View
9
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
LT LT
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 09 22
COM(2021) 579 final
2021/0297 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo, kuriuo panaikinamas Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 978/2012
{SEC(2021) 330 final} - {SWD(2021) 266 final} - {SWD(2021) 267 final}
LT 1 LT
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS
• Pasiūlymo pagrindas ir tikslai
Europos Sąjunga (ES) nuo 1971 m. pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (toliau –
BLS) besivystančioms šalims1 taiko prekybos lengvatas. Tai bendros prekybos politikos dalis,
atsižvelgiant į bendrąsias nuostatas, kuriomis vadovaujamasi įgyvendinant ES išorės
veiksmus2.
BLS yra viena iš pagrindinių ES prekybos priemonių, skirtų padėti besivystančioms šalims
integruotis į pasaulio ekonomiką, sumažinti skurdą ir remti darnų vystymąsi skatinant
pagrindines žmogaus ir darbo teises, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą. BLS sudaro trys
priemonės:
standartinė BLS: mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims, numatant mažesnius ar
visiškai panaikinant muitus pagal du trečdalius ES tarifų eilučių;
BLS+: speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, kurią taikant
tarifai sumažinami iki 0 % iš esmės toms pačioms tarifų eilutėms, kaip standartinės BLS
atveju. Ji taikoma pažeidžiamoms mažų ir mažesnių vidutinių pajamų šalims,
įgyvendinančioms 27 tarptautines konvencijas, susijusias su žmogaus teisėmis, darbo
teisėmis, aplinkos apsauga ir geru valdymu;
VIG („Viskas, išskyrus ginklus“): speciali priemonė, skirta mažiausiai išsivysčiusioms
šalims, numatant joms galimybę be muitų ir kvotų patekti į visų produktų, išskyrus ginklus
ir šaudmenis, ES rinką.
Dabartinė sistema taikoma iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jeigu nebus priimtas naujas
reglamentas, standartinė BLS ir BLS+ priemonės nuo 2024 m. sausio 1 d. nebebus taikomos.
Taigi iš besivystančių šalių pagal standartinę BLS ir BLS+ importuojamiems produktams
būtų taikomi didesni muitai. Tačiau importui iš MIŠ būtų toliau taikoma VIG priemonė,
neturinti galiojimo pabaigos datos. Naujo BLS reglamento pasiūlymu siekiama pratęsti
sistemos galiojimą dar dešimties metų laikotarpiui. BLS yra laiko patikrinta ES prekybos
politikos priemonių rinkinio dalis. Jos peržiūros tikslas – pakoreguoti BLS veikimą ir
padidinti jo veiksmingumą bei efektyvumą. Todėl pasirinktos politikos galimybės, kurios taip
pat aprašytos ir išsamiau išnagrinėtos išorės tyrime ir poveikio vertinime, yra labai detalios.
Jomis siekiama konkrečių ir ribotų patobulinimų, siekiant užtikrinti tolesnį BLS aktualumą
apskritai ir įgyvendinti jos vystymosi ir tvarumo tikslus.
Bendrieji ES tikslai, susiję su BLS reglamento peržiūra – išlaikyti svarbiausius galiojančio
reglamento elementus, kaip antai skurdo panaikinimą ir paramą darniam vystymuisi ir geram
1 Sąvoka „besivystančios šalys“ vartojama pagal PPO terminiją, žr., pavyzdžiui, Marakešo sutarties,
kuria įsteigiama PPO, preambulę („toliau pripažindamos, kad reikalingos konstruktyvios pastangos,
siekiant užtikrinti, kad besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios, atsižvelgiant į jų
ekonominės plėtros poreikius, galėtų atitinkamai dalyvauti tarptautinėje prekyboje) ir GATT
įgalinamąją išlygą (Sprendimas dėl diferencijuoto ir palankesnio režimo, abipusiškumo ir besivystančių
šalių platesnio dalyvavimo). 2 Europos Sąjungos sutartis. V ANTRAŠTINĖ DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS
SU SĄJUNGOS IŠORĖS VEIKSMAIS, IR KONKREČIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU
BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA. 1 skyrius. Bendrosios nuostatos dėl sąjungos išorės
veiksmų. 21 straipsnis. http://data.europa.eu/eli/treaty/teu_2008/art_21/oj.
LT 2 LT
valdymui, kartu nekeliant grėsmės ES interesams. Taip pat siekiama padidinti bendrą BLS
veiksmingumą ir efektyvumą reaguojant į būsimus iššūkius:
(a) sudaryti palankesnes sąlygas naudotis BLS+ priemone vis didesniam mažiausiai
išsivysčiusių šalių, kurios nebeturi VIG statuso, skaičiui;
(b) pakoreguoti produktų gradacijos ribas, kad teikiant lengvatas pirmenybė būtų
teikiama mažiau konkurencingiems produktams ir šalims;
(c) atsižvelgti į kintančius prioritetus, pavyzdžiui, tuos, kuriais grindžiamas Europos
žaliasis kursas, į neigiamų paramos sąlygų taikymo sritį įtraukiant ir aplinkos
apsaugos bei gero valdymo konvencijas;
(d) tikslingu ir valdomu būdu atnaujinti tarptautinių konvencijų sąrašą, nepakenkiant
stebėsenos procesui;
(e) užtikrinti, kad skubiais atvejais lengvatų atšaukimo procesas leistų greičiau reaguoti;
(f) stiprinti BLS+ įsipareigojimų stebėseną ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, užtikrinant
didesnį skaidrumą ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, be kita ko, per
neseniai sukurtą vienos bendros prieigos (VBP) mechanizmą, skirtu su reikalavimų
nesilaikymu susijusiems skundams nagrinėti.
Tai pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) vykdoma iniciatyva.
• Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Bendrieji BLS tikslai atitinka 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikate „Prekybos
politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“3 pateiktą analizę ir perspektyvą.
Prekybos politikos peržiūroje patvirtinamas BLS peržiūros tikslas – padidinti prekybos
galimybes besivystančioms šalims siekiant mažinti skurdą ir kurti darbo vietas, remiantis
tarptautinėmis vertybėmis ir principais. Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į ES interesą remti
pažeidžiamas besivystančias šalis, kad jos integruotųsi į pasaulio ekonomiką, taip pat remti
daugiašališkumą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinių vertybių, daugiau dėmesio
skiriant klimato ir aplinkos problemoms, taip pat būti pasirengusiai ryžtingai ginti savo
interesus.
Iniciatyva dera su už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo
pareigūno pareigybės ir vienos bendros prieigos sukūrimu, vykstančiu tiekimo grandinės
išsamaus patikrinimo teisės akto rengimu, naujai sukurtu ES visuotiniu sankcijų už žmogaus
teisių pažeidimus režimu, taip pat vykstančiu vystomojo bendradarbiavimo programavimu.
• Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Tolesnis BLS taikymas yra vienas iš ES politinių įsipareigojimų visame pasaulyje remti darnų
vystymąsi, kaip matyti iš įgyvendinamos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi
darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų (DVT), dėl kurių yra įsipareigojusios
visos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės. BLS tikslai taip pat atitinka ES politikos
suderinamumo vystymosi labui principą, kuris yra labai svarbus ES pastangų stiprinti
teigiamą vystomojo bendradarbiavimo poveikį ir didinti jo veiksmingumą ramstis4. Be to, ji
atitinka Sutarties nuostatas dėl darnaus vystymosi ir žmogaus teisių skatinimo išorės
3 2021 m. vasario 18 d. COM(2021) 66 final
https://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2021/EN/COM-2021-66-F1-EN-MAIN-PART-1.PDF 4 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje įtvirtintas politikos suderinamumo vystymosi labui
principas: „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse,
kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.“
LT 3 LT
veiksmais, importą reguliuojančias prekybos nuostatas, ES žaliojo kurso iniciatyvas ir ES
veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje.
2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO
PRINCIPAI
• Teisinis pagrindas
Naujo BLS reglamento teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)
207 straipsnis, kuriame nustatyta ES bendra prekybos politika.
• Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
SESV 3 straipsnyje nurodyta, kad bendra prekybos politika priklauso išimtinei Sąjungos
kompetencijai.
Remiantis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalimi, subsidiarumo
principas netaikomas srityse, kuriose ES turi išimtinę kompetenciją.
• Proporcingumas
Proporcingumo principo laikomasi, nes pasiūlyme numatomi tik riboti pakeitimai, susiję su
efektyvumu ir veiksmingumu. Kartu su pasiūlymu pateikiama poveikio vertinimo ataskaita,
kurioje proporcingumas vertinamas 3 skyriuje („Kodėl ES turėtų imtis veiksmų?“), 6 skyriuje
(„Koks yra politikos galimybių poveikis?“) ir 7 skyriuje („Kuo skiriasi šios galimybės?“).
Praktinis iniciatyvos poveikis aptariamas prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo
akto pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 3 priede („Kam ir kaip daromas poveikis?“).
Pasiūlyme pateiktos politikos galimybės aprašytos kartu pateikiamos poveikio ataskaitos 8
skyriuje (8 skyrius. Tinkamiausios galimybės) ir jas galima apibendrinti taip:
– išlaikyti dabartinę struktūrą, kurią sudaro trys priemonės;
– iš dalies pakeisti BLS+ pažeidžiamumo (ekonominio tinkamumo) kriterijus, kad
mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios nebeturi mažiausiai išsivysčiusių šalių
statuso, būtų leista prisijungti prie BLS+;
– peržiūrėti produktų gradacijos ribines vertes;
– išplėsti neigiamų paramos sąlygų taikymo sritį įtraukiant aplinkos apsaugos bei gero
valdymo konvencijas ir peržiūrėti tarptautinių konvencijų sąrašą;
– išplėsti ir patobulinti lengvatų atšaukimo procedūrą (atlikti socialinio ir ekonominio
poveikio vertinimą, numatyti greitojo reagavimo mechanizmą, kuris galėtų būti
taikomas ypač sunkių pažeidimų atvejais, išplėsti priemonės taikymo sritį, kad ji taip
pat apimtų aplinkosaugos bei gero valdymo konvencijų principus ir papildomas
sritis, pavyzdžiui, susijusias su migracija);
– didinti skaidrumą ir pilietinės visuomenės įtrauktį ir supaprastinti stebėsenos ciklą
(ataskaitų teikimas kas 3 metus).
• Priemonės pasirinkimas
BLS reglamentas yra vienintelė tinkama priemonė, kurios gali imtis Sąjunga, siekdama
suteikti vienašališką, neabipusę, lengvatinę galimybę besivystančioms šalims patekti į
Sąjungos rinką.
LT 4 LT
3. EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
• Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Galiojančio BLS reglamento laikotarpio vidurio vertinimas buvo atliktas 2018 m.5 Jį atlikus
padaryta išvada, kad apskritai BLS tikslai pasiekiami6 ir nėra poreikio iš dalies keisti
reglamentą iki jo galiojimo pabaigos 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau laikotarpio vidurio
vertinime buvo pateiktos kelios rekomendacijos, kaip padidinti sistemos efektyvumą ir
veiksmingumą. Šios rekomendacijos padėjo nustatyti problemas, apibrėžtas prie šio
pasiūlymo pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 2 skirsnyje.
Laikotarpio vidurio vertinimo projekto grupė pateikė šias rekomendacijas: 1) didinti ES BLS
ir BLS+ stebėsenos skaidrumą ir informuotumą apie ją; 2) veiksmingiau taikyti apsaugos
nuostatas; 3) veiksmingiau naudoti laikiną muitų tarifų lengvatų atšaukimą; 4) atnaujinti
konvencijų dėl pagrindinių žmogaus ir darbo teisių, taip pat dėl aplinkosaugos ir gero
valdymo principų sąrašą; 5) įvertinti tolesnį standartinės BLS priemonės aktualumą ją
vertinant savarankiškai ir atskirai nuo BLS+ ir apsvarstyti galimybę išplėsti su konvencijomis
susijusias paramos sąlygas; 6) įvertinti mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomą PPO
paslaugų srities įsipareigojimų atidėjimą; 7) įvertinti BLS ir laisvosios prekybos susitarimų
(LPS) / lengvatinio prekybos režimo susitarimų režimų suderinamumą. Į kelis iš šių aspektų
buvo atsižvelgta įgyvendinant BLS reglamentą, visų pirma vykdant pagrindinį BLS
skaidrumo ir informuotumo projektą. Be to, atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą taikyti
apsaugos ir lengvatų atšaukimo mechanizmai; su jų taikymu susijusi patirtis pristatoma prie
šio pasiūlymo pridedamame poveikio vertinime.
• Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Nuo 2020 m. kovo 11 d. iki 2020 m. liepos 15 d. vyko atviros viešos konsultacijos dėl BLS ir
siūlomų reformų galimybių. Išsami konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais santrauka
pateikiama pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos 2 priede.
Per viešas konsultacijas pateikta 512 atsakymų. 54 % respondentų yra ES suinteresuotieji
subjektai, 41% – BLS šalys, o likę 5 % – iš kitų šalių (įskaitant Jungtinę Karalystę). Kalbant
apie respondentų tipą, didžiausią atsakymų dalį (28 %) pateikė įmonės ir (arba) verslo
organizacijos, taip pat verslo asociacijos (24 %) ir ES piliečiai (17 %), viešasis sektorius
(12 %), pilietinė visuomenė (NVO, aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos ir akademinė
bendruomenė); 8 %) ir kiti (įskaitant profesines sąjungas – 7 %).
Didžioji dauguma, t. y. apie 70 % respondentų mano, kad tarptautinė prekyba gali labai padėti
naikinti skurdą besivystančiose šalyse, o dar 10 % mano, kad ji gali šiek tiek prisidėti; 17 %
mano, kad ji negali padėti sumažinti skurdą. BLS šalyse nuomonės dėl prekybos vaidmens
mažinant skurdą akivaizdžiai palankesnės: 92 % respondentų teigia, kad prekybos indėlis gali
būti didelis, palyginti su 52 % ES respondentų; priešingai, 19 % ES respondentų nemano, kad
prekyba gali padėti panaikinti skurdą, palyginti su 2 % BLS šalyse. Paklausti apie tai, kaip
5 Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Bendrosios lengvatų sistemos laikotarpio vidurio vertinimas
(SWD(2018) 430 final), http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/september/tradoc_156085.pdf. 6 Pavyzdžiui, nuo 2011 m. VIG lengvatomis besinaudojantis Bangladešas beveik padvigubino savo
eksportą į ES nuo 9 mlrd. EUR iki maždaug 18 mlrd. EUR 2018 m. Eksportas iš BLS šalių, visų pirma
mažiausiai išsivysčiusių šalių, per pastaruosius kelerius metus gerokai padidėjo. Buvo taikomos šios
sistemos apsaugos priemonės. Skatindama socialinį ir ekonominį vystymąsi ir pagarbą pagrindinėms
vertybėms BLS padėjo propaguoti ir saugoti žmogaus ir darbo teises. Tačiau laikotarpio vidurio
vertinime pažymima, kad BLS poveikis aplinkos apsaugai yra ne toks aiškus.
LT 5 LT
prekyba prisidėjo prie skurdo mažinimo, respondentai minėjo darbo vietų kūrimą, o ilguoju
laikotarpiu – vykdant eksportą išsiugdomus įgūdžius.
Vidutiniškai manoma, kad BLS daro teigiamą poveikį visose darnaus vystymosi srityse.
86 % respondentų mano, jog svarbu, kad ES toliau stebėtų, kaip BLS+ lengvatomis
besinaudojančios šalys įgyvendina 27 tarptautines konvencijas, palyginti su 8 % respondentų,
kurie mano, kad tai nėra svarbu. Respondentai mano, kad įvairūs informacijos šaltiniai
suteikia naudingos informacijos Komisijai stebint, kaip įgyvendinamos tarptautinės
konvencijos. Svarbiausias šaltinis (su tam tikromis išlygomis) yra konvencijų stebėsenos
įstaigų, t. y. JT, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir kitų tarptautinių organizacijų,
ataskaitos, po jų – verslo ir socialinių partnerių lengvatomis besinaudojančiose šalyse ir
nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiama informacija.
Gauti atsakymai buvo įvertinti pridedamoje poveikio vertinimo ataskaitoje, visų pirma
apibrėžiant problemas (2 skyrius), bendruosius ir konkrečius iniciatyvos tikslus (4 skyrius) ir
turimas politikos galimybes (5 skyrius).
• Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Išorės tyrimą (toliau – tyrimas), kuriuo remiantis buvo parengtas poveikio vertinimo
ataskaitos projektas, atliko „BKP Economic Advisors GmbH“. Galutinė tyrimo ataskaita buvo
paskelbta 2021 m. gegužės mėn. TRADE GD svetainėje7. Atliekant tyrimą remtasi laikotarpio
vidurio vertinimo išvadomis ir daugiausia dėmesio skirta kelioms politikos galimybėms,
kuriomis būtų galima pagerinti bendrųjų BLS priemonės tikslų įgyvendinimą. Jame
atsižvelgta į esamą literatūrą ir pirmiau aprašytų viešų konsultacijų rezultatus. Tyrimo
rekomendacijų santrauka paskelbta TRADE GD svetainėje8.
Šio papildomo tyrimo rezultatai BLS ekspertų grupei buvo pristatyti 2020 m. spalio 20 d.,
2020 m. gruodžio 7 d. ir 2021 m. vasario 23 d., o INTA komitetui uždarame techniniame
posėdyje – 2021 m. balandžio 12 d.
Pagrindiniai šio pasiūlymo elementai buvo toliau nagrinėjami su BLS ekspertais 2021 m.
balandžio 19 d. ir 2021 m. birželio 14 d.
• Poveikio vertinimas
Pridedamos poveikio vertinimo ataskaitos santrauka įtraukta į pasiūlymo dokumentų rinkinį.
2021 m. balandžio 9 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę dėl
poveikio vertinimo ataskaitos.
Poveikio vertinime nagrinėtos politikos alternatyvos, suskirstytos į penkias temines grupes: 1)
BLS priemonės ir lengvatomis besinaudojančios šalys, 2) produktų aprėptis ir produktų
gradacijos mechanizmas, 3) muitų tarifų lengvatų suteikimo / tolesnio taikymo sąlygos, 4)
BLS įgyvendinimo skaidrumas ir 5) apsaugos priemonės. Kiekvienoje grupėje buvo įvertintos
kelios politikos galimybės, palyginti su tolesniu dabartinės BLS taikymu be pakeitimų.
