Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 4

23

ÞEMAIÈIØ INDËLIS

KURIANT LIETUVOS

PROFESIONALØJÁ

TEATRÀ

TEATRO ISTORIJA

ÞEMAIÈIØ INDËLIS

KURIANT LIETUVOS

PROFESIONALØJÁ

TEATRÀDANUTË MUKIENË

(Nukelta á 24 p.)

Aktorius, reþisierius, Lietuvos profesionaliojo teatro kûrëjas Juozas Vaièkus.XX a. I p., Jungtinës Amerikos Valstijos. Fotografas V. J. Stankûnas.Nuotrauka ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rinkiniø

Þemaièiai – þemës þmonës. Jie darbðtûs, nuosek-lûs, maþakalbiai, taèiau... Jie ir svajokliai, visada no-rëjæ pakilti aukðèiau ðios þemës, þodþiais iðsakytitai, kas gula ant ðirdies, kas sukaupta gyvenimo ke-lyje. Tad nenuostabu, kad ir tarp lietuviø, kurie patyspirmieji ryðkø pëdsakà áraðë Lietuvos teatro istorijo-je, yra daug ryðkiø Þemaitijoje gimusiø, dirbusiø as-menybiø.

Prieð pradedant kalbëti apie Konstantino Glinskioir kitø þemaièiø indëlá kuriant Lietuvos profesionaløjáteatrà, norëtøsi akcentuoti tai, kad XX a. pradþiojeprofesionalusis lietuviø teatras nebuvo sukurtas tuð-èioje vietoje.

Profesionaliojo teatro uþuomazgos Lietuvoje siekia XVI–XVIII a.Sàlygos pradëti formuotis Lietuvos profesionaliajam teatrui at-

sirado XVI a. pirmoje pusëje Lietuvos valdovø rûmuose Vilniuje.XVI a. 4 deðimtmetyje Lietuvos sostinei Vilniui buvo sukurta opera„Il ratto di Helena“ („Elenos pagrobimas“). Jai muzikà paraðë Mar-kas Skakis (Marco Scacchi), o libretà – Virdþilijus Puèitelis (Virgi-lio Puccitelli). 1636-øjø metø rugsëjo 4 d. Vilniuje, Þemutinës pilies,kurios teritorijoje atstatytuose valdovø rûmuose dabar veikia Na-cionalinis muziejus Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovørûmai, Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø rûmø teatre, Ispanijos pa-siuntinio garbei ði pirmoji pjesë buvo pastatyta. Opera buvo naujasbaroko laikotarpio meno þanras ir vilnieèiai su juo tais metais susi-paþino vieni ið pirmøjø Europoje. Tuo laikotarpiu Lietuvoje rodytuo-se spektakliuose nebuvo vaidinama lietuviø kalba.

1644 m. Lietuvos ir Lenkijos valdovø ðeimai vieðint Vilniuje,toliau vykstant Valdovø rûmø dekoravimo darbams ir pasibaiguskarnavalui, buvo pastatyta opera „Andromeda“ pagal Ovidijaus „Me-tamorfozes“. Dar po 4 metø (1648-aisiais) Valdovø rûmuose buvopastatyta opera „Apviltoji Kirkë“, skir ta iðkilmingam Vladislovo Va-zos antrosios þmonos Marijos Liudvikos Gonzagos (Gonzaga deNevers), Prancûzijos karaliaus Liudviko XIII ádukros, atvykimui.

Tø paèiø metø balandþio mënesá Vilniuje buvo parodyti du ope-

ros „Apviltoji Kirkë“ spektakliai. Jie buvo ir paskutinieji VladislavoVazos teatro spektakliai, nes tø paèiø metø geguþës 20 d. V. VazaMerkinëje mirë (urna su jo ðirdimi yra saugoma Vilniaus arkikated-ros bazilikos mauzoliejuje).

Ið Vladislovo Vazos valdymo laikotarpiu Vilniui sukurtø neþino-mø autoriø operø yra iðlikæ Virgilio Puccitelli raðyti libretai. Tuolaikotarpiu Vilniaus valdovø rûmø teatras turëjo ir ðokëjø grupæ.

XVII a., karo su Maskva laikotarpiu, ir XIX a. pradþioje Valdovørûmai buvo sugriauti, sunyko ir èia ilgà laikà puoselëta teatro tradi-cija. Jà pradëta gaivinti XX a. pabaigoje, ëmus tyrinëti iðlikusiusrûmø poþemius ir èia árengus laikinà scenà. Tuo laikotarpiu tenbuvo atlikta Henry Purcello „Didonë ir Enëjas“.

24

(Atkelta ið 23 p.)

TEATRO ISTORIJA

Aktorius ir reþisierius, lietuviø profesionaliojo teatro kûrëjas JuozasVaickus karaliaus Mindaugo vaidmenyje. XX a. I p., Jungtinës AmerikosValstijos. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið NacionalinioM. K. Èiurlionio dailës muziejaus rinkiniø

Ið kairës: prof. Viktorija Daujotytë ir prof. Adomas Butrimas prieatstatyto Kraþiø kolegijos mokiniø bendrabuèio (bursos). 2013 m.Danutës Mukienës nuotrauka

Lietuvoje iki karo su Maskva buvusios teatro tradicijos atgi-më XVIII antroje pusëje didikø, aukðtø valstybës pareigûnøOginskiø, Radvilø, Sapiegø rûmuose, Lietuvos periferijoje bu-vusiose jø vasaros rezidencijose veikusiuose teatruose. Nema-þai tais laikais spektakliø parodyta Vilniuje. Èia 1790 m. buvo32 Lietuvos didikø rezidencijos.

***Iki XVII–XVII a. ryðkaus, iðskir tinio þemaièiø indëlio formuojant

profesionalaus teatro tradicijas nëra pagrindo iðskirti.Bet... AteinaXVIII amþius...

Ir èia mûsø þvilgsniai nukrypsta á Kraþiø kolegijà, veikusià Kel-mës rajone. Èia, kaip ir Vilniaus universitete, Þodiðkiø, Paðiauðëskolegijose XVII–XVIII a. veikë mokykliniai teatrai, èia buvo mokomaretorikos meno, vykdavo spektakliai, kiti visuomenei skirti renginiai,kuriuose buvo sakomos kalbos, rodomi vaidinimø fragmentai.

Ásigilinus á Kraþiuose tuo laikotarpiu statomus spektaklius, jøreþisieriø biografijas, iki mûsø dienø iðlikusius spektakliø apibûdi-nimus, jø paskirtá ir vaidmená visuomenëje, yra pagrindo teigti, kadKraþiuose veikæs mokyklinis teatras atskirais jo gyvavimo laiko-tarpiais turëjo ir profesionalaus teatro poþymiø. Palikime ðá klausi-mà nagrinëti teoretikams, nes ðiandien, kalbant apie þemaièiø vaid-mená profesionaliojo teatro istorijos raidoje, yra ir daugiau klausi-mø, á kuriuos reikëtø atsakyti.

