View
5
Download
1
Category
Preview:
Citation preview
PRITARTA
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2007 m. liepos 16 d.
įsakymu Nr. 40-697
PATVIRTINTA
Vilniaus lopšelis-darţelis „Boruţėlė“
direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr. V – 40
Vilniaus lopšel io-darţel io „Boruţėlė“
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
2007 m.
PROGRAMĄ RENGĖ:
Direktorė Angelė Kučinskienė
Direktorės pavaduotoja ugdymui Indrė Rizgelienė
Priešmokyklinio ugdymo pedagogės: Janina Ladietienė, Greta Staknienė, Martyna Komparskienė.
2
Turinys
I. Bendrosios nuostatos ....................................................................................................................... 3
Informacija apie įstaigą ................................................................................................................. 3
Įstaigos savitumas ......................................................................................................................... 3
Ugdymo individualizavimas ........................................................................................................ 4
Pedagogų ir tėvų sąveika .............................................................................................................. 5
Pedagogo vaidmuo ........................................................................................................................ 6
Vaiko ugdymo kryptys ................................................................................................................ 7
II. Įstaigos ugdymo programos principai ........................................................................................... 7
III. Ikimokyklinio ugdymo tikslas ir uţdaviniai ................................................................................. 8
IV. Ugdymo turinys ............................................................................................................................ 8
1-3 metų amţiaus vaikų ugdymo programa .................................................................................. 9
2. 3-6 metų amţiaus vaikų ugdymo programa ............................................................................. 12
V. Ugdymo metodai, būdai, aplinka ir priemonės .............................................................................. 20
Ugdymo metodai, būdai ................................................................................................................ 20
Ugdomoji aplinka ir priemonės .................................................................................................... 21
VI. Vaiko ugdymo pasiekimų vertinimo metodai ............................................................................. 22
Programos realizavimo kokybė .......................................................................................................... 24
Naudota literatūra ............................................................................................................................... 25
Priedai
3
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
INFORMACIJA APIE ĮSTAIGĄ
Švietimo teikėjo duomenys: Vilniaus lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė” – neformaliojo ugdymo
švietimo įstaiga, juridinis asmuo, nesiekianti pelno institucija. Steigėjas -Vilniaus miesto savivaldybė.
Ikimokyklinė įstaiga dirba 12,5 val., pailgintos darbo dienos grupės darbą pradeda 6.30 val. ir baigia
19.00 val.
Adresas: Latvių 40, Vilnius LT-08113.
Tel..-faks. 8 (5) 275 32 19, el. paštas rastine@boruzele.vilnius.lm.lt
Lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė” savo veiklą grindţia Lietuvos Respublikos konstitucija, LR
švietimo įstatymais, Vaiko teisių konvencija, LR Vyriausybės nutarimais, LR švietimo ir mokslo
ministro įsakymais, steigėjo įsakymais, patvirtintais lopšelio-darţelio ,,Boruţėlė” nuostatais, vidaus
darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais.
ĮSTAIGOS SAVITUMAS
Lopšelyje-darţelyje ,,Boruţėlė” vaikai ugdomi pagal švietimo ir mokslo ministerijos
patvirtintais ugdymo programas:
,,Ankstyvojo ugdymo vadovas”.
,,Ikimokyklinio ugdymo gairės” – programa pedagogams ir tėvams.
,,Vėrinėlis” – kūrybinio-kompleksinio ugdymo programa.
,,Bendroji priešmokyklinio ugdymo(si) programa” .
,,Gera pradţia” – į vaiką ir šeimą orientuota ugdymo metodika.
Nuo 1996 m. įstaiga dalyvauja tarptautiniame ikimokyklinio ugdymo projekte ,,Gera pradţia”.
Pedagogai, dalyvaujantys projekte ,,Gera pradţia”, kelia kvalifikaciją tarptautiniuose seminaruose.
Įstaigoje vyksta seminarai ir paskaitos aktualiais ikimokyklinio ugdymo klausimais ne tik įstaigos
pedagogams ir tėvams, bet ir Vilniaus miesto bei Lietuvos pedagogams. Lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė”
yra metodikos ,,Gera pradţia” metodinis centras.
Lopšelyje-darţelyje veikia 12 grupių: 2 ankstyvojo amţiaus, 8 ikimokyklinio amţiaus, 2
priešmokyklinio amţiaus grupės. Įstaigą lanko vidutiniškai 240 vaikų, dirba 22 pedagogai, logopedas,
meninio ugdymo pedagogas. Įstaigoje dirbantys pedagogai įgiję auklėtojų, vyresniųjų auklėtojų
kvalifikacines kategorijas, priešmokyklinio ugdymo pedagogė atitinka tarptautinių į vaiką orientuoto
pedagogo standartų reikalavimus. Pedagogai nuolat tobulina savo kvalifikaciją PPRC
organizuojamuose seminaruose, steigėjo organizuojamuose miesto ir respublikiniuose renginiuose,
4
dalijasi profesine patirtimi dalyvaujant metodiniuose pasitarimuose, atvirose ugdomosiose veiklose.
Kiekviena ugdytoja sukauptą pedagoginį patyrimą fiksuoja savo darbo sąvade.
Lopšelyje- darţelyje ,,Boruţėlė” sudaromos sąlygos VPU ir Vilniaus kolegijos studentams ir
dėstytojams stebėti pedagogų ir vaikų praktinę veiklą bei perimti geriausiąją mūsų įstaigos patirtį,
atlikti tiriamąją veiklą, įgyti praktinių įgūdţių.
Organizuojant ugdymo procesą vadovaujamasi visapusiškos asmenybės ugdymo vertybių
nuostata, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vaikų fizinių-psichinių galių plėtotei, garantuojant gerą
pasirengimą mokymuisi, aukštą savęs vertinimą, gebėjimą pasirūpinti savimi.
Lopšelis-darţelis ,,Boruţėlė” įsikūręs jaukiame Ţvėryno mikrorajone. Daugumos šiame rajone
gyvenančių šeimų socialinė- ekonominė padėtis stabili, aukštas pragyvenimo lygis. Aplink lopšelį-
darţelį gausu miškų, parkų ir kitų lankytinų vietų. Vaikai visais metų laikais gali stebėti tvenkinius ir
juose gyvenančius paukščius, lankytis Vingio parke, prie upės, šaltinio. Taip ugdytiniai pratinami
matyti ir puoselėti gamtos groţį.
Lopšelyje-darţelyje įkurtas bendruomenės kambarys(pedagogų, tėvų savišvietai, bendravimui) ,
seklyčia, kurioje sukaupti senoviniai rakandai, lopšelio- darţelio koridoriuose, laiptinėse eksponuojami
vaikų, jų tėvelių, pedagogų darbai. Įstaigos aplinka atliepia tradicinės kultūros dvasią, yra funkcionali,
jauki ir skatinanti įvairių vaiko gabumų skleidimąsi. Tokia aplinka sukuriama tėvų ir pedagogų
bendradarbiavimu.
UGDYMO INDIVIDUALIZAVIMAS
Ugdymo procese svarbiausias dėmesys skiriamas vaiko individualumui, jo saviraiškai ir kūrybai
puoselėti, sąveikai su šeima skatinti. Ugdymo individualizavimas vyksta, kai atsiţvelgiama į vaiko
išsivystymo lygį ir planuojama tokia veiklos apimtis, kuri uţtikrina sėkmingą kiekvieno vaiko
ugdimąsi. Kryptingai ugdant individualius vaiko gebėjimus, galima pasiekti gerų rezultatų, tačiau reikia
išmanyti apie vaiko vystimąsi: sveikatą, fizinį ir emocinį augimą, paţinimo būdus. Auklėtoja įvertina
kokią vystimosi pakopą vaikas yra pasiekęs ir suderina veiklą su nustatytuoju vaiko išsivystymo lygiu.
Suvokę svarbiausius vaiko poreikius ir galimybes, numatome individualius ugdymo(si) būdus ir
metodus. Skatiname vaiko savarankiškumą tose srityse, kur gebėjimai geriau susiformavę ir teikiame
didesnę pagalbą silpnesnių gebėjimų ugdymui(si). Vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, teikiama
logopedo pagalba.
Vaikų poreikiai
Išreikšti save ir būti pripaţintam.
Jaustis saugiai ir jaukiai.
5
Pagrindinė vaiko veikla-ţaidimas.
Bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, bei veikti aktyviai.
PEDAGOGŲ IR TĖVŲ SĄVEIKA
Vienas iš pagrindinių siekių- sąveika tarp pedagogo, vaiko ir šeimos. Sėkmingas tėvų (globėjų)
ir ikimokyklinės įstaigos pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas uţtikrina ugdymo(si) tąsą ir
kokybę. Tėvų (globėjų) dalyvavimas įstaigos gyvenime lemia vaikų pasiekimus, motyvaciją, savivertę
ir elgesį. Sąveikaujant su šeima vadovaujamasi principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui.
Bendradarbiaudami su šeima pedagogai siekia šių tikslų:
susipaţinti su šeimos kultūra, tradicijomis ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui
priemonių;
supaţindinti šeimas su vaiko ugdymo(si) ypatumais, sąlygomis lopšelyje-darţelyje.
Kiekvieną šeimą individualiai informuoti apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus, drauge spręsti
iškilusias problemas, ieškoti tinkamiausių ugdymo būdų, metodų.
Šviesti tėvus pedagoginiais ir psichologiniais klausimais.
Išklausyti šeimų poreikius, stengtis juos įgyvendinti.
Tėvų poreikiai
Svarbu, kad darţelyje vaikas socializuotųsi.
Vaikas darţelyje turi jaustis jaukiai ir saugiai.
Įstaigoje dirba kompetentingi specialistai.
Vaikui suteikiamas visapusiškas ugdymas, bei uţtikrinamas sėkmingas pasirengimas mokyklai.
Tėvai pageidauja papildomų uţsiėmimų savo vaikams ( įvairių būrelių).
