Upload
liberty-institute-
View
23
Download
4
Embed Size (px)
Citation preview
Jurnalisturi
eTika
da
TviTregulirebis
meqanizmebi
broSura gamocemulia
evrosabWosa
da evrokomisiis
erToblivi proeqtis
farglebSi
Tavisuflebis
instituti
2003
2
redaqtori: Tamar kinwuraSvili
dizaini: besik danelia
3
maT, visTvisac eTika da morali mxolod enciklopediaSi saZebneli
kategoriebia, es broSura SeuZliaT gverdze gadadon.
isini ki, vinc Tvlian, rom profesiuli standartis damkvidreba
qarTul Jurnalistikasac ar awyenda, kidev erTxel SeiZleba
darwmundnen amaSi, Tu broSuraSi Tavmoyrili qveynebis
gamocdilebas gaecnobian.
sazogadoebaSi, sadac xSirad saubroben JurnalistTa uflebebis
darRvevebze, iTvleba, rom mkiTxvelis uflebebis xelyofa naklebad
aqtualuria, maSin, roca tradiciuli demokratiis qveynebSi
regularulad mimarTaven kvlevebs imis dasadgenad, Tu ramdenad
endoba mkiTxveli Tu mayurebeli medias.
saqarTveloSi gazeTebis mimarT mkiTxvelTa ndobis barometri
jer-jerobiT is 50 TeTria (SesaZloa, meti an naklebi), romelsac
momxmarebeli am gazeTis SeZenis dros ixdis. saboloo jamSi,
TiToeuli 50 TeTri gansazRvravs yoveli gamocemis tiraJs.
ix. morali
Tamar kinwuraSvili
Sesavlis magier
`eTika _ ix. morali,
morali _ ix. eTika.~
didros enciklopedia
(pirveli redaqcia)
4
tiraJebis moculoba ki saqarTveloSi arc ise maRalia, rac pirveli
signali unda iyos imisaTvis, rom mediam profesiuli standartis
damkvidrebasa da TviTregulirebaze zrunva daiwyos; angariSi
gauwios ara marto imaT, vizec wers, aramed imaTac, visTvisac wers.
broSuraSi asaxulia yvela is etapi, romelic am gzaze
mediam unda gaiaros: pirvel rigSi, gansazRvros profesiuli
qcevis normebi; Semdeg ki am normebis praqtikaSi dasamkvidreblad,
Seqmnas meqanizmi, romelic momxmareblisa da mediis urTierTobis
daregulirebas Seecdeba.
iluzia imisa, rom am gziT `cudi media~ erTbaSad `kargi~ gaxdeba,
cxadia, ar unda gvqondes. miT ufro, Tu dasavlur standartebs,
kompiuteruli terminologiis enaze, mxolod `copy paste~-iT
gadmovitanT, rac ubralod Tu vityviT, sxvaTa qcevis wesebis
meqanikur gadmomRerebas niSnavs.
5
profesiuli
standarti
6
7
ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÉÓ ÌÉÓÉÀ
ØÀÒÈÅÄË ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÓ áÛÉÒÀà ÓÀÚÅÄÃÖÒÏÁÄÍ, ÒÏÌ ÉÓÉÍÉ ÆÄÃÌÄÔÀÃÀÒÉÀÍ ÓÄÍÓÀÝÉÀÓ ÂÀÌÏÃÄÅÍÄÁÖËÉ, ÒÏÌ ØÀÒÈÖË ÐÒÄÓÀÛÉ ÞÍÄËÉÀ àÏÒÉÓÀÃÀ ÌÀÒÈËÉÓ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÂÀÍ ÂÀÒÜÄÅÀ, áÏËÏ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÓÀ ÃÀ ÌÀÈÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÄÁÓ ÊÀÝÉÓ ÛÄÖÒÀÝáÚÏ×À „ÜÉÒÀà ÀÒ ÖÙÉÒÈ“...
ÄÓ ÓÀÚÅÄÃÖÒÄÁÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓÉÌÀÒÈËÄÓ ÌÏÊËÄÁÖËÉ, ÈÖÌÝÀ, ÈÀÅÉÓ ÌáÒÉÅ,ÈÀÅÃÀÓÀÝÀÅÉ ÀÒÂÖÌÄÍÔÄÁÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÓÀÝ ÓÀÊÌÀÏÃ ÀØÅÈ:
ãÄÒ ÄÒÈÉ, ÓÄÍÓÀÝÉÀ áÛÉÒÀà ÀÒÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓ „ÐÖÒÉ ÀÒÓÏÁÉÓÀ“,ÒÀÃÂÀÍ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ ÓßÏÒÄà ÓÄÍÓÀÝÉÀ ÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ,ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉ ÊÉ ÓÀÁÀÆÒÏ ÄÊÏÍÏÌÉÊÉÓ ÊÀÍÏÍÉÈ ÌÏØÌÄÃÄÁÓ –ÌÏÌáÌÀÒÄÁÄËÓ ÉÌ ÓÀØÏÍÄËÓ ÀßÅÃÉÓ, ÒÀÆÄÝ ÀÒÓÄÁÏÁÓÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÀ;
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ àÏÒÉÝ ÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ, ÈÀÍÀÝ, ÌÏÅËÄÍÉÓÏÐÄÒÀÔÉÖËÀà ÂÀÛÖØÄÁÉÓ ÓÖÒÅÉËÉ áÛÉÒÀà ÀÞÍÄËÄÁÓ ×ÀØÔÄÁÉÓÂÀÃÀÌÏßÌÄÁÀÓÀ ÃÀ àÏÒÉÓÀ ÃÀ ÌÀÒÈËÉÓ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÂÀÍ ÂÀÌÉãÅÍÀÓ;
eTikuri Jurnalistika
sozar subari
8
ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÀÆÒÄÁÉÓ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÀÓÀÝ ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ,ÒÀÝ ÁÄÅÒÓ ÀÒ ÄÓÉÀÌÏÅÍÄÁÀ ÃÀ ÈÀÅÓ ÛÄÖÒÀÝáÚÏ×ÉËÀÃÀÂÒÞÍÏÁÉÍÄÁÓ. ÄÒÈÉ ÌáÒÉÅ, ÓÀÅÓÄÁÉÈ ÁÖÍÄÁÒÉÅÉ ÜÀÍÓÛÄÖÒÀÝáÚÏ×ÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÀÙÛ×ÏÈÄÁÀ: ÈÖ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÙÉÒÓÄÁÉÓ ÛÄËÀáÅÀÓ ÂÀÌÏÉßÅÄÅÓ, ÌÀÛÉÍ ÀÌÂÅÀÒÉÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÓÖËÀÝ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓÀàÉÒÏÏ! ÌÀÂÒÀÌ, ÌÄÏÒÄ ÌáÒÉÅ, ÀÒÝÉÓ ÖÍÃÀ ÃÀÅÉÅÉßÚÏÈ, ÒÏÌ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÓáÅÀ ÙÉÒÄÁÖËÄÁÉÓ(ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÓ ÙÉÒÓÄÁÉÓ) ÂÀÃÀàÀÒÁÄÁÖËÌÀ ÃÀÝÅÀÌÛÄÉÞËÄÁÀ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÂÀÖÌÀÒÈËÄÁÄËÉ ÛÄÆÙÖÃÅÀÂÀÌÏÉßÅÉÏÓ, ÒÀÝ ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÌÞÉÌÄ ÛÄÃÄÂÓ ÌÏÖÔÀÍÓ ÉÌÀÅÄÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ áÛÉÒÀà ÀÙÉÆÉÀÍÄÁÓ ÄÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ.ÓÀØÌÄ ÉÓÀÀ, ÒÏÌ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÛÄÆÙÖÃÅÀ ÌÈËÉÀÍÀÃÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ ÃÀ ÀÌ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÓáÅÀ Ö×ËÄÁÄÁÓ ÛÄÖØÌÍÉÓÓÀ×ÒÈáÄÓ.
ÀÌ ÊÀÌÀÈÛÉ ÓÉÌÀÒÈËÄ ÀÒ ÀÒÉÓ ÌáÏËÏà ÄÒÈ ÌáÀÒÄÓ. ÓÉÔÚÅÉÓÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÈÀÅÉÓÈÀÅÀà ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ, ÒÏÌ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉ áÀÍ ÓÄÍÓÀÝÉÀÓÂÀÌÏÄÊÉÃÄÁÀ, áÀÍ àÏÒÓÀ ÈÖ ÂÀÃÀÖÌÏßÌÄÁÄË ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀÓ ÂÀÀÅÒÝÄËÄÁÓÃÀ áÀÍ ÅÉÙÀÝÀ ÃÀÒÜÄÁÀ ÍÀßÚÄÍÉ. ÄÓÄÝ ÀÒ ÉÚÏÓ, ÛÄÝÃÏÌÉÓÂÀÍ ÀÒÀÅÉÍ ÀÒÉÓÃÀÆÙÅÄÖËÉ ÃÀ ÂÀÌÏÍÀÊËÉÓÓ, ÝáÀÃÉÀ, ÀÒÝ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ.
ÌÄÏÒÄ ÌáÒÉÅ, ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÓ ÀØÅÓ Ö×ËÄÁÀ, ÌÉÉÙÏÓ ÓÀÍÃÏ, ÌÒÀÅÀËÌáÒÉÅÉÃÀ ÂÀÃÀÌÏßÌÄÁÖËÉ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀ ÃÀ ÄÓ ÌÉÓÉÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÌÀ ÖÍÃÀ ÀÉÙÏÍÈÀÅÉÓ ÈÀÅÆÄ. ÌÒÀÅÀËÉ ØÅÄÚÍÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ ÓßÏÒÄÃÌÏØÀËÀØÄÈÀ ÀÌ Ö×ËÄÁÉÓ ÀÙÉÀÒÄÁÉÈ ÉßÚÄÁÀ.
ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÀÌ ÛÄÞËÏÓ ÀÌ ÌÉÓÉÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ, ÌáÏËÏÃÐÒÄÓÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÀÒ ÀÒÉÓ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉ, ÓÀàÉÒÏÀ, ÌÀÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉÐÒÏ×ÄÓÉÏÍÀËÉÆÌÉ ÃÀ ÊÄÈÉËÓÉÍÃÉÓÉÄÒÄÁÀÝ ÃÀÄÌÀÔÏÓ. ÀÌÉÓ ÂÀÒÄÛÄÂÀØÒÄÁÀ ÍÃÏÁÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒÈ ÃÀ, ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓÌÏÒÉÂÉ ÌÏÈáÏÅÍÉÓ ÃÒÏÓ – „ÀÉËÀÂÌÏÓ ÐÒÄÓÉÓ ÈÀÅÂÀÓÖËÏÁÀ“ – áÀËáÉáÌÀÓ ÀÙÀÒ ÀÌÏÉÙÄÁÓ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÃÀÓÀÝÀÅÀÃ.
9
ÄÈÉÊÖÒÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÀ – ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÍÃÏÁÉÓ ÂÀÒÀÍÔÉ
ÉÌÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÀÒ ÃÀÉÊÀÒÂÏÓ ÍÃÏÁÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÉÓ ÌÉÌÀÒÈ,ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÌÀ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÉ ÖÍÃÀ ÃÀÉÝÅÀÍ.ÌÀÉÀÌÉÓ ÖÍÉÅÄÒÓÉÔÄÔÉÓ (ÀÛÛ) ÐÒÏ×ÄÓÏÒÉÓ, ÐÏË ÓÔÄÉÍËÉÓ ÀÆÒÉÈ,ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÉÓ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÉ ÀÓÄÛÄÉÞËÄÁÀ ÜÀÌÏÚÀËÉÁÃÄÓ:
ÓÉÆÖÓÔÄ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀà ×ÀÓÏÁÓ, ÅÉÃÒÄ ÏÐÄÒÀÔÉÖËÏÁÀ;
ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÀ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀà ×ÀÓÏÁÓ, ÅÉÃÒÄ ÓÄÍÓÀÝÉÀ;
ÌÏÅËÄÍÄÁÉÓ ÚÏÅÄËÌáÒÉÅ ÂÀßÏÍÀÓßÏÒÄÁÖËÉ ÀÓÀáÅÀ Ö×ÒÏ ÌÄÔÀÃ×ÀÓÏÁÓ, ÅÉÃÒÄ ÄÊÒÀÍÆÄ Ä×ÄØÔÖÒÀà ÂÀÌÏÜÄÍÀ.
ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÀÛÉ ÖÀÌÒÀÅÉ ÓáÅÀ ÓÔÀÍÃÀÒÔÉÝ ÀÒÓÄÁÏÁÓ, ÈÖÌÝÀ, ÂÀÒÃÀÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÉÓÀ, ÀÒÉÓ ÄÈÉÊÖÒÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀÃÀÝÅÀ ÀÒÀÍÀÊËÄÁ ÓÀàÉÒÏÀ ÓÀÍÃÏ ÃÀ ÊÄÈÉËÓÉÍÃÉÓÉÄÒÉÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÉÓÈÅÉÓ. ÉÌ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ, ÓÀÃÀÝ ÀÒÉÓ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ,ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÜÀÌÏÚÀËÉÁÃÀ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ÄÈÉÊÖÒÉ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉ,ÒÏÌËÉÈÀÝ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÌÀ ÖÍÃÀ ÉáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏÍ. áÛÉÒÀà ÄÈÉÊÉÓÓÀÊÖÈÀÒÉ ÊÏÃÄØÓÄÁÉ ÀØÅÈ ÝÀËÊÄÖË ÂÀÆÄÈÄÁÓ, ÔÄËÄ ÃÀ ÒÀÃÉÏ ÀÒáÄÁÓÀÈÖ ÌÄÃÉÀ-ÊÏÒÐÏÒÀÝÉÄÁÓ, áÛÉÒÀà ÊÉ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ØÅÄÚÍÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉÈÀÍáÌÃÄÁÉÀÍ, ÒÏÌ ÈÀÅÉÀÍÈ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀÛÉ ÄÒÈÉÀÍÉ ÄÈÉÊÖÒÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉÈÉáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÄÁÄÍ. ÀÒÓÄÁÏÁÓ ÄÈÉÊÉÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÊÏÃÄØÓÄÁÉÝ, ÈÖÌÝÀ,ÌáÏËÏà ÊÏÃÄØÓÉÓ ÌÉÙÄÁÀ, ÈÖÍÃÀÝ ÄÓ ÉÃÄÀËÖÒÉ ÃÏÊÖÌÄÍÔÉ ÉÚÏÓ,ÓÀØÌÄÓ ÅÄÒ ÖÛÅÄËÉÓ, ÈÖ ÀÒ ÉÀÒÓÄÁÄÁÓ ÀÌ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÃÀÝÅÉÓ ÌÄØÀÍÉÆÌÉ.