***Vienas ið jø – kà reikia laikyti þemaièiu?Ðiandien Lietuvoje oficialiai yra áteisinti 5 etnografiniai regionai.

Klaipëda ir Klaipëdos kraðtas priskir tas Maþajai Lietuvai. Taèiauðiame regione nuo seno gyveno daug þemaièiø. Jie aktyviai daly-vavo ir kultûriniame gyvenime. Lietuvos istorijoje bûta ir tokiø lai-kotarpiø, kai Þemaitijos teritorija buvo tapatinama su Þemaièiø vys-kupystës teritorija, kuri siekë net Birþus.

Taigi, kur tos Þemaitijos ribos, kurá þmogø galime laikyti þemai-èiu, o kurá jau ne? Ar þmogus, kuris yra gimæs ne Þemaitijoje, taèiauðiame kraðte gyveno, dirbo ar su ðiuo kraðtu yra kitaip susijæs, jaugali save laikyti þemaièiu?

Taip jau priimta sakyti, kad apsispræsti, kokiai etninei grupeiþmogus save priskiria, gali tik jis pats. Kadangi tø, apie kuriuos buskalbama ðioje publikacijoje, tarp mûsø jau nëra, pasirinkome to-kius atrankos kriterijus – yra ar ne tas asmuo gimæs LietuvosRespublikos Seimo oficialiai áteisinto Þemaitijos etnografinio re-giono teritorijoje.

LIETUVIØ TEATRAS XIX AMÞIUJEÐiandien pasakyti, koká veiksmà, ávyká galime ávardyti kaip fak-

tà, jog jau padëtas pagrindas lietuviø profesionaliajam teatrui, ne-ámanoma.

Ið XIX a. pabaigos–XX amþiaus pradþios laikotarpio, kai forma-vosi Lietuvos profesionalusis teatras, mus yra pasiekæ nedaugdokumentø. Tuo metu, kai tas kultûrinis gyvenimas kunkuliavo,jo tyrinëjimais dar niekas neuþsiëmë ir studijø apie tuos kultûri-nio gyvenimo procesus, kurie vyko, niekas neskelbë. Teatro is-torikas Aleksandras Guobys viename ið interviu, iðspausdintø„Apþvalgoje“, yra paþymëjæs, kad „Ðiandien kalbëti apie lietu-viø nacionalinio teatro istorijà nëra paprasta. Labai daug keistødalykø yra priraðiusi sovietinë teatrologija, kuri skelbë tik to-kias teatro ver tybes, kurias skatino sovietø valdþia. [...] Ðtai,buvo Vilniuje „Rûtos“ draugija (ákur ta 1909 m.), pastaèiusi 50spektakliø, o sovietinëje teatro istorijoje ðio reiðkinio nëra.Mat tuos spektaklius reþisavo ið Odesos atvykæs reþisierius My-kolas Sleþevièius. [...] „Rûtos“ draugijoje buvo iðkabintas M. Sle-þevièiaus portretas. Tai buvo vieðas jo kaip ryðkaus lietuviø teat-

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 4

25

(Nukelta á 26 p.)

TEATRO ISTORIJA

Socialistai laiudininkai demokratai Steigiamajame Seime. Antras ið kairëssëdi Mykolas Sleþevièius. Fotografas neþinomas. Fotoreprodukcija iðRKIC archyvo

1899 M.

Pirmojo vieðo lietuviðko vakaro metu 1899 m. rugpjûèio 20 d. Palangojesuvaidinto Keturakio spektaklio „Amerika pirtyje“ afiða. Iliustracija iðRKIC archyvo

ro reþisieriaus pripaþinimas. Taèiau 1918 m. jis buvo paskir tasLietuvos laikinosios vyriausybës premjeru, o tai baisiai netikosovietinei teatrologijai. [...] Tad jo tiesiog nëra, ir tiek. Apie já ne-bent tik Vytautas Maknys (Lietuvos teatro istorikas, pedagogas,vertëjas) tuomet iðdráso kalbëti. Taip ir atsitiko, kad sovietmeèioteatrologai lietuviðkà teatrà pradëjo minëti tik nuo tada, kai atsira-do Vincas Mickevièius-Kapsukas, paraðæs ásakymà, kad ákur tàvalstybës teatrà patiki Juozui Vaièkui, pagarsëjusiam savo Skra-jojanèiu teatru [...]“.

***Kalbant apie Lietuvos valstybës profesionaliojo teatro istorijà,

atskaitos taðkas yra Lietuvos valstybës nepriklausomybës paskel-bimas – 1918 m. vasario 16-oji.

Na o mûsø akiratyje – jau dvi ryðkios prie lietuviø profesiona-liojo teatro iðtakø stovëjusiø þemaièiø – Mykolo Slezevièiaus irJuozo Vaièkaus – asmenybës.

MYKOLAS SLEÞEVIÈIUSJau esame raðæ, kad, kalbëdami apie iðkilius Nepriklauso-

mos Lietuvos veikëjus Kazá Griniø, Antanà Smetonà, MykolàSleþevièiø, maþai kas pamini, kad ðie þmonës buvo glaudþiaisusijæ ir su teatru, kad jie garsëjo kaip puikûs mëgëjø scenosaktoriai, o Nepriklausomos Lietuvos trijø Vyriausybiø vadovasþemaitis M. Sleþevièius buvo dar ir talentingas reþisierius. Jis álietuviø kalbà iðvertë nemaþai dramos kûriniø, bendradarbiavodaugelyje spaudos leidiniø, tarp jø ir „Varpe“, keletà jø („Lietu-vos þinias“, „Bendrijà“) kurá laikà pats ir redagavo.

Pagrindinis Vilniuje nuo 1909 m. veikusios draugijos „Rûta“organizatorius buvo M. Sleþevièius. Prieð tai jis tokio pat pava-dinimo draugijai jau buvo vadovavæs Odesoje.

Vilniuje ákur tos draugijos veikloje dalyvavo daug ano metøiðkiliø Lietuvos kultûros, mokslo, visuomenës veikëjø. „Rûtos“klube veikë skaitykla, vykdavo repeticijos, ávairûs kultûriniairenginiai, paskaitos. Didþiausias dëmesys bûdavo skiriamasdraugijos rengiamiems vaidinimams ir koncer tams, kuriuosepasirodydavo iðkilûs ano meto visuomenës veikëjai, aktoriai,dainininkai ir kt.

Ðiandien daugelis kultûros tyrinëtojø paþymi, kad M. Sleþevi-èiaus ákurtas Vilniaus lietuviø susivienijimas „Rûta“, jo organizuo-jami koncertai ir spektakliai anuo metu buvo lietuviðkos kultûrossala Vilniaus kraðte.

