G. Nausėda. Daugiau aiškumo - ir LIetuvos ekonomikos spyruoklė atsities

Daugiau aiškumo – ir Lietuvos ekonomikos spyruoklė atsities

Dr. Gitanas NausėdaSEB banko prezidento patarėjas2013 m. kovo 21 d.

23-04-08

| Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 2

Tvariai Rusijos ekonomikos plėtrai grėsmę kelia lėtėsiantis realių pajamų didėjimas ir stiprėjančios taupymo nuotaikos

Šaltinis SEB.

Euro zona

1,4

-0,6 -0,3

0,9

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

JAV

2,21,8

2,12,7

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Rusija 3,03,4 3,5

4,3

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Lenkija2,0 2,1

3,54,3

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Vokietija

0,7

3,0

0,6

1,6

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Metinis realaus BVP pokytis ir jo prognozės (proc.)

Kinija

7,8 8,1 7,79,3

2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

23-04-08


Verslo ciklo požiūriu euro zonos šalys vis labiau „išsibėgioja“

Skolų krizės defektų lopymas kai kurioms šalims kainavo keletą ir keliolika procentų BVP plėtros

Pietų Europos šalys, įskaitant Prancūziją, pirmąjį 2013 m. ketvirtį tebesimurkdys recesijoje, tuo tarpu Vokietija vėl mėgausis augimu

Kipro finansinės problemos – paties Kipro, Europos Sąjungos ar Rusijos galvos sopulys?

23-04-08


ECB dilema – lygiuotis į priešakines ar atsiliekančias šalis?

Šaltinis: ECB, Fed, SEB prognozės.

Bazinės palūkanų normos (proc.)

0

1

2

3

4

5

6

7

19

99

m.

20

00

m.

20

01

m.

20

02

m.

20

03

m.

20

04

m.

20

05

m.

20

06

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

11

m.

20

12

m.

20

13

m.

20

14

m.

ECB

Fed

SEB prognozė

Pigių pinigų politika ilgainiui ims kelti infliacijos pavojų Vokietijoje

Ankstyvas palūkanų normų kėlimas gali „nužudyti“ ekonomikos atsigavimą Pietų Europoje

23-04-08


JAV akcijų kursų kaita panaši į prisukamą žaisliuką, tuo tarpu euro zonos – į akmens sukeltą vandens raibuliavimą

* „Fiskalinis skardis“ – fiskalinio konsolidavimo priemonės, įgyvendinamos JAV 2013 m.

Šaltinis: Reuters Ecowin, SEB banko skaičiavimai.

Nepaisant isterijos dėl fiskalinio skardžio* pasekmių, JAV mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto rinkos ir užimtumo rodikliai kopia į kalną

JAV ir euro zonos akcijų indeksai (1997 m. sausio 2 d. = 100)

0

50

100

150

200

250

300

1997 m. 1999 m. 2001 m. 2003 m. 2005 m. 2007 m. 2009 m. 2011 m. 2013 m.

Euro zona (STOXX 50)

JAV (S&P500)

23-04-08


Skalūnų dujų revoliucija Europoje ir Gazpromo ateitis

Perėjimas prie skalūnų dujų sudrebintų Gazpromo pamatus dvejopai:

kristų rusiškų gamtinių dujų paklausa

sumažėjus poreikiui, kristų gamtinių dujų kaina

Gamtinių dujų importas 2011 m. (mlrd. m3)

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Vo

kie

tija

Ita

lija JK

Pra

nc

ūzi

ja

Uk

rain

a

Tu

rkij

a

Ba

lta

rus

ija

Au

str

ija

Le

nk

ija

Če

kij

a

Ve

ng

rija

Slo

va

kij

a

Lie

tuv

a

Ru

mu

nij

a

Bu

lga

rija

La

tvij

a

Es

tija

Iš kitų šalių

Iš Rusijos

Šaltinis: EIA,Gazprom.

23-04-08


Optimistinis, pesimistinis ir vidutinis skalūnų dujų eksploatavimo Europoje scenarijai

Mlrd. m3Vartojimo metai*, išgaunant atsargų:

25 proc. 50 proc. 75 proc.

