Upload
godzilaa456
View
198
Download
5
Embed Size (px)
Citation preview
1
bela wifuria
postmodernizmis ZiriTadi principebi
წიგნიდან: „ლიტერატურის თეორია - XX საუკუნის ძირითადი მეთოდოლოგიური
კონცეფციები და მიმდინარეობები“, შოთა რუსთაველის ქართული ლიტერატურის
ინსტიტუტი, თბილისი, 2006
postmodernizmi, iseve, rogorc Tavad modernizmi, ganmazogadebeli
cnebaa, romelic Tavis TavSi aerTianebs xelovnebasa da kulturaSi,
adamianis azrovnebasa da sulier samyaroSi mimdinare procesebs,
romlebic drois garkveul lokalur monakveTSi iCenen Tavs. swored
amitom postmoderns zogjer ubralod postmodernuli drois
suliskveTebad an mgrZnobelobad gansazRvraven. drois sazRvrebi
erTgvarad pirobiTia, radgan rogorc modernizmi, ise postmodernizmi
aTwleulebis manZilze viTardeboda sxvadasxva qveynebSi; maTi
ganviTarebis kulminaciuri etapebic aTwleulebiT, an TiTqmis saukuniT
aris daSorebuli. xSirad postmodernizms aanalizeben, rogorc
sakuTriv amerikul movlenas, romelic Tavisi aqtivobis piks 1960-90-ian
wlebSi aRwevs. magaliTad, fredrik jeimsoni miiCnevs, rom
“postmodernizmi aris pirveli specifiurad Crdiloamerikuli
globaluri stili” (jeimsoni, XX), magram, rasakvirvelia, Tanamedrove
kritikaSi postmodernizmis geografiuli areali uaRresad farToa.
zogjer modernizmisa da postmodernizmis niSnebi TiTqmis sinqronuli
xdeba da ganixilaven modernidan postmodernze gadasvlas TviT
calkeuli avtorebis SemoqmedebaSi (magaliTad, amgvar gardamaval
qmnilebebad miiCneva, uwinaresad, jeims joisis “fineganis qelexi” (ihab
hasanis, braian makhalis mier), TviT herman melvilis “mobi diki”,
mxatvrobaSi, rasakvirvelia, marsel diuSanis redimeidi). meore mxriv
drois sazRvrebi arc Tu ise pirobiTia, radgan modernizmsac da
postmodernizmsac, rogorc kulturul movlenebs, didad ganapirobebs
maTi dro. SeiZleba iTqvas, rom dro am SemTxvevaSi ar niSnavs mxolod
istoriul-qronologiur kontinuums, welTa Tanmimdevrobas, aramed
2
sulier da msuflmxedvelobriv epoqebs. modernizmze msjelobisas
ganmsazRvreli xdeba iseTi kategoria, rogoric aris sulieri dro,
radgan es procesebi dasavluri samyaros adamianis sulier cxovrebaSi
garkveuli etapis dadgomis Sedegad dawyo. postmodernizmze msjelobisas
sulieri drois kategorias SeiZleba Caenacvlos sociumis dro, radgan
postmodernizmi umetesad sazogadoebis ganviTarebis etapTan mimarTebaSi
ganixileba. garda amisa, drois garkveul sazomad SeiZleba miviCnioT
mxatvrul-gamomsaxvelobiTi etapebi da, Sesabamisad, vimsjeloT
reprezentaciis garkveul epoqebze.
am niSnebis mixedviT postmodernizmis dasabami, faqtobrivad,
ukavSirdeba modernizms. modernizmis dasabami ki xSirad araerTgvarovnad
ganisazRvreba da literaturis kritikosebs dazustebac ki uwevT, Tu
romeli periodidan gaiazreben am movlenas. postmodernuli
gadasaxedidan aRricxva iwyeba, erT SemTxvevaSi, XIX saukunis meore
naxevarSi Sarl bodleris mier dasaxuli Semobrunebis wertilidan da
modernizmic, mniSvnelovanwilad, poeturi procesebis monacvleobis
safuZvelze ganixileba. meore SemTxvevaSi ki aTvlas iwyeben XX saukunis
dasawyisSi ara imdenad poeturi dajgufebebis, aramed individualur
avtorTa, umetesad romanistTa SemoqmedebaSi gamovlenili cvlilebebis
safuZvelze. am ori poziciis sailustraciod moviyvanT mxolod ori
sxvadasxva moazrovnis da, Tavis mxriv, postmodenizmis Teoretikosis
Sexedulebas. isini modernizms gansaxvaveuli kuTxiT ganixilaven magram
am gansxvavebul poziciebs mainc aerTianebs erTi ram _ modernizmis
mniSvnelobis ganmsazRvreloba postmodernizmTan mimarTebaSi. magaliTad,
iurgen habermasisTvis “esTtikuri modernulobis suliskveTeba da
disciplina Tavis cxad konturebs iRebs bodleris naSromebSi. Semdeg
modernuloba ixsneba da muSavdeba sxvadasxva avangardul
mimdinareobebSi, da sabolood Tavis kulminacias aRwevs dadaistebis
kafe voltersa da siurrealizmSi” (habermasi, gv.4) doui fokemasaTvisTvis
ki modernizmi ufro prozaSi (jeims joisis, Tomas manis, virjinia
vulfis Tu sxvaTa SemoqmedebaSi) gamovlenili procesia da misi xedva
“Zalian gansxvavdeba im poziciisagan, romelic gamoxatulia malkolm
bredberisa da jeims makfarlanis redaqtorobiT gamocemuli naSromebis
3
krebulSi “modernizmi. 1890-1930” (fokema, 13) aqve davazustebdiT, rom
SemdgomSi swored am ukanaskneli krebulisa (“modern”**) da, Sesabamisad,
akademiur wreebSi miRebuli poziciiT vixelmZRvanelebT uwinares
yovlisa imis gamo, rom am SemTxvevaSi modernizmis dawyebas ganixilaven
simbolizmiT da ara simbolizmis Semdeg, rac udavod migvaCnia imdenad,
ramdenadac swored simbolisturma msoflmxedvelobam gamoavlina is
didi sulieri krizisi, romelic, Tavis mxriv, adamianis sulier-
SemoqmedebiTi da mxatvrul-gamomsaxvelobiTi maZieblobis erTiani
procesis dasabami gaxda da ramac modernizmis saxeli miiRo. Tavad
modernizmis arealSic ori Tvisobrivad gansxvavebuli, magram epoqaluri
da maZiebluri niSniT gaerTianebuli tendenciebi gamoiyofa. erTs maRal
(an klasikur) modernizms uwodeben, meores _ avangardizms. maRali
modernizmis cneba, simbolizmidan dawyebuli, im tipis literaturas
aerTianebs, romelSic mwerlis ZiriTadi orientiria sakuTari Sinagani,
sulieri Ziebis procesi da gamomsaxvelobiTi Ziebebic (formaluri
srulyofilebidan tradiciuli formis rRvevis CaTvliT) mimdinareobs
sulier-msoflmxedvelobrivi Ziebis Sesabamisad, Sinagani
mdgomareobisaTvis adekvaturi gamomsaxvelobis mopovebis mizniT.
avangardizmis arealSi sulieri maZieblobis problema warmodgenelia
CaxSuli, magram dauZleveli saxiT. avtori ar axdens mis kultivirebas
teqstSi, rac imis niSania, rom is ar axdens sulieri problemebis
kultivirebas Tavis TavSi. magram problema TavisTavad arsebobs, is ar
aris gadalaxuli. misdami muSavdeba cinikuri, agresiuli damokidebuleba
(rac vlindeba formis agresiulobaSic), is represirebulia TiTqmis
qvecnobierebis donemde, magram aRiarebulia, rom yovelgvari
gamomsaxvelobiTi Ziebis procesis dasabami swored Sinagan sirTuleebSia,
ufro zustad, gamomsaxvelobiTi, reprezentaciuli procesi miCneulia im
sulieri procesebis mowesrigebis, ugulebelyofis an Canacvlebis
saSualebad, romlebic TiTqmis dauZleveli gaxda dasavluri samyaros
adamianis cxovrebaSi. aqve vityodiT, rom dasavluri samyaros moxsenieba
modernizmze Tu am epoqis sulier problemebze msjelobisas saWiroa ara
imdenad geografiuli an Tundac kulturuli TvalsazrisiT, aramed,
uwinaresad, qristianuli sarwmunoebisadmi religiuri kuTvnilebis
4
TvalsazrisiT, radgan modernistuli sulieri krisizi, rogorc aseTi,
ganisazRvra swored qristianul sarwmunoebasTan mimarTebaSi.
simbolizmSi dafiqsirda da literaturuli aqtualoba mieniWa im
faqts, rom evropuli samyaro racionalisturi procesebis ganviTarebis
Sedegad dascilda sarwmunoebriv sivrces da XIX saukunis meore
naxevrisaTvis am samyaros adamiani aRmoCnda Zireuli sulier-
msoflmxedvelobrivi sayrdenebis gareSe. marTalia, simbolizmis, ufro
zogadad ki modernizmis mier dawyebuli kulturuli procesebi saTaves
swored am movlenidan, qristianuli sarwmunoebrivi krizisidan iRebs,
magram garkveul etapze es ganivrco zogad pirovnul, gamomsaxvelobiT,
kulturul procesad, SesamCnevad dascilda sarwmunoebriv arels da,
meore mxriv, gavrcelda im qveynebis kulturebSi, romlebic religiuri
aRmsareblobiT ar miekuTvnebodnen qristianobis sivrces da, Sesabamisad,
am problemaTa sistemas.
modernizmis ganxilvas sarwmunoebrivi problemebis fonze
ganskuTrebuli mniSvneloba eniWeba imdenad, ramdenadac modernistul
literaturaSi, gansakuTrebiT ki simbolizmSi da maRali modernizmis
sxva avtorebis Teoriul da SemoqmedebiT saqmianobaSi, sagangebod
gamoikveTeba is faqti, rom maTi pirovnuli Tu SemoqmedebiTi Ziebis
dasabami aris krizisuli mimarTeba rwmenisadmi da im sulier-
msoflmxedvelobrivi poziciisadmi, romelsac adamiani Zlieri rwmenis
safuZvelze moipovebs. Tematikisa da problematikis TvalsazrisiT
maRali modernizmis qmnilebaTa ZiriTadi gamaerTianebeli niSania
mwerlis mier pasuxis Zieba Zireul egzistenciur kiTxvebze, romlebic
dgas adamianuri arsebobis dasabamTan da dasasrulTan, exeba dasabamsa
da dasasruls; am kiTxvebze pasuxis moZiebis gareSe adamians uWirs
cnobieri cxovrebis dawyebac da dasrulebac. simbolizmidan dawyebuli
evropuli xelovneba acxadebs, rom Tanamedroveobis arsi ukavSirdeba
qristianuli msoflmxedvelobrivi sivrcidan gamosvlas da adamianis
mcdelobas, egzistenciur kiTxvebze pasuxi moiZios cnobieri da ara
sarwmunoebrivi gziT. modernizmi, rogorc xelovnebis mimarTuleba,
swored adamianis Sinagani moRvaweobis am etapidan iwyebda da
ukavSirdeba sarwmunoebis sivrcidan gamosvlas da im kiTxvebis gamotanas,
5
romlebzec pasuxi mitovebul sivrceSi darCa. ufro zustad, gamosvla
xdeba im mizeziT, rom sarwmunoebriv sivrceSi arsebuli pasuxebis miReba
Zneldeba, uwinaresad imis gamo, rom dasavluri samyaro orientirebuli
gaxda racionaluri codnisadmi da ara rwmenisadmi, romlis safuZvelzec
unda momxdariyo codnis miReba qristianobaSi. simbolizmiT iwyeba
adamianis am axali poziciis warmoCena, fiqsireba, kritika. modernizmi
Tavad yalibdeba codnisa da mimarTebebis axal sistemad, romlis arsic
mudmiv maZieblobas ukavSirdeba. is Ziebis etapze rCeba da aRiarebs, rom
kiTxvebze pasuxebs ver iZleva. modernizmi formdeba sulieri da,
Sesabamisad, mxatvruli Ziebis sivrced, romelSic xelovani Tavs
acnobierebs mudmiv maZieblad da maZiebloba xdeba kidev misi
egzistenciuri arCevani. am tipis xelovnebis arealSi pirovneba iRebs
upasuxo kiTxvebis arsebobas da aRiarebs sakuTari miznebis
miuRwevlobas, magram es aRiareba ar anelebs miznisaken swrafvas. amgvari
mdgomareoba xdeba misi mudmivi Sinagani tanjvis mizezi, xelovneba ki
xdeba am mdgomareobis gamosaxvis forma da, zogadi TvalsazrisiT, is
aRiqmeba kidec, rogorc tkivilisagan ganTavisuflebisa da pasuxis
moZiebis perspeqtiva, romelic, Tavis mxriv, ganuxorcieleblad miiCneva.
Tavad maRali modernizmis farglebSi (gansakuTrebiT simbolizmis
etapze) am viTarebis daZlevis, anu egzistenciuri problemebis
gadalaxvis SesaZlebloba ukavSirdeba sarwmunoebis sivrceSi dabrunebas,
anu sulier perspeqtivas, romelic SeiZleba ganxorcieldes
individualurad, SemoqmedebiTi an pirovnuli ZalisxmeviT, magram
zogadad dasavluri samyaros racionalistur-materialisturi
ganviTarebis gezis Secvla Znalad gansaxorcielebeli amocanaa,
romelsac individualisturi modernistuli xelovneba am formiT arc
wamoWris.
maRali modernizmis arealSi, faqtobrivad, ori sakiTxi
gamoikveTeboda: arsebobs Tu ara absoluturi WeSmariteba (sulieri
problema) da SesaZlebelia Tu ara am WeSmaritebisadmi individis
mimarTebis mxatvruli gamosaxva (reprezentaciuli problema). maRali
modernizmis etapis Canacvleba avangardis etapiT xdeba iq, sadac
modernizmi uars ambobs sarwmunoebis sivrceSi dabrunebis
6
SesaZleblobaze da am ideis mxatvrul realizaciaze. magaram, miuxedavad
amisa, sulieri problemis ugulebelyofa ar niSnavs reperzentacis
ideaze uaris Tqmas. piriqiT, avangardizmis arealSi reprezetancia xdeba
TviTkmari procesi, is ar ukavSirdeba sulier miznebs, absolutur
WeSmaritebas an egzistenciur kiTxvebs am cnebaTa tradiciuli gagebiT.
mxatvruli procesi aRar aris mimarTuli sulieri procesisadmi da
xelovneba aRar inarCunebs mimarTebas sarwmunoebasTan. mimarTeba,
romelic sarwmunoebriv xelovnebaSi mtkicebiTi formisa iyo (RmerTi
arsebobs da adamianis misdami swrafva mxatvruli SemoqmedebiTac
cxaddeba), xolo maRal modernizmSi kiTxviTi formisaa (arsebobs ki
RmerTi da SeuZlia ki adamians misadmi swrafvis mxatvruli gacxadeba?),
avangardizmSi negaciur formas iRebs: xelovneba aranairi saxiT ar unda
miemarTebodes zematerialur samyaros da arc unda wamoWrides am
samyaros arsebobis problemas. is unda cdilobdes sakuTari
gamomsaxvelobiTi amocanebis miRwevas da es amocanebi aranair kavSirSi
ar aris cxovrebis arsis egzistenciur kiTxvebTan, radgan arsi Tavad
gamomsaxvelobaSia. faqtobrivad, avangardizmSi xelovneba Tavisufldeba
pirovnuli, sulieri xasiaTis kiTxvebisagan, rac xose ortega i gasetis
mier ganisazRvra kidec, rogorc xelovnebis dehumanizaciis procesi. (???)
avangardis etapze xelovneba uars ambobs sulier problemaTa,
egzistenciur mimarTebaTa mTels sistemaze, romelSic pirovneba,
faqtobrivad, CixSi moqceulad grZnobda Tavs. magram maZieblobis
procesi amiT ar sruldeba da is gardaisaxeba mxatvrul-gamomsaxvelobiT
Ziebad sulier-SemecnebiTi amocanebis gareSe, rac realurad aris kidec
eqsperimentacia. swored amitom eqsperimentacia gamomsaxvelobiT
procesSi xdeba kidec avangardizmis erT-erTi ZiriTadi idea. am formiT
kompensirdeba sulieri miznebis (am cnebis tradiciuli sarwmunoebrivi
gagebiT) uaryofa; aqcentirdeba, rom mizani TavisTavad arsebobs da is
gamomsaxvelobaSia. modernizmis mudmivi maZieblobis idea aq mxatvruli
gamosaxvis gzebis maZieblobis saxiT SenarCundeba da mudam axali, anu
miRebul formasTan dapirispirebuli mxatvruli formis Ziebad iqceva.
rasakvirvelia, xelovneba reprezentaciis amgvar procesSic SeiZleba
moeqces CixSi. Tuki simbolizmidan moyolebuli saTqmelis gamoTqmis,
7
arsis gamosaxvis mcdelobis Sedegad pirovneba mdumarebis mdgomareobis
aRiarebamde midioda, avangardizmSi amgvari Cixis, anu gamomsaxvelobis
ukiduresi, uperspeqtivo wertilis simbolod maleviCis Savi kvadrati
iqceva.
Tumca dasavluri xelovneba gagrZelda mas Semdegac, rac
modernizmma is CixSi moqceulad gamoacxada. SeiZleba iTqvas, rom is, rac
moxda amis Semdeg, anu gagrZelda dasrulebis Semdeg, aris kidec
postmodernizmi xelovnebaSi. amgvari poziciis fiqsirebisas
gansakuTrebiT mniSvnelovania gaviTvaliswinoT, rom postmodernistul
xelovnebad gaiazreba swored imgvari mimarTulebis xelovneba, romelic
sakuTar Tavs aRiarebs modernizmis memkvidred. xSir SemTxvevaSi
aRiniSneba, rom “postmodenizmi unda ganvixiloT ara rogorc
ganxeTqileba romantizmisa da modernizmis SexedulebebTan, aramed
rogorc logikuri kulminacia am adreul mimidinareobaTa ganacxadebisa,
romlebic yovelTvis zustad ar ganisazRvreba am sakiTxebze
msjelobisas” (grafi, 384). ihab hasanis Tanaxmadac “gansxvavebuli xazi
modernis tradiciis farglebSi daisaxa” (hasani, 4). modernizmTan
memkvidreobiTobis fonze postmodernizmi warmoCndeba, rogorc
dasavluri kulturisa da civilizaciis erTiani procesis nawili, magram
es memkvidreoba ar gulisxmobs modernistuli sulieri an esTetikuri
principebis upirobod miRebas an yovelTvis uSualo gagrZelebas.
piriqiT, es principebi, esTetikur tendenciaTa kanonzomieri
monacvleobis ZaliT, xSirad uaryofili an gadafasebulia. magram
niSandoblivia, rom postmodernizmi aris is etapi xelovnebaSi, romelic
gamomdinareobs modernizmidan, iTvaliswinebs modernizmis gamocdilebas,
agrZelebs mis mier dasaxul Ziebis process da maSinac ki, roca
upirispirdeba, aviTarebs, ukiduresobamde mihyavs an mniSvnelobas aclis
modernizmis ama Tu im postulats, postmodernizmi inarCunebs
mimarTebas modernizmTan. rac mTavaria, postmodernistul epoqas
(rogorc xelovnebaSi, ise azrovnebisa Tu sulieri moRvaweobis nebismier
sferoSi) modernistuli epoqisagan darCa yvelaze mZime memkvidreoba _
krizisuloba. modernizmis xanaSi gamokveTili da, SesaZloa,
gamZafrebuli sulieri Tu gamomsaxvelobiTi krizi postmodernul
8
periodSi ar daZleula. ihab hasani aRniSnavs, kvlav grZeldeba stresi
xelovnebaSi, kulturasa da cnobierebaSi. “krizisi aris modernuli da
postmodernuli, mimdinare da gangrZobiTi” (hasani, 12). swored am
dauZleveli krizisis fonze grZeldeba adamianuri saqmianoba
postmodernul xanaSi. magram, meore mxriv, Tuki vaRiarebT, rom
postmodernizmi aris gagrZeleba dasasrulis Semdeg, garkveuli sasruli
wertilis Semdeg, roca arc sulieri Zala da arc gamomsaxvelobiTi
alternativa modernizmiseuli Ziebebis gasagrZeleblad TiTqos aRar
ixilveboda, ra SeiZleboda mohyoloda amas, rogorc gagrZeleba an
romel sferoSi SeZleboda es gagrZelebuliyo?
SeiZleba iTqvas, rom gagrZeleba moxda ara mxolod xelovnebis,
SemoqmedebiTi Tu msoflmxedvelobrivi Ziebebis sferoSi, aramed yofier
sferoSic, ufro zustad, xelovneba gaxda yofierebis nawili, rac
sruliad miuRebeli iqneboda modernizmis poziciidan. xelovnebidan
yofaze gadasvlis simbolod ki postmodernizmis TeoriaSi marsel
diuSanis redimeidic aris aRiarebuli. avangardizmis gamomsaxvelobiTi
mcdelobebis Semdeg diuSanma artefaqtebis, xelovnebis qmnilebebis
nacvlad yofierebis sagnebi aqcia sagamofeno eqsponatebad da,
faqtobrivad, “moniSna modernistuli xelovnebis dasasruli da
xelovnebis samefos sabolooo gaerTianeba mis absolutur sxvasTan _
teqnologiuri masobrivi produqciis samefosTan” (kiuxleri, 110). mTeli
yofieri samyaro, rogoradac is miviReT modernuli epoqis dasavlur
samyaroSi dafiqsirebuli globaluri msoflmxedvelobrivi Tu
socialuri cvlilebebis Sedegad, postmodernizmis TeoretikosebisaTvis
sakmaod saeWvo Tvisobriobisaa, ufro zustad, mas saerTod ar gaaCnia
Tvisobrioba, arsi, TavisTavadoba, is arc raimes uSualo ganmeorebaa. is
ar aris ubralo asli, aramed asli originalis gareSe, anu simulakra.
