2006/07 nr.1

Ir vėl nauji mokslo metai... Kaip juos pradė-

jome? Kalbamės su gimnazijos direktore Ona Su-

ngailiene.

Diretorė: Skaudvilės gimnazija ugdo Skaud-

vilės, Batakių, Upynos, Eržvilko, Pakražančio seniūni-

jų mokinius. 2006/2007 mokslo metais mokykloje mo-

kosi 415 I – VIII pagrindinio ugdymo klasių mokinių,

279 I – IV gimnazijos klasių mokiniai ir 24 priešmo-

kyklinės grupės vaikai. Yra 27 klasių komplektai bei 2

priešmokyklinės klasės. Mokykloje dirba 60 pedago-

gų, 4 vadovai ugdymui. Amžiaus vidurkis apie 44 me-

tus. Aukštąjį mokslą yra baigę 52, aukštesnįjį - 4, vi-

durinį – 4 mokytojai. Šiuo metu neakivaizdžiai moko-

si 6 mokytojai. Pagal kvalifikacinę kategoriją mokyk-

loje dirba 12 mokytojų – metodininkų, 33 vyresnieji

mokytojai, 2 kvalifikuoti mokytojai, 13 neatestuotų.

Nepilnu krūviu dirba 8 žmonės. Pedagoginio stažo

vidurkis – 19 metų.

2001m. mokykloje pradėtas įgyvendinti prieš-

mokyklinis ugdymas. Šiemet dviejose grupėse yra 24

vaikai. Čia sudarytos tinkamos sąlygos veiklai, poil-

siui, maitinimui, laisvalaikio žaidimams. Tiek pradi-

nio, tiek pagrindinio ugdymo programoje svarbu ne

suteikti daugiau žinių, o ugdyti ir plėtoti mokinio as-

meninę, socialinę, pažintinę bei kultūrinę kompetenci-

ją. Pažymys rašomas lyginant mokinio žinias su stan-

dartais, o ne mokinius tarpusavyje. Vadovaujantis

„Profiliavimo pradmenų nuostatomis“ I– II gimnazijos

klasėse diegiami profiliavimo pradmenys. Tam įgy-

vendinti mokykla siūlo pasirenkamuosius dalykus ir

dalykų modulius matematiniams, kalbiniams, sociali-

niams, ekonominiams, komunikaciniams, informaci-

niams, kūrybiniams, bendrosios kūno kultūros ir kt.

gebėjimams ugdyti, įgūdžių spragoms kompensuoti.

Baigdamas pirmą gimnazijos klasę, mokinys renkasi

profilį, pagal kurį mokysis III – IV gimnazijos klasėje.

Gimnazijoje yra 2 profiliai: humanitarinis su šiuolaiki-

nių kalbų ir socialinių mokslų pakraipomis ir realinis

su tiksliųjų mokslų pakraipa.

Ketvirti metai, kai mokykloje nuo antros kla-

sės mokomasi ankstyvosios užsienio kalbos(anglų).

Nuo šių metų III klasės gimnazistai galėjo rinktis tre-

čiąją užsienio kalbą – vokiečių.

Mokiniai turi galimybę rinktis įvairią popamo-

kinę veiklą. 1 būrelį pasirinko 315 mokinių, 2 būrelius

– 223, 3 būrelius – 82, 4 – 42 mokiniai.

Savas kampas

2006 Spalis

Nr.1(15)

SKAUDVILĖS GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS

Šiame numeryje: • Mokslo metų pradžia • Vasaros kelionės, įspūdžiai... • Gimnazistų egzaminų analizė • Veikla mūsų gimnazijoje

Pirmokėlių sveikinimas su Rugsėjo 1-ąja

Statistika 2004m 2005m. 2006m. Mokėsi 40 63 68

Laikė egz. 40(100%) 62 (98,4%) 68(100%)

Įgijo vidurinį 40(100%) 62 (98,4%) 67(98,5%)

išsilavinimą Baigė su 1 (2,5%) 2 (3,23%) 2 (2,9 %)

pagyrimu Įstojo į aukštąsias 33 (82,5%) 44 (70%) 44(65,7 %)

Iš jų į universitetus 14 (35%) 28 (45%) 26(38,8 %) Mokyklinių egzaminų analizė

Valstybinių egzaminų analizė

Išvados: 1. Geriausiai laiko: biologiją, informacines technologijas, teksto interpretaciją.

