View
9
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Statybos rangos sutartys ir
tarptautinis skolų išieškojimas
Jurgita Judickienė Vadovaujančioji partnerė, advokatė
Kęstutis Ţičkus Asocijuotas partneris, advokatas
Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX
2015 m. balandţio 24 d.
APIE MUS
Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX – specializuota VERSLO GINČŲ advokatų
profesinė bendrija, atstovaujanti klientams verslo ginčuose bei teikianti efektyvius patarimus, kaip jų
išvengti.
Taikomi unikalūs ginčų prevencijos metodai apsaugo nuo finansinių nuostolių ir padeda klientams
sėkmingai vystyti verslą bei santykius su partneriais.
2006 m. įkurta Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX vertinama klientų ir partnerių
uţ aukščiausią teikiamų paslaugų kokybę, profesionalumą, operatyvumą ir malonų bendravimą bei
rekomenduojama verslo ginčų srityje tarptautinių teisinių paslaugų teikėjus visame pasaulyje vertinančių
ţinynų „Legal 500“, „Client Choice“, „Acquisition International“.
Ką aptarsime I. STATYBOS RANGOS SUTARTIS:
- tinkama statybos rangos sutarties struktūra
- darbų perdavimas-priėmimas
- sutarties kaina ir atsiskaitymas
- darbų atlikimo terminai
- įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimo priemonės
- sutarties nutraukimas
- šalių atsakomybė
II. PRIEMONĖS, PADEDANČIOS IŠVENGTI TARPTAUTINIŲ TEISMINIŲ GINČŲ IR SUMAŢINTI JŲ
RIZIKĄ:
- tinkamas sutarčių su uţsienio elementu parengimas
- sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos teisės
- susitarimai dėl ginčų sprendimo būdo
III. SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS:
- ES teisės mechanizmai supaprastintam tarptautinių ginčų sprendimui (Europos
mokėjimo įsakymo procedūra, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra,
neginčijamų reikalavimų Europos vykdomasis raštas)
- skolų išieškojimas iš skolininkų, registruotų Lietuvoje, ES valstybėse narėse, kitose
uţsienio valstybėse
I. STATYBOS RANGOS SUTARTIS
Kęstutis Ţičkus Asocijuotas partneris, advokatas
Statybos rangos sutarties samprata Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą
terminą pastatyti pagal uţsakovo uţduotį statinį arba atlikti kitus
statybos darbus, o uţsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas
statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti
sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.).
Pavyzdinė statybos rangos sutarties struktūra 1. Sutarties dalykas.
2. Teisės ir pareigos.
3. Darbų atlikimo terminai.
4. Darbų perdavimas-priėmimas.
5. Kaina ir atsiskaitymas.
6. Įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimas.
7. Atsakomybė.
8. Sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas.
9. Ginčų sprendimas.
10. Baigiamosios nuostatos.
Darbų perdavimas-priėmimas:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje?
Darbų perdavimas-priėmimas juos visiškai uţbaigus arba etapais (šiuo atveju vis
tiek rekomenduotina numatyti, kad užbaigus visus darbus turi būti pasirašomas
baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas).
Darbų perdavimo-priėmimo įforminimas abiejų šalių pasirašomu aktu (papildomai
gali būti numatyta rangovo pareiga pasirašytinai suderinti darbų perdavimo-
priėmimo aktą su statinio statybos techniniu prižiūrėtoju prieš pateikiant jį
užsakovui).
Terminai, t. y. kas kiek laiko darbai perduodami-priimami, prieš kiek laiko rangovas
turi pranešti uţsakovui apie pasirengimą perduoti darbus, per kiek laiko uţsakovas
privalo apţiūrėti ir priimti darbus.
Dokumentacija, kurią rangovas turi perduoti uţsakovui uţbaigus visus darbus
(pavyzdžiui, užpildytas statybos darbų žurnalas, atitikties deklaracijos ir sertifikatai,
išpildomosios geodezinės nuotraukos, bandymų, matavimų protokolai, paleidimo-
derinimo aktai, garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą patvirtinantis
dokumentas).
Nuostata, kad baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymas reiškia, jog rangovas tinkamai įvykdė visas savo prievoles pagal sutartį.
Nuostata, kad darbų, įskaitant darbų etapo, atsitiktinio ţuvimo ar sugedimo rizika tenka rangovui iki baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo.
Uţsakovo pareiga nurodyti akivaizdţius trūkumus darbų etapo perdavimo-priėmimo metu arba teisė pareikšti rangovui pretenziją dėl tokių trūkumų ir vėliau (pavyzdžiui, iki baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo).
Rangovo teisė perduoti darbus vienašaliu darbų perdavimo aktu, jeigu uţsakovas per nustatytą terminą apskritai neišreiškia savo valios dėl darbų priėmimo arba nepagrįstai atsisako priimti darbus. Rekomenduotina prie sutarties pridėti darbų perdavimo-priėmimo akto formą, ji turėtų atitikti sąmatos formą (būtų laikomasi tų pačių darbų pavadinimų, kodų, eilės numerių, kas leistų lengvai patikrinti „užaktuotus“ darbus ir jų kiekius).
Darbų perdavimas-priėmimas:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (II)
• Uţsakovas privalo sutartyje numatytais terminais ir tvarka priimti rangovo
atliktus darbus. Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti CK 6.652 str. 4 d.
(jeigu rangovas paţeidţia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino
praleidimo prievolės įvykdymas uţsakovui prarado prasmę), CK 6.694 str. 5 d. (jeigu prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei
kontroliniai matavimai ir jų rezultatai yra neigiami) ir CK 6.694 str. 6 d. (jeigu
nustatomi trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal
sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar uţsakovas negali pašalinti).
Pavyzdys. Rangovas atlieka darbų už 100 000 Eur ir siekia juos perduoti užsakovui. Užsakovas,
motyvuodamas tuo, kad dalis darbų yra atlikti nekokybiškai, atsisako priimti darbus visa apimtimi.
Rangovas perduoda užsakovui darbus pagal vienašalį perdavimo aktą, pateikia sąskaitą ir,
užsakovui pradelsus ją apmokėti 1 mėn., kreipiasi į teismą dėl skolos, delspinigių (tarkime, 0,1 proc.
už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną) bei procesinių palūkanų (tarkime, 8,05 proc. už metus
nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisimo. Bylos nagrinėjimas
teismuose užsitęsia, tarkime, 2 m. ir galutiniu sprendimu, nustačius, kad užsakovas nepagrįstai
atsisakė priimti darbus, rangovui priteisiama iš užsakovo 100 000 Eur skola, 3 100 Eur delspinigių ir
nurodyto dydžio procesinės palūkanos (už 2 m. – 16 100 Eur). Taigi, nepagrįstas atsisakymas priimti
darbus užsakovui šiuo atveju „kainuoja“ beveik 20 000 Eur.
Darbų perdavimas-priėmimas: įsidėmėtina! (III)
Sutarties kaina ir atsiskaitymas:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje?
Sutarties kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (pavyzdžiui, pagal
vienetinius medžiagų, mechanizmų ir darbo įkainius).
Kas įeina į sutarties kainą (pavyzdžiui, darbo jėgos, paslaugų, medžiagų,
įrenginių, įrengimų, mechanizmų, sunaudotų išteklių, draudimo,
transportavimo, sandėliavimo kaštai, mokesčiai, rinkliavos ir bet kokios kitos rangovui tenkančios išlaidos bei jo darbo atlyginimas).
Apmokėjimas uţ darbų etapus arba uţbaigus visus darbus (šiuo atveju
rekomenduotina apmokėjimą susieti su baigiamojo darbų perdavimo-
priėmimo akto pasirašymu arba statinio statybos užbaigimo akto išdavimu).
Avanso sumokėjimas ir tvarka, pagal kurią jis bus įskaitomas į sutarties kainą
(pavyzdžiui, sulig kiekvienu darbų etapo perdavimu-priėmimu įskaitoma
tokio darbų etapo kainai proporcinga avanso dalis).
Atsiskaitymo terminai.
Sutarties kainos keitimo pagrindai, kuriais gali būti šios aplinkybės: uţsakovas pakeičia, papildo ar pataiso statinio projekto sprendinius,
uţsakovas nurodo arba atsiranda būtinybė atlikti papildomus darbus,
uţsakovas duoda rangovui kitokius nurodymus (pavyzdžiui, naudoti
brangesnes medžiagas, pasitelkti konkrečius subrangovus) arba atsiranda
kitokios svarbios ir objektyvios prieţastys, turinčios įtakos sutarties kainai
(pavyzdžiui, pakeičiamas pridėtinės vertės mokesčio dydis).
Sutarties kainos keitimo tvarka (kada rangovas turi pranešti uţsakovui apie, jo
manymu, atsiradusį kainos keitimo pagrindą, kas turi būti nurodoma tokiame pranešime, per kiek laiko uţsakovas turi pranešti rangovui apie sutikimą arba
atsisakymą pakeisti kainą, kaip turi būti įformintas kainos pakeitimas).
Papildomų darbų apibrėţimas (paprastai papildomais laikomi tokie darbai, kurių
rangovas negalėjo ir neturėjo numatyti bei įsivertinti sutarties sudarymo momentu,
būdamas susipažinęs su projektine dokumentacija ir ištyręs statybvietę).
Rangovo teisė nepradėti papildomų darbų, kol nebus gautas uţsakovo
sutikimas dėl jų atlikimo ir sutarties kainos pakeitimo (padidinimo).