Tuki modernizmis erT-erTi ZiriTadi metafora iyo platoniseuli
ideaTa aCrdilebi, romelTac xedaven gamoqvabulis kedlebs mijaWvuli
adamianebi, romlebic, Tavis mxriv, ganwirulni arian imisaTvis, rom
verasodes ixilaven TavisTavad ideas (WeSamritebas, arss),
postmodernizmis erT-erTi ZiriTadi metafora xdeba kvalavac
platoniseuli simulakra, asli, romelsac originali ar gaaCnia. ideaTa
9
aCrdilebs garkveuli mimarTeba mainc hqondaT arsTan, isini srulad ar
gamosaxavdnen WeSmaritebas, magram mis anarekls mainc warmoadgendnen,
amdenad, modernizmSi Tavad adamianic inarCunebda Tundac
arasrulfasovan mimarTebas arsTan. postmodernizmSi ki Tanamedroveobis
danaxva, rogorc simulakrasi, migviTiTebs, rom aq arsTan, pirvelad
WeSmaritebasTan aranairi mimarTeba aRar igulisxmeba, ufro zustad,
aRar igulisxmeba amgvari WeSmaritebis arseboba. da Tuki modernistul
etapze WeSmaritebis arseboba eWqveS dgeboda (rac warmoadgenda kidec
modernistuli epoqis adamianis sulieri problemebisa da garesamyaros
miuReblobis mizezs), postmodernistul etapze es sakiTxi, ubralod,
aRar ganixileba. arsis Zieba, ubralod, aRarc ki mimdinareobs da
garesamyaro, misi socialuri Tu xelovnebiseuli formebiTurT, aRiqmeba,
rogorc WeSmaritebas (originals) moklebuli asli.
Tanamedroveobis simulakrulobis idea postmodernizmis erT-erTi
mTavari Teoretikosis, Jan bodriaris mier iqna damuSavebuli, Semdgom ki
es cneba gaxda postmodernistuli xelovnebis Teoretikosebs, maT Soris
fredrik jeimsonis analitikuri poziciis erT-erTi sayrdeni.
wignSi “simulakra da simulacia” bodriari mTeli postmodernuli
epoqis ZiriTad maxasiaTeblad miiCnevs simulakruli, uarso movlenebis
ganuwyvetel kvlavwarmoebas. am movlenebs absolutur WeSmaritebasTan,
anu, bodriaris mixedviT, siRrmiseul realobasTan aranairi kavSiri aRar
gaaCniaT, magram aRarc sWirdebaT amgvari kavSiri, radgan mravldebian,
sakuTar Tavs awarmoeben pirvelsawyisis, anu originalis gareSe. amgvar
pirvelsawyiss, siRmiseul realobas, bodriari uSualod ar uwodebs
RmerTs, magram misi msjelobidan (da im sistemidan, romelSiac is am
cnebas ganixilavs) aSkaraa, rom is, rac SeiZleboda aRqmuliyo, rogorc
namdvili, realuri, WeSmariti, aris mxolod RmerTi. bodriaris Tanaxmad
sinamdvilisa da WeSmaritebis Teologiis xana damTavrda, “simulakrisa
da simulaciis eraSi aRar aris RmerTi, sakuTari Tavis gasacxadeblad,
arc ukanaskneli samsjavro, ganyofad WeSmaritisa yalbisagan, namdvilisa
misi xelovnuri aRdginebisagan, radgan yvelaferi ukve mkvdaria da
winaswar aRdgenili” (bodriari, gv.6). marTalia, bodriari Tavis Teorias
agebs ara absoluturi QWeSmaritebis, aramed simulaciuri niSnebis
10
arsebobis safuZvelze da modernizmiseuli epistemologouri daeWveba
RmerTis arsebobaSi masTan postmodernul kiTxvad iqceva: xom ar iyo
RmerTi misi arsebobis niSnebis ubralo simulacia? es kiTxva ironiulad
miemarTeba ara tradiciuli msoflmxedvelobis sistemas, aramed swored
postmodernistul epoqas, radgan am epoqaSi adamiani sakuTar Tavs aRar
grZnobs realobasTan (sinamdvilesTen, WeSmaritebasTan) kavSirSi, mas
eZleva mxolod niSnebi, romlebic, SesaZloa, uqmnian garkveul
mimarTebaTa erTgvar iluzias, magram es niSnebi ar uzrunvelyofen
kavSirs sinamdvilesTan, realobasTan, radgan ar arian namdvilni., anu
maTi gamovlineba aRar aris ganpirobebuli raime mizeziT, zogadad ki
pirvelmizeziT. niSandoblivia, rom dasavluri azrovnebis axali etapi,
filosofiuri skepticizmi, XIX saukunis damdegisaTvis daukavSirda
kidec mizezSedegobriobis gancdis dakargvas, xolo RvTis, rogorc
pirvelmizezis arsebobis rwmenis dakargvam miiyvana kidec dasavluri
xelovneba modernistul etapamde. postmodernistul etapze ikargeba
mizezSedegobriobis kanonzomiereba, ufro zustad, is Sebrunebuli
formiT arsebobs, pirovneba xedavs materiis, rogorc Sedegis arsebobas,
magram es Sedegi gamodevnis mizezs. individi afiqsirebs mxolod
usafuZvlo (usulo) materiis TviTrealizaciasa da TviTkontrols,
magram Tavad kargavs masze kontrols. Tuki tradiciuli problema iyo
is, rom adamiani ver gansazRvravda da ver marTavda zematerialur
samyaros, amjerad igi acnobierebs, rom ver marTavs materialur samyaros.
postmodernizmi SeiZleba kidec ganvixiloT, rogorc am
msoflxedvelobiTi, sulieri da cnobieri moRvaweobis morigi etapi.
marTalia, bodriari ar operirebs iseTi cnebebiT, rogoricaa suli,
sulieri mimarTebani, magram tradiciul terminTa enaze bodriaris idea
SeiZleba gamoixatos, rogorc usulo materiis, arssmoklebuli
yofierebis moZaleba. amdenad, RvTis arsebobaSi daeWveba, rac
warmoadgens kidec modernizmis ZiriTad problemas, gardaisaxeba
postmodernis problemad, roca movlenebma adamianis irgvliv (zogad ki,
ra Tqma unda, Tavad adamianma) ganagrZes arseboba ise, rom aRar
saWiroeben raime axsnas, sayrdens, mizezs (RvTisadmi rwmenis saxiT).
11
amgvari mimarTeba “siRrmiseul realobasTan” gamoikveTeba im
saxeebSi, romlebic adamianis sulieri da msoflmxedvelobrivi poziciis
gamomsaxvelad SeiZleba miviCnioT. Tuki gamomsaxvelobas ganvixilavT,
rogorc pirovnebis umTavres miswrafebas, sakuTari Sinagani pozicia
gamoxatos Sesabamis saxeSi, maSin postmodernis epoqis mxatvruli saxeebi
dasavluri samyaros adamianis msoflmxedvelobriv da sulieri etapTan
arian SesabamisobaSi da, meore mxriv, gamoxataven garkveul etaps
xelovnebis ganviTarebaSi.
Bbodriaris saxis ganviTarebisAoTx etaps gamohyofs: 1. is
siRmiseul realobas asaxavs. 2. is niRbavs da asaxiCrebs siRmiseul
realobas. 3. is niRbavs siRmiseuli realobis ararsebobas. 4. mas aranairi
kavSiri ara aqvs aranair realobasTan: is sakuTari Tavis wminda
simulaciaa (bodr. gv. 6).
bodriari, iseve, rogorc postmodernuli epoqis bevri analitikosi,
Tavis msjelobas agebs ara xelovnebis, aramed sazogadoebis ganviTarebis
kanonzomierebaTa safuZvelze da saxis cnebac masTan gulisxmobs ara
xelovanis, individis mier Seqmnil mxatvrul saxes, aramed im movlenas,
romelsac qmnis Tavad cxovreba da romelic ama Tu im Sinagani
kanonzomierebis amsaxvelad SeiZleba miviCnioT (Tumca garkveul etapze
amgvar saxeTa ricxvSi SeiZleba moeqces xelovnebiseuli saxeebic). magram
Tuki bodriaris am sistemas xelovnebis ganviTarebis etapebis Sesabamisad
ganvixilavT, maSin is SegviZlia dasavluri xelovnebis fazebs
SevusabamoT.
siRrmiseuli realobis amsaxvelia, rasakvirvelia, sarwmunoebrivi
xelovneba, romelSiac mxatvrul saxesa da adamianis gamomsaxvelobiT
moRvaweobas uSualo mimarTeba aqvs WeSmaritebasTan (RmerTTan),
sarwmunoebrivi xelovnebis qmnileba RvTis arsebobas uSualod
gamosaxavs da is aRiqmeba im rwmeniT, rom RmerTi amgvar saxeebSi
vlindeba. am SemTxvevaSi RvTis rwmena safuZvlad udevs Tavad
xelovnebas. xelovnebis qmnilebis aRqma xdeba amgvari rwmenis safuZvelze
da, rac yvelaze mniSvnelovania, is iqmneba kidec im rwmenis safuZvelze,
rom RmerTi arsebobs da misi gamoxatva, gamosaxva (rasakvirvelia,
12
RvTiuri STagonebiT) adamianis gamomsaxvelobiT, reprezentaciul
SesaZleblobebSi Sedis.
niRbavs da asaxiCrebs siRrmiseul realobas imgvari xelovneba,
romelic dasavlur samyaroSi iqmneba racionalizmis epoqaSi,
racionalizmis safuZvelze, anu im dabejiTebis safuZvelze, rom am gziT
SesaZlebelia WeSmaritebis gamosaxva (WeSmaritebis cneba am SemTxvevaSi
movlenaTa sakmaod farTo speqtrs SeiZleba moicavdes. es SeiZleba iyos
RmerTi, maRali humanisturi ideebi, sazogadoebriv-empiriuli realoba an
avtoris piradi pozicia). faqtobrivad es realisturi xelovnebis etapia
da realizmis farglebSi xelovnebis erTaderT namdvil formad aRiqmeba,
magram, modernistuli poziciis Tanaxmad, amgvari xelovneba ar aris
SemZle, gamoxatos absoluturi WeSmariteba. sulieri Sesabamisobis
TvalsazrisiT is ara Tu gaacxadebs, aramed niRbavs amgvar WeSmaritebas,
gamomsaxvelobiTi TvalsazrisiT ki is mxolod dasaxiCrebuli,
arasrulyofili saxiT gamosaxavs imas, risi gamosaxvis mizniTac
iqmneboda.
xelovneba, romelic niRbavs siRmiseuli realobis ararsebobas,
aris modernistuli, ufro ki sakuTriv avangardistuli xelovneba. am
etapze adamianis daeWveba RvTis, da, Sesabamisad, raime saxis realobis,
WeSmaritebis arsebobaSi ukve imgvar fazaSi Sedis, roca eWvs enacvleba
ararsebobis gancda. gamomsaxvelobiTi miswrafeba xelovnebis
ganviTarebis am etapze kvlavac realizdeba, magram xelovani muSaobs ise,
rom cnobierad ugulebelyofs SinaganAkavSirs absolutTan (RmerTTan)Ada
absoluturobasTan (zogadadamianuri miznebis, maT Soris sakuTari
SemoqmedebiTi miznebis sruli xorcSesxmis ideasTan) da, faqtobrivad,
niRbavs absoluturi realobis ararsebobas.
rogor SeiZleba davaxasiaToT, amgvari sqemis mixedviT, dasavluri
xelovnebis Semdgomi, postmodernistuli etapi? am etapze xelovneba
Sedis simulaciurobis (simulakrulobis) fazaSi. mas aRara aqvs aranairi
mimarTeba siRmiseul realobasTan: xelovnebis nawarmoebi ar iqmneba im
SegnebiT, rom is STagonebulia zegardmo Zalis (absoluturi
WeSmaritebis) mier, rogorc es xdeboda sarwmunoebriv xelovnebaSi; arc
im SegnebiT, rom am nawarmoebSi avtori gamoxatavs da mkiTxveli
13
aRmoaCens raime WeSmaritebas, rogorc xdeboda relistur xelovnebaSi; is
arc imgvari mdgomareobis gacxadebad SeiZleba miviCnioT, romelSic
xelovani sakuTar Tavs aRiqvams WeSmaritebisagan mowyvetilad an
WeSmaritebis tradiciul gagebasTan dapirispirebulad, rogorc
modernistuli xelovnebis SemTxvevaSi. postmodernistuli xelovneba
iqmneba ise, rom misi miznebi ar miemarTeba arc transcendentur, arc
empiriul realobas, an siRrmiseul realobas misi raime formiT. rac
mTavaria, is ar gamoxatavs im ideas, rom yvelafris dasabami, maT Soris
xelovnebis qmnilebis dasabami, aris am realobaSi. postmodernistul
xelovnebas erTaderTi dasabami SeiZleba hqondes. es aris Tavad
xelovneba (SesaZloa, uSualod modernistuli xelovneba), aqamde
arsebuli gamomsaxvelobiTi formebi, romelTa moxmarebas, gadamuSavebas,
gadawerasac axdens igi. magram, am SemTxevevaSi, ratom SeiZleba miviCnioT
amgvari xelovneba simulakrulad da ara ubralod epigonurad,
araTavisTavadad? upirveles yovlisa, arsebul SemoqmedebiT da
gamomsaxvelobiT formebs postmodernizmi imeorebs ise, rom aclis maT
mTavar Sinaarss _ mimarTebas siRrmiseul realobasTan, im Sinaarsss,
romlis gacxadebis mizniTac iqmneboda es xelovneba. ase magaliTad,
postmodernul nawarmoebSi SeiZleba ganmeordes realisturi xelovnebis
principebi, magram amave dros ise, rom igi arc asaxavdes yofier
realobas (romlisac avtors aRar sjera). an masSi SeiZleba ganmeordes
modernistuli Ziebani ise, rom avtori aRarc eZiebdes transcendentur
WeSmaritebas an axal gamomsaxvelobiT gzas. amdenad, arsTTan, arsebiTTan
mimarTebis dakargvis niSniT es xelovneba aris kidec simulakra, asli
originalis gareSe, Ffenomeni (materialuri gamovlineba) zematerialuri
ideis, fizikuri saxe pirvelsaxis gareSe.
magram aris kidev erTi niSani, romelic xsnis postmodernistuli
xelovnebis simulakrulobas. sazogadod, roca xelovnebaSi (iseve,
rogorc religiasa an yofierebaSi) raime formiT meordeba tradiciis
mixedviT damkvidrebuli movlena, ganmeoreba xdeba im SegnebiT, rom am
movleniT Tavis droze miRweuli iqna kavSiri WeSmaritebasTan, da,
Sesabamisad, misi ganmeorebiTac iqneba miRweuli amgvari kavSiri. rogorc
boris groisi aRniSnavs, tradiciuli movlenis miRebisa da aRiarebisas
14
moqmedebs swored is rwmena, rom am movlenas, Tavisi gamovlinebis
TavwyaroSi, safuZvlad udevs WeSmariteba, ese igi, aris kidec WeSmariti,
auTenturi (groisi, ?*). xelovnebaSi garkveuli gamomsaxvelobiTi
normebis arseboba swored am princips emyareba. roca modernizmi
uaryofda an upirispirdeboda tradiciuli xelovnebis principebs,
uaryofa SeiZleboda momxdariyo, erTi mxriv im safuZvelze, rom eWvi
SehqondaT WeSmaritebis (RvTis) arsebobaSi, an, meore mxriv, im
safuZvelze, rom eWvi SehqondaT amgvari saSualebebiT absolutTan,
WeSmaritebasTan kavSiris damyarebis SesaZleblobaSi. magaliTad,
simbolizmidan dawyebuli, modernizmi aRiarebs rom WeSmariteba
xelovanis Sinagan samyaroSia da ara mis gareT, amitom tradiciuli,
ufro zustad ki realisturi formebiT misi gamosaxva SeuZlebelia.
amdenad, iwyeba reprezentaciis axali formebis Zieba, rac avangardizmSi
sruliad radikalur saxes iRebs. postmodernizmma ki, faqtobrivad,
daabruna modernizmis mier uaryofili gamomsaxvelobiTi formebi, erTi
mxriv imitomac, rom veRar xedavs maTTan dapirispirebis safuZvels, da,
amasTanave, SeinarCuna modernizmis mier moZiebuli Yyvela forma. maTi
gamoyeneba amjerad avtoris esTetikuri (da ara egzistenciuri) arCevanis
saqmea. magram maSin, roca postmodernizmi imeorebs tradiciuli, an
aratradiciuli, magram ukve avtoritetuli modernistuli xelovnebis
gamomsaxvelobiT formebsa da principebs, es ganmeoreba aRar xdeba im
rwmeniT, rom am FgziT siRmiseul realobasasTan kavSiri aRdgeba. avtori
ar isaxavs amas Tavis individualur miznad da es arc postmodernistuli
xelovnebis zogad miznad ar cxaddeba. am miznebis umiznobamde
postmodernizmi, rasakvirvelia, modernizmis etapis gavliT mivida. amitom
aq SeiZleba ganmeordes xelovnebis yvela forma da xerxi, magram veRar
ganmeordeba kavSiri dasabamiseul, siRrmiseul WeSmaritebasTan. amgvari
ganmeoreba aris kidec asli, magram ar imeorebs originals, radgan is
dakargulia, ufro zustad, dakargulia Tavad originalis arsebobis idea
_ yovelive is, rac modernizmamde arsebobda, modernizmSi siyalbed
gamocxadda; tradiciuli xelovnebis Canacvleba modernistuli “axali”
xelovnebiT moxda, magram, modernizmis mudmivi Ziebisa da gadafasebis
suliskveTebis Tanaxmad, es siaxle modernizmSive gadafasda.
15
potsmodernizmSi aRar aRmdgara modernizmis mier gadafasebuli
xelovnebis principebis arsis rwmena, magram aRgda maTi moxmareba.
postmodernizmi amjerad arafris gadafasebas aRar axdens, radgan,
faqtobrivad, uars ambobs raimes Ziebaze. uwinares yovlisa, is uars
ambobs absoluturi WeSmaritebis Ziebaze, amdenad, mas aRar sWirdeba arc
misi gamosaxvis formebisYZieba. amitom potmodernistuli xelovneba
Yyvela formasa da yvela ideas iRebs, magram ise, rom arafris aRar
sjera. is daculia imedgacruebisagan, radgan yvela imedi jer kidev
modernizmSi gacruvda. rac Zalze niSandoblivia, arsebul formebsa da
normebs postmodernistuli xelovneba imeorebs ise, rom miznad ar
isaxavs maT zust da Tanmimdevrul xorcSesxmas, anu maTi auTenturi
normebis dacvas. am niSniTac es ganmeoreba aRar aris tradiciuli asli,
radgan amgvari asli originalze iyo mijaWvuli, iqmneboda masTan
garegnuli identurobis pretenziiT, magram, amave dros, im SegnebiT, rom
masSi ver ganxorcieldeboda originaliseuli erTianoba arsTan, is
mudmivad arasrulfasovani da araganmsazRvreli darCeboda.
postmodernistuli asli (rogorc xelovnebaSi, ise yofierebaSi) Tavis
normebs Tavad adgens. is aRar axdens originalis kopirebas, ganmeorebas
imisa, rac ukve moxda. is aRar efuZneba realurad arsebul precedents.
piriqiT, bodriaris Tanaxmad, is gansazRvravs, droSi uswrebs realobas;
is ufro srulyofilia vidre realoba, amitom realuri samyaro SeiZleba
Seicvalos aslis Sesabamisad. bodriari am ideas mxatvruli
literaturis praqtikaSi, xorxe luis borxesis mier Seqmnili metaforis
safuZvelze aviTarebs. (bodriari, gv1.) borxesis igavSi kartografebi
imdenad srulyofil, detalur rukas qmnian, rom ruka Ywin uswrebs
sinamdviles, asli win uswrebs realobas, swored aseve, postmodernuli
epoqis xelovneba, media an yofis nebismieri forma SeiZleba gaxdes
sinamdvilis winmswrebi, simulakruli movlena. am ideis Sesabamisad
umberto ekos aRiarebul postmodernistul romanSi “vardis saxeli”
erTmaneTs enacvleba damnaSavisa da gamomZieblis qmedebaTa
Tanmimdevroba. danaSaulebani ara Tu win uswreben gamoZiebas, aramed
gamomZieblis mier navaraudevi sqemis mixedviT viTardebian; damnaSave
cdilobs gaamarTlos sqema. niSandoblivia, romM postmodernul epoqaSi
16
amgvari Sebrunebuli kanonzomierebiT movlenebi viTardebian ara mxolod
gamomsaxvelobiT, xelovnebiseul, aramed yofier sferoSic. axali ambebis
telereportaJi SeiZleba ubiZgebdes realuri faqtebis Semdgom
ganviTarebas, “emTivis” arxiT naCvenebi epataJuri stili SeiZleba
realizdebodes yofaSi. is, rac wesiT amsaxveli unda iyos,
ganmsazRvreli xdeba. socialuri movlenebi viTardebian ara RmerTis an
bunebis mixedviT dadgenili wesiT (rogorc es tradiciul
msoflxedvelobaSi miiCneoda) an istoriul-ekonomikur procesTa
TavisTavadi kanonzomierebiT (rogorc es marqsizmSi analizdeboda),
aramed adamianis mier konstruirebuli modelebis mixedviT. xelovnebis,
mecnierebis, mediis, komerciis sferoSi Seqmnili modelebis Sesabamisad
warimarTeba realuri adamianebis bedi, maTi saWiroebani, sazogadoebis
cxovreba. Yyofieri sinamdvile aseT SemTxvevaSi kargavs saukuneebis
manZilze dadgenil ganzomilebas. is aRar aRiqmeba RvTisagan Seqmnilad,
sulieri realobis gamovlinebad. modernizmSi eWvqveS dadga maRali
RvTiuri WeSmaritebis arseboba, ris Sedegadac yofieri, arssmoklebuli
realobisadmi interesi daikarga. postmodernizmSi ki eWvqveS dgeba ukve
Tavad yofieri realobis namdviloba, magram interesi misdami
gansakuTrebiT mZafrdeba. am epoqis xelovneba, media, sociologiuri Tu
kulturologiuri Teoriebi gamudmebiT eZeben imas, rac namdvilia.
masobrivi informaciis saSualebani gansakuTrebul Zalmosilebas iZenen
am procesSi, radgan maT SeuZliaT namdvilad arsebulad gamoacxadon esa
Tu is movlena an misi mizezi anu, faqtobrivad, mianiWon mas namdviloba.
amitomac postmodernul sazogadoebas ganixilaven rogorc media-
orientirebul sazogadoebas, romelSic dominantia mas-media (strinati,
226) postmodernistul sazogadoebaSi, magaliTad, mediis interesis
sagania namdvili sazogadoebrivi movlenebi, namdvili adamianuri bedi,
maTi gancdebi, cxovreba, magram rogorc ki es movlenebi teleekranze an
gazeTis gverdebze aisaxeba, isini kargaven namdvilobas, maTi namdviloba
eWvqveS dgeba. asaxvisas fiqsirdeba maTi esa Tu is niSani, romelic,
SesaZloa, arc axasiaTebdes am movlenas da, ubralod, mieweros mas, an
arc iyos arsebiTi, magram iZens arsebiTobas swored fiqsaciis ZaliT,
amdenad, is xdeba ganmsazRvreli, mas eZleva zemoqmedebis Zala, mas
17
SeuZlia imoqmedis imazec, rac arsebiTi iyo da ramac, Sesabamisad,
arsebiToba ukve dakarga. adamians sinamdvile xelidan ecleba, is aRarsad
aris. masTan erTad adamians xelidan ecleba is, rac namdvili, Seuvali
egona, anu Tavisi cxovreba. swored am process asaxavs tom vulfis
romani “ambiciaTa koconebi” (?????).