Teatro istorijos tyrinëtojø dëmesá labiausiai patraukia 1908 ir1909 metais pastatyti du M. Sleþevièiaus reþisuoti spektakliai –Julijaus Slovackio „Mindaugas“ ir Vinco Nagornoskio „Þivilë“.„Mindaugo“ premjera ávyko 1908 m. balandþio 27 dienà. Statyda-mi ðá istoriná patriotiná veikalà itin atsakingai ir daug dirbo Gabrie-lius Landsbergis, Jonas Strazdas, M. Sleþevièiaus ir Antanas Þmui-dzinavièius. Jie buvo net komisijà, kuri studijavo „Mindaugo“ pa-statymà, sudaræ. Spektaklá kartu su M. Sleþevièiumi reþisavo irAntanas Rucevièius. Pasak dabartiniø teatro tyrinëtojø, tai buvoitin sëkmingas spektaklis, daugeliu prasmiø nepralenktas keletàdeðimtmeèiø. „Þivilæ“ M. Sleþevièius pastatë bendradarbiauda-mas su Jonu Strazdu ir Kaziu Alyta. Ji buvo suvaidinta 1909 m.sausio 4 dienà.

M. Sleþevièius – Lietuvos politikas, vienas þymiausiø nepri-

klausomos Lietuvos demokratinio judëjimo veikëjø, advokatas, kul-tûros, visuomenës ir valstybës veikëjas, spalvinga asmenybë. Jisbuvo net trijø ministrø kabinetø pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir IIIseimø atstovas.

M. Sleþevièius gimë 1882 m. vasario 21 d. Raseiniø apskrities

26 TEATRO ISTORIJA

Aktorius ir reþisierius Aleksandras Vitkauskas.Fotografas neþinomas. Fotoreprodukcija iðRKIC archyvo

(Atkelta ið 25 p.)

Viduklës valsèiaus Drembliø vienkiemyje –Felikso ir Petronëlës Ðleþevièiø ðeimoje. Pokeleriø metø ðeima persikëlë gyventi á Jur-barko rajono Erþvilko seniûnijos Daugëliø

kaimà.Èia gimë Mykolo brolis, iðkilus geofizi-

kas ir meteorologas, mokslininkas FeliksasSleþevièius.

Mokësi Mykolas Mintaujos (Latvija) gim-nazijoje, Odesos universitete, kuriame jisstudijavo teisæ.

1904 m. Odesoje jis suorganizavo lietu-viðkà saviveiklininkø vakarà, pastatë spek-taklá „Amerika pir tyje“.

1906 m. jo iniciatyva ðiame mieste buvoákurta kultûros draugija „Rûta“. Ji steigë kny-gynus, skaityklas, organizavo kursus, mo-kyklø draugijas, rengë vaidinimus, koncer-tus, ávairius kitus kultûrinius renginius. Ðiàpatirtá M. Ðleþevièius vëliau panaudojo gy-vendamas Vilniuje.

1907 m. baigæs studijas M. Sleþevièiussugráþo á Vilniø. Èia jis ákûrë kultûrinæ drau-gijà „Rûta“, pats reþisuodavo jos statomusspektaklius ir juose vaidindavo.

Na o toliau – iðbandymø pilnas politiko,valstybës veikëjo kelias.

PROFESIONALAUSLIETUVIØ TEATROÁKÛRIMASLietuviø profesionalusis teatras forma-

vosi tautinio valstybës ir kultûros atgimimosàlygomis.

Panaikinus lietuviðkos spaudos lotynið-kais raðmenimis draudimà (1904 m. gegu-þës 7 d.), buvo pradëti rengti vieði lietuviðkirenginiai, kuriø metu daþniausiai kartu suchorø pasirodymais ir atliekama kita meni-ne programa bûdavo rodomi ir lietuviðkispektakliai.

XX a. pradþioje lietuviðkos kultûrinës veik-los centru tapo Vilnius.

Prasidëjus neramumams, lenkø okupacijai,1919 m. pradþioje Lietuvos laikinàja sosti-ne tapo Kaunas. Èia 1920 m. aktyviai pradëjoveikti Lietuviø meno kûrëjø draugija.

Á Kaunà tuo metu persikëlæs Konstanti-nas Glinskis kar tu su Juozu Vaièkumi irAleksandru Vitkausku ëmësi kurti Lietuvosvalstybiná dramos teatrà. Lietuviø meno kû-rëjø draugija nutarë ið trijø teatro branduoliøsuformuoti vienà ir jam vadovauti pakvietëK. Glinská.

Lietuviø meno kûrëjø draugija sujungëJuozo Vaièkaus Skrajojamojo teatro irKonstantino Glinskio 1919 m. Vilniuje ásteig-tos Teatro studijos pajëgas ir 1920 m. Kau-ne ákûrë Dramos vaidyklà.

1920 m. lapkrièio mënesá buvo pasira-ðytos pirmosios teatro sutartys su Sankt Pe-terburge veikusios privaèios Juozo Vaièkausmokyklos auklëtiniais aktoriais Juozu Sta-niuliu, Petru Kuber tavièiumi, Ona Kurmy-te, Pole Tendþiulyte, Antanina Vainiûnai-te, Teofilija Dragûnaite-Vaièiûniene, ViktoruDineika, Povilu Maèinsku.

Pirmasis Dramos vaidyklos pastatytasspektaklis buvo Hermano Zudermano „Jo-ninës“. Jo premjera ávyko 1920 m. gruodþio19 d. (reþisierius J. Vaièkus).

1922 m. Dramos vaidykla buvo suvals-tybinta. Ðiame teatre reþisieriais yra dirbæ:Konstantinas Glinskis, Borisas Dauguvie-tis, Andrius Oleka-Þilinskas, Michailas Èe-chovas, Antanas Sutkus. Iki Antrojo pasau-linio karo ávyko apie 170 premjerø.

Tokia trumpa Lietuvos valstybinio teatrokûrimosi pirmøjø metø istorija.

Na o kas per asmenybës buvo tieþemaièiai, kurie dëjo pagrindus lietuviø pro-fesionaliajam teatrui. Kalbësime apie þemai-èius Juozà Vaièkø, Konstantinà Glinská ir Alek-sandrà Vitkauskà.

ALEKSANDRASVITKAUSKASReþisieriaus ir aktoriaus Aleksandro Vit-

kausko vaidmuo ákuriant lietuviø profesio-

Juozo Vaièkaus teatro trupë, XX a. I p. Jungtinëse Amerikos Valstijose pastaèiusi spektaklá„Mindaugas“. Viduryje (karaliaus Mindaugo kostiumu) – reþisierius ir aktorius Juozas Vaièkus.Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rinkiniø

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 4

27TEATRO ISTORIJA

Scena ið Dþuzepës Verdþio operos „Rigoletas“ III veiksmo. Scenoje – dvariðkiai. Spektaklio reþisieriusTeofanas Pavlovskis, dirigentas Stasys Ðimkus. Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro,muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

(Nukelta á 28 p.)

Scena ið ið Operos ir dramos vaidyklos pastatytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“ III veiksmo.Spektaklio reþisierius – Konstantinas Glinskis. Pirmame plane ið kairës á deðinæ stovi Flora(Veronika Podënaitë), Violeta (Adelë Galaunienë), baronas (Juozas Bieliûnas). Prie stalo sëdiGrenvilis (Petras Oleka), stovi Alfredas (Kipras Petrauskas). Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

naløjá teatrà yra vienas ið svarbiausiø, ta-èiau ðis iðkilus menininkas (aktorius,reþisierius) ir teatro organizatorius iki patðiol yra nepelnytai pamirðtas

Aleksandras Vitkauskas gimë 1887 m.sausio 27 d. dabar tinio Kretingos rajonoDarbënø miestelyje. Baigæs pradinæ mokyk-là, 1900 m. ástojo á Kauno Komercijos mo-kyklà. Prieð iðvykdamas mokytis á Kaunà,jis Palangoje jau buvo matæs pirmàjá lietu-viðkà spektaklá – Keturakio „Amerika pirty-je“. Kaune A. Vitkauskas pradëjo vaidinti mo-kykliniuose spektakliuose. Vëliau jam bûda-vo patikima tuos spektakliukus ir reþisuoti.

