LIETUVOS BANKO VALDYBOSN U T A R I M A S

2000 m. gruodžio 21 d. Nr.172Vilnius

DĖL KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. Patvirtinti:1.1. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles (pridedamos);1.2. Banko kapitalo pakankamumo ataskaitos formą 6004 (pridedama).2. Nutarimas įsigalioja nuo 2001 m. gruodžio 31 dienos.

Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas

PATVIRTINTALietuvos banko valdybos2000 m. gruodžio 21 d.nutarimu Nr. 172

KAPITALO PAKANKAMUMO SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės nustato kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką. Taisyklės yra parengtos

atsižvelgus į Tarybos direktyvą 93/6/EEC dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo

pakankamumo, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/31/EC, iš dalies pakeičiančią

Direktyvą 93/6/EEC dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo, Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EC dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos, Europos

Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/28/EC, papildančią Direktyvą 2000/12/EC dėl kredito įstaigų

steigimosi ir veiklos, ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

2. Banko kapitalo pakankamumas skaičiuojamas įvertinant kredito ir rinkos (palūkanų

normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, užsienio valiutos kurso, sandorio šalies, biržos

prekių kainos, didelių pozicijų) riziką.

3. Bankai privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų kapitalo pakankamumo apskaičiavimo

reikalavimų, keliamų ir bankinei, ir prekybos knygai. Bankai, kurie neturi prekybos knygos, privalo

laikytis kapitalo pakankamumo apskaičiavimo reikalavimų, keliamų bankinei knygai. Banko turimi

bankinės arba prekybos knygų straipsniai užsienio valiuta turi būti vertinami pagal užsienio

valiutos kurso rizikos reikalavimus, taikomus prekybos knygai, nesvarbu, ar bankas turi prekybos

knygą, ar ne.

4. Banko valdyba turi užtikrinti, kad banko prekybinę veiklą reguliuojančios procedūros

būtų įtrauktos į banko vidaus kontrolės sistemą.

5. Banko vidaus audito tarnyba turi vertinti, ar banko prekybinė veikla atitinka bendrą banko

politiką; tikrinti, ar laiku pateikiama informacija ir ataskaitos banko valdybai ir tarybai, ar

efektyviai veikia vidaus kontrolės sistema, ar prisiimta rizika neviršija banko nusistatytų rizikos

limitų; kontroliuoti, ar laikomasi visų su prekybine veikla susijusių procedūrų; teikti informaciją

banko valdybai.

6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

2

A, B, C grupių valstybės – valstybės, kurioms taikoma mažesnė, vidutinė ir didesnė turto

rizika pagal Lietuvos banko valdybos nutarimu patvirtintą Šalių rizikos nustatymo tvarką.

Daugiašaliai plėtros bankai – tai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė

finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas,

Europos Tarybos pagalbos įsikuriant fondas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino

plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Amerikos

investicijų korporacija, Europos Tarybos socialinio vystymo fondas, Europos investicijų bankas.

Finansinės priemonės – tai banko biržos ir ne biržos pirminės (bazinės) ir išvestinės

finansinės priemonės. Finansines priemones sudaro:

1) prekybos tikslais laikomi nuosavybės vertybiniai popieriai;

2) prekybos tikslais laikomi skolos vertybiniai popieriai;

3) pinigų rinkos priemonės: iki vienerių metų iždo vertybiniai popieriai (iždo vekseliai);

4) finansiniai ateities sandoriai;

5) susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA);

6) nuosavybės vertybinių popierių ir valiutų (užsienio valiutos ne biržos sandoriai, trumpesni

kaip 14 dienų, neįtraukiami) išankstiniai sandoriai;

7) palūkanų normos, nuosavybės vertybinių popierių ir valiutų (užsienio valiutos ne biržos

sandoriai, trumpesni kaip 14 dienų, neįtraukiami) apsikeitimo sandoriai;

8) atpirkimo sandoriai ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai;

9) kitos finansinės priemonės, numatytos banko prekybinės veiklos politikoje.

Prekybos knygą sudaro banko finansinių priemonių, naudojamų prekybiniais tikslais,

balansinės ir nebalansinės pozicijos, apibūdintos šių taisyklių 11 punkte.

Bankinę knygą sudaro visos banko balansinių ir nebalansinių straipsnių pozicijos, kurios

neįtraukiamos į prekybos knygą.

Pozicija – banko turto, nebalansinių pretenzijų, balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų

straipsnių, įtraukiamų į bankinę ar prekybos knygą, dydis.

Ilgoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl banko turimų reikalavimo teisių į finansines

priemones ar biržos prekes ir dėl banko teisės pirkti finansinę priemonę ar biržos prekę.

Trumpoji pozicija – pozicija, atsirandanti dėl teisės parduoti finansinę priemonę, biržos

prekę ar dėl kitų banko finansinių priemonių ar biržos prekių įsipareigojimų.

Grynoji pozicija – skirtumas tarp tapačių (žr. 60 p.) finansinių priemonių ar biržos prekių

ilgųjų ir trumpųjų pozicijų.

3

Atidėtas mokėjimas – tai pirkimo-pardavimo sandoriai, kai už įsigytą sandorio objektą

sumokama per susitartą po sandorio objekto įsigijimo laikotarpį.

Garantinė įmoka (margin) – suma, kurią klientas per finansų tarpininką įmoka į banką kaip

indėlį, kai skolinasi iš jo, norėdamas įsigyti vertybinius popierius. Garantinė įmoka – tai ir pradinis

įnašas, ir papildomi kasdieniniai mokėjimai.

Įmokos (fees) – visos kitos (skirtingos negu garantinės įmokos) į banką neįmokėtos sumos,

susijusios su prekybos knygos operacijomis.

Vertybinių popierių ar biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių ar biržos prekių

skolinimasis – operacijos, kurių metu bankas ar jo sandorio šalis perleidžia vertybinius popierius ar

biržos prekes už atitinkamą atpirkimo priemonę, skolininkui įsipareigojant grąžinti lygiaverčius

vertybinius popierius ar biržos prekes nustatytu laiku ateityje arba tada, kai to pareikalauja

perdavėjas. Vertybinių popierių ar biržos prekių perdavėjui tai yra vertybinių popierių ar biržos

prekių skolinimas, o vertybinių popierių ar biržos prekių skolininkui – vertybinių popierių ar

biržos prekių skolinimasis.

Atpirkimo/ atvirkštinis atpirkimo sandoris – sandoris, pagal kurį bankas arba jo sandorio

šalis perduoda vertybinius popierius arba teises į vertybinius popierius, kai tokią teisę suteikia

pripažinta birža, turinti teises į minėtus vertybinius popierius, ir pagal kurį bankas negali perduoti

arba įkeisti tam tikrų vertybinių popierių daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu,

įsipareigodamas juos atpirkti už perdavėjo nustatytą kainą tam tikrą datą, kurią perdavėjas jau yra

nurodęs arba dar nurodys. Vertybinius popierius parduodančiam bankui tai yra atpirkimo

sandoris, o vertybinius popierius perkančiam bankui – atvirkštinis atpirkimo sandoris.

Kredito rizika – rizika dėl sandorio šalies nesugebėjimo atsiskaityti sutartyje nustatyta

tvarka.

Rinkos rizika – tikimybė, kad rinkos kintamieji, pvz.: palūkanų normos, valiutų kursai,

nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir kt., pasikeis taip, jog bankas dėl sudaryto

sandorio patirs nuostolių.

Užsienio valiutos kurso rizika – rizika, kad bankas, turintis grynąją atvirą poziciją užsienio

valiuta (taip pat ir tauriaisiais metalais), susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir (ar)

dėl jo turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl tam tikros užsienio valiutos keitimo

kurso arba kursų svyravimo.

Palūkanų normos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl palūkanų normų

svyravimo.

4

Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika – rizika, kad bankas patirs nuostolių dėl

turimų nuosavybės vertybinių popierių kainų svyravimo.

Išskiriama specifinė ir bendroji palūkanų normos bei nuosavybės vertybinių popierių kainos

rizika.

Specifinė rizika – atitinkamos finansinės priemonės kainos pasikeitimo rizika dėl veiksnių,

susijusių su jos emitentu, arba išvestinės finansinės priemonės atveju – rizika, susijusi su

pagrindinės (pirminės) finansinės priemonės emitentu.

Bendroji rizika – nuostolių dėl bendro finansinių priemonių ir išvestinių finansinių

priemonių rinkos kainų svyravimo rizika.

Sandorio šalies rizika – rizika, kad sandorio šalis ateityje nesugebės įvykdyti sutarties

įsipareigojimų ir bankas dėl to patirs nuostolių. Dažniausiai tokia rizika atsiranda, kai sandorio data

skiriasi nuo sandorio operacijos datos. Sandorio šalies rizika taip pat apima atsiskaitymo riziką

atidėto mokėjimo atveju ir neįvykdytų operacijų riziką.

Biržos prekių kainos rizika – rizika, kad bankas, besiverčiantis prekyba biržos prekių

rinkoje, gali patirti nuostolių dėl šių prekių atvirų pozicijų kainų pokyčių. Biržos prekė – produktas,

kuriuo yra prekiaujama arba galima prekiauti antrinėje rinkoje. Tai yra žemės ūkio produktai,

metalai, naudingosios iškasenos, taurieji metalai.

Didelių pozicijų rizika – rizika, susijusi su banko bankinės ir prekybos knygos pozicijomis,

viršijančiomis tam tikrus Lietuvos banko nustatytus apribojimus.

II. PREKYBINĖ BANKO VEIKLA IR PREKYBOS KNYGOS

APIBŪDINIMAS

7. Bankų prekybinės veiklos pagrindas yra šios veiklos politika. Šios politikos tikslas –

užtikrinti saugų ir efektyvų prekybinių finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusios rizikos

valdymą.

8. Rizikos valdymo kriterijai nustatomi įvertinant bendrą banko veiklos strategiją,

vadovaujančių darbuotojų patirtį, kapitalo pakankamumą ir galimybes prisiimti riziką. Prekybinės

veiklos politika turi būti įtraukta į bendrą banko veiklos rizikos valdymo politiką. Prekybinės

veiklos politika turi aiškiai apibrėžti visų banko struktūrinių padalinių (dalyvaujančių šioje

veikloje) funkcijas ir atsakomybės pasidalijimą.

9. Prekybinės veiklos politiką tvirtina banko valdyba. Su šia politika valdyba privalo

supažindinti banko tarybą ir ją pateikti Lietuvos bankui. Prekybinės veiklos politiką be Lietuvos

5

banko leidimo galima keisti ne dažniau kaip vieną kartą per finansinius metus, finansinių metų

pradžioje.

10. Prekybinės veiklos politika turi numatyti:

10.1. prekybinės veiklos reikšmingumą bendrai banko veiklos strategijai;

10.2. ketinimo verstis prekybine veikla pagrįstumą, atsižvelgiant į bendras banko finansines

sąlygas ir kapitalo pakankamumą;

10.3. sandorių, kuriuos bankas priskiria prekybiniams ir kurie bus įtraukiami į prekybos

knygą, sąrašą;

10.4. sandorių, kuriuos bankas laiko neprekybiniais, sąrašą ir tokio klasifikavimo

pagrindimą;

10.5. prekybinės veiklos limitus;

10.6. naudojamų prekybinių finansinių priemonių sąrašą ir jų priskyrimo prekybos knygai

pagrindimą;

10.7. rizikos, kuri gali atsirasti verčiantis šia veikla, įvertinimą;

10.8. procedūras, kurių bankas laikysis matuodamas, valdydamas ir kontroliuodamas rinkos

riziką;

10.9. finansinių priemonių perkėlimo iš prekybos į bankinę knygą (ir atvirkščiai) tvarką,

tokių perkėlimų pagrindimą (jeigu finansinė priemonė perkeliama iš prekybos knygos į bankinę

siekiant apsidrausti (hedging), rinkos rizikos kapitalo poreikis neskaičiuojamas);

10.10. vadovybės informavimo sistemą.