Lenkija 5 296 77 154 231

Prancūzija 5 098 27 54 81

Norvegija 2 351 142 285 427

Ukraina 1 189 5 9 14

Švedija 1 161 218 436 655

Danija 651 39 78 117

Jungtinė Karalystė 566 2 4 5

Rumunija, Vengrija ir Bulgarija 538 5 9 14

Nyderlandai 481 3 5 8

Turkija 425 2 5 7

Vokietija 227 1 1 2

Lietuva 113 8 17 25

Europos skalūnų dujų atsargos

* Naudojant atsargas tik šalies reikmėms pagal 2011 m. šalies dujų suvartojimą.

Šaltinis: EIA, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Skirtingas Europos šalių paskatas įsisavinti skalūnų dujas lemia ir „išsibarsčiusi“ Gazpromo taikoma dujų kaina

Gazpromo dujų kaina 2012 m. (JAV dol. už tūkst. m3)

0

100

200

300

400

500

600

Mak

edo

nij

a

Len

kija

Bo

snij

a ir

Her

ceg

ovi

na

Ček

ija

Bu

lgar

ija

LIE

TU

VA

Slo

vėn

ija

Gra

ikij

a

Šve

icar

ija

Ital

ija

Ru

mu

nij

a

Slo

vaki

ja

Ukr

ain

a

Tu

rkij

a

Au

stri

ja

Pra

ncū

zija

Ven

gri

ja

Su

om

ija

Vo

kiet

ija

Nyd

erla

nd

ai

Bal

taru

sija

Šaltinis: Capital Economics, BELTA, VKEKK, Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai.

Vidutinė Gazpromo kaina – 415 JAV dolerių

Vidutinė Europos neatidėliotinų sandorių kaina – 344 JAV doleriai

Gamtinių dujų kaina Lietuvai yra trečdaliu didesnė nei Nyderlandams, kurie yra apsistatę suskystintų dujų terminalais ir turi tiekimo alternatyvų

23-04-08


Skalūnų dujų revoliucija JAV lėmė rinkos ekonomikoje neįprastus dujų kainų skirtumus šiapus ir anapus Atlanto

Skalūnų dujų gavybos plėtra Europoje atpigintų dujas ir jų neatidėliotinų sandorių kainos supanašėtų su amerikietiškomis

Vargu ar Europai pavyks pakartoti JAV šuolį, kadangi čia visuomenė daug jautriau reaguoja į aplinkosaugos klausimus, o ir suinteresuotos energetikos bendrovės mina visais įmanomais lobistiniais pedalais

Gamtinių dujų neatidėliotinų sandorių kaina

(JAV dol. už tūkst. m3)

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Vokietija

Nyderlandai

JAV

Šaltinis: TVF, Bloomberg, European Energy Exchange, Reuters Ecowin, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Perėjimas prie gamtinių dujų neatidėliotinų sandorių kainų lygio Gazpromui reikštų milžiniškus nuostolius

Eksporto sumažėjimas, jei dujų kainos krenta iki...

Mlrd. JAV dolerių

Proc. eksporto

Proc. BVP

Europos neatidėliotinų sandorių kainos 13 2,2 0,7

JAV neatidėliotinų sandorių kainos 50 8,5 2,5

JAV neatidėliotinų sandorių kainos ir pardavimų apimtis krenta 15 proc.

55 9,0 2,8

JAV neatidėliotinų sandorių kainos ir pardavimų apimtis krenta 30 proc.

60 10,0 3,0

Šaltinis Capital Economics.

23-04-08


Esama nemažai paslėptų rezervų, galinčių pašokdinti Lietuvos ekonomiką virš numatomų prognozių

Metinis realaus BVP pokytis (proc.)

10,3

7,4 7,8 7,8

9,8

2,9

-14,8

1,5

5,9

3,6(3,5)*

3,5(3,2)*

3,2

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

* Ankstesnė SEB banko prognozė.

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

23-04-08


Tarp jų – investicijos ir vidaus paklausa, kurie stabdė BVP plėtrą antrąjį 2012 m. pusmetį

Metinis realaus BVP pokytis 2012 m. išlaidų metodu (proc.)

-2,5

0,7

4,75,6

11,2

Investicijos(bendrojo

pagrindiniokapitalo

formavimas)

Valdžiossektoriaus

išlaidos

Namų ūkiųvartojimoišlaidos

Prekių irpaslaugųimportas

Prekių irpaslaugųeksportas

Šaltinis Statistikos departamentas.