(1) BLS priemonės ir lengvatomis besinaudojančios šalys (šalių gradacija)
7 https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/706f539c-f0db-11eb-a71c-
01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-221478841 ir https://op.europa.eu/en/publication-
detail/-/publication/be174994-f337-11eb-aeb9-01aa75ed71a1/language-en. 8 https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/f7031da3-f0dc-11eb-a71c-
01aa75ed71a1/language-en
LT 6 LT
Šioje grupėje vertinamas tęstinis BLS lengvatomis besinaudojančių šalių skaičiaus
mažinimas. Šalys gali netekti teisės naudotis BLS, jeigu sudaro su ES laisvosios prekybos
susitarimą arba kai yra priskiriamos prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos. Poveikio
vertinime nagrinėjamos galimybės iš dalies pakeisti trijų pakopų BLS struktūrą ir sistemos
šalių aprėptį. Iš analizės matyti, kad nėra įtikinamos priežasties keisti esamą BLS struktūrą ar
šalių aprėptį, nes sistema jau skirta šalims, kurioms jos labiausiai reikia, o trijų pakopų
struktūra atsižvelgiama į skirtingas lengvatomis besinaudojančių šalių vystymosi reikmes.
Galimybė, kuria labiausiai prisidedama prie bendrojo tikslo padėti panaikinti skurdą ir
konkretaus tikslo plėsti eksportą iš besivystančių šalių, – iš dalies pakeisti BLS+ ekonominio
pažeidžiamumo kriterijus. Šia galimybe bandoma sumažinti dideles neigiamas pasekmes
netekus VIG lengvatų, kai netenkama mažiausiai išsivysčiusios šalies statuso.
Galimybė toliau naudotis BLS (visų pirma BLS+) yra svarbi palyginti dideliam mažiausiai
išsivysčiusių šalių, kurios, kaip numatoma, per ateinančius metus praras VIG statusą, skaičiui.
Papildomame tyrime nustatyta, kad iš 12 šalių, kurios per kitą reglamento galiojimo laikotarpį
veikiausiai neteks VIG statuso, šešios šalys greičiausiai patirs didelį ekonominį poveikį ir tai
ypač pasakytina apie Bangladešą.
Taigi papildomame tyrime ir poveikio vertinimo ataskaitoje siūlomos toliau nurodytos
galimybės užtikrinti, kad visos VIG šalys, kurios veikiausiai neteks mažiausiai išsivysčiusios
šalies statuso, galėtų pradėti naudotis BLS+ priemone: 1) išlaikyti dabartinę struktūrą, kurią
sudaro trys priemonės, ir 2) iš dalies pakeisti pažeidžiamumo (tinkamumo) kriterijus, kad būtų
sudarytos palankesnės sąlygos didesniam skaičiui šalių, kurios neteks mažiausiai
išsivysčiusios šalies statuso, pradėti naudotis BLS+ priemone.
(2) Produktų aprėptis ir gradacijos mechanizmas
Papildomame tyrime ir poveikio vertinimo ataskaitoje analizuojama, ar produktų gradacijos
mechanizmas yra pakankamai orientuotas į konkurencingiausius produktus9 ir
konkurencingiausias šalis (galimybė išplėsti produktų gradacijos mechanizmą, kad jis būtų
taikomas ne tik standartinės BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims, bet ir BLS+ ar VIG
lengvatomis besinaudojančioms šalims). Be to, vertinta, ar produktų aprėptis atspindi BLS
lengvatomis besinaudojančių šalių eksporto potencialą.
Atlikus socialinę ir ekonominę analizę nustatyta, kad esamą gradacijos mechanizmo apibrėžtį
galima išlaikyti ir toliau taikyti tik standartinei BLS. Didelio ekonominio ir socialinio
poveikio nepastebėta, jei produktų gradacija išplečiama BLS+ ar VIG lengvatomis
besinaudojančioms šalims arba jei produktų aprėptis išplečiama įtraukiant naujus sektorius ir
produktus.
Todėl siūlome išlaikyti produktų gradaciją tik pagal standartinę BLS, bet peržiūrėti produktų
gradacijos ribas. Siūlome išlaikyti dabartinį gradacijos metodą pagal skirsnius ir 10
procentinių punktų sumažinti produktų gradacijos ribas.
(3) Muitų tarifų lengvatų suteikimo / tolesnio taikymo sąlygos
BLS sąlygos tebėra viena iš pagrindinių ES priemonių skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir
tarptautinei humanitarinei teisei bei darbo teisėms, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą BLS
9 Apskaičiuojama kaip tam tikros produktų grupės, importuojamos iš lengvatomis besinaudojančios šalies
į ES, procentinė dalis, palyginti su visu tos produktų grupės importu į ES iš visų BLS lengvatomis
besinaudojančių šalių.
LT 7 LT
lengvatomis besinaudojančiose šalyse: lengvatinės prekybos susitarimai neturėtų būti taikomi
šaliai, jeigu ji veikia nesilaikydama tarptautinių standartų ir principų, taigi ir savo vystymosi
reikmių. Poveikio vertinime nagrinėjamos galimybės išplėsti teigiamų ir neigiamų paramos
sąlygų taikymą, iš dalies pakeisti su BLS susijusių konvencijų sąrašą ir pakeisti lengvatų
atšaukimo procesą.
Remiantis laikotarpio vidurio vertinimu ir papildomu tyrimu, pagrindinė išvada yra ta, kad
reikia išplėsti neigiamas paramos sąlygas (t. y. lengvatų atšaukimo nuostatas galiojančio BLS
reglamento (ES) Nr. 978/2012 19 straipsnio 1 dalies a punkte) įtraukiant taip pat
aplinkosaugos ir gero valdymo konvencijas (šiuo metu įtraukiamos tik JT / TDO pagrindinių
žmogaus ir darbo teisių konvencijos). Kitas tikslas – toliau didinti BLS indėlį į darnų
vystymąsi atnaujinant tarptautinių konvencijų sąrašą ir tobulinant lengvatų atšaukimo
procedūrą.
Patirtis naudojant BLS stebėsenos ir lengvatų atšaukimo mechanizmus, šiuo metu taikomus
žmogaus ir darbo teisių konvencijoms, suponuoja, kad išplėtus neigiamas paramos sąlygas
įtraukiant aplinkosaugos ir gero valdymo konvencijas atsirastų panašių galimybių BLS
lengvatomis besinaudojančioms šalims spręsti tokius klausimus remiant JT darnaus vystymosi
tikslus (DVT) ir prisidedant prie ES žaliosios darbotvarkės.
Kalbant apie BLS lengvatų atšaukimo procedūrą, iš iki šiol sukauptos patirties matyti, kad
taikant tokią procedūrą galutinis sprendimas gali būti priimamas lėtai; visoms ankstesnėms
lengvatų atšaukimo procedūroms užbaigti prireikė iki dvejų metų, įskaitant parengiamuosius
etapus prieš pradedant lengvatų atšaukimo tyrimą. Tačiau itin sunkių pažeidimų atveju
Komisija turi turėti priemonių reaguoti greitai. Todėl siūlome greitojo reagavimo
mechanizmą, taikytiną atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lengvatomis besinaudojančioje
šalyje.
Patirtis, įgyta 2020 m. laikinai atšaukus dalį VIG lengvatų Kambodžai10, parodė, kad reikia
atidžiai įvertinti socialinį ir ekonominį lengvatų panaikinimo poveikį atitinkamiems gamybos
sektoriams, kad nebūtų pakenkta pažeidžiamiausiai gyventojų daliai.
(4) BLS įsipareigojimų stebėsenos ir įgyvendinimo skaidrumas
2020 m. liepos mėn. Komisija paskyrė už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą
vyriausiąjį pareigūną (CTEO), kurio užduotis – geriau užtikrinti prekybos politikos vykdymą.
Atsižvelgdama į tai, 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo taikyti naują skundų
nagrinėjimo mechanizmą – vieną bendrą prieigą, kuriuo siekiama sustiprinti prekybos
įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir įgyvendinimą. Per vieną bendrą prieigą Komisija
gauna skundų įvairiais su prekybos politika susijusiais klausimais, įskaitant BLS
įsipareigojimų pažeidimus. Todėl šią naują skundų nagrinėjimo sistemą būtina integruoti į
BLS reglamento sistemą, visų pirma kiek tai susiję su lengvatų atšaukimo procedūra.
Suinteresuotieji subjektai, su kuriais konsultuotasi atliekant 2018 m. laikotarpio vidurio
vertinimą ir rengiantis atlikti 2021 m. papildomą PV tyrimą, minėjo, kad reikia didinti
skaidrumą ir gerinti komunikaciją įvairiuose BLS stebėsenos ir įgyvendinimo etapuose. Tai
galėtų padėti sustiprinti stebėsenos sistemą ir prisidėti prie veiksmingesnio dialogo su
lengvatomis besinaudojančiomis šalimis, taip pat sustiprinti suinteresuotųjų subjektų
dalyvavimą BLS.
Poveikio vertinime apžvelgiamos stebėsenos proceso ir pilietinės visuomenės dalyvavimo
gerinimo, taip pat BLS+ stebėsenos ciklo koregavimo galimybės. Todėl siūlome paskelbti
10 Galimybė iš dalies atšaukti lengvatas atsirado įgyvendinus 2012 m. BLS reformą.
LT 8 LT
gaires dėl stebėsenos proceso, parengtas taikant administravimo praktiką, dėl dalyvaujančių
subjektų ir galimybių įtraukti pilietinę visuomenę. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra
priimamo akto toliau patiksliname daugelio informacijos šaltinių įtraukimą BLS+ stebėsenos
tikslais ir siūlome pakeisti BLS stebėsenos ciklo trukmę nuo dvejų iki trejų metų.
(5) Apsaugos priemonių taikymas
Papildomame tyrime ir poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamas dviejų rūšių automatinių
apsaugos priemonių išplėtimas – dėl įtrauktų produktų ir dėl įtrauktų BLS lengvatomis
besinaudojančių šalių. Padaryta išvada, kad nė vienu atveju šis mechanizmas nebūtų taikomas
dažniau. Taigi neatrodo, kad reikia iš esmės keisti apsaugos mechanizmą. Todėl siūloma
padaryti tik kelis techninius pakeitimus ir kai ką patobulinti siekiant geriau suderinti
automatines apsaugos priemones su produktų gradacija, visų pirma: 1) apskaičiuoti importo
padidėjimą BLS skyrių lygmeniu pagal importo vertę, o ne importo apimtį, dėl į skirsnius
įtrauktų produktų įvairiarūšiškumo; tai geriau atspindės padidėjusio importo, kuris galėtų
pakenkti ES pramonei, atvejus; 2) suderinti automatinių apsaugos priemonių ir produktų
gradacijos ribas, kad jos papildytų viena kitą.
Bendras tinkamiausių galimybių poveikis
Siūlomų politikos galimybių bendras ekonominis ir neekonominis poveikis (socialinis
poveikis, poveikis aplinkai, poveikis žmogaus teisėms) yra ribotas, nes siūloma išlaikyti trijų
pakopų BLS struktūrą. Šis variantas pasirenkamas būtent siekiant apriboti tikėtiną realiojo
BVP, gerovės, bendro eksporto į ES ir valdžios sektoriaus pajamų sumažėjimą, palyginti su
dabartiniu baziniu lygiu, kurį galėtų pasiekti standartinės BLS ir BLS+ lengvatomis
besinaudojančios šalys, jeigu dabartinė struktūra būtų pakeista. Nutraukus standartinę BLS
ir (arba) BLS+, būtų tikėtinas reikšmingas eksporto sumažėjimas konkrečiuose sektoriuose,
kaip antai tekstilės ir drabužių, odos ir avalynės, žemės ūkio maisto produktų, chemijos
produktų, gumos ir plastiko. Papildomame tyrime pateikta ekonominė analizė buvo atlikta
naudojant modeliavimą pagal bendrosios pusiausvyros apskaičiavimo (CGE) modelį. Iš jos
matyti (pagal visus kitus scenarijus, išskyrus dabartinės BLS struktūros išlaikymą) neigiamas
poveikis ir ES, ir BLS lengvatomis besinaudojančių šalių BVP ir prekybai (kai kurios iš jų
gali patirti didesnį poveikį)11 ir patvirtinamas šis esminis pasirinkimas, kad sistema ir jos
dabartinė struktūra būtų taikomos toliau.
Sprendimas suteikti galimybę VIG statuso netenkančioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims
pradėti naudotis BLS+ lengvatomis (iš dalies pakeičiant BLS+ ekonominio tinkamumo
kriterijus) sutvirtina sprendimą rinktis tęstinumą ir sumažina neigiamą poveikį, kurį galėtų
patirti mažiausiai išsivysčiusios šalys.
Numatoma, kad aktyvesnis paramos sąlygų, susijusių su galimu (daliniu ar sektoriniu)
lengvatų atšaukimu, naudojimas padarys teigiamą poveikį BLS sistemos efektyvumui: tai dar
labiau padėtų siekti BLS darnaus vystymosi tikslo. Jis taip pat derėtų su kitomis ES politikos
sritimis, visų pirma vystomuoju bendradarbiavimu, žmogaus teisių ir socialinių klausimų
propagavimu ir ES indėliu įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.
Bendras poveikis politiniams santykiams
11 Iš CGE analizės matyti, kad ES BVP sumažėtų iki 0,01 %, o BLS lengvatomis besinaudojančių šalių
nuostoliai būtų palyginti didesni, t. y. 0,04–0,07 %. Toks palyginti nedidelis vidurkis nekeičia fakto,
kad kai kurios pavienės šalys patirtų didesnį neigiamą poveikį, visų pirma Pakistanas ir Bangladešas, ir
netektų atitinkamai iki 0,3 % ir 0,36 % BVP.
LT 9 LT
Tolesnis BLS taikymas atlikus siūlomus tikslinius pakeitimus bus itin svarbus padrąsinantis
ES signalas besivystančioms šalims partnerėms: išliks svarbi bendradarbiavimo su
lengvatomis besinaudojančiomis šalimis platforma siekiant jose įgyvendinti pokyčius,
atitinkančius ES vertybių darbotvarkę ir politikos suderinamumo vystymosi labui principą.
Labai svarbu apsvarstyti tinkamiausių galimybių politinį poveikį. Šios srities analizė yra
kokybinė ir grindžiama oficialiomis ir neoficialiomis konsultacijomis. Tikimės, lengvatomis
besinaudojančios šalys ir išsivysčiusios PPO partnerės palankiai įvertins sprendimą toliau
taikyti esamą BLS struktūrą. Tai dera su ilgalaikiu Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir
prekybos (GATT) įgalinamosios išlygos principu, pagal kurį išsivystančioms šalims taikoma
nuolatinė didžiausio palankumo statuso principo (nediskriminavimo principo) išimtis, kad jos
galėtų vienašališkai panaikinti ar sumažinti importo iš besivystančių šalių, kurių prekybos,
finansavimo ir vystymosi reikmės yra vienodos, muitų tarifus. Tolesnis BLS taikymas taip pat
atitinka ES politikos suderinamumo vystymosi labui principą (numatytą Sutarties dėl ES
veikimo 208 straipsnyje), kuris yra svarbus ramstis ES stengiantis padidinti teigiamą
vystomojo bendradarbiavimo poveikį ir veiksmingumą. Be to, jis yra vienas iš ES politinių
įsipareigojimų visame pasaulyje remti darnų vystymąsi, kaip matyti iš įgyvendinamos JT
Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslų, dėl kurių yra
įsipareigojusios visos PPO narės.
• Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Išsamios naudos ir sąnaudų lentelės pateikiamos prie šio pasiūlymo pridedamos poveikio
vertinimo ataskaitos 3 priede. Galimą siūlomo tikslų rinkinio naudą sunku įvertinti
kiekybiškai, nes šie tikslai neretai susiję su techniniais esamos BLS struktūros ir nuostatų
patobulinimais siekiant kuo labiau padidinti jos veiksmingumą bei efektyvumą ir lengvatomis
besinaudojančių šalių darnaus ekonominio vystymosi potencialą. Pasiūlymu išsaugoma status
quo visais atvejais, kai nėra įtikinamos priežasties ką nors keisti, siekiant užtikrinti sistemos
nuspėjamumą ir stabilumą. Kalbant apie siūlomus pakeitimus, iniciatyvos praktinis poveikis,
nauda ir susijusios išlaidos, palyginti su atskaitos scenarijumi, yra šios:
(g) priemonės ir šalių aprėptis: visos VIG statuso netenkančios šalys a priori atitiktų
BLS+ reikalavimus, jeigu jų valdžios institucijos pageidautų pateikti paraišką
dalyvauti sistemoje. Tai poveikio švelninimo priemonė: naudos nenumatoma, bet ja
siekiama išvengti nuostolių ir didelio neigiamo ekonominio poveikio statusą
keičiančioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios netektų VIG lengvatų. Ja taip
pat remiamas BLS vystymosi tikslas, užtikrinant, kad šalys, kurioms labiausiai reikia
pagalbos, galėtų toliau naudotis šia sistema. Tam taip pat reikėtų šiek tiek
supaprastinti sistemą ir sumažinti administracinę naštą, susijusią su atitinkamų
kriterijų apskaičiavimu ir stebėsena;
(h) produktų aprėptis ir gradacija: keičiant produktų gradacijos ribines vertes siekiama
padidinti produktų gradacijos mechanizmo veiksmingumą orientuojantis į konkrečius
konkurencingus produktus. Tikimasi, kad tai padės geriau nukreipti sistemą į
produktus ir šalis, kurioms labiausiai reikia pagalbos;
(i) paramos sąlygų nustatymas: išplečiant neigiamas paramos sąlygas prisidedama prie
kovos su klimato kaita, nes BLS lengvatomis besinaudojančios šalys skatinamos
geriau įgyvendinti klimato ir aplinkos konvencijas ir gerinti gerą valdymą visose
lengvatomis besinaudojančiose šalyse. BLS vaidmuo gali būti svarbus, nes aplinkos
būklės blogėjimas yra linkęs labiausiai pasireikšti besivystančiose šalyse dėl
ekstensyvios produktų gamybos, priklausančios nuo gamtos išteklių (pvz., tekstilė),
taip pat dėl neretai stebimo aplinkos apsaugos įstatymų ir programų nebuvimo tose
LT 10 LT
šalyse. Atnaujinant tarptautinių konvencijų sąrašą didinamas sverto poveikis ir
dėmesys pagrindinėms žmogaus teisėms (pvz., neįgaliųjų teisėms, vaiko teisėms) ir
standartams (pvz., darbo inspekcijai), įtraukiant Paryžiaus susitarimą (ir išbraukiant
nebeaktualų Kioto protokolą) remiami kovos su klimato kaita veiksmai.