11. Banko prekybos knygos apibūdinimas.

11.1. Finansinių priemonių sandoriai gali būti įtraukiami į prekybos knygą, jei jie tenkina

visas šias sąlygas:

11.1.1. periodiškai įvertinama sandorių objektų rinkos vertė;

11.1.2. užtikrinimo priemonė yra perkainojama, jei keičiasi vertybinių popierių ar biržos

prekių rinkos vertė;

11.1.3. sandoris suteikia bankui teisę įvykdyti tarpusavio užskaitą su kita sandorio šalimi;

11.1.4. visi šie sandoriai turi būti naudojami banko prekybinės veiklos politikoje

nustatytais būdais.

11.2. Banko prekybos knygą sudaro:

11.2.1. banko pozicijos dėl nuosavybės teise turimų finansinių priemonių, biržos prekių,

išvestinių biržos prekių, kurios laikomos prekybos tikslais;

6

11.2.2. pozicijos, atsirandančios prekiaujant finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis,

išvestinėmis biržos prekėmis, už kurias neatsiskaitoma iš karto arba kai už tas finansines

priemones, biržos prekes, išvestines biržos prekes jau yra sumokėta, bet jos dar nepristatytos, bei

pozicijos, atsirandančios sudarant skolinimo ir skolinimosi sandorius prekybos knygos finansinėmis

priemonėmis ar biržos prekėmis;

11.2.3. pozicijos, atsirandančios dėl gautinų sumų ar mokesčių, komisinių mokesčių,

palūkanų ir dividendų, kurie yra tiesiogiai susiję su prekybos knygos pozicijomis;

11.2.4. suderintų sumų sandoriai, susiję su finansinėmis priemonėmis, išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis, biržos prekėmis ir išvestinėmis biržos prekėmis. Suderintų sumų

sandoriai – tai tokie sandoriai, kuriuos rinkoje gali sudarinėti tik įgalioti rinkos dalyviai (bankai).

Sandoris sudaromas dalyvio (banko) vardu, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra sudaromas kliento

užsakymu ir dėl to yra suderinamas įgalioto rinkos dalyvio (banko) ir kliento sandoriu;

11.2.5. kitos pozicijos, kurios numatytos banko prekybinės veiklos politikoje.

12. Banko valdyba privalo vertinti prekybinės veiklos politiką, jeigu būtina, ją koreguoti.

III. BANKO KAPITALAS (KAPITALO BAZĖ)

13. Banko kapitalas (kapitalo bazė) yra skirstytinas į tris kategorijas: 1, 2 ir 3 lygio kapitalą.

13.1. 1 lygio kapitalą sudaro:

13.1.1. įregistruoto akcinio kapitalo nominalioji vertė (be privilegijuotųjų akcijų su

kaupiamuoju dividendu);

Privilegijuotosios akcijos, kad jas būtų galima priskirti 1 lygio kapitalui, turi atitikti tokius

reikalavimus:

1) Bankas privalo turėti galimybę nemokėti dividendų, tenkančių akcijoms;

2) Dividendai neturi būti kaupiami, t.y. nesumokėti dividendai neturi būti perkeliami į kitą

laikotarpį;

3) Akcijų emitentas neturi teisės išpirkti akcijų, jei to reikalauja akcijų turėtojas;

4) Akcijos nesuteikia jokių papildomų sąlygų, dėl kurių gali reikėti išpirkti emisiją;

5) Akcijos yra neterminuotos, t.y. jų galiojimo terminas yra neribotas.

Privilegijuotosios akcijos, neatitinkančios šių reikalavimų, klasifikuojamos kaip 2 lygio

kapitalas.

13.1.2. emisinis skirtumas;

13.1.3. atsargos kapitalas;

7

13.1.4. praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis.

13.2. 2 lygio kapitalą sudaro:

13.2.1. bendrosios paskirties rezervai aktyvų nuostoliams dengti;

13.2.2. kiti bendrosios paskirties rezervai;

13.2.3. ilgalaikio turto perkainojimo rezervai;

13.2.4. apribotas (skirstomasis) pelnas;

13.2.5. einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas;

13.2.6. subordinuota paskola, kuri atitinka Lietuvos banko valdybos patvirtintas

bendrąsias subordinuotų paskolų nuostatas.

13.3. 3 lygio kapitalą sudaro:

Trumpalaikės subordinuotos paskolos, kurios atitinka šias sąlygas:

1) pradinė minimali paskolos trukmė yra dveji metai;

2) paskola turi atitikti kitas Lietuvos banko valdybos patvirtintas bendrąsias subordinuotų

paskolų nuostatas.

Subordinuota paskola, kurios visa vertė priskiriama 3 lygio kapitalui, neturi būti mažinama

(amortizuojama) per jos naudojimo laikotarpį.

Atskaitymai iš kapitalo

14. Iš 1 lygio kapitalo turi būti atimama:

14.1. supirktos savo akcijos (nominalioji vertė);

14.2. nematerialusis turtas (grynoji vertė);

14.3. einamųjų metų nuostolis.

15. Po atskaitymų iš 1 lygio kapitalo iš 1 ir 2 lygio kapitalų sumos turi būti atimama:

15.1. investicijos į kitas kredito ir finansų įstaigas (balansinė vertė) bei toms įstaigoms

suteiktos subordinuotos paskolos:

15.1.1. Kai banko investicija į kitą kredito ar finansų instituciją viršija 10 proc. tos institucijos

nuosavo kapitalo, iš banko kapitalo atimama investicijos dalis, viršijanti 10 proc. tos institucijos

nuosavo kapitalo, ir tai institucijai suteiktos subordinuotos paskolos;

Lietuvos bankas gali leisti neatimti iš banko kapitalo tokių investicijų, kurios yra skirtos kitai

kredito ar finansų įstaigai reorganizuoti arba suteikti pagalbą.

15.1.2. Kai bendra banko investicijų į kitas kredito ir finansų institucijas, kurios neviršija 10

proc. kitos kredito ir finansų institucijos nuosavo kapitalo, ir šioms institucijoms suteiktų

subordinuotų paskolų, kurios nėra atimamos pagal 15.1.1 punktą, suma viršija 10 proc. banko

8

kapitalo, apskaičiuoto prieš atimant 15.1.1 punkte nurodytus dydžius, iš banko kapitalo atimama

investicijų ir šioms institucijoms suteiktų subordinuotų paskolų sumos dalis, viršijanti 10 proc.

banko kapitalo.

Kapitalo panaudojimas

16. 1 ir 2 lygio kapitalas naudojamas bankinės ir prekybos knygose įvardijamos rizikos

poveikiui sumažinti;

17. 3 lygio kapitalas naudojamas užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, nuosavybės

vertybinių popierių, biržos prekių rizikos poveikiui sumažinti ir neturi būti naudojamas prekybos

knygoje įvardijamos sandorio šalies rizikos poveikiui sumažinti.

Kapitalo apribojimai

18. 2 lygio kapitalo subordinuota paskola neturi viršyti 50 proc. 1 lygio kapitalo (atėmus 14

p. nurodytus straipsnius);

19. 2 lygio kapitalas, naudojamas bankinės knygos kapitalo pakankamumui, neturi viršyti

100 proc. 1 lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius);

20. 2 ir 3 lygio kapitalas, naudojamas prekybos knygos kapitalo pakankamumui, neturi

viršyti 200 proc. 1 lygio kapitalo, naudojamo tuo pačiu tikslu (atėmus 14 p. nurodytus straipsnius);

21. 2 ir 3 lygio kapitalo suma neturi viršyti 1 lygio kapitalo (atėmus 14 p. nurodytus

straipsnius).

IV. KAPITALO PAKANKAMUMO RODIKLIAI

22. Kapitalo pakankamumo rodiklis – tai banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta

tvarka, ir viso banko turto bei nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką, santykis, išreikštas

procentais. Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 10 proc.

23. Kapitalo padengimo rodiklis – tai banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta

tvarka, ir kapitalo poreikio, susijusio su prekybos ir bankine knyga, santykis, išreikštas procentais.

Šis rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 100 proc.

V. BANKO KAPITALO POREIKIO, REIKALINGO SUMAŽINTI BANKINĖJE IR

PREKYBOS KNYGOJE ĮVARDIJAMĄ RIZIKĄ, APSKAIČIAVIMAS

9

24. Bankai privalo apskaičiuoti bankinėje ir prekybos knygoje įvardijamos rizikos kapitalo

poreikį ir per nustatytą laikotarpį pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui

Kapitalo pakankamumo ataskaitą (6004 forma).

25. Bankinėje knygoje įvardijama rizika: kredito rizika, užsienio valiutos kurso rizika, didelių

pozicijų rizika.

26. Prekybos knygoje įvardijama rizika: užsienio valiutos kurso rizika, palūkanų normos

rizika, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, sandorio šalies rizika, biržos prekių kainos

rizika, didelių pozicijų rizika.

Kredito rizika

27. Kredito rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas įvertinant turtą ir nebalansinius

straipsnius grynąja verte, atsižvelgiant į rizikos koeficientą. Grynoji vertė apskaičiuojama atėmus

banko sudarytus specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams iš atitinkamų straipsnių,

nusidėvėjimą – iš ilgalaikio materialiojo turto, o amortizaciją – iš nematerialiojo turto.

Banko turtas

28. Visi banko balanse parodyti turto straipsniai suskirstomi į nurodytas grupes ir jų grynoji

vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos koeficiento (išreikšto procentais).

29. Banko turtas pagal rizikos koeficientą skirstomas į keturias grupes:

29.1. pirmoji grupė – balansinio turto rizika lygi nuliui:

29.1.1. grynieji pinigai (litais ir užsienio valiuta) kasoje ir kelyje, taurieji metalai ir kitos

mokėjimo priemonės,

29.1.2. lėšos Lietuvos banke,

29.1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių

bankų išleisti vertybiniai popieriai,

29.1.4. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos ir A grupės valstybių vyriausybėms ir

centriniams bankams,

29.1.5. paskolos, išduotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei A grupės

valstybių vyriausybių bei centrinių bankų laidavimus ar garantijas. Jeigu paskola užtikrinama

laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu

ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;

10

29.1.6. paskolos, užtikrintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir A grupės valstybių

vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų įkeistu indėliu tame banke. Jeigu

paskola užtikrinama vertybiniais popieriais ar indėliu tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir

paskolos dalies, užtikrintos vertybiniais popieriais ar indėliu, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika;

29.2. antroji grupė – balansinio turto (aktyvų) rizika lygi 20 proc.:

29.2.1. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos bei A grupės valstybių centrinėms

(išskyrus Vyriausybę) valdymo įstaigoms ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos. Jeigu

paskola užtikrinama laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies,

užtikrintos laidavimu ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika,

29.2.2. paskolos, išduotos A grupės valstybių bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos

korespondentinėse sąskaitose, taip pat paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimus

arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar

vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos

laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika,

29.2.3. paskolos iki vienerių metų (365 kalendorinių dienų), išduotos Lietuvos

Respublikos bankams, indėliai (iki pareikalavimo ir teminuotieji iki vienerių metų) šiuose bankuose

ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, iki vienerių metų paskolos, išduotos pagal šių bankų

garantijas ar laidavimus arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais. Jeigu paskola užtikrinama

laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos

dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc.

