Vieneri mokslo ir studijų reformos metai:nuveikti darbai ir nauji žingsniai

Švietimo ir mokslo ministras

Gintaras Steponavičius

2010 m. gegužės 12 d.

Vardan žinių Lietuvos!

2

Įvykusi pertvarka reiškia, kad:

Studijos finansuojamos visa apimtimi

Sukurtos ir stiprinamos paskatos studijų kokybei rastis

Garantuojamas studijų socialinis prieinamumas

Aukštosios mokyklos įgyja visišką akademinę autonomiją

Lietuvos mokslas kreipiamas į tarptautinę rinką

Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) kloja pagrindą šiuolaikinių technologijų proveržiui

3

Mokslo ir studijų finansavimas

MOKSLO IR STUDIJŲ FINANSAVIMAS 2008 - 2010 M.

(mln. Lt)

1136,964

1055,428

925,059

287,162

268,486

566,754

290,633

327,926

344,944

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

2008

2009

2010

Biudžeto lėšos ES SF lėšos Kitos lėšos

4

Tiesioginė investicija į studijų kokybę – pusė mlrd. Lt ES lėšų

22 mln. Lt bendriesiems studijų kokybės projektams

48 mln. Lt atnaujinti studijų programoms, susijusioms su prioritetinių ūkio sektorių plėtra

172 mln. Lt aukštosioms mokykloms kelti dėstytojų kompetencijai, tobulinti studentų praktinius įgūdžius, gerinti studijų sąlygas neįgaliesiems

220 mln. Lt aukštųjų mokyklų infrastruktūrai atnaujinti optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą

Vienai studijų vietai finansuoti skiriama dvigubai daugiau lėšų, negu anksčiau

Pasinaudodami parama Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija jungiasi į Sveikatos mokslų universitetą.

Pasirašytos 9 sutartys dėl kolegijų dėstytojų kompetencijų tobulinimo.

5

Geriausiems – nemokamas aukštasis mokslas

Valstybės finansuojamas vietas pernai gavo didesnis procentas stojančiųjų

iš provincijos, nei iš didžiųjų miestų

Telšiai 81,8% ... ...

Kupiškis 80,4% Panevėžys 64,0%

Anykščiai 80,2% ... ...

Jonava 80,0% Klaipėda 60,8%

Anykščiai 79,2% ... ...

Širvintos 78,9% Vilnius 56,8%

Radviliškis 77,9% ... ...

Plungės 77,8% Kaunas 56,4%

Molėtai . 76,8% ... ...

Naujoji Akmenė 76,4% Šiauliai 55,1%

Utena 76,0% ... ...

Ignalina 75,9% Kelmė 52,1%

Skuodas 73,9%

Rietavas 73,8% Trakai 47,4%

Rokiškis 73,6%

Sėkmingiausiai dėl krepšelių universitetuose ir kolegijose konkuravo stojantieji iš Telšių raj. (81,8 proc.), universitetuose – iš Naujosios Akmenės (61,7 proc.), kolegijose – iš Jonavos raj. (100 proc.).

Krepšelius gavo tik kiek daugiau nei pusė stojančiųjų, mokyklas baigusių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

6

Garantuotas studijų prieinamumas

Studijų krepšelį galima neštis į valstybines ir privačias aukštąsias mokyklas– 2009 m. studijų krepšeliai - 98 proc. valstybiniuose, 2 proc. nevalstybiniuose

universitetuose; 91 proc. valstybinėse ir 9 proc. nevalstybinėse kolegijose

Sukurta valstybės remiamų paskolų sistema:– studijų kainai;– gyvenimo išlaidoms;– dalinėms studijoms užsienyje

2009 m. valstybė garantavo 100 mln. Lt, šiemet numatoma 150 mln. Lt.

Šiemet palankesnės ir paskolų sąlygos – palūkanos neviršija 5 proc.

Socialiai remtiniems atidedamas paskolos grąžinimo laikas.

