Ų DALYKŲ APRAŠAIdspace.lzuu.lt/bitstream/1/485/1/studiju_dalyku_aprasai[1].pdf · 6 Dalyko d ¡stymo metodikos.Paskaitos, laboratoriniai darbai, kolokviumas, individualus darbas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

STUDIJŲ DALYKŲ APRAŠAI

KAUNAS, ARDIVA,2008

Maketavo Laurynas ArminasViršelio dailininkas Dainius Radeckas

© Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2008

3

TURINYS

FIZIKOS KATEDRA .................................................................................................................................51. Studijų dalyko aprašas „FIZIKA 1” ....................................................................................................5 2. Studijų dalyko aprašas „FIZIKA 2” .....................................................................................................8

HIDROTECHNIKOS KATEDRA .........................................................................................................113. Studijų dalyko aprašas „APLINKOSAUGOS HTS” ........................................................................ 114. Studijų dalyko aprašas „HIDRAULIKA” .........................................................................................155 Studijų dalyko aprašas „HIDROTECHNIKOS STATINIAI” ............................................................196. Studijų dalyko aprašas „HIDRAULINĖS MAŠINOS IR HIDROELEKTRINĖS” ..........................237. Studijų dalyko aprašas „JŪRŲ HIDROTECHNIKA” ......................................................................268. Studijų dalyko aprašas „PASTATŲ SANTECHNIKA” ....................................................................309. Studijų dalyko aprašas „VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS” .................................................3310. Studijų dalyko aprašas „VANDETIEKA IR VANDENVALA” .......................................................36

MELIORACIJOS KATEDRA ............................................................................................................... 4011. Studijų dalyko aprašas „PREVENCINĖS VANDENS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS” ....4012. Studijų dalyko aprašas „KRAŠTOTVARKA” ................................................................................4313. Studijų dalyko aprašas „PAŽEISTOS TERITORIJOS, SĄVARTYNAI” ......................................4614. Studijų dalyko aprašas „POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS” ................................................49 15. Studijų dalyko aprašas „BALTIJOS JŪRA IR PAKRANČIŲ APSAUGA” ....................................52 16. Studijų dalyko aprašas „MELIORACIJA IR VIETINIAI KELIAI” ...............................................54

STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ KATEDRA ......................................................................................5717. Studijų dalyko aprašas „STATYBINĖS MEDŽIAGOS IR PASTATŲ PROJEKTAVIMAS” ........5718. Studijų dalyko aprašas „KOMPIUTERINIS PROJEKTAVIMAS” ................................................6019. Studijų dalyko aprašas „STATYBINĖ MECHANIKA” .................................................................6320. Studijų dalyko aprašas „STATYBOS PAGRINDAI” ......................................................................6521. Studijų dalyko aprašas „MEDŽIAGŲ ATSPARUMAS” ................................................................6722. Studijų dalyko aprašas „INŽINERINĖS KONSTRUKCIJOS” ......................................................7023. Studijų dalyko aprašas „INŽINERINĖ GRAFIKA-2” ...................................................................73

VANDENTVARKOS KATEDRA ...........................................................................................................7624. Studijų dalyko aprašas „VANDENS ŪKIO VALDYMAS” ............................................................7625. Studijų dalyko aprašas „INŽINERINĖS HIDROLOGIJOS MOKOMOJI PRAKTIKA” ..............7926. Studijų dalyko aprašas „INŽINERINĖS HIDROGEOLOGIJOS MOKOMOJI PRAKTIKA” ......8127. Studijų dalyko aprašas „VANDENS KELIŲ IR UOSTŲ STATYBA” ...........................................8428. Studijų dalyko aprašas „GEOGRAFINIŲ INFORMACINIŲ SISTEMŲ PAGRINDAI” ..............8629. Studijų dalyko aprašas „VANDENS ŪKIO STATYBOS DARBŲ TECHNOLOGIJA” ................8930. Studijų dalyko aprašas „VANDENS POLITIKA IR VANDENSAUGOS PROJEKTAI” ..............93

ŽEMĖTVARKOS KATEDRA ................................................................................................................97 31. Studijų dalyko aprašas „APLINKOS GEOGRAFINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS” ............9732. Studijų dalyko aprašas „GEODEZIJA” ........................................................................................10133. Studijų dalyko aprašas „GEODEZINIAI MATAVIMAI” ..............................................................10534. Studijų dalyko aprašas „KOMPIUTERINĖ ŽEMĖTVARKOS GRAFIKA” ...............................10935. Studijų dalyko aprašas „NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRAS IR REGISTRAS” ..........11236. Studijų dalyko aprašas „ŽEMĖTVARKOS PAGRINDAI” ..........................................................114 37. Studijų dalyko aprašas „KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKA” ..................................................118 38. Studijų dalyko aprašas „FOTOGRAMETRIJA” ..........................................................................12139. Studijų dalyko aprašas „ŽEMĖS KADASTRAS” ........................................................................12440. Studijų dalyko aprašas „NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS” ......................................12741. Studijų dalyko aprašas „ŽEMĖTVARKOS VADYBA” ...............................................................130

4

42. Studijų dalyko aprašas „HIPOTEKA” ..........................................................................................13243. Studijų dalyko aprašas „REKREACINĖ KRAŠTOTVARKA” ....................................................13544. Studijų dalyko aprašas „GEODEZIJOS PAGRINDAI” ...............................................................13745. Studijų dalyko aprašas „KARTOGRAFIJA” ................................................................................13946. Studijų dalyko aprašas “APLINKOSAUGOS IR APLINKOTVARKOS TEISĖ” ........................14247. Studijų dalyko aprašas „TERITORIJŲ PLANAVIMAS” .............................................................14448. Studijų dalyko aprašas „KRAŠTOTVARKA” ..............................................................................14749. Studijų dalyko aprašas „ŽEMĖTVARKOS PROJEKTAVIMAS” ................................................15150. Studijų dalyko aprašas „ŽEMĖS TEISĖ” .....................................................................................15551. Studijų dalyko aprašas „ŽEMĖS INFORMACINĖS SISTEMOS” ..............................................158

5

LIETUVOS ŽEM S KIO UNIVERSITETAS

FUNDAMENTINI MOKSL STUDIJ INSTITUTAS FIZIKOS KATEDRA

STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: FMFI B01 Pavadinimas lietuvi kalba: Fizika-1 Pavadinimas angl kalba: Physics-1 Apimtis ir strukt ra: 2,0 (16T, 32L, 32S) Dalyko paskirtis. Hidrotechnika, vandens apsaugos inžinerija ir valdymas, bakalauras, studij pagrind dalyk grup , technologijos moksl studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Studentai privalo b ti baig vidurinio išsilavinimo gamtos moksl profil , mok ti diferencijuoti ir integruoti. Dalyko studij pasiekimai. Studentas, išklaus s fizikos kurs , turi žinoti ir suprasti pagrindines s vokas ir ryš tarp j , mok ti formuluoti d snius ir išreikšti juos matematiškai, geb ti taikyti juos fizikiniams reiškiniams aiškinti ir spr sti uždavinius. Studijuodamas fizik studentas pranta dirbti komandoje, išsiugdo poreik tausoti gamt , nuolat tobul ti, mokosi sud tinguose reiškiniuose išskirti pagrindinius veiksnius ir prognozuoti j poveik tiriamiems procesams, Dalyko turinys. Teorinis kursas: Fizikiniai mechanikos pagrindai. Skys i mechanika. Molekulin fizika ir termodinamika. Elektrinis laukas vakuume, dielektrikuose ir laidininkuose. Nuolatin elektros srov . Magnetinis laukas. Elektromagnetin indukcija. Magnetinis laukas medžiagose. Laboratoriniai darbai: 1. Kietojo k no sukamojo jud jimo dinamika. 2. Kietojo k no deformacija. 3. Skys i tek jimo d sniai. 4. Pernešimo reiškiniai: difuzija, klampa, šilumos laidumas. 5. Elektrostatinio ir magnetinio lauk tyrimas. 6. Elektring j daleli jud jimas elktrostatiniame ir magnetiniame laukuose. 7. Elektromagnetin s indukcijos reiškini tyrimas. 8. Medžiag elektrin s ir magnetin s savyb s. Pratybos ir (arba) seminarai: U

ždavini sprendimas iš klasikin s fizikos.

Mokomoji praktika: n ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Pasirengimas laboratoriniams darbams 7 Kontrolinis darbas 7 Individualioji užduotis 6 Pasirengimas egzaminui 12

Kursinio darbo tematika: n ra.

6

Dalyko d stymo metodikos. Paskaitos, laboratoriniai darbai, kolokviumas, individualus darbas ir jo ynimas, laboratorini darb gynimas. g

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Kontrolinis darbas 0,2 Individualus darbas 0,15 Laboratoriniai darbai 0,2 Egzaminas 0,4 Pratybos 0,05

Pagrindin literat ra:

Literat ros egzempliori skai ius Rekomenduojama pagrindin literat ra LŽ U

biblioteka Kauno apskrities viešoji biblioteka

Navickas J. Fizika. I, II d. Mokomoji knyga. Kaunas – Judex, 2007.

250 1

Juozas Navickas. Fizika , Mechanika: mokomoji knyga, Kaunas – Akademija, 2006.

3

Augulis Liudvikas ir kt. Fizika, mechanika, termodinamika ir elektromagnetizmas : mokomoji knyga .-Kaunas, KTU, 2005.

3 2

Fizika : biomedicinos ir fizini moksl studentams : [vadov lis]. D. 1.. Mechanika. Molekulin fizika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. 212, [1] p.

49 2

Fizika : biomedicinos ir fizini moksl studentams : [vadov lis]. D. 2.. Elektra, magnetizmas, medicinin elektronika, optika, kvantin fizika, branduolio fizika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 351 p.

49 2

Fizika : teorijos santrauka, sprendimo pavyzdžiai, individualios užduotys, kontroliniai klausimai : mokomoji knyga. Fizika-1. Akademija [Kauno raj.]: LŽ U Leidybos centras, 2002-. , 2002. 115, [1] p

3 1

A.Tamašauskas. Fizika 1. Vilnius: Mokslas. 1987. 500 100 A.Tamašauskas, J.Vosylius. Fizika 2. Vilnius: Mokslas. 1989.

500 103

Papildoma literat ra.

Literat ros egzempliori skai ius Rekomenduojama papildoma literat ra LŽ U


CRC handbook of chemistry and physics : a ready-reference book of chemical and physical data / editor in chief David R. Lide. Boca Raton etc., 2004. 3335 p.

Renewable energy : its physics, engineering, use, environmental impacts, economy and planning aspects / Bent Srensen. London, 2003. 912p.

Mechanics. Thermodynamics. Direct electric current : laboratory works in physics / Nijol Astrauskien , Juozas Jakimavi ius, Valdas Špakauskas, Gintaras Valušis ; Vilnius Gediminas Technical University. Semiconductor Physics Institute. Vilnius : Technika, 1999. p.117.

Trofimova T.I. Kurs fiziki. Maskva: Vysšaja škola. 1999. Trofimova T.I. Kratkij kurs fiziki. Maskva: Vysšaja škola. 2000.

7

Trofimova T.I., Pavlova Z.G. Sbornik zada po kursu fiziki s rešenijami. Maskva: Vysšaja škola. 1999.

Barkauskas, Vytautas. , Stankevi iusVytautas. Pastat atitvar šilumin fizika : vadov lis aukštosioms m-kloms. Kaunas: Technologija, 2000. 286 p. ISBN ISBN 9986137403 129 v.

Molekulin s fizikos laboratoriniai darbai. – Kaunas, LŽ U, 2004.

V.Ambrasas. Elektros laboratoriniai darbai.-Kaunas, LŽ U, 2002. 3 vient.

Kukšas, B., Vi as S. Fizika : vadov lis respublikos aukšt j mokykl agronomijos, mišk kio, veterinarijos, žem tvarkos ir zooinžinerijos specialybi studentams. - Vilnius: Mokslas, 1987-8, 1 ir 2 d.

Anotacija angl kalba. Students complete the following theoretical course: physical fundamental of mechanics, liquid mechanics, molecular physics and thermodynamics, electrical field in vacuum, dielectrics and conductors, constant electric current, magnetic field, electromagnetic induction and magnetic field in materials. They fulfil 6 laboratory works and one individual task according to the above – mentioned course. D

alyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. J. Navickas, Fizikos katedra.

Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Lektor V.Abaravi i t , Fizikos katedra. Docentas V.Kasperi nas, Fizikos katedra. Lektor O.Majauskien , Fizikos katedra. Lektor , dr. D.Girdauskien , Fizikos katedra. Lektor R.Šaudien , Fizikos katedra. Lektorius dr. A.Užupis, Fizikos katedra. Program pareng : doc. dr. J. Navickas, Fizikos katedra.

Recenzentai: doc. V. Kasperi nas, Fizikos katedra. doc. dr. V.Gurskis, Statybini konstrukcij katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 04 12, protokolo Nr.3. Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 04 13, protokolo Nr. 13

8


FUNDAMENTINI MOKSL STUDIJ INSTITUTAS Fizikos katedra

STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: FMFI B02 Pavadinimas lietuvi kalba: Fizika-2 Pavadinimas angl kalba: Physics-2 Apimtis ir strukt ra: 3,0 (32T, 32L, 56S) Dalyko paskirtis. Hidrotechnika, vandens apsaugos inžinerija ir valdymas, bakalauras, aplinkos inžinerija, technologijos moksl studij sritis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Studentai privalo b ti išklaus Fizika-1. Dalyko studij pasiekimai. Studentas, išklaus s fizikos kurs , turi žinoti ir suprasti pagrindines s vokas ir ryš tarp j , mok ti formuluoti d snius ir išreikšti juos matematiškai, geb ti taikyti juos fizikiniams reiškiniams aiškinti ir spr sti uždavinius. Studijuodamas fizik studentas pranta dirbti komandoje, išsiugdo poreik tausoti gamt , nuolat tobul ti, mokosi sud tinguose reiškiniuose išskirti

agrindinius veiksnius ir prognozuoti j poveik tiriamiems procesams. p Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Svyravimai ir bangos 1.1. Mechaniniai ir elektromagnetiniai svyravimai 1.2. Bangos 2. Optika . Spinduliavimo kvantin prigimtis 2.1. Geometrin optika 2.2. Bangin optika. 2.2.1.Šviesos interferencija. 2.2.2. Šviesos difrakcija. 2.2.3. Šviesos dispersija. 2.2.4. Šviesos poliarizacija. 2.2.5. Spinduliavimo kvantin prigimtis 3.Atom , molekuli ir kiet k n kvantin s fizikos elementai 3.1.Boro vandenilio atomo teorija. 3.2. Kvantin s mechanikos elementai 3.2. Šiuolaikin s atom ir molekuli fizkos elementai 3.3. Kieto k no fizikos elementai 4

. Atomo fizikos elementai, elementarios dalel s.

Laboratoriniai darbai (temos): 1. Fotometrijos dydžiai ir j vienetai. 2. Apšviestumo d sniai. 3. Šviesos dispersija. 4. Tirpal absorbcija. 5. Šviesos bang interferencija ir difrakcija. 6. Šviesos poliarizacija. 7. Šiluminis spinduliavimas. 8. Fotoelektrinis efektas. 9

. Radioaktyvumas.

Pratybos ir (arba) seminarai: Uždavini sprendimas iš svyravim , bang , optikos ir materijos sandaros. M

okomoji praktika: n ra

9

Student savarankiškas darbas: Savarankiško darbo formos Apimtis, val.

Pasirengimas laboratoriniams darbams 18 Kontrolinis darbas 10 Individualioji užduotis 10 Pasirengimas egzaminui 18

Kursinio darbo tematika. N ra. Dalyko d stymo metodikos. Paskaitos, laboratoriniai darbai, kolokviumas, individualus darbas ir jo gynimas, laboratorini darb gynimas. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Kontrolinis darbas 0,2 Individualus darbas 0,15 Laboratoriniai darbai 0,2 Egzaminas 0,4 Pratybos 0,05




Navickas J. Fizika. IId. Mokomoji knyga. Kaunas – Judex, 2007.

250 1

Fizika : biomedicinos ir fizini moksl studentams : [vadov lis]. D. 2.. Elektra, magnetizmas, medicinin elektronika, optika, kvantin fizika, branduolio fizika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 351 p.

49 2

A.Tamašauskas, J. Vosylius, .Radvilavi ius. Fizika 3. Vilnius: Mokslas. 1992.

100 87

A.Tamašauskas, J.Vosylius, I.Pož la. Fizika 4. Vilnius: Mokslas. 1995.

3 65

Fizika: teorijos santrauka, sprendimo pavyzdžiai, individualios užduotys, kontroliniai klausimai: mokomoji knyga. Fizika-1. Akademija [Kauno raj.]: LŽ U Leidybos centras, 2002.

3 1

A.Tamašauskas, J.Vosylius. Fizika 2. Vilnius: Mokslas. 1989. 500 103 V.Ambrasas, B.Martin nas. Fizikos uždavinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla. 1996.

143




CRC handbook of chemistry and physics : a ready-reference book of chemical and physical data / editor in chief David R. Lide. Boca Raton etc., 2004. 3335 p.

Renewable energy : its physics, engineering, use, environmental impacts, economy and planning aspects / Bent Srensen. London, 2003. 912p.

Fizikos laboratoriniai darbai : mokymo priemon aukšt j mokykl studentams ir tarybini ki technikum moksleiviams / Bronius Kukšas, Stasys Vi as ; Lietuvos TSR žem s kio ministerija, Lietuvos žem s kio akademija. Fizikos katedra. - Vilnius: Ž M, 1976-.

10

Trofimova T.I. Kurs fiziki. Maskva: Vysšaja škola. 1999. Trofimova T.I. Kratkij kurs fiziki. Maskva: Vysšaja škola. 2000.

Trofimova T.I., Pavlova Z.G. Sbornik zada po kursu fiziki s rešenijami. Maskva: Vysšaja škola. 1999.

Collection of exercises in physics : electromagnetism, wave and quantum optics, atomic and nuclear physics / Nijol Astrauskien ... [et al.] ; Vilnius, Gediminas Technical University, Vilnius : Technika, 2004.p. 297.

Matulis, Algirdas. Kietojo k no fizika : vadov lis aukšt j mokykl tiksli j moksl specialybi studentams. Vilnius: Petro ofsetas, 2000. 221 p.

Fundamentals of electronics : semiconductor device physics / S. Štaras ; Vilnius Gediminas Technical University Vilnius : Technika, 1999. p. 156.

Kukšas B., Vi as S. Fizika : vadov lis respublikos aukšt j mokykl agronomijos, mišk kio, veterinarijos, žem tvarkos ir zooinžinerijos specialybi studentams.- Vilnius: Mokslas, 1987-8, 1 ir 2 d.

Anotacija angl kalba. Students complete the following theoretical course: oscillation, waves, optics (geometrical and wave optics), the structure of matter(old quantum theory, the fundamentals of quantum mechanics, the structure of atoms and molecules, introduction to laser technologies, the elements of solid body theory, the fundamentals of nuclear physics). They fulfil 9 laboratory works nd one individual task according to the above – mentioned course. a

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. J. Navickas, Fizikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Lektor V.Abaravi i t , Fizikos katedra. Docentas V.Kasperi nas, Fizikos katedra. Lektor O.Majauskien , Fizikos katedra. Lektor dr. D.Girdauskien , Fizikos katedra. Lektor R.Šaudien , Fizikos katedra. Lektorius dr. A.Užupis, Fizikos katedra. Program pareng : doc. dr. J. Navickas, Fizikos katedra. Recenzentai: doc. V.Kasperi nas, Fizikos katedra. d

oc. dr. V. Gurskis, Statybini konstrukcij katedra

Pritarta katedros pos dyje: 2007 04 12, protokolo Nr.3. Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 04 13, protokolo Nr. 13

11


Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas Hidrotechnikos katedra

STUDIJ DALYKO APRAŠAS

Dalyko kodas: VŽHT B25 Pavadinimas lietuvi kalba: Aplinkosaugos HTS Pavadinimas angl kalba: Environment protection hydraulic structures. Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (36T, 12L, 24P, 88S). Dalyko paskirtis. Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij programa, bakalauro studij pakopa, specialiojo lavinimo dalykas, technologijos moksl sritis (T000), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis (04T). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Prad dami studijuoti dalyk ,,Aplinkosaugos hidrotechnikos statiniai” studentai turi: - b ti išklaus matematikos, fizikos, chemijos, hidrogeologijos, hidraulikos, inžinerini konstrukcij ir statybin s mechanikos kurs ; - b ti sukaup pamatines žinias apie aplink ir jos reiškinius; - suprasti fizikin gamtoje vykstan i reiškini ir proces esm ir priežastis bei t reiškini tak aplinkai; - tur ti pamatines žinias apie vandens jud jimo d sningumus; geb ti juos analizuoti ir vertinti; - suprasti hidraulikos reiškinius, vykstan ius gamtoje ir žinoti bei analizuoti j tak vandens telkiniams; - suprasti apkrautame grunte vykstan ius procesus ir mok ti apskai iuoti galimas deformacijas; - mok ti taikyti inžinerini objekt vaizdavimo br žiniuose b dus ir standartus; - sugeb ti formuluoti problem , parinkti sprendimo b dus ir pateikti rezultatus bei aiškiai formuluoti išvadas. Matematikos, fizikos, hidraulikos, statybos pagrind , pagrind pamat , technin s mechanikos, elektrotechnikos dalyk žinios. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko turinys ir d stymo metodika orientuojama bendriesiems studij program tikslams gyvendinti. Išstudijav s Aplinkosaugos hidrotechnikos statini (HTS) dalyk bakalauras turi: - žinoti vandens naudingus ir žalingus poveikius aplinkai, j ypatybes ir kontrol s galimybes; - žinoti vandens ištekli naudojimo ir apsaugos b dus nuo žalingo vandens poveikio aplinkosaugos HTS pagalba; - žinoti pagrindinius aplinkosaugos HTS, klasifikacij pagal konstrukcinius ir taikomuosius parametrus; - žinoti gruntinius HTS, j statybos s lygas, principines schemas ir tipus; - žinoti pagrindinius aplinkosaugos HTS projektavimo principus ir aplinkosauginius reikalavimus; - geb ti paaiškinti žemi užtvank aplinkoje vykstan ius geofiltracijos reiškinius, žinoti j skai iavimo metodus ir b dus; - žinoti kanal HTS, j statybos s lygas bei sugeb ti parinkti tinkamiausi konstrukciniu ir ekonominiu poži riais bei geriausiai derant su gamtine aplinka kanal HTS tip ; - žinoti up tvarkos aplinkosauginius aspektus; - žinoti pagrindinius žuv pralaid tipus bei j taikymo galimybes ir statybos reikm ; - geb ti parinkti tinkamiaus žuv pralaidos viet objekte, vertinant jos aplinkosaugin reikšm ; - sugeb ti surinkti žuv pralaid projektavimui reikiamus duomenis ir atlikti pagrindinius žuv pralaid hidraulinius skai iavimus; - žinoti kit tip aplinkosaugos HTS, j taikymo s lygas, konstrukcinius ypatumus, poveik gamtinei aplinkai; - suprojektuoti aplinkosaugos HTS teritorij apsaugos nuo potvyni , sausinimo, vandens tiekimo, nuotek tvarkymo, rekreacijos tikslams; - mok ti vertinti esam aplinkosaugos HTS technin b kl ir geb ti priimti tinkamus inžinerinius sprendinius HTS naudojimo ir rekonstrukcijos klausimais;

12

- mok ti naudotis specializuotomis kompiuterin mis programomis, skirtomis aplinkosaugos HTS parametr nustatymui; - projektuoti aplinkosaugos HTS ir vadovauti sj tatybos bei eksploatacijos darbams; - atlikti reikiamus tyrimus ir vertinti j poveik aplinkai; Baig s dalyko studijas studentas turi b ti išsiugd s bendruosius geb jimus: - mok ti naudotis specializuotomis kompiuterin mis programomis, skirtomis aplinkosaugos HTS sistem ir atskir jos komponent skai iavimui; - sugeb ti logiškai ir taisyklinga kalba rašyti projekt aprašymus; - formuluoti bei k rybiškai spr sti inžinerines problemas, atlikti technin darb iki galo ir gerai; - gyti informacijos rinkimo ir duomen vertinimo, skai iavimo ir apdorojimo g džius; - sugeb ti dirbti komandoje. Bakalauro vertybin s nuostatos sietinos su Aplikosaugos HTS dalyku: - pagarba gamtai, kaip neatsiejamai m s gyvenimo aplinkai, kuri b tina saugoti ir tausoti; - siekti racionalaus gamtos, žmogaus, technikos bei technologini veiksni derinio. - žinoti apie vandens kio inžinerijoje naudojamas medžiagas ir elementus bei j savybes; - žinoti aplinkosaugos HTS statybai naudojamas pažangias technologijas ir statybos organizavimo

etodus ir b dus. m Dalyko turinys. Teorinis kursas: 36T Bendros žinios apie aplinkosaugos hidrotechnikos statinius, j klasifikacija, ypatumai. Užtvankos dambos. Vandens pralaidos, j paskirtis, klasifikacija. Žemi užtvankos aplinkosaugos tikslams, j tipai. Antifiltracin s priemon s; žemi užtvank drenažai ir atvirkštiniai filtrai. Geofiltracijos reiškiniai, j skai iavimo metodai. Žemi užtvank šlait pastovumo skai iavimas. Šlait tvirtinimas. Potvynio pertekliaus vandens pralaidos. Vandens išleistuvai. Aplinkosauginiai reikalavimai žemi užtvankoms. Betono gravitacin s užtvankos ant neuolini pagrind , j konstrukcijos, statybos s lygos. vairi medžiag užtvankos. Kanal hidrotechnikos statiniai, j statybos s lygos, tipai, derinimas su gamtine aplinka. Bendros žinios apie žuvininkyst s tvenkini HTS. Up tvarka. Vagini proces s voka. Bendros žinios apie nešmenis. Upi vagotvarkos HTS. Upi vagotvarkos aplinkosauginiai aspektai. Laiv šliuzai ir keltuvai. Žuv pralaidos, j aplinkosaugin eikšm . Gamtai artimos ir neartimos žuv pralaidos. r

Laboratoriniai darbai: Aplinkosaugos hidromazg maket analiz . Geofiltracijos per vienalyt s žemi užtvankos ant laidaus pagrindo tyrimas. Kauno HE lankymas ir analiz . Geofiltracijos po betono gravitacine užtvanka tyrimas. Hidrotechnikos statini ant Grauž s upelio b kl s vertinimas. LŽ U auko laboratorijoje esan i kanal HTS analiz . l

Pratybos ir (arba) seminarai: Žemi užtvankos skersinis profilis; geofiltracijos skai iavimai; grunt filtracinis stiprumas; šlait pastovumas, šlait tvirtinimas. Drenažas ir atvirkštinis filtras. Potvynio vandens pralaidos, j hidrauliniai skai iavimai, konstrukcijos. Vandens išleistuvas, jo vieta ir tipas. Vandens išleistuvo hidrauliniai skai iavimai. Žuv pralaidos projektavimas: statybos reikm s analiz ; statybos

ietos ir tipo parinkimas; hidrauliniai skai iavimai. v Mokomoji praktika: n ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kontrolinis darbas 40 Individualioji užduotis 16 Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. Aplinkosauginio hidrotechnikos statinio – žemi užtvankos ir vandens pertekliaus pralaidos projektas, komponuojant žuv pralaid .

13

Dalyko d stymo metodikos. Paskaitos skaitomos naudojant skaidres, Pover point rang (nešiojamas kompiuteris, multimedijos projektorius), plakatus, hidromazg maketus. Laboratorini darb ir kursinio darbo atlikimui yra paruošti metodiniai patarimai, kuri dalis yra pateikta katedros interneto svetain je. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija (egzaminas) 0,5 Kursinis darbas 0,3 Laboratoriniai darbai 0,2




Hidrotechnikos katedra

1. Hidrotechnikos statini projektavimas: Metodiniai patarimai / V.Damulevi ius, V.Gurskis, .Ramonas ir kt.: Sudar Z.Rimkus.-Akademija: LŽ U leidybinis centras, 2001.- 125 p.

135

2. Ruplys B. Hidrotechniniai statiniai.-V.:Mokslas, 1988. 343 p.

400

3. Ruplys B. Metodiniai patarimai žemi užtvankoms su vandens pralaidomis kursiniam projektui ruošti: Hidrotechnikos spec. stud. – K.: Noreikišk s, 1995.- 28 p.

30 20

4. Vy ius J., Damulevi ius V. Hidrotechnikos statiniai:metodiniai patarimai (laboratoriniams darbams atlikti). - Akademija, 2007.-72 psl.

100 10

5. STR 2.02.03:2003. Žuv pralaidos. Pagrindin s nuostatos.- LR AM, 2004.

3 2

Papildoma literat ra:




1. Hidrotechnin statyba: Metodiniai patarimai / B.Bendoravi ius, V.Damulevi ius, J.Ei inas ir kt.; Sudar .Ramonas. Akademija: LŽ U leidybinis centras, 2000.- 324 p.

2. Design of small dams.- Washington, United States Department of the Interior, Washington, 1987.- 860 p. 3. Kraatz D.B., Mahajan I.K. Small hydraulic structures. /FAO irrigation and drainage paper, 26/1 – Rome: FAO, 1975.- 407 p.

4. Kraatz D.B., Mahajan I.K. Small hydraulic stuctures. / FAO irrigation and drainage paper, 26/2. – Rome: FAO, 1975.- 292 p.

5. Novak P., Moffat et al. Hydraulic Structures. Third edition-London. Tailor and Francis Group, UK.-660 p.

6. V.Damulevi ius, Z.Rimkus. Hidrotechnikos statini laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai studentams. Akademija. LŽ U leidybinis centras 2004 – 60 p.

Anotacija angl kalba. The subject Environment protection hydraulic structures is a part of Hydroengineering study programme bachelor level, special training course. The knowledge of mathematics, physics, hydraulics, basics of building are necessary for sucsessful studies of this subject.

14

The subject consists dams, dikes, canals, fishpasses. During studies of this course students will get knowledge of the development and classification of hydraulic structures, fundamentals of their theory, working characteristics and parameters, calculation methods of hydraulic systems, their use for environment protection purposes. Subject consists of the theoretical part (36 hours), laboratory (12 hours) and practical (24 hours) works and self-dependent studies (88 hours). Subject dwells on the theoretical and practical aspects of design, onstruction and exploitation of environmental protection hydraulic structures. c

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Gražina Žibien , lekt. V. Damulevi ius Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. Alvydas Žibas, asist. L. Grigaitien , Hidrotechnikos katedra P

rogram pareng : doc. dr. Gražina Žibien , Hidrotechnikos katedra

Recenzentai: doc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra p

rof. (HP) dr. Petras Punys, Vandentvarkos katedra

Pritarta katedros pos dyje: 2008 04 30 d., protokolo Nr.326 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2008 05 19d., protokolo Nr. 26

15



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽHTB22 Pavadinimas lietuvi kalba: HIDRAULIKA Pavadinimas angl kalba: Hydraulic Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (32T, 16L, 32P, 80S) Dalyko paskirtis. V ŽF Hidrotechnikos inžinerijos (HT-B) ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo (VA-B) specialybi bakalauro studij programa, technologijos moksl sritis (T000), aplinkos inžinerijos kryptis (04T) Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Turi b ti baigtos matematikos ir fizikos dalyk studijos. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko studijas baig s studentas privalo: - žinoti pagrindinius hidrostatikos ir hidrodinamikos d snius; - praktiškai susipažinti su papras iausiais vandens pusiausvyros ir tek jimo atvejais; - praktiškai susipažinti su hidrauliniais reiškiniais hidrotechniniuose statiniuose ir j skai iavimo metodais; - atpažinti ir analizuoti papras iausius hidraulinius reiškinius; - mok ti atlikti hidrotechnikos statini hidrostatinius skai iavimus; - mok ti spr sti hidraulikos uždavinius, susijusius su vandens tek jimu vamzdžiuose ir atvirose vagose; - sugeb ti spr sti praktinius hidraulikos uždavinius, susijusius su hidrotechnikos statini projektavimu ir j hidrauliniais skai iavimais. Dalyko studijas baig s studentas turi b ti išsiugd s bendruosius geb jimus: - sugeb ti sisteminti teorines žinias ir jas racionaliai panaudoti praktikoje; - mok ti pritaikyti informacines technologijas; - profesionaliai spr sti technines problemas; - dirbti komandoje. Dalyko studijas baig s studentas turi b ti išsiugd s tokias vertybines nuostatas: - nuolatos mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis; - pagarba savo pasirinktai profesijai; - teigiamas poži ris k rybing darb ; - sitikinimas, kad profesionalus darbas turi b ti atliekamas gerai, kruopš iai ir laiku; - pagarba gamtai, kuri b tina saugoti ir tausoti; - dom jimasis technikos pažanga ir naujausiais pasiekimais; - pasitik jimas savo j gomis; - atsakomyb s už savo veiksmus ir sprendimus poj tis.

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas. 2. Hidrostatika. 3. Hidrodinamikos pagrindai. 4. Hidrauliniai nuostoliai. 5. Sl ginis skys i tek jimas vamzdžiuose. 6. Skys i tek jimas per angas ir antgalius. 7. Tolyginis vandens tek jimas atvirose vagose. 8. Nusistov j s netolyginis vandens tek jimas atvirose vagose. 9. Nenusistov j s vandens tek jimas atvirose vagose. 10. Užtvank slenks iai.

16

11. Hidraulinis šuolis. 12. Bjef jungimasis. 13. Kanal slenks iai ir greitviet s. 1

4. Požemini vanden tek jimas.

Laboratoriniai darbai: 1. Mechaninio spyruoklinio manometro bandymai 2. Debit matavimo b dai 3. Hidrostatinio sl gio atstojamosios j gos tyrimai 4. Konfuzoriaus arba difuzoriaus matmen hidraulniai tyrimai 5. Bernulio lygties eksperimentiniai tyrimai 6. Vandens tek jimo režim tyrimai 7. Laminarin s t km s hidraulini kelio nuostoli tyrimai 8. Laminarin s t km s hidraulin s trinties koeficiento tyrimai. 9. Nusistov jusio vandens tek jimo per plonasien ang tyrimjai 10. Kietus paviršius veikian ios iurkšl s hidrodinaminio sl gio j gos tyrimai 11. Plonasienio slenks io debito koeficiento tyrimai 12. Plataus slenks io debito koeficiento tyrimai 13. Kreivalinijinio praktinio profilio slenks io debito koeficiento tyrimai 14. Tobulo hidraulinio šuolio susiet gyli tyrimai 1

5. Laisvo ir apsemto tek jimo po uždoriu tyrimai

Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Hidrostatinio sl gio ir sl gio aukš io skai iavimai 2. Sl gio j g , veikian i plokš i ir cilindrin pavirši , skai iavimai 3. Trump vamzdži ir vamzdyn hidrauliniai skai iavimai 4. Kanal hidrauliniai skai iavimai 5. Lyginamosios pj vio energijos grafikas 6. Kritinio gylio ir kritinio nuolydžio skai iavimas 7. Laisvojo vandens paviršiaus kreivi nat raliose vagose skai iavimas 8. Hidraulinio šuolio prizmin se vagose skai iavimai 9. Plataus slenks io hidrauliniai skai iavimai 10. Praktinio profilio slenks io skai iavimai 11. Bjef jungimosi skai iavimai 12. Slopintuvo-šulinio ir slopintuvo-sienut s hidrauliniai skai iavimai 13. Laisvojo ir apsemtojo tek jimo po uždoriu skai iavimai 1

4. Filtracin s t km s depresijos kreiv s skai iavimai


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Pasirengimas laboratoriniams darbams 16 Kontrolonis darbas 6 Individualioji užduotis 12 Kursinis darbas 18 Pasirengimas egzaminui 28

Kursinio darbo tematika. Hidrotechnin s sistemos pagrindini element hidrauliniai skai iavimai: 1. Derivacinis kanalas 2. Up s patvankos kreiv 3. Vandens mimo šliuzas-reguliatorius 4. Užtvankos slenkstis 5. Kanalo slenkstis

17

Dalyko d stymo metodikos. Paskait metu visiems šio dalyko klausytojams d stoma hidraulikos teorin dalis ir rašomi koliokviumai, laboratoriniai darbai atliekami pogrupiuose savarankiškai specializuotoje hidraulikos laboratorijoje, o baigus kiekvien laboratorini darb cikl jie apginami atsakin jant žodžiu, pratyb užsi mim metu sprendžiami hidraulikos uždaviniai ir rašomi kontroliniai darbai pagal individualias užduotis, nam darbai pagal ir kursinis darbas atliekami avarankiškai pagal individualias užduotis. s

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Teorijos žinios vertinamos dviej koliokvium ir dviej egzamin metu: po 4 studij savai i rašomas 1-sis koliokviumas ir vertinamas pažymiu K1, po 8 studij savai i laikomas 1-sis egzaminas ir vertinamas pažymiu T1, po 12 studij savai i rašomas 2-sis koliokviumas ir vertinamas pažymiu K2, semestro pabaigoje laikomas 2-sis egzaminas ir vertinamas pažymiu T2. Laboratorini darb 1–sis gynimas vyksta po 8 studij savai i ir vertinamas pažymiu LD1, 2-sis gynimas vyksta semestro pabaigoje ir vertinamas pažymiu LD2. Nam darbai ginami po 8 studij savai i ir vertinami pažymiu ND. Kursinis darbas ginamas semestro pabaigoje ir vertinamas pažymiu KD. Papildomas balas už lankomum suteikiamas nuosekliai dirbusiems vis semestr studentams, jei nebuvo praleistos daugiau kaip 4 auditorini užsi mim valandos. Už kiekvien ne skaityt kontrolinio darbo uždavin (perrašyti leidžiama iki 2 kart ) galutinis pažymys mažinamas 1 balu, nerašius arba neparašius nei vieno kontrolinio darbo baudos bal suma (B) yra 3 balai. Galutinis (kaupiamasis) pažymys skai iuojamas pagal formul :

P=0,25*T1 + 0,2*T2 + 0,1*LD1 + 0,1*LD2 + 0,15*ND + 0,2*KD + L - B

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,45 Laboratoriniai darbai 0,2 Savarankiški darbai 0,15 Kursinis darbas 0,2




Hidrotechnikos katedroje

1. Dabužinskas K. Hidraulika.-V.:Mokslas, 1984, 324 p 100 1 2. Da inskas R., Kunig lis J., Macevi ius J. ir kt. Hidraulika. – Vilnius:Mintis, 1966, 323 p

10 1

3. Šikšnys A. Hidraulikos laboratoriniai darbai. 1 dalis. Hidrostatika ir hidrodinamikos pagrindai. Bakalauro studij modulio "Hidraulika" laboratorini darb 1 dalies užduotys ir metodin medžiaga Kaunas-Akademija, 2008.

200 5

4. Šikšnys A. Hidraulikos laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai. 1 dalis. Kaunas-Akademija, 1997.

100 1

5. Šikšnys A. Hidraulikos laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai. 2 dalis. Kaunas-Akademija, 2001.





1. Vaidakavi ius A., Macevi ius J. Hidraulika ir hidraulin s mašinos.- V.:Mokslas, 1984, 320 p.

2. . . . - , . 1984. 3. . . . .-

.: , 1984.

4. . / . . . .- , . 1974.

18

5. Suzanne C. Hydraulique. Premjere partie. Ecoulement en charge. Toulouse, ENSEEIHT, 1997, 85 p

6. Suzanne C. Hydraulique. Deuxieme partie. Ecoulement a surface libre. Toulouse, ENSEEIHT, 1997, 103 p.

7. Kremenetski N., Schterenlicht D. Hydraulique. Moscou: Mir. 1984, 328 p

8. Markland E. A First Course in Hydraulics. England., TecQuipment Limited, 1994, 168 p

9.I-svetain : http://www.hidro.lzuu.lt/vuzf/metodiniai/Hidrotechnika/hts/index1.html

Anotacija angl kalba. This programme is assigned for the second year students of the Water and Land Management faculty. After the studies of this course students must know main hydrodynamics laws, to practically become aquainted with water flow in pipes and open water courses, to be able to solve practical hydraulics problems related to the design of the hydraulic structures and their hydraulic calculations. Studies of this module is the base of the most important speciality disciplines. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Arvydas Šikšnys, Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Midona Dapkien , Hidrotechnikos katedra. Program pareng : doc. dr. Arvydas Šikšnys, Hidrotechnikos katedra. Recenzentai: doc. dr. Midona Dapkien , Hidrotechnikos katedra. p

rof. (HP) Arvydas Povilaitis, Vandentvarkos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2008 05 29, protokolo Nr.327 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2008 06 20, protokolo Nr. 28

19



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽHTB24 Pavadinimas lietuvi kalba: HIDROTECHNIKOS STATINIAI Pavadinimas angl kalba: Hydraulic structures Apimtis ir strukt ra: 5 kr. (48T, 42P, 110S) Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos studij programa yra bakalauro studij pakopos, specialiojo lavinimo dalykas, technologijos moksl sritis (T000), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis (04T). Lavinti login galvosen ir k rybiškum , formuoti studentams inžinerin m stym ir g džius, supažindinti studentus su hidrotechnikos statiniais kaip inžinerine disciplina, kurioje nagrin jama ši statini projektavimas, statyba, eksploatacija, tyrimai ir j poveikis aplinkai. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Matematikos, fizikos, chemijos, hidrologijos, hidrogeologijos, inžinerini konstrukcij , statybin s mechanikos, hidraulikos ir kit dalyk žinios. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko turinys ir d stymo metodika orientuojama specialiesiems studij program tikslams gyvendinti. Išstudijav s Hidrotechnikos statini dalyk , studentas turi žinoti: - pagrindines Hidrotechnikos statini s vokas, šio mokslo raid ; - taikymo sritis, ryšius su kitomis mokslo ir technikos šakomis; - HTS ypatumus ir paskirt ; - žemi , betonines bei kitas negravitacines ir mišri medžiag užtvankas, autonomines perteklinio vandens pralaidas ir kanal hidrotechnikos statinius, j konstrukcijas, projektavimo, statybos bei eksploatacijos ypatybes. Bakalauras turi mok ti: - projektuoti, vadovauti statybos, eksploatacijos darbams; - atlikti tyrimus ir vertinti j poveik aplinkai; Bakalauro vertybin s nuostatos sietinos su Hidrotechnikos statini dalyku: - pagarba gamtai kaip neatsiejamai m s gyvenimo aplinkai, kuri b tina saugoti ir tausoti; - siekti racionalaus gamtos, žmogaus, technikos bei technologini veiksni derinio.

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas. Hidrotechnikos statiniai (HTS). Hidrotechnika. Jos taikymo sritys, ryšiai su kitomis mokslo ir technikos šakomis, reikšm . Hidrotechnikos raida, perspektyvos pasaulyje ir Lietuvoje. 2. Bendros žinios apie hidrotechnikos statinius. HTS klasifikacija. Hidromazgai, j kaskados. Hidrosistemos, vandens kio kompleksai. HTS ypatumai. Bendros žinios apie užtvankas. Užtvankos, dambos. Pagrindin s j dalys, parametrai, užtvank tipai. Užtvankos tipo ir vietos parinkimas. Bendros žinios apie vandens pralaidas (VP). VP paskirtis, klasifikacija, tipo parinkimas. 3. Žemi užtvankos Žemi užtvank (ŽU) statybos s lygos, populiarumas. ŽU principin schema. ŽU tipai, tipo parinkimas. ŽU statybos vieta, derinimas su perteklinio vandens pralaida. ŽU skersinis profilis, b dingieji skersiniai profiliai. ŽU ketera, šlaitai (šlait koeficientai, bermos), padas, antifiltracin s priemon s. ŽU drenažai ir atvirkštiniai filtrai. Atvirkštiniai filtrai. ŽU filtracijos skai iavimai. ŽU grunt filtracinis stiprumas. ŽU šlait pastovumo skai iavimas. ŽU šlait tvirtinimas. ŽU s dimas ir jo skai iavimas. 4. Akmen ir akmen - žemi užtvankos. 5. vairi medžiag užtvankos. 6. Autonomin s perteklinio vandens pralaidos hidromazguose. Vandens išleistuvai.

20

Autonomini perteklinio vandens pralaid (PVP) s voka, tipai. Vamzdin s PVP su paprastais antgalviais. Vamzdin s PVP su šachtiniais antgalviais (ŠPVP). ŠPVP statybos s lygos, principin schema. ŠPVP hidraulinis skai iavimas. ŠPVP skai iuojamieji vandens lygiai ir debitai. ŠPVP vandens išleistuvo hidraulinis skai iavimas. ŠPVP filtracijos ir pastovumo skai iavimai. ŠPVP konstrukcin s ypatyb s (šachta, vamzdynas, vandens raminimo baseinas, risberma, galinis tvirtinimas. Vamzdin s PVP su kaušiniais ir su tranš jiniais antgalviais. Vamzdin s PVP su sifoniniais antgaliais - sifonin s PVP (SPVP). SPVP statybos s lygos, principin schema. SPVP veikimas, variantai. SPVP hidrauliniai skai iavimai. Vamzdin s PVP su bokštiniais antgalviais. Tunelin s PVP. Šachtin s tunelin s PVP su vertikalia ir pasvira šachta. Šacht ir tuneli konstrukcijos. Aptek jimo kanalai. Aptek jimo kanal statybos s lygos, principin schema. Aptek jimo kanal tipai. Aptek jimo kanal skai iavimai. 7. Betono gravitacin s užtvankos (BGU) ant neuolini pagrind . BGU ant neuolini pagrind statybos s lygos. Slenkstin s BGU (SBGU) ant neuolini pagrind schema. SBGU elementai. SBGU hidrauliniai ir filracijos skai iavimai. Grunt filtracinis stiprumas. SBGU drenažai ir atvirkštiniai filtrai. SBGU slenks io pastovumo skai iavimai nust mimui, apvertimui bei išk limui. SBGU slenks io ir kit element statybin s ypatyb s. 8. Betono ir gelžbetonio užtvankos ant uolini pagrind . Kitos negruntini medžiag užtvankos. 9. Kanal hidrotechnikos statiniai. Reguliuojantieji kanal HTS. Praleidžiantieji kanal HTS. Susiejantieji kanal HTS. 1

0. Bendros žinios apie žuvininkyst s tvenkini HTS, žuv pralaidas, uždorius ir j valdymo rang .

Laboratoriniai darbai: 1. Hidromazg maket analiz . 2. Filtracijos per vienalyt s žemi užtvankos ant laidaus pagrindo gruntin model tyrimas. 3. Filtracijos po betono užtvanka tyrimas. 4. Greitviet s su dirbtinu šiurkštumu hidraulinis tyrimas. 5. Vienpakopio slenks io hidraulinis tyrimas. 6. Kanal HTS maket analiz . 7. LŽ U lauko mokomosios hidrosistemos analiz . 8. Kauno hidromazgo lankymas ir analiz . 9 .Kruonio hidromazgo lankymas ir analiz . Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Žemi užtvanka (ŽU). ŽU skersinis profilis, filtracijos skai iavimai. ŽU filtracin s t km s parametrai, grunt filtracinis stiprumas (GFS). ŽU šlait pastovumas, šlait tvirtinimas. 2. Drenažas ir atvirkštinis filtras. 3. Perteklinio vandens pralaida (PVP). PVP hidrauliniai skai iavimai. PVP konstrukcijos. 4. Vandens išleistuvas. Vandens išleistuvo vieta ir tipas. Vandens išleistuvo hidrauliniai skai iavimai. 5. Slenkstin s betono gravitacin s užtvankos hidraulinis skai iavimas. 6. Slenkstin s betono užtvankos filtracijos skai iavimas. 7. Slenkstin s betono užtvankos pastovumo skai iavimas. 8. Šliuzo reguliatoriaus hidraulinis skai iavimas. 9 . Pylim vandens pralaidos hidraulinis skai iavimas. M okomoji praktika: n ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kursinis projektas 60 Kontrolonis darbas 15 Pasirengimas laboratoriniams darbams 10 Pasirengimas praktiniams darbams 10 Pasirengimas egzaminui 15

21

Kursinio darbo tematika. Žemi užtvanka ir perteklinio vandens pralaida su dugniniu vandens šleistuvu. i

Dalyko d stymo metodikos. Teorin dalis (paskaitos) ir pratybos pristatoma vyksta naudojant informacijos vizualizacijos priemones. Labarotoriniai darbai vyksta HTS labaratorijoje, lauko

idrosistemoje ir veikian iuose hidromazguose. h Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Paskaitos ir pratybos vyksta pagal pateikt program . Semestro eigoje rašomi koliokviumai iš Hidrotechnikos statini teorinio kurso praeitos dalies. Semestro eigoje vertinami labaratoriniai ir pratyb darbai. Semestro pabaigoje teorijos kurso egzaminas laikomas raštu (atsiskaitoma tik už antr arba už pirm ir antr dalis). Galutin egzamino vertinim sudaro vertinim vidurkis.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratybos ir labaratoriniai darbai 0,1 Kursinis projektas 0,3 Egzaminas 0,6





1. Ruplys B. Hidrotechniniai statiniai.- V.: Mokslas, 1988. -343 p.

400 15

2. Hidrotechnin statyba: Metodiniai patarimai / V.Damulevi ius, .Ramonas, Z.Rimkus, B. Ruplys, K.A.Vaišvila ir kt.; sudar .Ramonas. –Akademija: LŽ U leidybinis centras. ISBN 9955-448-02-4, 2000. –324p.