Bendradarbiaudami su šeima pedagogai vadovaujasi šiomis nuostatomis:
Pagarbos – gerbti kiekvieną šeimą ir priimti ją tokią, kokia ji yra;
Individualizavimo – šeimos yra skirtingos savo interesais, planais ir pajamomis; tai kas gali sudominti
vienas šeimas, kitoms gali būti visai nepriimtina ir nepadaryti jokio poveikio;
Konfidencialumo – informacija apie vaiko ugdymą(si), jo poreikius, galimybes ir t.t. teikiama tik
šeimos nariams;
Pasitikėjimo- abipusis tarpusavio pasitikėjimas sukuria teigiamą vaikų ugdymo(si) atmosferą.
Bendravimo ir bendradarbiavimo su šeima formos:
1. Individualios: pokalbiai apie vaiko vystimąsi, elgesį ir pan.; susirašinėjimas (kai su tėvais
susitinkama rečiau); susitikimai- konsultacijos;
6
2. Bendri tėvų, vaikų ir pedagogų renginiai: šeimų šventės; vakaronės; išvykos;
3. Tėvų susirinkimai:- tėvų, vaiko ir pedagogo; bendri, darţelio (talkų klausimai, ugdomosios
aplinkos turtinimo ir kt. klausimai); grupės (supaţindinama su vaikų ugdymo(si) programa, ateities
planais, kilusiomis problemomis ir pan.);
4. Tėvų švietimas: medţiaga tėvų lentoje (informacija pedagogine, psichologine tema); tėvų
dalyvavimas įvairiuose tyrimuose (ţodinės apklausos, anketos; bendruomenės kambarys (įvairi
literatūra apie vaiko ugdymą(si), dalijimasis gerąja patirtimi);
5. Vaikų pažinimas: piešinių, darbelių parodos (grupės, darţelio patalpose, miesto parodose);
projektai; tėvų dalyvavimas atviroje grupės veikloje (susitarus iš anksto, pasiūlę savo sumanymus tėvai
pakviečiami į veiklą); šeimos ir pedagogų kasdieninis bendravimas.
Vaikas kaip visuma yra programos centras, nes programos turinys grindţiamas asmenybės
sklaidos teorija, apimančia visus vystimosi aspektus - fizinį, paţintinį, kalbinį, socialinį ir emocinį.
PEDAGOGO VAIDMUO
Atsiţvelgiant į įstaigos savitumą pedagogas turi atlikti šiuos vaidmenis:
suvokti vaiko vystimąsi;
stebėti vaiką ţaidţiantį ir dirbantį;
atsiţvelgt į vaikų pomėgius ir poreikius;
skatinti pagarbą vienas kitam;
numatyti individualius ir visai grupei keliamus uţdavinius;
kurti mobilią aplinką;
gerbti vaikus, vertinti jų mintis;
skatinti vaikus įveikti sunkumus;
lavinti vaikų mąstymą.
7
VAIKO UGDYMO KRYPTYS
Ikimokyklinėje įstaigoje diegiamos ugdymo turinio naujovės vaikų emocinei ir socialinei
patirčiai įgyti. Uţtikrinamas vaikų spontaniškos, išprovokuotos bei auklėtojos organizuotos, laisvai
vaikų pasirenkamos, veiklos santykis. Vaikų ugdymas visuminis, integruotas. Vaikai ugdomi tautinių
tradicijų dvasia. Rūpinamasi ugdytinių dvasiniu ryšiu su ji supančia gamta. Ugdoma ir skatinama vaiko
saviraiška. Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimui. Vaikas
ugdomas remiantis humanistine (vaiko saviraiška, savęs realizavimo galimybės) – progresyvistine
(gebėjimas spręsti problemas, kritiškai vertinti sukauptą informaciją, mokytis, mąstyti bei ugdymo
integravimas,) konstruktyvizmo (vaiko patirtis, idėjos, kritinio mąstymo, eksperimentavimo, atradimų ir
pan. skatinimas) ir asmenybės sklaidą skatinančia (raidos ypatumai ir dėsningumai, vaikų poreikių ir
pomėgių tenkinimas, ugdymo(si) aplinka) kryptimis. Taipogi pedagogas gali taikyti M. Montesori
idėjas, kurios skatina vaiko savarankiškumą, F. Frebelio - iškeltas vaikų ţaidimas, kaip gyvenimo
būdas, Dekroli, Šteinerio - vaikų ugdymas grindţiamas santykiu su gamta, natūralia aplinka. Labai
artima Ţ. Piaţė filosofija – jis teigė, kad vaikas ţaistų kuo daugiau ir, kad ugdymas vyktų per ţaidimą.
Piaţė įrodė, kad vaiko vystimosi raidos etapų negalima nei skubinti, nei lėtinti – vaiko galios turi
atsiskleisti natūraliai. Vaikas pasaulį paţįsta per ţaidimus. Ţaidimas pagrindinė vaiko veiklos sritis.
II. ĮSTAIGOS UGDYMO PROGRAMOS PRINCIPAI
Ugdymo programos principai tai pagrindine idėja, nušviečianti visų ugdymo veiksmų turinį,
priemones ir metodus. Vaikų ugdymas mūsų ikimokyklinėje įstaigoje grindţiamas šiais principais:
Atsinaujinimo: atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universaliąsias dorovės
normas ir nacionalumo branduolį.
Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo principas: ugdymo procesas
orientuotas į vaiko poreikius, interesus, turimą patirtį, amţiaus raida bei atsiţvelgiant į
ugdymo turinį.
Humaniškumo principas: vaikas gerbiamas kaip asmenybė, pripaţįstama jo teisė būti skirtingu,
vertinamu kitų, gebančiu adekvačiai vertinti save, aplinkoje besijaučiančiu psichologiškai bei
fiziškai saugiu. Ugdymas grindţiamas vaikui asmeniškai reikšmingais, prasmingais faktais,
procesais, problemomis.
8
Tęstinumo: siekiama darnaus vaiko ugdymo(si): tarp šeimos ir ikimokyklinės įstaigos; nuo
ankstyvojo amţiaus iki ikimokyklinio; nuo ikimokyklinio iki priešmokyklinio bei pradinio
ugdymo. Renkant visapusišką informaciją apie vaiką ir numatant ugdymo(si) gaires.
Demokratiškumo: grindţiama lygiavertė vaiko ir suaugusiojo partnerystė. Vaikas renkasi
veiklą, atitinkančia jo poreikius, interesus, o pedagogas – lanksčiai planuoja ugdymo procesą
bei jį gali koreguoti pagal aplinkybes.
Nacionalumo: įsipareigojimas Lietuvos kultūrai, rūpestis nacionalinių maţumų tradicijų ir
papročių pripaţinimu krašto kultūrai.
III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas:
Atsiţvelgiant į paţangiausias mokslo ir visuomenes raidos tendencijas, kurti sąlygas,
padedančias vaikui tenkinti prigimtinius kultūros, taip pat ir etnines, socialinius, paţintinius poreikius.
Uždaviniai:
Saugoti ir stiprinti vaiko fizinė, psichinė ir dvasinė sveikatą, garantuoti jo saugumą, tenkinti
aktyvumo ir judėjimo poreikį.
Drauge su vaikais ir tėvais kurti saugią, dţiugią ir turtingą kasdienybę.
Gerbti ir palaikyti vaiko ţaidimą, sudaryti sąlygas jo plėtotei. Stebėti ir analizuoti vaiko
ţaidimus, elgseną, santykius.
Kurti socialumą ugdančią aplinką, bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes. Suteikti vaikui
galimybę būti išklausytam.
Padėti vaikui suvokti etnokultūros vertybes, ugdyti ekologinę savimonę.
Ugdyti vaikų kalbą kaip pagrindinę bendravimo ir saviraiškos priemonę, skatinti jos vystymąsi.
Plėtoti vaiko kūrybiškumą, skatinti saviraišką įvairiomis meninėmis priemonėmis.
Siekti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kryptingumo, tęstinumo.
IV. UGDYMO TURINYS
Programos ugdymo turinys nėra ribojamas veiksenų, nes jis atviras vaiko patirčiai ir
įgyvendinant yra keičiamas. Programos ugdymo turinys sudarytas atsiţvelgiant į tikslingiausias
9
veiksenas. Veiksenos bei veikla nedetalizuojamos, sudarant sąlygas šeimai, vaikui bei patiems
pedagogams siūlyti konkrečias idėjas kasdienei veiklai.
1-3 METŲ AMŢIAUS VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA
1. Paţinimo ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Padėti tenkinti savo poreikius.
Skatinti mėgdţioti nesudėtingus veiksmus.
Sudominti suaugusiųjų darbu, ugdyti buitinio darbo įgūdţius, domėjimąsi aplinka.
Ugdyti meninį suvokimą, suteikti ţinių apie piešimą, tapybą ir t.t.
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Save ir kitus vadina vardais. Kalbėdamas, pasakodamas artimus
ţmones kviečia, pavadina vardais.
Prisistatydamas pasako savo vardą.
Ţmonių, gyvūnų, augalų
nuotraukos, paveikslėliai,
knygelės.
Gamtos garsų įrašai.
Įvairaus dydţio, spalvos,
medţiagos kaladėlės.
Išardomieji ir sudedamieji
ţaislai. Ţiedai varstymui,
piramidės. Techniniai,
minkšti ţaislai. Stalo
ţaidimai.
Vandens, vėjo malūnėliai.
Ţmonių buities atributai.
Muzikiniai, pramoginiai
ţaislai.
Įvairios meninės priemonės.
Natūrali gamtinė medţiaga ir
t.t.
Supranta kam naudojami
namų apyvokos daiktai.
Veikdamas pavadina ir naudoja
daiktus pagal paskirtį.
Rodo ir pavadina kūno dalis. Ţaisdamas pavadina, parodo ţmogaus,
gyvūno kūno dalių pavadinimus.