Išplėstas socialinių stipendijų gavėjų ratas

– socialines stipendijas gali gauti visų aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys nemokamose ir mokamose studijų vietose

– Lėšos stipendijoms nebuvo mažinamos nei pernai, nei šiemet

7

Galimybės naujai organizuoti studijas

Naujos reikalavimų studijoms tvarkos – daugiau laisvės naudotis akademine autonomija, formuoti individualų savo “studijų veidą” tiek aukštajai mokyklai, tiek studentui

Galimybė įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, šalia pagrindinės specialybės studijuojant gretutinę

Jungtinės studijų programos su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis; studijų tarptautiškumui skatinti numatyta 56 mln.Lt

8

2010 m. studijų krepšeliai

2010 m. valstybė finansuos beveik19 tūkstančių pirmakursių studijas:

9,7 tūkstančio universitetuose

9,2 tūkstančio kolegijose.

Apie pusę stojančiųjų galės nemokamai studijuoti universitetuose arba kolegijose.

Krypčių grupės Universitetai Kolegijos

humanitariniai mokslai 1 132 70

muzika, teatras ir kinas, šokis, rašytinė kūryba

201 114

dailė, dizainas, amatai, architektūra, fotografija, medijos

343 198

verslas ir vadyba 604 2 329

teisė 255 87

švietimas ir ugdymas 800 400

kiti socialiniai mokslai 1 435 650

fiziniai mokslai 1 325 164

gyvybės mokslai, žemės ūkis ir veterinarija

497 411

medicina ir sveikata 626 1 080

technologijos mokslai 2462 3 661

9

Valstybės poreikiai koreguoja studijų vietų skaičių

Šiemet verslo vadybos ir teisės krypčių grupės išskirtos iš socialinių mokslų srities, kad būtų galima koreguoti valstybės finansuojamas vietas

Verslo vadybos, teisės krypčių grupių valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose mažinamas pagal ankstesnių metų stojimo tendencijas ir rinkos poreikius

Pedagoginės programos išskirtos į atskirą krypčių grupę; vietų skaičius mažinamas daugiau kaip dvigubai - pagal specialistų poreikio prognozes ir siekiant aukštesnės kokybės

10

Patobulinta priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka

Koreguojamas priėmimo į aukštąsias mokyklas organizavimas

– prašymai teikiami tik elektronine forma, bendras universitetams ir kolegijoms prašymų sąrašas; nebus imamas mokestis už prašymo pateikimą

Dėmesys būsimųjų pedagogų kartai

– mažiau valstybės finansuojamų vietų, bet daugiau lėšų studijų krepšeliui, įvedamas motyvacijos vertinimas, papildomos stipendijos

– galimybė aukštosioms mokykloms taikyti įvairius mokytojų rengimo modelius

Koreguojama priėmimo į menus tvarka

– išskirtinėms menų studijų programoms – tikslinis finansavimas

– meno studijų srities studijų krepšeliai paskirstyti į dvi studijų krypčių grupes

– patobulinta specialiųjų gebėjimų vertinimo formulė, kad būtų aiškiau diferencijuoti geriausi ir vidutiniai egzaminų rezultatai

– aiškiau apibrėžiami vertinimo kriterijai, o egzaminų komisijų nariai iš anksto apmokomi, kaip taikyti vertinimo sistemą

11

Aukštosioms mokykloms – visiška autonomija

Pertvarkomas aukštųjų mokyklų valdymas ir teisinis statusas

– universitetai ir kolegijos įgyja teisę disponuoti nekilnojamuoju ir savo uždirbtu turtu

– į valdymą įtraukiama ne tik akademinė bendruomenė, bet ir visuomenės atstovai

ES lėšomis finansuojama 17 projektų, kurie padės tobulinti aukštųjų mokyklų valdymą

Numatoma, kad iki šių metų pabaigos valdymą pertvarkys dauguma aukštųjų mokyklų.

Šiuo metu valdymą jau yra pertvarkęs MRU, Šiaulių kolegija.