Apie 1904–1906 m. ásijungë á Kaune ak-tyviai veikusios draugijos „Daina“ sambû-rá – tapo vaidintojø grupës nariu. Ið pradþiøëjo suflerio pareigas, o 1907 m. balandþio7 d. G. Landsbergio-Þemkalnio reþisuoto-je Ðiaulëniðkio tragedijoje „Pilënø kuni-gaikðtis“ jis jau vaidino pagrindiná Margiovaidmená.

Buvo aukðtas, graþaus sudëjimo ir iðvaiz-dus vaikinas, gerai vaidindavo, todël visa-da sulaukdavo didelio þiûrovø palankumo.

Bûdamas dvideðimties metø amþiaus, jisapsisprendë tolimesná savo gyvenimà su-sieti su teatru. Ið pradþiø kaip „Dainos“ teat-ro aktorius gastroliavo po Lietuvà, vaidin-damas ávairiuose spektakliuose, o po me-tø – 1908-aisiais – iðvyko scenos meno mo-kytis á Sankt Peterburgà.

1908 m. jis ten lankë vaidybos meno stu-dijà, o 1909–1911 m. buvo Maskvos A. Ada-ðevo vaidybos studijos kursø klausytojas.1911 m. sugráþo á Kaunà ir èia tais paèiaismetais ákûrë lietuviðkà skrajojamàjà artis-tø trupæ, su kuria iki 1914 m. gastroliavoLietuvos miestuose.

1915 m. iðvyko gyventi á JungtinesAmerikos Valstijas (JAV). Ten sudarë teatrotrupæ, su ja aplankë 30 lietuviø kolonijø, pa-statë keliasdeðimt veikalø.

Á Lietuvà sugráþo 1919 metais. Tuolaikotarpiu aktyviai pradëjusi veikti Lietu-viø meno kûrëjø draugija Aleksandrà átrau-kë á savo sûkurá.

1920 m. Kaune sujungus Juozo Vaiè-kaus Skrajojamàjá teatrà ir KonstantinoGlinskio 1919 m. Vilniuje ásteigtà Teatrostudijà bei jø pagrindu ákûrus Dramos vai-dyklà, kuri vëliau buvo suvalstybinta, á jàatëjo dirbti ir Aleksandras Vitkauskas. Jisðiame teatre 1920–1923 m. ne tik vaidin-davo, bet ir reþisuodavo spektaklius.

Aleksandras Vitkauskas, Juozas Vaièkus,Konstantinas Glinskis buvo kûrybingai

dirbusios stiprios, asmenybës, taèiau ilgàlaikà ðiems trims þemaièiams dirbti kar tubuvo per sudëtinga.

1923 m. A. Vitkauskas paliko Valstybësteatrà . 1923–1938 m. jis dirbo Tauragës, Aly-taus, Varënos, Këdainiø mëgëjø teatrø reþi-sieriumi, o 1938 m. buvo paskirtas Ðvietimoministerijos mëgëjø teatro instruktoriaus pa-reigoms. 1942 m. jis suorganizavo mëgëjøteatrà Ðvenèionyse.

Yra iðvertæs M. Arcibaðevo, L. Andrejevoir keletos kitø autoriø dramos veikalø.

Aleksandras Vitkauskas mirë 1943 m.sausio 9 d. Jurbarke, palaidotas Kaune.

JUOZAS VAIÈKUSJuozas Vaièkus gimë 1885 m. balan-

dþio 16 d. dabartinio Maþeikiø rajono Zas-tauèiø kaime. Kaip ir M. Sleþevièius, mo-kësi Mintaujos gimnazijoje. Èia jis gavoir pirmàsias þinias apie teatrà.

1905-aisiais, pirmaisiais metais po

28

(Atkelta ið 27 p.)

TEATRO ISTORIJA

Juozas Vaièkus 1927 m., gyvendamas Èikagoje(JAV). Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejausrinkiniø

Juozas Vaièkus (1885–1935) ir Morta Grikðtaitë(1890–1977) vestuviø dienà. Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro,muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

Juozas Vaièkus kunigaikðèio Kæstuèiokostiumu. XX a. I p., Jungtinës AmerikosValstijos. Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðNacionalinio M. K. Èiurlionio muziejaus rinkiniø

Juozas Vaièkus (1885–1935) ir jo þmona MortaGrikðtaitë (1890–1977). Fotografas neþinomas.Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus rinkiniø

lietuviðkos spaudos draudimo panaikini-mo, J. Vaièkus jaunus, kultûrinei veiklai pa-siryþusius þmones subûrë á Skrajojanèioteatro trupæ. 1905 m. ji Maþeikiuose paro-dë Þemaitës ir Gabrielës Petkevièaitës-Bi-tës (Dvi moteri) pjesæ „Velnias spàstuo-

se“. Tai buvo pirmasis lietuviðkas vaka-ras ir spektaklis ne tik Maþeikiuose, bet irvisoje Kauno gubernijoje. Maþeikiø Skra-jojanèio teatro trupë gyvavo 1905–1914 m.Ji pastatë 29 spektaklius ir 50-yje Þemaiti-jos vietoviø juos parodë apie 180 kartø.Vaidindavo tik vasaromis ir tik ten, kur leis-davo tuometinë valdþia.

Lietuvos teatro istorijos tyrinëtojas Alek-sandras Guobys yra paþymëjæs, kad JuozoVaièkaus Skrajojamasis teatras darë átakàtuo metu besikurianèiam lietuviðkam teat-rui (dalyviø meistriðkumo ugdymas, lietu-viðko repertuaro formavimas, þiûrovø aki-raèio plëtimas). Taèiau... Ðie lietuviðki va-karai parodë, anot Balio Sruogos, ir didelæbëdà – daugelis aktoriø neturëjo scenos me-no pagrindø, todël aktoriø vaidyboje nebû-davo ámanoma iðvengti diletantizmo.

1909 m. Lietuvoje vyko pirmojo lietu-viðko spektaklio, suvaidinto Palangoje1899 m., deðimtøjø metiniø paminëjimas.Jo metu paþymëta, kad bûtina kurti profe-sionaløjá lietuviø teatrà ir atitinkamai tamskir tas mokyklas.

Juozas Vaièkus buvo individualistas ir sa-ve kaip scenos þinovà vertino. Jis tikëjo,kad gali ir turi ákurti profesionalaus teatromokyklà, t. y. padëti pagrindus lietuviðkamprofesionaliajam teatrui. Ðá sumanymà jispradëjo realizuoti 1915 m, ástojæs studijuotiteisæ á Sankt Peterburgo universiteto Teisiøfakultetà, kurá jis baigë 1918 metais.