Prieš atšaukiant lengvatas atlikus poveikio vertinimą bus galima subalansuoti
bendruosius BLS tikslus – prisidėti prie skurdo mažinimo ir remti darnų vystymąsi.
Visų pirma juo užtikrinama, kad galimas lengvatų atšaukimas būtų pritaikytas prie
tikslinės lengvatomis besinaudojančios šalies aplinkybių, jos ekonominio vystymosi
reikmių ir bet kokių lengvatų atšaukimo priemonių socialinio ir ekonominio
poveikio.
Pradėjus taikyti spartesnę lengvatų atšaukimo procedūrą sukuriama konkreti
priemonė atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, susijusias su itin sunkiais pažeidimais
ir poreikiu greitai reaguoti. Tai taip pat didina lengvatų atšaukimo veiksmingumą,
nes paramos gavėjams daromas didesnis spaudimas reaguoti į nustatytas problemas;
(j) skaidrumas: išplėtus BLS+ stebėsenos ciklą didinamas efektyvumas ir
veiksmingumas BLS+ stebėsenos ciklo trukmę suderinant su atitinkamų sutarčių
stebėsenos įstaigų vykdomos tarptautinių konvencijų stebėsenos ciklu, o lengvatomis
besinaudojančioms šalims suteikiama daugiau laiko spręsti konvencijų įgyvendinimo
klausimus;
(k) apsaugos priemonės: siūlomais techniniais pakeitimas užtikrinamas priemonių,
kuriomis siekiama apsaugoti ES pramonę, nuoseklumas, supaprastinama automatinė
apsaugos procedūra ir mažinama administracinė našta.
Manoma, kad skaitmeninės technologijos nedarys didelio poveikio BLS reglamento raidai.
Įgyvendindama pasiūlymą ES gali naudoti esamus verslo procesus ir sprendimus, kuriuos
taikant informacija saugiai tvarkoma elektroninėmis priemonėmis (pvz., keitimasis
informacija su lengvatomis besinaudojančių šalių valdžios institucijomis, tarptautinių
konvencijų stebėsenos įstaigomis ir pilietine visuomene; atviros viešos konsultacijos; REX
(registruotųjų eksportuotojų sistema) importo iš trečiųjų šalių deklaracijos ir kt.).
• Pagrindinės teisės
Pagarbos pagrindinėms teisėms BLS lengvatomis besinaudojančiose šalyse rėmimas yra
vienas iš bendrųjų BLS reglamento tikslų, būtent 1) padėti besivystančioms šalims joms
stengiantis sumažinti skurdą, 2) skatinti gerą valdymą ir darnų vystymąsi. Todėl atliekant
pridedamą poveikio vertinimą buvo atsižvelgta į atitinkamus aspektus ir poveikį pagrindinėms
teisėms. Ypač daug dėmesio skirta tarptautinėms žmogaus teisių ir darbo teisių priemonėms,
kurios taip pat įtrauktos į šio pasiūlymo VI priede pateiktą konvencijų sąrašą. Dėl šio
pasiūlymo, kuris, kaip numatoma, turės teigiamą poveikį pagrindinėms teisėms, konsultuotasi
su atitinkamomis Komisijos tarnybomis (SJ, JUST, HOME, EMPL, INTPA) ir EIVT.
4. POVEIKIS BIUDŽETUI
Dėl reglamento pasiūlymo išlaidų, kurias tektų apmokėti iš ES biudžeto, neatsiras. Tačiau dėl
jo taikymo bus prarastos muitų pajamos. Remiantis naujausiais turimais duomenimis
(2019 m.)12, pagal siūlomą BLS reglamentą dėl šių lengvatų ES neteks 2 977,6 mln. EUR
12 2020 m. duomenų yra, tačiau atliekant skaičiavimus jais nesiremta, nes tie metai laikyti neįprastais ir
netipiniais.
LT 11 LT
pajamų. Naujuoju reglamentu iš esmės būtų išsaugotos esamos lengvatos, tačiau būtų
sugriežtintos atskirų produktų skirsnių gradacijos sąlygos. Taigi pagal naująjį reglamentą
negautų pajamų trajektorija būtų šiek tiek mažesnė nei pagal galiojantį reglamentą13. Be to,
pajamų praradimą galėtų sumažinti tai, kad kai kurios šalys gali nebepatekti į sistemos
aprėptį, nes bus priskiriamos prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos arba pasirašys
laisvosios prekybos susitarimą su ES.
Išsami finansinė pažyma pateikta toliau esančiame pasiūlyme.
Bendras poveikis administracinėms išlaidoms
Pasiūlyme pabrėžiamas tęstinumas, todėl atliekamas bendras vidutinio poveikio ES ir
lengvatomis besinaudojančioms šalims vertinimas administracinės naštos požiūriu. Kalbant
apie tinkamiausias galimybes, labiausiai tikėtina, kad tokį poveikį darys pasiūlymai dėl
paramos sąlygų laikymosi ir su tuo susijusios didesnės stebėsenos pastangos, kurios bus
reikalingos. Visų pirma, paramos sąlygų grupėje (išsamiai aprašytoje poveikio vertinimo
ataskaitos 6.3.1 skirsnyje) papildomų administracinių išlaidų gali atsirasti dėl šių politikos
galimybių: naujų konvencijų įtraukimas kaip sąlyga, kad BLS būtų toliau teikiama arba ja
būtų galima naudotis; neigiamų paramos sąlygų išplėtimas įtraukiant aplinkosaugos ir gero
valdymo konvencijas; lengvatų atšaukimo procedūros trukmės sumažinimas išimtinėmis
aplinkybėmis; socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo rengimas kaip papildomas etapas
pradėjus BLS atšaukimo procedūrą ar įtraukus papildomų elementų, susijusių su lengvatomis
besinaudojančios šalies piliečių readmisijos pareiga, dėl kurių padidėtų administracinės
išlaidos (daugiausia dėl darbuotojų dalyvavimo). Administracinės naštos (vertinamos
poveikio vertinimo ataskaitos 6 lentelėje) išvengiama pasirinkus galimybę neišplėsti teigiamų
parmos sąlygų, t. y. konvencijų ratifikavimo ir tvirtų stebėsenos įsipareigojimų juos nustatant
standartinės BLS ir VIG lengvatomis nesinaudojančioms šalims.
Su stebėsena susijusios politikos galimybės (išsamiai aprašytos poveikio vertinimo ataskaitos
6.4 skirsnyje) taip pat daro tiesioginį poveikį administracinėms išlaidoms. Visų pirma, dėl jų
gali padaugėti ES tenkančių administracinių užduočių. Tačiau sunku atlikti kiekybinį
įvertinimą, nes tai jau taikomos praktikos kodifikavimas. Be to, atlikus pakeitimą būtų
atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų, kaip antai profesinių sąjungų ir NVO, prašymus
aktyviau dalyvauti stebėsenos procese.
Kitos išlaidos būtų susijusios su ES technine pagalba ir parama BLS šalims siekiant padidinti
jų institucinius gebėjimus ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautines konvencijas. Tačiau šiuos
išlaidų elementus labai sunku apskaičiuoti, nes šiame etape trūksta atitinkamos informacijos.
Numatoma, kad stebėsenos ciklą pailginus nuo dvejų iki trejų metų sumažės ir ES, ir
lengvatomis besinaudojančių šalių administracinė našta.
5. KITI ELEMENTAI
• Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Kadangi šiuo pasiūlymu daromi minimalūs pakeitimai, kuriais siekiama padidinti efektyvumą
ir veiksmingumą, BLS reglamento įgyvendinimą jam įsigaliojus bus galima tęsti iš esmės
nekeičiant dabartinės praktikos.
13 Daugiau informacijos finansinėje pažymoje.
LT 12 LT
Pradedant nuo 2027 m. sausio 1 d. kas trejus metus Komisija teiks Europos Parlamentui ir
Tarybai reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Komisija reguliariai teiks Komisijos BLS
ekspertų grupei ir Tarybos darbo grupei reglamento įgyvendinimo ataskaitas. Reglamento
laikotarpio vidurio vertinimą siūloma atlikti iki 2030 m. sausio 1 d., t. y. praėjus penkeriems
metams nuo faktinio sistemos taikymo pradžios.
• Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Netaikoma.
• Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Išsami atitikties lentelė pateikiama šio pasiūlymo VIII priede.
Toliau pateikiami komentarai dėl konkrečių kiekvieno skyriaus nuostatų.
I skyrius. Bendrosios nuostatos
2 straipsnis papildomas sąvokų „skundas“ (13), „regioninė kumuliacija“ (14) ir
„išplėstinė kumuliacija“ (15) apibrėžtimis.
3 straipsnio 2 dalis papildoma galimybe atnaujinti reikalavimus atitinkančių šalių
sąrašą atsižvelgiant į jų prekybos ir vystymosi reikmių pokyčius. Jokių kitų esminių
pakeitimų nesiūloma.
II skyrius. standartinė priemonė (standartinė BLS)
4 straipsnio 3 dalis išbraukiama, nes tai buvo 2012 m. reglamento pereinamojo
laikotarpio nuostata. Jokių kitų esminių pakeitimų nesiūloma.
III skyrius. Speciali skatinamoji priemonė (BLS+)
Į 9 straipsnio 1 dalies d punktą įtraukiamas reikalavimas BLS+ šalims kandidatėms
kartu su BLS+ paraiška pateikti veiksmingo BLS svarbių konvencijų įgyvendinimo
veiksmų planą.
9 straipsnio 2 dalis išbraukiama, nes pagal ją numatoma sąsaja su BLS+ eksporto
konkurencingumo pažeidžiamumo kriterijumi, kurį siūloma panaikinti, remiantis
papildomu tyrimu ir poveikio vertinimu.
10 straipsnis papildomas 8 dalimi, kurioje numatomos pereinamojo laikotarpio
priemonės, skirtos dabartinėms BLS+ lengvatomis besinaudojančioms šalims, kurios
turės teikti naują paraišką, kad atitiktų naujus BLS+ reikalavimus (ratifikuoti šešias
papildomas konvencijas, kurias siūloma įtraukti į BLS+ svarbių konvencijų sąrašą).
14 straipsnyje numatoma, kad ataskaitinis laikotarpis bus treji metai, siekiant jį
supaprastinti ir geriau suderinti su stebėsenos įstaigų ataskaitomis.
15 straipsnio 9 dalis papildoma nuostata, kad siūlydama atšaukti lengvatas Komisija
atsižvelgtų į socialinį ir ekonominį laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo poveikį
lengvatomis besinaudojančioje šalyje.
16 straipsnyje numatoma galimybė išplėsti lengvatų atšaukimo priemonių taikymo
sritį, kai atsiranda papildomų priežasčių ar pažeidimų.
IV skyrius. Speciali priemonė (VIG)
18 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos, nes jos nebereikalingos.
V skyrius. Laikinas lengvatų atšaukimas
LT 13 LT
19 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta lengvatų atšaukimo procedūra, susijusi su
savo piliečių readmisija.
19 straipsnio 10 dalis papildoma nuostata, kad Komisija, siūlydama atšaukti muitų
tarifų lengvatas, atsižvelgtų į socialinį ir ekonominį laikino lengvatų atšaukimo
poveikį lengvatas gaunančioje šalyje.
19 straipsnis papildomas 14 dalimi, kuria siekiama padidinti lankstumą peržiūrint
atšaukimo taikymo sritį, atidėti ar sustabdyti jo taikymą išskirtinėmis aplinkybėmis,
pavyzdžiui, dėl visuotinės sveikatos ar sanitarinės ekstremaliosios situacijos.
19 straipsnis papildomas 16 ir 17 dalimis siekiant numatyti skubią atšaukimo
procedūrą sunkių BLS svarbių konvencijų pažeidimų atveju, kai reikia greitai
reaguoti, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lengvatomis besinaudojančioje šalyje.
20 straipsnyje numatoma galimybė išplėsti lengvatų atšaukimo priemonių taikymo
sritį, kai atsiranda papildomų priežasčių ar pažeidimų.
VI skyrius. Apsaugos priemonės ir priežiūra
29 straipsnio 1 dalyje išbraukiama nuostata, pagal kurią apsaugos priemonių ribos
nustatomos remiantis importo apimtimi, ji pakeičiama skaičiavimu pagal importo
vertę.
VII skyrius. Bendrosios nuostatos
33 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatomas specialus procesas, kuriuo siekiama užtikrinti,
kad kumuliacija būtų reaguojama į prašančiosios šalies vystymosi, finansavimo ir
prekybos reikmes.
Pagal 40 straipsnį nuo dvejų iki trejų metų prailginamas ataskaitos teikimo
Parlamentui ir Tarybai laikotarpis.
VIII skyrius. Baigiamosios nuostatos
Priedų sąrašas
I priedas. Viename priede pateikiamas reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas ir nurodoma
sistema, kurios lengvatomis jos naudojasi, pakeičiant ankstesnio BLS reglamento I priedą ir
teigiamas II, III ir IV priedų dalis. Iš reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo išbraukiamos
šalys, kurios pagal BLS nebeturėtų būti laikomos besivystančiomis šalimis (Rusija, Kinija,
Honkongas, Makao), siekiant užtikrinti, kad BLS lengvatomis naudotųsi tik besivystančios
šalys, kurių vystymosi, prekybos ir finansavimo reikmės yra panašios.
II priedas. Pateikiamas vienas šalių, kurių BLS lengvatos buvo atšauktos, sąrašas, pakeičiant
atitinkamus konkrečius sąrašus buvusiuose II, III ir IV prieduose.
III priedas. Pateikiamas produktų, kuriems taikomos BLS ir BLS+ priemonės, sąrašas.
IV priedas. (Buvęs VI priedas) koreguojamos produktų gradacijos ir apsaugos priemonių
ribinės vertės – sumažinamos 10 %, ad būtų labiau orientuojamasi į konkurencingus
produktus.
V priedas. (Buvęs V priedas) kaip nurodyta pirmiau, išbraukiamas eksporto konkurencingumo
pažeidžiamumo kriterijus.
VI priedas. (Buvęs VIII priedas) įrašomos šešios papildomos tarptautinės konvencijos, kaip
numatyta papildomame tyrime ir poveikio vertinime.
VII priedas. Pateikiamas produktų, kuriems taikoma tik BLS+ priemonė, sąrašas.
LT 14 LT
VIII priedas. (Buvęs X priedas) pateikiama atitikties lentelė.
LT 15 LT
2021/0297 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl bendrosios muitų tarifų lengvatų sistemos taikymo, kuriuo panaikinamas Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 978/2012
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) Bendrija nuo 1971 m. besivystančioms šalims teikia prekybos lengvatas, taikydama
bendrąją lengvatų sistemą (toliau – BLS);
(2) Sąjungos bendroje prekybos politikoje remiamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau –
ES sutartis) 21 straipsnyje nustatytose bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės
veiksmų išdėstytais principais ir ja siekiama tose nuostatose išdėstytų tikslų;
(3) Sąjungos bendra prekybos politika turi atitikti Sąjungos politikos vystomojo
bendradarbiavimo srityje tikslus, išdėstytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
(toliau – SESV) 208 straipsnyje, ir juos sustiprinti; ja visų pirma turi būti siekiama
panaikinti skurdą ir skatinti darnų ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi bei gerą
valdymą besivystančiose šalyse. Ji turi atitikti Pasaulio prekybos organizacijos (toliau
– PPO) reikalavimus, visų pirma pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos
(toliau – GATT) 1979 m priimtą Sprendimą dėl diferencijuoto ir palankesnio režimo,
abipusiškumo ir besivystančių šalių platesnio dalyvavimo (įgalinamoji išlyga), kuriuo
remdamosi PPO narės besivystančioms šalims gali nustatyti diferencijuotą ir
palankesnį režimą;
(4) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 978/201214 numatyta bendrųjų
muitų tarifų lengvatų sistemą (toliau – sistema) taikyti iki 2023 m. gruodžio 31 d.,
išskyrus specialiąją priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kuriai ši galiojimo
pabaigos data netaikoma. Po to BLS turėtų būti taikoma toliau 10 metų laikotarpiu nuo
šiame reglamente numatytų lengvatų taikymo pradžios datos, išskyrus specialiąją
priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kuri turėtų būti toliau taikoma be
galiojimo pabaigos datos;
(5) bendrieji BLS tikslai – remti visų formų skurdo panaikinimą pagal Darnaus vystymosi
darbotvarkę iki 2030 m. bei 17.12 darnaus vystymosi tikslą ir skatinti įgyvendinti
darnaus vystymosi darbotvarkę, kartu saugant ES pramonės interesus. Atlikus 2018 m.
14 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma
bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL
L 303, 2012 10 31, p. 1).
LT 16 LT
BLS laikotarpio vidurio vertinimą ir 2021 m. papildomą tyrimą poveikio vertinimui
parengti, kuriais grindžiamas šis reglamentas, padaryta išvada, kad Reglamentu (ES)
Nr. 978/2012 nustatyta sistema padėjo pasiekti šiuos pagrindinius tikslus, kurie buvo
2012 m. atliktos Tarybos reglamento (EB) Nr. 732/2008 peržiūros pagrindas15;
(6) šie tikslai tebėra aktualūs dabartinėmis pasaulinėmis aplinkybėmis ir atitinka neseniai
paskelbtame Komisijos komunikate „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir
ryžtinga prekybos politika“16 išdėstytą analizę ir perspektyvą. Komunikate teigiama,
kad Sąjungai „strategiškai naudinga remti didesnę besivystančių šalių integraciją į
pasaulio ekonomiką“ ir ji „turi visapusiškai išnaudoti savo pranašumą, kurį lemia jos
atvirumas ir jos bendros rinkos patrauklumas“, kad paremtų daugiašališkumą ir
užtikrintų visuotinių vertybių laikymąsi. Kalbant konkrečiai apie BLS, komunikate
pažymimas svarbus jos vaidmuo „skatinant pagarbą pagrindinėms žmogaus ir darbo
teisėms“ ir nustatomas BLS tikslas „toliau didinti prekybos galimybes
besivystančioms šalims, kad remiantis tarptautinėmis vertybėmis ir principais būtų
mažinamas skurdas ir kuriamos darbo vietos“. Be to, sistema turėtų padėti lengvatomis
besinaudojančioms šalims atsigauti po COVID-19 poveikio ir tvariai atkurti savo
ekonomiką, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautinius žmogaus teisių, darbo, aplinkos
apsaugos ir gero valdymo standartus. Turėtų būti užtikrintas BLS ir jos tikslų
suderinamumas su lengvatomis besinaudojančioms šalims teikiama pagalba, laikantis
Sąjungos politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kuris yra vienas iš
pagrindinių Sąjungos pastangų didinti teigiamą vystomojo bendradarbiavimo poveikį
ir veiksmingumą ramsčių17;
(7) sudarius galimybę besivystančioms šalims lengvatinėmis sąlygomis patekti į Sąjungos
rinką, sistema turėtų prisidėti prie besivystančių šalių pastangų mažinti skurdą, taip pat
užtikrinti ir skatinti gerą valdymą bei darnų vystymąsi, nes būtų padedama joms gauti
papildomų pajamų iš tarptautinės prekybos, kurios galėtų būti vėliau naudingai
reinvestuotos į jų pačių vystymąsi ir, be to, diversifikuoti savo ekonomiką. Pagal
sistemą teikiant muitų tarifų lengvatas daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms
besivystančioms šalims, kurių vystymosi, prekybos ir finansinės reikmės yra didesnės;
(8) sistemą turėtų sudaryti pagrindinė priemonė (standartinė BLS priemonė) ir dvi
specialios priemonės, t. y. speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji
priemonė (BLS+) ir specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims (VIG).
