Alvydas UMBRASASLi etuvi 4 kol bos in s titu tas

ASMENIS IVARDIJANTYS TEISES TERMINAII9I8_I940 M. LIETUVOS KODEKSUOSE

Straipsnio tyrimo Saltiniai yra 1918-1940 m. Lietuvoje galiojusirlrusiSkq kodeksq neoficialDs vertimai I lietuviq kalb4 (santrumpq s4ra5aspateiktas straipsnio pabaigoje). Siuo tyrimu tgsiamas straipsniq ciklasapie teises terminus, pradetas Terminologijos 8 numeryje. Jame nagri-nejami teises terminai, kuriais lvardijami asmenys. Skirtingose moksloar veiklos srityse poreikis terminais ivardyti asmenis yra nevienodas.Esama sridiq, kuriq terminijoje asmenq ivardijimq labai nedaug arbagal net visai nera (tai pirmiausia pasakytina apie tiksliuosius mokslus).Socialiniuose moksluose be asmenis lvardijandios terminijos i5siverstineimanoma. Teise yra i5 tq sridiq, kuriose Zmoniq santykiai, jq veiklayra nagrinejimo centras.

I5 anksto reikia pasakyti, kad asmenq [vardijimai nera vienodai ter-mini5ki. Teigiama, kad veikejq pavadinimq terminologi5kumas yra pro-blemi5kas, o Zodis kalbininkas nera kalbotyros terminas, nes neivardijaspecialios Sio mokslo s4vokos. Siuloma specialybiq pavadinimq nomen-klatiir4 i5kelti i atskirqterminijos pogrupi (Gaivenis 2002:31). l9l8-1940m. kodeksuose ZodZio teisininkas nerasta, ta(iatyraadvokatas CI33 5691CT\ t44 , BS34 155T,BPI , ' 56 l ,p r is iekusy .s is advokatas CI , 15391CTI3B44, BSre 30/8, BPI3r 44. Sunku rasti kriterijq, kuriais vadovaujantisSie ZodZiai butq nepriskiriami prie teises terminq.

Tyrimui rinkti ne tik tokie terminai, kurie ai5kiai [vardija Zmones (fizi-nius asmenis), bet ir su jais susijq analogiSkos rai5kos terminai, tinkami irfiziniam, ir j uridiniam asmeniui [vardyti (pv z. : i e i kov a s, ats akov as).

Asmenis ivardijandiq teises termintl tiriamuose kodeksuose rasta netapie 800 (t. y. vos ne septintadalis visrl kodeksuose pavartotrl terminq).MaZdaug puse jq yra vienaZodZiai, puse - sudetiniai (daugiausia dviZo-dLial). Sudetiniai terminai straipsnyje taip pat apra5omi pagal pagrindinidemeni (kartu su vienaZodZiais).

Ziurint pagal pagrindin[ demen[ (vienaZodZiq terminq tik vienas demuoir tera), dauguma asmenis ivardijandiq terminq yra lietuvi5kos kilmds

107

(apie 700, t. y. apie 88%). Tai yra terminizuoti paprastiejll LodLiai arbaterminizuoti ar naujai padaryti dariniai. Rasta vos per 20 vienaZodZiqpaprastqjq (darybiSkai neskaidZiq) termint6 kuriais ivardijami asmenys.Tiesa, prie jqpridejus sudetinius terminus, kuriqpagrindiniu demeniu einatie patys paprastieji terminai, bendras skaidius arteja prie 100 (apie 14o/opagal pagrindini demeni lietuvi5kos kilmes terminq).

I5 paprastqjq terminq pagal nagrinejamq tem4 pirmiausia minetinasasmuo CIjj 533/13. Jis ieina I sudetinius terminus: tos padios reik5mesnudingqs a s m u o BP[,, 852, dingqs be Zinios a s m u o CTf., l'7 7 5, neiiniakurdingqs qsmuo CT[r, l45l ,nei iniakuresqnt is asmu e CIrr 254T,CT[i8 1775 T;atsakingasis asmuo Cf.,r2l05 S, ci'u,il inis asmuo BPl,,1252,f iz inis asmu6 CI, : 420 S, BS31 39 R, i tar iamas asmuo BP[r. ,46 (ir itariamasis asmuo BPlr.257ll), kaltinamas asmuo BP[rr 46(ir kaltinantasis asmuo Cl.,r 574 S), kolegialinis asmuo Clrr2325T, laisvai samdomas asmu, Clr, 56, nukentejQs asmuo BPfro 43,nusmerktasis qsmuo BP{rn 223 (ir pasmerktasis asmuo BS.,o 59 T,nuteistcrsis asmuo BS,o 53 V), paialinis asmus CIrr 514 S, CTl3844, BP[33 62013, patrauktasis baudZiamojon tieson a s m u o C[33 647 S,privatinis asmu e CIrr 982, BPI33 2(ir privatus asmuo Cf.r 3l, CTlr82, BS34 l56P), suinteresuotqs asmue CI,r 9l9 S, CTI38 l2l5 S ( i rsaln-teresuotasis q s m u o CPI,,u 241, CTlrs 1164), treiias q s m uo C[r, 1691PT, BS34 72P,BPL4 700 ( i r t rei iasis asmu 6 CIr, 533 I CTI38 128/1,BPI33 778). Beje, dabartiniuose teises aktuose retkardiais pasitaikandiosnenorminds vardininko formos tretysis asmuo (pvz., CK 2000: 6.51str.) ano meto kodeksuose nerasta. Atkreiptinas d6mesys, kad Valstybes

LPaprastieji Lodliai dia suprantami darybi5kai, t. y. jais laikomi tie ZodZiai, kuriedarybi5kai neskaidomi. Vietoj demens paprastasis vartojama ir pirminis (Urbutis 1978:62). Tiesa, terminologijoj e paprastosis iodis tun ir kit4 reik3mp. Jis daZnai suprantamaskaip specialiqlq ZodZiq (terminq) prieSprie5a tarnese ir bendrineje kalboje (nepaisantdarybos), kai kalbama apie jqtemrinizavim4 t. y. vertimqterminais (Zr. Keinys 1980:63-64). K. Gaivenis pavadina ai5kiau, jis kalba apie gatav4 iodii4 vertim4 terminais(Gaivenis 2002:51-53\. nors tekste paminima n pttprasti iodiiai (Gaivenis 2002:53).S. Sakauskis tam reikalui vartojo profaniikasis iodis, profaniskoji kaiba lSatkauskis1991:24), tadiau Svysteli ir paprasn kalba (Salkauskis l99l: 44). Leksikologijos dar-buose kartais kalbama apie bendralautini4 iodZi4 terminologizavimq (Jakaitiene | 980:73) arba terminai skirstomi inau.iadarus ir liaudies iodilas (Drotvinas 1987: 51).

108

Taryboj e veikus i Terminologij os komisij a padioj e Nepriklausomybes pa-baigoje vietoj dabar iprastq termint4fizinis asmuo ir juridinis asmuo ganavykusiai teikd tikrinis qsmuo ir teisinis qsmuo (TTP 1940: 185). Pirmasisterminas galejo biiti ir naujas (kodeksuose ndra), o teisinis asmuo jau

buvo vartotas (CI,, 698 I CTI38 45 T). Si[lymas neprigijo. P. Kniuk5tosnuomone, asmens vartojimas istaigai ar organizacijai ivardyti (pagal kitqkalbq pavyzdf sudarko Sio ZodZio reik5mq, tadiau yra pakendiamas kaipnesikesinantis i kalbos sistemE Jo nuomone, galima buvo rasti ir geresniqterminq, pavyzdLifi, juridinis subjektas (Kni[k5ta 1999: l8-19).

Asmens terminas susijgs ir su terminu i m o g u s CI.a533113, BSre 39.Pastarasis tiriamuose kodeksuose kartais, regis, vartotas pirmojo reikSme,pvz. ' . maiametis imogus BSre 42 l , nepi lnametis imogus BSre 420,nesveikaprotis i rn o g u s BS,n2S2,paielinis i m o gu s Cl-r1246 T, CTI3,i13 , p i ln4met4 imogus C[2s 150/1 , p r iva t in is imog as C l ' 1537 ( i rp r iva tus 2mogus C l i2 l2 , BSj4 471 T) .

Ne[prasta reikSme vartotas terminas draugas.,bendrovds narys" C[r,2129,CP\l .3613, pi lnosios draugi ios draagas CP[,, .26. Tokia ter-minine reik5me LKZ neiSskirta.

NemaZ4 grupelE sudaro civilinei teisei reikalingi giminystes terminai.Daugunra jq seni indoeuropieti5ki2 veldiniai, pvz.: brolis Cl3r 204, CTlj883, BSre 455, BP[:: 705, dukte Clrrl25, genlls,,vedybq giminaitis" CI2823,CI' 23, CPI, r v 4 I 7, BPL" 4 99 (c e oitc m s eu u um'), s e s u o Cl,23 S, CTI38 8 3,BS r,, 455, BPI3r 705, sunus Cl,,125, svqinis,,vedybq giminaitis" CI28254,CI33 1054 S, CTI38 86, BS34 518 S, BPI30 85, BPl33 85 (ceoi lcmeeuuurct) ,Seiuras CI33 996 T, tevas CI3., I25, ryras ,,sutuoktinis" CI28 4l, CTI38 1086,BSre 29, BP[24 751, BPI, 1013 T (cynpyza), ientas CI33 l05l T,2mona

,,sutuokt ind" CI.8 41, C[r] 23 S, CTlrs 1086, BSrn 29,8PI.4751, BP[]3 85(cynpyza); keli baltiSki, pvz.: marti Clr, 996 T, uoivis Cljr t 05 I T, t,aikasClj3 12, CTI38 371, BS.r4 170 R; vienas senas slavi3kas skolinys - anilkas3Cl.s 203. Tiesa. nors dabar nejuntame, imona, vqikas istoriSkai yra dariniai

r Kilrne Ziflreta A. Sabaliausko darbuose, ypad jo Lietuvi4 kalbos leksikoje (2r. Saba-l iauskas 1990).

i Kalbo,s patare jas Lodianukas, -d: -cti taisi isunoitis, dukraitt; vuikyvaikoi, vaikai-iiai, polikuonys (KP 1939). KPP 1985 jo nera, DZ 2003 pateikiama, nors del jo teiktinu-mo kartais abejojanra. Dabartiniuose kodeksuose vafiojamas vaikaiiio terminas.

109

(SkardZius 1996: 296; Keinys 1999: 27-28). Vaiko bDta nemaZai ruSinirfterminr5 pvz.'. atidalvtas v a I fr a s C{r, 190, iteisintas v a i k a s CL.,' 144,maiametis vaikas CI33 106 S,neatidalytas vaikas ClrrlSl,nepilna-metis v q i ka s Cfr 764, nepiln4 metl(v a i ka s Clr l3l, nesantuokinisv a i k a s CPI, ' 325l l ,CTI j8 1460/2 S, pat,ainik is v ai kas CT{r, 32511,BS* 445 T,pr imest inis vaikas CI33 163, teisetus vaikas C\3144.

Vyro pirmine reik5me yra ,,suaugQs vyri5kos lyties asmuo". imonos- ,,suaugQs moteriSkos lyties asmuo". Jau nuo senqjq ra5tq Zinomas j11vartojimas sutuoktinio, sutuoktinis reikSme, tiesa, vyro vartojimas 5iareikSme buvo labai paplitqs, Zntonos - tik epizodinis (Buivydiene I 997 :18, 19, 6l-64). Tiriamuose kodeksuose vyras, imona buvo terminizuotisutuoktiniq reik5memis, tadiau daugiau vartojami pirmuosiuose kodeksqvertimuose, vdlesniuose dalniau sutuoktinis, strtuoktine (kaip dabartinejeteiseje).

ldomu, kad vedybq giminaidiams pavadinti kodeksuose buvo vartojamagentis, svainis. Gentis daugiau civiliniuose kodeksuose ir pirmesniuosecivilinio ir baudZiamojo proceso kodeksq vertimuose (Clrro, C1,,, CPI,,,BPI.'), svainis - vdlesniuose procesrl vertimuose (BPI,', BPI]r. CTIr8).Svoinio semantind raida gana iSsamiai apra5yta R. Buivydienes (1997:177-190). Svainicti, svaines anksdiau rei5ke per seserq vedybas susigi-miniavusius asmenis (sesers vyras, Zmonos sesuo), veliau - per broliqvedybas susigiminiavusius asmenis (brolio Lmona, vyro brolis), kolgaliausiai tiek i5siplete, kad eme reikSti visus vedybq giminaidius. PasakA. Salio, genlrs vedybq giminaidio reikime tarmdse labai reta (Salys 1979:176) (tokia reik5me LKZ neiSskiriama i5 giminystes reikimes) ir apskritaivargu ar gyvojoje kalboje vedybq giminaitis ir kraujo girninaitis ivardijamiatskirais l.odZiais. Tokia genties reik5me teiseje neisitvirtino, j4 peike irA. Salys (ten pat). Siandien tam reikalui vartojamas svainis. Nors, galimasdaiktas, kad daZnai verdiamasi ir be Sio LodLio. tokiai giminystei pavadintivartojamas tik darinys iS jo - svainl,ste ITZ 1954; CK 2000: 3.136 str.).SprendZiant i5 kai kuriq Siandieniniq istatymr5 poros yra tokios: giminyste- giminaitis, svqiwste svctiny,stds rytiiais susijqs asmuo (LRVTI 1999:9 str.). Svainio,matyl, vengiama del daugiareik5miSkumo, arba bent jau

o Cf,, tekste vartojama ir svairtis, ir gentis, tadiau pastarasis knygos pabaigoje taiso-mas I svalrrs. Yietoj ceoicmleilHuKr, yra pavartota ir gentainis Cl,. 1054.