Naujų statutų projektus pateikė VDU, KU, LKKA, VDA, Sveikatos mokslų universitetas; Utenos, Marijampolės, Panevėžio, Žemaitijos, Alytaus, Vilniaus ir Kauno kolegijos.

12

Mokslo galios sutelktos strateginėmis kryptimis

Optimizuotas mokslinių tyrimų institutų tinklas

– iki pertvarkos veikė 45 valstybinės mokslo įstaigos

– sutelkus bendras mokslinių tyrimų kryptis – institutai integruoti į universitetus (17), kiti suburti į 5 mokslinių tyrimų centrus, įkurti 6 valstybiniai mokslinių tyrimų institutai

– išskirtinis statusas suteiktas lituanistikos institutams

Mokslo veiklos vertinimas tarptautiniu lygiu

– rengiama išorinio vertinimo tvarka

– tyrimų finansavimo kriterijus – veikla atitinka tarptautinį lygį, kuria didelę pridėtinę vertę

Didinama mokslinės veiklos projektinio finansavimo ir finansavimo pagal kokybiškus rezultatus dalis

– bazinio finansavimo dalies santykis su finansavimu pagal tyrimų rezultatusšiemet – 60/40, 2011 m. – 50/50

Numatoma, kad įgyvendinus reformą į mokslinius tyrimus bus investuojama2020 m. – iki 2 proc. BVP, šiuo metu – 0,8 proc.

13

Mokslo, studijų ir verslo slėniai – iššūkis mūsų gebėjimams

Slėniuose bus įgyvendinami projektai už beveik 1 mlrd. Lt. Sutartys jau pasirašytos

Sukurta slėnių valdymo ir stebėsenos sistema

– sudaryta slėnių stebėsenos taryba

– patvirtintos 4 jungtinių tyrimų programos:

• inžinerija ir informacinės technologijos• medžiagų mokslas, fizikinės ir cheminės technologijos• biomedicina ir biotechnologijos• gamtos ištekliai ir žemės ūkis

– paskelbtas tarptautinis konkursas sudaryti stebėsenos ekspertų grupę

Kuriamos paskatos mokslui ir verslui bendradarbiauti

– rūpinamasi intelektinės nuosavybės apsauga

14

Investicijos į mokslą – ES parama

Paskirstytos lėšos:

14 slėnių projektų

12 Nacionalinių kompleksinių programų

* ERPF –904,41 mln. Lt, ESF – 101,39 mln. Lt

Paskirstyta ES struktūrinė parama (mln. Lt)

15

Nacionalinės kompleksinės programos – slėnių veiklos turinys

Nacionalinių kompleksinių programų lėšos (mln. Lt)

Civilinės inžinerijos sektoriaus plėtros ir transporto8

Humanitarinių ir socialinių mokslų10

Lietuvos kūrybinės ir kultūrinės industrijos9

Jūrinios sektoriaus11

Žemės, miškų ir maisto ūkio12

Mechatronikos7

Tvarus gamtinės aplinkos naudojimas6

Medicinos mokslų5

Informacinių technologijų sektoriaus4

Darniosios chemijos3

Jungtinė lazerių, naujųjų medžiagų, elektronikos ir nanotechnologijų bei taikomųjų fizinių mokslų ir technologijų2

Biotechnologijos ir biofarmacijos1

3,75

9,41

3,28

9,2

9,2

9,2

17

17

12,6

17

34,62

34,91

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

16

Antrieji reformos metai

Tolesnės mokslo ir studijų pertvarkos stebėsena – pastebėtų trūkumų taisymas

Skaidrus ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas – priežiūra ir rezultatų vertinimas

Aukštųjų mokyklų savivaldos įgyvendinimas – atsakomybė visuomenei už veiklą, studijų ir mokslo kokybės vidinę priežiūrą

Aukščiausio lygio mokslininkų darbų finansavimas – tarptautinio lygio mokslo standarto kūrimas

Paskatos mokslo ir verslo bendradarbiavimui – sąlygų proveržiui kūrimas