Kita Anthony Giddenso Sociologijos pusė

143

Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358 Recenzi jos

Globalus populiarumas

Tikriausiai daugelis Lietuvos sociolo-gø nuoðirdþiai apsidþiaugë pamatæ Lietuvosknygynø lentynose þymaus britø sociologoAnthony Giddenso vadovëlá Sociologija

(ketvirtas leidimas anglø kalba).Pasaulinis sociologijos bestseleris, ið-

verstas daugiau kaip á 30 pasaulio kalbø, pa-galiau ir lietuviðkai. Sociologijos vartotojai– dëstytojai ir studentai – gali mëgautis il-gai laukta preke. Knyga, kuri palengvins gy-venimà tiek studijuojantiems ðià disciplinà,tiek jà dëstantiems: áspûdingas dydis, graþipoligrafija, patraukli ir aiðki struktûra, trum-pi sàvokø apibrëþimai, glaustas naujausiossociologinës minties perteikimas, lengvakalba, metodiniai patarimai dëstytojams(aiðku, anglø kalba internete), interaktyvustinklalapis informaciniø technologijø mylë-tojams ir pan. Prekinë iðvaizda nepriekaið-tinga. Imk, pirk, skaityk, cituok ir liepk skai-tyti kitiems... Niekas neabejoja, kad tai tik-rai vykæs bandymas lietuviø auditorijai pri-statyti verstiná pedagoginá tekstà, skirtà so-ciologijos ávado studijoms.

Knyga nëra absoliuti naujiena dauge-liui Lietuvos aukðtøjø mokyklø dëstytojø bei

studentø. Jau gerà deðimtmetá ávairiausi ðiovadovëlio leidimai yra skaitomi, braukomipieðtukais ar þymimi spalvotais markeriais,prikaiðiojami geltonø lipniø lapeliø. Teks-tas atpasakojamas ar perpasakojamas dides-nëse ar maþesnëse klausytojø auditorijose,referuojamas metodinëse medþiagose, galnet (kas þino?) ir plagijuojamas Lietuvos so-ciologø bendruomenëje. Lietuviðki sociolo-giniai tekstai, ypaè vadovëliai ar metodiniaipagalbiniai leidiniai studijuojantiems so-

Liutauras Kraniauskas

Kita Anthony Giddenso Sociologijos pusë

144

Recenz i jos Sociologija. Mintis ir veiksmas 2006/1, ISSN 1392-3358

ciologijà, pilni nuorodø á A. Giddenso So-

ciologijà – naujesná ar senesná leidimà, ið-leistà Jungtinëje Karalystëje, Rusijoje ar kurkitur. Studentai universitetuose ir kolegijosemasiðkai mokinami suprasti visuomenæ taip,kaip jà supranta A. Giddensas. Netgimedþiagiðkoje bei vizualioje sociologiniodiskurso sklaidoje ði knyga turi savità vei-dà. Bibliotekose jà lengvai atpaþindavai iðmeninio vadovëlio apipavidalinimo (labaiminimalistinio, bent jau iki ketvirtojo leidi-mo originalo kalba) ir gremëzdiðko dydþio.Pavyzdþiui, neseniai Vytauto Didþiojo uni-versiteto iðleistos knygos Sociologijos teori-

jos (2005) nugarëlæ papuoðia nuotrauka,vaizduojanti sociologo lentynà, kur þvilgsnáprikausto ne kas kita, kaip A. Giddenso So-

ciologija (antrasis leidimas anglø kalba).Nesuklysime pasakydami, kad ðis teks-

tas turi iðskirtiná statusà ne tik lietuviðkamesociologiniame diskurse. Jis þinomas, atpa-þástamas, minimas, cituojamas visame pa-saulyje. Kitaip tariant, kaip rinkos produk-tas jis tikrai sëkmingas ir paklausus tarp so-ciologinës literatûros vartotojø. Masiðkasðio sociologinio teksto vartojimas leidþia ájá þiûrëti kaip á logo arba prekës þenklà, pri-lygstantá tokiems þinomiems þenklams kaip„Adidas“ bei „Nike“ sportinio inventoriausrinkoje ar „Goldstar“ – elektrotechnikos.Marketingo specialistø ir reklamine kalba,formuojanèiø prekës ávaizdá, A. GiddensoSociologijà galima bûtø iðgirti taip: nuola-tos atsinaujinantis, gyvas, þaibiðkai reaguo-jantis á akademines madas ir nebijantis ra-dikaliai keistis. Kitaip sakant, ðio sociologi-nio teksto marketingas yra triuðkinantis irglobalus.

Sëkmës analogø atrasti sunku ne tikvietiniu, bet ir globaliu mastu. A. GiddensoSociologija savo populiarumu gali varþytistik su keliais JAV sociologinio ðvietimo teks-tais. Tai bûtø ðie vadovëliai: Johno J. Ma-cionio Sociology (2005 metais pasirodo jau11 leidimas), Richardo T. Schaeferio Socio-

logy (2004 metais pasirodë devintas leidi-mas) ir James M. Henslin Sociology: A

Down-to-Earth Approach (2004 metais pa-sirodë septintas leidimas). Nori nenori, betbûtina pripaþinti JAV sociologijos vadovë-liø gamybos technologijø ir globalios rinko-daros pasiekimus. Amerikietiðki vadovëliai,kaip ir sociologijos disciplinos pristatymobei identiteto formavimo modeliai ávadi-niuose universiteto kursuose, nenustoja do-minavæ pasaulinëje rinkoje nuo pat socio-logijos „aukso amþiaus“ – 1960–1970–øjø.Didþiojoje Britanijoje su A. Giddenso áva-diniu tekstu ið dalies gali konkuruoti tik po-puliarus Michaelio Haralambos bei Robi-no Healdo vadovëlis Sociology: Themes and

Perspectives (1980 pasirodë pirmas leidimas,o 2004 – ðeðtas), kuris, beje, irgi paraðytasamerikietiðka maniera.

Galima dràsiai sakyti, kad globalios al-ternatyvos amerikietiðkam sociologinio ug-dymo modeliui, bandanèiam formuoti kiekkitoká poþiûrá á visuomenæ ir jos paþinimà,bent jau iki 1989–øjø, kada pirmà kartà die-nos ðviesà iðvydo A. Giddenso Sociologija,tikrai nebuvo. Aiðku, kelis lokalius alterna-tyvius pavyzdþius galima bûtø paminëti. Ádo-mesniais bandymais galëtø pasirodyti þy-maus lenkø sociologo Jano Szczepañskio(1913–2004) knygà Elementarne pojæcia soc-

jologii (1963), formavusi daugelio sociolo-

145


gø savimonæ sovietinëje erdvëje, bei þymausbritø marksisto Tomo Bottomore (1920–1992) Sociology: A Guide to Problems & Li-

terature (1968). Taèiau ðiems tekstams ne-buvo lemta iðgyventi iki nûdienos – jie bu-vo lokalûs, kitokie, nelabai atliepiantys ma-sinio vartojimo ir lengvo skaitymo lûkesèiø.