200 10

3. Hidrotechnikos statini projektavimas: Metodiniai patarimai / V.Damulevi ius, .Ramonas, Z.Rimkus, B.Ruplys ir kt.; Sudar Z.Rimkus. –Akademija: LŽ U leidybinis centras. 2001. –125p.

200 10

4. Design of small dams.- Washington: US Dept. of Interior, 1987. -860 p.

2 2

5. Novak P and others. Hydraulic structures. Sekond edition.- London,…,Madras: E & FN Spon, 1996. -599 p.

2 1

6. Vischer D., Huber A. Wasserbau. - Berlin,…,Budapest: Springer-Verlag , 1993. -360 p.

2 1





1. STR 1.12.03:2006. "Hidrotechnikos statini technin s prieži ros taisykl s" (Žin., 2006, Nr. 1-28)

2. Firm statybos taisykl s / Hidrotechnin s statybos darbai. ST 120793378.05:2005 / V. Damulevi ius, . Ramonas (vad.), Z. Rimkus, B. Ruplys, K.A. Vaišvila ir kt.

3. STR 2.02.05:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindin s nuostatos“ (Žin., 2004, Nr. 90-2818) / V.Damulevi ius, Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys.

4. STR 2.05.14:2004 „Hidrotechnini statini pagrindai“ (Žin., 2005, Nr. 36-1189) / V.Damulevi ius, Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys.

22

5. STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos” (Žin., 2004, Nr. 130-4681) / V.Damulevi ius, Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys.

6. STR 2.05.14:2005. Gruntini medžiag užtvankos, paruoštas tvirtinimui / V.Damulevi ius, Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys.

7. STR 2.05.18:2005. Betonin s ir gelžbetonin s užtvankos ir j konstrukcijos, paruoštas tvirtinimui / Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys ir kt.

8. Kraatz D. B., Mahajan I. K. Smaal hydraulic structures./ FAO irrigation and drainage paper, 26/1.- Rome: FAO, 1975. - 407 p.

9. Kraatz D. B., Mahajan I. K. Smaal hydraulic structures./ FAO irrigation and drainage paper, 26/2.- Rome: FAO, 1975. - 292 p.

10. Coche A. G., Muir J. F. Pond construction for freshwater fish culture.- FAO of the United Nations. Rome,1992.

Anotacija angl kalba.The subject Hydraulic strutures is a part of Hydraulic Engineering study bachelor level. The knowledge of Chemistry, Physics, Hydrology, Hydraulic and Geohydrology are necessary for successful studies of this subject. After the studies of the subject Hydraulic structures students will know main conceptions of hydraulic engineering structures, development of this branch of science, its fields of application, relations with other science and engineering branches, peculiarities and objectives of hydraulic engineering structures, earth, concrete as well as other non-gravitational and mixed material dams, autonomous excess water sluiceways and hydraulic engineering structures for channels, their constructions as well as their design, building and exploitation characteristics. Bachelor students will be able to design and manage building and exploitation works, carry out esearches and evaluate their impact on the environment. r

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lektorius Vitas Damulevi ius, Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Gražina Žibien , asist. Loreta Grigaitien , Hidrotechnikos katedra. P

rogram pareng : lektorius Vitas Damulevi ius, doc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Gražina Žibien , Hidrotechnikos katedra. doc. dr. Vincas Gurskis, Statybini konstrukcij katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 06 15, protokolo Nr.321.

Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 06 22, protokolo Nr. 15

23




Dalyko kodas: VŽHT B23 Pavadinimas lietuvi kalba: HIDRAULIN S MAŠINOS IR HIDROELEKTRIN S Pavadinimas angl kalba: Hydraulic machines and hydropower plants Apimtis ir strukt ra: 4kr: (32T, 16L, 32P, 80S). Dalyko paskirtis. LŽ U Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto Hidrotechnikos inžinerijos programos bakalauro studij studentams. Technologijos moksl sritis (T000). Aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis (04T). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Matematikos, fizikos, hidraulikos, hidrologijos dalyk žinios. Dalyko studij pasiekimai. Suprasti hidraulini mašin paskirt ir reikšm , žinoti, kokie j tipai ir veikimo principai, mok ti nustatyti pasirinktos hidraulin s sistemos pagrindinius parametrus ir parinkti reikiam siurbl , geb ti suprojektuoti vairios paskirties siurblines. Suvokti alternatyvi energijos šaltini reikšm , hidroenergetikos reikšm energetin je sistemoje. Geb ti apskai iuoti up s ruožo gali ir galim elektros energijos išdirb . Mok ti parinkti projektuojamai hidroelektrinei turbinas, j skai i . Žinoti hidraulini turbin konstrukcijas, j reguliavimo principus. Geb ti suprojektuoti maž j

idroelektrin . h Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Siurbliai ir siurblin s 1.1. vadas. 1.2. Bendros žinios apie siurblius. 1.3. Išcentriniai siurbliai. 1.4. Kit tip siurbliai. 1.5. Bendros žinios apie siurblines. 2. Hidroelektrin s 2.1. Hidroenergetiniai ištekliai. 2.2. Hidroenergetikos pagrindai. 2.3. Vandens kio ir energetiniai skai iavimai. 2.4. Hidroturbinos. 2.5. Hidroelektrini statiniai. 2.6. Techniniai-ekonominiai rodikliai. Laboratoriniai darbai 1. Siurbliai ir siurblin s 1.1. Siurbli tipai, mentini siurbli pagrindin s detal s, siurbli konstrukcijos. 1.2. T km s kinematikos tyrimas išcentrinio siurblio siurbliaratyje. 1.3.Išcentrinio siurblio charakteristik sudarymas. 1.4. Vamzdyno charakteristikos sudarymas. 1.5. Lygiagretus dviej išcentrini siurbli darbas. 1.6. Nuoseklus dviej išcentrini siurbli darbas. 1.7. Erlifto išbandymas. 1.8. Siurblini tipai ir konstrukcijos. 2. Hidroelektrin s 2.1. Hidroturbin konstrukcijos. 2.2. Hidroelektrini komponavimo schemos. 2.3. Užtvankin s hidroelektrin s. 2.4. Hidroakumuliacin elektrin .

24

Pratybos ir (arba ) seminarai 1. Siurbliai ir siurblin s 1.1. Pilnutinio siurblio sl gio aukš io apskai iavimas. 1.2. Siurblio darbo charakteristik priklausomyb nuo apsisukim dažnio. 1.3. Vamzdyno charakteristikos sudarymas. 1.4. Kiekybinis ir kokybinis siurbli darbo reguliavimas. 1.5. Siurbliastot s schemos sudarymas. 1.6. Atvedimo kanalo skai iavimas. 1.7. Siurblin s vidutinio geometrinio sl gio aukš io nustatymas. 1.8. Siurblio ir variklio tipo ir mark s parinkimas. 1.9 Siurbimo ir sl gimo vamzdyno projektavimas. 1.10. Vandens myklos ir išleistuvo projektavimas. 2. Hidroelektrin s 2.1. Vietos parinkimas mažai hidroelektrinei projektuoti. 2.2. Hidrologiniai skai iavimai, reikalingi hidroelektrinei projektuoti. 2.3. Vandens kio skai iavimai projektuojant hidroelektrin . 2.4. Hidroenergetiniai skai iavimai. 2.5. Turbin parinkimas. 2.6. Hidroelektrin s išdirbio skai iavimas. 2.7. Hidroelektrin s ekonominiai skai iavimai.

M

okomoji praktika: N ra


Kursinis projektas 30 Pasirengimas laboratoriniams darbams 18 Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. 1. Sausinimo arba dr kinimo siurblin s projektas. 2. Mažosios hidroelektrin s projektas. Dalyko d stymo metodikos. Teorin s dalies paskaitos skaitomos naudojant vizualines priemones: power point rang , skaidres, plakatus. Laboratoriniams darbams ir kursiniam projektavimui yra paruošti metodiniai patarimai, kuri dalis yra patalpinta Hidrotechnikos katedros internetin je vetain je. Pratyb metu atliekami vair s skai iavimai, projektavimas, duomen analiz ir kt. s


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Kursinis projektas ir laboratoriniai darbai

0,4

Egzaminas 0,6 Pagrindin literat ra:




1.Dabužinskas K., Dumbliauskas A., Kusta A. Siurbliai ir siurblin s.-Vilnius ,,Mokslas'', 1975.

123 5

2.Vy ius J. Siurblys – kininko pad j jas. – Kaunas ,, kininko patar jas‘‘, 1995.

3 3

3.Karasik I.J., Krutzsh W.H. Pump handbook.-New York Megraw – Hill Book Company, 1986.

1

4.Kustien R., Poška A. Mažoji hidroenergetika.- Kaunas ,, kininko patar jas‘‘, 1997.

96 2

25

5. Jablonskis J., Punys P. ir kt. Lietuvos mažosios hidroenergetikos žinynas.-Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 1996.

4 2

6. Fraenkel P. et al. Micro-Hydro Power. A Guide for development workers - Intermediate Technology Publications in association with the Stockholm Environment Institute, 1991.

1


Rekomenduojama papildoma literat ra LŽ U



1. Siurbliai ir siurblin s. Kursinio projekto metodiniai nurodymai hidromelioracijos specialyb s studentams.- Noreikišk s. 1992, 2000.

2.Siurbli ir siurblini laboratorini darb metodiniai patarimai vandens kio fakulteto studentams.- Kaunas, LŽ U, 1999.

3.Spruogis B. Hidraulin s mašinos ir pavaros.- Vilnius ,,Mokslas‘‘, 1991.

4. a . . . .- : , 1989.

5. . . . - .- , ,, '', 1990.

6.Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovien M. Lietuvos up s, Hidrografija ir nuot kis.- Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001.

7. Warnick C.C. Hydropower engineering.-London, Pretice Hall, 1984.

8. Renewable energy in Europe. Building markets and capacity.- London, James and James Ltd, 2004.

9. Novak P., Moffat et al. Hydraulic Structures. Third edition.-London, Tailor and Francis Group, UK,- 2001.

10. Hydropower 97. Proceedings of the 3rd international conference on hydropower.-Trondheim/Norway, Balkema/Roterdam/Brookfield, 1997.

Anotacija angl kalba The subject Hydraulic machines and Hydropower plants is a part of Hydroengineering study programme bachelor level, special training course. The knowledge of mathematics, physics, hydraulics, basics of building are necessary for sucsessful studies of this subject. The subject consists of two main parts: pumps; pumping stations and hydroturbines; hydropower plants. During studies of this course students will get knowledge of the development and classification of hydraulic macines, fundamentals of their theory, working characteristics and parametres, selection of hydraulic machines or hydraulic systems: pumping stations and hydropower plants, their technical-economic indices. f

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Ren Kustien , Hidrotechnikos katedra. P

rogram pareng : doc.dr. Juozapas Vy ius, doc. dr. Ren Kustien , Hidrotechnikos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Arvydas Šikšnys, Hidrotechnikos katedra. prof. habil. dr. Petras Punys, Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 11 07 d., protokolo Nr. 312 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 12 05 d., protokolo Nr. 6

26




Dalyko kodas: VŽHT B08 Pavadinimas lietuvi kalba: J r hidrotechnika Pavadinimas angl kalba: Maritime engineering Apimtis ir strukt ra: 3 kr., 36T, 6L, 12P, 66S. Dalyko paskirtis. Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo bei Hidrotechnikos studij programos, bakalauro studij pakopa, specialiojo lavinimo dalykas, technologijos moksl sritis (T000), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis (04T). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. studentai turi b ti išklaus matematikos, fizikos, informatikos, inžinerin s grafikos, ekologijos ir hidrobiologijos, hidrologijos, medžiag atsparumo, statybin s mechanikos, pagrind ir pamat , inžinerini konstrukcij , hidraulikos, hidrotechnikos statini kursus. Dalyko studij pasiekimai. Studijos bakalaurui suteiks supratim apie j r hidrotechnik , statinius uostuose ir kontinento šelfe, statini ir aplinkos tarpusavio poveikius. Studentas geb s vertinti aplinkos s lygas ir parinkti tinkam j ros hidrotechnikos statinio konstrukcij , statybos ir eksploatacijos metu taikytinus technologinius sprendimus. Baig s dalyko studijas studentas turi b ti išsiugd s bendruosius geb jimus: - mok ti naudotis specializuotomis kompiuterin mis programomis, skirtomis j r hidrotechnikos statini projektavimui; - sugeb ti logiškai ir taisyklinga kalba rašyti projekt aprašymus; - formuluoti bei k rybiškai spr sti inžinerines problemas, atlikti technin darb iki galo ir gerai; - gyti informacijos rinkimo ir duomen vertinimo, skai iavimo ir apdorojimo g džius; - sugeb ti dirbti komandoje. Baig s dalyko studijas studentas turi b ti išsiugd s tokias vertybines nuostatas: - nuolatos mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis; - gerbti pasirinkt profesij ; - tur ti teigiam poži r k rybin darb ; - pasitik ti savo j gomis, prisiimti atsakomyb už savo veiksmus ir sprendimus; - darb atlikti gerai, kruopš iai ir iki galo. Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Bendros žinios apie j r hidrotechnik . J r hidrotechnikos statini tipai. Uostas, jo paskirtis, pagrindiniai uosto elementai. Uost klasifikacija. Nat ralus j r pakran i r žimas ir jo taka uostams. Uost komponavimas. (3 val. paskait ) 2. J r hidrotechnikos statini poveikiai ir apkrovos. Pagrindin s nuostatos j r hidrotechnikos statiniams projektuoti ir eksploatuoti. (4 val. paskait , 4 val. pratyb ). 3. Atitv rimo statiniai. Atitv rimo statini klasifikacija ir taikymo s lygos. Vertikalaus, šlaitinio profili , poliniai bei speciali tip atitv rimo statiniai, j konstrukcijos. Atitv rimo statini projektavimo, statybos, eksploatavimo pagrindai, ši statini poveikis aplinkai. (3 val. paskait , 4 val. pratyb ). 4. Prieplauk statiniai. Bendros žinios apie prieplaukas. Gravitacinio tipo prieplauk statiniai: rentini konstrukcijos, krantin s iš masyv m ro, krantin s iš masyv gigant , kampinio tipo krantin s, krantin s iš didelio skersmens apvalkal . Plonos sienos tipo prieplauk statiniai. Poliniai prieplauk statiniai. Special s prieplauk statini tipai. Prieplauk statini projektavimo, rengimo, eksploatavimo pagrindai. (6 val. paskait , 8 val. pratyb ). 5. Krantosaugos statiniai, j paskirtis ir klasifikacija. Pasyvios krantosaugos, aktyvios krantosaugos statiniai. Kit konstrukcij krantosaugos statiniai. Krantosaugos statini projektavimo, statybos, eksploatavimo pagrindai, ši statini poveikis aplinkai (4 val. paskait , 2 val. pratyb ).

27

6. Laivybos kanalai, j paskirtis, klasifikacija. Pagrindiniai laivybos kanal elementai (2 val. paskait ). 7. Hidrotechnikos statiniai kontinento šelfe. Kontinento šelfo samprata. Statini kontinento šelfe klasifikacija. Povandenini verslovi žvalgybos ir savinimo statiniai. Statiniai, ant kuri rengiami civilin s ir pramonin s paskirties objektai. J rini kult r auginimo renginiai. Atsinaujinan i energijos šaltini panaudojimo renginiai. J r transportini pervežim užtikrinimo statiniai. Statiniai sausumos transporto praleidimui per vandens kli tis. Kranto vandentiekos renginiai. Navigacin s ir mokslin s - tiriamosios paskirties renginiai. Išoriniai veiksniai, veikiantys kontinento šelfo hidrotechninius statinius. (4 val. paskait ). 8. J r hidrotechnikos statiniai Lietuvoje. Lietuvos uostai, uost schemos, perspektyvos. J r

idrotechniniai statiniai Lietuvoje, j konstrukcijos, b kl , eksploatacijos aspektai (4 val. paskait ). h Laboratoriniai darbai 1.Praktin Klaip dos uosto hidrotechnikos statini apži ra (6 val.). 2.Krantosaugos statini apži ra (2 val.). Pratybos ir (arba ) seminarai 1.Atitv rimo statini pagrindini charakteristik nustatymas. 2.Krantin s projektavimas. Mokomoji praktika: N ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kontrolinis darbas 34 Pasirengimas laboratoriniams darbams 8 Pasirengimas egzaminui darbams 24

K

ursinio darbo tematika: N ra

Dalyko d stymo metodikos. Studentams teorinis kursas d stomas paskait metu; papildomai naudojamas nešiojamas kompiuteris ir multimedijos projektorius; koliokviumai rašomi paskait metu; laboratoriniai darbai atliekami vienos dienos išvykos Klaip dos uost ir Palang metu; pratyb darb metu studentai dirba savarankiškai

agal individualias užduotis, vadovaudamiesi metodiniais nurodymais. p Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Paskaitos ir pratybos vyksta pagal pateikt program . Semestro viduryje rašomas kontrolinis (koliokviumas) iš teorinio kurso pirmos dalies. Semestro pabaigoje teorijos kurso egzaminas laikomas raštu (atsiskaitoma tik už antr arba už pirm ir antr dalis). Pasirinkta tema parašomas ir žodžiu pristatomas referatas. Pratyb ir laboratoriniai darbai ginami žodžiu semestro pabaigoje.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,7 Pratyb darbai 0,2 Laboratoriniai darbai 0,1



biblioteka Kauno

apskrities viešoji

biblioteka


1.Žibas A. J r hidrotechnika / Paskait konspektas.- Kaunas: LŽ U, 1998.- 80 psl. (yra ir elektronin je formoje)

5

2. J r hidrotechnikos statiniai / Mokomoji knyga.- Kaunas-Akademija, 2007.- 64 psl. (spaudoje)

28

3.Hidrotechnikos statini projektavimas : metodiniai patarimai / Lietuvos žem s kio universitetas. Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas, Kauno aukštesnioji

aplinkos inžinerijos mokykla ; [pareng V. Damulevi ius, V. Gurskis, . Ramonas ... et al. ; sudarytojas Z. Rimkus]. - Akademija : LŽ U Leidybos centras , 2001. 125 p.

129 2 5

4.Paulauskas V. Uosto terminal planavimas.- Klaip da, 2004. 381 p.

1 2 1

5. Recomendations of the Committee for Waterfront Structures Harbours and Waterways EAU 1996.- Berlin: Ernst&Sohn. A Willey Company.- 2000. 624 p

1

6. Thoresen C. Port Designer‘s handbook: recomendations and guidelines. – Thomas Telford Limited, 2006.- 549 p.

1

7. Handbook of Quay Walls.- Taylor and Francis, 2005.- 738 p.

1


Rekomenduojama papildoma literat ra

LŽ U biblioteka

Kauno apskrities viešoji

biblioteka


1. . ., . ., . . .- .: , 1989. .:328

2. / . .-

, C , 1989.- .:328..

3. Ruplys B. Hidrotechniniai statiniai.-V.:-Mokslas, 1988, 340 p..

4.Paulauskas V. Uost pl tra. - Klaip da : Klaip dos universiteto leidykla , 2000. 285p.

5.Uosto technologija. Paulauskas V., Barzdžiukas R. Pla ien B. ir kt.- Klaip da: Klaip dos universiteto leidykla, 2001

6. Žaromskis R. Okeanai, j ros, estuarijos. - Vilnius, Debesija, 1996.

7.Hydraulic structures / P.Novak, A.I.B. Moffat, C. Nalluri, R. Narayanan.- London: Spon Press, 2001. 666 p.

8. STR 2.02.05:2004 „Hidrotechniniai statiniai. Pagrindin s nuostatos“ (Žin., 2004, Nr. 90-2818) / V.Damulevi ius, Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys.

9. 5. STR 2.05.04:2003 “Poveikiai ir apkrovos” (Žin., 2004, Nr. 130-4681) / V.Damulevi ius, Z.Rimkus (vad.), B.Ruplys.

Anotacija angl kalba The aim of the subject ,,Maritime Engineering" is indoctrination of students with maritime constructions in harbours, waterways, coastline and offshore, with basics of technical design, construction and maintainance of these structures as well as with the environmental impacts of maritime engineering. Learning process consists of lectures (theoretical bacground), laboratory and practival works, training tour of the Klaipeda harbour. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lekt. Alvydas Žibas, Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Gražina Žibien , Hidrotechnikos katedra Program pareng : doc. dr. Gražina Žibien , lekt. Alvydas Žibas, Hidrotechnikos katedra

29

Recenzentai: doc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra lekt. dr. R. Šadzevi ius, Statybini konstrukcij katedra Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 07 d., protokolo Nr. 312 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05, protokolo Nr. 6

30




Dalyko kodas: VŽHT B07 Pavadinimas lietuvi kalba: Pastat santechnika Pavadinimas angl kalba: Interior plumbing. Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36T, 6L, 12P, 66S). Dalyko paskirtis. suteikti žini apie pastat vandentiekio ir nuotek šalintuvo, bei šildymo sistem pagrindinius projektavimo principus, pastat santechnikoje taikomus techninius sprendimus. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Prad dami studijuoti dalyk ,,Pastat santechnika" studentai turi: - b ti išklaus matematikos, fizikos ir hidraulikos, statybini medžiag ir pastat projektavimo kurs ; - žinoti pagrindinius hidrostatikos ir hidrodinamikos d snius; - mok ti spr sti uždavinius, susijusius su vandens tek jimu vamzdžiuose; - mok ti taikyti inžinerini objekt vaizdavimo br žiniuose b dus ir standartus. Dalyko studij pasiekimai. Baig s dalyko studijas studentas turi: - žinoti vandens ruošimo b dus ir renginius, geriamojo vandens kokybei keliamus reikalavimus; - žinoti modernias pastato vandentiekio, nuotek šalintuvo ir šildymo sistem rengimui naudojamas medžiagas ir technologijas; - žinoti pagrindinius pastato vandentiekio ir nuotek šalintuvo projektavimo principus ir juos pritaikyti; - mok ti atlikti pastato vandentiekio ir nuotek šalintuvo hidraulinius skai iavimus; - žinoti pagrindinius pastato vandentiekio ir nuotek šalintuvo rengimo ir eksploatacijos principus; - žinoti pastato šildymo sistem tipus ir mok ti atlikti paprastus pastato šildymo sistemos skai iavimus, bei žinoti karšto vandens tiekimo pagrindinius principus; - žinoti sodybos ir kio vandens tiekimo bei vartojimo ypatumus; - žinoti sodybos ir kio nuotek šalinimo pagrindinius principus bei mok ti parinkti tinkamiausi nuotek valymo b d , siekiant sumažinti neigiam poveik aplinkai; - sugeb ti naudotis teisiniais ir norminiais dokumentais, reglamentuojan iais pastato vandentiekio ir

uotek šalintuvo projektavim . n Dalyko turinys. Teorinis kursas: 36T Pastato vandentieki klasifikacija; pastato vandentiekio schemos; vandentiekio vadai pastatus; vandens apskaita; pastato vandentiekio tinkl hidrauliniai skai iavimai; pastato vandentiekio vamzdynai ir armat ra; pastato vandentiekio rengimas ir eksploatacija; special s pastato vandentie-kiai; sodybos ir kio vandentiekio schemos; vandens tiekimas ir vandens vartojimas sodyboje; ganyk-l , tvart ir kini pastat vandentiekiai; pastat šiluminis režimas ir šilumos nuostoliai; kuro r šys; vietin s ir centrin s šildymo sistemos; vandens šildymo sistemos; orinis šildymas; elektrinis šildymas; patalp v dinimas; karšto vandens tiekimas; vandens šildytuv konstrukcijos; karšto vandentiekio vamzdynai; saul s vandens šildytuvai; pastato nuotek šalintuvo tinklas; pastato nuotek šalintuvo hidrauliniai skai iavimai; pastato nuotek šalintuvo rengimas ir eksploatacija; tvart nuotek šalintu-vai, sodyb nuotek valymo renginiai. Laboratoriniai darbai: Vandens minkštinimas katijonitiniu b du; vandens nukenksminimas; pastat vandentie-kio vamzdynai ir armat ra; pastat vandentiekio vamzdyn montavimas; pastat nuotek šalintuvo vamzdynai ir armat ra, pastat nuotek šalintuvo vamzdži montavimas.

31

Pratybos ir (arba) seminarai: Pastato tipinio aukšto ir r sio plan braižymas; vietos apskaitos mazgo r syje ir vadui pastat parinkimas ir projektavimas; sanitarini prietais bei stov išd stymas, vamzdyn projektavi-mas aukšt ir r sio planuose; pastato šalto vandentiekio tinklo skai iavimas ir skaitiklio parinkimas; pastato nuotek tinklo projektavimas ir skai iavimas; pastato šildymo sistemos projektavimas ir skai-iavimas; referato pastat santechnikos tema rengimas ir pristatymas auditorijoje.


Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kontrolinis darbas 20 Pasirengimas laboratoriniams darbams 6

Pasirengimas praktiniams darbams 6

Referatas 12 Pasirengimas egzaminui 24

K

ursinio darbo tematika: n ra.

Dalyko d stymo metodikos. Studentams teorinis kursas d stomas paskait metu; papildomai naudojamas nešiojamas kompiuteris ir multimedijos projektorius; koliokviumai ir kontroliniai darbai rašomi paskait metu; laboratoriniai darbai atliekami pogrupiuose savarankiškai, vadovaujantis metodiniais nurodymais, efetas rašomas . r


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija (egzaminas) 0,5 Referatas 0,2 Laboratoriniai ir praktiniai darbai 0,3





1. Gedgaudas M., Juodis E. Bendroji šilumin technika, šilumos, duj tiekimas ir v dinimas.-V.: ,,Mokslas”, 1980.-202p., (LŽ U bibliotekoje).

182

2. Kusta A. Apie sodybos ir kio vandentiek .-K.: ,, kininko patar jas”, 1994.-64 p.

4 10 2

3. STR 2.07.01:2003. Vandentiekis ir nuotek šalintuvas. Pastato inžinerin s sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.-V.: LRAM, (Žin., 2003, Nr. 83-3804) ),-136 p.(LŽ U bibliotekoje)

1 5 1

4. STR 2.09.04:2002 ,,Pastat šildymo sistemos galia. Energijos s naudos šildymui".

1 5 1

5. Treloar R. D. Plumbing. Third edition. Blackwell pub-lishing. -2006.-443 p.

1

32

Papildoma literat ra: Literat ros egzempliori skai ius

Rekomenduojama papildoma literat ra LŽ U biblioteka

Kauno apskrities viešoji biblioteka


1. Kusta A., Rutkovien V., Radzevi ius A. Vandens tvarkymas sodyboje: Karsto rajonas ,,Tatula”, 1996.-32 p. 2. Kusta A., Rutkovien V., esonien L. Geriamasis vanduo sodyboje.–K., 2003.-66 p. (LŽ U bibliotekoje) 3. Manual of individual water supply systems.-Washington:U, S, Environmental Protection Agency, 1975.-157 p.,

4. A. Kusta., A. Radzevi ius, G. Žibien . Žem s kio ir gyvenam j vietovi vandentieka. Vadov lis:Vilnius. – 2006. -321 p.

5. 5. Pastat vidaus priešgaisrinis vandentiekis. RSN 137-92//Respublikin s statybos normos.-V., 1994.-16 p.

6. Skystos atliekos ir nuotekos žem s kyje. Tvarkymo techniniai sprendimai.-V, 2005.-104 p.

Anotacija angl kalba. By accomplishing of ,,Interior plumbing” subject students have to be aware of the up-to-date technologies of interior plumbing systems, to be able to adapt the planning, installation and exploitation methods used for construction of these systems; to be able to do the major hydraulic calculations of buildings interior water supply and sewerage networks; to be acquainted with types of building heating system and to be able to do the major calculations of these systems and to be aware of the supplying major fundamental of heat water; to understand peculiarity of water supply and con-sumption in the homestead and farm; to be acquainted with waste water treatment technologies and methods of homestead and farm waste water disposal on purpose reducing the negative impact for en-vironmental; to manage the standards regulation of design of building plumbing and sewerage. Subject is made from theoretical course (36 hours) and laboratory works (18 hours) of interior plum-bing. Design, construction and exploitation of building plumbing, sewerage network and heating sys-ems are studing. t

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Gražina Žibien , Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Gražina Žibien , Hidrotechnikos katedra. Recenzentai: doc. dr. Midona Dapkien , Hidrotechnikos katedra. d

oc. dr. Algimantas Patašius, Statybini konstrukcij katedra

Pritarta katedros pos dyje: 2008 04 30, protokolo Nr. 326 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2008 05 19, protokolo Nr. 26

33




Dalyko kodas: VŽHT B20 Pavadinimas lietuvi kalba: VANDENS IŠTEKLI NAUDOJIMAS Pavadinimas angl kalba: Use of Water Resources Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (32T, 32P, 56S) Dalyko paskirtis. Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij programa, bakalauro studij pakopa, specialiojo lavinimo dalykas, technologijos moksl sritis (T000), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis (04T). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Hidraulikos, hidrologijos, aplinkosaugos HTS, ekologijos ir hidrobiologijos, hidrogeologijos, vandens teis s dalyk žinios. Dalyko studij pasiekimai. Baig s Vandens ištekli naudojimo dalyko studijas studentas turi žinoti: - vandens ištekli klasifikacij , pasaulio vandens ištekli pasiskirstym , Lietuvos paviršinio ir požeminio vandens išteklius; - pagrindinius vandens naudotojus, vandens naudojimo dinamik pasaulyje ir Lietuvoje; - vandens ištekli valdymo ir aplinkosaugos priemones; - Lietuvos vandens ištekli valdymo institucin strukt r , vandens ištekli valdym reglamentuojan ius teis s ir norminius aktus. Bakalauras turi mok ti: - vertinti vandens telkini b kl ; - taikyti vandens ištekli aplinkosaugos priemones; - spr sti vandens ištekli naudojimo vairioms reikm ms klausimus. Bakalauro vertybin s nuostatos sietinos su Vandens ištekli naudojimo dalyku: - naudojant vandens išteklius b tina laikytis gamtosaugos reikalavim , traktuoti gamt kaip neatsiejam gyv b tybi gyven m j aplink , kuri b tina saugoti ir tausoti; - siekti racionalaus gamtos, technikos ir technologini veiksni derinio.

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas (2 val.). 2. Vandens ištekliai (4 val.). 3. Vandens ištekli naudojimas (8 val.). 4. Vandens ištekli poreikio analiz (4 val.). 5. Vandens ištekli valdymas (3 val.). 6. Vandens telkini b kl s vertinimas (4 val.). 7. Vandens ištekli aplinkosaugin s priemon s (3 val.). 8. Pagrindiniai Lietuvos vandens sektoriaus valdymo aspektai (4 val.). L

aboratoriniai darbai: N ra.

Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Up s baseino gamtin s s lygos ir hidrografinis tinklas (6 val.). 2. Up s baseino paviršinio ir požeminio vandens ištekliai (4 val.). 3. Hidroenergetika ir gamtosauginis debitas (6 val.). 4. Up s baseino vandens ištekli naudojimas (6 val.). 5. Upi vandens kokyb (4 val.). 6. Up s baseino vandens ištekli apsauga (6 val.).

34

2M okomoji praktika: N ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kontrolinis darbas 20 Individuali užduotis 12 Pasiruošimas egzaminui 24

K ursinio darbo tematika. N ra. Dalyko d stymo metodikos. Teorin dalis (paskaitos) d stoma naudojant informacijos vizualizacijos priemones. Pratyb metu atliekama konkretaus up s baseino analiz , projektuojamos vandens telkini psaugos priemon s. a

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.Paskaitos ir pratybos vyksta pagal pateikt program . Semestro viduryje rašomas kontrolinis darbas iš teorinio kurso pirmos dalies. Individuali užduotis ginama semestro pabaigoje. Teorijos kurso egzaminas laikomas raštu.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratybos 0,1 Individuali užduotis 0,3 Egzaminas 0,6





1. Mays, L. W. (2001). Water Resources Engineering. USA: John Wiley & Sons, Inc.

1

2. Karamouz, M., Szidarovsky, F., Zahraie, B. (2003). Water resources system analysis. USA: Lewis Publishers.

1

3. Ozolin ius R. (2005). Aplinkos ištekliai. Mokomoji knyga. Kaunas: VDU.

1 1

4. The Waterscape. Sustainable Water Management in the Baltic Sea Basin. Book I (2000). Sweden: Ditt Tryckeri i Uppsala University.

1

5. Water use and Management. Sustainable Water Management in the Baltic Sea Basin. Book II (2000). Sweden: Ditt Tryckeri i Uppsala University.

1

6. River Basin Management. Sustainable Water Management in the Baltic Sea Basin. Book III (2000). Sweden: Ditt Tryckeri i Uppsala University.

1





1. Aplinka 2005. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Vilnius.

2. Lietuvos upi vandens kokyb . Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Vilnius. (Leidžiama kiekvienais metais, žr. www.am.lt).

3. Metodiniai nurodymai gamtosauginiam vandens debitui nustatyti. LAND 22-97 (1997). Vilnius.

4. Paviršinio vandens telkini apsaugos zon ir pakran i apsaugos juost nustatymo taisykl s (2001). Valstyb s Žinios Nr. 95-3372.

35

35. Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti (2001). Valstyb s Žinios Nr. 87-3054.

6. Gaigalis K., Jurgelevi ien I., Lasinskas M., Tautvydas A. (1979). Nev žio, Dubysos, Mituvos ir J ros baseinai. Vilnius: Mokslas..

7. Jablonskis J., Gaigalis K. (1973). Šventosios baseino hidrografija.Vilnius: Mintis.

8. Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovien M. (2001). Lietuvos up s. Hidrografija ir nuot kis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas.

Anotacija angl kalba. The subject Use of Water Resources is a part of Water Protection Engineering and Management study programme bachelor level. The knowledge of Hydraulic, Hydrology, Hydrobiology, Ecology and Water Law are necessary for successful studies of this subject. During studies of this course students will get knowledge of water use, measures of environment protection of water resources and management of water resources. The students will be able to evaluate the state of water bodies and solve the problems of water resources management. The main questions in Use of Water resources course are the following: 1. Water resources. 2. Use of water resources. 3. Analysis of demand of water resources. 4. Management of water resources. 5. Evaluation of state of water bodies. 6. Protective measures of water resources. 7. Main aspects of

ater sector management in Lithuania. w Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Midona Dapkien , Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Ren Kustien , Hidrotechnikos katedra. Program pareng : doc. dr. Midona Dapkien , doc. dr. Ren Kustien , Hidrotechnikos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra. doc. dr. Laima Taparauskien , Melioracijos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2007 01 02 d., protokolo Nr. 315 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 02 06 d., protokolo Nr. 8

36




Dalyko kodas: VŽHT B28 Pavadinimas lietuvi kalba: Vandentieka ir vandenvala Pavadinimas angl kalba: Water supply and wastewater treatment Apimtis ir strukt ra: 5kr: 48T, 18P, 24L, 110S. Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos inžinerija ir VAIV programos; pagrindin s bakalauro studijos; specialaus lavinimo dalykas; technologijos moksl sritis, aplinkos inžinerijos kryptis (04T1). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Prad dami studijuoti dalyk ,,Vandentieka ir vandenvala” studentai turi: - b ti išklaus matematikos, fizikos, chemijos, hidrogeologijos ir hidraulikos kurs ; - b ti sukaup pamatines žinias apie aplink ir jos reiškinius; - suprasti fizikin gamtoje vykstan i reiškini ir proces esm ir priežastis bei t reiškini tak aplinkai; - žinoti vandens chemines savybes; - tur ti pamatines žinias apie vandens jud jimo d sningumus; geb ti juos analizuoti ir vertinti; - suprasti hidraulikos reiškinius, vykstan ius gamtoje ir žinoti bei analizuoti j tak vandens telkiniams; - mok ti taikyti inžinerini objekt vaizdavimo br žiniuose b dus ir standartus; - sugeb ti formuluoti problem , parinkti sprendimo b dus ir pateikti rezultatus bei aiškiai formuluoti išvadas. Dalyko studij pasiekimai. Baig s dalyko studijas bakalauras turi: - žinoti apie vandens kio inžinerijoje naudojamas medžiagas ir elementus bei j savybes; - vandentiekio ir vandenvalos sistem rengimui naudojamas pažangias technologijas ir j sistem rengimui naudojamus statybos organizavimo metodus ir b dus;

- sugeb ti atlikti pagrindinius vandentiekio ir nuotakyno skai iavimus; - projektuoti nesud tingus vandentiekos ir vandenvalos renginius bei j atskirus elementus; - mok ti vertinti esam vandentiekio ir nuotakyno b kl bei geb ti priimti tinkamus inžinerinius sprendinius tinklo eksploatacijos ir rekonstrukcijos klausimais; - žinoti nuotek valymo technologijas, buitini ir pramonini nuotek tvarkymo b dus; - geb ti parinkti nuotek valymo b dus ir vandenvalos renginius; - suvokti vandentiekos ir vandenvalos statini poveik aplinkai ir sugeb ti numatyti ir vertinti galimus aplinkos poky ius bei poveikio mažinimo priemones; - sugeb ti vertinti vandentiekos ir vandenvalos sistem projektavimo bei laboratorini darb metu gautus rezultatus ir daryti pagr stas išvadas bei jas teisingai interpretuoti; Baig s dalyko studijas studentas turi b ti išsiugd s bendruosius geb jimus: - mok ti naudotis specializuotomis kompiuterin mis programomis, skirtomis vandentvarkos sistem skai iavimui; - sugeb ti logiškai ir taisyklinga kalba rašyti projekt aprašymus; - formuluoti bei k rybiškai spr sti inžinerines problemas, atlikti technin darb iki galo ir gerai; - gyti informacijos rinkimo ir duomen vertinimo, skai iavimo ir apdorojimo g džius; - sugeb ti dirbti komandoje. Baig s dalyko studijas studentas turi b ti išsiugd s tokias vertybines nuostatas: - saugoti ir tausoti gamt , kaip neatsiejam m s gyvenimo aplink ; - nuolatos mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis; - gerbti pasirinkt profesij ; - tur ti teigiam poži r k rybin darb ; - pasitik ti savo j gomis, prisiimti atsakomyb už savo veiksmus ir sprendimus; - darb atlikti gerai, kruopš iai ir iki galo.

37

Dalyko turinys. Teorinis kursas: Vandentieka: vandentiekos pagrindin s s vokos, vandentiekos vystymosi apžvalga, vandentieki klasifikacija; vandens vartojimas, jo skai iavimas; vandens šaltiniai; požeminio ir paviršinio vandens mimo rengini konstrukcijos bei skai iavimai; vandens transportavimo ir skirstymo tinklas, jo projektavimas; šakotinis ir žiedinis vandentiekio tinklai; vandentiekio tinklo hidrauliniai skai iavimai; vandentiekio vamzdžiai ir armat ra; vamzdyn montavimas, hidraulinis išbandymas, eksploatacija; sl gio ir debito reguliavimo rengini konstrukcijos bei skai iavimai. Vandenvala: nuotakyno pagrindin s s vokos, vystymosi apžvalga; nuotakyno sistemos, j klasifikacija ir pagrindiniai elementai; lauko nuotakyno sistemos, j projektavimas; nuotakyno vamzdynai, j montavimas; nuotek valymo renginiai, j parinkimas, projektavimas ir eksploatacija; nuotekos, j sud tis, reikalavimai išleidžiam nuotek kokybei; nuotek valymo b dai; mechaninio nuotek valymo renginiai, j konstrukcijos bei projektavimas; biologinio nuotek valymo renginiai, j konstrukcijos bei projektavimas; nuotek tinklo b . ei nuotek valykl eksploatavimas

Laboratoriniai darbai: Šulini debito didinimas infiltracijos b du; šulini grup s vandens surinkimas sifonu; žiedinio vandentiekio tinklo tyrimas; vamzdyn montavimas; vandentiekio tinklo armat ra; hidraulinis vamzdyn sandarumo bandymas; pneumatini sl gio ir debito reguliavimo rengini tyrimas; praktin išvyka Kauno m. vandenviet ir vandens gerinimo renginius; nuotek tinklo armat ra; nuotek chemin analiz ir matavimo prietaisai; mechaninio ir biologinio nuotek valymo rengini tyrimai;

raktin išvyka nuotek valymo renginius. p Pratybos ir (arba ) seminarai: Susipažinimas su vandentiekio ir nuotakyno rengini skai iavimais: vandens vartojimo skai iavimas; skai iuojam j debit nustatymas; požeminio vandens mimo rengini skai iavimas; vandens skirstymo tinklo projektavimas; sl gio ir debito reguliavimo rengini skai iavimas; nuotakyno projektavimas; nuotakyno skai iuojam j debit nustatymas; nuotek valymo technologin s schemos parinkimas. M



Kursinis darbas 48 Pasirengimas praktiniams darbams 4 Pasirengimas laboratoriniams darbams 4 Pasiregimas egzaminui 40

Kursinio darbo tematika. Pasirinkto objekto vandentiekio ir vandenvalos projektas (parengiamas avarankiškai). s

Dalyko d stymo metodikos. - studentams teorinis kursas d stomas paskait metu; koliokviumai taip pat rašomi paskait metu; - laboratoriniai darbai atliekami pogrupiuose savarankiškai vandentiekos laboratorijoje; baigus laboratorinius darbus, jie apginami žodžiu; - pratyb darb metu susipaž stama su vandentiekio ir nuotakyno rengini skai iavimais; - mokomasi naudotis kompiuterine programa, skirta vandentvarkos sistem projektavimui ir j analizei; - savarankiškas darbas skirtas kursiniam darbui pagal individualias užduotis atlikti, pasiruošti pratyboms, laboratoriniams darbams ir egzaminui. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Paskaitos ir pratybos vyksta pagal pateikt program . Semestro viduryje rašomas kontrolinis (koliokviumas) iš teorinio kurso pirmos dalies. Semestro pabaigoje teorijos kurso egzaminas laikomas raštu (atsiskaitoma tik už antr arba už pirm ir antr dalis). Referatas, pratyb ir laboratoriniai darbai ginami žodžiu semestro pabaigoje.

38

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Egzaminas iš vandentiekos dalies 0,3 Egzaminas iš vandenvalos dalies 0,3 Kursinis ir laboratoriniai darbai iš vandentiekos dalies

0,2

Kursinis ir laboratoriniai darbai iš vandenvalos dalies

0,2





1.Sakalauskas A., Šulga V. Vandentieka. Lauko vandentiekis ir vandens imtuvai. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2005.-283 p.

2 5 1

2. Sakalauskas A., Stankevi ius V., Petrulis B., Šulga V. Vandentiekis. - V.: "Mokslas", 1982. - 433 p.

5 2 1

3. Lukianas A., Pekus R., Sabas G. Skys i mechanika ir vandentiekis. Vilnius: Technika, 2006.-322 p.

2 2 1

4. Warren Viessman, Jr., Mark J. Hammer. Water supply and pollution control (7th edition).- Prentice Hall, USA, 2005.- 867 p.

1 - 1

5. Mažos nuotek valyklos gyvenamosiose vietov se. - V.: "Apyaušris", 2003.-130 p.

5 - 1

6. Z. Strusevi ius Nuotek , atliek ir m šlo tvarkymas žem s kyje. Vilainiai, 1996.-158 p.

10 - 1

7. Tchobanoglous G., Franklin L. Wastewater engineering, Mcgraw-Hill Science/eggineering, 2003. -632p.

- - 1





1. STR 2.07.01:2003. Vandentiekis ir nuotek šalintuvas. Pastato inžinerin s sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.-V.: Aplinkos ministerija (Žin., 2003, Nr. 83-3804),-136p.

2. Kusta A., Kustien R., Matulis J. Žem s kio vandentieka. - V.: „Mokslas“, 1977. - 286 p.

3. Žem s kio hidrotechnikos inžinieriaus žinynas. - V.: „Mokslas“, 1982. - 462 p. Autoriai: P.Aksomaitis, Z.Kinderis, V.Mikšys, B.Ruplys, V.Skirkevi ius

4. Vandens vartojimo normos RSN 26-90 // Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje. Informacinis biuletenis Nr. 3.- Vilnius, 1992. –19-45 p.

5. Vandens tiekimas. Išoriniai tinklai ir statiniai. Priešgaisriniai reikalavimai.-RSN 136-92//Respublikin s statybos normos.-V., 1993.-16 p.

6. Pastat vidaus priešgaisrinis vandentiekis. RSN 137-92//Respublikin s statybos normos.-V., 1994.-16 p.

7. Manual of individual water supply systems. - Washington: U, S, Environmental Protection Agency, 1975. - 157 p., 1 egz. 1980. - 288 c.