Ţaidţia vaizduotės ţaidimus
su daiktais.
Ţaisdamas naudoja vieną daiktą vietoj
kito jau ţinomo.
Ieško sprendimų. Ardydamas, konstruodamas,
dėliodamas skiria, rūšiuoja daiktus
pagal tam tikrus poţymius.
Tyrinėja viską aplinkui. Čiupinėdamas, ragaudamas,
stebėdamas, bandydamas,
mėgdţiodamas susipaţįsta su jį
supančia aplinka.
Ţaidţia muzikinius
ţaidimus.
Dainuodami su pedagogu ir vieni,
mėgdţioja judesius, imituoja patys.
Pajaučia ir išreiškia ritmą. Klausydamiesi keičia judesius pagal
muzikos charakterį, pagal muzikos
stiprumą.
Rūšiuoja, skirsto, dėlioja
daiktus pagal poţymius,
dydį, formą, spalvą.
Ţaisdamas pavadina keturias spalvas,
grupuoja daiktus pagal aštuonias
spalvas. Pasako koks ţaisliukas
minkštas, koks kietas, šiurkštus –
švelnus.
Skiria priešingus veiksmus. Paprašytas nusirengia, apsirengia,
drabuţėlius, uţsisega, atsisega sagas.
Orientuojasi popieriaus lape. Keverzoja, brūkšniuoja vertikalius,
horizontalius brūkšnius ir pan.
10
2. Socialinės ir emocinės raiškos ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Ugdyti meilės, pagarbos jausmą mamai, tėčiui, artimiesiems.
Ugdyti palankumą bendraamţiams, skatinti ţaisti kartu.
Skatinti pasitikėjimą ir autonomiškumą.
Skatinti paţinti, reikšti savo jausmus.
Sukurti psichologiškai saugią aplinką.
Ugdyti palankumą bendraamţiams, skatinti ţaisti kartu.
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Pradeda vertinti save ir
supranta apibūdinimus.
Bendraudamas su aplinkiniais
išraiškingai reiškia emocijas.
Didţiuojasi savo darbeliais,
kūrinėliais.
Artimų ţmonių nuotraukos, iš
namų atsinešti ţaisliukai..
Siuţetiniai ir minkšti ţaislai.
Pirštukų lėlės, lėlės slapukės,
teatro lėlės. Muzikos
instrumentai. Veidrodţiai,
širmelės, pagalvėlės,
uţtiesalai, kilimėliai.
Pramoginiai, mechaniniai
ţaislai. Ţaislai vaikams
dţiuginti.
Dėlionės, įvairios kaladėlės.
Daiktų modeliai.
Statybiniai ţaidimai.
Įvairių nuotaikų muzikiniai
įrašai.
Balionai, muilo burbulai,
švilpukai ir kt.
Geriau supranta kitų
jausmus.
Ima rūpintis kitais, uţjaučia,
paguodţia, padeda draugui.
Daţniau reiškia jausmus
ţodţiais.
Ţaisdamas simbolinius ţaidimus
išreiškia jausmus.
Bando susivaldyti. Kilus konfliktui skatinamas sugeba
dalintis, atsiprašyti, paprašyti,
pasidalinti.
Jausmus reiškia verbaliniu
būdu.
Išreiškia ţodţiu savo norus,
pageidavimus, pasitenkinimą, nenorą,
pyktį ir pan.
Domisi kitais. Ţaisdamas bando susirasti ţaidimo
partnerių.
Paragintas įsijungia į
ţaidimą, palaukia savo eilės.
Veikdamas bando laikytis bendrų
susitarimų.
Domisi suaugusiųjų darbu. Skatinamas suaugusiojo dirba,
mėgdţioja įvairius nesudėtingus
darbelius.
Ţaidţia vaidmeninius
ţaidimus.
Pamėgdţiodamas, susitapatindamas
mokosi veikti su aplinkos daiktais,
mokosi tinkamai elgtis, bendrauti.
Emocingai reaguoja į
skatinančius vaikų
aktyvumą auklėtojos
veiksmus.
Striksi, šokinėja, ploja, linguoja ir pan.
Dalyvauja grupės 10-15
min. veikloje
Klausosi pasakojimų, muzikos, pats
pasakoja, stebi vaidinimus, pats
vaidina ir pan.
11
3. Kalbos ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Kurti ir skatinti kalbinę aplinką.
Padėti suvokti kalbos prasmę.
Skatinti domėjimąsi kalba.
Sudaryti sąlygas aktyviai bendrauti.
Ugdyti vaikų kalbinio bendravimo poreikį.
Ţadinti norą klausytis neilgų pasakų, apsakymų, ţiūrinėti ţaisliukus paveikslėlius.
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Derina ţodţius. Bendraudamas jungia ţodţius į
trumpus sakinius, vartoja daugiskaitą,
būdvardţius, prieveiksmius.
Knygelės, paveiksliukai,
nuotraukos, minkštos
knygelės, ţurnaliukai.
Įvairios meninės priemonės.
Įvairūs įrašai: pasakos,
muzikinės pasakos, dainelės,
pasakojimai ir t.t.
Tyrinėja knygeles, klauso
skaitomų tekstų.
Vartydamas knygeles ţiūrinėja
iliustracijas, vedţioja pirštu.
Auklėtojai skaitant, kalbant klausosi,
komentuoja. Mėgaujasi kalbos
skambesiu.
Vartoja naujus ţodţius. Kartodamas, mėgdţiodamas,
bendraudamas išmoksta naujų ţodţių.
Kalbą natūraliai sieja su
judesiu.
Kalbą imituoja judesiu.
Vartoja sudėtinius, sudaro
neigiamus sakinius.
Bendraudamas su bendraamţiais,
suaugusiais kalba reiškia savo
įspūdţius, patirtį, norus, nenorus,
atsisakymus, pageidavimus ir pan.
Šnekučiuojasi tarpusavyje. Ţaisdamas bando derinti veiksmus,
diskutuoja, tariasi.
Išmoksta nesudėtingus
ketureilius, daineles.
Skatinamas auklėtojos ir kitų
suaugusiųjų kartoja ţinomus ir
mėgstamus tekstus, dainuoja daineles,
ţaidţia imitacinius ţaidimus.
Aktyviai dalyvauja
pokalbiuose.
Kalbinamas suaugusiojo atsakinėja į
klausimus, pratinasi klausinėti.
4. Fizinis ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Suteikti visapusišką globą, prieţiūrą bei ugdymą.
Stiprinti ir saugoti vaikų sveikatą.
Tenkinti, ţadinti vaikų judėjimo poreikį.
12
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Pratinasi įvairiai judėti. Bėga į priekį, šokinėja ant vienos,
abiejų kojų. Stovi ir vaikšto ant pirštų
galų.
Kamuoliai, kaspinai, virvės,
kopetėlės, lankai.
Dviratukai, mašinėlės,
veţimėliai. Čiuţinys,
pagalvės. Barškučiai,
suktukai, ratukai, švilpynės,
būgneliai ir t.t.
Bando įveikti nesudėtingas
kliūtis.
Lipdamas aukštyn, ţemyn laipteliais
keičia kojos, nušoka nuo pirmo
laiptelio.
Tyrinėja savo kūno
galimybes.
Peršoka per 15 cm. kliūtį, meta
kamuolį per galvą, pagauna, ridena,
spiria.
Derina rankų judesius. Kerpa, spalvina, laiko ţirkles, lipdo,
ţaidţia pirštų ţaidimus. Suneria
didelius rutuliukus, sudeda ţaislą iš
sudedamų detalių.
Atlieka įvairius judesius
pagal muziką.
Šokinėja ritmiškai, barškina
barškučiais. Eina rateliu, sustoja.
Ritmiškai ploja.
5. Savarankiškumo įgūdţių ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Lavinti judesius per savarankiškus vaikų ţaidimus.
Ugdyti elementarius savitarnos įgūdţius.
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Savarankiškai valgo. Valgydamas šaukštu beveik neišlieja,
geria iš puodelio.
Įvairūs ţaislai.
Asmeniniai daiktai.
Higienos reikmenys. Bando savarankiškai rengtis. Padedant suaugusiam apsirengia, kiša
koją į batą, ranką į rankovę.
Pratinasi laikytis higienos. Padedant suaugusiam naudojasi
tualetu. Prausiasi, nusišluosto rankas,
veidą.
Savarankiškai tvarkosi. Skatinamas suaugusiojo deda ţaislus,
daiktus, priemones į vietą. Pats sėdasi
ant kėdutės
3 – 6 METŲ AMŢIAUS VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA
1. Paţinimo ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Skatinti vaiką domėtis artimiausia aplinka, ţmonėmis, gamtos reiškiniais, ţeme, dangaus
kūnais.
Padėti vaikui paţinti ir tenkinti individualius poreikius, interesus.
Ugdyti vaikų gebėjimą matyti, jausti, suvokti regimąjį pasaulį ir savitai jį išreikšti vaizdu.
13
Skatinti pajusti ir paţinti gamtą, joje patirtus įspūdţius, išgyvenimus išreikšti meninėmis
priemonėmis.
Skatinti stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti, bandyti.
3-4 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Skiria, paţįsta, pavadina
pagrindines spalvas.
Atpaţįsta, pavadina aplinkoje esančias
spalvas. Lieja spalvas, štampuoja, tapo
pirštukais.
Gyvūnų, augalų
nuotraukos, paveikslėliai,
knygelės.
Gamtos garsų įrašai.
Įvairaus dydţio, spalvos,
medţiagos kaladėlės.
Išardomieji ir
sudedamieji ţaislai.
Techniniai ţaislai.
Vandens, vėjo malūnėliai.
Ţmonių buities atributai.
Muzikiniai ţaislai.
Įvairios meninės
priemonės. Natūrali
gamtinė medţiaga.
Grupuoja daiktus pagal
dydį, supranta daiktų
paskirtį.