Investicijų stoka tampa rimtu kliuviniu Lietuvos ekonomikos konkurencingumui išlaikyti

Praėjusiais metais pasiektas beprecedentis Lietuvos užsienio prekybos perteklius, tačiau pernelyg džiaugtis juo nereikėtų

23-04-08


Užsienio prekybos perteklius – ne tik galingo eksporto, bet ir silpnos vidaus rinkos atspindys

Užsienio prekybos balansas* (prekių ir paslaugų, proc. BVP)

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

2

19

96

m.

19

97

m.

19

98

m.

19

99

m.

20

00

m.

20

01

m.

20

02

m.

20

03

m.

20

04

m.

20

05

m.

20

06

m.

20

07

m.

20

08

m.

20

09

m.

20

10

m.

20

11

m.

20

12

m.

* Pagal BVP išlaidų metodu.

Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

23-04-08


Perdirbimui skirtas importas skrieja įkandin eksporto, o likęs importas atspindi silpną vartojimo ir dar silpnesnę investicinių prekių paklausą

Prekių importas (mlrd. Lt)

0

10

20

30

40

50

60

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Tarpinio vartojimo

Vartojimo

Investicinių


Tam tikrą importo dalį paskui save „tempia“ eksportas, pvz., žalios naftos importas degalams gaminti

Tokios importo kategorijos kaip galutinio vartojimo prekės, investicinės gėrybės yra santykinai autonomiškos eksporto atžvilgiu ir šiuo metu toli gražu „nespindi“

23-04-08


Ilgalaikės Lietuvos eksporto tendencijos – girgždėdamas ūkio vežimas gręžiasi į didesnės pridėtinės vertės kūrimą

Eksporto plėtra (2012 m. palyginti su 2008 m., proc.)

8,2

22,4

31,7

37,6

42,7

43,5

45,1

53,2

54,6

61,6

64,5

Transporto priemonės

Tekstilės gaminiai

Chemijos pramonės produktai

Metalo gaminiai

Mineraliniai produktai

Iš viso

Plastikiniai ir guminiaigaminiai

Mašinos ir įrengimai

Mediena ir popierius

Baldai

Žemės ūkio ir maisto produktai


Eksporto dalies pokytis (2012 m. palyginti su 1996-1999 m. vidurkiu, proc. punktai)

5,0 4,6 4,42,7

1,3 0,8 0,7 0,6

-0,9

-3,0

-15,4

Min

eral

inia

i p

rod

ukt

ai

Žem

ės ū

kio

ir

mai

sto

pro

du

ktai

Pla

stik

inia

i ir

gu

min

iai

gam

inia

i

Bal

dai

Met

alo

gam

inia

i

Tra

nsp

ort

o p

riem

on

ės

Op

tin

ė, m

edic

inin

ė įr

ang

a

Maš

ino

s ir

įre

ng

imai

Ch

emij

os

pra

mo

nės

pro

du

ktai

Med

ien

a ir

po

pie

riu

s

Tek

stil

ės g

amin

iai

23-04-08


Praėjusieji metai Lietuvos žemės ūkiui buvo „beprotiškai fantastiški“, tačiau pakartoti juos bus sunku

Metinis realaus BVP pokytis 2012 m. gamybos metodu (proc.)

-5,0

-0,8

0,6

2,4

2,6

6,0

6,3

7,0

8,6

Statyba

Finansinis tarpininkavimas

Viešasis administravimas,švietimas, sveikatos priežiūra

Profesinė, techninė ir mokslinėveikla

NT operacijos

Apdirbamoji pramonė

Prekyba, transportas irapgyvendinimas

IT ir ryšiai

Žemės ūkis


Vidaus prekybos plėtrai pasitarnautų priemonės, didinančios nepasiturinčių namų ūkių pajamas į rankas

Iš statybų ir NT operacijų nesitikime stebuklų ir šiemet

Tolesnį apdirbamosios pramonės kilimą jau sunkoka įsivaizduoti be šviežių investicijų

23-04-08


Gamybos pajėgumų panaudojimas jau stabilizavosi ir yra prieškrizinio lygio, o produkcijos atsargos mažėja – signalas gamybai ir investicijoms didinti?

Gamybos pajėgumų panaudojimas ir produkcijos atsargų lygis

55

60

65

70

75

80

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

Gamybospajėgumųpanaudojimolygis (proc.)