Ieðkantiems maþiau tradicinio tekstotarp naujesniø ir ádomesniø sociologijos va-dovëliø, galinèiø sudominti tiek dëstytojus,tiek studentus, verta nurodyti britø sociologi-jos profesoriaus, þurnalo International Socio-

logy steigëjo, Martino Albrow knygelæ Socio-

logy: The Basics (1999) ir lenkø sociologo, da-bartinio Tarptautinës sociologijos asociacijosprezidento, Piotro Sztompkos Socjologia: ana-

liza spoùeczeñstwa (2002). Kitø alternatyvø A.Giddensui ar amerikietiðkai vadovëliø pro-dukcijai kol kas dar sunku atrasti.

A. Giddenso Sociologijos populiarumàiliustruoja ir tai, kad 1998 metais Tarptauti-nei sociologijos asociacijai paskelbus svar-biausiø XX amþiaus sociologijos knygø sà-raðà, ði knyga pateko á reikðmingiausiø so-ciologiniø tekstø sàraðo ðimtukà. Tarp rimtøklasikiniø teoriniø tekstø ðis sociologijos áva-das uþëmë 61 vietà. Ið tekstø, kurie daþniau-siai rekomenduojami pradedant pirmàjà pa-þintá su sociologija ir kurie beveik visada pa-minimi ávadinëse paskaitose, A. Giddensoopus magnum sociologica aplenkë tik Char-leso Wrighto Millso The Sociological Imagi-

nation (1959) ir Peterio L. Bergerio Invita-

tion to Sociology: A Humanistic Perspective

(1963). Bet pastaruosius tekstus pavadintitradiciniais vadovëliais nesiverèia lieþuvis.

Taèiau vartojimo ir populiarumo eufo-rijos bûsenoje norisi á knygà paþvelgti blai-

viau bei aptarti jà dviem aspektais. Pirma,kas lëmë toká globalø knygos populiarumà,ir, antra, kiek ðiam vadovëliui lemta prigytiLietuvoje?

Sëkmës formulë – logo, naujumasir saugaus vartojimo instrukcija

Bet kurios prekës perkamumà ir po-puliarumà lemia trys dëmenys. Pirma, taiprekinio þenklo þinomumas. Vartotojai lin-kæ rinktis tas prekes, kurios yra paþymëtosþinomu prekiniu þenklu arba logo. Ðià sëk-mës strategijà sumaniai naudoja smulkûsmanufaktûrininkai, pelningai pardavinëjan-tis „Adidas“, „Gucci“ ar „Nike“ þenklaisiðdabintas klastotes turgavietëse. Antrassëkmës formulës dëmuo yra prekës nauju-mas. Masinio vartotojo mentalitetas visadaimlus naujovëms. Prekës naujumas uþtikri-na vartotojui savotiðkà psichologiná pasiten-kinimo jausmà, kad vartojant naujà prekæarba atnaujintà jos modelá jis neatsiliekanuo gyvenimo tempo, koja kojon þengia sutechnologiniu progresu, yra paþangios vi-suomenës priekyje. Treèias prekës patrauk-lumo garantas yra patogus vartojimas, kuráuþtikrina iðsami vartojimo instrukcija. Visiklausimai, rûpintys vartotojui, yra suraðytiatskiroje knygutëje arba skrajutëje, lydin-èioje prekæ.

Ðie sëkmës formulës elementai akivaiz-dûs ir A. Giddenso Sociologijos atveju.

Logo

Drásèiau teigti, kad knygos populiaru-mà nulëmë ne jo turinys, bet autoriaus var-das. Tikrai, kad ne vadovëlis atneðë

146


A. Giddensui ðlovæ ir pripaþinimà, bet vice

versus – þinomas vardas pelno vadovëliuilaurø vainikus. Tikriausiai niekas nedrástøginèytis, kad XX amþiaus pabaigoje A. Gid-denso vardas tapo iðskirtiniu ir visame pa-saulyje atpaþástamu sociologinës produkci-jos prekiniu þenklu. Viena vertus, A. Gid-densas yra labai produktyvus autorius. Be-veik kas metus á pasaulá iðleidþia po naujàknygà. Raðo ne tik akademinei publikai, betyra þinomais ir dël savo politinës bei socia-linës publicistikos Didþiosios Britanijos sa-vaitraðèiuose ar mënraðèiuose. Kitaip sa-kant, kuo daugiau raðai, tuo labiau esi ma-tomas ir þinomas. Antra, jis siejamas sustruktûrizacijos teorijos vardu, suformuluo-tos XX amþiaus aðtuntojo ir devintojo de-ðimtmeèio sankirtoje. Savo teoriniuose ty-rinëjimuose Anthony Giddensas bandë de-rinti bei sintetinti konfliktuojanèius mikro

ir makro poþiûrius á visuomenæ. Ðios pastan-gos susilaukë daugelio sociologø dëmesio– vieni jas giria, kiti – iðdeda á ðuns dienas.Jis jau pripaþintas gyvu sociologijos klasi-ku. Treèia, Anthony Giddensas yra ðiaip þi-nomas þmogus visuomenëje – þinomos lei-dyklos Polity Press steigëjas, Tonny’o Blairopatarëjas ideologiniais klausimais bei buvæsprestiþinës Londono ekonomikos ir politi-kos mokslø mokyklos (LSE) vadovas.

A. Giddenso populiarumo istorija ga-na graþiai apraðyta Stewarto Cleggo esë„Kaip tapti þymiu pasaulinio garso britø so-cialiniu teoretiku?“ (1992). Cleggo teigimu,populiarumo paslaptis yra ne Giddenso te-orinës minties naujumas ar originalumas,bet globalus marketingas. Sëkmë apraðomarinkodaros sàvokomis. Jo nuomone, pasau-

liná A. Giddenso populiarumà greièiau lë-më jo gebëjimas plaèiai stebëti besikeièian-tá sociologiná diskursà ir greitai prisitaikytiprie sociologinës teorijos madø. Tai iliust-ruoja jo tekstai, pilni komentarø ávairiau-sioms sociologijos tradicijoms bei mokyk-loms. Beveik visø gyvø sociologijos teoreti-kø mintys jo raðiniuose yra perpasakotos pa-prastesne kalba, referuoti þinomiausi em-piriniai tyrimai. Kitaip sakant, raðoma neoriginaliai, bet populiariai ir suprantamai.Tarp sëkmës garantø Cleggas pamini ir kitàGiddenso savybæ – gebëjimà greitai reaguotiir ið karto atsakyti á bet kokià kritikà, kuriàpasakydavo jo kolegos. Beveik visi rinkiniai,skirti struktûrizacijos teorijos aptarimui irkritikai, yra lydimi ðios teorijos autoriaus at-sako á komentarus. Tai sukuria kritinio dis-kurso ir gyvybingumo áspûdá.