ÉÌ ØÅÄÚÍÄÁÛÉ, ÓÀÃÀÝ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÉ ÔÒÀÃÉÝÉÀÀÒÓÄÁÏÁÓ ÀÍ ÓÀÃÀÝ ÀÌÂÅÀÒÉ ÔÒÀÃÉÝÉÀ ÃÙÄÓ ÉØÌÍÄÁÀ, ÐÒÄÓÉÓÈÅÉÈÒÄÂÖËÉÒÄÁÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÌÄØÀÍÉÆÌÄÁÉ ÂÀÌÏÌÖÛÀÅÃÀ. ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÀÓÄÈÉÌÄØÀÍÉÆÌÉÀ ÐÒÄÓÉÓ ÏÌÁÖÃÓÌÄÍÉ, ÒÀÓÀÝ ÆÏÂÉÄÒÈ ØÅÄÚÀÍÀÛÉ ÐÒÄÓÉÓÓÀÁàÏÄÁÉ ÝÅËÉÓ. ÌÀÈÉ ÌÉÆÀÍÉ ÄÈÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓÀÍÃÏ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÉÓÃÀÌÊÅÉÃÒÄÁÀÀ, ÒÀÓÀÝ ÉÓÉÍÉ ÄÒÈÉÀÍÉ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÓ ÂÀÌÏÌÖÛÀÅÄÁÉÈÀ ÃÀÀÌ ÊÒÉÔÄÒÉÖÌÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀÆÄ ÆÄÃÀÌáÄÃÅÄËÏÁÉÓ ÃÀßÄÓÄÁÉÈ ÀáÄÒáÄÁÄÍ.áÏËÏ ÈÖ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ ÅÄÒ ÌÏÀáÄÒáÄÁÄÍ ÄÈÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓÀÍÃÏ ÌÀÓÌÄÃÉÉÓ
1 0
ÜÀÌÏÚÀËÉÁÄÁÀÓ, ÌÀÛÉÍ áÄËÉÓÖ×ËÄÁÀÓ áÄË-×ÄáÉ ÄáÓÍÄÁÀ, ÈÀÅÀà „ÀËÀÂÌÏÓÐÒÄÓÉÓ ÈÀÅÂÀÓÖËÏÁÀ“ ÃÀ ÉÂÉ ÛÄÞËÄÁÓ ÊÉÃÄÝ ÀÌÉÓ ÂÀÊÄÈÄÁÀÓ.
ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÍÄÁÉÓÀ, ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÄÁÉ ÁÄÅÒÒÀÌÄÛÉ äÂÀÅÓ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ. ÆÏÂÀÃÀÃ, ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÊÏÃÄØÓÉÓÈÅÉÓ ÚÅÄËÀÆÄÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉÀ ÏÒÉ ÐÒÉÍÝÉÐÉÓ ÃÀÝÅÀ: ÄÓ ÀÒÉÓ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÃÀÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÏÍÀËÉÆÌÉ. ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÉÒËÀÍÃÉÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÈÀÄÒÏÅÍÖËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÓ ØÝÄÅÉÓ ßÄÓÉÓ ÐÉÒÅÄËÉ ÌÖáËÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ,„ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉ ÌÏÅÀËÄÀ, ÛÄÉÍÀÒÜÖÍÏÓ ÌÀÙÀËÉ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÄÈÉÊÖÒÉÓÔÀÍÃÀÒÔÄÁÉ“. ÁÄËÂÉÉÓ „ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ“,ÐÉÒÅÄËÉÅÄ ÌÖáËÉÈ ÐÒÄÓÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀÓ ÉÝÀÅÓ:„ÐÒÄÓÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÓÉÔÚÅÉÓ ÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÌÈÀÅÀÒÉ ÂÀÒÀÍÔÉÀÀ,ÒÏÌËÉÓ ÂÀÒÄÛÄÝ ÓáÅÀ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÓÀÌÏØÀËÀØÏ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ“.
ÆÏÂÉÄÒÈÉ ØÅÄÚÍÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÓ ÈÀÅÉÀÍÈ ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÄÁÛÉ ÛÄÌÏÀØÅÈÄÒÈÉ ÛÄáÄÃÅÉÈ ÓÒÖËÉÀà ÀÁÓÔÒÀØÔÖËÉ ÔÄÒÌÉÍÄÁÉ – „ÓÉÍÃÉÓÉ“,„ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÀ“, „ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÓÉßÌÉÍÃÄ“, „ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÓÖËÉ“ ÃÀÓáÅÀ – ÒÏÌÄËÈÀ ÀÃÂÉËÉ ÀÌÂÅÀÒ ÊÏÃÄØÓÄÁÛÉ, ÈÉÈØÏÓ, ÍÀÊËÄÁÀÃÌÏÉÞÄÁÍÄÁÀ. ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÓÀ×ÒÀÍÂÄÈÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÈÀ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ,×ÒÀÍÂÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÅÀËÄÏÁÀÀ, „ÐÀÔÉÅÉ ÓÝÄÓÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÏÁÀÓ ÃÀ ÌÉÀÍÉàÏÓ ÌÀÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÐÒÉÏÒÉÔÄÔÉ“. ÀÅÓÔÒÉÖËÉ„ÐÒÄÓÉÓ ÙÉÒÓÄÁÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ“ ÊÉÃÄÅ Ö×ÒÏ ÛÏÒÓ ÌÉÃÉÓ: „ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÀÂÖËÉÓáÌÏÁÓ ÐÀÓÖáÉÓÌÂÄÁËÏÁÀÓ ÓÀãÀÒÏÏÁÉÓ, ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉÓÀÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÏ ÓÀÛÖÀËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÉÍÃÉÓÉÓ ÌÉÌÀÒÈ“, –ÍÀÈØÅÀÌÉÀ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÐÉÒÅÄËÉÅÄ ÌÖáËÛÉ, ÌÄÏÈáÄ ÌÖáËÉÓ ÈÀÍÀáÌÀà ÊÉ,ÊÄÒÞÏ ÐÉÒÄÁÉÓ ÝÉËÉÓßÀÌÄÁÀ ÃÀ ÌÀÈ ÛÄÓÀáÄÁ ÚÀËÁÉ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓÂÀÅÒÝÄËÄÁÀ „ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÓÖËÉÓ ÛÄÁÙÀËÅÀÀ“. ÝáÀÃÉÀ, ÅÄÒÀÅÉÍÂÀÀÊÏÍÔÒÏËÄÁÓ, ÒÀÌÃÄÍÀà ÀÂÄÁÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉ ÐÀÓÖáÓ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÉÍÃÉÓÉÓßÉÍÀÛÄ, ÀÅÓÔÒÉÄËÌÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÌÀ ÌÀÉÍÝ ÓÀàÉÒÏà ÌÉÉÜÍÉÄÓ, ÓÖËÒÀÙÀÝ ÄÒÈÂÅÄÒÃÉÀÍ ÊÏÃÄØÓÛÉ ÀÌÂÅÀÒÉ ÌÖáËÉÝ ÛÄÄÔÀÍÀÈ, ÒÉÈÀÝ áÀÆÉÂÀÖÓÅÄÓ, ÈÖ ÒÀÌÃÄÍÀà ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓÈÅÉÓ ÓÉÍÃÉÓÉÓÊÀÒÍÀáÉÈ ÌÏØÌÄÃÄÁÀ.
1 1
ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉ ÌÆÀà ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÉÓÄÈÉ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÓÈÅÉÓ, ÒÏÝÀ ÓÉÔÚÅÉÓÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓáÅÀ Ö×ËÄÁÄÁÈÀÍ ÃÀ ÞÉÒÉÈÀÃÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÄÁÈÀÍ ÌÏÃÉÓ ÊÏÍ×ËÉØÔÛÉ. ÁÄËÂÉÉÓ „ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ“ ÀÓÄÈ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÛÉ ÍÃÏÁÀÓ ÖÝáÀÃÄÁÓ ÒÄÃÀØÔÏÒÓÀÃÀ ÌÀÓÀËÉÓ ÀÅÔÏÒÓ ÃÀ ÌÀÈ ÖÔÏÅÄÁÓ ÀÒÜÄÅÀÍÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ, ÈÀÅÀÃÂÀÃÀßÚÅÉÔÏÍ, ÒÏÌÄË Ö×ËÄÁÀÓ ÌÉÀÍÉàÏÍ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÀ. ÌÒÀÅÀËÉ ØÅÄÚÍÉÓÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ ÐÉÒÃÀÐÉÒ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ, ÒÏÌ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÀÐÉÒÃÀÐÉÒ ÊÀÅÛÉÒÛÉÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÓáÅÀ ÞÉÒÉÈÀà Ö×ËÄÁÄÁÈÀÍ:„ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÄÈÉÊÀ ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ ÉÓÄÈÉÞÉÒÉÈÀÃÉ ÙÉÒÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ÐÀÔÉÅÉÓÝÄÌÀÓ, ÒÏÂÏÒÉÝÀÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÖ×ËÄÁÄÁÉ, ÃÄÌÏÊÒÀÔÉÀ, ÌÛÅÉÃÏÁÀ ÃÀ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ ÖÒÈÉÄÒÈÂÀÂÄÁÀ“(×ÉÍÄÈÉÓ „ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÐÒÀØÔÉÊÉÓ ÓÀáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉ“).
1 2
ÀÃÀÌÉÀÍÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÀ
ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ØÅÄÚÍÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÈÀ ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÖËÚÖÒÀÃÙÄÁÀÓ ÖÈÌÏÁÓ ÉÌ Ó×ÄÒÏÓ, ÓÀÃÀÝ ÚÅÄËÀÆÄ áÛÉÒÀà ÓÝÏÃÀÅÄÍØÀÒÈÅÄËÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ. ÊÄÒÞÏÃ, ÉÓÄÈÉ ÌÀÓÀËÄÁÉÓ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÀ,ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÖÒÀÝáÚÏ×ÄÍ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÀ ÈÖ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ãÂÖ×ÉÓ ÒÄËÉÂÉÖÒÃÀ ÆÍÄÏÁÒÉÅ ÂÒÞÍÏÁÄÁÓ, ÌÀÈ ÒÀÓÏÁÒÉÅ ÈÖ ÄÈÍÉÊÖÒ ÊÖÈÅÍÉËÄÁÀÓ.×ÉÍÄËÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉÓ „ÓÀÌÀÒÈËÉÀÍÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÐÒÀØÔÉÊÉÓÓÀáÄËÌÞÙÅÀÍÄËÏ ÐÒÉÍÝÉÐÄÁÉÓ“ ÈÀÍÀáÌÀÃ, „ÊÀÍÉÓ ×ÄÒÉ, ÄÒÏÅÍÄÁÀ,ßÀÒÌÏÛÏÁÀ, ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÃÀ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÌÒßÀÌÓÉ, ÓØÄÓÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÐÉÒÀÃÉÌÀáÀÓÉÀÈÄÁËÄÁÉ ÀÒ ÖÍÃÀ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÃÄÓ, ÈÖ ÄÓ ÀÒ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉÌÏÝÄÌÖË ÓÀÊÉÈáÈÀÍ“. ÀÌ ÌÏÈáÏÅÍÉÓ ËÏÂÉÊÀ ÞÀËÉÀÍ ÌÀÒÔÉÅÉÀ: ÜÅÄÍ ÈÖÚÏÅÄË ãÄÒÆÄ ÂÀÅÉÌÄÏÒÄÁÈ, ÒÏÌ, ÅÈØÅÀÈ, ÃÀÍÀÛÀÖËÉ ÜÀÉÃÉÍÀ ÒÏÌÄËÉÌÄÊÖÈáÉÓ (ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, „ËÉÝÏ ÊÀÅÊÀÆÓÊÏÉ ÍÀÝÉÏÍÀËÍÏÓÔÉ“) ÀÍ ÒÏÌÄËÉÌÄÒÄËÉÂÉÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍÄËÌÀ, ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÂÀÜÍÃÄÁÀ ÌÀÒÔÉÅÉ ÊËÉÛÄ,ÒÏÌ ÀÌ ÊÖÈáÉÓÀ ÈÖ ÀÌ ÒÄËÉÂÉÉÓ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍÄËÈÀ ÖÌÒÀÅËÄÓÏÁÀÊÒÉÌÉÍÀËÉÀ.
ÌÄÏÒÄ ÌáÒÉÅ, ÀÌÂÅÀÒÉ ÌÀáÀÓÉÀÈÄÁËÄÁÉÓ ÂÀÌÏØÅÄÚÍÄÁÀ ÃÀÓÀÛÅÄÁÉÀ, ÈÖÉÓÉÍÉ ÖÛÖÀËÏ ÊÀÅÛÉÒÛÉÀ ÜÀÃÄÍÉË ÃÀÍÀÛÀÖËÈÀÍ. ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÈÖÌÖÓËÉÌÀÍÉ ÔÄÒÏÒÉÓÔÉ ÉÓËÀÌÉÓ ÓÀáÄËÉÈ ÜÀÃÉÓ ÔÄÒÀØÔÓ, ÀÍ ÈÖ ÁÀÓÊÉÔÄÒÏÒÉÓÔÉ ÁÀÓÊÄÈÉÓ ÂÀÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÓÀáÄËÉÈ ÜÀÉÃÄÍÓ ÃÀÍÀÛÀÖËÓ,ÌÀÛÉÍ ÌÉÓÉ ØÌÄÃÄÁÀ ÐÉÒÃÀÐÉÒ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÃÀÌÍÀÛÀÅÉÓÒßÌÄÍÀÓÈÀÍ ÀÍ ÄÈÍÉÊÖÒ ßÀÒÌÏÌÀÅËÏÁÀÓÈÀÍ. ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÌÉÓÉ ÒÄËÉÂÉÉÓÀÈÖ ÄÈÍÉÊÖÒÉ ßÀÒÌÏÌÀÅËÏÁÉÓ ÀÙÍÉÛÅÍÀ ÀÒÀ ÌáÏËÏà ÃÀÓÀÛÅÄÁÉÀ, ÀÒÀÌÄÃÀÖÝÉËÄÁÄËÉÝÀÀ ÉÌÉÓÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÌÏÓÀáËÄÏÁÀÌ ÆÖÓÔÉ ÃÀ ÚÏÅÄËÌáÒÉÅÉÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÀ ÌÉÉÙÏÓ ÌÏÌáÃÀÒÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ.
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ ÀÌ ÐÒÉÍÝÉÐÉÓ ÉÂÍÏÒÉÒÄÁÀÝ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅ ÀÌÁÀà ÀÒÉÓÌÉÜÍÄÖËÉ. ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÁÏËÏ ÐÄÒÉÏÃÉÓ ØÀÒÈÖË ÌÄÃÉÀÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ßÄÓÉ,áÀÆÂÀÓÌÉÈ ÀÙÉÍÉÛÍÄÁÀ, ÒÏÌ ÃÀÍÀÛÀÖËÉ ÜÀÉÃÉÍÀ À×áÀÆÄÈÉÃÀÍËÔÏËÅÉËÌÀ, ØÉÓÔÌÀ ÀÍ ÌÖÓÖËÌÀÍÌÀ, ÈÖÌÝÀ, ÀÒÀÓÃÒÏÓ ÉÈØÌÄÁÀ,ÒÏÌ ÃÀÍÀÛÀÖËÉ ÜÀÉÃÉÍÀ ÊÀáÄËÌÀ, ÉÌÄÒÄËÌÀ ÀÍ ÌÀÒÈËÌÀÃÉÃÄÁÄËÌÀ.ÛÄÃÄÂÀà ÜÍÃÄÁÀ ÊËÉÛÄÄÁÉ, ÒÏÌ ÚÅÄËÀ ØÉÓÔÉ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄÀ, ÒÏÌ ÉÓËÀÌÉÖ×ÒÏ ÌÄÔÀà ÀÒÉÓ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓÊÄÍ ÌÉÃÒÄÊÉËÉ, ÅÉÃÒÄ ÒÏÌÄËÉÌÄ ÓáÅÀ
1 3
ÒÄËÉÂÉÀ, áÏËÏ ËÔÏËÅÉËÄÁÉ ÒÏÌ ÀÒ ÉÚÅÍÄÍ, ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓ ÒÀÏÃÄÍÏÁÀÌÊÅÄÈÒÀà ÛÄÌÝÉÒÃÄÁÏÃÀ. ÀÌÂÅÀÒÉ ÊËÉÛÄÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀÃ, ÒÏÂÏÒÝ ßÄÓÉ,ÖÀÌÒÀÅÉ ÓÒÖËÉÀà ÖÃÀÍÀÛÀÖËÏ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÆÀÒÀËÃÄÁÀ.ÀÌÉÓ ÌÀÂÀËÉÈÀà ÈÖÍÃÀÝ ÌÏÓÊÏÅÉ ÂÀÌÏÃÂÄÁÀ, ÓÀÃÀÝ ÊÀÅÊÀÓÉÖÒÉßÀÒÌÏÌÀÅËÏÁÀ ÓÀÊÌÀÒÉÓÉ ÓÀÁÀÁÉÀ ÉÌÉÓÈÅÉÓ, ÒÏÌ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÖ×ËÄÁÄÁÉ ×ÄáØÅÄÛ ÂÀÉÈÄËÏÓ.