Pagamintosprodukcijosatsargų lygis*(skalė dešinėje)

* Pramonės įmonių vadovų atsakymų į apklausos klausimą „Ar Jūsų pagamintos produkcijos atsargos yra per didelės, pakankamos ar nepakankamos?“ balansas.


23-04-08


Pernai visi didieji Lietuvos ūkio sektoriai dirbo pelningai, tačiau priartėti iki prieškrizinio lygio nepavyko

Pelnas (mln. Lt)

Pelningumo koeficienta

s (proc.)

Pelningumo koeficiento pokytis (proc. punktais),

palyginti su 2007 m.

Iš viso 9 426 4,3 -4,4

Didmeninė ir mažmeninė prekyba 2 380 2,7 -4,0

Apdirbamoji pramonė 2 129 3,3 -2,3

Profesinė, techninė ir mokslinė veikla 1 307 35,0 -15,1

Transportas ir saugojimas 1 198 5,7 -1,9

Nekilnojamojo turto operacijos 649 21,5 -16,5

Informacija ir ryšiai 459 9,3 -7,1

Energetika 364 3,1 -2,6

Statyba 326 2,9 -7,7Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Nefinansinių įmonių pelningumas 2012 m.

23-04-08


Trumpuoju laikotarpiu įmonių pelningumui neigiamai atsilieps spartesnis atlyginimų augimas ir investicijų lūžis

Per artimiausius dvejus metus verslui teks atlaikyti ne tik stipresnį darbo užmokesčio sąnaudų spaudimą, bet ir galimą mokesčių reformą

Gamybos pajėgumų apkrovimui beveik pasiekus prieškrizinį lygį, tikėtinas investicijų proveržis, kuris išaugins ir amortizacinius atskaitymus

Ne tokia didelė, bet neatmestina žaliavų (naftos, dujų, elektros ir pan.) brangimo tikimybė

23-04-08


Atsakingas šių metų valstybės biudžeto tvirtinimas pakėlė ūpą dėl 2013 m. ir 2014 m. fiskalinio deficito

Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95)

-1,3 -1,5

-0,5 -0,4

-1,0

-3,3

-9,4

-7,2

-5,5

-2,9 -3,0(-3,5)*

-2,8(-3,5)*

-3,0(-3,0)*

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.I-III ketv.

2012P 2013P 2014P


Šaltinis: Eurostat, SEB banko prognozės.

23-04-08


Socialinė rinkos ekonomika – nekvestionuotina vertybė visų ideologijų partijoms

Dešinieji ir kairieji skiriasi ne simpatijomis ar antipatijomis socialinės rinkos ekonomikai, o požiūriu į pajamų kūrimo ir paskirstymo pirmenybę

Kairieji pasisako už „ekonominio pyrago“ padalijimą ir perdalijimą tiesiog dabar

Dešinieji teigia, kad pyragą pirmiausia reikia „iškepti“ ir tik tada raikyti

23-04-08


Keturi rodikliai – lakmuso popierėliai socialinei valstybės orientacijai nustatyti (1)

I. Nacionalinio biudžeto pajamų (be ES finansinės paramos lėšų) ir BVP santykis

Šis rodiklis išpopuliarėjo Lietuvos viešojoje erdvėje 1999–2000 m., kuomet ekonomistai pirmąkart atkreipė dėmesį į mažesnę nei kitose šalyse perskirstomo per biudžetą BVP dalį

Valstybės gebėjimą vykdyti socialines programas lemia ne deklaracijos, o surenkamų į biudžetą pajamų lygis

23-04-08



II. Vidutinio darbo užmokesčio ir nominalaus BVP pokyčiai

Kuo sparčiau didėja vidutinis darbo užmokestis, palyginti su visa pridėtine verte, t.y. BVP, tuo tvirčiau turėtų jaustis samdomieji darbuotojai, tuo labiau „socialdemokratiška“ yra BVP paskirstymo struktūra

23-04-08



III. Minimalios mėnesinės algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis

MMA ir VDU santykis atspindi nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo pajamų proporcijas. Socialdemokratams pritiktų rūpintis žemiausioje pajamų hierarchijos pakopoje esančiais žmonėmis, t.y. jie turėtų siekti kuo didesnio MMA ir VDU santykio.