Kalbėdamas vartoja sąvokas didelis, maţas,
daug, vienas. Dėliodamas paruoštas
stambias formas pripiešia detales, spalvina.
Išskiria dalį iš visumos. Surenka iš dalių ţaislus, loto, dėlionę.
Daţnai uţduoda klausimą
Kas čia?
Smalsauja, klausinėja, stebi, komentuoja.
Visais pojūčiais tyrinėja daiktus.
Ima suprasti praeitį ir
dabartį: skiria buvo ir yra.
Vartoja ir skiria sąvokas diena, naktis.
Stebi ir tyrinėja kai kuriuos
gamtos reiškinius ir
objektus.
Stebi ir pavadina gyvūnus, paukščius
artimiausioje aplinkoje.
Ţaidţia vandeniu, smėliu.
Stebi oro permainas ir susipaţįsta su
įvairiais gamtos reiškiniais: pučia vėjas,
lyja, šviečia saulė, sninga ir pan.
4-5 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Paţįsta ir randa aplinkoje
spalvas.
Surasdamas, įvardija daiktus, konkrečios
spalvos.
Gyvūnų, augalų
nuotraukos, paveikslėliai,
knygeles. Korteles,
knygelės su skaitmenimis,
raidėmis, spalvomis,
gyvūnais, augalais.
Gamtos garsų įrašai.
Įvairaus dydţio, formos,
medţiagos kaladėlės,
konstruktoriai.
Laistytuvai, didinamieji
stiklai, muilo burbulai.
Ţaislai tapatinimui,
rūšiavimui. Išardomieji,
sudedamieji, techniniai
ţaislai. Profesijų atributai,
įrankiai, rakandai. Vėjo,
vandens malūnai ir t.t.
Grupuoja daiktus pagal
vieną savybę.
Sudaro daiktų seką, juos rūšiuoja, matuoja,
lygina.
Skaičiuoja iki 10. Skaičiuodamas daiktui priskiria skaitvardį
Skiria sąvokas vakar,
šiandien, rytoj, buvo, bus,
yra.
Pasakoja apie tai kas buvo vakar, yra
šiandien, bus rytoj. Margindamas naudoja
ornamentus.
Domisi raštu. Varto, ţiūrinėja, knygas, ţurnalus. Domisi
iliustracijomis, kopijuoja raides.
Kaupia, tikslina, gilina
ţinias apie gyvąją ir
negyvąją gamtą.
Aplinkoje atpaţįsta ir skiria medţius,
augalus, gyvūnus. Stebi kas vyksta jį
supančioje aplinkoje. Panaudodamas įvairią
gamtinę medţiagą kuria įvairius darbelius.
Turi elementarių ţinių apie
saugų eismą.
Laikosi elementarių saugaus eismo
taisyklių.
Eksperimentuoja. Tyrinėdamas naudojasi įvairiomis
priemonėmis. Maišydamas spalvas,
naudodamas įvairios faktūros medţiagas
įgyvendina savo sumanymus.
14
5-6 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Rūšiuoja, klasifikuoja
daiktus pagal keletą
savybių.
Veikdamas su įvairiais daiktais skiria jų
spalvą, formą, dydį, medţiagą. Dalindamas
daiktus į 2,4 lygias dalis jas pavadina.
Matuodamas, dalindamas, dėliodamas
nusako daikto padėti kito daikto atţvilgiu.
Knygelės, enciklopedijos,
nuotraukos, paveikslai.
Abėcėlė, skaičių, formų,
spalvų, dalies ir visumos
paveikslėliai, kortelės.
Smėlis, vanduo.
Gamtinė medţiaga.
Priemonės tapymui,
piešimui, lipdymui.
Medţiagos tapymui,
lipdymui, kūrybiniams
darbams. Antrinės
ţaliavos. Bandymams
reikalingos priemonės,
indai. Įvairios matavimo
priemonės, skaičiavimo
pagaliukai, erdvinės ir
geometrinės figūros.
Proţektoriai, telefonai,
foto aparatas. Ţemėlapiai,
gaublys. Ţmonių buities,
profesijų atributai. Ţaislai
tapatinimui, rūšiavimui,
grupavimui, serijų
dėliojimui. Išardomieji,
sudedamieji ţaislai. Vėjo
malūnai, parašiutai,
gamtos garsų įrašai,
filmuota medţiaga ir kt.
Tyrinėja, eksperimentuoja,
projektuoja.
Veikdamas su įvairiomis medţiagomis
tarpusavyje derina kelias dailės priemones,
gamtinę medţiagą. Atlikdamas bandymus
susipaţįsta su įvairiomis būsenomis.
Skaičiuoja iki 10 ir
daugiau. Atpaţįsta parašytus
skaitmenis.
Skaičiuodamas vartoja kelintinius
skaitvardţius, veikdamas naudojasi skaičių
simboliais. Parašo skaičius nuo 0 iki 10.
Paţįsta daug didţiųjų
raidţių.
Veikdamas naudojasi simboliais, bando
skaityti.
Domisi groţine ir paţintine
literatūra, TV laidomis,
visuomenės įvykiais,
tautiniais simboliais.
Vartydamas, skaitydamas, analizuodamas,
įvairią literatūrą, taipogi ţiūrėdamas
televizorių, klausydamas radiją susipaţįsta
ir įgyja ţinių apie kultūrinį, socialinį
ţmonių gyvenimą. Veikdamas naudoja
įgytą patirtį.
Ţino pagrindines elgesio
taisykles.
Pasakodamas perteikia kitiems ţinias apie
saugais eismo ir elgesio taisykles. Elgiasi
laikydamasis šių taisyklių.
Orientuojasi laike. Vardindamas savaitės dienas, mėnesius,
metų laikus nusako jų poţymius.
Kalbėdamas tiksliai vartoja sąvokas rytoj,
šiandien, vakar.
Supranta ateities įvykius. Veikdamas bando planuoti veiklą.
2. Socialinis ir emocinis ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Ugdyti meilės, pagarbos jausmą šeimai, artimiesiems.
Siekti, kad vaikas pasitikėtų savimi ir savo gebėjimais.
Sudaryti sąlygas veikti greta ir drauge. Skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą.
Pratinti laikytis elgesio taisyklių, susitarimų.
15
3-4 metai
Įgūdţiai Veikla ir veiksenos Siūlomos priemonės
Sutaria su bendraamţiais ir
draugais
Veikdamas laisvai ir spontaniškai reiškia
įspūdţius ir išgyvenimus.
Asmeniniai ţaislai,
daiktai, šeimos
nuotraukos.
Siuţetiniai ir minkšti
ţaislai. Pirštukų lėlės.
Muzikos instrumentai.
Veidrodţiai, širmelės,
pagalvėlės, uţtiesalai,
kilimėliai.
Pramoginiai, mechaniniai
ţaislai. Ţaislai vaikams
dţiuginti.
Dėlionės, įvairios
kaladėlės. Daiktų
modeliai.
Statybiniai ţaidimai,
nesudėtingi
konstruktoriai.
Įvairių nuotaikų
muzikiniai įrašai.
Balionai, muilo burbulai,
švilpukai ir kt.
Identifikuoja save. Pasakodamas, bendraudamas pasako savo
ir aplinkinių vardus, lytį. Rodydamas
pirštus pasako metus.
Ţaidţia vienas. Pratinasi
ţaisti drauge su kitais.
Ţaisdamas bando susidraugauti, dalinasi,
prašo siūlo. Laisvai, aktyviai, noriai
dalyvauja pasiūlytoje veikloje.
Neverkia paliekamas
darţelyje, nesunkiai
prisitaiko prie pokyčių.
Supranta ir priima suaugusiojo
pasiūlymus, grupės ritmą ir pokyčius. Stebi
mechaninių ţaislų judesį, įsiklausydamas į
jų garsus, mėgdţioja. Klausydamasis muz.
kūrinėlių emocijas reiškia judesiu.
Ţaisdamas linksmus ţaidimus aktyviai
juda.
Saugiai jaučiasi su
paţįstamais suaugusiai,
atsargus su nepaţįstamais.
Rodydamas gestus, mimiką, dţiaugsmą,
nepasitikėjimą reiškia savo būseną.
4-5 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir įgūdţiai Siūlomos priemonės
Kreipiasi pagalbos į
suaugusį, bendraamţį.
Nerasdamas sprendimo prašo jam padėti. Knygelės, albumai.
Ūgio matuoklė,
gimtadienio kalendorius.
Dėlionės, stalo ţaidimai.
Siuţetiniai,
atsipalaidavimo, efekto
ţaislai. Švenčių, vairių
profesijų atributika.
Įvairūs
muzikiniai įrašai,
instrumentai. Dailės
priemonės (akvarelė,
guašas, molis, plastilinas,
spalvotas, krepinis, lipnus
popierius ir t.t.).
Veidrodţiai, vaikiška
biţuterija, rūbai, skraistės
ir kt.
Skiria vardą nuo pavardės.
Supranta, kad tą patį vardą
gali turėti ir kiti.
Priskiria save konkrečiai
šeimai.
Kalbėdamas trumpai apibūdina save ir
artimuosius, nusako savo ir jų pomėgius.
Kliūtis bando įveikti
naudojant pastangas.
Ţaisdamas laikosi susitarimų dėl ţaidimo
vietos ir tvarkos, ieško priemonių, prašo
pagalbos, derasi, susitaria.
Dalyvauja grupiniuose
ţaidimuose.
Improvizuodamas, muzikuodamas,
kurdamas nesudėtingus ţaidimus tariasi dėl
vaidmenų, kuria aplinką. Meninėmis
priemonėmis reiškia savo jausmus,
išgyvenimus, nuotaiką, prieraišumą
suaugusiam.
Paslaugus, padeda kitiems. Siūlydamas pagalbą, patardamas bando
padėti kitam.
Realiai suvokia savo
galimybes.
Veikdamas savo sumanymus, idėjas siūlo
kitiems.
