Upload
daquan-kirkland
View
105
Download
8
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Istorinio mąstymo kompetencijų ugdymo ypatumai (struktūra ir modelis) ugdymą organizuojant dvikalbio ugdymo būdu Vidmantas Jurgaitis, Liucija Pobedinska, Robertas Ramanauskas, Kornelijus Šleževičius, Žaneta Vaškevičienė. - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
Istorinio mąstymo kompetencijų ugdymo ypatumai (struktūra ir
modelis) ugdymą organizuojant dvikalbio ugdymo būdu
Vidmantas Jurgaitis, Liucija Pobedinska, Robertas Ramanauskas, Kornelijus Šleževičius, Žaneta Vaškevičienė
“Žinoti nepakanka, reikia žinias taikyti, norėti nepakanka, reikia daryti“.
J.V. Gėtė
3
Istorijos mokymas(is) šiandien
• Šiandieninės paieškos sistema akimirksniu pateikia gausybę įvairių istorinių faktų, šaltinių bei jų ištraukų, istoriografinių tekstų. O jei dar pasirinksime keletą kalbų....
• Telieka tik jais tinkamai pasinaudoti. Išleista daug įvairių istorinių knygų, kurios siūlo įvairius, skirtingais argumentais ir faktais pagrįstus požiūrius į praeities įvykius.
Iššūkiai mums
• Kaip turime keisti istorijos mokymą?• Kokius istorijos gebėjimus turime ugdyti?• Kokias užduotis turi atlikti mokiniai?
– Ar reikia versti įsiminti daugybę faktų, datų ir sąvokų ?– Ar reikia mokyti mokytis (kalti) mintinai?– Ar reikia mokyti orientuotis istoriniame laike ir erdvėje?– Ar reikia mokyti įvertinti istorinių tekstų patikimumą ir
argumentuoti jų pagrįstumą?– Ar reikia mokyti tyrinėti istorinius šaltinius?– Ar reikia mokyti interpretuoti istorijos tekstus?– Ar reikia mokyti mokytis istorijos?
Istorijos pagrindinio ugdymo bendroji programa (2008) ir Istorijos vidurinio
ugdymo bendroji programa (2011)
“Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai nulemtos ir kintančios.”
“Vidurinio ugdymo pakopos koncentro istorijos ugdymosi tikslas: ugdytis istorinį mąstymą ir jį taikant suprasti Lietuvos visuomenės raidos Europos kontekste tendencijas ir savo Lietuvos piliečio, europiečio tapatybę.”
Istorijos dalyko struktūra
Istorijos ugdymo turinys jungiamas į keturias ugdomąsias veiklos sritis
(subkompetencijas):
Istorinės raidos supratimas.Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje. Istorijos tyrimas ir interpretavimas. Istorinio supratimo raiška.
Tematika
• gamtinė aplinka;• visuomenė;• politika ir teisė; • ūkis;• žmogaus pasaulėžiūros pokyčiai;• tikėjimas ir religija;• mokslas ir švietimas;• menas;• žmogaus kasdienis gyvenimas.
???
O koks būtų istorinio mąstymo ugdymo modelis ???
Artimesnių kaimynų patirtis (Vokietija)
Istorijos mokslo schema (pagal Jorn Rusen)
Istorijos mokymasis(Markus Bernhardt, Peter Gautschi, Ulrich Mayer)
Orientuotis
Dalykinės žinios Vertinimas
Pokyčiai Laike
Visuotinė
Praeitis istorijaIndividas
Istorijos šaltiniai Istorinė sąmonė –dalyko žinojimas –kompetencija
Dalykinė
analizė
Klausimoformulavimas
Istorijos tematika (1)
I Condicio Humana (kultūros ir istorijos metmenys)
1. Laiko suvokimas ir pasaulėžiūra
2. Gyvenimo etapai ir gyvenimo būdas
3. Sava ir svetima
4. Erdvės įveikimas ir panaudojimas
Istorijos tematika (2)
II Societes Humana (socialinai – istorinai arba visuomeninis istorijos matmuo)
1. Valdymas2. Ekonomika3. Kultūra4. Socialinės nelygybės formos
???
Kaip ir ką galėtume pritaikyti sau?