l l 0

skliaustuose pateikiamas paaiSkinima s - svainis (sutuoktinio giminaitis )(LRVAI 1999:21str.). Prie svainio (svainystes) ltvirtinimo teiseje anuo-met prisidejo A. Salys (1979: 176, 187), dalyvavgs Valstybes TarybosTerminologijos komisijos veikloje, nors jau Sioje komisijoje galejo b[tipastebetas terminijai nepriimtinas tarmiqnulemtas svainio daugiareikSmii-kumas. Galbut todel 5i komisijasuainiui, svainel paliko senesnes reik5mes(Schwager, iurin, svojak: Schwcigerin, svojaiinica), o vedybq giminaidiui

[vardyti teike termin q s vainait is (Ve rs c hw dgert er, sv o is tv e nnik) (TTP1939: 479). Jis greidiausiai buvo padarytas pagal analogljqsu giminaitis.Darybi5kai ir sistemiSkai visai gal imas, tadiau Nepriklausomoj e Lietuvoj eSiam terminui prigyti jau nebuvo kada, o sovietmediu jis nepastebetas.Nepateko ir iLKZ. Tai gali blrti A. Salio naujadaras. Jis, i5 pradZiq teikEssvainio daugiareik5miSkumq (Salys 1979: 187), galejo apsigalvoti.

Kitokio tipo yra kodeksuose reti terminai dede Cf o 204, teta C1,,,I 137. P. SkardZiaus jie laikomi vaikq kalbos lodLiais, sudarytais i5 dviejqvienodq garsq junginiq - dvejybiniais, arba reduplikuotiniais, dariniais(SkardZius 1996: 22,23). SinchroniSkai jie neskaidiis. Kai kuriq tyrqq(pvz.,E. Fraenkelio) laikomi skoliniais i5 slavq (Sabaliauskas 1966: 13).

Dauguma 1918-1940 m. kodeksuose vartotrl asmenis ivardijandiqterminq yra dariniai (arba sudetiniai terminai su pagrindiniu demeniueinandiu dariniu). Vieni i5 Sirl dariniq yra terminizuoti, kiti - teisds nau-jadarai. Atskirti pirmus nuo pastarqjq daZnai yra keblu (ypad kai kalbamaapie darius tipus), nes tr[ksta LodLiListorijos duomenq.

Kaip yra iprasta, tarp dariniq vyrauja priesagq vediniai. Su priesa-gomis padarytq (ar toki pagrindini demeni turindiq) terminrl tiriamojojemedZiagoje rasta apie 450, L y. apie 610/o liefuvl5kos kilmes terminq.Sie asmenis ivardijantys terminai (vienaZodZiai arba sudetiniq terminqpagrindinai demenys5) yra dviej4 darybos kategorijrl: veikejq ir veiksma-Zodines ypatybes turetojq pavadinimai ir vardaZodines ypatybes turetojqpavadinimai. Daugiau rasta pirmosios kategonjos terminq - apie 320, i5kuriq maZdaug puse yra vienaLodZiai, puse sudetiniai (t. y. turintys tokipagrindini demen[). Dariausios priesagos dvi: -tojas ir -ejas.

5 Sudetiniai terminai, turintys toki pati pagrindini demeni, skaidiuojami kaip atskirivienetai.

l l r

Priesaga -tojas, -a yra gausiausiai vartojama veikejtl ir veiksmaZodinesypatybes turetojq priesaga ne tik tiriamojoje medZiagoje, bet ir visoje kal-boje, iskaitant terminijq(Urbutis 1965: 317; Keinys 1975:25). Tiriamuosekodeksuose rasta 60 Sios priesagos vediniq (vienaZodZiq terminq), pvz.:a i kv o t oj as CT\8 | 460 I 13 Qt ac m ouum ena, plg. e i kvo t oj as CI33 I 3 83, CTI3sl460l2l T), aukotoja.s ,,asmuo, dovanojantis furt4valstybei ar kam kitam"C1.,3 986, deretojas ,,varZytyniq dalyvis" CTI38 I l7 | T, dovanotojas Cl'97 4, CT\8258 T, gabentoj as BPlr, | | 49 (npoeosumarc), gimdytoj ai,,tev ai"Cl33 194, CP[r,u 1345/10, gyventojas CTI38 1460/19 T, BS34 401 S, BPI33216, globotojas Cl' 12, BPI33 85, ieikotojas,,ie5kovas" CTI,8 l6l16, BSre160, kainotojas,,vertintojas" C[,, 675, CPI]rv 1007, BPI33 113 I kaltin-tojas C1',574 S, BS* 419 I BPI,, 63, klastotojas BS,o 442P, kurstytojasBSre 5l, laiduotojas CI3r 1555 S, CTI3s 16113, BPI31 80, lailqttojasb Cl'1512 S, BSrq 617, l iudytoias CI j j 31, CTI38 54, BS3r 30, BPI24 l6l , BPI3I50, moketojas BSr, 578 I praiytojas CI3r 56, CTI38 5411, rikiuotojas

,,tvarkytojas" BS,, 605, rupintojas CIr, 6, CTI38 1543, BSre 30/6, BPI3397 5 I I V, s amdytoj as C\. l'1 44, CTIrs I 3 8, BS re 208, s ko lintoj as CI.,r 5 84,BSre606, tardytojasl Cl33 15I2 S,BS34I58R, tarnautoias CIjl I02,CTl38616, CPI.r\, 1086, BSie 396, BPI30 1120, turetoias Cl,, 420 (enadbneq),tvirtintojas BS34 636 T, valdytojas C{r* 420, C\3442 T, CTI38 34, CT[3rl l l6, BS3r 624S,vykdytojas BS34 5l R, BPI33 955.

MaZdaug treddali s - t oj a s v e diniq yra prie5deleti, pvz. : an t s p au du o t oj a sCTI38 1 696, atsakvtoj as,,atsakovas" CI33 I 530 I BSre 1 60, igaliotoj as Cl'

6 Kodeksuose su lailgtoju tapatinamas htetojas ir savininkas, pvz.. ,,[nevardiniaiprocentiniai] popieriai tuo padiu baudZiamojo teismo sprendimu turi blti gr4Zinti jq pas-k u t i n i a j a m l a i k y t o j u i , k a i p o j q t i k r a j a m t u r e t o j u i i r t e i s e t a m s a v i n i n k u i "CIrr l5l2 S. Dabar vietoj lailqttojo vartojamas turdtojas arbasavininkas.

? Dar 1892 m. J. Jablonskis ra56 apie Loditordvmas, tardyri,sakydarnas, kad jis 2i-nomas seniai, jau Donelaitis vartojo j[ reik5me ,,tyrineti per i5klausinejimus". Si ZodiJ. Jablonskis susieja su tarti, l. y. tardau relF;kia,,darau, isakau. kad kiti apie i5jie5ko-m4 dalykq tartq k4 Zino" (Jablonskis 1935: t2, 13). UZsimena jis ir apie Kuriaiti, kurioZodyne tardyti, tardl'tojzrs reiSkia ,,tirti", .,tyrejas" ir pasiiilo: ,,Tardytojais galima bfitqvadinti m[sq ,,sliedovatelius", nes per dienq dienas jie tiktai tardo kitus, visas jq darbas- tardymas kittf' (ten pat). Tardyti galima sieti ir su tirti (iteratyvas), tai paai5kina sqsaj4su Kur3aidio,, fyrejas".

V. Urbutis tordytojq laiko J. Jablonskio naujadaru (Urbutis 1999:430), tadiau J. Ja-blonskis tik pasinle 3i Zodi vartoti tam tikra reikime.

t12

687, CTI.,8 47, BSr4 44 S, irodindtoias CI3. 120, ivaikintojas CI.j 145 S,CTI18 1460/12, nusinuomotoj as,,kuris i5sinuomoja, nuomininkas" C{.,.,1691, pasiraiytclas ,,pasira5Es uZ nera5tingq' CI, 919 S, pasisavirttoiasBS34 574 S, pavaduotoias Clrr69l T, paveld,ltoias Clr,132, CI28533/10,p r i s t a t in d t oj a s CI2B 17 40 (n o c m a eu1urcr), p r is t aty t ojas CT[, * 470, B S34 5 9 IT (n o cm a e uqurca UG S), p r ii ifi r e t oj a s B S r e 3 l l, uZ s a lq t ojas,,uZsakovas"CL31737 S, uZstaQtojas C{r, 1630, CI33 1664. Daugeliui dia pateiktq

vediniq prie5delis yra bfitinas, beveik leksikalizavEsis (suteikps naujqreik5mg), tadiau esama irtokiq, kurprie5delis nebDtinas, pvz.: iiieikotojas

,,ieikovas" CI3j 1399 S, CPI3r. 16116, CTIr8 l6ll10, iinuomotoias Cf,1691 T, CTI.8 1460/29T, iSiagintojas BS..o520 S, suklastotoias BS,, 440S, sukurstytojas BSro 131 T. Beje, ldomu,kad nuomotojo - nuomininkoprie3prieSa atskirta prieideliais: iinuomotoi as - nusinuomotoi as (termino

nuomotojas nerasta, nuomininkas vartojamas gausiai). Kai kuriais i5 pa-

teiktq atvejq dabartineje teiseje vartojami ttk -ovas vediniai: atsakovas,ieSkovas, uisakovqs. J. Jablonskis rekomendavo teis6s termin4 atsako-vas (gretino su ie|kovas), o atsalq,toj4 sille palikti mokyklai ir kitomssritims (Jablonskis 1936: 105). Pastarasis terminas teisininkq daugiauvartotas tik Nepriklausomybes pradLioje, buvo rankraStiniame Lodyne(TTTZP: 61).

Kalbamos priesagos vediniai dalnai eina sudetiniq terminq pagrindi-niais demenimis (tokiq terminq net daugiau nei vienaZodZiq) ,pvz.: varivtv-nfu1d a I yv au t o.i a s CL,'1492,kontrabandos g a b e n t oj a s BPl3r I 174,

teismo gydytoj as BSre l7l , BPI ' 337, nuolat inis gvventoi as CTf. ,|67 3 T, pirmutinis turto i g y t o.i a s I Cl^ 420, prisiekusysis k a i n o t o i a sBP[r, 335,pr ivat inis kal t intoj as BPI33 5, termininis laiduotoj asCT[j8 651, imones I ai ky t oj as BS* 363/3, uistato I ai ky t oj as CLr542124, CTI38 1586 T, veksel io laikytoj as CTI38 l6l l3, BS34 440 Ikvotos I i u d v t o j a s CI.r 28, strtuoktuvi4l i u d 1t t o i a s CI3j 36, valsftbesversl4aniddlio rn o ket oj a s BSre 546, teisitlp av e I d e t oj a s CPI'u458, ipediniqneivaldinto palaik4turto rup intoj as CPI,,u 1744, va-kansinio palikimo r u p i n t oj a s CT1181744, testamento s u d a r y t oj a sCIi i 1048 S, nuZudymo sumanytoi as BSr4 457 S, laisvai samdomas

8 Ne[prastas vedinys, tadiau vartotasjau K. Sirvydo. DaZniau kodeksuose bn1a igie-

id.r, pasitaike ir LKZ nepateikt\igijelis, isigiiilis (Zr. toliau).

l l 3

t ar n au t oj q s CTI38 1289, BS,,4 532 S,valstybes t a r n ou t oj as CTf.,261, BS34 471T, turto turdtoias ik i gyvos galvos C\3533l l ,1emesturd to jas CLr434, fak t in is va ldy to jas CI r r 533 I CTI38 29 Iproceso v ary t oj a s BPL3249 P,sprendimo vy kdy t oj as BSr. 59 Itestamentovykdytojas CI3j 1048 S, CPl3r' CT14824.