ÈÀÍÀÝ, ÚÏÅÄËÉÅÄ ÆÄÌÏÈØÌÖËÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ÌáÏËÏà ÄÈÉÊÉÓÀ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉÓÖ×ËÄÁÄÁÉÓ ÓÀÊÉÈáÉ. ÒÄËÉÂÉÖÒ ÈÖ ÄÈÍÉÊÖÒ ÊÖÈÅÍÉËÄÁÀÆÄ áÀÆÂÀÓÌÀÐÒÀÂÌÀÔÖËÀÃÀÝ, ßÌÉÍÃÀà ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÒÉÅÉ ÐÏÆÉÝÉÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄ,ÓÀÊÌÀÏ áÉ×ÀÈÓ ÛÄÉÝÀÅÓ, ÒÀÃÂÀÍ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ãÂÖ×É, ÒÏÌËÉÓÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÏÁÀÓÀÝ ÌÖÃÌÉÅÀà ÖÓÅÀÌÄÍ áÀÆÓ, ÖÊÅÄ ÈÀÅÀÃÀÝ ÉßÚÄÁÓÉÌ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓÂÀÍ ÂÀÖÝáÏÄÁÀÓ, ÒÏÌËÉÓ ßÄÅÒÉÝ ÈÅÉÈÏÍ ÀÒÉÓ.ÛÄÃÄÂÀà ÊÉ ÌÏÝÄÌÖË ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÙÒÌÀÅÃÄÁÀ ÃÄÆÉÍÔÄÂÒÀÝÉÖËÉÐÒÏÝÄÓÄÁÉ, ÒÀÝ ÉÓÄÈÉ ÓÖÓÔÉ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓÈÅÉÓ, ÒÏÂÏÒÉÝÓÀØÀÒÈÅÄËÏÀ, ÛÄÉÞËÄÁÀ, ÃÀÌÙÖÐÅÄËÉ ÀÙÌÏÜÍÃÄÓ.
1 4
ØÒÈÀÌÉ ÃÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÀ
ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÀ ÌÒÀÅÀË ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÀÓÐÄØÔÓ ÛÄÉÝÀÅÓ. ÆÏÂÉÄÒÈÉÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ ÃÀßÅÒÉËÄÁÉÈ ÀáÃÄÍÓ ÉÌÉÓ ÒÄÂËÀÌÄÍÔÉÒÄÁÀÓ, ÈÖ ÒÏÂÏÒÖÍÃÀ ÂÀÛÖØÃÄÓ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÐÒÏÝÄÓÉ, ÒÏÂÏÒ ÖÍÃÀ ÂÀÊÄÈÃÄÓÒÄÐÏÒÔÀÑÉ ÀÒÀÓÒÖËßËÏÅÀÍÉ ÃÀÌÍÀÛÀÅÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÒÏÂÏÒÉ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÓ ÐÏÆÉÝÉÀ ÀÒÜÄÅÍÄÁÉÓ ÂÀÛÖØÄÁÉÓ ÃÒÏÓ, ÒÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÄÁÀÖÍÃÀ äØÏÍÃÄÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÉÃÖÌËÏÓÈÀÍ, ÒÏÂÏÒÉ ÖÍÃÀÉÚÏÓ ÁÀËÀÍÓÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ ÃÀ ÐÉÒÀà ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÃÀ À.Û.ÀÅÓÔÒÉÖËÉ ÊÏÃÄØÓÉ ÀÃÀÌÉÀÍÈÀ ÛÉÛÉÈ ÓÐÄÊÖËÉÒÄÁÀÓ ÌÉÉÜÍÄÅÓ ÖÙÉÒÓÓÀØÝÉÄËÀÃ, ÁÄËÂÉÖÒÉ ÌÏÉÈáÏÅÓ, ÀÒ ÌÏáÃÄÓ ÃÀÍÀÛÀÖËÉÓ, ÔÄÒÏÒÉÓÀ ÃÀÓáÅÀ ÓÀÓÔÉÊÉ ÃÀ ÀÒÀÀÃÀÌÉÀÍÖÒÉ ØÌÄÃÄÁÄÁÉÓ ÂÀÍÃÉÃÄÁÀ...
ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÊÏÃÄØÓÉ ÀÌÂÅÀÒ ÃÀÊÏÍÊÒÄÔÄÁÀÓ ÀÒ ÌÉÉÜÍÄÅÓ ÓÀàÉÒÏÃ, ÈÖÌÝÀ,ÀÒÉÓ ÊÉÃÄÅ ÄÒÈÉ ÛÔÒÉáÉ, ÒÏÌËÉÓ áÀÆÂÀÓÌÀÝ ÁÄÅÒÉ ØÅÄÚÍÉÓÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÌÀ ÌÉÉÜÍÉÄÓ ÓÀàÉÒÏÃ. ÊÄÒÞÏÃ, ÖÍÃÀ ÌÉÉÙÏÓ ÈÖ ÀÒÀÑÖÒÍÀËÉÓÔÌÀ ÓÀÆÙÀÖÒÉ ÂÀÒÄÛÄ ÐÉÒÄÁÉÓÂÀÍ ÈÀÅÉÓÉ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓÈÅÉÓ.ØÒÈÀÌÉÓÀ ÈÖ ÓáÅÀ ÓÀÒÂÄÁËÉÓ („ÞÙÅÄÍÉÓ“) ÌÉÙÄÁÀÆÄ ÖÀÒÉÓ ÈØÌÀ ÌáÏËÏÃÄÈÉÊÖÒÉ ÍÏÒÌÀ ÀÒ ÀÒÉÓ, ÉÂÉ ÓÀÂÀÌÏÌÝÄÌËÏ ÁÉÆÍÄÓÆÄÝ ÀáÃÄÍÓ ÖÛÖÀËÏÂÀÅËÄÍÀÓ. ÒÏÝÀ ÉÊÀÒÂÄÁÀ ÍÃÏÁÀ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÊÉÓ ÌÉÌÀÒÈ, ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃÉÊËÄÁÓ ÂÀÆÄÈÄÁÉÓ ÔÉÒÀÑÄÁÉ, ÌÝÉÒÃÄÁÀ ÒÀÃÉÏÌÓÌÄÍÄËÄÁÉÓÀ ÃÀÔÄËÄÌÀÚÖÒÄÁÄËÈÀ ÒÉÝáÅÉ, ÒÀÝ ÐÉÒÃÀÐÉÒ ÀÉÓÀáÄÁÀ ÒÄÊËÀÌÉÓÌÏÝÖËÏÁÀÓÀ ÃÀ ÌÄÃÉÉÓ ÛÄÌÏÓÀÅËÄÁÆÄ. ÓßÏÒÄà ÀÌÉÔÏÌ, ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉÓÀÃÀ ÌÄÃÉÉÓ Ì×ËÏÁÄËÈÀ ÖÛÖÀËÏ ÉÍÔÄÒÄÓÛÉ ÛÄÃÉÓ, ÒÏÌ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀ ÌÀÈÄÍÃÏÁÏÃÄÓ. ÈÀÍÀÝ, ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÉÓ ÃÀÒÙÅÄÅÀ ÆÏÂãÄÒ ÞÀËÉÀÍÞÅÉÒÉ ÖãÃÄÁÀÈ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÓÀ ÃÀ ÂÀÌÏÌÝÄÌËÄÁÓ. ÌÀÂÀËÉÈÀÃ, ÀÌÄÒÉÊÀÛÉÚÅÄËÀÆÄ ÌÓáÅÉËÌÀ ÌÄÃÉÀ-ÌÀÂÍÀÔÌÀ, ×ÒÄÍÊ ÂÀÍÄÔÌÀ ÌÀÓ ÛÄÌÃÄ ÂÀÃÀßÚÅÉÔÀÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÛÄØÌÍÀ, ÒÏÝÀ 10 ÌÉËÉÏÍÉ ÃÏËÀÒÉßÀÀÂÏ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏÛÉ. ÂÀÍÄÔÉÓ ÌÄÃÉÀ-ÊÏÒÐÏÒÀÝÉÀÓ 98 ÂÀÆÄÈÉ ÄÊÖÈÅÍÉÓ,ÒÏÌÄËÈÀ ÛÏÒÉÓ ÀÒÉÓ ÀÌÄÒÉÊÀÛÉ ÚÅÄËÀÆÄ ÌÀÙÀËÔÉÒÀÑÉÀÍÉ ÂÀÆÄÈÉ„USA Todey“ (1,8 ÌËÍ. ÔÉÒÀÑÉ).
ÂÀÍÄÔÉÓ ÌÄÃÉÀ-ÊÏÒÐÏÒÀÝÉÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉ1999 ßÄËÓÛÄÉØÌÍÀ. ÌÀÓ ÛÄÌÃÄÂ, ÒÀÝ 98-ÅÄ ÂÀÆÄÈÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÓ ÜÀÖÔÀÒÄÓÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÓßÀÅËÄÁÀ ÃÀ ÂÀÀÝÍÄÓ ÊÏÃÄØÓÉ, ÚÅÄËÀ ÌÀÈÂÀÍÓ áÄËÉ
1 5
ÌÏÀßÄÒÉÍÄÓ ÊÏÍÔÒÀØÔÆÄ, ÒÏÌ ÀÌ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÃÀÉÝÀÅÃÍÄÍ.„ÒÏÝÀ ÀÌÀÓ ÅÀÊÄÈÄÁÃÉÈ, ÓáÅÀ ÂÀÆÄÈÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÉÃÀÂÅÝÉÍÏÃÀ, ÌÀÂÒÀÌ, ÌÄ Å×ÉØÒÏÁ, ÀÌÉÓ ÂÀÊÄÈÄÁÀ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÀ.ÛÄÄÒÈÄÁÖË ÛÔÀÔÄÁÛÉ ÞÀËÉÀÍ ÃÀÄÝÀ ÌÄÃÉÉÓÀÃÌÉ ÍÃÏÁÀ ÃÀ ÀÌ ÍÃÏÁÉÓÀÙÃÂÄÍÀ ÓßÏÒÄà ÑÖÒÍÀËÉÓÔÖÒÉ ÄÈÉÊÉÓ ÀÙÃÂÄÍÉÈ ÖÍÃÀ ÌÏáÃÄÓ“, –ÂÀÍÀÝáÀÃÀ ÜÅÄÍÈÀÍ ÓÀÖÁÀÒÛÉ ÂÀÍÄÔÉÓ ÌÄÃÉÀ-ÉÌÐÄÒÉÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉÐÄÒÉ×ÄÒÉÖËÉ ÂÀÆÄÈÉÓ, „Florida Todey“-Ó ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÌÀ ÒÄÃÀØÔÏÒÌÀãÏÍ ÂËÉÛÌÀ ÀÌ ÂÀÆÄÈÛÉ ÓÔÖÌÒÀà ÚÏ×ÍÉÓ ÃÒÏÓ.
ÌÀÒÈÀËÉÀ, ÄÈÉÊÉÓ ÊÏÃÄØÓÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÃÀÍÉÛÍÖËÄÁÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓÍÃÏÁÉÓ ÌÏÐÏÅÄÁÀ ÃÀ ÛÄÍÀÒÜÖÍÄÁÀÝÀÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÌáÏËÏà ÊÏÃÄØÓÉÅÄÒÀ×ÄÒÓ ÖÛÅÄËÉÓ, ÈÖ ÀÒ ÂÀÊÏÍÔÒÏËÃÄÁÀ, ÒÀÌÃÄÍÀà ÓÒÖËÃÄÁÀ ÄÓÊÏÃÄØÓÉ. ÀÌÉÓÈÅÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ØÅÄÚÍÉÓ ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÌÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀÌÄØÀÍÉÆÌÉ ÌÏÉÂÏÍÄÓ ÐÒÄÓÉÓ ÏÌÁÖÃÓÌÄÍÉÓ, ÐÒÄÓÉÓ ÓÀÁàÏÓÀ ÈÖ ÓáÅÀÀÍÀËÏÂÉÖÒÉ ÉÍÓÔÉÔÖÔÄÁÉÓ ÓÀáÉÈ.
1 6
es saerTaSoriso deklaracia cxaddeba rogorc standarti im
JurnalistTa profesiuli saqmianobisa, romlebic CarTuli arian
axali ambebisa da informaciis SegrovebaSi, gadacemaSi,
gavrcelebasa da aseve movlenaTa aRweraSi.
1. Jurnalistis upirvelesi movaleobaa simarTlis, iseve rogorc
sazogadoebis mier simarTlis miRebis uflebis pativiscema.
2. am movaleobis Sesrulebisas, Jurnalisti yovelTvis daicavs
axali ambebis keTilsindisierad Segrovebisa da gamoqveynebis
Tavisuflebis, aseve obieqturi komentirebisa da kritikis
uflebis principebs.
3. Jurnalisti gamoaqveynebs masalas mxolod im faqtebis
Sesabamisad, romelTa warmoSobis wyarosac igi icnobs.
Jurnalisti ar CaaxSobs arsebiT informacias da ar gaayalbebs
dokumentebs.
4. Jurnalisti axali ambebis, fotoebisa da dokumentebis
miRebisas mimarTavs mxolod keTilsindisier meTodebs.
JurnalistTa saerTaSoriso federacia
deklaracia
JurnalistTa qcevis principebis Sesaxeb
miRebulia JurnalistTa saerTaSoriso federaciis meore msoflio kongresis mier
q. bordoSi 1954 wlis 25-28 aprils da cvlilebebi Setanilia
JurnalistTa saerTaSoriso federaciis me-18 msoflio kongresis mier 1986 wlis 2-6 ivniss
1 7
5. Jurnalisti gaakeTebs SesaZleblis maqsimums im
gamoqveynebuli informaciis Sesasworeblad, romelic
aRmoCndeba araswori da zianis gamomwvevi.
6. Jurnalisti daicavs profesiul saidumloebas miRebuli
informaciis wyaros konfidencialurobis dacvis meSveobiT.
7. Jurnalisti mxedvelobaSi miiRebs mediis meSveobiT
diskriminaciis propagandis safrTxes da gaakeTebs maqsimums,
raTa Tavidan iqnas acilebuli diskriminacia warmoqmnili,
sxva motivTa Soris, rasis, sqesis, seqsualuri orientaciis,
enis, religiis, politikuri Tu sxva mrwamsis, da erovnuli
Tu socialuri warmomavlobis niadagze.
8. Jurnalistis mier seriozul profesiul darRvevad miiCneva
Semdegi:
_ plagiati;
_ ganzrax SecdomaSi Seyvana;
_ ciliswameba da dausabuTebeli braldebebi;
_ informaciis gamoqveynebis an CaxSobis sanacvlod
nebismieri formiT qrTamis aReba.
9. yvela, vinc Rirsia, ataros Jurnalistis saxeli, Tavis
valdebulebad CaTvlis, patiosnad Seasrulos zemoaRniSnuli
principebi. TiToeul qveyanaSi moqmedi saerTo kanonis
farglebSi Jurnalisti aRiarebs Tavisi kolegebis
iurisdiqcias profesiul sakiTxebze, mxolod xelisuflebis
da sxvaTa nebismieri Carevis gamoricxviT.
