NŠĮ sukoncentruota miesto centre (9);

• Kai kurios NŠĮ savo filialus steigia bendrojo lavinimo įstaigose;

• Statistika rodo, jog NŠĮ pasirinkimas nepriklauso nuo gyvenamosios vietos: 19,2 proc. vaikų, gyvenantys tame pačiame mikrorajone, 48,8 proc. – įvairiuose miesto mikrorajonuose, 6,1 proc. atvyksta iš kitų šalies rajonų;

Geografinio konteksto diskutuotini klausimai

• NŠĮ dislokacija arčiau vaiko gyvenamosios vietos ar miesto centre?

• NŠĮ filialai vidurinėse mokyklose; • Kitų miestų ir rajonų vaikų priėmimas į NŠĮ.

Ugdymo kontekstas

Įstaigų skaičius, veiklos kryptys

Pasirenkamojo vaikų švietimo įstaigų skaičius pagal tipus ir veiklos kryptis

savivaldybėje

• Savivaldybei priklauso 21 pasirenkamojo švietimo įstaiga: 12 – dirbančių pagal NŠ programas; 9 – pagal FŠP programas;

• 14 įstaigų dirba pagal įvairaus pobūdžio meninio ugdymo programas (9 –FŠPP, 5 – NŠP);

• Meninio profilio veikla NŠĮ užimta 72,1 proc. jas lankančių vaikų (6861 iš 9511);

• 21 proc. vaikų lanko techninio profilio būrelius.

NŠĮ pagal profilį:NŠĮ pagal profilį:

Būrelių pasiūla pagal ugdymo kryptis neformaliojo

švietimo centruose. Vaikų skaičius

FŠP programų pasiūla ir vaikų skaičius jose FŠP programų pasiūla ir vaikų skaičius jose

Vaikų užimtumas pasirenkamojo švietimo Vaikų užimtumas pasirenkamojo švietimo veiklaveikla

Vaikų užimtumas pasirenkamuoju švietimu mieste

• Bendras mokyklinio amžiaus vaikų užimtumas mieste 2011/12m. m. – 80,5 proc;

• 74,6 proc. vaikų lanko būrelius bendrojo ugdymo įstaigose;

• Pasirenkamojo švietimo įstaigas lanko – 25,4 proc.visų užimtų vaikų (tame tarpe ir ne savivaldybei pavaldžias);

• Vaikų užimtumas bendrojo ugdymo įstaigose padidėjo 7 proc.;

• Užimtumas NŠĮ 2012 m. išaugo 2,5 proc.

Mokyklinio amžiaus vaikų užimtumas 2012 Mokyklinio amžiaus vaikų užimtumas 2012

m.m.

Vaikų užimtumas užmokyklinėse įstaigose Vaikų užimtumas užmokyklinėse įstaigose

2012 m.2012 m.

Vaikų skaičiaus kaita NŠĮ pagal Vaikų skaičiaus kaita NŠĮ pagal

metusmetus

Vaikų užimtumas PŠ veikla pagal amžiųVaikų užimtumas PŠ veikla pagal amžių

Pasirenkamojo švietimo įstaigas lankančių vaikų kontingentas pagal amžių

• Pagal amžių pasirenkamojo švietimo įstaigas lanko:

* 16-18 m. – 14,8 proc (FŠP – 5 proc.);

* 11-15 m. - 43,7 proc. ;

* 7-10 m. - 35,4 proc;

* 4-6 m. – 5,9 proc. • Vaikų „nubyrėjimas“ įstaigose, dirbančiose pagal FŠPP šalyje – 43 proc.);• FŠPP įstaigose dalis vaikų į pagrindinio ugdymo programas ateina nebaigę

pradinio ugdymo programos (apie 80 vaikų 2012 m.);• NŠ įstaigų programose iš pagrindinio ugdymo programų „nubyra“ 19,2 proc.

vaikų;• Patikros metu nustatyta, jog užsiėmimų lankomumas pasirenkamojo vaikų

švietimo įstaigose yra .........

Vaikų skaičius pagal amžių įstaigose, dirbančiose pagal NŠ programas

Vaikų skaičius pagal amžių įstaigose, dirbančiose pagal Vaikų skaičius pagal amžių įstaigose, dirbančiose pagal NŠ programasNŠ programas

Mokinių skaičius pagal amžiųMokinių skaičius pagal amžių mokyklose, mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programasdirbančiose pagal FŠP programas

Mokinių skaičius pagal amžių mokyklose, dirbančiose Mokinių skaičius pagal amžių mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programaspagal FŠP programas

Programų lankomumas pagal socialinius Programų lankomumas pagal socialinius rodikliusrodiklius

NŠĮ lankantys socialiai pažeidžiamų šeimų NŠĮ lankantys socialiai pažeidžiamų šeimų vaikaivaikai