Sankt Peterburge J. Vaièkus 1915 m. pa-pildomai ástojo ir á Imperatoriðkàjà teatromokyklà, kuriai vadovavo rusø herojinës ro-mantinës teatro mokyklos atstovas, teoreti-kas, aktorius Jurijus Jurjevas.

Metus laiko pasimokæs J. Jurjevo mo-kykloje, Juozas Vaièkus, kaip yra paþymëjæsAleksandras Guobys, „Turëdamas didelæpraktikà Skrajojamajame teatre, papildæs þi-nias Imperatoriðkojoje teatro mokykloje,1916 m. ið ávairiø Peterburgo aukðtøjø mo-kyklø studentø, gimnazijø moksleiviø, tar-nautojø surinko net 18 þmoniø bûrá ir ásteigësavo pirmàjà lietuviø teatro mokyklà. Èiavadovas didþiausià dëmesá skyrë spektak-liø repeticijoms, norëdamas ne tik kuo grei-èiau sukurti savo teatrà, bet ir savo moki-nius uþdegti nacionalinio teatro idëja, áskie-pyti jiems meilæ teatrui.“

Taip Sankt Peterburge buvo suformuo-tas antrasis Juozo Vaièkaus Skrajojama-sis teatras.

Juozo Vaièkaus mokykla neturëjo SanktPeterburge savo patalpø, bibliotekos, rekvi-

zito. Repetuodavo jo paties bute. Per dvejusmetus ðioje mokykloje Juozas Vaièkus pa-statë net keliolika spektakliø ir parengë Lie-tuvos teatrui bûrá aktoriø, kuriø dauguma vë-liau visà savo gyvenimà paskyrë scenosmenui (tarp jø buvo Viktoras Dineika, OnaKurmytë-Mazurkevièienë, Elena Þalinkevi-èaitë, Petras Kubertavièius, Juozas Stanu-lis, Ona Labonaitë, Polë Tendþiulytë, JonasDikinis, Antanina Vainiûnaitë-Kubertavièie-në, Bronë Paðkevièiûtë, Antanas Venclaus-kas, Teofilija Dragûnaitë-Vaièiûnienë, akto-rë ir jo þmona tapusi dainininkë Mor taGrikðtaitë-Vaièkienë).

Su ðios mokyklos auklëtiniais J. Vaiè-kus 1918 m. gráþo á Lietuvà ir èia tæsë savo

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 4

29TEATRO ISTORIJA

(Nukelta á 30 p.)

teatrinæ veiklà.1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos valstybës atkûrimà,

prasidëjo naujas Lietuvos kultûros etapas. Valstybës taryba ásteigëTeatro komisijà (jos nariai buvo Liudas Gira, Balys Sruoga, StasysÐilingas, Adomas Varnas, Jonas Vileiðis, Antanas Þmuidzinavièius,tarybai buvo pavesta rûpintis teatro plëtojimu). Teatro reikalus ko-ordinavo ir Ðvietimo ministerijos Meno departamentas.

Tuo laikotarpiu Juozas Vaièkus gyveno ir kûrë Vilniuje. Jo ákurtateatro trupë 1918 m. vaidindavo Vilniaus Rotuðës pastate veikusioteatro patalpose. Kaip tai minëtu laikotarpiu buvo áprasta Lietuvosperiferijoje vykusiuose lietuviðkuose kultûros vakaruose, taip ir èiasusirinkusiesiems bûdavo parodomas ne tik spektaklis, bet ir kon-certuodavo chorai. Vilniaus rotuðëje daþniausiai pasirodydavo iðRaseiniø rajono kilusio Juozo Tallat-Kelpðos ir Antano Vaièiûno va-dovaujami chorai.

XX a. pirmaisiais deðimtmeèiais formuojantis lietuviø profesio-naliajam teatrui, teatralai ir muzikai dirbo iðvien. Lietuvos ðvietimoliaudies komisaras Juozui Vaièkui buvo pavedæs Vilniuje ákurti Dar-bininkø dailës teatrà. Lietuvoje J. Vaièkus parengë naujà savo mo-kyklos programà, kuri buvo iðdëstyta ketveriems metams. Pradëjojà ágyvendinti Vilniuje, o nuo 1919 m., po to, kai lenkai okupavoVilniø, ðià veiklà tæsë Kaune.

Aleksandras Guobys paþymi, kad „Didþiausias ir vertingiausiasJ. Vaièkaus nuopelnas – drauge su auklëtiniais ir reþisieriaus Kas-tanto Glinskio mokiniais 1920 m. ákurtas Valstybës teatras (Dra-mos vaidykla) Kaune, kurio istorija tebesitæsia iki ðiol. Tokiu bûdujau vien Valstybës teatro sukûrimas leidþia teigti, kad ðis þmogusuþbaigë vienà Lietuvos tautodailinio teatro (taip já yra ávardijæs Pet-ras Bielskis) istorijos etapà ir perkëlë tautiná teatrà á profesionalølygmená.“

Kaune Juozas Vaièkus atsidûrë po to, kai lenkai okupavo Vilniø irLietuvos laikinàja sostine 1919 m. sausio 2 d. tapo Kaunas. Èia jisásitraukë á Lietuviø meno kûrëjø draugijà ir pradëjo savo teatrinæveiklà. Ðioje draugiojoje ákûrus Dramos vaidyklà, jis 1920–1921 me-tais buvo jos vedëjas ir reþisierius.

1920 m. sausio 19 d. Kauno teatro rûmuose buvo parodytaspirmasis Juozo Vaièkaus vadovaujamos Dramos vaidyklos spek-taklis – jo paties reþisuota Hermano Zudermano pjesë „Joninës“.Kitais metais J. Vaièkus Dramos vaidykloje pastatë antràjá spek-taklá – H. Bergstriomo „Karen Borneman“.

Vëlesniais metais, kilus nesutarimams, J. Vaièkus ið Dramosvaidyklos, kuri, kaip jau minëta, buvo suvalstybinta, ir tapo Valsty-bës teatru, pasitraukë.

1923 m. J. Vaièkus iðvyko á JAV. Ten ásikûræs jis 1923–1928 m.vadovavo savo paties ásteigtai lietuviø dramos teatro trupei, vaidi-no JAV filmuose, Holivude studijavo kino menà.

1931 m. Juozas Vaièkus sugráþo á Lietuvà ir 1932 m. Kaune ákûrëkino ir privaèià Vaidybos studijà, kurioje scenos meno pagrindømokësi daugiau negu 100 mokiniø. Praëjus vos metams po studi-jos ákûrimo, studija þiûrovus jau kvietë á pirmuosius spektaklius.

Tuo laikotarpiu Kaune Juozas Vaièkus pradëjo plëtoti ir kinomenà. 1932 m. jis ásteigë bendrovæ „Lietfilmas“, kartu su opera-toriumi Alfonsu Þibu sukûrë dokumentinius filmus apie kunigo irpoeto Maironio laidotuves bei apie Palangà. Planavo kar tu savomokyklos auklëtiniais pradëti kurti ir meninius filmus – tikëjosisukurti vaidybinius filmus „Kæstutis“ ir „Kraþiø skerdynës“.