Priesaga lojas gyvojoje kalboje ganadaLna, todel nelengva pasakyti,kurie vediniai yra terminizuoti, o kurie padaryti specialiai teisei. lr aps-kritai Sios priesagos vediniq skirstymas I terminizuotus ir naujadarus kelianemaLai abejoniq, nes tok! vedini galima pasidaryti bet kada (desningai),kai reikia ivardyti veikej4. PavyzdLiui,tKZ Zodis kaltintojas neuZraSytasi5 tarmiq ir senrjrlra5tq, nors koltinti, kaltinykas (kaltininkas) fiksuojama.Termin4 kaltintojas 1922 metais teike Terminologijos komisija (pladiauZr. Umbrasas 2001: 8l). Arbuvo sukurtas naujadaras? Cia labiau tiketinosleksikografijos spragos, nei tai, kad Sis Zodis niekada anksdiau nebuvo pa-vartotas (tokiems tyrimams, be senqlq ra5tq, labai reiketq XIX a. - XX a.pradZios ra5tqtekstyno). Kadangi priesaga lojas yralabai iprasta, galimasdalykas, bfrtent todel veliau paplito keletas to paties pamato -ovas vedinir5kurie buvo kiek specialesni, labiau atsiskyre nuo iprastines leksikos. LKZduomenimis, didZioji dalis anksdiau minetq kalbamos priesagos vediniqyra uZfiksuoti Zodynuose ar kituose ra5tuose dar iki XX a. Sio amZiausl,odLiais galima bfiq laikyti, pavyzd1iui, terminus antspauduotojas, iga-liotojas, irodinetojas, ivaikintojas, kainotojas, klastotojas, rikiuotoias,vykdytojas.

Pagal savo funkcij4, reik5mg ir darybos desningumqpriesaga -ijas, -a

labai pana5i i prie5 tai aptartq tik jos vediniq rasta kiek ma2iau - beveik40 vienaZodZiq terminq (ir vos daugiau sudetiniq). Kiek daugiau nei pusejq yra prie5deleti, pvz.: atpirkr)jas ,,susigrqZinantis gimines turtq" CTI381448, igijejas Cl.,.1424T' CT[r, 16113, BS34 591 S, ikeitejas CI*B 1664,CI33 1630, CTI38 1068, BS34 577 S, iskundeias BS,. 157 R, BPI33 1204(douocumena UUS), iteikejas BS34 530 S, iieidejas BS34 530 S, padejejasBSre 51, BPI33 73 P, palikejas Clr, 923, CT[38 1705 (.saebryamena ZG),papirkejas,,ky5ininkas" BS,n l49,pardavejas C[,, 570 S, CPI'u 470, BSil532 S, pareiskejas C[j] 1512 S, BPI33 307,patarejas Clr* 6,CT|*s1632,perdmdjas CTI',8 458 (npeeuuurct'), perleidejas,,perleidZiantis teisq turtuiar kam kitam" C\31424 T, praneieias Clr3 I 666, BPLol204 (douocume"zaUUS), priem,2jas ,,priemgs saugoti turt4'' Cl.. 2ll1 , privertejas ,,privertps

lt4

k4nusikalstamai elgtis" BSre 146. Kaip matyti, prie5delis terminams b[ti-nas. I5 tq atvejq, kai terminas galetq b[ti be prie5delio, minetinas nebentapdraudejas,,teikiantis draudimo paslaugq" C[3j 2I99 S.

Neturindiq prie5delio vediniq vos kiek maliaq pvz.: draudejcs C[r,2200 P (cmpaxoeamena), gav€jas CL317 44 S, gyndj as CT\8967 ll , BPf24516, globejas CL2B 12, CTI3s 20, BSre 30/6, BPfro99, pirkejas CI33 521 ICTI.8 1056, BSre 610, radejas,,radgs pamest4daiktd'CIr, 539, BS34 573 R,reiikdjase BSre 30, BS34 30, BPI33 97511 Y (ceudbmena UU), rinkejas BS,n30/1, BPI33 97511V, siunt€jas C\31744 S, skunddias C\34321 CPI'e,CTI38 163, BS34 156 S, BPI33 307 (crcaao1ttgurcaUUS), sprendejas BPlro579,imeiiejas BS,o 537 S, teisejaslo CI33 120 S, CTI38 50, CPl3rv 1390,BPl33 10, vertdias BSre 158, BPI3r I14, veZdias BPI,' 1173, BP[33 1230.

Daugiausia su tais padiais demenimis vartoti ir sudetiniai terminai,pvz.: ikaito dav ej a s BPI33 80, turto igij ejas CT[., 1424,8534616R, vekselio i i d av ej a s CL3 1529 T, ikaito d m di as BS, 593, lqtiiod m ej a s BS34 531 T, ikaito g av €j a s BPIrl 27 S, kaltinamojo gy n di a sBS34 I lI 12 T,BPlrr93, prisiekusis g I o b ej a s CI33 1 653 T, prisiekusysissprendejas BSre 30/8, BPI24 582, akcininkt ldraugi jos steigdjasBSre 580, apylinkes t e i s dj as CT[18 82, baudiiamasis t e i s ei a s BPl,l l9P,taikos teisejas CI33 131, CPI3r.82, BS34 68 S, BPI33 34,teismopatar, ! j as CTI38 1681, kreditor iaus teis i t lperdmej as Cfrr2058 S,bylos p r an e i ej as CTlrr&D4ll, ikaito p r i em ej as Cl33 1703, CT[381068 S, BS3d 593 R, imones v e d di a s BS34 298 T.

Del darybos desningumo (palyginti su -tojas vediniais skiriasi tik pa-matinis kamienas) dia taip pat sunku atskirti lodLius, specialiai padarytusteisei. DidZioji jq dalis neabejotinai yra terminizuoti. LKZ duomenimis, ikitiriamoj o laikotarp io nebuvo uZfi ksuota, pavy zdLirti, a p dr au d ej a s, d r qu -

dejas, igtjejas, ikeitejas, palikejas, pareiikejas, perimdjas, perleidejas.Dabartineje terminijoje su priesaga -ilis, -i asmenys ivardijami labai

retai, nes jos vediniai daLnai turi menkinamEi4 reikSmE (Keinys 1975:

' TTTZP ceud6metr, ialia rei1k€jo dar iSversta ir reiikikas (96).10 Vietoj lelsejo senesniuose ra5tuose buta [vairiq [vardijimq, pvz.: teisllts, teisma-

darys, teistojas, tiesadarys, tiesdarys, tiesadeia (LKZ; Palionis 2004.;. Praeito amZiauspradZioje kai kurie i3 jq daa matlt, nebuvo praradg aktualumo, nes teisejq J. SlapelisaiSkina ZodZiais reisi1,s, teisdatys ir slavizmu sud:ia (SNZZ 1907).

115

25: jis mini tik vien4 Sios priesagos vedini), nors Siaip kalboje ji darumugerokai pralenkia kitas veiksmaZodines ypatybes turetojq pavadinimqpriesagas (Urbutis 1965: 318). Tiriarnuose kodeksuose -elrs vedinitl taippat nedaug - l5 (nors lyginant su St. Keinio duomenimis galima bfltqsakyti, kad gana daug) ir keli sudetiniai terminai su jais, pvz.: igijelis Cl,401 S (plg. teisetas igijells C1.,., 1512S), isigijelis CI33 384 T (plg.pirmutinis turto isigi.ie /ls C{,, 420;'TZ 1954 Siam atvejui teikiama

igrj ej as), nesubrendehr BS.4 I 58 S, nuke ntdj el is,,nukentdjusysis" BP[r.43, numirelrs BSre 79,8PL24 352, BP[rr 338, nusikaltdll 's CI]r 652, BSre16, BPl33 1244, nusimanelis,,Zinovas, ekspertas" BSre 158, BPL3 444Y, nusiiengdlrs BSre 240, nusiiuddlls C1,., 1017, pabegelrs ,,pabeggs i5kalejimo" BS34 66 T, pamiielis CI,, 5, CTIis 84, BPI, 93 (CI'r 366 paai5-kinta: pamiieliai ,vra tie, kurie, netekq proto del kokio atsitikimo irvirtq Iigonimis, prieina kartais iki paielinto; tokia liga gali bfiti pavoiingavisuomenei ir .iiem,s patiems, ir todel reikalinga, kad iie bfittl vpatingaipriZiurimi;skiriama nuo beprotis'. b e p r o i i a i yra tie, kurie nuo ma2ensneturi sveiko proto Cfrr365), susitr.tok<l/ls ,,sutuoktinis" CI"8 695/6, CIrj37, BPIjj 861, susived,!/zs,,sutuoktinis" CP[,,. 83. Vienas vedinys rastastik sudetiniame termine nealsargus ntt s i gyv en i I i s (paprastasis

bankrutas) BSr, 603. I5 dia pateiktq terminq dabartiniuose kodeksuosevartojarni tik nusikaltelis ir pabegelrs. Atkreiptinas demesys I poras na-sikaltimas - nusikaltelis, nusiiengitnas - nusiiengdlis. Pastarojo terminoSiandieniniuose teisds aktuose nera (tikrinta Seimo bazdje; nors TZ 1954pateikiama), verdiamasi apra5omuoju bidu - nusiZengimq padarQs asmuo.Galima to prieZastis - dabartiniame baudZiamajame kodekse vartojamast1k baudZiamojo nusiiengimo terminas (atitinkamat ir bqudtiamqii nusi-Zengimqpadarqs asmuo), o i5 jo tekq daryti neiprast4 dviZodi terminqb audZ iamas is nus iZe nge I is.

SprendZiant iS LKZ. dauguma cia patcikq vediniq pinnE kartq pavartotitik tiriamuoju laikotarpiu, taigi gali bhti laikomi teises dariniais. Ai5kiauterminizuoti ttk numirelis, nusiiuddlis, nus igtvenel is, pamiielis.

Priesagos -tinis, -i vediniq rasta tiek pat, kiek ir prie5 tai nagrinetos- 15 (ir keli sudetiniai terminai), pvz.: atleistinis,,atleistas i5 tarnybos"lJS,27, igaliotinis CI33 533 I CTl,, 14, BSr,r I16, BPI,43 (plg. bvlininko

i g a l i o t i n i s C L 1 2 3 2 6 T , v a l s t y ' b d s i g a l i o l i n l s B S . , . , 1 1 6 R ) , l i a -lq,tinis Cl33 1238 P, CTI38 445, BSre 115, BPI33 ll3l (npuxa:vzrrca UUS,

l 1 6

UGS), itiketinis,,[galiotinis" BSre 30 (plg. i t i k e t i n i s byloms BSie 30),kviestinis,,kviediamas liudytojas" Cl.,r 580, BSre 172, BPI.3 108, BPI.'l14 (nounmori UUS), pavestinis,,lgaliotinis" 8S.,4 363/8, perigaliotinisCIr.2307 S, suimtinis ,,suimtasis, kalinys" BS-.r 479, sutuoktinis C[.,40, CTI.,s 83, BPIr3 962, suiaddtinis Cl.r 12 S. Pora vediniq rasta tik su-detiniuose ternrinuose globojamas aukletini s CT[,* 246, rupirzamasaugintinis CP[,,u 246. 13 pateiktq pavyzdLir4 matyti, kad gerokai

ivairavo dabar iprastas terminas igaliot ini s. I5skyrus auklet in i, augint iniir suinttini(vartotus atitinkamai dar K. Sirvydo, J. Bretkiino, L. Ivinskio),kiti ZodZiai yra nauji.

Priesagos -ikus, -d vediniai tiriamuose kodeksuose vartoti i5 esrnestik kaip vienaZodZiai terminai. Jq rasta ll, pvz.'. apdraudikas CIrj 2200 P(cmpaxoeamena), apgavifras,,sukdiautojas" BS..,,, 598, atpirkikas,,susigrq-Zinantis parduot4turtd' C[,, 137 l, grobi kas Cl3] 652, BS.,4 59 I S, pardavi-kas BS,, , 610.pirkikas CI. , . 555 S, CPIrv 1056, CTIr8 1167 T, BS34 6l9T,rinkika,s,,dalyvaujantis rinkimuose" BS.,* 639 T, skaudikas,,[Zeidejas" C{.,.,667, shtndikas CPI'u 745, BSre 157, BPI24 45, BPI, l32T (trcaaynuluircn,tx:uno6uqurct', npuuocnryiu craao6y\, ttZpuolikas BS34 45 R, veZikas,,gaben-tojas, veZejas" BP[,n I149. Dabartineje teiseje daugeli-rkas vediniqpakeitevediniai su -ijas: pardavdjas, pirkejas, rinkejas, skund€jas, veiejas ir kt.Ir vieni, ir kiti vediniai yra gyvosios kalbos LodLiai. Tik retkardiais dabarSiq priesagq vediniarns i5 to paties pamatinio L.odLio suteikiama skirtingareikSme, pvz., draudikas,,organizacija, teikianti draudimo paslaug4' irdraud,ljas,,asmuo ar organizacija, mokanti draudimo imok4" (anuomettoks nepaprastas skyrimas dar nebuvo nusistovejEs, priesagos ivairavo'r).Apskritai beveik visi dia mineti vediniai yraterminizuoti, i5skirti galimatik LKZ nepateiktus apdraudikas, atpirkikas.

Tiriamojoje medZiagoje priesagos -oves, -e vediniq nedaug - 8 (antratiek rasta sudetinq terminq su Siais vediniais), pvz.: qtsakovas Clrr 47 ,CTI38 15, BS3r 160, BPI33 l0l3 P(plg. c iv i l in is at.sakouas BP[, . ,6 P,solidariniai a t s a ko v a i Cf.,rl548 S, CTI38 I 197 T,soliderils q t s a k o -

v a i Clrr 1548 T), atstot,os CTI,8 I S, BPl30 ll7 | (den.ymama UUS) (plg.