Bûtina atkreipti dëmesá ir á tà faktà, kadAnthony Giddensas yra vienas ið þymios so-cialiniø mokslø literatûros leidyklos Polity

Press steigëjø. Bûtent ði leidykla nuo josásteigimo dienos 1984 metais tapo pagrin-diniu kontinentinës Europos socialinës min-ties skleidëju angliðkai ðnekanèiame pasau-lyje. Daugelis prancûzø, vokieèiø, italø, is-panø bei kitomis kalbomis pasirodþiusiøreikðmingø sociologiniø tekstø visame pa-saulyje yra skaitomi anglø kalba bûtent ðiosleidyklos dëka. Kaip paþymi mokslo socio-logas Steve’as Fulleris, „ <...> ði leidyklalabiau linkusi publikuoti vertimus ir komen-tarus, nei originalius ar istorinius tyrimus...Polity Press neturi jokio amerikietiðko kon-kurento: Jungtinëse Valstybëse sociologijadaþniausiai nëra taip artimai tapatinama susocialine teorija, bet mëgaujasi pakankamai

147


gyvybinga savø empiriniø tyrimø baze, ne-blaðkanèia domëtis tuo, kas vyksta anapus jossienø“ (2000; 510). Didþioji dalis paties A.Giddenso knygø irgi iðleista ðioje leidykloje.

Aptariant A. Giddenso populiarumànegalima uþmirðti ir jo vieðo kalbëjimo pa-sauliui – Reith paskaitø ciklo „Pabëgæs pa-saulis“, transliuoto per BBC 1999 metais. Iðskirtingø pasaulio geografiniø vietoviø britøsociologas skaitë paskaitas visam pasauliui.Kiekvienas norintis gali perskaityti, pasiklau-syti ðiø paskaitø arba net gyvai pamatytiA. Giddensà skaitant paskaità internete. So-ciologija populiariai ir dabar dar gali pasiek-ti milijoninæ auditorijà, bûk tik prisijungæsprie interneto1 . Steve’o Fullerio poþiûriu,ðios paskaitos susilaukë akivaizdaus þurna-listø prieðiðkumo. Tokià kritiðkà reakcijà su-këlë ne britø intelektualo pasisakymø radi-kalumas, bet pernelyg savimi patenkinto so-ciologo iðsakytos banalybës (Fuller 2000).

Ne paskutiná vaidmená formuojantpasaulinæ A. Giddenso reputacijà atliko Lon-dono ekonomikos ir politikos mokslø mokyk-los (LSE) direktoriaus postas 1997–2003 me-tais bei jo suartëjimas su Tonny Blairo vy-riausybe. Tapdamas vieðuoju intelektualubei visuomenës veikëju Giddensas lyg ir pa-demonstravo praktinæ sociologinës mintiespritaikymo galimybæ formuojant ne tik at-skiros ðvietimo institucijos, bet ir naciona-linës vyriausybinæ politikà.

Vardui tapus prekiniu þenklu, galimebûti tikri, kad viskas, kas susijæ su ðiuo var-du, vienaip ar kitaip patrauks kaþkieno dë-

mesá. Neþinia, ar dël ðios, ar dël kitos prie-þasties, Tony’o Blairo vyriausybë 2004 me-tø birþelio 14 dienà suteikë kitam Tony’ui(t.y. Anthony Giddensui) pero titulà. Da-bar sociologijoje turime du þymius perus –serà Ralfà Gustavà Dahrendorfà ir seràAnthony Giddensà.

Atsinaujinimas

Giddenso vadovëlio projektas prasidë-jo dar 1982 metais, kai pasirodë nedidelëknygelë pavadinimu Sociologija: trumpas,

bet kritiðkas ávadas. Amerikietiðkos audito-rijos ji buvo priimta gana ðaltai. Neþinomasapþvalgininkas þurnale Contemporary Socio-

logy jà pristatë lakoniðkai ir trumpai:

„Kaip sako pats pavadinimas, knyga iðtikro trumpa, nors, áprasta prasme, yra irne ávadas. Ji teigia ir pasitelkia ,,sociologi-næ vaizduotæ“, kuri vienu metu yra ir isto-riðka, ir antropologiðka, ir kritiðka. Skyriaiapþvelgia besivarþanèias modernios visuo-menës interpretacijas, visuomenes klases irsocialinæ kaità, valstybæ, miestus, ðeimà irlytá, kapitalizmà ir pasaulio sistemà. Pas-kutinis skyrius skirtas sociologijai kaip kri-tinei pastangai. Nëra èia nei ,,normø“, nei,,vertybiø“, kaip ir jokiø atsipraðymø. Ap-skritai kalbant, sociologijos ávado kursuo-se ði knyga gali bûti pozityvus priedas, su-teikiantis savità tonà ir pasitarnaujantiskaip modernios visuomenës paþinimo gi-das.“ (Anonymous 1983; 460).

Tai ir buvo visa recenzija.Neþinia, kiek ði abejinga reakcija pa-

skatino A. Giddensà vadovautis amerikie-tiðka vadovëliø raðymo maniera – raðyti

1 http://news.bbc.co.uk/hi/english/static/events/reith_99/

148


daug ir apie viskà, bet po septyneriø metøedukacinës literatûros rinkà pasiekë ame-rikietiðkà standartà XXL, bent jau savo dy-dþiu ir svoriu, atitinkantis tekstas. Èia jaurasime ir „socialines normas“, ir „vertybes“,ir visa kita, ko anksèiau pasigedo amerikie-èiø apþvalgininkai.

Pirmasis milþiniðkosios Sociologijos lei-dimas pasirodo 1989 metais, antrasis – 1995,treèiasis – 1998, o ketvirtasis – 2001. Ir visiið esmës pertvarkyti. 2006 metø rugpjûty,prieð naujø mokslø metø pradþià, laukiamapenktojo, irgi ið pagrindø pakoreguoto lei-dimo. Leidëjai rûpinasi, kad ðis tekstas bû-tø gyvas ir jaunas. Lyginant pirmàjá ir ket-virtà leidimà pastebi, kaip keièiasi turinys,keièiasi temø pristatymo tvarka, kai kuriostemos iðnyksta, kai kurios atsiranda, kai kaslieka nepakitæ.

Tokia vadovëlio kaita yra bûtina, neskitaip jis pasmerktas greitai tapti tik istori-niu ðaltiniu, kuris domintø tik sociologijosistorikus. Vartant vadovëlius, iðleistus prieð15 ar 20 metø, pastebi, kad sociologijos pa-grindø studijoms jie nelabai tinka. Tik ke-lios pastabos apie sociologijos klasikus beikai kuriø kertiniø sociologiniø sàvokø pri-statymai dar gali susilaukti dëmesio, taèiaudaugiau nei 50% seno vadovëlio teksto ne-betinka ðiandienos studijoms. Akivaizdu,kad vadovëliai sensta. 15-20 metø senumoaktualijos dabartiniam dvideðimtmeèiui stu-dentui yra sunkiai suprantamos, o spartûstechnologiniai ir ideologiniai pokyèiai nu-ðlavë kai kuriuos sociologinës problemati-kos klausimus á diskurso pakraðèius. Var-gu, ar dabartinës visuomenës realijas beikaitos padarinius, kuriuos tuomet pasvars-

tyti pasiryþdavo tik mokslinës fantastikoskûrëjai, galima bûtø paaiðkinti dvideðimtiesir daugiau metø senumo sàvokomis. Èia ga-lima pasakyti tik tai, kad rinkdamas ávadinátekstà sociologijos studijoms, visada ieðkoknaujausiø vadovëliø. Tik tokiu bûdu iðliksimokslinës disciplinos madø ir progreso prie-kyje.