rizika,

29.2.4. paskolos, išduotos daugiašaliams plėtros bankams, jų išleisti vertybiniai popieriai,

paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais

popieriais. Jeigu paskola užtikrinama laidavimu, garantija ar vertybiniais popieriais tik iš dalies,

susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu, garantija ar vertybiniais

popieriais, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika,

29.2.5. inkasuotos, bet neperskaičiuotos piniginės įplaukos;

29.3. trečioji grupė – balansinio turto rizika lygi 50 proc.:

29.3.1. paskolos, išduotos Lietuvos Respublikos bei A grupės valstybių vietinėms

valdymo įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos. Jeigu paskola užtikrinama

laidavimu ar garantija tik iš dalies, susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos laidavimu

ar garantija, skirtumas vertinamas 100 proc. rizika,

11

29.3.2. paskolos, visiškai užtikrintos įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis, nuosavybės

teise priklausančiomis skolininkui, ir išduotos neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės, jei

bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl

žemės nuosavybės. Jeigu paskola užtikrinama įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis tik iš dalies,

susidaręs visos paskolos ir paskolos dalies, užtikrintos įkeistomis gyvenamosiomis patalpomis,

skirtumas vertinamas 100 proc. rizika,

29.3.3. sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio išlaidos. Šių straipsnių rizika turi būti

vertinama pagal rizikos koeficientą, nustatytą sutarties šaliai. Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti

sutarties šalies, šie straipsniai vertinami 50 proc. rizika;

29.4. ketvirtoji grupė – balansinio turto rizika lygi 100 proc.:

29.4.1. paskolos B ir C grupių valstybių vyriausybėms ir centriniams bankams, tų

vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus

ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais,

29.4.2. paskolos B ir C grupių valstybių centrinėms ir vietinėms valdymo įstaigoms, tų

įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimus ar garantijas arba

užtikrintos jų vertybiniais popieriais,

29.4.3. paskolos B ir C grupių valstybių bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos

korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų

laidavimus ar garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais,

29.4.4. ilgalaikės paskolos (daugiau kaip vieneriems metams) Lietuvos Respublikos

bankams, terminuotieji indėliai (daugiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose, ilgalaikės

paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimus ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais

popieriais,

29.4.5. įkeisti indėliai bankuose ir kitose kredito bei finansų institucijose,

29.4.6. paskolos, išduotos klientams, nenurodytiems ankstesniuose punktuose,

29.4.7. ankstesniuose punktuose nenurodyti vertybiniai popieriai (išskyrus iš banko

kapitalo atimamas investicijas į kitas kredito ar finansų įstaigas),

29.4.8. ilgalaikis turtas (išskyrus nematerialųjį turtą),

29.4.9. kitas ankstesniuose punktuose neišvardytas turtas, išskyrus tai, kas atimama iš

banko kapitalo.

30. Pavestas valdyti turtas neįtraukiamas apskaičiuojant kredito rizikos kapitalo poreikį.

Nebalansiniai straipsniai

12

31. Nebalansinių straipsnių rizika vertinama dviem etapais.

32. Pirmiausia jie sugrupuojami pagal rizikos grupes, nurodytas 37.1 – 37.4 punktuose.

Vėliau apskaičiuotos nebalansinių straipsnių sumos dar kartą dauginamos iš rizikos koeficiento,

taikomo antrajai sutarties šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta 29.1 – 29.4 punktuose (pvz.:

garantija, išduota Lietuvos Respublikos Vyriausybei, - nulinė rizika; garantija, išduota Lietuvos

Respublikos vietinei valdymo įstaigai, - 50 proc. rizika; garantija, išduota B ar C grupės valstybės

bankui, - 100 proc. rizika ir t.t.).

33. Turto atpirkimo sandorių bei turto pirkimo pagal išankstinius sandorius straipsniai

vertinami pagal rizikos koeficientą, taikomą sandorio objektui, o ne antrajai sandorio šaliai.

34. Nebalansiniai straipsniai, užtikrinti garantija ar laidavimu, vertinami pagal rizikos

koeficientą, taikomą garantui ar laiduotojui, o ne antrajai sandorio šaliai.

35. Visiškai užtikrintiems nebalansiniams straipsniams yra taikoma:

35.1. nulinė rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės bei A grupės valstybių vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų

indėliu;

35.2. 20 proc. rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti daugiašalių plėtros bankų

išleistais vertybiniais popieriais.

36. Kai nebalansiniai straipsniai yra užtikrinti garantija, laidavimu ar kita užtikrinimo

priemone ir jiems taikomas žemesnis rizikos koeficientas, šis rizikos koeficientas taikomas tik tai

daliai, kuri yra garantuota, laiduota arba kitaip užtikrinta.

37. Nebalansiniai straipsniai, išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ar užsienio

valiutos kurso rizika (38 straipsnis), pagal potencialią riziką skirstomi į keturias grupes:

37.1. nebalansinių straipsnių rizika lygi 100 proc.:

37.1.1. garantijos ir laidavimai, turintys požymių, kad bus įvykdyti (blogėja juridinio ar

fizinio asmens, už kurį garantuota ar laiduota, finansinė padėtis ir artėja įsipareigojimo įvykdymo

terminas),

37.1.2. banko išleisti akredityvai, kai iš anksto nėra deponuojamos kliento lėšos,

37.1.3. emitentų (išskyrus kredito įstaigas) akceptuotieji vekseliai,

37.1.4. turto atpirkimo sandoriai,

37.1.5. turto pirkimas pagal išankstinius sandorius,

37.1.6. išankstiniai susitarimai dėl indėlio. Tai sandoriai dėl indėlio kitoje kredito

įstaigoje, kai nustatyta ateities data, periodas, palūkanų norma,

13

37.1.7. nevisiškai apmokėtų banko įsigyjamų akcijų ar kitų vertybinių popierių

neapmokėta dalis;

37.1.8. kiti įsipareigojimai;

37.2. nebalansinių straipsnių rizika lygi 50 proc.:

37.2.1. banko garantijos ir laidavimai, išskyrus nurodytus 37.1.1 punkte,

37.2.2. banko išleisti akredityvai, išskyrus nurodytus 37.1.2 punkte,

37.2.3. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti

garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas daugiau kaip vieneri metai;

37.3. nebalansinių straipsnių rizika lygi 20 proc.:

37.3.1. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti

garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau;

37.4. nebalansiniai straipsniai be rizikos (rizika lygi 0 proc.):

37.4.1. kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti

garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau ir

kurie gali būti anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo ir be jokių sąlygų,

37.4.2. vienkartiniai banko laidavimo raštai muitinei, deponuojant garantuojamą sumą

kaip užtikrinimo priemonę.

38. Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizika

(išvestinės finansinės priemonės ):

38.1. palūkanų normos sandoriai;

38.2. valiutos pirkimo, pardavimo sandoriai.

39. Valiutos pirkimo, pardavimo sandoriai, kurių trukmė 14 ir mažiau dienų, vertinant riziką,

neįtraukiami.

40. Nebalansinių straipsnių, susijusių su palūkanų normos ir užsienio valiutos kurso rizika

(išvestinių finansinių priemonių), rizika skaičiuojama dviem etapais.

40.1. Pirmasis etapas – kiekvienos finansinės priemonės sandorio suma, atsižvelgiant į

sandorio terminą, yra dauginama iš lentelėje nurodytų koeficientų.

Terminas Palūkanų normos

sandoriai, %

Valiutos keitimo

sandoriai, %

Vieneri metai arba mažiau 0,5 2

Daugiau negu vieneri, bet ne daugiau

kaip dveji metai 1 5

14

Papildomai pridedama kiekvieniems

kitiems metams 1 3

40.2. Antrasis etapas – pirmajame etape gautos sumos dar kartą dauginamos iš rizikos

koeficiento, taikomo antrajai sandorio šaliai grupuojant turtą, kaip nurodyta 29.1 – 29.4 punktuose

(pagal 31, 32 punktų nuostatas).

Užsienio valiutos kurso rizika

41. Užsienio valiutos kurso rizikos, įvardijamos tiek bankinėje, tiek prekybos knygoje,

kapitalo poreikis apskaičiuojamas vadovaujantis šiomis taisyklėmis.

42. Atvira valiutos pozicija – tai banko turto (aktyvų) grynosios vertės, jo nebalansinių

pretenzijų ir banko balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas.

43. Ilgoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai) bei

nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus banko balansinius bei nebalansinius

įsipareigojimus ta pačia valiuta.

44. Trumpoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas banko turtas (aktyvai)

bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus banko balansinius bei nebalansinius

įsipareigojimus ta pačia valiuta.

45. Bendroji atvira valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) – tai banko

turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų didesnė suma.

46. Bendroji gryna valiutų pozicija (neįskaitant tauriųjų metalų pozicijos) – tai banko

turimų valiutų atskirai susumuotų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skirtumas.

47. Jeigu bendroji atvira užsienio valiutų pozicija viršija 2 proc. banko kapitalo, užsienio

valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bendrosios atviros valiutų pozicijos ir

tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento (rezultatai

pateikiami B-I priedo 1 stulpelyje). Jeigu bendroji atvira valiutų pozicija yra lygi arba mažesnė

negu 2 proc. banko kapitalo, užsienio valiutos kurso rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas

bendrosios grynos valiutų pozicijos ir tauriųjų metalų pozicijos sumą padauginus iš 8 proc. kapitalo

poreikio koeficiento (rezultatai pateikiami B-I priedo 2 stulpelyje).

48. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvienos valiutos atvira pozicija, kurią sudaro:

48.1. Grynoji neatidėliotino keitimo (spot) sandorių pozicija. Tai visų turto straipsnių ir visų

įsipareigojimų straipsnių, įskaitant ir atitinkama valiuta sukauptas palūkanas, skirtumas;

15

48.2. Grynoji išankstinių sandorių (forward) pozicija. Tai visų gautinų sumų ir visų tų

sumų, kurios turi būti sumokėtos pagal išankstinius valiutų keitimo sandorius, įskaitant valiutos

ateities sandorius bei valiutos apsikeitimo sandorių pagrindinę sumą, neįtrauktą į neatidėliotino

keitimo sandorių poziciją, skirtumas;

48.3. Neatšaukiamos garantijos (bei panašios finansinės priemonės), kurios bus įvykdytos;

48.4. Kitų išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. ,,Pasirinkimo

sandorių rizika”, 165 – 176 p.) pozicijos.

49. Sandorių pozicijos į apskaitą įtraukiamos rinkos verte (nacionaline valiuta pagal

ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius). Išankstinių sandorių

pozicijos gali būti įtraukiamos į apskaitą grynąja esamąja verte (būsimuosius pinigų srautus

įvertinant dabartine kaina). Grynosios esamosios vertės apskaičiavimo procedūros turi būti aiškiai

apibrėžtos banko prekybinės veiklos politikoje.

50. Bendroji atvira valiutų pozicija apskaičiuojama susumavus visas banko turimas užsienio

valiutų trumpąsias ir ilgąsias atviras pozicijas. Jeigu jos nelygios, banko bendrąja atvira valiutų

pozicija laikoma didesnė pozicija.

Riziką ribojantys normatyvai ir jų apskaičiavimas

51. Bankai kiekvieną dieną privalo įvertinti maksimalią atvirą vienos užsienio valiutos

poziciją ir maksimalią bendrąją atvirą užsienio valiutų poziciją.

52. Maksimali atvira vienos užsienio valiutos pozicija neturi būti didesnė kaip 15 proc. banko

kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.

53. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: užsienio valiutos atvira pozicija dalijama iš banko

kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio ir naudotino 3 lygio), ir

dauginama iš 100 proc.

54. Maksimali bendroji atvira užsienio valiutų pozicija (įskaitant tauriųjų metalų poziciją)

neturi būti didesnė kaip 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.