I' Taip pat bDta skyrimo ne priesagomis'. c'mpaxoaqmerb -

5a reik5ta atitinkamai droudejas - apdraudimo priemd.ia.r (BZ-draudim4imejas (BZ 1933: 545).

cmpo06t4uK prie3prie-1924 494), draudejas

| 7

interes4atstovas C[, . l l64 S), ie ikovas CI]r l l2 S, CP[3re 57, CTI.86, BS3r 160, BPIj3 7 (plg. civilinis i e i ko vas C[r, 964 lPS, BP[,, 6,po-sesorinis iei ko vas CT[,r 29T),rqngovcts CL8 1740, CTI38 1301, BS]e382 (plg. didmen4rango vas BS,n 382), statovas,,tiekdjas" Cl3.l 1740(nocmaet4urcu), vadovas CI33 56, valdovas BSre 72, iinovas,,ekspertas"CL3675, CPI:,e, CT\88212, BS34 37 S, BPI24 130. Dauguma jqyra teisesnaujadarai (plg. SkardZius 1966: 10-l l). Naujas ir rangovas, vietoj kuriopirmoji Terminologijos komisija buvo pasifiliusi darbeivis (ITPTK 1924:28). Pastarasis terminas veliau kritikuotas (SkardZius 1998: 238-239).Apskritai 5i priesaga paplito neseniai, nes XVI-XVII a. ra5tuose tokiqvediniq nera (Ambrazas 1993: 152-153).LKZduomenimis, i5 dia pateikqvediniq terminizuoti yra tik vadovqs, valdovas, Zinovas.

Asmenis [vardijandiq vediniq su priesaga -inys, -i rasta tik 4: kalinysCTI38 1608, BSre 173, BPI33 191/1, pasiuntinys CT\8225,BPlrr230,sam-dinvs Cf.r2202,valdinys,,pilietis" CL8 102, BSre 265. Pastarasis terminasBS34 642 S yra pavartotas ir reik5me ,,virSininko pavaldinys". Pilietiskodeksuose vyrauja, valdinys bldingas tik pirmiausia i5verstam kodeksui- BS,n. Dabartineje teiseje kita reik5me (kaip BSr) Zinomas prie5deletaspavaldinys. Beje,TZ 1954 (greidiausiai del prie5lario terminijos [takos)i3 pavaldinys yra nuoroda l valdirrys (noddauafi). Valdiniui pirmenybebuvo teikiama ir KP 1939, KPP 1985. Dabar vyra$apavaldinys (skatinasistema - pavaldus, pavaldumas). LKZ duomenimis, dia pateikti i.odLiaiyra terminizuoti.

Galiausiai minetinos nedarios priesagos. Su 8 priesagomis yra po 1-3asmenis ivardijandius vedinius. I5 viso tokirl vienaZodZiq terminq rasta I 3(yra ir keletas sudetiniq terminq su Siais vediniais), pvz.: -ata: valkataBPI,209 -eiva: verteiva BS," 209 (npoiuotuueuuurcz,).TTTZP ilodliu verteivqverdiami dbneqt, npednpuuuuameqb (23, 7 9),tai atitikq dabartini vers I i-ninkc6 -ini: gimine,,giminaitis" CL823, CIr3 196, CPIrre 83 (plg. dvasiosg i m i ne CIr, 37, kraujo g i m i n i C{,, 37); -ininkas, -i : liudininkas BSro| 08 T, s am d i n i n ka s,.pasanldytas i s, samd i nys" C\3 2229, v a I d i n i n ka s Cf^677, CIn 683, CPIrv 261, CTI38 76, BSre 143, BPI.3 2 (donruocmnoenu1o UUS) (p\g. akcizo v al dini nkas BPI. 1150, prelqtbos priZiuri-masisvaldininf tas BS,o 134). Beje, terminas l iudininkas kodeksuoseIabai retas (plg. dar sud€tiniame termine I i u d i n i n k o parodymas CPl.,,,102), vyravo liudytojas. Abu Sie iodLiai yra seni. J. Klimavidius [rode,

1 1 8

kad, liudytojas yra ir universalesnis, ir sistemi5kesnis (Klimavidius 1988:3-5); -lis : ants tolis CTI38942,BPI' I 89; Jys, -i : nai lys C\3 1259 S, CTI.81086, pirklys CTIr8 468, BS34 220 S; -finas: atskalunas,,sektos narys"BS,, 380; -uonis: atskaluonis,,sektos narys" 8S.,4 380, palikuonis Cf*201 , CI33 420, BS.* 672 R. Tai terminizuoti ZodZiai, dauguma jq Zinomii5 tarmiq ir senesniq ra5tq.

Kita asmenis ivardijandiq terminq darybos kategorija - vardaZodinesypafybes turetojq pavadinimai. Sios kategorij os vienaZodZiq priesaginesdarybos terminq arba sudetiniq terminq su pagrindiniu demeniu einandiuSios kategorijos vediniu kodeksuose rasta beveik 130 (iSjq vienaZodZiqterminq yra tik per pus5imtD. Per 30 terminq yra su absoliudiai dariausiakalbamos kategorijos priesaga -ininkas, -i (pridejus sudetinius terminus,turindius su Sia priesaga padaryt4 pagrindini demeni, bendras skaidiusvir5ija 70). Tik nedidele dalis sukauptq kalbamos priesagos vediniq reiSkiaasmenis pagal jquZsiemimq pvz.: darbininkas Clr,1061CTI38 138, BSre125 (plg. la isvai samdomas darbininkes CTl38 1289), imonininkasC[33 584, CTI38 203 S, iZdininkas CLj2048, BS34 578 T, prelqtbininkasCLo 192, CPI'' 468, CTI3s 1485. raStininkas Clr. 1073. DaLniausiaiapibendrintq reik5mq nusakyti sunku, ji kyla i5 pamatinio iodLio, pvz.:amiininkas,,bendraamZis" BS,n 180, bylininkas ,,bylos dalyvis" CI33 531T (plg. uiinteresuotas b y I i n i n k a s CTI18 504 T), CPI3r. 1 5/3, CTI.8 1 3,BSj4 160 S, BPI3. 44Y, dalininkas ,,bendros nuosavybes turetojas" Clr*553, C[33 2135 S, CP[r,u 115613, CTl38 36/3 (plg. ben&ojo turto dali-ninkas C[ j3 1315 S, bendros nuosavybis dal ininkqs CI33 546 S,

imones d a I i n i n k a s C\32137, kompanijos d a I i n i n k a s CI3j 2136),

ikaitininkas,,ikaito laikytojas" CL3 542124, CPI,, u ll 5613, CTI3s I 545 IBS34 577 S, ind,ilininkas C1.,, 2135, lqiininkas BS34 656 S, kuopininkas

,,draugijos (kuopos) narys" C[33 1238 P, nuomininkas C[,, 514 T, CTI18138, BS34 507 T, BPI.3 1 l3l, papedininkas ,,ipedinis, gavEs testamentq sulegatu" CPI 'u l112 (plg. pal ik imo papedininkas CP{,,u 1510/ l)r?,pas ko I ininkas C\3 203 6 (saeaqurcu), pos edininkas,,specialus Klaipedoskra5to teismo narys" BPI. .33 P (plg. pr is iekqs posddininkas BP[, ,

' '? KP 1939 Zodis, kaip nevykps naujadaras, taisomas ipalikuoni.

l l 9

801), pusininkas ,,Lemes nuomininkas uZ pusE derliaus" Cl33 169 I I BS,,591 I santuokininftas,,sutuoktinis" CP[r,u 133], skolininkas Clr, 1 12 S,CTI3s 8, BSre 1 78 (plg. neiisimokantis s k o I i n i n k a s BS34 599 T, nus ig,,-vengs s k o I i n i n k a s BS,, 599), sutartininkas,,sutarties Salis" CP[,, u 45 8.CLn 1222 S, tarp i ninkas CTI38 1 3 70, uis t at in inkas,,uZstato (dabar - ikaito)laikytojas" C[33 1549 S, vietininkas,,tokia pareigybe" CTI38 SS,viriininkasCl, 123 4, i em i n inkas CU 220 l, B S r e 609 (s eut e en adbn e4t').

Pamatinis Sios priesagos vediniq Zodis daZniausiai yra daiktavardis.Galima i5skirti i5 sudurtinio daiktavardZio padaryt4 termin4 nuomnuo-mininkas C\31547 S. Jis atitinka subnuomininkas TZ 1954. Remiamasineiprastai padarytu terminu nuomnuome Cl33 1705 S. Beveik tik po vien4vedinf padaryta i5 bfldvardZio, skaitvardZio, ivardZio, pvz.: bendrininkasCPl, ,u 15/4, CPI3r.36/3,CTI38 115613,BSre 51, kal t in inkqs CI33 78, CTI3810, CI33 78, CTI38 l0 (plg. t iesioginis kal t in inkas BS34 5l R,vyr iau-sias kal t ininkas ,,pagrindinis kaltininkas" 8\1427 S)ts,pirmininkasCTI.8 1134, BSre lal Olg. ministeris p i r m in i n ka s CTI38 88), savinin-kas Cl' 106 I CPI,,u 1147, CTIrs 1042, BSre 255 (plg. dokumentalinistu r to sav in inkas Cf r .567 PT,pasaugos sav in inkas CI33 2 l l9 ) .B endrininkas vartotas keliomis reik5memis :,,kartu padarqs nusikaltim4'',

,,turintis bendros nuosalybds", ,,karfu dalyvaujantis byloje". Tai matyti iri5 sudetinirl termint4 bes iby linej antis b e n d r i n i n k a s CP[r, u | 5 I 3, bylosb e n dr i n inka s CPI,,' 483, nusikalstamojo darbo b e n dr i n i n ka sBSre 51 , BPl33 20T,nus iko l t imo bendr in inkas BPI3 , 934 S,nus i ien-g i m o b e n d r i n i n k a s B S r e 5 l , t u r t o b e n d r i n i n k a s C T I 3 8 1 0 9 5 T .

Manoma, kad priesaga -ininkas atsirado i3 -inykas. Pastarasis prie-sagos variantas ir dabar bfidingesnis daugeliui lietuviq kalbos tarmiq, o-ininkas vartojamas tik Zemaidiq ir gretimose tarmdse (Ambrazas 2000:124, 125). Senuosiuose raituose galima rasti ZodZiq su abiem priesagosvariantais. Jau nuo XVI-XVII a. (nepaisant priesagos varianto) Zinomii,odLiai bendrininkas, bylininkas, darbininkas, kaltininkas, nuomininkas,raitininkcts, skolininkas, tarpininkas, vietininkas ir kt. Tarmese vartojamapirmininkas,,piemuo einantis bandos priekyje; prievaizdas; pirmlnas; kas

'r Pamatinis Zodis dia ne visai ai5kus: galima sieti ir su kaltas, -a, ir su kaltd (Zr. Ur-butis 1978: 91). Vieni tyrdjai kaltininkqlaiko vediniu i5 bDdvardZio (Zr. Ambrazas 2000:120), kiti ii daiktavardZio (Zr. Pakerys 1994:124).

120

geriausias, pirmos ru5ies" (Ambrazas 2000: l19-124). Taigi didele kal-bamos priesagos vediniq dalis yra terminiznota, tik lgavo naujq reik5miq.Kai kurios terminrl reikSmes nuo gyvosios kalbos LodLi4nutolo nedaug,kai kurios gerokai (pvz., pirmininkas; nors 1907 m. J. Slapelis jI pateikiatarp ,,nesuprantamqLodLiq" ir ai5kina svetimybernis ir vertiniup irmasedis,plg. rus. npedcedarnenu SNZZ 1907). Vis delto nemaZai tern, inq yra nauji,padaryti specialiai teises reikalams, pvz.: ikaitininkas, imonininkas, inde-lininkas, iidininkas, lqSininkas, kuopininkas, paskolininkas, posedininkas,preleybininkas, s antuokininkas, sutartininkas, uZstatininkas.