1 8
informaciis da komentaris gamijvna
faqtebi da komentari mkafiod unda gaimijnos erTmaneTisgan.
am principma xeli ar unda SeuSalos gazeTs/Jurnals, gamoxatos
rogorc sakuTari, aseve sxvaTa azrebi (belgia).
faqtis da komentaris gamijvnis principi gulisxmobs
informaciis iseTi saxiT miwodebas, rom mkiTxvelma SeZlos
faqtebis Sexedulebebisa da mosazrebebisgan gansxvaveba
(poloneTi).
komentaris gakeTebis dros, Jurnalisti tendenciurobis gamo ar
unda dacildes simarTles (CexeTis respublika).
faqtebiT manipulireba arakanonieria. avtoris komentari an
varaudi mkafiod unda gaimijnos informaciisgan (poloneTi).
sazogadoebas unda hqondes saSualeba, gaarCios faqtebi
Tvalsazrisisa da interpretaciisagan, rac ambisaTvis fonis
Sesaqmnelad gamoiyeneba. es principi ar zRudavs Jurnalists,
Tavad airCios weris stili da forma (fineTi).
evropis qveynebSi moqmedi
eTikis kodeqsebis
anotacia
1 9
publikaciaSi faqtobrivi masala mkafiod da Seucdomlad unda
gaimijnos komentarisgan (latvia).
Tvalsazrisi unda gamoxatos im Jurnalistma, romelic
uflebamosilia redaqciis mier an nebismierma pirovnebam,
romelic gamoxatavs Sexedulebebs zogad movlenebsa da ambebze.
miuxedavad amisa, mosazrebis subieqturoba gardauvalia, amitom
avtorma unda uzrunvelyos mosazrebis keTilsindisierad da
samarTlianad, faqtebisa da monacemebis damaxinjebis gareSe
gadmocema (litva).
samarTlianoba da miukerZoebloba
Jurnalisti arRvevs qcevis wesebs Tu:
1. oponentTan kamaTisas laxavs mis pirovnul uflebebs.
2. gamoxatavs Tavis azrs ise, rom zustad ar gadmoscems Tavisi
oponentis mosazrebas.
3. kritikis gamo SurisZiebisas, zians ayenebs sxva Jurnalistis
reputacias (ungreTi).
faqtebi aRwerili unda iyos obieqturad, gasagebad,
Tanmimdevrulad da ar unda Seicavdes araswor interpretacias
(latvia).
mZime kritikis obieqts unda mieces pasuxis ufleba, Tu mas
saamiso safuZveli aqvs. mxolod gansxvavebuli Tvalsazrisi ar
qmnis pasuxis aucileblobas.
Tu pirovneba kritikis obieqtia, kargi Jurnalisturi praqtika
gulisxmobs, cnobili gaxdes misi mosazrebac mocemul sakiTxTan
dakavSirebiT (fineTi).
2 0
Jurnalists, rogorc nebismier sxva moqalaqes, ufleba aqvs,
hqondes sakuTari azri politikuri an sxva movlenebis Sesaxeb.
muSaobis procesSi Jurnalisti inarCunebs profesiul
distancias movlenebis mimarT, rac obieqturi da
profesionaluri gaSuqebis erT-erTi winapirobaa (xorvatia).
faqtebis sizuste
Jurnalisti yvelafers moimoqmedebs imisaTvis, rom mis mier
gavrcelebuli informacia iyos samarTliani da zusti. is ar
gaavrcelebs komentarsa da varauds, rogorc dadasturebul
faqts da informaciis damaxinjebiT, SerCeviT an interpretaciiT
ar gaayalbebs faqtebs (irlandia).
informaciis wyaro kritikulad unda Semowmdes. es
gansakuTrebiT mniSvnelovania, rodesac saqme sadavo sakiTxs
exeba: informaciis wyaros SesaZloa, piradi interesi an zianis
miyenebis ganzraxva amoZravebdes.
faqtobrivi informacia rac SeiZleba safuZvlianad unda
gadamowmdes, im SemTxvevaSic ki, Tu saqme adre gamoqveynebul
informacias exeba (fineTi).
Tu gavrcelebuli informacia daudasturebel Wors an varauds
warmoadgens, sazogadoebas unda ecnobos amis Sesaxeb...
redaqcia valdebulia, uzrunvelyos anonsebis da statiidan
amonaridebis dabeWdva ise, rom Semoklebulma versiam ar
Secvalos teqstis ZiriTadi Sinaarsi da ar Seqmnas mcdari
daskvnebis gakeTebis safuZveli (slovenia).
2 1
Jurnalisti valdebulia: gamoaqveynos mxolod iseTi informacia,
romlis wyaroc cnobilia; Tu wyaros gadamowmeba SeuZlebelia,
gamoaqveynos aRniSnuli masala Sesabamisi daTqmiT... ar
warmoaCinos varaudebi, rogorc dadasturebuli faqti, da ar
daamaxinjos informacia mniSvnelovani faqtebis gamotovebiT
(CexeTis respublika).
Jurnalistma kritikulad unda Seafasos informaciis wyaro,
gulmodgined Seamowmos faqtebi, sul mcire, ramdenime wyaros
safuZvelze (litva).
kritikulad miudeqiT informaciis wyaros SerCevas da
darwmundiT faqtebis utyuarobaSi. anonimur wyaroze dayrdnoba
am informaciis gansakuTrebiT kritikulad Sefasebis
aucileblobas gulisxmobs (norvegia).
axali ambebi da informacia, teqstobrivi Tu fotopublikaciis
formiT, SeZlebisdagvarad maqsimalurad unda dazustdes.
redaqtirebis an dasaTaurebis Sedegad, informaciis mniSvneloba
ar unda damaxinjdes an gayalbdes. keTilsindisierad unda moxdes
dokumentis Sinaarsis gadmocema. Tuki informacia ar
dasturdeba, eyrdnoba Wors an varauds, aseTi informacia
specialuri daTqmiT unda gamoqveyndes (germania).
informacia, romelic zians an Seuracxyofas ayenebs pirovnebas,
an gamomdinareobs vinmes piradi azridan, detalurad unda
gadamowmdes (CexeTis respublika).
presis movaleobaa, ar Secvalos interviuSi moyvanili citatis
mniSvneloba. pirdapiri citireba sizustis dacvas moiTxovs
(norvegia).
Jurnalisti valdebulia, gaavrcelos zusti, balansirebuli da
gadamowmebuli informacia (xorvatia).
2 2
wyaros dasaxeleba damajereblobas matebs presas da aZlierebs
mis mimarT ndobas, Tuki es ar ewinaaRmdegeba informaciis
wyaros dacvis aucileblobas (norvegia).
informaciis wyaro
daicaviT informaciis wyaroebi. informaciis wyaros dacva
Tavisufali sazogadoebis fundamenturi principi da presis mier
sazogadoebis mimarT nakisri valdebulebaa. swored mas emyareba
sazogadoebisaTvis mniSvnelovani informaciis xelmisawvdomoba
(norvegia).
Jurnalists ufleba aqvs, ar gaamJRavnos Tavisi informaciis
wyaro. Tumca, is iRebs moralur, materialur da sisxlis
samarTlebriv pasuxismgeblobas gamoqveynebuli faqtis gamo
(xorvatia).
daicaviT informaciis wyaros moTxovna _ ar gamJRavndes misi
vinaoba _ rodesac informaciis mowodebaze is mxolod am
pirobiT Tanxmdeba. konfidencialuroba mxolod im SemTxvevaSi
unda dairRves, rodesac informacia danaSaulebrivi qmedebis
dagegmvas exeba. aseT SemTxvevaSi Jurnalisti valdebulia,
acnobos xelisuflebas amis Sesaxeb (germania).
Tu informaciis wyaros ar surs vinaobis gamxela, Jurnalisti
valdebulia, daicvas profesiuli saidumloeba maSinac ki, Tu
aseTi pozicia problemas Seuqmnis mas (CexeTis respublika).
informaciis wyaro daculi unda iyos. nebarTvis gareSe
konfidencialuri informaciis wyaros vinaoba ar unda
gamJRavndes. es wesi vrceldeba im pirebzec, romlebic
Jurnalistur wreSi fsevdonimiT arian cnobili (fineTi).
2 3
Jurnalisti valdebulia, daicvas konfidencialuroba yovelTvis,
garda im SemTxvevebisa, rodesac informacia danaSaulebrivi
Canafiqris nawilia. aseT dros Jurnalists kanoni avaldebulebs,
gaamJRavnos mis xelT arsebuli informacia (slovenia).
Sesworeba
faqtebi da informacia, romelic araswori aRmoCndeba,
unda Seswordes SeuzRudavad da pasuxis gacemis iuridiuli
uflebis dacviT (belgia).
nebismieri informacia, romelic arazusti aRmoCndeba,
dauyovnebliv unda Seswordes (CexeTis respublika).
araswori informacia unda gaswordes redaqtoris piradi
iniciativiT, rogorc ki cnobili gaxdeba gamoqveynebul
informaciaSi arsebuli Secdomis Sesaxeb. Sesworeba iseTi
formiT unda moxdes, rom mkiTxvelma iolad SeamCnios is (dania).
Tu Jurnalisti aqveynebs arazust, naxevradzust, hipoTetur Tu
arasrul informacias, man unda gamoaqveynos Sesworeba an
pirvandel publikaciaze gamoxmaureba. Sesworeba unda
gamoqveyndes imave formiT da saukeTeso SemTxvevaSi, imave
adgilze, sadac araswori informacia iyo ganTavsebuli
(slovakeTi).
2 4
gansxvavebuli Sexedulebebis pativiscema
presa aRiarebs da pativs scems SexedulebaTa mravalferovnebas,
icavs gansxvavebuli Tvalsazrisis gamoqveynebis Tavisuflebas.
presa winaaRmdegia nebismieri saxis diskriminaciis, romelic
sqess, rasas, erovnebas, enas, religias, ideologias, kulturas,
socialur statussa Tu rwmenas emyareba, imis gaTvaliswinebiT,
rom esa Tu is Sexeduleba Tavad ar ewinaaRmdegeba adamianis
ZiriTad uflebebs (belgia).
Jurnalistma Tavisi saqmianobiT xeli ar unda Seuwyos
konfliqtebis gaRvivebas rasobrivi, eTnikuri, religiuri Tu
klasobrivi gansxvavebebis safuZvelze (bulgareTi).
TiToeuli adamianis Rirseba da reputacia daculi unda iyos.
kanis feri, erovneba, warmomavloba, religiuri da politikuri
mrwamsi, sqesi Tu sxva pirovnuli maxasiaTeblebi ar unda
gamoqveyndes, Tu isini ar ukavSirdeba mocemul sakiTxs an
damamcirebeli formiTaa moyvanili (fineTi).
mkacrad ikrZaleba nebismieri publikacia, romelic Seicavs
mowodebebs omisaken, Zaladobisaken; Seuracxyofs morwmuneTa an
aTeistTa, aseve nacionalur grZnobebs; laxavs adamianis
uflebebs, kulturul TviTmyofadobas an xels uwyobs
pornografiis gavrcelebas (poloneTi).
iseTi teqstisa da fotos gamoqveyneba, romlis forma an Sinaarsi
Rrmad Seuracxyofs ama Tu im jgufis zneobriv da religiur
grZnobebs, SeuTavsebelia presis pasuxismgeblobasTan (germania).
religiuri Sexedulebebi, institutebi, erTa wes-Cveulebebi,
xalxebi da rasebi, iseve rogorc moqalaqeTa piradi da ojaxuri
cxovreba daculi da xelSeuxebelia (saberZneTi).
2 5
Jurnalisti mxolod im SemTxvevaSi miuTiTebs piris rasobriv
kuTvnilebas, kanis fers, sarwmunoebas, ojaxur mdgomareobas,
sqessa Tu seqsualur orientacias, Tu es informacia
gansakuTrebiT mniSvnelovania. Jurnalisti ar moaxdens iseTi
Temis provocirebas, romelic waaxalisebs diskriminacias
zemoxsenebuli maxasiaTeblebis safuZvelze (irlandia).
SexedulebaTa mravalferovnebis pativiscema gulisxmobs,
Jurnalistis mier, rac SeiZleba meti miukerZoebeli piris
Tvalsazrisis warmodgenas. es gansakuTrebiT mniSvnelovania,
rodesac sainformacio saSualebiT operatiuli, bundovani an
winaaRmdegobrivi sakiTxi Suqdeba (litva).
Jurnalisturi eTikis kodeqsTan SeuTavsebelia diskriminacia
sqesis, eTnikuri, religiuri, socialuri Tu erovnuli
kuTvnilebis mixedviT, religiuri grZnobebisa da tradiciebis
Seuracxyofa, erebs Soris omis an konfliqtebis gamomwvevi
nebismieri qmedeba (slovenia).
Jurnalisti gaiTvaliswinebs im safrTxes, romelic mediis
mxridan diskriminaciis waxalisebam SeiZleba gamoiwvios da
yvelafers gaakeTebs, raTa Tavidan aicilos rasobriv
kuTvnilebaze, sqesze, seqsualur orientaciaze, enaze, religiaze,
politikur da sxva mrwamsze, erovnul Tu socialur
kuTvnilebaze damyarebuli diskriminacia (niderlandebi).
2 6
piradi cxovrebis xelSeuxebloba
rodesac saqme pirad cxovrebas exeba, informaciisadmi saxalxo
interesi da pirovnebisa Tu misi axloblebis interesi unda
dabalansdes (avstria).
pativi eciT adamianTa pirad cxovrebas, gansakuTrebiT bavSvebis
da im pirovnebebis, romlebic ver acnobiereben TavianTi
gancxadebebiT gamowveul Sedegebs (CexeTis respublika).
moiqeciT frTxilad im SemTxvevebSi, rodesac informaciis
gamoqveynebam SesaZloa, adamianis piradi cxovrebis
xelSeuxebloba daarRvios. Tu aseTi informacia ar warmoadgens
sazogadoebrivi interesis sagans, Tavi SeikaveT misi
gamoqveynebisgan.
gamoiCineT didi sifrTxile, rodesac aqveynebT cnobebs
TviTmkvlelobisa da TviTmkvlelobis mcdelobis Sesaxeb...
gansakuTrebuli yuradReba gamoiCineT danaSaulisa da ubeduri
SemTxvevebis msxverplTa mimarT. pativi eciT dazaralebulebis
da maTi axloblebis interesebs da yuradRebiT gadaamowmeT
danaSaulisa da ubeduri SemTxvevebis msxverplTa vinaoba da
fotosuraTebi (SvedeTi).
presam pativi unda sces adamianis pirad cxovrebas. miuxedavad
amisa, Tu adamianis piradi cxovreba sazogadoebrivi interesis
sagania, SesaZlebelia misi presis saSualebiT ganxilva.
aseT SemTxvevebSi Jurnalists marTebs sifrTxile,
raTa ar Seilaxos im adamianTa uflebebi, romlebic interesis
sagans ar warmoadgenen.
fizikuri da gonebrivi daavadebebi da moSlilobebi pirovnebis
cxovrebis konfidencialuri mxarea. piradi cxovrebisa da ojaxis
xelSeuxeblobis principidan gamomdinare, aseT SemTxvevebSi
presam Tavi unda Seikavos pirovnebis vinaobis dasaxelebisa da
fotos gamoqveynebisgan; janmrTelobis mdgomareobis aRwerisa
2 7
Tu samedicino dawesebulebebTan mimarTebaSi ar unda gamoiyenos
damamcirebeli saxelebi, imis da miuxedavad, rom aseT saxelebs
yoveldRiur metyvelebaSi vxvdebiT. adamianebi, maT Soris
cnobili pirovnebebi, sargebloben uflebiT, sicocxleSic da
sikvdilis Semdegac daculi iyvnen iseTi faqtebis gaxmaurebisgan,
romlebic maT diskriminacias axdens (germania).
faruli Canawerebi
faruli kamerebiT/mikrofonebiT an cru vinaobiT sargebloba
mxolod gansakuTrebul SemTxvevebSia dasaSvebi: rodesac es
erTaderTi SesaZleblobaa sazogadoebisTvis arsebiTi
mniSvnelobis mqone informaciis mosapoveblad (norvegia).
arasrulwlovanebi
informaciam arasrulwlovanis `mcdari nabijis~ Sesaxeb ar unda
Seaferxos da gaarTulos misi sazogadoebrivi reabilitacia.
aseT SemTxvevebSi saWiroa Semoklebuli inicialebis gamoyeneba
(avstria).