55. Šis normatyvas apskaičiuojamas taip: bendroji atvira valiutų pozicija (įskaitant tauriųjų

metalų poziciją) dalijama iš banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2

lygio ir naudotino 3 lygio), ir dauginama iš 100 proc.

Palūkanų normos rizika

16

56. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su

specifine, tiek su bendrąja palūkanų normos rizika, realizuojant tokias finansines priemones

(nesvarbu, ar jos turi atkarpos palūkanas, ar neturi):

56.1. obligacijas, skolos raštus;

56.2. konvertuojamuosius vertybinius popierius (pvz., privilegijuotąsias akcijas ir

obligacijas). Tai yra tokie vertybiniai popieriai, kurie emitento ar vertybinių popierių turėtojo

pasirinkimu gali būti pakeisti į kitus vertybinius popierius (paprastai į emitento akcijas);

56.3. nekonvertuojamus privilegijuotuosius vertybinius popierius;

56.4. indėlių sertifikatus. Tai banko išleistos skolos priemonės, įrodančios, kad padėtas

indėlis atitinka tam tikrą pinigų sumą, yra nurodyto termino bei turi nurodytą palūkanų normą. Šios

priemonės gali būti perkamos ar parduodamos antrinėje pinigų rinkoje;

56.5. iždo vertybinius popierius;

56.6. komercinius popierius. Tai įmonių išleisti negarantuoti trumpalaikiai pasižadėjimai.

56.7. trumpalaikius skolos vertybinius popierius;

56.8. kintamos palūkanų normos skolos vertybinius popierius;

56.9. valiutų keitimo išankstinių sandorių pozicijas;

56.10. susitarimus dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA). Tai dviejų šalių sandoris

dėl numatomos sutartos sumos ir termino paskolos ar indėlio palūkanų normos sutartą ateities datą.

Sutartą ateities datą klientas arba bankas apmoka sutartos ateities datos palūkanų normos ir esamos

rinkos palūkanų normos skirtumą.

56.11. atpirkimo / atvirkštinius atpirkimo sandorius;

56.12. išvestines finansines priemones, sudarytas 56.1 – 56.8 punktuose nurodytų finansinių

priemonių pagrindu.

57. Finansinės priemonės, kurios skiriasi nuo 56 punkte išvardytų finansinių priemonių arba

yra laikomos sudėtingomis, turi būti aprašytos banko prekybinės veiklos politikoje.

Palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

Grynosios pozicijos

58. Tos pačios finansinių priemonių emisijos ilgųjų (trumpųjų) pozicijų perviršis, palyginti su

trumposiomis (ilgosiomis) tapačių finansinių priemonių (žr. 56 ir 57 p.) pozicijomis, yra kiekvienos

iš šių atskirų finansinių priemonių grynoji pozicija.

59. Skirtingų emisijų finansinių priemonių (žr. 56 ir 57 p.) trumposios ir ilgosios pozicijos

sumuojamos tik tada, kai atitinkamų emisijų finansinės priemonės:

17

59.1. yra tapačios (60 p.);

59.2. tampa tarpusavyje pakeičiamos likus 180 dienų iki išpirkimo, o paskui vienos dalies

(emisijos) skolos priemonės gali būti panaudojamos kitai daliai (emisijai) padengti. Priemonė

laikoma pakeičiama, jeigu ją galima pakeisti kita priemone, turinčia tokių pačių požymių.

60. Finansinės priemonės laikomos tapačiomis, kai atitinka visus šiuos požymius:

60.1. jų emitentas yra tas pats,

60.2. jos yra vienodai traktuojamos emitento likvidavimo atveju,

60.3. priemonės yra denominuotos ta pačia valiuta, jų atkarpos palūkanų norma ir likęs iki

išpirkimo terminas yra vienodi.

61. Prekybos knygos išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius,

žr. ,,Pasirinkimo sandorių rizika”) pozicijos ir visos atpirkimo, atvirkštinio atpirkimo sandorių ir

kitų panašių priemonių pozicijos, prieš apskaičiuojant individualias grynąsias pozicijas, turi būti

išskaidytos į atskiras grupes pagal iki jų realizavimo likusį laiką.

62. Tariamosios pozicijos (žr. 84.2 punktą), kurios atsiranda dėl užsienio valiutų išankstinių

sandorių, susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų normos, apsikeitimo sandorių ir kitų

išvestinių finansinių priemonių išskaidymo į grupes pagal iki jų realizavimo likusį laiką, derinamos,

kai pozicijos yra:

62.1. denominuotos ta pačia valiuta;

62.2. jų atkarpos palūkanų (jeigu tokios yra) skirtumas neviršija 15 bazinių punktų;

62.3. kito galimo perkainojimo data arba likęs iki išpirkimo terminas atitinka 1 lentelėje

pateiktus apribojimus.

1 lentelėIki išpirkimo likęs terminas / kito

galimo perkainojimo dataLeistinas neatitikimas

Mažiau nei vienas mėnuo Ta pati dienaNuo vieno mėnesio iki vienerių metų

7 dienos

Daugiau kaip po vienerių metų 30 dienų

63. Apskaičiuojant kapitalo poreikį specifinei ir bendrajai palūkanų normos rizikai pagal

kiekvieną valiutą atskirai, grynosios pozicijos suskirstomos pagal atskiras valiutas, kuriomis jos yra

išreikštos.

Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

18

64. Specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip: kiekviena

individuali grynoji pozicija, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra ilga, ar trumpa, dauginama iš atitinkamo

kapitalo poreikio koeficiento, kuris nustatomas pagal pozicijos priskyrimą vienai iš 2 lentelėje

pateiktų finansinį pajėgumą parodančių grupių, o gautos pozicijos susumuojamos, neatsižvelgiant į

tai, ar jos ilgosios, ar trumposios.

2 lentelė

Grupė Finansinė priemonėKapitalo poreikio koeficientas, %

1 Nerizikingos skolos finansinės priemonės 0,00

2Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs iki išpirkimo terminas yra mažiau nei 6 mėnesiai

0,25

3Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs iki išpirkimo terminas yra nuo 6 iki 24 mėnesių

1,00

4Pripažįstamos skolos finansinės priemonės, kurių likęs iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 24 mėnesiai

1,60

5 Nepripažįstamos skolos finansinės priemonės 8,00

Pirmoji grupė:

65. Skolos finansinėms priemonėms taikomas 0 proc. kapitalo poreikio koeficientas, jeigu:

65.1. tos priemonės yra išleistos, visiškai garantuotos (laiduotos) arba užtikrintos

vertybiniais popieriais, išleistais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko bei A grupės

valstybių vyriausybių ir centrinių bankų;

65.2. tos priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) B grupės valstybių

vyriausybių ir centrinių bankų, jų likęs iki išpirkimo terminas yra 1 metai arba mažiau, jos yra

išreikštos nacionaline valiuta ir jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta.

Antroji grupė:

66. Pripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 70 p.), kurių likęs iki

išpirkimo terminas yra mažiau nei 6 mėnesiai, taikomas 0,25 proc. kapitalo poreikio koeficientas.

Trečioji grupė:

67. Pripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 70 p.), kurių likęs iki

išpirkimo terminas yra nuo 6 iki 24 mėnesių, taikomas 1,00 proc. kapitalo poreikio koeficientas.

Ketvirtoji grupė:

19

68. Pripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 70 p.), kurių likęs iki

išpirkimo terminas yra daugiau nei 24 mėnesiai, taikomas 1,60 proc. kapitalo poreikio koeficientas.

Penktoji grupė:

69. Nepripažįstamoms skolos finansinėms priemonėms (išvardytoms 71 p.) taikomas 8,00

proc. kapitalo poreikio koeficientas.

70. Skolos finansinės priemonės laikomos pripažįstamomis, jei yra viena iš šių sąlygų:

70.1. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) B grupės

valstybių vyriausybių ir centrinių bankų, jų likęs iki išpirkimo terminas yra daugiau nei 1 metai, jos

yra išreikštos nacionaline valiuta ir jų finansavimas atliekamas įsipareigojimais ta pačia valiuta;

70.2. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai užtikrintos daugiašalių plėtros bankų;

70.3. finansinės priemonės yra išleistos, garantuotos (laiduotos), indosuotos arba

akceptuotos A grupės valstybėse veikiančių kredito institucijų;

70.4. finansinės priemonės yra išleistos, garantuotos (laiduotos), indosuotos arba

akceptuotos B grupės valstybėse veikiančių kredito institucijų ir jų likęs iki išpirkimo terminas yra

vieneri arba mažiau metų;

70.5. finansinės priemonės yra išleistos arba visiškai garantuotos (laiduotos) Lietuvos

Respublikos ir A grupės valstybėse veikiančių kitų finansinių institucijų, kurios pagal tos šalies

teisės aktus skaičiuoja kapitalo pakankamumo normatyvą, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos dėl

investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (93/6/EEB ir 98/31/EB) reikalavimus;

70.6. finansinės priemonės yra išleistos arba garantuotos B grupės valstybėse veikiančių

kitų finansinių institucijų, kurios pagal tos šalies teisės aktus skaičiuoja kapitalo pakankamumo

normatyvą, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos dėl investicinių firmų ir kredito įstaigų kapitalo

pakankamumo (93/6/EEB ir 98/31/EB) reikalavimus, ir jų likęs iki išpirkimo terminas yra vieneri

arba mažiau metų;

70.7. A grupės valstybių valstybės kontroliuojamų emitentų išleistos arba garantuotos

(laiduotos) finansinės priemonės;

70.8. finansinės priemonės yra išleistos arba garantuotos (laiduotos) emitento, kurio

nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikiui apskaičiuoti taikomas 4 proc.

koeficientas (žr. ,,Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika”, 105 p.);

70.9. finansinių priemonių emitentui yra suteiktas ne mažesnis negu nurodyta 1 priede

vertybinių popierių investicinis reitingas arba panašus reitingas pinigų rinkoje ir nėra informacijos

apie jokius žemesnius (neinvesticinius) reitingus.

20

71. Skolos finansinės priemonės, kurių emitentai neatitinka 70 punkte pateiktų reikalavimų, ir

C grupės valstybių skolos finansinės priemonės laikomos nepripažįstamomis priemonėmis.

72. Konvertuojamiesiems vertybiniams popieriams, tokiems kaip obligacijos ir

privilegijuotosios akcijos, kurie laikomi skolos priemonėmis, yra taikomas tas pats kapitalo

poreikio koeficientas kaip ir tų pačių emitentų išleistoms skolos priemonėms.

Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

73. Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas pasirinkus vieną

iš šių standartinių metodų:

73.1. terminų atitikimo metodas,

73.2. trukmės metodas.

74. Pasirinkto metodo pagrindimas turi būti pateiktas banko prekybinės veiklos politikoje.

Terminų atitikimo metodas

75. Terminų atitikimo metodas taikomas įvertinant finansinių priemonių terminą ir atkarpos

palūkanas pagal atskiras valiutas.

76. Su kiekviena finansine priemone, denominuota skirtinga valiuta, atliekami tokie

veiksmai:

76.1. Kiekviena grynoji pozicija yra priskiriama vienai iš terminų grupių, nurodytų 3

lentelėje.