Taigi išlaikoma pastarųjų dešimties metų struktūra, kuri laikoma sėkminga, nes joje
daugiausia dėmesio skiriama šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos, ir
atsižvelgiama į skirtingas lengvatomis besinaudojančių šalių vystymosi reikmes;
(9) standartinė BLS priemonė turėtų būti taikoma visoms besivystančioms šalims, kurios
turi bendrą vystymosi reikmę ir ekonomikos vystymosi požiūriu yra panašiame etape.
Terminas „besivystanti šalis“ PPO lygmeniu nėra apibrėžtas, todėl lengvatas
teikiančios šalys gali savo nuožiūra nustatyti BLS reikalavimus atitinkančių
15 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos
taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuriuo iš dalies keičiami Reglamentai (EB)
552/97, (EB) Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1100/2006 ir (EB) Nr. 964/2007 (OL
L 211, 2008 8 6, p. 1). 16 COM(2021) 66 final, 2021 m. vasario 18 d. 17 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje dėl politikos suderinamumo vystymosi labui teigiama:
„Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali
turėti įtakos besivystančioms šalims.“
LT 17 LT
besivystančių šalių sąrašą. Šalys, kurios sėkmingai baigė perėjimą nuo centralizuotos
prie rinkos ekonomikos ir šiuo metu yra galingos ekonomikos, užimančios tvirtą
poziciją tarptautinėje prekyboje, kaip antai Kinija, Honkongas, Makao ir Rusija, pagal
BLS neturėtų būti laikomos besivystančiomis šalimis ir todėl turėtų būti išbrauktos iš
reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo. Šalių, kurias Pasaulio bankas priskiria prie
didelių pajamų arba didesnių vidutinių pajamų šalių, vienam gyventojui tenkančių
pajamų lygis leidžia joms pasiekti aukštesnį diversifikacijos lygį nesinaudojant
sistemos muitų tarifų lengvatomis. Jų ekonominio išsivystymo etapas kitas, todėl jų
vystymosi, prekybos ir finansinės reikmės yra ne tos pačios kaip mažesnių pajamų ar
labiau pažeidžiamų besivystančių šalių. Siekiant išvengti nepagrįstos diskriminacijos,
joms turi būti taikomos kitokios sąlygos; todėl standartinė BLS sistema joms
netaikoma. Be to, jeigu pagal sistemą taikomomis muitų tarifų lengvatomis naudosis
didelių pajamų arba didesnių vidutinių pajamų šalys, gali didėti konkurencinis
spaudimas eksportui iš ne tokių turtingų, labiau pažeidžiamų šalių, todėl toms labiau
pažeidžiamoms besivystančioms šalims gali tekti nepagrįsta našta. Taikant standartinę
BLS priemonę turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad vystymosi, prekybos ir finansinės
reikmės gali keistis, tad turėtų būti užtikrinta galimybė priemonę keisti, jeigu
pasikeičia šalies padėtis;
(10) siekiant nuoseklumo, pagal standartinę BLS priemonę teikiamos muitų tarifų
lengvatos neturėtų būti taikomos toms besivystančioms šalims, kurioms taikoma
lengvatinio patekimo į Sąjungos rinką priemonė, kuria iš esmės visai prekybai
suteikiamos bent jau tokios pačios muitų tarifų lengvatos kaip ir sistema. Tačiau
siekiant lengvatomis besinaudojančiai šaliai ir ekonominės veiklos vykdytojams
suteikti pakankamai laiko deramai prisitaikyti, standartinė BLS priemonė turėtų būti
toliau taikoma dar dvejus metus nuo lengvatinio patekimo į rinką priemonės taikymo
pradžios dienos;
(11) speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (BLS+) yra pagrįsta
bendra darnaus vystymosi koncepcija, kaip pripažįstama tarptautinėse konvencijose ir
dokumentuose, pavyzdžiui, 1986 m. JT deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi, 1992 m.
Rio de Žaneiro deklaracijoje dėl aplinkos ir vystymosi, 1998 m. Tarptautinės darbo
organizacijos (TDO) deklaracijoje dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, 2000 m. JT
tūkstantmečio deklaracijoje, 2002 m. Johanesburgo deklaracijoje dėl darnaus
vystymosi, 2019 m. TDO šimtmečio deklaracijoje dėl darbo ateities, 2015 m. JT
aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais baigiamajame
dokumente „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, JT
verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose ir Paryžiaus susitarime, priimtame
pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją. Todėl pagal specialią
darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę teikiamos papildomos muitų
tarifų lengvatos turėtų būti taikomos toms besivystančioms šalims, kurios dėl
diversifikacijos stokos yra ekonomiškai pažeidžiamos, yra ratifikavusios pagrindinių
žmogaus ir darbo teisių, klimato ir aplinkos apsaugos ir gero valdymo tarptautines
konvencijas ir įsipareigoja užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą. Speciali darnaus
vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė turėtų padėti šioms šalims prisiimti
papildomą atsakomybę, kuri joms tenka dėl šių konvencijų ratifikavimo ir veiksmingo
įgyvendinimo. Su BLS susijusių konvencijų sąrašas turėtų būti atnaujintas siekiant
geriau atspindėti pagrindinių tarptautinių priemonių ir standartų raidą ir laikytis
iniciatyvaus požiūrio į darnų vystymąsi, kad būtų įgyvendinti darnaus vystymosi
LT 18 LT
tikslai ir Darbotvarkė iki 2030 m.18 Šiuo tikslu įtraukiamos šios konvencijos:
Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos (2015 m.), kuriuo pakeičiamas Kioto
protokolas; Neįgaliųjų teisių konvencija (NTK); Vaiko teisių konvencijos
fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (OP-CRC-
AC); TDO konvencija Nr. 81 dėl darbo inspekcijos; TDO konvencija Nr. 144 dėl
trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti ir JT konvencija prieš
tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;
(12) šalys, kurios nustoja būti priskiriamos JT nustatytai mažiausiai išsivysčiusių šalių
kategorijai, turėtų būti skatinamos toliau siekti darnaus vystymosi. Šiuo tikslu
ekonominio pažeidžiamumo kriterijai, kuriuos atitinkančioms šalims gali būti taikoma
speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, turėtų būti
supaprastinti, palyginti su nustatytaisiais Reglamente (ES) Nr. 978/2012, kad būtų
sudarytos palankesnės galimybės ją taikyti dideliam skaičiui šalių, kurios nustoja būti
priskiriamos mažiausiai išsivysčiusių šalių kategorijai;
(13) lengvatos turėtų būti skirtos tolesniam ekonominiam augimui skatinti ir tokiu būdu
siekti patenkinti darnaus vystymosi poreikį. Todėl taikant specialią darnaus vystymosi
ir gero valdymo skatinamąją priemonę ad valorem muitai turėtų būti suspenduojami
atitinkamoms lengvatomis besinaudojančioms šalims. Specifinių muitų taikymas taip
pat turėtų būti suspenduotas, nebent jie būtų derinami su ad valorem muitu;
(14) šalims, kurios tenkina su specialia darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąja
priemone susijusius tinkamumo kriterijus, turėtų būti suteikta galimybė naudotis
papildomomis muitų tarifų lengvatomis, jeigu, išnagrinėjusi jų prašymą, Komisija
nustato, jog tenkinamos atitinkamos sąlygos;
(15) šalys, kurioms pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 taikoma speciali darnaus
vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, turėtų pateikti naują prašymą per
dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Tačiau, siekiant
ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti tęstinumą ir teisinį tikrumą, muitų tarifų
lengvatos, taikomos pagal Reglamente (ES) Nr. 978/2012 nustatytą specialią darnaus
vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę, turi būti toliau taikomos jų taikymo
vertinimo laikotarpiu. Prašymą teikiančių šalių techninės ir finansinės pagalbos
prašymai, susiję su konvencijų ratifikavimu ir įgyvendinimu, gali būti vertinami
palankiai;
(16) Komisija ir, kai tinkama, Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų stebėti tarptautinių
konvencijų žmogaus ir darbo teisių, aplinkosaugos ir gero valdymo srityse
ratifikavimo padėtį ir jų veiksmingą įgyvendinimą, analizuodama atitinkamą
informaciją, visų pirma, kai turima, atitinkamų stebėsenos įstaigų, įsteigtų pagal tas
konvencijas, išvadas ir rekomendacijas. Kartą per trejus metus Komisija turėtų pateikti
Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamų konvencijų ratifikavimo padėties,
lengvatomis besinaudojančių šalių ataskaitų teikimo pareigų pagal tas konvencijas
laikymosi ir konvencijų praktinio įgyvendinimo padėties ataskaitą;
(17) muitų tarifų lengvatų įgyvendinimo ir, kai taikoma, atšaukimo stebėsenos tikslais
būtinos atitinkamų stebėsenos įstaigų ataskaitos. Tačiau tokios ataskaitos gali būti
papildytos kita Komisijos turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pagal
18 Jungtinių Tautų Organizacija (2015 m.). 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos priimta
rezoliucija „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (A/RES/70/1),
paskelbta https://sustainabledevelopment.un.org/post2015/transformingourworld.
LT 19 LT
dvišales ar daugiašales techninės pagalbos programas ir iš kitų informacijos šaltinių,
jei jie yra tikslūs ir patikimi. Tai galėtų būti informacija iš Europos Parlamento ir
Tarybos, vyriausybių, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės, socialinių
partnerių arba per vieną bendrą prieigą gautų skundų, jei jie atitinka atitinkamus
reikalavimus. Stebėsenos proceso metu nustatyti trūkumai gali būti tikslingiau
įtraukiami į būsimą Komisijos paramos vystymuisi programavimą;
(18) 2020 m. liepos mėn. Komisija paskyrė už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą
atsakingą vyriausiąjį pareigūną, kuriam pavesta užtikrinti prekybos taisyklių vykdymą.
Atsižvelgdama į tai, 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo taikyti naują skundų
nagrinėjimo mechanizmą – vieną bendrą prieigą, kuriuo siekiama sustiprinti prekybos
įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir įgyvendinimą. Per vieną bendrą prieigą
Komisija gauna skundų įvairiais su prekybos politika susijusiais klausimais, įskaitant
BLS įsipareigojimų pažeidimus. Tokia nauja skundų nagrinėjimo sistema turėtų būti
integruota į šio reglamento sistemą;
(19) reikėtų, kad pagal specialiąją priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims (VIG) toliau
būtų taikomas bemuitis režimas mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurias pripažįsta ir
tokių šalių kategorijai priskiria Jungtinės Tautos (JT), kilmės produktų eksportui į
Sąjungos rinką, išskyrus prekybą ginklais. Šalims, kurios JT nebepriskiriamos
mažiausiai išsivysčiusioms šalims, turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad
būtų sušvelnintas nepalankus poveikis, galintis atsirasti dėl pagal tą priemonę suteiktų
muitų tarifų lengvatų panaikinimo. Pagal specialiąją priemonę mažiausiai
išsivysčiusioms šalims teikiamos muitų tarifų lengvatos turėtų būti toliau taikomos
toms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurios naudojasi kita lengvatinio patekimo į
Sąjungos rinką priemone;
(20) taikant standartinę BLS priemonę, muitų tarifų lengvatos turėtų būti toliau
diferencijuojamos pagal tai, ar produktas yra priskiriamas ar nepriskiriamas jautrių
produktų kategorijai, siekiant atsižvelgti į padėtį Sąjungos sektoriuose, kuriuose
gaminami tokie patys produktai;
(21) produktų, nepriskiriamų jautrių produktų kategorijai, Bendrojo muitų tarifo muitų
taikymas turėtų išlikti suspenduotas, o jautrių produktų muitų tarifai turėtų būti
sumažinti, siekiant užtikrinti tinkamą lengvatų panaudojimo lygį, kartu atsižvelgiant į
atitinkamų Sąjungos pramonės šakų padėtį;
(22) toks tarifų sumažinimas turėtų būti pakankamai patrauklus, kad komercinės veiklos
subjektams būtų naudinga naudotis sistemos galimybėmis. Todėl ad valorem muitai
turėtų būti bendrai sumažinti: „didžiausio palankumo režimo“ muito norma turėtų būti
sumažinta vienodu 3,5 procentinių punktų dydžiu, o tekstilės gaminiams ir tekstilės
prekėms tokie muitai turėtų būti sumažinti 20 %. Specifiniai muitai turėtų būti
sumažinti 30 %. Jei yra numatytas minimalus muitas, tas muitas neturėtų būti
taikomas;
(23) muitų taikymas turėtų būti visiškai suspenduotas tais atvejais, kai dėl lengvatinio
režimo atskiros importo deklaracijos ad valorem muitai yra lygūs ar mažesni nei 1 %
arba specifiniai muitai yra lygūs arba mažesni nei 2 EUR, nes tokių muitų surinkimo
išlaidos gali būti didesnės nei gaunamos pajamos;
(24) produktų gradacija turėtų būti pagrįsta kriterijais, susietais su Bendrojo muitų tarifo
skyriais ir skirsniais. Produktų gradacija turėtų būti taikoma skyriui arba poskyriui,
kad sumažėtų atvejų, kai gradacija taikoma nevienarūšiams produktams. Skyriaus arba
poskyrio (sudaryto iš skirsnių) gradacija lengvatomis besinaudojančiai šaliai turėtų
LT 20 LT
būti taikoma, kai skyrius trejus metus iš eilės atitinka gradacijos kriterijus, kad būtų
padidintas gradacijos nuspėjamumas ir teisingumas pašalinant didelių ir išskirtinių
importo statistikos svyravimų poveikį. Produktų gradacija neturėtų būti taikoma
specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės (BLS+)
lengvatomis besinaudojančioms šalims ir specialiosios priemonės mažiausiai
išsivysčiusioms šalims (VIG) lengvatomis besinaudojančioms šalims, nes jų
ekonomikos profilis labai panašus tuo atžvilgiu, kad šios šalys pažeidžiamos dėl mažo,
nediversifikuoto eksporto. Šiame reglamente nustatytos muitų tarifų lengvatos yra
taikomos lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, vadovaujantis prekių
kilmės taisyklėmis, nustatytomis Sąjungos muitinės kodekse ir remiantis tuo kodeksu
suteiktais įgaliojimais priimtuose teisės aktuose, visų pirma Komisijos deleguotajame
reglamente (ES) 2015/244619 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES)
2015/244720. Regioninė kumuliacija tarp skirtingų regioninių grupių šalių ir išplėstinė
kumuliacija turėtų būti taikoma su sąlyga, kad prašymą teikianti lengvatomis
besinaudojanti šalis pateikia pakankamai įrodymų, kad kumuliacija atitinka jos
vystymosi, finansavimo ir prekybos reikmes, ir taip, be kita ko, skatina ekonomikos
augimą, skurdo panaikinimą, eksporto diversifikavimą ir industrializaciją, ir jei tai
nedaro neigiamo poveikio kitų šalių, ypač VIG lengvatomis besinaudojančių šalių,
padėčiai. Vertindama, ar kumuliacijos taikymas atitinka prašančiosios šalies
vystymosi, finansavimo ir prekybos reikmes, Komisija turėtų atsižvelgti į lengvatomis
besinaudojančios šalies priklausomybę nuo teikiančiosios šalies ir į ateities
perspektyvas, susijusias su atitinkamais produktais;
(25) laikino minėtų priemonių pagal sistemą atšaukimo priežastys turėtų būti sunkūs ir
sistemingi principų, nustatytų tarptautinėse konvencijose dėl pagrindinių žmogaus
teisių (įskaitant tose konvencijose įtvirtintus tam tikrus tarptautinės humanitarinės
teisės principus), darbo teisių, klimato ir aplinkos apsaugos ir gero valdymo,
pažeidimai, kad būtų remiami tose konvencijose iškelti tikslai. Muitų tarifų lengvatos
pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę turėtų būti
laikinai atšauktos, jei lengvatomis besinaudojanti šalis nesilaiko teisiškai privalomų
įsipareigojimų ratifikuoti tas konvencijas ir jas veiksmingai įgyvendinti ar vykdyti
atitinkamose konvencijose nustatytus ataskaitų teikimo reikalavimus, arba jei
lengvatomis besinaudojanti šalis nebendradarbiauja atliekant Sąjungos taikomas
stebėsenos procedūras, nustatytas šiame reglamente. Laikinas lengvatų atšaukimas
turėtų būti tęsiamas tol, kol nebelieka priežasčių, kuriomis jis buvo grindžiamas. Tais
atvejais, kai pažeidimai ypač sunkūs, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai greitai
reaguoti ir patvirtinti priemones per trumpesnį laikotarpį. Sąjunga laikosi visiško vaikų
darbo netoleravimo požiūrio, todėl priežastys, dėl kurių gali būti laikinai atšaukiamos
lengvatos, turėtų apimti prekių, pagamintų naudojant tarptautiniu mastu uždraustą
vaikų darbą, taip pat priverčiamąjį darbą, įskaitant vergų ir kalinių darbą, kaip
nurodyta atitinkamose VI priede išvardytose konvencijose, eksportą;
(26) tvarkinga tarptautinė migracija gali duoti didelės naudos migrantų kilmės ir paskirties
šalims ir prisidėti prie jų darnaus vystymosi reikmių patenkinimo. Siekiant užtikrinti,
kad migracijos nauda būtų abipusiškai naudinga tiek kilmės, tiek paskirties šalims,
19 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos
kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1). 20 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos
išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas
Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558–893).