Kaip atsinaujina Giddenso Sociologi-

ja? Atsakymas paprastas: èia paisoma visødominuojanèiø sociologinio kalbëjimo irmados tendencijø. Pavyzdþiui, jei 1989 me-tais sociologijoje pastebimi tik pirmieji ban-dymai kalbëti apie globalizacijà, tai 2001metais be ðios sàvokos neiðsiverèia ne tiksociologai, bet ir þurnalistai. Ðios mados kai-tà iliustruoja ir Giddenso vadovëlio struk-tûros pokyèiai. Jei pirmame vadovëlio lei-dime globalizacija aptariama 16 skyriuje, taiketvirtas Sociologijos leidimas skyriø apieglobalizacijà iðkilmingai perkelia á treèià vie-tà. O penktasis leidimas, kur galima surastinet du skyrius skirtus globalizacijos reiðki-niui, globalizacijos tema seka iðkart po áva-dinio disciplinos pristatymo. Kitais atsinau-jinimo þenklas galëtø bûti naujøjø sociolo-gijos klasikø bei intelektualø paminëjimastekste – Judith Butler, Susan Faludi, Ulri-cho Becko, Manuelio Castellso ir pan., ar-ba moteriðko sociologijos sparno iðryðkini-mas tiek XIX amþiuje, tiek ir XX–tame.

Iðties, kai sklaidai A. Giddenso tekstà,kartais susiþavi, kaip subtiliai èia pateikia-mos visos sociologinës problematikos nau-jovës. Susidaro áspûdis, kad visa sociologi-në literatûra, kuri jam pakliuvo á rankas perpaskutinius keturis ar penkis metus, yra re-feruota. Skaitymo ir referavimo produkty-

149


vumas bei tempai yra sunkiai ásivaizduoja-mi. Tai iliustruoja ir vadovëlyje pateikiamabibliografija. Pirmojo leidimo bibliografijàsudaro 1176 ðaltiniai, o ketvirtojo – 541 teks-tas, ið kuriø pusë (274 ðaltiniai) buvo publi-kuoti po 1989–øjø, t.y. po pirmojo vadovë-lio pasirodymo. Ið pirmojo vadovëlio leidi-mo paliktas tik ketvirtadalis bibliografinësmedþiagos.

Naujai sutvarkytas tekstas labiau struk-tûrizuojamas ir techninëmis priemonëmis:kiekviena tema suskaidoma á trumpus po-skyrius su savarankiðkais pavadinimais, te-mos pabaigoje pateikiami klausimai savi-kontrolei ir temos reziume (ko nebuvo pir-mame leidime), pateikiamos internetinësnuorodos á papildomus informacinius ðalti-nius. Iðvystytø leidybos technologijø dëkagalime dþiaugtis gausëjanèiais vizualiniaisvaizdiniais – grafinëmis schemomis, þemë-lapiais bei fotonuotraukomis.

Apibendrinant bûtø galima pasakyti,kad Sociologijos metodiðkas atnaujinimasyra lyg brangakmenio ðlifavimas, siekiant ið-gauti kuo tobulesnæ jos formà. Kitaip sa-kant, leidybos industrija reikalauja paisytitiek paèios disciplinos madø, tiek iðprusu-siø vartotojø poreikio bei orientuotis á ma-siná populiarumà.

Naudojimo instrukcijos

A. Giddenso Sociologija, po keturiøperraðymø, ið paprastos knygos transforma-vosi á visà edukacinæ sistemà. Dabar vado-vëlis organiðkai apipintas metodiðkais pa-tarimais, papildomais priedeliais ir ávairiau-siomis instrukcijomis, kaip geriausiai nau-

doti ðià knygà edukacijos procese. Naudo-jimosi instrukcijos skirtos ávairioms varto-tojø grupëms – dëstytojams, studentams,mëgstantiems informacines technologijas,nemëgstantiems daug skaityti, norintiemsdaugiau susipaþinti su sociologija ir pan.Kiekvienas èia ras tai, kas jam tinka ir kojam reikia.

Dëstytojai, nutaræ studentus pamokytisociologijos pagal A. Giddenso vadovëlá, sa-vo darbui gali gauti papildomà medþiagà:skyriø santraukas, glaustai pristatanèias ana-lizuojamos temos esmæ ir sàvokas; patari-mus, kaip vesti grupinius uþsiëmimus su stu-dentais; klausimus ir temas diskusijoms,svarstymams bei raðto darbams; seminarøvedimo planus ir PowerPoint skaidriø rinki-nius, skirtus auditorijos dëmesio kontrolei.

Ðie paskaitø pagalbininkai iðties yra pa-rankûs. Jie leidþia organiðkai susieti skirtin-gus mokymo proceso etapus, sutaupo dës-tytojams daug laiko, pasiûlo efektyviausiusir produktyviausius darbo metodus. Esu ási-tikinæs, kad daug dëstytojø daþnai sprendþiapraktinæ problemà – kaip vesti seminarusir kaip á mokymosi procesà aktyviai átrauktistudentus. Todël instrukcijø buvimas, nuro-dantis visus þingsnius kaip vesti paskaità beiseminarà, tampa lyg Dievo palaima. Taipdëstytojas labiausiai priartëja prie pedago-ginio idealo – efektyviai perduoti reikiamasþinias ir suformuoti tinkamus ágûdþius.

Studentai ðiuo atþvilgiu irgi nelieka nu-skriausti. Jiems á rankas áteikiama kita in-strukcija, kaip studijuoti sociologijà suA. Giddenso vadovëliu. Pirmiausia, studen-tai turi galimybæ susipaþinti su originaliø so-

150


ciologiniø tekstø iðtraukomis. Kiekvienamvadovëlio skyriui yra parinktos keturios pen-kios klasikiniø tekstø iðtraukos arba peri-odinës publicistikos pavyzdþiai, daþniausiaipaimti ið þinomo þurnalo The Economist,iliustruojantys sociologiná poþiûrá á vienà arkità visuomeniná reiðkiná. Visi skaitiniai su-rinkti á kità didelæ knygà – A. Giddens. So-

ciology: Introductory Readings (2001). Taigisociologijos ávadà studijuojantis studentasaprûpinamas ne viena, bet dviemmilþiniðkomis ir sunkiomis knygomis. Taèiauabejotina, ar jis sugebës perskaityti jas nuopradþios iki galo. Antra, kas studentamsypaè aktualu, jie gali susipaþinti su kontro-lës ir vertinimo sistema. Internetiniame kny-gos tinklalapyje pateikiami testø pavyzdþiai,kuriø dëka rekomenduojama pasitikrinti sa-vo þinias.