3 lentelė

Zona

Grupė – 3 proc. arba didesnės atkarpos (atkarpa - periodiški palūkanų mokėjimai)

palūkanos

Grupė – mažesnės nei 3 proc. atkarpos

palūkanos

Kapitalo poreikio

koeficientas,%

1 1 mėnuo ir mažiau 1 mėnuo ir mažiau 0,001 – 3 mėnesiai 1 – 3 mėnesiai 0,203 – 6 mėnesiai 3 – 6 mėnesiai 0,406 – 12 mėnesių 6 – 12 mėnesių 0,70

2 1 – 2 metai 1 – 1,9 metų 1,252 – 3 metai 1,9 – 2,8 metų 1,753 – 4 metai 2,8 – 3,6 metų 2,25

3 4 – 5 metai 3,6 – 4,3 metų 2,755 – 7 metai 4,3 – 5,7 metų 3,257 – 10 metų 5,7 – 7,3 metų 3,75

21

10 – 15 metų 7,3 – 9,3 metų 4,5015 – 20 metų 9,3 – 10,6 metų 5,25Daugiau kaip 20 metų 10,6 – 12,0 metų 6,00

12,0 – 20,0 metų 8,00Daugiau kaip 20,0 metų

12,50

Fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal likusį

iki išpirkimo terminą.

Kintamos palūkanų normos finansinės priemonės priskiriamos terminų grupėms pagal laiką,

likusį iki kito galimo perkainojimo.

Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 ir t.t. mėnesiai, turi būti priskiriamos trumpesnio

termino grupei.

Pozicijų, kurios neatitinka 3 lentelėje pateiktos struktūros arba kurios laikomos sudėtingomis,

priskyrimą grupėms reikia aprašyti prekybos knygos politikoje.

76.2. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos termino grupės pozicijos.

Atskirai susumuojamos ilgosios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio

koeficiento, ir trumposios pozicijos, padaugintos iš atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento

(koeficientai nurodyti 3 lentelėje). Iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos ilgosios pozicijos

suma, kuri atitinka iš kapitalo poreikio koeficiento padaugintos trumposios pozicijos sumą toje

pačioje terminų grupėje, yra suderinta ir pagal riziką įvertinta vienos terminų grupės pozicija, o

likusi ilgoji arba trumpoji pozicija yra tos pačios terminų grupės nesuderinta, pagal riziką įvertinta,

pozicija. Paskui apskaičiuojama bendra visų suderintų, pagal riziką įvertintų, visų terminų grupių

pozicija.

76.3. Nesuderintos atskirų grupių pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir

nesuderintas kiekvienos zonos (1, 2 arba 3 zonos) pozicijas.

Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgoji kiekvienos zonos pozicija apskaičiuojama

sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos 3 lentelėje nurodytos zonos terminų

grupės ilgąsias pozicijas. Nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpoji pozicija apskaičiuojama

sumuojant nesuderintas, pagal riziką įvertintas, kiekvienos konkrečios zonos terminų grupės

trumpąsias pozicijas.

Ta atitinkamos zonos nesuderintos ilgosios pozicijos, įvertintos pagal riziką, dalis, kuri yra

suderinta su tos pačios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta, trumpąja pozicija, yra suderinta,

pagal riziką įvertinta, tos zonos pozicija. Ta dalis atitinkamos zonos nesuderintos, pagal riziką

22

įvertintos, ilgosios arba nesuderintos, pagal riziką įvertintos, trumposios pozicijos, kuri negali būti

suderinta, kaip nurodyta anksčiau, laikoma nesuderinta, pagal riziką įvertinta, tos zonos pozicija.

76.4. Nesuderintos zonų pozicijos naudojamos apskaičiuojant suderintas ir nesuderintas

zonų tarpusavio pozicijas.

Apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos, ilgosios (trumposios) pirmosios zonos

pozicijos suma, kuri derinama su nesuderinta, pagal riziką įvertinta, ilgąja (trumpąja) antrosios

zonos pozicija. Taip gaunama suderinta, pagal riziką įvertinta, pirmosios ir antrosios zonų

tarpusavio pozicija. Taip pat apskaičiuojama nesuderintos, pagal riziką įvertintos, antrosios zonos

likusios dalies ir trečiosios zonos nesuderinta, pagal riziką įvertinta, pozicija. Tokiu būdu gaunama

suderinta, pagal riziką įvertinta, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.

76.5. Skaičiuoti galima ir atvirkštine tvarka (pirmiausia apskaičiuojama suderinta, pagal

riziką įvertinta, antrosios ir trečiosios zonos tarpusavio pozicija, o vėliau – pirmosios ir antrosios

zonų tarpusavio pozicija).

76.6. Nesuderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios zonos pozicijos likusi dalis yra

suderinama su nesuderinta trečiosios zonos pozicijos dalimi, kuri lieka po pastarosios zonos

pozicijos suderinimo su antrosios zonos pozicija. Tokiu būdu apskaičiuojama suderinta, pagal riziką

įvertinta, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicija.

76.7. Atlikus 76.4 – 76.6 punktuose nurodytus atskirus suderinimo apskaičiavimus, likusios

pozicijos yra susumuojamos.

77. Bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis nustatomas sudėjus 76 punkte

nurodytų veiksmų metu gautus rezultatus, padaugintus iš koeficiento, nurodyto 4 lentelėje.

4 lentelėPozicijos rūšis Koeficientas, %

Visų terminų grupių suderintų, pagal riziką įvertintų, pozicijų sumos

10

Pirmosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos 40Antrosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos 30Trečiosios zonos suderintos, pagal riziką įvertintos, pozicijos 30Suderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos 40Suderintos, pagal riziką įvertintos, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 40Suderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 150Likusios nesuderintos, pagal riziką įvertintos, pirmosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 100

23

Trukmės metodas

78. Trukmės metodas pagrįstas modifikuotos finansinių priemonių trukmės apskaičiavimu.

79. Su kiekviena valiuta atliekami tokie veiksmai:

79.1. Pagal kiekvienos fiksuotos palūkanų normos finansinės priemonės (neatsižvelgiant į

tai, ar ji turi atkarpos palūkanas, ar neturi) grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos

finansinės priemonės pelningumas termino pabaigoje. Pagal kiekvienos kintančios palūkanų

normos finansinės priemonės grynosios pozicijos rinkos vertę nustatomas tos finansinės priemonės

pelningumas pirmo galimo perkainojimo dieną. Finansinės priemonės pelningumas yra teorinė tos

priemonės diskonto norma.

79.2. Vėliau apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės modifikuota trukmė:

D

Modifikuota trukmė = ,

1 + i

n t Ct å

t =1 (1 + i )t

D = ,

n Ct

å t =1 (1 + i )t

D – finansinės priemonės trukmė;

Ct – pinigų srauto (palūkanų arba pagrindinio mokėjimo) vertė laikotarpiu t;

t – laikotarpiai, kada mokama pagrindinė suma arba atkarpos palūkanos;

n – laikotarpių iki termino skaičius;

i – pelningumas (žr. 79.1 punktą).

79.3. Esamąja rinkos verte įvertintos finansinių priemonių grynosios pozicijos pagal

nustatytą modifikuotą trukmę priskiriamos vienai iš penkiolikos terminų grupių, nurodytų 5

lentelėje.

24

79.4. Kiekvienos grynosios pozicijos esamąją rinkos vertę padauginus iš modifikuotos

trukmės ir tikėtino palūkanų normos pokyčio apskaičiuojama kiekvienos finansinės priemonės

pagal trukmę pasverta pozicija.

5 lentelėZona Modifikuota trukmė Tikėtinas palūkanų normų

pokytis, %1 1 mėnuo arba mažiau 1,00

1-3 mėnesiai 1,003-6 mėnesiai 1,006-12 mėnesių 1,00

2 1-1,9 metų 0,901,9-2,8 metų 0,802,8-3,6 metų 0,75

3 3,6-4,3 metų 0,754,3-5,7 metų 0,705,7-7,3 metų 0,657,3-9,3 metų 0,609,3-10,6 metų 0,6010,6-12 metų 0,6012-20 metų 0,60Daugiau kaip 20 metų 0,60

79.5. Apskaičiuojamos suderintos ir nesuderintos kiekvienos terminų grupės, zonų, zonų

tarpusavio pozicijos, kaip nurodyta 76.2 – 76.7 punkte.

80. 79 punkte išvardytų veiksmų rezultatai dauginami iš koeficiento, nurodyto 6 lentelėje.

6 lentelėPozicijos rūšis Koeficientas, %

Visų terminų grupių suderintų, pagal trukmę įvertintų, pozicijų sumos

5

Pirmosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos

40

Antrosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos

30

Trečiosios zonos suderintos, pagal trukmę įvertintos, pozicijos

30

Suderintos, pagal trukmę įvertintos, pirmosios ir antrosios zonų tarpusavio pozicijos 40Suderintos, pagal trukmę įvertintos, antrosios ir trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 40Suderintos, pagal trukmę įvertintos, pirmosios ir

25

trečiosios zonų tarpusavio pozicijos 100Likusios nesuderintos pozicijos 100

81. Sudėjus gautus skaičius, nustatomas bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo

poreikis.

82. Sudėjus specifinės palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį, bendrosios palūkanų

normos rizikos kapitalo poreikį ir nuosavybės išvestinių finansinių priemonių integruotos palūkanų

normos rizikos kapitalo poreikį (žr. ,,Nuosavybės vertybinių popierių rizika”), nustatomas bendras

palūkanų normos rizikos kapitalo poreikis.

Išvestinių finansinių priemonių (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. ,,Pasirinkimo

sandorių rizika”) ir atpirkimo bei atvirkštinių atpirkimo sandorių išskaidymas skaičiuojant

palūkanų normos rizikos kapitalo poreikį

83. Taikant terminų atitikimo metodą, biržos išvestinių finansinių priemonių ir išvestinių

finansinių priemonių, kuriomis neprekiaujama biržoje, pozicijos turi būti išskaidytos pagal dviejų

sudėtinių dalių metodą.

Dviejų sudėtinių dalių metodas

84. Pagal dviejų sudėtinių dalių metodą finansinės priemonės pozicija skaidoma į dvi atskiras

pozicijas:

84.1. pozicija, parodanti sandorio termino pabaigą;

84.2. bazinė pozicija arba lygiavertė pozicija. Kai finansinė priemonė neturi bazinės

pozicijos (pvz., palūkanų normos apsikeitimo sandoris), išskiriama tariamoji pozicija, kuri parodo

tos finansinės priemonės emitento šalies vyriausybės obligacijos poziciją, kurios terminas lygus

sandorio terminui.

Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai (forwards)

85. Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai skaidomi į dvi atskiras pozicijas: pirkimo valiutos ir

pardavimo valiutos. Kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės

atkarpos vyriausybės obligacija, denominuota atitinkama valiuta.

86. Tokiu būdu sandoris, nederinant pozicijų, išskaidomas į dvi dalis.

26

87. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos nėra perkainojamos (nediskontuojamos), šiems

sandoriams vertinti taikomas terminų atitikimo metodas.

88. Jeigu išankstinių sandorių pozicijos yra perkainojamos (diskontuojamos), šiems

sandoriams vertinti taikomas banko prekybinės veiklos politikoje numatytas metodas (terminų

atitikimo arba trukmės).

Susitarimas dėl išankstinio sandorio palūkanų normos (FRA)

89. Susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos ir kitos finansinės priemonės, kurių

bazinės priemonės yra pinigų rinkos finansinės priemonės, skaidomi į šias dvi dalis:

89.1. Pirmoji parodo laiką iki išankstinio sandorio sutarties galiojimo pabaigos arba iki

susitarimo dėl išankstinio sandorio palūkanų normos sudarymo datos;

89.2. Antroji parodo laiką iki bazinės finansinės priemonės galiojimo pabaigos.

90. Kiekvienos sudedamosios dalies tariamoji pozicija vertinama kaip nulinės atkarpos

emitento vyriausybės obligacija:

90.1. Kiekviena išankstinio susitarimo dėl indėlio sudedamoji dalis yra lygi tariamosios

bazinės finansinės priemonės rinkos vertei;

90.2. Taikant trukmės metodą, kiekviena susitarimų dėl išankstinių sandorių palūkanų

normos sudedamoji dalis yra lygi tariamosios bazinės finansinės priemonės diskontuotai tariamajai

vertei, taikant terminų atitikimo metodą – nediskontuotai tariamajai vertei.