Sutarties kaina ir atsiskaitymas:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (II)
Rangovo teisė sustabdyti darbus (apie tai pranešant prieš tam tikrą nustatytą
terminą), kol uţsakovas neatsiskaitys uţ darbus, kurių apmokėjimo terminą yra
pradelsęs.
Uţsakovo teisė sulaikyti apmokėjimą ar jo dalį uţ darbus (apie tai pranešant
prieš tam tikrą nustatytą terminą), kol rangovas nepašalins nustatytų darbų
trūkumų arba neištaisys kitokių tai dienai padarytų sutarties paţeidimų (šia teise
užsakovas turi naudotis protingai ir negali sulaikyti visos atliktų darbų etapo kainos
sumokėjimo, jeigu, pavyzdžiui, darbų trūkumai yra mažareikšmiai ir atitinkamai jų
pašalinimo išlaidos yra ženkliai mažesnės lyginant su visa darbų etapo kaina).
Rekomenduotina prie sutarties pridėti sąmatą.
Sutarties kaina ir atsiskaitymas:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (III)
• Jeigu sutartyje nurodyta konkreti (fiksuota) darbų kaina, rangovas neturi
teisės reikalauti ją padidinti, o uţsakovas – sumaţinti. Šios taisyklės išimtys yra
atvejai, nurodyti CK 6.653 str. 4 d. (jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl
kitų svarbių prieţasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą), CK 6.653 str. 6
d. (kai rangovo tiekiamų medţiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias
rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo
rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu) ir CK 6.685 str. 2 d. (jeigu dėl ne nuo rangovo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina
padidėjo daugiau kaip 15 procentų).
• Rangovas privalo iš anksto informuoti uţsakovą apie būtinybę atlikti
papildomus darbus arba kitas svarbias prieţastis, sąlygojančias darbų kainos padidėjimą. Jeigu rangovas laiku neįspėja uţsakovo, kad yra būtina
didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį uţ joje numatytą kainą, t. y.
netenka teisės reikalauti iš uţsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų
vertės.
Sutarties kaina ir atsiskaitymas: įsidėmėtina! (IV)
Darbų atlikimo terminai:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje?
Darbų pradţia, kuri gali būti susieta tiek su konkrečia data, tiek su
atitinkamomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, statybvietės perdavimu, avanso
sumokėjimu), ir pabaiga, kuri įprastai susiejama su konkrečia data.
Tarpiniai darbų atlikimo terminai.
Darbų atlikimo terminų keitimo pagrindai, kuriais gali būti šios aplinkybės: uţsakovas nustatytu terminu neperduoda statybvietės, statinio projekto,
statybos darbų ţurnalo, kitokių dokumentų, be kurių rangovas negali
pradėti arba tęsti darbų, laiku nepatiekia medţiagų,
uţsakovas nustatytu terminu nesumoka avanso arba neatsiskaito uţ perduotus darbus, dėl ko rangovas sustabdo darbų vykdymą,
uţsakovas pakeičia, papildo ar pataiso statinio projekto sprendinius,
uţsakovas nurodo arba atsiranda būtinybė atlikti papildomus darbus,
kitokios kliūtys arba trukdymai, sukelti arba priskirtini uţsakovui arba jo
samdomiems asmenims, dėl kurių rangovas negali vykdyti darbų, valstybės ir savivaldos institucijų veiksmai/neveikimas,
išskirtinai nepalankios klimato sąlygos.
Darbų atlikimo terminų keitimo tvarka (kada rangovas turi
pranešti užsakovui apie, jo manymu, atsiradusį darbų atlikimo
terminų keitimo pagrindą, kas turi būti nurodoma tokiame
pranešime, kaip turi būti įformintas terminų pakeitimas).
Nuostata, kad rangovas neturi teisės reikalauti darbų atlikimo
terminų pratęsimo, remdamasis aplinkybėmis, apie kurias
nepranešė uţsakovui nustatyta tvarka ir terminais.
Rekomenduotina prie sutarties pridėti darbų atlikimo
kalendorinį grafiką.
Darbų atlikimo terminai:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (II)
Įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimas Daţniausiai pasirenkami šie uţtikrinimo būdai:
Netesybos (delspinigiai, bauda). Paprastai delspinigių dydis būna 0,05 – 0,1
procento uţsakovo nesumokėtos sumos / rangovo neatliktų darbų kainos uţ kiekvieną pradelstą prievolės įvykdymo termino dieną; netesybų dydis – apie
10 procentų sutarties kainos.
Laidavimo draudimas – draudimo bendrovės įsipareigojimas atsakyti
laidavimo rašte nurodytos sumos ribose, jeigu draudėjas neįvykdys visos ar
dalies prievolės. Rūšys: išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimas, atlikimo
laidavimo draudimas, garantinio laikotarpio laidavimo draudimas.
Banko garantija – banko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui pagal jo pareikalavimą garantijos sumą, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies
prievolės. Rūšys: avanso grąţinimo garantija, sutarties įvykdymo garantija,
garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantija, mokėjimo garantija.
Turtinių teisių įkeitimas (pavyzdžiui, subrangos atveju rangovas, užtikrindamas savo
prievolės atsiskaityti su subrangovu įvykdymą, gali įkeisti būsimas reikalavimo teises į
užsakovą).
Sutarties kainos dalies sumokėjimo sulaikymas. Paprastai būna sulaikoma 5
– 15 procentų sutarties kainos. Sutartyje svarbu: Numatyti sulaikymo tvarką (pavyzdžiui, sulig kiekvienu atsiskaitymu už darbų
etapą sulaikoma proporcinga tokio etapo kainos dalis).
Apibrėţti terminus, kuriems suėjus ir (arba) aplinkybes, kurioms atsiradus,
sulaikyta suma turės būti išmokama (pavyzdžiui, po X mėn. nuo baigiamojo
darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo arba statybos užbaigimo akto
išdavimo, per X d. po garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą
patvirtinančio dokumento pateikimo).
Numatyti, kokias teises į sulaikytą sumą turės uţsakovas (pavyzdžiui,
sulaikytomis lėšomis galės ištaisyti darbų trūkumus, įskaityti sulaikytą sumą į savo
reikalavimą rangovui dėl netesybų sumokėjimo).
Kiti (laidavimas, garantija (paprastoji), hipoteka, kilnojamųjų daiktų
įkeitimas, vekselis).
Įsipareigojimų įvykdymo uţtikrinimas (II)
Sutarties nutraukimas Galimi sutarties nutraukimo būdai: 1. Šalių susitarimu;
2. Vienašališkai (nesikreipiant į teismą);
3. Teismine tvarka.
Vienašalis sutarties nutraukimas dėl esminio paţeidimo
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo
ir tai yra esminis sutarties paţeidimas. Nustatant, ar sutarties paţeidimas yra esminis, atsiţvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko
tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai
numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę grieţtas prievolės sąlygų
laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai
nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdţiusi šalis, kuri
rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis
būtų nutraukta (CK 6.217 str. 1, 2 d.).
Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.).
„Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios
taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas
įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja
sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį [...].Sutartį pažeidusios šalies
iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar
sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja
bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar
imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), teismas gali (ir privalo)
nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.“ (LAT
praktika).
Todėl:
Prieš vienašališkai nutraukiant sutartį rekomenduotina nustatyti sutartį
paţeidusiai šaliai papildomą protingą terminą sutarties paţeidimui ištaisyti ir
(ar) pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis (sulaikyti apmokėjimą ar jo dalį / sustabdyti darbus).
Sutarties nutraukimas (II)
Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai, kuriais gali būti šios aplinkybės:
rangovas per tam tikrą terminą nuo darbų pradţios nepradeda vykdyti darbų arba atlieka darbus taip lėtai, kad juos baigti iki darbų pabaigos
pasidaro aiškiai negalima (neįmanoma) / ilgiau kaip tam tikrą terminą
paţeidţia tarpinį darbų atlikimo terminą arba darbų pabaigos terminą,
rangovas per nustatytą terminą nepašalina darbų trūkumų ir tokie
trūkumai, atsiţvelgiant į jų pobūdį, apimtį bei pašalinimo kaštus, yra
esminiai arba sistemingai atlieka darbus su trūkumais,
rangovas neįvykdo kitų esminių savo pareigų (pavyzdžiui, nepateikia
draudimo poliso, garantijos/laidavimo rašto),
uţsakovas ilgiau kaip tam tikrą terminą nesumoka rangovui avanso arba neatsiskaito uţ jam perduotus darbus,
uţsakovas nevykdo kitų esminių savo pareigų (pavyzdžiui, neperduoda
statybvietės, nepatiekia medžiagų), dėl kurių rangovas negali vykdyti
darbų.
Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas (t. y. prieš kiek laiko apie sutarties
nutraukimą privaloma pranešti kitai šaliai).
Sutarties nutraukimas: kas turi/gali būti
numatyta sutartyje? (III)
Atsakomybė:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje?
Atsakomybės ar jos dydţio apribojimas (pavyzdžiui, kad šalis atsako tik už
tiesioginius nuostolius arba kad atlygintinų nuostolių dydis negali viršyti tam tikros iš
anksto sutartos sumos).
Uţ kokių konkrečių prievolių neįvykdymą šalis privalės mokėti netesybas.
Delspinigiai paprastai numatomi:
uţ terminų (darbų atlikimo, atsiskaitymo ir kt.) praleidimą.