Tarp vardaLodines ypatybes turetojq pavadinimq tiriamojoje medZia-goje daugiau n6ra nd vienos priesagos, kurios vediniq grupelp galirnabUq i5skirti. Dar rasta l7 priesagq, tadiau su jornis yra tik po 1-3 asmenis

ivardijandius vedinius (i5 viso jq ketvirtis Simto ir antra tiek sudetiniqterminq su jais): -sinis: gentainis CLs 1054 (ceoilcnteeuuurcu); -aitis:

giminaitis CI.B l32l12, CPI'u 83, CTl." 83.,sunqitis CI.,. 201, vaikaitisCI33 1356, sudet iniame termine -valsi iaus vir ia l l i s BSr, 480, BPIrI24912. Beje, J. Jablonskis viriaitipeike, o vartoti telkd viriilq(Jablonskis1935: 132, 133, 164). Pirmajame BS vertime ir buvo valsiiaus v i r i i I aBSre 480 (-ila), talia:u neisigalejo, viriilq imta vartoti kariuomenej e; -ei-

vis: keleivis BS.,, 479; -ilis: neturtelzs BS,n 578:, -tnas: sundnas Clrr204;-itis: paialells ,,paSalinis Zmogus" Cl28 193 (nocmopouuzri). Neai5ku,ar toks paSalieiio variantas pavartotas s4moningai, ar dia klaida1, -ietis:

giminietis CI.;' l32l 12, BPlr 622, paialietis,,pasalinis Zmogus" CIrr I 93,BSre 140 (nocmopouuuir ZG), pilietis C[.., l, CTI38 45, BS]r 265, BP[33215 (plg. garbes pilieli s BS,o 26). Formaliai Zi[rint terminas pilietissusijgs su pilrs (Ll{2 pitietrs 2. ,.pilies gyventojas"), tadiau semantinis

rySys jau nutflikps. Tik atkreiptinas demesys,kadpilietis dabartine reik5me

,,pilnateisis kurios nors valstyb€s narys" pirm4 kart4uZfiksuotas palygintivelai - 1907 m. J. Slapelio Svetim4ir nesuprantamtliodii4iodynelfie(Klimavidius 2003: 12,13). Taigi galimas daiktas, kad aktuali pilieiioreik5me yragana nauja; -ijas: prekijas CP[,,u470, BSre 198 (plg. didmentlpreki j as BSre 213);- ik is: jaunikis CI, ,3; - inu: motinaC\3122 S, BSre419 (vedinys priskiriamas ir prie deminutyvtg nors pripaZistama, kad toki4reik5mE yra praradEs (Ambrazas 2000: 107)); -i\ka: moten.ifta,,moteris"Cfr, 102; -iiki: moteriikd ,,moteris" BS,n 58; -olis, -i: senold Cl28 I I 18,CIr3 1 1 18, senolis CI"8 I I 18, C[33 lllS:. -(i)onis: pasaulionis,,pasaulietis"

tzl

BS34 5 R, tevonis CI2s52l, Cij3 521 (somuuuuuxa), sudetiniame termine- psichinis I i g o nis BSro 480 P; -(i)ilnas: senifinas CI,r 919 S, BS34 530S, BPI3. 24912, tevilnas CI28 I I 18 Qtodouavatuuurc); -utinis: iemutinis,,Zemutines linijos giminaitis, t. y. jaunesnis, pvz., vaikas, anDkas" C[r,l32l12 (uusxodnu4iil).

I5skyrus vienE kitq Zodi @vz.: pasaulionis, t)vfrnas), dauguma diapateikq vediniq yra seni. Jie buvo terminizuoti. Kaip matyti, dia pateiktanemaLai giminystes terminq. Su didZiqia dalimi vediniq sudetiniq terminqnevartota, gausiai jq buvo tik su sinoniminiais demenimis giminaitis argiminietis, pvz.: aukitutines eiles giminaitis CTI.,8 83, aukitutinisgi m in a i t i s BPI,3 5 P,salutines eiles g i m i n a i tis CT[,, 86,ialutineslinijos g i m i n a i t i s CT[38 1400 P, tiesiogines eiles g i m i n a i t i s CTf*86, tiesiogines linijos giminaitis CTl, 1400 P, tiesioginis gimi-nait is CTIr8 370, iemutines ei les giminai l is CTI3s 83, iemutinisg i m i n a i t i s CI28 l32l 12, Clr. 132:' auldtutinds eilds g i m i n i e t i s Cl,194 S, auki tut inis giminiet is Clrr l32, BSre 455, BP[24 5, BPI30 5,dvas ios g imin ie t i s C l r r37 , k rau jo g imin ie t i s C l r r37 , ia lu t inesei les giminiet is C\3994 S, ialut ini .s antrojo laipsnio giminiet isBSre 519, iemutinis g im i n i e t i s BSre 455. Norsjunginio su giminaitisnerasta, tadiau vietoj vyravusios .ia lutines eil1s buvo vartojama iri o n i n e eile (CI33 200) (Siandieniniai kodeksai teikia butent demen[i onine). Anuomet vyravo demuo ei I e, a(,iau Siandieniniuose kodeksuosevartojama linija, ir ne tiesiogine, o tiesioji. Taigi dabar yra tiesiosios arbaionines linijos giminaitis ir aukitutines arba iemutines linijos giminaitis(CK 2000: 3 .131-3 .133 s t r . ) .

Ne su priesagomis padarytq asmenis [vardijandiq teises terminq tiria-muose kodeksuose rasta nedaug (apie l0%o lietuviSkos kilmes terminq).I5 jq gausiausi yra diiriniai, kuriq rasta per 20 (sudetini4 terminq su jaisneaptikta). Daugiau nei puse jq padaryta i5 bfldvardZio ir daiktavardLio.I5skyrus vien4 atvejl, visi tokie duriniai turi jungiam4ji balsi, pvz.: ben-drabylininkas ,,kartu besibylinejantis asmuo" CTI:, l5l3, CP[3re l5/4(netaisyklingas d[rinys), bendradarbis BS,n 615, jaunamelrs BS,n l8l,maZametis C\3213, CTI38 1368, BSre 40, nesveikaprot.r CPIjrv 84, pil-nametis C[33 150/1, BPIr3 356i6 S, silpnaprolls BP{r, 95, svetimatautisCI,8 66. Be jungiamojo balsio pavartota tik svetimiqlrs ,,uZsienio pilietis"

1 2 2

CTI38 261, BS34 4 T, nors ir tas turi variantE svetimaialis CI,, 1, BSre 5,BPI3.' 228,

MaZiau rasta afvejq kai daiktavardis sudurtas su veiksmaZodZiu. Esamaj unginiq su j ungiamuoj u bal s iu, p avy zdLiui, d ar b a d i r by s,,darbuotoj as"BSre 608, lcnygavedys,,ra5tvedys" BSre 328, ir be jungiamojo balsio, pawz-dLiti, darbdavys Clr, 684 Pl CTI38 I I 63 I BSj4 625 T, istatymleidys BSro4 R (gali b[ti nusiZilreta pagal sarcouodamena), raitvedys BS34 656 S.

Vienas kitas asmenis ivardijantis kodeksqterminas priklauso prie retosstrukfriros dariniq:

a) bldvardis + veiksmaZo dis : b en dr av a I d i s CTlr, | | 89 (c o en a dA n etlz'),ve l t kl e idis,,turto eikvotoj as" CP[,, u l 460 l l 3 (p ac m ouum ena). Tiesa, Siaisatvejais pirmasis demuo gali blti atsiradgs ne tiesiai i5 bfldvardZio, o i5biidvardin io prieveiksmio;

b) daiktavardis + daiktavardis'. pusbrolis Clrr204.Tik dalis dia pateiktq vediniq yra terminizuoti. LKZ duomenimis.

praeitame amZiuje atsirado \odLiai bendrqdorbis, bendravaldis, darba-dirbys, istatymleidys, jaunametis, maZametis, taigi jie yra galimi teisesnaujadarai. Bendrabylininko, knygavediio nera LKZ (bet yra aiSkusnaujadaras knygvedy s).

MaZdaug tiek pat kiek duriniq kodeksuose rasta prie5ddliq darybosterminq (sudetiniq terminq taip pat neaptikta). Nera ir nd vieno prie5de-lio, kuris rySkiai iSsiskirrq darumu. Su vienu prieideliu yra ne daugiaukaip 5 vediniai. I5 viso rastaT skirtingq prie5deliq vediniq, kuriais ivar-dijami asmenys, pvz.'. be-: bedarbis BS34 53 T, beprotis CI,, 5, BP[33 93,beturtis CTL820017, BPI:: 199, bevaikis C[r, ll38; i-: idukra CI28 145,

imotd CPfr,r 1460l12, isunis Clrrlll9ll, itevis Clrr l52, CPI3rv 1460153,CTI38 86, ivaikis CI33 1119/1, CPIrv 195, CTl38 86; ne-to: nepilnametisC\3213, CTI38 45, BSre 41, BPIr, 76:' pa-: pamotd Clrrll29, pat,2vis Cf'1129, BS34 515 S, pavainikis,,nesantuokinis vaikas" C\3122 S, CTI38146012 S; po-: podukra BS.o 515 S, posunis CI.. 194 S; pra-: prasenel,2

ta Nepilnametis dia laikomas prie3delio re- vediniu (plg. termin4pilndmetis), ta(iaunesveikaprotis priskirtas prie dlrinirl nes nera termino sveikaprotis. Apskritai ne visadaaiSku, ar ne- reikia laikyti termino dalimi. Kai neigiamumas nera konkrediai apibreZia-mas, Zodl,nuose paprastai pateikiamos tik teigiamosios terminq formos, nors tekstuosetie terminai kartais gali blti pavartoti ir su prie5deliu re-.

123

Clr, 207, pr as eno I i s Clr, 207 ; p ro-: pro s en i s Clr, 202, pro s e n o I e C\3 207,prosenolis C\.202.

Kaip matyti, dia esama nemaLai giminystes terminq. Dauguma jqterminizuoti, paimti i5 gyvosios kalbos. LKZ nepateikti tik praseneld,prasenolis.

Teisei aktualiq galiiniq darybos asmenq [vardijimq rasta vos keli(terminizuoti veikej q ir veiksmaZodines ypatybes turetojq pavadinimai),pvz.: -is (-ys): nebyllrs C[,, 212, CTI\8134514, BPIr3 411, neregl,s BS,n612,vagis CI..652 S, BS34 45P.;-u: nuotaka CI,, 3.Beje, dabarvartojamokurinebylio kodeksuose ndra, rastas tlk kurtusis nebl;lys C[3r 381 T.

Lietuviqkalbotyroje yra skiriamas ir mi5rusis terminq darybos biidas.Tai tokie atvejai, kai i5 karto rei5kiasi du skirtingi darybos budai (Urbutis1978: 189-290). Kodeksuose rastas Sio darybos bDdo terminas ipedinisCIjr 533/10, CTI3824, BPI33 l8 (i5 karto sudaryta su prie5deliu ir priesaga;Zodis vartotas jau S. Daukanto). Buta keliolikos jo rlr5iniq terminq, pvz.,net iesioginis ipedin ls C[. , l l34l Salut inis ipedini s C[. , , , 11041ties ioginis i p e d i n i s C[.,., I 56 T. Taip pat minetinos dvi sinonimq eilutes:

iped in is i i i s ta tymo CI r3 1110T,1p ed in is paga l i s ta t tmqc l " . 1300,

istatyminis ipedini s C[, , 106812 S, CTI38 1352, istatymiikas ipedi-n is C l , . r 1066Pl i s ta tymi ikas is iped in i s C[ . , , l066PT i r iped in isis testamenk CI,, 1298 S, ipedinis pagal testamentq CTI..8 1408 S,testqmentinis !pedini s C{,, l0l0 S, CTIr- 69 T. Cia [domi yra dabarne[prasta terminrl su prielinksniais ii ir pagal sinonirnija (kiek pladiauapie tai Zr. Umbrasas 2004: 102, 103).

Galiausiai minetini saviti ne darybos biidu padaryti asmenis ivardijanfysterminai. Tiriamuose kodeksuose rasta per pus5imti (apie 9olo savos kilmesterminq) daiktavardiSkai vartojamq kiq kalbos daliq ZodZiq. Tai dalyviai,kuriuos galima laikyti sudaiktavarddjusiais ar bent apdaiktavardejusiais.Daiktavardejimo negalima priskirti prie darybos. V. Urbutis teigia, kad tai,jog Zodis lgyja kitai kalbos daliai b[dingq semantiniq sintaksiniq ypaty-biq, neleidZia kalbeti apie daryb4 apie atskiro L.odLio atsiradim4. Tai tikfunkcijos pasikeitimas, nes pamatinis Zodis nuo tariamo darinio niekuoformaliai nesiskiria, nera darybos formanto (Urbutis 1978:294297).