Taèiau... Dalis jo auklëtiniø tuo metu savo mokytojà iðdavë – jie

perëjo mokytis pas kità Valstybinio teatro reþisieriø – A. Olekà-Þilinskà.

Taip þlugo Juozo Vaièkaus kino projektai. Na o praëjus trejiemsmetams (1935-aisiais) Juozas Vaièkus mirë. Jis palaidotas KaunoEiguliø kapinëse.

KONSTANTINAS GLINSKISXX a. 2–3 deðimtmetyje, dedant pagrindus lietuviø profesiona-

liajam teatrui ir kuriant lietuviðko teatro mokyklà, ryðkø pëdsakàpaliko ne tik Juozas Vaièkus bet ir Vilkolakio teatrà ir Tautos teatràákûræs Antanas Sutkus (jis buvo kilæs ið Suvalkijos) bei Valstybës

V. Mykolaièio-Putino spektaklio – lyrinës 6 vaizdø dramos „Valdovosûnus“, parodyto 1921-09-18, aktoriai po spektaklio. Sëdi: Gytis –Vincas Steponavièius, Danguolë – Ona Rymaitë, Skaidra – ViktorasDineika, Krûðna – Konstantinas Glinskis. Stovi: Krivis – Juozas Laucius,3. Kanklininkas – Jonas Dikinis, Mauras – Petras Kubertavièius, 6. (?)Burtininkas – Antanas Vanagaitis. Spektaklio reþ. Konstantinas Glinskis,dekor. Vladas Didþiokas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus rinkiniø

Grupë lietuviø teato veikëjø Voroneþe 1916 metais. Sëdi ið kairës: PetrasVaièiûnas, Juozas Vaièkus, Juozas Staniulis, Petras Kubertavièius. Stoviið kairës pirmas Viktoras Dineika. Kiti du asmenys neidentifikuoti.Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Kauno miesto muziejaus rinkiniø

30 TEATRO ISTORIJA

(Atkelta ið 29 p.)

Konstantinas Glinskis. XX a. I p. Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið Kauno miestomuziejaus rinkiniø

Lietuviø meno kûrëjø draugijos Operos ir dramosvaidyklos spektaklio „Karmen Borneman“ afiða.Iliustracija ið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus rinkiniø

Konstantinas Glinskis (Otelas) ViljemoÐekspyro tragedijoje „Otelas“ 1924-05-04.Spektaklio reþisierius Borisas Dauguvietis,dekoratorius Jonas Gregorauskas. Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro,muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

Konstantinas Glinskis (Otelas), AntaninaVainiûnaitë (Desdemona) Viljemo Ðekspyrotragedijoje „Otelas“ 1924-05-04. Spektaklio reþ.Borisas Dauguvietis, dekor. Jonas Gregorauskas.Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvosteatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

teatrà Kaune kartu su Juozu Vaièkumi ástei-gæs 1886 m. liepos 25 d. Jurbarke gimæsKonstantinas Glinskis.

Kokie keliai á teatrà atvedë já?

Lietuviðki spektakliai Jurbarke, kaip ir jauminëtuose Maþeikiuose, buvo pradëti vai-dinti 1905-aisiais. 1905 m. Jurbarke, kaip irPalangoje 1899-aisiais, buvo parodyta Ke-turakio „Amerika pirtyje“. Lietuviðko vaka-rà tàsyk èia surengë kompozitorius, chorøorganizatorius ir dirigentas, muzikos publi-cistas, folkloristas, pedagogas ir muzikosvisuomenininkas Stasys Ðimkus bei Jurbar-ke dirbæs vargonininkas Juozas Pocius. Sta-sys Ðimkus taip pat buvo kilæs ið Jurbarkorajono (jis gimë 1887 m. vasario 4 d. buvu-sio Seredþiaus valsèiaus Motiðkiø kaime).Tà spektaklá „Amerika pirtyje“ kartu su ki-tais jurbarkieèiais matë ir ið Kauno, kur mo-kësi gimnazijoje, á gimtinæ Jurbarke sugrá-þæs tuo metu devyniolikmetis KonstantinasGlinskis. Áprasta teigti, kad jis á teatrinæ veik-là ásitraukë Stasio Ðimkaus veiklos paska-tintas.

Konstantinas Glinskis, paþintá su scenosmenu pradëjo mokydamasis Kauno gimna-zijoje. Neabejotina, kad Jurbarke 1905 m.pamatytas spektaklis buvo viena ið paska-tø K. Glinskiui pasukti teatro keliu.

Vëlesniais metais lietuviðki vakarai Jur-barke tapo áprastu reiðkiniu. Rengiant juosaktyviai pradëjo dalyvauti ir atostogø metuið Kauno á Jurbarkà sugráþtantis K. Glinskis,pats tuose spektakliuose ir vaidinæs.

Èia, Jurbarke, jaunojo K. Glinskio vaidy-binius sugebëjimus pastebëjo Jurbarko dva-ro ðeimininkai Vasilèikovai ir pas juos vie-ðintys kilmingi sveèiai ið Sankt Peterburgo.Jie paragino Vasilèikovø dvaro giriø prie-vaizdu ir „kamarninku“ tarnavusá Konstan-tino tëvà Henrikà Glinská ir jo motinà OlgàTibei (ji buvo totoriaus ir prûsø lietuvës duk-të, á Jurbarkà atvykusi gyventi ið Batakiø(Tauragës r.), leisti Konstantinà mokytis te-atro meno, taèiau tëvai, nors ir buvo iðsila-vinæ þmonës, tam paprieðtaravo – jie neno-rëjo, kad sûnus taptø, anot jø, „komedian-tu“. Ir tik vëliau, kai uþ savo teatrinius suge-bëjimus Konstantinas (Kastantas) vieðai bu-vo pagirtas didikø Vasilèikovø bei jø sve-èiø, tëvai kiek nuolaidþiau ëmë þiûrëti á sû-naus polinká teatrui.

1906 m., kai Konstantinas buvo aðtunto-je klasëje, mirë tëvas. Tada ðeimos paja-mos þenkliai sumaþëjo, todël K. Glinskis li-ko Jurbarke ir èia ëmë verstis privaèiomispamokomis, o laisvalaikiu uþsiimdavo kul-tûrine veikla, padëdavo mieste rengti lietu-viðkus vakarus ir vaidinimus.