16
Domisi jį supančia aplinka. Stebėdamas, tyrinėdamas,
eksperimentuodamas įgyja ir kaupia ţinias
apie aplinką.
5-6 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Ţino ir naudoja asmeninę
informaciją.
Bendraudamas su kitais pasako vardą,
pavardę, adresą ir pan.
Asmeniniai ţaislai,
ţaidimai. Segtuvai,
pratybų knygelės, ūgio
matuoklė, įvairūs
kalendoriai, kortelės su
vardais. Rekvizitų dėţės.
Švenčių atributika, įvairūs
pramoginiai, siuţetiniai
ţaislai. Įvairių profesijų
atributika. Ţaislai
vaikams dţiuginti.
Atsipalaidavimo ţaislai.
Ţaidimai poromis,
keliese. Įvairūs
konstruktoriai, statybinės
detalės, kaladėlės,
teminiai rinkiniai,
mozaikos, stalo ţaidimai,
dėlionės ir kt.
Suvokia ne tik savo, bet ir
kitų šeimų buvimą.
Domisi, vertina, lygina savo ir draugų
šeimas. Draugauja šeimomis.
Prisitaiko prie darţelio
dienotvarkės ir laikosi
saugaus elgesio ir eismo
taisyklių.
Tardamasis, diskutuodamas kuria grupės
susitarimus.
Bendradarbiauja su kitais. Veikdamas, ţaisdamas siūlo savo
sumanymus, idėjas, kviečiasi ţaidimo
partnerius. Kurdamas įvairius socialinius
meninius ir t.t. projektus derina veiksmus.
Demonstruoja mokėjimą
savarankiškai ţaisti ir veikti
vienas.
Prisitaikydamas prie įvairių situacijų,
susirasdamas sau veiklą, įgyvendindamas
savo sumanymus vienas ir nedidelėmis
grupelėmis.
Dţiaugiasi savo ir kitų
laimėjimais
Atlikdamas įvairias uţduotis stengiasi būti
pastebėtas, įvertintas. Vertina kitus. Mokosi
laimėti ir pralaimėti.
Bando valdyti pyktį
agresiją.
Kilus konfliktui, norėdamas veikti drauge
tariasi, diskutuoja, atsiprašo.
Tausoja savo ir kitų daiktus. Ţaisdamas prašo, saugo, dalinas savo ir
kitų daiktais.
Draugiškai padeda kitiems. Pastebėdamas kito nesėkmę siūlo idėjas,
pataria, padeda, guodţia, uţjaučia.
3. Kalbos ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Tenkinti vaiko poreikį bendrauti ir paţinti pasaulį.
Skatinti taisyklingą, vaizdingą, turtingą kalbą.
Suţadinti vaiko domėjimąsi knyga, grafiniais simboliais.
Gilinti įgytas ţinias, kad nepriklausomai nuo kultūros ankstesnės patirties ir kalbos mokėjimo,
susidarytų teigiamą nuomonę apie save, pasijustų esą kalbėtojai, skaitytojai, rašytojai (Harste,
1989).
17
3-4 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Kalba daug, suprantamai,
tačiau daro klaidų.
Kalbėdamas vartoja daug maţybinių
ţodelių.
Knygelės, ţaislinės
knygelės, ţurnaliukai.
Popieriniai lipdukai,
paveikslėliai. Pasakų,
muzikos įrašai. Teatro
lėlės.
Trumpai dalinasi įspūdţiais. Klausinėdamas, aiškindamas, pasakodamas
inicijuoja bendravimą.
Deklamuoja ketureilius. Deklamuodamas, mėgdţiodamas pajunta
kalbos melodingumą, rimą, skambesį.
Komentuoja ką mato, ką
veikia.
Ţiūrėdamas į paveikslėlį, vartydamas
knygelę pasakoja ką mato. Pratinasi
naudotis simboliais.
Aktyviai dalyvauja
pokalbiuose.
Kalbinamas suaugusiojo atsakinėja į
klausimus, pratinasi klausinėti.
4-5 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Taisyklingai taria beveik
visus kalbos garsus.
Vartydamas knygeles, ţurnaliukus
komentuoja iliustracijas. „Skaito“ vieni
kitiems.
Knygos, groţinė,
paţintinė literatūra,
enciklopedijos. Vardų,
raidţių kortelės, įvairūs
paveikslėliai. Telefonas.
Stalo ţaidimai. Lėlių,
šešėlių teatras. Kubeliai,
automobiliai ir kt. su
uţrašais. Pasakų, muzikos
įrašai ir t.t.
Vartoja sudėtingesnius
sakinius, palyginimus.
Klausinėdamas aiškinasi
ţodţių reikšmes.
Atpasakoja, pasakoja, seka.
Deklamuoja sudėtingesnius
eilėraščius (2-3 posmeliai).
Pasakoja girdėtą kūrinį, pasaką. Pats kuria,
pasakoja, prastinasi, padedant pedagogui,
uţrašyti. Pasakoja naudodamasis
iliustracija.
Pats uţmezga pokalbį su
aplinkiniais.
Bendrauja domėdamasis, pasakodamas,
klausdamas.
5-6 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Kalba daug, taisyklingai. Kalbėdamas paaiškina ţodţių
reikšmes, tikslinasi.
Knygos vaikams (knygelės,
ţurnalai, vaikiškos
enciklopedijos, dailės albumai ir
kt.). Raidynai, ţodţių kortelės,
juostelės.
Stalo ţaidimai su raidėmis,
uţrašais skirti kalbai ugdyti.
Kubeliai, automobiliai ir kt. su
uţrašais.
Pasakų, muzikos įrašai
(kompaktiniai diskai, garso
kasetės)
Ţaislinės knygelės vaikams,
pasakų veikėjų siluetai,
figūrėlės. Skirtukai, ţymekliai
knygoms, simboliniai lipdukai.
Popierius (kortelės, juostelės,
lapeliai) rašikliai, pieštukai ir kt.
Moka patarlių, mįslių,
prieţodţių, 4-5 eilėraščius.
Klausydamas kitų pastebi klaidas,
bando taisyti.
Kalba sudėtiniais sakiniais.
Pasakoja nuosekliai.
Pasakodamas apibūdina kūrinėlių
iliustracijas. Atpasakoja girdėtą
tekstą, reiškia savo nuomonę.
Suvokia perkeltinę įvairių
kūrinėlių prasmę.
Pamėgdţiodamas, imituodamas
perteikia mėgstamų, populiarių
personaţų kalbą, veikseną.
Atpaţįsta raides, kopijuoja
raštą.
Kopijuodamas raštą, rašo pavienius
ţodţius, laiškus. Kuria knygeles.
Skaito trumpus ţodelius.
18
4. Fizinis ugdymas(is)
Uţdaviniai:
Padėti vaikui paţinti, bei realiai vertinti savo fizines galimybes ir savo kūną.
Tenkinti, ţadinti vaiko poreikį judėti. Ugdyti vaiko fizinius gebėjimus.
Suteikti vaikui elementarių ţinių apie sveikatą
Skatinti rūpintis savo sveikata: pratinti laikytis asmens higienos, taisyklingos kūno laikysenos.
3-4 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Derina rankų judesius. Ţaisdamas atsuka, uţsuka. Piešia
kreidelėmis, pieštukais, teptuku, pirštais.
Ţaidţia muzikinius pirštukinius ţaidimus.
Sūpuoklės, sienelė,
čiuţiniai, virvė,
kamuoliai, šokliukai,
juostelės, triratukai,
batutas.
Meninės priemonės ir
medţiagos. Muzikiniai
įrašai ir kt.
Pratinasi valdyti savo
judesius.
Eidamas paaukštinimu, stovėdamas ant
vienos kojos neilgai išlaiko pusiausvyrą.
Juda pagal ritmą.
Tyrinėja judesį ir kūno
galimybes.
Vaţinėja triratuku, rogutėmis. Pagauna, iš
nedidelio atstumo, sviestą kamuolį. Meta
pats.
Įveikia nedideles kliūtis. Lipa sienele, pralenda, nušoka, nuo
nedidelio paaukštinimo.
Pratinasi laikytis bendrų
susitarimų.
Ţaisdamas reaguoja į išgirstą bendrą
komandą, signalą. Stengiasi laikytis
ţaidimo taisyklių.
5-6 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Gera akies ir rankos
koordinacija.
Veikdamas taisyklingai naudoja rašymo
priemones, ţirkles. Konstruodamas
panaudoja ir smulkias detales. Išlanksto
keletą daiktų, tiksliai, kruopščiai spalvina,
apvedţioja, kopijuoja, mėgdţioja rašymą ir
t.t.
Laipiojimo virvė,
čiuţiniai, kopėčios,
sienelė. Priemonės
estafetėms, kliūtims.
Kamuoliai, šokliukai,
lazdos, kėliai, batutas,
sudedamieji, riedantys
ţaislai. Paspirtukai,
riedučiai, rogutės.
Priemonės varstymui,
sagstymui, raišiojimui,
kėgliai. Įvairios
meninės priemonės ir
medţiagos. Įvairūs
Atranda didėjančias savo
kūno galimybes.
Ţaisdamas įvairius sportinius ir judriuosius
ţaidimus atlieka įvairius kūno judesius.
Juda paisydamas muzikos tembro ir
pobūdţio. Taisyklingai sėdi. Naudodamas
aštrius daiktus pratinasi būti atsargus.
Pajunta savo kūno jėgą. Ridendamas, bėgdamas, šokinėdamas,
traukdamas, stumdamas naudojasi visa
jėga. Judesiu išreiškia veikėjų charakterį.
Tobulina sportinių ţaidimų
judesius
Laipioja, kybo ant įvairių įrenginių,
šuoliuoja. Varinėja kamuolį pirmyn, atgal.
Spardo į vartus, draugui. Taikydamas mėto
į taikinį, krepšį. Organizuoja estafetes.
Vaţinėja paspirtuku, dviračiu, riedučiais.
muzikiniai įrašai.