Reikia paþymëti, kad toks interaktyvustestas yra labai parankus ne tik studentui,bet ir dëstytojui, bandanèiam átvirtinti so-ciologijos kaip mokslinës disciplinos auto-ritetà. Pildant testà tinklalapyje daþnai su-sidaro áspûdis, kad sociologinës tiesos yraneginèijamos, t.y. jos ágyja mokslinës tiesosatspalvá ontologiniame lygmenyje. Kompiu-terizuota testo pildymo forma ir technolo-ginë aplinka paðalina sociologinës abejonësðeðëlá, leidþiantá á teisingà testo atsakymà pa-þvelgti kaip tik á socialinës tikrovës inter-pretacijà. Á interpretacijà, kuri yra tik vienaið daugelio galimø ir su kuria, ið esmës, ga-lima nesutikti. Kadangi testus tenka naudotilabai daþnai, labai daþnai tenka susilaukti

ir studentø priekaiðtø, kad, paþymëdamasstudentø atsakymus kaip neteisingus, tu pa-neigi jø poþiûrá á vienà ar kità reiðkiná. To-dël daþnai reikia ið anksto paaiðkinti, kadtesto metu bus tikrinamos þinios, t.y. duototeksto ar sàvokø ásisavinimas, o ne studen-to nuomonë ar interpretacija. Tokiu bûdu,testas technologinëje aplinkoje visada pa-neigia bet kokius priekaiðtus dël galimo ða-liðkumo elementariu informacinës visuome-nës mitu – kompiuteris niekada neklysta.

Treèia, studentai gauna kiekvieno sky-riaus santraukas ir terminø þodynëlá. Jiemsnebereikia skaityti viso vadovëlio, uþtenkapasinaudoti kondensuotu kiekvienos temoskonspektu. Temos sàvokos ir problematikaapvaloma nuo empiriniø pavyzdþiø, argu-mentø, iliustracijø. Visas empirinis pasau-lis ir jo margumas iðmetamas kaip balastas,o teorinës sàvokos ir terminai tampa abst-rakèiomis idëjomis. Ið studento tikimasi neko kito, kaip jo gebëjimo paimti ðias sàvo-kas bei teorines schemas ir sëkmingai jastaikyti interpretuojant socialinæ aplinkà.

Ketvirta, kiekvienas studijuojantis so-ciologijà gauna be galo daug nuorodø á ki-tus informacinius ðaltinius internete. PaèiaiA. Giddenso knygai sukurtas atskiras tin-klalapis, kuriame galima atrasti visà papil-domà medþiagà ir naudojimosi instrukcijastiek dëstytojams, tiek studentams2. „Imkitemane ir narðykite!“

Naudojimosi instrukcijos nëra unikaliGiddenso Sociologijos charakteristika. Pe-dagoginës literatûros rinkodaros specialis-

2 A. Giddenso vadovëlio tinklalapio adresas: http://www.polity.co.uk/giddens/

151


tai gan seniai suvokë vadovëliø platinimomechanizmo niuansus. Aiðku, jei vadovëlisyra parankus dëstytojui, t.y. taupo laikà irpalengvina darbo organizavimà uþsiëmimømetu, tai ðis tekstas bûtinai bus pateiktas irstudentams – galutinei tokios literatûrosvartotojø grupei. Jau nuo aðtuntojo deðimt-meèio JAV leistuose sociologijos vadovë-liuose rasime ávairiausiø metodiniø patari-mø, originaliø tekstø iðtraukø skaitiniams,testø pavyzdþiø, temø diskusijoms ir t.t. Kaikuriø vadovëliø naudojimo instrukcijos ið-leidþiamos kaip atskiras leidinys, kitø –ákomponuojamos á patá vadovëlio tekstà.Vadovëlio naudojimas reikalauja iðskirtiniøágûdþiø ir tampa iðsamaus mokslinio in-struktaþo dalyku. Mano nuomone, tai yraypaè naudinga pradedantiems dëstytojams,kurie, tikriausiai, atiduos pirmenybæ bûtenttokiam vadovëliui, o ne kitiems.

Kita vertus, kiekvienas bent kiek po-puliaresnis sociologijos vadovëlis turi savotinklalapá, kur pateikiamos visos instrukci-jos, metodiniai patarimai dëstytojams ir stu-dentams, nuorodos á kitus resursus, skyriøsantraukos, testai, video medþiaga ir t.t.3 In-formaciniø technologijø amþiuje sociologi-jos dëstytoju galima tapti labai greitai, tikbûk prisijungæs prie interneto. Tai yra labai

patrauklu ir padidina knygos populiarumàbei ásigijimo tikimybæ.

P. S. Pastabos interneto mylëtojams

Knygoje galima atrasti 84 internetinesnuorodas. Ið jø 26 yra neveiksmingos. Vie-nos yra pasenusios ir iðnykusios ið viso, kaikurios neveikia dël vadovëlio tekste atsira-dusiø korektûros klaidø. Pavyzdþiui, vietojknygoje nurodytos nuorodos á www.mar-

xist.org turëtø bûti www.marxists.org (nuo-rodoje praleista raidë „s“) arba www.mod-

jour.brown.edu turëjo bûti www.mod-

journ.brown.edu (praleista raidë „n“). Aki-vaizdu, kad ðios klaidos narðantiems inter-netà neleis pasiekti reikiamo puslapio vie-nu klaviðo spustelëjimu.

Neveikianèios arba sulûþusios nuoro-dos rodo internetiniø puslapiø laikinumà,pastovias jø modifikacijas ir kaità. Jie per-tvarkomi, perkeliami á kitus serverius irpan., todël dëti internetines nuorodas áspausdintà tekstà tikrai neverta. Geriau-sia tokias nuorodas átraukti á knygos tin-klalapá: èia jas lengviau priþiûrëti, atnau-jinti ir paðalinti. Be to, gali ir pats priveltiklaidø perraðydamas knygoje esanèià nuo-rodà á internetinës narðyklës paieðkos lan-gelá.

3 Populiariausiø sociologijos vadovëliø tinklalapiai internete:Haralambos Mike, Martin Holborn, Robin M. Heald Sociology: Themes and Perspectives – http://www.haralambosholborn.comJohn Macionis Sociology – http://wps.prenhall.com/hss_macionis_socCW_11; http://www.macio-nis.com/Richard T. Schaefer Sociology – http://www.mhhe.com/socscience/sociology/schaefer.htmlJames M. Henslin – Sociology: A Down-to-Earth Approach http://wps.ablongman.com/ab_henslin_so-ciology_7

152


Kita vertus, knygos informacijos sàsa-jos su internetiniais ðaltiniais yra labai ak-tualios masinio interneto plitimo amþiuje.Kadangi studentai vis daþniau linkæ naudo-tis internetu bei Google paieðkos sistema,profesionalûs patarimai ir nuorodos á auto-ritetingus ðaltinius yra bûtini. Tai leidþia ið-vengti blaðkymosi informaciniame sraute –informacijos ðaltinis nurodytas, garantuoja-mas ðio informacijos ðaltinio autoritetas,studentai ir dëstytojai apsaugomi nuo atsi-tiktiniø informaciniø ðiukðliø.