LT 21 LT
labai svarbu didinti prekybos, vystymosi ir migracijos politikos darną. Šiuo atžvilgiu
tiek kilmės, tiek paskirties šalims labai svarbu spręsti bendras problemas, pavyzdžiui,
stiprinti bendradarbiavimą savo piliečių readmisijos ir jų tvarios reintegracijos į kilmės
šalį klausimus, visų pirma siekiant išvengti nuolatinio aktyvių gyventojų nutekėjimo
kilmės šalyse, turinčio ilgalaikių pasekmių vystymuisi, ir užtikrinti, kad su migrantais
būtų elgiamasi oriai;
(27) grąžinimas, readmisija ir reintegracija yra bendras ES ir jos partnerių uždavinys. Visų
pirma kiekviena valstybė privalo priimti savo piliečius pagal tarptautinę paprotinę
teisę ir daugiašales tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, 1944 m. gruodžio 7 d.
Čikagoje pasirašytą Tarptautinės civilinės aviacijos konvenciją. Geresnė tvari
reintegracija ir gebėjimų stiprinimas gerokai sustiprintų šalių partnerių vietos plėtrą;
(28) pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 ir ankstesnius aktus muitų tarifų lengvatos dėl
sunkių ir sistemingų tam tikrų žmogaus ir darbo teisių konvencijų principų pažeidimų
buvo atšauktos Baltarusijos (visos lengvatos) ir Kambodžos (dalis lengvatų) kilmės
produktų importui. Priežastys, kuriomis buvo grindžiamas lengvatų atšaukimas,
tebegalioja, todėl Baltarusijai ir Kambodžai taikomas laikinas lengvatų atšaukimas
turėtų būti toliau taikomas ir pagal šį reglamentą;
(29) siekiant poreikio užtikrinti geresnę atranką, didesnę darną ir skaidrumą bei didesnio
darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinimo taikant vienašališką prekybos lengvatų
sistemą pusiausvyros, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti
įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų dalinio keitimo ir laikino muitų
tarifų lengvatų atšaukimo, jei sunkiai ir sistemingai pažeidžiami principai, nustatyti
atitinkamose konvencijose dėl žmogaus teisių, darbo teisių, klimato ir aplinkos
apsaugos ir gero valdymo, taip pat dėl kitų atitinkamų šiame reglamente nustatytų
priežasčių, ir nustatyti procedūrines taisykles, susijusias su paraiškų dėl muitų tarifų
lengvatų pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę
teikimu, tyrimais dėl laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo ir apsaugos priemonių
nustatymo, kad būtų nustatytos vienodos ir išsamios techninės priemonės. Ypač
svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir
su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio
13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros21 nustatytais principais.
Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su
deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba
visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų
ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių,
kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose.
Siekiant ekonominės veiklos vykdytojams sukurti stabilų pagrindą, pagal
SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai taikant skubos procedūrą
priimti aktą, kuriuo panaikinamas sprendimas laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas,
jeigu priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas atšaukimas, nebelieka prieš
pradedant taikyti sprendimą laikinai atšaukti tas lengvatas. Komisijai taip pat turėtų
būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais dėl priežasčių, susijusių
su visuotine sanitarine ekstremaliąja situacija ar kitomis išskirtinėmis aplinkybėmis,
atidedama akto, kuriuo nustatomas laikinas lengvatų atšaukimas, taikymo pradžios
data arba keičiama jo taikymo sritis;
21 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
LT 22 LT
(30) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti
suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201122;
(31) patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų dėl tam tikrų BLS skyrių
muitų tarifų lengvatų suspendavimo tam tikroms lengvatomis besinaudojančioms
šalims ir dėl laikino atšaukimo procedūros inicijavimo priėmimui, atsižvelgiant į tų
aktų pobūdį ir poveikį;
(32) nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų dėl apsaugos priemonių
nustatymo tyrimų ir dėl muitų tarifų lengvatų priemonių suspendavimo, kai importas
gali rimtai sutrikdyti Sąjungos rinkas, priėmimui;
(33) siekiant užtikrinti, kad sistema būtų patikima ir veiktų tvarkingai, Komisija turėtų
priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais,
susijusiais su lengvatų laikinu atšaukimu dėl su muitais susijusių procedūrų ir pareigų
nesilaikymo, to reikia dėl privalomų skubos priežasčių;
(34) siekiant sukurti stabilų pagrindą ekonominės veiklos vykdytojams, iki laikotarpio,
kuris trunka ne ilgiau kaip šešis mėnesius, pabaigos Komisija turėtų priimti nedelsiant
taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su lengvatų
laikino atšaukimo dėl su muitais susijusių procedūrų ir pareigų nesilaikymo
nutraukimu arba tokio laikino atšaukimo galiojimo pratęsimu, to reikia dėl privalomų
skubos priežasčių;
(35) Komisija taip pat turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai
pagrįstais atvejais, susijusiais su apsaugos priemonių nustatymo tyrimais, tai reikia
padaryti dėl privalomų skubos priežasčių, susijusių su pablogėjusia Sąjungos
gamintojų ekonomine ir (arba) finansine padėtimi, kurią būtų sunku ištaisyti;
(36) Komisija per atitinkamus institucinius komitetus Europos Parlamentui ir Tarybai
turėtų teikti reguliarias sistemos pagal šį reglamentą poveikio ataskaitas. Iki 2030 m.
sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento
laikotarpio vidurio taikymo ataskaitą ir įvertinti poreikį peržiūrėti sistemą. Ataskaita
yra būtina siekiant išanalizuoti sistemos poveikį lengvatomis besinaudojančių šalių
vystymosi, prekybos ir finansinėms reikmėms, taip pat dvišalei prekybai ir Sąjungos
pajamoms iš muitų tarifų, ypatingą dėmesį skiriant darnaus vystymosi tikslams;
(37) todėl Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 turėtų būti panaikintas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
1. Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, pagal kurią Sąjunga sudaro galimybę
lengvatinėmis sąlygomis patekti į savo rinką (toliau – sistema arba BLS), taikoma
vadovaujantis šiuo reglamentu.
22 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo
nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės
mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
LT 23 LT
2. Sistemą sudaro šios muitų tarifų lengvatų priemonės:
(a) standartinė priemonė (toliau – standartinė BLS);
(b) speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (toliau –
BLS+);
(c) specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims (toliau – „Viskas,
išskyrus ginklus“ arba VIG).
2 straipsnis
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
(1) šalys – šalys ir teritorijos, turinčios muitinės administraciją;
(2) reikalavimus atitinkančios šalys – I priede išvardytos besivystančios šalys;
(3) standartinės BLS lengvatomis besinaudojančios šalys – I priede išvardytos
standartinės priemonės lengvatomis besinaudojančios šalys;
(4) BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalys – I priede išvardytos specialiosios darnaus
vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės lengvatomis besinaudojančios
šalys;
(5) VIG lengvatomis besinaudojančios šalys – I priede išvardytos specialiosios
priemonės mažiausiai išsivysčiusioms šalims lengvatomis besinaudojančios šalys;
(6) Bendrojo muitų tarifo muitai – Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/8723 I priedo
antroje dalyje nurodyti muitai, išskyrus pagal tarifines kvotas taikomus muitus;
(7) skyrius – bet kuris Bendrojo muitų tarifo skyrius, kaip nustatyta Reglamentu (EEB)
Nr. 2658/87;
(8) skirsnis – bet kuris Bendrojo muitų tarifo skirsnis, kaip nustatyta Reglamentu (EEB)
Nr. 2658/87;
(9) BLS skyrius – III priede nurodytas skyrius, nustatytas remiantis Bendrojo muitų
tarifo skyriais ir skirsniais;
(10) lengvatinio patekimo į rinką priemonė – galimybė lengvatinėmis sąlygomis patekti į
Sąjungos rinką pagal laikinai taikomą arba galiojantį prekybos susitarimą arba
naudojantis Sąjungos autonomiškai suteiktomis lengvatomis;
(11) veiksmingas įgyvendinimas – visapusiškas pagal VI priede išvardytas tarptautines
konvencijas prisiimtų įsipareigojimų ir pareigų vykdymas, užtikrinant šiomis
konvencijomis garantuojamų principų, tikslų ir teisių įgyvendinimą visoje
lengvatomis besinaudojančios šalies teritorijoje;
(12) skundas – per vieną bendrą prieigą Komisijai pateiktas skundas;
(13) regioninė kumuliacija tarp skirtingų regioninių grupių lengvatomis besinaudojančių
šalių – kilmės kumuliacija, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 55
straipsnio 5 dalyje;
(14) išplėstinė kumuliacija – kilmės kumuliacija, nurodyta Deleguotojo reglamento (ES)
2015/2446 56 straipsnio 1 dalyje.
23 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei
dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).
LT 24 LT
3 straipsnis
1. Reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas nustatytas I priedo lentelės A ir B skiltyse.
2. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I
priedo lentelės A ir B skiltims iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į šalių
tarptautinio statuso ar klasifikacijos, ekonominio vystymosi ar prekybos,
finansavimo ir vystymosi reikmių pasikeitimus.
3. Komisija susijusiai reikalavimus atitinkančiai šaliai praneša apie bet kokius jos
statuso pagal sistemą pasikeitimus.
II SKYRIUS
Standartinė priemonė
4 straipsnis
1. Reikalavimus atitinkančiai šaliai taikomos pagal 1 straipsnio 2 dalies a punkte
nurodytą standartinę priemonę teikiamos muitų tarifų lengvatos, išskyrus atvejus,
kai:
(a) Pasaulio bankas trejus metus, iš eilės einančius iš karto prieš lengvatomis
besinaudojančių šalių sąrašo atnaujinimą, ją priskiria didelių pajamų šalims
arba didesnių vidutinių pajamų šalims arba
(b) jai taikoma lengvatinio patekimo į Sąjungos rinką priemonė, pagal kurią iš
esmės visai jos prekybai taikomos tokios pačios muitų tarifų lengvatos kaip
pagal sistemą arba dar palankesnės.
2. 1 dalies a ir b punktai netaikomi mažiausiai išsivysčiusioms šalims, kurias tokių šalių
kategorijai priskiria Jungtinės Tautos.
5 straipsnis
1. Standartinės BLS lengvatomis besinaudojančių šalių, kurios atitinka 4 straipsnyje
išdėstytus kriterijus, sąrašas pateikiamas I priedo C skiltyje.
2. Po šio reglamento įsigaliojimo Komisija iki kiekvienų metų sausio 1 d. peržiūri I
priedą. Siekiant standartinės BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims ir
ekonominės veiklos vykdytojams suteikti pakankamai laiko tinkamai prisitaikyti prie
pasikeitusio šalies statuso pagal sistemą:
(a) sprendimas išbraukti lengvatomis besinaudojančią šalį iš standartinės BLS
lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo pagal šio straipsnio 3 dalį ir remiantis
4 straipsnio 1 dalies a punktu, pradedamas taikyti nuo kitų metų, einančių po
vienų metų nuo to sprendimo įsigaliojimo, sausio 1 d.;
(b) sprendimas išbraukti lengvatomis besinaudojančią šalį iš standartinės BLS
lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo pagal šio straipsnio 3 dalį ir remiantis
4 straipsnio 1 dalies b punktu, taikomas nuo kitų metų, einančių po dvejų metų
nuo lengvatinio patekimo į rinką priemonės taikymo pradžios dienos, sausio 1
d.
3. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus I priedo C skilčiai iš dalies pakeisti remiantis 4
straipsnyje išdėstytais kriterijais.
LT 25 LT
4. Komisija atitinkamai standartinės BLS lengvatomis besinaudojančiai šaliai praneša
apie visus jos statuso pagal sistemą pasikeitimus.
6 straipsnis
1. Produktai, kuriems taikoma 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta standartinė
priemonė, išvardyti III priede.
2. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus III
priedui iš dalies pakeisti, kad būtų įtraukti pakeitimai, būtini iš dalies pakeitus
Kombinuotąją nomenklatūrą.
7 straipsnis
1. Suspenduojamas Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas visa apimtimi, išskyrus tų
muitų žemės ūkio sudedamąsias dalis, produktams, kurie III priede yra nurodyti kaip
jautrių produktų kategorijai nepriskiriami produktai.
2. Bendrojo muitų tarifo ad valorem muitai, taikomi produktams, kurie III priede
nurodyti kaip jautrių produktų kategorijai priskiriami produktai, sumažinami 3,5
procentinio punkto. III priedo BLS S-11a ir S-11b skyrių produktams šie muitai
sumažinami 20 %.
3. Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 7 straipsnio 3 dalį šio reglamento
įsigaliojimo dieną taikomų Bendrojo muitų tarifo ad valorem muitų lengvatines
muito normas apskaičiavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams
gaunamas tarifas sumažėja daugiau kaip 3,5 procentinio punkto, taikomos tos
lengvatinės muitų normos.
4. Bendrojo muitų tarifo specifiniai muitai, išskyrus mažiausius arba didžiausius
muitus, taikomi produktams, kurie III priede yra nurodyti kaip jautrių produktų
kategorijai priskiriami produktai, sumažinami 30 %.
5. Kai į Bendrojo muitų tarifo muitų, taikomų produktams, kurie III priede yra nurodyti
kaip jautrių produktų kategorijai priskiriami produktai, normą įtraukti ad valorem
muitai ir specifiniai muitai, specifiniai muitai nemažinami.
6. Jeigu pagal 2 ir 4 dalį mažinamiems muitams yra nustatyta konkreti didžiausia muito
norma, ji nemažinama. Jeigu tokiems muitams yra nustatyta konkreti mažiausia
muito norma, ta mažiausia muito norma netaikoma.
8 straipsnis
1. 7 straipsnyje nurodytų muitų tarifų lengvatų taikymas BLS skyriaus produktams,
kurių kilmės šalis yra standartinės BLS lengvatomis besinaudojanti šalis,
suspenduojamas, kai vidutinė tokių produktų importo iš tos standartinės BLS
lengvatomis besinaudojančios šalies į Sąjungą vertė per trejus metus iš eilės viršija
IV priede išvardytas ribines vertes. Ribinės vertės skaičiuojamos kaip tų pačių
produktų importo į Sąjungą iš visų BLS lengvatomis besinaudojančių šalių bendros
vertės procentinė dalis.
2. Prieš pradedant taikyti šiame reglamente numatytas muitų tarifų lengvatas, Komisija,
laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima
įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas BLS skyrių, kuriems tam tikros standartinės
BLS lengvatomis besinaudojančios šalies atžvilgiu suspenduojamas 7 straipsnyje
LT 26 LT
nurodytų muitų tarifų lengvatų taikymas, sąrašas. Tas įgyvendinimo aktas taikomas
nuo 2024 m. sausio 1 d.
3. Komisija kas trejus metus peržiūri šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą ir,
laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima
įgyvendinimo aktą suspenduoti 7 straipsnyje nurodytų muitų tarifų lengvatų taikymą
arba vėl pradėti jas taikyti. Tas įgyvendinimo aktas pradedamas taikyti nuo kitų metų
po jo įsigaliojimo sausio 1 d.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas sąrašas sudaromas remiantis tų metų, kuriais jis
peržiūrimas, rugsėjo 1 d. ir dvejų ankstesnių metų rugsėjo 1 d. turimais duomenimis.
Atsižvelgiama į importą iš BLS lengvatomis besinaudojančių šalių, išvardytų tuo
metu taikomame I priede. Tačiau į importo iš BLS lengvatomis besinaudojančių
šalių, kurios muitų tarifų lengvatų taikymo suspendavimo dieną nebesinaudojo pagal
4 straipsnio 1 dalies b punktą taikomomis muitų tarifų lengvatomis, vertę
neatsižvelgiama.
5. Komisija susijusiai šaliai praneša apie įgyvendinimo aktą, priimtą remiantis 2 ir 3
dalimis.
6. Visais atvejais, kai, remiantis 4 straipsnyje nustatytais kriterijais, iš dalies keičiamas
I priedas, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius
aktus IV priedui iš dalies pakeisti, kad tame priede nustatytos sąlygos būtų
pakoreguotos taip, kad BLS skyriai, kuriems taikomas muitų tarifų lengvatų
suspendavimas pagal šio straipsnio 1 dalį, išlaikytų tokį patį proporcinį santykį.
III SKYRIUS
Speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė
9 straipsnis
BLS lengvatomis besinaudojančiai šaliai gali būti taikomos pagal 1 straipsnio 2 dalies b
punkte nurodytą specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę
teikiamos muitų tarifų lengvatos, jeigu laikosi šių sąlygų:
(a) ji laikoma pažeidžiama šalimi dėl diversifikacijos stokos, kaip apibrėžta V priede;
(b) ratifikavo visas VI priede išvardytas konvencijas (toliau – atitinkamos konvencijos)
ir Komisija, remdamasi turima informacija, visų pirma naujausiomis turimomis
stebėsenos įstaigų pagal tas konvencijas parengtomis išvadomis, nenustatė rimtų
pažeidimų veiksmingai įgyvendinant tas konvencijas;
(c) dėl jokių atitinkamų konvencijų nepareiškė išlygų, draudžiamų pagal bet kurią iš tų
konvencijų arba taikant šį straipsnį laikomų nesuderinamomis su tos konvencijos
objektu ir tikslu.
Taikant šį straipsnį išlygos laikomos nesuderinamomis su konvencijos objektu ir
tikslu vienu iš šių atvejų:
i) taip nustatyta pagal konvenciją konkrečiai tuo tikslu nustatytame
procese;
ii) nesant tokio proceso, Sąjunga, jei ji yra konvencijos šalis, ir (arba)
kvalifikuota valstybių narių, kurios yra konvencijos šalys, dauguma pagal
Sutartyse nustatytą atitinkamą savo kompetenciją prieštaravo išlygai
LT 27 LT
remdamosi tuo, kad ji yra nesuderinama su konvencijos objektu ir tikslu,
ir paprieštaravo tam, kad jų ir išlygą pareiškusios valstybės konvencija
įsigaliotų, kaip numatyta 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje pasirašytos
Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės nuostatomis;
(d) teisiškai įsipareigoja užtikrinti atitinkamų konvencijų ratifikavimą ir jų veiksmingą
įgyvendinimą kartu pateikdama atitinkamų konvencijų veiksmingo įgyvendinimo
veiksmų planą;
(e) be išlygų sutinka vykdyti pagal bet kurią iš atitinkamų konvencijų nustatytus
ataskaitų teikimo reikalavimus ir teisiškai įsipareigoja leisti reguliariai stebėti bei
peržiūrėti konvencijų įgyvendinimo rezultatus, laikantis atitinkamų konvencijų
nuostatų;
(f) teisiškai įsipareigoja dalyvauti ir bendradarbiauti vykdant Sąjungos ataskaitų teikimo
ir stebėsenos procedūrą, nustatytą 13 straipsnyje.