Jurnalisti ar gaamJRavnebs arasrulwlovani damnaSavisa da
dazaralebulis vinaobas (bulgareTi).
2 8
sasamarTlo procesebi, kriminaluri ambebi
mkacrad daicaviT udanaSaulobis prezumfciis principi da
Tanxmobis gareSe, Tavi SeikaveT msxverplis an damnaSavis
naTesavebis vinaobis dasaxelebisgan (CexeTis respublika).
Jurnalistma ar unda daasaxelos, pirdapir Tu iribad,
sqesobrivi danaSaulis msxverplTa an arasrulwlovan
damnaSaveTa vinaoba. agreTve, ar unda Caerios adamianTa
mwuxarebaSi (portugalia).
sasamarTlo reportaJi unda iyos obieqturi. sasamarTlo
procesis mzadebisa da Tavad procesis yovel etapze
Jurnalistis mizania mxareTa _ sisxlis samarTlis saqmeebis
dros, braldebis (prokuratura) da dacvis (advokati) _
poziciebis xarisxobrivad Tanabrad warmodgena...
reportaJSi ar unda iyos informacia pirovnebis ojaxuri
istoriis, saqmianobis, rasobrivi kuTvnilebis, erovnebis,
mrwamsis an ama Tu im organizaciis wevrobis Sesaxeb, Tu es
pirdapir kavSirSi ar aris saqmesTan.
sisxlis samarTlis saqmis dasrulebamde an braldebis moxsnamde,
ar unda gamoqveyndes informacia, romelic xels SeuSlis
WeSmaritebis dadgenas, an informacia, romelSic aRniSnulia
eWvmitanilis braleulobis Sesaxeb. sisxlis samarTlis saqmis
gaSuqebisas, reportaJSi garkveviT unda aRiniSnos, aRiarebs Tu
ara eWvmitanili/braldebuli Tavs damnaSaved.
SeZlebisdagvarad obieqturad unda ganisazRvros, Tu romeli
sasamarTlo saqme SeirCes gasaSuqeblad da ra SemTxvevaSi
aRiniSnos reportaJSi pirovnebis saxeli. ar unda gamoqveyndes
eWvmitanilis an braldebulis saxeli an sxva saidentifikacio
maxasiaTebeli, Tu es sazogadoebriv interess ar ukavSirdeba.
2 9
saWiroa sifrTxilis gamoCena iseT SemTxvevebSi, rodesac
danaSaulis Camdeni piris vinaobis gamoqveynebiT policia
Seityobs informacias Cadenili danaSaulis Sesaxeb. rogorc wesi,
aseTi informacia policiis an prokuraturis Carevamde ar unda
gamoqveyndes. Tumca, es wesi ar moqmedebs maSin, roca aRniSnuli
qmedebis Sesaxeb informirebulia farTo wre, an roca aseTi
qmedeba sazogadoebriv interess ukavSirdeba.
Tu eWvmitanilis, braldebulis an gasamarTlebuli piris
adrindel braldebas kavSiri ara aqvs mis amJamindel qmedebasTan,
amis Sesaxeb ar unda aRiniSnos gavrcelebul informaciaSi (dania).
rogorc wesi, gaumarTlebelia damnaSaveTa an msxverplTa
vinaobisa da fotoebis gamoqveyneba ubeduri SemTxvevebis,
sisxlis samarTlis danaSaulis, Ziebis an sasamarTlo procesis
amsaxvel masalaSi. TiToeul aseT SemTxvevaSi yuradRebiT unda
aiwon-daiwonos sazogadoebis ufleba _ flobdes informacias da
adamianis piradi cxovrebis pativiscemis ufleba. ubeduri
SemTxvevebisa da danaSaulebis Sedegad dazaralebul pirebs
ufleba aqvT, ar gamJRavndes maTi saxelebi. ubeduri SemTxvevis
an danaSaulis Sesaxeb informaciis gadmocemisas, dazaralebulis
vinaobis identificireba araarsebiTia, garda im SemTxvevebisa,
rodesac saqme cnobil pirovnebas an sazogadoebriv interess
ukavSirdeba. rac Seexeba naTesavebs, romlebsac araferi aqvT
saerTo momxdarTan, maTi legitimuri piradi xelSeuxeblobis
ufleba prioritetulia sazogadoebis uflebasTan SedarebiT _
flobdes informacias. gaumarTlebelia damnaSave pirisa da misi
ojaxis wevrebis vinaobis gamJRavneba, roca sasxlis samarTlis
saqmis Sesaxeb informacia am piris gardacvalebis Semdeg
qveyndeba. aseT dros unda dadgindes, warmoadgens Tu ara esa Tu
is SemTxveva kriminaluri ambis nawils da aris Tu ara damnaSave
piri cnobili pirovneba (germania).
3 0
danaSaulis Sesaxeb reportaJebSi eWvmitanilis an damnaSavis
religiuri, eTnikuri Tu sxva umciresobisadmi kuTvnileba
mxolod im SemTxvevaSi unda aRiniSnos, Tu es mniSvnelovania
gadmocemuli ambis gasagebad (germania).
danaSaulis SemTxvevaSi pirovnebis gvaris an sxva
saidentifikacio maxasiaTeblis gamoqveyneba mxolod maSin
aris gamarTlebuli, roca es sazogadoebriv interess
ukavSirdeba. pirovnebis vinaoba ar unda gamJRavndes sasamarTlo
procesis dawyebamde, Tu danaSaulis xasiaTi an dainteresebuli
mxare myar safuZvels ar iZleva (fineTi).
gansakuTrebiT erideT udanaSaulobis prezumfciis darRvevas
kriminaluri da sasamarTlo saqmeebis gaSuqebis dros.
xazgasmiT aRniSneT, rom eWvmitanili braldebulad ar unda
gamocxaddes manam, vidre sasamarTlos gadawyvetileba ZalaSi
ar Seva. kargi Jurnalisturi praqtika gulisxmobs
im sasamarTlo procesis Sedegis gamoqveynebas, romlis
mimdinareobis Sesaxeb manamde iuwyeboda presa.
sagzao SemTxvevebisa da danaSaulebis gaSuqebisas Jurnalistma
yovelTvis unda gaiTvaliswinos dazaralebulTa da maTi
axloblebis interesi. nu daasaxelebT dazaralebuli an
dakarguli piris vinaobas, vidre momxdaris Sesaxeb ar iqnebian
informirebuli maTi axloblebi. gansakuTrebuli windaxeduloba
gamoiCineT mwuxarebaSi da gauwonasworebel mdgomareobaSi
myofi adamianebis mimarT.
sasamarTlo da kriminaluri reportaJis momzadebisas,
gamoiCineT sifrTxile, roca saqme saxelebisa da fotosuraTebis
da sxva aSkara saidentifikacio niSnebis gamoyenebas exeba.
gansakuTrebuli windaxedulobaa saWiro ZiebaSi myofi da
arasrulwlovan damnaSaveebTan dakavSirebuli saqmeebis gaSuqebis
dros. Tavi aarideT vinaobis gamJRavnebas, Tu es samarTliani
informaciis gavrcelebis aucileblobas ar ukavSirdeba
(norvegia).
3 1
eWvmitanili piri ar unda gamocxaddes braleulad manam,
vidre ar gamocxaddeba sasamarTlos gadawyvetileba.
arasrulwlovanTa momavlis interesebidan gamomdinare,
SeZlebisdagvarad ar unda gamoqveyndes maTi vinaoba da
fotosuraTebi, roca saqme mcire danaSaulis SemTxvevebs exeba.
oficialuri gamocxadebisa da iuridiuli argumentaciis gareSe,
Jurnalistma winaswar ar unda gamoaqveynos sasamarTlos
gadawyvetileba.
oficialuri gamoZiebisa da sasamarTlo procesis Sesaxeb
reportaJis mizania, danaSaulis Cadenis, gamoZiebisa da
sasamarTlos ganaCenis Sesaxeb sazogadobisaTvis amomwuravi da
miukerZoebeli informaciis miwodeba. sasamarTlos
gadawyvetilebis gamocxadebamde piri udanaSaulod iTvleba.
gadawyvetilebis gamocxadebamde romelime mxaris damnaSaved
warmoCena an gamocxadeba ewinaaRmdegeba konstituciur wesebs,
romelic pirovnebis Rirsebis dacvisken aris mimarTuli da
damnaSave pirebzec vrceldeba.
reportaJis teqstSi mkveTrad unda iyos gamijnuli eWvi da
damtkicebuli braleuloba.
im SemTxvevaSic ki, rodesac danaSaulis Camdeni piris vinaoba
sazogadoebisTvis cnobilia, sasamarTlo ganaCenis
gamocxadebamde is ar unda gamocxaddes braldebulad.
Tu apelaciis gaSuqebisas saxeldeba pirTa vinaoba da sxva
saidentifikacio niSnebi, unda gamoqveyndes apelaciis
gadawyvetilebac, Tu es ar ewinaaRmdegeba Sesabamisi piris
kanonier interesebs. es rekomendacia Sewyvetil sisxlis
samarTlis gamoZiebebzec vrceldeba.
samarTlebrivi procesis Sesaxeb kritikuli komentarebi unda
gaimijnos sasamarTlo procesis Sesaxeb reportaJisgan (germania).
3 2
gamoZiebisa da sasamarTlo procesis mimdinareobisas Jurnalists
unda axsovdes, rom eWvmitanili piri udanaSaulod iTvleba
sasamarTlo gadawyvetilebis gamotanamde. man ar unda
gaavrcelos iseTi informacia, romelic eWvmitanil pirovnebas
damnaSaved warmoaCens manam, sanam ar arsebobs sasamarTlos
gadawyvetileba misi braleulobis Sesaxeb.
ganzrax Tu uneblieT, Jurnalistma ar unda Seqmnas eWvmitanilis
iseTi imiji, romelic sasamarTlos gadawyvetilebamde mas
damnaSaved warmoaCens.
braldebulis gamarTlebis SemTxvevaSi Jurnalistma xazgasmiT
unda aRniSnos es faqti da miuTiTos adre gamoqveynebuli yvela
statia (italia).
rodesac arsebobs imis niSnebi, rom eWvmitanili ar aris
damnaSave, misi gvari da fotosuraTi arc erT SemTxvevaSi
ar unda gamoqveyndes.
rogorc wesi, dauSvebelia naTesavebisa da im pirebis vinaobisa da
fotosuraTebis gamoqveyneba, romelTac araferi akavSirebT
danaSaulTan.
socialuri reabilitaciis interesebidan gamomdinare, pirTa
vinaoba da fotosuraTebi ar unda gamoqveyndes sisxlis
samarTlis procesis dasrulebis Semdeg (germania).
3 3
piradi gamorCena
Jurnalisti borotad ar iyenebs sityvis Tavisuflebas da ar
sargeblobs Tavisi profesiiT miniWebuli SesaZleblobebiT
sakuTari gamorCenis, piradi urTierTobebis damyarebisa da
ambiciebis dakmayofilebis mizniT... ar iyenebs Tavis saxelsa da
profesias sareklamo an komerciuli miznebisTvis (bulgareTi).
Jurnalistma uari unda Tqvas nebismier Txovnaze, funqciasa Tu
Semosavalze, romelic eWvqveS daayenebda mis damoukideblobas
da profesiul xelSeuxeblobas. man ar unda gamoiyenos Tavisi
profesiuli statusi piradi sargeblis misaRebad (portugalia).
Jurnalistma borotad ar unda gamoiyenos Tavisi profesia
sareklamo mizniT, ar miiRos finansuri saxis pirdapiri an
arapirdapiri saCuqari pirovnebisgan, romelic dainteresebulia
reklamiT da uari Tqvas iseTi masalis gamoqveynebaze, romelic
Seicavs farul reklamas...
Jurnalistma ar unda gamoiyenos Tavisi Jurnalisturi
privilegiebi piradi mdgomareobis gasaumjobeseblad
(CexeTis respublika).
profesiuli damoukideblobis dacvis mizniT, informaciis
gamoqveynebis an gamouqveyneblobis gamo, akrZalulia,
Jurnalistma an misi ojaxis wevrma miiRos esa Tu is sargebeli.
dauSvebelia iseTi masalis gamoqveyneba, romelic farul
reklamas Seicavs (poloneTi).
Jurnalisti, pirvel rigSi, pasuxismgebelia mkiTxvelis,
msmenelisa da mayureblis winaSe. is ar unda monawileobdes iseT
sakiTxebSi, romlebic dakavSirebulia pirad gamorCenasTan...
Jurnalistma borotad ar unda gamoiyenos Tavisi mdgomareoba
da ar miiRos Semosavali, romelic Crdils miayenebs mis
3 4
damoukideblobas an SeuZlebels gaxdis mis moRvaweobas,
profesiuli eTikis principebis Sesabamisad (fineTi).
sagamomcemlo da Jurnalisturi moqmedebis Tavisufleba
SesaZloa, SeizRudos, Tu redaqtori an mTlianad redaqcia iRebs
SeTavazebebs an saCuqrebs, romelTa Rirebuleba aRemateba
sazogadoebaSi miRebuli profesiuli etiketis farglebs
(germania).
redaqciis TanamSromlebma ar unda gamoiyenon TavianTi
Tanamdeboba piradi sargeblis mosapoveblad (norvegia).
oficialuri dakveTis Sesruleba Seuracxmyofelia
Jurnalisturi eTikisTvis (poloneTi).
interesTa konfliqti
Jurnalisti ar iRebs Semosavals sajaro samsaxurSi an kerZo
sawarmoSi, sadac SesaZloa, isargeblon Jurnalistis statusiT,
gavleniT an kavSirebiT (safrangeTi).
redaqciis TanamSromeli ar unda eweodes iseT saqmianobas,
romelic ewinaaRmdegeba mis Jurnalistur saqmianobas. man Tavi
unda aaridos ormag funqciebs, rac Seamcirebs misdami ndobas
(norvegia).
eTikurad SeuTavsebelia, piri erTdroulad muSaobdes
Jurnalistikasa da sareklamo biznesSi (espaneTi).
Jurnalistma ar unda gamoaqveynos informacia iseT obligaciebsa
Tu wilze, romlis mimarTac mas an misi ojaxis wevrebs aqvT
mniSvnelovani finansuri interesi (espaneTi).
3 5
nebismier SemTxvevaSi miuRebelia, erTdroulad eweode
Jurnalistur da sxva saxis saqmianobas, romelic SeuTavsebelia
informaciis deontologiasTan, rogoricaa sareklamo samsaxuri,
sazogadoebasTan urTierTobebis saagento, sajaro Tu kerZo
dawesebuleba (katalonia).
Jurnalistis profesiul statusTan SeuTavsebelia nebismieri
Tanamdebobis dakaveba samTavrobo, sakanonmdeblo an sasamarTlo
organoebSi, iseve rogorc politikur organizaciebSi.