Istorijos mokymasis(V- X/XII kl)
Orientuotis
Dalykinės žinios Vertinimas
Pokyčiai laike
Pasaulio/LietuvosPraeitisistorija
Individas
Istorijos šaltiniai Istorinė sąmonė
Dalykinė
analizė
Klausimoformulavimas
Istorijos mokymasis ir kompetencijų ugdymas
Istorijos supratimo raiškos/interpretavimo
kompetencija
Orientacijos istoriniame
laike irerdvėje
kompetencija
Orientuotis
Dalykinės žinios
Vertinimas
Pokyčiai laikeIndividas
Istorijosšaltinai
Istorinė sąmonė
Pasaulio/LietuvosPraeitis istorija
Dalykinė
analizė
Klausimo formulavimas
Istorijos šaltinių tyrimo kompetencija
Raidos supratimas/pokyčių istorijoje suvokimo
Galima tematinio suskirstymo logika
Visuotinė istorija/Lietuvos istorija Mokinys
Originalus
susitikimasIstorijos tyrimų matmuo
(prasmių laukas)Žinios
(terminai ir sąvokos)
ĮgalinaKertinės problemos
(„didieji“ dabarties klausimai)
Kompetencijos
(įgūdžiai ir gebėjimai)TEMA
Kolektyvinė atmintisNuostatos
PERSPEKTYVŪSPASIŪLYMAI
PANAUDOJIMO ASPEKTAI
IST
OR
INĖ
KU
LT
ŪR
A
IST
OR
INĖ
SĄ
MO
NĖ
Individualios ir organizacinės sąlygos:
Interesai, motyvacija, žinios, kompetencijos, nuostatos, atskirųmokinių darbo įpročiai.
Išorinės sąlygos: mokymo programa, laikas, patalpos, finansai.
Mokinių tikslų kompetentingas klasifikavimas irdiferencijavimas:
Kokių atskirų kompetencijų elementų pasieks mokiniai po tamtikro mokymosi etapo?
Mokinių santykis su dabartimi (prieinamumas):
Priežasties ryšiai.
Kontekstas.
Santykis su pasauliu.
Skersinis pjūvis
Įvykių analizė
Lyginimas
Mokymo
tematika
TemaTematinė programos struktūra:
Genetinis – chronologinis procesas
Išilginis pjūvis
Priemonės ir medžiagos:
Tekstiniai ir vaizdinai šaltiniai:
Paveikslai, karikatūros, komiksai
Daiktai
Filmai ir video
Žemėlapiai
Organizacijos formos:
Pasiūlomas istorijos mokymas
Daugiau klausk savęs istorijos mokymas
Užduotimis pagrįstas istorijos mokymas
Tiriamasis istorijos mokymas
Vertinimas ir įsivertinimas:
Formuojamasis Savęs vertinimas
R
e
i
k
a
l
a
v
i
m
a
i
Pokyčių istorijoje suvokimo
kompetencija
Istorijos šaltinių tyrinėjimo kompetencijaKompetencijų
sritys
Istorijos interpretavimo kompetencija
Orientacijos istoriniame laike kompetencija
Turinys iš pasaulio ir Lietuvos istorijos
1 Tema 2 Tema 3 Tema n Tema
Ken Osburne (britų mokslininkas)
“Istorinis mąstymas nėra viskas arba nieko, esminis siekis yra pažanga, bet pažanga kame? “
Kompetencija ir subkompetencijos
Mokslininkai nustatė kokios yra istorinio mąstymo kompetencijos sudėtinės dalys (kitaip subkompetencijos). Jie išskyrė skirtingus, bet glaudžiai susijusius istorinio mąstymo elementus/aspektus.
Istorinis mąstymas ir vertinimas
• Ką mokiniai turi žinoti ir gebėti kai baigia eilinius istorijos mokymosi metus. Žinoma jie prisimena daugybę faktų, bet ar tai bus mūsų laukiamas atsakymas. Bendrosios programos kalba apie istorinio mąstymo ugdymą, kuo tai galėtų būti naudinga istorijos mokytojui ir mokiniams. Jeigu ne „daugiau faktų“ tai koks istorijos mokymosi tikslas.
• Pirmiausia tai svarbu vertinat mokinių pasiekimus. Bendri teiginiai apie vertingą istorijos mokymosi nauda, neveiksmingi, jei mes to nevertiname. Mūsų tikslas susikurti instrumentus vertinančius istorinį mąstymą.