Obligacijų ateities sandoriai (bond futures)

91. Obligacijų ateities sandoriai yra skaidomi į šias dalis:

91.1. Pirmoji sudedamoji dalis yra nulinės atkarpos emitento vyriausybės obligacija. Jos

terminas – tai laikotarpis iki išankstinio arba ateities sandorių galiojimo pabaigos. Jos dydis – tai

išpirkimo dieną gautinų pinigų srautų diskontuota tariamoji vertė (taikant trukmės metodą), taikant

terminų atitikimo metodą – nediskontuota tariamoji vertė.

91.2. Antroji sudedamoji dalis parodo finansinės priemonės bazinę obligaciją. Jos terminas

yra lygus fiksuotos palūkanų normos bazinės obligacijos terminui arba laikui iki kito galimo

perkainojimo, kai palūkanų norma yra kintama.

92. Obligacijų ateities sandorių antrosios sudėtinės dalies vertė yra nustatoma tariamąją

bazinę obligaciją, kuria remiantis sudarytas sandoris, padauginus iš ateities sandorio kainos.

27

Apsikeitimo sandoriai (swaps)

93. Apsikeitimo sandoriai yra skaidomi į šias dalis:

93.1. Valiutų apsikeitimo sandoris suprantamas kaip fiksuotos arba kintamos dalies

kiekviena valiuta pozicija;

93.2. Palūkanų normos apsikeitimo sandoriai taip pat skaidomi į dvi dalis. Kiekviena dalis

priskiriama termino grupei (žr. 3 lentelę) ir yra lygi laikui iki kito galimo perkainojimo.

94. Kiekviena sudėtinė dalis turi būti suderinta.

Atpirkimo / atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

95. Atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba akcijų skolinimo), kai vertybiniai popieriai

pakeičiami kitomis finansinėmis priemonėmis, turi būti parodytas kaip skolinimasis, t.y. trumpoji

pozicija emitento vyriausybės obligacijomis, kurių terminas yra lygus atpirkimo sandorio terminui,

o atkarpa yra lygi atpirkimo sandorio palūkanų normai.

96. Vertybinius popierius, kurie buvo laikomi prieš atpirkimo sandorį, taip pat reikia įtraukti

apskaičiuojant kapitalo poreikį.

97. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (pirkimo-pardavimo arba akcijų skolinimosi) turi būti

parodytas kaip skolinimas, t.y. ilgoji pozicija vertybiniais popieriais, kurių terminas yra lygus

atvirkštinio atpirkimo sandorio terminui, o atkarpa yra lygi atpirkimo sandorio palūkanų normai.

Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika

98. Kapitalo poreikio reikalavimai taikomi prekybos knygos pozicijoms, susijusioms tiek su

specifine, tiek su bendrąja nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, naudojant tokias

finansines priemones (įskaitant ateities sandorių pozicijas):

98.1. akcijas,

98.2. indėlių sertifikatus, išleistus akcijų pagrindu,

98.3. konvertuojamus privilegijuotuosius nuosavybės vertybinius popierius.

Konvertuojami privilegijuotieji vertybiniai popieriai yra tokie vertybiniai popieriai, kuriuos

emitentas ar vertybinių popierių turėtojas gali pakeisti kitais nuosavybės vertybiniais popieriais.

Nekonvertuojami privilegijuotieji nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti vertinami kaip

skolos vertybiniai popieriai (obligacijos).

28

98.4. Konvertuojamuosius skolos vertybinius popierius, kurie gali būti keičiami 98.1, 98.2,

98.3 punktuose nurodytomis finansinėmis priemonėmis, galima traktuoti kaip nuosavybės

vertybinius popierius.

Konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai yra obligacijos savybes turinti skolos finansinė

priemonė, kuri tuos vertybinius popierius turinčios šalies pageidavimu gali būti pakeista

nuosavybės vertybiniais popieriais, paprastai emitento akcijomis.

Konvertuojamieji skolos vertybiniai popieriai turi būti traktuojami kaip nuosavybės

vertybiniai popieriai, kai:

1) anksčiausia įmanoma keitimo data yra anksčiau negu po 3 mėnesių,

2) konvertuojamojo vertybinio popieriaus premija yra mažesnė nei 10 proc.

Kitais atvejais konvertuojamuosius vertybinius popierius bankas turi traktuoti kaip skolos

vertybinius popierius.

98.5. Išvestines finansines priemones, sudarytas 98.1 – 98.4 punktuose išvardytų finansinių

priemonių pagrindu.

Nuosavybės vertybinių popierių kapitalo poreikio apskaičiavimas

99. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo poreikiui

apskaičiuoti nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti suskirstyti pagal šalis, kuriose tie nuosavybės

vertybiniai popieriai yra išleisti.

100. Nuosavybės vertybinių popierių, išreikštų užsienio valiuta, grynosios pozicijos turi

būti perskaičiuojamos nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos banko nustatytus

užsienio valiutų ir lito santykius.

Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos apskaičiavimas

101. Finansinių priemonių, išvardytų 98 punkte, grynosios pozicijos apskaičiuojamos

taip, kaip nurodyta 58 – 62 punktuose (žr. ,,Palūkanų normos rizika”).

102. Tam tikros šalies bendra nuosavybės vertybinių popierių pozicija apskaičiuojama

sudėjus finansinių priemonių grynąsias pozicijas (neatsižvelgiant į tai, ar jos trumposios, ar

ilgosios) pagal atskiras šalis.

103. Kiekviena bendra nuosavybės vertybinių popierių pozicija yra dauginama iš

atitinkamo kapitalo poreikio koeficiento, nustatomo įvertinus likvidumą ir diversifikaciją.

104. Nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas

sudėjus gautas sumas, neatsižvelgiant į tai, ar pozicijos yra trumposios, ar ilgosios.

29

Likvidumo ir diversifikacijos įvertinimas

105. Nuosavybės vertybiniams popieriams, atitinkantiems likvidumo ir diversifikacijos

įvertinimo reikalavimus, taikomas 4 proc. kapitalo poreikio koeficientas. Nuosavybės vertybiniams

popieriams, neatitinkantiems šių reikalavimų, taikomas 8 proc. kapitalo poreikio koeficientas.

Likvidumo įvertinimas

106. Įvertinant likvidumą nustatoma, ar turimi nuosavybės vertybiniai popieriai turi

likvidžių rinkų.

107. Nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių pagrindu yra sudaryti likvidūs nuosavybės

vertybinių popierių indeksai įvairių šalių rinkose, laikomi likvidžiais nuosavybės vertybiniais

popieriais. Likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų sąrašas pateikiamas 2 priede.

Diversifikacijos įvertinimas

108. Įvertinant diversifikaciją nustatoma, ar nuosavybės vertybinių popierių portfelis yra

diversifikuotas, t.y., ar nėra didelės nuosavybės vertybinių popierių koncentracijos. Reikalavimai:

1) likvidžios individualių nuosavybės vertybinių popierių pozicijos turi sudaryti ne daugiau

kaip 10 proc. bendros tos šalies portfelio vertės;

2) likvidžių nuosavybės vertybinių popierių pozicijų, kurios atskirai sudaro nuo 5 iki 10

proc. bendros tos šalies portfelio vertės, suma neturi viršyti 50 proc. bendros tos šalies portfelio

vertės.

Vadovaujantis banko prekybinės veiklos politika, apskaičiuojant bendrą šalies portfelio vertę

įtraukiamos likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų pozicijos, kurios yra išvardytos 2

priede, nors joms atskirai yra taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas ( žr. ,,Nuosavybės

vertybinių popierių indeksai”).

Nuosavybės vertybinių popierių bendrosios rizikos apskaičiavimas

109. Atskirų šalių grynosios pozicijos yra sudedamos (skirtingai, nei nuosavybės

vertybinių popierių specifinės rizikos atveju, čia yra svarbus šalies pozicijos ženklas) ir

apskaičiuojama kiekvienos šalies grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija.

110. Kiekviena grynoji nuosavybės vertybinių popierių pozicija yra dauginama iš

kapitalo poreikio koeficiento. Kapitalo poreikio koeficientas yra 8 proc., išskyrus atvejus, kai

įvykdomi koncentracijos testo reikalavimai.

30

Koncentracijos įvertinimas

111. Jei individuali grynoji pozicija yra didesnė nei 20 proc. tos šalies bendrosios

nuosavybės vertybinių popierių pozicijos, 20 proc. viršijanti dalis neturi būti įtraukta apskaičiuojant

tos šalies grynąją nuosavybės vertybinių popierių poziciją, o turi būti pridėta prie bendrosios

pozicijos. Šiai perteklinei daliai taikomas atskiras 8 proc. kapitalo poreikio koeficientas.

Nuosavybės vertybinių popierių indeksų sandoriai

112. Kiekvieno nuosavybės vertybinių popierių indekso, nurodyto 2 priede, atitinkamos

ilgosios ir trumposios pozicijos turi būti sumuojamos apskaičiuojant grynąją ilgąją ar trumpąją

poziciją, kuriai taikomi nuosavybės vertybinių popierių specifinės ir bendrosios rizikos kapitalo

poreikio koeficientai.

Specifinė likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų rizika

113. Nuosavybės vertybinių popierių indeksų, išvardytų 2 priede, grynosioms pozicijoms

taikomas 2 proc. kapitalo poreikio koeficientas.

Bendroji likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų rizika

114. Skaičiuojant atitinkamos šalies nuosavybės vertybinių popierių bendrąją riziką, turi

būti įtraukta ir nuosavybės vertybinių popierių indekso pozicija, nustatyta susumavus bazinių

finansinių priemonių rinkos vertes.

Mažiau likvidžių indeksų pozicijos

115. Tariamųjų indeksų arba akcijų krepšelio pozicijos, kurios neišvardytos 2 priede, turi

būti vertinamos kaip viena pozicija, nustatyta susumavus bazinių finansinių priemonių rinkos

vertes.

Išvestinių finansinių priemonių vertinimas skaičiuojant nuosavybės vertybinių popierių

rizikos kapitalo poreikį

Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandoriai, išankstiniai sandoriai ir apsikeitimo

sandoriai

116. Nuosavybės vertybinių popierių ateities sandorių, išankstinių sandorių ir apsikeitimo

sandorių pozicijos, pagrįstos atskirais nuosavybės vertybiniais popieriais, jų portfeliais ar

31

nuosavybės vertybinių popierių indeksais, turi būti vertinamos kaip tariamų bazinių finansinių

priemonių ilgosios ar trumposios pozicijos.

117. Bendras nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos kapitalo poreikis yra

nuosavybės vertybinių popierių specifinės rizikos kapitalo poreikio ir nuosavybės vertybinių

popierių bendrosios rizikos kapitalo poreikio suma, įskaitant labai likvidžių nuosavybės vertybinių

popierių indeksų ir mažiau likvidžių nuosavybės vertybinių popierių indeksų kapitalo poreikius bei

116 punkte išvardytų išvestinių finansinių priemonių tariamų bazinių pozicijų kapitalo poreikį.

Palūkanų normos įtaka išvestinėms nuosavybės vertybinių popierių finansinėms

priemonėms (išskyrus pasirinkimo sandorius, žr. ,,Pasirinkimo sandorių rizika”)

118. Išvestinių nuosavybės vertybinių popierių finansinių priemonių (išskyrus

pasirinkimo sandorius, žr. ,,Pasirinkimo sandorių rizika”), kurias lemia palūkanų normos pokyčiai,

kapitalo poreikis apskaičiuojamas taikant tokius rizikos koeficientus:

7 lentelėIki išpirkimo likęs

terminasRizikos koeficientai, %

0 – 3 mėnesiai 0,203 – 6 mėnesiai 0,406 –12 mėnesių 0,701 – 2 metai 1,252 – 3 metai 1,753 – 4 metai 2,254 – 5 metai 2,75Daugiau kaip 5 metai 3,75

119. Pozicijos, kurių terminai yra lygiai 3, 6 mėnesiai ir t.t., priskiriamos trumpesnio

termino grupei.

