2008 RUGPJŪTIS

2008 RUGPJŪTIS WWW.PRAVDA.LT

4408

32008 RUGPJŪTIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Ne samdinys iš Pietų Afrikos, sugautas konspiruo-jantis prieš Pusiaujo Gvinėjos režimą ir pakabin-tas už paslėpsnių kelioms dienoms virš žiurkių, ne elitinis būrys Brazilijoje, naikinantis korumpuotus policininkus, ir net ne Brianas iš Nazareto yra mano įkvėpimas. Mane įkvepia ratų blokuotojai.

Jie įkvepia gyvenime stengtis. Tėvai jau gali savo vaikams grūmoti nesimokymo pasekmėmis. „Dirbsi gatvėje“, – gali sakyti mama (turėdama galvoje visai ne prostituciją) dvejetukininkei dukrai. Tiesa, mo-terims bent jau Lietuvoje ratų blokuoti nesinori. Nekaltinu.

Faktas: niekas pasaulyje nedirba mažiau vertinamo darbo, niekieno darbas nesukelia tiek vienpusiškų blogų emocijų, pykčio ir ašarų kasdieniame gyveni-me, kiek kasdienės stovėjimo prievaizdų atakos.

Geras ratų blokuotojas negirdi „ačiū“, „o, kaip malonu“, „Jums taip pat geros dienos“ ir panašių skystablauzdžiams profesionalams rezervuotų žo-džių. Ratų blokuotojas, jau iš tolo pranešdamas apie save švyturiuotu VW Caddy ar panašiu teisingumo įrankiu, nuteikia „klientą“ ne geriau nei Dresdeno gyventojus nuteikė danguje pakibę sąjungininkų bombonešiai. Žinai, kad turi bėgti.

Ratų blokuotojai mane įkvepia būti geresniam: ne-mušti, nebausti, neblokuoti net neteisaus žmogaus. Blokuotojams neleidžiami dialogai, šypsenos (ne-bent sarkastiškos) ar supratingumas. Savivaldybės siųsti maitvanagiai įkvepia būti žmogiškesniam; pri-siminti, kad net Wall-E ir artišokas turi širdį.

Tramdomaisiais mašinų marškiniais ginkluoti blogų žinių nešėjai, papildomos miestiškos įtampos kū-rėjai gadina gyvenimus. Kiek pasimatymų baigėsi nelaimingai, kiek žmonių patyrė stresą, kiek jų pa-

VYR. REDAKTORIUS KRISTUPAS SABOLIUS [email protected]ČIOJI REDAKTORĖ INGA NORKE [email protected] TOMAS AUKSARANKIS [email protected]ĮVYKIAI [email protected], DAINA DUBAUSKAITĖ FOTO MR. BOMBASTICK, CREEPDIZAINAS MARULIS [email protected], MARGAPIEVA [email protected] ADA PAUKŠTYTĖ, ALEKSANDRA PIKTYTĖ, APOLOMINAS, ASTA OSTROVSKAJA, BALTA, BONANU, BONG, CARLO MANDRAKE, ELLE DRIVER, JUODA, JUSTĖ MALDŽIŪNAITĖ, TANIA REX, VYTUKAS, VLADIMIRAS TRUDNIKOVAS, ZANĖ IR GUNARS BAKŠEJEVAIRINKODAROS VADOVĖ GIEDRĖ BRAŽIŪNAITĖ [email protected] NORBERTAS SEREIKAREKLAMA EGLĖ PRAŠČIŪTĖ [email protected]ĖJAS UAB „IDĖJŲ REVOLIUCIJA“, SAVIČIAUS G. 13/2, 01127, VILNIUSSPAUDĖ UAB „SPAUDOS KONTŪRAI“P44 NEMIGA, 2008 M. RUGPJŪTIS, TIRAŽAS 30 000 EGZ., TIESA IŠEINA KAS MĖNESĮ, [email protected]ŠELIS ANDREA KWANG

INSPIRADO

WWW.PRAVDA.LT

vėlavo į darbo pokalbį – viskas per tuos prievartinius ratų batsiuvius.

Nors ir suvaržyti įstatymų, urbanistiniai budeliai naudoja juos vykdydami socialinius išpuolius. Pats mačiau, kaip sukaišiojo pagalius į vestuvinių limuzi-nų ratus, vos tik svarbiausią gyvenimo patyrimą iš-gyvenantieji nutarė sustoti ir įsiamžinti. Blokuotojų kerštas naujoms šeimoms, kurios gal važinės vienu automobiliu vietoje dviejų? Noras įrodyti, kad net limuzinai lygūs prieš blokišių?