10 straipsnis
1. Speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė taikoma, jeigu
laikomasi šių sąlygų:
(a) BLS lengvatomis besinaudojanti šalis to paprašė;
(b) Komisija išnagrinėjusi prašymą nustato, kad prašančioji šalis tenkina 9
straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Prašančioji šalis Komisijai savo prašymą pateikia raštu. Prašyme pateikiama išsami
informacija apie atitinkamų konvencijų ratifikavimą ir nurodomi teisiškai privalomi
įsipareigojimai, minimi 9 straipsnio d, e ir f punktuose.
3. Gavusi prašymą, Komisija praneša apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Išnagrinėjus prašymą, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus I priedui iš dalies pakeisti, kad prašančiajai šaliai būtų suteikta
speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė, įtraukiant tą šalį į
BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašą.
5. Jeigu BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis nebetenkina 9 straipsnio a arba c
punktuose nurodytų sąlygų arba nebesilaiko 9 straipsnio d, e ir f punktuose nurodytų
teisiškai privalomų įsipareigojimų, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą I priedui iš dalies pakeisti, kad ta šalis būtų
išbraukta iš BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo.
6. Komisija praneša prašančiajai šaliai apie sprendimą, priimtą remiantis šio straipsnio
4 ir 5 dalimis, po to, kai deleguotasis aktas, kuriuo iš dalies keičiamas I priedas,
paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jei nutarta prašančiajai šaliai
taikyti specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę, jai
pranešama, nuo kurios dienos bus pradėtas taikyti atitinkamas deleguotasis aktas.
7. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialios darnaus vystymosi ir gero
valdymo skatinamosios priemonės suteikimo procedūros taisykles, ypač dėl terminų
ir prašymų pateikimo bei nagrinėjimo.
8. Šalys, kurios 2023 m. sausio 31 d. pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 yra BLS+
lengvatomis besinaudojančios šalys, iki 2025 m. gruodžio 31 d. gali kreiptis dėl
BLS+ priemonės taikymo pagal šį reglamentą. BLS+ priemonė pagal Reglamentą
LT 28 LT
(ES) Nr. 978/2012 toms prašančiosioms šalims bus toliau taikoma iki to termino
pabaigos ir kol Komisija vertins jų prašymą, o atitinkamais atvejais ir laikotarpiu,
kuriuo Europos Parlamentas ir Taryba vykdys deleguotojo akto, kuriuo 36 straipsnio
5 dalyje nustatyta tvarka iš dalies keičiamas I priedas, peržiūrą.
11 straipsnis
1. Produktų, kuriems taikoma speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji
priemonė, sąrašas pateikiamas III ir VII prieduose.
2. Nedarant poveikio 6 straipsnio 2 daliai, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus VII priedui iš dalies pakeisti, kad būtų
atsižvelgta į Kombinuotosios nomenklatūros pakeitimus, turinčius poveikio tame
priede išvardytiems produktams.
12 straipsnis
1. Bendrojo muitų tarifo ad valorem muitų, nustatytų visiems III ir VII prieduose
išvardytiems BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, taikymas
suspenduojamas.
2. Bendrojo muitų tarifo specifinių muitų, nustatytų 1 dalyje nurodytiems produktams,
išskyrus produktus, į kurių Bendrojo muitų tarifo muitų normą įtraukti ad valorem
muitai, taikymas suspenduojamas visa apimtimi. Produktų, kurių Kombinuotosios
nomenklatūros kodas yra 1704 10 90, specifinis muitas turi neviršyti 16 % muitinės
vertės.
13 straipsnis
1. Nuo teisės naudotis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją
priemonę teikiamomis muitų tarifų lengvatomis suteikimo dienos Komisija nuolat
peržiūri ir stebi atitinkamų konvencijų ratifikavimo kiekvienoje BLS+ lengvatomis
besinaudojančioje šalyje padėtį ir ar jos veiksmingai įgyvendinamos, taip pat stebi,
kaip BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis bendradarbiauja su atitinkamomis
stebėsenos įstaigomis. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėja visą susijusią informaciją,
visų pirma atitinkamų stebėsenos įstaigų išvadas ir rekomendacijas.
2. BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis bendradarbiauja su Komisija ir teikia visą
informaciją, kuri būtina siekiant įvertinti, ar ji laikosi 9 straipsnio d, e ir f punktuose
nurodytų teisiškai privalomų įsipareigojimų, ir siekiant įvertinti šalies padėtį pagal
9 straipsnio b ir c punktus.
14 straipsnis
1. Komisija ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. ir po to kartą per trejus metus Europos
Parlamentui ir Tarybai pateikia atitinkamų konvencijų ratifikavimo padėties, BLS+
lengvatomis besinaudojančių šalių ataskaitų teikimo pareigų pagal tas konvencijas
laikymosi ir jų veiksmingo įgyvendinimo padėties ataskaitą.
2. Toje ataskaitoje pateikiama:
(a) atitinkamų stebėsenos įstaigų išvados ar rekomendacijos dėl kiekvienos BLS+
lengvatomis besinaudojančios šalies ir
LT 29 LT
(b) Komisijos ir, kai tinkama, Europos išorės veiksmų tarnybos išvados, ar
kiekviena BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis laikosi teisiškai privalomų
įsipareigojimų vykdyti ataskaitų teikimo pareigas, bendradarbiauti su
stebėsenos įstaigomis pagal atitinkamas konvencijas ir užtikrinti veiksmingą jų
įgyvendinimą.
Ataskaitoje gali būti pateikta bet kokia iš bet kokio šaltinio gauta informacija,
kurią Komisija laiko tinkama.
3. Rengdama išvadas dėl veiksmingo atitinkamų konvencijų įgyvendinimo, Komisija ir,
kai tinkama, Europos išorės veiksmų tarnyba įvertina atitinkamų stebėsenos įstaigų
išvadas ir rekomendacijas, taip pat, nedarant poveikio kitiems šaltiniams,
informaciją, kurią pateikia Europos Parlamentas arba Taryba, taip pat trečiosios
šalys, įskaitant vyriausybes ir tarptautines organizacijas, pilietinės visuomenės
subjektus ir, socialinius partnerius.
15 straipsnis
1. Specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės taikymas
laikinai atšaukiamas visiems arba tam tikriems BLS+ lengvatomis besinaudojančios
šalies kilmės produktams, jeigu ta šalis nesilaiko savo teisiškai privalomų
įsipareigojimų, nurodytų 9 straipsnio d, e ir f punktuose, arba BLS+ lengvatomis
besinaudojanti šalis pareiškia išlygą, draudžiamą pagal bet kurią iš atitinkamų
konvencijų arba nesuderinamą su tos konvencijos objektu ir tikslu, kaip nustatyta 9
straipsnio c punkte.
2. Įrodyti, kad BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis vykdo pareigas, susijusias su
teisiškai privalomais įsipareigojimais, nurodytais 9 straipsnio d, e ir f punktuose, taip
pat įrodyti jos padėtį, kaip nurodyta 9 straipsnio c punkte, turi pati BLS+ lengvatomis
besinaudojanti šalis.
3. Jeigu, remdamasi 14 straipsnyje nurodytos ataskaitos išvadomis arba turimais
įrodymais, įskaitant skunde pateiktus įrodymus, Komisija turi pagrįstą abejonę dėl to,
ar tam tikra BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis laikosi savo teisiškai privalomų
įsipareigojimų, nurodytų 9 straipsnio d, e ir f punktuose, arba dėl to, ar BLS+
lengvatomis besinaudojanti šalis nėra pareiškusi išlygos, draudžiamos pagal bet kurią
iš tų konvencijų arba nesuderinamos su tos konvencijos objektu ir tikslu, kaip
nustatyta 9 straipsnio c punkte, ji, taikydama 39 straipsnio 2 dalyje nurodytą
patariamąją procedūrą, priima įgyvendinimo aktą inicijuoti pagal specialią darnaus
vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę suteiktų muitų tarifų lengvatų
laikino atšaukimo procedūrą. Komisija praneša apie tai Europos Parlamentui ir
Tarybai.
4. Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir apie tai
praneša susijusiai BLS+ lengvatomis besinaudojančiai šaliai. Pranešime:
(a) nurodomos 3 dalyje minimos pagrįstos abejonės priežastys, dėl kurių gali būti
kvestionuojama BLS+ lengvatomis besinaudojančios šalies teisė toliau
naudotis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją
priemonę suteiktomis muitų tarifų lengvatomis;
(b) nustatomas laikotarpis, kuris gali būti ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo
pranešimo paskelbimo dienos, per kurį BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis
turi pateikti savo pastabas.
LT 30 LT
5. Komisija atitinkamai BLS+ lengvatomis besinaudojančiai šaliai suteikia visas
galimybes bendradarbiauti 4 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu.
6. Komisija stengiasi gauti visą informaciją, kurią laiko būtina, įskaitant, inter alia,
atitinkamų stebėsenos įstaigų išvadas ir rekomendacijas. Rengdama išvadas Komisija
įvertina visą susijusią informaciją.
7. Per tris mėnesius nuo pranešime nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija
nusprendžia:
(a) baigti laikino lengvatų atšaukimo procedūrą;
(b) laikinai atšaukti pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo
skatinamąją priemonę suteiktų muitų tarifų lengvatas.
8. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais negalima pateisinti laikino atšaukimo,
ji priima įgyvendinimo aktą baigti laikino atšaukimo procedūrą, taikydama 39
straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą. Tas įgyvendinimo aktas
pagrindžiamas, inter alia, gautais įrodymais.
9. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais galima pateisinti laikiną atšaukimą dėl
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, jai pagal 36 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų
laikinai atšauktos pagal 1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą specialią darnaus
vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę suteiktos muitų tarifų lengvatos.
Priimdama deleguotąjį aktą Komisija prireikus gali atsižvelgti į laikino muitų tarifų
lengvatų atšaukimo socialinį ir ekonominį poveikį lengvatomis besinaudojančioje
šalyje.
10. Jeigu Komisija nusprendžia laikinai atšaukti lengvatas, tas deleguotasis aktas
pradedamas taikyti po šešių mėnesių nuo jo priėmimo.
11. Jeigu priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas atšaukimas, nebelieka iki šio
straipsnio 9 dalyje nurodyto deleguotojo akto taikymo pradžios, Komisijai suteikiami
įgaliojimai taikant 37 straipsnyje nurodytą skubos procedūrą panaikinti priimtą aktą
laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas.
12. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais šis reglamentas papildomas nustatant specialios darnaus vystymosi ir gero
valdymo skatinamosios priemonės laikino atšaukimo procedūros taisykles, ypač dėl
terminų, šalių teisių, konfidencialumo ir peržiūros.
16 straipsnis
Jeigu Komisija nustato, kad priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas muitų tarifų
lengvatų atšaukimas, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje, nebeliko, jai pagal 36 straipsnį
suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų
vėl nustatytos pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę
suteiktos muitų tarifų lengvatos.
Jeigu kai kurios iš 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo nuspręsta
laikinai atšaukti lengvatas, išlieka, o kai kurios išnyksta, arba jeigu, be priežasčių, dėl kurių
buvo nuspręsta laikinai atšaukti lengvatas, atsiranda papildomų priežasčių, atitinkamai
pakoreguojamos pagal 15 straipsnio 9 dalį priimtos priemonės.
LT 31 LT
IV SKYRIUS
Specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims
17 straipsnis
1. Reikalavimus atitinkančiai šaliai taikomos pagal 1 straipsnio 2 dalies c punkte
nurodytą specialiąją priemonę mažiausiai išsivysčiusioms šalims teikiamos muitų
tarifų lengvatos, jeigu ši šalis Jungtinių Tautų priskiriama mažiausiai išsivysčiusioms
šalims.
2. Komisija nuolat peržiūri I priedo C skiltyje pateiktą VIG lengvatomis
besinaudojančių šalių sąrašą, remdamasi naujausiais turimais duomenimis.
Jeigu VIG lengvatomis besinaudojanti šalis nebetenkina šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų sąlygų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 36 straipsnį priimti
deleguotuosius aktus I priedui iš dalies pakeisti, kad ta šalis būtų išbraukta iš VIG
priemonės šalių sąrašo po trejų metų pereinamojo laikotarpio, skaičiuojant nuo
dienos, kurią VIG lengvatomis besinaudojanti šalis nebetenkina šio straipsnio 1
dalyje nurodytų sąlygų.
3. Kaip laikina priemonė naujai nepriklausomai šaliai, kurios Jungtinės Tautos dar nėra
priskyrusios mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įtraukti į VIG lengvatomis
besinaudojančių šalių sąrašą, Komisija pagal 36 straipsnį priima deleguotuosius
aktus I priedui iš dalies pakeisti.
Jeigu per pirmą po įtraukimo į sąrašą atliekamą mažiausiai išsivysčiusių šalių
kategorijos peržiūrą tokios naujos nepriklausomos šalies Jungtinės Tautos nepriskiria
mažiausiai išsivysčiusioms šalims, Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami
įgaliojimai nedelsiant priimti deleguotuosius aktus I priedui iš dalies pakeisti, kad
tokia šalis būtų išbraukta iš to priedo, nesuteikiant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto
pereinamojo laikotarpio.
4. Komisija atitinkamai VIG lengvatomis besinaudojančiai šaliai praneša apie visus jos
statuso pagal sistemą pasikeitimus.
18 straipsnis
Bendrojo muitų tarifo muitų, nustatytų visiems VIG lengvatomis besinaudojančios šalies
kilmės produktams, išvardytiems Kombinuotosios nomenklatūros 1–97 skirsniuose, išskyrus
93 skirsnį, taikymas suspenduojamas visa apimtimi.
V SKYRIUS
Laikino lengvatų atšaukimo nuostatos, bendros visoms priemonėms
19 straipsnis
1. 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės priemonės gali būti laikinai atšauktos
visiems arba tam tikriems lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktams
dėl bet kurios iš šių priežasčių:
(a) rimtai ir sistemingai pažeidžiami VI priede išvardytomis konvencijomis
nustatyti principai;
LT 32 LT
(b) eksportuojamoms prekėms pagaminti naudojamas tarptautiniu mastu
uždraustas vaikų darbas ir priverčiamasis darbas, įskaitant vergų ir kalinių
darbą;
(c) esama rimtų trūkumų, susijusių su narkotikų (neteisėtų medžiagų ar narkotinių
ir psichotropinių medžiagų pirmtakų) eksporto ar tranzito muitiniu tikrinimu ar
lengvatomis besinaudojančios šalies pareigos priimti grąžinamus savo piliečius
vykdymu, arba esama rimtų pažeidimų laikantis tarptautinių konvencijų dėl
kovos su terorizmu ar pinigų plovimu;
(d) sistemingai vykdoma labai nesąžininga prekybos veikla, įskaitant poveikio
žaliavų tiekimui turinčią veiklą, ir dėl to daromas neigiamas poveikis Sąjungos
pramonei, o lengvatomis besinaudojanti šalis nesiima priemonių padėčiai
ištaisyti. Pagal PPO susitarimus draudžiamos arba sankcionuotinos
nesąžiningos prekybos veiklos atveju šis straipsnis taikomas, jei kompetentinga
PPO įstaiga prieš tai nustato, kad ta veikla yra būtent tokia;
(e) rimtai ir sistemingai pažeidžiami regioninių žuvininkystės organizacijų arba bet
kokiais kitais tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Sąjunga, nustatyti
tikslai, susiję su žuvininkystės išteklių išsaugojimu ir valdymu.
2. 1 dalies d punktas netaikomas lengvatomis besinaudojančios šalies produktams,
kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 arba24
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 taikomos antidempingo
arba kompensacinės priemonės25.
3. Jeigu Komisija reaguodama į skundą arba savo iniciatyva mano, jog esama
pakankamai priežasčių, kuriomis galima pagrįsti pagal bet kurią iš 1 straipsnio 2
dalyje nurodytų lengvatinių priemonių taikomų muitų tarifų lengvatų laikiną
atšaukimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priežastis, ji priima
įgyvendinimo aktą inicijuoti laikino jų atšaukimo procedūrą, laikydamasi
39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komisija apie priimtą
įgyvendinimo aktą praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie laikino
lengvatų atšaukimo procedūros inicijavimą ir apie tai praneša atitinkamai
lengvatomis besinaudojančiai šaliai. Pranešime:
(a) pateikiami pakankamai pagrįsti įgyvendinimo akto inicijuoti 3 dalyje nurodytą
laikino lengvatų atšaukimo procedūrą motyvai;
(b) nurodoma, kad 5 dalyje nurodytų stebėsenos ir vertinimo laikotarpiu Komisija
stebės padėtį atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ir ją vertins.
5. Komisija atitinkamai lengvatomis besinaudojančiai šaliai suteikia galimybę
visapusiškai bendradarbiauti šiuo šešių mėnesių nuo pranešimo paskelbimo dienos
stebėjimo ir vertinimo laikotarpiu.
6. Komisija stengiasi gauti visą informaciją, kurią laiko būtina, inter alia, atitinkamų
stebėsenos įstaigų parengtus vertinimus, pastabas, sprendimus, rekomendacijas ir
išvadas, taip pat susijusią informaciją iš kitų šaltinių, įskaitant atitinkamais atvejais
24 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo
importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21). 25 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo
subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).
LT 33 LT
skunde ar trečiųjų šalių pateiktus įrodymus. Rengdama išvadas Komisija įvertina visą
susijusią informaciją.
7. Per tris mėnesius nuo 5 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos Komisija atitinkamai
lengvatomis besinaudojančiai šaliai pateikia nustatytų faktų ir išvadų ataskaitą.
Lengvatomis besinaudojanti šalis turi teisę pateikti savo pastabas apie ataskaitą.
Pastaboms teikti nustatytas laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo.
8. Per šešis mėnesius nuo 4 dalies b punkte nurodyto laikotarpio pabaigos Komisija
nusprendžia:
(a) baigti laikino lengvatų atšaukimo procedūrą;
(b) laikinai atšaukti pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones
suteiktas muitų tarifų lengvatas.
9. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais negalima pagrįsti laikino lengvatų
atšaukimo, ji priima įgyvendinimo aktą baigti laikino jų atšaukimo procedūrą,
laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
10. Jeigu, Komisijos manymu, nustatytais faktais galima pateisinti laikiną atšaukimą dėl
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, jai pagal 36 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų
laikinai atšauktos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones
suteiktos muitų tarifų lengvatos. Priimdama deleguotąjį aktą Komisija gali, kai
tinkama, atsižvelgti į laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo socialinį ir ekonominį
poveikį lengvatomis besinaudojančioje šalyje.