120. Kiekvienos tariamosios pozicijos kapitalo poreikis yra skaičiuojamas taip:

tariamosios pozicijos rinkos vertė dauginama iš rizikos koeficiento, pateikto 7 lentelėje.

121. Visų tariamųjų palūkanų normos pozicijų kapitalo poreikis pagal šį vertinimą yra

atskiroms pozicijoms taikomų kapitalo poreikių suma. Ši suma (nuosavybės išvestinių finansinių

priemonių integruotos palūkanų normos rizika) yra įtraukiama apskaičiuojant palūkanų normos

rizikos kapitalo poreikį.

Sandorio šalies rizika

32

Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

122. Sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas bet kokiam sandoriui,

pagal kurį atsiskaitymas įvyks ateityje arba atsiskaitymo data jau praleista. Sandorio šalies rizikos

kapitalo poreikis skaičiuojamas atidėtiems mokėjimams, garantinėms įmokoms, įmokoms, kitai

prekybos knygoje įvardijamai sandorio šalies rizikai (pavyzdžiui, jeigu paskola yra perkeliama į

prekybos knygą siekiant apdrausti (hedging) tam tikrą finansinę priemonę, turi būti atskleista

paskolos sandorio šalies rizika), nebaigtiems sandoriams, kai atsiskaityti pagal sandorį uždelsta ne

ilgiau kaip penkias darbo dienas, ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms, atpirkimo ir

atvirkštiniams atpirkimo sandoriams.

123. Atidėtų mokėjimų, garantinių įmokų, įmokų, kitos prekybos knygoje įvardijamos

sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas šių sandorių pozicijas suskirstant į

keturias grupes, kaip nurodyta 29 punkte (žr. ,,Kredito rizika”), jų grynoji vertė padauginama iš tai

grupei nustatyto šalies rizikos koeficiento ir 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.

124. Jei finansinių priemonių pozicijos, kurioms būdinga sandorio šalies rizika, yra

užtikrintos vertybiniais popieriais, joms taikomas tas pats šalies rizikos koeficientas kaip ir tiems

vertybiniams popieriams.

Nebaigti sandoriai

125. Nebaigti sandoriai (unsettled transactions) – tai yra tokie sandoriai (išskyrus

atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius bei akcijų skolinimą ir skolinimąsi), kai pagal sandorį

neatsiskaitoma per penkias darbo dienas po sutartyje numatytos atsiskaitymo datos.

126. Apskaičiuojamas įsipareigojimo sumos ir finansinės priemonės rinkos vertės

skirtumas, jei jis rodo potencialų nuostolį.

127. Kapitalo poreikis yra lygus šio potencialaus nuostolio ir atitinkamo koeficiento,

pateikto 8 lentelėje, sandaugai. Šiuo atveju į šalies rizikos koeficientą neatsižvelgiama.

8 lentelėDarbo dienų skaičius po

sutartyje numatytos atsiskaitymo datos

Koeficientas, %

0 – 4 05 –15 816 – 30 5031 – 45 75

33

46 ir daugiau 100

Ne biržos išvestinės finansinės priemonės

128. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių kapitalo poreikis apskaičiuojamas

įvertinant išankstinio pardavimo bei nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių kainos ir

obligacijų pirkimo sandorių šalies riziką.

129. Ne biržos sandorių (neįskaitant pasirinkimo sandorių, žr. ,,Pasirinkimo sandorių

rizika”), kapitalo poreikis apskaičiuojamas dauginant kreditinį ekvivalentą iš šalies rizikos

koeficiento ir 8 proc. kapitalo poreikio koeficiento.

130. Kreditinis ekvivalentas yra pakeitimo išlaidų (tik tuo atveju, kai sandorio vertė yra

teigiama) ir galimos būsimos kredito rizikos suma.

131. Vertinant sandorio šalies riziką, būdingą ne biržos išvestinėms finansinėms

priemonėms, sandorio šalims yra taikomi 0, 20, 50 proc. šalies rizikos koeficientai.

Pakeitimo išlaidos

132. Pakeitimo išlaidos nustatomos sandorius įvertinus rinkos verte ir nustačius tuos

sandorius, kurie turi teigiamą vertę, t.y. su sandoriais susijusios gautinos lėšos yra didesnės negu

mokėtinos lėšos.

133. Visos finansinės priemonės turi būti vertinamos pagal banko prekybinės veiklos

politikoje numatytą vertinimo politiką.

Galima būsima kredito rizika

134. Galima būsima kiekvieno sandorio kredito rizika yra apskaičiuojama dauginant

tariamąją kiekvieno sandorio vertę iš koeficientų, pateiktų 9 lentelėje.

9 lentelė

Sandorio tipas

Iki išpirkimo likęs terminas,koeficientai, %

Mažiau nei 1 metai

1 – 5 metai Daugiau nei 5 metai

Palūkanų normos (išskyrus bazinius apsikeitimo sandorius) sandoris

1 1,5 2

Užsienio valiutos sandoris 1,0 5,0 7,5

Nuosavybės vertybinių popierių sandoris

6,0 8,0 10,0

34

Tauriųjų metalų sandoris 7,0 7,0 8,0

Biržos prekių sandoris 10,0 12,0 15,0

135. Vienos valiutos palūkanų normos bazinių apsikeitimo sandorių galima būsima

kredito rizika neskaičiuojama. Tokių sandorių kredito rizika turi būti apskaičiuojama pagal

pakeitimo išlaidas.

136. Sandoriams, nepatekusiems nė į vieną iš 9 lentelėje pateiktų penkių kategorijų,

taikomi tokie pat koeficientai kaip ir biržos prekių sandoriams.

137. Užsienio valiutos sandorio tariama suma turi būti laikoma bazinė sandorio suma,

kuri parodo gautiną valiutą, perskaičiuotą nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną Lietuvos

banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.

138. Sandoriai, kurių pakeitimo išlaidos yra neigiamos, iki termino pabaigos gali tapti

sandoriais, kurių pakeitimo išlaidos yra teigiamos. Tokie sandoriai taip pat įtraukiami skaičiuojant

galimą būsimą kredito riziką.

139. Galima būsima kredito rizika priklauso nuo sandorio termino ir palūkanų normos bei

kainos pokyčių. Skaičiuojant galimą būsimą kredito riziką, sandorius reikia suskirstyti į tokias

kategorijas:

139.1. Palūkanų normos sandoriai

139.1.1. Vienos valiutos apsikeitimo palūkanų normomis sandoriai;

139.1.2. Baziniai apsikeitimo valiuta sandoriai;

139.1.3. Susitarimai dėl išankstinio sandorio palūkanų normos;

139.1.4. Palūkanų normos ateities sandoriai;

139.1.5. Kiti panašūs sandoriai.

139.2. Užsienio valiutos ir su tauriaisiais metalais susiję sandoriai

139.2.1. Skirtingų valiutų apsikeitimo palūkanų normomis sandoriai;

139.2.2. Būsimieji valiutų keitimo sandoriai;

139.2.3. Valiutų keitimo išankstiniai sandoriai;

139.2.4. Kiti panašūs sandoriai.

139.3. Nuosavybės vertybinių popierių, biržos prekių sandoriai, panašūs į 139.1 – 139.2

punktuose išvardytus sandorius.

35

Atpirkimo sandoriai

140. Atpirkimo sandorių kapitalo poreikis (K) skaičiuojamas pagal formulę:

K = ((VPpard. – UP)+ KR) x SR x 8proc.,

kur:

VPpard. – parduotų ar perduotų vertybinių popierių rinkos vertė,

UP – užtikrinimo priemonės rinkos vertė,

(VPpard. – UP) – pakeitimo išlaidos,

KR – galima būsima kredito rizika,

SR – šalies rizikos koeficientas.

Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

141. Atvirkštinių atpirkimo sandorių kapitalo poreikis (K) skaičiuojamas pagal formulę:

K = ((UP – VPpirkt.) + KR) x SR x 8proc.,

kur:

UP – užtikrinimo priemonės rinkos vertė,

VPpirkt. – pirktų ar perduotų vertybinių popierių rinkos vertė,

(UP – VPpirkt.) – pakeitimo išlaidos,

KR – galima būsima kredito rizika,

SR – šalies rizikos koeficientas.

Galima būsima kredito rizika (KR)

142. Galima būsima kredito rizika (pridėtinė rizika) yra skaičiuojama pagal formulę:

KR = RDK x BSV,

kur:

RDK – rizikos draudimo koeficientas, nustatytas vertybiniam popieriui arba užtikrinimo

priemonei, jei jos rizikos draudimo koeficientas yra didesnis,

BSV – būsimo mokėjimo sandorio vertė.

Rizikos draudimo koeficientai (RDK):

143. Palūkanų normos sandoriams yra taikomi 10 lentelėje pateikti rizikos draudimo

koeficientai.

10 lentelė

36

Iki išpirkimo likęs terminasRizikos draudimo

koeficientas, %

Mažiau negu metai 0,25Nuo vienerių iki penkerių metų 0,50Daugiau negu penkeri metai 1,50

144. Nuosavybės vertybiniams popieriams visais atvejais yra taikomas 6 proc. rizikos

draudimo koeficientas.

145. Nustatant rizikos draudimo koeficientus, imamas didesnis iš dviejų RDK, taikomų

sandorio sudedamosioms dalims, išskirtoms pagal dviejų sudėtinių dalių metodą. Kai sandorio

sudedamosios dalys yra išreikštos skirtingomis valiutomis, rizikos draudimo koeficientai yra

padidinami 1 proc. Jei sandorį užtikrina A grupės valstybės finansinė institucija, užtikrintai

sudedamajai daliai yra taikomas 0 proc. rizikos draudimo koeficientas.

146. Bendras prekybos knygos sandorio šalies rizikos kapitalo poreikis apskaičiuojamas

sudedant kapitalo poreikius atidėtiems mokėjimams, garantinėms įmokoms, įmokoms, kitoms

prekybos knygos sandorio šalies rizikoms, nebaigtiems sandoriams, ne biržos išvestinėms

finansinėms priemonėms, atpirkimo ir atvirkštiniams atpirkimo sandoriams.

Biržos prekių kainos rizika

Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

147. Biržos prekių kainos rizikos kapitalo poreikis yra apskaičiuojamas pagal terminų

atitikimo metodą.

148. Kapitalo poreikis turi būti skaičiuojamas kiekvienai biržos prekei atskirai. Biržos

prekių pozicijos yra vertinamos rinkos verte, išreikšta nacionaline valiuta pagal ataskaitinę dieną

Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.

Išvestinės biržos prekės

149. Išvestinių biržos prekių pozicijos turi būti įtrauktos į atitinkamas terminų grupes

pagal terminų atitikimo metodą, keičiant jas tariamosiomis biržos prekių pozicijomis bei priskiriant

joms terminus, atsižvelgiant į tai, kad:

1) atskirų biržos prekių ateities ir išankstinių sandorių pozicijos turi būti įtrauktos kaip

tariami dydžiai, išreikšti bareliais, kilogramais ar kitais vienetais;

2) biržos prekių apsikeitimo sandoriai turi būti įtraukti kaip pozicijų serija, lygi tariamam

sandorio dydžiui, kur kiekviena pozicija atitinka apsikeitimo sandorio numatytą mokėjimą ir

37

patenka į atitinkamą terminų grupę. Kai banko pinigų srautai yra teigiami, pozicijos yra laikomos

ilgosiomis, kai banko pinigų srautai yra neigiami,– trumposiomis;

3) kai biržos prekių apsikeitimo sandorio sudėtinės dalys yra skirtingos prekės, kiekviena

dalis turi būti įtraukta į atitinkamą terminų grupę.