2. Blogiausiai mokiniai laiko anglų k. (vertėtų pagalvoti, ar ne per aplaidžiai mokomės, rinkdamiesi šį egza-miną? Red. pastaba) 3. Žymiai pagerėjo istorijos egzaminų rezultatai.

4. Neblogai mokiniai laiko matematikos egzaminus.

5. Mažiau moksleivių renkasi valstybinius egzaminus. Galima daryti prielaidą, kad pagerėjo moksleivių konsultavimo ko-kybė.

2004 metai 2005 metai 2006 metai

Laikė mokyklinius 40 (iš 40) 100 proc.

62 (iš 63) 98,4 proc.

68 (iš 68) 100 proc.

Laikyta mokyklinių egz 118 195 233

Išlaikyta 118 100 proc.

183+12pak 93,8 proc.

231+14pak 99,14 proc.

Aritmetinis vidurkis 6,72 6,56 6,69

2004 metai 2005 metai 2006 metai

Baigė mokinių 40 (iš 40) 100 proc.

62 (iš 63) 98,41 proc.

67 (iš 68) 98,5 proc.

Laikė valstybinius 37 (iš 40) 92,5 proc.

47 (iš 63) 75,8 proc.

45 (iš 68) 66,1 proc.

Laikyta valstybinių egz. 108 142 128

Išlaikyta 84 (77,77%)

116 (81,69%) 114 ( 89,1 %)

Išlaikyta 50-100 30 (35,7%)

38 (32,75%) 33 ( 28,94 %)

Vidurkis 38,33 40,2 37,14

SAVAS KAMPAS, 2006m. spalis 2 psl.

Ona Sungailienė, gimnazijos direktorė Šią vasarą keliavome po Skandinaviją. Su pava-duotoja Ligita aplankėme Švediją ir Norvegiją, pabuvo-jome jų sostinėse. Grožėjomės nuostabia namų architek-tūra, gatvių išplanavimu, idealia tvarka, šiaurietiška ra-mybe ir santūrumu. Akį traukė statinių ir vandens har-monija, fiordų ramybė ir kalnų didingumas. Aplankėme Taliną, Stokholmą, Oslą, per Baltijos jūrą kėlėmės keltu „Romantika“. Gėrėjomis krantų vaizdais, jūros ramybe ir žuvėdrų pulkais, lydinčiais keliautojus. Ypač graži jūra naktį, šviečiant mėnulio pilnačiai. Ekskursija po Stokholmą nustebino miesto margumu ir kosmopolitiškumu. Šis miestas įsikūręs keturiolikoje įvairiausio dydžio salelių, dažnai vadinamas „Šiaurės Venecija“. Gyvena 1,5 mln. žmonių. Aplankėme Rotu-šę, kurioje vyksta iškilmės po Nobelio premijų įteikimo, Riterio bažnyčią, Karalių rūmus, kur gyvena ir dirba karališkoji šeima, Stokholmo katedrą ir kt. Ne mažiau įspūdingas Oslas: miesto Katedra, Ro-tušė, Karalių rūmai, Norvegijos Parlamentas. Gėrėjomės 1994 m. žiemos olimpiados miestu – Lilehameriu. Ste-bėjome jį iš slidinėjimo trasos viršaus.