Jurnalisti aRiarebs, rom misi Jurnalisturi saqmianoba mas
Semdeg mTavrdeba, rac igi iaraRs aiRebs xelSi (ruseTi).
saavtoro uflebebis dacva
Jurnalisti ar mimarTavs plagiats da yovelTvis miuTiTebs, vin
aris gamoyenebuli masalis avtori (bulgareTi).
eTikuri Jurnalisturi praqtika daculi unda iyos sxvaTa
naSromis gamoyenebisas. im SemTxvevaSic ki, roca saqme saavtoro
uflebebis dacvas ar exeba da Jurnalisti sargeblobs ukve
gamoqveynebuli informaciiT, eTikuria avtoris vinaobis
miTiTeba (fineTi).
saavtoro uflebis dacva erT-erTi ZiriTadi eTikuri normaa.
faruli Tu Ria plagiati am normis dauSvebeli darRvevaa.
aRniSnuli norma vrceldeba rogorc Jurnalistis, aseve sxva
profesiis pirTa naSromebzec. avtoris nebarTvis gareSe
dauSvebelia rogorc teqstis gadakeTeba an masalis gamoyeneba,
aseve sxva Jurnalistis saavtoro ideebis miTviseba (poloneTi).
plagiati dauSvebelia. kolegis naSromis nebismieri saxiT
gamoyenebisas, Jurnalisti miuTiTebs avtoris gvars (ruseTi).
3 6
reklama
reklama ise unda iyos mowodebuli, rom ar moxdes misi
faqtobriv informaciasTan gaigiveba (belgia).
sareklamo gancxadebebi, fotoebi da naxatebi
unda aRiqmebodes, rogorc reklama.
reklama, romelic saredaqcio statias waagavs, iseTi SriftiT da
formiT unda daibeWdos, rom misi gansxvaveba arasareklamo
sagazeTo an saJurnale masalisgan araregularulma mkiTxvelmac
ki SeZlos. aseTi masala garkveviT unda aRiniSnos,
sityviT `reklama~.
Tu reklamis teqstSi garkveviT ar Cans, Tu vin aris reklamis
SemkveTi, misi vinaoba TvalsaCino adgilas unda daibeWdos.
analogiuri wesi vrceldeba sareklamo CanarTebsa da nebismier
sxva publikaciaze, romelic dafinansebulia kerZo fizikuri da
iuridiuli pirebis an dawesebulebebis mier da pirad, komerciul
an politikur interess gamoxatavs.
saTanadod unda aRiniSnos avtoris vinaoba, rodesac CanarTi
an specialuri publikacia moicavs informacias, romlis
gavrcelebiT Tavad avtoria dainteresebuli. sazogadoebasTan
urTierTobis (PR) samsaxurebis teqstebi, romlebic arsebiTad
reklamas ukavSirdeba, Sesabamisad unda dasaTaurdes
an gamoqveyndes ise, rom SesaZlebeli iyos maTi ZiriTadi
arasareklamo teqstisgan gansxvaveba, raTa ar moxdes
mkiTxvelis SecdomaSi Seyvana (germania).
yvelas aqvs ufleba, miiRos zusti informacia, romelic
mkafiodaa gamijnuli sareklamo gancxadebisgan da aravis
interess ayenebs zians. sareklamo gancxadeba Sesabamisi aRniSvnis
saSualebiT iolad sacnobi unda iyos... Jurnalistma saSualeba
unda misces xalxs, sagazeTo masala sareklamo gancxadebisgan
gaarCios (italia).
3 7
redaqciam unda uaryos reklamisa da saredaqcio masalis
gamijvnis sawinaaRmdego nebismieri mcdeloba; uari Tqvas iseT
reklamaze, romelic waagavs an iyenebs saredaqcio masalas,
agreTve, iseT reklamaze, romelic zians ayenebs redaqciis
xelSeuxeblobasa da presis damoukideblobas (norvegia).
saTauri, foto
saTauri, lidi, garekani, ilustraciebis titrebi, gamocemis
ukeT gayidvis mizniT darTuli posterebi da sxva saprezentacio
masala publikaciis Sinaarss unda Seesabamebodes.
amasTanave, foto da audiomasala unda iyos namdvili.
momxmarebelma unda icodes, dokumenturia Tu yalbi esa Tu is
masala...
sifrTxilea saWiro fotomasalis gamoqveynebisas. ilustracia ar
unda gamoiyenebodes araswori mniSvnelobiT da ar unda iyos
Seuracxmyofeli Sesabamisi mxarisTvis. gansakuTrebuli
sifrTxilea saWiro ubeduri SemTxvevebis an danaSaulis
msxverplTa fotoebis gamoqveynebisas (fineTi).
imisaTvis, rom ilustraciam SecdomaSi ar Seiyvanos mkiTxveli,
rekomendirebulia, ganmartebuli iyos:
_ damatebiTi ilustracia;
_ stilizebuli ilustracia (teqstis mxatvruli gaformeba);
_ fotomontaJi an originalis sxva saxiT alteracia (slovenia).
simboluri mniSvnelobis fotos titrze garkveviT unda iyos
aRniSnuli, rom foto ar aris dokumenturi.
mkiTxvelis SecdomaSi Seyvanis Tavidan acilebis mizniT,
aradokumenturi ilustracia, gansakuTrebiT fotosuraTi,
3 8
Sesabamisi aRniSvniT unda gamoqveyndes. ilustraciis saTaurSi an
TandarTul titrSi garkveviT unda aRiniSnos:
_ damxmare da saCvenebeli ilustraciebi (nebismieri saxis
motivaciis pirobebSi);
_ simboluri ilustraciebi (rekonstruirebuli suraTebi,
grafikuli naxatebi, mxatvris dasuraTeba da sxva);
_ fotomontaJi da sxva saxis kolaJebi (germania).
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces iseT SemTxvevebs, roca
ilustraciis gamoyeneba misi Tavdapirveli mniSvnelobiT ar
xdeba. dauSvebelia manipulacia, radganac is mcdar Sexedulebebs
warmoSobs. fotomontaJi specialuri niSniT an suraTze
xelweriliT unda aRiniSnos (latvia).
Jurnalistma ar unda gamoaqveynos xelovnurad saxeSecvlili
fotosuraTebi, ilustraciis qveS araswori xelmowerebi,
ramac SesaZloa, Seuracxyos fotoze aRbeWdili adamiani.
Jurnalistma ar unda gamoiyenos audio da vizualuri montaJi,
ramac SesaZloa, informaciis arsi da Tavad faqti daamaxinjos.
es debuleba ar vrceldeba karikaturebis, komiqsebisa da
SarJebis gamoqveynebaze (litva).
daicaviT Jurnalisturi fotos sandooba. dokumenturi
foto ise ar unda Seicvalos, rom man araadekvaturi
STabeWdileba Seqmnas. saxecvlili fotos gamoyeneba dasaSvebia
mxolod ilustraciis saxiT, Tu aSkaraa, rom aRniSnuli
ilustracia kolaJs warmoadgens (norvegia).
3 9
sazogadoebrivi azris kvleva
rekomendirebulia, gamoqveyndes kvlevis meTodebi:
Tu ramdenma pirma gasca kiTxvars pasuxi, kvlevis
Catarebis dro da damkveTi (slovenia).
arCevnebi
obieqturi, Tavisufali da gawonasworebuli informaciis
miwodebis mizniT, Jurnalistebs aqvT ufleba, winasaarCevno
Sexvedrebis gaSuqebisas, gaavrcelon is mosazrebebic, romlebic
maT pirad Sexedulebebs ar Seesabameba (slovenia).
Jurnalisturi samarTlianobis, informaciis Tavisuflebis,
demokratiuli partiebisTvis Tanabari SesaZleblobebis
Seqmnis interesidan gamomdinare, gazeTebma da Jurnalebma
arCevnebis gaSuqebis procesSi unda gamoaqveynon is
Sexedulebebic, romelTac Tavad ar iziareben.
analogiuri politika reklamazec vrceldeba,
romelic aseve warmoadgens presis Tavisuflebis
fundamentur princips (germania).
TviTregulirebis
meqanizmebi
4 2
4 3
yvela erisaTvis, romelic axlo warsulSi gaTavisuflda
totalitaruli reJimisagan, problemas zedmet SezRudvasa da
zedmet Caurevlobas Soris balansis gamonaxva warmoadgens. sajaro
moxeleebi, politikosebi, gamomcemlebi, Jurnalistebi da saerTod,
mediis momxmareblebi ar arian miCveulni obieqturi informaciis
miwodebas, kompromisebze wasvlas da ver iTaviseben, Tu raoden
aucilebelia adamianis uflebaTa dacvisaTvis TviTregulirebis
meqanizmebis Seqmna.
savsebiT bunebrivia, rom yofil sabWoTa qveynebSi Jurnalistebi
Tavs arideben sazogadoebis winaSe pasuxismgeblobas, radgan mas
saxelmwifos mxridan kontrolTan aigiveben. martivad rom vTqvaT,
isini uars amboben eTikis kodeqsze. maT surT, rom iyvnen
Tavisufalni da TviTSemoqmedni. maT TavianTi Tavi politikuri
arenis Semoqmedebad da msaxiobebad warmoudgeniaT da ara
informaciis mompoveblebad da gamavrcelebleblad.
Sedegad viRebT konfliqts.
vfiqrob, qarTulma mediam reformaze unda izrunos da mTlianad
qveynis reformirebasac Seuwyos xeli.
mediis angariSvaldebulebis
sistemebi
Jan klod bertrani
parizis universitetis profesori
rekomendaciebi
4 4
mediis angariSvaldebulebis sistemebis popularizaciis mizniT,
saWiroa saqarTveloSi sainformacio-saganmanaTleblo kampaniis
Catareba, rac, pirvel rigSi, Jurnalistur da politikur wreebSi
unda daiwyos da sazogadoebaSi ganivrcos. rodesac sazogadoebas
ara aqvs motivacia, organizacia da is Tavs uZlurad grZnobs,
mas verc iniciativis gamoCenas mosTxov. Tumca, meores mxriv,
Tavisuflebas da pasuxismgeblobas yvela sakmaod iolad
aRiqvams. problema Tavisuflebis da pasuxismgeblobis
urTierTdamokidebulebis gaazrebaa.
rac Seexeba konkretul rekomendaciebs, Jurnalistebisa da
Jurnalisturi asociaciebis mier eTikis kodeqsis SemuSavebis da
mowonebis Semdeg, is cnobili unda gaxdes sazogadoebisTvisac.
momavalSi kodeqsma ormagi funqcia unda Seasrulos:
erTi mxriv, daexmaros Jurnalistebs, Tavi profesionalTa
gundis wevrebad igrZnon, solidaroba gamoucxadon
erTmaneTs da rogorc mniSvnelovanma socialurma jgufma,
sazogadoebis gajansaRebisTvis ibrZolon;
meores mxriv, saSualeba misces sazogadoebas, icodes, Tu ras
unda moelodes patiosani da obieqturi mediisagan.
am procesSi Cven SesaZloa, ori varianti ganvixiloT: presis
ombudsmenis Tanamdebobis SemoReba da presis sabWos Seqmna.
pres ombudsmeni
presis ombudsmeni, romelsac mediis mesakuTreebi da mediis
warmomadgenlebi erToblivad niSnaven, xels Seuwyobs mediis
angariSvaldebulebis koncefciis Camoyalibebasa da mis
popularizacias. yvela sxva qveynis magaliTze SeiZleba iTqvas, rom
gacilebiT iolia presis ombudsmenis institutis funqcionirebis
4 5
dawyeba, vidre presis sabWosi, romelic imave mizans emsaxureba.
amasTanave unda gaviTvaliswinoT, rom ombudsmenis instituti
mediis angariSvaldebulebis sam sxvadasxva sistemas gulisxmobs:
I. amerikuli modeli _ calkeuli gazeTebis da samauwyeblo
kompaniebis mier daniSnuli `mkiTxvelTa advokati~, romelic
iRebs da ixilavs mkiTxvelTa sarCelebs da angariSs akeTebs
maTze. es modeli SeiZleba misaRebi iyos saqarTvelosTvis,
sadac mediis mxolod mcire nawilia dainteresebuli,
daicvas xarisxi da aiRos pasuxismgebloba.
I I . Sveduri modeli _ presis sabWos specialuri agenti, romelic
filtravs saCivrebs: ixilavs martiv saCivrebs, xolo gacilebiT
seriozulebs gansaxilvelad presis sabWos ugzavnis.
I I I . mesame modeli _ saxalxo damcvelis me-18 saukunis Sveduri
tradicia, romelic arsSi saxalxo damcvelis institutis
saqarTveloSi moqmed princips gulisxmobs. am modelTan yvelaze
axloa samxreT afrikuli gamocdileba, sadac ombudsmens zurgs
umagrebs saapelacio komiteti, presis sabWos analogiuri
organo.
imisaTvis, rom presis ombudsmenma mTeli qveynis masStabiT
operatiulad, samarTlianad da sajarod Seasrulos dakisrebuli
funqciebi, mas aparati da soliduri biujeti esaWiroeba.
saxelmwifom upirobod unda gamoyos Tanxebi.
da bolos, erTi pirovneba, rac ar unda kargad SeirCes is,
sadavo sakiTxebis gadawyvetisas, SezRudulia socialurad
araerTgvarovan qveyanaSi. aqedan gamomdinare, aucilebelia
presis sabWos msgavsi organo, romelic ombudsmens zurgs
gaumagrebs da saapelacio funqcias Seasrulebs.
4 6
presis sabWo
umetes demokratiul qveynebSi presis sabWo aris nebayoflobiTi,
sami subieqtis (mesakuTreebi, Jurnalistebi, sazogadoebis
warmomadgenlebi) monawileobiT Seqmnili organo, romlis mizania:
daicvas presis Tavisufleba;
ganixilos mediis winaaRmdeg Semosuli saCivrebi.
am models araferi aqvs saerTo egvipteSi arsebul presis umaRles
sabWosTan, romelic cenzuris saSualebaa xelisuflebis xelSi.
presis sabWo arc gamomcemlebisTvis da mauwyebelTaTvis
gankuTvnili pres klubia da arc JurnalistTa kavSirisa Tu
asociaciis mier Seqmnili sadisciplino komisia.
ramdenime gamonaklisis garda, dReisaTvis demokratiul qveynebSi
presis sabWoebi moqmedeben. zogierTi profesionali, gansakuTrebiT
amerikis SeerTebul StatebSi, uaryofs presis sabWos, radganac mas
presis tribunalad miiCnevs. Tumca, presis sabWo ar iyenebs damsjel
RonisZiebebs, garda imisa, rom sakuTari poziciis gamoqveynebas
moiTxovs (gamonaklisia SvedeTi, sadac jarima tiraJis mixedviT
ganisazRvreba). meore mxriv, presis sabWos bevri mimzidveli mxare aqvs:
_ es aris mudmivmoqmedi demokratiuli instituti, romelic
Tavad mediis mieraa Seqmnili;
_ mas SeuZlia imoqmedos rogorc adgilobriv, regionalur da
erovnul doneze, aseve saerTaSorisoze;
_ igi sociumis sam ZiriTad subieqts aerTianebs da
uflebamosilia, isaubrobs maTi saxeliT;
_ ramdenadac igi naklebad asrulebs saarbitraJo sasamarTlos
funqciebs, misi sxva funqciebi sakmaod mravalferovania;
_ SesaZloa, is mediis angariSvaldebulebis sistemis
araformaluri qselis centri gaxdes.
qarTuli presis sabWos modeli ar unda daeyrdnos SvedeTisa da
samxreT afrikis gamocdilebas. saqarTveloSi jer ar arsebobs
Jurnalistebis, redaqtorebisa da gamomcemlebis msxvili
gaerTianebebi asociaciebis saxiT. qarTuli sabWo SesaZloa,
4 7
daeyrdnos kanadis gamocdilebas. kanadaSi, 44 gazeTis arsebobis
pirobebSi, ontarios presis sabWom funqcionireba 8 gazeTis bazaze
daiwyo. SesaZloa, Tavdapirvelad seriozulma gamocemebma Seqmnan
presis sabWo, romelsac momavalSi sxvebic SeuerTdebian.
rogorc wesi, sabWoSi warmodgenili unda iyos rogorc beWdviTi,
aseve samauwyeblo media. mas Semdeg, rac sabWos wevrTa ricxvi
gaizrdeba, unda ganisazRvros warmomadgenelTa SerCevis wesi,
wevrTa raodenobam 20-30 kacs ar unda gadaaWarbos.
sabWos wevrTa mesamedi an Tundac naxevari ar unda iyos
raimenairad dakavSirebuli mediasTan.
saqarTveloSi presis sabWos unda hqondes Semdegi upiratesobani:
Seesabamebodes sxva evropuli qveynebis sabWoebs, romlebic
gawevrianebulni arian evropis damoukidebel presis sabWoebis
aliansSi.
rogorc yvelgan, mediaSic da sazogadoebaSic, gaaerTianos
sxvadasxva jgufebi, mediis xarisxis gaumjobesebaze
pasuxismgeblobis gasanawileblad.
presis sabWos erTaderTi misia saCivrebis ganxilva ar unda iyos,
rogorc es umetes sabWoebSi xdeba. Tuki biujeti presis sabWos
saSualebas miscems, mas SeuZlia:
monitoringi gauwios mediaSi eTikis normebis darRvevas da
gaxdes saCivris iniciatori;
iyos mediis interesebis gamxmovanebeli mediis sakiTxebze
mTavrobasTan urTierTobisas;
mxari dauWiros da xeli Seuwyos masobrivi komunikaciis
kvlevebisa da JurnalistebisaTvis treiningebis Catarebas.
presis sabWos Seqmna Tu ombudsmenis daniSvna arsebiTad signalia
sazogadoebisaTvis, Tumca, ar aris uebari saSualeba, romelic
mediaSi arsebul yvela naklovanebas gamoasworebs.