11. Bet kuriuo iš 9 ir 10 dalyse nurodytų atvejų priimtas aktas pagrindžiamas, inter alia,
surinktais ir gautais įrodymais.
12. Jeigu Komisija nusprendžia laikinai atšaukti lengvatas, tas deleguotasis aktas
pradedamas taikyti po šešių mėnesių nuo jo priėmimo.
13. Jeigu priežastys, kuriomis buvo grindžiamas laikinas lengvatų atšaukimas, išnyksta
iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto deleguotojo akto taikymo pradžios, Komisijai
suteikiami įgaliojimai taikant 37 straipsnyje nurodytą skubos procedūrą panaikinti
priimtą aktą laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas.
14. Jeigu, Komisijos manymu, išskirtinėmis aplinkybėmis, pvz., visuotinės sveikatos ar
sanitarinės ekstremaliosios situacijos, gaivalinės nelaimės ar kitų nenumatytų įvykių
atveju, tikslinga peržiūrėti laikino lengvatų atšaukimo aprėptį arba atidėti ar
sustabdyti laikino lengvatų atšaukimo taikymą, Komisijai suteikiami įgaliojimai
taikant 37 straipsnyje nurodytą skubos procedūrą iš dalies pakeisti deleguotąjį aktą.
15. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais šis reglamentas papildomas nustatant visų priemonių laikino atšaukimo
procedūros taisykles, visų pirma dėl terminų, šalių teisių, konfidencialumo ir
peržiūros.
16. Jei Komisija mano, kad yra pakankamai įrodymų, jog laikinas priemonių atšaukimas
dėl 1 dalies a punkte nurodytų priežasčių būtų pagrįstas, ir kad dėl išskirtinio
pažeidimų sunkumo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes lengvatomis
besinaudojančioje šalyje, reaguoti būtina greitai, ji pagal 3–15 dalis inicijuoja lakino
priemonių atšaukimo procedūrą. Tačiau 4 dalies b punkte nurodytas laikotarpis
sutrumpinamas iki 2 mėnesių, o 8 dalyje nurodytas terminas sutrumpinamas iki 5
mėnesių.
LT 34 LT
17. Jei Komisija pagal šio straipsnio 16 dalį priima sprendimą dėl laikino priemonių
atšaukimo, toks deleguotasis aktas priimamas pagal 37 straipsnį ir pradedamas taikyti
praėjus vienam mėnesiui nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje.
20 straipsnis
Jeigu Komisija nustato, kad priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas muitų tarifų
lengvatų atšaukimas, kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje, nebeliko, jai pagal 36 straipsnį
suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus I ir II priedams iš dalies pakeisti, kad būtų
vėl nustatytos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones suteiktos muitų
tarifų lengvatos.
Jeigu kai kurios iš 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių buvo nuspręsta
laikinai atšaukti lengvatas, išlieka, o kai kurios išnyksta, arba jeigu, be priežasčių, dėl kurių
buvo nuspręsta laikinai atšaukti lengvatas, atsiranda papildomų priežasčių, atitinkamai
pakoreguojamos pagal 19 straipsnio 10 dalį priimtos priemonės.
21 straipsnis
1. Šiame reglamente numatytos lengvatinės priemonės gali būti laikinai atšauktos
visiems arba tam tikriems lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktams,
jeigu sukčiaujama, pažeidžiamos produktų kilmės taisyklės ir su jomis susijusios
procedūros, jų sistemingai nesilaikoma ar neužtikrinamas jų laikymasis arba jeigu
nevykdomas administracinis bendradarbiavimas, kurio reikia 1 straipsnio 2 dalyje
nurodytoms lengvatinėms priemonėms įgyvendinti ir jų vykdymui kontroliuoti.
2. 1 dalyje nurodytam administraciniam bendradarbiavimui vykdyti būtina, inter alia,
kad lengvatomis besinaudojanti šalis:
(a) Komisijai pateiktų prekių kilmės taisyklėms įgyvendinti ir jų laikymuisi
kontroliuoti būtiną informaciją ir ją atnaujintų;
(b) padėtų Sąjungai valstybių narių muitinių prašymu atlikdama prekių kilmės
paskesnį tikrinimą ir laiku pateiktų Komisijai jo rezultatus;
(c) padėtų Sąjungai, leisdama Komisijai, kuri derintų veiksmus ir glaudžiai
bendradarbiautų su valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis,
toje šalyje organizuoti Sąjungos administracinio ir tiriamojo bendradarbiavimo
misijas, siekiant patikrinti dokumentų autentiškumą arba informacijos, kurios
reikia 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių taikymui, tikslumą;
(d) atliktų reikiamus tyrimus siekiant nustatyti prekių kilmės taisyklių pažeidimus
ir užkirsti jiems kelią arba pasirūpintų, kad jie būtų atlikti;
(e) taikant regioninę kumuliaciją, jei šaliai ji taikoma, laikytųsi prekių kilmės
taisyklių arba užtikrintų jų laikymąsi;
(f) padėtų Sąjungai atlikti elgsenos patikrinimą, jei įtariamas su prekių kilme
susijęs sukčiavimas; sukčiavimas gali būti įtariamas, kai produktų importas
pagal šiame reglamente nustatytas lengvatines priemones smarkiai viršija
įprastinį lengvatomis besinaudojančios šalies eksporto lygį.
3. Komisija, laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje nurodytos skubos procedūros, priima
nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais laikinai atšaukia muitų tarifų
lengvatas pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas lengvatines priemones visiems arba
LT 35 LT
tam tikriems lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktams, jei mano, kad
yra pakankamai įrodymų, jog laikinas jų atšaukimas dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų priežasčių būtų pagrįstas.
4. Prieš priimdama minėtus aktus Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje
paskelbia pranešimą, kuriame nurodo, kad esama pagrįstų priežasčių abejoti dėl 1 ir
2 dalių laikymosi ir kad dėl to gali būti kvestionuojama lengvatomis
besinaudojančios šalies teisė toliau naudotis šiuo reglamentu teikiamomis
lengvatomis.
5. Komisija atitinkamai lengvatomis besinaudojančiai šaliai apie bet kokį pagal 3 dalį
priimtą aktą praneša prieš pradedant jį taikyti.
6. Lengvatos negali būti laikinai atšauktos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Ne
vėliau kaip iki to laikotarpio pabaigos Komisija, laikydamasi 39 straipsnio 4 dalyje
nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą nutraukti
laikiną lengvatų atšaukimą arba jį pratęsti.
7. Valstybės narės pateikia Komisijai visą svarbią informaciją, kuria būtų galima
pagrįsti muitų tarifų lengvatų laikiną atšaukimą, jo pratęsimą arba nutraukimą.
VI SKYRIUS
Apsaugos ir priežiūros nuostatos
I skirsnis
Bendrosios apsaugos priemonės
22 straipsnis
1. Jeigu šalies, besinaudojančios muitų tarifų lengvatomis pagal bet kurią iš 1 straipsnio
2 dalyje nurodytų lengvatinių priemonių, kilmės produktas importuojamas tokiu
kiekiu arba tokiomis kainomis, dėl kurių kyla arba gali kilti rimtų sunkumų Sąjungos
panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojams, tam produktui gali
būti visa apimtimi arba iš dalies vėl nustatyti įprastiniai Bendrojo muitų tarifo muitai.
2. Taikant šį skyrių „panašus produktas“ reiškia produktą, kuris yra identiškas, t. y.
visais atžvilgiais panašus į nagrinėjamąjį produktą arba, jei tokio produkto nėra, kitą
produktą, kuris, nors ir nebūdamas visais atžvilgiais panašus, pasižymi savybėmis,
labai panašiomis į nagrinėjamojo produkto savybes.
3. Taikant šį skyrių „suinteresuotosios šalys“ reiškia tas šalis, kurios dalyvauja
gaminant, skirstant arba parduodant 1 dalyje minėtus importuojamus produktus ir
panašius ar tiesiogiai konkuruojančius produktus.
4. Komisijai pagal 36 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,
kuriais šis reglamentas papildomas nustatant bendrųjų apsaugos priemonių
patvirtinimo procedūros taisykles, visų pirma dėl terminų, šalių teisių,
konfidencialumo, informacijos atskleidimo, tikrinimo, vizitų ir priemonių peržiūros.
23 straipsnis
Laikoma, kad esama 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų rimtų sunkumų, jei pablogėja Sąjungos
gamintojų ekonominė arba finansinė padėtis. Nagrinėdama, ar padėtis pablogėjo, Komisija,
LT 36 LT
jei turi informacijos, atsižvelgia, inter alia, į šiuos su Sąjungos gamintojais susijusius
veiksnius:
(a) rinkos dalį;
(b) gamybą;
(c) atsargas;
(d) gamybos pajėgumus;
(e) bankroto atvejus;
(f) pelningumą;
(g) pajėgumų naudojimą;
(h) užimtumą;
(i) importą;
(j) kainas.
24 straipsnis
1. Jeigu mano, kad esama pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos 22
straipsnio 1 dalies sąlygos, Komisija nagrinėja, ar reikėtų visa apimtimi ar iš dalies
vėl nustatyti įprastinius Bendrojo muitų tarifo muitus.
2. Tyrimas inicijuojamas valstybės narės, bet kurio juridinio asmens arba bet kurios
juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos, veikiančios Sąjungos gamintojų
vardu, prašymu arba pačios Komisijos iniciatyva, jei Komisijai žinoma, kad esama
pakankamai prima facie įrodymų, kaip nustatyta atsižvelgiant į 23 straipsnyje
nurodytus veiksnius, kad toks tyrimas būtų inicijuotas pagrįstai. Prašyme inicijuoti
tyrimą pateikiama įrodymų, kad tenkinamos 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos
apsaugos priemonės nustatymo sąlygos. Prašymas pateikiamas Komisijai. Komisija,
kiek įmanoma, nagrinėja, ar prašyme pateikti įrodymai yra teisingi ir tinkami,
siekdama nustatyti, ar pakanka prima facie įrodymų, kad būtų galima pagrįstai
inicijuoti tyrimą.
3. Jei paaiškėja, kad tyrimo inicijavimui pagrįsti prima facie įrodymų pakanka,
Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą. Jeigu
tyrimas inicijuojamas, pranešime nurodoma visa būtina informacija apie procedūrą ir
terminus, įskaitant galimybę kreiptis į Europos Komisijos Prekybos generalinio
direktorato bylas nagrinėjantį pareigūną. Tyrimas inicijuojamas per vieną mėnesį nuo
prašymo pagal 2 dalį gavimo.
4. Tyrimas, įskaitant procedūros etapus, nurodytus 25, 26 ir 27 straipsniuose,
užbaigiamas per 12 mėnesių nuo jo inicijavimo.
25 straipsnis
Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių, susijusių su pablogėjusia Sąjungos gamintojų
ekonomine arba finansine padėtimi, ir jei dėl delsimo gali būti padaryta žala, kurią būtų sunku
ištaisyti, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikantis 39 straipsnio 4
dalyje nurodytos procedūros, kad ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui būtų vėl nustatyti
įprasti Bendrojo muitų tarifo muitai.
LT 37 LT
26 straipsnis
Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra tenkinamos 22 straipsnio 1 dalyje išdėstytos
sąlygos, Komisija priima įgyvendinimo aktą, laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros, kuriuo vėl nustatomi Bendrojo muitų tarifo muitai. Tas
įgyvendinimo aktas įsigalioja per vieną mėnesį po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje dienos.
27 straipsnis
Jeigu galutinai nustatyti faktai rodo, kad 22 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra
tenkinamos, Komisija, laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros,
priima įgyvendinimo aktą baigti tyrimą. Tas įgyvendinimo aktas skelbiamas Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jeigu per 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą laikotarpį
nepaskelbiamas joks įgyvendinimo aktas, tyrimas laikomas baigtu, o visi pagal 25 straipsnį
priimti įgyvendinimo aktai automatiškai nustoja galioti. Visi Bendrojo muitų tarifo muitai,
surinkti taikant tokius įgyvendinimo aktus, yra grąžinami.
28 straipsnis
Bendrojo muitų tarifo muitai visa apimtimi arba iš dalies vėl nustatomi tokiam laikotarpiui,
kuris būtinas pablogėjusiai Sąjungos gamintojų ekonominei arba finansinei padėčiai pagerinti,
arba kol esama tokio pablogėjimo grėsmės. Muitai negali būti vėl nustatyti ilgesniam nei trejų
metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai šis laikotarpis pratęsiamas dėl pagrįstų aplinkybių.
II skirsnis
Apsaugos priemonės tekstilės, žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose
29 straipsnis
1. Nedarant poveikio šio skyriaus I skirsniui, kiekvienų metų sausio 1 d. Komisija,
veikdama savo iniciatyva ir laikydamasi 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos
patariamosios procedūros, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo panaikina 7 ir 12
straipsniuose nurodytas muitų tarifų lengvatas, taikomas BLS S-11a ir S-11b skyrių
produktams, arba produktams, kurių kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą yra
2207 10 00, 2207 20 00, 2909 19 10, 3814 00 90, 3820 00 00, 38249956, 38249957,
38249992, 38248400, 38248500, 38248600, 38248700, 38248800, 38249993 ir
38249996, jeigu tie importuojami produktai yra lengvatomis besinaudojančios šalies
kilmės ir jų bendra vertė:
(a) produktų, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai yra 2207 10 00, 2207 20
00, 2909 19 10, 3814 00 90, 3820 00 00, 38249956, 38249957, 38249992,
38248400, 38248500, 38248600, 38248700, 38248800, 38249993 ir 38249996,
atveju per kalendorinius metus viršija to paties produkto importo į Sąjungą iš
visų I priedo lentelės A ir B skiltyse išvardytų šalių ir teritorijų vertės dalį,
nurodytą IV priedo 1 punkte;
(b) BLS S-11a ir S-11b skyrių produktų atveju per kalendorinius metus viršija
BLS S-11a ir S-11b skyrių produktų importo į Sąjungą iš visų I priedo lentelės
A ir B skiltyse išvardytų šalių ir teritorijų , vertės dalį, nurodytą IV priedo 3
punkte.
LT 38 LT
2. 1 dalis netaikoma VIG lengvatomis besinaudojančioms šalims, taip pat šalims, kurių
1 dalyje nurodytų atitinkamų produktų dalis neviršija 6 % viso tų pačių produktų
importo į Sąjungą.
3. Muitų tarifų lengvatų panaikinimas pradedamas taikyti po dviejų mėnesių nuo
Komisijos akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.
30 straipsnis
Nedarant poveikio šio skyriaus I skirsniui, jeigu SESV I priede išvardytų produktų importas
rimtai sutrikdo arba kelia grėsmę rimtai sutrikdyti Sąjungos rinkas, ypač viename ar daugiau
atokiausių regionų, arba tų rinkų reguliavimo mechanizmus, Komisija savo iniciatyva arba
valstybės narės prašymu, pasikonsultavusi su atitinkamu bendro žemės ūkio arba
žuvininkystės rinkos organizavimo komitetu ir laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo sustabdo lengvatinių priemonių
taikymą atitinkamiems produktams.
31 straipsnis
Komisija atitinkamai lengvatomis besinaudojančiai šaliai apie bet kokį pagal 29 arba 30
straipsnį priimtą sprendimą praneša kuo greičiau prieš pradedant jį taikyti.
III skirsnis
Priežiūra žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose
32 straipsnis
1. Nedarant poveikio šio skyriaus I skirsniui, lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės
Bendrojo muitų tarifo 1–24 skirsnių produktams, kaip nustatyta Reglamente (EEB)
Nr. 2658/87, gali būti taikomas specialus priežiūros mechanizmas, siekiant išvengti
Sąjungos rinkų sutrikdymo. Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu,
pasikonsultavusi su atitinkamu bendro žemės ūkio arba žuvininkystės rinkos
organizavimo komitetu, laikydamasi 39 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo
procedūros, priima įgyvendinimo aktą, ar taikyti tą specialų priežiūros mechanizmą,
ir nustato produktus, kuriems turi būti taikomas tas mechanizmas.
2. Jeigu lengvatomis besinaudojančių šalių kilmės produktams, nurodytiems Bendrojo
muitų tarifo 1–24 skirsniuose, kaip nustatyta Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87,
taikomas šio skyriaus I skirsnis, šio reglamento 24 straipsnio 4 dalyje nurodytas
laikotarpis sutrumpinamas iki dviejų mėnesių, kai:
(a) atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis neužtikrina prekių kilmės taisyklių
laikymosi ar nevykdo 21 straipsnyje nurodyto administracinio
bendradarbiavimo;
(b) produktų, nurodytų Bendrojo muitų tarifo 1–24 skirsniuose, kaip nustatyta
Reglamentu (EEB) Nr. 2658/87, importas pagal šiame reglamente nustatytas
lengvatines priemones smarkiai viršija įprastinį atitinkamos lengvatomis
besinaudojančios šalies eksporto lygį.
LT 39 LT
VII SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
33 straipsnis
1. Muitų tarifų lengvatos taikomos, jeigu produktai, kuriems prašoma muitų tarifų
lengvatų, yra lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktai.
2. Taikant šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas muitų tarifų lengvatų
priemones, taikomos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr. 952/201326 64 straipsnio 1 ir 3 dalis nustatytos lengvatinės prekių kilmės
taisyklės.
3. Nedarant poveikio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms ir jei to prašo lengvatomis
besinaudojanti šalis, Komisija taiko regioninę kumuliaciją tarp skirtingų regioninių
grupių lengvatomis besinaudojančių šalių arba išplėstinę kumuliaciją, jeigu ir kol
tenkinamos šios sąlygos:
(a) lengvatomis besinaudojančios šalies prašyme pateikiama pakankamai įrodymų,
kad tokia kumuliacija yra būtina atsižvelgiant į konkrečias tos šalies prekybos,
vystymosi ir finansavimo reikmes;
(b) kumuliacija nesukuria nepagrįstų prekybos sunkumų kitoms reikalavimus
atitinkančioms šalims, visų pirma VIG priemonės lengvatomis
besinaudojančioms šalims, atsižvelgiant į galimą prekybos srautų nukreipimą;
(c) lengvatomis besinaudojanti šalis pateikia įrodymų, kad, netaikant tokios
kumuliacijos, ji negali laikytis atitinkamoms prekėms taikomų kilmės taisyklių.