Vėliau - Jotunheimo nacionalinis parkas, garsėjantis savo aukštais kalnais, ledynais ir giliais ežerais. Čia yra apie 200 viršukalnių, kurių aukštis per 2000 m. Kilome serpantinais į 1430m. aukščio viršukalnę, lipome užsidė-jusios „kates“ į ledyną, kuris kasdien mažėja, nes nu-tirpsta 0,72 m. Ledo liežuviu keliavome susirišę virvė-mis, stebėjome jo įtrūkimus – plyšius. Apie 2 valandas plaukėme didžiausiu Norvegijos fiordu. Akį džiugino aukšti kalnai, juosiantys fiordus, slėniuose įsikūrę mies-teliai ir laivai, laivai... Labai gilų įspūdį paliko fiordų miestas – Berge-nas – vakarinė Norvegijos dalis. Miestą stebėjome pasi-kėlę funikulieriumi į 680 m. aukštį. Iš viršaus regėjome gausybę vandens ir namus, kylančius slėniais į kalnus. Nenusakomas peizažas! Apibendrindama noriu pasakyti, kad kelionė buvo įdomi ir įspūdinga. Stvėrėmės už galvų keliaudamos serpantinais, stebėjomės šiaurietišku tvarkingumu, ūki-ninkavimu, savo krašto meile ir darbštumu. Ši kelionė leido pamatyti visiškai kitokį pasaulį, gyvenimo sąlygas, pagarbą keliautojui ir tūkstantmečius menančią krašto kultūrą.


J. Gasparaitytė, mokytoja Kai ruošiausi kelionei į Čekiją, tikrai nemaniau, kad jos sostinė yra toks nuostabus miestas. Važiavę beveik parą autobusu, prastai miegoję bei šiek tiek su-irzę atvykome į Prahą. Truputį užkandę, pradėjome ekskursiją po miestą. Pirmoji aplankyta vieta – Senato rūmai, jų vidinis kiemas. Jis mus nustebino ne tik pri-žiūrėta aplinka, bet ir fontane plaukiojančiomis įvai-riaspalvėmis žuvimis bei išdidžiai vaikštinėjančiais ir draugiškai bendraujančiais povais. Susipažinome su čekų švietimo sistema, aplankėme garsaus čekų peda-gogo J. A. Komenskio muziejų ir išklausėme paskaitą. Buvo jau įdienoję, kai pasiekėme šv. Vito katedrą. Didžiuliai vitražai, įvairūs puošybos elementai bei gausybė miniatiūrinių skulptūrėlių vaizdavo scenas iš šventųjų gyvenimo. Gavę keliolika minučių poilsiui, prisėdome nedidelėje kavinukėje ir paragavome alaus. Būti Čekijoje ir neišbandyti čekiško alaus! O jis tikrai labai skanus! Gurkšnis kitas ir vėl bėgome, žiūrėjome. Visi įsitikinome, kad Praha — puikus miestas. Buvo-me jau pavargę, kai važiavome žiūrėti ,,šokančių fon-tanų”. Neapsakomai nuskambėjo Čaikovskio “Gulbių ežeras” nakties, vandens ir muzikos dermėje. Antrosios dienos rytą autobusas vežė į Karlštei-no pilį. Kai kildama siaura gatvele pagaliau išvydau ją, stūksančią ant kalvos, norėjosi sustoti toje vietoje am-žiams, nes vaizdas pakerėjo mane. Tai buvo didžiulė XIV a. gotiško stiliaus pilis. Vaikštinėdami jos menė-mis ir klausydami gido pasakojimų trumpam nusikėlė-me į tolimą praeitį... Antroje dienos pusėje mes vėl įsiliejome į gausų turistų būrį ir toliau „tyrinėjome“ Prahą. Rotušės aikštėje užvertę galvas žiūrėjome į di-džiulį bokšto laikrodį, aikčiojome stebėdami senųjų pastatų architektūrą, žymųjį Karolio tiltą. Pasitikusios

didžiulės skulptūros, esančios ant abiejų tilto pusių, masino eiti vis tolyn ir grožėtis atsiveriančiais nuosta-biais Prahos ir upės vaizdais. Išvykome iš Čekijos sos-tinės apie vidurnaktį. Turėjome galimybę pasivaikščio-ti po naktinę Prahą. Net nesinorėjo grįžti namo. Praha, tu mane užbūrei! Tikiuosi, jog aš dar pa-matysiu tavo didingas pilis ir stovėdama ant Karolio tilto pamosiu šv. Vito katedrai, o mane pasveikins Ro-tušės laikrodžio dūžiai.