8. Water distribution modeling (First Edition). Heastead methods, USA, 2001.-441 p.

39

9. Computer Applications in Hydraulic Engineering.-Waterbury, USA, 2000.-316 p.

10. LST EN 805:2004 lt. Vandentieka. Lauko sistemos ir j dalys. Reikalavimai. LSD,-Vilnius, 2004.-58 p.

11. Alan C. Twort and etc. Water supply (5th edition). –London, 2000.-676 p.

12. J. Baltukonis, E. Levitas, A. Radzevi ius. Nuotek valymo rengini bei projektini sprendim ir rangos vertinimo (atestavimo) laikinosios rekomendacijos. -V.,1998.- 64p.

13. Skystos atliekos ir nuotekos žem s kyje. Tvarkymo techniniai sprendimai.-V, 2005.-104 p.

Anotacija angl kalba By accomplishing of ,,Water supply and sewerage” subject students have to be aware of the up-to-date technologies of water supply and sewerage systems, the planning methods used for construction of these systems; to be able carry out the major calculations of water supply and sewerage networks; to design the main components of water supply and sewerage systems; to evaluate the state of existing water supply and sewerage systems and to find the solutions of various problems arising during the exploitation and reconstruction of water supply and sewerage systems; to be acquainted with waste water treatment technologies and methods of domestic and industrial waste water disposal. Subject consists of the theoretical part (48 hours), laboratory (24 hours) and practical (18 hours) works and self-dependent studies (110 hours). Subject dwells on the theoretical and practical aspects of design, construction and exploitation of water supply and sewerage systems. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Gražina Žibien , doc. dr. Algirdas Radzevi ius, Hidrotechnikos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): prof. habil. dr. Albinas Kusta, Hidrotechnikos katedra. Program pareng : doc. dr. Gražina Žibien , doc. dr. Algirdas Radzevi ius, Hidrotechnikos katedra. Recenzentai: doc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra. p

rof. habil. dr. Leonas Katkevi ius, Vandentvarkos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 07 d., protokolo Nr. 312 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05 d., protokolo Nr. 6

40


Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas Melioracijos katedra

STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽML B21 Pavadinimas lietuvi kalba: Prevencin s vandens taršos mažinimo priemon s Pavadinimas angl kalba: Preventive measures of water pollution reduction Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36T, 24P, 60S) Dalyko paskirtis. VAIV programos specialiojo lavinimo; dieninio skyriaus III kursas (6 semestras), technikos moksl sritis, aplinkos inžinerijos kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Sausinimo ir dr kinimo sistemos, ekologija ir hidrobiologija. Dalyko studij pasiekimai. Prevencini taršos mažinimo priemoni studijos bakalaurui suteikia supratim apie tokius žem s kio paskirties žem s naudojimo b dus, kurie yra suderinami su aplinkos, kraštovaizdžio, gamtini ištekli , dirvos apsauga ir gerinimu bei aukštos gamtin s vert s aplinkos, kurioje kininkaujama ir kuriai gr sia pavojus, išsaugojim . Studijos reikšmingos ugdant gamtosaugin m stym ir atsakomyb už žmogaus veiklos pasekmes aplinkai, kompleksiškai vertinant aplinkos b kl , mokant suprasti gamtos apsaugos problemas ir jas sukelian ias priežastis. Dalyko studijas baig s studentas turi sugeb ti planuoti ir

rganizuoti, spr sti problemas, reaguoti besikei ian ias aplinkos s lygas. o Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1.Aplinkos apsaugos aktualumas ir tikslai. Aplinkos vaidmuo visuomenei. Supratimas apie aplink , jos komponentus. Aplinkos apsaugos objektas, tikslai ir uždaviniai. Agrarin s aplinkosaugos priemoni (AAP) atsiradimas Europoje. Agrarin s aplinkosaugos politika. Pagrindin s su žem s kiu susijusios aplinkosaugos problemos. Žmoni kin s veiklos ekologiniai aspektai. Darbotvark 21: Subalansuotos pl tros veiksm programa. nacionalin žem s kio ir kaimo pl tros 2000-2006 metams programa. 2. Žem s kio objekt poveikio aplinkai vertinimas. Gamtini sistem atsparumas antropogeniniam poveikiui. Ekologiškai jautrios žem s kio veiklai teritorijos. Žem s kio poveikis or , klimat , vanden , dirvožem , kraštovaizd , bio vairov . Žemi ekologinio jautrumo vertinimas. kin s veiklos s lygos ir apribojimai. Su APP susijusios praktikos poveikis aplinkai. 3. Agrarin s aplinkosaugos priemoni programos. Ariamos žem s, tikslini , saugom teritorij , kraštovaizdžio prieži ros, piev tvarkymo, ekologin s žemdirbyst s, ret veisli , apleistos žem s programos. Lietuvos Respublikos teritorijos agroekologinis zonavimas. Agrarin s aplinkosaugos planas, schema. AAP gyvendinimo poveikis aplinkai: biologinei vairovei ir buvein ms, nykstan ioms namini gyv n veisl ms ir auginam augal veisl ms, vandens kokybei, kitiems ištekliams, kraštovaizdžiui. 4.Agroaplinkosaugin s priemon s. kio aplinkos tvarkymas. Sodybai, pastatams vietos parinkimas. Tradiciniai pastatai. Atliek (naftos produkt , sen mašin ar j dali , chemini medžiag ar pan.) laikymas. M šlo laikymas ir tr šimas. Gyvuli tankis. M šlo kiekis. M šlo kaupimas. Tvarto nuotek tvarkymas. M šlidži , srut rezervuar aplinkosauginis poveikis. Siloso nuotekos. Augal tr šimas. Tr šimo normos. Augal apsauga. ES reikalavimai pesticidams, chemin ms medžiagoms. Purkštuv testavimas. Chemini priemoni naudojimo technologijos. Chemikal atliek tvarkymas. Aplink tausojanti žemdirbyst . Tausojan io žem s kio tikslai. Subalansuotos pl tros žem s kis. Regionin s prielaidos tausojamam žem s kiui pl toti. kio veiklos planavimas. Dirvožemio derlingumo išsaugojimas ir didinimas. Augal apsauga ir pesticid naudojimas. Kalkinimas. Vanden tausojimas. Priemon s taršai mažinti iš žem s kio šaltini . Apsaugin s pakran i zonos, j rengimo reikalavimai. Pakran i apsaugos juostos. Nutekan io vandens iš ariam lauk prieži ra. Sedimentacijos tvenkin liai, biologiniai tvenkin liai, žoli terasos. Kraštovaizdžio tvarkymas ir bio vairov s didinimas.Kraštovaizdžio formavimo priemon s. Bio vairov s išsaugojimo, restauravimo ir formavimo priemon s. nenaši naudmen prieži ra ir tvarkymas. Biotop išsaugojimo priemon s.

41

Priešerozin s priemon s. Dirvožemio erozijos s lygos. Erozijos paveikt dirvožemi skirstymas ir plotai. Priešerozinio teritorijos organizavimo planas. Plot vertinimas pagal paviršiaus nuolyd . Priemon s prieš v jo erozij . Agrotechnin s priemon s prieš vandens ardom j poveik . Priešerozinis žem s dirbimas. S ja, pas li prieži ra ir derliaus nu mimas. Priešerozin s s jomainos .Juostin žemdirbyst . 5 . Aplinkosauginio darbo organizavimo sistema Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija.

Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: 1.Gamtin s vairov s komponent skai iavimas. 2.Vandens objekt apsaugos priemoni projektavimas. 3. Paviršinio vandens telkini apsauga. 4. M šlid s projektavimas. 5. Srut kauptuvo projektavimas. 6 . Tr šimo planavimas.

M



Referatas 20 Pasirengimas praktiniams darbams 21 Pasirengimas egzaminui 25 Kursinis darbas Kursinis darbas

K

ursinio darbo tematika.

Dalyko d stymo metodikos. Teorini paskait metu naudojamos informacijos vizualizacijos priemon s, PowerPoint programa. Praktiniai darbai atliekami išklausius atitinkamos temos teorin kurs . Praktinius darbus studentai tlieka pagal individualias arba grupinio darbo užduotis. a


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratybos 0,35 Referatas 0,15 Egzaminas 0,5




Katedroje

1.Jankauskas B. Dirvožemio erozija. –V., 1990. –P. 4 3 1 2. M šlidži statyba gyvendinant Europos S jungos Nitrat Direktyv 91/676EEB. K dainiai, Vilainiai, 2001.-P.56.

5 2 1

3.Oškinis V. Dirvožemio ir biotos apsauga. –V.,1996. 1 3 4.Pažangaus kininkavimo taisykl s ir patarimai. V I. 2000.-P. 60.

30 2 3

5.Redman M., Edwards J. ir kt. Žem s kis ir tarša. Kaunas, 2001,-P.249.

5 3 1

6.Žekonien V. Tausojamoji žemdirbyst .- LŽ U. 2002.-P.137. 7. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 met strategija.//Valstyb s žinios, 2002 01 30, Nr.10-362. 8. Srut talpykl rengimo grunte panaudojant atspari pl vel rekomendacijos, 2006. Vilainiai. -P.30.

6 2 2

42

Papildoma literat ra. Literat ros egzempliori skai ius



1.Baltr nas P.,Lygis D. Ir kt. Aplinkos apsauga. Enciklopedija. –V.,1996. –P.287.

2.Edward J. Kormondy. Ekologijos s vokos.-K.,1992. –P. 320.

3.Gamtiniai ištekliai ir gamtos apsauga. 1998. 4. Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste. –V., 1999. –P. 757.

5.Marcijonas A. ir kt. Ekologin teis . –V.,1996. –P.273. 6.Ra inskas A. Dirvožemio erozija. –V., Mokslas, 1990. –P.135.

7.Ra kauskas V. Bendroji ekologija. –V.,Mokslas. 1991. –P.240.

8. Valstybin aplinkos monitoringo 2005-2010 met programa.//valstyb s žinios, 2005, Nr.19-608.

9. Aplinkosaugos reikalavimai m šlui tvarkyti, 2005. //Valstyb s žinios, 2005 07 30, Nr.92–345..

10. Nutarimas d l nacionalin s darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir gyvendinimo. LR Vyriausyb , // Valstyb s žinios, 2003, Nr.89-4029.

Anotacija angl kalba. The goal of the “Preventive measures of water pollution reduction” course is to provide students with the scientific principles, concepts and methodologies required to understand the interrelationships of the natural world, to identify and analyze environmental problems both natural and human-made, to evaluate the relative risks associated with these problems, and to examine alternative solutions for esolving or preventing water pollution. r

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra. Recenzentai: doc. dr. Laima Taparauskien , Melioracijos katedra. d oc. dr. Juozapas Vy ius, Hidrotechnikos katedra.


43

LIETUVOS ŽEM S KIO UNIVERSITETASVandens kio ir žem tvarkos fakultetas

Melioracijos katedra STUDIJ DALYKO APRAŠAS

Dalyko kodas: VŽML B11 Pavadinimas lietuvi kalba: Kraštotvarka Pavadinimas angl kalba: Landscape management Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (32 T, 32P, 56S) Dalyko paskirtis. Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo programos; specialiojo lavinimo; dieninio skyriaus III kursas (5 semestras). Technologijos moksl sritis, aplinkos inžinerijos kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Vandens ir žem s kio pagrindai, Geodezija, Vandens ištekli naudojimas, Ekologija ir hidrobiologija, Informacin s technologijos, Poveikio aplinkai vertinimas. Dalyko studij pasiekimai. Studijos bakalaurui suteikia supratim apie kraštotvarkos tikslus, uždavinius, priemones bei teisinius pagrindus. Dalyko studijos suteikia žini apie žmogaus veiklos teritorin organizavim ir aplinkos tvarkym , teritorij naudojimo ir aplinkos apsaugos priemoni gyvendinim . Bakalauras geb s suderinti aplinkosaugos ir aplinkotvarkos interesus teritorij planavime, pagr sti planavimo

tinum , numatyti priemones teritorij funkcinei ir estetinei b klei gerinti. b Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Kraštotvarkos s voka. Kraštotvarkos tikslai, uždaviniai ir priemon s. 2. Kraštotvarkos teisiniai pagrindai reglamentuojantys teritorij planavim . 3. Kraštotvarkinis zonavimas. 4. Subalansuota (tvari) kio pl tra. Tvarios pl tros principai. Aplinkotvarkos ir aplinkosaugos derinimo principai pagal baseinin valdym . 5. Kraštovaizdis, jo klasifikacija. Lietuvos kraštovaizdžio kaita ir savitumai. Kraštovaizdžio vertybi apsauga ir tvarkymas. 6. Žem s kio kraštovaizdžio kraštotvarkin samprata. 7. Urbanizuotos teritorijos. Pastat ir kit statini ryšys su gamtine aplinka. 8. Mikrolandšaft formavimas. Želdyn komponentai. Gamybini teritorij , individualios paskirties ir kit objekt aplinkos formavimas. 9. Kraštotvarkinis projektavimas. Kraštotvarkos schemos. Kraštotvarka baseino lygmenyje. L aboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: 1.Planin s medžiagos analiz . 2. Sodybai arba kitam objektui statybos vietos parinkimas. 3. Satatini išd sty mas plane. 4.Sklypo zonavimas. 5. Smulki architekt ros statini parinkimas ir išd stymas. 6. Sklypo aplinkos formavimas.M okomoji praktika: n ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Individualioji užduotis 17 Kontrolonis darbas 15 Pasirengimas egzaminui 24 Kursinis darbas Kursinis darbas

44

K


Dalyko d stymo metodikos. Paskaitos pristatomos panaudojant informacijos vizualizacijos priemones. Pratyb metu studentai

irbs savarankiškai pagal individualias užduotis. d Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratyb darbai 0,4 Teorin s žinios 0,6




1.Bu as J. Kraštotvarkos pagrindai. K., Technologija, 2002. – 282 p.

49

2.Petrulis J. Želdyn projektavimas, rengimas ir prieži ra. V.: Mokslas, 1978.

7

3.Povilaitis A. Kaimo kraštovaizdžio kaita ir savitumo požymiai. LŽ U, 2000.-78 p.

8

4.Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas // Valstyb s žinios. 1995. Nr.107.

5.Šešelgis K. Aplinkos apsauga. V. Mokslas, 1991. 73 6.Lietuvos Respublikos vandens statymo pakeitimo statymas // Valstyb s žinios. 2003. Nr.36-1544.




1.Anderson M. A sustainable Baltic region – from intention to action. Implementing sustainable development. Vrije, 1997.

2.Burrough, A., McDonnel, R. 1998. Principles of geographic information systems. Oxford press, 333 p..

3.Borg P. Management of natural areas and landscapes. Optimization of rural landscapes. –Tallinn, 1981.

4.Bruun M. Multiple use in agricultural lanscapes. Countryside in transition.- Aas, 1991.

5. Budri nas A. ir kt. kio kraštovaizdžio tvarkymas.- Vilnius, 1998.

6.Budri nas A. ir kt. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika.-Vilnius, 2000.

7.EIA methodology in Netherlands.- Utrecht, 1996. 8.Karlsson S. A sustainable Baltic region – man and materials flow. Goteborg, 1997.

9.Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste.- Vilnius, 1999.- 757 p.

10.Longley, P., Goodchild, M., Maguire, D., Rhind, D. 2001. Geographic information systems and science. John Wiley & Sons Ltd, 454 pp.

Anotacija angl kalba. Achievements of the studies of this subject (Landscape management) are the following: after having studied this discipline the bachelor will be familiar with Landscape

45

exploitation aims, tasks, measures as well as legal fundamentals. The studies of this subject provide knowledge on the territorial organizing and improvement of surroundings and environment of the human activity as well the use of the territories and implementation of environment protection measures. These problems teach how to coordinate the interests of environmental protection and environmental management in the territories, to ground the necessity of planning, to foresee measures or the improvement of the functional and esthetical condition of the territories. f

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P

rogram pareng : doc. dr. Benius Bendaravi ius, Melioracijos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra. doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra Pritarta katedros pos dyje: 2007 09 03, protokolo Nr. 1 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 09 12, protokolo Nr. 17

46



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽML B26 Pavadinimas lietuvi kalba: Pažeistos teritorijos, s vartynai Pavadinimas angl kalba: Landfills, exposed lands renovation Apimtis ir strukt ra: 2,0 kr ( 24T, 24P, 32S) Dalyko paskirtis. Suteikti žinias apie miest ir gyvenvie i tarš atliekomis, taršos dyd ir intensyvum . Skatinti studentus r pintisatliek kiekio mažinimu kasdieniniame gyvenime. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Studentai turi b ti išklaus „Hidrogeologijos“ ir „Poveikio aplinkai vertinimo“ paskaitas. Dalyko studij pasiekimai. Išklaus paskait cikl studentai gis žini apie miest aplinkos taršos mastus ir poveik visuomen s sveikatai. S vartyn rengimo ir eksploatacijos klausimai yra aktual s aplinkosauginiu poži riu. Ši studij programa formuos poži r miesto atliek tvarkymo sistemas, apims bendruosius atliek prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad b t išvengta atliek neigiamo poveikio žmoni sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliek tvarkymo sistem organizavimo ir planavimo principus. Studentai gis bendr ini apie naudingasias iškasenas lietuvoje, j kiekius ir galimybes tolimesniam panaudojimui. ž

Dalyko turinys. Teorinis kursas: Bendros žinios apie atliek ir s vartyn r šis. S vartyn rengimo ir eksploatacijos teisiniai pagrindai. Bendrieji reikalavimai vis klasi s vartynams. S vartyn rengimo elementai. S vartyno eksploatacija. S vartyno apsivalymo procesai. S vartyno uždarymas. Pažeistos žem s.

arjerai. Karjer eksploatacija. Durpi kasimo b dai. Pažeist teritorij rekultivacija. K Laboratoriniai darbai: Atliek kiekio skai iavimas N teritorijoje. Atliek surinkimas ir pervežimas. Duj srautas s vartyne. S vartyno dydžio nustatymas. Mažo karjero projektavimas. Karjero ekultivacija. r

Pratybos ir (arba) seminarai: N miesto s vartyno b kl s analiz . LR teis s akt ir taisykli reglamentuojan i s vartyno rengim analiz . Atliek r šiavimas ir tvarkymas. S vartynai, j

eliamos problemos. Naudingos iškasenos Lietuvoje, j kiekiai, teritorinis pasiskirstymas.k Mokomoji praktika: n ra M

aterialusis dalyko studij apr pinimas: Auditorija, auditoriniams užsi mimams.

K

atedros patirtis dalyko srityje:


Individualioji užduotis 10 Kontrolonis darbas 20 Pasirengimas egzaminui 16 Kursinis darbas Kursinis darbas

Kursinio darbo tematika. Dalyko d stymo metodikos. Teorini paskait ciklas bus pristatomas naudojant informacijos vizualizacijos priemon , PowerPoint program . Seminarams studentai ruošis skaitydami ir analizuodami pateikt medžiag ir darydami pranešimus prieš auditorij .

47

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Individualioji užduotis 0,2 Kontrolinis darbas 0,3 Egzaminas 0,5




Lietuvos Respublikos atliek tvarkymo statymas // Valstyb s žinios. 1998. Nr. 61.

5

J. K. Staniškis. V. Arba iauskas. Prevencin aplinkos vadyba. Kaunas, Technologija 2003.

8

Diliunas J., Kaminskas M., Bajorinas V. Kauno buitiniu atlieku s vartyno Lapese hidromonitoringas ir duju tyrimai (1995-2000). Vilnius, 2001.

6

Landfill gas from environment to energy. Commision of the European Communities. ECSC-EAEC, Brussels - Luxembourg, 1992.

5

V. Kaunelien , L. Gelažien . Sunki j metal migracija karkl žilvi i (Salix viminalis), naudojam s vartyno filtrato valymui, audinius. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2002.Nr.2(20), P.49-56

8

A.Steponavi ius, Strusevi ius Z. Komunalini atliek tvarkymo analiz ir poveikis aplinkai. Vandens kio inžinerija/ T22, 2003.

8




LR Aplinkos ministerijos sakymas ”D l valstybinio strateginio atliek tvarkymo plano patvirtinimo” Valstyb s žinios. 2002. Nr. 40.

LR Aplinkos ministerijos sakymas ”D l atliek tvarkymo taisykli patvirtinimo”. Valstyb s žinios. 1999. Nr. 63.

Lietuvos higienos norm HN 66:2000 “Medicinini atliek tvarkymas” Valstyb s žinios. 2000. Nr. 39

Bendroji atliek direktyva (75/442/EEC) ir susij sprendimai d l Atliek tvarkymo komiteto (76/431/EEC) ir atliek s rašo (94/3/EC)

Pavojing atliek direktyva (91/689/EEC) ir sprendimas d l pavojing atliek s rašo (94/904/EC)

Komunalini atliek deginimo direktyvos (89/369/EEC ir 89/429/EEC), Pavojing atliek deginimo direktyva (94/67/EC) bei susij sprendimai d l informacijos teikimo (96/302/EC) ir vienod matavimo metod (97/283/EC)

Pakuo i ir pakuo i atliek direktyva (94/62/EC) ir susij sprendimai d l pakavimo medžiag identifikavimo (97/129/EC) ir duomen baz s format nustatymo (97/138/EC)

Gyv nin s kilm s atliek tvarkymo statymas. Valstyb s žinios. 2002. Nr. 95.

LR Aplinkos ministerija. D l Atliek s vartyn rengimo, eksploatavimo, uždarymo ir prieži ros po uždarymo taisykli patvirtinimo. Valstyb s žinios. 2000. Nr.96-3051.

48

Anotacija angl kalba. The objective of the studdy is to show for students prevention posibilities, or reduce as far as possible negative effects on the environment from the landfilling of waste, by introducing stringent technical requirements for waste and landfills.The studdy modul is intended to inform or reduce the adverse effects of the landfill of waste on the environment, in particular on surface water, groundwater, soil, air and human health. It defines the different categories of waste (municipal waste, hazardous waste, non-hazardous waste and inert waste) and applies to all landfills,

efined as waste disposal sites for the deposit of waste onto or into land. d Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: asist. Vilda Grybauskien , Melioracijos katedra Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. Vilda Grybauskien , Melioracijos katedra P

rogram pareng : asist. Vilda Grybauskien , Melioracijos katedra

Recenzentai: doc.dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra. d

oc. dr. Midona Dapkien , Hidrotechnikos katedra.


49



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽML B22 Pavadinimas lietuvi kalba: Poveikio aplinkai vertinimas Pavadinimas angl kalba: Environmental impact assessment Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36 T, 18P, K, 66S) Dalyko paskirtis. Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij programos; specialiojo lavinimo; dieninio skyriaus IV kursas (7 semestras). Technologijos moksl sritis, aplinkos inžinerijos kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Vandens ir žem s kio moksl pagrindai, aplinkos apsaugos ir ekologijos pagrindai, hidrologijos, hidrotechnini statini , melioracijos pagrindai. Dalyko studij pasiekimai. Bakalauras išstudijav s disciplin turi b ti susipažin s su PAV proces reglamentuojan iais teisiniais aktais, žinoti planuojamos kin s veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslus, pagrindinius principus, PAV proced ras bei j atlikimo tvark . Geb ti nustatyti ir apib dinti planuojamos kin s veiklos poveik vairiems aplinkos komponentams bei parinkti poveik sumažinan ias priemones. Šios studijos leis suvokti žmogaus veiklos tak gamtos komponentams bei ugdyti pagarb nat raliai aplinkai, acionaliai vertinti gamtos ir žmogaus veiklos derin . r

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Pagrindin s poveikio aplinkai vertinimo s vokos. PAV teisiniai pagrindai. PAV proceso dalyviai. Planuojamos kin s veiklos r šys. 2. Aplinkos vertinimo samprata ir koncepcija. Aplinkos teršimo b dai. Taršos šaltiniai. Teršal savyb s. 3. Poveikis aplinkai. Aplinkos apsaugos aspektai. Poveikio aplinkai vertinimas. Poveikio intensyvumas. Pasireiškimo rizika. Aptikimo tikimyb . Pasekmi rimtumas. Gamtini objekt ir aplinkos jautrumas. 4. PAV proced ros. Atranka. Programa. Alternatyvos. PAV studija. Kokyb s kontrol . Steb sena. Visuomen s dalyvavimas. 5. Poveikio sumažinimo priemon s. Poveikio išvengimo priemon s. Atk rimo priemon s. Kompensavimo priemon s. Žalos aplinkai vertinimas. Vertinimo kriterijai. Vertinimo metodikos. Ekstremalios situacijos. Rizikos analiz . 6. PAV Vanden inžinerijos srities projektuose. Melioracija. Vandentvarka. Keli projektavimas. Specialios paskirties objektai. 7

. Strateginis ir Tarpvalstybinis PAV.

Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Poveikio aplinkai reikalingumo nustatymas duotai kinei veiklai pagal Planuojamos kin s veiklos s rašus ir konkre i teritorij . 2. Informacijos pateikimas atrankai. Aplinkos apsaugos aspekt vertinimas ir atrankos išvados suformulavimas. 3. Planuojamos kin s veiklos vietos saugomose teritorijose (Natura 2000) aspekt analiz . 4. Planuojamos kin s veiklos galim alternatyv parinkimas, aprašymas ir analizavimas kontrolinio s rašo metodu. 5. Planuojamos kin s veiklos galimo poveikio aplinkos komponentams identifikavimas ir apib dinimas matricos metodu. 6. Gruntinio vandens lygio svyravimo skai iavimas numatant rengti duotoje teritorijoje tvenkin .

50

7. Kompensacini priemoni už kin s veiklos neigiam poveik aplinkos komponentams (reljefas, hidrografinis tinklas, hidrologinio režimo pakeitimai, ir kt. ) aplinkai skai iavimas. Žalos hidrobiontams bei d l hidrotechnin s statybos skai iavimas. 8 . Planuojamos kin s veiklos galim avarij rizikos vertinimas.

M



Pasirengimas egzaminui 24 Kursinis darbas 30 Kontrolonis darbas 12 Kursinis projektas Kursinis darbas

Kursinio darbo tematika. Sausinimo sistemos poveikio aplinkai vertinimas. Hidroeloektrin s poveikio aplinkai vertinimas. Rekreacini zon poveikis aplinkai. Ežer valymo poveikio aplinkai vertinimas.

oveikio aplinkai vertinimas keli rengimo projektuose. S vartyn poveikio aplinkai vertinimas. P Dalyko d stymo metodikos. Paskait ir praktini užsi mim metu naudojama vaizdin informacija. Praktiniai darbai atliekami išklausius atitinkamos temos teorin kurs . Praktinius darbus studentai atlieka pagal individualias arba grupinio darbo užduotis, vadovaudamiesi galiojan iais poveikio aplinkai vertinimo metodiniais

urodymais ir rekomendacijomis. n Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratyb darbai 0,4 Teorin s žinios 0,6




katedroje

1. LR Planuojamos kin s veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas//Valstyb s žinios, 2005, Nr.84-3105.

1 1

2. Tumas R. Poveikio aplinkai vertinimas. Metodiniai patarimai bakalaur ir magistrant studijoms. Akademija, 2002.-38 p.

10 1

3. Idzelis R.Poveikio aplinkai vertinimas. Mokomoji knyga. V.: Technika. 2002.-95 p.

1 1

4. Raulinaitis M. Poveikio aplinkai vertinimo vadovas//LR aplinkos ministerija. Suomijos aplinkos institutas.-Vilnius, 2001.-76 p.

15 1

5.Dougherty T. C, A. W. Hall. Environmental impact assessment of irrigation and drainage projects// FAO irrigation and drainage paper 53, Rome, 1995.-73p.

1 1




katedroje

1.Poveikio aplinkai vertinimas. http://www.am.lt/VI/ rubric.php3?rubric_id=85

2.Poveikio aplinkai vertinimas. http://www.tkti.lt/ pav_aplinka.htm

51

3.Klibavi ius A. Transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimas. V.: Technika, 1998. 40 p

4.Gražulevi ien R. Aplinkos politika.- Kaunas:Vytauto Didžiojo Universiteto leidykla, 2004.-184p.

5.Planuojamos kin s veiklos atrankos metodiniai nurodymai // Valstyb s žinios, 2000, Nr.57-1698.

6.ES 2001/42/EB direktyva. 7.ES 85/337/EEC direktyva. http://europa.eu.int. 8.Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai // Valstyb s žinios 2000, Nr.57-1697;

9.Visuomen s informavimo ir dalyvavimo planuojamos kin s veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka // Valstyb s žinios 2000, Nr. Nr.65-1970;

10.Konvencija d l poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo, 1991)/ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilnius, 1997.-20p.

Anotacija angl kalba.This subject prepares students for environmental management roles by providing them with the principles of how human activities act upon natural and cultural systems; how human impacts on the environmental might be mitigated. At the competition of the subject students should understand the theory, steps and procedures of Environmental Impact Assessment, to know

ractical process of performing an EIA. p Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Laima Taparauskien , Melioracijos katedra Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Laima Taparauskien , Melioracijos katedra Recenzentai: doc. dr. A.Pocien , Melioracijos katedra d oc. dr. A. Kvaraciejus, Vandentvarkos katedra


52



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽML B01 Pavadinimas lietuvi kalba: Baltijos j ra ir pakran i apsauga Pavadinimas angl kalba: Baltic see and coast environment protection Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (32T, 32P, 56S) Dalyko paskirtis. VAIV programos specialiojo lavinimo; dieninio skyriaus IV kursas (7 semestras), technikos moksl sritis, aplinkos inžinerijos kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Studentai turi b ti išklaus „Hidrologija“ „Hidrogeologija“ ir „Poveikio aplinkai vertinimas“ paskaitas. Dalyko studij pasiekimai. Išklaus paskait kurs studentai bus susipažin su Baltijos j ros ekosistema, j ros abiotiniais parametrais, Baltijos j ros baseino demografiniais ir fiziniais bruožais bei taršos šaltiniais regione. Dalyko studijas baig studentai sugeb s: pateikti mintis raštu ir žodžiu, naudojant informacijos vizualizacijos priemones, dirbti komandoje ir priimti sprendimus. Šis modulis reikalingas, kadangi kryptingai organizuojant hidrotechniko specialyb s student studijas, j žinios turi b ti orientuotos vairi vandens šaltini panaudojimo galimybes ir t šaltini tak aplinkai bei mogui. ž

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1.Vandenynai ir j ros. 2.Baltijos j ra. 3.Baltijos j ros baseinas ir pakran i apsauga. 4

.Baltijos j ros monitoringas.

L

aboratoriniai darbai: n ra

Pratybos ir (arba) seminarai: Referat temos: Baltijos j ros druskingumas, temperat rinis r žimas ir andens balansas. Tarša Baltijos j roje. Baltijos j ros baseino subalansuota pl tra.v


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Referatas 22 Kontrolonis darbas 10 Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. Dalyko d stymo metodikos. Teorini paskait ciklas bus pristatomas naudojant informacijos vizualizacijos priemon , PowerPoint program . Kontroliniams darbams studentai ruošis skaitydami ir nalizuodami pateikt medžiag ir darydami pranešimus prieš auditorij . a


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Referatas 0,2 Kontrolinis darbas 0,2 Egzaminas 0,6

53

Pagrindin literat ra: Literat ros egzempliori skai ius

Rekomenduojama pagrindin literat ra LŽ U biblioteka


1.R. Žaromskis. Vandenynas ir mes. V., Mokslas . 1987 5 2.R. Žaromskis. Okeanai, j ros, estuarijos. V., Debesija . 1996.

7

3.V. Gudelis. Lietuvos j ris ir paj ris. V., Mokslas . 1993 5 4.Kairi kštis L. ir Z. Rudzikas. Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste. V., 1999.

5

5.Galkus. A. ir K. Jokšas. Nuos din medžiaga tranzitin je akvasistemoje. V. GI. 1997.

5




1.A. Každailis. Laivai ir j rininkai. V., 1983 2.Ludin L-Ch. Water in nature – sustainable water management in the Baltic sea region. Uppsala, 1998.

3.B. Hultman. The Baltic Sea environment – Water and wastewater management in Baltic region. Stockholm, 1992

4.P. Backlund. The Baltic see environment – Industrial emissions and toxic polltants. Abo, 1992

5.M. Anderson. Asustainable Baltic region – from intention to action. Implementing sustainable development. Vrije, 1997.

www.helcom.fi Anotacija angl kalba. After the studding the module “Tthe Baltic see and coast environment protection” students should be conversant with physical and geographical attribute of the Baltic see region. They will be introduced in to process, with take place in coast and offing ecosystems. The study of this module will form attitude of water engineering students to water cycle in nature, and motivate wider look to physical, hydro chemical and hydrodynamic characteristics of the Baltic see egion. r

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: asist. Vilda Grybauskien , Melioracijos katedra Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P

rogram pareng : asist. Vilda Grybauskien , Melioracijos katedra

Recenzentai: doc. dr. A. Pocien , Melioracijos katedra d oc. dr. J. Vy ius, Hidrotechnikos katedra

Pritarta katedros pos dyje: 2007 11 29, protokolo Nr. 5 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 12 06, protokolo Nr. 21.

54



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽML B04 Pavadinimas lietuvi kalba: Melioracija ir vietiniai keliai Pavadinimas angl kalba: Land reclamation and local roads. Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (36T, 12L, 24P, 88S) Dalyko paskirtis. Žem tvarka, I pakopos studijos. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Geodezija, Dirvotyra. Dalyko studij pasiekimai. Išstudijav s melioracijos ir vietini keli dalyk , bakalauras gauna supratim apie melioracijos b dus ir priemones, sugeb jim organizuoti efektyv žem s ir vandens ištekli panaudojim , projektuoti sausinimo sistemas, vietinius kelius, pritaikyti šiuolaikines statybos technologijas. Studijos reikšmingos ugdant aplinkosaugin m stym ir atsakomyb už žmogaus veiklos

asekmes aplinkai. p Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas melioracijos kurs . 2.Dirvožemio vandens režimas. 3. Sausinimo objektas ir režimas. 4. Sausinimas. 5. Dr kinimas. 6. Kult rtechnin melioracija ir žemi rekultivacija. 7. Aplinkosaugin melioracija. 8. Inžinerinio renginio-kelio samprata. 9.Keli tyrin jimo ir projektavimo darbai. 10.Kelio planas. 11.Kelio skersinis profilis. 12.Kelio išilginis profilis 13.Vandens nuvedimas nuo kelio. 14.Kelio danga. 1

5.Keli statyba ir eksploatacija.

Laboratoriniai darbai: 1.Vandens debito nustatymas hidrometriniais suktukais. 2.Vag hidrologiniai skai iavimai. 3.Gruntinio vandens srauto debito nustatymas. 4.Ryšio tarp debito ir vandens gylio griovyje nustatymas. 5.Vagos parametr nustatymas. 6

.Lietaus intensyvumo nustatymas.

Pratybos ir (arba) seminarai: 1.Drenavimo atstum ir gyli nustatymas. 2.Drenažo rinktuv išilgini profili sudarymas. 3.Dren hidrauliniai skai iavimai. 4.Griovio žem s bei tvirtinimo darb kieki skai iavimas. 5.Vietov s plano M 1:10000 analiz , reljefo vertinimas. Keli tiesimui kli i nustatymas ir vertinimas. Kelio trasos varijant parinkimas. Parinkt variant ekonominis, kraštovaizdinis vertinimas.

6.Kelio išilginio profilio sudarymas. Projektin s linijos išvedimas ir ekonominis vertinimas. 7.Pylim , iškas tip parinkimas. Vandens nuvedimo priemoni projektavimas.

55

8.Projektini dydži skai iavimas. Žem s darb skai iavimas. 9.Kelio dangos konstrukcijos parinkimas. Mechanizm kelio statybai parinkimas. 10.Projekto tekstin dalis. S matiniai, techniniai-ekonominiai rodikliai ir j skai iavimas. M



Kontrolonis darbas 16 Pasirengimas laboratoriniams darbams 8 Individualioji užduotis 32 Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. Žemi sausinimo ir vietinio kelio projektas. Dalyko d stymo metodikos. Teorin s paskaitos bus pristatomos naudojant informacijos vizualizacijos priemones. Pratyb metu studentai dirbs savarankiškai pagal individualias užduotis, vadovaudamiesi

etodiniais patarimais. m Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratyb , lab.darbai, kursinis proj.

0,5




katedra

1. Urbonas R. Sausinimas – drenažas. V.: Petro ofsetas, 1998. 71 10 2.Vietini keli projektavimo taisykl s. Vilnius, 1994 5 4 3.V.Puodžiukas. Lietuvos automobiliniai keliai.Vilnius, 2002 0 10 1 4.A.Dirs , Z.Galminas, Kin ius L. Melioracija -dr kinimas. V.:"Petro ofsetas", 2000.

70 10 3

5.Galminas Z., Kudakas V. Melioracija ir aplinkosauga.V.: "Petro ofsetas", 1999.

60 5 3

6.Bendaravi ius B. Vietini keli projektavimas (met.nurodymai). Akademija, 2005.

60 5




katedra

1. . . . . , 1989.

2. . . . . , 1986. 3.R.Kuhn. Binnenverkehnbau. Berlin: Verlag Emst&Sohn, 1985.

4.Poška, Punys P. Inžinerin hidrologija, Kaunas 1996. Anotacija angl kalba. After studding the module “Land reclamation and local roads” bachelor will receive knowledge of field drainage criteria, drainage and road project planning, integrated water resources management.

he studies of the module will help to form attitude of students to enviroment prevention. T Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Alma Pocien , doc. dr. Benius Bendaravi ius, Melioracijos katedra.

56

Recenzentai: lekt. Stanislovas Tamošauskas, Melioracijos katedra. doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 06 19, protokolo Nr.10 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 06 22, protokolo Nr. 15

57


Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas Statybini konstrukcij katedra

STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽSKB32 Pavadinimas lietuvi kalba: Statybin s medžiagos ir pastat projektavimas Pavadinimas angl kalba: Building materials and building design Apimtis ir strukt ra: 3,0 kr. (32T, 16L, 16P, 56S) Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos inžinerijos studij programos pagrindin s studijos (bakalauro), specialiojo lavinimo dalyk grup , technologijos moksl studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Matematika, fizika, chemija, medžiag atsparumas, inžinerin grafika. Studentas privalo žinoti gamtos d snius, suprasti k n savybes, juos veikian ias j gas, nusimanyti apie medžiag chemin sud t , tur ti statybin s braižybos g džius. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko studijas baigusiam studentui turi b ti susiformav s inžinerinis m stymas, inžinerin nuovoka. Jis turi pažinti pagrindines statybines medžiagas, žinoti j panaudojimo sritis ir s lygas, mok ti nustatyti j svarbiausias savybes, geb ti naudotis statybini medžiag valstybiniais standartais, tinkamai parinkti pastat konstrukcinius elementus, žinoti jiems keliamus reikalavimus, mok ti suprojektuoti nesud tingus pastatus, suprasti statybinius br žinius. Studentas privalo sugeb ti perteikti mintis raštu, spr sti individualias inžinerines problemas, naudotis kompiuterin mis programomis, reaguoti nuolat besikei ian ius statybos reglamentus, normas, taisykles bei išsiugdyti šias pagrindines daugiaplan s profesin s raiškos bei gyvenimiškas nuostatas: • nuolatos mokytis, ruošti save gyvenimui informacin s visuomen s s lygomis; • sitikinimas, kad bet koks visuomenei naudingas darbas yra gerbtinas ir turi b ti atliekamas kiek manoma geriau, kruopš iai ir laiku; • teigiamas poži ris k rybing darb ; • pagarba gamtai, kuri b tina saugoti ir tausoti diegiant naujas ekologiškas technologijas; • pasitik jimas savo j gomis priimant sprendimus ir prisiimant atsakomyb už juos.

Dalyko turinys. Teorinis kursas(32 val.): vadas (1 val.).

1. Statybin s medžiagos (19 val.). 1.1. Statybini medžiag klasifikacija. Pagrindin s savyb s. Standartizavimas. Nat ralaus akmens ir statybin s keramikos medžiagos ir gaminiai. 1.2. Mineralin s rišamosios medžiagos. Betonai ir dirbiniai iš j . Statybiniai skiediniai ir smulkiagr džiai mišiniai. Statybiniai metalai. Gelžbetonis ir dirbiniai iš jo. 1.3. Mediena ir medžio dirbiniai. Šilum izoliuojan ios, organin s rišamosios ir kt. medžiagos bei gaminiai. 1.4. Bendros žinios apie pastatus ir j elementus. Pamatai, sienos, pertvaros, karkasas ir j konstrukcijos. 2. Pastat projektavimas (12 val). 2.1. Statini ir pastat apibr žimas, klasifikacija pagal sienoms naudojamas medžiagas, konstrukcinius ypatumus, paskirt . Pastatams keliami esminiai reikalavimai. Pagrindiniai pastatus sudarantys elementai. 2.2. Pastat pamatai. Apibr žimas, keliami reikalavimai. Juostiniai, stulpiniai, ištisiniai, poliniai pamatai, j konstrukcijos, naudojimo atvejai. 2.3. Pastat išorin s sienos. Apibr žimas, keliami reikalavimai, klasifikacija, pla iausiai naudojamos konstrukcijos. M rini , karkasini , skydini ir kt. išorini sien konstrukcijos, j privalumai ir tr kumai. Sien apšiltinimas. Vidin s sienos ir pertvaros, joms keliami reikalavimai, konstrukcijos. 2.4. Pastat laikantysis karkasas ir j sudarantys elementai: kolonos, statrams iai, rygeliai, sijos, ryšin s plokšt s, standumo diafragmos ir santvaros. 2.5. Perdangos, grindys, lubos, stogai, laiptai ir j konstrukcijos. Langai, durys ir kiti pastat elementai.

58

2.6. Pastat šilumosaugos pagrindai. 2 .7. Pastat projektavimo pagrindai.

Laboratoriniai darbai (16 val.): 1. Statybini medžiag nat ralaus ir savitojo tanki , akytumo (por tumo) nustatymas; 2. Cemento savybi nustatymas; 3. Betono ir skiedinio užpild granuliometrin s sud ties ir piltinio tankio nustatymas, 4. Betono sud ties projektavimas; 5. Šviežio betono (betono mišinio) savybi nustatymas; 6

. Betono stiprio gniuždant klas s nustatymas.

Pratybos ir (arba) seminarai (16 val.): Praktini užsi mim metu studentai pagal individualias užduotis, susipaž sta su pamat , sien , perdengini , stogo ir kit pastato element konstrukcij parinkimu, fasad , plan ir skersini pj vi bei j detali eskizais ir br žiniais, pastato projekto architekt rin s ir konstrukcin s dalies aiškinamuoju raštu, atitvarini konstrukcij šiluminiais skai iavimais, pastato techniniais ekonominiais odikliais, projektavimo proceso teisinio reguliavimo principais.r


Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kursinis projektas 1/32 Pasirengimas egzaminui 1/24

Kursinio darbo tematika. Individualaus gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato projektas. Dalyko d stymo metodikos. Teorin s paskaitos bus pristatomos, naudojant informacijos vizualizacijos priemones. Pratyb metu studentai dirbs savarankiškai pagal individualias užduotis, laboratoriniai

arbai atliekami pogrupiais. d Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Laboratoriniai darbai 0,2 Kursinis projektas 0,3 Egzaminas 0,5




LŽ U knygynas

1. Nakas A., Gajauskas J., Prikšaitis M. Civilini pastat konstrukcijos.- V.: Mokslas, 1992.-318 p.

57 0 0

2. Hidrotechnin statyba. Metodiniai patarimai. / V. Damulevi ius, V. Gurskis, L. Katkevi ius, .Ramonas, Z.Rimkus, B. Ruplys. LŽ U, 2000, - 324 p.

100 0 0

3. Statybini medžiag laboratoriniai darbai. Metodiniai patarimai. / V.Gurskis, LŽ U, 2002.

3 0 50

4. Pastat projektavimas. Metodiniai patarimai./ V.Gurskis ir kt., LŽ U, 2006

3 0 50

5. Statybos inžinieriaus žinynas. Julius Gajauskas ir kt. LSIS leidykla, 2004, 1096 p.

1 1 10

6. Lietuvos Respublikos Statybos statymas (www.lrs.lt/) 2 1 0 7. Satybos rechniniai reglamentai (STR), skirti pastat projektavimui (www.am.lt).

1 1 0

59




1. Pikutis R., Prikšaitis M. Šiltas namas. Tradicin s ir naujos mažaaukš i pastat konstrukcijos.- V.: Technika, 1995.- 258 p.

2. E. igriejus. Sodybinis gyvenamas namas. – V.: Academia, 1994, - 232 p.

3. Statybini medžiag standartai (LST EN) 4. Interneto tinklalapiai: www.am.lt, www.asa.lt, www.mplytos.lt, www.paroc.lt, www.rockwool.lt, www.ekovata.lt/, http://www.ug.w3.lt/, www.kaunosilas.lt, www.betonika.lt. www.kaunogelzbetonis.lt ir kt.

Anotacija angl kalba. After the finishing of the studies students should have engineering way of thinking. They should know main building materials, the fields of their use and conditions, be able to determine their main characteristics and know how to use state standards of building materials. They must be able to correctly choose construction elements of structures, to know requirements raised for them, to know how to design simple structures and to understand constructional drawings. Students must be able to convey their ideas in written form, to solve individual engineering problems, to use computer programs, to react to constantly changing building regulations and norms as well as to

evelop main rules on manifold professional expression. d Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Vincas Gurskis, Statybini konstrukcij katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. Antanas Vaitiek nas, Statybini konstrukcij katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Vincas Gurskis, Statybini konstrukcij katedra.