Praëjus metams po tëvo mirties, Vasil-èikovø dvarà pasiekë vienos Sankt Peter-burge gyvenusios kunigaikðtienës laiðkas,kuriame ji praneðë, kad Konstantino Glins-

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 4

31TEATRO ISTORIJA

Scena ið Valstybës teatro spektaklio – Adamo Asnyko (1838–1897)5 veiksmø tragedijos „Kæstutis“ premjeros, ávykusios1921-02-15. Vaidina:Aldona – Ona Rymaitë; Konradas – Aleksandras Vitkauskas. ReþisietriusKonstantinas Glinskis (ðiame spektaklyje jis atliko ir pagrindiná Kæstuèiovaidmená), dailininkai Adomas Galdikas, Kazys Ðimonis

(Nukelta á 32 p.)

kio laukiama atvykstant á Sankt Peterburgà. Konstantinas, niekonelaukæs, iðsiruoðë á Peterburgà ir ten ástojo á þymaus rusø akto-riaus V. Dalmatovo ákurtà teatro mokyklà, veikusià prie Sankt Pe-terburgo Maþojo teatro, vadinamo A. Suvorovo vardu. Vasaromissugráþæs á Jurbarkà atostogø, jis ir toliau padëdavo organizuoti lietu-viðkus vakarus.

K. Glinskis Jurbarke spektaklius lietuviø ir rusø kalbomis statë,kai kuriuose ið jø pats ir vaidino 1905–1914 metais.

Studijø ir vëlesniais metais dalá pjesiø Jurbarke jis statydavoSankt Peterburge matytø spektakliø pavyzdþiu. Einant metamsK. Glinskis Lietuvoje tapo gana plaèiai þinomas reþisierius ir akto-rius. Statydamas spektaklius ir organizuodamas kultûros vakarus,kaip pats yra sakæs, daþniausiai bûdavo ne tik vakaro organizato-rius, reþisierius, aktorius, bet ir kirpëjas, stalius, pasiuntinys, t. y.darydavo viskà, kà tik galëdavo padaryti.

1910 m. K. Glinskis Sankt Peterburge baigë teatro mokyklà irrudená pradëjo dirbti aktoriumi Sankt Peterburgo Maþajame teatre(èia su nedidelëmis pertraukomis kûrë vaidmenis iki Pirmojo pa-saulinio karo). Tuo metu jis subûrë atskirà Sankt Peterburgo lietuviøaktoriø mëgëjø trupæ ir ëmësi jai vadovauti, reþisuoti spektaklius.

1912–1914 m. jis papildomai dirbo aktoriumi ir reþisieriaus N. Ar-batovo padëjëju Ermitraþo Þiemos rûmø teatre (atnaujintame caroÞiemos rûmø teatre, kuriam vadovavo Konstantinas Romanovas).

Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, vengdamas bûti pa-ðauktas á kariuomenæ, K. Glinskis ásidarbino darbininku-kontrolie-riumi Sankt Peterburgo Technologijos universiteto dirbtuvëse irginklø fabrike. Dël ðios prieþasties jam kuriam tai laikui teatrinæveiklà teko nutraukti. 1917 m. K. Glinskis vël sugráþo á scenà –pradëjo dirbti Komisarþevskos ir Dramos meno teatruose.

Gyvendamas Sankt Peterburge K. Glinskis vienas ið pirmøjølietuviø pradëjo rûpintis lietuviðko profesionaliojo teatro kûri-mu – 1918 m. jis ákûrë lietuviø dramos kolektyvà prie lietuviðkoproletkulto.

1919 m. pradþioje Lietuvos valdþia K. Glinskiui pasiûlë imtisburti Lietuviø (Vilniaus) valstybinio teatro trupæ. Pasiûlymas buvoviliojantis ir K. Glinskis susiruoðë á Lietuvà. Ásikûrë Vilniuje.

Èia jis greitai tapo teatrinës kolegijos, kurioje tais metais dirbodaug iðkiliø ano meto lietuviø kultûros veikëjø, tarp jø ir Sofija Èiur-lionienë-Kymantaitë, Balys Sruoga, kolektyvo nariu.

1919 m. kovo mënesá K. Glinskio buvo papraðyta suorganizuotilietuviø valstybiná teatrà, kuris turëjo tapti valstybine ástaiga (tokiostatuso iki to laiko Lietuvoje neturëjo në vienas èia veikæs teatras).K. Glinskis ðá pasitikëjimà pateisino. 1919 m. pavasará teatras buvoákurtas. Pirmoji lietuviø valstybinio teatro trupë buvo suburta Vil-niuje. Á pirmàjà premjerà susirinkusiems teatro gerbëjams buvoparodyta Jaunuèio-Strazdo pjesë „Sugráþo“, pasakojanti apie lietu-viø kovà prieð spaudos draudimà.

Kadangi 1919 m. Vilniø okupavo lenkai, K. Glinskio vadovauja-ma teatro studija persikëlë á Kaunà, o vëliau, pablogëjus materiali-niam aktoriø aprûpinimui, – laikinai á Jurbarkà. Èia teatras veikëapie pusmetá, o vëliau, 1919 m. lapkrityje, vël sugráþo dirbti á Kaunàir èia veikë iki 1920 m. lapkrièio 15 dienos.

Susijungus K. Glinskio ir J. Vaièkaus trupëms, buvo ákurta Vaidi-lø bendrovë „Anga“.

1921 m. balandþio 29 d. K. Glinskis buvo paskirtas dramos iroperos vaidyklø administratoriumi. Nuo 1922 m. jis dirbo Valstybësteatro reþisieriumi ir aktoriumi, 1924–1934 m. ëjo dëstytojo pareigasValstybës teatro vaidybos mokykloje. Èia jo mokiniai buvo S. Èai-kauskas, V. Derkintis, G. Jakavièiûtë, S. Jukna, J. Miltinis ir nema-þai kitø vëliau iðkiliais teatro veikëjais tapusiø asmenybiø.

OPEROS TEATRO IÐTAKOSLietuviø meno kûrëjø draugija 1920 m. rudená Kaune ákûrë Ope-

ros ir dramos vaidyklà. Taada ji veikë Kauno muzikinio teatro pa-state. Operos vaidykla iðaugo á dabartiná Lietuvos nacionaliná ope-ros ir baleto teatrà (1924 m. Valstybës teatre Kaune pradëjo veiktiVaidybos mokykla; 1925 m. pabaigoje Operos teatras (vaidykla)buvo sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybës teatru. Jis

32

1921 m. sausio 6 d. Operos ir dramosvaidyklos Miesto teatre parodytos DþuzepësVerdþio operos „Traviata“ afiða. Iliustracija iðLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejausrinkiniø

(Atkelta ið 33 p.)

Adelë Nezabitauskaitë-Galaunienë. Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro,muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

Antanas Sodeika Figaro vaigmenyje (DþoakinoRosinio opera „Sevilijos kirpëjas“). Fotografasneþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro,muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

Kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpða. Fotografas neþinomas. Nuotrauka iðLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejausrinkiniø

TEATRO ISTORIJA

gyvavo iki 1944 m., suvaidino itin reikðmin-gà vaidmená lietuviø tautos kultûriniame gy-venime. 1925 m. Valstybës teatre jau buvooperos, baleto ir dramos atlikëjø trupës.)

Operos ir dramos vaidykla 1920 m. gruo-dþio 31 d. þiûrovus pakvietë á pirmojo lietu-viø profesionaliosios operos trupës spek-taklio – Dþiuzepës Verdþio operos „Travia-ta“ premjerà, kurios reþisierius buvo Kon-stantinas Glinskis. Pagrindinius vaidmenisatliko Kipras Petrauskas (Alfredas), AdelëNezabitauskaitë-Galaunienë (Violeta), Anta-nas Sodeika (Þermonas).