Kalbant apie daiktavardejim4 dal.nai pirmiausia galvoje turimas b[-dvardZiq virtimas daiktavardZiais (Jakaitiend, Laigonaite, Paulauskiene

t24

197 6: 7 8, 79; Paulauskiene I 983 : 4245). Tokie sudaiktavardej p bfldvar-dLiai yraneatskiriamai susipyng su formantines darybos daiktavardZiais,todel neretai net sunku pasakyti, ar tai sudaiktavardejEs bldvardis, arsu bfr dvardZio priesaga padarytas daiktavardis. Taip sudaiktavardejusiqbfldvardZiq formantai imami laikyti daiktavardLiq darybos formantais(Paulauskiene 1983: 43, 44). Todel dia neanalizuojami tokie atvejai,kaip b e darb is, mo t er i i ka,,moteris", mai ame t i s, p i I nam e t i s, kurie aptartiprie dariniq ir laikomi daiktavardZiais, nors gali buti pavartoti ir kaipbfidvardZiai, tik tada jau ieitq i sudetinius terminus arba apskritai nebfitqlaikomi terminais.

eia aptariami tik daiktavardZio funkcijas atliekantys dalyviai. 15sukauptos medZiagos matyti, kad asmenims ivardyti daZniausiai termini-zuoj ami neveikiamosios ruSies esamoj o laiko dalyvi ai, pv z.: at s t oj am a s i s

,,asmuo, kuriam mirus jam skirt4 palikim4 pagal istatym4 paveldi kitas"Cl,. l l23 S, draudiiama^srs C1,.,2199 S, globiamasis CI2s12, CPl,,u19, BSre 577, globoiamasis Cfrr 12, CPI'a 19, CTIr8 19, BS34 577, gra-

somasis,,asmuo, kuriam grasinama" BSre 510, ltariamasis BS34 676 T,

ivaikinamasls CT[.,,. 146018, iieidiiamasis BS34 532 T, kaltinamasrs C[.,644 S, CTIrs 6, BSre 9, BP[24 669, BPI3r 3, kurstomasis,,asmuo, ragina-mas nusikalsti" BS.,, 5l P, kvoiianasls BS,, 676T, paperkarnasls ,,ky5io6mejas" BS34 149 R, renkamasls ,,dalyvaujantis rinkimuose kandidatu"BSr, 30/1, BPI.3 975ll Y, rupinamasrs CT[,, 1632, samdomasis ,,samdi-nys" C[r, 2201 S, skundiiama.sis BS.,o 156 S, Saukiamasis,,kviediamas iteismq asmuo" CTI,s 61, BPI' 56, imeiiiamqsis BS34 537 S, teisiamasisCI.1574 S, CTIr8 111, BS34 I S, BPl33 748, tiriamasrs ,,teismo medikqtiriamas asmuo" CTI38 1673 T.

Kodeksuose ne k4 maZiau rasta ir daiktavardi5kai vartojamq nevei-kiamosios ruSies b[tojo laiko dalyvir4, pvz.: apkctltintqsis CTI38 1333(o 6 e u u n eu r,r il), ap r a 3 y t a sls C [r, | 03 9 (s a et u1 am et u), idu krin t a s i s C P [: r e195, BPI, I 99 (vyr iSkoj i gimine!), isunytasis CTI38 195, CPI3r. 195,BPI33 85, iiteisintasis BPI' 21, itartasis BSje 159, ivaikintasis CPI:re195, iieistasls BP[,., l2l3l4, nubeustasis BPI24 216 (ocytrcdeuuair),

nuskaustqsis ,,iZeistasis, nukentdjusysis" C[r, 667, BSre 477, BPL'20,nuskriaustasls BS,., 536 T, nusmerktasis C[33 50, BSre 10, BPI33 180/10,BPLr1226 (oqttrdeuuuti.t), nuteistasls BPl,. 791, BPIro 948, BS34 5227(o cytr d euu oii), p ap irkt asrs B S, o | 49, p as amdylasls C{,, 2228 S, p as mer k-

t25

tasrs BSro 10, BP[33 26 (ocyucdeuuan-t), suimtasis BSre 59, BPI33 5ll1,sulailqttas is CI33 665.

I5 parryzdZiqmafyti, kad esama tos padios Saknies skirtingo laiko daly-viq. Jq reikime skiriasi, pavyzdLiui, teisiamasis ir nuteistasis n6ra tas pats(beje, nuteistqiiatilinkair nubaustasis, nusmerktasis, pasmerktasrs), tadiaukartais atrodo, kad skirtingo laiko dalyviai va(ojami i5 esmes tai padiais4vokai ivardyti, plg.<. ..> meluojamas iirodymas tapo kvotos dalyku arbadeljo buvo iikeltas kal4,binis tardymas arbaitartas is buvo paSauktasdrqusm,ls tieson <.. .) BS,o 159 ir <. . .> valsiiaus viriaitis, dalyvaudamasdarant kratqpas i tar iam q_i i , jo nemuSe.. . .> BS,a 676T.

P avy zdLiai rodo, kad daiktavardi Skai vartoj ami ivardZiuotinds formo sdalyviai. lvardZiuoting form4 i5 dalies galima laikyti formalia daiktavar-dinimo priemone, tadiau tai nera darybos formantas, nes t4 form4jau turipats dalyvis (Urbutis 197 8: 296-297).

Neatmestina ir tai, kad dalies minetq dalyviq daiktavardejimas yra tiksituacinis, tadiau kai kurie Lodliai yra ai5kus terminai, pateikti TZ 1954,pvz.'. itariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, sulailqtasis, nuteistasis.ULveiksmaZodZio formas, kur imanoma, patogesni daiktavardZiai, plg. globo-t i n i s Qo kodeksuose ndr a) ir g I o b oj am as i s . Analo gi Skas pirmaj am anuometbuvo ir suimtinis BSre 174, BSr4 479 (apecmaumu; plg. suimtasis).

Rasta ir keletas terminizuotrl veikiamosios ruSies bfitojo kartiniolaiko dalyviq, pvz.: nukentejusysis C1,,, l5l2 S, BSrl 45 T, BPl33 43(nomepnberuuu UUS;' plg. nu kentej e I is TZ 19 54), sus i tuo kusl'sls,,sutuok-tinis" C[r" 44 (ir susituokusieji,,sutuoktiniai" CIur 102, BS34 412 R).

Daiktavardi5kai yra pavartota ir veikiamosios ruSies blrtojo kartiniolaiko neivardZiuotiniq dalyvirl kuriq vardininkas su priesaga -as-. Tokiedalyviai budingi kai kurioms tarmdms (Ambrazas 1996: 358). Tai,,iZeide-jo" reik5me rasti iieidusis CIr6T0,nuskaudusis C[r8 670. Kad jie pavartotikaip terminai, matyti i5 opozicijos nuskaustasis - iieidusis, pvz.: jeigttdel asmens rutoskaudos ar i1eidimo nuskaustqsis gavo krcdito ctrturto nuostolio, tad n u s k au s t a s i s ar ii e i d u s i s turi atlygintijam uiSiuos nuostolius teismo nuoiiura ir nutarimu Cl33 670. Tiesa, antr4 kart4nuskaustasis pavartotas ne vietoje, sakini daro nesuprantamE - originaleyra o6udbewiil ultu ocrcop6uewiri, todel vietoj antrojo nuskaustasls turibUti taip, kaip pavartota C[,0 - nuskaudusis.

r26

Asmenis ivardijandiq svetimos kilm6s terminq rasta palyginti ne-daug. Daugiausia tai yra skoliniai arba sudetiniai terminai su pagrindiniudemeniu einandiu skoliniu - i5 viso tokiq terminq turima apie 80 (pusevienaZodZiq, puse sudetiniq; maZdaugl0% tiriamosios medZiagos). I5 jqtik keli terminai yra svetimybes, ai5kiai nereikalingos lietuviqkalbai, pvz.:armijos atsargos of i c i e r i s't BS,n 183, prikaziikas CT[r, 445 (priraSyta,matyt, del ai5kumo Salia isalrytinis), unteraJicieris BSrn27.

Kiti skoliniai laikytini tarptautiniais, beveik visus juos galima rasti da-bartiniuose tarptautiniq ZodZiq Zodynuose. Atkreiptinas demesys, kad kokstreddalis skoliniq pavartota ne padiuose kodeksq straipsniuose, o ivairiuosestraipsniq prieduose, paai5kinimuose, daugiausia Lietuvos VyriausiojoTribunolo sprendimuose (kiek maLiau Rusijos Senato sprendimuose),taigi atsirado lietuvi5kuose vertimuose nebDtinai i5 originalo.

I5 kai kuriq atvejq matyti, kad tarptautiniai terminai vartoti ir tada,kai rusi5kame originale, i5 kurio buvo verdiama, tarptautinio terminondra, pv z.'. q dm i n i s t r at o r iu s CPI' u 1 7 9 4 $tn p aeum en a), adv okat as BPlro561 (saryumuum'), apeliantas CPI'u 165 (npomusHcn cmopoua), ape-liatorius CPI:rv 163, CPl3rv 16413 (npuuocnryiit trcauo1y, npocumena),civilis BP\3226 (nu1o zpatrcdaucrcazo ebdoucmea), ekspertas CPI'u5 16, CTI38 l1 17, BPI3, ll2 (cebdyqie nndu), kuratorius CPI3rv I 543,

lIr*ZZO (noneuumenu), testatorias Clr, 985, CTI.,8 25 (saeb4ame.ru).Zinoma, Sie tarptautiniai terminai galejo blti pavartoti kitose nei nu-rodyta rusiSko teksto vietose, tadiau pats faktas liudija, kad ne visadatarptautinis Zodis perimtas i5 rusiSko originalo. Kartais jis ira5omass4moningai, net tada, kai pagal rusiSkq atitikmeni buvo galima parinktisav4 Zodi, pavyzdLiui, ne qdvokatas, o gynejasr6 (toki atitikmen[ si[leir P. SkardZius (1998: 441)). PrieZastis dia, matyt, yraIa, apie kuri4jaubuvo uZsiminta literatiiroje - tarptautinis Zodis, ypad eidamas terminu,daLnai yra labiau apibreZtos reik5mes nei lietuvi5kas jo sinonimas,nekelia pa5aliniq asociacijq, abstraktesnis ar stil isti5kai neutralesnis(Pikdilingis 1975: 176). Kartu galima manyti, kad daliai tarptautiniq

ri Tiesa, Sis Zodis anuomet laikytas tarptautiniu (plg. SkardZius 1998: 441).16 Beje, LKZ duomenimis, ,,advokato" reik5me S. Daukantas vartojo terminqteisro-

d,s, iS A. Kur5aidio Zodyno Siam reikalui Zinomas tie^sahylis, o Auiroje 1886 m. pavartotaforma tiesabvlius.

127

terminq atsirasti turejo ltakos ir Vakarq teises literatiira, juk teisininkaineabejot inai j4 skaite.

Turimi duomenys rodo, kad vos ne visi sukaupti asmenis ivardijantystarptautiniai terminai turi lotyni5kqpamatqtl,pvz.: agentas CI33 1744 S,CTI.8 36, BSre l l l (diplomatinis agenlas CT{,r 225,85345 R, BPIj j230), apeliantas CPlrru 165, autorius C[r, 69515, CTI38 1041, cenzoriusBSre 302, debitorius C\j2200 P, CTI,, 1092 S, deputatas BPI33 ll7l,emigrantas B\1442 P, generalgubernatorius CTI3s 88, kreditorius Cl'542 S, CTI3s 8, BSr4 607 T, notaras C[33 569 S, CTI]8 47, BSre 672,8534577 S, okupantas CI33 700 T, nusiiengimo subjektas BS34 245 R,persona BPI33 I P,testatorius Clrr 985, CI33 l0l0T, CTIrr 25,B\4440R, valstybes p r e z i d e nlas C{.. 53.

Siek tiek termiml siejami su i5 iotynq kalbos kilusiomis romanq kalbo-mis (pranciizq italq), pvz.'. ambasadorius CT\s225 (pranc. ambassadeurf22 ZOOI; pranc. ambassadeur < it. ambasiiatore - pasiuntinysTZL1999), komendantas BS34 174 T (pranc. commandant - vadas, vir5inin-kas), komisionierius CTI.S 445 (pranc. commissionnaire <loL. commissio- pavedimas), prokuroras CTI3s 8, BPI10 1l (pranc. procureur), valsty-bes kontrol ier i zrs CT[,r 200l l0,BPI '277l l T (pranc. controleur),valsQbes sekretorius CTI38 88 (pranc. secrdtaire). Yratikpavieniaiatvejai, kai, nurodant kilmg, paminimos kitos kalbos (vokiedirl olandq,lenkq), pvz.: bankrotas ,,prasiskolings asmuo" CTI.* 1485 (iL bancarotta - sudauZytas stalas T22 200 I ; pranc . banquerouie f ZZ l 9e}; vok.Bctnkrott < it. bancarotta - subankrutavimas T22 1969), burmistras,,miesto vadovas" CTIr8 ll17 T (lenk. burmistrz < vok. Biirgermeister),makleris CI33 1690, CTI$445,BPI33 369 (vok. MaklerT22 2001; vok.Makler < ol. makellarTZZ 2000).

Paminetini ir tarptautiniq terminq aplietuvinimo dalykai. Daugeliu atve-jq (tai matyti i5 jau pateiktq terminq) vartojami Siandien iprastos formosi.odLiai, t. y. terminq ra5ybinis, fonetinis ir morfologinis aplietuvinimassutampa su dabartiniu. Nors nedaug, tadiau rasta keletas Siandienai ne-bfidingq ra5ybos ar fonetikos skirtybiq, pvz.: klijentas C1.,.. 1539 T, CTI.*

'7 Kilme daugiausia tikrinta TZZ 1999,2000, 2001

128

410 T, B\436314, kompanijonas C[r, 2126 S, BS34 574 S, kurjierisBSro5 R, kontragentas Cf..r 569 S, CTI,8 1304, BS34 591 T. Buvo anuomet irdabartinis kontrahentas (sutarties k o n t r a h e n t a s CT[38 1302). Jis buvoteikiamas KP 1939, motywojant tuo, kad -g- yra i5 rusq kalbos. Taip patskirtingai vartota bankrotas CTIjs 1485 ir bankrutas CPI,,' 1485 (plg.dabartinius bankro tas, bet bankru tzloti). Sudetiniuose terminuose prisi-deda ir dar vienas variantas'. piktas b ankrot as CT\81794, BPI33 29 S,piktas b ankril las CT[,, 468, piktavaliikas b ankru /as CP[r,u 468.Minetinas i ministeris CPI'u 88, CTI3s 88 (lot. minister) -tik sovietmediupaplito ministras, greidiausiai pagal rus.,r.atHucmp, dar plg. pranc. ministreQ221969). Ano meto Lietuvos Zodynuose b.uvo ministeris (SNZZ 1907;sNZZ re24;r221e36).