23-04-08



IV. Turtingiausio ir skurdžiausio kvintilių pajamų santykis

Šis rodiklis yra labiausiai koncentruota valstybės kišimosi į BVP kūrimą ir paskirstymą išraiška. Čia susipina ne tik ekonominės, bet ir mokesčių, socialinių išmokų politikos veikmė. Pagal jį galima įvertinti kiek realiai, o ne deklaratyviai mažėja atotrūkis tarp turtingųjų ir nepasiturinčių.

23-04-08


Vadovaujant kairiesiems, biudžeto pajamų ir BVP santykis buvo šiek tiek didesnis

Šaltinis: LR finansų ministerija, Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Nacionalinio biudžeto pajamos (proc. BVP)

19,0

20,5

19,5 19,5

17

18

19

20

21

22

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

Dešinieji: 19,1Kairieji: 20,0

23-04-08


Pagal darbo užmokesčio ir BVP santykį dešiniausia buvo pirmoji A.Brazausko vyriausybė


Kompensacija darbuotojams (proc. BVP)

34

36

38

40

42

44

46

1997

m.

1998

m.

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.


40,6

38,8

42,6

41,2

23-04-08


Pagal MMA ir darbo užmokesčio santykį kairuoliškiausia atrodo G.Vagnoriaus vyriausybė


MMA ir vidutinio bruto darbo užmokesčio santykis (proc.)

30

35

40

45

50

1997

m.

1998

m.

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.


45,2

42,2

38,2

39,4

23-04-08


Pagal pajamų pasiskirstymo rodiklį, dešinieji buvo kairuoliškesni, o kairieji – dešinesni nei jiems derėtų pagal „antpečius“

* Kvintilis – 20 proc. didėjimo tvarka surikiuotų pajamų reikšmių. Pvz., pirmąjį kvintilį sudaro 20 proc. namų ūkių, kurių pajamos mažiausios; penktąjį kvintilį – 20 proc. namų ūkių, kurių pajamos didžiausios.

Šaltinis: Eurostat, SEB banko skaičiavimai.

Turtingiausio ir skurdžiausio kvintilio* pajamų santykis (kartais)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

1999

m.

2000

m.

2001

m.

2002

m.

2003

m.

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.


5,0

6,9

6,16,6

23-04-08


Mastrichto konvergencijos kriterijaus vykdymą palengvina visiškas paklausos infliacijos nebuvimas

Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)

-1,1

1,2

2,7

3,8

5,8

11,1

4,2

1,2

4,1

3,2(3,5)**

2,8(3,5)**

2,53,0

-2

0

2

4

6

8

10

12

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.vasaris

2013P 2014P

* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

** Ankstesnė SEB banko prognozė.


23-04-08


Dabartinė Lietuvos infliacija atsitiktinai yra gana netoli nuo Mastrichto kriterijaus, tačiau įvesti euro 2014 m. visgi neleidžia

Vidutinė metinė SVKI infliacija (proc.)

4,2

3,0

4,2

1,8

3,1

2,6

1

2

3

4

2012 01 2012 04 2012 07 2012 10 2013 01

Lietuva

Latvija

Mastrichtokriterijus

Šaltinis: Eurostat, SEB banko skaičiavimai.

Startinė Lietuvos ir Latvijos pozicija 2012 m. pradžioje buvo visiškai vienoda

23-04-08


Praėjusių metų pabaigoje – 3:0 defliacijos naudai. Kaip bus šiemet?

Mėnesinė defliacija buvo užfiksuota tris paskutinius 2012 m. mėnesius – itin retas reiškinys šaltuoju sezono metu

Metinė infliacija smuktelėjo nuo 3,2 proc. 2012 m. spalį iki 2,2 proc. 2013 m. vasarį

Šių metų sausį vėl būtų buvusi užfiksuota maždaug 0,3 proc. defliacija, jeigu ne akcizų padidinimas tabakui ir dyzelinui bei elektros ir dujų kainų pokyčiai, pridėję prie VKI pokyčio maždaug 0,5 proc. punkto

23-04-08


Ko negalima daryti norint įsivesti eurą 2015 m.?

Pakelti vartojimo mokesčius (PVM, akcizus) likus keletui mėnesių iki kontrolinio laikotarpio pabaigos, pvz. 2014 m. sausio 1 d.

Sukoncentruoti administruojamų kainų (viešojo transporto tarifų, šilumos, elektros, dujų) didinimą į lemiamus mėnesius

Dar kartą radikaliai padidinti MMA, nes šį kartą tai turėtų reikšmingos įtakos tiek nedarbui, tiek infliacijai

23-04-08


Ar pritarimas euro įvedimui turi ką nors bendro su polinkiu rinktis šią valiutą paskolai ar indėliui?