modernistuli epoqis daeWveba Tevdapirvelad miemarTeboda RmerTs,
Sesabamisad ki materialur samyaros. simbolizmidan dawyebuli individi
kargavs ndobas materialuri realobisadmi, eZebs WeSmaritebas miRmier
samyaroSi, sakuTar Sinagan intuitiur samyaroSi, iluzorulobaSi.
simbolisturi msoflmxedvelobisa daYesTetizmis swored am princips
daupirispirda gansakuTrebiT mZafrad futurizmi da, zogadad,
avangardizmi, romelmac axal WeSmaritebad gamoacxada materia, misi
organizebis axali agresiuli formebiT, urbanistuli, teqnologiuri,
manqanuri, industriuli miRwevebiT, romlebic imorCileben yofas,
gandevnian dromoWmul gulubryvilo warmodgenebs sinamdvileze da axal
sinamdviles sTavazoben adamians. avangardizmis amgvari aRtaceba
materialuri relobis perspeqtivebiT e.w. industriuli epoqis
damTavrebisas dacxra. postmodernizmis Teoretikosebi TavianT epoqas
uwodeben postindustriuls da sxvadasxva niSniT axasiaTeben mas.
fredrik jeimsoni aRniSnavs, rom Yyvelaze cnobilia swored
ganasazRvreba “postindustriuli sazogadoba”, rogorc is moinaTla
daniel belis mier, magram xSirad ixmareba momxmarebelTa sazogadoeba,
media sazogadoeba, informaciuli sazogadoeba, eleqtronuli an
maRalteqnologiuri sazogadoeba da a.S. (jeims. gv.3) TiToeuli es
maxasaTebeli gamoxatvs im prioritetul sferoebs, romlebic warmarTaven
am sazogadoebis cxovrebas. niSandoblivia, rom es aris swored is
prioritetebi, romlebic uSualod XX saukunis meore naxevris
produqtebia. informaciisa da mediis mozRvaveba, maRali tenqologiis
ganviTareba sazogadoebis cxovrebidan gamodevnis sinamdviles, realobas,
ara adamianis, aramed bunebis mier Seqmnil wesrigs. swored amitom es
epoqa, faqtobirvad, rCeba sinamdvilis, namdvilobis, zogadad ki
WeSmaritebis gancdis gareSe. aq aRar aRdgeba zematerialuri
samyarosadmi interesi, arc realizmiseuli rwmena yofieri samyarosadmi,
18
arc kacobriobis axali perspeqtivebiT gataceba. faqtobrivad,
postmodernizmi acxadebs, rom sinamdvile aRarsad arsebobs, arc iq,
sadac is aqamde egulebodaT da arc mis Ziebas aqvs azri. bodriaris
Tanaxmad disneilendSi adamianebs axarebT ara materializebuli
fantaziis garemoSi yofna, aramed imis gancda, rom am garemos gareT
mdebareobs namdvili, realuri, Seuvali samyaro. (bodriari, **).
miuxedavad amisa, rom relobis rwmena ikargeba, postmodernuli
gamomsaxvelobis formebi, xelovneba, media, Tu komerciuli
dawesebulebebi, mainc cdiloben mis dafiqsirebas. xSirad amisaTvis
warsulSi arsebuli realobis aRdgenisa da eqsponirebis gzas mimarTaven.
umberto ekos Tanaxmad Tanamedrove gasarTobi parkebis principi swored
amgvaria. sxvadasxva epoqis realobis imitireba, iqneba es indielebis
sofeli, veluri dasavleTis vesterniseuli qalaqi Tu amazonis
junglebi, adamianebs aZlevs sinamdvilesTan Sexebis, an meore mxriv,
sinamdvilisa da iluzorulobis aRrevis gancdas. (eko, 44) ra Tqma unda,
es ar aris namdvili samyaro (Tumca masSi namdvili eqsponatebic aris
warmodgenili) da arc gancda SeiZleba iyos namdvili. faqtobrivad, es
iluzorulobis postmodernuli formaa. is realobis aRqmisa da
gamosaxvis axal formas Seesabameba, romelic cdilobs maqsimalurad
miaxloebulad, uaRresi sizustiT asaxos xiluli realoba, magram am
procesSi aRarc ki miemarTeba originals, sinamdviles (romlis arsebobac
sazogadodac ar ivaraudeba). imas, rac gamosaxvis amgvari gziT miiReba,
postmodernizmSi ewodeba hiperrealoba. is simulakrulia, ufro
srulyofilia, vidre sinamdvile iqneboda, magram, namdvilobas amis
Sedegad mainc ver iZens. samagierod man SeiZleba moggvaros kmayofilebis
gancda. sinamdvile, materialuri realoba, romelic adamianSi amden
survilsa Tu vnebas aRZravs, uametesad Ralatobs mas, stovebs
gacruebuli imedebis, miuRweveli miznebis amara. xSir SemTxvevaSi es
gaxldaT kidec realisturi literaturis Tema. modernizmis erT-erTi
mTavari Tema kvalavac gacruebuli imedebi da miuRweveli miznebia, magram
problema moicavs zogadadamianur, transcendenturi samyarosadmi
mimarTul miznebs, maT individualur miuRwevadobas da, ra Tqma unda, es
sarwmunoebriv konteqstSi moiazreba. postmodernuli epoqa aRar
19
sTavazobs adamians zogad sulier miznebTan mimarTebas, arc materialur
realobasTan kavSirs. mcdeloba amjerad miemarTeba sferos, romelic
Tavad adamianis miervea Seqmnili da, amdenad, masSi is daculia
imedgacruebisagan. postmodernuli hiperrealobis formad SeiZleba
miviCnioT virtualuri realobac, romelic individisagan moiTxovs
mxolod warmosaxviT Sesvlas masSi, magram amgvari daSvebis sanacvlod
sTavazobs namdvil gancdebs. warmosaxviT samyaroSi gadanacvlebis idea,
ra Tqma unda, simbolizmidan, modernizmis epoqidan modis, magram amgvari
alternativis piroba iyo is, rom warmosaxuli (an miRmieri) univTo
samyaro nivTieri samyarosagan sruliad gansxvavdeboda, sapirispiro
kanonebiT iyo agebuli. swored amitom SeiZleboda masSi im miznebis
miRweva, romelTa ganxorcielebasac realoba xels uSlida. rac mTavaria,
es miznebi sulieri rigisa iyo da maRal idealebs an uaRresad subieqtur
faqiz gancdebs ukavSirdeboda. xolo postmodernistuli hiperrealoba
materialuri realobis identuria, masSi igive Sesabamisobani moqmedebs,
is saganTa samyaros zusti aslia, magram aq sagnebi da maTi mimarTebani
im srulyofilebas aRweven, romelic sinamdvileSi miuRwevadia.
amasTanave, hiperrealobaSi adamianis survilebi kvlav materialuri
realobisaken, am realobis warmosaxviTi flobisaken aris mimarTuli.
amgvarad, posmodernistuli hiperrealoba gvevlineba realobis
subtituciad, romelsac, amave dros, siamovnebiT CavunacvlebT realobas,
radgan is misawvdomia, garantirebuli, xarvezebisagan daculi, amdenad,
sruliad damakmayofilebeli. swored amgvari funqciiT iqmneba
postmodernul epoqaSi gasarTobi parkebi, gasarTobi qalaqebi, muzeumebi,
virtualuri TamaSebi. es industria, erTi mxriv, sargeblobs
sazogadoebis amgvari moTxovnilebiT, meore mxriv ki Tavad uwyobs xels
adamianSi am gancdis kultivirebas. amitomac iqceva disneilendi Tu
gasarTobi parki bodriarisa Tu ekos analizis sagnad. sazogadod,
postmodernizmis Teoretikosebi amgvar movlenebs aRiqvamen, rogorc
TavianTi epoqis saxes, anu socialur saxes. amave dros,
postmodernistuli xelovneba kvalavac qmnis epoqis mxatvrul saxeebs.
xSirad amgvari xelovnebisaTvis reluri sulieri viTarebis asaxvis
forma xdeba yofieri realobis saxeTa gamovlineba. mxatvruli saxe
20
iqmneba socialuri saxis saxeobriobis dafiqsirebiT. magaliTad,
mxatvarma SeiZleba sagamofeno eqsponatad aqcios yofis esa Tu is sagani,
raTa daafiqsiros Yyofierebaze mijWvuloba an, meore mxriv, yofierebis,
materialuri samyaros namdvilobis Zieba. meore mxriv, hiperrealobis
vizualuri saxeebi postmodernistul mxatvrobaSi realisturi
gamomsaxvelobiTi kanonebis uzustesi dacviT, maTi maqsimalizaciiTac
miiRweva.
naxati SeiZleba am gziTac qmnides im gancdas, rom materialuri
realobis fetiSizaciiT, yofierebis umaRles xarisxSi ayvaniT
postmodernulma sazogadoebam dakarga kidec es realoba, ufro zustad,
dakarga mimarTeba siRrmiseul realobasTan, romelic yofierebis
namdvilobas, mis faseulobas uzrunvelyofda. faqtobrivad, am formiT
postmodernuli epoqis xelovani da inteleqtuali kvlav inarCunebs
tradiciul mamxilebel funqcias, is kvlav amxilebs naklovanebebs.
amjerad es naklovanebebi ukavSirdeba ara Cveul zneobriv mankierebebs,
adamianis danaSauls meore adamianis winaSe, individis cdunebebs, aramed
im formas, romliTac arsebobs postmodernuli epoqis mTeli
sazogadoeba. am arsebobis ZiriTadi principi momxmreblobaa, rac
gulisxmobs kidec araSemoqmedebiT, arasulier damokidebulebas yofieri,
materialuri relobisadmi. momxmarebloba Tavis piksPaRwevs
postindustriul epoqaSi, anu im periodSi, romelic mohyva
kapitalisturi formaciis umniSvnelovnelovanes industriul periods.
swored am periodSi moxda kapitalizmis Zireuli infrastruqturis
Camoyalibeba, mZime mrewvelobis ganviTareba, gzebisa da sarkinigzo
magistralebis gayvana, urbanuli struqturebis formireba, ZiriTadi
kapitalis dagroveba. XX saukunis meore naxevarSi industriis
ganviTareba teqnologiis ganviTarebam Secvala. maRali teqnologiebi
sazogadoebis TiToeuli wevris mxridan naklebi Zalisxmevis fasad
uzrunvelyofen saerTo keTildReobas, romelsac safuZveli, TavisTavad,
industriul epoqaSi Caeyara. postindustriul epoqaSi dasavluri
sazogadoeba umetesad moixmars im materialur faseulobebs, romelTa
SeqmnaSic mas wvlili ar miuZRvis. meore mxriv, pirovneba moixmars sxvaTa
momsaxureobas, serviss da post-industriuli sazogadoeba ganisazRvreba
21
kidec, rogorc “servisze dafuZnebuli” (beli, 127). amitom am
sazogadoebis SromiTi da SemoqmedebiTi aqtivoba Zalzed dabalia.
momxmareblis poziciaSi yofna Tvisobrivad cvlis ara marto
sazogadoebis cxovrebis wess, aramed mis faseulobaTa sistemas, zogad
sulier mdgomareobas, miznebsa da miswrafebebs, ufro zustad, arTmevs
mas am miznebsa da miswrafebebs, radgan yvela adamianis yvela survili
Tu ocneba winaswar dakmayofilebulia. Tuki industriul sazogadoebaSi
mwarmoebluri manqana muSaobda sazogadoebis ZiriTadi saWiroebebis
dakmayofilebaze, umniSvnelovanesi moxmarebis sagnebiT uzrunvelyofaze,
postindustriul sazogadoebaSi materialuri faseulobebis, moxmarebis
sagnebis raodenoba didad aWarbebs maT saWiroebas, amitom sareklamo
industria axdens sazogadoebis survilebisa da saWiroebebis aqtivirebas,
ufro zustad, maT marTvas da, faqtobrivad, maT falsificirebas. am
SemTxvevaSic Sedegi win uswrebs mizezs, gansazRvravs da saxes ucvlis
mas. kvlav saxezea ZiriTad mimarTebaTa Sebruneba postmodernul epoqaSi.
momxmarebloba gansazRvravs individis funqcias sazogadoebaSi, ufro
zustad, mis funqcias sazogadoebis ekonomikur sistemaSi. is arsebobs,
rogorc potenciuri momxmarebeli da misi movaleobebic sazogadoebis
mimarT gamoixateba ara axali faseulobebis SeqmnaSi, aramed arsebulis
moxmarebaSi. postmodernistul epoqaSi pirovnebis tradiciuli sulier-
inteleqtualuri, SemecnebiTi misia icvleba myidvelis misiiT (swored am
saxecvlilebas ironiulad gamoxatavs barbara qrageris fotonamuSevari
lozuniT “vyidulob, ese igi, varsebob”).
rac yvelaze niSandoblivia postmodernizmis, rogorc xelovnebis
etapis ganxilvisas, amgvar viTarebaSi ara mxolod neldeba adamianis
SemoqmedebiTi aqtivoba, aramed saxes icvlis Tavad Semoqmedebis aRqmisa
da producirebis ZiriTadi forma. erTi mxriv, am aqtivobis Sedegad
Seqmnili esTetikuri faseulobani (literatura Tu musika, kino Tu
Teatri) gardaisaxeba materialur faseulobebad, maT eniWebaT ara
esTetikuri, aramed komerciuli mniSvneloba. meore mxriv, am faseulobaTa
aRmqmeli (recipienti) xdeba maTi myidveli da momxmarebeli.
momxmarebloba, rogorc movlena, gansazRvravs xelovnebis Seqmnisa da
aRqmis perspeqtivas. Tuki tradiciulad kulturuli faseulobani
22
iqmneboda da aRiqmeboda sulieri mizniT, sulieri saWiroebis sapasuxod,
amjerad mniSvnelovania komerciuli mizani, romelic globaluri
ekonomikis sivrceSi win uswrebs SemoqmedebiT miznebsa da esTetikur
moTxovnebs. SeiZleba iTqvas, rom sazogadoebis esTetikuri moTxovnebi
xdeba kidec materialurad faseuli, ramdenadac mas moaqvs mogeba, is
gardaisaxeba materialur Rirebulebad.
kulturuli faseulobebis masobrivi yidva-gayidvis sagnad qceva,
kulturis komercializacia postmodernuli epoqis erT-erTi ZiriTadi
maxasiaTebelia. marTalia, xelovnebis qmnileba sazogadoebis
ganviTarebis yvela etapze SeiZleboda gamxdariyo gasayidi sagani, magram
esTetikuri mizani umetesad aRiqmeboda, rogorc pirveladi mizani
Semoqmedis da, aseve, gamyidvelis an myidvelis mier. postindustriul
sazogadoebaSi esTetikuri mizani imarTeba am sazogadoebis esTetikuri
moTxovniT, da amgvari qmnileba ganixileba, rogorc kitCi, Tumca kitCic,
rogorc aseTi, yvela etapze SeiZleboda arsebuliyo. rac yvelaze
niSandoblivia, postmodernul xanaSi komerciuli struqturebi imdenad
zustad pasuxoben sazogadoebis esTetikur moTxovnas, rom faqtobrivad
win uswreben da gansazRvraven kidec mas. amasTanave, kultura, rogorc
moxmarebis sagani unda Seesabamebodes sul ufro da ufro meti
momxmareblis survils, radgan misi Rirebuleba motanili mogebiT
ganizomeba (wignis warmatebis Sefasebis kriteriumi xdeba bestseleri,
filmisa – blokbasteri, musikaluri nawarmoebisa – hiti). amdenad,
kulturis komercializacia ganapirobebs kulturis Tvisobrivad axali
formis, popularuli kulturis (popkulturis), anu masobrivi kulturis
Camoyalibebas. “masobrivi kultura aris popularuli kltura, romelic
iwarmoeba masobrivi produqciis industriuli teqnikiT da mogebis
mizniT saRdeba momxmarebelTa sazogadoebaSi” (strinati, 10). xelovnebis
popularobis, masobrivi producirebis, momgebianobis saSualebaTa
kombinirebiT postmodernistul epoqaSi kultura iZens imgvar
Tvisobriobas, rogoric mas ar hqonia TviT modernistul epoqaSiac ki. ra
Tqma unda, TavisTavad popularuli kulturac xelovnebis ganviTarebis
yvela periodSi arsebobda, magram postmodernis epoqaSi is ori
niSniT aris gamorCeuli. jer erTi, am kulturis momxmarebelTa ricxvic
23
da kulturuli produqciis raodenobac imdenad masStaburia, rom
raodenobrioba Tavad ganapirobebs Tvisobriv cvlilebebs. meore,
uSualod postmodernistuli xelovnebisaTvis specifiuri niSani aris is,
rom elitaruli da masobrivi xelovneba, anu rogorc sxvagvarad
uwodeben, maRali da dabali kultura, faqtobrivad, Tanxvdeba erTmaneTs,
maT Soris zRvari iSleba. “postmodernizmSi popisa da klasikis, awmyos
media-nagvisa da warsuli kulturuli naSTis mSvidi da uSfoTveli
Tanaarseboba Tavis MmTavar miznad isxavs maRalsa da dabals Soris
yovelgvari tradiciuli gansxvavebis gansxvavebis waSlas” (pfisteri, 218)
maRali da dabali xelovneba ara Tu erTi kulturuli sivrcis, aramed
calkeuli qmnilebebis donezec ki erTiandeba. es Tavisebureba
gansakuTrebiT aRsaqmelia modernistul xelovnebasTan kontrastSi.
modernistuli xelovneba Tavisi arsiT uaRresad elitaruli,
aramasobrivia. is iqmneba xelovanis gansakuTrebuli, individualuri
Sinagani gamocdilebis safuZvelze da aRmqmelisaganac iTxovs identur
Sinagan gamocdilebas. Tu modernistul teqstis gacnobisas pirovneba ar
flobs analogiur sulier an esTetikur gamocdilebas, aRqma, ubralod,
ar moxdeba. gansakuTrebiT radikaluri saxe am problemam, ra Tqma unda,
avangardul xelovnebaSi miiRo, radgan avangardi TavisTavad ukiduresad
radikaluri formiT avlens maRali modernizmis problematur principebs.
Tuki maRali modernizmis qmnileba (Tundac, simbolisturi poezia),
recipientisagan iTxovs, uwinaresad, Sesabamis sulier gamocdilebas,
avangardistuli nawarmoebi (futuristuli an dadisturi poezia,
abstraqcionisturi mxatvroba) iTxovs Sesabamis esTetikur gamocdilebas.
winaaRmdeg SemTxevaSi igi ver gaigebs, Tu ra niSniT aris es teqsti
xelovnebis qmnileba, ar moxdeba ara mxolod teqstis saTqmelis gageba,
aramed sazogadod misi mikuTvneba xelovnebis sferosadmi. xelovnebis es
etapi, ra Tqma unda, reprezentaciuli krizisis Sedegad dgeba.
avangardizmi amowurulad acxadebs gamomsaxvelobis yvela tradiciul
formasa da saSualebas da sakuTar esTetikas ayalibebs maTi uaryofis,
negaciis principiT. igi ara mxolod aRar imeorebs Cveul
gamomsaxvelobiT normebs, aramed uaryofs da amsxvrevs maT. maTi uaryofa
aris kidec avangardistuli teqstis mxatvruli norma. amasTanave,
24
avangardizmSi saWiro xdeba teqstis Semqmnelisa da aRmqmelis, avtorisa
da recipientis erTgvari SeTanxmeba, Tu ra SeiZleba miRebul iqnas,
rogorc mxatvrulobis gamovleneba, mxatvrulobis niSani. mxatvrul
nawarmoebad miiCneva is nawarmoebi, romelic “xelovnebis aRmqmelTa
umravlesobisaTvis saerTod ar warmoadgens xelovnebis qmnilebas” (kr.
lit.enc.) amgvarad xdeba avagardistul xelovnebaSi ganmsazRvreli
dapirispirebis ormxrivi principi: dapirispireba tradiciul formebTan
da am formebis tradiciuli momxmarebelis warmodgenebsa da
gemovnebasTan. swored amitom darCa avangardzmi elitarul xelovnebad.
man, faqtobrivad, sabolood ver daarRvia tradiciuli normebi, ufro
zustad, daarRvia isini uSualod avangardistuli xelovnebis da ara
masobrivi gemovnebis farglebSi. miuxedavad imisa, rom avangardizmi
droSi gaxangrZlivebuli movlenaa, igi aTwleulebis Semdegac
garkveulwilad inarCunebs rogorc Tavis radikalurobas, iseve
moqmedebis principebs. is, rac XX saukunis daswyisSi aRiqmeboda normis
darRvevad, SeiZleba aseTad aRiqmebodes saukunis Semdegac. meore mxriv,
msgavsi Ziebebi droSi usasrulod ver ganmeordeba, radgan avangardizmSi
Tvisobrivad mniSvnelovania mxatvruli efeqti. Tuki normis darRvevis
pirveli precedentebis mxatvruloba avangardistul esTetikaSi
garantirebulia, xelovanis mier maTi usasrulod ganmeorebiT negaciuri
efeqti ikargeba. normis rRvevis principi SeiZleba moqmedebdes mxolod
am normis fonze. aranormatiuli xelovneba SeiZleba gaxdes Cveulebrivi
movlena, magram igi ver gaxdeba normatiuli, ufro zustad, aseT
SemTxvevaSi is dakargavs mxatvrulobas, mxatvrul efeqturobas ki
daibrunebs mis mier uaryofili norma. amgvarad, avangardizmi, xdeba
droSi dasazRvruli movlenac. misi Ziebani ver gagrZeldeba usasrulod
da usasrulo raodenobiT. is Tavis TavSi moicavs im radikalur
wertils, romlis Semdegac, uaryofis uaryofis kanoniT, xelovnebaSi
aRdgeba mis mier uaryofili normebis moqmedeba.