Virginija Timinskaitė, mokytoja Liepos pabaigoje su sūnum Luku ir jo tėčiu išsiruošėme į kelionę po Gruziją. Tai nebuvo įprasti-nė išvyka į svečią šalį, nes į Gruziją mes vykome kaip į savo antruosius namus, kuriuos, deja, prieš keliolika metų turėjome palikti dėl kilusių neramu-mų. Lukui tai buvo pirmoji pažintis su tėčio gimtine, apie kurią jis buvo girdėjęs tik iš mūsų pasakojimų. Tad ši kelionė buvo tikrai ypatinga, nes mūsų laukė ne tik savi namai, bet ir tiek metų nematyti draugai, giminės, kaimynai. Mes žinojome, kad pasibaigus karams ir suirutėms šalis išgyveno tikrai nelengvus laikus, kad trūko būtiniausių dalykų, nebuvo kuo šildyti būstą ar gaminti valgį. Kaip atrodo mūsų na-mai, kaip susiklostė mūsų pažinotų žmonių likimai, kokia dabar toji Gruzija, garsėjusi svetingumu ir puikiais vynais, ugningais šokiais ir daugiabalsėmis liaudies dainomis, nuostabia gamta, dangų remian-čiais kalnais ir derlingomis lygumomis? Manau, ne-sunku įsivaizduoti, koks jaudulys mus apėmė, kai lėktuvas ėmė leistis Gruzijos sostinės Tbilisio oro uoste... Mūsų jau laukė giminaičiai, ir apie 5 valandą ryto mes skriejome pustuštėmis šio didžiulio, per milijoną gyventojų turinčio miesto ryškiai apšviesto-mis gatvėmis, o akį vėrė tviskančios prabangių pa-rduotuvių vitrinos, šventiškai iliuminuoti pastatų fasadai, net medžiai. Naktinis Tbilisis mus tiesiog pribloškė savo grožiu. Namai mus pasitiko lygiai tokie pat, kokius palikome prieš keliolika metų, čia tarsi sustojo lai-kas: ant sienų - mūsų vaikų (dabar jau jie suaugę) piešiniai ir nuotraukos, stalčiuose - sąsiuviniai su tenykščių klasiokų prisiminimais ir palinkėjimais, lentynose - vaikiškos knygelės, žaislai, komodoje radau net dukrų lėlių drabužėlius. Tačiau kai rytą pažvelgėme pro savo buto lan-gą ar vėliau išėjome pasižvalgyti po artimiausias gat-ves, supratome, kad laikas čia nė minutei nebuvo sustojęs. Aplink virte virė statybos(kai kurias vietas sunkiai beatpažinome), vietoj mūsų atminty dar išli-kusių pilkšvų senų namų stiebėsi šviesiom pasteli-nėm spalvom dažyti daugiaaukščiai, ir, nors matėsi, kad ne visuose butuose esama gyventojų, aplinka buvo nepriekaištingai sutvarkyta - klojami šaligat-viai, asfaltuojamos gatvės. Buvo malonu vos per ke-lis žingsnius nuo savo namų pamatyti įsikūrusią Lie-tuvos ambasadą. Kaip vėliau sužinojome ir pamatėme, statomi ne tik gyvenamieji namai, bet įrengiami atrakcionų parkai ir spalvoti fontanai, sporto aikštynai bei pra-mogų centrai, ir ne tik miesto centre, bet ir nuošales-niuose mikrorajonuose, o štai visai neseniai užbaigta įspūdingo dydžio šventovė – Šv. Trejybės bažnyčia, kuriai lėšas aukojo visi gyventojai ir kuri, mano ma-nymu, turėtų simbolizuoti visos Gruzijos atgimimą, nes ji iškilo pačiu sunkiausiu šiai šaliai metu.