Terminų atitikimo metodas

150. Kiekviena biržos prekių pozicija turi būti išreikšta standartiniu matavimo vienetu.

Kiekviena biržos prekė turi būti priskirta vienai iš septynių terminų grupių, pateiktų 11 lentelėje.

151. Ilgosios ir trumposios tam tikros biržos prekės pozicijos suderinamos, kai terminas

skiriasi 10 dienų. Tokių pozicijų nebūtina įtraukti į terminų grupes.

152. Terminų grupės ir skirtumo normos

11 lentelėTerminų grupė Skirtumo norma, %

0-1 mėnuo 1,51-3 mėnesiai 1,53-6 mėnesiai 1,56-12 mėnesių 1,51-2 metai 1,52-3 metai 1,5Daugiau kaip 3 metai 1,5

153. Kapitalo poreikis apskaičiuojamas taip:

153.1. Suderinamos kiekvienos terminų grupės ilgosios ir trumposios pozicijos.

153.2. Pozicijų suma (t.y. ir ilgosios, ir trumposios pozicijos) dauginama iš atitinkamos

biržos prekės rinkos vertės.

153.3. Gautas skaičius dauginamas iš terminų grupės skirtumo normos (1,5 proc.).

154. Likusios nesuderintos pozicijos perkeliamos į kitą terminų grupę ir atitinkamai

derinamos ir t.t.

155. Pozicijų dalims, perkeliamoms į kitą terminų grupę, papildomai yra taikomas 0,6

proc. kapitalo poreikio koeficientas.

156. 15 proc. kapitalo poreikio koeficientas yra taikomas likusiai atvirų pozicijų daliai

(po visų derinimų).

Didelių pozicijų rizika

38

157. Bankinėje knygoje įvardyta didelių pozicijų rizika įvertinama Lietuvos banko

nustatyta tvarka. Prekybos knygoje įvardyta didelių pozicijų rizika, siekiant apskaičiuoti didelių

pozicijų rizikos kapitalo poreikį, įvertinama pagal šias taisykles.

Didelių pozicijų rizikos įvertinimo procedūros

158. Individualių klientų pozicijos, atsirandančios prekybos knygoje, apskaičiuojamos

sumuojant:

158.1. banko kliento išleistų visų finansinių priemonių ilgųjų pozicijų ir trumpųjų pozicijų,

įvertintų rinkos verte, skirtumą (jeigu jis yra teigiamas);

158.2. pozicijas, atsirandančias dėl su klientu sudaromų sandorių, minėtų skyriuje ,,Sandorio

šalies rizika”, ir apskaičiuotas pagal šiame skyriuje aprašytus metodus, netaikant sandorio šalies

rizikos koeficientų.

159. Tarpusavyje susijusių asmenų pozicijos, atsirandančios prekybos knygoje,

nustatomos Lietuvos banko nustatyta tvarka.

160. Bendra individualių ir tarpusavyje susijusių asmenų pozicija apskaičiuojama

sumuojant prekybos knygos pozicijas ir bankinės knygos pozicijas. Banko kliento arba tarpusavyje

susijusių klientų grupės pozicijos lemia didelių pozicijų riziką tuo atveju, kai šių pozicijų vertė

viršija 25 proc. kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1 lygio, 2 lygio kapitalo ir

naudotino 3 lygio kapitalo sumos).

Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

161. 25 proc. kapitalo dydis gali būti viršijamas, kai:

161.1. kliento ar tarpusavyje susijusių asmenų grupės pozicija bankinėje knygoje (toliau–

bankinės knygos pozicija) neviršija 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta

tvarka, t.y. perviršis atsiranda tik dėl prekybos knygos pozicijų;

161.2. bankas taiko didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikio reikalavimą 25 proc. perviršiui.

162. Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis kiekvienam klientui ar tarpusavyje

susijusių asmenų grupei apskaičiuojamas taip:

162.1. Nustatoma bankinės knygos pozicija, kuri yra lyginama su 25 proc. banko kapitalo,

apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.

162.2. Suderinamos trumposios ir ilgosios vertybinių popierių pozicijos, lyginant trumpąsias

pozicijas su ilgosiomis pozicijomis, turinčiomis didžiausią specifinės rizikos koeficientą1.1 Specifinės rizikos koeficientai – tai atitinkami koeficientai, taikomi šiose taisyklėse pateiktų prekybos knygos rizikų kapitalo poreikiui apskaičiuoti, išskyrus užsienio valiutos riziką.

39

162.3. Likusios grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos suklasifikuojamos pagal

specifinės rizikos koeficientus.

162.4. Pirmiausia imamos pozicijos, kurių specifinės rizikos koeficientai yra mažiausi. Visų

rūšių kliento grynosios ilgosios vertybinių popierių pozicijos pridedamos prie bankinės knygos

pozicijos, kol ji tampa lygi 25 proc. banko kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka (1

lygio, 2 lygio kapitalo ir naudotino 3 lygio kapitalo sumos).

162.5. Didelių pozicijų rizikos kapitalo poreikis likusioms grynosioms ilgosioms vertybinių

popierių pozicijoms apskaičiuojamas taip:

162.5.1. jeigu pozicijos perviršis išlieka 10 arba mažiau dienų, pozicijų, viršijančių 25

proc. kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, specifinės rizikos koeficientas dauginamas

iš 200 proc.,

162.5.2. jeigu pozicijos perviršis išlieka daugiau nei 10 dienų, pozicijų, viršijančių 25 proc.

kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka, specifinės rizikos koeficientas dauginamas iš 12

lentelėje nurodytų koeficientų.

12 lentelėPozicijos, viršijančios 25 proc. kapitalo,

apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka,perviršis sudaro

Koeficientas, taikomas specifinės rizikos koeficientui, %

Iki 40 proc. kapitaloNuo 40 proc. iki 60 proc. kapitaloNuo 60 proc. iki 80 proc. kapitaloNuo 80 proc. iki 100 proc. kapitaloNuo 100 proc. iki 250 proc. kapitaloDaugiau kaip 250 proc. kapitalo

200300400500600900

163. Jeigu nuo perviršio atsiradimo praėjo 10 arba mažiau dienų, prekybos knygos

pozicija, susijusi su klientu ar tarpusavyje susijusių asmenų grupe, negali viršyti 500 proc. banko

kapitalo, apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.

164. Perviršis, išliekantis daugiau kaip 10 dienų, negali viršyti 600 proc. banko kapitalo,

apskaičiuoto III skyriuje nustatyta tvarka.

Pasirinkimo sandorių rizika

165. Pasirinkimo sandoris – tai sandoris, suteikiantis teisę, bet neįpareigojantis pirkti arba

parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą datą arba iki jos.

40

Pasirinkimo parduoti sandoris suteikia jo pirkėjui teisę, bet neįpareigoja parduoti sandorio

objektą.

Pasirinkimo pirkti sandoris suteikia jo pirkėjui teisę, bet neįpareigoja pirkti sandorio objektą.

Pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikio apskaičiavimas

166. Apskaičiuojant pasirinkimo sandorių rizikos kapitalo poreikį kiekvienas pasirinkimo

sandoris turi būti keičiamas į tariamąją bazinės finansinės priemonės poziciją pagal delta

ekvivalento metodą.

Delta ekvivalento metodas

167. Delta ekvivalento metodas pagrįstas delta koeficiento, kuris parodo pasirinkimo

sandorio premijos pokyčio ir bazinės finansinės priemonės kainos pokyčio santykį, apskaičiavimu.

Delta koeficientas apskaičiuojamas pagal formules:

,

,

- standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcija, kurios reikšmes galima rasti

statistinėse lentelėse arba pasinaudojus MS Excel funkcija NORMSDIST( ),

(D1) - standartinio normaliojo dydžio pasiskirstymo funkcijos argumentas,

- natūrinis logaritmas,

- bazinės finansinės priemonės rinkos kaina,

- pasirinkimo sandorio atlikimo kaina,

- nulinės rizikos dabartinė metų palūkanų norma, parodyta santykiu,

- bazinės finansinės priemonės kainos svyravimo matas, paprastai parodomas standartiniu

nuokrypiu,

- laikas iki sandorio termino pabaigos, parodytas metais.

Kai pasirinkimo sandoriais yra prekiaujama biržoje, delta koeficientą gali nustatyti pati birža.

168. Tariamoji bazinės finansinės priemonės pozicija yra lygi delta koeficiento ir bazinės

finansinės priemonės rinkos kainos sandaugai.

169. Kiekviena tariamoji pozicija toliau yra naudojama užsienio valiutos kurso, palūkanų

normos, nuosavybės vertybinių popierių kainos, sandorio šalies ir biržos prekių kainos rizikos

kapitalo poreikio apskaičiavimo metodikoje tokiu pačiu būdu kaip ir bet kuri kita tariamoji pozicija.

41

170. Apskaičiuota tariamoji pozicija, parodyta užsienio valiuta, įtraukiama apskaičiuojant

užsienio valiutos rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta skyriuje ,,Užsienio valiutos kurso rizika”.

171. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su finansinėmis priemonėmis (žr. 56 ir 57

p.), įtraukiama apskaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios palūkanų normos rizikos kapitalo

poreikį, kaip nurodyta skyriuje ,,Palūkanų normos rizika”.

172. Apskaičiuota tariamoji pozicija, susijusi su finansinėmis priemonėmis, išvardytomis

98 punkte, įtraukiama apskaičiuojant tiek specifinės, tiek bendrosios nuosavybės vertybinių

popierių kainos rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta skyriuje ,,Nuosavybės vertybinių popierių

kainos rizika”.

173. Kai bazinė finansinė priemonė yra nuosavybės vertybinių popierių indeksas,

tariamoji pozicija yra įtraukiama skaičiuojant kapitalo poreikį, kaip nurodyta 112 – 115 punktuose.

174. Kai pasirinkimo sandoriu prekiaujama biržoje ir jam taikomi kasdieninių papildomų

įmokų reikalavimai, tariamoji pozicija įtraukiama apskaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo

poreikį, kaip kapitalo poreikį garantinėms įmokoms (žr. 123 p.).

175. Kai pasirinkimo sandoriu neprekiaujama biržoje, tariamoji pozicija įtraukiama

apskaičiuojant sandorio šalies rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta 128 – 139 punktuose.

176. Tariamoji pozicija, susijusi su biržos prekėmis, įtraukiama apskaičiuojant biržos

prekių kainos rizikos kapitalo poreikį, kaip nurodyta skyriuje ,,Biržos prekių kainos rizika”.

VI. ATSKAITOMYBĖ

177. Kiekvieną mėnesį bankai Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui

pateikia Kapitalo pakankamumo ataskaitą (6004 forma).

42

1 priedas

MINIMALŪS REIKALAUJAMI INVESTICIJŲ REITINGAI

Minimalūs reikalaujami investicijų reitingai

Vertybiniai popieriai Pinigų rinka

Moody’s Baa3 P3

S&P BBB- A3

FITCH IBCA BBB- F-3

Thomson Bankwatch BBB- TBW3

2 priedas

LIKVIDŽIŲ NUOSAVYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ INDEKSAI

Austrija ATX

Baltijos šalys Baltijos indeksas

Belgija BEL20

Kanada TSE35

Prancūzija CAC40

Vokietija DAX

Italija MIB-30

Japonija Nikkei225

Olandija EOE25

Ispanija IBEX35

Švedija OMX

Šveicarija SMI

Didžioji Britanija FTSE 100

JAV S&P 500

Nasdaq

43