SeiZleba iTqvas, rom postmodernizmi amgvari radikaluri
procesebis Semdeg xelovnebis sferoSi abrunebs tradiciul normebsac
da maTi masobrivi moxmarebis formasac. faqtobrivad xdeba modernizmis
mier uaryofili xelovnebis normebisa da masobrivi gemovnebis uflebebis
25
aRdgena. magram postmodernistuli esTetikis Tanaxmad uaRresad
mniSvnelovania erTi pirobis gaTvaliswineba: am uflebebis aRdgena xdeba
xelovanis mxridan maTdami ndobis, maTi namdvili legitimaciis gareSe.
isini aRdgeba masisaTvis, Tumca ki avtoris mxridan specifiuri intresiT.
masobrivi momxmarebeli iRebs iseT qmnilebas, romelic TiTqos Seefereba
drois, tradiciis mier ganmtkicebul warmodgenebs mxatvruli
nawarmoebis bunebis Sesaxeb. magaliTad, postmodernistul mxatvrobaSi
SeiZleba aRdges realisturi mxatvrobis kanonebi, postmodernistul
romanSi SeiZleba dabrundes siuJeti. aseTma teqstebma SeiZleba moipovon
popularoba, masobriv gemovnebas miizidavs nacnobi normebi, Cveuli
esTetikuri principebi, realur samyarosTan Sasabamisoba. magram Tavad
xelovanisaTvis is normebi, romelTa mixedviTac Tavad qmnis nawarmoebs,
mainc rCeba gadafasebul normebad. mis mexsierebaSi da, Sesabamisad, Tavad
teqstSi, garkveuli formiT mainc fiqsirdeba, rom es modernizmis mier
devalvirebuli normebia, rom maTdami rwmena Tanamedrove xelovnebaSi
dakargulia, iseve, rogorc dakargulia rwmena Tavad realuri, namdvili
samyarosadmi, romelTan SesabamisobaSic iqmneboda Tavis droze es
normebi. msgavsi poziciiT Seqmnili teqsti ukve aRar aris realisturi, am
cnebis Cveuli gagebiT. is aRar asaxavs realur samyaros. is
hiperrealisturi teqstia, romelic asaxavs swored imas, rom es namdvili,
realuri samyaro aRarsad arsebobs, rom realobis ndoba aRar SeiZleba,
iseve, rogorc aRar SeiZleba misi amsaxveli normebis ndoba. amgvarad,
postmodernizmi acocxlebs tradiciuli xelovnebis gamomsaxvelobiT
principebs ise, rom aRarc ki sjera maTi sicocxlisunarianobisa. am
principTa meSveobiT SeiZleba kvlav aigos teqsti, magram teqstSi ar
dabrundeba is arsebiTi, ideuri Tu sulieri principebi, romelTac
efuZneboda rogorc tradiciuli msoflmxedveloba da, Sesabamisad,
xelovneba.
ra Tqma unda, amgvari undoblobis niSans, garkveuli mxatvruli
kodebis meSveobiT, postmodernistuli teqsti sakmaod garkveviT iZleva,
magram sxva saqmea, Tu vis SeuZlia am niSnebis aRqma. bunebrivia, es
SeiZleba iyos Tavad avtori, romelic Tavis problemur mimarTebas
tradiciuli normebisa da faseulobebisadmi teqstSi afiqsirebs, magram,
26
meore mxriv, es SeiZleba iyos recipientic, romelic aRiqvams am kodebis
arsebobas, ramdenadac gaaCnia Sesabamisi codna, esTetikuri gamocdileba.
rac mTavaria, orive SemTxvevaSi es aris, uwinaresad, xelovnebis
istoriaSi modernizmis mier datovebuli jerac cocxali gamocdileba.
amgvarad, avtori SeiZleba qmnides teqsts modernizmis mier gadafasebuli
normebiT, magram axsovdes modernizmiseuli gamomsaxvelobiTi Ziebebi, am
normaTa gadafasebis precedentebi. analogiur gamocdilebas SeiZleba
flobdes recipientic, romlisTvisac, garda masobriv aRmqmelTaTvis
gasagebi mxatvruli informaciisa, tradiciuli mxatvruli kodebisa,
misawvdomia kidev erTi Sre – am tradiciuli kodebisadmi avtorisa da,
zogadad, xelovnebis damokidebuleba. es yovelive mxatvruli niSnebis im
rigis meSveobiT aris kodirebuli, romelTa gagebac winaswari
esTetikuri momzadebis gareSe rTulia. maT aRiqvams is recipienti,
romelic icnobs xelovnebis ganviTarebis ZiriTad fazebs, maT Soris, ra
Tqma unda, tradiciul xelovnebas da, meore mxriv, modernizmis sulier-
gamomsaxvelobiT Ziebebs, klasikuri, tradiciuli normebisadmi mis
mimarTebas. amgvarad, postmodernistuli teqsti, faqtobrivad, mainc
inarCunebs modernizmiseul elitarulobas. ubralod, is ikiTxeba or
sxvadasxva kulturul konteqstSi: masobrivi kulturis konteqstSi da
elitaruli kulturis konteqstSi. masobrivi kultura, romelic arc ki
icnobs an arc ki aRiarebs tradiciul-realisturi xelovnebis
gadafasebis modernizmiseul process, kmayofildeba teqstis
SesabamisoboT Cveul esTetikur moTxovnebTan. amasTanave, es teqsti
SeiZleba Seesabamebodes gamomsaxvelobiT procesebSi
gaTviTcnobierebuli recipientis kulturul-esTetikur moTxovnebs da
iZleodes pasuxs mis esTetikur Ziebebze, romlebic, Tavis mxriv,
Seesabameba avtoriseul Ziebebs. amgvarad, avtorisa da recipientis,
Semoqmedisa da aRmqmelis Sinagani gamocdilebis identuroba kvlav rCeba
mxatvruli nawarmoebis arsebobis pirobad, magram postmodernizmSi,
modernizmisagan gansaxvavebiT, es aRar aris erTaderTi piroba. Tuki
modernizmi uarmyofeli damokidebulebisa iyo im normebisadmi, romlebic
Semoqmedis Sinagan moTxovnebs aRar pasuxobda, postmodernizmis etapze
miiCneva, rom sazogadod SeuZlebelia am moTxovnebis dakmayofileba, ris
27
dasturadac miiCneva modernizmis istoria. am istoriis gamocdilebis
amsaxveli mxatvruli niSnebi, kodebi teqstSi ganTavsdeba tradiciuli
niSnebis gverdiT. tradiciul normebs postmodernizmi aRar uaryofs,
radgan uaryofis safuZveli aRar gaaCnia: modernistuli sulier-
gamomsaxvelobiTi Ziebani, risi saxeliTac maTi gadafaseba xdeboda, ukve
Tavadac gadafasebulia. amgvarad, postmodernistuli teqsti Sedgeba
mxatvruli niSnebisa da kulturuli kodebis ori sxvadasxva rigisagan.
erTi gaTvlilia masobriv moTxovnebze, meore _ elitarulze. erTi
imeorebs tradiciul kanonebs, meore amJRavnebs maTdami damokidebulebas.
kodebis erTi rigi TanxmobaSia sazogado moTxovnebTan, meore ki
miuTiTebs, rom Tanxmoba, realurad, ar Semdgara. erTi rigis kodebi
martivad miemarTeba masobriv kulturul areals, meore rigisa ki
sakmaod rTul da mravalmxriv miTiTebebs moicavs rogorc Tanadroul
kulturul situaciaze, ise istoriul kulturul gamocdilebaze. magram
modernizmis sulier-esTetikur gamocdileba mainc rCeba postmodernizmis
ZiriTadi interesis sferod da kulturuli kodebic umetesad mas
miemarTeba. ase formirdeba postmodernizmSi ormagi kodirebis sistema.
(siuzan sontagi**)
rasakvirvelia, ormagi kodireba ar aris yvela tipis
postmodernistuli teqstis ZiriTadi maxasiaTebeli. teqsti SeiZleba
iqmnebodes mxolod kulturul-inteleqtualuri referenciebis
safuZvelze da saerTod ar miemarTebodes masobriv sferos, saerTod ar
moicavdes popularul kodebs. meore mxriv, postmodernizmis arealSi
SeiZleba ganixilebodes iseTi teqstebi, romlebic mxolod masobriv
kulturaze an komerciul miznebzea gaTvlili da ar gulisxmobs kavSirs
inteleqtualur samyarosTan. miuxedavad amisa, postmodernizmSi amgvari
kavSiri mainc myardeba. yvela tipis Tanadrouli xelovneba moeqceva
postmodernistuli analitikuri diskursis sferoSi. popkultura (iseve,
rogorc socialuri kultura, yofierebis nebimieri forma) iseve xdeba
inteleqtualuri analizis sagani, rogorc uaRresad rTuli esTetikuri
struqturis mqone xelovneba. SeiZleba iTqvas, rom maskulturis mimarT
moqmedebs ormagi kodirebis iseTi forma, roca meore rigis (kulturul-
inteleqtualuri) kodebi mocemulia ara Tavad teqstSi, aramed
28
inteleqtualis, analitikosis poziciaSi am teqstis mimarT.
inteleqtualuri analizis Sedegad, bunebrivia, ar icvleba popularuli
kulturis Tvisobrioba, arc misdami masobriv momxmarebelTa
damokidebuleba. rasakvirvelia, ar icvleba Tavad teqstTa struqtura.
kulturuli kodebi am SemTxvevaSi gare kodebia, romelTa aqtivobis
sferod rCeba mxolod Teoriuli sfero. amasTanave, amgvari analizi
gavlenas ar axdens arc popkulturis Semdgom ganviTarebaze, radgan mas
ganviTarebisa da gavrcelebis sakuTari mZlavri kanonebi aqvs, romelTac,
uwinaresad, misi momxmareblebi gansazRvraven. niSandoblivia, rom
postmodernizmis analitikosebi Tavadve gvevlinebian popkulturis
momxmareblebad, radgan postmodernizmSi kultura saerTo moxmarebis
sagania. marTalia, maTi analizis safuZvelze popkultura, dabali
kultura ar iqceva maRal kulturad, magram, SesaZloa, inteleqtualebi
iqcevian “dabali” momxmareblebidan “maRal” momxmareblebad. es,
faqtobrivad, warmoadgens kidec postmodernistuli Teoriuli
diskursisa da ormagi kodirebis principis erT-erT ZiriTad
Taviseburebas. ATuki tradiciisamebr yovelgvari kritikul-analitikuri
saqmianobis saboloo mizani iyo movlenaTa gaumjobeseba Tu
gakeTilSobileba, postmodernizmi uars am mizanze, iseve, rogorc yvela
sxva idealistur mizanze. am diskursis Sedegad ara Tu Tanamedrove
popularuli xelovneba da sociumi icvlis Tavis bunebas, aramed
inteleqtuali gamoeyofa mas. marTalia, is inarCunebs fizikur myofobas
masobrivi kulturisa Tu socialuri struqturebis sivrceSi, rCeba mis
momxmareblad da monawiled, misi cxovrebis wesi arafriT ar ganirCeva
ZiriTad momxmarebelTa cxovrebis wesisagan, magram ormagi kodebis
sistemis Seqmnisa da masSi orientirebis unari aZlevs mas imis
saSualebas, rom garkveuli formiT, Tundac mxolod poziciis,
mimarTebis safuZvelze, gamocalkevdes saerTo sivrcisagan.
rasakvirvelia, garesamyarosagan Sinagani gamoclkevebis msgavsi praqtika
moqmedebda, Tundac, sarwmunoebriv sazogadoebaSic, magram pirovnebis
sulieri gandgoma mas materialobidan sulier realobaSi aRamaRlebda.
potsmodernisti ki, romelic rCeba Tavisi drois materialuri realobis
monawiled, amasTanave SeiZleba Tavs acnobierebdes gansxvavebuli
29
kulturul-inteleqtualuri realobis nawiladac. es aris garkveuli
Sida, meoreuli sistema, metarealoba. am sistemaSi igi erTgvari
postmodernistuli metaenis, postmodernistuli kulturul-
inteleqtualuri kodebis codnis safuZvelze moeqceva da sakuTari
analizis meSveobiT amave sistemaSi moaqcevs im movlenebsac, romlebic
sxvagvarad ufro farTo, masobrivi aRqmi sagnad darCeboda.
inteleqtualur konteqstSi moTavsebis Sedegad popkultura xdeba
postmodernistuli movlena, postmodernistuli Teoriuli diskursis da,
Sesabmisad, postmodernistuli kulturis nawili.
amgvarad, masobrivi xelovneba postmodernis arealSi Semodis ara
mxolod droisadmi, aramed saerTo kulturuli sivrcisadmi kuTvnilebis
niSniT. Tavad postmodernuloba XX saukunis meore naxevridan Tavad
iqceva drois maxasiaTeblad da is xdeba rogor kulturul-esTetikuri,
ise inteleqtualuri Tu socialuri procesebis ganmsazRvreli. is
gavlenas axdens Tavad Tanamedroveobis aRqmaze. SeiZleba iTqvas, rom
Tanamedroveobis, rogorc aseTis gageba droSi gadaadgildeba. is aRar
aRniSnavs uSualo awmyos, qronologiur Tu gramatikul dros, romelSic
mTqmeli imyofeba, aramed im sulier Tu socialur epoqas, romelic
modernulma msoflmxedvelobam moitana Tan, romelic jerac aRiqmeba
Tanamedroved da romelsac, faqtobrivad, ukve aswleuli gvaSorebs.
amitom uSualo awmyos dasaxasiaTeblad saWiroc ki xdeba iseTi cnebis
Semotana, rogoricaa postTanamedroveoba.
modernulobis, rogorc Tanamedroveobis idea xelovnebaSi
efuZneboda reprazentaciis erTianobas Tanamedroveobis sulier-
SemecnebiT samyaroSi mimdinare movlenebTan - cxovrebis organizaciis
axal, urbanistul formebTan, mecnierul Tu teqnikur aRmoCenebTan, rac
aRiqmeboda Tvisobriv cvlilebad dasavluri samyaros istoriaSi.
postmodernul epoqaSi, SeiZleba iTqvas, msgavsi Tvisobrivi cvlilebebi
ar momxdara, magram moxda modernuli epoqis procesebis globalizeba.
is, rac aRiqmeboda, rogorc Tanamedrove, axla gaxda ufro masobrivi,
sayovelTao. marTalia, principuli cvlileba masSi ar SeimCneva, magram
cvlileba SeiniSneba inteleqtualuri poziciebis doneze. es swored is
poziciebia, romlebic postmodernizmis analitikur Tu kulturul
30
saqmianobas gansazRvravs. amitom postmodernizmi aRiqmeba, rogorc
postTanamedroveobis analizi sxvadasxva diskursebis meSveobiT.
Teoriul-kritikuli Tu esTetikuri moRvaweobis umTavresi amocana xdeba
individis pozicis dafiqsireba sakuTari drosTan, sociumTan,
kulturasTan mimarTebaSi. swored am niSniT gansaxvavdeba
postmodernuli epoqis xelovanisa da inteleqtualis pozicia modernuli
poziciisagan, radgan modernistuli periodis kultura da xelovneba
orientirebuli iyo individis, subieqtis Sinagan moRvaweobaze, sulier
problemebze, msoflmxedvelobriv Ziebebze. adamiani, misi Sinagani
konfliqti, SemecnebiTi da sarwmunoebrivi krizisi modernizmis ZiriTadi
interesis sagania. garesamyarosTan mimarTeba modernizmSi fiqsirdeba
imdenad, ramdenadac is individis sulier TavisTavadobaze axdens
zegavlenas, upirispirdeba mis Sinagan samyaros. maRal modernizmSi
garesamyaro isaxeba qaosis, disharmoniis, dezorganizebis sferod. is
mtruli samyaroa, masSi pirovneba kargavs Tavis orientirebs, Sinagan
mdgradobas, kargavs suls. simbolizmidan moyolebuli, amgvari mimarTeba
materialur samyarosTan gaiazreba, rogorc sarwmunoebrivi krizisis
Sedegi _ adamians aRar uguleba RmerTi, romelic aq kanonzomierebasa da
wesrigs daadgens, romelic daicavs pirovnebas miwieri samyaros
alogikurobisagan. eqspresionizmidan moyolebuli ki abstaqcionisturi
xelovnebis erT-erTi ZiriTadi amocana xdeba pirovnebis mier
garemomcveli nivTieri samyaros darRveuli erTianobis, samyaros
“damskdari zedapiris” saxeTa dafiqsireba, rac, ra Tqma unda,
avangardistuli xelovnebis gamomsaxvelobiT saqmianobasac gansazRvravs.
ramdenad icvleba postmodernul etapze pirovnebis mimarTeba
garesamyarosadmi an ra SeiZleba gamxdariyo amgvari cvlilebis mizezi?
rasakvirvelia, RvTis, rogorc samyaros maorganizebeli Zalis
rwmena postmodernnul msoflxedvaSi ar aRmdgara. amitom uSualod
postmodernistul esTetikaSi garesamyaro kvlav isaxeba Sinagan wesrigs
moklebul realobad, romlis qaoturobac pirovnebis aRqmiTi procesis
alogikurobasa gamomsaxvelobiT formaTa qaoturobaSi SeiZleba
gamoxatos. meore mxriv ki postmodernistuli reprezentaciis formebi
SeiZleba daukavSirdes realobis, rogorc maqsimalurad organizebuli
31
sistemis gamoxatvas da am mizniT gamoyenebul iqnas realisturi
xelovnebis normebi. magram yvelaze niSandoblivi am SemTxvevaSi aris is,
rom amgvari organizebulobis miRma avtori mogvcems imis cxad niSnebsac,
rom es wesrigi yalbia, araauTenturi, igi ar momdinareobs uzenaesi
Zlisagan da swored imgvari wesrigia, romelic teqnologiuri Tu
socialur-ekonomikuri iaraRebis mflobelma Tanamedrove adamianma
Caunacvla uzenaes wesrigs. amasTanave, es ACanacvleba moxda ara
individis Sinagan samyaroSi, aramed garesamyaroSi. nacvlad darRveuli
sulieri harmoniis aRdgenisa (rac, bunebrivia, sarwmunoebriv moRvaweobas
daefuZneboda), adamiani cdilobs garesamyaros organizebis axal-axali
formebis Seqmnas, nacvlad sulieri cxovelmyofelobis mopovebisa
eqsperimentacias eweva fizikuri sicosxlisunarianobisa da
cxovelmoqmedebis mopovebis mizniT. (swored am niSniT moeqceva
bodriarisaTvis adamianis klonirebisa Tu cxovelebze eqsperimentebis
problema postmodernistul konteqstSi) ?????. realobis organizebis
axali formebis meSveobiT postmodernul epoqaSi ar daZleula zogadi
sulieri problemebi, sulieri disharmonia, magram, meore mxriv,
modernizmisagan gansxvavebiT, postmodernistuli xelovneba da
msoflmxedveloba aRar aris orientirebuli problemaTa am sferoze.
siRmiseuli sulieri realobis wvdomisa da gaazrebis nacvlad individis
analitikuri saqmianoba mimarTulia xiluli zedapiris, organizebuli
materialuri realobisadmi. am zadapiruli sistemis moqmedebis
pricipebisa da individis cxovrebaze maTi zemoqmedebis Sedegebis
ganxilva postmodernistul Teoriasa da SemoqmedebaSi sakmao interesiTa
da azartiT mimdinareobs. ra Tqma unda, postmodernizmSi individis
skeptikuri pozicia Tanamedrove sociumis materialurad organizebuli
sinamdvilisadmi swored Sinagani dezorganizebis aRqmiT aris
ganpirobebuli, magram is ar axdens am ukanasknelis kultivirebas.
dauZlevel sulier problemebze miTiTeba postmodernistul diskurSi ar
iTvleba karg tonad, magram Tavad am diskursis kritikul-ironiul tons
swored es problemebi ganapirobebs. Tuki modernizmSi sajarod
ganixileboda pirovnebis Sinagani cxovreba da problemebi warmodgeboda
dramatizirebuli saxiT, postmodernizmSi ganixileba sociumis cxovreba,
32
xolo problemebi warmodgeba ironizirebuli saxiT. amdenad,
postmodernistuli tipis individis gamomsaxvelobiT-analitikuri
saqmianoba xdeba uaRrsad eqstravertuli, garesamyarosadmi mimarTuli,
sakmaod koncentrirebuli sociumis, Tanamedroveobis arsebobis formebze,
maT kritikul Sefasebaze da maT kritikul asaxvaze xelovnebaSi.