Bauda paprastai numatoma:
vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio paţeidimo atveju, taip pat uţ
nepagrįstą vienašalį sutarties nutraukimą,
uţ neesminius sutarties paţeidimus (pavyzdžiui, nustačius, kad rangovo
darbuotojas darbų atlikimo metu yra apsvaigęs, kad nesilaikoma darbų saugos,
kad nepildomas statybos darbų žurnalas),
uţ rangovo darbuotojų prastovą, jeigu rangovas sustabdo darbus dėl uţsakovo kaltės (rekomenduotina nustatyti tam tikro dydžio baudą už
kiekvieną prastovos dieną).
Netesybų sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo terminai.
Rangovo atsakomybė uţ darbų trūkumus ir atitinkamai uţsakovo teisės:
reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus,
pašalinti trūkumus savo jėgomis arba pasitelkiant trečiuosius asmenis (tuo atveju,
jeigu rangovas jų nepašalina per nustatytą terminą) ir reikalauti rangovą
atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas,
atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui uţ atliktus darbus, sumą,
reikalingą/patirtą trūkumams pašalinti.
Darbų kokybės apibrėţimas (pavyzdžiui, kad rangovo atlikti darbai privalo atitikti projektinę
dokumentaciją, teisės aktuose, įskaitant statybos techniniuose reglamentuose, nustatytus
reikalavimus; jeigu rangovui nustatoma pareiga darbus atlikti ir pagal neprivalomus,
rekomendacinio pobūdžio dokumentus (taisykles, standartus), tai jie turi būti aiškiai įvardinti; tam
tikri kokybės reikalavimai gali būti aptarti ir pačioje sutartyje, ypač tuo atveju, jei jie nėra nustatyti
normatyviniuose statybos dokumentuose arba užsakovas pageidauja, kad darbai būtų atlikti
pagal aukštesnius, nei nustatyti minimalūs, reikalavimus).
Darbų kokybės nustatymas ginčo atveju (pavyzdžiui, pasitelkiant ekspertą; tokiu atveju
reikėtų susitarti dėl eksperto parinkimo tvarkos ir dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo bei
paskirstymo).
Atsakomybė:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (II)
Darbų trūkumų pašalinimo terminai (pavyzdžiui, per trumpiausią technologiškai
pagrįstą terminą; neatsižvelgiant į tai, trūkumų pašalinimo terminas turi būti nustatomas
šalių susitarimu arba nesusitarus užsakovo vienašališkai kiekvienu konkrečiu pažeidimo
atveju).
Garantiniai terminai yra nustatyti tiek CK, tiek statybos įstatyme, tačiau
sutartyje galima numatyti ilgesnius, nei įstatyme nustatyti, garantinius terminus.
Įsidėmėtina!
• Nustačius darbų trūkumus, uţsakovui rekomenduotina juos uţfiksuoti
(pasitelkiant antstolį, kuris konstatuotų faktines aplinkybes, arba bent jau
pačiam nufotografuojant/nufilmuojant) ir, be abejo, nedelsiant pranešti rangovui, pretenzijoje trūkumus aprašant kuo detaliau. Viena daţniausių
praktikoje pasitaikančių uţsakovo klaidų yra ta, kad uţsakovas pateikia
rangovui nemotyvuotą pretenziją dėl darbų trūkumų (pavyzdţiui, tiesiog
nurodydamas, kad darbai yra atlikti blogai ar pan.), trūkumų neuţfiksuoja,
negana to, savo jėgomis juos pašalina ir vėliau pareikalauja rangovą atlyginti nuostolius, tačiau teisme nesugeba įrodyti nei buvusių trūkumų, nei
nuostolių fakto ir (ar) dydţio.
Atsakomybė:
kas turi/gali būti numatyta sutartyje? (III)
Jeigu pagal sutartį uţsakovas privalo pateikti rangovui tam tikrus dokumentus
(pavyzdžiui, statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą, statybos darbų žurnalą) ar
atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, perduoti statybvietę (darbų frontą)), tai turi būti nurodyti konkretūs dokumentų pateikimo ar veiksmų atlikimo terminai, o jų
perdavimas-priėmimas turi būti įformintas aktu arba pasirašytinai.
Kas turi uţtikrinti elektros, vandens ar kitų išteklių patiekimą į statybvietę,
statybvietės apsaugą ir pan.
Kad bus reguliariai arba pagal poreikį organizuojami statinio statybų proceso
dalyvių privalomi susirinkimai, o jų eiga, svarstyti klausimai ir priimti sprendimai
protokoluojami.
Šalių kontaktiniai asmenys, atsakingi uţ sutarties vykdymą.
Ginčų sprendimo tvarka, būdas (teismas ar arbitraţas), teismingumas
(pavyzdžiui, pagal rangovo/užsakovo registruotos buveinės vietą) ir taikytina teisė.
Kas dar gali būti numatyta sutartyje?
Ar galimas / galimas tik esant kitos šalies išankstiniam rašytiniam
sutikimui / negalimas sutartimi prisiimtų teisių, įsipareigojimų ar jų
dalies perleidimas tretiesiems asmenims.
Kad sutarties pakeitimai ir (ar) papildymai galioja tik tuo atveju,
jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų.
Kad visi su sutartimi susiję pranešimai, prašymai, pretenzijos ir kiti
dokumentai yra įteikiami pasirašytinai arba siunčiami paštu,
elektroniniu paštu, faksu, sutartyje nurodytais adresais ar numeriais.
Sutarties priedai.
Kas dar gali būti numatyta sutartyje? (II)
AČIŪ UŢ DĖMESĮ!
KĘSTUTIS ŢIČKUS Asocijuotas partneris, advokatas
Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX Olimpiečių g. 1A-21, LT-09235 Vilnius
Tel. +370 5 249 7100
Faks. +370 5 249 7101
Mob. tel. +370 604 85144
El. p. k.zickus@jurex.lt www.jurex.lt
II. PRIEMONĖS, PADEDANČIOS
IŠVENGTI TARPTAUTINIŲ TEISMINIŲ
GINČŲ IR SUMAŢINTI JŲ RIZIKĄ
Jurgita Judickienė Vadovaujančioji partnerė, advokatė
1. Sutarties aiškumas – pagrindinis “geros” sutarties bruoţas
2. Neaiški sutartis = Ginčas
3. Aiškios sutarties aiškinimas negalimas (Anglosaksų teisė,
Rusijos teisė) arba labai ribotas (Lietuvos teisė)
4. Ikisutartiniai santykiai – čia irgi svarbu tinkamas pareigų
vykdymas
5. Būtinos sutarties sąlygos – susitarimai dėl taikytinos teisės ir
ginčų sprendimo vietos
Tinkamas sutarčių su uţsienio elementu
parengimas (I)
Geros sutarties KRITERIJAI (I)
1. AIŠKI
2. IŠSAMI
3. NETRUKDANTI dirbti
Geros sutarties KRITERIJAI (II)
Sutarties aiškumas – pagrindinis „geros“ sutarties bruoţas
Neaiški sutartis = ginčas
Vilniaus vandens parko („Vichy“) ginčas:
„Rangovas už netinkamą prievolių vykdymą arba jų nevykdymą
moka tokias, žemiau šiame punkte nustatytas netesybas, kurias
Užsakovas turi teisę išskaityti iš Rangovui mokėtinų sumų: <...> už
kiekvieną daugiau nei penkias dienas Darbus pagal Grafiką atlikti
bei perduoti Užsakovui pavėluotą dieną moka po 10 000 Lt. Šalys
susitaria, kad delspinigiai už kiekvieną vėlavimą pagal Grafiką
negali būti didesni nei 300 000 Lt“.
Geros sutarties KRITERIJAI (III)
Sutarties aiškumo pasekmė – aiškios sutarties „aiškinimas“
negalimas
SVARBU:
Apibrėţti pagrindines sąvokas
Vengti logiškai ar gramatiškai dviprasmių ţodţių
Vengti gramatiškai sudėtingų konstrukcijų – sudėtinių sakinių („penktoko iššūkis“)
Ar tikrai viso to reikia? (force majeure, 0,02% palūkanos ir pan.)
„Negailėti“ teksto svarbiausioms sutarties vietoms
Geros sutarties KRITERIJAI (IV)
Sutarties išsamumas – kitas sutarties aiškumo aspektas
SVARBU:
Sutartyje turėtų būti išsamiai sureglamentuotos visos potencialiai
probleminės situacijos, galinčios iškilti sutarties vykdymo metu.
Jei sutartis neišsami, „pagal nutylėjimą“ bus taikomos įstatyme
nustatytos sutarties sąlygos, kurios nebūtinai bus palankios ar
priimtinos Šalims.
Tobula komanda: „in-house“ teisininkas + advokatas
Geros sutarties KRITERIJAI (V)
Sutartis:
neturi „trukdyti dirbti“
darbinis dokumentas, „bendradarbiavimo instrukcija“
neturi būti perkrauta nereikalingu tekstu
Jei sutartis „lauţo“ įmonėje nusistovėjusią praktiką ir darbo
metodus, daugeliu atveju ji realiai neveiks.
Maţmeninės prekybos įmonės patalpų apsaugos sutarties sąlyga:
„Vykdytojas atsako už saugomame objekte esančių Užsakovo
materialinių vertybių saugumą, įskaitant ir tą turtą, kuris yra
patalpoje, jeigu jis perduotas saugoti, pasirašant Atsakingiems
Užsakovo ir Vykdytojo asmenims“.