Smėlio maišeliai,
lankai, šokdynės,
suoleliai ir kt.
19
4-5 metai
Įgūdţiai Veiksenos ir veikla Siūlomos priemonės
Rankomis atlieka
manipuliacinius judesius.
Lanksto, kerpa popierių į kelias dalis
konstruoja įv. figūras. Apvedţioja, margina
įvairiomis priemonėmis.
Gamina muzikinius instrumentus ir juos
naudoja.
Kamuoliai, šokliukai,
šokdynės, lazdos,
smėlio maišeliai,
čiuţiniai, sudedamieji,
riedantys ţaislai.
Rogutės. Kopėčios,
sienelė, gimnastikos
suoleliai, čiuţiniai.
Priemonės varstymui,
sagstymui, kėgliai,
batutas. Įvairios
meninės priemonės ir
medţiagos ir kt.
Pajunta savo kūno
galimybes.
Įveikdamas įvairias kliūtis bėga, lipa,
lenda., šoka. Klausydamasis muzikos
atlieka įvairius judesius. Ţaisdamas meta,
ridena, gaudo. Vaţinėja dviračiu.
Plastiškai improvizuoja. Improvizuojamas vaizduoja mechanizmų
judėjimą, gamtos reiškinius, darbo
veiksmus
Ţaidţia sportinius ţaidimus. Ţaisdamas naudojasi pramoginiais,
sportiniais ţaislais. Spardydamas kamuolį
ţaidţia futbolą.
Koordinuoja judesius. Stovėdamas ant vienos kojos išlaiko
pusiausvirą. Šoliuoja, landţioja, laipioja.
Vienu metu derina du judesius. Ţaidţia
judriuosius ţaidimus.
5. Savarankiškumo ugdymas(is)
Ikimokykliniame amţiuje didelę reikšmę vaiko savivertei, savijautai, saviraiškai turi
savarankiškumas. Labai svarbu savarankiškumo įgūdţius pradėti formuoti nuo maţens ir palaipsniui.
Savarankiškumo įgūdţių formavimo uţdaviniai:
Suteikti vaikui elementarių ţinių apie save ir savo savijautą.
Pratintis laikytis asmens higienos, tinkamo ritmo.
Palaikyti ir gerinti vaiko savijautą, ją įvardinti.
Padėti išsiugdyti gebėjimą pačiam, be paraginimo susitvarkyti, pastebėti kas netvarkinga
aplinkoje.
Savarankiškumo įgūdţių raida
3 – 4 metai
Jei pasiekia pasiima norimą daiktą.
Valgo beveik nelaistydamas maisto.
Bando pats apsiauti, apsivilkti.
Nusiplauna ir šluostosi rankas.
Nori viską daryti pats, nors ir nelabai sekasi.
20
Pačiam nepasisekus padaryti kreipiasi į pagalbos suaugusįjį.
4-5 metai
Geba savarankiškai nusiplauti rankas, veidą, valytis dantis, bet daţnokai reikia priminti,
paraginti.
Stengiasi pats apsiauti, apsirengti.
Priminus tvarko savo daiktus, ţaidimo vietą.
Pavalgo be suaugusiųjų pagalbos.
Nori būti savarankiškas, bet kai nepasiseka kreipiasi pagalbos į suaugusįjį ar draugą.
5 -6 metai
Savarankiškai nusiprausia, valo dantis, susišukuoja, nueina į tualetą.
Savarankiškai apsirengia, nusirengia.
Padeda ţaislus į vietą.
Atlieka įpareigojimus, konkrečias uţduotis.
Rūpinasi savo fiziniu saugumu.
Pats sprendţia.
V. UGDYMO METODAI, BŪDAI, APLINKA IR PRIEMONĖS
Ugdymo metodai, būdai
Svarbiausias ugdymo metodas – žaidimas, kuriame vaikas ugdosi netiesiogiai. Ugdymo
programos turinys įgyvendinamas remiantis ţaidimu. Ţaidimas – augančios asmenybės pagrindas,
pradţia, be kurios nebūtų įmanomas pasiruošimas mokyklai. Ţaidimai skatina vaikų sensorinę,
motorinę, socialinę raidą. Ugdo mąstymą, fantaziją, kūrybiškumą, iniciatyvą, savarankiškumą,
pasitikėjimą savo jėgomis, savimi. Ţaidţiant lavėja vaiko kalba, jis mokosi bendrauti su kitais
visuomenės nariais. Taip pat vaikų veikloje integruojami ir aktyvieji ugdymo būdai, kurie lanksčiai
taikomi atsiţvelgiant į vieno vaiko ir vaikų grupės poreikius, ugdymo situacijas t.y. planuojami ir
koreguojami čia ir dabar. Pedagogui suteikta pasirinkimo laisvė taikant ugdymo būdus. Ugdomoji
veikla organizuojama, naudojant šiuos ugdymo būdus:
Ryto ratas – pradedamas linksmu pasisveikinimu, mįsle, dainele, eilėraščiu vaikai, mintimis,
savaitgalio įspūdţiais, aptaria ką turi nuveikti per dieną.
Taisyklės-susitarimai - kuriamos kartu su vaikais, būtinas nuoseklumas, gerai apgalvotos – kas
leidţiama, kas draudţiama. Taisyklės gali būt papildomos, keičiamos, informuojami tėvai.
21
Autoriaus kėdė - vaikai skatinami dalintis mintimis, išklausyti, ugdomas vaikų aktyvumas,
lavinama kalba, pratinami būti dėmesingu grupės draugams.
Ţaisliuko kelionė. Ţaisliukas keliauja į namus savaitgaliui ar ilgesniam laikui, su juo
bendrauja ir kiti šeimos nariai. Kelionės įspūdţiai uţrašomi, nupiešiami ţaisliuko uţrašuose. Sugrįţus į
grupę, perskaitome uţrašus, vaikas, turėjęs ţaisliuką, dalinasi įspūdţiais.
Vaikų veiklos projektai - suteikia galimybes vaikui laisvai reikšti savo mintis, aktyviai
dalyvauti renkantis temą, priimti sprendimus, susirasti bendraminčių ir įgyti pasitikėjimo savo jėgomis.
Interviu – šnekamosios kalbos ugdymui, kūrybinio mąstymo lavinimui. Vaikai lyg televizijos
laidų vedantieji , kalbantys į ekraną ţiūrovams. Gali būti savo knygelės pristatymas, supaţindinimas su
savo dailės darbeliais.
Minčių lietus – tikslas išsiaiškinti ir nustatyti vaikų ţinias prieš pateikiant naują sąvoką. Vaikai
mokosi diskutuoti , reikšti mintis, o savo teiginius pagrįsti argumentais.
Grupinis darbas – vaikai veikia maţomis grupelėmis, vaikai patys renkasi ţaidimo, veiklos
būdą. Auklėtoja stebi iš šalies, kai ko paklausia. Auklėtojos pareiga- suteikti galimybę tyrinėti, kurti,
tobulėti, įveikti visus sunkumus.
Stebėjimai –ugdo vaikų pastabumą, leidţiantį jam orientuotis, suvokti gamtos spalvų įvairumą.
Skatinamas vaikų natūralus smalsumas, stebint gyvąją ir negyvąją gamtą, ugdoma meilė jį supančiam
pasauliui.
Neverbalinė komunikacija – vaikai dalijasi informacija pasitelkiant kūno judesius ir kitas
neţodines bendravimo priemones.
Ţinau, noriu suţinoti, išmokau (ŢNI) - modelis, padedantis apspręsti teminės veiklos turinį: ką
ţino iš tam tikros temos, ką dar norėtų suţinoti ir ką išmoko arba suţinojo po tam tikros veiklos.
Ugdymo aplinka ir priemonės
Ugdymo aplinka kuriama, kad skatintų vaikų ţingeidumą, kurioje ugdytinis lavėtų, kauptų
patirtį bei padėtų sėkmingai realizuoti programos tikslą ir uţdavinius. Ikimokyklinėje įstaigoje aplinka
kuriama atsiţvelgiant į psichologinį ir fizinį vaiko vystimąsi.
Psichologinė aplinka:
Demonstruoja, kad vaikas laukiamas.
Pedagogas bendrauja su vaiku kaip su lygiu sau. Pedagogas – patarėjas, guodėjas, draugas.
Vaikai jaučiasi patogiai, saugiai.
Vaikas turi justi, kad juo rūpinamasi, kad jis gerbiamas, kad juo tikima.
Fizinė aplinka:
22
Saugi, erdvi, funkcionali, ţaisminga, estetiška. Ugdymo tikslams naudojamos sienos, langai,
durys ir t.t.
Vaikas gali pats keisti, transformuoti, pritaikyti grupės erdvę savo sumanymams.
Aplinka sudaryta iš didesnių, maţesnių erdvių. Yra vieta asmeniniams vaiko daiktams, erdvė
individualiai vaiko veiklai.
Svarbus aplinkos elementas-minkšti elementai.
Grupės aplinką įtakoja vaikų amţius ir lytis. Jei grupėje daugiau berniukų, reikia daugiau vietos
judėjimo, statybinių ţaidimų erdvei. Kiekvienoje erdvėje, centre ţaislų ir priemonių turėtų pakakti
keliems vaikams, ypač ankstyvojo amţiaus grupėje. Veiklos centrai, erdvės tampa laboratorijomis,
kuriose patys vaikai mokosi ţaisdami ir naudodami įvairias priemones. Vaikų ugdymui išnaudojamos
visos grupės erdvės: lubos, sienos, grindys.