Apžiūrėję Tbilisio įžymybes, apsilankę seno-joje Gruzijos sostinėje Mcchetoje, pasimatę su drau-gais, giminaičiais, vėl leidomės į kelią – į Luko tė-čio gimtąjį miestą, kuris savo dydžiu ir gyvenimo būdu labai primena Skaudvilę. Išsidėstęs jis šiaurės vakarų Gruzijoje, tarp kalnų, iš ten jau matyti snie-guotos Kaukazo viršukalnės. Luko seneliai jau se-niai iškeliavę Anapilin, tad jų namelis tuščias, jį pri-žiūri kaimynai. Tėvų namų Gruzijoje paprastai ne-parduoda, jie pereina iš kartos į kartą, gyvenantys miestuose juose leidžia atostogas. Tad vasarą šis ne-didelis miestelis pilnas vietinio ir atvykusio jaunimo, vyksta koncertai, diskotekos. Dienas čia leidome pasakiškai ramiai, nuolat supami draugų, kaimynų ir giminaičių, nuo alinančio vasaros karščio slėpdamie-si seno riešutmedžio paunksmėje. Jį prieš pusšimtį metų pasodino Luko senelis. Įsimintiniausia diena buvo senelių kapų lankymas. Jie palaidoti kalnuose, senose giminės kapinaitėse. Ten esanti koplyčia da-tuojama X amžiumi, dabar ji restauruojama. Mūsų paskutinis kelionės po Gruziją tikslas buvo pailsėti prie Juodosios jūros. Apsistojome netoli Turkijos sienos esančiame kurorte Kobuletyje, gyvenome viešbutyje, prie pat jūros kranto. Smaragdinės spal-vos jūra buvo nuostabiai šilta ir skaidri, tikra palaima buvo pasinerti į jos bangas. Kelis kartus greta žmo-nių pastebėjome besipliuškenančius delfinus. Nė ne-pajutome, kaip prabėgo laikas, palikęs mums nuo-stabiausių vasaros prisiminimų.

Prie Šv. Trejybės bažnyčios


Projektas “Ančia” Rasa Šiurienė, direktorės pavaduotoja Laimėjus vasaros poilsio projektą „Ančia“, 95 moki-niai iš socialiai remtinų šeimų turėjo galimybę turinin-gai leisti vasaros atostogas, keliauti, dalyvauti sporti-nėse varžybose, susirinkimuose ir įvairioje kitoje veik-loje. Labiausiai vaikams patiko kelionė į Palangą. Mokiniai susipažino su miestu, apžiūrėjo architektūri-nius paminklus, pamatė daug žymių žmonių. Kadangi liepos saulė negailėjo kaitrių spindulių, daugiausia laiko vaikai praleisdavo prie Baltijos jūros. Čia jie sta-tė smėlio pilis, žaidė kamuoliu, gaudė šėlstančias ban-gas. Dalis mokinių prie jūros buvo pirmą kartą. Stovyklos metu mokiniai buvo drausmingi, linksmi, draugiški. Dėkoju mokytojams R. Marozie-nei, V. Verpečinskienei, S. Anulienei, L. Stulgienei, R. Stankienei, J. Mockienei, A. Beišienei, J. Šiuriui, V. Ivoškienei, A. Gudaitytei, D. Eitutienei, K. Monsta-vičienei, S. Zablockienei, rašiusiems ir padėjusiems įgyvendinti šį projektą.