Sutarčių AIŠKINIMAS Kad sutarties AIŠKINIMO procesas būtų „aiškesnis“, REIKIA:
1. Išvengti contra proferentem taisyklės taikymo: „Šalys patvirtina, kad jos geranoriškai derėjosi bei bendrai parengė visas
šios Sutarties nuostatas. Minėtų derybų ir Sutarties rengimo metu kiekviena
Šalis turėjo galimybę naudotis ir, esant poreikiui, naudojosi kvalifikuotų
teisininkų bei kitų profesionalių patarėjų pagalba. Šios Sutarties nuostatos
bus aiškinamos ir interpretuojamos pagal jų tikrąją prasmę, o ne griežtai
kurios nors Šalies naudai ar nenaudai“.
2. Susitarti, kuria kalba surašyta sutarties versija turi viršenybę: „Esant nesutapimams ar prieštaravimams tarp angliško ir lietuviško Sutarties
teksto, turi būti vadovaujamasi angliškuoju sutarties tekstu“.
3. Nepamiršti sutartį vienijančios sąlygos („merger clause“). „Šioje Sutartyje išdėstytos sąlygos išreiškią visaapimantį ir galutinį šalių
susitarimą dėl šios Sutarties dalyko ir visiškai pakeičia visus anksčiau vykusių
derybų metu pasiektus šalių susitarimus dėl šios Sutarties dalyko”.
Galbūt vertėtų... (I)
Sutartyje susitarti dėl „elektronine forma“ suderintų sutarčių teisinės
galios ir įsigaliojimo momento?
„X. Ši Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Jei Šalys Sutarties
tekstą suderino elektroninio susirašinėjimo būdu, šios Sutarties tikslais
Sutarties pasirašymu gali būti laikomas atvejis, kai Klientas pasirašo
Paslaugų teikėjo atsiųstą elektroninį sutarties projektą bei skanuotą
pasirašytą Sutarties tekstą išsiunčia Paslaugų teikėjui el. paštu, jei
Paslaugų teikėjas tokį el. laišką faktiškai gavo (Sutarties pasirašymo
momentu bus laikomas el. laiško su Kliento pasirašytu Sutarties tekstu
gavimo momentas). Šiuo atveju Klientas taip pat privalo ne vėliau kaip per 1 darbo dieną išsiųsti 2 pasirašytus Sutarties originalius egzempliorius
Paslaugų teikėjui, o Paslaugų teikėjas per 1 darbo dieną nuo
egzempliorių gavimo privalo grąžinti 1 pasirašytą egzempliorių Klientui.
Sutarties originalų neišsiuntimas (negrąžinimas) nepanaikina Sutarties ir
nedaro jos negaliojančia“.
Galbūt vertėtų... (II) Išnaudoti „rašytinio patvirtinimo“ institutą (CK 6.180 straipsnis)
Daţnai verslo praktikoje niekaip neuţfiksuojamas ţodinės sutarties buvimas ir jos
turinys, ypač tarp ilgą laiką bendradarbiaujančių verslo subjektų: Problema: sutartis teoriškai galiojanti ir teisėta, bet sunkiai priverstinai įvykdoma, kyla
„aiškinimo“ ir įrodinėjimo bei „užmaršumo“ problemos.
Sprendimai: 1) rašytinis patvirtinimas apie sutarties sudarymą (patogiausia – el. paštu):
„Kai šalies rašytiniame pranešime, kuris nusiųstas per protingą terminą po sutarties
sudarymo ir kuriuo patvirtinamas sutarties sudarymo faktas, yra nurodoma
papildomų ar pakeistų sąlygų, šios sąlygos tampa sutarties dalimi, jeigu jos iš esmės
nekeičia sutarties sąlygų arba pranešimo gavėjas nedelsdamas nepareiškia
nesutinkąs su tokiais papildymais ar pakeitimais“.
2) kiti netiesioginiai įrodymai: šalių susirašinėjimas;
faktinis elgesys po ţodinės sutarties sudarymo;
garso įrašai;
liudytojų parodymai.
SVARBU: Ikisutartiniai santykiai
SAMPRATA:
Sutarčių teisėje reglamentuojami tam tikri ikisutartinių santykių
aspektai, vienas iš jų – šalių derybų dėl sutarties sudarymo pradţia
ir jų eiga. Šalių santykiai nuo derybų pradţios iki to laiko, kai
galima konstatuoti, jog šalys sudarė pagrindinę sutartį, yra
ikisutartiniai santykiai (LAT 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-145/2011).
PAREIGOS:
Sąţiningumas;
Konfidencialumas;
Informacijos atskleidimas.
Ikisutartinių santykių šalių pareigos (I)
SĄŢININGUMAS
Draudţiama vesti derybas neketinant sudaryti
sutarties.
Nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau toli paţengusios derybos negali būti nutrauktos be pakankamos prieţasties, kadangi tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.
Šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąţiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Nuostolius sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė.
(LAT nutartis c. b. UAB „Vingio kino teatras“ v. „Eika“,
Nr. 3k-3-8/2005)
Ikisutartinių santykių šalių pareigos (II)
KONFIDENCIALUMAS
Gautos derybų metu informacijos negalima atskleisti ar panaudoti neteisėtu būdu.
Informacija privalo būti įvardinta kaip konfidenciali. Rekomenduojama derybų metu perduodamuose dokumentuose įtraukti įrašą, jog dokumentas yra konfidencialus.
Paţeidusi pareigą šalis privalo atlyginti nuostolius. Kitos šalies gauta nauda yra minimalūs nukentėjusios šalies nuostoliai.
(CK 6.164 straipsnis)
Ikisutartinių santykių šalių pareigos (III)
INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO PAREIGA
Šalys privalo atskleisti viena kitai joms ţinomą informaciją, turinčią
esminės reikšmės sutarčiai sudaryti.
(CK 6.163 straipsnio 4 dalis)
Nustatyta ir tai, kad atsakovai, nors ir teigė ieškovei, jog turi patirties
gyvenamųjų namų statybos srityje, tačiau iš tikrųjų tokios patirties
neturėjo. Jie net neturėjo statinių statybos ar su tuo susijusio išsilavinimo.
Šios informacijos atsakovai neatskleidė ieškovei ir taip paţeidė bendrojo
pobūdţio sutarties šalių pareigą atskleisti viena kitai joms ţinomą
informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti ir vykdyti (CK 6.163
str. 4 d., 6.188 str. 2 d. 2 p.).
(LAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2A-416/2009)
Sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos
teisės (I) Susitariančios šalys daugeliu atveju gali laisvai pasirinkti ginčui taikytiną teisę.
Daţniausiai kiekviena šalis suinteresuota taikyti savo nacionalinę teisę.
Nepavykus rasti sutarimo dėl taikytinos teisės, galima rinktis trečiosios valstybės teisę ar specialiąsias kodifikuotas teisės normas, numatytas
tarptautinėse konvencijose ar kituose šaltiniuose (soft law). Soft law
pavyzdžiai:
1) UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (naujausia
2010 m. redakcija). Šalys gali pasirinkti taikyti UNIDROIT principus
savo sudarytai sutarčiai. Tokiu atveju šios sutarties apimtyje
UNIDROIT principai nebus laikomi soft law, o turės šalims ir ginčą
sprendţiančiam teismui ar arbitraţui įstatymo galią.
2) Incoterms 2010. Taikoma pristatymo pareigos, kaštų ir rizikos
paskirstymui įvairiose sutartyse, kurios apima tarptautinį prekių
pristatymą.
Sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos
teisės (II)
Šalys gali nuspręsti UNIDROIT principus taikyti ne visai sutarčiai, o,
tarkim, tik prekės pristatymo ar kokybės klausimams, kitai
sutarties daliai taikydamos vienos iš valstybių teisę. Sudėtingų ir
naujų sutarčių atveju šalys gali taikyti UNIDROIT principus,
nurodant, jog dalyje, kurios šie principai nereglamentuoja,
taikoma konkrečios valstybės teisė. Pvz.:
This contract shall be governed by the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (2010).
Šiai sutarčiai taikomi UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (2010 m. redakcija).
This contract shall be governed by the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (2010) and, with respect to issues not covered by such Principles, by the law of Lithuania.
Šiai sutarčiai taikomi UNIDRIOIT tarptautinių komercinių sutarčių principai (2010 m. redakcija) ir, kiek šie principai nereglamentuoja tokių santykių, Lietuvos Respublikos teisė.
Sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos
teisės (III) Tais atvejais, kai sutarties dalykas yra tarptautinis pirkimas - pardavimas, sutarties
aiškinimui ir ginčų sprendimui gali būti taikoma 1980 m. Jungtinių tautų konvencija dėl
tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutarčių (Vienos konvencija dėl tarptautinio
pirkimo - pardavimo sutarčių).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje (2014 m. vasario 11 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2014) konstatavo, jog „Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad ji taikoma prekių pirkimo–pardavimo sutartims tarp šalių, kurių verslo vietos
yra skirtingose valstybėse, (a) kai šios valstybės yra susitariančiosios valstybės arba (b) kai
pagal tarptautinės privatinės teisės normas taikytina susitariančiosios valstybės teisė. <...>
Atsižvelgiant į tai, kad teismai konstatavo, jog kasatoriaus ir ieškovo yra sudaryta prekių
pirkimo–pardavimo sutartis, į tai, kad jų verslo vietos yra skirtingose valstybėse, kurios yra
susitariančiosios valstybės Konvencijos 1 straipsnio 1 dalies a punkto prasme, ir tarp
sutarties šalių nėra susitarimo pagal jos 6 straipsnį netaikyti Konvencijos, Konvencija taikytina šalių sudarytai sutarčiai.“
SVARBU: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Vienos konvencija turi būti taikoma
ne pasirinktinai, o privalomai, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė kitaip. Vadinasi, šalys gali
pasirinkti ne Vienos konvencijos taikymą, o tik jos netaikymą, nes ji privalomai taikoma visų
susitariančių valstybių teritorijoje įsikūrusiems asmenims.
Sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos
teisės (IV)
Vienos konvenciją ratifikavusių (pasirašiusių) pasaulio valstybių
ţemėlapis
by Alinor at en.wikipedia. Licensed under Creative Commons Attribution-Share Alike 3.0 via Wikimedia Commons http://commons.wikimedia.org/wiki/File:United_Nations_Convention_on_Contracts_for_the_International_Sale_of_Goods.png#mediaviewer/File:United_Nations_Convention_on_Contracts_for_the_International_Sale_of_Goods.png
Sutartyje įtvirtinti susitarimai dėl taikytinos
teisės (V) Nerandant bendro susitarimo dėl ginčams taikytinos teisės, šalims
rekomenduotina pasirinkti neutralią Anglijos teisę. Tokio pasirinkimo
prieţastys: • Kalbos prieinamumas daugeliui sutarties šalių
• Teisė yra sena, nusistovėjusi ir nuspėjama, todėl nebūna „siurprizinių“ sprendimų
• Kadangi teisę formuoja, pirmiausia, teismai, o tik po to įstatymų leidėjas, esami precedentai
adaptuojami prie modernaus verslo ir technologijų poreikių (precedent is always a servant
and never a master)
• Anglijos teisėje nėra kodifikuotų sandorių negaliojimo pagrindų, todėl nėra galimybės, kad
sandoris bus pripažintas negaliojančiu dėl formalaus pagrindo (kitaip nei kontinentinės teisės
tradicijos valstybėse)
• Anglijos teisėje vyrauja pagarbos sutarties šalių valiai principas
• Sutartys vertinamos objektyviai, o ne subjektyviai
• Vyrauja protingo, apdairaus asmens standartas (reasonable person)
• Eliminuojama galimybė sutarties šalių valstybės teismui vertinti sutartį pagal tos valstybės
suformuotas sąžiningumo, teisingumo, pagrįstumo, kaltės ir kitas sąvokas
• Sutarties šalims taikomas geros valios arba sąžiningumo (good faith) reikalavimas. Taip pat ir
ikisutartiniuose santykiuose.
40% respondentų – tarptautinių įmonių – renkasi Anglijos teisę,
kaip sutarčiai taikytiną teisę.
Jurisdikcija – teismo ir kitų institucijų valdiniai įgaliojimai tam tikroje teritorijoje, galimybė priimti teisėtus ir įpareigojančius sprendimus.
Bylos priskyrimo nagrinėti konkrečiam valstybės (nacionaliniam) teismui klausimus nagrinėja bylų teismingumo taisyklės.
Tarptautinės jurisdikcijos ir bylų teismingumo klausimai Lietuvoje gali būti reglamentuojami:
Nacionalinės teisės
Tarptautinės teisės
Europos Sąjungos teisės
Jurisdikcija
Jurisdikcijos nustatymas pagal
nacionalinę teisę (I)
Teismingumas pagal nacionalinę teisę nustatinėjamas tik tada, kai
teismingumo klausimų negalima išspręsti tarptautinės ar ES teisės
pagalba. Tokiu atveju teismingumą ieškovas nustatinėja pagal
savo buveinės valstybės teisę.
Lietuvoje tarptautinis teismingumas yra nustatytas Civilinio proceso
kodekse (780 – 792 str.) ir taikomas tada, kai ieškovas (pareiškėjas)
siekia įvertinti, ar Lietuvos teismas turi jurisdikciją nagrinėti konkretų
ginčą, taip pat nustatant išimtinės jurisdikcijos atvejus.
SVARBU: Civilinio proceso kodekso normos taikomos tik tada, kai ES teisė
arba tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų
santykių nereglamentuoja kitaip.
Jurisdikcijos nustatymas pagal
nacionalinę teisę (II)
Bendrasis principas, daţnai taikomas ir tarptautinėse sutartyse ar ES
teisės aktuose, - byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios
vietos valstybės teismui. Pagal bendrą taisyklę, jurisdikciją teismas
turi ir tada, kai atsakovas Lietuvoje turi turto ar turtinių teisių bei kai
ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, palikimas ar prievolė,
kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.
Išimtys: bylos, susijusios su daiktiniais teisiniais santykiais (su
nekilnojamuoju turtu).
Jurisdikcijos nustatymas pagal
nacionalinę teisę (III) Praktinis pavyzdys:
Lietuvos įmonė gerai ţinomai Tailando Karalystės įmonei patikėjimo
teise suteikė komercinės paskirties patalpas Vilniaus mieste. Turto
patikėjimo sutartyje nurodyta, jog patikėtinis gali turtą valdyti, juo
naudotis, tačiau negali jo perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės
teise. Nepaisydamas draudimo patikėtinis turtą pardavė kitai Lietuvoje
veikiančiai įmonei. Sutartyje teismingumo šalys nenusistatė.
Kadangi Tailando Karalystei ES teisė netaikoma, taip pat nėra dvišalių
ar daugiašalių susitarimų dėl teisinės pagalbos, ieškovas (Lietuvos
įmonė) teismingumo klausimą sprendţia, atsiţvelgdamas į Lietuvos
teisę, konkrečiai, CPK 786 str., kuriame nurodyta, jog bylos dėl daiktinių
teisinių santykių, susijusių su Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu, nagrinėjamos išimtinai Lietuvos teismuose.
Jurisdikcijos nustatymas pagal
tarptautinę teisę (I) Teismingumą pagal tarptautinę teisę nustato dvejopo pobūdţio teisės
aktai:
Dvišalės ar trišalės teisinio bendradarbiavimo sutartys;
Daugiašalės tarptautinės sutartys (konvencijos).
Paţymėtina, jog nors Lietuva turi dvišales ir trišales sutartis su kai kuriomis ES
valstybėmis narėmis, atsiţvelgiant į ES teisės viršenybės principą, taip pat siekį
suvienodinti ir supaprastinti valstybių narių teisinį bendradarbiavimą, dvišalės
ir trišalės sutartys santykiams tarp Lietuvos ir kitų valstybių narių taikomos tik tada, kai nurodytų santykių nenustato ES teisė, t.y. tam tikros jurisdikcijos
taisyklės nėra aptartos ar nepatenka į reglamentų taikymo sritį.
Jurisdikcijos nustatymas pagal
tarptautinę teisę (II)
Praktinis pavyzdys:
Lietuvos statybų bendrovė pirko iš Rusijos Federacijos bendrovės, turinčios filialą Lietuvoje, sunkiasvorę mobilią statybinę techniką. Sutartyje nurodyta, jog pardavėjas – Rusijos įmonė.
Sutartyje nurodytu laiku Rusijos įmonė nepristatė uţsakytos technikos ir nurodė, kad pristatymas nukeliamas 3 mėnesiams. Lietuvos bendrovė dėl to 2 mėnesius vėlavo pradėti statybos darbus ir patyrė nuostolius.
Klausimas: į kurios valstybės teismą turi (gali) kreiptis Lietuvos įmonė?
Atsakymas: tiek į Rusijos (įmonės buveinės vieta), tiek į Lietuvos (filialo buveinės vieta).
Jurisdikcijos nustatymas pagal ES teisę (I) Teismingumą pagal ES teisę nustato šie reglamentai: • 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose
pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (EB) Nr. 44/2001 (vadinamasis Briuselis I reglamentas).
• 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, (EB) Nr. 2201/2003 (vadinamasis Briuselis II bis reglamentas).
• 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (EB) Nr. 4/2009 (vadinamasis Briuselis III reglamentas).
Bendra taisyklė – byla keliama atsakovo gyvenamosios (buveinės) vietos teisme.
Pagrindinės išimtys:
• Darbo, draudimo ir vartojimo teisiniuose santykiuose, jei stipresnė ginčo šalis (darbdavys) yra įsikūręs ar turi filialą, agentūrą ar kitokį įmonės padalinį ES, jam byla gali būti keliama toje valstybėje narėje, kurioje yra padalinys arba ieškovo (darbuotojo, draudėjo (apdraustojo), vartotojo) gyvenamosios (darbo santykių atveju – darbo) vietos teismuose;
• Su nekilnojamuoju turtu, įmonės valdymo ir steigimo dokumentais, valstybės registrų įrašais susiję ginčai nagrinėjami išskirtinai valstybėje narėje, kurioje yra turtas, įmonė ar registras;
• Ginčai, susiję su teismo sprendimų vykdymu, sprendžiami valstybės, kurioje tas teismo sprendimas buvo ar turėtų būti įvykdytas, teismuose;
• Ginčai, susiję su patentų, prekės ženklų, dizainų arba kitų panašių teisių registracija ar galiojimu, sprendžiami valstybės, kurioje yra atlikta registracija, deponavimas arba šie veiksmai turėtų būti atlikti, teismuose.
Jurisdikcijos nustatymui taikytinos teisės
nustatymo schema
Ar jurisdikcijai nustatyti galime taikyti ES teisę?
Ar jurisdikcijai nustatyti galime taikyti dvišales
sutartis ar konvencijas?