4 8 kanada
kanadaSi arsebuli sxva sabWoebis msgavsad, briTiS-kolumbiis presis
sabWo sagazeTo industriis TviTmmarTvelobiTi maregulirebeli
organoa, romlis wevroba yvela gazeTisTvis nebayoflobiTia.
gazeTebis bevri saTemo gaerTianeba masSi gacilebiT adre
gawevrianda, vidre 1995 wels _ briTiS kolumbiisa da iukonis
gazeTebis asociacia (BCYCNA).
dReisaTvis sabWoSi 130-ze meti gazeTia gawevrianebuli,
aqedan 16 briTiS-kolumbias yoveldRiuri, 9 _ saTemo,
xolo 107 _ BCYCNA-is gazeTia.
sabWo daarsda 1983 wels, rodesac federalurma mTavrobam mTels
kanadaSi sagazeTo industriis regulirebis ideis lobireba scada
da sagazeTo industriis liderebma amaSi garkveuli safrTxe
dainaxes.
sabWo mTlianad sagazeTo industriis mier finansdeba. yoveldRiur
gazeTebs wliuri Senatani gazeTis tiraJidan gamomdinare SeaqvT,
xolo saTemo gazeTebi fiqsirebul gadasaxads ixdian.
sabWos hyavs aRmasrulebeli direqtori, xolo Tavad sabWo
yovelkvartalurad ikribeba.
briTiS-kolumbiis presis sabWo
4 9
sabWos wevroba xelsayrelia Semdeg garemoebaTa gamo:
igi icavs mis wevrebs sasamarTlo ganxilvebisgan, vinaidan saCivari
gansaxilvelad sabWoSi Sedis. mosarCele werilobiT adasturebs
Tavis nebas, sakiTxis am gziT gadawyvetis Taobaze. miukerZoebeli
da samarTliani sabWos mier saCivris ganxilva gazeTebs saSualebas
aZlevs, dazogon dro da Tanxebi, aseve Tavidan aicilon
garTulebebi. dauSvebelia, sabWoSi romelime mxaris interesi
advokatma warmoadginos.
mas Semdeg rac, presis sabWom saapelacio funqcia SeiZina,
sabWos mier saCivris ganxilva, sasamarTlosTan SedarebiT,
iaffasiani alternativa gaxda.
amasTanave sabWo icavs medias mTavrobis mxridan Carevisgan, aseve
uzrunvelyofs informaciis xelmisawvdomobas.
sabWos ZiriTadi kanoni adgens mis ZiriTad miznebsa da amocanebs :
presis Tavisuflebis dacva;
sazogadoebisa da presis warmomadgenlebs Soris Suamavlis
rolis Sesruleba;
Jurnalistikis umaRlesi standartebis, profesionalizmis da
eTikuri normebis ganmtkiceba;
sazogadoebis mxridan Semosuli saCivrebis ganxilva da presis
mier informaciis Segrovebasa da Tvalsazrisis miwodebasTan
dakavSirebuli SeniSvnebis gaTvaliswineba;
im SemTxvevebis ganxilva da moxseneba, romlebic sajaro
informaciis xelmisawvdomobis SezRudvas exeba;
mTavrobasTan da sxva struqturebTan urTierTobisas presis
sabWos interesebis warmodgena;
sabWos saqmianobis Sesaxeb perioduli angariSebis gamoqveyneba
da sxva presis sabWoebTan informaciis gacvla;
5 0
presis sabWos sxdomebi araformalur xasiaTs atarebs da is Riaa
sazogadoebisaTvis. sxdomaze aravis ar moeTxoveba ficis dadeba da
aseve ar xdeba sxdomebis stenogramireba.
sxdomaze mosarCeles pirveli sityvis ufleba eZleva, rasac gazeTis
warmomadgenlis gamosvla mosdevs. orive mxares gasaCivrebis
Tanabari ufleba gaaCnia, aseve orive mxares SeuZlia, moiTxovos
saTanado mtkicebulebebis warmodgena. sabWos wevrebs SeuZliaT,
orive mxares mimarTon SekiTxvebiT.
mosmenis Semdgom, sabWom unda gamoitanos gadawyvetileba.
gadawyvetilebaSi miTiTebulia monacemebi momCivanisa
da gazeTis Sesaxeb. gazeTi movalea, srulad gamoaqveynos sabWos
gadawyvetileba.
sabWos hyavs 11 direqtori, romelTagan 6 sazogadoebis
warmomadgenelia, xolo danarCeni 5 daniSnulia media industriis
mier. sabWos Tavmjdomare da misi moadgile yovelTvis sazogadoebis
warmomadgenlebi arian.
sabWos wevrebi, romlebic sazogadoebas warmoadgenen, Rebuloben
dRiur gasamrjelos sxdomebSi monawileobis mixedviT, maT aseve
unazRaurdebaT xarjebi, roca mediis mier daniSnul wevrebs
mxolod xarjebs unazRaureben.
sabWos wevrebi Tavis uflebamosilebas 4 wlis vadiT axorcieleben,
aqedan 2 weli garantirebulia, xolo Semdegi 2 wliT SeiZleba,
kidev airCion. wevrTa rotacia xdeba teritoriuli principiT,
raTa sabWoSi briTiS-kolumbias teritoriaze arsebuli yvela
regionis warmomadgenloba moxvdes.
5 1didi britaneTi
presis saCivrebis komisia aris damoukidebeli subieqti, romelic
muSaobs sazogadoebis warmomadgenelTa, moqalaqeTa im saCivrebze,
romlebSic gamoTqmulia raime saxis pretenzia Jurnal-gazeTebSi
gamoqveynebuli masalebis SinaarsTan dakavSirebiT.
praqtikis kodeqsi aris TviTmmarTvelobis sistemis sayrdeni presis
saCivrebis komisiis saxelmZRvanelo dokumenti. kodeqsi
presindustriis warmomadgenelTa mier aris Seqmnili da presis
saCivrebis komisiis mier ratificirebuli. periodulad
mas redaqtorTa komiteti ixilavs da xvews. komisia ki sabolood
amtkicebs cvlilebebs.
2000 wlisaTvis komisiam daasrula 2,225 saCivris Seswavla, sadac
aTidan eqvsi saCivari _ faqtebis sizustes, rvidan erTi ki piradi
cxovrebis xelyofas Seexeboda. yvela saCivari ganixileboda
praqtikis kodeqsze dayrdnobiT. am kodeqss, romelic Tavad
redaqtorebis mier aris SemuSavebuli, uerTdeba didi britaneTis
yvela saerTo nacionaluri da regionaluri beWdviTi media da masSi
Camoyalibebulia is principebi, romlebic informaciis mopovebasa
da gavrcelebas ukavSirdeba. es kodeqsi aseve uzrunvelyofs iseTi
daucveli jgufebis dacvas, rogorebicaa bavSvebi, pacientebi da
diskriminaciis riskis winaSe mdgomi pirebi.
presis saCivrebis komisia
5 2
presis saCivrebis komisiis mTavri mizania daexmaros im moqalaqeebs,
romlebsac raime saxis pretenzia uCndebaT presis saSualebebis
mimarT. am funqciis efeqturad ganxorcielebis uzrunvelyofis
mizniT, komisia reagirebs operatiulad da yovelgvari gadasaxadis
gareSe.
garda imisa, rom komisiisaTvis mimarTva ufasoa da moqalaqes
ar esaWiroeba iuridiuli konsultanti an advokati,
sagazeTo industriis TviTmmarTvelobis mesveurTa efeqturi
muSaobis Sedegad, es saqmianoba tvirTad arc gadasaxadebis
gadamxdelebs awveba.
komisiis mizania winaaRmdegobaTa megobruli da swrafi mowesrigeba.
Tu ar CavTvliT iseT SemTxvevebs, rodesac saxezea kodeqsis raime
saxiT darRvevava. aTidan cxra SemTxvevaSi problema
14 samuSao dReSi regulirdeba.
erT-erTi ZiraTadi amocana komisiis xelmisawvdomobaa. am mizniT
funqcionirebs cxeli xazi, romelic moqalaqeebs saCivrebis
SedgenaSi exmareba, qveyndeba damxmare literatura, maT Soris
umciresobaTa enebzec, moqmedebs internet saiti, teqstponebi
smenadaqveiTebulTaTvis da es informacia 24 saaTis ganmavlobaSia
xelmisawvdomi.
TviTmmarTvelobis warmatebuli muSaobis safuZvelia is,
rom masSi mTeli sagamomcemlo industria monawileobs.
regularulad qveyndeba yvela is mniSvnelovani kritikuli
gadawyvetileba, romelic aTi wlis ganmavlobaSi komisias
gamoutania da mas yvela Jurnal-gazeTi aqveynebs.
rodesac komisiaSi saCivari Sedis, redaqtorebma ician, rom
erTaderTi, rac maT unda moimoqmedon, es praqtikis kodeqsis
principebidan gamomdinare, sakuTari interesis dacvaa. wored es
aris redaqtorebis mxridan kodeqsisadmi erTgulebis gamoxatuleba.
5 3
kidev erTi niSani, romelic xazs usvams am kodeqsisadmi
gansakuTrebul damokidebulebas, aris is, rom qveyanaSi moqmedi
Jurnal-gazeTebis redaqtorTa absolutur umetesobas am kodeqsis
principebis erTguleba SromiTi kontraqtebiTac evalebaT.
miuxedavad imisa, rom redaqtorebisTvis gankuTvnili kodeqsi Tavad
redaqtorebis mier aris dawerili, is ar aris sagazeTo industriis
ubralo iaraRi. piriqiT, komisiis wevrTa umravlesoba ar
warmoadgens sagazeTo industriaSi CarTul adamianebs, radgan
komisia upirveles yovlisa, mosarCleTa interesebis dasacavad aris
Seqmnili da igi damoukidebeli organoa. komisiaSi arCevis sistema
uzrunvelyofs masSi sazogadoebis im gamorCeul wevrTa
monawileobas, romlebic pres industriisagan damoukideblebi arian.
5 4 samxreT afrika
presis ombudsmenisa da saapelacio komisiispresis ombudsmenisa da saapelacio komisiispresis ombudsmenisa da saapelacio komisiispresis ombudsmenisa da saapelacio komisiispresis ombudsmenisa da saapelacio komisiis
ZiriTadi kanoniZiriTadi kanoniZiriTadi kanoniZiriTadi kanoniZiriTadi kanoni*
1. Sesavali
samxreT afrikis nacionaluri redaqtorebis forums (sanrf),
sazogadoebrivi gazeTebis redaqtorebis forums(sgrf), samxreT
afrikis JurnalistTa federacias (saJf), samxreT afrikis mediis
muSakTa asociacias (samma), samxreT afrikis gazeTebis asociaciasa
(saga) da samxreT afrikis Jurnalebis gamomcemelTa asociacias
(saJga) miaCniaT, rom saCivrebis realurad xelmisawvdomi, obieqturi
da damoukidebeli meqanizmis SemuSavebis gziT SesaZlebelia, ukeT
moemsaxuron sazogadoebas. aseTi meqanizmis SemuSaveba damfuZ-
nebelma iuridiulma pirebma presis ombudsmenisa da saapelacio
komisiis saSualebiT gadawyvites. presis ombudsmeni da saapelacio
komisia uSuamdgomleben, gadaWrian da, saWiroebis SemTxvevaSi,
ganaCens gamoitanen sarCelebze im kodeqsisa da proceduris
mixedviT, romelTac damfuZnebeli iuridiuli pirebi SeimuSaveben.
2. damfuZnebeli iuridiuli pirebis komiteti
2.1. damfuZnebeli iuridiuli pirebi ayalibeben damfuZnebeli
iuridiuli pirebis komitets, romelSic TiToeuli organizacia
Semdegnairad iqneba warmodgenili: or-ori wevri dainiSneba
samxreT afrikis nacionaluri redaqtorebis forumidan (sanrf)
da samxreT afrikis gazeTebis asociaciidan (saga); TiTo-TiTo
wevri _ sazogadoebrivi gazeTebis redaqtorebis
* ibeWdeba SemoklebiT
5 5
forumidan(sgrf), samxreT afrikis JurnalistTa
federaciidan(saJf), samxreT afrikis mediis muSakTa
asociaciidan (samma) da samxreT afrikis Jurnalebis
gamomcemelTa asociaciidan(saJga).
damfuZnebeli iuridiuli pirebis komiteti ori wlis vadiT
irCevs Tavmjdomares komitetis Semadgenlobidan.
xmebis Tanabrad ganawilebis SemTxvevaSi, gadamwyveti xma aqvs
Tavmjdomares.
2.2. damfuZnebeli iuridiuli pirebis komitetis krebas iwvevs
Tavmjdomare, sul mcire, weliwadSi erTxel.
2.3. saga uzrunvelyofs damfuZnebeli iuridiuli pirebis komitets
samdivno momsaxurebiT da xelmZRvanelobas uwevs presis
ombudsmenisa da saapelacio komisiis finansur saqmianobas
biujetis farglebSi.
damfuZnebeli iuridiuli pirebis komitetma
oficialurad unda aRiaros ZiriTadi kanoni, SeimuSaos
saxelmZRvanelo kodeqsi da procesualuri kanonebi.
beWdviT mediaSi gamoacxados daniSnuli komisiis wevrebis
nominacia, presis ombudsmenis vakansia da saapelacio komisiis
Tavmjdomaris vinaoba.
presis ombudsmenis, Tavmjdomarisa da saapelacio komisiis
wevrebis SerCevis kriteriumebi:
3.4.1. Tavmjdomare kargad unda icnobdes presis kanons, sasamarTlo
da samarTalwarmoebis praqtikas. mas ekrZaleba mediaSi muSaoba
an am sferoSi finansuri interesebis qona.