Palangoje

Prie Baltijos jūros

Susitikimas su scenos žvaigžde Ričardas Stanevičius, 8a kl. Per vasaros atostogas buvau pas pusbrolį Gargžduose. Tuo metu vyko “Gargždų šventė”, kur dainavo dainininkas Andrius Mamontovas. Man teko laimė susitikti su juo. Po koncerto su pusbroliu paprašėme autografo ir nusifotografuoti. Jis malo-niai sutiko. Tai man ilgai išliks atmintyje, nes ne kiekvie-ną dieną sutinki žvaigždę.

Auoširdžiausi sveikinimai moky-tojai Elvinai Aikitinaitei, sūnui gimus.


Dainininkas A. Mamontovas mielai sutiko nusifo-tografuoti

Aeapsirikote. Tai tikrai įžymusis šokėjas iš LT UAITED

Mokyklos pirmūnų išvykos Spalio 18 d. 6 – 8 kl., bei Ib ir Ic kl. pirmūnai vyko į ekskursiją į Kauną. Keliavo 45 pirmūnai. Net 13 pirmūnų iš 7a, 10 – 6a, po 6 iš 8a ir Ic, iš kitų klasių po 1 – 2 mokinius. Mokiniai aplankė Tado Ivanausko botanikos sodą, pavaikščiojo po Laisvės alėją, susipažino su Kauno miestu, o vaka-re muzikiniame teatre žiūrėjo spektaklį „Bremeno muzikantai“. Tokia pat dovana, t.y. nemokama ekskursija, pasinaudos ir I –IV gimnazijos klasių 35 mokiniai. Jie spalio 26 dieną vyks įekskursiją į Klaipėdą, susipažins su miesto įžymybėmis, lankysis pajūryje, o vakare žiūrės muzikinį spektaklį „Eugenijus Oneginas“ pagal to paties pavadinimo A. Puškino romaną. Kelionės išlaidos finansuotos iš moksleivio krepšelio lėšų. Tai pirmoji ekskursija mūsų pirmūnams, tikimės - ne pas-kutinė.

Projektas „Tavo žvilgsnis“ Mūsų gimnazijos mokiniai aktyviai dalyvauja verti-mų ir iliustracijų projekte „Tavo žvilgsnis“. Pirmame etape dalyvavo 57 mūsų mokyklos vertėjai (4 – 11 kl.) ir 11 iliustratorių. Į antrą turą pateko 30 vertėjų ir 3 iliustratoriai. Spalio 11 d. Siemens arenoje rinkosi visi antrojo turo daly-viai, vyko apdovanojimai, o po to - koncertas. Visi antrojo turo dalyviai apdovanoti Padėkos raštais už sėkmingą dalyvavimą vertimų ir iliustracijų pro-jekto „Tavo žvilgsnis“ I - ame ture. Už labai gerai įvertintą darbą gavo diplomus: Vytautė Šležaitė IIa kl., Toma Petkutė ir Simona Paldavičiūtė

IIc kl., Edita Karosaitė III a kl., Martynas Kasparai-tis 5a kl., Tautvydas Jurevičius 6 a kl., &eringa Kal-kiutė Ia kl., Milda Valantiejūtė IIa kl., už puikias iliustracijas: Sigita Raminkytė 4 b kl., Roberta Joku-bauskaitė 8 b kl. Už sėkmingą dalyvavimą vertimų ir iliustracijų projekte Padėkos raštas įteiktas ir gimna-zijai. Dėkojame dalyviams bei nugalėtojams, tariame ačiū juos ruošusiems mokytojams: Rasutei Marozienei, Virginijai Timinskaitei, Genovaitei Simanauskienei, Kristinai Monstavičienei, Andželai Gudaitytei, Jurgi-tai Gasparaitytei, Danutei Eitutienei, Virginijai Ivoš-kienei, Irenai Pudžiuvienei, Rasutei Kaminskienei.