Palaikančių (nepalaikančių) euro įvedimą* Lietuvoje nuomonių balansas ir paskolų bei

indėlių dalis eurais

-50

-40

-30

-20

-10

0

10

20

20

04

09

20

05

09

20

06

04

20

06

09

20

07

04

20

07

09

20

08

05

20

09

05

20

09

09

20

10

05

20

10

09

20

11

05

*

20

11

09

20

12

04

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Nuomonių dėleuro įvedimobalansas

Paskolų daliseurais (proc.,skalė dešinėje)

Indėlių daliseurais (proc.,skalė dešinėje)

* Iki 2010 m. klausimas buvo „Ar jūs asmeniškai patenkintas ar ne, kad šalies valiuta bus pakeista euru?“, nuo 2011 m. – „Ar jūs asmeniškai palankiai ar nepalankiai vertinate euro įvedimo jūsų šalyje idėją?“.

Šaltinis: Europos Komisija („Eurobarometro“ tyrimas), Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai.

2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje pasklidus lito devalvavimo gandams, norinčiųjų taupyti eurais dalis smarkiai išaugo

Norinčiųjų pasiskolinti eurais dalis taip pat padidėjo, tačiau tai paskatino ryškus palūkanų normų eurais ir litais skirtumas

23-04-08


Padidinome vidutinio darbo užmokesčio augimo 2013 m. ir 2014 m. prognozes, tikėdamiesi antrinių MMA kėlimo pasekmių

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.)

5,5

8,5

10,9

19,1 18,5

13,0

-8,7

0,2

2,5 2,6

(3,5)*

4,5(3,0)*

4,0

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013P 2014P



23-04-08


Spartesnis darbo užmokesčio kilimas – natūralus reiškinys šioje verslo ciklo stadijoje

Pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais (2011–2012 m.) darbo užmokesčio augimas atsiliko ir nuo realaus BVP, ir nuo darbo našumo plėtros

Tokios tendencijos darbdaviai nebepajėgs išlaikyti, kadangi vis labiau jaučiamas struktūrinis darbo jėgos trūkumas

Atlyginimų kilimą pastūmės administraciniai sprendimai – pirmiausia MMA padidinimas nuo 850 Lt iki 1000 Lt

Antrinėmis MMA padidinimo pasekmėmis laikome spaudimą atkurti „protingas“ nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo užmokesčio proporcijas viešajame ir privačiame sektoriuje

23-04-08


Darbo užmokesčio tendencijos ateityje priklausys ir nuo mokesčių politikos pokyčių

Jeigu bus įvesti progresiniai GPM tarifai, aukštesnės kvalifikacijos, geriau uždirbančių darbuotojų atlyginimas „į rankas“ sumažės

Siekdami bent iš dalies atstatyti neto darbo užmokestį, darbdaviai stengsis padidinti minėtųjų darbuotojų bruto darbo užmokestį

Mėgindamos užganėdinti „nuskriaustuosius“ darbuotojus, įmonės gali nekelti menkiau kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų, kuriems taikomas mažesnis GPM tarifas

Darbdavių galimybes kompensuoti progresinių GPM tarifų įtaką praplėstų Sodros įmokų „lubų“ nustatymas, tačiau tokio sprendimo tikimybė ne per didžiausia

23-04-08


Mūsų scenarijus – laipsniška paskolų portfelio plėtra

Metinis paskolų ir indėlių pokytis (proc.)

10,6

52,5

18,9

-5,0

16,2

31,6

40,7

20,522,6

-4,7

7,4

9,6(5,0)*

5,0

(8,0)*

8,0

-13,8

39,7

53,6

48,946,9

-5,2 -7,6

2,04,0

(4,0)*

7,0(7,0)*

-20

-10

0

10

20

30

40

50

60

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013P 2014P

Indėliai

Paskolos

2012 m. rodikliai pateikti be Ūkio banko.

2003-2007 m. ir 2008-2014 m. duomenys nėra griežtai palyginami dėl metodologijos skirtumų.

Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko prognozės.

Ačiū už dėmesį!

Business

G. Nausėda. Daugiau aiškumo - ir LIetuvos ekonomikos spyruoklė atsities