Taikome nacionalinę
(Lietuvos) teisę
Taip
Taikome ES teisę
Taikome tinkamą dvišalę
sutartį ar konvenciją
Taip
Susitarimai dėl teismingumo (ginčų
sprendimo būdo)
Ar taikytina teisė = ginčo sprendimo vieta?
„Netradiciniai“ susitarimų dėl teismingumo pavyzdţiai:
Ginčas teismingas ieškovo gyvenamosios (buveinės) vietos teismui. Šalis,
kuri inicijuoja ginčą (yra nukentėjusi) įgyja pranašumą.
Skirtingo pobūdţio ginčams – skirtingas teismingumas (pagal ginčo
dalyką), pvz. daikto netinkamos kokybės klausimai nagrinėjami Vokietijos
(pirkėjo valstybės) teisme, o kainos sumokėjimo – Lietuvos (pardavėjo
valstybės).
Teismingumas pagal sutarties vykdymo etapą. Pvz., nustatant jurisdikciją
pagal daikto (prekės) buvimo vietą ginčo inicijavimo metu.
Tarptautinių ginčų sprendimo institucijos
Tarptautiniai ginčai, kaip ir ginčai neturintys uţsienio elemento, gali
būti nagrinėjami teisme ar kitoje šalių pasirinktoje institucijoje
(daţniausiai arbitraţe).
Sudarant verslo sandorius, išskyrus tam tikrus atvejus, šalys yra
laisvos pasirinkti ne tik jurisdikciją ir ginčo sprendimui taikytiną
teisę, tačiau gali susitarti ir dėl to, kokia konkreti ginčų sprendimo institucija turėtų nagrinėti kilusį ginčą.
Teismas, kaip tarptautinius ginčus
nagrinėjanti institucija
Aplinkybės, skatinančios šalis rinktis teismą:
• Nuomonė, kad teismo procesas pigesnis
• Apeliacijos galimybė
• Ţinios apie ginčo valstybės teismų poţiūrį į tam tikro tipo bylas
• Ţinių apie alternatyvas teismui trūkumas
Arbitraţas, kaip tarptautinius ginčus
nagrinėjanti institucija (I)
Arbitraţą šalys renkasi, nes:
• Bylos nagrinėjimo kaštai, kai ginčo suma didesnė, yra panašūs
teisme patiriamoms išlaidoms
• Ribota sprendimo apskundimo galimybė
• Universalus arbitraţo sprendimų pripaţinimas ir vykdymas
• Galimybė rinktis arbitrus –profesionalus
• Konfidencialus ginčo nagrinėjimas
• Lankstus procesas
1958 metų Niujorko konvenciją dėl
užsienio arbitražų sprendimų
pripažinimo ir vykdymo pasirašiusios
(prisijungusios) valstybės
Arbitraţas, kaip tarptautinius ginčus
nagrinėjanti institucija (II)
Sąlygos ginčo nagrinėjimui arbitraţe*:
Ginčas turi nepatekti į išskirtinę valstybės teismų kompetenciją (pvz. ginčai susiję su nekilnojamuoju turtu, asmens veiksnumu, bet kokie ginčai, priskirtini administracinių teismų kompetencijai ir kt.)
Sutartyje turi būti rašytinė arbitraţinė išlyga arba atskiras susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo arbitraţe
Arbitraţui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ţenklų ir dizaino registracijos
Arbitraţui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitraţinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas
Nei viena iš ginčo šalių negali būti valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, nebent dėl tokio susitarimo gautas įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas
* Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą. Kitų valstybių arbitražo įstatymai gali numatyti kitokias sąlygas.
Arbitraţas, kaip tarptautinius ginčus
nagrinėjanti institucija (III)
Lietuvoje veikia trys arbitraţo teismai:
• Lietuvos arbitraţo teismas
• Vilniaus komercinio arbitraţo teismas
• Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitraţas (Vilniaus arbitraţas)
Ţymiausi tarptautiniai arbitraţo teismai:
• Stokholmo prekybos rūmų arbitraţas (įkurtas 1917 m.)
• Tarptautinių prekybos rūmų (Paryţiaus) arbitraţas (įkurtas 1923 m.)
• Londono tarptautinio arbitraţo teismas (įkurtas 1891 m.)
• Nuolatinis (Hagos) arbitraţo teismas (įkurtas 1899 m)
Teismas vs. Arbitraţas Teismas Arbitražas
Sprendimo apskundimas (apeliacija,
kasacija)
Sprendimo apskundimo galimybės ribotos
Bylą nagrinėja vienas (apeliacija, kasacija –
3) nesispecializuojantys teisėjai
Arbitrus ir jų skaičių (1 arba 3) pagal jų
specializaciją renkasi pačios šalys
Sprendimo pripaţinimas ir vykdymas
sąlyginai nesudėtingas ES, sudėtingesnis
pagal dvišales sutartis ir labai sudėtingas, kai
nėra jokių susitarimų
Sprendimai pripaţįstami ir vykdomi 150
pasaulio valstybių, tačiau procesas gali būti
ilgas ir kilti trukdţių
Procesas grieţtai reglamentuotas Procesas laisvo pobūdţio
Galioja teismo posėdţių viešumo principas.
Konfidencialumas yra išimtis, o ne taisyklė.
Konfidencialumas visais atvejais
garantuojamas. Informacija gali būti
viešinama tik abiejų ginčo šalių sutikimu.
Ar arbitraţas brangesnis nei teismas? Ginčo suma
EUR * 5 000 30 000 100 000 1 000 000 10 000 000
Lietuvos teismai
150 890 2159 11 158 12 529
Lietuvoje veikiantys arbitraţai
900 – 1570 1275 – 2456 3825 – 5900 11 550 – 17 400
25 200 – 51 250
Stokholmo prekybos
rūmų arbitraţas
6325 7015 23 000 85 560 228 045
Tarptautinių prekybos
rūmų (Paryţiaus) arbitraţas
4483 6065 30 655 123 177 311 008
Londono
tarptautinio arbitraţo teismas
Skaičiuojama pagal sugaištą laiką. Būtini registracijos kaštai siekia iki 4000
EUR. Bendra arbitravimo kaina priklauso nuo ginčo sudėtingumo, jo trukmės ir arbitrų skaičiaus. Vieno arbitro valandinis atlygis gali siekti iki 570 EUR, posėdţių sekretoriaus – 280 EUR. Preliminariai vertinant, vidutinio sudėtingumo ginčas kaina (tik arbitraţo išlaidos) gali svyruoti nuo 75 000 EUR iki 300 000 EUR ir daugiau.
Sąlyga Nutartis Teismo išaiškinimas
Visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš
Sutarties arba su ja susiję,
perduodami nagrinėti ieškovo šalies
teismui pagal Jungtinių Tautų
tarptautinės prekybos teisės
komisijos taisykles (UNICITRAL).
Lietuvos apeliacinio teismo
2015 m. vasario 26 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr.
2A-270-196/2015;
Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad ieškovui UAB ,,Accuratus“ Vilniaus
apygardos teismo 2009 m. gruodţio 4 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla. Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad
ieškiniai dėl sandorių pripaţinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai
bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal
bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Nors šalys Sutartimi susitarė dėl teismingumo,
tačiau vėliau, iškėlus ieškovui bankroto bylą, teismingumas buvo nulemtas imperatyviųjų
ĮBĮ nuostatų (ĮBĮ 14 str. 3 d.).
Iškilus klausimams, nenumatytiems
šios sutarties sąlygose, šalys
vienodai atsako pagal galiojančius
įstatymus – civilinį kodeksą. Šalys
susitaria, kad visi klausimai dėl šios
sutarties vykdymo bus sprendţiami
derybų keliu. Jeigu šalys neras
bendro susitarimo, šalys priėmė
sprendimą visus nesutarimus,
reikalavimus ir pretenzijas spręsti
pagal įrangos montavimo vietą, tai
yra Lietuvos Respublikos teisminėse
instancijose.
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus 2014 m.
gruodţio 1 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2A-1478-
431/2014
Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė.
Pasirinkimas turi būti pakankamai aiškiai išreikštas sutarties sąlygose arba gali būti
nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys pagal sutarties 6.1 punktą susitarė, jog
atsakys pagal galiojančius įstatymus – civilinį kodeksą, o visi nesutarimai, reikalavimai ir
pretenzijos bus sprendţiami pagal įrangos montavimo vietą, tai yra Lietuvos Respublikos
teisminėse instancijose. Nors šioje sutartyje šalys ir aiškiai neapibrėţė, kokios šalies Civilinis
kodeksas bus taikomas jų sutartiniams santykiams, tačiau ginčams spręsti pasirinko
galutinės sutarties įvykdymo vietos – Lietuvos – teismus.
Kilę ginčai yra sprendţiami derybų
būdu, o nepavykus šalims susitarti
per 60 kalendorinių dienų, ginčai
sprendţiami teisme Vokietijoje ir
Vokietijos įstatymų nustatyta tvarka
teisme pagal vykdytojo buveinės
registracijos vietą.
Lietuvos apeliacinio teismo
2014 m. spalio 21 d.
sprendimas, priimtas
civilinėje byloje Nr. 2A-
1330/2014
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnyje nustatyta
galimybė šalims rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.
Tačiau ieškovui yra iškelta bankroto byla, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi ĮBĮ
nuostatomis, inter alia reglamentuojančiomis bylos teismingumą, kurios yra specialiosios
CPK nuostatų atţvilgiu. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, bankroto administratorius
ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam,
kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripaţinimo negaliojančiais pareiškia teisme
pagal įmonės buveinės vietą. Atsiţvelgiant į tai, kad UAB „Litmaxas“ registruota buveinė
yra Panevėţyje ir ieškinio suma viršija 150 tūkst. litų, konstatuotina, kad byla yra teisminga
Panevėţio apygardos teismui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., CPK 27 str. 1 p.).