Recenzentai: doc. dr. Jonas Juodis, Statybini konstrukcij katedra. doc. dr. Antanas Ci nys, Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 08 29, protokolo Nr. 170 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 10 04, protokolo Nr. 18

60

LIETUVOS ŽEM S KIO UNIVERSITETAS Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas

Statybini konstrukcij katedra STUDIJ DALYKO APRAŠAS

Dalyko kodas: VŽSKB07 Pavadinimas lietuvi kalba: KOMPIUTERINIS PROJEKTAVIMAS 1 Pavadinimas angl kalba: COMPUTER DESIGN 1 Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (32T, 32P, 56S) Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij programoms; technologijos moksl srities (T000), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos krypties pagrindini universitetini studij (bakalaur ) studentams. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Dalyko studijoms b tinos pakankamos informatikos, braižybos, 2D kompiuterin s grafikos AutoCAD sistemoje žinios bei erdvinio m stymo geb jimai. Išvardint dalyk studijos turi b ti baigtos prieš pradedant Kompiuterinio projektavimo 1 studijas. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko turinys ir tem d stymo metodika skirta Hidrotechnikos ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij program tiksl gyvendinimui. Naudojant modernias inžinerines priemones bus pateikiamos studentui technologijos moksl srities žinios bei formuojami pažintiniai ir praktiniai geb jimai. sisavinus studijuojamo dalyko žinias studentas bus pasireng s savarankiškai paruošti skaitmeninius detali darbo br žinius AutoCAD sistemos aplinkoje, mok s modeliuoti trima ius paviršius ir k nus, formuoti j vaizdus dvimat je erdv je bei naudotis sistemos vidine duomen baze. Studij metu gytos žinios bus tvirtas pagrindas tolimesn ms studijoms (kompiuterinio projektavimo 2, skirto Hidrotechnikos inžinerijos magistrant ros programai). Dalyko turinys. Teorinis kursas: 32 h 1. (8 h) Trimat s grafikos (3D) AutoCAD sistemoje pagrindin s s vokos: objekt tipai, koordinat s, ži r jimo krypties nustatymas, projekcini vaizd jungimas bei vartotojo koordina i sistem suda-rymo ir pakeitimo b dai. Trima i objekt tipai. Absoliu iosios ir santykin s Dekarto, sferin s bei cilindrin s koordina i sis-temos. Karkasini objekt braižymas ir redagavimas. Darbas su griebtuvais. Koordina i filtr panau-dojimas. Objekt aukštis ir braižymo plokštumos lygis sudarant 2.5D modelius. Nematom linij pa-sl pimas. Ži r jimo krypties nustatymas. Ortogonali projekcij vaizdini ekran jungimas. Vartotojo koordina i sistem sudarymo ir pakeitimo b dai. 2. (6 h) 3D plokštum , tinkl , standartini bei sud ting pavirši sudarymo ir redagavimo metodai. 3D plokštumos su nematoma briauna braižymas. Plokštum tinklo braižymas ir tvarkymas. Trima i pavirši konstravimas sukimu, išst mimu ir sujungimu. 3. (1 h) Trima i objekt vizualizacijos ypatyb s. Izolinij kiekio nustatymas kreivalinijiniams paviršiams ir k nams. Vizualizacijos kintamieji. 4. (7 h) Standartini k n parametrai, sud ting k n sudarymo metodai. Standartini k n sudarymo parametrai. Sud ting k n sudarymo metodai: išst mimas pasirinktu kampu ir pagal nurodyt trajektorij , plokš io kont ro sukimas aplink pasirinkt aš , Bulines operacijos. 5. (4 h) Objekt redagavimo skirtumai 2D ir 3D grafikoje. Kirtiniai ir pj viai. Objekt redagavimo komand panaudojimo galimybi palyginimas 2D ir 3D grafikoje. K n kirtini ir pj vi sudarymo b dai. 6. (6 h) Erdvinio modelio vaizd sudarymas, darbas popieriaus lakšte ir modelio erdv je, spausdinimas. Erdvinio objekto dvima i vaizd sudarymas. Popieriaus erdv s parametr nustatymas. Spausdinimo

uostatos ir ypatumai. n Praktiniai darbai: 32 h 1. (6 h) vairi koordina i nurodymo b d , griebtuv ir koordina i filtr panaudojimas erdvini

objekt braižymui; vartotojo koordina i sistem formavimas ir geometrinis pritaikymas. 2. (6 h) Standartini ir sud ting trima i pavirši k rimas.

61

3. (2 h) Standartini erdvini k n sudarymas. 4. (6 h) Sud ting k n modeliavimas naudojant Bulenes operacijas. 5. (8 h) K n redagavimas erdv je; kirtini ir pj vi sudarymo b dai. 6 . (4 h) Erdvini objekt kompiuterinis projektavimas.

M

okomoji praktika: nenumatyta

Student savarankiškas darbas: Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kontrolinis darbas 2/20 Individualioji užduotis 12 Pasirengimas egzaminui 24 56

Kursinio darbo tematika. – Dalyko d stymo metodika. Paskait metu d stytojas suformuluoja problema, supažindina studentus su pagrindiniais darbo organizavimo etapais bei galimais sprendimo variantais. Multimedijos pagalba demonstruoja programos valdymo metodus. Praktini darb metu studentai atlieka užduotis, atitinkan-ias pagrindines paskait temas. Savarankiškai ruošiasi atsiskaitymui.

D stymo organizavimas: Bendros paskaitos vyksta auditorijoje, praktiniai darbai - kompiuterin je kla-s je pogrupiais. Priemon s: teorijai - paskait konspektas, skaidr s ir kita demonstravimui skirta me-

žiaga; praktiniams darbams - praktini darb metodiniai nurodymai, kompiuterin ranga. d Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Vertinamieji darbai: - praktiniai ir savarankiški darbai, sv. balas 0,4 - kontrolini darb vidurkis, sv.balas 0,3 - individualiuoji užduotis, sv. balas 0,3

0,7




Statybini konstrukcij Katedroje/

C.r. knygine 1. Sinkevi ius V. AutoCAD 2000 nuo nulio…- Kaunas: Smaltija, 2002.-736 p. ISBN 9986-708-78-8

9 5 1/0

2. Sinkevi ius V. AutoCAD 2005-2006 pradmenys - Kaunas : Smaltijos leidykla, 2006. - 854 p. ISBN 9955-551-88-7

2 0 -

3. Sankauskien T. Erdvin s kompiuterin s grafikos pagrindai: AutoCAD sistemoje: metodin priemon ir laboratorini darb užduotys inžinerini specialybi studentams. Akademija: LŽ U Leidybos centras, 2003. – 40 p.

3 0 1/yra

4. K. S. Danaitis. Kompiuterin braižyba. Rinktiniai pratimai AutoCAD 2000 versijoje Vilnius: Technika, 2003. 84 p.

http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/Dan

aitis.pdf

62


Literat ros egzempliori skai ius Rekomenduojama papildoma literat ra LŽ U bib-

lioteka Kauno apskri-ties viešoji bib-

lioteka

Statybini konstrukcij

katedroje 1. Audzijonis P. Kompiuterin inžinerin geometrija ir grafika: mokomoji knyga. – Vilnius: Technika, 2003. 252 p. ISBN 9986-05-667-5 (Centrin -biblioteka (1 egz.).

2. Omura G. AutoCAD 2005 ir AutoCAD LT 2005 va-dovas: techninis žinynas.- Kaunas: Smaltija, 2005.-1201 p. ISBN 9955-551-64-X (Centrin -biblioteka (1 egz.) )

-

3. Omura G. AutoCAD 2002. Vadovas.- Kaunas: Smaltija, 2002.-1116 p ISBN 9955-551-01-1 (Centrin -biblioteka (2 egz.)

Anotacija angl kalba. The purpose of the subject COMPUTER DESIGN 1 is to be able to understand the modules in the space; to manage three-dimensional (3D) system coordinates; to learn to draw and edit 3D objects; to control three-dimensional views; to command different types of modules for the designing of 3D objects and for the making of their projections and sections; to format, prepare and print of drawings. The subject is attached to alternative elective subjects group for Bachelor study

rogrammes. p Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Tatjana Sankauskien , Statybini konstrukcij katedra. Kiti dalyko d stytojai: - P

rogram pareng : doc. dr. Tatjana Sankauskien , Statybini konstrukcij katedra.

Recenzentai: doc. dr. P. Milius, V ŽF Statybini konstrukcij katedra. d

oc. dr. A. Dumbrauskas, Vandentvarkos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2007 05 04 d., protokolo Nr.168 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 05 15 d., protokolo Nr.14

63



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽSKB02 Pavadinimas lietuvi kalba: Statybin mechanika Pavadinimas angl kalba: Building mechanics Apimtis ir strukt ra: 3,0 kr. (30T, 30P, 66S) Dalyko paskirtis: Hidrotechnikos inžinerijos studij programos pagrindin s studijos (bakalauro), specialiojo lavinimo dalyk grup , technologijos moksl studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms: Matematika, Fizika, Teorin mechanika, Medžiag atsparumas. Studentas privalo geb ti skai iuoti, suprasti gamtos d snius, žinoti apie j gas ir j veikiamus k nus, pusiausvyros s lygas, žinoti apie medžiagas bei j savybes. Geb ti projektuoti vairias inžinerines konstrukcijas ir žinoti j paskirtis.

Dalyko studij pasiekimai: Dalyko studijas baig s studentas privalo mok ti skai iuoti ir projektuoti statiškai išsprendžiamas ir statiškai neišsprendžiamas konstrukcijas, sugeb ti perteikti mintis raštu, bendrauti, spr sti inžinerinius klausimus, dirbti komandoje, taikyti informacines technologijas, geb ti naudotis kompiuterin mis programomis, reaguoti besikei ian ias statybos reglament nuostatas ir išsiugdyti pagrindines vertybines nuostatas:

nuolatos mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis; teigiam poži r k rybing darb ; darbas turi b ti atliekamas gerai, kruopš iai ir laiku; pagarba gamtai, kuri b tina saugoti ir tausoti; siekti racionalaus gamtos, žmogaus technikos bei technologini veiksni derinio; pasitik ti savo j gomis, ryžtingai priimti sprendimus bei prisiimti atsakomyb už savo veiksmus ir sprendimus.

Dalyko turinys: Teorija – 1) Pagrindin s s vokos 2) Bendroji infliuen i teorija, 3) Plokš ios strypin s santvaros, 4) Trilankst s arkos ir r mai, 5) Statybin s mechanikos pagrindin s teoremos, 6) Statiškai neišsprendžiamos strypin s sistemos, 7) J g metodas, 8) Poslinki metodas, 9) Šiuolaikiniai konstrukcij skai iavimo b dai. L


Pratybos ir (arba) seminarai: 1) Sud tin s sijos skai iavimas 2) Trij lankst arkos skai iavimas 3) Statiškai išsprendžiamos santvaros skai iavimas 4) Statiškai neišsprendžiamo r mo skai iavimas j g metodu 5 ) Statiškai neišsprendžiamo r mo skai iavimas poslinki metodu.


Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kontrolinis darbas 11 Individualioji užduotis 33 Pasirengimas egzaminui 22

Kursinio darbo tematika: n raDalyko d stymo metodikos. Paskaitose perteikiamos teorin s žinios tvirtinamos pratyb metu sprendžiamais konkre iais uždavini pavyzdžiais, po to studentams išduodamos individualios

64

užduotys. Kiekviena užduotis atliekama per dvi savaites – taip žinios iš atitinkamos dalyko dalies galutinai sisavinamos. Semestro viduryje iš praeitos medžiagos rašomas kolokviumas pagal individualias užduotis. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Taikomas kaupiamasis vertinimas pagal formul : G = 0,6 VD + 0,4E ia G – galutinis vertinimas;

VD – vertinami atliekami individual s darbai; E – egzaminas Kiekvienas individualiosios užduoties darbas aiškinamas (priklausomai nuo apimties) dviej -trij pratyb užsi mim metu. Baigus aiškinim studentas kiekvien darb privalo atlikti per dvi savaites – tuomet nepriekaištingas jo atlikimas vertinamas aukš iausiu balu. V liau atlikt darb vertinimas mažinamas 15-20 % arba ginant atlikt darb . Egzamin sudaro du daliniai egzaminai (kolokviumai), vienas j rašomas pus jus semestrui, antrasis – gzamin sesijos metu. e




LŽ U knygynas

1. Klimavi ius V. Statybin mechanika, Mintis, 1965. 451 p. 50 2 -

2. yras A. Statybin mechanika, Mokslas, 1989. 403 p. 30 2 -

3. Statybin s mechanikos uždavini sprendimas kompiuteriais 5 - -

4. C . . . . ., 1982. 415 p. 10 - -

5. Atko i nas J., Nagevi ius J. Tamprumo teorijos pagrindai. Vilnius: Technika, 2004. 515 p.

6. Rimkus L., Skaržauskas V. Plokš i j strypini konstrukcij mechanika. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2005. 184 p.

- 2 -

Anotacija angl kalba. After the studies of the “Building mechanics” students should have engineering way of thinking as well as engineering understanding. They must know how to design elements of constructions when analyzing their strength, stiffness and stability, to understand reliability reasons of the element as well as the process of its functioning and break down. Students must be able to convey their ideas in written form, to solve individual engineering problems, to use omputer programs and react to constantly changing building standards and regulations. c

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Algimantas Patašius, Statybini konstrukcij katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): - P

rogram pareng : doc. dr. Algimantas Patašius, Statybini konstrukcij katedra.

Recenzentai: doc. dr. Jonas Juodis, Statybini konstrukcij katedra. d oc. dr. Juozas Vy ius, Hidrotechnikos katedra.


65



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽSKB07. Pavadinimas lietuvi kalba: Statybos pagrindai. Pavadinimas angl kalba: Basics of Building. Apimtis ir strukt ra: 2,0 kr. (24T, 12L, 12P, 32S). Dalyko paskirtis. Žem tvarkos studij programos pagrindin s studijos (bakalauro), specialiojo lavinimo dalyk grup , technologijos moksl studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Fizika. Inžinerin grafika. Nekilnojamojo turto kadastras ir registras. Dalyko studij pasiekimai. Viena iš žem tvarkos veiklos sri i yra nekilnojamojo turto vertinimas. Turto vertinimas reikalingas nekilnojamojo turto pirk jams ir pardav jams, paskolas išduodantiems bankams, draudimo mon ms ir kitoms ekonominio gyvenimo sritims. Nekilnojamas turtas tai ne tik žem s sklypai, bet ir pastatai. Atliekant nekilnojamojo turto vertinimus labai svarbu nustatyti pastato tip , pastato ar buto patalp planinius t rinius rodiklius, vertinti, ar pastato atitvarin s konstrukcijos atitinka esminius reikalavimus, iš koki statybini konstrukcini element pastatas pastatytas, rekonstruotas, kapitališkai suremontuotas ar kitaip pertvarkytas. Žem tvarkos studij program studijuojantys studentai, baig universitetines studijas ir b simieji aukštos kvalifikacijos specialistai, turi mok ti savarankiškai naudotis statyb reglamentuojan iais normatyviniais dokumentais, žinoti šiuolaikines statybines medžiagas, j savybes, geb ti apib dinti statinius, j naudojimo sritis bei konstrukcijas. Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1) Bendros žinios apie statybas. 2) Pagrindiniai statyb reglamentuojantys normatyviniai dokumentai. 3) Pagrindin s statybin s medžiagos, j savyb s. 4) Statini konstrukcijos ir elementai. Pratybos ir (arba) seminarai: 1) Pamat , sien , perdengini , stogo ir kit pastato konstrukcij parinkimas. 2) Pastato atitvarini konstrukcij šilumos perdavimo koeficient apskai iavimas. 3) Pastato fasado, plano ir skersinio pj vio br žini braižymas. 4) Pastato patalp plot ir t ri apskai iavimas. Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Individuali užduotis 1/16 Pasirengimas egzaminui 1/16

Dalyko d stymo metodikos. Teorines žinias studentai sisavina klausydami paskait ir studijuodami literat r . Teoriniai užsi mimai apima 24 auditorini valand . J metu studentai supažindinami su Lietuvoje galiojan iais pagrindiniais statyb reglamentuojan iais dokumentais, vairios paskirties pastatais ir j konstrukcijomis bei pagrindin mis statybin mis medžiagomis. Praktiniai užsi mimai vyksta auditorijoje. Praktini užsi mim metu studentai susipaž sta su pamat , sien , perdengini , stogo ir kit pastato element konstrukcij parinkimu, fasad , plan ir skersini pj vi bei j detali br žiniais, pastato projekto architekt rin s-konstrukcin s dalies aiškinamuoju raštu, atitvarini konstrukcij šiluminiais skai iavimais. Kiekvienas studentas atlieka individuali gyvenamojo namo rojekto architekt rin s-konstrukcin s dalies projektavimo užduot . p

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Taikomas kaupiamasis žini vertinimas. Dalyko sisavinimas vertinamas dešimties bal sistema. Teorin s žinios vertinamos išvedant vidurk

vertinim , gaut tarpinio patikrinimo ir egzamino metu. Galutinis vertinimas susideda iš egzamino metu parodyt žini , pratyb darbo bei individualios užduoties vertinimo.

66

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratyb darbas 0,3 Individuali užduotis 0,2 Egzaminas 0,5




Nakas A., Gajauskas J., Prikšaitis M. Civilini pastat konstrukcijos. V.: Mokslas, 1992. 5 5

Deltuva J. ir kt. Statybin s madžiagos. V.: Mokslas, 1982. 15 5 Mar iukaitis G., Valivonis J. Statybin s konstrukcijos. V.: Technika, 2002. 1 2




http://www.am.lt

Lietuvos Respublikos statybos statymas STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai STR 1.01.09:2003 Statini klasifikavimas STR 2.05.01:2005 Pastat atitvar šilumin technika STR 1.14.01:1999 Pastat plot ir t ri skai iavimo tvarka STR 1.05.08:2003 Statinio projekto architekt rin s ir konstrukcin s dali br žini braižymo taisykl s ir grafiniai žym jimai

R.Chudley, G.Greeno. Building Construction. Oxford Auckland, Boston Johanesburg, New Delli, 2001

Anotacija angl kalba. When developing basic skills for understanding the theories of the subject “Basics of building” students are provided with knowledge on the acts, laws, regulations and standards regulating building processes. Students will develop basic skills for understanding the nature of up-to-date building materials and their properties. The knowledge on various structures, the fields, lassification and constructions of their use is presented to students. c

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: asistentas Dainius Ramukevi ius, Statybini konstrukcij katedra. K

iti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas):

Program pareng : asistentas Dainius Ramukevi ius, Statybini konstrukcij katedra. Recenzentai: doc. dr. Kazys Aleksandras Vaišvila, Statybini konstrukcij katedra. d

oc. dr. Audrius Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra.


67



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽSKB24. Pavadinimas lietuvi kalba: Medžiag atsparumas. Pavadinimas angl kalba: Strength of Materials. Apimtis ir strukt ra: 4,0 kr. (32T, 16L, 32P, 80S). Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos inžinerijos ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij program pagrindin s studijos (bakalauro), studij pagrind dalyk grup , technologijos moksl studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Matematika, fizika, teorin mechanika. Studentas privalo žinoti gamtos d snius, suprasti apie j gas ir j veikiamus k nus bei juos sudaran i medžiag savybes. B tina žinoti statikos pusiausvyros s lygas ir geb ti skai iuoti. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko studijas baigusiam studentui turi b ti susiformav s inžinerinis m stymas, inžinerin nuovoka. Jis privalo mok ti projektuoti konstrukcij elementus, nagrin ti j stiprum , standum ir stabilum , suvokti elemento patikimumo priežastis, jo darbo ir iš jimo iš rikiuot s proces . Studentas privalo sugeb ti perteikti mintis raštu, spr sti individualias inžinerines problemas, naudotis kompiuterin mis programomis, reaguoti nuolat besikei ian ias statybos normas ir taisykles bei išsiugdyti šias pagrindines statybines nuostatas: nuolatos mokytis, ruošti save gyvenimui informacin s visuomen s s lygomis; sitikinimas, kad bet koks visuomenei naudingas darbas yra gerbtinas ir turi b ti atliekamas kiek manoma geriau, kruopš iai ir laiku; teigiamas poži ris k rybing darb ; pagarba gamtai, kuri b tina saugoti ir tausoti diegiant naujas ekologiškas echnologijas; pasitik jimas savo j gomis priimant sprendimus ir prisiimant atsakomyb už juos. t

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Pagrindin s s vokos. 2. tempimas ir gniuždymas. 3. Skerspj vi geometriniai rodikliai. 4. tempim ir deformacij b viai. 5. Šlytis. Kirpimas. Sukimas. 6. Plokš iasis lenkimas. 7. Sud tingas element

eformavimas. 8. Deformuojam sistem stabilumas. 8. Dinaminis deformavimas. d Laboratoriniai darbai: 1. Plieno tempimo bandymas. 2. Medžiag gniuždymo bandymas. 3. Medžiag lenkimo bandymas.

. Medžiag sukimo bandymas. 5. Klupdymo bandymai. 4 Pratybos ir (arba) seminarai: 1’) Statiškai išsprendžiam tempiam -gniuždom strypini sistem skai iavimas. 2) Sud ting plokš i skerspj vi geometrini rodikli skai iavimas. 3’) Sij stiprumo skai iavimas. 3’’) Laužytos ašies stryp stiprumo skai iavimas. 1

’’) Klupdom stryp skai iavimas.

M



Kontrolonis darbas 1/10 Pasirengimas laboratoriniams darbams 6/12 Individualioji užduotis 2/26 Pasirengimas egzaminui 1/32

Kursinio darbo tematika. -

68

Dalyko d stymo metodikos. Prieš pradedant d styti studentams pateikiama 10 elementari klausim iš matematikos, geometrijos, trigonometrijos ir fizikos. Atsakymai padeda orientuotis reikia ar nereikia kartoti elementari vidurin se mokyklose gaut žini , be kuri ne manomas dalyko aiškinimas. Paskaitose perteikiamos teoretin s žinios tvirtinamos pratyb metu sprendžiamais konkre iais uždavini pavyzdžiais. Po to studentams išduodamos individualios užduotys, kuri kiekvien atliekant dviej savai i laikotarpyje žinios iš atitinkamos dalyko dalies galutinai sisavinamos. Semestro

iduryje iš praeitos medžiagos rašomas kolokviumas ir kontrolinis darbas pagal individualias schemas. v Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Taikomas kaupiamasis vertinimas pagal formul : G = 0,6VD+0,4E, ia G – galutinis vertinimas;

VD – vertinami per 4- j semestr atliekami darbai; E – egzaminas. Kiekvieno ISGD skai iavimo pavyzdys aiškinamas (priklausomai nuo apimties) dviej -trij pratyb užsi mim metu. Baigus aiškinim studentas kiekvien darb pagal individuali užduot privalo atlikti per dvi savaites, – tuomet nepriekaištingas jo atlikimas vertinamas aukš iausiu balu. V liau atlikt darb vertinimas kas savait mažinamas 15-20%. LD atliekami pogrup mis išklausius atitinkam dalyko teorin dal ir atlikus iš tos dalies atitinkamus pavyzdinius skai iavimus. LD apiforminimo kokyb s ir žini vertinimas atliekamas semestro pabaigoje, – po 2-jo kolokviumo. KD rašomas pra jus 2-3 savait ms po 3-jo individualaus darbo išaiškinimo, – po tarpinio atsiskaitymo termino (po semestro vidurio). Egzamin sudaro du daliniai egzaminai (kolokviumai), kuri vienas rašomas pus jus semestrui, antrasis – egzamin sesijos metu. Atliekant galutin vertinim , individuali darb ir laboratorini darb vertinimai vidurkinami. Vertinamus darbus sudaro:

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Trys individual s skai iuojamieji-grafiniai darbai (ISGD)

0,41

Šeši laboratoriniai darbai (LD) 0,20 Vienas kontrolinis darbas (KD) 0,45 Pirmasis dalinis egzaminas (1-is kolokviumas) (1K)

0,50

Antrasis dalinis egzaminas (2-is kolokviumas) (2K)

0,40 Pagrindin literat ra:



LŽ U knygynas

1. ižas, A. Medžiag atsparumas (konstrukcij element mechanika). Vadov lis aukšt. techn. m-l studentams. – V.: technika, 1993,-362 p.

100 0 0

2. ižas, A., Viršilas, V., Žekevi ius, J. Aiškinamasis medžiag atsparumo uždavinynas. – Vilnius; TEV, 2002. – 295 p.

50 2 0

3. Mikuckis, F. Medžiag atsparumas: tempimas ir gniuždymas – Akademija, 2002. – 30 p.

3 0 100

4. Mikuckis, F. Medžiag atsparumas: skerspj vi geometriniai rodikliai. – Akademija, 2003.- 23 p.

3 1 100

5. Mikuckis F. Medžiag atsparumas: gniuždom stryp stabilumas (metodin medžiaga), - Akademija, 2005. - 17 p.

6 1 200

69

6. Mikuckis F. Student savarankiško darbo organizavimas mokantis medžiag atsparumo disciplin . Kaunas-Akademija, 1999. – 39 p.

123 0 0




1. Fedosjevas, V. Medžiag atsparumas. Versta iš 7 rusiškojo leidimo. – V.: Mokslas, 1977. – 523 p.

2. Juodis, J. Medžiag atsparumas: paskait konspektas. – K.: raid , 1989, - 233 p.

3. , . . . – .: . 1979. – 311 .

3’. , . . . – .: . 1983. – 302 .

3’’. , . . . – .: . 1988. – 366 .

4. Vasauskas, S. Mechaniniai medžiag bandymai. – Vilnius, Valst. Politin s ir mokslin s lit. leidykla, 1963. – 216 p.

Anotacija angl kalba. After the studies of the "Strength of materials" students should have engineering way of thinking as well as engineering understanding. They must know how to design elements of constructions as well as to analyze their strength, stifness and stability, to understand reliability reasons of the element as well as the process of its functioning and break down. Students must be able to convey their ideas in written form, to solve individual engineering problems, to use omputer programs and react to constantly changing building standards and regulations. c

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Feliksas Mikuckis, Statybini konstrukcij katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Tatjana Sankauskien , Statybini konstrukcij katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Feliksas Mikuckis, Statybini konstrukcij katedra.

Recenzentai: doc. dr. J. Juodis, Statybini konstrukcij katedra. doc. dr. J.Vy ius, Hidrotechnikos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2008 05 29, protokolo Nr. 177 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2008 06 09, protokolo Nr. 27

70



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽSKB31. Pavadinimas lietuvi kalba: Inžinerin s konstrukcijos. Pavadinimas angl kalba: Engineering Constructions. Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (32T, 48P, 80S). Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos inžinerijos studij programos pagrindin s studijos (bakalauro), specialiojo lavinimo dalyk grup , technologijos moksl studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Turi b ti baigtos medžiag atsparumo ir statybini medžiag dalyk studijos. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko studijas baig s studentas turi žinoti gelžbetonin ms, metalin ms ir medin ms konstrukcijoms vartojamas medžiagas ir j savybes, turi mok ti suprojektuoti ir patikrinti gelžbetonines, metalines, medines konstrukcijas ir j elementus, žinoti ši konstrukcij naudojimo

patybes. y Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1) Bendrosios s vokos 2) Medini , metalini ir gelžbetonini konstrukcij ilgaamžiškumas 3) Konstrukcij skai iavimo metodai 4) Metalini konstrukcij skai iavimas ir konstravimas 5) Medini konstrukcij skai iavimas bei konstravimas 6) Gelžbetonis, esm ir taikymas

) Gelžbetonio konstrukcij elementai, j skai iavimas ir konstravimas. 7 L


Pratybos ir (arba) seminarai: 1) Lenkiam ir gniuždom medini element skai iavimas 2) Lenkiam ir gniuždom metalini element skai iavimas 3) Lenkiam ir gniuždom gelžbetonini element kai iavimas 4) Lenkiam betonini ir gelžbetonini element bandymas.s

M


Materialusis dalyko studij apr pinimas: Naudojamasi “Medžiag atsparumo laboratorija”. Joje yra pilnai sukomplektuota ranga medžiagoms ir konstrukcijoms tirti ardan iais ir neardan iais metodais.

urimi fotografij komplektai, kuriuose užfiksuotos teoriniame kurse nagrin jamos konstrukcijos. T Katedros patirtis dalyko srityje:

1. Parengti 25 straipsniai recenzuojamuose leidiniuose. 2. Parengtas 41 straipsnis. 3. Parengti 23 metodiniai patarimai.

Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kursinis projektas 1/32 Individualioji užduotis 1/16 Pasirengimas egzaminui 1/32

K

ursinio darbo tematika. Požeminio rezervuaro surenkamosios gelžbetonin s konstrukcijos

Dalyko d stymo metodikos. Dalykas d stomas vieno semestro metu. teorin d stomo dalyko dal studentai sisavina klausydami paskait bei studijuodami nurodyt literat r . Teorin s žinios sisavinamos ir pagilinamos atliekant praktikos darbus, mokydamiesi projektuoti konstrukcijas, j

elementus bei juos patikrinti, išbandyti. Individual s pratyb darbai aprašomi. Nurodytos temos kursinis projektas rengiamas pagal pateiktus kiekvienam studentui skirtingus duomenis.

71

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Paskaitos ir pratybos vyksta pagal pateikt program . Semestro b gyje rašomas kolokviumas. Vertinama 10 bal sistemoje. Studij kontrol s forma yra kaupiamasis vertinimas, kur sudaro vertinami darbai (pratyb , kursinis projektas) ir egzaminas. jei bakalauranto(- s) kolokviumas vertinamas pažymiu 6 (patenkinamai) ir daugiau ir jei gautas pažymys tenkina, per galutin atsiskaitym (egzamin ) už t dal atsiskaityti nereikia. Kiekvienas pratyb darbas vertinamas atskirai 10 bal sistemoje. 30% semestrinio pažymio sudaro vis pratyb darb vidurkinis vertinimas, 30% kursinio projekto, 40% egzamino vertinimas.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Pratybos 0,3 Kursinis projektas 0,3 Egzaminas 0,4




KTU biblioteka

1. V.Jok baitis, A.Jurkša ir kt. Gelžbetonin s ir m rin s konstrukcijos. - V.: Mokslas, 1992. - 392 p.

3 2 4

2. A.Janickas. Gelžbetonio konstrukcijos. Vadov lis. Kaunas "Technologija" 2000. - 302 p.

0 2 3

3. J.Paulauskas, A.Kvedaras. Metalin s konstrukcijos. vadov lis. V.: Mokslas, 1977. - 464 p.

2 3 4

4. A.Valentinavi ius, B.Vali nas. Medin s konstrukcijos. Vadov lis aukšt. mok. V.: Enciklopedija 1999. - 224 p.

3 4 3

5. STR 2.05.03:2003. Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai

1 2 2

6. STR 2.05.04:2003. Poveikiai ir apkrovos 1 2 2 Papildoma literat ra:



KTU biblioteka

1. Edvin H. Gaylord, Fr. Charles N.Gaylord. Structural Enhineering Handbook (Third Edition). McGraw-Hill Publishing Company, 1990. – 1232 p.

2. Chu-Kia Wang, Charles G.Salmon. Reinforced Concrete Design. University of Wisconsin-Madison. - New York: Harper Collins Publishers, 1992. - 1030 p.

3. . . , . . . . – .: , 1989. – 415 c.

4. I.Jok baitien , V.Jok baitis ir kt. Gelžbetonin s konstrukcijos, - V.: Mokslas, 1988. - 220 p.

5. V.Vaitkevi ius. Metalin s konstrukcijos. Vadov lis. V.: Mokslas, 1984. – 95 p.

6. A.Valentinavi ius. Medin s konstrukcijos. Mokymo priemon aukšt. Mok. V.: Mokslas, 1983. – 168 p..

7. A.Kensgaila, K.-A.Vaišvila. Inžinerin s konstrukcijos. Metodiniai patarimai gelžbetonini konstrukcij kursiniam projektui rengti. - K.: LŽ A leidybinis centras, 1991. -54 p.

8. K.A.Vaišvila, S.Karosas. Gelžbetonin s konstrukcijos. Skai iavimo metodika. Kaunas-Akademija. 1999. – 27 p.

9. K.A.Vaišvila. Gelžbetonin s konstrukcijos. Skai iavimo metodika. Kaunas-Akademija 2005. - 38 p.

72

Anotacija angl kalba. The programme of Engineering Structures is constructed in such way as to give students better understanding of the following terms: types and properties of structural materials - steel, timber, concrete, reinforcement; general design and computation considerations of structures, the structural design and verification process, structural optimization; design of steel structural members,

esign of timber structures, design of concrete, reinforced concrete and pristressed concrete structures. d Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. K.A.Vaišvila, Statybini konstrukcij katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. D.Ramukevi ius, Statybini konstrukcij katedra. P

rogram pareng : doc. dr. K.A.Vaišvila, Statybini konstrukcij katedra.

Recenzentai: lekt. dr. Raimondas Šadzevi ius, Statybini konstrukcij katedra. d oc. dr. Ri ardas Vilkas, KTU katedra.


73



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽSKB35. Pavadinimas lietuvi kalba: Inžinerin grafika-2. Pavadinimas angl kalba: Engineering Graphics-2. Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (16T, 48P, 56S). Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos inžinerijos bei vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo programoms, bakalauro studij pakopa, bendr j inžinerijos dalyk grup , technologijos moksl (inžinerijos) studij sritis, aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. B tinos braižomosios geometrijos žinios bei pradiniai darbo kompiuteriu g džiai. Dalyko studij pasiekimai. Dalyko turinys ir jo pateikimo metodika orientuojama tokiam tikslui gyvendinti: Suteikti bakalaurui technologijos mokslo srities fundamentalias žinias, formuojan ias

teorinius inžinerin s veiklos kompetencijos pagrindus, sprendžiant šio tikslo uždavinius: Žinoti ir mok ti formuluoti ir pagr sti matematinius teiginius, geb ti taikyti juos praktin je ir profesin je veikloje, formuoti logišk ir analitin mastym ; gyti žinias ir suformuoti g džius naudojant modernias inžinerines priemones, b tinas saugiai inžinerinei veiklai. Inžinerin grafika – tai dalykas, mokantis br žini braižymo bei j skaitymo taisykli . Kompiuterin s inžinerin s grafikos pagrindai suteikia galimyb gyti pradinius projektavimo

ompiuterio pagalba (CAD) g džius. k Dalyko turinys. Teorinis kursas: Projekcin braižyba (vaizdai, pj viai), mašin braižyba (detali sujungimai) ir statybin braižyba (generaliniai planai, bendrieji architekt riniai – statybiniai br žiniai). Kompiuterin s inžinerin s grafikos pagrindai (sistemos AutoCAD funkcionavimo principai,

agrindini primityv braižymas ir redagavimas). p L


Pratybos ir (arba) seminarai: Projekcin braižyba (vaizdai, paprasti ir sud tingi pj viai, kirtiniai), mašin braižyba (srieginiai sujungimai, surinkimo br žini detalizavimas) ir statybin braižyba (generaliniai planai, inžinerini statini br žiniai, bendrieji architekt riniai – statybiniai br žiniai). Kompiuterin s inžinerin s grafikos pagrindai (Br žinio sluoksni paskirtis ir savyb s. Teksto rašymo stiliai ir b dai, redagavimas. Koordina i vedimo b dai. Grafini darbo režim nustatymas ir panaudojimas. Pagrindini AutoCAD sistemos primityv braižymas ir redagavimas. Kont r r kšniavimo b dai ir tipai. Matmenys: stiliaus k rimas ir braižymas.).b


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kontrolonis darbas 2/20 Pasirengimas praktiniams darbams 6/12 Pasirengimas egzaminui 1/24

K

ursinio darbo tematika. -

Dalyko d stymo metodikos. Metodika grindžiama tokia logine schema: problemos suformulavimas, galimi sprendimo variantai, j apžvalga, sprendimo varianto parinkimas, uždavinio sprendimas. Paskait metu pagal galimybes naudojama multimedija stengiantis pateikti kurso medžiag atsižvelgiant vyraujan ius student labiausiai išvystytus intelekt tipus. Pagrindin ms kurso temoms paaiškinti naudojami special s modeliai, lentoje braižomi br žiniai.

74

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Vertinamieji darbai: -laboratortiniai ir savarankiški darbai, sv. balas 0,4; - kontroliniai darbai, sv. b. 0,6.

0,6

Egzaminas (sudarytas iš 2 dalini egzamin su svorio balais 0,6 ir 0,4)

0,4




Katedros fondas

3. Sliesori nas V., Jurgaitis J., iuprinas V. Inžinerin grafika: vadov lis aukšt j m-kl studentams – V.: “Žiburys”, 1998. 479p.

104

4. Sankauskien T. Kompiuterin grafika AutoCAD sistemoje : metodin priemon ir laboratorini darb užduotys Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto studentams. Akademija: LŽ U Leidybos centras, 2005. 44 p. (Centrini r m knygynas)

5. B.Juodagalvien , P.Gerdži nas, R.Kvietkauskas. Statybin braižyba. Užduotis ir metodikos nurodymai. –V.:Technika, 2001. 24p. http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniai/met_stat.pdf

6. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.08:2003. Statinio projekto architekt rin s ir konstrukcin s dali br žini braižymo taisykl s ir grafiniai žym jimai. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=224317&Condition2=




2. Sliesori nas V. Mašin braižyba. – 2-as pat. ir papild. leid. – V.: Mokslas, 1987. 302p.

3. Baltrimas A. Inžinerin grafika . – V.: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1995. 342p.

4. Sinkevi ius V. AutoCAD 2000 nuo nulio…- Kaunas: Smaltija, 2002. 731p.

5. Audzijonis P. Kompiuterin inžinerin geometrija ir grafika: mokomoji knyga. – Vilnius: Technika, 2003. 251p.

Anotacija angl kalba. Course Objective: To teach students the methods and rules of engineering graphics applying to both conventional and CAD drafting. Course description: ISO standards, pictorial and multi-view sketching and drawing, dimensioning, sectioning, assembly drawings; plan of site, drawing of building (plans, elevations, sections). Practical applications of AutoCAD. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Antanas Vansevi ius, Statybini konstrukcij katedra.

75

Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. dr. Inga Adamonyt , Statybini konstrukcij katedra, doc. dr. Tatjana Sankauskien , Statybini konstrukcij katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Antanas Vansevi ius, Statybini konstrukcij katedra.

Recenzentai: doc. dr. P.Milius, Statybini konstrukcij katedra. l ekt. dr. Inga Adamonyt , Vandentvarkos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2007 12 10, protokolo Nr.174. Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 12 22, protokolo Nr. 22.

76


Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas Vandentvarkos katedra

STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽVT B32 Pavadinimas lietuvi kalba: Vandens kio valdymas Pavadinimas angl kalba: Water management Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36T, 18P, 66S) Dalyko paskirtis. Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studij programa, Specialiojo lavinimo dalyk grup , Technologijos mokslo studij sritis, Aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Makro ir mikro ekonomika, Vandens kio ekonomika, Hidrotechniniai statiniai, Grunt mechanika ir statybos pagrindai, Sausinimo ir dr kinimo sistemos, Informacin s technologijos, Inžinerin s konstrukcijos. Dalyko studij pasiekimai. studijos bakalaurui suteikia supratim apie statybini mašin darbo parametrus ir darbo našumo didinimo galimybes, išmokstama parinkti ir valdyti mechanizm darb , nustatyti vandens kio statybos proces element eiliškum ir nuoseklum , technologijas, suteikia žini apie vandens kio statybos darb organizavim , planavim , valdymo g džius. Studentai bus mokomi projekt ženklinimo, technini duomen paruošimo, technikos parinkimo ir darb našumo didinimo galimyb mis, supažindinami su vandens kio statyb technologijomis, tinklini ir kalendorini plan sudarymu, išmokomi sudaryti s matas, suteikiamos žinios apie operatyvin ir strategin , žmogišk j resurs planavim , operacij ir personalo, rinkodaros ir ištekli

aldym , konkurs organizavim , taip pat finans valdym . v Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Vandens kio valdymo tikslai ir aktualumas. 2. Projekt sudarymas ir žem s darbai. 3. Vandens kio statybos technologijos ir mechanizm parinkimas. 4. Vandens kio statybos organizavimas. 5. Vandens kio mon s valdymas ir statybos planavimas. 6. Vandens kio statybos valdymas. 7. Žmoni ištekli atranka ir valdymas. 8. Rinkodaros valdymas. 9 . Vandens kio statybos finansinis valdymas. L aboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Objekto statybos paruošiamieji darbai. 2. Technini duomen paruošimas. 3. Vandentvarkos objekt technologijos. 4. Vandens telkini išvalymo b dai ir technologija. 5. Statybos kainos nustatymas. 6. Tinklinio grafiko sudarymas. 7. Gamybos plano sudarymas. 8. Verslo plano sudarymas. 9. Sutar i sudarymas. 1 0. Objekt statybos konkurs organizavimas. M okomoji praktika: Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Pasirengimas egzaminui 24 Kursinis darbas 32 Kontrolonis darbas 10 Kursinis darbas Kursinis darbas

77

Kursinio darbo tematika. 1.Statybos darb parametr nustatymas, darb kieki paskai iavimas ir mechnizm parinkimas. 2.Vandens kio objekto statybos technologij aprašymas. 3.Vandens kio objekto išlaid skai iavimas. 4.Darb tinklinio (arba kalendorinio) grafiko sudarymas. 5

.Statybos darb aplinkos apsaugos dalis.

Dalyko d stymo metodikos. Multimedia ranga, kompiuteris, programos Surfer, Autocad. Mokomieji ilmai, power – point, ekskursijos, koliokviumas, kontrolinis darbas. f


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Egzamino vertinimas 0,6 Kursinio darbo vertinimas 0,3 Kontroliniai darbai 0,1




1.Katkevi ius L. Melioracijos darb technologija ir organizavimas ir ekonomika. V.: Mokslas, 1981. - 365 p.

14 5

2.Zavadskas E. - K. ir kt. Pastat statybos technologija. V.: Alma littera, 2000. - 264 p.

10 1

3.Zavadskas E. - K. ir kt.Statybos organizavimas. V.: I „Petro ofsetas“, 2001. – 197 p.

10 1

4.Grinevi ius R. ir kt. Statybos ištekli ir investicij ekonomika. V.: Technika, 1996. - 62 p.

10

5. Misevi ius A. Vadybos pagrindai. V., 2001. - 268 p. 5 6. Lukoševi ius, Martinkus B. Maž j ir vidutini moni vadyba. Kaunas, "Technologija", 2000. - 192 p.

2 1




1.Vilson Peter. Mažos mon s finansinis valdymas (vertimas lietuvi kalb ). V.: Alma litera”, 1997. - 256 p.

2.Dubinas V. Darbo užmokes io formos ir sistemos Europos šalyse. V.: Lietuvos informacijos institutas, 1996. - 83 p.

3.Barczyk C. Visuotin s kokyb s vadyba. V., 1999. – 132 p. 4.Navickait A., Ston iuvien N., Žaltauskien N. Finansin apskaita žem s kyje. V.: Žiburio leidykla, 1999. - 159 p .

5.Katkevi ius L., Dervinskas E. Melioracijos darb vykdymas (rus.). Maskva, Agropromizdat, 1986. - 224 p.

6.Katkevi ius L., Ci nys A. Vainieko ežero išvalymo technologija. Mokymo priemon . LŽ U Vandentvarkos katedra, 2003. - 35 p.

7.Sivickis K. Darbo užmokestis ir s mat sudarymas vandens kio statyboje. LŽ U, 2001. - 36 p.

Anotacija angl kalba. Students will gain knowledge of construction vehicles and its potentiality of labour productivity. Studies present construction processes priority, sequence and technologies for students. It gives basic knowledge of water works management, planning and administration. Students will be educated about labour processes management, planning, staff control and financial resources administration and accounting.

78

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Antanas Ci nys, Vandentvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Antanas Ci nys, Vandentvarkos katedra. Recenzentai: prof. habil. dr. L.Katkevi ius, Vandentvarkos katedra. d

oc. dr. Liudas Kin ius, Melioracijos katedra.


79



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽVTB22 Pavadinimas lietuvi kalba: Inžinerin s hidrologijos mokomoji praktika Pavadinimas angl kalba: Engineering hydrometry practical training Apimtis ir strukt ra: 2 kr. (70M, 10S). Dalyko paskirtis. LŽ U Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto Hidrotechnikos ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo program pagrindini studij studentams. Technologijos moksl sritis (T000). Aplinkos inžinerijos kryptis (04T). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Inžinerin hidrologija, hidraulika, geodezija. Dalyko studij pasiekimai. Geb jimas praktiškai atlikti upi ir kit vandens telkini matavimus, vertinant t kmi hidraulinius ir morfometrinius elementus.

Mokomosios praktikos atlikimo vieta: 1.Viena iš upi (Dubysa, Jiesia, Neris, Šventoji ir t.t.). 2.Kauno hidrologin stotis (hidrometrini suktuk kalibravimo laboaratorija), Šan i vandens matavimo stotis 3

.Nemuno laivybos kelias.

Darb apimtis: 1. Eksperimentiniai tyrimai (up , mažos vandent km s) – 60%. 2. Pažintin studija (ekskursijos vandens matavimo stot , hidrometrini suktuk kalibravimo laboratorij , Nemuno vandens kelio hidrografini tyrim ir kit upi vykstan i vagos proces , j žio i apži ra)-10% 3. Kameraliniai darbai (eksperimentini duomen sutvarkymas, skai iavimai, ataskaitos parengimas)-

0% 3 Praktikos etapai: 1.Susipažinimas su saugaus darbo taisykl mis, atliekant hidrometrinius darbus. 2.Matavimo prietais ir kitos rangos patikrinimas ir paruošimas naudojimui. 3.Up s vagos ruožo (ilgis 100-300 m) ir pagrindinio hidrometrinio profilio parinkimas. 4.Vandens lygi matavimo stoties (laikinos) rengimas. 5.Magistralini jim piketavimas, niveliacija, kamp ir azimut matavimas up s ruožo krantuose. 6.Darbo s lyg aprašymas, up s vandens lygi ir temperat ros steb jimai. 7.Pagrindinio hidrometrinio profilio paruošimas matavimams (vandens gylio ir grei i ) 8.Up s vagos ruožo vandens gyli matavimas. 9.Vandens grei i ir t km s kryp i ruože matavimas paviršin mis pl d mis. 10.Up s vagos ruožo hidraulinio nuolydžio nustatymas. 11.Up s vagos ruožo dugno ir prievagin s sl nio dalies batimetrin s/ topografin s nuotraukos sudarymas. 12.Maž vandens t kmi debit nustatymas naudojant hidrometrinius slenks ius/latakus, bei t rio matavimo indus. 13.Susipažinimas su hidrologini sto i rengimais, steb jim ir matavim metodais. 14.Susipažinimas su hidrometrini suktuk kalibravimo ranga ir metodika. 15.Susipažinimas su Nemuno laivybos kelio vagotyros metodika ir ranga. 16.Mokomosios praktikos ataskaitos paruošimas. Materialusis dalyko studij apr pinimas: Mokomosios praktikos metu praktikantai gyvena palapini miestelyje (Dubysa, Šventoji ir kt.), suteikiamos minimalios gyvenimo s lygos prie up s. Apr pinami hidrometrijos ir kita ranga.

80


Pasirengimas mokomajai praktikai 10 Komandos darbas 70

Dalyko d stymo metodikos. Praktikos metu vadovas betarpiškai bendrauja su studentais eksperiment metu, aiškina ekskursij objektus (kartu su vietos specialistais), konsultuoja rengiant praktikos taskait . a

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Mokomosios praktikos bendras pažymys susideda iš paruoštos ataskaitos vertinimo ir apklausos žodžiu (abiem atvejams svorio koeficientas lygus – 0,5).

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Mokomosios praktikos atlikimas 0,5 Mokomosios praktikos ataskaitos vertinimas ir apklausa žodžiu)

0,5




Vandentvakos k-je

Poška A., Punys P. Inžinerin hidrologija.-K., 1996 100 Dumbrauskas A., Punys P. Hidrometrijos - hidrologijos mokomoji praktika. Metodiniai patarimai. Kaunas-Akademija, 2003

20

Poška A. Hidrometrijos-hidrologijos mokomosios praktikos metodiniai nurodymai. LŽUA, 1977

10

Manual on streem gauging. Geneva, WMO, No 519, vol 1,2, 1980

1

Lucheva A.A. Prakticheskaja gidrometrija. L., Gidrometeoizdat, 1983

2 2

Hydrometry : principles and practices / edited by R.W. Herschy. Chichester : Wiley, 1999

1




Vandentvakos k-je

Ackers P. et al. Weirs and flumes for flow measurement. John Wiley & Sons, 1989

Anotacija angl kalba. Hydrometry training practice is carried out in the water stream and its surroundings, laboratory of calibrating of current meters, gauging stations and Nemunas waterway. Practical measurements of river flow velocity, discharge, water depth are performed using

ydrometrical equipment. h Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: prof. habil. dr. Petras Punys, Vandentvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. Vilimantas Vai iukynas, lekt. dr. Inga Adamonyt , lekt. Gitana Vy ien , Vandentvarkos katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Antanas Dumbrauskas ir prof. habil. dr. Petras Punys, Vandentvarkos katedra

Recenzentai: prof. habil. dr. R. Tumas, Vandentvarkos katedra. p

rof. habil. dr. eslovas Linksmutis Ramonas, Statybini konstrukcij katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2008 04 10, protokolo Nr.2 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2008 04 17, protokolo Nr.19.