Vaikų ugdymui(si) naudojamos ne tik grupėse, bet ir bendruose darţelio patalpos maksimaliai
naudojamos ugdytiniams lavinti, vaikų, tėvų senelių parodoms rengti, estetiniam visų bendruomenės
narių švietimui. Nuolatinis aplinkos keitimas, atnaujinimas svarbus vaikų paţinimo poreikio
tenkinimui. Grupių aplinkoje vaikai randa viską, ko reikia jų ţaidimams, tyrinėjimams ir
eksperimentavimui. Ugdymo priemonės parenkamos taip, kad atitiktų vaikų amţių, individualius
gebėjimus, skatintų kaupti patirtį kiekvienoje ugdymo(si) srityse. Siekiama, kad priemonės būtų
funkcionalios ir padėtų:
skatinti vaikų savarankiškumą ir aktyvumą;
tenkinti svarbiausius poreikius (paţinimo, judėjimo, emocinius);
tenkinti norą bendrauti, bendradarbiauti su tarpusavyje;
paţinti jį supančią aplinką, atrasti, tyrinėti, eksperimentuoti;
ugdytis meninei saviraiškai, kūrybiškumui;
sudaryti sąlygas vaikų kultūros plėtotei.
VI. VAIKO UGDYMO PASIEKIMŲ VERTINIMO METODAI
Paţangos ir pasiekimų vertinimas svarbus visiems ugdomojo proceso dalyviams - vaikams,
pedagogams, šeimai. Tik įvertinę vaiko raidos pakopą, dabartinius pasiekimus, gebėjimus, poreikius,
galime planuoti veiklą, kurti aplinką, pasirinkti labiausiai tinkamus būdus ir metodus, priemones ir taip
siekti paţangos.
Vaiko paţangos ir pasiekimų vertinimo tikslas - padėti jam sėkmingai ugdytis, bręsti kaip
23
asmenybei, kaupti informaciją apie kiekvieno pasiekimus ir daromą paţangą, taip pat įţvelgti silpniau
susiformavusius įgūdţius. Taip galima koreguoti ugdymo procesą, priimti sprendimus, sudaryti
galimybę šeimai tapti lygiaverčiais vertinimo partneriais. Taipogi labai svarbu ţinoti paties vaiko
savivertę, tai daroma stebint, atliekant tyrimus, bendraujant ir t.t. Svarbiausiomis paţangos ir
pasiekimų vertinimo nuostatomis ir principais laikomi.
Vertinimo nuostatos ir principai:
vertinimas grindţiamas šiuolaikine ugdymo ir ugdimosi samprata, amţiaus tarpsnių raidos
ypatumais, vaiko poreikiais, individualiomis galiomis, gebėjimais;
vertinant remiamasi gerai susiformavusiais gebėjimais ir siekiama ugdyti prasčiau
susiformavusius;
vertinama individuali kiekvieno vaiko paţanga, jo dabartiniai pasiekimai lyginami su
ankstesniais;
remiamasi įvairiais vertinimo šaltiniais;
atsiţvelgiama į šeimos kultūrą bei ugdimosi sąlygas.
Paţangos vertinimo procesas:
vertinimo planavimas;
vertinimo informacijos kaupimas ir fiksavimas;
vertinimo informacijos analizė;
vertinimo informacijos naudojimas ir ugdomojo proceso koregavimas;
vaikų ugdimo(si) pasiekimai vertinami du kartus per metus (rudenį – atėjus į darţelį ir pavasarį
- baigiantis mokslo metams). Esant reikalui atliekamas tarpinis įvertinimas, siekiant suţinoti vaiko
vystimo(si) paţangą.
Medţiaga apie pasiekimus ankstyvojo amţiaus grupėse kaupiama "Vaiko dienoraštyje", kurį
rengia šeima ir pedagogai. Dienoraščiuose aprašomi vaikų pasiekimai, elgesys lopšelyje, bendravimas
su bendraamţiais. Dienoraščiai pildomi priklausomai nuo situacijos - adaptaciniu laikotarpiu daţniau,
vėliau kartą per mėnesį.
Ikimokyklinio amţiaus vaikų grupėse informacija kaupiama "Vaiko aplankale".
Vaiko aplankas:
tėvų pastebėjimai, anketos, klausimynai;
vaikų darbelių pavyzdţiai;
nuotraukos;
stebėjimo aprašai;
24
interviu;
vaiko mintys;
specialistų komentarai;
individualios programos.
Išanalizavus sukauptą informaciją ir vadovaujantis amţiaus tarpsnių vystymosi ypatumais,
pagal "Esamo išsivystimo lygio, ugdymo paţangos ir pasiekimų vertinimo lentelę" (ţiūr. į priedą)
nustatomas vaiko įgūdţių, gebėjimų lygis.
PROGRAMOS REALIZAVIMO KOKYBĖ
Pedagogai savo darbo kokybę, vertins vadovaudamiesi šiais pagrindiniais vaikų ugdymo
kokybės rodikliais:
Individualizavimas
Remdamasi teorinėmis ţiniomis apie vaiko raidą bei bendravimo su vaikais ir jų šeimomis patirtimi,
auklėtoja vertina kiekvienos grupės savitumą ir atsiţvelgia į kiekvieno vaiko unikalius poreikius ir
ugdimosi potencialą.
Ugdomoji aplinka.
Auklėtoja kuria saugią, stimuliuojančią ir inkliuzinę aplinką, organizuodama ją taip, kad vaikai nebijo
ugdymo(si) rizikos, elgiasi demokratiškai, moka dirbti tiek bendradarbiaudami, tiek savarankiškai.
Šeimos ir pedagogo sąveika.
Auklėtoja uţmezga partnerystės ryšius su vaikų šeimomis tam, kad uţtikrintų optimalią paramą vaikų
ugdymui(si) ir jų raidos reikmių tenkinimui.
Prasmingą ugdymą(si) skatinančios pedagoginės strategijos.
Auklėtoja kuria ir taiko įvairias pedagogines strategijas, skatinančias koncepcinį suvokimą,
kūrybingumą, savarankiškas ţinių paieškas, socialinį bendradarbiavimą, visuminį pasaulio suvokimą ir
integruotą ugdymą.
Planavimas ir vertinimas
Auklėtoja planuoja ugdymo procesą, vadovaudamasi standartais, švietimo įstaigos tikslais,
individualiais vaikų poreikiais ir pastovaus vaikų stebėjimo bei paţangos vertinimo metodais.
Profesinis tobulėjimas.
Auklėtoja reguliariai vertina savo darbo kokybę ir jos veiksmingumą bei siekia ugdymo kokybės,
bendradarbiauja su kolegomis, tobulina ugdymo turinį bei metodus, skirtus vaikams ir jų šeimoms.
25
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Ankstyvojo ugdymo vadovas / Monkevičienė O. (sud.). V. Minklės leidyba, 2001.
2. Becker-Textor Ingeborg. Kūrybiškumas vaikų darţelyje. V.: Presvika, 2001.
3. Grinevičienė N., Jarovaitienė R. Tradiciniai ţaidimai. K. Šviesa, 1997.
4. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos
įstatymu Nr. I – 983.
5. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. V. Leidybos centras, 1993.
6. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki 3 m.. V. 2001.
7. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. V. 1997.
8. Klimka L., Kazlauskas R. ir kt. Po tėviškės dangum. V. Lietuvos pedagogų kvalifikacijos
institutas, 1997.
9. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.
10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 04 18 įsakymas Nr. ISAK – 627
„Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Ţin., 2005, Nr. 52 – 1752).
11. Vaikų darţelio programa ,,Vėrinėlis“. V. Leidybos centras, 1993.
12. Ugdytojų veiklos gairės. LRŠMM. 1999 07 21, Nr. 318.
13. Ţukauskienė R. Raidos Psichologija. V. Margi raštai, 1998.
14. www.smm.lt
SUDERINTA
26
PRIEDAI
Esamo išsivystymo lygio, ugdymo paţangos ir pasiekimų vertinimo lentelės (ikimokyklinis
amţius)
3 – 4 metai
1. Paţinimo įgūdţiai
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. 1
.
Save ir aplinkinius vadina vardais.
2. 2
.
Atlikdamas įvairius veiksmus
naudojasi įgytomis ţiniomis ir
patirtimi (Pritaiko turimą
informaciją ar patyrimą. )
3. 3
.
Išmano, iš ko pagaminti daiktai,
tyrinėja juos.
4. 4
.
Sistemingai ieško tyrimo objektų.
5. 7
.
Skirai keturias spalvas, jas
pavadina.
6. 8
.
Rūšiuoja, klasifikuoja daiktus pagal
dydį, spalvą.
7. 1
4
.
Vartoja sąvokas, šiandien, vakar;
buvo , yra.
8. 1
5
.
Daţnai klausinėja: Kas čia?
9. 1
6
.
Turi ţinių apie suaugusiųjų darbą.
10. Pavadina 2-3 naminius gyvūnus
11. Piešia kreidelėmis, pieštuku, tapo
teptuku, pirštais.
12. Ţirklėmis bando kirpti juosteles.
13. Iš plastilino lipdo kamuoliukus,
riestainėlius ir kt.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
27
2. Socialinė raida
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Neverkia skirdamasis su tėvais.
2. Pasidalija su kitais ţaislus ir kitus
daiktus.
3. Ţaidţia šalia vaikų vienas.
4. Ţaidţia su vienu ar dviem vaikais.
5. Bendrauja ir bendraamţiais bei
suaugusiais.
6. Dţiaugiasi savo laimėjimais.
7. Tausoja, saugo savo ir kitų ţaislus,
daiktus.
8. Supranta kitų jausmus (liūdesį,
dţiaugsmą, pyktį).
9. Ištikus nesėkmei, paguodţia vaikus.
10. Padeda kitiems, yra draugiškas.
11. Pasitiki savo jėgomis.
12. Turi vieną ar keletą draugų
13. Lengvai prisitaiko prie pokyčių.
14. Yra pakankamai atsargus su
nepaţįstamaisiais.
15.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai
28
3. Kalba
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai, mokėjimai,
įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Kalba daug, suprantamai,
bet daro klaidų.
2. Vartydamas knygeles
“pasakoja”.
3. Savo įspūdţius reiškia
trumpais sakiniais.