3.4.2. presis warmomadgenlebi: eqvs wevrs, romelic miCneulia
jgufad, unda gaaCndes beWdviT mediaSi, gansakuTrebiT –
sagazeTo presaSi, saredaqcio da Jurnalisturi muSaobis
gamocdileba. dasaSvebia maTi gazeTSi muSaoba.
3.4.3. sazogadoebis warmomadgenlebi: eqvsi wevri, romlebic
miCneulia jgufad, unda iyos seriozulad dainteresebuli
5 6
sazogadoebaSi beWdviTi mediis, gansakuTrebiT sagazeTo presisa
da misi sazogadoebrivi rolis, Rirebulebis amaRlebiT. maT
ekrZalebaT mediaSi muSaoba an am sferoSi finansuri interesebis
qona.
arc erTi wevri ar unda muSaobdes romelime adgilobriv an
saxelmwifo sakanonmdeblo organoSi an iyos aseTi organos
wevri. ar unda iyos romelime politikuri partiisa da msgavsi
organizaciis wevri.
yvela wevri: orientirebuli unda iyos adamianis uflebebis
dacvaze da esmodes, rom saapelacio komisiis wevroba maTgan
gadawyvetilebebis miRebisas miukerZoeblobas da organuli
samarTlis kanonebisadmi morCilebas moiTxovs. yvela wevri unda
aRiarebdes azris gamoTqmisa da informaciis Tavisuflebas.
3.4.6. mTlianobaSi, saapelacio komisia unda warmoadgendes farTo
warmomadgenlobiT gaerTianebas.
3.4.7. presis ombudsmeni kargad unda icnobdes presis kanons
(umaRles doneze) da SeeZlos kamaTis dros Suamdgomloba. mas
ekrZaleba mediaSi muSaoba an am sferoSi finansuri interesebis
qona.
3.5. Tu raime mizeziT saapelacio komisiis Tavmjdomaris
Tanamdeboba vakanturi darCa, damfuZnebeli iuridiuli pirebis
komitetma vakansiis Sesavsebad xelaxla unda moiwvios Zveli an
Seqmnas axali damniSvneli komisia.
3. damniSvneli komisia
sazogadoebasTan kandidatebis intervius Semdeg, damniSvnelma
komisiam, rogorc sazogadoebis arCeulma:
4.1. damfuZnebeli iuridiuli pirebis komitetis TavmjdomaresTan
konsultaciis Semdeg, Tanamdebobaze unda daniSnos presis
ombudsmeni;
5 7
4.2. Tavmjdomaris da saapelacio komisiis Tormeti wevris xuTi wlis
vadiT daniSvnisas, komisia uzrunvelyofili unda iyos iseTi
eqvsi wevriT, romelsac Jurnalistur da sagamoZiebo saqmeSi
(„presis warmomadgeneli“) saeqsperto da praqtikuli
gamocdileba gaaCnia da aris sazogadoebis wevri
(„sazogadoebis warmomadgeneli“).
presis ombudsmenma damfuZnebeli iuridiuli pirebis komitetis
yrilobas unda warudginos yovelwliuri angariSi, Tavisi
organizaciis da saapelacio komisiis saqmianobis Sesaxeb.
4. saapelacio komisia
saapelacio komisiis Tavmjdomare uflebamosilia, drodadro
Seqmnas samarTlebrivi komisia, romelic saapelacio komisiis
Tavmjdomarisagan da ori wevrisagan Sedgeba: samarTlebriv
komisiaSi unda Sediodes presis da sazogadoebis TiTo-TiTo
warmomadgeneli. saWiroebis SemTxvevaSi, Tavmjdomares ufleba aqvs,
samarTlebriv komisiaSi airCios presisa da sazogadoebis or-ori
warmomadgeneli. im SemTxvevaSi, Tu ver xerxdeba Sesaferisi wevrebis
SerCeva, saapelacio komisiaSi, kooptaciis wesiT, airCeven pirebs,
romelTac, Tavmjdomaris azriT, analogiuri gamocdileba da
kvalifikacia gaaCniaT. saapelacio komisia gadawyvetilebebs xmebis
umravlesobiT iRebs.
Tuki arsebobs raime faqtori, anda Semosulia saCivari, Tavmjdomare
iwvevs saapelacio komisiis saerTo krebas, saCivaris an presis
ombudsmenis postidan gaTavisuflebisa da vakansiis gamocxadebis
sxva safuZvlis sakiTxis gansaxilvelad.
sanqciebi
eyrdnoba ra sagas wevrebis mier kodeqsis kanondarRvevis Taobaze
moZiebul masalebs an beWdviT saSualebas, romelic nebayoflobiT
5 8
gaxda presis ombudsmenis iurisdiqciis subieqti, presis ombudsmeni,
an – apelaciisas – saapelacio komisia, uflebamosilia:
4.1. Sewyvitos saCivris ganxilva.
4.2. gamoucxados mopasuxes ganaCeni, rom igi damnaSavea kodeqsis da
kanonis darRvevaSi;
7.3. brZanos, rom sasjeli da/an gadawyvetileba unda gamoaqveynos
mopasuxem iseTi formiT, rogorc amas presis ombudsmeni an
presis saapelacio komisia daadgens.
ZiriTadi kanonis, kodeqsisa da procesualuri wesebis Secvla
moiTxovs damfuZnebeli iuridiuli pirebis komitetis or mesamedze
metis Tanxmobas, daswrebuli an dauswrebeli kenWisyriT. arc erTi
cvlileba ar Seva ZalaSi, vidre sul mcire 21 dRiT adre komitetis
wevrebs ar daurigdebaT dabeWdili SeniSvnebi SemoTavazebuli
cvlilebebis Taobaze.
10. kontraqtis Sewyveta
10.1. damfuZnebeli iuridiuli pirebis komiteti uflebamosilia,
presis ombudsmenTan yoveli kontraqtis vadis gasvlis Semdeg,
gaauqmos presis ombudsmenis Tanamdeboba da saapelacio komisia.
sarCeli
sarCelis ganxilva da ganaCenis gamotana xdeba araformalurad.
ombudsmenma da monawile mxareebma, SesaZleblobis farglebSi,
yoveli Rone unda ixmaron problemis swrafi da megobruli
daregulirebisaTvis.
termini `mosarCele~ moicavs nebismier pirovnebas an nebismier
asociacias, adamianTa jgufs, korporacias, dawesebulebas, gazeTs,
5 9
organizacias, sazogadoebas an gaerTianebas, visac sarCeli Semoaqvs,
an nebismier oficialur pirs, romelic werilobiT uflebamosilia
warmoadginos asociacia, adamianTa jgufi, korporacia,
dawesebuleba, gazeTi, organizacia, sazogadoeba an gaerTianeba,
sarCelis Setanisas.
`mopasuxe~ moicavs nebismier pirovnebas, asociacias, adamianTa
jgufs, korporacias, gazeTs an pres-mediis sxva saxeobas, romlis
winaaRmdegac sarCelia Setanili.
presasTan dakavSirebuli sarCelis SemTxvevaSi, mopasuxe unda iyos
gazeTis mflobeli, romelic ganxilvaze moavlens mTavar
redaqtors.
ombudsmenma ar unda miiRos sarCeli:
1. romelic anonimuria, an, misi azriT, aris: TaRliTuri,
frivoluri, Seicavs borot an uxerxul ganzraxvas.
1.5.3. romelic ar Seesatyviseba kodeqsis pirveladi darRvevis
prezumfcias.
sarCelis miRebisTanave, ombudsmenma dauyovnebliv unda
gadaagzavnos is mopasuxesTan da Seecados problemis disputis
meSveobiT gadaWras.
TiToeul dapirispirebul mxares SeuZlia ombudsmenis
gadawyvetilebis gasaCivreba gadawyvetilebis miRebidan Svidi dRis
ganmavlobaSi, an sakasacio komisiis Tavmjdomaris nebarTviT,
gacilebiT xangrZlivi drois Semdeg.
6 0
3. sakasacio procedura
sakasacio sarCelis Setanis Semdeg, apelantma Svidi dRis
ganmavlobaSi unda warudginos ombudsmens werilobiTi gancxadeba,
romelSic srulad iqneba Camoyalibebuli apelaciis mizezebi.
apelantis werilobiTi gancxadebis asli ombudsmenma gansaxilvelad
unda warudginos meore dapirispirebul mxares, romelsac,
Tavis mxriv, Svidi dRis vadaSi unda warudginos ombudsmenis
gancxadeba, romelSic srulyofiladaa Camoyalibebuli misi
pasuxi apelantis gancxadebaze.
ombudsmenma dauyovnebliv unda gadaugzavnos saapelacios
Tavmjdomares orive werilobiTi gancxadeba, agreTve dokumentacia
da misi gadawyvetilebis asli.
saapelacio komisiis winaSe wardgenisas, dapirispirebul mxareebs
ekrZalebaT iuristebis an sxva pirebis daswreba, magram maT ufleba
aqvT, Tan axldeT mrCevlebi.
5. saapelacio komisiis ganaCeni
ombudsmenma unda uzrunvelyos, rom nebismieri ganaCeni
(gadawyvetileba), am ganaCenis argumentacia da/an saapelacio
komisiis moTxovnebi gadaegzavnos apelantsa da mopasuxes, romelic
gaatarebs saapelacio komisiis mier miRebul direqtivebs da
uzrunvelyofs saapelacio komisiis nebismieri gadawyvetilebis
realizacias.
6 1estoneTi
ras warmoadgens presis sabWo?ras warmoadgens presis sabWo?ras warmoadgens presis sabWo?ras warmoadgens presis sabWo?ras warmoadgens presis sabWo?
presis sabWo aris presis mierve Seqmnili TviTregulirebis organo,
romelic saSualebas aZlevs presasTan uTanxmoebaSi aRmoCenil
mkiTxvels, konfliqti sasamarTlos Carevis gareSe moagvaros.
presis sabWo aris warmomadgenlobiTi kreba, romlis SemadgenlobaSi
arian rogorc mediis, aseve sxva seqtoris warmomadgenlebi.
estoneTis presis sabWo 9 wevrisagan Sedgeba, romlebic mediisa
da sazogadoebis sxva seqtorebis warmomadgenlebi arian.
ZiriTadSi presis sabWo ixilavs mkiTxvelTa saCivrebs, romlebic
beWdviT gamocemebSi gamoqveynebul masalebze Sedis. rogorc wesi,
presis sabWos sxdomebi TveSi erTxel imarTeba. sasamarTlosgan
gansxvavebiT, presis sabWo sakiTxis swraf da usasyidlo ganxilvas
iTvaliswinebs. estoneTSi presis sabWos saqmianoba finansdeba
Jurnalisturi gamocemebis TanadgomiT.
saCivrebis ganxilvisas, presis sabWos wevrebi xelmZRvaneloben
Jurnalisturi tradiciebiT da estoneTis Jurnalisturi eTikis
kodeqsiT. gadawyvetilebebis gamotanisas, sabWo icavs masobrivi
informaciis saSualebebis interesebs, Tavisuflad moipovon da
gaavrcelon informacia, magram aseve iTvaliswinebs sazogadoebis
samarTlian interess JurnalistikasTan urTierTobaSi.
Tavisi gadawyvetilebebiT sabWo qmnis da amkvidrebs
keTil Jurnalistur tradiciebs.
6 2
moqalaqem, romelic Tvlis, rom presaSi gamoqveynebulma masalam mas
ziani miayena, SeiZleba, presis sabWoSi moraluri kompensacia
miiRos. es im SemTxvevaSi moxdeba, Tu ki presis sabWo gadawyvets,
rom gamocemam daarRvia keTili Jurnalisturi tradiciebi. aseT
SemTxvevaSi, gamocema gamoaqveynebs Sesabamiss gadawyvetilebas.
momCivans sabWo ar uniSnavs fulad kompensacias, sabWos aseve ar
gaaCnia uflebamosileba, gamocemas _ jarima an sxva saxis sasjeli
daakisros. sabWos saqmianoba ZiriTadSi mis moralur avtoritets
efuZneba. seriozuli TviTregulireba gacilebiT warmatebiT
uzrunvelyofs keTili Jurnalisturi tradiciebis damkvidrebas,
vidre kanoni.
presis sabWo ar ixilavs reklamasTan dakavSirebul saCivrebs.
estoneTSi aseT SemTxvevebSi mimarTaven reklamis sabWos, romelic
momxmarebelTa uflebebis dacvis departamentSi funqcionirebs.
presis sabWos statuti
1. presis sabWo aris TviTregulirebis organo, romlis mizania,
beWdviT mediaSi gamoqveynebul publikaciebze Semosuli
saCivrebis ganxilva.
2. Jurnalisturi konfliqtebis gadawyvetisas, sabWo icavs
masobrivi informaciis saSualebebis interesebs _ Tavisuflad
moipovon da gaavrcelon informacia, magram aseve iTvaliswinebs
sazogadoebis samarTlian interess JurnalistikasTan
urTierTobaSi. sabWos avtoriteti efuZneba presis mzadyofnas,
nebayoflobiT gaiTvaliswinos keTili Jurnalisturi
tradiciebi.
3. presis sabWosaTvis saCivriT mimarTvis ufleba aqvs nebismier
fizikur da iuridiul pirs, misi misamarTiT gamoqveynebuli
nebismieri publikaciis Taobaze.
4. rogorc wesi, saCivrebis gansaxilvelad, presis sabWo ikribeba
TveSi erTxel.
6 3
5. presis sabWos Semadgenloba:
5.1. estoneTis gazeTebis kavSiri presis sabWos SemadgenlobaSi
iwvevs rogorc presis warmomadgenlebs, aseve damoukidebel
eqspertebs. gazeTebis kavSiri avlens sabWos 9 wevrs, romelTagan
5 presis warmomadgenelia, xolo 4 _ sazogadoebis. wevrebi 2 wlis
vadiT iniSnebian. pirveli Semadgenlobis rotacia saqmianobis
dawyebidan erTi wlis vadaSi iwyeba.
5.2. presis sabWos Tavmjdomare xelmZRvanelobs.
6.2. presis sabWos gadawyvetileba miRebulad iTvleba, Tu mas mxari
dauWira sxdomaze damswreTa naxevarze metma. xmaTa Tanabari
ganawilebisas, gadamwyveti mniSvneloba Tavmjdomaris xmas aqvs.
7. presis sabWos saqmianobas afinanseben gazeTebis kavSiris wevri
gamocemebi da sxvadasxva media arxebi, romelnic mxars uWeren
Jurnalistikis TviTregulirebas.
8. presis sabWo ganixilavs saCivrebs, romlebic:
a) warmodgenilia werilobiTi formiT, Tan axlavs konkretuli
statiis asli da saWiroebis SemTxvevaSi sxvadasxva
ganmartebiTi dokumentebi.
b) exeba masalebs, romelTa gamoqveynebis dRidan ar aris gasuli
3 Tveze meti.
9. presis sabWo ar ixilavs saCivrebs Tuki:
a) aRniSnul saqmeze mimdinareobs sasamarTlo ganxilva;
b) ar xerxdeba momCivanis vinaobis dadgena;
g) saCivars araferi aqvs saerTo Jurnalisturi tradiciebis
dacvasTan.
10. presis sabWos gadawyvetileba SeiZleba iyos gamamtyunebeli
(Tu ki sabWo daadgens, rom dairRva keTili Jurnalisturi
tradiciebi), an gamamarTlebeli (Tu ki dadginda, rom ar
momxdara keTili Jurnalisturi tradiciebis darRveva).
11. gazeTebi valdebulni arian, gamoaqveynon presis sabWos mier
gamotanili gamamtyunebeli ganaCeni.