81



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽVT B06 Pavadinimas lietuvi kalba: Inžinerin s hidrogeologijos mokomoji praktika Pavadinimas angl kalba: Engineering geohydrology practical training Apimtis ir strukt ra: 2 kr. (70M, 10S) Dalyko paskirtis. Dalykas skirtas LŽ U Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto Hidrotechnikos inžinerijos (HT) ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo (VA) studij program pagrindini studij studentams. Technologijos moksl sritis T(000), Aplinkos inžinerijos kryptis (04T). Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Dirvotyra, Inžinerin hidrogeologija, geodezija. Dalyko studij pasiekimai. Konkre ios vietov s požemin je hidrosferoje vykstan i reiškini ir proces esm s ir priežas i sužinojimas; požeminio vandens kiekybini parametr , j poky i d sningum , kintan ios situacijos analizavimas ir galim pasekmi vertinimas; dinamini proces požemin je hidrosferoje fiksavimas, analizavimas ir vertinimas. Geb jimas taikyti gytas teorines inžinerin s idrogeologijos žinias požeminio vandens fiziniams parametrams ir j poky iams steb ti ir matuoti. h

Dalyko turinys. Mokomoji praktika: Hidrogeologini tyrim sud tis, pasirengimas tyrimams Hidrogeologini tyrim tikslai ir sud tis. Parengiam j tyrim darb sud tis. Teritorijos inžinerini geologini s lyg sud tingumo išankstinis vertinimas. Vietov s geodeziniai matavimai. Geologiniai ir geomorfologiniai tyrimai. Reljefo vertinimas, pagrindin s reljefo formos tiriamoje vietov je. Geologin vietov s s ranga. Up s kranto atodanga (M 1:20) pagal kranto matavimus ir gr žinio (prie kranto) duomenis. Upi erozin s veiklos analiz tiriant up s krantus. Steb jimo gr žinio rengimas, jo dokumentacijos tvarkymas. Gr žimo b dai. Gr žimo rangos parinkimas hidrogeologiniams tyrimams. Steb jimo gr žini išd stymas vietov je. Steb jimo gr žinio rengimo technologija. Steb jimo gr žinio rengimo konstrukcijos. Steb jimo gr žinio dokumentacija. Bendrieji gr žinio duomenys. Geologinio pj vio aprašymas ir sudarymas. Vandening sluoksni charakteristikos. Vietov s hidrogeologini s lyg vertinimas. Vandening sluoksni išskyrimas, pagal išgr žtus gr žinius ir požeminio vandens išsiliejim žem s pavirši . Požeminio vandens tip pagal sl gsojimo s lygas (aeracijos zonos, gruntinis ir tarpsluoksninis) nustatymas. Požeminio vandens ryši su upe nustatymas (hidrogeologinis profilis MV 1:100, MH 1:200). Požeminio vandens mitybos s lyg nustatymas. Šaltini tyrimai. Šaltini tip nustatymas pagal vairias klasifikacijas. Šaltini debito matavimas. Šaltini vandens temperat ros matavimai. Požeminio vandens chemini ir fizikini savybi tyrimas. Vandens pavyzdži mimas. Pavyzdži mimo periodiškumas. Pavyzdži paruošimas, konservavimas ir saugojimas. Standartin s proced ros, užtikrinan ios pavyzdži patikimumo ir kokyb s kontrol . Laboratorin s proced ros, užtikrinan ios analiz s patikimum ir duomen kokyb s kontrol . Fizikini ir chemini požeminio vandens savybi tyrimas. Grunto ir dugno nuos d geochemini m gini mimas. Viršutinio grunto sluoksnio geocheminiai tyrimai. Aeracijos zonos geocheminiai tyrimai. Dugno nuos d geocheminiai tyrimai. Požeminio vandens lygio matavimai. Ilgalaikiai požeminio vandens lygio matavimai. Epizodiniai požeminio vandens lygio matavimai. Požeminio vandens lygio matavim rezultat vaizdavimas hidrogeologiniuose žem lapiuose.

82

Grunto filtracini savybi tyrimai. Grunto filtracijos koeficiento nustatymas taikant pylimo gr žin metod . Grunto filtracini savybi tyrimas taikant dviej žied infiltrometr . H idrogeologini tyrim medžiagos analiz ir ataskaitos parengimas. Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Pasirengimas mokomajai praktikai 10 Komandos darbas 70

Dalyko d stymo metodikos. Studentams pateikiama kartografin tiriamos teritorijos medžiaga. Atliekami lauko tyrimai, vykdomos mokomosios ekskursijos. Darbas atliekamas komandoje. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Mokom j praktik studentai gina grupel mis (6-10 žmoni kiekvienoje), ta iau vertinama atskirai pagal kiekvieno ind l ir gynimo rezultat .

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Mokomosios praktikos atlikimas 0,6 Mokomosios praktikos gynimo rezultatas

0,4




Vandentvar-kos katedra

Hidrogeologijos mokomoji praktika / Lietuvos žem s kio universitetas. Vandentvarkos katedra; [pareng A. Dumbrauskas]. – Akademija: LŽ U Leidybos centras, 1999. – 9 p.

1 50

Kinderis Z. Hidrogeologija ir gr žyba. – Vilnius: Mintis, 1974. – 422 p.

157

Požeminio vandens monitoringas : metodin s rekomendacijos ; sudar A. Domaševi ius ... [et al.] ; ats. red. K. Kad nas ; Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius : LGT, 1999. 65 p.

1 1 + elektronin laikmena




Vandentvar-kos katedra

Guidelines and standard procedures for studies of ground-water quality: selection and installation of wells, and supporting documentation. By Wayne W. Lapham, Franceska D. Wilde, and Michael T. Koterba. U.S. Geological Survey. Water-Resources Investigations Report 96-4233. Reston, Virginia, 1997.

. ., . . . – .: . ,

1978. – 408 .

. 3- ., . . .2 / . . . . – .:

, 1979. – 295 .

Anotacija angl kalba. The course of Engineering Geohydrology introduces the practical (laboratory and field) and theoretical aspects of groundwater occurrence and flow. It covers important topics in quantitative and qualitative geohydrology, including: the geology, hydrology and geochemistry of groundwater; practical analytical tools, including flow net theory and use; water supply well design; environmental contaminant transport; aquifer test data collection and interpretation; European and state regulations than pertain to groundwater development and quality.

83

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Algis Kvaraciejus, Vandentvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. Raimundas Baublys, Vandentvarkos katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Algis Kvaraciejus, Vandentvarkos katedra.

Recenzentai: asist. Raimundas Baublys, Vandentvarkos katedra. p

rof. habil. dr. eslovas Linksmutis Ramonas, Statybini konstrukcij katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2007 09 28 d., protokolo Nr. 2 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 11 19 d., protokolo Nr.19

84



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽVT B30 avadinimas lietuvi kalba: Vandens keli ir uost statyba Pavadinimas angl kalba: Waterways and ports construction Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36T, 24P, 60S) Dalyko paskirtis. LŽ U Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto Hidrotechnikos inžinerijos (HT) ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo (VA) studij program pagrindini studij studentams. Technologijos moksl sritis T(000), Aplinkos inžinerijos kryptis (04T). Dalyko paskirtis formuoti student kompetencijas reikalingas savarankiškai atsakingai profesinei veiklai, siekiant racionalaus gamtos ištekli naudojimo, technikos bei technologini veiksni ir žmogaus veiksni derinio bei pagalbos gamtai kaip neatsiejamai m s gyvenimo aplinkai, kuri b tina saugoti ir tausoti. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Susipažinimas su specialyb s studij programos reikalavimais, studij pagrind dalyk grupe (hidraulika, hidrologija, hidrogeologija), technologijos moksl studij sritimi (vandens kio statybos technologija ir organizavimas) bei aplinkos inžinerijos ir hidrotechnikos studij kryptimis. Dalyko studij pasiekimai. Tankus hidrografinis tinklas Lietuvoje gali suteikti daug naudos. Ta iau iškyla daug problem tvarkant upi vagas, ežer ir tvenkini pakrantes rekreacin se zonose. Didži sias upes numatant panaudoti prekinei ir keleivinei laivybai, tampa aktualu vag pritaikymas laivininkystei ir j palaikymas, prieplauk ir upi uost statyba. Tod l šio dalyko studijos suteiks studentams teorini ir praktini žini analizuojant specifini vandens keli , krantini , prieplauk bei uost statybos darb technologij

ei darb organizavim . b Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Vandens transporto reikšm Lietuvoje ir Europos vidaus vandens keli tinklas.

2. Upi ir kit vandens telkini hidrografija, upi nuot kis, taka nuot kiui, nuot kio režimas, nešmen nuot kis.

3. Minimal s vandens lygiai ir debitai vandens telkiniuose. Vag proces vertinimas. 4. Nuot kio reguliavimo tikslai, hidrologiniai skai iavimai hidrotechnikos statini

projektavimui. 5. Vandens keli gilinimo darbai (b nos, šliuzavimas). 6. Prieplauk , uost ir krantini statyba.

L

aboratoriniai darbai: n ra.

Pratybos ir (arba) seminarai: (24 val.)1. Sausieji ir povandeniniai žem s darbai; 2. Dugno gilinimo arb technika ir ranga; 3. Žem s darbai hidrauliniu b du. d

M



Pasirengimas praktiniams darbams 10 Kontrolonis darbas 14 Individualioji užduotis 12 Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika: n ra

85

Dalyko d stymo metodikos. Teorin dalis išd stoma trumpai supažindinant su temos esminiais klausimais, paliekant tre dal laiko diskusijoms ir klausimams. Visoms paskaitoms parengti pristatymai multimedia priemon mis (MsPowerPoint, Windows media player). Praktiniams darbams

arengtos individualios užduotys. p L aboratoriniai darbai: N ra. K ursinis darbas: N ra. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Kontrolinis darbas 0,3 Praktiniai darbai 0,2 Egzaminas 0,5




D stytojo parengta medžiaga

Poška A., Punys P. Inžinerin hidrologija. - K., 1996. 150 10 Kilkus K. Lietuvos vanden geografija. - V., 1998. 10 10 Dumbrauskas A., Punys P. Inžinerin hidrologija. Metodiniai patarimai nuot kio reguliavimo kursiniam darbui rengti. 2000.

100 10

Paulauskas V. ir kt. Uosto technologija. - Klaip dos universitetas, 2001.

10 5

Hidrotechnini statini statybos technologija. - M.: Energoatomizdat, 1990 (rus k.)

5




Katedroje

Kilkus K. Ežerai ir vandens taupyklos.-V.: Az jas, 1993. Shaw E.M. Hydrology in Practice. - London. Chapman&Hall.3rded.,

Jablonskis J., Januk nien R. Lietuvos upi nuot kio kaita. - V.: Mokslas, 1978.

Tiškevi ius K. Neris ir jos krantai. - V.: Mintis, 1992. Jakovlev P.I., Tiurin A.P. Poetovye gidrotechni eskije sooruženije. Moskva, 1990.

Anotacija angl kalba. The subject is prepared for bachelor level studies. It covers important topics about goods and passengers shipping development in biggest rivers of Lithuania. There are analysing fields of rivers watercourse adjustment and maintenance for berths and ports. Students will gain theoretical and practical knowledge for dealing specific questions conserning waterways, berths, quays nd ports construction in this course. a

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: prof. habil. dr. L.Katkevi ius, Vandentvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. R.Baublys, Vandentvarkos katedra. Program pareng : prof. habil. dr. L.Katkevi ius, Vandentvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. A. Ci nys, Vandentvarkos katedra.l ekt. dr. R. Šadzevi ius, Statybini konstrukcij katedra


86



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽVT B27 Pavadinimas lietuvi kalba: Geografini informacini sistem pagrindai. Pavadinimas angl kalba: Basic of Geographycal Information Systems Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (24T, 36P, 60S) Dalyko paskirtis. V ŽF Hidrotechnikos ir Vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo bakalauro studij programa, technologijos moksl sritis (T000), aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Prieš tai b tinos Informatikos, Matematikos studijos, rekomenduojamas Geodezijos kursas. Dalyko studij pasiekimai. Baig s dalyko studijas ir išlaik s egzamin , studentas privalo: suprasti Geografini informacini sistem (GIS) esm ir paskirt ; suvokti realaus pasaulio strukt rizavimo ir interpretavimo geografin se informacin se sistemose pagrindus, sugeb ti žem je esan ius objektus ir joje vykstan ius procesus aprašyti skaitmeniniais tikrov s modeliais, sugeb ti rinkti ir apdoroti, interpretuoti bei analizuoti geografinius duomenis šiuolaikin mis GIS technologijomis, mok ti naudotis GIS duomen baz mis, gerai dirbti su dalyko programoje numatyta GIS programine ranga. Baig s dalyko studijas, studentas turi b ti išsiugd s bendruosius geb jimus: pasinaudoti gytais g džiais ir taikyti GIS praktini -gamybini uždavini sprendime, nuolat sekti GIS technologij

vystym si ir sugeb ti prisitaikyti prie nuolatinio ši technologij tobul jimo ir atsinaujinimo, spr sti nestandartinius savo srities GIS uždavinius. Baig s dalyko studijas, studentas turi b ti išsiugd s tokias vertybines nuostatas: supranta ir gali vertintii GIS ateities perspektyvas pasaulyje ir šalyje, vertinta savo ir kit k rybin darb , vengia

plagiato, susiformav s atsakomyb jausm saugant GIS duomen ir programin s rangos autorines eises. t

Dalyko turinys. Teorinis kursas: GIS samprata; geografiniai duomenys, j rinkimas, strukt rizavimas ir analizavimas; šiuolaikin s gis duomen bazi sudarymo technologijos; GIS standartai; nuotolinio skaitymo technologijos; geografin s pad ties nustatymo sistemos; georeferencin s ir temin s duomen baz s; GIS analiz s pradmenys; skaitmenin s kartografijos pagrindai; GIS programin ir technin ranga; GIS echnologij panaudojimas praktikoje - real s taikymo atvejai. t

L

aboratoriniai darbai: N ra

Pratybos ir (arba) seminarai: Praktiniai darbai apima ArcGIS programin s rangos studijavim specializuotoje GIS kompiuteri klas je naudojantis praktini darb aprašais, programin s rangos

audojimo vadovu ir sprendžiant atitinkamam etapui numatytus praktinius uždavinius.n M



Pasirengimas laboratoriniams darbams Kursinis darbas 36 Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. Kursin darb studentai atlieka dviem skirtingomis tematikomis kiekvienai studij programai. Hidrotechnikos – duoto melioracijos projekto GIS duomen baz s suk rimas vadovaujantis MELGIS specifikacija. VAIV – statomo objekto vietos parinkimo optimizavimas vertinant gamtosauginius aspektus.

87

Dalyko d stymo metodikos. Teorinis kursas skaitomas 12 savai i po dvi valandas. Studij pradžioje studentai gauna dalyko program ir paskait temas. Kiekvienai paskaitai (savait prieš) pateikiamas paskaitos temos klausimynas su nurodyta literat ra. Paskaita vyksta trumpai supažindinant su temos esminiais klausimais paliekant tre dal laiko diskusijoms ir klausimams. Visoms paskaitoms parengti pristatymai multimedia priemon mis (MsPowerPoint, Windows Media player, ar kita.). Visa reikalinga medžiaga skaitmeniniame pavidale talpinama interneto svetain je. Praktiniai darbai atliekami GIS specializuotoje kompiuteri klas je. Naudojama programin ranga ArcGIS-9. Parengti praktini darb aprašymai ir duomenys praktiniams darbams. K

ursin darb studentai atlieka pagal individualias užduotis.

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Praktini darb gynimas 0,25 Kursinio darbo parengimas ir gynimas

0,25

Egzaminas 0,5





R.Tumas Aplinkos geoinformacijos sistemos. Vadov lis aukštosioms mokykloms. Vilnius, Enciklopedija. 2006. 264 p.

250

Burrough P and R. A. McDonnell, 1998. Principles of Geographical Information Spatial Information System and Geostatistics. Oxford University Press, 333 p.

1

Longley P. A., M. F. Goodchild, D. J. Maguire, D. W. Rhind, 2001. Geographical Information Systems and Science. John Wiley and Sons, LTD. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto, 455 p.

1

www.gis.com (trumpas GIS vadinis kursas) UNIGIS International (GIS nuotolinio mokymo teik j organizacija) http://www.unigis.org

http://campus.esri.com (ESRI kompanijos nuotolinis mokymas. Mokymas dirbti su tiekiama programine ranga)

www.hnit-baltic (GIS literat ros platintojas) Papildoma literat ra:




John P. Wilson, John C.Gallant., 2000. TERRAIN ANALYSIS principles and applications. John Wiley and Sons, LTD. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toronto, 455 p.

Tumas R. Geoinformacin melioracij sistema. Kaunas: LŽ U leidybinis skyrius, 1999. – 132 p.

Tumas R. Geoinformacini sistem pagrindai. – Kaunas, LŽ U leidybinis skyrius, 1997. – 13 p.

Paršeli nas E. Geoinformacin s sistemos: technologija. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2001. 229 p.

ArcGIS pradžiamokslis ArcView pradžiamokslis MELGIS duomen baz s rengimo instrukcija

88

Anotacija angl kalba. Course includes the review of the basic concepts of GIS, general theory and application of GIS in environmental engineering.Cource consists of 24 h of lectures, 36h exercises in the computer clasroom and 60 h of home work. During the exercises studens get the basic knowledge or use and application of ArcGIS software. f

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Antanas Dumbrauskas, Vandentvarkos katedra. K

iti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. Gitana Vy ien , Vandentvarkos katedra.

Program pareng : doc. dr. A. Dumbrauskas, Vandentvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. Arvydas Povilaitis, Vandentvarkos katedra. doc. dr. Vidmantas Gurklys, Žem tvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 07, protokolo Nr. 4 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 21, protokolo Nr.6

89


Vandentvarkos katedra STUDIJ DALYKO APRAŠAS

Dalyko kodas: VŽVTB36 Pavadinimas lietuvi kalba: Vandens kio statybos darb technologija Pavadinimas angl kalba: Water management organization and technologies Apimtis ir strukt ra: 5 kr. (48T, 18L, 24P, 110S) Dalyko paskirtis. Hidrotechnikos studij programai, Aplinkos inžinerijos magistro studij pakopai. Specialyb s studij dalyk grup . Technologijos moksl studij sritis. Aplinkos inžinerijos studij kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. mikro ir makro ekonomika, vadyba ir teis , vandens kio ekonomika, drenažas, statybin mechanika, pastat konstrukcijos. Dalyko studij pasiekimai. statybini mašin technini galimybi pažinimas, objekt vykdymo eiliškumo ir mechanizm panaudojimo, darbo našumo didinimo nusimanymas, objekt medžiag pr pinimo, darbinink vadovavimo, darb organizavimo, personalo ie finans valdymo sugeb jimas. a

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. V. . samprata ir pagrindin s veiklos sritys. 2. V. . teisin baz . V. . organizavimo patirtis užsienyje. 3. V. . statini statybos organizavimas. 4. Melioracijos ir statybos techniniai reglamentai. 5. Statybos vykdymo b dai. Statybos gamybin dokumentacija. 6. Statybos sauga ir juridiniai klausimai. 7. Vadovavimas statybos objektams. 8. Statybos ergonomika. 9. moni valdymas: planavimas, organizavimas, vadovavimas, kontrol . 10. Gamybos proces vadyba. 11. Statybos kokyb s valdymas. 12. Vandens kio rinkodara. 13. V. . statybos darb s matos, savikaina ir darbo užmokestis. 14. Statybos objekt ženklinimas. 15. Žem s darbai. 16. Kulturtechniniai darbai. 17. Betono ir gelžbetonio darbai. 18. Vandens kio statybos technologijos: griovi statybos, drenažo rengimo, keli statybos, tilt statybos, žem s užtvank ir vandens pertekliaus pralaid statybos, vandens telkini išvalymo, prieplauk statybos, kanalizacijos ir valymo rengini statybos. 19. Betranš jin s technologijos. 20. Vamzdyn diagnostika ir remonto technologija.

Laboratoriniai darbai:

1. Vandens kio objekto statybos s lyg vertinimas ir darb kieki nustatymas. 2. Grunto fizikini savybi nustatymas. 3. Sapropelio ir dumblo fizikini savybi nustatymas. 4. Grunto granulometrin s sud ties vertinimas. 5. Geodezini prietais patikrinimas. 6. GPS panaudojimas vietov s taško nustatymui plane. 7. Grunto sutankinimo nustatymas. 8. Mechanizm parinkimas ir j darbo našumo vertinimas. 9. Betonavimo darb kokyb s vertinimas. 10. L š poreikis v. . rengini prieži rai. 11. L š poreikis v. . rengini kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai. 12. L š sukaupimo b dai ir šaltiniai.

Pratybos ir (arba) seminarai:

1. Griovi , drenažo rinktuv ir sausintuv ženklinimas. 2. Hidrotechnini statini ženklinimas. 3. Technini duomen paruošimas griovi statybai. 4. Technini duomen paruošimas drenažo rinktuv statybai. 5. Technini duomen paruošimas drenažo sausintuv statybai. 6. Grunto fizikini savybi nustatymas. 7. Grunto sutankinimo nustatymas. 8. Technologinio proceso optimizavimas.9. Gamybin dokumentacija.

90

10. Rangos sutartis. 11. Tinklini grafik sudarymas. 12. Tinklini grafik apskai iavimas lentel s metodu ir grafike. 13. Statybos moni organizacin ir valdymo strukt ros. 14. Gamybin dokumentacija. 15. Operatyvus gamybos planavimas ir valdymas. 16. mon s išoriniai ir vidaus ryšiai. 17. Technikos poreikio apskai iavimas objekt statybai 18. V. . veiklos reklamos sudarymas.

M



Kursinis projektas 60 Pasirengimas praktiniams darbams 5 Pasirengimas egzaminui 40 Pasirengimas laboratoriniams darbams 5

Kursinio darbo tematika. Vandens kio statybos objekto technologij ir darb organizavimo nustatymas. Dalyko d stymo metodikos. Paskait skaitymas naudojant vaizdin medžiag (fotonuotraukos, mokomieji filmai), ekskursijos objektus. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. - egzaminas vertinamas pagal atsakymus 5 klausimus ir kiekvien vertinant; pratyb ir laboratoriniai darbai vertinami kiekvienas atskirai ir paskai iuojamas galutinis vertinimas; kursinis darbas vertinamas pagal jo pateikim ir gynim .

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Egzmino vertinimas 0,4 Pratyb darb vertinimas 0,2 Laboratorini darb vertinimas 0,1 Kursinio darbo vertinimas 0,3




Vandentvarkos katedra

Zavadskas E.K. ir kt. Pastat statybos technologija. V.: Alma litera, 2000. – 262 p.

10 2

Norvaišien R. mon s investicij valdymas. 10 10 Zavadskas E. - K. ir kt. Statybos organizavimas. V.: I „Petro ofsetas“, 2001. – 197 p.

20 2

Sakalas A. ir kt. Pramon s moni vadyba. KTU, 1996. – 400 p.

2 1

Sivickis K. Darbo užmokestis ir s mat sudarymas vandens kio statyboje. LŽ U, 2001. - 36 p.

4

Statybos valdymas. Vadovas. K.Antanavi ius, J.Bivainis, A. epas ir kt. Atsakingasis redaktorius J.Bivainis. V.: Leidybos centro poligrafini paslaug mon ,,Amžius”. 1993, 227 p.

2 1

Katkevi ius L. Melioracijos darb technologija, organizavimas ir ekonomika.-V.: Mokslas, 1981.–336 p.

10 4

Katkevi ius, A.Ci nys, E.Bakšien . Ežer sapropelis žem s kiui. LŽI, 1998. - 94 p.

10 5

91

Silickas J. Statybos vadybos pagrindai. Vilnius: SPS centras. 1994, 216 p.

2 1




Stroitelnoje proizvodstvo (rus.). Moskva,Strojizdat, 1995. - 464 p.

Glotov N. i dr. Osnovanija i fundamenti. Moskva, Strojizdat, 1987. - 286 p.

Bauer H. Baubetrieb 1. Berlin: Springer Verlag, 1994. - 458 p.

Vaitiekus A. Valdymo sprendimai. - K. : 1995. – 215 p. Sakalas A. ir kt. Pramon s moni vadyba. KTU, 1996. – 400 p.

Razauskas R. Aš vadovas. V. : Pe iolis, 1996. – 166 p. Bivainis J. Statybos valdymas. V. : Amžius, 1993. –77 p. Dainauskien I. Vadovams apie valdym ir ekonomik . Lizingas. V.: Lietuvos Informacijos institutas, 1996. – 53p.

Wrede-Grischkat Rosemarie. Manieros ir karjera. V.: Pradai, 1996. – 302 p.

Kononovi A. Bendrov s: valdymo organai, akcinink susirinkimai, vertybini popieri apskaita. V.: Standart spaustuv , 1997 – 141 p.

Seilius A. Firmos k rimas ir valdymas.- Klaip da: Rytas, 1994. – 344 p.

Bagdonas E., Rapolien L. Administravimo principai: vadov lis. Kaunas: Technologija. 1996, 206 p.

Lietuvos profesij klasifikatorius (LPK). Vilnius: UAB ,,Infotema”, Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. 1999, 371 p.

Ci nys A., Žaltauskas J. Vandens kio statybos technologija. Metodiniai patarimai kursiniam projektavimui. LŽ U leidybinis centras, 2003. - 28 p.

Katkevi ius L., Ci nys A. Vainieko ežero išvalymo technologija. Mokymo priemon . LŽ U Vandentvarkos katedra, 2003. - 35 p.

Hidrotechnin statyba. Metodiniai patarimai. LŽ U leidybinis centras, 2000. - 324 p.

Katkevi ius L., Dervinskas E. Melioracijos darb vykdymas (rus.). Maskva, Agropromizdat, 1986. - 224 p.

Peldschus F., Zavadskas E. Matriciniai lošimai statybos technologijoje ir vadyboje. Vilnius: Technika. 1997, 134p.

. . - . , . . . .

: . 1995, 464 .

Anotacija angl kalba. This program is composed for students understanding of principles of water management Project, its organization and management, quality administration and marketing principles. They will be introduced to reticular and calendar diagrams creation, the principles of works organization, objects estimate formation. Students will learn the methods of staff administration, human supply planning, marketing and finance management. They will get know about the ways of

arking, works technologies and usable mechanisms. m

92

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: prof. habil. dr. Leonas Katkevi ius, Vandentvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. A. Ci nys, lekt. Raimundas Baublys, Vandentvarkos katedra. P

rogram pareng : prof. habil. dr. L. Katkevi ius, doc. dr. A. Ci nys, Vandentvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. A. Kvaraciejus, Vandentvarkos katedra. d oc. dr. J. Juodis, Statybini konstrukcij katedra.


93


Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas Vandentvarkos katedra STUDIJ DALYKO APRAŠAS

Dalyko kodas: VŽVTB31 Pavadinimas lietuvi kalba: VANDENS POLITIKA IR VANDENSAUGOS PROJEKTAI Pavadinimas angl kalba: Water policy and Administration of water protection projects Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (36T, 36P, 88S) Dalyko paskirtis. Suteikti žini apie projekt vandentvarkos srityje finansavimui gauti paraišk rengim , reglamentuojan ius dokumentus ir valstybinius prioritetus, projekto valdomus parametrus ir administravim . Susipažinti su Vandens išteklius reglamentuojan iais teis s aktais, suteikti žini apie vidaus vandens ištekli valdymo priklausomyb , panaudojimo suvaržymus statant, projektuojant hidrotechnikos statinius, gyvendinant vairius vandens ištekli naudojimo ir apsaugos projektus. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Ekologija ir hidrobiologija, Ekonomikos teorijos pagrindai, Teis s pagrindai, Sausinimo ir dr kinimo sistemos, Aplinkosaugos hidrotechnikos statiniai, Vadyba, Poveikio aplinkai vertinimas, Vandens kio valdymas, Inžinerin hidrologija, Vadybos ir teis s, g lo vandens ekologijos, Vandens ištekli naudojimo pagrind studijos. Dalyko studij pasiekimai: Studijuodami ,,Vandens politikos ir vandentvarkos projekt “ disciplin V ŽF studentai gyja žini apie teisines priemones, reglamentus, statymus veikian ius ir reguliuojan ius vandens kio srit Lietuvoje, susipaž sta su ES direktyvomis, kuriomis vadovaujamasi v. . valdyme, taip pat su projket rengimu, Nacionalin mis strategijomis, veiksm programomis, pagal kurias inicijuojami ir vykdomi vandentvarkos projektai, gyja žini apie pagrindinius valdomus parametrus, planavimo principus, atsiskaitomyb s mechanizmus. Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas. 2. Paraišk rengimas vandentvarkos projekt finansavimui gauti. 3. Projekt valdymas v. . projektuose. 4. Projekt valdymo funkcijos, procesai. Inicijavimas, planavimas, vykdymas, kontrol , uždarymas. 5. Projekto id jos, technin , komercin , finansin , ekologin , organizacin , socialin , ekonomin analiz . 6. Projekto ištekli planavimas vandentvarkoje (s mata, biudžetas). 7. Projekto užbaigimas. S kmingi projektai ir suinteresuotos šalys. 8. Projekto rizikos valdymas v. . projektuose. 9. Vandentvarkos projekt kokyb s valdymas. 10. Žmogišk j ištekli valdymas. 11. ES paramos Lietuvai ypatumai, parama Lietuvai 2007-2013 m. 12. Vandens apsaugos politikos raida. 13. Lietuvos vandens ištekliai. 14. Vandens ištekli politika ir valdymas Europos S jungoje. Bendros politikos gyvendinimo aspektai. 1

5. Vandens ištekli valdymas Lietuvoje.

Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: Pratybos ir (arba) seminarai: Prioritetai vandentvarkai 2007-2013 m. Nacionalin je strategijoje ir veiksm programose. Personalo valdymas, atranka ir motyvacija. Personalo vadyba. Sprendim pri mimas, metodai, valdymas, rezultatai. Vadovo ir komandos vaidmuo projekto valdyme. ES strukt riniai fondai Lietuvoje. Atsiskaitomumas ir atsakomyb vandentvarkos projekt valdyme. S matos, buhalterin apskaita, finans valdymas v. . projekte. Rezultatai ir kriterijai vandentvarkos projektuose. Planavimas ir organizavimas.

94

Bendroji, vandens politikos direktyva, svarbiausios Europos S jungos vandens politikos nuostatos, pagrindini tarptautini ir nacionalini vandens politik Lietuvoje apsprendžian i teis s akt apžvalga, Vandens telkini valdymo basein pagrind koncepcija, tarpvalstybin vandens ištekli apsauga ir ištekli naudojimas, pagrindin s Bendrosios vandens direktyvos poveikio kryptys, integruotas vandens ištekli valdymas, sunkumai gyvendinant Europos S jungos vandens politik Lietuvoje, Aplinkos ministerijos atifikuot konvencij s rašas ir j analiz , Visuomen s traukimo baseinin valdym rankiai. r

Katedros patirtis dalyko srityje: 1. Pagrindiniai reikalavimai ir rekomendacijos melioracijos sistem ir kaimo vandentvarkos projektams sudaryti. Maziliauskas A., Adamonyt I. ir kt. LŽ U. 2004. 2. European Law: EU Institutions, Legal Statements, Reforms, EU Agricultural Policy. 1997, Kaunas, Lithuania, Leonardo da Vinci mobilumo projektas “Tvarios vandentvarkos princip mokymas profesinio rengimo kontekste", kvalifikacijos k limo kursai - 2002, Environmental Issues and European Policies on Water Management. 2000. Wageningen, the Netherlands, kvalifikacijos k limo

ursai - Promotion and Management of Water Association. 1998. Muncheberg, Germany. k Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Referatas 15 Pasirengimas seminarams 6 Individualioji užduotis 20 Komandos darbas 15 Pasirengimas egzaminui 32

Dalyko d stymo metodikos. Teorinis kursas skaitomas 12 savai i po keturias valandas. Studij pradžioje pateikiama dalyko programa, b sim paskait temos, nurodoma literat ra. Paskaitos vyksta koncentruotai, supažindinant su esminiais klausimais, paliekama laiko diskusijoms ir klausimams. Paskaitoms parengti pristatymai vizualin mis priemon mis (MsPowerPoint ar kita.), pateikiami varbiusi savikontrol s klausimai. Nurodoma medžiagos prieiga internete. s


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Egzaminas ir pranešimai seminaruose

0,6

Referatas/temos pristatymas 0,4 Pagrindin literat ra:



Neverauskas B., Stankevi ius V. ir kt. Projekt valdymas. Kaunas, Technologija, 2005.

Cr. 2 egz.

Aplinkos politika/ R. Gražulevi ien . Kaunas., 2004 (6 skyrius. Vandens apsaugos politika ES).

1

Maziliauskas A., Adamonyt I. ir kt. Pagrindiniai reikalavimai ir rekomendacijos melioracijos sistem ir kaimo vandentvarkos projektams sudaryti. LŽ U. 2004.

1

LR Vandens pakeitimo statymas. Valstyb s žinios, 2003. Nr.36-1544.

1




Barvydien V., Kasiulis J. Vadovavimo psichologija. Kaunas, Technologija, 1998.

Cr. 6 egz.

95

Nakrošis V. Europos S jungos regionin politika ir strukt rini fond valdymas. 2003.

Cr. 1 egz.

Bendrasis Programavimo Dokumentas. Finans ministerija. 2004.

Kerzner H. Project management: a systems approach to planing, scheduling and controlling. 2003.

Cr. 1 egz.

Cleland, David I. Project management: strategic design and implementation. 2002.

1 egz.

Sakalas A. Personalo vadyba. 2003. Cr. 2 egz. Kasiulis J., Barvydien V. Vadovavimo psichologija. 2004. Cr. 2 egz. Palujanskien A. Darbo ir karjeros psichologija. LŽ U. 2003. Cr. 3 egz. Rutkauskas A. V., Tamoši nien R. Verslo projektavimas. Vilnius: Technika, 2002.

Cr.1 egz.

Šiuolaikinis tarptautin s teis s vadas. M. Akehurst, P. Malancuk. 2000.Vilnius.

1

Žem s teis . E. Monkevi ius. 2000. Vilnius. Justitia. 1 Europos parlamento ir tarybos direktyva, nustatanti bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus 2000/60/EB.

1

Ekologin teis . A. Marcijonas, B. Sudavi ius. Vilnius. 1996. (VII skyrius. Vanden naudojimo ir aplinkos teisinis reguliavimas).

1

http://www3.lrs.lt/ http://www.euro.lt/ http://www.jtba.lt/ http://www.leonardo.lt/ http://www.tpa.lt/ http://www.durys.org/ http://www.socrates.lt/ http://www.spf.lt/ International Water Law Research Institute (Tarptautinis vandens statym tyrimo institutas): http://www.internationalwaterlaw.org/

1

International water law project (Tarptautinis vandens statymo projektas):

http://www.dundee.ac.uk/law/iwlri/index.php

1

Water law and standards (Vandens statymas ir standartai): http://www.who.int/waterlaw/

1

Anotacija angl kalba. Water policy is the part of Environmental policy and one of the oldest and most regulated EU Environmental policy range. The regulations of Water Policy activity start in 1970. The Europe Union Water Policy is part of Market Economy, Agriculture and Foreign policy of Europe Union. After these course students have information about financing, priority, state policy of the projects in Water Management sector, review of European Water Policy, problems of water in European water sector and solution of these problems. This study program propagates Europe Union experience in Water Policy sector and helps better understand regulations and how to solve problems in national

ater Policy sector. W Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: prof. habil. dr. Antanas Maziliauskas, Vandentvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. dr. Inga Adamonyt , lekt. Vilimantas Vai iukynas, Vandentvarkos katedra. P

rogram pareng : lekt. dr. Inga Adamonyt , lekt. Vilimantas Vai iukynas, Vandentvarkos katedra.

96

Recenzentai: prof. habil. dr. Petras Punys, Vandentvarkos katedra. doc. dr. Midona Dapkien , Hidrotechnikos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2008 04 31, protokolo Nr. 7 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2008 06 20, protokolo Nr. 28

97


Vandens kio ir žem tvarkos fakultetas Žem tvarkos katedra

STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽTB19 Pavadinimas lietuvi kalba: Aplinkos geografin s informacin s sistemos Pavadinimas angl kalba: Environmentall Geography Information Systems Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (24T, 30L, 66S) Dalyko paskirtis. Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto Žem tvarkos studij programa. Pirmoji (bakalauro) studij pakopa. Studij pagrind dalyk grup . Technologijos moksl sritis, aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptis. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Informatikos, Matematikos, Geodezijos studijos. Mok ti naudotis kompiuterine ranga, tur ti naudojimosi programine ranga g džius. Dalyko studij pasiekimai. Baig s dalyko studijas ir išlaik s egzamin studentas privalo suprasti GIS esm ir paskirt , suvokti realaus pasaulio strukt rizavimo ir interpretavimo geografin se informacin se sistemose pagrindus. Sugeb ti žem je esan ius objektus ir vykstan ius procesus aprašyti skaitmeniniais modeliais, sugeb ti rinkti ir apdoroti, interpretuoti bei analizuoti geografinius duomenis GIS technologijomis, mok ti naudotis GIS duomen baz mis, dirbti su dalyko programoje numatyta GIS programine ranga. Bendrieji geb jimai: Suteikti technologijos mokslo srities fundamentalias žinias, formuojan ias teorinius inžinerin s veiklos kompetencijos pagrindus. gyti žinias ir suformuoti g džius naudojant modernias inžinerines priemones butinas saugiai inžinerinei veiklai. Žinoti naudojimosi informacin mis technologijomis , bazine programine ranga galimybes. Geb ti pasinaudoti gytais g džiais ir taikyti GIS praktini - gamybini uždavini sprendime, prisitaikyti prie nuolatinio GIS technologij tobul jimo ir atnaujinimo. Special s geb jimai: Sugeb ti naudoti informacines technologijas duomen kaupimui ir pateikimui. Geb ti vadovautis GIS reglamentais ir duomen baz mis sprendžiant vairias žem s naudojimo ir administravimo problemas. Žinoti georeferencini duomen bazi ir skaitmenini žem lapi sudarymo ir atnaujinimo pagrindus. Vertybin s nuostatos: nuostata nuolat mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis, pasitik jimas savimi ir k rybinis poži ris darb , atsakomyb s jausmas saugant GIS duomen ir

rogramin s rangos autorines teises. p Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Bendros žinios. 2. GIS sud tin s dalys 3. Duomen vaizdavimas. 4. Duomen šaltiniai 5. Duomen baz s. 6. Duomen analiz . 7. GIS technologijos taikymo sritys. Laboratoriniai darbai: Laboratorini darb tikslas- praktiniais darbais tvirtinti teorines žinias. Laboratoriniai darbai apima ArsGIS programin s rangos studijavim specializuotoje GIS kompiuteri klas je naudojant parengtu programin s rangos naudojimo vadovu ir sprendžiant atitinkamam etapui numatytus praktinius uždavinius GIS programa ArcGIS 9 . vykdžius laboratorin darb rašomos išvados ir komentarai. Išvadose rašomas darbo tikslas,

pagrindiniai darbo elementai, kuriuos reikia išmokti ir žinoti, j paskirtis ir galimyb s. Komentaruose

98

pateikiama informacija, susijusi su darbe naudot funkcij ar operacij praktiniu pritaikymu žem tvarkos srityje. Atlikti ir sisavinti laboratoriniai darbai d stytojo nustatytu laiku turi b ti apginti. Laboratorinio darbo gynimas - tai laboratorinio darbo užduoties vykdymo demonstravimas, išvad ir

omentar pagrindimas ir paaiškinimas. k Laboratorinis darbas Nr. 1. Geografini duomen baz s sudarymas. 1.Pagrindin s GIS program funkcijos. 2.Programa ArcView, pagrindin s funkcijos. 3. Duomen baz s sudarymas. 4. Duomen nagrin jimas ArcMap.

Laboratorinis darbas Nr.2. Geografini duomen analiz . 1.Duomen paruošimas analizei. 2. Sluoksniai. 3. Analiz s vykdymas. 4.Atribut lentel s. 5

. Matavimai.

Laboratorinis darbas Nr.3. Rezultat pateikimas. 1. Atrinkt teritorij shemos suk rimas. 2. Atvaizdavimo pakeitimas. 3. Sluoksni kopijavimas. 4. Tinkam teritorij anotavimas. 5. Tinkamos teritorijos kriterij s rašo patalpinimas žem lapyje. 6. Žem lapio element terpimas. 7

.Žem lapio išsaugojimas ir spausdinimas.

Pratybos ir (arba) seminarai: n raMokomoji praktika: n ra Materialusis dalyko studij apr pinimas: Teoriniam kursui naudojama auditorija 620, apr pinta demonstraciniais prietaisais. Paruošta mokomoji knyga. Laboratorini darb atlikimui naudojama GIS specializuota kompiuterin klas , turinti 15 darbo viet . Laboratorini darb bei kursinio darbo atlikimui naudojama GIS programin ranga ArcGIS 9. Laboratorini darb atlikimui paruošta metodin medžiaga. Studentams suteikta galimyb dirbti kompiuterin je klas je savarnkiško darbo metu. Katedros patirtis dalyko srityje: Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kursinis darbas 32 Pasirengimas laboratoriniams darbams 10 Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. Kursin darb studentai atlieka tematika, atitinkan i studij program . Žem tvarkos studij programos studentams kursinio darbo tematika susijusi su kadastro vietov s duomen baz s, turin ios butinus žem tvarkos projektavimui geografinius duomenis, sudarymu. Kursinio darbo tikslas - tvirtinti teorines žinias, taip pat pritaikyti laboratorini darb metu žinais ir g džius praktini uždavini sprendimui.

Kursinio darbo metu studentai gauna individualias užduotis. Pagal pateiktas kadastro vietov s ortofotonuotraukas sudaro GIS duomen baz , kurioje yra žem tvarkos projektavimui naudojami erdviniai ir atributiniai duomenys: žem s sklyp ribos ir j savininkai, žem s naudojimas, keliai, vandens telkiniai, miškai, pastatai ir gyvenviet s, dirvožemiai ir kt. . Užpildo atributines lenteles. Atlieka geografini duomen analiz . Kursinio darbo turinys: 1. Programos ArcGIS 9 strukt ros, pagrindini naudot darbe funkcij aprašymas. 2. Ortofotonuotraukoje esan i objekt analiz , koordinavimas, mastelio nustatymas.

99

3. GIS projekto planavimas. Projekto tikslas. Projekto duomen baz s organizavimas. Sluoksni parinkimas, objekt nustatymas, vektorizavimo, redagavimo technologij aprašymas. Reikaling duomen šaltiniai. 4. Personalin s duomen baz s suk rimas. Reikiam objekt (taškiniai, linijiniai, plotiniai) vektorizavimas. 5. Vektorizuot objekt suderinimas su GDB 10000 specifikacija ir InGIS reikalavimais. 6. Atribut sud ties nustatymas, atribut lenteli užpildymas. 7. Tinkamos teritorijos pagal užduotus kriterijus suradimas. 8. Žem lapio sudarymas ir paruošimas vartotojui. Dalyko d stymo metodikos. Teorinis kursas skaitomas 12 savai i po dvi valandas. D stymo organizavimas: - paskaitos auditorijoje. Studij pradžioje studentai gauna dalyko program ir paskait temas. Kiekvienai paskaitai pateikiamas paskaitos temos klausimynas su nurodytais literat ros šaltiniais. Paskaita vyksta trumpai supažindinant su temos esminiais klausimais paliekant tre dal laiko diskusijoms ir klausimams. Visoms paskait temoms paruošti pristatymai multimedia priemon mis. Visa reikalinga medžiaga skaitmeniniame pavidale talpinama fakulteto studijos skirtoje interneto svetain je. Laboratoriniai darbai atliekami GIS specializuotoje kompiuterin je klas je pogrupiais. Naudojama programin ranga ArcGis - 9. Parengti laboratorini darb metodiniai aprašymai ir duomenys praktiniams darbams. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Egzaminas 0,5 Kursinis darbas 0,3 Laboratoriniai darbai 0,2




Fakulteto tinklapyje

1.Burrough P.A. Principles of GIS for Land Resources Assesment: Clarendon Press Oxford, 1986

1

2.Burrough P. A., McDonnell R. A. Principles of Geographycal Information. Spatial Information Systam and Geostatistics: Oxford University Press. 1988 m.

1 1

3.V.Gurklys. GIS pagrindai. Paskait konspektas pdf formate.

1

4. R. Tumas. Aplinkos geoinfonmarcin s sistemos. Vilnius. Enciklopedija.2006 m.

15




Fakulteto tinklapyje

John P. Wilson, John c. Gallant. 2000. Terrain analysis principles and applications. John Wiley and Sons, LTD. Chichester, New York, Weinheim, Brisbane, Singapore, Toponto.

Tumas R. Geoinformacini sistem pagrindai. Kaunas. LŽ U leidybinis centras. 1997 m.

http://www.hidro.lzuu.lt/vuzf/gislab/index.html Anotacija angl kalba.Geographycal Information Systems are computer based systems that are store and manipulate spatial data. We can use digital devices to facilitate the inventory of resources, to analyse alternative scenarios and to execute rapidly many arithmetic or logical operations.Geographical information allows us to apply general principles to the specific conditions of

100

each location , allows us to track what is happening at any place, and helps us to understand how one place differs from another. All of the data in a GIS are georeferenced , that is, linked to a specific location on the surface of the Earth through a system of coordinates. Geographical information attaches also a variety of qualities and characteristics to geographical locations, called attributes. The ability of a GIS to store relationships between features in addition to features locations and attributes is

ne of the most important sources of the power and flexibility of this technology. o Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. V.Gurklys, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. V. Stravinskien , Žem tvarkos katedra. P

rogram pareng : doc. dr. V.Gurklys, Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. A. Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. doc. dr. A. Dumbrauskas, Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 09 04, protokolo Nr. 3 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 09 04, protokolo Nr. 16

101




Dalyko kodas: VVŽT B04 Pavadinimas lietuvi kalba Geodezija. Pavadinimas angl kalba: Geodesy Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (48T 32L,80S) Dalyko paskirtis. Studij programa – žem tvarka, studij pakopa - bakalauro studijos. Studij sritis - technologijos. Studij kryptis - Kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B41 Geodezijos pradmenys. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: Žem tvarkos specialistui reikia žini rengiant planus, vykdant projektavimo darbus, nužymint projektus vietov je. Vykdant geodezinius matavimus bakalauras turi žinoti kaip šiuos matavimus išlyginti, apskai iuoti rezultatus bei vertinti rezultat tiklsum . Bakalauras turi mok ti naudotis geodezinius matavimo instrumentus, sugeb ti juos patikrinti ir naudotis, parengti topografinius planus. V ertybin s nuostatos: Nuolatos atnaujinti esamas žinias, pl sti žinias apie geodezinius darbus. Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Geodezijos mokslo raida. (4 val.)