Apelianto argumentas, kad ginčas turi būti sprendţiamas taikant materialiąją Vokietijos
teisę, atmestinas, kadangi pirma, lingvistiškai aiškinant Sutarties 6.1 punkto sąlygą,
darytina išvada, kad šalys susitarė tik dėl teritorinio bylos teismingumo, t. y. susitarė, kad
ginčas bus sprendţiamas Vokietijos teisme pagal tos šalies įstatymus, reglamentuojančius
civilinį procesą. Antra, sutartinėms prievolėms taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, kai
toks susitarimas įtvirtintas sutarties sąlygose arba nustatomas pagal faktines bylos
aplinkybes, o šalims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė
prievolė yra labiausiai susijusi, teisė (CK 1.37 str.). Nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygose
šalių valia dėl taikytinos teisės nėra aiškiai išreikšta. Sutartyje numatytas paslaugų teikimas
tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje, todėl teigti, kad ginčas negali būti sprendţiamas pagal
materialiąją Lietuvos teisę, nėra pagrindo. Trečia, jeigu uţsienio teisės taikymą numato
šalių susitarimas, visus su taikomos uţsienio teisės turiniu susijusius įrodymus pateikia ginčo
šalis, kuri remiasi uţsienio teise (CK 1.12 str. d., CPK 808 str. 2 d.).
Sąlyga Nutartis Teismo išaiškinimas
Sutarčiai taikytina Pirkėjo (atsakovo)
valstybės teisė ir sutartis sudaryta
remiantis Pirkėjo valstybės teise.
Iškilus klausimams, ginčams ar
nesutarimams tarp Tiekėjo ir Pirkėjo,
kylantiems iš Sutarties ar susijusiems
su Sutartimi ar atliekamais Darbais,
bet kuri Šalis turi teisę perduoti ginčą
galutinai išspręsti arbitraţui,
esančiam ALSTOM įmonės,
nurodytos Sutartyje valstybės
sostinėje, pagal Tarptautinių
prekybos rūmų taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus 2013 m.
lapkričio 22 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-
593/2013
Taigi šalys sudarė arbitraţinį susitarimą, kuriuo susitarė, kad šalių ginčai turi būti sprendţiami
Stokholmo arbitraţe pagal Tarptautinių prekybos rūmų taisykles, sutarčiai taikant Švedijos
Karalystės teisę.
Visų ginčų, kylančių tarp bendrovės
ir akcininkų arba tarp akcininkų
narystės bendrovėje pagrindu, taip
pat ginčų dėl bendrovės steigimo
sutarties ar atskirų jos nuostatų
galiojimo išsprendimui turi būti
skiriamas tarpininkas, atsisakant
kreipimosi į teismą. Jei susitarti
nepavyksta, ginčas perduodamas
arbitraţo teismui, dėl kurio
kompetencijos, sudėties ir
procedūros tvarkos bendrovės
susitarė atskirame dokumente.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus 2012 m.
birţelio 26 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-353/2012
-
Jeigu šalys nesusitaria, ginčytini
klausimai sprendţiami Rygos
Arbitraţiniame Teisme, Latvijos
valstybės įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. birţelio 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 2-
552/2009
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skolininkas nepagrįstai remiasi minėtos
sutarties 8.2 punktu, numatančiu arbitraţinę išlygą tarp šalių kylančių ginčo sprendimui
Rygos Arbitraţiniame teisme, nes tokio teismo Rygoje nėra.
Teisėjų kolegija paţymi, kad ta aplinkybė, jog arbitraţinis susitarimas nenustato konkrečios
arbitraţinės institucijos, nėra pagrindas nepripaţinti jo arbitraţiniu susitarimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 24 d. nutartis,
priimtoje civilinėje byloje JAV bendrovė v. UAB „ Sabtoveta“, bylos Nr. 3K-3-501/2005).
Nustačius, jog šalys buvo išreiškusios valią ginčus perduoti nagrinėti arbitraţe ir taip
eliminuoti ginčų nagrinėjimą iš teismo kompetencijos, kilus abejonių dėl arbitraţinio
susitarimo, jos turi būti aiškinamos arbitraţinio susitarimo galiojimo naudai ( in favor
contractus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002
m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Jungtinių Amerikos Valstijų ribotos
atsakomybės bendrovės „ Main Bridge, L.L.C.“ v. UAB „ Lakvita“, nutarties Nr. 3K-3-
681/2002). Arbitraţinio susitarimo spragos tokiais atvejais gali būti uţpildomos taikant
arbitraţui taikytiną teisę ( lex arbitri). Teisėjų kolegija, atsiţvelgdama į tai, kad byloje nėra
ginčo dėl konkrečių arbitraţinės išlygos nuostatų, nurodo, kad šis atskirojo skundo
argumentas, aiškinant šalių sudarytos sutarties turinį, nelaikytinas pagrįstu.
III. SKOLŲ IŠIEŠKOJIMAS iš skolininkų,
registruotų Lietuvoje, ES valstybėse
narėse ar kitose uţsienio šalyse
Patikimų partnerių atranka (I)
Kodėl tai svarbu?
Pasirinkus nemokų partnerį, kyla grėsmė, kad Jūsų
nuostoliai ir/ar skolos liks nepadengtos.
Taip gali atsitikti net tuomet, jeigu partneris
(kontrahentas) turi turto !
Patikimų partnerių atranka (II)
Į ką svarbu atsiţvelgti renkantis partnerį?
1. Statusą: ar ne bankrutuojanti, ne restruktūrizuojama;
2. Turimą turtą;
3. Turto areštus, įkeitimus;
4. Skolas valstybės biudţetui;
5. Vykstančius teisminius ginčus ir/ar vykdomas vykdomąsias
bylas;
6. Finansinių ataskaitų teikimą;
7. Darbuotojų skaičiaus kaitą;
8. Rekomendacijas.
Patikimų partnerių atranka (III)
Kur rasti informaciją?
http://rekvizitai.vz.lt (informacija apie darbuotojų skaičių, skolas SODRAI, statusą);
Centrinė hipotekos įstaiga https://www.hipotekosistaiga.lt/ (informacija apie turto areštus,
įkeitimus);
Registrų centras http://www.registrucentras.lt/jar/p/ (informacija apie statusą, finansinių
ataskaitų teikimą);
Bankroto departamentas http://www.bankrotodep.lt/ (informacija apie iškeltas bankroto ir
restruktūrizavimo bylas);
http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/ (informacija apie vykstančius teisminius ginčus);
http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/ (informacija apie priimtus teismų
sprendimus);
http://www.creditinfo.lt/ (informacija apie Lietuvos ir uţsienio bendrovių kreditingumą);
http://www.cr.lt/ (informacija apie Lietuvos bendrovių kreditingumą);
http://www.coface.lt/ (informacija apie Lietuvos ir uţsienio bendrovių kreditingumą).
Situacijos stebėjimas (I)
Kodėl svarbu nuolat stebėti kontrahento finansinę padėtį?
Sudarydami sutartį su patikimu kontrahentu (turinčiu gerą
kreditingumo lygį), negalite būti garantuoti, kad jis toks išliks visą
sutarties galiojimo laikotarpį.
Pasitaiko atvejų, kai kontrahentas sąmoningai stengiasi įgyti
pasitikėjimą ir bendradarbiavimo pradţioje uţ viską moka avansu,
o vėliau, motyvuodamas uţmiršimu, buhalterės atostogomis ir pan.,
įsiskolina Jums didelę pinigų sumą ir dingsta (pvz., priveda savo
įmonę prie bankroto).
Situacijos stebėjimas (II)
Kokios yra Jūsų teisės suţinojus apie sutarties (numanomą)
neįvykdymą?
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo
termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti,
kad kita šalis paţeis sutartį iš esmės. (CK 6.219 str.)
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo
ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties paţeidimas.
(CK 6.217 str.)
Skolų išieškojimas iš LR skolininkų (I)
Vienas paprasčiausių kreipimosi į teismą būdų – pareiškimas dėl
teismo įsakymo išdavimo. Šis būdas yra greičiausias, jeigu
skolininkas nepateikia prieštaravimų dėl teismo įsakymo.
TAČIAU
Įstatyme įtvirtinti grieţti reikalavimai, kada leidţiama pasinaudoti
šiuo būdu, t.y. į teismą kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo
išdavimo.
Skolų išieškojimas iš LR skolininkų (II)
Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo leidţiama kreiptis tik
dėl piniginių reikalavimų (CPK 431 str. 1 d.).
Pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:
a) pareiškimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės
(ar jos dalies), uţ kurią reikalaujama sumokėti, o skolininkas reikalauja ją
įvykdyti;
b) yra neįmanoma prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti
dalį prievolės;
c) skolininkas gyvena uţsienyje arba uţsienyje yra skolininko buveinė;
d) skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra neţinomos.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (I)
ES teisės mechanizmai supaprastintam tarptautinių ginčų
sprendimui (sumariniai procesai):
Europos mokėjimo įsakymo procedūra;
Europos ieškinių dėl nedidelių sumų (iki 2000 Eurų) procedūra;
Neginčijamų reikalavimų Europos vykdomasis raštas.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (II)
Europos mokėjimo įsakymo procedūra
2006 m. gruodţio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – EMĮ), buvo sukurtas siekiant supaprastinti ir pagreitinti tarptautinio pobūdţio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumaţinti jo išlaidas.