SeiZleba iTqvas, rom es xdeba kidec postmodernizmisa da mis
gamocdilebaze aRmocenebuli Tanamdrove kulturismcodeobis
socialuri da sulieri, erTgvarad mamxilebeli misia, radgan winaaRmdeg
SemTxvevaSi sxva diskursi ar daarRvevda momxmarebelTa sazogadoebis
kmayofil da organizebul atmosferos, sadac pirovnebis survilebisa da
Sinagani mdgomareobis kontrols masobrivi komunikaciis saSualebebi
axorcieleben, romlebic, Tavis mxriv globaluri ekonomikis kanonTa
kontrols emorCilebian. swored am misiis SegnebiT umberto eko
acxadebs, rom sazogadoebam unda iswavlos, rogor SeewinaaRmdegos
masmedias. amasTanave, globaluri procesebis cvlilebasTan erTad am
winaaRmdegobis wesebis Secvlac xdeba saWiro. magaliTad, 60-70-ian
wlebSi moqmedebda masmediis modeli, romelic avtoritetTan,
ZalauflebasTan urTierTobaze iyo dafuZnebuli, kontroldeboda
avtoritetis mier da teqnologiuri saSualebebis meSveobiT Tavis
Setyobinebebs ugzavnida adresats - ideologiuri muSaobis msxverpls. am
SemTxvevaSi sakmarisi iyo, inteleqtuals eswavlebina adreatisaTvis am
SetyobinebaTa “wakiTxva”, gakritikeba da isini miaRwevdnen kidec
inteleqtualuri Tavisuflebis xanas. 90-ian wlebSi ki radio da
televizia iqca SetyobinebaTa ukontrolo pluralobad, romlisganac
TiToeuli individi sakuTar kompozicias qmnis distanciuri pultis
meSveobiT (eko, hip. 148). amgvarad, cxadia, rom 60-ian wlebSi dawyebuli
postmodernuli xanis procesebis intensifikaciasTan erTad masmediis,
ideologiis, globaluri ekonomikis zegavlena pirovnebasa Tu
sazogadoebaze sruliad upirovno, umarTavi, dauZleveli xdeba da sul
ufro da ufro Znelia imis gansazRvra, Tu ra Zalis kontrols
emorCileba adamiani. swored amitom Zalauflebisa da kontrolis
problemebs postmodernistuli Teoria sakmaod vrclad aanalizebs.
meore mxriv ki makontrolebeli da mtruli gareSe Zalis Tema, iqneba es
33
media, xelisufleba Tu romelime kosmosuri civilizacia, farTod
muSavdeba popkulturaSic, gansakuTrebiT holivudis mZafrsiuJetian
filmebSi, romlebSic, sazogadodac, fabulur masalad xSirad
gamoiyeneba postmodernistuli ideebi ( matrica). SeiZleba iTqvas, rom
individis eqstravertuli saqmianoba postmodernis epoqaSi TavdacviT
saxes iZens, am gziT igi icavs adamianis Sinagan avtonomias, mis uflebas,
gamoucalkevdes, Seafasos, gaaanalizos masobrivi, globalizebuli,
depersonalizebuli socialuri realoba da, SesaZloa, personalizaciis
gziT ganaxorcielos humanizaciis amocanac. pirovnebis amgvari mimarTeba
samyarosadmi gansazRvravs kidec postmodernistuli literaturis
msoflmxedvelobriv fons. rogorc braian makhali aRniSnavs,
modernistuli mwerlobis epistemologiuri problemebi
postmodernistul mwerlobaSi ontologiuri problemebiT icvleba:
“modernistuli prozis dominanta epistemologiuria. anu, modernistuli
proza ganaviTarebs stretegias, romelic ukavSirdeba da gamokveTs amgvar
kiTxvebs: “rogor unda gaviazro is samyaro, romlis nawilic var? an ki
ra var me am samyaroSi?” [...] postmodernistuli literaturis dominanta
ki ontologouria. anu, postmodernistuli proza ganaviTarebs
strategias, romelic ukavSiredeba da gamokveTs imgvar kiTxvebs,
romelTac dik higinsi “post-kogniturs” (post-SemecnebiTs) uwodebs: “ra
samyaroa es? ra unda movuxerxo mas? Cemma romelma “mem” unda moaxerxos
es?” sxva tipiuri postmodernistuli kiTxvebi ukavSirdeba Tavad
literaturuli teqstis ontologias an im samyaros ontologias,
romelsac igi asaxavs. magaliTad: ra aris samyaro; ra saxis samyaroebi
arsebobs, rogor arian agebulni da riT gansaxvavdebian erTmaneTisagan?
ra xdeba, roca gansxvavebuli samyaroebi erTmaneTs upirirspirdebian, an
roca maT Soris sazRvrebi dairRveva?; ra saxisaa teqstis arseboba, da
ra saxisaa samyaros (an samyaroTa) arseboba, romelsac igi asaxavs?
rogori agebulebisaa asaxuli samyaro? (makhali gv.9,10, 26?)”. amgvarad,
braian makhali postmodernistuli mwerlobis tipologiur, ganmsazRvrel
niSnad miiCnevs swored msoflmxedvelobriv-SemecnebiTi problemebisadmi
mimarTebas. modernizmidan potsmodernizmze gardamavali zRvaric gadis,
uwinaresad, SemecnebiT problemebze da am problemisadmi teqstis
34
mimarTebaze. “niSandoblivia, rom arsebobs erTgvari Sinagani logika an
Sinagani dinamika, romelic ganapirobebs dominantis cvlilebas
modernistulidan postmodernistul mwerlobamde. Zneladasatani
epistemologiuri ganusazRvreloba iqceva ontologiuri pluralobisa da
arastabilurobis gansazRvrul wertilad. metismetad Sorsmimavali
epistemologiuri kiTxvebi ontologiur kiTxvebSi gadaizrdeba. amave
principiT, metismetad Sorsmimavali ontologiuri kiTxvebi
epistemologiur kiTxvebad iqceva _ Tanmimdevroba aris ara linearuli
da erTmxrivi, aramed ormxrivi da urTierTgardamavali” (makhali, 26).
swored am niSniT SeiZleba ganvsazRvroT rogorc modernistul da
postmodernistul msoflmxedvelobaTa, ise gamomsaxvelobiT principTa
urTierTmimarTeba da urTierTganpirobebuloba. postmodernizmi, rogorc
sulier-SemecnebiTi da reprezentaciuli etapi, modernistul arealSive
mzaddeba. modernizmis problemebi gamwvavebisa Tu droSi xangrZlivobis
garkveul zRvarze Tvisobrivad gadaizrdebian postmodernistul
problemebSi, magram, meore mxriv, es cvlileba ar aris Seuqcevadi da
saboloo da ar niSnavs winare problemaTa daZlevasa Tu gadawyvetas.
swored amitom SeiZleba SevxvdeT postmodernistul epoqaSic iseT
teqstebs, romlebic Tematuri an stiluri niSniT modernizmis areals
ubrundeba, an, ufro zustad, swored amitom SeiZleba vimsjeloT
modernistuli da postmodernistul arealTa erTgvar mTlianobaze.
mkvlevrebi xSirad arc ki miiCneven postmodernizms axal paradigmad.
magaliTad, linda haTCons amis argumentad mohyavs misi
winaaRmdegobrioba da is, rom postmodernizmi muSaobs im sistemaTa
farglebSi, romelTa darRvevasac cdilobs. ( haTConi, 4-5). amgvari
sistemebia, uwinaresad, ra Tqma unda, modernizmi, aseve realizmi,
klasikuri xelovneba, Suasaukuneebis xelovneba. Tuki modernizmma Tavad
Seqmna da gansazRvra sakuTari samuSao sistema (rogorc
msoflmxedvlobriv, ise esTetikur planSi), postmodernizmi, faqtobrivad,
ise sargeblobs am memkvidreobiT, rom aRar miiCnevs mas unitarul
sistemad. postmodernistuli teqsti SeiZleba iqmnebodes da ikiTxebodes
ara mxolod erTi, aramed ramdenime gansxvavebuli sistemis farglebSi
ise, rom arc erTisadmi ar amJRavnebdes erTgulebas an calsaxa
35
mimarTebas. nebismieri esTetikuri Tu saazrovno sistemisadmi igi
momxmareblur da araSemoqmedebiT damokidebulebaSia. igi mxolod
moixmars im sistemaTa principebs, romlebic Tavad ar Seuqmnia. amgvarad,
postmodernzmi, modernizmisagan gansaxvavebiT, sakmaod Semwynarebluria
kidec im esTetikuri principebisadmi, romlebic gansxvavebul sistemaTa
farglebSi yalibdeboda, radgan arc erT princips ar mimarTavs
absoluturobis moTxovniT. es ganapirobebs postmodernizmis, rogorc
mimarTulebis ekleqtizms, rac SeiZleba SesamCnevi iyos TviT calkeul
teqstTa farglebSic. rac mTavaria, amgvari pluralobisa da
cvalebadobis gamo, faqtobrivad, arc ganisazRvreba postmodernizmis
erTiani esTetikuri, stilur-poetikuri sistema da am movlenis
farglebSi moqcevian iseTi urTierTgansxvavebuli teqstebi, romelTac ar
aerTianebT raime msoflmxedvelobrivi an esTetikuri principebi. amave
mizeziT postmodernizmSi, modernizmisagan gansxvavebiT, ar Camoyalibda
calkeuli gamokveTili skolebi da mimdinareobebi, romelTa
warmomadgenlebi erTad Seqmnidnen sakuTar samuSao principebs da
daicavdnen maTdami erTgulebas. am fonze, faqtobrivad
postmodernulobis ganmsazRvrel niSnad SeiZleba miviCnioT, uwinaresad,
avtoris garkveuli pozicia realobisdmi, reprezentacisadmi, SemecnebiTi
an esTetikuri tradiciisadmi, mis winaSe arsebuli sistemebisadmi.
amasTanave, avtori eZebs ara erT romelime, misTvis misaReb samuSao
sistemas, aramed sakuTar pozicias am sistemebisadmi. swored amitom es
pozicia SeiZleba iyos sakmaod winaaRmdegobrivi. postmodernizmi
erTdroulad iRebs da gadaafasebs kidec msoflmxedvelobriv Tu
gamomsaxvelobiT principebs. amitom postmodernizmSi xelovanisaTvis
aRar arsebobs Tavsmoxveuli principebi, anu iseTi principebi, romelTac
romelime avtoritatuli sistema moaxvevda Tavs, radgan am epoqaSi arc
erTi esTetikuri sistema aRar aris avtoritetuli. amave dros arc Tavad
postmodernizmi acxadebs Tavs avtoritarul sistemad, radgan eWviT aris
ganwyobili yovelgvari calkeuli principisadmi, maTi erTianobis
SesaZleblobisadmi, Tavad sisworisa da universalobis ideisadmi.
analogiuria postmodernizmis damokidebuleba tradiciuli esTetikuri
sistemisadmi. maSinac ki, roca xelovani sakmaod Tanmimdevruladac
36
sargeblobs am sistemis prncipebiT, is ar iRebs mas, rogorc normas.
tradiciuli sistema mxolod erT-erTi, Tanabaruflebiani, ufro zustad
ki Tanabrad uuflebo sistemaa. Tuki modernistul xelovnebas sakuTari
esTetikis dasamkvidreblad namdvili brZola mouxda klasikur
reprezentaciasTan, postmodernizmi AaRar saWiroebs amgvar ukidures
zomebs. tradiciuli esTetika, iseve, rogorc klasikurad miCneuli
xelovnebis memkvidreoba postmodernizmis poziciidan aRar ukavSirdeba
tradiciis, normis, nimuSis, etalonis ideebs, Tumca, SesaZloa, dasavluri
kulturis sivrceSi is mainc aRiqmeba tradiciul esTetikur sistemad.
sayuradReboa, rom dasavlur samyaroSi klasikur, tradiciul esTetikur-
reprezentaciul sistemad rCeba is sistema, romelic Seiqmna da
ganviTarda antikur samyaroSi da aRdga renesansis epoqaSi.
rasakvirvelia, saukuneebis manZilze am tradicias gansxvavebuli formiT
ganaaxlebdnen gansxvavebuli mimdinareobani, iqneboda es klasicizmi Tu
realizmi. yoveli axali gamomsaxvelobiTi epoqa dasavluri kulturis
istoriaSi ama Tu im saxiT mainc inarCunebda mimarTebas antikur
esTetikasTan. miuxedavad imisa, rom modernizmma, ukiduresi formiT ki, ra
Tqma unda, avangardizmma moindoma sabolood gandgomoda am esTetikur
sistemas (rac gansakuTrebiT agresiuli formiT gamovlinda marinetis
lozungebSi muzemebisa da, sazogadod, mTeli kulturuli memkvidreobis
ganadgurebis moTxovniT) ????, is mainc ganagrZobs aqtivobas
postmodernizmis epoqaSi. esTetikur faseulobebad rCeba klasikuri
xelovnebis qmnilebani. realisturi Tu masobrivi xelovnebis farglebSi
ki, faqtobrivad, esTetikur normebad rCeba klasikuri reprzentaciis
principebi. rasakvirvelia, postmodernizmis poziciidan es principebi
aRar warmoadgens normas, magram maT mainc vxvdebiT postmodernistul
xelovnebaSi, Tumca xazgasmulia isic, rom amjerad xelovani, ubralod,
manipulirebs maTiT da moaqcevs maT sakuTari esTetikis sistemaSi,
nacvlad imisa, rom Tavad moeqces klasikuri sistemis farglebSi.
magaliTad, postmodernistuli erqiteqturis erT-erT gamomsaxvelobiT
xerxad iqca klasikuri (antikuri) xuroTmoZRvrebis detalebis gamoyeneba,
maTi kombinireba da, rac maTavaria, maTi warmodgena gansxvavebul,
araauTentur stilur konteqstSi. AaseT SemTxvevaSi aqcentirebulia, rom
37
avtori mimarTavs swored calkeul detalebs da ara mTels esTetikur
sistemas. danawevrebul formebs igi uqvemdebarebs sakuTar
gamomsaxvelobiT interess da misi erT-erTi amocana xdeba kidec imis
miTiTeba, rom warsulis esTetikuri memkvideoba postmodernizmSi
cocxlobs decentralizebuli, denaturalizebuli saxiT.
swored aseve manipulirebs postmodernizmi klasikuri
SemoqmedebiTi memkvidreobiT. klasikuri xelovnebis Sedevrebi
postmodernistul konteqstSi kargaven normisa da idealis avtoritets
da, faqtobrivad, ganixilebian, rogorc masobrivi xelovnebis nimuSebi.
postmodernizmi aRar ebrZvis am avtoritets, radgan Tavisufalia swored
avtoritetulobis zegavlenisagan _ es Tavisufleba jer kidev
modernizmis mier iqna miRweuli. amitom warsulis Sedevri
postmodernistul konteqstSi SeiZleba mowodebuli iqnas ironizirebuli
formiT, rogorc banaluri, yvelasTvis misawvdomi da gasagebi
esTetikuri feseuloba. am TvalsazrisiT modernizmisa da
postmodernizmis damokidebuleba klasikuri memkvidreobisadmi sruliad
gansaxvavebulia. magaliTad, marsel diuSanis ulvaSebmixatuli jokonda
warmoadgens Rrmad gaazrebul avangardistul esTetikur aqts, romliTac
avangardi gamoxatavs Tavis damokidebulebas klasikuri
reprezentaciisadmi da, zogadad, klasikuri memkvidreobisadmi: klasika
aRar aRiqmeba absolutur faseulobad da misi gamomsaxvelobiTi
miRwevebi Tanadroul gamomsaxvelobiT miznebTan SesabamisobaSi aRarc ki
aRiqmeba raime miRwevad. magram postmodernul epoqaSi jokonda, romelic
sareklamo suraTze picas miirTmevs, an italiis safexburTo msoflio
Cempionatis sareklemo rgolSi TaviT burTs igeriebs, warmoadgens,
ubralod, momxmareblur, komerciul aqts (romelic, TavisTavad,
esTetikuri zemoqmedebis principiT moqmedebs). klasikur kulturul
memkvidreobaze postmodernistul epoqaSi aravin ambobs uars, magram,
saWiroebisamebr, maRali kultura SeiZleba gamoyenebuli iyos sruliad
gansxvavebul konteqstSi. amave dros, niSandoblivia swored is, am
konteqstSi aRar mJRavndeba misdami amaRlebuli damokidebuleba. magram,
amasTanave, Tanamedroveoba mainc cxaddeba am kulturis memkvidred.
uSualod postmodernisti avtoris mierac klasikuri xelovnebis
38
Sedevrebze miTiTeba SeiZleba moxdes sakuTari gamomsaxvelobiTi
poziciis Sesabamisad. Tuki avangardSi axali reprezentaciis
asamoqmedeblad aucilebeli iyo klasikuri xelovnebis miRwevebis
anulireba, postmodernizmSi avtoris gamomsaxvelobiTi amocanis
Sesasruleblad SeiZleba saWiro gaxdes am miRwevebis damcroba. ufro
zustad, damcroba aRarc ki warmoadgens avtoris mizans. klasikuri
xelovnebis auTenturi misiis Secvla, rasakvirvelia, SeiZleba
aRiqmebodes damcrobad, magram mxolod amave auTentur konteqstSi.
postmodernistul konteqstSi ki am memkvidreobT manipulireba ar
gaiazreba avtoris personalur SemoqmedebiT amocanad. meore mxriv ki es
konteqsti Tavadve warmogvidgens nebismier faseulobas, rogorc
damcirebuls da gadafasebuls. amaRlebuli sulieri misiis nacvlad
Sedevrebi gansxvavebuli misiiT warmodgebian: maTze miTiTeba xdeba im
mizniT, rom xazgamuli iqnas raime amaRlebuli ideis amaoeba, an,
ubralod, ironiuli formiT naCvenebi iqnas yofieri ideebis realuroba
da komfortuloba warsulis amaRlebul idealebTan SedarebiT.
rasakvirvelia, postmodernul epoqaSi klasikisadmi amgvari
damokidebuleba modernizmis mier mopovebuli gamomsaxvelobiTi
uflebebis uSualo Sedegia. aqve unda aRiniSnos, rom Tavad modernizmis,
gansakuTrebiT ki maRali modenizmis Sedevrebic SeiZleba moeqcnen
klasikuri, warsulisagan memkvidreobiT miRebuli Sedevrebis siaSi, anu
gamocxaddnen Seuval avtoritetebad, romelTac aRaravin epyroba,
rogorc avtoritets. modernistuli memkvidreoba postmodernistul
epoqaSi ukve warsulis zogad sivrceSi eqceva, modernizmis
gamomsaxvelobiTi siTamame an avangardis agresiac gardasuli movlena
xdeba. modernizmis sistemas postmodernizmi iseve arRvevs, rogorc
nabismier sxva kulturul sistemas, xolo modernizmis esTetikuri
principebiT an misi esTetikuri miRwevebiT iseve manipulirebs, rogorc
nebismieri gardasuli epoqis SedevrebiT. SeiZleba iTqvas, rom TavisTavad
Sedevris, anu warmatebiT ganxorcielebuli gamomsaxvelobiTi saqmianobis
idea xdeba postmodernizmSi manipulirebis sagani, rac, TavisaTavad,
ironizirebis gancdasac aRZravs.
39
ironia marTlac warmoadgens postmodernistuli xelovnebis erT-
erT ZiriTad emociur fons. aq araferi ar miewodeba recipients
pirdapiri formiT, anu araferi ar iqmneba SinaarsTan pirdapir
SesabamisobaSi. yoveli mxatvruli Tu socialuri saxe, yoveli mxatvruli
ganacxadi gaiazreba imave esTetikur da saazrovno sistemebTan farul Tu
aSkara, ironiul winaaRmdegobaSi, romlis farglebSic Tavad moqmedebs.
zogadi TvalsazrisiTac, aRar arsebobs erTi Sinaarsi, erTi saTqmeli,
romelic SesabamisobaSi iqneboda erT WeSmarit ideur sistemasTan,
absolutur WeSmaritebasTan. es logikuri Sedegia sistemaTa im
pluralobisa, romlis viTarebaSic ganagrZo arseboba xelovnebam
modernizmis mier aRiarebuli da gamokveTili sulier-
soflmxedvelobrivi krizisis Semdeg. modernistul epoqaSi krizisi
ukavSirdeboda uwinaresad erT sferos, sarwmunoebriv sistemas.
Semecnebis, racionaluri azrovnebis, gamomsaxvelobis yvela sxva
dasavlur sistemas modernizmis mier undobloba gamoucxadda imdenad,
ramdenadac maT daarRvies sarwmunoebrivi sistemis unitaruloba da,
Tavis mxriv, ver Seqmnes damajerebuli, srulyofili sistemebi.
modernistuli xelovnebisa da msoflmxedvelobis krizisuloba vlindeba
swored imdenad, ramdenadac am epoqis adamiani isurvebda, magram Zala
aRar Seswevs aRadginos sarwmunoebrivi sistemis mTlianoba, sakuTari
erTianoba sarwmunoebriv sivrcesTan. ra Tqma unda, postmodernul
epoqaSi ar aRmdgara romelime sistemis prioriteti. piriqiT, daSvebuli
iqna yvela urTierTgansxvavebuli sistemis arseboba romelime maTganis
WeSmaritebis rwmenisa da, Sesabamisad, prioritetulobis gareSe. amitom
xelovani, romelic nebismieri maTganis farglebSi moqmedebis uflebas
aZlevs Tavs, yoveli maTganisadmi undoblobiTa da ironiiT aris
ganwyobili. swored amitom, stiuart simis Tanaxmad, postmodernuli
kulturis kritikuli istoria ironiisa da krizisis cnebebis fonze
iwereba. (simi, 253). jeimsoni ki postmodernistuli ironiis filosofiur
ideologias ainStainis fardobiTobis Teoriis vulgarul aTvisebas
adarebs (jeims. 412). fardobiTobis principiT am SemTxvevaSi gaazrebulia
yovelgvari codnis, yovelgvari sistemis, samyaros aRqmisa Tu asaxvis
yovelgvari formis araabsoluturoba. postmodernistul periodSi
40
“ironistebi acnobiereben samyaroSi Cveni arsebobis SemTxveviTobasa da
simyifes da amitom ver iReben did narativTa ganacxadebs metismetad
seriozulad. maT ician, rom sxva aRwerebi, sxva narativebi maTTvis
yovelTvis misawvdomia” (rorTi, *** simi. gv.71). TavisTavad
postmodernuli epoqa Jan fransua liotarma gansazRvra, rogorc epoqa,
romlSic dasrulda “istoriis filosofiis didi narativebi” (didi
monaTxrobebi an metanarativebi), mZlavri msoflmxedvelobriv-
ideologiuri sistemebi, romelTa mixedviTac xdeboda “adamianiseul da
araadamianiseul samyaroTagan momdinare movlenaTa masis organizeba maTi
mimarTviT kacobriobis universaluri arsebobis ideisadmi” (liotari,
gv.24). dasavluri samyaros istoriaSi liotari gamohyofs ramdenime did
narativs, romlebic “cdilobdnen am movlenaTa organizebas: qristianuli
narativi _ pirvelcodvis gamosyidviT siyvarulis meSveobiT;
ganmanaTleblobis narativi _ emansipaciiT, umecrebisa da morCilebis
daZleviT codnisa da Tanabaruflebianobis meSveobiT; spekulatiuri
narativi _ universaluri ideis realizaciiT konkretulis dialeqtikis
meSveobiT, marqsistuli narativi _ emansipaciiT eqspluataciisa da
gaucxoebisagan Sromis socializaciis meSveobiT, kapitalisturi narativi
_ siRaribisagan daxsniT teqnoindustriuli ganviTarebis meSveobiT (iqve,
25). TiToeuli maTgani ukavSirdeboda “universaluri Tavisuflebis,
mTeli kacobriobis mizanTa xorcSesxmis ideebs” (iqve, gv. 25). did
narativTa dasasruli TavisTavad gulisxmobs didi, zogadi,
universaluri ideebis dasasruls, adamianis mier maTi moZiebisa da
xorcSesxmis mcdelobaze uaris Tqmas, imedgacruebas. swored amitom ar
iqmneba postmodernul epoqaSi romelime axali sistema. liotarisaTvis
sazogadodac sakiTxavia, SegviZlia Tu ara Cven dRes ganvagrZoT
universaluri ideis safuZvelze movlenaTa organizeba. (gv. 25). amitom
postmodernistuli ironia mimarTulia rogorc warsulis dasrulebuli
metanarativebisadmi, ise maTi aRdgenis nebismieri mcdelobisadmi,
ramdenadac amgvari mcdelobebi SeiZleba daeyrdnos mxolod
avtoritarulobas, Zalauflebas, terors. amave Zalebs eyrdnoba
postindustriul samyaroSi movlenaTa organizebis axali, ara ideuri,
aramed ideologiuri sistemebi, romlebic TavianT iaraRad iyeneben
41
ekonomikur da teqnologiur miRwevebs. amdenad, ironia, rogorc
msoflmxedvelobrivi pozicia, postmodernizmSi ewinaaRmdegeba rogorc
warsulis, ise Tanamedroveobis romelime sistemis avtoritets, radgan
arc erTi maTgani ar esaxeba universalur, sando, imedismomcem realobad.