1.1. Geodezijos mokslo raida. 1.2. Geodezini darb organizavimas Lietuvoje. 1.3. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas.

2. Geodezinis pagrindas ir jo sudarymas. (6 val.) Geodezinio pagrindo punktai tvirtinami vietov je naudojant gruntinius ir sieninius ženklus.

2.1. Geodezinio pagrindo sudarymas planimetrijos metodu. 2.2. Vertikalusis geodezinis tinklas ir jo sudarymas. 2.3. Gravimetriniai matavimai, Lietuvos gravimetrinis tinklas. 2.4. Lietuvos magnetometrinis tinklas. 2.5. Geodezinio pagrindo ženkl tvirtinimas vietov je.

3. Tacheometrin nuotrauka ir jos esm . (8 val.) 3.1. Tacheometrijos esm . 3.2. Tacheometrai. 3.3. Tacheometrin s nuotraukos pagrindas. 3.4. Tacheometrin s nuotraukos vykdymas. 3.5. Situacijos ir reljefo nuotrauka.

3.5.1. Trigonometrinis niveliavimas. 3.5.2. Trigonometrinio niveliavimo tikslumas.

3.6. Tacheometrin s nuotraukos kameraliniai darbai. 3.7. Žurnalo duomen skai iavimas. 3.8. Plano parengimas. 3.9. Topografini nuotrauk tikslumas.

4. Matavimo paklaid teorijos pagrindai. (5 val.) 4.1. Pagrindin s metrologijos s vokos ir apibr žimai. Matavimo vienet sistema, SI sistema. 4.2. Matavimo paklaid klasifikacija. 4.2.1. Stambios paklaidos. 4.2.2. Sistemin s paklaidos. 4.2.3. Atsitiktin s paklaidos ir j savyb s. 4.4.Kiekybiniai matavimo rezultat tikslumo kriterijai.

4.4.1. Vidutin ir vidutin kvadratin paklaida. 4.4.2. Santykin paklaida.

102

4.5. Išmatuot dydži funkcijos tikslumo vertinimas. 5. Vienodo tikslumo matavimai. (4 val.)

5.1. Lygiatiksli matavim aritmetinis vidurkis. 5.2. Aritmetinio vidurkio vidutin kvadratin paklaida. 5.3. Vidutin kvadratin vieno matavimo paklaida, apskai iuota pagal vienodo tikslumo

matavim rezultat nuokrypius nuo aritmetinio vidurkio. 5.5. Vidutini kvadratini paklaid nustatymas pagal dvigub matavim skirtumus.

6. Nelygiatiksliai matavimai. (4 val.) 6.1. Nelygiatiksli matavim rezultat svoriai. 6.2. Nelygiatiksli matavim aritmetinis vidurkis. 6.3. Nelygiatiksli matavim tikslumo vertinimas.

7. Geodezini tinkl išlyginimas. (5 val.) 7.1. Geodezini tinkl išlyginimo b dai ir principai. 7.2. Kamp ir koordina i matematin s s lygos ir nes ryšiai. 7.3. Teodolitini , niveliacijos jim ir poligon išlyginimas pagal bendr j aritmetin vidurk . 7.4. Geodezini tinkl susiejimas.

7.4.1. Geodezini tinkl susiejimo paskirtis. 7.4.2. Geodezinio tinklo s saja su taškais ir linijomis, kuri žinomos

koordinat s ir direkciniai kampai. Laboratoriniai darbai:

1. Teodolitinio jimo sistemos išlyginimas, pagal bendr j aritmetin vidurk . Direkcini kamp skai iavimas terp išeities geodezini punkt . Teodolitini jim kamp sumos skai iavimai. Mazgin s linijos direkcinio kampo skai iavimai. Patikimiausio direkcinio kampo ir kamp matavimo tikslumo skai iavimai. Apytiksli mazginio taško koordina i skai iavimas. Patikimiausios mazinio taško koordinat s ir tikslumo skai iavimai. Geodezinio tinklo koordina i skai iavimai.

2. Plot apskai iuot grafiniu b du tikslumo skai iavimai. 2.1. Plot nubraižymas M 1:10000. 2.2. Grafinis nubraižyt plot skai iavimas. 2.3. Plot tikslumo skai iavimai.

3. Tinkl susiejimas su trianguliacijos punktais. 3.1. Bazin s linijos ilgio skai iavimai. 3.2. Bazin s linijos direkcinio kampo skai iavimai. 3.3. Taško nuk limo nuo trianguliacijos punkto koordina i skai iavimai ir kontrol .

4. Tacheometrin s nuotraukos parengimas. 4.1. Tacheometrin s nuotraukos matavimo duomen skai iavimai. 4.2. Topografin s nuotraukos situacijos braižymas pagal žurnalo matavim bei skai iavim duomenis. M1:1000 4.3. Topografin s nuotraukos reljefo braižymas 0,5m horizontali laiptu.

4.4. Topografin s nuotraukos apipavidalinimo darbai.


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kontrolinis darbas 20 Idividualioji užduotis 38 Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. N ra Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos auditorijoje, laboratoriniai darbai - auditorijoje pogrupiais. Metodai: teorija - paskaita, diskusijos, savarankiškas darbas,

103

laboratoriniai darbai - individualus darbas, savarankiškas darbas. Priemon s: paskait konspektas kaidr s, laboratoriniai darbai - laboratorini darb nurodymai, geodeziniai prietaisai. s


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Laboratoriniai darbai 0,2 Kontrolinis darbas 0,1 Savarankiškas darbas 0,1




Žem tvarkos katedra

1. Kartografijos ir geodezijos termin aiškinamasis žodynas. Vilnius: Valstybin geodezijos ir kartografijos tarnyba, 2000.

1

2. Variakojis P. Geodezija - Vilnius: Mokslas, 1984. 350 5 3. Kaušakys P., Variakojis P. Klaid teorijos ir matavim išlyginimo pagrindai.- Vilnius: Mintis, 1964.

50 5

4. Tamutis Z., Tulevi ius V., Žalnierukas A., Geodezija. 1 d.-Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1992.

50 5


50 5

6. Skeivalas J., Metrologini ir geodezini matavim apdorojimas. Mokomoji knyga.-Vilnius: Technika,2001.

1

7. Pertoškevi ius P. Fizin geodezija: žem s gravitacijos laukas, Mokomoji knyga, Vilnius: Technika,2002

1

8. Skeivalas J. Geodezini matavim matematinis apdorojimas. Metodikos nurodymai. Vilnius: Technika, 1989.

1





8. Lietuvos respublikos metrologijos statymas // Valstyb s žinios, 1996 01 11, Nr. 3-88

1 1

9. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos statymas. Valstyb s žinios Nr. 62, 2001m. liepos 18d.

Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimas.

1 1

10. Geodezija ir kartografija. Mokslinis žurnalas.- Vilnius: Technika..

1 1

11. . ., . ., . . . .: , 1980.

1

12. . ., . ., . .

. .: , 1991.

1

Anotacija angl kalba. The discipline of geodesy for Bachelors studies by land management speciality making news attendant with formation of geodesy network, measurement, and estimating of score and

iving nicety, making geodesy plans. g Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc.dr. Algirdas Antanavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. Giedrius Balevi ius, lekt. dr. Vilma Kriau i nait -Neklejonovien , Žem tvarkos katedra. Program pareng : lekt. Giedrius Balevi ius, Žem tvarkos katedra.

104

Recenzentai: doc.dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. lekt. dr. Inga Adamonyt , Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 22, protokolo Nr. 4 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05, protokolo Nr. 6

105




Dalyko kodas: VVŽT B42 Pavadinimas lietuvi kalba Geodeziniai matavimai (su 3sav. pažintine praktika). Pavadinimas angl kalba: Geodetic measurements. Apimtis ir strukt ra: 5 kr. (32T, 16L,325S)Dalyko paskirtis. Studij programa – žem tvarka, studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - Kraštotvarka.Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B41 Geodezijos pradmenys, VŽŽT B04 Geodezija. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: taikyti geodezinius matavimo prietaisus, matavimo sistemas, metodus ir b dus. Specialieji geb jimai: suformuoti praktinius g džius rengiant topografinius planus, naudojant modernias inžinerines matavimo bei plan sudarymo priemones. Vertybin s nuostatos: nuolatos atnaujinti esamas žinias, ugdyti žingeidum apie geodezini matavim technologijas ir j pl tr . Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Tašk koordinavimas sankirtomis. (4val.) 1.1.Tiesiogin vienkartin kampin sankirta. 1.1.1. Jungo formul s. 1.1.2. Gauso formul s. 1.2. Tiesin sankirta. 1.3. Tašk koordinavimas matuojant kryptis ir atstumus. 1.3.1. Taško koordinavimas matuojant dvi kryptis ir dvi kraštines. 1.3.2. Taško koordinavimas panaudojant tiesin konformin koordina i transformavim . 1.3. Atvirkštin kampin sankirta. 2. Koordina i transformavimas. (2 val.). 2.1. Tiesinis konforminis koordina i transformavimas. 2.2. Afininis koordina i transformavimas. 3. Elektroniniai geodeziniai prietaisai. (8 val.) 3.1. Kamp matavimas elektroniniais teodolitais. 3.1.1. Kodinis pozicinis limb skleidimo b das. 3.1.2. Inkrementinis ir dinaminis limb skleidimo b dai. 3.2. Kamp matavimo tikslumas. 3.3. Atstum matavimas elektroniniais tolima iais. 3.3.1. Fizin metodo esm . 3.3.2. Impulsinis šviesos bang sklidimo trukm s nustatymo metodas. 3.3.3. Fazinis šviesos bang sklidimo trukm s nustatymo metodas. 3.3.4. Kombinuotas šviesos bang sklidimo trukm s nustatymo metodas. 3.4. Atstum matavimo tikslumas. 3.5. Elektroniniai tacheometrai. 3.5.1. Elektronini tacheometr veikimas. 3.5.2. Elektronini tacheometr pavyzdži nagrin jimas. 4. GPS metodo esm ir panaudojimas geodeziniams matavimams.(6 val.)

4.1. Bendrosios žinios apie globalin s pad ties nustatymo sistem (GPS). 4.2. GPS kosminis segmentas. 4.3. GPS antžeminis valdymo ir kontrol s segmentas.

106

4.4. Koordina i ir laiko sistemos. 4.5. Palydov signalai.

4.6. GPS vartotoj segmentas. 4.6.1. GPS imtuvai.

4.7. GPS matavimai. 4.7. GPS matavim tiklsumas. 4.8. GPS metodo panaudojimas geodezijoje. 4.9. Valstybinis erdvinis geodezinis GPS tinklas ir jo vystymas. 5. Automatizuoto kartografavimo principai. (2 val.) 5.1. Skaitmeninis kartografavimas. 5.1.1. Pradin s informacijos parengimas. 5.1.2. Skaitmeninio žem lapio sudarymas. 5.2. Žem lapi ir plan atnaujinimas. 5.2.1. Žem lapi ir plan sen jimas ir atnaujinimo b dai. 5.2.2. Stambi masteli topografini plan atnaujinimas. 6. Techninis sklyp projektavimas. (2 val.). 6.1. Grafinis sklyp projektavimas. 6.1.1. Grafinis sklyp projektavimas trikampiu. 6.1.2. Grafinis sklyp projektavimas trapecija. 6.2. Analitinis sklyp projektavimas. 6.2.1. Analitinis sklyp projektavimas trikampiu. 6.2.2. Analitinis sklyp projektavimas trapecija. 6.3. Suprojektuot sklyp paženklinimas vietov je. 6.3.1. Paženklinimo projekto parengiamieji darbai. 6.3.2. Projekto paženklinimas. 6.3.3. Automatizuotas projekto paženklinimas Laboratoriniai darbai:1. Tašk koordinavimas sankirtomis. 1.1. Išt sto teodolitinio jimo išlyginimas ir koordina i skai iavimas. 1.2. Taško „A“ koordina i skai iavimas pagal tiesiogin kampin sankirt . 1.3. Taško „B“ koordina i skai iavimas pagal tiesin sankirt 1.4. Taško „C“ koordina i radimas kombinuotu b du. 2. Atvirkštin kampin sankirta. 3. Koordina i transformavimas. 4. Analitinis sklyp projektavimas. 4.1. Analitinis sklypo projektavimas trikampiu. 4.2. Analitinis sklyp projektavimas trapecija. 4.3. Suprojektuoto sklypo nužym jimo vietov je schemos parengimas. Mokomoji praktika: Turinys. 1. Topografin s nuotraukos M1:1000 parengimas. 1.1. Geodezinio pagrindo topografinei nuotraukai M1: 1000 parengimas. 1.1.1. Tvirt išeities punt koordina i nustatymas GPS metodo pagalba.

1.1.2. Išt sto teodolitinio jimo lauko matavimo darbai. 1.1.3. Išt sto teodolitinio jimo kameraliniai darbai. 1.2. Topografin s nuotraukos matavimo darbai. 1.2.1. Lauko tacheometrijos darbai.

1.2.2. Topografin s nuotraukos kameraliniai darbai. 2. Žem s sklypo projektavimo darbai. 3. Žem s sklypo nužym jimo darbai. 3.1. Žem s sklypo nužym jimo schemos paruošimas. 3.2. Žem sklypo paženklinimas vietov je.

107

4. Geodeziniai matavimai automatizuojant matavimo ir plan parengimo proces . 4.1. Geodezinio pagrindo topografinei nuotraukai M1: 500 matavimo darbai . 4.2.Topografin s nuotraukos M1:500 matavimo darbai. 4.3. Automatizuoti matavimo apdorojimo ir topografin s nuotraukos parengimo darbai. 4.4. Automatizuotas žem s sklyp projektavimas. 4.5. Suprojektuoto žem s sklypo nužym jimas, panaudojant automatizuotas matavimo priemones. Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kontrolinia darbas 20 Pasirengimas laboratoriniams darbams 8 Pasirengimas mokomajai praktikai 10 Pasirengimas egzaminui 16

K

ursinio darbo tematika. N ra

Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos auditorijoje, laboratoriniai darbai - auditorijoje ir kompiuterin je klas je pogrup mis. Metodai: teorija - paskaita, diskusijos, savarankiškas darbas, laboratoriniai darbai - individualus darbas, savarankiškas darbas. Priemon s: paskait konspektas skaidr s, laboratoriniai darbai - laboratorini darb nurodymai, geodeziniai nstrumentai, kompiuterin ranga, programin ranga AutoCad Geomap. i


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,4 Laboratoriniai darbai 0,1 Kontrolinis darbas 0,1 Savarankiškas darbas 0,4






50 5


50 5

3. Skeivalas J. Elektroniniai geodeziniai prietaisai. Paskait tekstas: Vilnius:Technika,1998.

2

4. www.google.lt/geodeziniai prietaisai Papildoma literat ra.




5. Variakojis P. Geodezija - Vilnius: Mokslas, 1984. - 263 p. 350 5 6. Stankevi ius Ž. Skaitmeniniai žem lapiai. mokomoji knyga.-Vilnius:Technika,2002.

1

7. Zakarevi ius. A. Koordina i sistema LKS-94 , Vilnius: Technika 2000.

1

8. Zakarevi ius A. Lietuvos geodezini tinkl koordina i sistemos ir j ryšiai. Vilnius: Technika, 1996.

1

9. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos statymas. Valstyb s žinios Nr. 62, 2001m. liepos 18d.

Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimas.

1 1 1

108

10. Geodezija ir kartografija. Mokslinis žurnalas.-Vilnius: Technika.

1 1

11. . ., . ., . . . .: , 1980.

1

12. . ., . ., . .

. .: , 1991.

1

Anotacija Angl kalba. The discipline of “Geodetic measurements” aims to train Bachelors in the field of organization of land management, who need knowledge on the evaluation and treatment of the exactness of geodetic measurements, the methods of point position determination, the use of the

ewest geodetic instruments and the automation of geodetic works. n Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lekt. Giedrius Balevi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): lekt. dr. Vilma Kriau i nait -Neklejonovien , Žem tvarkos katedra. P

rogram pareng : lekt. Giedrius Balevi ius, Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Algirdas Antanavi ius, Žem tvarkos katedra. l ekt. dr. Inga Adamonyt , Vandentvarkos katedra.


109



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽTB13 Pavadinimas lietuvi kalba: Kompiuterin žem tvarkos grafika Pavadinimas angl kalba: COMPUTER GRAPHICS FOR LAND MANAGMENT Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (16T, 64P, 80S) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka, pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. ITINB02 Informacin s technologijos, VŽSK B09 Inžinerin grafika, VŽŽT B41 Geodezijos pagrindai, VŽŽT B04 Geodezija, VŽŽTB10 Topografin braižyba. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: taikyti matematikos žinias inžinerin ms problemoms spr sti, pritaikyti erdvinio m stymo g džius inžinerinio projektavimo procese, formuoti logišk ir analitin mastym . Special s geb jimai: geb ti naudoti modernias inžinerines priemones, b tinas saugiai inžinerinei veiklai; naudotis kompiuterin mis technologijomis žem s tvarkymo problemoms spr sti ir planams rengti. Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis, ruoštis

yventi informacin s visuomen s s lygomis. g Dalyko turinys Teorinis kursas: 1. vadas. Darbas AutoCAD sistemos aplinkoje (1 val.). 2. Br žinio sluoksni paskirtis ir valdymas (1 val.). 3. Koordina i sistemos (1 val.). 4. AutoCAD sistemos pagrindiniai primityvai, j braižymas ir redagavimas (2 val.). 5. Blok sudarymas ir panaudojimas (2 val.). 6. Geomap programos darbo aplinka (0,5 val.). 7. Topografini uždavini sprendimas Geomap programos pagalba (2 val.). 8. Nam kont r braižymo principai (0,5 val.). 9. Sutartini ženkl parinkimas (1 val.). 10. Reljefo vaizdavimas (2 val.). 11. Darbas ArcView sistemos aplinkoje (2 val.). 1 2. Br žini apipavidalinimas (1 val.).

Praktiniai darbai: 1. AutoCAD programos ekrano strukt ra ir sluoksniai (3 val.). 2. Koordinat s, traukos, darbo režimai (4 val.). 3. Tekstas (3 val.). 4. Pagrindini AutoCAD sistemos primityv braižymas ir redagavimas (10 val.). 5. Blokai ir atributai (4 val.). 6. Darbas su kont rais (4 val.). 7. Topografini uždavini atlikimas Geomap programa (4 val.). 8. Žem s sklyp formavimas bei nam kont r braižymas (6 val.). 9. Geomap programos taikymas žem s naudmen vektorizavimui ortofotoplane (8 val.). 10. Žem s paviršiaus reljefo vaizdavimas naudojant Geomap program (4 val.). 11. Darbo su programa ArcView pagrindai (10 val.). 12. Topografinio plano dalies braižymas ir atspausdinimas (4 val.). Mokomoji praktika: n ra

110

Student savarankiškas darbas: Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Pasirengimas praktiniams darbams 24(12) Kontrolinis darbas 24(2) Pasirengimas egzaminui 32

K

ursinio darbo tematika. n ra

Dalyko d stymo metodikos. Teorinio kurso metu d stytojas suformuluoja problem , supažindina studentus su pagrindiniais darbo organizavimo etapais bei galimais sprendimo variantais. Demonstruoja programos valdymo metodus. Praktini darb metu studentai atlieka užduotis, atitinkan ias pagrindines paskait temas. Savarankiškai ruošiasi atsiskaitymui. D stymo organizavimas: teorija - bendros paskaitos auditorijoje, praktiniai darbai - kompiuterin je klas je pogrup mis. Priemon s: teorija - paskait konspektas, demonstravimo medžiaga, skaidr s, praktiniai

arbai - metodiniai nurodymai, kompiuterin ranga. d Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Praktiniai darbai 0,3 Kontrolinis darbas 0,3 Egzaminas 0,4




Žem tvarkos katedroje

ArcView GIS. The Geographic Information System for Everyone.- Environmental Systems Research Institute, Inc., 1996.- 340 p.

1

Danaitis K. S. Kompiuterin braižyba. Rinktiniai pratimai AutoCAD 2000 versijoje. - Vilnius: Technika, 2003.-84p. http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektroniniai/Danaitis.pdf

Sankauskien T. Kompiuterin žem tvarkos grafika: AutoCAD 2000: metodin priemon ir laboratorini darb užduotys žem tvarkos specialyb s studentams. -Akademija (Kauno r.): Lietuvos žem s kio universiteto Leidybos centras, 2004. - 36 p.

3 2

Sinkevi ius V. AutoCAD 2000 nuo nulio…- Kaunas: Smaltija, 2002.-731p.

9 5

Tarvydien M. E. Topografini ir žem tvarkos plan sutartiniai ženklai M 1:5000, 1:2000, 1:1000, 1:500: žem tvarkos spec. studentams. -LŽ U. Žem tvarkos kat.. Kaunas-Akademija: LŽ U leidybinis centras, 1999. -61 p.

3 1

Tarvydien M. E. Topografini žem lapi ir žem tvarkos plan sutartiniai ženklai: M 1:10 000: mokymo priemon žem tvarkos specialyb s studentams. Lietuvos žem s kio universitetas. Žem tvarkos katedra. - Akademija (Kauno r.): LŽ U Leidybos centras, 2004. -84 p.

3 2

111





Audzijonis P. Kompiuterin inžinerin geometrija ir grafika: mokomoji knyga. – Vilnius: Technika, 2003. - 251 p.

Gudritien D. Aerofotonuotrauk interpretavimo metodiniai patarimai: Žem tvarkos specialyb s studentams. Lietuvos žem s kio universitetas. Žem tvarkos katedra. - Akademija (Kauno r.): LŽ U Leidybos centras, 2005. - 24 p.

Omura G. AutoCAD 2002. Vadovas.- Kaunas: Smaltija, 2002.-1116p (Centrin -biblioteka (2 egz.)

http://www.hidro.lzuu.lt/vuzf/gislab/index.html Variakojis P. Geodezija: mokymo priemon žem s kio aukšt j mokykl studentams. -Vilnius: Mokslas, 1984. -264 p.

Anotacija angl kalba. The main functioning principles of the system AutoCAD are as follows: the ways of the call of commands, regulation of the viewing of scale, determination of work regimes, formation of layers and their management. Two-dimentional graphics: the drawing and editing of the main primitives in the AutoCAD system. Text, the work with contours, the use of blocks and attributes. The work environment of the Geomap program. Selection and drawing of legends. The

ork with the land surface relief. Functioning principles of ArcView. w Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Tatjana Sankauskien , Statybini konstrukcij katedra. Kiti dalyko d stytojai: asist. Vaiva Stravinskien , Žem tvarkos katedra. Program pareng : doc. dr. Tatjana Sankauskien , Statybini konstrukcij katedra, asist. Vaiva Stravinskien , Žem tvarkos katedra. Recenzentai: lekt. Giedrius Balevi ius, Žem tvarkos katedra. d oc. dr. Antanas Vansevi ius, Statybini konstrukcij katedra


112




Dalyko kodas: VŽŽTT29 Pavadinimas lietuvi kalba: Nekilnojamojo turto kadastras ir registras Pavadinimas angl kalba: Real property cadastre and register Apimtis ir strukt ra: 4 kr. Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa – neakivaizdin s bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽTB17 Žem s kadastras, VŽŽTB21 Žem s informacin s sistemos, VŽSKB07 Statybos pagrindai. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: sugeb jimas perteikti mintis žodžiu ir raštu, kokybiškai pristatyti darbo rezultatuas. Special s geb jimai: mok ti nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atlikti j apskait ir analiz , parengti nekilnojamojo daikto kadastrini matavim byl ; spr sti pagrindines problemas, susijusias su nekilnojamojo turto administravimu. Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis, gyvenime siekti atsakingos raiškos, reaguoti besikei ian ias s lygas. Dalyko turinys Teorinis kursas: 1. Bendros žinios. Statini apib dinimas. Pastat klasifikavimas. 2. Nesud tingi statiniai. Statini kadastriniai matavimai, abris , plan bei bylos parengimas. Statini kainojimas. [6,7,11]

3. Nekilnojamojo turto kadastras. 4. Statybos leidimas. Statini pripažinimas tinkamais naudoti. Nekilnojam j daikt formavimas. 5. Inžinerini rengini klasifikavimas. Inžinerini rengini kadastriniai matavimai ir bylos parengimas. 6. Valstyb s registrai. Registr s veika. 7

. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Nekilnojam j daikt teisinio registravimo proced ros.

Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb darbai: 1. Nekilnojam j daikt kadastro duomen surinkimas, vertinimas, abris ir plan parengimas. 2. Nekilnojam j daikt duomen teisiniam registravimui parengimas. Mokomoji praktika: n ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kursinis darbas 32 (1) Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. N objekt nekilnojamojo turto kadastro ir registro byl parengimas. Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos ir diskusijos auditorijoje, pratybos - darbas auditorijoje ir kompiuteri klas je. Metodai: teorija - paskaita, diskusijos, savarankiškas darbas, pratybos - darbas pagal individualias užduotis. Priemon s: teorija - literat ros šaltiniai, skaidr s, pratybos - metodiniai nurodymai, kompiuterin s AutoCad ir ArcGis "Byla" programos. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Kursinis darbas 0,3 Pratyb darbai 0,1

Iš viso 1,0

113





1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. – Vilnius: Sauluž , 2001. – 448p. – ISBN 9955-432-13-6.

2 1 1

2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro statymas (2000-06-27, Nr. VIII-1764; nauja red.: 2003-05-27, Nr.IX-1582) // Valstyb s žinios, 2003, Nr. 57-2530.

2 1 1

3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymas (1996-09-24, Nr. I-1539; nauja red.: 2001-06-21, Nr.IX-391) // Valstyb s žinios, 2001, Nr. 55-1948.

2 1 1

4. Lietuvos Respublikos statybos statymas (1996-03-19, Nr. I-1240; nauja red.: 2001-11-08, Nr.IX-583) // Valstyb s žinios, 2001, Nr. 101-3597.

2 1 1

5. Lietuvos Respublikos valstyb s registr statymas (1996-08-13, Nr. I-1490; nauja red.: 2004-07-15, Nr.IX-2371) // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 124-4488.

2 1 1

6. Nekilnojamojo turto objekt kadastro duomen surinkimo bei tikslinimo taisykl s: patvirtintos LR žem s kio ministro 2002-12-30 d. sakymu Nr. 522 // Valstyb s žinios, 2003, Nr.18-790.

2 1 1

7. Larsson G. Land registration and cadastral systems. – New York, 1991. – 175 p.

2 1 1

Papildoma literat ra




8. Dokumentai, teiktini NT registro tvarkytojui registruojant senus statinius, sigytus ar pastatytus iki 1991-07-25: patvirtinta LR Vyriausyb s 2003-03-03 d. nutarimu Nr.278 // Valstyb s žinios, 2003, Nr.24-990.

9. Gasilionis A. Žem s kadastro formavimo problemos // Geodezija ir kartografija: mokslo darbai, 2001, XXVII t., Nr.1, P.40-43.

9. Kaufmann J., Steudler D. Kadastras 2014: Ateities kadastro sistemos vizija. – Vilnius, B „Baltijos kopa“, 1998. – 44 p.

10. Interneto psl.: www.registrucentras.lt. 11. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai: patvirtinti LR Vyriausyb s 2002-04-15 d. nutarimu Nr.534; nauja redakcija 2005-06-23, Nr.695) // Valstyb s žinios, 2005, Nr.80-2899.

12. Nekilnojamojo turto registro nuostatai: patvirtinti LR Vyriausyb s 2002-07-12 d. nutarimu Nr. 1129 // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 72-3077.

13. Valstyb s registr integralios sistemos k rimo strategija: patvirtinta LR Vyriausyb s 2002-08-22 d. nutarimu Nr.1332 // Valstyb s žinios, 2002, Nr.83-3599.

14. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 Nesud tingi (tarp j laikini) statiniai: patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-04-16 d. sakymu Nr.184 // Valstyb s žinios, 2002, Nr.43-1639.

15. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas: patvirtintas LR aplinkos ministro 2002-04-30 d. sakymu Nr.218 // Valstyb s žinios, 2002, Nr.55-2203.

16. Kelio kadastro duomen bylos rengimo taisykl s: patvirtintos NŽT prie Žem s kio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-05-05 d. sakymu Nr.1P-105 // Valstyb s žinios, 2005, Nr.60-2154.

17. Nekilnojamojo turto administravimo sistemos apžvalga. Lietuva / Jungtin s tautos, Ekonomin ir socialin taryba, Europos ekonomin komisija, Žmogaus b sto komitetas. – Vilnius, V Registr centras, 2004. – 47 p.

114

18. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 Statini klasifikavimas pagal j naudojimo paskirt : patvirtintas LR aplinkos ministro 2003-06-11 d. sakymu Nr.289 // Valstyb s žinios, 2003, Nr.58-2611.

19. Geležinkeli linijos kadastro duomen bylos rengimo taisykl s: patvirtintos NŽT prie Žem s kio ministerijos generalinio direktoriaus 2005-09-05 d. sakymu Nr.1P-163 // Valstyb s žinios, 2005, Nr.109-3997.

20. Telekomunikacij infrastrukt ros ryši kabeli kadastro sistemos kadastrini matavim byl rengimo ir form plidymo taisykl s: patvirtintos NŽT prie Žem s kio ministerijos generalinio direktoriaus 2003-11-14 d. sakymu Nr.1P-90 // Valstyb s žinios, 2003, Nr.11-4988.

22. Žem s administravimo gair s/ ECE/HBP/96 Europos ekonomin komisija. – Jungtin s tautos, Niujorkas, Ženeva, 1996. – 123 p.

Anotacija angl kalba. The subject of Real property cadastre and register is prepared as a compensation course for bachelor students of land management specialty. After the course students should know main real property object cadastral data, accomplish updating and analysis of this data, solve problems related with real property adiministation, understand basics of real property law. The main questions in Real property cadastre and register course are the following: 1. States registers; 2. Real property cadastre: purpose, content and status; 3. Real property formation. Construction licenses and buildings acknowledgment for use; 4. Cadastral survey of buildings; 5. Cadastral survey of engineering constructions; 6. Objects of Real property cadastre, cadastral data and their collection;

. Legal registration of real property. 7 Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Virginija Gurskien , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai: lekt. G. Balevi ius, asist. V. Stravinskien , asist. D. Pupka, Žem tvarkos katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Virginija Gurskien , asist. Vaiva Stravinskien , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: lekt. Virginija Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra. prof. habil. dr. Petras Punys, Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 22, protokolo Nr. 22 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05, protokolo Nr. 6

115




Dalyko kodas: VŽŽT B23 Pavadinimas lietuvi kalba: Žem tvarkos pagrindai Pavadinimas angl kalba: Fundamentals of land management Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (48T, 24P, 88S) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Istorijos, VŽŽT B17 žem s kadastro ir VŽŽT B10 Topografin s braižybos žinios. Dalyko studij pasiekimai. Suvokti žem s santyki ir žem s matavimo bei jos tvarkymo raid vairiose epochose, žinoti Lietuvoje vykusias žem s reformas, vertinti j padarinius bei žem tvarkos

darbus j gyvendinimui. Geb ti orientuotis apie žem s santykius ir žem s reformas išsivys iusiose užsienio šalyse. Žinoti šiuolaikin s Lietuvos žem tvarkos esm , žem tvarkos darb teisin sistem , speciali sias žem s naudojimo s lygas, žem vald formavim , žem tvarkos planavimo dokument rengimo sistem . Vertybin s nuostatos: priimant vairius specialyb s dalykinius sprendimus, tsižvelgti buvusi reform padarinius, siekiant tobulinti žem s tvarkymo sistem . a

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Žem s matavim istorijos apžvalga. Žem s santykiai Egipto, Šumero - Akado, Babilono, Graikijos ir Romos civilizacijose, Frank karalyst je ir imperijoje. Alodo, beneficijos, feodo samprata (2 val.). 2. Paveldimos žem s naudojimo formavimasis balt gyvenamojoje teritorijoje. Žem s santykiai Lietuvos pirmykšt je visuomen je, žemdirbyst s raida. Gentin s santvarkos irimas, turtin diferenciacija, valstie i šeimos individualaus kio pajungimas žemvaldži valdžiai (2 val.). 3. Feodalinis žem s valdymas (3 val.). 4. Žem s santykiai Valak reformos išvakar se. Feodalin s rentos tvirtinimas. Žem s valdos vienetai - tarnybos (2 val.). 5. Valak reforma Lietuvoje (4 val.). 6. Žem s santykiai Lietuvai esant carin s Rusijos sud tyje 1795 - 1915 metais (3 val.). 8. Žem s santykiai 1940 - 1948 metais (2 val). 9. Žem tvarka žem s kio kolektyvizacijos metu (2 val.). 10. 1960 - 1990 met žem tvarkos darbai (2 val). 11. Žem tvarkos darbai, vykdant žem s reform ir atkuriant pilie i nuosavyb s teises žem nuo 1991 met (2 val.). 12. Žem s santyki ir žem s reform apžvalga išsivys iusiose užsienio šalyse (JAV, Anglija, Pranc zija, Italija) (3 val.). 13. Šiuolaikin s Lietuvos žem tvarkos samprata, turinys, uždaviniai (2 val.). 14. Žem tvarkos darb teisiniai pagrindai. Žem s nuosavyb s r šys, jos priklausomyb . Žem s valdymo ir naudojimo santyki teisinis reguliavimas (2 val.). 15. Žem tvarkos principai (pagrindin s nuostatos žem s racionaliam naudojimui) (2 val.). 16. Specialiosios žem s naudojimo s lygos - statymais ar Vyriausyb s nutarimais nustatyti kin s ir kitokios veiklos apribojimai (3 val.). 17. Žem s kio ir ne žem s kio paskirties žem vald formavimas (2 val.). 18. Žem tvarkos planavimo dokument sistema (6 val.). Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: Seminar temos: po 2 val. 1. Žem s santyki vystymasis senosiose civilizacijose. 2. Feodalin s žem valdos formavimosi istorija [3;4]. 3. Lietuvos kaim atsiradimo

116

istorija [8]. 4. Senieji žem s matavimo vienetai [7]. 5. Žem s teis s raida pagal Lietuvos statut [14]. 6. Kaim skirstymo vienkiemiais raida [8;12]. 7. Dvar žem s parceliavimas tarpukario reformos metu [12;15]. 8. Žem s tvarkymo departamento veikla 1919 - 1944 m. [12;16]. 9. Valstybinio žem tvarkos instituto veiklos raida [12;16]. 10. Žem tvarkos specialist rengimo istorija [16]. 11. Lietuvos žem s eform priežastys ir pasekm s [16]. r

Mokomoji praktika: N ra. Pratybos: I. Speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg nustatymo plano rengimas (8 val.). II. Žem s kio paskirties žem vald formavimas - rib ir vietos parinkimas, ki dydžio ir vidaus trukt ros nustatymas (4 val.). s


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Pasirengimas seminarams (6)30 Individualioji užduotis (2)26 Pasirengimas egzaminui 32

K

ursinio darbo tematika. N ra.

Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: paskaitos - auditorijoje, seminarai ir pratybos - auditorijoje. Metodai: teorija - paskaita (mokomoji knyga), diskusijos, seminarai. Seminaruose pagilinamos ir pla iau nagrin jamos numatytos temos, kurioms studentai pasirengia iš anksto pagal nurodyt papildom literat r ar internetinius pulapius. Praktiniai darbai rengiami kartografin je medžiagoje - M 1 : 10 000 N rajono N kadastro vietov je (kiekvienam studentui - skirtingas objektas) - Darb atlikimui naudojami metodiniai patarimai. Demonstravimas ir supažindinimas su žem s sklyp ormavimu ir žem s naudojimo s lyg nustatymu rengiant skaitmeninius žem lapius. f


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija - egzaminas 0,4 Pasirengimas seminarams 0,2 Individualios užduotys 0,2 Praktiniai darbai 0,2





1. Aleknavi ius P. Žem s teis : paskait konspektas žem tvarkos specialyb s studentams. - Vilnius, 2005. - ISBN 9955-431-19-9

1 1 2

2. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas 1992 m. geguž s 12 d. Nr. 343 "D l speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg patvirtinimo//Valstyb s žinios, 1992, Nr. 22 - 652; 2004, Nr. 21-642.

2 1 1

3. Žem s tvarkymo darbai Lietuvoje (nuo seniausi laik iki 1990 met ) /sud. P.Aleknavi ius ir V.Skuodži nas. - Kaunas, 1996. - 133 p.

2 1

4. Žem tvarka/ sudaryt. Aleknavi ius P. - Vilnius., 1999, p. 11-71. - ISBN 9986 - 959 - 03 - 9.

199 1

5. Lietuvos Respublikos Žem s statymas//Valstyb s žinios, 1994, Nr.34-620; 2004, Nr. 28-868.

1 1 1

6. 2004 m. spalio 4 d. sakymas Nr. 3D - 42 / D1 - 513 "D l žem s sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt rengimo gyvendinimo taisykli patvirtinimo" // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 149 - 5420.

2 1 1

117

Papildoma literat ra. Rekomenduojama papildoma literat ra LŽ U



7. Aleknavi ius P. Senieji ilgio ir ploto matai//Žem tvarka ir melioracija, 1994, Nr. 2 (nr. 78). - p. 63 - 64.

8. Bal i nas V. Lietuvos kaim žem s tvarkymas. - Kaunas, 1938.- 196 p.

9. Gudavi ius E. Lietuvos istorija I t. Nuo seniausi laik iki 1569m.-Vilnius, 1999.-600 p.

10. Ju as M. ir kt. Lietuvos istorija: Nuo seniausi laik iki 1917 m./ Mokymo leidinys.- Vilnius, 1988. - 205 p.

11. Jurginis J. Lietuvos valstie i istorija (nuo seniausi laik iki baudžiavos panaikinimo). - Vilnius, 1978. - 252 p.

12. Lietuvos žem s kis amži sand roje. Lietuvos žem s kio raidos ir administravimo 1918-2003 metais

apžvalga./Sud. Štuikys, V. - Vilnius, 2005.- 407p.

13. Šal ius P. Raštai. Lietuvos žem s kio istorija. - Vilnius, 1998.-360 p.

14. Valikonyt I. Pirmasis Lietuvos statutas (1529 m.)/I.Valikonyt , S.Lazutka, E.Gudavi ius. - Vilnius, 2001.-381 p.

15. Vaskela G. Žem s reforma Lietuvoje 1919 - 1940 m.- Vilnius, 1998. - 320 p.

16. Žem tvarka Lietuvoje/Nacionalin žem s tarnyba prie Žem s kio ministerijos. - Vilnius: Valstybin mon Valstybinis žem tvarkos institutas, UAB "Tygelis", 2004. - 254 p.

Anotacija angl kalba. The studies of land management basics for Bachelors give an understanding about the evolution of land relations and land measurement and its management in various epochs beginning with the old civilizations. They familiarize with land reforms which took place in Lithuania, their aims and tasks, describe the land management work for the realization of these reforms, give a short survey about the development of land relations in developed capitalist countries. The studies of this subject reveal the theoretical basics of Lithuanian modern land management: conception, aims and tasks, legal system of land management work, special land use conditions, requirements for formation

f land-ownerships, form knowledge on the system of land management projecting. o Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lektor Maryt Elena Tarvydien , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : lektor Maryt Elena Tarvydien , Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. P.Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. doc. dr. A.Ci nys, Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 22, protokolo Nr. 4 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05, protokolo Nr. 6

118




Dalyko kodas: VŽŽT B43 Pavadinimas lietuvi kalba: Kaimo pl tros žem tvarka Pavadinimas angl kalba: Rural Development Land Management Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (36T, 36P, 88S) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - pagrindin s (bakalauro) studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B23 Žem tvarkos pagrindai. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: žinoti ir taikyti naujausius projektavimo b dus ir reglamentus sudarant žem tvarkos projektus ir schemas. Special s geb jimai: Žinoti socialinius, ekonominius kaimo pl tros aspektus, geb ti planuoti žem s kio ir kaimo pl tr , atlikti žem s tvarkymo projekt ekonomin ir ekologin pagrindim . Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis,

yventi ir dirbti besivystan iomis žem s kio ir kaimo pl tros s lygomis. g Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Kaimo pl tros prioritetin s kryptys. Lietuvos kaimo pl tros programos. Lietuvos kaimo pl tros 2007-2013 met strategija. Parama kaimo pl trai. Prioritetin s kaimo pl tros paramos kryptys: gyvenimo kokyb s gerinimas kaimo vietov je ir ekonomin s veiklos vairov s skatinimas, aplinkosauga, žem s ištekli valdymas [1;2;3;9;13] (5 val.). 2. Kaimo pl tros žem tvarkos paskirtis, turinys ir tikslai. Kaimo pl tros žem tvarkos projektai: miškui veisti ne miško žem je; ki vidaus žem tvarkos; kompleksinis žem s kio ir kaimo pl tros projektas.

Projekt rengimo organizatoriai ir reng jai [3;4;6] (2 val.). 3. Kaimo pl tros žem tvarkos projekt parengiamieji darbai. Planavimo s lyg s vadas. Planavimo organizatoriaus ir reng jo sutartis. Kartografin s medžiagos parengimas [4] (2 val.). 4. Planavimo darbai. Planavimo sprendiniai. Projekto aiškinamasis raštas [4;6] (1 val.). 5. Žem s kio paskirties žem valdos. kininko kis. Žem s kio mon [3;6] (0,5 val.). 6. ki specializacijos nustatymas. Žem s kio specializacijos zonos [16] (1 val.). 7. Miško veisimas ne miško žem je. Lietuvos miškingumo didinimo programos pagrindin s nuostatos. Gamtin s vairov s rodikliai, j nustatymo tvarka. Želdinimo sklyp parinkimo kriterijai [3;4;7;16;18] (4 val.). 8. ki žem vald teritorijos planavimas [4;6] (0,5 val.). 9. Sodybai ir kio žem valdos centrui vietos parinkimas. Pagrindiniai techniniai ir ekonominiai sodybai ir žem valdos centrui vietos parinkimo reikalavimai [6;8] (2 val.). 10. Statini ir rengini išd stymo projektavimas. Techniniai ir ekonominiai pastat išd stymo reikalavimai. Apsaugos zonos [6;8] (1 val.). 11. kio keli tinklo projektavimas. Keli tinklo išd stymo turinys ir reikšm . Keli klasifikacija. Vietin s reikšm s keliai. Viešieji ir vidaus keliai. Kelio juostos plotis. Kelio apsaugos zonos [6;10] (2 val.). 12. Apsaugini miško želdini išd stymas [6;7;8] (2 val.). 13. Ariamosios žem s naudojimo planavimas. Ariamosios žem s naudojimo planavimo uždaviniai ir turinys. S jomainos lauk ir darbo sklyp projektavimas. Lauk kraštini dydžiai ir forma, j reikšm gamybai. S jomainos lauk išd stymas reljefo ir dirvožemio atžvilgiu. Lauk ploto vienodumas. S jomainos lauko keli išd stymas. Daugiame i ganykl vietos parinkimas ir naudojimas [6;15;16;12;17] (6 val.). 14. Piev ir nat rali ganykl naudojimo planavimas [6;16] (1 val.).

119

15. Sod teritorijos tvarkymas. Reikalavimai sodo vietos parinkimui. Sodo kvartal , keli , apsaugini juost ir kit rengini išd stymas [6;14] (3 val.). 16. Kaimo pl tros kio vidaus žem tvarkos projekto agroekonominis ir ekologinis pagrindimas [6;12;11] (2 val.). 17. Gamybos išlaid ir pinigini plauk skai iavimai [11;16] (2 val.). 18. Kaimo pl tros žem tvarkos projekt svarstymas, derinimas ir tvirtinimas [4] (1 val.). 19. Rekomenda

cijos projekto gyvendinimui [4;5;16] (1 val.).

L


Pratybos ir (arba) seminarai: kio žem valdos ploto apskai iavimas ir žem s naudmen eksplikacijos sudarymas. Vidutinio žem s kio naudmen našumo apskai iavimas. Žem s kokyb s plano sudarymas. Miško želdini projektavimas priva ioje žem valdoje. Seminar temos: 1. Kaimo pl tra ir kraštovaizdžio formavimas žem tvarkos planavime. 2. Kaimo infrastrukt ra ir jos obulinimas.t

M



Kursinis projektas 44 Pasirengimas seminarams (2)12 Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. N rajono N kaimo kininko kio vidaus žem tvarkos projektas. D stytojo parinktam kininko kiui studentas turi parengti kio vidaus žem tvarkos projekt , j groekonomiškai pagr sti ir parašyti aiškinam j rašt . a

Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos auditorijoje, pratyb darbai (seminarai) - auditorijoje. Metodai: teorija - paskaita, diskusijos, savarankiškas darbas, pratyb darbai (seminarai) - individualus darbas su studentais, savarankiškas darbas. Priemon s: teorija - paskait

onspektas, skaidr s, pratyb darbai - pratyb darb nurodymai. k Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Kursinis projektas 0,2 Pratyb darbai 0,1 Pasiruošimas seminarams 0,1



biblioteka Kauno apskrities viešoji biblioteka Elektr. forma

1. Lietuvos kaimo pl tros 2007-2013 met strategijos pagrindin s nuostatos. www.zum.lt

1

2. Lietuvos 2004-2006 met bendrasis programavimo dokumentas. Patvirtinta LRV 2004 m. rugpj io 2 d. nutarimu Nr. 935// Valstyb s žinios, 2004, Nr. 123 - 4486.

2 2

3. Lietuvos Respublikos žem s kio ir kaimo pl tros statymas // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 72 - 3009.

2 2 1

4. Kaimo pl tros žem tvarkos projekt rengimo ir gyvendinimo taisykl s // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 127

- 4581

2 2

5. Larsson G. Land Management Publis Policy, Control and Participation. The Swedish Council of Building Research. - Stockholm, 1997

2

120

6. Miknius A. Agrarini teritorij žem tvarka. - Akademija, 2003.

2 2

7. Miško veisimo ne miško žem je taisykl s // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 55 - 1918.

2 2

8. Rekomendacijos naujai kininko sodybai kurti /Pareng R.Survila, R.Pal iauskait , N. Jaraši nien . - Vilnius, 1996.

2 2



Kauno apskrities viešoji biblioteka Elektr. forma

9. BPD Žem s kio ir kaimo pl tros strategija. http://zum.lt

10. Lietuvos Respublikos keli statymas // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 101 - 4492.

11. Normatyvai kininko gamybinei veiklai planuoti / Sudar Z. Kazakevi ius. - Kaunas - Akademija, 1999

12. Stancevi ius A., Špokien N. S jomainos kininkams. - Kaunas - Akademija, 1997.

13. Sustainable rural development/Andrew Shepher-Houldmills, etc.:Palgrave, 1998. X, 294 p.

14. Širvinas S. Patarimai veisiantiems sodus. - Akademija, 1998.

15. Vasinauskas P. Bendroji agrotechnika. - Vilnius, 1989.

16. Žem tvarka/Sudaryt. P.Aleknavi ius; Lietuvos Respublikos žem s kio ministerijos Mokymo metodikos centras. - Vilnius, 1999.