Jie įkvepia palikti žymę, kitokią nei antausis. Google’as sako, kad ratų blokuotojo niekas neapra-šinėja, niekas nefilmuoja ir jau tikrai neapdainuoja. Blokuotojas užknisa, bet turbūt nepakankamai, kad patektų bent į pusėtiną tinklaraštį. Amžinoje indife-rencijos zonoje.

Ar yra kas blogiau už ratų blokuotoją? Juos ganantis Imbrasas? Bet net jis medį pasodina. Duobkasys? Nesąmonė, kiekvienas dirbęs paliudys, kad tai vi-somis prasmėmis gilus užsiėmimas, be to, gotiškai romantiškas. Net šėtonas turi fanų, o su ratų blo-kuotoju susidūrę yra jo priešai iki gyvenimo galo. Artimiausias jam būtų pusbrolis, viešojo transporto kontrolierius, tačiau jo ir baudos mažesnės, ir laiko mažiau gaišina, be to, kartais paleidžia ir kyšio ne-labai įduosi.

Blokuotojus sugadina aplinka – kenčiantys žmonės ima kurti galios iliuziją, iškreiptą pasitenkinimą situacijos suteiktu valdžios pjedestalu. Jie įkvepia vengti puikybės.

Laidotuvių verslas purvinas ir baisus. Bet net laido-tuvių namų vadybininkas gali pavadinti save angelų liftininku. O ką ratų blokuotojas? Jis stabdo visų gyvenimą, įkvėpdamas mane.

MARG

APIE

VA

Reklama


ĮSTATYMU RUSIJOJE UŽDRAUSTA EMO KULTŪRAGaila vaikų, kad ir kokie nykūs būtų.PLASTINĖS OPERACIJOS, IR VĖLIš paparacinių Madonnos nuotraukų matosi, kad grožio peilis paryškina beviltišką senatvę.DAINUOJANTYS MODELIAINaujausia, Daisy Lowe, pragydo susidėjusi su Marku Ronsonu.BEPRASMYBĖPvz., laukti „Guns’N’Roses“ – „Chinese Democracy“.IŠNIEKINTA ŽALUMAMinimalistinių kapitalistų dangoraižiai Vingio parke.VERKIA IŠTINKLINTI LENKŲ POLICININKAIJiems užblokuoti prisijungimai prie nasza-klasa.pl

Yra žmonių, kurie nemigą patiria tris-keturias dienas iš eilės, visą savaitę ar metų metus, ir nieko. Priešingai, jie tampa filmų personažais, juos vadina genijais. Insom-niakai kuria dainas apie nemigą, rašo knygas ir valdo valstybes. Dabar nekalbame apie tą nemigą, kai išeini iš namų penktadienį ir vos randi kelią namo sekmadienį. Kitokia nemiga yra ta, kai tavo noras užmigti prilygsta penkiolikai gimtadienio norų, pučiant žvakutes. Bet tu negali užmigti.

Du tūkstančiai antrais metais kino teatruose rodė filmą „Nemiga“. Jame Al Pačino vaidino nemigos kankinamą detektyvą. Filmo vizažistams teko sukurti nemiegančio vyro įspūdį ryškinant paakių maišelius. Žymiai patrau-klesnis kino istorijos insomniakas buvo Robertas De Niro filme „Taksistas“, kuris nemigos problemą išspren-dė susirasdamas naktinį taksisto darbą.

Dvidešimto amžiaus aktorei ekscentrikei Marlenai Di-etrich niekada neteko vaidinti nemigos kankinamo per-sonažo, nes ji ir taip naktimis negalėdavo užmigti. Šį sutrikimą Marlena gydydavo valgydama sumuštinius su sardinėmis ir svogūnais.

Menininkų judėjimas „Fluxus“ būtų buvęs kitoks, jei jo įkvepėjo Jurgio Mačiūno nebūtų kankinusi nemiga. Jonas Mekas viename iš savo laiškų pasakoja apie savo bendramintį Jurgį, kuris naktimis, kad užmuštų laiką, pasinerdavo į kūrybą. Tik porą valandų ištverdavęs mie-godamas, Jurgis dirbdavo ir dirbdavo. Kiekvieno par-duoto darbo proga siųsdavo draugams dovanų.