Rinkimai į Lietuvos Mokinių parlamentą Spalio 12 dieną mokykloje vyko kandidato į Lietuvos Mokinių parlamentą rinkimai. Rinkimuose dalyvavo I- IV gimnazijos klasių mokiniai. Buvo iškeltos dvi kandidatūros: Vytautės Šležaitės IIa kl. ir Rūtos Šepokaitės II h. kl. Nežymia balsų persvara rinkimus laimėjo gimnazijos prezidentė Vytautė Šležaitė. Spalio 26 d. vyks rinkimų į Lietuvos Mokinių parlamentą rajoninis turas. Jame dalyvausiančiai Vytautei linkime sėkmės.

Svečiai iš Belgijos Neseniai mūsų gimnazijoje lankėsi mokinių delega-cija iš Belgijos. Jie susipažino su mūsų mokykla, domėjosi jos veikla. Svečiams labai patiko mūsų gimnazija, džiaugėsi šiltu priėmimu.

Tomas Šiurna, 5b kl. Į Vilnių, smagiai pasišnekučiuodami, iš mokyklos kiemo išvažiavome septintą valandą ryto. Važiuojant matėme daug gražių kraštovaizdžių. Apie devintą valandą buvome prie “Bernelių užei-gos”. Apžiūrėję sodybą, pasidžiaugę jos grožiu, apie vienuoliktą valandą pasiekėme Vilnių, Siemens areną. Pirmiausia apžiūrėjome tekstų iliustracijų parodą. Vėliau ėjome į salę, kurioje vyko apdova-nojimų renginys. Iš mokyklos kvietė po atstovą atsiimti mokyklai skirtų dovanų. Po renginio buvo įvairių tautų liaudies dainų ir šokių koncertas. Po visko važiavome į “Akropolį”. Papramogavę linksmi grįžome namo.


Įspūdžiai iš kelionės

Kaip jau įprasta, kiekvienais metais mūsų mokykloje per Mokytojo dieną dvyliktokai ren-Kaip jau įprasta, kiekvienais metais mūsų mokykloje per Mokytojo dieną dvyliktokai ren-Kaip jau įprasta, kiekvienais metais mūsų mokykloje per Mokytojo dieną dvyliktokai ren-gia savivaldos dieną, pavaduoja mokytojus. Ir kaip jiems sekėsi?gia savivaldos dieną, pavaduoja mokytojus. Ir kaip jiems sekėsi?gia savivaldos dieną, pavaduoja mokytojus. Ir kaip jiems sekėsi?

Domas Mikalauskis: Vadavau mokytoją Janiną Regelskie-nę. Mokiau žemesnių klasių mergai-tes. Buvo gan įdomu pabūti mokyto-jos vietoje. Tą dieną buvo tik trys pamokos, todėl nebuvo sunku. Moki-niai supranta, jog mes tik pavaduojam tikruosius mokytojus, todėl nevisada klauso. Bet buvo labai linksma. Judita Žukauskaitė: Labai patiko dirbti mokytoja, bet tai sunkus ir varginantis darbas. Vaida Pilkytė: Mokytojauti man patiko, mokiniai visi buvo pakankamai geri ir ramūs, bet kasdien mokytojo pareigų užimti nenorėčiau. Kristina Pilkytė: Būti pavaduotoja man patiko, nors tai sunkus darbas. Sunkoka visų klausi-nėti, kokia jiems pamoka, kodėl ne pamokoje ir eiti padėti susitvarkyti. Vaidas Butavičius: Mokytojaut patiko, bet mokytoju būti nenorėčiau. Sandra Steigvilaitė: Mokytoja būti nenorėčiau, bet moky-tojaut patiko. Solveiga Gerdauskaitė: Vadavau mokytoją Rasą Marozienę. Buvau sužavėta mažųjų pirmokėlių sumanumu ir šiltu priėmimu. Likau labai patenkinta šiuo darbu. Giedrė Skarbaliūtė: Man patiko dirbti su pradinių klasių mokiniais, bet pamačiau, koks yra sunkus mokytojo darbas. Ernesta Šedbaraitė: Man patiko dirbti mokytoja. Norėčiau pakartoti. Justinas Šeštokas: Mokytoju būti nenorėčiau, bet vienai