Žekonien V. Tausojamoji žemdirbyst . - Vilnius, 2002. Žem s kio paskirties žem s apželdinimas mišku.- Vilnius, 2004.

Anotacija angl kalba. The students are familiarized with the destination, content and aims of village development land management; establishment of farm specialization; procedure of foresting on not forest land; planning of farm territory; placing of agricultural lands and other objects; economic and cologic basing of project; recommendations for the carrying out of the project. e

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asist. Vaiva Stravinskien , Žem tvarkos katedra. Program pareng : doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. Pranas Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. d oc. dr. Benas Bendaravi ius, Melioracijos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2007 09 12, protokolas Nr.2 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007 09 12, protokolo Nr. 17

121



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B08 Pavadinimas lietuvi kalba: Fotogrametrija (su 1 sav. pažintine praktika) Pavadinimas angl kalba: Photogrammetry Apimtis ir strukt ra: 4kr.(36T, 18P, 106S, iš j 40 val. mok. praktikai ) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B04 Geodezija, VŽŽT B10 Topografin braižyba. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: sugeb jimas perteikti mintis žodžiu ir raštu, sisteminti informacij , kokybiškai pristatyti darbo rezultatus, mok ti pritaikyti erdvinio m stymo g džius inžinerinio projektavimo procese, geb ti vadovautis kartografijos, fotogrametrijos. Special s geb jimai: taikyti kompiuterinius metodus, skirtus duomenims gauti ir apdoroti.Vertybin s nuostatos:

uolatos mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis. N Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Fotogrametrijos mokslas.Fotogrametrijos esm , pradininkai, ryšys su geometrija, matematika, fizika ir kitomis disciplinomis (2 val.). 2. Aeronuotrauk projektavimas. Aerofotografimo priemon s bei medžiagos. Fotolaboratoriniai darbai (5val.). 3. Aerofotonuotraukos geometrija.Centrin projekcija. Aerofotovaizdo orientavimo elementai (4 val.). 4. Aerofotonuotraukos matematika. Aerofotonuotraukos mastelis.Tašk poslinkiai d l reljefo ir aerofotonuotraukos posvirio. Fotogrametrin s koordina i sistemos (4 val.). 5. Aerofotonuotraukos fizika. Aerofotonuotraukos skiriamoji galia, objektyvo distorsija, aerofotomedžiag deformacijos (2 val.). 6. Kosmin s nuotraukos. Kosmini nuotrauk samprata, vairov , panaudojimas, teigiamos ir neigiamos pus s (4 val.). 7. Aeronuotrauk interpretavimo b dai bei technologija. Topografinis interpretavimas. Interpretavimas žem s kiui. Skaitmeninis interpretavimas (6 val.). 8. Ortofotoplano gamybos etapai. Aerovaizd skenavimas. Stereotrianguliacija. Skaitmeninis žem s paviršiaus modelio sudarymas. Ortofotoplano gamyba (4 val.). 9. Monokulinis ir binokulinis reg jimo b dai. Stereoskopija. Naudojami stereskopiniai prietaisai. Analitin s ir skaitmenin s fotogrametron s stotys (3 val.). 1

0. Ortofotoplan bei kosmini vaizd pritaikymas (2 val.).

Praktiniai darbai: 1. Aeronuotraukos projekto sudarymas. Projektiniai skai iavimai.Užskridimo grafinis projektavimas. Išilginio ir skersinio perdengim grafinis vaizdavimas.Aiškinamasis raštas (8 val.). 2. Tašk ir tiesi perspektyva.Centrin s projekcijos pagrindini element grafinis atvaizdavimas. Pasirinkt tašk ir tiesi centrin s projekcijos sudarymas. 3 . Aerofotonuotraukos stereoskopinis steb jimas.

Mokomoji praktika: 1. Planini kont rženkli parinkimas, abriso sudarymas ir nužym jimo metodo nustatymas. 2. Aerofotonuotraukos mastelio nustatymas kameraliai ir lauko darb b du.. 3. Aerofotonuotraukos interpretavimas lauko s lygomis (Aerofotonuotraukoje esan i objekt palyginimas su objektais vietov je, j paskirties nustatymas, analizuojamos vietov s poky i nustatymas. 4. Lauko interpretavimo duomen apdorojimas.Grafinis dalies braižymas.

122

Student savarankiškas darbas: Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kursinis darbas 50 Kontrolonis darbas 14 Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika: N vietov s kameralus interpretavimas pagal KDB 10 LT reikalavimus bei tos pa ios vietov s interpretavimas žem s kiui. Interpretuotos vietov s objekt vertinimas pagal j fototono savybes.Aiškinamojo rašto sudarymas.Išvad ir pasi lym pateikimas. Studentas gauna stereopor , kurios apimam teritorij turi interpretuoti. Atliekamas ši objekt interpretavimas: keli , hidrografini objekt , užstatyt teritorij , miško kult r , piev ir ganykl , sod , ariamosios žem s, pelki ,durpyn , karjer bei kt.. Braižomi du br žiniai: topografinis aerofotonuotraukos interpretavimas, aerofotonuotraukos interpretavimas žem s kiui. Rašomas 20 puslapi aiškinamasis raštas kuriame aprašoma darb eiga, objekt atpažinimo specifika, konkre ioje vietov je atpažinti objektai, j paskirtis.Pateikiamos išvados ir pasi lymai, naudotos literat ros s rašas. Dalyko d stymo metodikos. Teorija – paskaita, diskusijos, praktiniai darbai – kiekvienas studentas gauna skirting fotogrametrin

ei kartografin medžiag . b Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,5 Kursinis darbas 0,2 Kontrolinis darbas 0,1 Praktiniai darbai 0,1 Mokomoji praktika 0,1





1. Daniulis J. Aerofotometodai. – Vilnius, 1998. - 248 p. 11 5 2. Sližien G. Fotogrametrija ir nuotrauk dešifravimas.- Kaunas, 1990. - 108 p.

33 2

3. Gudritien D. Aeronuotrauk interpretavimo metodiniai patarimai. – Kaunas, 2005. - 24 p.

3 1

4. Tarvydien M. Topografini žem lapi ir Žem tvarkos plan sutartiniai ženklai M 1:10 000. – Kaunas LŽ U Leidybos centras, 2004. - 68 p.

3 1

5. Stankevi ius Z. Skaitmeniniai žem lapiai. - Vilius, 2002.- 130 p.

3

6. .Vainauskas V. Fotogrametrija. – Vilnius, 1977. - 215 p. 47 2 Papildoma literat ra.




7.Kraus K. Photogrammetry. – Dummlerhaus, 1993.- 406 p.

8.Liba N. Fotogramm – meetria alused.– Tartu, 2005.-303 p.

9.Rumšas G. Topografinio M 1 : 10 000 žem lapio turinys, kodai ir sutartiniai ženklai. - Vilnius, 1999.- 74 p.

123

10.Rumšas G. Lietuvos Respublikos mastelio M 1:10 000 žem lapio kartografini duomen baz KDB10LT specifikacija. – Vilnius 2001.- 58 p.

11. http://www.google.lt/search?hl=lt&q=GIS&btnG 12 . Sližien G. Fotogrametrijos ir nuotrauk dešifravimo laboratorini darb užduotys ir metodiniai nurodymai.Kaunas, 1985. - 108 p.

12. VGTU mokslo žurnalas ''Geodezija ir kartografija''. - Vilnius.

Anotacija angl kalba. The science of photogrammetry, founders, connection with other branches of science. Aerophotographic and space photos. Projecting of aerial photos and production of aerophotograps. The ways of interpretation and technology of aerial photos. Orthophotoplan production stages. Stereoscopy and stereoscopic instruments and photogrammetric stations used in them. Appliance of orthophotoplans and space views in the field of land management. The use of aerial photos and space

hotos for cadastrial purposes. p Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. A. Darbutas, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai: - asist. D. Gudritien , Žem tvarkos katedra. Program pareng : asist. D. Gudritien , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: lektor V. Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra. V

irginija Rancane, AGI Kartografijos sk. gr. vadov


124




Dalyko kodas: VŽŽT B17 Pavadinimas lietuvi kalba: Žem s kadastras Pavadinimas angl kalba: Land cadastre Apimtis ir strukt ra: 4 kr. ( 48T; 32P; 80S ) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Prieš prad dami studijuoti žem s kadastro dalyk studentai turi b ti susipažin su VŽŽT B04 Geodezijos, VŽŽT B10 Topografin s braižybos dalykais. Studentai turi žinoti geodezijos pagrindus, mok ti sudaryti žem s sklypo plan ir geb ti analizuoti kartografin medžiag bei pažinti žem s naudmenas žem s kadastro žem lapiuose. Dalyko studij pasiekimai. - bendrieji geb jimai: žinoti pagrindines žem s kokybines ir kiekybines savybes, nekilnojamojo turto rinkos, vertinimo veiksnius, j panaudojimo sritis ir s lygas racionaliam žem s naudojimui ir tvarkymui. - special s geb jimai: rinkti ir sisteminti bei analizuoti pagrindinius žem s kadastro rodiklius georeferencini duomen bazi sudarymui.Geb ti naudotis teisiniais reglamentais sprendžiant vairius žem s sklyp formavimo, naudojimo ir disponavimo klausimus. - vertybin s nuostatos: geb ti vertinti ir interpretuoti visuomen s raidos d sningumus bei naudotis nformacin mis technologijomis. i

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas. Žem s kadastro paskirtis ir tikslai bei darb sistema (6val.) 2. Žem s fondas ( 10 val.) 3. Kadastro identifikavimo sistema (6 val.) 4. Žem s kadastro žem lapiai (6 val.). 5. Žem s apskaita ( 4 val.) 6. Žem s vertinimas (8 val.) 7

. Žem s kadastro darb organizavimas ( 8 val.).

L


Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb darbai: Žem s naudmen plot mechaninis skai iavimas. Darbas su planimetru - planimetro padalos vert s nustatymas (2 val.). Kadastro vietov s suskirstymas blokais ir j plot skai iavimas. Neatitikim išlyginimas (4 val.). Žem s naudmen plot skai iavimas (18 val.). Žem s naudmen plot suvestini ir eksplikacijos sudarymas (6 val.). Kadastro vietov s žem s naudojimo žem lapio udarymas (6 val.) [4;9;10;12;13].s

M



Kursinis darbas 48(1) Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. N rajono N kadastro vietov s žem s naudojimas ir apskaita. Pasirinktoje kadastro vietov je suprojektuoti žem s naudotoj sklypus - kinink ki , asmeninio naudojimo žem s sklypus, žem s kio mon s naudojamus skypus, fizini ir juridini asmen naudojamus

125

sklypus, sodinink bendrij bei nesuteiktus ir neišnuomotus žem s sklypus.Sudaryti kadastrinio identifikavimo sistem . Paruošti žem s kadastro rodikli apskait - pagal žem s naudotoj grupes, žem s fondo kategorijas, žem s nuosavyb s formas ir žem s naudmenas. Aiškinamojo rašto udarymas ir grafin s dalies sutvarkymas. Išvad ir pasi lym pateikimas [2;3;4;10]. s

Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: paskaitos ir praktiniai darbai - auditorijoje. metodai: teorija - paskaitos, diskusijos, praktiniai darbai - darbas auditorijoje ir savarankiškas darbas. Priemon s: teorija - paskait konspektas, vaizdin medžiaga, skaidr s, praktiniai darbai - praktini

arb užduotis, planai, planimetrai, lentel s, klasifikatoriai. d Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Kursinis darbas 0,3 Praktiniai darbai 0,1





1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. - Vilnius: Sauluž , 2001. - 448 p. - ISBN 9955 - 432 - 13 - 6.

2 1 1

2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro statymas // Valstyb s žinios, 2000, Nr. 58 - 1707; 2003,

Nr. 57 - 2530.

2 1 1

3. Lietuvos Respublikos žem s statymas // Valstyb s žinios, 1994, Nr. 34 - 620; 2004, Nr. 28 - 686.

2 1 1

4. Aleknavi ius P. Žem s teis . - Vilnius, 2005. - 367 p. - ISBN 9955 - 431 - 19 - 9.

1 1

5. Lietuvos dirvožemiai / V.Buivydait , M.Eidukevi ien , I. Eitminavi i t ir kt. – Vilnius, 2001. – 1242 p. ISBN 9986 – 795 – 11 – 7.

5 1

6. Jurg Kaufmann, Daniel Steudler. Kadastras 2014: Ateities kadastro sistemos vizija. - Vilnius, B "Baltijos kopa", 1998. - 44 p.

1





7. Lietuvos Respublikos žem s kio paskirties žem s sigijimo laikinasis statymas // Valstyb s žinios, 2003, Nr.

15 - 600; 2004, Nr. 124 - 4490.

8. Lietuvos Respublikos žem s kio ir kaimo pl tros statymas // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 72 - 3009.

9. Žem s vertinimo metodika: patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1999 - 02 - 24 d. nutarimu Nr. 205 // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 102 - 4574.

10. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai: patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2002 - 04 - 11 nutarimu Nr. 534 // Valstyb s žinios, 2005, Nr. 80 - 2899.

11. Žem s kadastras / P.Aleknavi ius, A. Gogelis, J. Jasinskas ir kt. - Vilnius, 1989. - 727 p. ISBN 5 - 420 - 00007 - 5.

12. Atkocevi ien V. Žem s vertinimo metodiniai patarimai. - Kaunas, 2001.-29.

126

13. Kavaliauskien B. Žem s naudmen plot skai iavimo metodiniai patarimai. - Kaunas, 2001.-26.

14. Lietuvos Respublikos mišk statymas // Valstyb s žinios , 2001, Nr. 35 - 1161.

15. Žem s sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt rengimo ir gyvendinimo taisykl s. LR žem s kio ir aplinkos ministro sakymas, 2004 , Nr. 3D - 452/D1-513.

16. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymas // Valstyb s žinios, 2003, Nr. 73 - 3357.

17. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo statymas // Valstyb s žinios, 1994, nr. 101-2015.

18. Integruotos geoinformacin s sistemos diegimo programa INGIS 97. HNIT – BALTIC , Vilnius, 1997-76.

19. kininko kio statymas // Valstyb žinios, 2002, Nr.123 – 5537.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas Nr.1129 „D l Nekilnojamojo turto registro nuostat patvirtinimo“//Valstyb s žinios, 2002,Nr.72 – 3077.

Anotacija angl kalba. The aim of the land cadastre subject is to provide students with theoretical and practical knowledge on the amount, quality, structure of land, the aim, way and character of land use as well as its legal dependency. The object of land cadastre is land fund. The following main land cadastre indices, such as farming lands, land ownership forms, land users and land fund categories are singled out. The system of land cadastre works consists of legal registration of land plots, creation and use of databases, preparation of cartographical material, compiling of land cadastre maps and land registration. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lektor Virginija Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P

rogram pareng : lektor Virginija Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. l ekt. dr. Inga Adamonyt , Vandentvarkos katedra.


127



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽTB34 Pavadinimas lietuvi kalba: Nekilnojamojo turto vertinimas Pavadinimas angl kalba: Real property valuation Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (36T, 36 P, 88S). Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Studentai turi b ti išklaus šias disciplinas: EVAKB25 Teis s pagrindai, VŽŽTB17 Žem s kadastras, VŽŽTB46 Žem s teis , EVETB41 Ekonomikos teorijos pagrindai. Dalyko studij pasiekimai. Baig s dalyko studijas studentai žinos teisinius nuosavyb s pagrindus, nekilnojamojo turto vertintoj darbo specifik , kokiais atvejais vertinamas nekilnojamasis turtas, vert s teorij , nustatomas vertes, faktorius, veikian ius vert , susipažins su skirtingus nekilnojamojo turto vertinimo b dus. Studentai taip pat gaus patirties vertinant nekilnojam j turt skirtingais b dais ir metodais. Vertybin s nuostatos: poreikis naujoms žinioms, inovacijoms, ši žini skleidimui ir taikymui savo profesin je veikloje; teigiamas poži ris k rybing darb , skatinant žmogaus dorovin obul jim . t

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Nekilnojamojo turto vertinimo poreikis, profesionali turto vertintoj svarba, žinios, reikalingos profesionaliam turto vertintojui (1 val.), [4]. 2. Lietuvos turto vertintoj asociacija, asociacijos sprendžiami uždaviniai ir pasiekimai (1 val.), [4]. 3. Teisiniai nuosavyb s pagrindai: nuosavyb s teis s subjektai ir objektai, nuosavyb s fomos, savininko teis s, pagrindiniai teis s aktai, susij su nuosavyb s teise ir nekilnojamuoju turtu (1 val.), [1,2]. 4. Pagrindin s turto vertinimo s vokos: nekilnojamojo turto s voka, rinkos kainos ir vert s s voka, rinkos vert s, naudojimo pajam vert s, atstatomosios vert s s vokos, maksimalus ir geriausias panaudojimas (4 val.), [3]. 5. Turto vertintojas, jo teis s ir pareigos, turto vertintojo profesin s etikos kodeksas (2 val.), [3]. 6. Turto vertinimo atvejai: valstyb s institucij vykdomas vertinimas, individualus vertinimas. Turto vertinimo dokumentai (1 val.), [2]. 7. Turto vertinimo proced ra: turto vertinimo sutartis ir technin užduotis, vertinamo turto apži r jimas, vertintojo renkami duomenys, turto vert s nustatymo metod parinkimas (2 val.) 8. Vert s teorija, pagrindin s s lygos vertei susidaryti: nauda, tr kumas, paklausa, perleidžiamumas. Pagrindin s j gos, s lygojan ios ir kei ian ios turto vert : fizin s, ekonomin s, socialin s, politin s (4 val.), [3,4]. 9. Nekilnojamojo turto rinkos: rink suskirstymas pagal vietov ir pagal turto tip , nuosavyb s ir nuomos rinkos, žem s kio paskirties žem s rinkos ypatumai (2 val.), [6]. 10. Skirtingos vert s r šys: rinkos vert , naudojimo pajam vert , atstatomoji vert , kitos vert s (2 val.), [3,5]. 11. Atstatomosios vert s metodas ir jo taikymas: vertinamo objekto atstatymo kašt nustatymas, objekto atk rimo b das, objekto pakeitimo kitu objektu b das, vertinamo objekto nusid v jimo nustatymas: fizinis susid v jimas, funkcinis susid v jimas, ekonominis susid v jimas (3 val.), [1,2,3,5]. 12.Rinkos vert s skai iavimo metodai: netiesioginis palyginamosios vert s metodas: bendr j pajam indekso skai iavimas, gryn j pajam koeficiento skai iavimas, bendro ploto metodas. Tiesioginis palyginamosios vert s metodas, duomen šaltiniai, kriterijai palyginamiesiems objektams, laiko, vietov s ir fizini objekto požymi pataisos, palyginamosios vert s metodo privalumai ir tr kumai (5 val.), [1,2,3,5].

128

13. Naudojimo pajam vert s metodas: pagrindiniai reikalavimai skai iuojant naudojimo pajam vert s metodu, tiesioginis kapitalizavimas, ateities pajam sraut diskontavimas, diskonto norma, likutin vert (3 val.), [1,2,3,5]. 14. Turto vertintoj daugiapakop kvalifikacijos sistema, kvalifikaciniai išsilavinimo ir profesin s patirties reikalavimai (3 val.), [3]. 15. Turto vertinimo ataskaitos parengimas: pagrindiniai duomenys ir dokumentai, reikalingi parengti urto vertinimo ataskait (2 val.), [6]. t

Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: Pratybos: 1. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertinimas palyginamosios vert s metodu 6 val. 2. Komercin s paskirties nekilnojamojo turto vertinimas netiesioginiu palyginamosios vert s metodu - 4 val. 3.Komercin s paskirties nekilnojamojo turto vertinimas naudojimo pajam vert s metodu 6 val. M



Kursinis projektas 40 (1) Pasirengimas praktiniams darbams 16 (3) Pasirengimas egzaminui 32 Kursinis darbas Kursinis darbas

Kursinio darbo tematika. Nekilnojamojo turto vertinimas skirtingais metodais - 40 val. 1.Gyvenamojo nekilnojamojo turto vertinimas palyginamosios vert s metodu, rinkos išskyrimas, palyginam j objekt paieška. 2. Komercinio nekilnojamojo turto vertinimas netiesioginiu palyginamosios vert s metodu – bendr j pajam indeksu, gryn j pajam koeficientu, ploto metodais. 3. Komercinio nekilnojamojo turto vertinimas naudojimo pajam vert s metodu - pinigini sraut prognoz s, gryn j pajam apskai iavimas ir diskontavimas. 4. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimas. Dalyko d stymo metodikos. D stoma paskait ir diskusij forma. Diskusij metu aptariama vert s s voka, veiksniai, takojantys nekilnojamojo turto vert , vertinimo metod panaudojimo galimyb s. Studentai, gav individualias užduotis pasirengia pratyboms iš anksto. Per pratybas studentai susipaž sta su nekilnojamojo turto vertinimo pricipais ir vertinimo metodais. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Kursinis darbas 0,3 Praktiniai darbai 0,1




Internete

1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. vasario 14 d. nutarimas Nr. 244 „D l turto vertinimo metodikos“.

1 1 1

2. Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrind statymas// Žin., 1999, Nr. 52-1672

1 1 1

3. Aleknavi ius A., 2001. Žem s ir nekilnojamojo turto vertinimas. Paskait konspektas žem tvarkos specialyb s studentams. Akademija, 135 p

1

129

4. Galinien B., 1999. Turto ekonomika ir vertinimas. Mokomoji metodin priemon . Vilnius, 110 p

1

5. Tarptautinio turto vertinimo standart komiteto patvirtinti Tarptautiniai vertinimo standartai, 1994. žanga ir 1 – 4 standartai. Vilnius: Lietuvos Turto vertintoj asociacija, 80 p.

1



Kauno apskrities viešoji biblioteka Internete

6. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro statymas// Žin., 2000, Nr. 58-1704

7. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro statymas// Žin.,1996, Nr. 100-2261

8. Lietuvos respublikos Statybos statymas// Žin.,1996, Nr. 32-788

Anotacija angl kalba.The subject of Real property valuation is prepared for bachelor students of land management specialty. After the course students should understand basics of real property law, real property valuation theory, apply different valuation methods. The main questions in Real property valuation course are the following: 1) The main real property concepts; 2) Qualification system of real property valuers, real property valuation objects and cases; 3) Real property valuation system; 4) Value theory, main types or real property value; 5) Real property values; 6

) Different valuation methods

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Audrius Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Audrius Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. Virginija Gurskien , Žem tvarkos katedra. d oc. dr. Aleksandras Vaišvila, Statybini konstrukcij katedra.


130




Dalyko kodas: VŽŽTB36 Pavadinimas lietuvi kalba: Žem tvarkos vadyba Pavadinimas angl kalba: Land Management Apimtis ir strukt ra: 2 kr. (24T, 12P, 44S) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - pagrindin s (bakalauro) studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B23 Žem tvarkos pagrindai, VŽŽT B43 Kaimo pl tros žem tvarka, VŽŽT B27 Žem tvarkos projektavimas. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: Žinoti ir mok ti gyvendinti valstyb s politik žem s tvarkymo ir administravimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos ir kartografijos srityse. Special s geb jimai: Geb ti organizuoti, planuoti ir vykdyti žem tvarkos darbus. Vertybin s

uostatos: Mokytis, gyventi ir dirbti nuolat beiskei ian iomis s lygomis. n Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Žem s tvarkymo tarnyb raida [5;6] (2 val.). 2. Žem tvarkos darbus atliekan ios mon s ar UAB steigimas ir valdymas. mon s samprata. moni tipai. mon s veiklos tikslai. mon s steigimo organizavimas [1;2] (2 val.). 3. staig ir moni , atliekan i žem tvarkos, žem s kadastro, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto registro darbus, strukt ros, uždaviniai ir funkcijos [4;5;6] (10 val.) 4. Žem tvarkos darb organizavimas, planavimas ir valdymas [6] (2 val.). 5. Žem tvarkos darb kainos, j sudarymo principai ir taikymas gamyboje [6] (1 val.). 6. Žem tvarkos planavimo dokument reng jai, j teis s ir pareigos [3;7] (2 val.) 7. Žem tvarkos darb finansavimo šaltiniai ir tvarka [6] (1 val.). 8. Darbo apmok jimas. Pagrindiniai darbo apmok jimo principai. Darbo apmok jimo sistemos. Laikin darbo apmok jimo sistema. Vienetin darbo apmok jimo sistema. Mišrios darbo apmok jimo sistemos. M nesinio apmok jimo sistema. Atskaitymai iš priskai iuoto atlyginimo. Komandiruot s šlaid apmok jimas [1;2] (4 val.). i

Laboratoriniai darbai: N ra Pratybos ir (arba) seminarai: Žem tvarkos darb s mata. Žem tvarkos specialist poreikio ir tlyginim fondo apskai iavimas. L š poreikio suvestin s sudarymas. Darb ataskaitos parengimas.a

M



Individualioji užduotis 13 Pasirengimas praktiniams darbams 15 Pasirengimas egzaminui 16

K


Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos auditorijoje. Pratyb darbai - taip pat auditorijoje. Metodai: teorija - paskaita, diskusijos, savarankiškas darbas, pratyb darbai - individualus ir komandinis darbas su studentais, savarankiškas darbas. priemon s: teorija - paskait konspektas, skaidr s, pratyb darbai - pratyb darb nurodymai.

131

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,7 Pratyb darbai 0,3




1. Bagdonas E., Kazlauskait E. Biznio vadas. - Kaunas, 1999.

2 1

2. Nacionalin žem s tarnyba prie Žem s kio ministerijos. - Vilnius, 2002

2 1

3. Valstyb s mon Valstybinis žem tvarkos institutas: Žmon s ir darbai / Sudar ir redagavo R.Survila. - Vilnius, 2001

1 1

4.Žem tvarkos planavimo dokument rengimo licencijavimo taisykl s, patvirtintos 2004 m. spalio 14d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimu Nr. 1290. Valst.žinios, 2004, Nr. 153-5580

2 2




5. Žem tvarka Lietuvoje / Nacionalin žem s tarnyba prie Žem s kio ministerijos. - Vilnius, 2004

6. V. Skuodži nas. Žem s tvarkymas // Lietuvos žem s kis amži sand roje / Lietuvos žem s kio ministerija. - Vilnius, 2005

7. Žem tvarka / Sudaryt. P.Aleknavi ius; Žem s kio ministerijos Mokymo metodikos centras.-Vilnius, 1999.

8. Lietuvos Respublikos žem s statymas. 2004 m. sausio 27 d. Nr. IX-1983. Valstyb s žinios, 2004, Nr. 28-868.

Anotacija angl kalba. The studies program familiarizes the students with incorporation and management of an enterprise or LLC performing land management work; structure, tasks and functions of land management institutions and enterprises; organization, planning and management of and management work; sources and order of financing of land management work; payment for work. l

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. Algirdas Antanavi ius, Žem tvarkos katedra. d oc. dr. Antanas Ci nys, Vandentvarkos katedra.


132



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VZZT B32 Pavadinimas lietuvi kalba: Hipoteka Pavadinimas angl kalba: Mortgage Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (32T; 32Pr.; 56S) Dalyko paskirtis. Studij programa - žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Speciali j dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. EVAK B 25 Teis s pagrindai ir VŽŽT B46 Žem s teis . Dalyko studij pasiekimai. Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Hipotekos ir keitimo samprata (1 val.). 2. Hipotekos r šys (3 val.). 3. Hipotekos registras (6 val.). 4. Hipotekos forminimas ir registravimas (4 val.). 5. Hipotekos kreditoriaus teis s (4 val.). 6. Kilnojamojo turto keitimas (6 val.). 7. Civilinio proceso teis (1 val.). Lietuvos Respublikos teis s aktai. ES teis s aktai. 8. Antstoli veikla (4 val.). Antstolis. Antstoli funkcijos. Antstoli pareigos. Antstoli teis s. 9. Varžytyn s (3val.). Objektai. Eiga. Dokumentai. 1 0. Lombardai ( 4val.). keitimas lombarde. Lombardo teis s. Lombardo pareigos. Lombardo atsakomyb .

L


Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Kilnojamojo turto keitimas ir vertinimas. 2. Nekilnojamojo turto keitimas ir vertinimas. 3. Antstoli veikla. 4

. Varžytyn s ir j eiga.

Mokomoji praktika: N ra. Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Referatas 12(1) Individualioji užduotis 20(2) Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. 1. Hipotekos lakšt pildymas. Priverstin s hipotekos lakšt pildymas. 2 . keitimo lakšt pildymas. Priverstinio keitimo lakšt pildymas.

D

alyko d stymo metodikos. D stoma paskait ir diskusij forma.

Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka. Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,5 Referatas 0,2 Individuali užduotis 0,3

133





1. Civilinis kodeksas//Valstyb s žinios, 2001 Nr.74-2262, Nr.80, Nr.82.

1 1

2. Civilinio proceso kodeksas//Valstyb s žinios, 2002 Nr.36-1340.

1 1

3. Ambrasien D., Baranauskas E. ir kiti. Civilin teis . Vilnius, 2004

1 1 1

4. Lietuvos teis s pagrindai. Dambrauskien G., Marcijonas A., Monkevi ius E. ir kt. Vilnius: Justitia, 2004.-576 p.

1 1

5. Kiršien J., Pakalniškis V. Ir kiti. Civilin teis . Vilnius, 2004.

1 1

6. Hipoteka ir turto vertinimas: normini akt s vadas parengtas pagal 2000 m. sausio 1 d. galiojusius norminius aktus. Vilnius: Pa iolis, 2001. – 171 p.

1 1





7. Nauronien A. Nekilnojamojo turto vertinimas keitimo tikslu: magistro darbas. VGTU. Vilnius, 2004. -98p.

8.Smaliukas A. Kilnojamojo turto keitimo teis s reforma ir derinimas: lyginamoji analiz : daktaro disertacijos santrauka. Vilnius, 2003. – 47 p.

9.Baranauskas E. keitimo teisinis reguliavimas: Daktaro disertacijos santrauka: socialiniai mokslai: teis . Vilnius, 2002. – 16 p.

10.Sudarytoja E.Miron ikien . Antstoliai: sprendim vykdymas, teis s, pareigos, atsakomyb . 2003. – 191 p.

11.Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 22 d. sakymas Nr.1R-96 "D l Hipotekos, priverstin s hipotekos, keitimo ir priverstinio keitimo lakšt pildymo instrukcijos patvirtinimo"// Valstyb s žinios, 2004, Nr.75-2604.

12.Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2002 m. spalio 8 d. sakymas Nr. 268 " D l Hipotekos registro pažym jim , išduodam registravus hipotek , keitim , priverstin hipotek , priverstin keitim ir asmens prašym form patvirtinimo" // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 100-4464.

13. Lietuvos Respublikos antstoli statymas 2002 m. geguž s 9d. Nr. IX- 876, Vilnius.

14. Hipoteka. V. ir V.Š iupok firma, Vilnius, 2006 15. Lietuvos Respublikos valstyb s registr statymas, 1996 m. rugpj io 13 d. Nr. I-1490, Valstyb s žinios, 1996, Nr.86-2043, 2004, Nr.124-4488.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2002 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 1158 ,,D l Sutar i registro steigimo ir Sutar i registro nuostat patvirtinimo". Valstyb s žinios, 2002, Nr.74-3157.

134

Anotacija angl kalba. Students will know legal principles of mortgage. They will be acquainted with functional as well as informational systems of mortgage register. Students will know types of mortgage and law of mortgage. They will be able to fill mortgaging sheets. They will be acquainted with the duties, rights, responsibility and fulfilment of judgements of bailiffs and will know main

rinciples of the whole auction process. p Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Audrius Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): asistent G. Ivavi i t , Žem tvarkos katedra. Program pareng : asistent G. Ivavi i t , doc. dr. A. Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Recenzentai: lekt. V. Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra. p

rof. habil. dr. Leonas Katkevi ius, Vandentvarkos katedra.


135



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VZZT B28 Pavadinimas lietuvi kalba: Rekreacin kraštotvarka Pavadinimas angl kalba: Recreational landscape management Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36T; 18P; 66S) Dalyko paskirtis. Studij programos - žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Speciali j dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B45 Kraštotvarka, VŽŽT B27 Žem tvarkos projektavimas.. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: sugeb jimas perteikti mintis žodžiu ir raštu, kokybiškai pristatyti darbo rezultatus. Special s geb jimai: žinoti kraštotvarkos ir rekreacijos teorijos pagrindus. Geb ti planuoti ir projektuoti rekreacin aplink , skirstyti teritorijas zonas, parinkti tinkamus želdinius. Žinoti, kas yra rekreaciniai ištekliai, geb ti juos vertinti. Geb ti sudaryti turistinius

aršrutus. Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis, siekti gamtos ir kult ros pažinimo. m Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Rekreacin s kraštotvarkos samprata (4 val.). 2. Rekreacin aplinka (10 val.). 3. Kraštovaizdžio samprata (2 val.). 4. Rekreaciniai ištekliai (14 val.). 5. Rekreacin veikla (2 val.). 6. Rekreacin s staigos ir renginiai (1 val.). 7. Kaimo turizmas (1 val.). 8. Rekreaciniai želdynai (2 val.). L


Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb darb temos: 1) Kraštotvarka ir rekreacija. Apib dinti Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio tipus. Kraštovaizdžio tip taka rekreacijai.

2) Rekreaciniai ištekliai. Parinkti ir apib dinti 10 pasirinktos vietov s gamtini ir kult rini objekt . 3) Pasirinktos saugomos teritorijos analiz , pateikiant vaizdin medžiag . 4) Kult ros paveldo panaudojimas rekreacijai. Pateikti id jas, naudojimo b dus, praktinius pavyzdžius. 5) Rekreacin s veiklos pl tros galimyb s pasirinktoje teritorijoje. M

okomoji praktika: n ra.


Referatas 22(1) Individualioji užduotis 20(1) Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. 1) Rekreacinio komplekso projektas. 2) Rekreacin s aplinkos tyrimai. 3) Pramog parko teritorijos tvarkymo schem parengimas. 4) Turizmo maršrut sudarymas.

136

Dalyko d stymo metodikos. D stoma paskait forma, seminaruose diskutuojama pagal iš anksto ateiktas temas. Praktin darb studentai atlieka pagal jiems skirtas temas. p


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,4 Referatas 0,2 Praktinis darbas 0,4





1. Armaitien A. ir kt. Kaimo turizmas. Vilnius, 1999.- 176 p. 5 20 2. Bu as J. Kraštotvarkos pagrindai: vadov lis aukšt j mokykl studentams. - Kaunas, 2001. - 282 p.

50 100 1

3. Budri nas A.R., ringis K. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. Vilnius, 2000. -39 p.

1 50

4. Rekreacini teritorij naudojimo ir apsaugos nuostatai. 2004 m. sausio 20 d. sakymas Nr.D1-35

1 1 1

5. Skerstonien A. Lietuvos turizmo ištekliai, - Vilnius, 2002. - 131 p.

1

6. Vainien I. ir kt. Kaimo turizmo organizavimas. Vilnius, 2001.- 400p.

5 1





7. Armaitien A. Rekreant tipologizavimas: metodin priemon . - Klaip da, 1998. - 28 p.

8. Grecevi ius P. ir kt. Turizmas.- Kaunas, 2002.- 318 p. 9. Januškevi ius L. Lietuvos parkai.- Kaunas, 2004.- 458 p. 10. Tourism and recreation handbook of planning and design. 1998.- 287 p.

11. Vitkien E. Rekreacija: monografija. - Klaip da, 2002.- 230 p.

12.Sirusien R. Ekologinis turizmas. Knyga kaimo turizmo organizatoriui.- Kaunas, 2005. - 136 p.

Anotacija angl kalba. Students will acquire the knowledge on the basics of recreational theory. They will be able to plan recreational environment, to choose proper green plantations for recreational territories. Students will be able to work out tourist routes and will aquire the knowledge on recreational resources. They will analyse the typology of recreational activity and will know criteria of ypology as well as factors influencing recreation. t

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: asistent G. Ivavi i t , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): - Program pareng : asistent G. Ivavi i t , Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. Audrius Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. d

oc. dr. Alma Pocien , Melioracijos katedra.


137



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B41 Pavadinimas lietuvi kalba: Geodezijos pagrindai (su 2 sav. pažintine praktika) Pavadinimas angl kalba: Surveying Apimtis ir strukt ra: 5 kr. (32T, 32P, 136S, iš j -80 val. mokomajai praktikai) Dalyko paskirtis. Studij programos - hidrotechnika, vandens apsaugos inžinerija ir valdymas. Studij pakopa - bakalauro studijos. Speciali j dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - aplinkos inžinerija. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Bendr j dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Matematika, fizika. Dalyko studij pasiekimai. Šios srities specialistui geodezijos žini reikia atliekant projektavimo darbus, nes gamybiniame darbe naudojami planai, geodeziniai instrumentai ir vair s geodezini nuotrauk sudarymo metodai. Bakalauras turi mok ti sudaryti topografinius planus, pažinti

eodezinius instrumentus, mok ti juos tikrinti ir naudoti. g Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Bendros žinios. 2. Linij orientavimas. 3. Linij matavimas. 4. Kamp matavimas. 5. Horizontalin nuotrauka. 6. Teodolitin s nuotraukos kameraliniai darbai. 7. Plot skai iavimas. 8. Vertikalin nuotrauka. 9. Ašies niveliavimas. 10. Ploto niveliavimas ir reljefo vaizdavimas planuose. 11. Fotogrametrijos pagrindai. 12. Geodeziniai darbai žymint projekt

ietov je. v Laboratoriniai darbai: n ra Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Masteliai. 2. Teodolitin nuotrauka. 3. Plot skai iavimas. 4

. Ašies niveliavimas. 5. Ploto niveliavimas ir statybos aikštel s planiravimas

M

okomoji praktika: 1. Teodolitin nuotrauka; 2. Niveliavimas; 3. Projekt nužym jimas.


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Pasirengimas praktiniams darbams 12 Kontrolonis darbas 10 Individualioji užduotis 10 Pasirengimas egzaminui 24

K


Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos auditorijoje. metodai: teorija - paskaita, praktiniai darbai - individualios užduotys studentams. Priemon s - vadov liai, praktiniai

arbai - praktini darb metodiniai patarimai. d D alyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Praktiniai darbai 0,4

138





Tamutis Z., Tulevi ius V., Žalnierukas A. Geodezija 1. – V.1992.291 p. - LŽ U biblioteka.

50

Variakojis P. Geodezija. – V.,1984, 280p.- LŽ U biblioteka.

350

Geodezijos laboratorini darb metodiniai patarimai / Pareng Antanavi ius A. – Kaunas-Akademija, 2003.-37p.

3





Geodezijos mokomosios praktikos programa ir metodiniai patarimai / Pareng Antanavi ius A. – Kaunas-Akademija, 2000.-23p.

. ., . ., . . . .: , 1980.- 614 .

. ., . ., . .

. .: , 1991.- 390 .

Anotacija angl kalba. Concept and essence of geodesy. General information. Orientation of lines. Measurement of angles. Measurement of distances. Theodolite lines. Grading. Depiction of relief in

lans. Large scale topographic photos. Geodesy work in marking a project in the locality. p Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Algirdas Antanavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): doc. dr. Alfonsas Darbutas, asist. Vilma Sinkevi i t , asist. Vaiva Stravinskien , Žem tvarkos katedra. P

rogram pareng : doc. dr. Algirdas Antanavi ius, Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. prof. habil. dr. Leonas Katkevi ius, Vandentvarkos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 22, protokolo Nr.4 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05, protokolo Nr. 6

139



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B44 Pavadinimas lietuvi kalba: Kartografija Pavadinimas angl kalba: Cartography Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (48T, 32P, 80S). Dalyko paskirtis: Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologija. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms: VŽŽT B17 Žem s kadastras, VŽŽT B04 Geodezija, VŽŽT B08 Fotogrametrija. Dalyko studij pasiekimai: Baig s dalyko studijas ir išlaik s egzamin studentas privalo suprasti kartografavimo esm bei suvokti žem lapi sudarymo ir kartografavimo metodik . Bendrieji geb jimai: sugeb jimas perteikti mintis žodžiu ir raštu, sisteminti informacij , kokybiškai pristatyti darbo rezultatus. gyti žinias ir suformuoti praktinius g džius, reikalingus naudojant modernias inžinerines technologijas bei metodus žem lapi sudarymui. Special s geb jimai: žinoti kartografin s ir projektavimo medžiagos parengimo reglamentus, kartografini darb normatyvus, techninius reglamentus, žem lapi sudarymo ir kartografavimo metodik , georeferencini duomen bazi bei skaitmenini žem lapi sudarymo ir atnaujinimo pagrindus. Geb ti vadovautis kartografijos reglamentais, rinkti, sisteminti informacij georeferencini duomen bazi sudarymui, analizuoti ir pritaikyti žem lapi ir plan atnaujinimo b dus. Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis, reaguoti besikei ian ias s lygas, ryžtingai prisiimti tsakomyb už savo sprendimus; a

Teorinis kursas: 1. Bendros žinios apie kartografij (4 val.). 2. Matematiniai kartografijos pagrindai (8 val.). 3. Kartografiniai ženklai (kartografinio vaizdavimo metodai) (6 val.). 4. Žem lapiai ir planai (6 val.). 5. Skaitmeniniai žem lapiai (8 val.). 6. Skaitmenini žem lapi sandara (8 val.). 7

. Lietuvos skaitmenin s duomen baz s (8 val.).

L


Pratyb temos: 1.Žem lapio matematini element nagrin jimas, topografinio žem lapio koordinavimas, susipažinimas su topografini žem lapi nomenklat ra (8 val.). 2. Žem lapio panaudojimas žem tvarkos darbams (4 val.). 3. Duotos vietov s vektorizavimas sukuriant naujus žem lapio sluoksnius: sluoksni k rimas ir keitimas, nauj žem lapio objekt formavimas, darbas su tem lentel mis ir atributine informacija (20 val.). Individualioji užduotis: Lietuvos topografinio M 1:10000 žem lapio ir kosminio vaizdo M 1:50000 žem lapio element nustatymas. Darbo metu išanalizuojamas topografinis M 1:10000 žem lapis ir kosminio vaizdo M1:50000 žem lapis. Surandami ir aprašomi matematiniai elementai (kartografin projekcija, koordina i sistema, mastelis, geodezinis pagrindas, komponuot ), pagalbiniai elementai (legenda, matavimo grafikai, metrika), papildomieji elementai (žem lapio karpa, diagramos ir kreiv s, skai iai ir tekstas), kartografinis vaizdas (hidrografija, reljefas, dirvožemis, augalija, užstatyta teritorija, keliai ir ryši

140

linijos, politinis ir administracinis suskirstymas, socialiniai – ekonominiai ir kult riniai objektai). tliekamas žem lapi palyginimas. A

M


Student savarankiškas darbas: Savarankiško darbo formos Apimtis, val. Kontrolinis darbas 20(1) Pasirengimas pratyb darbams 6(2) Pasirengimas egzaminui 32(1) Individualioji užduotis 22(1)

K

ursinio darbo tematika: n ra

Dalyko d stymo metodikos. Teorija d stoma paskait , diskusij forma. Pratyb darb individualios žduotys atliekamos auditorijoje ir kompiuterin je klas je, dirbant su programa Arc view pogrupiais. u


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Pratyb darbai 0,2 Kontrolinis darbas 0,1 Individualioji užduotis 0,1





. . .- Mock a., 2001. 2 1 Daniulis J. Miško kartografija.-Akademija, 2002. 4 1 Dumbliauskien M. Kartografin s komunikacijos pagrindai.-Vilnius, 2000.

2 2 1

Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos statymas (2001 m. birželio 28 d. Nr. IX-415). Valstyb s žinios, 2001, Nr 62-2226.

2 2 1

Tumas R. Aplinkos geoinformacijos sistemos: vadov lis aukšt j mokykl studentams. Vilnius, 2006.

20

5 1

Stankevi ius Z. Skaitmeniniai žem lapiai.-Vilnius, 2002. 2 1 Papildoma literat ra.




Arc View GIS. 1996. Environmental Systems Research Institute. USA.

Burrough P., 1986. Principles of Geographical Information Systems for Land Resources Assessment. Clarendon press - Oxford.

Chomskis V. Kartografija.- Vilnius, 1979. . . .- Mock a., 2002.

Geodezijos ir kartografijos techniniai reglamentai (http://www.agi.lt/lt/standartai)

Gliožaitis A. Lietuvos kariuomen s geodezijos, topografijos ir kartografijos darb apžvalga.- Vilnius, 1997.

141

Maksimaitien O. Lietuvos istorin geografija ir kartografija.- Vilnius, 1995.

Povilaitis A., 1998. Tematinio skaitmeninio žem lapio modelio parengimas. Ataskaita. Lietuvos žem s kio universitetas.

Samas A. Žem lapiai ir j k r jai.- Vilnius, 1997. Skaitmenin duomen baz Lietuvos teritorijos kosminio vaizdo žem lapio M 1:50000 leidybini orginal gamybai LTDBK50000. Http://www.gis-centras.lt/digmap/ltdbk50/ltdbk50.htm.

Zakarevi ius A. Lietuvos geodezini tinkl koordina i sistemos ir j ryšiai.-Vilnius, 1996..

Anotacija angl kalba. Cartography is prepared for the bachelor students of land management speciality. After the mastering of this subject students should know basics of cartography and methods of cartographic representation. They should be able to understand types of maps, the ways of their compiling, digital maps databases, their editing, creation of new digital maps. The Main questions in Cartography course are the following: 1. General knowledge of cartography. 2. Methods of cartographic representation. 3. Cartographic database. 4. Vector and raster (mosaic) data views. 5. Compiling of digital maps. 6. Accuracy of digital maps. 7

. Digital maps errors.

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. A. Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai: asist. V. Sinkevi i t , Žem tvarkos katedra. P

rogram pareng : doc. dr. A. Aleknavi ius, asist. V. Sinkevi i t , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Antanas Antanavi ius, Žem tvarkos katedra. d

oc. dr. Antanas Dumbrauskas, Vandentvarkos katedra.