4. Deklamuoja ketureilius.
5. Vartoja maloninių,
maţybinių ţodţių.
6.
Kalba apie save
vartodamas įvardţius aš,
mane.
7. Išvardija, ką mato
paveikslėliuose.
8. Kalbėdamas derina ţodţių
giminę.
9. Pasako, ką nupiešė,
sukonstravo.
10.
Domisi groţine ir
paţintine literatūra, TV
laidomis.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai
29
4. Fizinis vystimasis
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Įveikia nesudėtingas kliūtis,
daţnokai uţkliūna.
2. Eidamas paaukštinimu bando
laikyti pusiausvyrą.
3. Šokinėja į priekį ant abiejų
kojų.
4. Nušoka nuo nedidelio
paaukštinimo.
5. Pralenda pro kliūtis.
6. Juda ritmiškai pagal muziką.
7.
Laipioja (aukštyn, ţemyn)
neaukštomis kopėtėlėmis ir
kt.
8. Meta ir pagauna kamuolį,
sviestą iš nedidelio atstumo.
9. Vaţinėja triračiu tiesiai ir
geba pasukti.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai
30
5. Savarankiškumas
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Valgo beveik savarankiškai
be suaugusio pagalbos.
2. Apsivelka, bando uţsisegti,
apsiauti..
3. Prausia, šluosto rankas.
4. Savarankiškai naudojasi
tualetu.
5. Ieško sau veiklos.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai
31
4-5 metai
1. Paţinimo įgūdţiai
Eil.
Nr.
Turinys Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Paţįsta ir randa, pavadina aplinkoje
pagrindines spalvas.
2. Grupuoja, klasifikuoja, lygina daiktus
pagal vieną savybę.
3. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau.
4. Pasakoja apie tai, kas buvo vakar,
šiandien, kas bus rytoj.
5. Ţino keleto medţių, gėlių ir kt. augalų,
gyvūnų pavadinimus.
6. Turi elementarių ţinių apie saugų
eismą.
8. Domisi suaugusių darbu
9. Suvokia metų laikų kaitą
10. Yra labai smalsus, daţnai klausinėja:
kas, kodėl, kaip ir t.t.
11. Stebi, eksperimentuoja, tyrinėja.
12. Sulanksto popierių į kelias dalis.
13. Apvedţioja geometrines figūras,
ţvėrelių ir kt. kontūrus.
14. Konstruoja iš stambesnių konstrukcijų
15. Piešia ir tapo naudodamas įvairias
priemones
16. Juda skambant muzikai, geba
apibūdinti, muz. nuotaiką.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
32
2. Socialinė raida
Eil.
Nr.
Turinys Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1 Sutaria su suaugusiais ir vaikais.
2 Moka paprašyti pagalbos
suaugusiųjų.
3 Paslaugus, padeda kitiems.
4 Iškilus konfliktinei situacijai,
sugeba, spręsti taikiai.
5 Ţaidţia šalia vaikų vienas.
6 Ţaidţia su vienu ar dviem vaikais.
7 Dalyvauja grupiniuose ţaidimuose.
8 Netrukdo kitiems.
9 Bendrauja su daugeliu vaikų.
10 Dalinasi su kitais ţaislus.
11 Realiai suvokia savo sugebėjimus.
12 Laikosi taisyklių, bet aklai joms
nepaklūsta.
14 Atidus ir dėmesingas gyvūnams,
augalams.
15 Pastebi, paguodţia nuskriaustą.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
33
3. Kalba
Eil.
Nr.
Turinys Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1 Taisyklingai taria beveik visus kalbos
garsus.
2 Pats pradeda pokalbį su vienmečiais ir
suaugusiais.
4 Raiškiai deklamuoja eilėraščius.
5 Supranta palyginimus.
6 Kalbėdamas vartoja sudėtinius
sakinius, palyginimus.
7 Kalba apie prieţastis vartodamas
jungtukus nes, kodėl, kad.
8 Atpasakoja teksto turinį, nors gali
supainioti faktus.
9 Pradeda sekti trumpas pasakas,
istorijas.
10 Pasakoja apie tai, ką mato
iliustracijose.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
34
1. Fizinis vystimasis
Eil.
Nr.
Turinys Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Įveikia kliūtis.
2. Šokinėja pakaitomis ant vienos ir
kitos kojos.
3. Šokinėja nuo paaukštinimo.
4. Pralenda pro įvairaus pločio ir
aukščio įrengimus.
5.
Lipa aukštyn kopėtėlėmis,
gimnastikos sienele, pereina į kitą
pusę ir nusileidţia
6. Meta kamuolį kitam, pagauna.
7. Ridendamas kamuolį, pataiko į
vartus.
8. Varo kamuolį vietoje (5-6 ir daugiau
kartų).
9. Klausydamas muzikos ritmo, keičia
judesių atlikimo spartą.
10. Iškerpa ţirklėmis nupieštas figūras,
daiktus ir kt.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
35
2. Savarankiškumas
Eil.
Nr.
Turinys Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1
Stengiasi savarankiškai
apsitarnauti.
2 Tvarko savo daiktus, ţaidimo
vietą.
3 Bando segti sagas, uţtrauktuką.
4 Valgo savarankiškai.
5 Stengiasi pats apsiauti,
apsirengti.
6 Prausiasi rankas, veidą, valosi
dantis.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
36
5 - 6 metai
1. Paţinimo įgūdţiai
Eil.
Nr.
Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1 Ţino ir pasako kur gyvena.
2 Randa daugiau nei vieną
problemos sprendimo būdą.
3 Skiria spalvas, suranda jas
aplinkoje bei pavadina.
4
Suvokia ir paaiškina kitiems
pagrindines saugaus eismo
taisykles.
5
Išmano, iš ko pagaminti tyrinėja
juos, kad suprastų jų veikimo
principą.
6
Rūšiuoja, klasifikuoja daiktus
pagal keletą savybių: formą, dydį,
spalvą.
7 Bando skaityti.
8 Skaičiuoja iki 10 ir daugiau,
atpaţįsta parašytus skaitmenis.
9 Vardija savaitės dienas.
10 Išvardija metų laikus, pasako jų
poţymius.
11 Supranta ateities įvykius.
12 Turi ţinių apie suaugusių darbą,
profesijas.
13 Domisi gimtine, papročiais,
tradicijomis
14.
Kuria įvairius meninės veiklos
darbelius iš smulkių detalių, sėklų
ar kt.
15. Lanksto iš popieriaus ir kitokių
medţiagų įvairius daiktus.
16. Konstruoja iš smulkių detalių
įvairius modelius
17. Gerai valdo ir laiko piešimo,
tapymo ir kt. priemones.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
37
2. Socialinė raida
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai, įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Neverkia skirdamasis su
artimaisiais.
2.
Bendrauja ir sutaria su
bendraamţiais bei
suaugusiais.
3.
Suvokia, kad be namų ir
darţelio, yra kitas
gyvenimas.
4.
Supranta ir prisitaiko prie
darţelio dienotvarkės,
taisyklių.
6. Pasidalija su kitais daiktus ir
ţaislus.
7. Ţaidţia su vienu ar dviem
vaikais.
8. Dalyvauja grupiniuose
ţaidimuose.
10. Dţiaugiasi savo pasiekimais.
11. Tausoja, saugo savo ir kitų
ţaislus, daiktus.
12. Ištikus nesėkmei, paguodţia
vaikus.
13. Padeda kitiems, yra
draugiškas.
14.
Gerbia ir uţjaučia ţmones su
negalia, sergančius, senyvo
amţiaus ţmones.
38
3. Kalba
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai,
įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Kalba daug ir stengiasi tai
daryti taisyklingai.
2. Klausinėja ką reiškia
neţinomi ţodţiai.
3. Gali paaiškinti kai kurių
ţodţių reikšmes.
5. Deklamuoja atmintinai 4-5
eilėraščius.
6. Moka patarlių, mįslių,
prieţodţių.
7. Paţįsta daug raidţių, bando
skaityti
8. Nuosekliai atpasakoja įvykio
eigą.
9. Nuosekliai dėsto mintis.
10. Pasakoja išgalvotas istorijas.
11. Pastebi savo ir draugų kalbos
klaidas, jas taiso.
12.
Pasakoja ir apibūdina
groţinės ar paţintinės
literatūros knygelių
iliustracijas.
13. Ţaidţia kalba, vartoja
vaizdingus ţodţius.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
39
4. Fizinis vystimasis
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai, įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Eina, bėgioja laisvai
įveikdamas kliūtis.
2.
Šokinėja iš vietos
atsispirdamas abiem
kojomis.
3.
Šokinėja nuo įvairių
įrengimų lengvai
nusileisdamas ant abiejų
kojų.
4. Rūpinasi fiziniu saugumu
5. Atlieka šuoliukus siekdamas
pakabinto daikto.
6. Pralenda pro įvairias
7. Išlaiko pusiausvyrą eidamas
įvairiais paaukštinimais.
8. Laipioja ir kybo ant įvairių
įrengimų.
10. Varo kamuolį pirmyn.
11. Valdo kamuolį kojomis.
12. Šokinėja per šokdynę.
13.
Vaţinėja dviračiu
įveikdamas kliūtis iš dešinės
ir kairės.
14. Vaţinėja paspirtukais ir
riedučiais.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
40
3. Savarankiškumas
Eil.
Nr. Turinys
Pradţia Vystimasis
Susiformavę
gebėjimai,
mokėjimai, įgūdţiai
Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris Ruduo Pavasaris
1. Tvarko ţaislus, daiktus,
grupę.
2.
Savarankiškai prausiasi,
valo dantis, susišukuoja.
3. Rūpinasi savo fiziniu
saugumu.
4. Uţsisega sagas, uţsitraukia
uţtrauktuką.
5. Bando rišti batus.
6. Atlieka įsipareigojimus.
7. Bando siuvinėti.
Išvados, numatomi ugdymo tikslai:
Recommended