magram ironia postmodernizmSi vlindeba ara mxolod
msoflmxedvelobriv, aramed esTetikur donezec, rogorc esTetikuri
kategoria. es ori done urTierTdakavSirebulia imdenad, ramdenadac
erTmaneTs ukavSirdeba adamianis sulier-SemecnebiTi da gamomsaxvelobiTi
saqmianoba. postmodernistul xelovnebaSi ironizacias eqvemdebareba,
erTi mxriv, arsebuli esTetikuri sistemebi (romelTa farglebSic es
xelovneba mainc muSaobs), meore mxriv ki, bunebrivia, TavisTavad
reprezentaciis idea, avtoris mier Tavisi saTqmelis srulfasovani
gamoTqmis SesaZlebloba. ra Tqma unda, am SesaZleblobaSi daeWveba ar
warmoadgens uSualod postmodernistul pozicias, ramdenadac es
pozicia modernizmisa da avangardizmis etapidan momdinareobs. arc
avtoris mier Tavisive teqstisadmi ironiuli mimarTeba gvevlineba
posmodernistul novaciad, radganac SeiZleba iTqvas, rom swored am
mimarTebis dafiqsirebiT daiwyo XX saukunis xelovnebis istoriaSi
maRali modernizmidan avangardizmze gadasvla. magram am etapze avtori
axdenda, uwinaresad, sakuTari tqstis, sakuTari individualuri
SesaZleblobebis ironizirebas saTqmelis srulfasovnad gamoTqmis
SeuZleblobis gancdiT. postmodernizmSi ki ironia mimarTulia ara
imdenad sakuTari teqstisadmi, ara imdenad avtoris indiviualuri
SesaZleblobebisadmi, aramed zogadad gamomsaxvelobiTi tradiciisadmi,
esTetikuri sistemebisadmi. reprzentaciuli miznebis miuRwevloba aRar
aRiqmeba, rogorc uSualod individis an misi drois Sinagani
arasrulfasovnebis Sedegi, rogorc amas aRiqvamda modernistuli epoqis
xelovani. postmodernizmSi es, SesaZloa, nebismieri epoqis, nebismieri
esTetikuri sistemis, nebismieri individis mcdelobaTa arsebobis
formadac gamocxaddes. yovel SemTxvevaSi, SeiZleba aRiarebuli iqnas,
rom garkveul etapze, ama Tu im mxatvruli sistemis farglebSi, kidec
xdeboda saTqmelis srulfasovnad gamoTqma, sityvisa da saTqmelis
SesabamisobiT, magram postmodernul xanaSi anaqronizmia TavisTavad am
42
miznis dasaxva misi tradiciuli formiT. amitom, erTi mxriv, individi
Tavisufldeba braleulobis SegrZnebisagan, meore mxriv ki Tavad es
problema warmoCndeba nakleb dramatizirebuli saxiT, rogor bunebrivi
esTetikuri sakiTxi, postmodernistuli esTetikis kanonzomieri
maxasiaTebeli. gamomsaxvelobiTi problemebisadmi amgvari mimarTebis
Sedegad amjeradac xdeba xelovanis eqstravertuli poziciis
dafiqsireba, xolo am problemis gadawyvetis gzebis Ziebas igi mihyavs
mravalferovani SesaZleblobebis, ironizirebuli mxatvruli svlebis
aRmoCenamde. rogorc ihab hasani aRniSnavs, modernistuli xelovnebis
ukiduresi wertili, romelic mdumarebiT mTavrdeba da romlis
metaforac swored mdumareba xdeba, “warmoadgens preludias
postmodernizmisaTvis. amgvari momentis Semdeg, roca samyaro autaneli
xdeba, gonebas SeuZlia mimarTos radikalur ironias, raTa warmoaCinos
xelovneba mis ukidures zRvarze” (hasani, Tern. 10). umberto ekoc
analogiur TanmimdevrobiT gaiazrebs ironiuli momentis aqtualobas.
misTvis ironia xdeba metalingvistuli TamaSi, romliTac
postmodernizmma gaagrZela arseboba avangardizmis gamomsaxvelobiTi
krizisis Semdeg. “postmodernzmi pasuxobs Tanamedroveobis aRiarebas:
Tuki warsulis ganadgureba SeuZlebelia, radgan amas mdumarebamde
mivyavarT, maSin kvlav SeiZleba vewvioT warsuls, magram ironiiT, da ara
umankod. postmodernuli damokidebuleba im kacs magonebs, romelsac
Zalzed ganviTarebuli qalbatoni uyvars da icis, rom mas ubralod ver
etyvis “me Sen sigiJemde miyvarxar”, radgan icis, rom qalma icis (qalma ki
icis, rom kacmac icis), rom es sityvebi ukve daiwera barbara qarTlandis
mier. magram gamosavali mainc aris. Kkacs SeuZlia Tqvas: “ rogorc amas
barbara qarTlandi ityoda, me Sen sigiJemde miyvarxar”. am gziT man Tavi
daaRwia yalb umankoebas. naTlad miuTiTa ra, rom umankod saubari ukve
SeuZlebelia, man mainc uTxra qals is, risi Tqmac undoda: mas is uyvars,
magram uyvars dakarguli umankoebis xanaSi” (minaw. 67). umankoebis xanad,
rasakvirvelia, gaiazreba is epoqa literaturis istoriaSi, romelSic
naTqvami sityva miiCneva saTqmelis gamoxatvis SemZled da mis
adekvaturad, roca adamianis arseboba SesabamisobaSia absoltur
ideebTan da sazogadodac, aravis Seaqvs eWvi am ideebis absoluturobaSi.
43
amgvari harmonis darRveva, ra Tqma unda, modernizmma amxila, Tavadve
Seecada mis aRdgenas, an axali Tanxmobis damyarebas, an, sabolood,
msgavs mcdelobebze uaris Tqmas, rac niSnavs kidec mdumarebas, anu
reprezentaciis ideis uaryofas. postmodernizmi swored ironiuli
diskursis meSveobiT ganagrZobs am mxilebas. Tanxmobis, Sasabamisobis,
adekvaturobis SesaZleblobebis dakargvis aRiarebiT igi aRiarebs, rom
arsebobas ganagrZobs dakarguli umankoebis xanaSi. is, rac modernizmis
periodSi aRiqmeboda danakargad, axla miiReba, rogorc norma. amgvari
aRiareba postmodernizms aTavisuflebs umankoebis AaRdgenis
survilisagan da am viTarebas iRebs, rogorc realobas, romelSiac
gamosavali aris ara axali gamocdilebis, axali Sesabamisobis, axali
gamoTqmis saSualebebis Zieba, aramed arsebuli saSualebebis
ganmeorebiTi moxmareba, naTqvamis citireba ironiuli poziciiT, roca
ironia miemarTeba ara uSualod naTqvams, citatas, aramed im konteqsts,
romelSic citata moeqceva, anu, faqtobrivad, postmodernul mankier
dros. postmodernistuli ironia amiTic gansxvavdeba im modernistuli
ironiisagan, roca avtori ironiuliad iyo ganwyobili warsulSi
arsebuli yovelgvari gamomsaxvelobiTi gamocdilebisadmi, Znelad Tu
aRiarebda gamosaxvisa da gamoTqmis romelime precedentis
warmatebulobas, uayofda maTi ganmeorebis sargeblobas. amasTanave,
modernisti avtori sakuTar qmnilebas mainc akisrebda amaRlebul mizans,
qmnida mas ideasTan Sesabamisobis moTxovniT, anu im moTxovniT, rom
amjerad mainc nawarmoebis TavisTavadi gamomsaxvelobiTi forma iqneboda
avtoris TavisTavadi saTqmelis Sesabamisi. swored amitom modernistuli
teqsti xdeboda ufro daxSuli, mimarTuli avtoris pirad mizanze, mis
pirad sulier mdgomareobaze da, meore mxriv, mxolod modernizmis
kulturul sivrceze, modernistul gamomsaxvelobiT sistemaze.
dakarguli umankoebis xanaSi axal realobasTan SeguebiT
postmodernizmi xdeba ufro gaxsnili warsulis kulturuli
tradiciebisadmi, aqamde arsebuli reprezentaciuli sistemebisadmi, sxva
avtorTa gamomsaxvelobiTi gamocdilebebisadmi. amjerad avtori aRar
akisrebs sakuTar teqsts absolutur mizans, amitom ufro advilad iRebs
yvela sxva teqstis gamocdilebas da aRiarebs warsulSi maT
44
warmatebulobas. sxvadasxvagvari formebiT: am teqstTa pirdapiri
citirebiT, maTi gadamuSavebiT, perifraziT, maTze miTiTebiT, am
mimarTebaTa dafiqsirebiT xdeba am gamocdilebaTa gadmotana sakuTar
teqstSi da sakuTar droSi, anu xdeba axali teqstis Seqmna. amasTanave, es
iTvleba ara plagiatobad, aramed axal gamomsaxvelobiT poziciad.
axali am SemTxvevaSi SeiZleba iyos ironiuli foni, drois konteqsti, an,
rac mTavaria, avtoris persona, romelic kvlav axorcielebs kulturul-
esTetikur, gamomsaxvelobiT Tu pirovnul arCevans. amave dros, am
arCevanis, rogorc axali SemoqmedebiTi SesaZleblobis gacnobierebiT
postmodernizmi xdeba axali, Ria kulturul-esTetikuri sistema,
romelic iRebs, iTvisebs, amuSavebs, interesdeba Yyvela arsebuli
warsuli sistemiT da maSinac, roca arRvevs maT, gamoxatavs ironias maTi
miRwevebisadmi, is, faqtobrivad, droSi ganaaxlebs maT moqmedebas,
aRiarebs am miRwevebs da awvdis maT im recipients, romelsac sxva
SemTxvevaSi, SesaZloa, arc eqneboda raime interesi am sisitemebisadmi.
magaliTad, igive umberto eko Tavis romanebSi “vardis saxeli” da “fukos
qanqara” sargeblobs antikuri Tu Suasaukuneobrivi, Zvelebrauli Tu
qristianuli periodis sxvadasxva esTetikuri Tu saazrovno sistemaTa
monapovrebiT, gansaxvavebul epoqaTa tradiciebiT, ufro zustad ki am
tradiciaTa detalebiT, romelTa arsebobasa da warmomavlobas, SesaZloa,
inteleqtualuri mkiTxveli Tu daafiqsirebs, magram isini, Tundac
maTganve gaucnobiereblad, masobriv mkiTxvelsac miewodeba, maTTvisac
ganagrZobs moqmedebas, vinc am romanebs savsebiT sxva, teqstis
deteqtiuri plastisadmi interesiT kiTxulobs. swored amitom
postmodernistuli nawarmoebi xdeba sakmaod savse kulturuli movlena
da Tavad postmodernizmic aRiqmeba, rogorc saerTo kulturul
tradiciasTan sakmaod mWidrod dakavSirebuli kulturuli procesi.
amasTanave, Tuki modernistul periodSi tradiciuli kulturul-
esTetikuri formebi negaciis gziT aisaxeboda axal teqstSi,
postmodernistul periodSi maTdami negacia, faqtobrivad, ar vlindeba
da teqstiseuli ironia, rogorc aRiniSna, maT arc miemarTeba. amdenad,
marTalia, postmodernistuli nawarmoebi, zogadi TavlsazrisiT,
marTlac arRvevs im sistemebs, romelTa farglebSiac moqmedebs, is mainc
45
saWiroebs am sistemaTa codnas, maTTan kavSirs, maTi gamocdilebis
gaTvaliswinebas. Tuki maRali modernizmis periodSi avtors amgvari
gamocdileba aRarafers aZlevda da igi cdilobda sakuTari, unikaluri
gamocdilebis mopovebas, Tuki avangardizmi acxadebda, rom misTvis
tradicia is tvirTia, romlisganac unda gaTavisufldes axali xelovneba,
postmodernizmi iwyebs am mitovebuli memkvidreobis ganCxrekas,
miviwyebuli faseulobebis dabrunebas. marTalia, isini moeqcevian
araauTentur, ironiul konteqstSi, emsaxurebian avtoris pirad Canafiqrs,
magram maTi moqmedeba, faqtobrivad, mainc ganaxldeba. am gziT
postmodernistul teqstSi gacxadebulia tradiciis, warsulis,
gamocdilebis, codnis mniSvneloba. gacxadebulia isic, rom yoveli
teqsti arsebobs rogorc warsulisa Tu Tanamedroveobis kulturul-
esTetikuri sistemebis, rogorc saerTo kulturuli tradiciis mier
ganazRvruli da ganpirobebuli movlena. teqsti ar aris zogadi,
mravalsaukunovani kulturuli sivrcisagan gamocalkeebuli, hermetuli
sivrce an mxolod erTi esTetikuri sistemis nawili. garda sakuTari
teqstualuri sivrcisa is iqmneba, ikiTxeba, moqmedebs vrcel, mravalSrian
kulturul arealSi, teqstTa erTian interteqstualur…sivrceSi, sadac
urTierTqmedeben gansxvavebuli teqstebi. Sesabamisad, TiToeuli teqstSi
asaxulia teqstTaSorisi kavSirebi, rac xdeba kidec postmodernizmis
gansakuTrebuli interesis sagani da MmuSavdeba interteqstualizmis
ideis safuZvelze. interteqstualizmi, faqtobrivad, erTaderTi formaa,
romliTac vlindeba postmodernizmSi zogad kavSirTa arsebobis
SesaZlebloba. ufro zustad, im epoqaSi roca darRveulia zogadi
kavSirebi adamianisa RmerTTan, moyvasTan, sazogadoebasTan,
garesamyarosTan, sakuTar TavTan da, sabolood, enasTan, mxolod
teqstebi inarCuneben erTmaneTTan kavSirs da literaturis arsebobis
principi xdeba ara nawarmoebis mimarTeba RmerTTan (rogorc
sarwmunoebriv xelovnebaSi), sinamdvilesTan (rogorc realizmSi) an
Semoqmedis Sinagan arsebasTan (rogorc maRal modernizmSi), aramed sxva
teqstebTan, teqstTa saerTo sivrcesTan. urTierTSoris saubroben
mxolod teqstebi, da TiToeuli teqsti iwereba sxva teqstebis mier. es
idea, romlis Teoriuli damuSavebac modernizmis gamocdilebis
46
safuZvelze daiwyo valter beniaminma, mxatvrulad realizdeba
postmodernis epoqis TiTqmis yvela mwerlis SemoqmedebaSi,
rasakvirvelia, xorxe luis borxesis, gabriel garsia markesisa Tu
umberto ekos prozaSi. interteqstualur mimarTebaTa mravalricxovneba
da mravalferovneba, maTi dafiqsireba da aluzireba, maTi organizeba
avtoris zogadi Canafiqris Tanaxmad garkveulwilad xdeba kidec
postmodernistuli teqstis TavisTavadobis sazomi. avtoris kulturul-
esTetikuri pozicia ukavSirdeba saerTo kulturul sivrceSi
integracias da am sivrcis aTvisebas sakuTari esTetikuri arCevanis
Sesabamisad. uSualod teqstis esTetika da, amave dros, misi
TavisTavadoba ki am SemTxvevaSi yalibdeba codnisa da informaciis
organizebis Sesabamisad. teqsti aris “masala, romelic amJRavnebs
sakuTar bunebriv kanonebs, magram amave dros moicavs xsovnas im
kulturisa, romliTac datvirTulia” (eko. monaw,11). postmodernistuli
teqsti xdeba is sivrce, romelSic erTiandebian gansaxvavebuli teqstebi,
sistemebi, diskursebi da is SeiZleba amTlianebdes ara mxolod
mxatvrul teqstTagan miRebul informacias, aramed, rac yvelaze
niSandoblivia, axdendes kritikul da naratiul diskursTa Serevas, anu,
rogorc mark qari aRniSnavs, “kriticizmis xedvis asimilirebas TxrobiT,
naratiul procesSi”; “akademiuri kriticizmis imports teqstSi” (qari, 53)
qaris Tanaxmad, es realizdeba im mwerlebTan, romlebic
literaturismcodneobiT ganaTlebas floben (martin amisi, jon faulzi,
salman ruSdi), magram kidev ufro gansxvavebul praqtikas axorcieleben
is avtorebi, romlebic swored akademiuri gamocdilebis, kritikosis
karieris Sedegad iwyeben romanis Seqmnas: devid lodji, iulia kristeva,
jon apdaiki, umberto eko. maT SemoqmedebaSi ara Tu iSleba zRvari
kriticizmsa da mxatvrulobas Soris, aramed “amgvari Teoretikul-
mxatvruli nawarmoebi SeiZleba aRviqvaT, rogorc diskursi, romelic
axdens arsebuli zRvaris dramatizirebas an iyenebs, mas, rogorc
energias mxatvruli qmnilebisaTvis” (qari, 53). amdenadve,
postmodernistuli interteqstic, romelic teqstTa, kulturaTa,
diskursTa gamaerTianebel funqcias unda asrulebdes, faqtobrivad,
gamokveTs zRvars maT Soris, rac Seesabameba postmodernistuli epoqis
47
saerTo suliskveTebas, romelSic erTianobis yovelgvari forma,
realurad, ganxeTqilebis gamovlinebaa.
miuxedavad amisa, sakuTar erudicias, kulturul orientacias,
filosofiis, sociologiis, kriticizmis problemebiT dainteresebas
postmodernisti mwerlebi sruliad gamiznulad avlenen teqstSi, raTa am
formiT kvlav miuTiTon teqstTaSorisi mimarTebebis mniSvneloba
originalur SemoqmedebaSi. ra Tqma unda, “aucilebelia ganvasxvavoT
gamiznuli interteqstualoba, romelic axdens teqstis zedapiris
organizebas da faruli interteqstualoba, romelic, xelSeuxebels
stovebs ra intrateqstis zedapirs, mainc gansazRvravs, Tu rogor iqneba
Sedgenili teqstis mniSvneloba” (laxmani, 29). SeiZleba iTqvas, rom
postmodernizmSi mxatvruli principi xdeba swored gamiznuli
interteqstualoba, roca avtori Segnebulad eZiebs mravalferovan
teqstTaSoris kavSirebs, afiqsirebs sxva teqstebTan mimarTebebs, sakuTar
teqstSi miuTiTebs yovelives da qmnis “interteqstualurad organizebul
teqsts” (laxm. 30). ra formiTac moxdeba teqstSi interteqstualuri
kavSirebis fiqsacia, im formas miiRebs Tavad teqsti. UsakuTriv teqstis
struqtura aigeba swored am kavSirTa mowesrigebis, maTi sistematizaciis
safuZvelze. am saxiT avtori, romelic erTi mxriv uars ambobs axali,
auTenturi teqstis Seqmnaze, misive piradi gamocdilebis warmoCenaze,
meore mxriv mainc afiqsirebs sakuTar Tavs, radgan aCvenebs ara mxolod
kavSirTa arsebobas, aramed am kavSirTa arsebobas Tavis TavSi da Tavis
droSi, sakuTar Tavs amJRavnebs sakuTari arCevaniTa da organizaciuli
funciiT. swored amitom SeiZleba vilaparakoT postmodernizmSi avtoris
subieqturobasa da individualurobaze. amasTanave, postmodernisti
avtori ormxrivad iTavisuflebs Tavs raime pasuxismgeblobisagan: is
erTgvarad Tavisufalia sakuTar teqstze pasuxismgeblobisagan, romelic
garkveulwilad kompilaciuri produqtia da ar warmoadgens mis pirad,
pirovnul monapovars, gansaxvavebiT modernistuli, teqstisagan, romelic
iqmneboda avtoris unikaluri individualuri gamocdilebis gamosaxvis
mizniT. garda amisa, is Tavisufalia pasuxismgeblobisagan im kulturul
sistemaTa winaSe, romelTaganac sesxulobs da amuSavebs informacias,
radgan es aris nasesxoba pirveladi funqciis SenarCunebis gareSe.
48
interteqstualuri kavSirebis fiqsacia xdeba diaqronul da ara
sinqronul sistemaSi, anu gamokveTilia ara originalur teqstTa
mniSvneloba maT auTentur drosa da kulturaSi, aramed maTi arseboba,
gavlenisunarianoba, saxecvlileba mravalsaukunovani, mravalTaobiani
kulturuli procesis farglebSi. garda amisa, am SemTxvevaSi kulturuli
memkvidreobisadmi damokidebuleba sruliad Tavisufali da arCeviTia.
Sasabamisad, im mxrivac, rom aRar aris saWiro calkeul teqstTa
mxatvruli mTlianobisa da CanafiqrTan erTianobis SenarCuneba,
dasaSvebia maTi fragmentireba, daSla da danawevreba, kombinireba.
postmodernizmSi interteqstualizmis, rogorc mxatvruli principis
kultivirebis Sedegad teqsti marTlac xdeba kolaJi. swored amgvarad
daxasiaTda teqsti interteqstualur arealTan mimarTebaSi
poststruqturalistebis mier, romelTac Camoayalibes am movlenis
ZiriTadi gansazRvrebani (kristeva, barti). ????? interteqstualurobis
Tanamedrove gageba, ra Tqma unda, postmodernistuli epoqis zogad
suliskveTebas Seesabameba, rac ganapirobebs kidev faseulobebisadmi,
memkvidreobisadmi, ideisadmi, auTenturobisadmi Tavisufal, arCeviT
mimarTebas. meore mxriv, interteqstualurobis es forma
postmodernistul xelovnebaSi Sedegad iZleva teqstis organizebisa da
aRqmis garkveul principebs, romelTagan yvelaze mniSvnelovania
interpretaciuli procesis Tavisufleba, TamaSis principi, avtoris
niRbis Semotana teqstSi.
postmodernizmSi interpretaciis Tavisufleba da, amave dros, misi
gansakuTrebuli mniSvnelovneba TavisTavadi Sedegia imisa, rom am epoqaSi
aRar arsebobs absoluturi WeSmaritebis, universaluri ideis an erTiani
sistemis gageba da, Sesabamisad, maTdami erTgulebis aucilebloba.
sarwmunoebiv epoqaSi zogad movlenaTa Tu literaturul teqstTa
gaazreba xdeboda RvTisadmi, absolutisadmi mimarTebiT. amdenad,
interpretacia, am cnebis Tanamedrove gagebiT, anu movlenaTa gaazreba
individualuri poziciis Tanaxmad, mizezobrivi safuZvlebis
individualuri SerCeviT, faqtobrivad dauSvebeli iyo da eresis
safrTxemde midioda. azrobrivi moRvaweobis mizani am SemTxvevaSi iyo
ara TiToeuli movlenisaTvis sakuTari mizezis, sakuTari saarsebo
49
sivrcis moZieba, aramed maTi aRqma RvTiuri Canafiqris safuZvelze,
Sefardeba RvTiuri WeSmaritebis ideasTan da erTian sarwmunoebriv
sivrceSi maTi adgilis moZebna. postmodernistuli interpretacia ki aris
swored is, rac amgvari erTianobis darRvevis Sedegad SeiZleba miviRoT.
magram niSandoblivia, rom am SemTxvevaSiac postmodernizmis procesi
modernizmSi iRebs saTaves, ramdenadac swored am epoqaSi moxda erTiani
sarwmunoebriv- msoflmxedvelobrivi sivrcis daSla, individis mowyveta
am sivrcisagan, individualuri poziciis dapirispireba zogad,
tradiciul (sarwmunoebriv Tu sazogadoebriv) poziciasTan da
subieqturi WeSmeritebis prioritetis aRiareba obieqturi WeSmaritebis
“yavlgasul” ideasTan mimarTebaSi. interpretaciis mniSvnelovneba
rogorc SemoqmedebiT, ise aRqmiT processSi swored modernizmis, yvelaze
uwin ki simbolizmis Teoriasa da sulier-SemoqmedebiT Ziebebs
ukavSirdeba. postmodernizmi amjeradac aTavisuflebs modernizmiseul
princips dramatizirebuli intonaciebisagan, magram sargeblobs
simbolisturi Tu zogadad modernistuli Teoriuli gamocdilebiT.