Galiausiai atkreiptinas ddmesys, kad vieno kito kodeksuose pavartototermino dabartiniuose tarptautiniq ZodZirl Zodynuose nera. Cia minetinasapeliatorius CPI'' 163, CTI,8 745, BS34 262T (loI. apellator - nuos-prendZio apskundejas LLZ 1996). Dabar vartojamas i5 to paties lotyniSkoLodlio padarytas ir viename tiriamame kodekse rastas apeliantas CPlr,,165. Tiesa, CPI:rv apeliatorius ir apeliantas vartoti, regis, skirtingomisreik5memis: pirmasis - asmuoJ kuris skundZiasi, antrasis - del kurioskundZiamasi (CP{,,u 163 ir 165). Tai neiprastas atskyrimas. CP{,,u 764pavartota ir kontrapeliatorius su sinonimu - prieiinis apeliatorius. Beje,dabartiniame baudZiamojo proceso kodekse terminai yra nesistemi5ki:asmuo, padavgs kasacin[ skund4 vadinamas kasatoriumi, o padavgsapeliacini skundq- apeliantu. Nera dabar ir, matyt, sinonimi5kai vartotqterminqlegataras CPlr,,1712,legatarijus Clrr l086 S, CT{.,, 1510/l (lot.Iegatarius - paveldetojas). Plg. dar sudetinius terminus bendras I e g e -taras CP[,,u l5l0/1 (uo paaiSkintapalikimo papedininkas), bendrasI e g a t ar ry a s CTl,, I 5 I 0/l . T22 l%6 rasta kita forma - legataris.

Kartais bandoma sinchroniSkai analizuoti tarptautiniq terminq daryb4,skirstoma pagal darybos kategorijas, pateikiamos priesagos (Zr. Urbutis1965), t. y. elgiamasi pana5iai kaip ir su savais ZodZiais'8. Taip ZiDrinttik geras treddalis kodeksuose rastq nagrinejamq terminq galetq bDti

18 Teigiama, kad i5 kitq kalbq atejg dariniai funkcionuoja kaip dariniai del darybossantykiq, susidariusiq su kitais tq padiq Saknq svetimos kilmes ZodZiais. Tai vadinamakoreliacine darvba (Urbuti s 197 8: 248. 249\.

t29

darybi5kai skaidomi, o didZiajai daliai tiriamq tarptautiniq termiml netir formaliai Zilrint galimq pamatiniq LodLiq surasti nepavykq. Tarp trtatvejrt kai darybq formaliai iZiDreti galima, vyrauja terminai su priesa-gomis -or ius, - i ,pvz.: darbo inspektor ius CTl.r16l l l , ipotekiniskre d i t o r i u s CTf* 1563, senatorlus CT[,, 88, ir -atorius, -i, pvz.:kasatorius C[33 1184 I BS.r4 4l I BPI33 3 T, kuratorius Cfrr220, CPI3tv1 5 4 3 , t u r t o a d m i n i s t r a t o r i u s C [ 3 3 l 3 l 7 S .

Hibridiniq asmenis ivardijandiq terminq, t. y. tokiq, kurie, be savo,turi dar ir kitq kalbq kilmes nekaitybiniq morfemq, tiriamojoje medZia-goje rasta tik l6 (maZdatg2o/o medZiagos). Dauguma i5 jq yra priesagos-ininkus vediniai (laikytini vardaZodines ypatybes turetojq pavadi-nimais), pvz.: akcininkas Cfrr 2l38 S, BSre 580, bqnkrutininkas BSro602 S, iiniininkas C[,., 533 T, duelininkas BS,o 486 R, kontorininkasCI33 1238 P, kontrabandininkcts BS34 591 T, policininfras BSro 523 T,servitutininkas BS.* 624 T, iantaiininkas BS..o 615 R. Metoj pastarojodabar vartoj amas iantaiuotojas, Zinomas ir tarptautinis iantaiistas (DZ2003). Sio ir analogiSko kontrabandistas to meto kodeksuose nepasi-talke (kontrab andis tas Salia kontrab andininko pateiktas SNZZ 1907 ).Kontrabandininkas dabar visai isigalejqs ir todel kartais per televizijqnuskambantis kontrabandi stas pagrlstai taisomas (Pedkuviene 2004: ll,12). Bankrotininkas ar servitutininkas dabar apskritai teiseje nevartojami.Su ta padia priesaga, bet kitokio tipo terminas yra subnuomininkas CIrr.570 T. Jis padarytas i5 hibridinio termino, plg. sub-nuoma Clr.l705 S.I 9 1 8- 1 940 m. kodeksuose dar nebuvo, tadiau TZ 1954 kalbamam reikaluivykusiai yra teikiarna pernuoma. pentuomininkas - Sie tenninai be reikalobuvo panrir5ti dabartiniq atitinkamq kodeksq rengejq. Tiesa, TZ 1954bejokiq sinoniminiq rySiq yra pateikta ir subnuoma su subnuomininku, irnet su kitokiais atitikmenimis, tadiau tai greidiausiai yra ne sqmoningasatskyrimas, o Zodyno yda.

Kitokiq hibridinirl terminq rasta tik keletas. Minetina trejetas hibri-diniq veikejq pavadinimq su priesaga -tojas: apeliuotojas BSr4 155 T,l ikviduotojas C\32200P. istatymydabotojas BPI33 166 S (pr ieai5kiai neteiktino pastarojo termino prira5yta bliustitel zakona); rasti irdu daiktavardi5kai pavartoti hibridiniai dalyviai: areituotasis BS., 453T, internuotasls BS.,o 174 T.

1 3 0

Prie svetirnos kilmes terminq paprastai priskiriami ir vertiniai.Vertybos, t. y. vertiniq darymo, atZvilgiu tiriamoji med?iaga nenagrindta,nes vertiniq atpaZinimas ir traktavimas kelia problemq ypad tais atvejais,kai lodLiai yra gerai prisitaikg prie lietuvitl kalbos sistemos ir jq sveti-mumas nejuntamas. Termino savumas dia pinniausia suprantamas kaiplietuviSkq demenq turejimas. Ai5kiau atskirti galima tik aklai pagal kitaskalbas sudarytus terminus, kuriems trlksta darybos motyvacijoste arbakuriq ne[prasta forma, tadiau tokiri atvejq tiriamojoje rnedZiagoje labaimaLai. PavyzdLiui, del rusq kalbos poveikio bendrasavininkas Clr, 555PT, CPIrv 115613, CTI38 4 T (originale buvo [vairiai: ct4'uacmultKb Br)o1u1eua enadBuiu; coetadbte7o UGS; #TZ 1954 matyti strukilri5kaiartimiausias atitikmuo - co codcmeeuuur) taisomas - keidiamas nuosavybesbendrininku2j, bendraturitu (TT 1992:25; KKonsul 2003: 35).

Minetinas seniai peikiamas istatymdavejas BP[,, 174 T ir su juo

susijgs terminas istatymdavysld2r BPl33 180/4 P (plg. sarcouodamena,sarcouodameuucmeo). Pastarasis itrauktas i 1939 m. Kalbos palarejq(KP1939), abu taisomi dar ir dabar (Sukys 2003: 44). Nors nepakankamai,tadiau Siek tiek geresni yra anuos terminus atitinkantys istatymleidybaBS34 4 P, istaQmleidlu BS* 4 R (taip pat taisomi). Ir vieni, ir kiti keidiami

istatym4leidyba, istatymqleidejas (Sis buvo ir anuometClr, 570 T, CTI381 163 T, BS.1 53 S; Zr. TT 1992; Pirodkinas 1990: 152: Sukys 2003: 44).Visi Sie terminai greidiausiai daryti pagal analogij4 kuri ejo nuo senqjqraStq. LKZ duomenimis, kalbamam reikalui K. Sirvydas, J. Brodovskisvartojo tiesastaQs, tiesastatis, veliau Auiroje pavartota ir tiesastatyst€.XIX-XX a. Zodynuose (daugiausia S. GirnZausko, G. H. F. Nesselmanno,J. Slapelio, J. Ryterio, A. Kur5aidio) dar pateikta tiesadavys (tiesadavis),tiesadavijas ir tiesadavystd, tiesadavejyste, tiesadavyba. Taigi XX a.pradZioje, kai nustota tiescl vartoi ,,teisds" reik5me, buvo pakeistas iri3vestinio termino demuo. tik ideta ne teise. o ista\mes.

'e Tik tokius atvejus St. Keinys vadina vertiniois, o Siaip pagal kitas kalbas nusrzru-retus terminus lalko .sekiniais (Keinys 1999: I I 3. 1 15).

r" Tokio tirtuose kodeksuose nebuvo, tadiau rastas panaSus turto hendrininkar CT[,"r095 T .

)1 LKZ dar yra ir forma istatyndavl,bd.

13r

ISvados

l. l9l8-1940 m. kodeksuose gausiai vartoti asmenis ivardrlantysteises terminai. Dalis Siq terminq priskirtina teises mokslui, dalis - teisespraktikai. Tai teisiniais santykiais susijusiq, lvairias teisines funkcijasatliekandiq asmenq pavadinimai.

2. Budingas tiriamojo meto asmenis ivardijandiqteises terminq bruoZasyra lietuvi5kumas. Darybi5kai neskaidZiq asmenq ivardijimq kodeksuosereta, dauguma terminq yra dariniai. Tik dalis jrl yra padaryta specialiaiteises terminijos reikalams, dauguma - terminizuota. GrieZtai atribotiterminizuotus ir naujus darinius yra keblu, nes triiksta LodLity istorijosduomenq. Dauguma asmenis ivardijandiq teises terminq yra Siaip kalbojelabai [prastq ir daritl priesagq-tojas, -a ir -ejas, -a vediniai (nors ne visadajie fiksuoti leksikografijoje). Galimas daiktas, biitent del iprastumo kaikurie su priesaga -tojas, -a padaryti terminai veliau buvo keidiami -ovas,-e vediniais. Ai5kesni tiriamojo laikotarpio naujadarai daugiausia darytisu priesaga -ininkas, -,!.

3. I5skirtinas savitas asmenis ivardijandiq teises termiml tipas - su-daiktavardejg, daZniausiai neveikiamosios ruSies esamojo laiko, dalyviai.Tai gana patogus trumpos rai5kos budas. Kai kurie kalbamo tipo terminaiyra iprasti ir dabar.

4. Skoliniai kodeksuose sudaro palyginti nedidelq asmenis lvardijandiqteises terminqdali. Beveik visi skoliniai yra tarptautiniaiLodLiai. Daugumajq yra lotyniSkos kilmes. Tik vieno kito tarptautinio ZodZio aplieruvinimasnesutampa su Siandieniniu, varijavimo bDta nedaug. MedZiaga taip patrodo, kad tarptautiniai LodLiai ne visada perimti i5 rusiSko teksto originalo.Skoliniams artimi yra ir hibridiniai terminai, tadiau toks terminq darybosbtdas kodeksuose buvo visai retas.

5. Dali s tirfll asmeni s ivardij andiq teises terminq dabar yra nevartoj am i :pasikeite s4vokos arba rasta tinkamesniq raiSkos fonnq, Salinti sinonimai.Netaisyklingq terminq nedaug. I5 kodeksuose pateiktq terminq dabartaisomas tik vienas kitas. Taisvmo motvvas daLnai blna netinkamas kitukalbq poveikis.

132

BS,o

Cl.,CI. .CPIrreCpl, ,u

PAGRINDTNIAI SALTIN IAI"

gPlzr - BaudZiamojo proceso istatymas. Red. A. KriSdiukaitis. - Teisd 6-10 [priedas],Kaunas. 1924 -1926.

gP[:o - B y t a l. Baudiiamojo proceso istary*mas, Kaunas, 1930.BP[,, Baudiiamojo proceso ista4,lnqs ttt komentarais, sudarylais ii Rusijos Senato

bei Lietuvos ltyriausiojo Tt'ibunolo sprendimtl ir kil4 ai.ikinim4" lieiianii4Did,. Lietuvos ir Klaipidos Kralto baudiiamojo proceso teisg. Red.M. Kavolis, Kaunas, 1933.

BS," - Baudiiomasis stntutas, Kaunas, 1919 ll Baudiiamieji istatymai, Kaunas,9 1 9 .