4. Vertindama, ar prašymas yra pagrįstas atsižvelgiant į konkrečias lengvatomis
besinaudojančios šalies prekybos, vystymosi ir finansavimo reikmes, visų pirma
remdamasi tos šalies pateikta informacija, Komisija atsižvelgia į lengvatomis
besinaudojančios šalies priklausomybės nuo integruotos gamybos su prašyme
nurodytomis trečiosiomis šalimis mastą, tokios priklausomybės poveikį lengvatomis
besinaudojančiai šaliai, sektorių, kuriuose vykdoma tokia integruota gamyba, svarbą
lengvatomis besinaudojančios šalies ekonomikai ir ateities plėtros perspektyvas,
susijusias su atitinkamais produktais.
5. Prieš priimdama sprendimą dėl prašymo, Komisija suteikia lengvatomis
besinaudojančiai šaliai galimybę pareikšti savo nuomonę.
34 straipsnis
1. Jeigu atskiros importo deklaracijos ad valorem muito norma pagal šį reglamentą
sumažinama iki 1 % arba mažiau, to muito taikymas suspenduojamas visa apimtimi.
2. Jeigu atskiros importo deklaracijos specifinio muito norma pagal šį reglamentą
sumažinama iki 2 EUR arba mažiau kiekvienai eurais apskaičiuotai sumai, to muito
taikymas suspenduojamas visa apimtimi.
26 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas
Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
LT 40 LT
3. Atsižvelgiant į 1 ir 2 dalis, galutinė lengvatinio muito norma, apskaičiuota
vadovaujantis šiuo reglamentu, suapvalinama iki vieno skaitmens po kablelio.
35 straipsnis
1. Taikant šį reglamentą naudojamas statistikos šaltinis yra Komisijos (Eurostato) išorės
prekybos statistika.
2. Valstybės narės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/215227
perduoda Komisijai (Eurostatui) savo statistinius duomenis apie produktus, kuriems
buvo įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra taikant muitų tarifų
lengvatas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti informaciją ir padidinti
skaidrumą, Komisija taip pat užtikrina, kad atitinkami statistiniai duomenys apie
BLS skyrius būtų reguliariai pateikiami viešoje duomenų bazėje.
3. Remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 55 ir 56 straipsniais, valstybės
narės Komisijai, jos prašymu, pateikia informaciją apie per pastaruosius mėnesius
taikant muitų tarifų lengvatas į laisvą apyvartą išleistų produktų kiekį ir vertę. Su ta
informacija pateikiami šio straipsnio 4 dalyje nurodytų produktų duomenys.
4. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, stebi produktų,
kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai yra 0603, 0803 90 10, 1006, 1604 14,
1604 19 31, 1604 19 39, 1604 20 70, 1701, 1704, 1806 10 30, 1806 10 90, 2002 90,
2103 20, 2106 90 59, 2106 90 98, 6403, 2207 10 00, 2207 20 00, 2909 19 10, 3814
00 90, 3820 00 00, 3824 99 56, 38249957, 38249992, 38248400, 38248500,
38248600, 38248700, 38248800, 38249993 ir 38249996, importą, kad nustatytų, ar
tenkinamos 22, 29 ir 30 straipsniuose nurodytos sąlygos.
36 straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje
nustatytomis sąlygomis.
2. 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2024 m. sausio
1 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 16, 17,
19, 20 arba 22 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl
įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti
deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro
poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės
narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d.
Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos
Parlamentui ir Tarybai.
27 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo
statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje (OL L 327, 2019 12 17, p. 1).
LT 41 LT
6. Pagal 3, 5, 6, 8, 10, 11, 15, 16, 17, 19, 20 arba 22 straipsnį priimtas deleguotasis
aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos
Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba
nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos
Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos
Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
37 straipsnis
1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei
nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir
Tarybai apie tokį deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 36 straipsnio 5 dalyje nurodytos
procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija,
gavusi Europos Parlamento arba Tarybos pranešimą apie sprendimą pareikšti
prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.
38 straipsnis
1. Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, dėl kurio ją buvo
paprašyta pateikti.
2. Jokia pagal šį reglamentą gauta konfidencialaus pobūdžio arba konfidencialiai
pateikta informacija neatskleidžiama be specialaus tokios informacijos pateikėjo
leidimo.
3. Kiekviename prašyme laikyti informaciją konfidencialia turi būti nurodytos
priežastys, dėl kurių ta informacija yra konfidenciali. Tačiau jei informacijos
pateikėjas nenori nei jos viešinti, nei leisti ją atskleisti apibendrinta ar suvestine
forma ir jei pasirodo, kad prašymas laikyti informaciją konfidencialia yra
nepagrįstas, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.
4. Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas gali turėti
didelį neigiamą poveikį tokios informacijos pateikėjui ar šaltiniui arba Sąjungos
dvišaliams tarptautiniams santykiams.
5. 1–4 dalys netrukdo Sąjungos institucijoms nurodyti apibendrintos informacijos, ypač
motyvų, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios
institucijos atsižvelgia į atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus, kad
nebūtų atskleistos jų verslo paslaptys.
39 straipsnis
1. Komisijai padeda Bendrųjų muitų tarifų lengvatų komitetas, įsteigtas pagal
Reglamentą (EB) Nr. 732/2008. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta
Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis
kartu su jo 5 straipsniu.
LT 42 LT
40 straipsnis
Komisija ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d. ir po to kartą per trejus metus Europos
Parlamentui ir Tarybai pateikia sistemos poveikio ataskaitą, kurioje apžvelgiamas pastarųjų
trejų metų laikotarpis ir visos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvatinės priemonės.
Komisija ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio
reglamento taikymo ataskaitą. Kai tinkama, kartu su tokia ataskaita gali būti pridedamas
pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
41 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 panaikinamas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal VIII priede
pateiktą atitikties lentelę.
VIII SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
42 straipsnis
1. Bet kokia tyrimo arba laikino atšaukimo procedūra, inicijuota, bet nebaigta pagal
Reglamentą (ES) Nr. 978/2012, savaime atnaujinama vadovaujantis šiuo reglamentu,
išskyrus atvejus, kai tokia procedūra inicijuojama dėl šalies, besinaudojančios
specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamosios priemonės lengvatomis
pagal tą reglamentą, jeigu tyrimas ar procedūra yra susiję tik su lengvatomis,
suteiktomis pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją
priemonę. Tačiau toks tyrimas arba procedūra savaime atnaujinami, jeigu ta pati
lengvatomis besinaudojanti šalis iki 2025 m. sausio 1 d. paprašo pagal šį reglamentą
taikyti specialią skatinamąją priemonę.
2. Atliekant bet kokį atnaujintą tyrimą, atsižvelgiama į informaciją, gautą atliekant
pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012 inicijuotą, bet nebaigtą tyrimą.
43 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame
leidinyje.
Jis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas taikomas iki 2033 m. gruodžio 31 d. Tačiau galiojimo pabaigos data
netaikoma nei IV skyriuje nustatytai specialiajai priemonei mažiausiai išsivysčiusioms šalims,
nei kitoms šio reglamento nuostatoms tokia apimtimi, kokia jos taikomos kartu su tuo
skyriumi.
LT 43 LT
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
LT 44 LT
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA. PAJAMOS. PASIŪLYMAMS,
KURIE DARO POVEIKĮ BIUDŽETO PAJAMOMS
1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS, kuriuo taikoma bendrųjų
muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012
2. BIUDŽETO EILUTĖS
Pajamų eilutė (skyrius / straipsnis / punktas): 120 straipsnis
Atitinkamais metais biudžete numatyta suma: nėra duomenų
(Tik asignuotųjų pajamų atvejais):
Pajamos bus priskirtos šiai išlaidų eilutei (skyrius / straipsnis / punktas): nėra duomenų
3. FINANSINIS POVEIKIS
Pasiūlymas finansinio poveikio neturi.
X Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi finansinį poveikį pajamoms.
Pasiūlymas turi finansinį poveikį asignuotosioms pajamoms.
Poveikis yra toks:
(mln. EUR, dešimtųjų tikslumu)
Pajamų eilutė Poveikis
pajamoms2829
12 mėnesių laikotarpis,
prasidedantis 2024 01 01 (jei
taikytina)
2024 metai
/Straipsnis/ 120 Poveikis
nuosaviems
ištekliams
−2 977,6
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
Padėtis pradėjus taikyti priemonę
Pajamų eilutė [N + 1] [N + 2] [N + 3] [N + 4] [N + 5]
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
28 Metinės sumos turi būti apskaičiuojamos remiantis 5 skirsnyje apibrėžta formule arba metodu.
Pirmaisiais metais metinė suma paprastai mokama netaikant sumažinimo ar pro rata principo. 29 Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y.
iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.
LT 45 LT
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
(Tik asignuotųjų pajamų atveju, su sąlyga, kad biudžeto eilutė jau žinoma): nėra duomenų
Išlaidų eilutė30 N metai N + 1 metai
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
Padėtis pradėjus taikyti priemonę
Išlaidų eilutė [N + 1] [N + 2] [N + 3] [N + 4] [N + 5]
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
Skyrius / straipsnis /
punktas ...
1. KOVOS SUSUKČIAVIMU PRIEMONĖS
NETAIKOMA
KITOS PASTABOS
Taikant bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS) tam tikromis sąlygomis suteikiamos
muitų lengvatos tam tikriems į ES įvežamiems produktams.
Remiantis naujausiais turimais duomenimis (2019 m.)31, dėl šių siūlomame BLS reglamente
nustatytų lengvatų ES pajamos sumažėja 2 978 mln. EUR (1 priedas).
Naujuoju reglamentu iš esmės būtų išsaugotos esamos lengvatos, tačiau būtų sugriežtintos
atskirų produktų skirsnių gradacijos sąlygos. Taigi pagal naująjį reglamentą negautų pajamų
trajektorija būtų šiek tiek mažesnė nei pagal galiojantį reglamentą32. Be to, pajamų praradimą
galėtų sumažinti tai, kad kai kurios šalys gali nebepatekti į sistemos aprėptį, nes bus
priskiriamos prie didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijos arba pasirašys laisvosios
prekybos susitarimą su ES.
Iš viso pajamos sumažės 3 970 mln. EUR (bendra suma). Atėmus 25 %, kurie paliekami
valstybėse narėse surinkimo išlaidoms kompensuoti, ES biudžeto pajamos sumažės
2 978 mln. EUR, ir ši suma pagal skirtingus režimus pasiskirstoma taip:
30 Naudoti tik jeigu reikia. 31 2020 m. duomenų yra, tačiau atliekant skaičiavimus jais nesiremta, nes tie metai laikyti neįprastais ir
netipiniais. 32 Daugiau informacijos žr. 2 priedą.
LT 46 LT
mln. EUR Lengvatinis
importas Negautos pajamos
Sumažinimas 25 % valstybių narių surinkimo
išlaidoms kompensuoti
VIG 25 171 2 764 2 073
BLS+ 8 406 776 582
BLS 13 005 430 323
Iš viso 46 583 3 970 2 978
1 priedas. Poveikis ES pajamoms pagal BLS lengvatomis besinaudojančias šalis
VIG šalys Bendras importas x
1 000 EUR
Reikalavimus atitinkantis
importas x 1 000 EUR
Lengvatinis importas x 1 000
EUR
DPR vidurkis
VIG vidutinis tarifas
ES prarastos pajamos x 1 000 EUR
Afganistanas 49 655 19 501 14 802 2,9 % – 434
Angola 3 520 990 37 270 31 004 7,7 % – 2 378
Bangladešas 15 927 629 15 874 498 15 366 176 11,7 % – 1 805 019
Beninas 19 183 2 854 2 059 7,0 % – 145
Butanas 10 022 9 817 9 435 5,7 % – 542
Burkina Fasas 242 090 20 944 20 000 6,1 % – 1 225
Burundis 31 505 262 142 5,3 % – 7
Kambodža 4 574 251 4 428 234 4 173 909 11,9 % – 497 288
Centrinės Afrikos Respublika 12 149 66 – – – –
Čadas 135 515 1 950 – – – –
Komorai 23 416 9 408 8 691 6,6 % – 573
Kongo Demokratinė Respublika 822 182 8 453 1 794 11,1 % – 200
Džibutis 3 184 874 81 11,5 % – 9
Pusiaujo Gvinėja 886 116 16 843 7 407 0,7 % – 52
Eritrėja 1 962 1 737 1 681 11,9 % – 200
Etiopija 520 210 255 691 246 854 8,8 % – 21 684
Gambija 13 247 10 897 10 145 8,0 % – 808
Gvinėja 732 435 4 534 1 738 5,9 % – 103
LT 47 LT
Bisau Gvinėja 64 299 515 411 8,4 % – 35
Haitis 33 890 10 672 8 747 11,0 % – 962
Kiribatis 66 65 12 11,0 % – 1
Laosas 285 962 240 844 212 040 10,0 % – 21 274
Lesotas 299 445 4 710 597 9,1 % – 54
Liberija 327 056 3 113 2 001 4,5 % – 90
Madagaskaras 906 173 698 620 8 151 6,9 % – 566
Malavis 259 579 246 715 238 199 0,1 % – 199
Malis 30 942 5 873 3 700 5,1 % – 189
Mauritanija 675 106 336 957 332 825 8,8 % – 29 243
Mozambikas 1 619 461 1 144 760 1 099 775 3,0 % – 33 386
Mianmaras 2 731 998 2 593 015 2 470 859 11,0 % – 273 017
Nepalas 67 719 59 535 55 329 7,9 % – 4 377
Nigeris 6 185 3 927 2 583 1,0 % – 26
Ruanda 52 002 10 968 10 046 5,9 % – 593
San Tomė ir Prinsipė 7 659 877 740 3,4 % – 25
Senegalas 471 995 337 004 330 186 10,0 % – 32 859
Siera Leonė 265 673 2 927 1 455 3,3 % – 48
Saliamono Salos 61 559 61 419 61 272 22,2 % – 13 612
Somalis 23 119 301 – – –
Pietų Sudanas 1 862 1 447 – – –
Sudanas 272 348 7 975 6 998 1,6 % – 113
Tanzanija 419 033 232 563 225 134 4,0 % – 9 052
Rytų Timoras 4 187 1 256 0 12,3 % – 0
Togas 211 711 17 563 16 359 6,4 % – 1 045
Tuvalu 224 88 – – –
Uganda 416 610 131 769 129 242 7,6 % – 9 798
LT 48 LT
Vanuatu 742 77 22 4,0 % – 1
Jemenas 95 481 9 726 8 723 13,2 % – 1 148
Zambija 352 622 54 298 49 852 2,8 % – 1 371
Iš viso VIG 37 490 449 26 923 416 25 171 176 11,0 % 2 763 751
BLS+ šalys Bendras importas
x 1 000 EUR
Reikalavimus atitinkantis
importas x 1 000 EUR
Lengvatinis importas x 1 000
EUR DPR
vidurkis
BLS+ vidutinis tarifas
ES prarastos pajamos x 1 000 EUR
Armėnija 334 119 200 580 196 657 4,6 % – 9 028
Bolivija 547 509 83 017 78 203 1,7 % – 1 319
Žaliasis Kyšulys 84 537 68 040 61 240 20,1 % – 12 288
Kirgizijos Respublika 104 734 7 444 4 541 5,5 % – 249
Mongolija 74 705 17 351 14 060 11,0 % – 1 542
Pakistanas 5 917 043 5 268 942 5 116 967 10,1 % – 514 803
Filipinai 7 075 078 2 437 012 1 766 682 7,6 % – 133 553
Šri Lanka 2 266 802 1 922 801 1 167 843 8,9 % – 103 391
Iš viso BLS+ 16 404 528 10 005 187 8 406 193 9,2 % 776 174
Standartinės BLS šalys
Bendras importas x 1 000 EUR
Reikalavimus atitinkantis
importas x 1 000 EUR
Lengvatinis importas x 1 000
EUR DPR
vidurkis
BLS vidutinis tarifas
ES prarastos pajamos x 1 000 EUR
Kongas 737 147 2 623 236 7,4 % 4,1 % 8
Kuko Salos 6 385 1 083 – –
Indija 38 052 127 8 626 452 7 929 033 9,6 % 6,5 % 247 014
Indonezija 13 531 056 6 140 299 4 835 094 8,2 % 4,6 % 174 707
Kenija 971 904 334 198 1 640 4,9 % 1,9 % 50
Mikronezija 39 24 4 11,5 % 7,0 % 0
Nauru 202 10 – –
Nigerija 17 072 490 161 796 129 049 7,3 % 2,8 % 5 726
Niujė 269 35 – –
Samoa 879 457 – –
LT 49 LT
Sirija 44 378 23 635 4 143 8,3 % 4,4 % 162
Tadžikistanas 42 091 14 082 12 517 11,5 % 9,1 % 299
Tonga 237 177 127 9,7 % 3,2 % 8
Uzbekistanas 172 288 106 678 93 595 6,7 % 4,3 % 2 220
Standartinės BLS iš viso 70 631 494 15 411 550 13 005 438 9,1 % 5,8 % 430 195
2 priedas. Mažesnių produktų gradacijos ribinių verčių poveikis33
BLS šalys
Skyriai, kuriems taikyta
gradacija
Bendras importas x 1 000
EUR
Reikalavimus atitinkantis
importas x 1 000 EUR
Lengvatinis importas x 1 000 EUR
DPR vidurkis
BLS vidutinis tarifas
ES prarastos pajamos x 1 000 EUR
Kongas S-05 71 854 3 850 3 849 0,7 % 0,7 % 27
Indija S-03 273 555 262 840 254 663 5,3 % 3,5 % 8 923
Indija S-07a 985 329 960 287 848 855 6,5 % 5,2 % 44 061
Indija S-07b 760 733 725 509 692 450 3,7 % 3,6 % 25 000
Indija S-08a 136 918 112 623 108 055 4,8 % 3,4 % 3 719
Indija S-08b 1 082 753 1 082 730 1 015 073 3,9 % 3,3 % 33 782
Indija S-13 641 617 433 108 380 132 4,6 % 3,0 % 11 527
Indija S-16 5 105 031 3 480 980 2 633 846 2,9 % 2,9 % 75 580
Indija S-17a 19 403 19 219 11 907 1,8 % 1,8 % 213
Indonezija S-05 431 569 343 323 1,2 % 1,2 % 4
Indonezija S-06b 1 270 998 1 095 728 1 003 957 4,9 % 4,9 % 49 309
Indonezija S-09a 367 846 89 453 87 438 6,0 % 3,3 % 2 883
Indonezija S-09b 37 718 37 616 35 473 3,7 % 3,7 % 1 301
Nigerija S-05 16 185 680 167
Suma 27 371 004 8 304 453 7 076 020 4,1 % 3,6 % 256 328
33 Be nurodytųjų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/249.
Recommended