1 Seminaras: Civilinė teisė kaip teisės šaka, jos reglamentavimo objektas ir metodas

1. Civilinės teisės visaapimantis pobūdis.

Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.

2. Civilinės teisės samprata, objektyvioji ir subjektyvioji civilinė teisė.

Civilinė teisė - tai savarankiška teisės šaka, sudaranti visos privatinės teisės, kurios normos sąveikauja su moralės normomis, pagrindą. Tai objektyvios civilinės teisės apibrėžimas. Tačiau teisės doktrinoje ir teisės aktuose civilinės teisės terminas vartojamas ir kitokia prasme, t. y. kaip asmens subjektinės teisės apibūdinimas. Subjektinė teisė - tai civilinio teisinio santykio elementas, kuris suteikia galimybę šios teisės turėtojui atitinkamai elgtis ar reikalauti tam tikro elgesio iš kitų asmenų.

3. Kokiomis prasmėmis gali būti vartojama sąvoka „civilinės teisė"?

Žymus Rusijos mokslininkas prof. I. Pokrovskis 1924 m. Savo veikale Romos teisės istorija rašė: “viešoji teisė gali būti charakterizuojama kaip teisionio centralizavimo sistema-viskas joje persmelkta subordinacijos bei valdžios ir pavaldumo dvasia”

4. Kokiais kriterijais vadovaujantis atskiriama viešoji ir privatinė teisės? Kokia šio atskyrimo reikšmė?

Esminis viešųjų ir privačiųjų teisinių skirtumas yra tas, kad privatūs santykiai – tai santykiai dėl privačiosios nuosavybės bei asmeninio pobūdžio gėrybių, kurie formuojasi tarp automatiškų ir laisvų asmenų, kurių padėtis teisiškai lygi.Ši teisės dichotomija turi ideologinę prasmę-pabrėžia valstybės nesikišimo į privačius turtinius santykius principo esmę, sudaro palankią atmosferą privatinės teisės prioritetiniam pletojimui-ir metodologinę reikšmę-naudojama kaip turtinių santykių teisinio reglamentavimo diferencijavimo kriterijus.

Dichotòmija [gr. dicha – pusiau + …tomija], dalijimasis į dvi dalis, šakojimasis į dvi šakas.5. Kokių viešosios ir privatinės teisės sąveikos pavyzdžių galite nurodyti?

Prancūzijos civilinis kodeksas, priimtas 1804 m. Veikiant Prancūzijos revoliucijos iškovojimų dvasiai, privatinės nuosavybės ir sutarčių laisvės principus įtvirtino kaip absoliučiais ir neliečiamas gėrybes. Šios idėjos buvo tapusios visuotinai pripažintais civilinės teisės principais.Kitas pavyzdys atsirado pasibaigus po Pirmojo pasaulinio karp Vokietijoje kilusiai ekonominei suirutei.Vien tik privatinės teisės plėtros kontekste trečiajame dešimtmetyje Vokietijoje susiformavo”ūkinės teisės” doktrina, kurios atstovai visiškai arba iš dalies neigė teisės skirstymą į viešąją ir privatinę, pagrįsdami galimybę privatiems santykiams reglamentuoti taikyti ir viešosios teisės normas.

6. Kokios teisės šakos priskiriamos privatinei teise, o kokios - viešajai teisei?

Prie viešosios teisės paprastai priskiriama administracinė, baudžiamoji, mokesčių, aplinkos apsaugos teisė, taip pat procesinės-baudžiamojo, administracinio bei civilinio proceso-teisės šakos.Privatinei teisei priskiriama- civilinė,darbo, šeimos, komercinė teisė.

7. Koks yra privatinės teisės ir civilinės teisės santykis?

1

Privatinė teisė ir civilinė teisė yra sinonimai. Iš tikrųjų šie terminai yra labai glaudžiai susiję, bet atspindi to paties reiškinio skirtingus aspektus. Bet laikui bėgant, ekonominių santykių plėtra sudarė prielaidas privatinės teisės skaidymuisi - kaip savarankiškos privatinės šakos susiformavimokomercinė, o vėliau ir darbo teisė. Todėl civilinės teisės terminas vėl tapo reikalingas naujoms civilinės teisės funkcijoms ir jos mormų taikymo riboms apibrėžti.

8. Kokie yra civilinės teisės tikslai?

Civilinės teisės tikslai – tai civilinės teisės paskirties konkretizavimas, atsižvelgiant į konkrečius valstybės ekonominės ir socialinės politikos u-davinius, kuriuos įvykdyti savo valstybės piliečiams (rinkėjams) yra įsipareigoję valstybės politikai – asmenys , tiesiogiai dalyvaujantys įstatymų leidyboje. Taigi civilinės teisės tikslus lemia valstybės vykdoma politika ir jos suformuota teisinė ideologija.

9. Koks yra civilinės teisės reglamentavimo objektas?

Reglamentavimo objektą sudaro trijų rūšių visuomeniniai santykiai: Turtiniai santykiai; Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais santykiais; Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais santykiais.