BS., - Jablonskis K. Baudiiamasis statutas: su papildl,mais,2leid., Kaunas,I 930.

- Baudiiamusis statutas su papildomaisiais baudiiamaisiais istatymais ir ko-mentarais, sudatytais ii Rusijos Senato ir Lietuvos V1:riausiojo Tribunolos prendi m4 bei kit4 a ii ki nitnq, Kaunas, | 934.

- Civiliniai istatyntai: [st. Rink. X t. I d.: L'ertima.s.Salkauskis K. Civi l iniai istatvmai; Xtomo I dal is,Kaunas. 1933.

- Civilinio proceso islat),ntas. Sulieruvino M. Cepas. Kaunas, 193 1 .- Civilinio proL'eso islolymo.s su pridedamoisiais lstaltmais ir su dalykine rody-

kle-iodyneliu. Spaudai paruo5e J. Viskanta, Kaunas, 193 I .CTIri - Civilinds teisenos istatymas su visais pakeitimais ir papildymais ir su Vyr

Tribunolo bei Rus4Senato aiikinimars. Red. C. Butkys, Kaunas, 1938.UGS - Vcmaet tpatrduucxuto cydonpourcodtm6o u nonoJ{enie o uomapirLtuuou

uacmu (7. XVL Lt. I, Ce. sax. Pocc. I'Iun.),Bepnuur, 1924.UU - Vzonoeuoe ytotrcerrie 22 .vapma 1903 e. IIo usAaHirMb H. C. Taranueea,

Pura, 1922.UUS - Ycmaet Vzo,toeuaeo Cltdonpouseodc'maa (Ceodt' sox. m. XI/I, q. l, usd. l914

zoda) ct, nosdubirutu.ttu ysarcoueuizvu, gaxouodamenubt.r,ut -vomusavu,pasoncueui*tuu llpaeumetucmaynqo?o Ceuama u quprynnpaMu .trntuuc-mepcmsa rccmu4iu. Cocrueur M. II. lllpanuenxo u B. fI. lllupronr,rrrar.Pura,1923.

ZG - 3axoutr zpatcdaucxie'. (caodt' sarcouoeu, nt. X, q. I, usd. 1914 2., no [Ipod.1914 e.): co ex.tnqeuietlt' yzaxoueuiit nocnbdoeaewuxt, e nopndxb 87 cm.

:2 Cia pateikiami tik tiriami lietuvi5ki kodeksai ir jq atitikmenys rusq kalba. Kad bfiqpatogiau rasti termin4 Salia kodekso santrumpos nurodomas ne puslapis, o straipsnionumeris. NemaZai terminq paimta i3 straipsniq priedq, kuriuose pateikiami komentarai.Tada greta straipsnio numerio dar raSoma ir raide, kuri rei5kia priedo tip4: T - LietuvosVyriausiojo Tribunolo sprendimas, S - Rusijos Senato sprendimas, R - kodekso redakci-nes komisijos komentaras, V - kitas lstatymas, P - visi kiti priedai, lskaitant ir buvusiusoriginale. Kai kurie terminai paimti i5 postraipsniq. Tada Salia straipsnio numerio po

[str i2o brukSnio raSomas dar ir postraipsnio numeris.

r33

ocH. laK. u pe3btcHeHiil llpaeumetucmrybt4azo Ceuama c 1866 z. no I ox-ma6pn 19l5 e. Cocrasunr B. B. tr4ca.reHxo, Ilerporpaar, i916.

LITERATORA IR PAPILDOMI SALTINIAI

Ambrazas S. 1993: DaiktavardZi4 darybos raida: Lietuvi4 kalbos veik.smazodzitlvediniai, Vilnius.

Ambrazas S. 2000: Daiktavordii4 darybos raida 2: Lietuvi4 kalbos vardoioclii4vediniai, Vilnius.

Ambrazas V. 1996: Veiksmazodzioneasmenuojamosios formos. - Dabart ines l ietuvi4kal bos gramatz*a, Vilnius, 354-385.

B u i vydi ene R. 1997 Lietuvi4kalbos vedybqgiminystds pavadinimai,Vilnius.BZ 1924: Baronas J. Ru.siikai lietuvi.ikas 2o<Iynas, Kaunas.BZ 1933: B aronas J. Rus4lietuvi4iodynas, Kaunas.c K 2000: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. - Liehoo.t Re.rpubliko.t pagrindiniai

istatymai, Mlnius, 25-303.D r o t v i n a s V. 1987 : Liettn i4 kal bos I eks ika ir.frazeo logij a, Vilnius.DZ 2003 Dabartinds lietuvi4kalbos iodynas. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius (e. leidi-

mas).Gaiveni s K.2002: Lietuvi4terminologija: teorijos ir tvorkybos metmenys, Vilnius.ITPTK 1924: lvardai, arbo terminai, priimti Tcrminologijos komi.sijos. Sudare A.

Vireliflnas, Kaunas.Jablonsk is J. 1935:Jablon.skio reitai 4. Kaunas.Jab lon skis J. 1936 Jablonskio raitai 5. Kaunas.J a k a i t i e n d 8 . , L a i g o n a i t e A . , P a u l a u s k i e n e A . 1 9 7 6 : L i e t u . t , i t t k a l b o s n o r -

fologtja, Vilnius.J a k a i t i e n e E. 1980 Lietu't,it1 kalbos I eksikologij a, Yilnius.K e i n y s st. 1975: Priesagine lietuviSkq terminq daryba. - z ietuvi4kalbotyros klausimai

1 6: Li et uvi4 terminol ogij a, 7 -56.

Kei ny s St. 1980: Terminologijos abecdld,Vilnius.Keinys St. 1999: Bendrines l ietuvi4kalbos i ,odi i4daryba, Siaul iai.K K o n s u I 2003: Kalbos konsultacyos. Sudare A. Kupdinskaite-Rykliene, Vilnius.K I i m a v i d i u s J. I 988: Kas krato teises kalbos veZinr4? - Gimtoji kalba '7

,3-10.Kl imavidius J. 2003: L' i lo - r ,asarnamis, kotedias pi lai te. - Gimtoj i katba 10,

r 0 1 3 .KniukSta P. 1999: Ypatingesni kancel iarinds kalbos atvejai. - Kalbos kultura 72,

19-28.KP 1939: Kalbos patarijas. Paruo5e L. Dambrauskas. Red. A. Salys ir p. SkardZius,

Kaunas.K P P 1985: Kalbos praktikos patarimai . Sudare A. Pupkis, Mlnius.LKZ: Liehn,i4 kalbos iodynas 1 20, Vilnius, 1941,2002.LL Z 1996: K u z a v i ni s K. Lotyn4-lietuvi4 kalb4iodyrurs,Mlnius.

134

LRVAf 1999: Lietuvos Respublikos vieSojo administravimo istatymas. - Valstltbdsiinios 60-1945.

LRVTI 1999: Lietuvos Respublikos valstybes tamybos lstatyrnas. - Valst.vbds 2inios66-2130.

P a k e ry s A. 1994: Akcentologija 1: Daiktavardis ir bildvardis, Kaunas.Pal ionis J.2004: XVI-WII a. l ien;i |k4rait4atrankinis 2odynas, Vi lnius.P a u I a u s k i e n e A. I 983: Lietuvitq kalbos morfologij os apybraila, Kaunas.Pedkuviene L. 2004'.K4gaudyti Lietuvos pasienyje: kontrabandininkus ar kontra-

bandisttts. - Gimtoji kalba 3,11-12.P i kd i I in gi s J. 1975'. Lietuvi4kalbos stilistika 2, Vilnius.P iroiki nas A. 1990: Administracinds kalbos kultura, Vilnius.S a b a I i a u s k a s A. 1966: Lietuviq kalbos leksikos raida. Lietuvi4 kalbotyros klaus imai

8'. Lietuvi4 kalbos leksikos raida, 5-141.S ab al iau sk as A. 1990: Lietuvi4kalbos leksika, Vi lnius.S a 1 y s A. l9'/9: Raitai 1, Roma.S k a r d Z i u s P. 1 966: Priesaga -ova.s ir jos vartosena. - Gimtoj i kalba l, 10--12.SkardZ ius P. 1996: R ink t in ia i ra i ta i l , V i ln ius .S kardZi us P. 1998: Rinktiniai raitai 3,Vi lnius.SNZZ l9O7: Svetimtlir nesuprantam4iod2i4iodynelis: Skaitytoioms palengvininrus.

Sudare J. Slapel is. Ti lze.SNZZ 1924: Norku s J. Svetim4ir nesuprantannliod| i4iodynelis, Kaunas.S a 1 k a u s k i s S. l99l : Raitoi 2: FilosoJijos ir pedugogikos terminija, Vilnius.S u k y s J. 2003: Kalbos kultira visiems, Kaunas.TT 1992: Tbrminologiios taisymai. Parenge K. Gaivenis, A. Kaulakiene, St. Keinys,

J. Kl imavi i ius, Vi lnius.TTP 1939, 1940: Teisines terminijos projektas. P. Stravinskas. - Teisi 48,384-387;49,

47 5480; 50 73-74; 51, 184-l 85.T T T 2 P : Tbis,ls termin4 ir ki4 reikalingL teismams iodii4 iobtnilio proiektas lran-

kraStisl, il9201.T Z 1954: Tbisini4 terntin4 1od1'na.s. Sudare A. Ziurlys, Mlnius.f 22 l9IA: Tarptautini4iodii4iodyna.s. Sudare K. Boruta, Pr. eepenas, A. Sirutyte-

Cepeniene. Red. J. ZiugZda, Kaunas.'t 22 tgSg: Tarptautiniq\odii7iod),nas.Vyr. red. F. Petrovas. Vert€ O. Doveikiene ir kt.

LietuviSko leid. red. Ch. Lemchenas, Vilnius.t 2 2'tSgS : V a i t k e v i d i I t e Y. Tarptautin i4 iodii4 iodynas 1, Vilnius.t 2 2 ZOOO: V a i t k e v i d i u t e Y. Tarptautini4 iodii4 iodynas 2, Vilnius.t 22 ZOO| Tarytautini4iodii4iodynas. Ats. red. A. Kinderys, Mlnius.U m b r a s a s A . 2 0 0 1 : T e i s e s t e r m i n i j o s p a d e t i s L i e t u v o j e 1 9 1 8 - 1 9 4 0 m e t a i s .

- Terminologijo 8, 76-94.U m b r a s a s A. 2004: Prielinksniniai teises terminai l9l 8- 1940 metq Lietuvos kodek-

suose. - Specialybds kalba: si,stema ir vartosena. Mokslinds konferencijcts darbai,Vi lnius, 102-108.

Urbutis V 1965: DaiktavardZiq daryba. - Lietuvi4 kalbos gramatif ta 1, Vi lnius,

251473.

135

U rb u t i s V. 1978: Zodii4 darybos teorija, Vilnius.Urbutis V. 1999: Naujadaras. -Lietuvi4kalbos enciklopedija.Red. V.Ambrazas,

Vilnius,429430.

LAW TERMS NAMING PERSONS IN LITHUANIANLEGAL CODES OF 1918-1940

Summary

Sources for the research in this article are unofficial translations of Russian legalcodes, which were valid in Lithuania between l9 I 8 and 1940, into Lithuanian. The articleanalyses terms of law for naming persons. Part of these terms could be attributed to thejurisprudence, other part to the legal practice. They are names ofpersons connected bythe legal relations and persons performing legal functions. There were about 800 suchterms found in the earlier mentioned codes. About half of them are one-word terms, ahalf of them - complex terms (mainly two-word terms). Terms are discussed accordingto their origin and word-formation.

A characteristic feature of law terms of that period naming persons is their Lithuanianorigin. Names of persons, which are separable in respect of word-formation, are rare inthose codes, most ofthem are derivatives. Some ofthem are coined specially for the needsof law terminology, most of them are terminologized. It is quite difficult to mark strictlyterminologized formations from new formations. If a derivative, which is systematicallypossible, did not get into the earlier lexicography, it is not possible to conclude that suchword did not exist. Most of law terms naming persons are derivatives with suffixes -lo-

jas, -a and -djas, -a, which on the whole are very common and productive. It is possiblethat exactly because of the commonness some terms made with the suffix -to7as, -d werereplaced with derivatives with the suffix -ovas, -e. More clearly new words were madewith the suffix -ininkas, -d.

The article singles out a distinctive type of 1aw terms naming persons - substantivizedparticiples, mostly of the passive voice of the present tense. This is quite convenient wayof a short expression. Some of the terms of this type are usual until nowadays.

Borrowings make quite a small part of law terms naming persons in these codes.Almost all borrowings are intemational words. An absolute majority of them are of theLatin origin. The Lithuanization of a very few intemational words differs from the presentone, variations are rare. Hybrid terms are close to borrowings, though such way of namingpersons in these code was not popular at all.

Alvydas UMBRASASLietuviq kalbos institutasP. Mlei5io g. 5, LLl0308 Vilniuse. pa5tas Alvydas@lki.lt

r36

Gauta 2005- l 1-10