Sëkmës ir nesëkmës galimybësLietuvoje

Sklaidai A. Giddenso knygà ir supran-ti, kad vadovëlio sëkmæ uþtikrina autoriausvardas, tapæs prekiniu þenklu bei globali-niu simuliakru, ir subtilios pedagoginës li-teratûros rinkodaros priemonës. Mintiji, jogmenkai tikëtina, kad lokalûs vadovëliniaitekstai galëtø su juo konkuruoti ar keltigrësmæ jo sëkmei. Jei jau ir anksèiau jis bu-vo skaitomas anglø kalba bei formavo so-ciologinio paþinimo sàvokø ir schemø arse-nalà daugelio Lietuvos sociologø galvose,tai kokio poveikio reikia tikëtis já turint gim-tàja kalba? Ar lemta jam bûti populiariu stu-dentø auditorijose? O gal jis liks tik dideliukamðèiu bibliotekø lentynose?

Taip klausiu, nes A. Giddesno Socio-

logija nëra pirmas bandymas Lietuvos so-ciologinio ðvietimo sistemai pristatyti uþsie-nyje pripaþintà ir aprobuotà mokymo prie-monæ. Galima prisiminti 1992 metus, kadasociologijà studijuojanèius studentus pasie-kë Leonardo Broomo, Charleso Bonjeano

ir Dorothy Broom Sociologija: esminiai teks-

tai ir pavyzdþiai. Pamenu, kai mano sociolo-gijos studijø VU metu, pirmojo kurso pa-baigoje ði knyga buvo mums specialiai at-veþta ir iðplatinta kaip deficitinë prekë. Ta-da jà gaubë sakralumo aura ir kiekvienasbuvo pasiryþæs atiduoti nemenkà pinigø su-mà uþ importinæ prekæ. Taèiau áspûdis grei-tai iðbluko, o knyga taip ir nebuvo nuoðir-dþiai perskaityta nuo pradþios iki galo. Sun-ku pasakyti, kiek ðis vadovëlis buvo ir yraskaitomas ávadiniuose sociologijos kursuo-se, bet atvirai galiu prisipaþinti, kad jis mannepatiko. Nekokybiðkas vertimas, ið tekstodvelkiantis amerikietiðkas iðdidumas bei is-torinio analizës matmens trûkumas nelei-do nuoðirdþiai priimti ðio teksto. O dëstantsociologijos ávado paskaitas, studentams pa-siûlydavau paskaityti tik vienà ðios knygosskyrelá. Pats maloniau sklaidydavau Gidden-so pirmàjá leidimà originalo kalba, skaitan-tiems rusiðkai nurodydavau jo rusiðkà ver-timà, konspektuodavau J. Macionio bestse-lerá, naudojausi R. Shaeferio patarimais irvisada rekomenduodavau glaustà, bet infor-matyvø Vytauto Dumbliausko tekstà Socio-

logija (1999).Kaip gi bus su Giddenso knyga?

Vadovëlis masëms

Vadovëliais visada bandoma kuo pla-èiau ir suprantamiau supaþindinti su atski-ra disciplina. Èia pristatomos pagrindinëssàvokos, dominuojanèios teorijos ir jø au-toriai, màstymo ir paþinimo modeliai beimetodai, kartais – trumpa istorinë discipli-nos raida, literatûra tolimesnëms, gilesnëms

153


studijoms. Tokia jau vadovëliø paskirtis –referuoti, kas svarbaus pasiekta, kaip tai bu-vo padaryta ir kokià naudà tai gali duoti stu-dijuojantiems ðià disciplinà. Tai savotiðkasþemëlapis, nurodantis, kur guli árankiai beijø naudojimo instrukcijos, pavyzdþiai, kaipkaþkam sëkmingai pavyko jais pasinaudotibei kaip jø dëka derëtø paþinti ir ávaldytiaplinkà. Sociologijos vadovëliai ne iðimtis,o A. Giddenso Sociologija yra tai, ko reikiapradþiai. Dëstytojai mobilizuojami efekty-viam ir masiðkam darbui su studentais. Vi-sas sociologijos dëstymo arsenalo komplek-sas – pradedant vadovëliu ir baigiant stan-dartizuotais paskaitø planais bei seminarøvedimo metodais – uþtikrina, kad po ávadi-nio sociologijos kurso mes turime standarti-zuotà masinës edukacijos produktà, t.y. visistudentai supranta sociologijà pagal ðablonà.Tie, kas dabartinëje ðvietimo sistemoje dirbakaip McDonalds greito maisto restorane – di-delës masës diplomø iðalkusiø studentø, stan-dartizuotas ir formalizuotas mokymas pagalstudentø pasirinktà meniu, – galës greitai irefektyviai pateikti sociologijà masiniam var-totojui pagal A. Giddenso receptà.

Áþvalgus skaitytojas, vartydamas skir-tingus vadovëlinius tekstus, pavyzdþiui, Ire-nos Luobikienës Sociologija: 11–12 kl.

(2001) ar VDU iðleistà kolektyviná veikalàSociologija: vadovëlis aukðtøjø mokyklø stu-

dentams (2004), gana greitai pastebës, kadA. Giddenso Sociologijos kalba yra labai pa-prasta. Ðis tekstas labai lengvai skaitomas.Þymus mokslo sociologijos tyrinëtojas Ste-ve’as Fulleris ðià kalbos aiðkumo ir papras-tumo dovanà sieja su pedagogine patirtimi:„Giddensas visad buvo orientuotas á peda-

gogikà, ar tai bûtø ávadinës paskaitos milþi-niðkoms auditorijoms, kurias jis vis dar ve-da LSE, ar akademinë leidybos imperija, ku-rià jis ákûrë – Polity Press“ (Fuller 2000; 508).Kitaip sakant, susiduriame su þmogaus ge-bëjimu glaustai ir aiðkiai perpasakoti ganasudëtingus dalykus. Teorinës sàvokos „nu-skausminamos“ bei prijaukinamos kasdie-nio suvokimo schemoms. Èia tik galima pa-antrinti S. Fullerio pastabai apie pedagogi-nës veiklos poveiká kalbai. Dëstant sociolo-gijos ávadà visada esi priverstas priartëti priesveiko proto lygmens, turi sugebëti prista-tyti sudëtingas teorines sàvokas paprastai,suprantamai ir greitai. Tokioje aplinkoje –dël laiko trûkumo ir dël menko auditorijospasirengimo ávadiniuose kursuose – daþnainegali þengti link iðsamesniø ir rimtesniødiskusijø. Bet koks rimtesnis sustojimas tiesviena sàvoka, teorija ar interpretacija reið-kia nukrypimà nuo kurso programos plano– dëstytojui nebeuþteks laiko kitø temø pri-statymui. O temø, bent jau numatytø mo-kymo programose, tikrai gausu.

Dëstant sociologijos kursà daþnai tek-davo iðgirsti studentø nusiskundimus, kad30–40 puslapiø keliø sociologijos vadovë-liø konspektas, kurá rekomenduodavau ruo-ðiantis egzaminams ir sëkmingai iðsiuntinë-davau á jø elektroninio paðto dëþutes, yralabai didelës apimties tekstas skaitymui. Taidabar nuoroda á A. Giddenso vadovëlá bussvarus kontrargumentas, materialiai ir vizu-aliai demonstruojantis, koká informacijosspektrà jie turëtø aprëpti ávadiniame so-ciologijos kurse.

Todël Giddenso tekstas kaip vadovëlis

man patinka.