• Didžiausią socialiai pažeidžiamų vaikų skaičių sudaro vaikai iš socialiai remtinų šeimų (1161);

• Tik 25 spec. poreikių vaikai lanko FŠP programas, 241 – būrelius NŠĮ (KTKC, MTKC, MAC);

• Turintys elgesio problemų, linkę nusikalsti vaikai NŠĮ nelanko (išimtis -13 KTKC)

Ugdytinių skaičius pagal socialinius rodiklius Ugdytinių skaičius pagal socialinius rodiklius mokyklose, dirbančiose pagal NŠ programasmokyklose, dirbančiose pagal NŠ programas

Mokinių skaičius pagal socialinius rodiklius mokyklose, Mokinių skaičius pagal socialinius rodiklius mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programas)dirbančiose pagal FŠP programas)

FŠP programų trukmėFŠP programų trukmė

Projekte numatyta FŠP programų trukmėProjekte numatyta FŠP programų trukmė (eksperimentiniame projekte dalyvaujančioms (eksperimentiniame projekte dalyvaujančioms

savivaldybėmssavivaldybėms))• Pradinio muzikinio ugdymo – 4 m.• Pagrindinio muzikinio ugdymo – 4 metai;• Dailės ugdymo – 4 metai;• Teatrinio ugdymo – 4 metai;• Pradinio šokio ugdymo – 4 metai;• Pagrindinio šokio ugdymo – 4 metai. Viso: muzikos – 8 m. dailės – 4 m.; choreografijos – 8 m.

FŠP muzikinio ugdymo programų trukmė miesto FŠP muzikinio ugdymo programų trukmė miesto įstaigoseįstaigose

• Ankstyvojo muzikinio ugdymo – 1-2; 1-3m.• Pradinio muzikinio ugdymo – 4 m.• Pagrindinio muzikinio ugdymo – 4 metai;• Kryptingo (tikslinio) muzikinio ugdymo – 4 m.;• Mėgėjų – iki 4 m. Viso: 14 – 19 m.

FŠP dailės ugdymo programų trukmė miesto įstaigoseFŠP dailės ugdymo programų trukmė miesto įstaigose

• Ankstyvojo dailės ugdymo – 3 m.;• Pradinio dailės ugdymo – 4 m.;• Pagrindinio dailės ugdymo – 4 -6 metai;• Kryptingo (tikslinio) dailės ugdymo – 1 m.• Dailės mėgėjų – 2 m. Viso: 12 – 14 m.

FŠP choreografijos ugdymo programų trukmė miesto FŠP choreografijos ugdymo programų trukmė miesto įstaigoseįstaigose

• Ankstyvojo choreografijos ugdymo – 1 m.;• Pradinio choreografijos ugdymo – 2-3 m.;• Pagrindinio dailės ugdymo – 3-4 metai;• Išplėstinio choreografijos ugdymo – 1 m. Viso: 7-9 m.

Programoms skiriamų valandų skaičiusProgramoms skiriamų valandų skaičius

Programoms skiriamų valandų skaičius įstaigoseProgramoms skiriamų valandų skaičius įstaigose• Nėra normatyvinio dokumento, kuriame būtų aiškiai

apibrėžtas valandų skaičius FŠP programoms pagal metus;

• Pagal NŠP dirbančiose įstaigose būrelio veiklai skiriama nuo 3-6 val. per savaitę;

• Nuo 6-8,5 val. per savaitę programoms skiriama muzikos, 9 val. dailės, 8 val. – choreografijos mokyklose;

• Nėra aiškiai apibrėžtos individualaus ir grupinio darbo proporcijos ir tikslingumas FŠP.

Skirta ir naudojama valandų įstaigose, Skirta ir naudojama valandų įstaigose, dirbančiose pagal NŠ programas dirbančiose pagal NŠ programas

Atskirų dalykų programoms skirtų valandų vidurkis per Atskirų dalykų programoms skirtų valandų vidurkis per savaitę mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programassavaitę mokyklose, dirbančiose pagal FŠP programas

Ugdymo konteksto diskutuotini Ugdymo konteksto diskutuotini klausimaiklausimai

• Programos pagal amžiaus grupes NŠ ir FŠP įstaigose;• Analogiškų NŠ ir FŠP programų pasiūlos tikslingumas;

• FŠP programų trukmė;

• Optimalus vaikų skaičius NŠ ir FŠP programos grupėje;

• Individualaus ir grupinio darbo proporcijos FŠP programose;

• Valandų skaičius NŠ ir FŠP programai per savaitę;

• Socialiai remtinų vaikų ugdymas.

• Individualaus ir grupinio darbo poreikis ankstyvojo ir pradinio ugdymo programose;

• Vaikų lankomumo apskaita.