Pavyzdžiai Mokiniai gebėtų:
• nustatyti istorinio įvykio/reiškinio/proceso reikšmę (kodėl šiandien mums aktualūs tam tikri istoriniai įvykai? Kodėl Žalgirio mūšio jubiliejus svarbus mums?)
• panaudoti pirminius šaltinius (kaip surasti, atrinkti, kontekstualizuoti, interpretuoti šaltinius – istoriniai argumentacijai. Ką reiškia Vasario 16- osios akto įspausdinimas 1918 m. “Lietuvos Aide”?)
• identifikuokiti tęstinumą ir pokyčius (kas pasikeitė, kas liko tas pats per ilgą laiką. Kas pasikeitė ir kas liko taip pat Lietuvos vaikų gyvenime nuo 1950 m. iki šiandienos?)
Pavyzdžiai• išanalizuoti priežastis ir pasekmes (kaip ir kodėl tam tikros
aplinkybės ir veiksmai atvedė į kitus. Kokios buvo 1863 m. sukilimo priežastys?)
• vertinti iš istorinės perspektyvos (suvokti atskiros socialinės grupės, su skirtingu socialiniu, kultūriniu, intelektualiniu, netgi emociniu kontekstu, indėlį į visuomenės ar valstybės raidą . Kaip vyko totorių įsiliejimas į Lietuvos valstybę ir visuomenę nuo viduramžių iki šių dienų?)
• suvokti istorinių interpretacijų moralinį matmenį (kaip vertiname kitus, kaip vertiname praeities veikėjų veiksmus, kaip skirtingos praeities interpretacijos atspindi skirtingas moralines pozicija šiandien? Kokios praeities nusikaltimų pasekmės šiandienai? Kas šiandiena turi būti padaryta, kad nebebūtų eskaluojamas atskirų lietuvių dalyvavimas holokauste?)
Mūsų istorinio mąstymo kompetencijos modelio struktūra.
Istorinis mąstymas - kompetencija
Istorinio mąstymo subkompetencijos
• Istorinės raidos supratimas
• Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje
• Istorijos tyrimas ir interpretavimas
• Istorijos supratimo raiška
Istorinės raidos subkompetencijos elementai
• Įvykio/reiškinio/proceso bruožai.
(visuomeninis ,ūkinis, politinis, kultūrinis).• Įvykio/reiškinio/proceso priežastys ir
pasekmės.• Įvykių/ reiškinių/ procesų tąsa ir
pasikeitimai.• Asmenybių sąsajos su
įvykiais/reiškiniais/procesais.
Orientavimosi istoriniame laike ir erdvėje subkompetencijos elementai
• Istorijos įvykių/reiškinių/procesų nustatymas laike. (datą/amžius.)
• Įvykių/reiškinių/procesų chronologinė seka.
• Įvykio/reiškinio/proceso chronologiškumas/sinchroniškumas.
• Erdvės nurodymas ir apibūdinimas.
• Žemėlapio duomenų naudojimas.
• Gamtinių sąlygų įtaka įvykiams/reiškiniams/procesams.
Istorijos tyrimo ir interpretavimo subkompetencijos elementai
• Istorijos šaltinio tipo nustatymas ir pagrindimas.
• Informacijos apie šaltinį išgavimas.
• Šaltinių palyginimas - (panašumų ir skirtumų nustatymas).
• Šaltinio autoriaus požiūrio ir patikimumo įvertinimas.
• Šaltinio reikšmės vertinimas.
Istorijos supratimo raiškos subkompetencijos elementai
• Sąvokų paaiškinimas ir vartojimas.
• Supratimo įvairiais būdais raiška (raštu, žodžiu, vaizdinėmis priemonėmis).
• Įvykio/reiškinio/proceso vertinimas iš perspektyvos.
• Įvykio/reiškinio/proceso moralinis vertinimas.
Užduotis
Remiantis atrinktais istorinio mąstymo subkompetencijų elementais aprašyti mokinių gebėjimų grupių pasiekimo lygmenis atskiruose koncentruose:
5 - 6 kl., 7 – 8 kl., 9 – 10 kl.
Trukmė - 45 min.
Darbų pristatymas - 20 min.