10. Ar civiliniai įstatymai pateikia turto apibrėžimą? Kodėl?

LR civiliniam kodekse nera konkretaus savokos "turtas" apibrezimo nes yra labai daug ivairiu nuomoniu kas yra turtas todel turtas yra ivardijamas ne tik kaip materialiosios vertybes ,bet ir kaip ne materialiosios vertybes.

11. Civilinės teisės paskirtis ir funkcijos šiuolaikinės teisės sampratos kontekste. 

Civilinės teisės paskirtis-siekiant socialinio kompromiso sureguliuoti prekių ir pinigų apyvartos santykius ir užtikrinti apyvartos dalyvių, taip pat turto ir kitokių gėrybių savininkų (valdytojų) galimybę patiems tavrkyti savo reikalus, užtikrinti jų teisių ir interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų žalingo poveikio.

12. Ar civilinė teisė reglamentuoja visus turtinius santykius? Jei ne, kokių turtinių santykių civilinė teisė nereglamentuoja?

Civilinė teisė reglamentuoja visus turtinius santykius, kurių nereglamentuoja viešoji teisė bei kitos privatinės teisės šakos, ir kartu nustato CK normu taikymo sąlygas ir tvarką turtiniams santykiams, kurie priskirti kitų teisės šakų reglamentavimui.

13. Turtiniai santykiai, reglamentuojami civilinėje teisėje (pateikite turtinių santykių reguliuojamų viešosios teisės bei civilinės teisės pavyzdžių).

14. Ar civilinė teisė reglamentuoja visus asmeninius neturtinius santykius?

Asmeninių neturtinių santykių reglamentavimas yra išimtis civilinės reglamentavimo objektas, t.y. civilinė teisė reglamentuoja tik tuos asmeninius neturtinius santykius, kuriuos numato CK arba kitas įstatymas.

2

15. Asmeninių neturtinių santykių rūšys. Kuo šie santykiai skiriasi nuo turtinių santykių? Civilinės teisės reglamentuojami asmeniniai neturtiniai santykiai skirstomi į dvi rūšis:• Asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais;• Asmeninius neturtinius, nesusijusius su turtiniais.

Pirmajai rūšiai priskiriamų santykių objektas yra tokia asmeninė vertybė, kurios naudojimas gali sukurti turtinius santykius. Tokios vertybės yra autorystė, juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas. Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, - tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų: mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo bei naudojimo. Kūrėjas, sukurdamas atitinkamą kūrinį, įdeda į jį savo darbo ir pasiekia tam tikrą kūrybos rezultatą. Jeigu tas dvasinės kūrybos produktas visuomenei yra naudingas, tai jį panaudojant autorius įgyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susiję su turtiniais.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių slaptumas ir kt. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan.

16. Ar šeimos santykiai įeina į civilinės teisės reglamentavimo objektą?

Taip įeina. Šeimos teisės reglamentavimo objektas yra specialiai apibrėžtas ir išimtinis (specialus), palyginti su  bendruoju civilinės teisės reglamentavimo objektu. Taigi, šeimos teisės atribojimo kriterijus – teisinių santykių subjektai, kuriuos sieja santuoka, tėvystė ar kiti šeiminiai santykiai.

17. Ar LR civilinis kodeksas gali būti taikomas viešosios teisės reglamentuojamiems santykiams? Jei taip, ar yra kokių nors taikymo apribojimų?

CK 1.1 straipsnyje civiliniai įstatymai netaikomi: “Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatyta asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos”

18. Atribokite civilinę teisę nuo kitų teisės šakų (baudžiamosios, administracinės, konstitucinės).

Atriboti CT nuo valstybinės ar BT nesunku, nes jų reguliuojami santykiai kokybiškai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracinės, Darbo ir Šeimos teisės, nes jos turi daug bendro su CT. Civilinės teisės atribojimas nuo administracinės. Administracinė teisė reguliuoja santykius, atsirandančius valstybės institucijoms įgyvendinant vykdomąją bei tvarkomąją veiklą (valstybinių įmonių, akcinių bendrovių steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, valstybinėms įmonėms – valstybinio kapitalo lėšų ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracinė teisė , būdinga tai, kad viena iš šių santykių šalių yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip

3

jai pavestų vykdomųjų – tvarkomųjų funkcijų vykdytoja, o kita šalis – jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdžios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybės miesto valdyba) lygybės pagrindu sudarytų rangos sutartį dėl savo patalpų remonto, šiuos sutartinius santykius reguliuotų jau ne administracinės, bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui būdingi teisinio įsakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui – leidimo, koordinavimo elementai ir teisinė lygybė.CT reguliuoja daugiau bendrus privačius santykius, kitos privačios teisės šakos, - siaurus, specifinius privačios teisės santykius.

19. Kokiais kriterijais vadovaujantis civilinė teisė atskiriama nuo darbo teisės?

Darbo teisės atribojimo nuo civilinės teisės kriterijus yra teisinių santykių objektas.Darbo teisinių santykių objektas – darbinė funkcija, o civilinių teisinių santykių objektas – konkrečiai apibrėžtos gėrybės (daiktai, teisės, veiksmųrezultatai, kitos gėrybės).

4