154


Labai sveikintinas knygos vertëjø ir re-daktoriø þingsnis – sociologiniø sàvokø þo-dynëlio pristatymas dviem kalbomis. Ðalialietuviðkø sàvokø galima atrasti angliðkusatitikmenis. Tai yra labai svarbu, nes daþnaisàvokos ið vienos kalbos verèiamos atsitik-tinai, individualiai, neatidþiai, skirtingø au-toriø verèiamos nevienodai. Galima tikëtis,kad þodynëlio buvimas vadovëlyje ið daliessuvienodins sociologiniø sàvokø vartojimàlietuviø kalboje ir tvirèiau formuos tautinálietuviø sociologø terminijos arsenalà. Ta-èiau þvelgdamas á vertëjø siûlomà sàvokøsàraðà, ne visur nori su jais sutikti. Labiau-siai átartinomis sàvokomis pasirodë „dau-

giadarbis – portfolio worker“, „demografinë

pereiga – demographic transition“, „kontrolë

– controls“, „stebëjimas dalyvaujant – parti-

cipant observation“, „tvari raida – sustainable

development“. Kai kurios ðiø sàvokø jau tu-ri nusistovëjusià vartosenà, todël naujada-rai skamba gana agresyviai. Pavyzdþiui, de-

mografinio perëjimo laikotarpis þodynëlyjetampa „demografine pereiga“, kontrolinis

kintamasis – „kontrole“, átrauktas stebëjimas

– „stebëjimu dalyvaujant“.

Vadovëlis globalëjanèiame pasaulyje

Dëstantys sociologijà, ir ne tik jà, galë-jo pastebëti, kad individualiai skaitomi áva-diniai kursai skiriasi nuo kolegø dëstomøkursø. Paskaitø metu pateikiama ne tik in-formacija. Temos, sàvokos, pavyzdþiai, ku-riuos iðgirsta studentai, nëra neutralûs. Taijau yra interpretacija, atskleidþianti indivi-dualø dëstytojo poþiûrá á visuomenæ ir paèiàdisciplinà, jo prielaidas bei pasaulëvaizdá.

A. Giddenso Sociologijos kaita labaigraþiai atspindi jo kaip socialinio teoretikoraidà, jo kûrybos socialiná kontekstà, per-ëjimà nuo vieno sociologiniø klausimø spek-tro prie kitos problematikos. Lyginant pir-màjá ir paskutiná vadovëlio tekstà, aiðkiaimatai minties slinktá nuo struktûrizacijos te-orijos prie globalizacijos fenomeno apmàs-tymø. Skaitydamas pirmàjá leidimà, kiekvie-nas pastebës, kad A. Giddensas daug dë-mesio skyrë sociologijos kaip mokslinio vi-suomenës paþinimo klausimui. Èia jis labaiaiðkiai iðdëstë pagrindines struktûrizacijosteorijos prielaidas ir sàvokas, metodologi-nius sociologinës analizës principus, ban-danèius sociologijà priartinti prie antropo-logijos ir istorijos, sociologinio supratimoir sveiko proto santykius, sociologijos kaipmokslinës veiklos statuso pagrindimà ir ðiopaþinimo naudà, ko vëlesnëse jo vadovëlioversijose randame vis maþiau. Bûtent pir-mojo leidimo ávadas leidþia aiðkiau suvoktiA. Giddenso, kaip socialinio teoretiko, so-ciologinës vaizduotës esmæ. Èia jis dar ban-dë aptarti sociologijos (greièiau sociologø)kaip socialiniø reformø ðaltinio vaidmená,taèiau paskutiniame vadovëlio leidinyje ðiostemos jau nebesvarstomos. Pirmojo leidi-mo tekstas alsavo savo iðskirtinumu bei kri-tiðkumu, kas darë já unikaliu bendrame so-ciologijos vadovëliø sraute.

Ketvirtas leidimas labiau primena tra-dicinæ amerikietiðko vadovëlio struktûrà.Pirmose pastraipose sakraliai atkartojamaCh. Wrighto Millso sociologinës vaizduotësidëja bei tradiciðkai pristatomos trys kon-kuruojanèios paradigmos. Tekstas supana-ðëja su kitais vadovëliniais tekstai ir praran-

155


da savità veidà – teksto forma ir turinys ati-tinka globalø standartà. Sunku pasakyti, kasnulëmë ðá pokytá, kad ir stilistiná, bet gali-ma átarti ir globalizacijos poveiká.

Kaip jau buvo uþsiminta anksèiau, A.Giddenso vadovëlis turëjo savo pirmtakà,visiðkai nepanaðø á vëlesnius sociologinës li-teratûros rinkos produktus – Sociologija:

trumpas, bet kritiðkas ávadas (1982). Ávadasvisiðkai neatitiko dominuojanèios sociolo-giniø vadovëliø struktûros, kuriø raðymomadà ilgà laikà diktavo amerikietiðkos so-ciologijos produktai. Kiek beþvelgtum á JAVsociologijos vadovëlius, visada pastebëtumatsikartojanèià struktûrà – trumpas socio-logijos kaip mokslinës disciplinos pristaty-mas, bûtinas struktûrinio–funkcionalizmo,konfliktø teorijos ir simbolinio interakcio-nizmo paradigmø aptarimas, kuriø perspek-tyvoje apþvelgiami atskiri visuomenës ins-titutai ir socialinës problemos (daþniausiaibûdingos JAV); taip pat nemenkas empiri-nës medþiagos ir statistiniø duomenø kie-kis apie amerikietiðkà gyvenimo bûdà; kal-bant apie kultûrà – nuorodos á primityviasgentines visuomenes (suprantama, medþia-ga surinkta amerikieèiø antropologø). Sklai-dant tokià literatûrà vis susidarydavo áspû-dis, kad be paþangiø Vakarø ir iðsamiai juostirianèios sociologijos, visas kitas pasaulisar lokalios bendruomenës nenusipelno vi-suomenës statuso bei taip nublanksta ant-rame plane. Gal net geriu bûtø likti genti-nës bendruomeninio gyvenimo bûklëje –primityviu ir ádomiu èiabuviu, kuris savo at-

silikimu ádomus tolyn paþengusiam civili-zuotam þmogui.

Bet reikia nuoðirdþiai pripaþinti, kad,nepaisant ideologinës potekstës ir kritiniopoþiûrio á JAV sociologijà, amerikietiðki va-dovëliai sugebëjo mokymosi procesà pada-ryti ne toká skausmingà. Ðiuo atveju lemia-mu veiksniu tampa forma, á kurià supilamassociologinis turinys. Aiðki turinio struktûra(visada atsikartojanti nepriklausomai nuoautoriø gausos), tekste iðryðkintos sàvokos,trumpi apibrëþimai, nuotraukos, grafiniaivaizdai, lentelës, klausimai, skirti geresniammedþiagos ásiminimui, siûlymai kûrybiniamir kolektyviniam pamàstymui vienà ar kitàsituacijà panaudojant tekste pristatytà te-oriná aparatà ir pan. Toks vadovëlis tampasavaime suprantamu ir natûralizuotu em-pirinës tikrovës faktu, o visos alternatyvostik dirgina kitokiais bûdais negalinèià ásisa-vinti informacijos sàmonæ.