dienai visai nieko. Petras Jankauskas: Buvo neblogai. Būti kūno kultūros mokytoju norėčiau. Ignas Šepoka: Nu... man patiko, tik labiau patiko vyresnius mokyti: 10 ir 11 – tokus. Norėčiau pakartoti. E. Gerulis: Mokytojų dieną buvo labai gera at-mosfera mokykloje. Buvo linksma ir gan smagu būti mokytoju ir pajust, ką tai reiškia. Aš vadavau fizikos moky-toją. Mokytojauti tikrai nėra lengva, tai atsakingas darbas, bet įdomus. Laura Jankauskaitė: Aš dėsčiau rusų kalbą. Kadangi buvo mokytojų diena, mokiniai nelabai norėjo mokytis. Visi atėję prašydavo pažymių, tik, aišku, gerų, bet aš nera-šiau. Mokiniai buvo pakankamai ra-mūs, tik mažesni labiau triukšmavo. Rusų kalbos mokytoja būti nelabai patiko, nes rusų kalbą nelabai pati moku. Iš tikrųjų mokytojams nėra lengva, ypač tai pastebėjau, kai šešto-kus mokiau skaityti. Mokytojai pamo-koms ruošiasi tiek pat, kaip ir moki-niai, kartais net daugiau, bet jie išma-no savo amatą, todėl ir yra mokytojai. Vita Kubiliūtė: Mokytoja būti tikrai nenorėčiau, nes tai sunkus darbas. Reikia turėti daug kantrybės. Mo-kiniai sunkiai suvaldomi, ypač žemesnių klasių. Sun-ku susikalbėti, išvis nesi-skaito su vyresniu. Šiaip tai buvo įdomu mokytojaut, supratau, kad mokytojų darbas sunkesnis nei įsi-vaizdavau.

Giedrė: Pakeičiau mokytoją Gudavičienę. Nebuvo labai sunku, stengiausi sutarti draugiškai, pamokas vedžiau žaidimų forma, tai nekilo didelių problemų su drausme. Pradinių klasių mokytoja sugebėčiau dirbti, bet reikia apsišar-vuoti kantrybe. Manau, reikia mylėti vaikus ir viskas išeis savaime. Donata Šegždaitė: Aš dirbau vietoje mokytojos Anulie-nės 2a klasėje. Vaikų klasėje nedaug, todėl labai gerai sutarėme, draugavo-me, per pamokas darėme įvairias už-duotis, skaitėme, lipdėme, piešėme. Mokiniai, buvo labai geri. Per pe-rtraukas draugiškai pakalbėdavome apie draugus, mokslus. Kai baigėme pamokas, gavau rožių nuo mergaičių. Mokytojų diena — labai graži šventė. Man asmeniškai mokytojų diena labai patiko. Aš labai myliu vaikus ir tikrai labai norėčiau dirbti pradinių klasių mokytoja ar darželio auklėtoja. Bet negalėsiu ja būti, nes reikia matemati-kos žinių, o matematika man nelabai gerai sekasi.

Vyrai mokytojai turėjo apie ką pagalvoti

Aeatsiliko ir mokytojos

Dėkojame dvyliktokams už įdomiai or-

ganizuotą mokytojų dieną.

Mokytojai


Redkolegija: Redaktorė: Rasa Marozienė Korektorė: Ona Sungailienė Maketuotojas: Gediminas Marozas Jaunieji korespondentai: R. Šiurytė, E. Mosteikaitė, N. Kalkiutė, G. Skarbaliūtė, D. Marozas, T. Šiurna, V. Jakštaitė, L. Skarbaliūtė, M. Jorudaitė.

Documents

2006/07 nr.1