Filosofas Francas Kafka turėjo atskirą dienoraštį, kurį pildydavo tik kankinamas nemigos. Margaret Tečer sa-kydavo, kad miegas skirtas liurbiams. Tokiais žodžiais politikė, miegodavusi daugiausia keturias valandas per parą, maskuodavo savo nevisavertį gyvenimo būdą, ga-lėjusį trukdyti valstybės valdymui.

Daugybė žmonių bando migdytis rydami tabletes. Ta-čiau tokie atvejai dažniausiai pasibaigia liūdnai. Kaip kad nutiko Marilyn Monroe ar australui Heathui Led-geriui – jiems tabletės buvo paskutinis gyvenime ragau-tas dalykas.

Miego mokslas, kitaip dar vadinamas miego architektū-ra, neturi nieko bendro su visiems mums gerai žinomu filmu. Smegenų aktyvumas miegant, skirstomas į delta ir beta, o miego architektai kuria vaistus, kad žmonės galėtų užmigti.

Vienas iš būdų atsikratyti nemigos – hipnozės seansas. Be to, dar galima liautis visur ir visada gerti energetinius gėrimus.

PRAVDAMETRAS/SRIUBA

BO

NAN

U

I-ShOESKuriami batai, su kuriais neįmanoma parpulti.PASKUTINIS JUOKASPriešmirtinis, nenupasakojamas Heatho Ledgerio įsikūnijimas – Džiokeris su infarktą sukeliančia šypsena. Nors apie patį filmą reiktų spręsti atskirai.AUGANTI nerdų REPO SCENAJos atstovai gali surimuoti savo kompiuterio parametrus su Dartho Vaderio vardu. KULTFLUXElektric turkio spalvos platforma – pirma žmonių traukos prie upės vieta po šimto metų.PAGAUTAS SKERDIKASBarzdotasis Draganas Davidas Dabičius (aka Santa Clausas) pasirodo buvo Radovanas Karadžičius.RUSŲ MENININKŲ GRUPĖ „VOINA“Su šūkiu „J**bis’ za naslednika medvežonka“ viešai mylėdamiesi protestuoja prieš valdžią.

MARG

APIE

VA

2 71

8

22



1882 m. birželį vienoje JAV valstijoje siautė stipri audra. Pasipylė krušos gabalai. Dviejuose jų buvo mažų gyvų varlių. Tai reiškia, kad tarp išsigalvojimų („lyja varlėmis“) ir tikrovės („du pagyvenę buožgal-viai ledo kubeliuose“) yra artimas ryšys.

Vaizduotės problema man įdomi dviem požiūriais. Pirmasis pateisina mano neišmanymą. Geriausiai se-kasi fantazuoti tiems, kurie neturi žalio supratimo,kodėl jų vaizduotė tokia nežabota. Dailininkai, re-žisieriai, psichopatai, maniakai, vaikai, mitografai, anoniminiai stebuklinių pasakų autoriai. Antrasis pateisina šio numerio temą. Suaktyvėjusi psichinė dinamika būdinga ir nemigos naktims. Kai negali sumerkti akių, sąmonėje dažnokai pokši petardos.

Taigi fantazijos dienoraštį pradėsiu nuo naktinėto-jų prakeiksmo – sąmonės obsesijos. Nors vaizduotė veikia visiems ir nuolat, dažniausiai ji lėkšta, blanki ir pasikartojanti tarsi socialdemokratų partijos sky-riaus sekretoriaus kostiumas. Sąmonėje pilna viso-kiausių ciklinių vaizdų, tik kad jie – visiškas šlamš-tas. Ir šiandien galioja Sartre’o aprašytas psichiatrų sutarimas dėl „haliucinacinės medžiagos skurdu-mo“. Net bepročio kliedesiuose (jie – irgi vaizduotė) sugrįžta vis tie patys pavidalai, garsai ir pojūčiai.

Tai akivaizdu ir kalbant apie muzikinę fantaziją. Dešinė „Meškafono“ kojytė įsipainios į sąmonės ri-tmus kur kas lengviau nei U2, Devendra Banhart ar Čiurlionis. Neuromokslas visiems žinomus įkyrių melodijų apsėdimus vadina „smegenų kirmėlėmis“ (brainworms). Oliveris Sacksas knygoje „Muzikofi-lija“ pasakoja, kad banaliausi garsiniai sielos vaiduo-kliai niekada neišnyksta. „Net akivaizdžiai išblėsę, jie vis dar tūno ir lūkuriuoja. Koks nors triukšmas, asociacija, nuoroda į juos gali net ir po keleto metų vėl sugrąžinti“.