1982 metais pasirodþius minëtamtrumpam, bet kritiðkam sociologijos ávadui,kai kurie JAV sociologai sureagavo ganaskaudþiai. Esminis klausimas buvo labai pa-prastas – kodël nepaisoma þanro, o tiksliauformos?4 . Taip pat buvo áþeistas ir akade-minës disciplinos ðovinistinës nuostatos irdisciplinos identiteto savitumo deklaravi-mas, kad sociologija ið esmës skiriasi tieknuo istorijos, tiek nuo antropologijos ir bû-tina saugoti simbolines tvoras.

Aiðku, dël amerikietiðko produkcijosdominavimo sureikðminimo mums galëtøpaprieðtarauti mokslo sociologai. Kaip pa-

4 Þr. anksèiau paminëtà citatà ið Contemporary Sociology.

156


stebi Steve’as Fulleris, jei amerikietiðka pro-dukcija domisi tik savom problemomis, taibritø sociologinës literatûros industrija „ga-rantuoja, kad sociologija kitø disciplinø at-stovø bei kitose ðalyse yra matoma britø mo-kytojø akimis“ (2000; 508). Bet reikianeuþmirðti ir tai, kad britø sociologinë per-spektyva daþnai nesugeba atsispirti JAVedukacinës sistemos modeliams.

Aptariant amerikietiðkos ir britiðkossociologijos santykius, galima stebëti ádo-mias vienos ðalies vadovëlinës produkcijostransformacijas kitoje ðalyje. Tikriausiai,milþiniðkos britiðkos Sociologijos sëkmë uþ-goþë maþiau reikðmingesná ávyká – britø iramerikieèiø sociologijos vadovëliná hibridà.Pasirodo, kad 2000 metais A. Giddensaskartu su JAV sociologu ið Kalifornijos uni-versiteto, Mitchellu Duneieru, ágyvendinabendro vadovëlio projektà – Introduction to

Sociology5 . Kolektyviai paruoðtoje knygojegalima rasti daug pavyzdþiø bei identiðkøteksto pasaþø, su kuriais susidurtume skai-tydami ir A. Giddenso Sociologijà. Kaip pa-vyzdá galima nurodyti improvizuotà socia-linæ analizæ apie kavà, kurá galima aptinkiabiejø knygø pirmuosiuose puslapiuose. Ta-èiau tekstai nëra identiðki. Esminis ðiø kny-gø skirtumas tai, kad Introduction to Socio-

logy yra britiðkos Sociologijos adaptacija JAVrinkai. Kitaip sakant, amerikieèiai su auto-

5 2005 metais prie A. Giddenso ir M. Duneiero kompanijos prisijungë dar vienas amerikietis – Richar-das P. Appelbaumas.

riaus þinia perraðë ir patobulino A. Gidden-so vadovëlá, iliustruodami já tokiais pavyz-dþiais, kurie labiau suprantami amerikietið-kos kasdienybës kontekste. Ðioje knygojebritiðkas atspalvis nutrinamas, o vartotojassavo rankose laiko savotiðkà kultûrinës glo-balizacijos hibridà, globalios ir lokalios sà-veikos produktà. Gali bûti, kad pasaulyjepripaþintas A. Giddenso vardas sustiprinaamerikietiðko produkto prestiþà ir rinkosvertæ.

Aptariant ðiuos globalaus suprekinimoarba komodifikacijos atvejus, galima svars-tyti ir kità klausimà. Ar galima bûtø A. Gid-denso vadovëlá pritaikyti lietuviðkos tikro-vës paþinimui? Ar ámanoma kalbëti apieA. Giddenso teksto sàsajas su Lietuvos so-cialiniu gyvenimu? Manau, kad visiems bû-tø smalsu paþvelgti á, pavyzdþiui, A. Gidden-so, A. Matulionio, I. Luobikienës ir A. Va-lantiejaus bendrà projektà Sociologijos pa-

grindai: sulietuvintas leidimas. Ði idëja tikraiyra verta dëmesio ne tik dël jos beprotiðkonutrûktgalviðkumo, bet ir ieðkant atsakymøá kitus svarbius klausimus – kodël lietuviaituri mokytis ið britiðko vadovëlio? Ar pa-þintis su britiðkà tikrovæ ávardinanèiomis sà-vokomis palengvina lietuviðkos tikrovës su-pratimà? Tikriausiai á ðá klausimà galës at-sakyti tik naujos sociologø kartos, auganèioskartu su A. Giddenso Sociologija.

157


Sociologijos katedra,

Klaipëdos universitetas,

Minijos 153, Klaipëda.

El. paðtas: [email protected]

LITERATÛRA:

Anonymous. 1983. “Endnote.” Contempo-

rary Sociology 12 (4):460.

Albrow, Martin. 1999. Sociology: the Basics.London, New York: Routledge.

Bottomore, Tom. 1968. Sociology: A Guide

to Problems and Literature. London: Allen andUnwin.

Broom, Leonard, Charles M. Bonjean, andDorothy H. Broom. 1992. Sociologija: esminiai

tekstai ir pavyzdþiai. Kaunas: Litera.

Clegg, Stewart. 1992. “How to Become anInternationally Famous British Social Theorist.”The Sociological Review 40 (3):576-598.

Dumbliauskas, Vytautas. 1999. Sociologija:

mokymo priemonë. Vilnius: VPU.

Fuller, Steve. 2000. “A Very Qualified Suc-cess, Indeed: The Case of Anthony Giddens andBritish Sociology.” Canadian Journal of Sociolo-

gy/Cahiers canadiens de sociologie 25 (5):507-516.

Giddens, Anthony, and Mitchell Duneier.2000. Introduction to Sociology. New York – Lon-don: W.W.Norton & Comapny Inc.

Giddens, Anthony. 1982. Sociology: A Brief

but Critical Introduction. New York: Jovanovich.

Giddens, Anthony. 2001. Sociology: Intro-

ductory Readings. Cambridge: Polity.

Giddens, Anthony. 2005. Sociologija. Kau-

nas: Poligrafija ir informatika.

Haralambos, Michael, R.M. Heald, and

Martin Holborn. 2004. Sociology: Themes and

Perspectives. London: Collins Educational.

Henslin, James M. 2004. Sociology: A

Down-to-Earth Approach. Boston: Allyn and

Bacon.

Leonavièius, Vylius (red.). 2004. Sociologi-

ja: vadovëlis aukðtøjø mokyklø studentams. Kau-

nas: VDU leidykla.

Luobikienë, Irena. 2001. Sociologija: 11-12

kl. Vilnius: Rosma.

Macionis, John J. 2005. Sociology. Upper

Saddle River (N.J.): Prentice Hall.

Schaefer, Richard T. 2004. Sociology. New

York etc.: McGraw-Hill.

Szczepanski, Jan. 1963. Elementarne poje-

cia socjologii. Warszawa: PWN.

Sztompka, Piotr. 2002. Socjologia : analiza

spoleczenstwa. Krakow: Znak.

Documents

Kita Anthony Giddenso Sociologijos pusė