Tavisufali interpretaciis ufleba xdeba postmodernistuli xelovnebis
erT-erTi ganmsazRvreli principi. aq farTod moqmedebs rolan bartis
mier damuSavebuli idea, rom “literaturuli naSromis (literaturis,
rogorc Sromis) mizania, rom mkiTxveli aRar gaxados momxmarebeli,
aramed teqstis Semqmneli” (barti, 4). postmodernizmSiac interpretacia
uwinaresad mkiTxvelis Sinagan moRvaweobazea gaTvlili. teqstis aRqmisas
mkiTxvelis cnobierebasa da emociur samyaroSi mimdinare
interpretaciuli procesi ganmsazRvreli xdeba Tavad teqstisaTvis.
teqstis saTqmeli ar daiyvaneba erT konkretul ideamde, romelic am
teqstTan mimarTebaSi absolutur funqcias SeiZenda, daiqvemdebarebda
Tavad teqsts, mkiTxvels gzas dauxSobda yvela SesaZlo ganazrebisaken
da am formiT SezRudavda teqstis saarsebo sivrces. SeiZleba iTqvas, rom
am mxriv postmodernizmi TiTqmis Tanmimdevrulad iziarebs
simbolizmiseul principebs, magram amjeradac salaRobo intonaciebs
aniWebs maT da Tavisufali interpretaciis ufleba gardaisaxeba SesaZlo
saTqmelTa kombinaciis, maTi varirebis uflebad. AniSandoblivia, rom rac
ufro izrdeba mkiTxvelis interpretaciuli uflebebi, miT ufro
50
gaucxovdeba am procesisagan avtori. magaliTad, umberto eko calsaxad
acxadebs, rom avtorma interpretireba ar unda moaxdinos. misTvis
sainteresoa teqsti, romelsac SeuZlia ganxvavebul wakiTxvaTa
generireba ise, rom arasodes ar iqnas bolomde moxmarebuli (minaw. gv. 8).
ekosaTvis romani xdeba manqana, interpretaciaTaA generatori. avtoris
mizani ki xdeba mkiTxvelis dezorientacia. mas SeuZlia saTauris
meSveobiT ara moawesrigos, aramed aur-daurios mkiTxvelis azrebi.
araferia avtorisaTvis imaze didi nugeSi, vidre im wakiTxvaTa aRmoCena,
romlebic mas ar Caufiqrebia, magram misma mkiTxvelma ukarnaxa (iqve. gv. 2-
3). postmodernisti mwerlisa da Teoretikosis am poziciidan naTelia,
rom avtori, romelic TiTqos ganze dgeba interpretaciuli procesisagan,
sinamdvileSi sruliadac ar warmoadens dauinteresebel mxares,
gansaxvavebiT modernisti avtorisagan, romlisaTvisac mniSvnelovani iyo,
uwinaresad, SemoqmedebiTi procesi sakuTar TavSi, Sinagani svla
sakuTari teqstisaken. postmodernizmSi avtori, romelic TiTqos
sakuTari Tavis impersonalizacias axdens, amave dros provocirebas uwevs
Tavisi teqstis SesaZlo wakiTxvaTa mravalferovnebas, ramdenadac es
TavisTavadobas sZens teqsts, qmnis mis saarsebo areals da amave dros,
SesaZloa, avtorsac ayenebs interpretatoris poziciaSi. amgvarad,
postmodernizmis saerTo antiavtoritatuli suliskveTebis Tanaxmad,
Tavad avtoric iseTive uflebebiT sargeblobs teqstisadmi, rogorc
mkiTxveli. is ar warmoadgens sainterpretacio centrs, magram arc
romelime wakiTxvas aniWebs centris funqcias. amjeradac xorcieldeba
decentraciis amocana, romelic Teoriuliad damuSavda
poststuqturalizmSi da mxatvrulad xorcSesxmuli iqna
postmodernizmSi. sazogadodac, postmodernistuli xelovneba farTod
sargeblobs XX saukunis meore naxevris filosofiur, esTetikur,
literaturismcodneobiT azrovnebaSi damuSavebuli ideebiT, magram am
SemTxvevaSiac romelime saazrovno sistemis Tanmimdevrobis dacva ar
warmoadgens xelovanis misias. interteqstualobisa da interpretaciis
principebi mxatvrul-maorganizebel funqcias SeiZleba asrulebdenen
teqstSi, magram avtors SeuZlia daarRvios Tavisive wesebi da
mkiTxvelsac SesTavazos maTi darRveva. nebismier SemTxvevaSi wakiTxva ar
51
saboloo da MmTel teqsts mainc ver moicavs, radgan, zogadi
TvalsazrisiTac, “arasodes ar arsebobs mTeli teqsti” (barti, 6). avtori
mianiSnebs mkiTxvels, rom interpretacia, iseve, rogorc Tavad
SemoqmedebiTi procesi, aRar emorCileba erT Zireul amocanas, erT
ZiriTad mizans an ideas da, amdenad, warmoadgens TamaSs, iseve, rogorc
TamaSia adamianis nebismieri saqmianoba im epoqaSi, romelSic aRar
aRdgeba gamaerTianebeli, universaluri, absoluturi ideisadmi swrafva.
“postmodernul da post-metafizikur konteqstSi TamaSis cneba
Caenacvleba metafizikur miswrafebas, daafuZnos sagnebi principebze,
moaxdinos movlenaTa stabilizeba kanonis safuZvelze, moaxdinos
orazrovnebis neitralizeba dadgenili mniSvnelobisaken hermenevtikuli
gadanacvlebiT da, sabolood, daiyvanos fenomenis mravalgvaroba da
mravcalricxovneba erT SemTxvevamde, romelic yvela maTganisaTvis
saerToa” (kiuxleri.Ggv. 1). rasakvirvelia, amgvar saerTo, mastabilizebel
movlenad SeiZleboda aRiarebuli yofiliyo mxolod RmerTi.
postmodernistuli epoqa, romelic stabilurobisa da erTianobis raime
garantiis gareSe rCeba, sxvadasxvagvari saazrovno Tu mxatvruli formiT
gamoxatvs, rom sagan-movlenebi garesamyaroSi, iseve rogorc azrovnebiTi
da SemoqmedebiTi procesebi adamianis Sinagan samyaroSi, swored TamaSis
principiT organizdeba. TamaSi xdeba erTaderTi piroba, romliTac
adamianma SeiZleba daadginos Tavisi mimarTebis wesebi erTi mxriv
garesamyarosTan, meore mxriv ki sakuTar saqmianobasTan. qaoturi da
zedapirulad organizebuli garesamyaro misTvis misaRebi xdeba imdenad,
ramdenadac sakuTar Tavs gaiazrebs arsebad, romelic Cabmulia TamaSSi
garemocemulobebTan. modernistul msoflmxedvelobaSi, simbolizmidan
moyolebuli, pirovneba miznad isaxavda TiToeuli sagan-movlenis
WeSmariti saxis ganWvretas, arsis wvdomas. am absoluturi miznis
ganuxorcieleblobis SegnebiT postmodernistul epoqaSi aRiarebulia,
rom movlenaTa arsi adamianisaTvis miuwvdomelia, an, SesaZloa, maT arc
gaaCniaT raime arsi. maTi mniSvnelobis wvdomis nebismieri mcdeloba
adamianisaTvis sakuTari iluziebiT operirebaSi gadaizrdeba. jer kidev
modernizmis mier aiTvisebuli Sopenhaueriseuli idea _ “samyaro aris
Cemi warmodgena” _ postmodernizmSi gadaizrdeba poziciaSi, romlis
52
Tanaxmadac adamiani Cabmulia TamaSSi sakuTari warmodgenebTan,
materialur sagan-movlenebTan, dro-sivrcesTan da, rac mTavaria, enasTan,
romelic misTvis, faqtobrivad, erTaderTi realuri mocemulobaa.
liotaris mixedviT, ubralod, enobrivi TamaSia adamianis nebismieri
(SemoqmedebiTi Tu azrovnebiTi) moRvaweoba postmodernul epoqaSi, magram
es aris calkeuli, urTierTgansxvavebul TamaSebi. misTvis “yovel TamaSs
sakuTari gansazRvruli da gansazRvradi wesebi aqvs, rac Seadgens mis
dadgenil mxolobiTobas” (Jan-lup tibo, 103). XX saukunis filosofiasa
Tu xelovnebaSi, gansakuTrebiT ki semiologiaSi ganviTarebuli da
ganmtkicebuli Sexedulebis Tanaxmad adamians samyaro mxolod enis,
sityvebis, saxelebis, cnebebis saxiT eZleva da misi SesaZleblobebic
mxolod enaSi operirebas ukavSirdeba. ena aris niSanTa pirveladi
sistema, romlis safuZvelzec iTvisebs adamiani samyaros. magram
postmodernistuli msoflxedvisaTvis yvelaze niSandoblivia, is, rom am
epoqaSi aRaravin iZleva imis garantias, rom es niSnebi zustad
Seesabamebian sinamdviles, WeSmaritebas, an, saerTodac, raime Sesabamisoba
aqvT realobasTan da, ubralod, simulakras ar warmoadgenen. aqedan
gamomdinare, adamiani, romelic niSnebis mixedviT msjelobs, veRar xedavs
raime dasturs, rom misi msjeloba an mcdaria, an marTebuli. amitom mis
winaSe arsebul niSanTa interpretacias, saganTa ganlagebas, movlenaTa
gaazrebas, sakuTar SesaZleblobaTa fiqsacias is aRiqvams, rogorc
TamaSs. ra Tqma unda, am TamaSis erT-erTi piroba aris is, rom adamiani
ar Seecdeba garemocemulobaTa organizebas, ramdenadac miiCnevs, rom
amgvari mcdelobebi kacobriobis istoriul gamocdilebaSi marcxiT
mTavrdeboda. is ar eZebs movlenaTa mizezs, arc maT Sedegs, ar
ganixilavs maT arc sarwmunoebrivi sistemis, arc racionalisturi mizez-
Sedegobriobis sistemis farglebSi. Sesabamisad, adamianis SemoqmedebiTi
saqmianobac, tradiciuli, sarwmunoebrivi Tu realisturi SemoqmedebiTi
moRvawobisagan gansxvavebiT, aRar gulismobs, rom man Tavis qmnilebaSi
unda moaxdinos garerealobaSi arsebuli movlenebis asaxva, organizeba,
arsis warmoCena. aq arc modernizmiseuli poziciaa qmediTi, romlis
Tanaxmadac Semoqmedis misia igive rCeba, mxolod amjerad igi
garerealobis nacvlad Sinagan realobazea fokusirebuli.
53
postmodernistul xelovnebaSi, gansakuTrebiT prozasa (iqneba es umberto
ekos “fukos qanqara” Tu viqtor pelevinis moTxrobebi) da
kinematografSi ki araerTxel aris xazgasmuli, rom adamiani
garesamyarosTan (sazogadoebasTan, ideologiasTan sistemasTan,
mTavrobasTan, romelime jgufTan) imgvar TamaSSia Cabmuli, romelsac
mxolod ori ZiriTadi forma aqvs: erT SemTxvevaSi gmirma icis, rom
TamaSis monawilea da amitom movlenebi misTvis SeiZleba nakleb
dramatulad ganviTardes; meore SemTxvevaSi ki man es ar icis da
dramatizmi ukavSirdeba swored im moments, roca amas gaacnobierebs, misi
ndoba realobisadmi ikargeba da am ndobaze dafuZnebuli mcdelobebi
marcxiT mTavrdeba. TamaSis, rogorc adamianis garesamyarosTan
mimarTebis idea sakamod aSkarad aris gamoxatuli postmodernizmSi,
magram niSandoblivia, rom es idea ufro metad gamoyenebulia siuJeturi
xazis gasaviTareblad. xolo TamaSis, rogorc SemoqmedebiT
saqmianobasTan mimarTebis idea safuZvlad edeba postmodernistuli
xelovnebis mxatvrul-esTetikur struqturas. avtorisa Tu recipientis
damokidebuleba mxatvruli teqstisadmi ganisazRvreba swored im
principiT, rom TamaSia rogorc SemoqmedebiTi, ise aRqmiTi procesi.
avtori reciepients teqstis meSveobiT, ubralod, sTavazobs im TamaSSi
Cabmas, romelic mimdinareobs yvela doneze: rogorc yofier, ise
mxatvrul realobaSi. amdenad, teqsti ar iqmneba raime “seriozuli”
mizanmimarTulebiT, rogorc es xdeboda tradiciul xelovnebaSi an,
Tundac maRal modernizmSi, roca saTqmelis mxatvruli gamosaxva
adamianis sicocxlis mizanTan Tu sxva universalur ideebTan iyo
SesabamisobaSi. postmodernizmis pozicia sruliad aSkarad eyrdnoba
avangardizmis gamocdilebas, romelmac daiwyo kidec gamomsaxvelobiTi
SeasZleblobebiT TamaSi, eqsperimentacia, Ziebebis dakavSireba logikuri
kavSirebis rRvevasTan, (avangardistul poeziaSi), realobisa da
mxatvrulobis sazRvarTa moSlasTan (avangardistul mxatvrobaSi) da, ra
Tqma unda, tradiciuli esTetikis uaryofasTan. magram niSandoblivia,
rom avangardizmSi TamaSis, rogorc mxatvruli principis moqmedeba mainc
ukavSirdeboda reprezentaciuli miznebis miuRwevlobas, sasowarkveTas.
xelovani TamaSs iwyebda im gamocdilebis fonze, rom sruli saxiT
54
gamomsaxvelobiTi miswrafeba ver ganxorcieldeboda. rasakvirvelia,
amgvari gamocdilebis fonze ganagrZobs arsebobas postmodernistuli
xelovnebac. magram am SemTxvevaSi Tavad es principi ganixileba, rogorc
mocemuloba. masTan ar aris dakavSirebuli avtoris, rogorc individis
frustracia. es, ubralod, am epoqaSi xelovnebis arsebobis formaa.
swored amitom TamaSis principis meSveobiT postmodernistul
xelovnebaSi gacilebiT ufro rTuli mxatvruli struqturebi iqmneba.
avtori SeiZleba TamaSobdes, manipulirebdes realobisa da ieralobis
SegrZnebiT da recipients amyofebdes am zRvarze. naratiul xelovnebaSi,
prozasa Tu kinematografSi, es, kvlav da kvlav, gmiris Tavgadasavlebs
SeiZleba ukavSirdebodes, saxviT xelovnebaSi ki mxatvari Tu
arqiteqtori SeiZleba arRvevdes recipientisaTvis yvelaze arsebiT
principebs, ara Tu esTetikur, aremed ukeve SegrZnebiT doneze,
magaliTad, ganzomilebis, perspeqtivis kanonebs. magram, avangardistuli
xelovnebisagan gansxvavebiT, es darRveva Tu manipulireba SeiZleba iyos
ara agresiulad gamokveTili, aramed Sefaruli, aracnobier doneze
aRsaqmeli. magaliTad, fredrik jeimsoni ganixilavs Tanamedrove
arqiteqtorTa (sqaidmori, ouingsi, merili) namuSevars, romelSiac Senoba
yvela kuTxidan aRiqmeba ara Cveul sam ganzomilebaSi, aramed mxolod or
ganzomilebaSi. aRmqmeli xedavs mas ara sivrceSi, aramed sibrtyeze da
“zedapiri gaumagrebelia raime moculoboT” (jeimsoni, 13). xelovani,
SeasaZloa, TamaSobs vizualuri efeqtis SesaZleblobebiT, aRqmelis
faruli diskomfortiT, romlis mizezic Znelad fiqsirdeba, magram
sabolood, garkveulad, ukavSirdeba im ideas, rom rom pirovneba TamaSSia
Cabmuli ara mxolod xelovnebasTan, aramed TviT bunebasTan, an, Tundac,
sazogadoebasTan, romelSiac is mainc ver daaRwevs Tavs TamaSs, radgan,
daniel belis Tanaxmad, postindustriul epoqaSi, sayovelTao servisis
pirobebSi, sazogadoeba pirovnebaTa Soris TamaSad iqceva (beli, 127).
rasakvirvelia, amgvari TamaSis gasabmelad uaRresad
mosaxerxebelia rogorc interteqstualizmis, ise interpretaciis
principebi. avtors am gziT TiTqmis ganusazRvreli SesaZleblobebi
eZleva. mas SeuZlia gansxvavebuli kulturuli kodebiT,
interteqstualuri referenciebiT, citatebiT, miTiTebebiT datvirTis
55
teqsti, anu Tavadve miudges mas, rogorc TamaSs da rac mTavaria,
elodos am TamaSis gagrZelebas mkiTxvelis mier, romelic, Tavis mxriv,
gaigebs an ver gaigebs avtoris Canafiqrs, miuxvdeba an ver miuxvdeba mas
ama Tu im xriks, SesTavazebs iseT interpretacias, romelic mas ar
ufiqria an am intrepretaciaTa meSveobiT Seqmnis iseT teqsts, romelic
avtors ar dauweria. kombinaciaTa da SesaZleblobaTa mravlricxovneba
TamaSis principiT aris ganpirobebuli da SemoqmedebiT-aRmqmelobiTi
saqmianobac albaTobis iseTive zRvarze mimdinareobs, rogorc cxovreba.
bunebrivia, rac ufro daostatebulia am ATamaSSi avtori an mkiTxveli,
anu rac ufro did kulturul gamocdilebas flobs da rac ufro
gaTviTcnobierebulia TamaSis SesaZleblobebSi, miT ufro warmatebulia
misTvis TamaSi da, rac mTavaria, miT ufro meti mondomebiT ebmeba masSi,
miT ufro met siamovnebasa da axal gamocdilebas iRebs. am SemTxvevaSi
SemoqmedebiTi an aRmqmelobiTi saqmianoba ar ukavSirdeba raime didi an
diadi miznisaken svlas, materialur realobaSi ganmtkicebas an sulier
realobasTan SekavSirebas. TamaSi Tavad xdeba mizani da kulturuli
moRvaweoba xdeba TviTkmari movlena, faqtobrivad, simulakra, romelsac
aranairi kavSiri aRara aqvs cxovrebasTan, ideasTan. SesaZloa, misi mizani
aris kidec is, rom kulturul kavSirTa mravalricxovnebis meSveobiT
gvaCvenos realur kavSirTa, anu realobis ararseboba.
ra Tqma unda, mxare, romelic postmodernistul TamaSSi
gamudmebiT Segvaxsenebs, rom amgvar samyaroSi araferi, maT Soris arc
teqsti, aRar aris ndobis Rirsi, aris TviT avtori. es ar aris imgvari
TamaSi, romelSic mkiTxvelisagan Zveleburi gulwrfeli aRqma iqneboda
mosalodneli da mxolod avtori Seecdeboda misi gancdebis marTvas.
piriqiT, avtoriseuli diskursi, SesaZloa, swored imazea gaTvlili, rom
mkiTxvels “Tvali auxilos” Zveli, sando samyaros, sando urTierTobebis
ararsebobaze. aq arc avtori ar qmnis Tavis nawarmoebs tradiciuli
mimarTebiT da arc mkiTxvels ar moeTxoveba, rom sjerodes amgvar
mimarTebebis, anu sjerodes imis, rom teqstis meSveobiT is amoicnobs
WeSmaritebas, romelic am WeSmaritebis mcodne mweralma gulmodgined
Cado masSi. rogorc karl deril malmgreni aRniSnavs, dRes “avtori
veRar imoqmedebs ise, TiTqos meoce saukune ar momxdara da veRar aiRebs
56
Tavis Tavze avtoritetis, ganmsjelis, privilegias, romelic viqtoriuli
epoqis avtorebs dabadebiT miniWebul uflebad esaxebodaT. [...]
postmodernisti avtori acnobierebs, rom mxatvruli (fiqciuri)
nawarmoebi sul cota orgzis gamoeyofa “realobas”. jer erTi, is
gamonagonia, Seqmnilia, meorec, is Seqmnilia sityvebisagan” (malm. gv 164).
malmgrenis Tanaxmad, postmodernisti xedavs im ufskruls, romelic
arsebobs sityvasa da “sinamdviles” Soris, aRmniSvnelsa da aRsaniSns
Soris (164). cxadia, miniSneba sityvisa da sinamdvilis (iqneba es namdvili
gancda Tu namdvili mSveneba) Seusabamobaze yoveli epoqis literaturaSi
SeiZleba Segvxvdes, rom araferi vTqvaT sarwmunoebriv azrovnebaze,
romelSiac adamianuri sityva imTaviTve ar aris SemZle, gamoxatos
absoluturi WeSmariteba, RvTis arseba. magram tradiciulad amgvari
gancda adamians saxeobrivi moRvaweobisaken, sityvis metaforuli
SesaZleblobebis gamovlenisaken ubiZgebda. swored amgvari moRvaweobis
maqsimalizaciis Semdeg mivida simbolizmi sityvieri gamoxatvis
SeuZleblobebis aRiarebamde, rac, cxadia, avangardizmSi gagrZelda
gansakuTrebiT radikaluri formiT: alogikurobiT, sintaqsuri kavSirebis
da, sazogadod, teqstis tradiciuli struqturebis rRveviT.
postmodernistuli literatura, romelic am gamocdilebis matareblad
gvevlineba, da, garda amisa, icnobs XX saukunis filosofiis (nicSedan
haidegeramde), semiologiis, sturqturalizmisa Tu poststruqturalizmis
Sexedulebebs sityvisa da enis bunebaze, cxadia, ar aRadgens arc sityvis
adekvaturobis, arc teqstis tradiciuli kavSirebis rwmenas.