Ðá pirmàjá lietuviø profesionaliosios ope-ros trupës spektaklá ne tik reþisavo þemai-tis, bet jam ir dirigavo ið Þemaitijos kilæskompozitorius, pedagogas bei dirigentas –Juozas Tallat Kelpða.

Tarp aktoriø, sukûrusiø ðioje Konstanti-no Glinskio reþisuotoje operoje pagrindiniusvaidmenis, buvo taip pat þemaièiø – AdelëNezabitauskaitë-Galaunienë (Violeta) ir An-tanas Sodeika (Þermonas).

ADELË NEZABITAUSKAITË-GALAUNIENËAdelë Nezabitauskaitë-Galaunienë gimë

1899 metais (kai kuriuose raðytiniuoseðaltiniuose nurodoma, kad 1895 arba1897 metais) sausio 8 d. dabartinio Kretin-gos rajono Salantø seniûnijos Baidotø kai-me. Nuo maþens mëgo dainuoti. Bûdama11 metø jau dainavo Salantø parapijos cho-re, o nuo 1908 m. – Skuodo keturklasëjegimnazijoje ji buvo þinoma ir kaip solistë.

A. Nezabitauskaitë-Galaunienë buvo netik dainininkë (kolaratûrinis sopranas), betir muzikos mokytoja, dirigentë. Mi-rë1962 m. balandþio 25 d. Kaune.

ANTANAS SODEIKALietuvos dainininkas (baritonas), vargo-

nininkas, pedagogas Antanas Sodeika – jur-barkiðkis. Èia jis gimë 1890 m. sausio23 dienà. 1905 m. baigæs Jurbarko pradþiosmokyklà, keletà metø muzikos mokësi pasvietos vargonininkà Antanà Pociø. Mirë1979 m. rugsëjo 12 d. Vilniuje.

Antano Sodeikos vardu yra pavadintaJurbarko meno mokykla.

JUOZAS TALLAT-KELPÐAJuozas Tallat-Kelpða taip pat yra glau-

dþiai susijæs su lietuviø profesionaliojo teat-ro kûrimosi istorija. Jis buvo profesionalausoperos teatro organizatorius, operos dirigen-tas, kompozitorius, pedagogas, muzikas vi-

suomenininkas. J. Tallat-Kelpðos protëviai –totoriø bajorai, susigiminiavæ su lietuviais.

J. Tallat-Kelpða gimë 1889 m. sausio 1 d.dabartinio Raseiniø rajono Kalnujø kaime,1900 m. baigæs Ylakiø liaudies mokyklà,mokësi Palangos progimnazijoje, brandosatestatà gavo Sankt Peterburge. Muzikos

Þ E M A I È I Ø Þ E M Ë 2014 / 4

33TEATRO ISTORIJA

pragrindø iðmoká tëvas, kuris buvo vargoni-ninkas. Vëliau muzikos mokësi Rokiðkiovargonininkø mokykloje pas Rudolfà Lyma-nà. Mirë Juozas Tallat-Kelpða 1949 m. va-sario 5 d. Vilniuje.

***Tokia lietuviø profesionaliojo teatro pra-

dþia ir toks mûsø, þemaièiø, indëlis dedantlietuviø profesionaliojo teatro pamatus. Kasvyko toliau? Istorija raðoma.

Joje ryðkias eilutes savo reþisuotais spek-takliais, sukurtomis scenografijomis, vaid-

menimis jau áraðë deðimtys iðkiliø ið Þe-maitijos kilusiø, ðiame regione kûrusiøgyvenusiø teatralø. Tarp tokiø yra ir daili-ninkai Liudas Truikys, Adomas Galdikas,kompozitorius Stasys Ðimkus, RegimantasAdomaitis (gimë Ðiauliuose), ReginaArbaèiauskaitë, Algimantas Armonas,Napoleonas Bernotas, Valda Bièkutë, Juo-zas Budraitis, Graþina Balandytë, LeonasBarauskas, Petras Bielskis, Karolis Dapkus,Antanas Gabrënas, Nijolë Gelþinytë, AidasGiniotis, Petras Gintalas, Gediminas Gird-vainis, Steponas Jukna, Jurgita Jurkutë,

Scena ið Operos ir dramos vaidyklos pastatytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“ 4 veiksmo.Spektaklio reþisierius Konstantinas Glinskis. Lovoje guli Violeta (Adelë Galaunienë), ðalia sëdi Anina(Jadvyga Vencevièaitë). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus rinkiniø

Scena ið Valstybës operos teatro pastatytospirmosios operos – Jurgio Karnavièiaus (1884–1941) „Graþina“ – 2 paveikslo. Operai libretàpagal A. Mickevièiaus poemà paraðë KazysInèiûra. Reþ. – Petras Oleka, dail. – AdomasGaldikas. Menës scenovaizdis. Kairëje pusëjeprie pailgo stalo vienas prieðais kità stoviLiutauras (Kipras Petrauskas) ir Rimvydas(Antanas Kuèingis). Fotografas neþinomas.Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus rinkiniø

Scena ið Operos ir dramos vaidyklospastatytos Dþuzepës Verdþio operos „Traviata“1 veiksmo. Spektaklá reþisavo KonstantinasGlinskis. Prie stalø susëdæ ir sustojæ operosveikëjai. Pirmajame plane kairëje scenos pusëjeiðkëlusi tauræ stovi Violeta (Adelë Galaunienë.)Deðinëje pusëje stovi Alfredas (KiprasPetrauskas). Diriguoja Juoas Tallat-Kelpða.Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus rinkiniø

Scena ið Dþuzepës Verdþio operos „Rigoletas“ 2 veiksmo. Spektaklio reþisierius Teofanas Pavlovskis,dirigentas Stasys Ðimkus. Terasoje sëdi Rigoletas – (Jonas Bûtënas), ðalia stovi Dþilda (EmilijaMickûnaitë). Fotografas neþinomas. Nuotrauka ið Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniø

Doloresa Kazragytë, Kazimiera Kymantaitë,Liubomiras Laucevièius, EdmundasLeonavièius, Balys Lukoðius, Juozas Milti-nis, Nijolë Narmontaitë, Juozas Nekroðius,Stasys Paska, Pranas Piaulokas, AdomasPetkevièius, Rimutis Rimeikis, ArnasRosenas, Vytautas Rumðas (tëvas ir sûnus),Arûnas Sakalauskas, Juozas Siparis, InetaStasiulytë, Aleksandras Ðimanskis, JonasVaitkus, Adolfas Veèerskis, Antanas Venskus,Adolfas Veèerskis, Vacys Vièius,Aleksandras Þadeikis ir deðimtys kitø. Ðiàprofesionalaus teatro istorijà papildo ir ðiuometu veikiantys Þemaitijos profesionalûs teat-rai – Kelmës maþasis teatras ir Ðiauliø dra-mos teatras (vadinkime já þemaièiø, nes sa-koma, kad Ðiauliai bent iki turgaus vidurio –þemaièiø...).