Pritarta katedros pos dyje: 2006 11 22, protokolo Nr. 4 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2006 12 05, protokolo Nr.6

142



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B47 Pavadinimas lietuvi kalba: Aplinkosaugos ir aplinkotvarkos teis Pavadinimas angl kalba: Enviromental Law Apimtis ir strukt ra: 3 kr. (36T, 24P, 60S) Dalyko paskirtis. Studij programa - žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Studentai turi b ti išklaus šias disciplinas: VŽŽT B07 Žem s kadastras, VŽŽT B46 Žem s teis , VŽŽT B20 Teritorij planavimas, VŽŽT B45 Kraštotvarkos pagrindai. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: Sugeb jimas perteikti mintis žodžiu ir raštu, kokybiškai išreikšti mokymosi rezultatus. Special s geb jimai: b ti sisavinus Teritorij planavimo statymo, Aplinkos apsaugos statymo ir Saugom teritorij statymo pagrindus, saugom teritorij tvarkymo reglamentus, dirvožemi vertinimo ir j apsaugos nuo erozijos bei nualinimo reikalavimus, vanden apsaugos nuo teršimo reikalavimus, nat rali vietovi ir kraštovaizdži apsaugos administravim , sugeb ti taikyti Administracini teis s pažeidim kodekso reikalavimus netinkamo gamtos ištekli naudojimo atvejais. Vertybin s nuostatos - vadovautis aplinkos apsaugos principais, siekti mokymosi rezultatus diegti raktiniame darbe. p

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Aplinkotvarkos samprata. 2. Bendrieji kraštovaizdžio tvarkymo ir apsaugos principai. 3. Aplinkotvarkos ir aplinkosaugos strategija. 4. Žem s naudojimo teisinis reglamentavimas ekologin s apsaugos teritorijose. 5. Žem s kio paskirties žem s racionalaus naudojimo ir apsaugos teisinis reglamentavimas. 6. Mišk tvarkymo ir naudojimo teisinis reglamentavimas. 7. Vandens ištekli naudojimas ir apsauga. 8. Aplinkosaugos reikalavimai kitos paskirties žem s naudotojams. 9. kin s veiklos poveikis aplinkai ir jo vertinimas. 10. Administracini aplinkosaugos priemoni sistema. 11. Aplinkos tvarkymo klausim sprendimas rengiant bendruosius teritorij planavimo dokumentus. 12. Tarptautinis bendradarbiavimas. Laboratoriniai darbai: N ra Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb ir seminar temos: 1. Gamtinis karkasas, jo elementai ir rekomenduojamas žem s naudojimas. 2. Ekologinis ir tausojamasis kininkavimas, jo teisiniai ir metodiniai pagrindai. 3. Valstybin vanden taršos iš žem s kio šaltini mažinimo programa. 4. Mišk ekologinis vaidmuo ir j išd stymo planavimas kaimiškuose kraštovaizdžiuose.Mokomoji praktika: N ra Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Referatas 16 Pasirengimas seminarams 20(4) Pasirengimas egzaminui 24

Kursinio darbo tematika. N ra Dalyko d stymo metodikos. D stoma paskait forma, pagal teisin s ir metodin s literat ros šaltinius, bei seminaruose diskutuojant probleminius klausimus. Seminarams studentai pasirengia iš anksto pagal pateiktas temas. Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Referatas 0,2 Pasirengimas seminarui 0,2

143





Administracini teis s pažeidim kodeksas//Valstyb s žinios, 2004, Nr. 115-4275

2 1 1

Aplinkos apsaugos statymas//Valstyb s žinios, 1992, Nr. 5-75.2004, Nr. 60-2121

2 1 1

Saugom teritorij statymas//Valstyb s žinios, 1993, Nr.63-1188

2 1 1

Teritorij planavimo statymas//Valstyb s žinios, 1995, Nr. 107-2391, 2004, Nr. 21-617

2 1 1

Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992-05-12 nutarimas Nr. 343 "D l speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg patvirtinimo"//Valstyb s žinios, 1992, Nr. 22-652; 2004, Nr. 21-642.

2 1 1




Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 08 19 nutarimas Nr. 996 "D l Saugom teritorij tipini apsaugos reglament patvirtinimo" // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 131-4704.

Aplinkos ministro 2002 21 21 sakymas Nr. 656 "D l Valstybini park , biosferos rezervat ir draustini tvarkymo plan rengimo taisykli patvirtinimo" // Valstyb s žinios, 2003, Nr. 4-150.

Žem s kio ministro ir aplinkos ministro 2004 08 11 sakymas Nr. 3D-476/D1 - 429 "D l Kaimo pl tros

žem tvarkos projekt rengimo ir gyvendinimo taisykli patvirtinimo"// Valstyb s žinios, 2004, Nr. 127-4581.

Marcijonas A., Sudavi ius B. Ekologin teis : vadov lis - Vilnius, Engrimas, 1996 - 273 p.

Lietuvos aplinkosaugos raida. Sud. Jankevi ius K. ir Stasinis J. Vilnius, ABO, 2000-320p.

Anotacija angl kalba. Subject of environmental law introduces main legal acts related with landscape planning and protection of natural resources. It includes environmental protection, protected areas and territorial planning laws and Governmental resolutions and orders of Minister of Environment for implementation of these laws. Environmental protection is organized according to Administrative law code requirements. Landscape zoning principles preparing protected areas management plans and land management projects will be introduced during the course. Practice of general plans preparation and organization of environmental protection control will be analyzed. Students will also analyze projecting of natural shell, basics of ecological farming, water and forest protection means during practical exercises. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. Pranas Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P rogram pareng : doc. dr. Pranas Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc. dr. V. Gurskien , Žem tvarkos katedra. d oc. dr. B. Bendaravi ius, Melioracijos katedra. Pritarta katedros pos dyje: 2007 10 15, protokolo Nr. 8 Pritarta Vandens kio ir žem tvarkos fakulteto tarybos Studij komisijos pos dyje: 2007-10-29, protokolo Nr. 1

144



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B20 Pavadinimas lietuvi kalba: Teritorij planavimas Pavadinimas angl kalba: Territory planning Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (48T, 24P, 88S) Dalyko paskirtis. Studij programa - žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij kryptis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B07 Žem s kadastro ir VŽŽT B23 Žem tvarkos pagrind žinios. Dalyko studij pasiekimai. Suvokti teritorij planavimo sistem , jos tikslus, žinoti teritorij planavimo dokumentus, j lygmenis, dokument rengimo stadijas, žem tvarkos planavimo dokument r šis, j turin bei rengimo proced ras. Suvokti saugom teritorij tikslus ir uždavinius, žinoti saugom eritorij sistemas, j steigimo ir planavimo dokumentus, saugom teritorij naudojimo reglamentus. t

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Teritorij planavimas kaip kraštotvarkos reguliavimo procesas ir proced ra (8 val.). 2. Bendrasis teritorij planavimas (5 val.). 3. Specialusis teritorij planavimas (6 val.). 4. Detalusis teritorij planavimas (6 val.). 5. Žem tvarkos planavimo dokumentai - schemos, projektai, žem vald planai (projektai), kaip specialiojo teritorij planavimo dalis. Teritorij planavimo sprendini taka žem tvarkos projektams (5 val.). 6. Saugom teritorij planavimas. ES ir Lietuvos pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas ir jo pagrindin s s vokos (2 val.). 7. Saugom teritorij steigimas ir j sistema (4 val.) 8. Gamtinis karkasas (2 val.). 9. Saugom teritorij planavimo dokumentai ir sistema. Saugom teritorij steigimo tvarka, apskaita, apsauga ir tvarkymas. Saugom teritorij speciali j plan tipai (3 val.). 10. Valstybini park , biosferos rezervat ir draustini tvarkymo plan rengimo tvarka (3 val.). 11. Saugom teritorij tipiniai apsaugos reglamentai ( kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai). Funkcinio prioriteto zonos valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, poligonuose, valstybiniuose rezervatuose ir draustiniuose. Kraštovaizdžio tvarkymo zon (konservacin s, mišk kio, žem s kio, kitos paskirties žem s bei vandens kio paskirties žem s) tvarkymo reglamentai (4 val.). L


Pratybos ir (arba) seminarai: 1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas [8]. 2. Bendrojo plano turinio ir sprendini analiz [8]. 3. Saugomi gamtiniai, kraštovaizdžio objektai ir gamtos paminklai [10]. 4. Kaimo pl tra ir kraštovaizdžio formavimas žem tvarkos planavimo dokumentuose. M



Pasirengimas praktiniams darbams 4(20) Kursinis darbas 36 Pasirengimas egzaminui 32

145

Kursinio darbo tematika. Savivaldyb s teritorijos funkcinis zonavimas žem s kio veiklai.1. Parengiamieji darbai. 2. Žem s plot , tinkam pievoms ir ganykloms nustatymas. 3. Prast žemi , tinkam rugi , bulvi , aviž , griki arba miško auginimui zonavimas. 4. Vidutinio našumo žemi , tinkam jav ir pašarini žem s kio augal bei jav ir bulvi auginimui nustatymas. 5. Geros žem s (jav , raps , lin auginimui) zonavimas. 6. Labai geros (kvie i ir cukrini runkeli auginimui) žem s nustatymas. 7.

ekomenduojamos žem s kio specializacijos nustatymas. Rengiama grafin dalis ir aiškinamasis raštas. R Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos. Kursinis darbas - kiekvienam studentui parenkama savivaldyb s dalies skirtinga teritorija, kurioje atliekamas funkcinis zonavimas. Metodai: teorija - paskaita, seminarai, diskusijos, pratybos - savarankiškas darbas. Priemon s: teorija -

askait konspektas, metodiniai patarimai. p Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,5 Kursinis darbas 0,3 Seminarai ir praktiniai darbai 0,2





1. Aleknavi ius, P. Žem s teis . V., 2005 - 384 p. 1 1 2. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos statymas //Valstyb s žinios, 1992, Nr. 5-75; 2004, Nr.60-221.

2 1 1

3. Lietuvos Respublikos Saugom teritorij statymas //Valstyb s žinios, 1993, Nr.63-1188; 2001, Nr.108-3902.

2 1 1

4. Šešelgis, K. Aplinkos apsauga. - V., 1991.- 208 p. 20 1 1 5. Lietuvos Respublikos Teritorij planavimo statymas //Valstyb s žinios, 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr.21-617.

2 1 1

6. 2004 m. rugpj io 19 d. nutarimas Nr.996 "D l saugom teritorij tipini apsaugos reglament patvirtinimo" // Valstyb s žinios, 2004, Nr.131-4704.

2 1 1

7. Lietuvos Respublikos Mišk statymas //Valstyb s žinios, 1994, Nr.96-1872; 2001, Nr.35-1161.

2 1 1

8. Lietuvos Respublikos bendrasis planas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154. Statyba ir architekt ra. Vilnius, 2002 - 39 p.

1 1 1




9. Bu as J. Kraštotvarkos pagrindai. Vadov lis aukšt j mokykl studentams. Kaunas, 2001,282 p.

10. Mirinas S. Saugomos teritorijos Lietuvoje. LŽ U studentams. Akademija, 2003 - 64 p.

11. Lietuvos Respublikos Nekilnojam j kult ros vertybi apsaugos statymas (nuo 2005-04-19 - Nekilnojamojo kult ros paveldo apsaugos statymas) //Valstyb s žinios, 1995, Nr. 3-37; 2002, Nr. 123-5552; 2004, Nr.153-5571.

12. Lietuvos Respublikos Statybos statymas//Valstyb s žinios, 1996, Nr.32-788; 2001, Nr. 101-3597.

13. 2002 m. gruodžio 21 d. sakymas Nr. 656 "D l valstybini park , biosferos rezervat ir draustini tvarkymo plan rengimo taisykli patvirtinimo"//Valstyb s žinios, 2003, Nr. 27-1102.

146

14. 2004 m. sausio 20 d. sakymas Nr. D1-35 "D l Rekreacini teritorij naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostat patvirtinimo//Valstyb s žinios, 2004, Nr.18-554.

15. 2004 m. geguž s 3 d. sakymas Nr. D1-239 "D l detali j plan rengimo taisykli patvirtinimo"// Valstyb s žinios, 2004, Nr. 79-2809.

16. 2004 m. geguž s 7 d. sakymas Nr. D1-262 "D l teritorij planavimo dokumentams rengti s lyg parengimo ir išdavimo taisykli patvirtinimo"// Valstyb s žinios, 2004, Nr. 83-3028.

17. 2004 m. geguž s 7 d. sakymas Nr. D1-263 "D l Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, savivaldyb s teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miest ir miesteli bendr j plan rengimo taisykli patvirtinimo"//Valstyb s žinios, 2004, Nr. 79-2809.

18. Larson G. Land management. Public policy, control and participation. - Stokholm, 1997, - 232p. 19. The design of land consolidation pilot projects in Central and Eastern Europe. - Rome, 2003. - 55p.

Anotacija angl kalba.The subject familiarizes with the Republic of Lithuania territory planning system – aims, territory planning documents (general, special and detailed plans) and their levels, stages of preparation of the documents. The subject gives knowledge about the system of planning of protected territories, planning system, planning documents, procedure of their preparation, regulations of use of protected territories. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lektor M.E. Tarvydien , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): Program pareng : lektor M.E. Tarvydien , Žem tvarkos katedra. Recenzentai: doc.dr. P. Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. d

oc. dr. V. Gurskis, Statybini konstrukcij katedra.


147



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B45 Pavadinimas lietuvi kalba: Kraštotvarka Pavadinimas angl kalba: Landscape management Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (48T, 24P, 88S) Dalyko paskirtis. Studij programa - žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B10 Topografin braižyba, VŽŽTB20 Teritorij planavimas, VŽŽT B19 Aplinkos GIS . Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: taikyti naujausi informacij apie teritorijos tvarkym , kraštovaizdžio formavim , išskirti problemas. Special s geb jimai: žinoti kraštotvarkos teorijos pagrindus, geb ti taikyti kraštovaizdžio tvarkymo principus, kraštovaizdžio formavimo ir k rimo reglamentus teritorij planavimo dokumentus. Žinoti teritorij zonavimo principus ir geb ti juos taikyti. Geb ti rengti kult rinio kraštovaizdžio formavimo, aplinkos tvarkymo projektus. Geb ti išskirti ir vertinti kiekybinio ir kokybinio pob džio kraštovaizdžio fizines, ekologines, ekonomines ir estetines savybes. Vertybin s nuostatos: siekti mokslin s ir k rybin s raiškos, reaguoti esikei ian ias s lygas. b

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Kraštotvarkos samprata (6 val.).

1.1. S vokos: kraštotvarka, biosfera, aplinka, antropogeninis poveikis, ekologin sistema, landšaftas, kraštovaizdis, kraštovaizdžio politika, kraštovaizdžio kokyb , kraštovaizdžio planavimas, kraštovaizdžio apsauga, kraštovaizdžio tvarkymas.

1.2. Kraštotvarkos objektas ir kryptys. 1.3. Kraštotvarkos tikslas. 1.4. Teritorijos kompleksinio tvarkymo uždaviniai. 1.5. Bendrieji kraštotvarkos uždaviniai 1.6. Kraštotvarkos teisinis reglamentavimas. 2. Europos kraštovaizdžio konvencija (2 val.). 2.1. Konvencijos tikslai. 2.2. Šali sipareigojimai. 2.3. Konvencija d l Europos laukin s gamtos ir gamtin s aplinkos apsaugos. 2.4. Konvencija d l Europos architekt ros paveldo apsaugos. 2.5. Biologin s vairov s konvencija. 2.6. Pasaulio kult ros ir gamtos paveldo globos konvencija. 3. Aplinka kraštotvarkoje (2 val.). 3.1. Aplinkos apib dinimas pagal antropogeninio poveikio laipsn ir pob d : 3.1.1. Nat rali aplinka. 3.1.2. Antropogenizuota aplinka. 3.1.3. Antropogenin aplinka. 3.2. Aplinkos supratimas pagal psichologin poj t . 3.3. Aplinkos suvokimas pagal galimybes ir erdv s mastel . 3.4. Aplinkos apib dinimas pagal panaudojimo funkcij ir pob d . 4. Metodologiniai kraštotvarkos pagrindai (8 val.). 4.1. Kraštovaizdžio tipai. 4.1.1. Nat ralus kraštovaizdis. 4.1.2. Sukult rintas kraštovaizdis.

148

4.2. Kult rini kraštovaizdži kategorijos. 4.2.1. Organiškai susiklost kraštovaizdžiai. 4.2.2. Tikslingai suplanuoti kraštovaizdžiai. 4.2.3. Asociatyvieji kraštovaizdžiai. 4.3. Kraštovaizdžio tvarkymo principai. 4.4. Kraštovaizdžio vertyb s ir apsauga. 4.4.1. Kraštovaizdin reikšm . 4.4.2. Kraštovaizdžio vertinimas, kriterijai, požymiai. 4.5. Saugomos gamtin s teritorijos ir objektai. 4.6. Saugom teritorij kategorijos. 4.6.1. Išsaugan ios teritorijos. 4.6.2. Apsaugan ios teritorijos. 4.6.3. Gamtos išteklius atkurian ios teritorijos. 4.6.4. Kompleksin s paskirties saugomos teritorijos. 5. Estetinis kraštovaizdžio formavimas (8 val.). 5.1. Kraštovaizdžio estetini savybi samprata ir visuomen s svarba. 5.2. Estetinis vertinimas. 5.3. Kraštovaizdžio vizualin s, erdvin s, kompozicin s charakteristikos. 5.4. Kraštovaizdžio architekt ra. 5.4.1.Kraštovaizdžio architekt rinis projektavimas. 6. Kraštovaizdžio ištekliai, j naudojimas (4val.). 6.1. Paveldosauga ir kraštotvarka. 7. Gamtiniai kompleksai (6 val.). 7.1. Geosistem samprata. 7.2. Geosistem kategorijos. 7.2.1. Gamtin s geosistemos. 7.2.2. Gamtin s - technin s geosistemos. 7.2.3. Integrin s geosistemos. 8. Geoekologini planavimo princip sanprata (4 val.). 8.1. Bendrieji aplinkosaugos principai. 8.1.1. Racionalios gamtonaudos principas. 8.1.2. Racionalios aplinkosaugos principas. 8.1.3. Aplinkosaugini priemoni prevencijos principas. 8.1.4. Aplinkosaugos priemoni visuotinumo principas. 8.2. Specialieji geokologinio planavimo principai. 8.2.1. Kompleksiškumo principas. 8.2.2. Teritorin s diferenciacijos principas. 8.2.3. Administravimo principas, veiklos b dai. 8.3. Ekologinis teritorijos vertinimas. 8.4. Ekologinis mišk vaidmuo . 9. Kaimo kult rinio kraštovaizdžio samprata (2 val.). 9.1. Kult rinio kraštovaizdžio strukt ra ir formavimas. 10. Konservacin kraštotvarka (2 val.). 10.1. Istorinio kraštovaizdžio reliktai. 11. Zonavimo samprata (2 val.). 11.1. Kraštotvarkinis teritorijos zonavimas. 11.1.1 Miško kio kraštotvarkos zona. 11.1.2. Urbokraštotvarkos zona. 11.1.3. Kaimo kraštotvarkos zona. 11.2. Kraštotvarkos planavimo procesas ir jo stadijos. 11.2.1. Analitin stadija. 11.2.2. Koncepcin stadija. 11.2.3. Detalizacin stadija.

149

11.3. Praktinio zonavimo kryptys. 11.3.1. Funkcinis zonavimas, tipai. 11.3.2. Tvarkomasis zonavimas. 12. Teritoriniai kraštotvarkos karkasai (4 val.). 12.1. Kraštotvarkinis makrozonavimas. 12.1.1. Urbanistinio karkaso pl tros zona. 12.1.2. Gamtinio karkaso pl tros zona.

12.1.3. Žem s kio ir kaimo gyvenvie i bei infrastrukt ros interes pl tros zona.

1

3. Lietuvos kraštovaizdžio vertyb s (2 val.).

Laboratoriniai darbai: N ra. Pratybos ir (arba) seminarai: Sodybos teritorijos tvarkymas. Miesto centrin s gatv s teritorijos planavimas. Mokyklos teritorijos želdyn projektavimas. M

g jišk sod teritorijos tvarkymas.

Mokomoji praktika: N ra. Student savarankiškas darbas:

Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Kursinis darbas 36(1) Kontrolonis darbas 20(1) Pasirengimas egzaminui 32

Kursinio darbo tematika. 1. Kraštovaizdžio architekt rinis tvarkymas Lietuvoje ir užsienyje. 2. Pasirinktos teritorijos aplinkos planavimas ir tvarkymas. 3

. Estetinis kraštovaizdžio formavimas. Pateikti vaizdin medžiag .

Dalyko d stymo metodikos. D stoma paskait forma, pateikiama vaizdin medžiaga. Rengiamos diskusijos. Kursiniai darbai - ndividual s. Praktiniams darbams pateikiamos užduotys. i


Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,2 Kursinis darbas 0,3 Pratyb darbai 0,3 Kontrolinis darbas 0,2





1. Bu as J. Kraštotvarkos pagrindai: vadov lis aukšt j mokykl studentams. - Kaunas, 2001. - 282 p.

50 100 1

2. Povilanskas R. Kraštovaizdžio tipizavimas ir rajonavimas. - Klaip da, 2001. – 24 p.

10

3. Bu as J. Lietuvos kaimo kraštovaizdžio raida ir istorin s vertyb s. - Vilnius, 1988. - 120 p.

10 50 1

4. Jakovlevas-Mateckis K. Miesto kraštovaizdžio architekt ra. - Vilnius, 2003.-289 p.

100 1

5. Labanauskas A. ir kt. Kult rologiniai kraštovaizdžio ir architekt ros paveldo tyrimai. - Kaunas, 2003. – 129 p.

20

6. Europos kraštovaizdžio konvencija. - Vilnius, 2001. – 28 p. 1 1 1

150





7. Bu as J. Lietuvos kraštovaizdžio vizija. - Kaunas, 2005.-128p.

8. Budri nas A.R., ringis K. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. Vilnius, 2000. - 39 p.

9. Jankauskait M. Kraštovaizdžio ekologini tyrim metodologiniai pagrindai: mokomoji knyga. Vilnius, 2004. – 78 p.

10. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kult ros paveldo apsaugos statymas (2004-09-28, Nr. IX-2452) //Valstyb s žinios, 2004, Nr. 153-5571.

11.Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas//Valstyb s žinios, 2004, Nr. 21-617.

12. Kraštovaizdžio architekt ra: moksliniai straipsniai.- Vilnius, 2004.

13. Survila R., Pal iauskait R. Taikomoji kraštotvarka.- Vilnius, 1998. – 120 p.

14. Spens M. Modern landscape. - London, New York: Phaidon Press, 2003.

15. Kirchner K. Cultural landscapes. Brno: Regiograph, 2004. Anotacija angl kalba. Students will acquire the knowledge on the basics of landscape management theory, principles, landscape formation and creation regulations by preparing strategic, general and detailed territory development plans. They will be able to arrange projects for the formation of cultural andscape and evaluate new and significant problems on landscape management development. l

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: asistent G. Ivavi i t , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): - P

rogram pareng : asistent G. Ivavi i t , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Pranas Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. d



151




Dalyko kodas: VŽŽT B27 Pavadinimas lietuvi kalba: Žem tvarkos projektavimas Pavadinimas angl kalba: Land use planning Apimtis ir strukt ra: 5 kr. (48T; 42P; 110S) Dalyko paskirtis. Studij programa-Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Speciali j dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. VŽŽT B23, VŽŽT B43. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: taikyti naujausi informacij apie žem s naudojim , žem tvark , sisteminti informacij , išskirti pagrindines problemas. Special s geb jimai: žinoti metodinius reikalavimus žem vald projektavimui, sugeb ti parengti žem vald projektus, vertinti j varb . Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis, ruoštis gyventi informacin s visuomen s s lygomis. s

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Žem tvarkos planavimo dokument sistema (2 val.). 2. Žem s reformos žem tvarkos projektai (12 val.). 3. Žem s sklyp formavimo ir pertvarkymo projektai (10 val.). 4. Žem s pa mimo visuomen s poreikiams projektai (10 val.). 5

. Žem s konsolidacijos projektas (14 val.).

L


Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb darb temos: 1. Esamo žem s naudojimo apib dinimas, žem s naudojimo eksplikacijos sudarymas. 2. Žem s sklyp vidutinio našumo balo skai iavimas. 3. Žem s sklyp vert s skai iavimas. 4. Nustatyti žem s sklyp rodiklius reikalingus žem s konsolidacijos projektui rengti (žem s sklypo numeris, žem s sklypo plotas, žem s sklypo kaina, darbo baro koeficientas, konfig racijos koeficeinetas, kompleksinis technologini s lyg koeficientas, vidutinis atstumas nuo žem s sklypo iki sodybos). 5. Pas li strukt ros nustatymas kininko kiuose. 6. Normatyvini gamybos išlaid skai iavimas. 7. Žem s sklyp projektavimas ir j charakteristik nustatymas. 8. Žem s sklyp išd stymo ekonominis pagrindimas. 9. Projekto sprendini efektyvumo nustatymas (sklyp skai ius viename kininko kyje) žem vald grupavimas pagal j dyd , žem vald kiekis ir vidutinis dydis, žem vald konfig racija, žem vald išt stumas, keli tinklas, specialiosios žem s ir miško naudojimo s lygos, servitutai). 1

0. Žem s vert s skirtum skai iavimas tarp turim ir suprojektuot žem s sklyp .

M

okomoji praktika: N ra.


Kursinis projektas 50 Individualioji užduotis 20 Pasirengimas egzaminui 40

Kursinio darbo tematika. Žem s konsolidacijos projektas.Žem s vertinimo plano sudarymas.

152

Žem s konsolidacijos projekte suplanuoti žem s sklyp išd stymo pertvarkym ir nustatyti kiekvieno sklypo naudojimo s lygas. Parengti projekto sprendini ekonomin pagrindim : atlikti transporto išlaid skai iavimus ir nuo žem s sklyp dydžio ir formos priklausan i normatyvini gamybos išlaid skai iavimus. Nustatyti išlaid skirtum tarp esamos pad ties ir projektu suformuoto naudojimo. Skai iuojant vertinti auginam pas li r šis ir derlingum . Parengti projekto ekologin pagrindim . Suprojektuoti keli tinkl . Nustatyti tikslinamus vietin s reikšm s keli ruožus, kurie turi likti valstybin je žem je kaip bendrojo naudojimo keliai. Nurodyti atvejus kada turi b ti projektuojami servitutiniai keliai per priva i žem . Rezervuoti žem s plotus gyventoj bendram naudojimui ar kitiems visuomen s poreikiams. Projekto sprendini ekonominiam pagrindui panaudoti normatyvus, kurie parengiami ir tikslinami atsižvelgiant mokslines rekomendacijas ir vidutines išlaidas gamybiniams darbams. Pagrindiniai normatyvai: 1. Išlaidos Lt/ha vidutin mis s lygomis, reikalingos atlikti mechanizuotus lauko darbus. Žem s kio augal išauginimui, kai ši darb išdirbio normos priklauso nuo žem s sklypo dydžio ir konfig racijos. 2. Išdirbio norm pataisos koeficient reikšm s, rodan ios darbo s naud (darbo laiko) priklausomyb nuo žem s sklypo technologini parametr (sklypo dydžio, darbo baro ilgio, sklypo formos, vietov s reljefo, akmenuotumo). 3.Žem s kio mašin ir agregat r šys reikalingos važiuoti iš kini sodyb laukus žem s dirbimo, s jos, pas li prieži ros, derliaus nu mimo darbams ir medžiag bei produkcijos transportavimo darbams. Vidutinis važiavimo greitis ir važin jim skai ius. Vidutin s darbo laiko s naudos per metus val/ha kiekvienos mašinos arba agregato važin jimui. 4. Žem s kio mašin eksploatvimo išlaidos Lt/ha. 5. Išlaidos keli tiesimui iš viso bei vidutiniškai per metus, reikalingus kapitalini d jim atsipirkimui Lt/km kelio. 6. Metin s išlaidos keli prieži rai Lt/km.7. Išlaidos melioracijos sistem rekonstrukcijai iš viso bei vidutiniškai per metus, reikalingus kapitalini d jim atsipirkimui Lt/ha meliotuoto ploto.8. Melioracijos rengini metin s eksploatavimo išlaidos Lt/ha Projekto sprendini ekologiniam pagrindimui panaudoti normatyvus, kurie parengiami pagal mokslines rekomendacijas: 1. Koeficientai, išreiškiantys žem s naudmen kont r kontaktinio perimetro perskai iavim s lygin s nat ralios naudmenos ekotono ilg (perskai iuojami miškai, pelk s, parkai, ežerai, up s ir upeliai, medži ir kr m želdiniai, nat ralios pievos ir ganyklos). 2. Rekomenduojami minimal s gamtin s vairov s rodikliai išreiškiami ekoton ilgio santykiu su dirbamos žem s granuliometrin s sud ties ir vietov s reljefo. Žem s vertinimo plane sutartiniais ženklais pažymima: 1. Žem s kio paskirties žem s vertinimo zonos. 2. Kitos paskirties ir vandens kio paskirties žem s s lyg vertinimo zonos. 3. Miško žem s vertinimo zonos. 4. Žem s kio paskirties žem skirstoma vertinimo zonas pagal vidutin dirvožemio našumo bal (sugrupuojama 2-5 bal intervalu). 5. Miško žem suskirstoma vertinimo zonas pagal rinkos vert , atsižvelgiant mišk grupes, medyn r šis, medyn amžiaus klases. 6

. Žem s vertinimo plane rašoma kiekviemos vertinimo zonos vidutin 1 hektaro žem s kaina.

Dalyko d stymo metodikos. Teorija – paskaita, o praktiniai darbai ir kursinis projektas – kiekvienas studentas gauna skirting kartografin medžiag , o užduotys visiems vienodos. Priemon s: teorija, paskait konspektai, diskusijos. Praktiniai darbai ir kursinis projektas - metodiniai reikalavimai ir

arb nurodymai. d Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,5 Kursinis projektas 0,3 Individualioji užduotis 0,2

153




1. Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymas // Valstyb s žinios, 1995, Nr.107-2391; 2004, Nr.21-617.

2 1

2. Lietuvos Respublikos žem s statymas//Valstyb s žinios, 1994, Nr. 34 – 620; 2004, Nr. 28 – 868.

2 1

3. Lietuvos Respublikos žem s kio ministro 1998 m. balandžio 23 d. sakymas Nr. 207 „D l Žem s reformos žem tvarkos projekt kaimo vietov je rengimo metodikos patvirtinimo“ // Valstyb s žinios, 1998, Nr. 43 – 1189; 20025, Nr. 96 – 4221

2 1

4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2005 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 697 patvirtinta Žem s konsolidacijos projekt rengimo ir gyvendinimo taisykl s // Valstyb s žinios, 2005, Nr. 80-2901.

2 1

5. Lietuvos Respublikos žem s kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m.spalio 4 d. sakymu Nr. 3D-42/D1-513 patvirtinta žem s sklyp formavimo ir pertvarkymo projekt rengimo ir gyvendinimo taisykl s // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 149 – 5420.

2 1

6. Larsson G. Land management. Public policy, control and participation. – Stokholm, 1997. – 232 p.

1 1

7. C.H. . . - . 6. –

, 2006. – 327 .

1 1




8. Lietuvos Respublikos žem s kio ir kaimo pl tros statymas // Valstyb s žinios, 2002, Nr. 72-3009.

9. Lietuvos Respublikos pilie i nuosavyb s teisi išlikus nekilnojam j turt atk rimo statymas // Valstyb s žinios, 1997, Nr. 65-1558; 2004, Nr. 53-1791.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas 1992 m. geguž s 12 d. Nr. 343 „D l speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg patvirtinimo“ // Valstyb s žinios, 1992, Nr. 22 – 652; 2004, Nr. 21-642.

11. Žem tvarka Lietuvoje/Nacionalin žem s tarnyba prie Žem s kio ministerijos. – Vilnius: Valstyb s mon Valstybinis žem tvarkos institutas. UAB „Tygelis“, 2004. -254 p.

12. Žem tvarka / Sudarytojas P. Aleknavi ius – Vilnius, 1999. – 279 p. – ISBN 9986-959-03-9.

13. Aleknavi ius P. Žem s teis . Vilnius: Jandrija, 2005 - 384p. ISBN 9955-431-19-9

14. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1999 09 29 nutarimas Nr. 1073 (LRV 2004 10 13 nutarimo Nr. 1278 redakcija) patvirtintos Pagrindin s tikslin s žem s naudojimo paskirties nustatymo ir prašym leisti pakeisti pagrindin tikslin žem s naudojimo paskirt padavimo, nagrin jimo ir sprendini pri mimo taisykles// Valstyb s žinios, 2004, Nr. 152-5545.

154

15. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 10 14 nutarimas Nr. 1289 "D l žem s servitut nustatymo administraciniu aktu taisykli patvirtinimo"// Valstyb s žinios, 2004, Nr. 153-5579

16. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas Nr. 992 2001 09013 "D l prašym paimti žem visuomen s poreikiams pateikimo bei nagrin jimo tvarkos ir žem s pa mimo visuomen s poreikiams projekt rengimo ir gyvendinimo taisykli patvirtinimo"// Valstyb s žinios,

2001, Nr. 72-2546

17. The design of land consolidation pilot project in Central and Eastern Europe, - Rome, 2003, - 55 p.

Anotacija angl kalba. The system of documents for land use planning. Methodical requirements for land ownership formation. Types of land ownership projects and principles of their preparation. Rights of land owners and users while preparing and approving projected solutions. Land plot marking and preparation of

ata for the Real Estate Register. d Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lektor Birut Kavaliauskien , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P

rogram pareng : lektor Birut Kavaliauskien , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Antanas Miknius, Žem tvarkos katedra. d

oc. dr. Viktoras Kudakas, Melioracijos katedra.


155


Žem tvarkos katedra STUDIJ DALYKO APRAŠAS

Dalyko kodas: VŽŽTB46 Pavadinimas lietuvi kalba: Žem s teis Pavadinimas angl kalba: Land law Apimtis ir strukt ra: 4 kr. (48T, 24P, 88S) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai.Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. - Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: sugeb jimas perteikti mintis žodžiu ir raštu, kokybiškai pristatyti darbo rezultatus. Special s geb jimai: žinoti pagrindines Civilinio kodekso nuostatas daiktin s teis s, žem s pirkimo – pardavimo, dovanojimo, main , keitimo ir nuomos klausimais, žinoti žem s teisinimo nuosavyb n ir naudojimuisi tvark ; žinoti nuosavyb s teisi žem atk rimo teisinius

pagrindus ir proced ras; geb ti paaiškinti speciali j statym , reglamentuojan i žem s, mišk , vanden , žem s gelmi naudojimo tvark , pagrindinius reikalavimus; žinoti pagrindinius reikalavimus parduodant ir išnuomojant valstybin žem , taip pat paimant žem visuomen s poreikiams; geb ti taikyti Administracini teis s pažeidim kodekso reikalavimus. Vertybin s nuostatos: nuolatos mokytis, yvenime siekti atsakingos raiškos, reaguoti besikei ian ias s lygas. g

Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. Žem s teisini santyki objektas ir subjektai [2; 3; 5] (2 val.). 2. Norminiai teis s aktai žem s teis s klausimais ( statymai, Vyriausyb s nutarimai, ministerij sakymai) [2; 3; 5] (2 val.).

3. Valdymo institucij kompetencija reguliuojant žem s santykius [2;5] (2 val.). 4. Lietuvos Respublikos žem s fondo naudojimas [2; 5] (4 val.) 5. Žem s naudojimo s lygos [2; 5; 10; 11] (4 val.) 6. Žem s reformos darb teisinis reglamentavimas [2; 4; 6; 16; 17] (6 val.) 7. Disponavimas valstybine žeme [2; 5; 15; 18; 19; 20] (6 val.) 8. Žem s sklyp ir daiktini teisi registravimas [2; 8; 9] (4 val.) 9. Disponavimas priva ia žeme [2; 3] (4 val.) 10. Teritorij planavimo darb teisinis reglamentavimas [2; 13] (4 val.) 11. Speciali j statym nuostatos, susij su žem s naudojimu [2; 7; 12; 14] (6 val.) 1 2. Žem s naudojimo valstybin kontrol [1; 2; 5] (4 val.) L aboratoriniai darbai: N ra. Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb (seminar ) temos: 1. Žem s fondo naudojimo administracin se teritorijose (apskrityse ir savivaldyb se) analiz pagal pagrindin tikslin žem s naudojimo paskirt , naudojimo b d ir priklausomyb nuosavyb s, nuomos ir panaudos teise. Žem s kio paskirties, mišk kio paskirties, kitos paskirties žem s plot , taip pat priva ios žem s plot poky i analiz [2; 5] (8 val.). 2. Žem s kio paskirties žem s naudojimo intensyvumo analiz pagal žem s apskaitos, žem s kio naudmen ir pas li deklaravimo duomenis. Žem s gerinimo priemoni poreikio nustatymas ir ši priemoni taikymas [2; 5] (8 val.). 3. Valstybin s žem s pardavimas ir nuoma. Valstybin s žem s pardavimo ir nuomos darb organizavimas miestuose ir kaimo vietov je. Valstyvin s žem s pardavimas ir nuoma žem s kio veiklos subjektams. Valstybin s žem s pardavimas ir nuoma ne žem s kio veiklai. Parduodamos em s kainos nustatymas [2; 5; 15; 17; 18; 19; 20] (8 val.). ž

Mokomoji praktika: N ra

156


Savarankiško darbo formos Apimtis, val.Referatas 26 Pasirengimas egzaminui 32 Pasirengimas seminarams 30 (6)

Kursinio darbo tematika. - Dalyko d stymo metodikos. D stoma paskait forma bei seminaruose diskutuojant probleminius

lausimus. Seminarams studentai pasirengia iš anksto pagal pateiktas temas. k Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,6 Referatas 0,3 Pasirengimas seminarui 0,1





1. Administracini teis s pažeidim kodeksas //Valstyb s žinios, 2004, Nr. 115-4275.

2 1

2. Aleknavi ius P. Žem s teis : paskait konspektas žem tvarkos specialyb s studentams. - Vilnius, 2005. - 384 p. - ISBN 9955-431-19-9.

1 2

3. Civilinis kodeksas // Valstyb s žinios, 2000, Nr. 74-2262; Nr. 77; Nr. 80; Nr. 82.

2 1 2

4. Pilie i nuosavyb s teisi išlikus nekilnojam j turt atk rimo statymas // Valstyb s žinios, 1997, Nr. 65-1558; 2004, Nr. 53-1791.

2 1

5. Žem s statymas (1994-04-26, Nr. I-446; nauja red.: 2004-01-27, Nr.IX-1983) // Valstyb s žinios, 2004, Nr. 28-686; 2006, Nr.87-3399.

2 1

6. Žem s reformos statymas // Valstyb s žinios, 1991, Nr.24-635; 1997, Nr. 69-1735.

2 1 1





7. Mišk statymas //Valstyb s žinios, 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161.

8. Nekilnojamojo turto kadastro statymas //Valstyb s žinios, 2000, Nr. 58-1707; 2003, Nr. 57-2530.

9. Nekilnojamojo turto registro statymas //Valstyb s žinios, 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992 m. geguž s 12 d. nutarimas Nr. 343 "D l speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg patvirtinimo" //Valstyb s žinios, 1992, Nr.22-652; 2004, Nr. 21-642.

11. Saugom teritorij statymas //Valstyb s žinios, 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902

12. Statybos statymas //Valstyb s žinios, 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597

157

13. Teritorij planavimo statymas //Valstyb s žinios, 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617

14. Vandens statymas //Valstyb s žinios, 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544

15. Žem s kio paskirties žem s sigijimo laikinasis statymas //Valstyb s žinios, 2003, Nr. 15-600; 2004, Nr.

124-4490; 2006, Nr.82-3259.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1997 m. rugs jo 29 d. nutarimas Nr. 1057 "D l Lietuvos Respublikos pilie i nuosavyb s teisi išlikus nekilnojam j turt atk rimo statymo gyvendinimo tvarkos ir s lyg " //Valstyb s

žinios. 1997, Nr, 90-2256; 2004, Nr. 53-1803. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 "D l žem s vertinimo tvarkos" //Valstyb s žinios, 1999, Nr. 21-597. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 "D l naudojam valstybin s žem s sklyp pardavimo ir nuomos ne žem s kio paskir iai (veiklai) //Valstyb s žinios, 1999, Nr. 25-706. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 "D l nauj valstybin s žem s sklyp pardavimo ir nuomos ne žem s kio paskir iai (veiklai) //Valstyb s žinios, 1999, Nr. 50-1608. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 "D l valsybin s žem s sklyp pardavimo ir nuomos žem s kio paskir iai (veiklai) //Valstyb s žinios, 2003, Nr. 18-780.

Anotacija angl kalba. The subject of land law is prepared for bachelor students of land management speciality. After the course students should apply acquired land law knowledge for their main speciality – land parcels formation and land relations’ regulation. The main questions in land law course are the following: 1) legalisation of land as private property and use of land procedure; 2) management of private land procedure and land transactions; 3) state land selling and rent procedure and conditions; 4) land, forest, water bodies, land entrails use procedure and conditions; 5) land expropriation for society needs; 6) State control of land use. Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: doc. dr. P. Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P

rogram pareng : doc. dr. P. Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. V. Gurskien , Žem tvarkos katedra. a sist. V. Vai iukynas, Vandentvarkos katedra.


158



STUDIJ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: VŽŽT B 21 Pavadinimas lietuvi kalba: Žem s informacin sistema Pavadinimas angl kalba: Land information systems Apimtis ir strukt ra: 2,0 kr. (24T; 24L; 32S ) Dalyko paskirtis. Studij programa - Žem tvarka. Studij pakopa - bakalauro studijos. Specialiojo lavinimo dalyk grup . Studij sritis - technologijos mokslai. Studij kryptis - kraštotvarka. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms. Reikalingas pasirengimas dalyko studijoms: prieš prad dami studijuoti žem s informacin s sistemos dalyk studentai turi b ti susipažin su VŽŽT B23 Žem tvarkos pagrind , VŽŽT B17 Žem s kadastro dalykais. Studentai turi žinoti žem s sklyp projektavimo, formavimo reglamentus. Geb ti išrinkti ir sisteminti pagrindinius žem s kadastro rodiklius formuojant duomen bazes. Dalyko studij pasiekimai. Bendrieji geb jimai: žinoti pagrindinius veiksnius ir rodiklius formuojant ir naudojant duomen bazes. Special s geb jimai: sudaryti, sisteminti ir analizuoti bei naudoti duomen bazi informacij sprendžiant žem s naudojimo ir administravimo problemas. Vertybin s

uostatos: nuolat mokytis ir naudotis naujausiomis informacin mis priemon mis. n Dalyko turinys. Teorinis kursas: 1. vadas (2 val.) 2. Informacini sistem strukt ra (4 val.) 3. Informaciniai srautai (2 val.) 4. Žem s informacin s sistemos duomen baz s (4 val.) 5. Žem s vertinimas ( 2 val.) 6. Žem s sklypo teisinis registravimas ( 4 val.) 7. Žem s informacin s sistemos ryšys su kitomis duomen baz mis, kadastrais ir registrais (2 val.). 8. Gamtos ištekli naudojimas ( 4 val.)

L


Pratybos ir (arba) seminarai: Pratyb temos: N rajono N kadastro vietov s duomen baz s sudarymas: 1. Žem s sklypo ištekli kiekybinis ir kokybinis vertinimas. Žem s sklypo naudmen eksplikacijos sudarymas. Dirvožemio tipo ir granuliometrin s sud ties nustatymas. Žem s kio naudmen našumo balo skai iavimas (4 val.). 2. Žem s sklypo nominaliosios kainos nustatymas. Žem s sklypo normatyvin s, bazin s ir nominalios kainos skai iavimas.Koeficient , takojan i žem s sklypo kain , vertinimas (6 val.). 3. Žem s sklypo teisiniam registravimui duomen parengimas. Speciali j žem s ir miško naudojim s lyg nustatymas. Servitut nustatymas. Nekilnojamojo turto objekt apskaita ir identifikavimas (4 val.). 4. N rajono duomen baz s sudarymas, analiz ir vertinimas. Žem s naudojimo b kl s tyrimas. Žem s gamtini ir kini savybi vertinimas. Žem s vert s duomen tyrimas. Duomen rinkimas, analiz ir ertinimas (10 val.). v

M



Individualioji užduotis 16 (1) Pasirengimas egzaminui 16

159

K

ursinio darbo tematika. - N ra.

Dalyko d stymo metodikos. D stymo organizavimas: teorija - paskaitos auditorijoje; praktiniai darbai - auditorijoje ir kompiuteri klas je. Metodai: teorija - paskaita, diskusijos, savarankiškas darbas; praktiniai darbai - individualus darbas,savarankiškas darbas. Priemon s: teorija - paskait konspektas, skaidr s, statistiniai duomenys, kartografin medžiaga; praktiniai darbai - praktini darb užduotis,

urodymai, kompiuterin ranga, programa "Byla". n Dalyko studij pasiekim vertinimas ir tvarka.

Pasiekim vertinimo strukt ra Svorio koeficientas Teorija 0,7 Individualus darbas 0,1 Praktiniai darbai 0,2





1. Lietuvos žem s informacin s sistemos metmenys (1999-07-14, Nr. 369)//Agrarin s reformos biuletenis, 1999, Nr.24

2. Žem s statymas//Valstyb s žinios, 1999, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-686

2 1

3. Integruota geoinformacin sistema.-Lietuvos standartas LSTP, 1997

4. Žem s administravimo gair s. Jungtini taut leidinys. - Vilnius, 1996.-123p.-ISBN 92-1-116644-6

2

5. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro statymas // Valstyb s žinios, 1996, Nr.100-2261, 2001, Nr. 55 -1948

2 1

6. Žem s kio ir kaimo pl tros statymas//Valstyb s žinios, 2002, Nr. 72-3009.

2 1

7. Monkevi ius E. Žem s teis . – Vilnius, 2006. – 320 p. –ISBN 9955 – 616 – 14 -8.





8. Lietuvos Respublikos valstyb s registr statymas (1996-08-13, Nr. 1-1490)//Valstyb s žinios, 2004, Nr.124-4488

9. Nekilnojamojo turto objekt kadastro duomen surinkimo bei tikslinimo taisykl s: patvirtintos Lietuvos Respublikos žem s kio ministro 2002-12-30 d. sakymu Nr. 522 // Valstyb s žinios, 2003, Nr.18-790.

10. Atkocevi ien V., Sudonien V. Žem s teisin registracija. Metodiniai patarimai. Kaunas, 2004.-31p.

11. Aleknavi ius A. Žem s informacin s sistemos komponentai ir j kartografavimo metodai. Mokslinio tyrimo darbo ataskaita. Vilnius, 2005 - 47 p.

12. Atkocevi ien V. Žem s vertinimo metodiniai patarimai. Kaunas. 2001 - 29 p.

13. www.kada.lt 14. Žem s administravimo gair s. ECE/HBP/96 Europos ekonomin komisija. Jungtini taut leidinys.2000. Vilnius.ISBN 92-1-116644-6.123 p.

Anotacija angl kalba. The aim of the subject “Land Informational Systems” is to provide theoretical and practical knowledge about the opportunities of creation and use of land informational system. The

160

following principal themes are distinguished: Structure and Aims of Informational Systems. Informational Flows – Information Sources and Consumers. Working out and Use of Data Bases. Informational System of Land Resources. Integrated Administering and Control System and Working out of Multipurpose Cadastre. Land Informational System Relationship with Other cadastres and Registers. D

uring practical work the student works out and analyzes N cadastre locality data base.

Dalyko studijas koordinuojantis d stytojas: lekt.Virginija Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra. Kiti dalyko d stytojai (dalyko d stytojas): P

rogram pareng : lekt.Virginija Atkocevi ien , Žem tvarkos katedra.

Recenzentai: doc. dr. Audrius Aleknavi ius, Žem tvarkos katedra. d



Documents

Ų DALYKŲ APRAŠAIdspace.lzuu.lt/bitstream/1/485/1/studiju_dalyku_aprasai[1].pdf · 6 Dalyko d ¡stymo metodikos.Paskaitos, laboratoriniai darbai, kolokviumas, individualus darbas