EMĮ procedūra labai panaši į Lietuvoje naudojamą teismo įsakymo procedūrą, tačiau yra labiau standartizuota.
EMĮ taikomas tik aiškiems, neginčijamiems, piniginio pobūdţio reikalavimams (EMĮ 4 str.) civilinėse ir komercinėse bylose.
Taikomas nuo 2008 m. gruodžio 12 d.
visose valstybėse narėse, išskyrus Daniją.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (III)
EMĮ procedūros privalumai:
1. Visos dokumentų formos standartizuotos, todėl dokumentus
nesudėtinga pateikti kitoje valstybėje narėje net ir atsiţvelgiant į
tai, jog dokumentas teikiamas teismo darbo kalba.
2. Nėra reikalavimo, kad atstovautų advokatas.
3. Pasinaudojimas EMĮ procedūra neuţkerta kelio vėliau
pasinaudoti nacionalinėmis procedūromis arba Europos ieškinių
dėl nedidelių sumų procedūra.
4. Orientaciniai terminai nustatyti pačiame reglamente, todėl
teismuose procesai neturėtų būti vilkinami. Jei proceso metu
nekyla nesklandumų ir atsakovas skolos neginčija, vykdomasis
dokumentas turėtų būti gautas per maţdaug 90 dienų.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (IV)
EMĮ procedūros privalumai:
5. Įrodymus uţtenka tik nurodyti – jų pateikti nereikia.
6. Versti reikia tik prašymo kopiją, jokių papildomų vertimų
(ypač įrodymų) pateikti nereikia.
7. Ieškovas gali iš karto arba vėliau nurodyti, kad nesibylinės
įprastine tvarka, jei atsakovas prieštaraus EMĮ išdavimui.
8. Daţnai taikomas gerokai maţesnis nei įprasta ţyminis
mokestis (Lietuvoje ¼ įprastai mokėtinos sumos – analogija
teismo įsakymui).
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (V)
EMĮ procedūros trūkumai:
1. Atsakovui uţtenka tik nurodyti, kad su pateiktu EMĮ
nesutinka ir procedūra gali būti nutraukta teismo ieškovui
pasiūlius bylinėtis ginčo (ar kita valstybėje narėje taikoma)
teisenos tvarka.
2. Teismai ne visuomet tinkamai laikosi EMĮ procedūrų, sukelia
ieškovui papildomų sunkumų, taikydami savo nacionalinės
teisės normas, daţnai neatsiţvelgdami į EMĮ nustatytas
taisykles.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (VI)
EMĮ parengimas ir
išsiuntimas uţsienio
valstybės teismui
EMĮ priėmimas, nustatymas, ar
atitinka reikalavimus, ir
išsiuntimas atsakovui
EMĮ įteikimas atsakovui
EMĮ (ne) ginčijimas
EMĮ neginčijus
– įsiteisėjimas
Įsiteisėjusio ir vykdytino EMĮ
išsiuntimas ieškovui
Ţyminis
mokestis
30
dienų
5-30
dienų
30
dienų
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (VII)
EMĮ vykdymas ir prieţiūra
Atsakovui nepareiškus prieštaravimų ir teismui išdavus formą G, EMĮ tampa vykdytinu bet kurioje valstybėje narėje be atskiros pripaţinimo procedūros (atsisakyta ekzekvatūros procedūros).
Įsiteisėjusį mokėjimo įsakymą ir vykdytinumo paţymėjimą (formą G) teismas ieškovui išsiunčia be atskiro pareikalavimo.
Atsakovas gali reikalauti perţiūros procedūros, tik jei:
a) EMĮ įteiktas vienu iš Reglamento 14 str. numatytų būdų (t.y. be patvirtinimo apie gavimą), ir ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas laiku, nesuteikiant atsakovui galimybės pasiruošti gynybai, arba
b) atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės, su sąlyga, kad abiem atvejais jis veikia nedelsdamas.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (VIII)
EMĮ vykdymas ir prieţiūra
Kreipdamasi dėl vykdymo į antstolius, šalis antstoliui pateikia
teismo išduoto EMĮ, išversto į valstybės narės, kurioje
dokumentas pateikiamas vykdyti, kalbą, ar kitą kalbą, kuri
toje valstybėje narėje nurodyta kaip priimtina, kopiją.
Sprendimas vykdomas pagal valstybės narės nacionalinę
teisę.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (IX)
Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų
nagrinėjimo procedūrą.
Šis reglamentas nustato procedūras, kaip supaprastinta tvarka
pradėti ir vykdyti teismo procesą uţsienio valstybėje tais atvejais,
kai ginčo suma neviršija 2000 eurų (6905,6 Lt).
Reglamentas taikomas nuo 2009 m.
sausio 1 d. visoms ES valstybėms narėms,
išskyrus Daniją.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (X) Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūra
Ieškinio parengimas ir
išsiuntimas uţsienio
valstybės teismui
Ieškinio priėmimas,
nustatymas, ar atitinka
reikalavimus, ir išsiuntimas atsakovui
Ieškinio gavimas, atsiliepimo (ne)
pateikimas
Teismas nustato, ar reikia
informacijos, įrodymų ar posėdţio
Jei nieko nereikėjo – priimamas
sprendimas, jei reikėjo – vertinami
duomenys
Paţymos išdavimas / sprendimo priėmimas
Ţyminis
mokestis
14
dienų
30
dienų
30
dienų
30
dienų
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XI)
Reglamentas taikomas nuo 2005 m.
spalio 21 d. visoms valstybėms narėms,
išskyrus Daniją.
Neginčijamų reikalavimų Europos vykdomojo rašto procedūra
2004 m. balandţio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004.
Reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą (EVR) neginčytiniems reikalavimams, kad nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripaţinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XII)
Reikalavimai teismo sprendimui, siekiant jo pagrindu išduoti EVR:
1) Sprendimas turi būti vykdytinas valstybėje narėje;
2) Sprendimas yra piniginio pobūdţio;
3) Neprieštarauti jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamente Nr.
44/2001 (Briuselis I);
4) Procedūros atitiko Reglamento Nr. 805/2004 reikalavimus (dėl dokumentų
įteikimo ir informacijos atsakovui suteikimo);
5) Ieškinys privalo būti neginčijamas (skolininkas jam neprieštaravo), o
sprendimas turėti paskutinės instancijos teismo sprendimo galią (skųsti
negalima);
6) Priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko gyvenamoji vieta, tais
atvejais, kai:
a) Reikalavimas yra neginčytinas;
b) Jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo kaip vartotojas, tikslu, nesusijusiu su jo
darbu ar profesija;
c) Skolininkas yra vartotojas.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XIII)
Kada reikalavimas laikomas neginčytinu?
Neginčytinu reikalavimas laikomas, jei:
1) Skolininkas su juo sutiko;
2) Skolininkas jam neprieštaravo;
3) Skolininkas, nors ir buvo tinkamai informuotas, nedalyvavo teismo
procese;
4) Skolininkas sutiko su reikalavimu autentiškame (notaro)
dokumente.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XIV)
EVR išdavimas
EVR paţymėjimą išduoda sprendimą priėmęs teismas ar
teisę vykdyti galintis patvirtinti notaras (kai vykdoma pagal
čekį arba vekselį).
Į teismą (notarą) dėl EVR paţymėjimo išdavimo kreipiamasi
įprasta tvarka teikiant prašymą išduoti EVR paţymėjimą.
Ar teismo sprendimas arba kitas dokumentas atitinka
Reglamento reikalavimus, teismas ar notaras tikrina ex officio,
o pripaţinęs, jog sprendimas nėra neginčytinas ar neatitinka
kitų reikalavimų, atsisako išduoti EVR paţymėjimą.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XV)
EVR išdavimas
REKOMENDACIJA:
Siekiant uţsitikrinti tai, kad EVR nebus atsisakyta išduoti dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui netinkamumo, ieškinyje
rekomenduotina papildomai nurodyti, jog teismo sprendimo
pagrindu bus siekiama EVR išdavimo. Tuomet teismas
dokumentus įteikia ne tik pagal CPK reikalavimus, tačiau ir pagal EVR Reglamento nuostatas.
Skolų išieškojimas iš ES skolininkų (XVI)
EVR pateikimas vykdyti
Siekiant įvykdyti teismo sprendimą kitoje valstybėje narėje, vadovaujantis Europos vykdomojo rašto procedūra, turi būti pateikiama:
1. Teismo sprendimo kopija;
2. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopija;
3. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo vertimas į vykdančiosios valstybės kalbą ar vieną valstybinių kalbų, ar kitą valstybei priimtiną kalbą.
Pateikiami dokumentai turi būti apostilizuoti, išskyrus vertimą, kurį reikia apostilizuoti tik tuomet, jei vertimo tikrumą tvirtina notaras. Kitu atveju tinkamu praktikoje vertimo patvirtinimu laikomas vertėjo antspaudas su parašu apie vertimo tikslumą.
AČIŪ UŢ DĖMESĮ!
JURGITA JUDICKIENĖ Vadovaujančioji partnerė, advokatė
Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX Olimpiečių g. 1A-21, LT-09235 Vilnius
Tel. +370 5 249 7100
Faks. +370 5 249 7101
Mob. tel. +370 686 64371
El. p. j.judickiene@jurex.lt www.jurex.lt
Recommended