postmodernistuli poezia xSir SemTxevevaSi kvlavac agrZelebs teqstze
eqsperimentacias, magram, avangardizmisagan gansaxvavebiT, is kargavs
agresias da sul ufro da ufro hgavs TamaSs. proza ki amgvari
TamaSisaTvis kidev ufro mosaxerxebel pirobebs qmnis, ramdenadac
avtors SeuZlia iTamaSos ara mxolod enobrivi kavSirebiTa Tu sityvaTa
grafikuli ganlagebiT, aramed epikuri formis struqturuli kanonebiT,
gmirebiT, siuJetiT da rac mTavaria, mkiTxvelisa da avtoris tradiciuli
urTierTobebiTa da Tavad avtoris figuriT, romelic Semodis teqstSi
da, tradiciuli prozisagan gansxvavebiT, SeiZleba mogvevlinis ara
situaciis warmmarTvelad, aramed, mkiTvelisa da gmirebis msgavsad,
57
ubralod, erT-erT moTamaSe mxared da moirgos avtoris niRabi. is
SeiZleba figurirebdes nawarmoebSi “avtoris” saxeliT, romelic,
rasakvirvelia, ar Tanxvdeba realuri avtoris personas, warmoadgens
kidev erT gamaSualebel rgols mkiTxvelTan komunikaciaSi. am formiT
postmodernistul teqstSi xSirad aRdgeba tradiciuli prozis is
figura, romelic odesRac Tavis ATavze iRebda WeSmaritebis mcodnis,
saqmeSi Caxeduli mxaris funqciebs. magram, rasakvirvelia, am SemTxvevaSi
is sruliad sapirispiro funqciis matarebelia da misi saTqmelic swored
is aris, rom ar flobs raime codnas da amgvari araSefardebiTi codnis
arsebobas arc Tvlis SesaZleblad. “avtors SeuZlia kvlav daikavos
Tavisi mxatvruli sivrcis winaswar gamoTavisuflebuli adgilebi, magram
viqtoriuli epoqis winaparTa umankoebis gareSe. ironiulad, aSkara
pranWviT is kvlav irgebs avtoris niRabs da mogvmarTavs kiTxvebiT
fiqciurobis (gamonagonis), teqstualobis, avtorobis, mkiTxvelis
gamopasuxebis SesaZleblobis Sesaxeb” _ wers malmgreni da miiCnevs, rom
am gziT avtori kvlav miapyrobs yuradRebas sakuTar Tavs, rogorc
avtors da sakuTar naSroms, rogorc mxatvrul nawarmoebs da, amave
dros, daamcrobs Tavisi wamowyebis seriozulobasa da mniSvnelovnebas
(malm. gv.164).
rasakvirvelia, postmodernul epoqaSi amgvari manipulaciebi
saWiro xdeba imdenad, ramdenadac darRveulia Cveuli bunebrivi,
pirdapiri mimarTebani avtorisa sakuTar teqstTan da mkiTxvelTan,
mkiTxvelisa teqstTan da avtorTan da, zogadad, adamianisa mxatvrul
qmnilebasTan, enasTan, realobasTan. ramdenadac postmodernizmSi avtori,
modernizmisagan gansxvevebiT, ar cdilobs Caanacvlos an, miT ufro,
aRadginos tradiciuli xelovnebis droindeli Tanxmoba, is
gadaaTamaSebs arsebul gamomsaxvelobiT SesaZleblobebs, magram am
TamaSSi winaswarve axdens sakuTari mdgomareobisa da mcdelobis
ironizirebas, raTa am gziT mzadyofniT dauxvdes recipientis mxridan
wamosul undoblobas, ironias, daukmayofileblobas da Tavidan aicilos
komunikaciuri Cavardna, anu is situacia, roca avtori da mkiTxveli ver
SeTanxmdebodnen teqstis aRqmis principebze. Tavis mxriv avtoric ar
malavs msgavs grZnobebs rogorc sakuTari teqstisadmi, ise adamianis
58
nebismieri saqmianobisadmi, romelic postmodernul epoqaSi ver aRwevs
srulyofilebas da, zogadi TvalsazrisiT, ver aRadgens dakargul
harmonias. swored amitom is Tavisufalia Tavis TamaSSi, radgan
movlenebis ganviTarebis kontrols, tradiciuli avtorisagan
gansaxvavebiT, imTaviTve ar iRebs Tavis Tavze. rac Zalzed
niSandoblivia, am TamaSis elementebis SerCevisas postmodernizmSi
sagangebo daintereseba igrZnoba swored im tradiciuli TxrobiTi
xerxebiT, romlebic Tavis droze modernizmis mier iqna uaryofili,
ramdanadac Tvisobrivad modernizmma Tvisobrivad Secvala teqstis
mxatvruli organizaciis principebi prozaSi, iseve, rogorc poeziaSi,
ferwerasa da qandakebaSi Tu musikaSi. am cvlilebebis meSveobiT
modernistulma esTetikam teqsti Seusabama individis Secvlil Sinagan
mdgomareobas da gamoxata tradiciuli Tanxmobis darRveva. bunebrivia,
modernizmis mier gadafasebuli pricipebiT postmodernizmi interesdeba
mxolod imdenad, ramdenadac gatacebulia TamaSis mza SesaZleblobebiT.
amjerad am SesaZleblobebs isini moiZieben swored miviwyebul arealSi
da akisreben maT sruliad gansaxvavebul mxatvrul efeqts. rogorc
aRiniSna, prozauli forma am SemTxvevaSi kombinatorikis met saSualebas
iZleva, Tumca Tavad postmodernisti mwerlebis mierac aRmoCenad
CaiTvala is, rom maT SeeZloT kvlav daebrunebinaT prozaul teqstSi is
xerxebi, romlebic, TiTqosda, sabolood gandevna modernizmma. 1967 wels
jon barti acxadebda “danarCenebis saxeliTac, rom gamoricxuli ar aris,
xelaxla iqnas aRmoCenili enisa da literaturis xerxebis
qmediTunarianoba _ iseTi Soreuli cnebebisa, rogoricaa gramatika,
punqtuacia... TviT xasiaTebi! TviT siuJeti!” (barti, 74). marTlac,
modernistuli prozis batonobis Semdeg, romelmac mTeli yuradReba
mimarTa gmiris Sinagani konfliqtisaken, subieqtivisturi Ziebebisaken da
amiT gza dauxSo prozaSi tradiciul konfliqts, personaJTa Soris
mimarTebebs, siuJets, postmodernizmma ganaaxla maTi moxmareba, Tumca
mniSvnelovani gansxvavebiT. umberto ekos Tanaxmad, 1965 wels, “jguf 63”-
is Sekrebaze, did siaxled iqna aRqmuli siuJetTan dabrunebis idea: “da
ra Tqva renato barilim? rom aqamde siuJetisa da moqmedebis gauqmeba iyo
waqezebuli, [...] magram axla narativis axali faza iwyeboda: moqmedeba
59
isev sanqcirebuli iyo, Tumca es iyo sxva moqmedeba” (eko, 62). sxvaoba am
SemTxvevaSi aris “iq, sadac tradiciuli moqmedebis logikuri da
droebiTi Sedegebi gamotovebulia da publikis molodini Zaladobrivad
aris gacruebuli” (eko, 63). sxvagvarad rom vTqvaT, miuxedavad imisa rom
postmodernistul romanistikaSi aRdgeba moqmedebisadmi interesi,
SesaZloa, is mainc migvaniSnebs, rom am epoqaSi, roca adamiani agrZelebs
moqmedebas, es qmedeba mainc ar miuZRvis saboloo miznisaken, radgan,
zogadadac, dacilebulia mizans. amitomac siuJetis tradiciuli
ganviTareba xSirad darRveulia da misi mxatvruli funqcia kavSirSia
postmodernuli drois saerTo mgrZnobelobasTan. am gziT avtori
asrulebs ara mxolod mxatvrul, aramed, erTgvarad, sugestur
amocanasac, ramdenadac mkiTxvels STaagonebs, rom iq, sadac elis
movlenaTa mizez-Sedegobriv ganviTarebas, logikur Tanmimidevrobas,
SeiZleba daxvdes alogikuroba da usafuZvloba. am SemTxvevaSiac
mxatvruli principis zemoqmedebiT postmdenistuli teqsti SeiZleba
migviZRodes msoflaRqmiTi principebisaken, romlebic postmodernul
mgrZnobelobaSi ukavSirdeba garesamyarosadmi SiSis, undoblobis,
daucvelobis gancdebs. rasakvirvelia, garesamyarosadmi amgvari mimarTeba
modernul epoqaSi iRebs saTaves da modernistul literaturaSic
gamokveTilad fiqsirdeba. sazogadodac, modernistul azrovnebaSi
naTlad ganisazRvreba, rom garesamyaroSi adamiani daucvelia xdeba
imdenad, ramdenadac man dakarga RvTis mfarveloba. daculobis gancdis,
imedis dabruneba im epoqaSi SesaZlebeli iyo rwmenis aRdgeniT (es
tendencia umetesad xelovnebis arealSi moqmedebs) an, piriqiT,
msoflxedvis dafuZnebiT racionalur principebze (rac sazogadoebrivi
procesebis ganviTarebis principi xdeba). postmodernul epoqaSi xelovani
swored imgvar memkvidreobas iRebs, romelSic ar aRmdgara zegardmo
Zalis mfarvelobis gancda da gamZafrda garemosadmi SiSi. magram
amjerad es SiSi miemarTeba swored im racionalurad organizebul
samyaros, romelic sinamdvileSi individis makontrolebel, damTrgunvel
Zalad gadaiqceva. daucvelobis, mRelvarebis, mSfoTvarebis gancdebis
aRsaniSnavad postmodernizmSi mkvidrdeba termini paranoia. es xdeba
postmodernuli mgrZnobelobis erT-erTi niSani da xSirad gamoiyeneba
60
siuJeturi struqturis asagebad. “postmodernistuli mwerloba mravali
gziT asaxavs paranoiul mSfoTvarebas. maT Sorisaa:
mowesrigebulobisadmi undobloba, romelime kerZo adgiliTa Tu
identurobiT dasazRvrulobis SiSi, darwmunebuloba, rom sazogadoeba
SeTqmulebas awyobs individis winaaRndeg, sakuTari SeTqmulebebis
Cafiqreba sxvaTaA sqemebis dasarRvevad” _ aRniSnavs bari luisi da amgvar
sqemaze dafuZnebul teqstTa Soris uwinaresad gamohyofs ken kizis
romans “viRacam guguli budes gadaufrina” (luisi, 121). Tumca devnis,
daucvelobis, SeTqmulebis Tema postmodernul epoqaSi sakmaod farTod
iqna aTvisebuli masobrivi kinematografis mierac da mZafrsiuJetiani
filmebis masalad iqca. Tuki masobiv xelovnebaSi aqcenti siuJetze,
moqmedebaze ganpirobebulia Janruli Tu komerciuli kanonebiT,
mwerlobaSi siuJeturi, TxrobiTi xazis ganviTarebiT avtori gamoxatavs
Tavisi epoqis dainteresebas adamianis bediT, misi qmediTunarianobiT.
modernistuli epoqis Sinagani sirTuleebiT mocul gmirs
postmodernizmSi enacvleba gmiri, romelic alogikur, mtrul viTarebaSi
axorcielebs sakuTar warmosaxvaSi argumentirebul qmedebebs. amgvarad,
realobisa da warmosaxvis, logikurobisa da alogikurobis
modernizmiseuli mimarTebani kvlav aqtualuria postmodernistul
mwerlobaSi. garda imisa, rom avtori am mimarTebebis safuZvelze agebs
siuJets, is garTulebuli teqstualuri struqturis meSveobiTac
gamokveTs postmodernuli mgrZnobelobis sirTules. teqstis
fragmentacia ganixileba, rogorc erT-erTi amgvari mxatvruli xerxi.
movlenaTa fragmentirebuli, gaumTlianebeli aRqma, roca pirovnebas
uWirs realuri mizezebis aRmoCena da, Sesabamisad, ndobas kargavs
yovelgvari movlenisadmi, postmodernistul literaturaSi iZleva
fragmentirebul diskurss. bari luisis Tanaxmad postmodernisti
mwerali ar endoba tradiciul moTxrobebis mTlianobasa da
dasrulebulobas da amjobinebs mimarTos Txrobis struqturirebis sxva
xerxebs. amgvar xerxTa Soris is gamohyofs mravlobiT dasasruls (jon
faulzis “frangi leitenantis sayvareli qali”), teqstis dayofas mokle
fragmentebad an seqciebad saTaurebis, nomrebis, sxvadasxva simboloebis,
daSorebebis meSveobiT (riCard broTigenis, donald barTlemis
61
romanebSi). Tumca avtori SeiZleba ufro Sorsac wavides da teqstSi
gamoiyenos citatebi, diagramebi, dizinis SesaZleblobebi, TviT qaRaldis
ferebi (uiliam gasis romenebSi) (luisi, 127). niSandoblivia, rom amgvari
gamomsaxvelobiTi saSualebebis amoqmedeba teqstSi modernizmis,
avangardizmis poetur Ziebebs ukavSirdeba, magram postmodernizmSi es
SesaZleblobebi ufro mondomebiT gamoiyeneba prozaSi, romanebSi, rac
kidev erTxel adasturebs, rom postmodernistuli mwerlobis erT-erTi
mTavari formd iqca swored romani. magram umTavresi Tavisebureba, ris
gamoc romani postmodernul epoqaSi mweralTa Tu TeoretikosTa
gansakuTrebuli interesis sagani xdeba, aris naratiuli, TxrobiTi
struqtura. sazogadodac, “umTavres kritikul naSromebSi
postmodernizmis Sesaxeb Cveulebriv swored narativia _ iqneba es
literaturaSi, istoriasa Tu TeoriaSi _ yuradRebis mTavari fokusi”
(haTConi, 5). did narativTa dasasrulis epoqaSi postmodernistuli romani
iqceva mcire narativad adamianis moqmedebis Sesaxeb sayovelTao,
universaluri motivaciis ararsebobis fonze. amgvar mcire narativebs
sakuTari, mwerlisa Tu, zogadad, kulturuli tendenciebis mier
dadgenili kanonebi aqvT da amis meSveobiT gamoeyofian did, sazogado
narativiebs. amasTanave, avtoris mier dadgenili kanonebi, garTulebuli
TamaSis wesebi, teqstis struqtura iseve aireklavs mxatvruli
nawarmoebis sruli organizebis SeuZleblobis ideas, rogorc
organizebuli realobis xedva aireklavs zogadi qaosis aRqmas
postmodernul samyaroSi. jozef qonTi postmodernistul amerikul
romans Seiswavlis swored qaosisa da wesrigis, mowesrigebuli
uwesrigobis, disciplinisa da anarqiis dizainisa da namsxvrevebis
urTierTmimarTebaTa fonze. modernist avtorebs is ganixilavs, rogorc
“wesrigis mwarmoeblebs”, maSin, roca postmodernisti gatacebulia
“uwesrigobis formebiT” (qonTi, 8). amasTanave, postmodernizmSi (qeTi
ekqeris, don de lilos, Tomas pinConis romanebSi) “fenomenuri samyaros
uwesrigo aRreuloba, mdgradi da myari struqturebis rRveva
ganapirobebs axali da ufri sasurveli wesrigis warmoqmnis moTxovnas”.
amitomac, informaciis mozRvavebisa da teqnologiuri nevrasTeniis xanaSi
“romani aris inteleqtualuri da warmosaxviTi kompetenciis xelSesaxebi
62
manifestacia, azrTa rTuli, kompleqsuri sistema, romelic Seqmnilia
individis mier da realizebulia meore individis gonebaSi instruqciebze
miTiTebis gareSe” (qonTi, 4; 219).
amasTanave, romanis struqturis swored amgvari garTulebiT,
realobasTan garTulebuli urTierTobis teqstualuri gamosaxvis
surviliT, teqstisa Tu realobis tradiciuli struqturebis rRvevis
aRweris kvaldakval postmodernizmSi iqmneba kidec axali struqturebi,
axali gamomsaxvelobiTi sistemebi. aSkara xdeba mwerlis mcdeloba,
gascdes “teqstualuri usulgulobis negatiuri implikaciebs –
rogoricaa teqstis arastabiluroba, mwerlis uunaroba, gansazRvros
“konkretuli” miznebi, daikavos teqstisadmi erTi “pozicia” da a.S. –
mxatvruli teqstis pozitiuri esTetikis Seqmnis survili
eqsperimentator postmodernist mwerlebs miuZRvis teqstis
TandaTanobiTi ganviTarebis xazgasmisaken” (fandei, 2003; gv 54). amdenad,
postmodernistuli literaturis yvela Tavisebureba, misi negatiuri Tu
pozitiuri konotaciebi, struqturis rRveva Tu axleburad
struqturirebis mcdeloba qmnis kidec mis bunebas da mis Rirebulebebs.
industriuli sazogadoebidan postindustriul sazogadoebamde,
egzistencialuri kiTxvebidan epistemologiur kiTxvebamde, mxatvrul
xerxTa seleqcionizmidan nonseleqcionizmamde _ SeiZleba iTqvas, rom
amgvaria gza, romelsac literatura gadis modernistuli etapidan
postmodernistul etapamde. yoveli calkeuli literaturuli areali,
yoveli konkretuli avtori, romelic raime formiT avlens Tavis
mimarTebas postmodernuli epoqis saerTo msoflmxedvelobriv-esTetikur
sivrcesTan, postmodernuli kritikis mier ganixileba kidec am epoqaluri
problemebis fonze.
Araujo, Denize Correa. Postmodern Intertextuality: Artistic Clonage, Antropophagic
Pastiche, or What? University of California in Riverside. Doct. Dis. 1998
Barthes, Roland. S/Z. Trans. by Richard Millerr. New York: Hill and Wang, 1974.
Baudrillard, Jean. Simulakra and Simulation. Trans. by Faria Glaser. Ann Arbor: The
University of Michigan Press, 1994.
Bell, Daniel. The Coming of post-Industrial Society: a Venture in Social Forecasting.
63
Harmondsworth: Pinguin, 1976.
Bennet, Tony, Putting Policy into Cultural Studies, in Cultural Studies. Ed. Lawrence
Grossberg, Cary Nelson, Paula A. Treichler. New York, London: Routledge, 1992.
Berube, Michael. Teaching Postmodern Fiction Without Being Sure That the Genre
Exists,in: Chronicle of Higher Education, issue: May 19, 2000.
Bjelajac, David. American Art / A Cultural History. New York: Harry N. Abrams, Inc.,
Publishers, 2001.
Conte, Josep M.. Design and Debris / A Chaotis of Postmodern American Fiction.
Tuscaloosa and London: University of Alabama Press, 2002
Eagleton, Terry. “Capitalism, Modernism, and Postmodernism.” New Left Review 152
(1985): 60-73.
Eco, Umberto. Travels in Hyperreality. Trans. by William Weaver. San Diego: A Helen
and Kurt Wolff Book, 1986
Eco, Umberto. Postscript to The Name of the Rose. Trans. by William Weaver San
Diego: A Helen and Kurt Wolff Book, 1984
Fokkema, Douwe W. Literaty History, Modernism and Postmodernism. Amsterdam:
John Benjamin Publishing Company, 1984.
Graff, Gerald. “The Myth of the Postmodernist breakthrough”, TriQuarterly, 26, 1973,
pp. 383-417.
Gutierrez, Natividad, „The Study of National Identity‟, in Modern Roots. Studies of
National Identity. Ed. Alain Dieckhoff and Natividad Gutierrez G Burlington:
Ashgate, 2001.
Jameson, Fredric. Postmodernism,or, The Cultural Logic of Late Capitalism. Durham:
Duke UniversityPress, 1991.
Habermas, Jurgen. Modernity versus Postmodernity. NGC 22, Winter 1981, pp. 2-12.
Hassan, Iahab. The Dismemberment of Orpheus: Toward a Postmodern Literature.
New York: Oxford University Press, 1971.
Hassan, Ihab. The Postmodern Turn,
Hutcheon, Linda. A Poetics of Postmodernism. History, Theory, Fiction. New York and
London: Routledge, 1988.
Hoyles, John. Literature of Underground. Writers and the Totalitarian Experience.1900-
1950. New York: Harvester Wheatsheaf, 1991.
Hutcheon, Linda. The Politics of postmodernism. London and New York: Routledge,
1998, 2002
Kuchler, Tilman. Postmodern Gaming / Heideger, Duchamp, Derrida. New York:
Peter Lang, 1994.
Lachmann, Renate. Memory and Literature. Minneapolis: University of Minnesota Press,
1997.
Lewis, Barry. “Postmodernism and literature (or: World Salad Days, 1960-1990)”, in
Stuart Sim, ed., The Routledge Companion to Posrmodernism, London and
New Yourk: Routledge, 2001, pp. 121-33.
Lyotard, Jean-Francois. Postmodern Explained. Trans. by Don Berry. Minneapolis:
University if Minnesota Press, 1992.
Lyotard, Jean-Francois. Just gaming / Jean-Francois Lyotard and Jean Loup Tibaud.
Trans by Wlad Godizich, Brian Massumi. Minneapolis: University of
Minnesota Press: 1995.
Malmgren, Carl Darryl. Fictional Space in the Modernist and Postmodernist American
Novel. Lewisburg: Buncknell University Press, 1985.
Mchale Brian, Postmodernist Fiction, New York: Methuen, 1987
Mellard, James M., Doing Tropology / Analisys of Narrative Discourse, Urbana and
Chicago: University of Illinos Press, 1987.
64
Modernism. Ed. Malcolm Bradbury and James McFarlane. 1976.
Naomi Matsuoka, Perpetual Crisis? Literature and Historical Change: Romanian
Literature after the Fall of Communism, in The Conscience of Humankind /
Literature and Traumatic Experience, Ed. by Elrud Ibsch, Douwe Fokkema
and Ioachim von der Thusen. Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 2000.
Pfister, Manfred. “How Postmodern is Intertextuality?” Intertextuality. Ed. Heinrich F.
Plett. Berlin: Walter de Gruyter, 1991.
Punday, Daniel. Narrative After Deconstruction. Albany: State University of New York
Press, 2003
Rockdorff, Hans Henrik. “The Individual and the Collective: A Cultural Approach to the
Question of Dualism in Soviet Society.” in: Soviet Civilisation between Past
and Present. Ed. Mette Bryld and Erik Kulavig. Odense: Odense University
Press, 1998.
Scott, Steven D. The Gamefullness of American Potmodernism / John Burth and Louise
Erdrich. New Yourk: Peter Lang, 2000.
Sim, Stuart. Irony and Crisis / Cultural History of Postmodern Culture. Cambridge: Icon
Books, 2002.
Strinati, Dominic. An Introduction to Theories of Popular Culture. London: Routledge,
1995.
Sarup, Madan, Identity, Culture and Postmodern World, Athens: The University of
Georgia Press, 1996
Smith, Anthony David, National Identity, Reno: University of Nevada Press, 1991.
Smith, Anthony David, „Interpretations of National Identity‟, in Modern Roots: Studies
of National Identity. Ed. Alain Dieckhoff and Natividad Gutierrez. Burlington:
Ashgate, 2001.
Tsygankov, Andrei P., Pathways After Empire: National Identity and Foreign Economic
Policy in the Post-Soviet World. Lanham: Rowman & Littlefield Publishers, 2001.
Williams, Raymond, Keywords, London: Fontana, 1976.