Ką daryti, kad pabėgtum nuo voverės ratu bėgančio uždaro įsivaizdavimo? Grįžkime prie varlių. Nesvar-bu, kas nutiko pirma – iš dangaus nukrito kelios nepabučiuotos princesės ar buvo sukurtas prama-

Bent tuzinas astronautų galėjo padaryti tai, ką Nei-las Armstrongas padarė prieš 39 metus. Tačiau NA-SOS sprendimu būtent Armstrongas tapo judėjimu, nors ir nebuvo nei charizmatiškas, nei skandalingas, nei unikalus savo prigimtimi.

Vienas iš būdų tapti reikšmingam – dirbti savo dar-bą ir kada nors tikėtis sėkmės. Arba. Šiame amžiuje (tiksliau, nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio) – viskas yra paprasčiau. Užtenka pakliūti į coolhunte-rių – mados besivaikančių sociologų – akiratį. Jie dauginasi vieni per kitus, susiskirsto kastomis (pagal kurias proporcingai pasidalina gautus milijonus) at-randa įdomų tave ar įdomią tavo mikro-idėją (dau-giau apie tokį variantą skaityk 37-40 psl.) ir parduo-da aštunkojėms kompanijoms – nuo mados iki sodo oranžerijos. Su ja toliau dirba rinkodarininkai, bet tai jau kitas pasaulis.

Lietuvoje kol kas nėra autoritetingų žmonių, kurie savo futuristinius matymus paverstų pasaulinio ly-gio trendu. Kol kas turime tik importuotojus ir vie-tinės reikšmės mados stabilizatorius.

Coolhunteriai pakelia didžiulę atsakomybę – dides-nę nei horoskopininkai ar netgi meteorologai. Pas-tarieji kaskart nesvyla, jei prognozės nepasiteisina. Coolhunteriui tektų atsakyti ir labai rimtai. Dažnas save gerbiantis lyg koks demaskuotas politikas bai-gia savo kažko naujo šviežio karšto vaikymosi karjerą. Šiame versle išlieka tik neklystantys medžiotojai. Pavyzdžiui, kaip Dee Dee Gordon. Nuo savo pirmo sumedžiojimo aštuoniasdešimtaisiais ji iki šiol eina tiesiai tolyn, be stabtelėjimų.

Tai nutiko Los Andžele, 80-ųjų pabaigoje, kai Dee Dee miesto gatvėse vis dažniau pradėjo pastebėti ge-rulius lotynų amerikiečių paauglius, avinčius eiti į dušą skirtus sandalus. Tai labiau buvo senukų mada. Be to, bendrame kultūriniame to meto kontekste vyravo „Beastie Boys“, su savo penkto dešimtmečio

FANTAZIJOS DIENORAŠTISINTUICIJOS DIENORAŠTIS

ING

A N

ORKE

KRIS

TUPAS

SABO

LIUS TA

NIA

REXTA

NIA

REX

KOLUMNISTAIKOLUMNISTAI

nas apie jų liūtį. Varlių mito kūrėjui stimulą galėjo suteikti net ir netyčia nuo sandėliuko nudribęs ru-pūžiokas. Vaizduotė yra gyvo žmogaus galia. Gyvo, vadinasi, matančio ir girdinčio savaip. Sacksas tei-sus, kad „Meškafono“ kirmėlė neišgydoma. Nebent nužudysi ją – aktyviai klausydamasis U2, Devendra Banhart ar Čiurlionio.

Nežinau, ar čia paradoksas, bet gerų reginių ieš-kantis įsivaizduotojas turėtų mokėti kaip reikiant patirti. Mentalinės ir psichinės pratybos, atminties technikos lavinimas (dalykai, apie kuriuos rašysiu vėliau), visokie kiti triukai, kuriais kartais galima pagerinti fantazijos įvairovę, nemokančiam gyventi fantazuotojui padės ne daugiau nei šlapimo kom-presai traumuotai Žydrūno Ilgausko nugarai.

Girdžiu klausimą – kaip reikia gyventi, jei nori įsi-vaizduoti? Atsakau. Taip, kaip Lidija Michailovna Moikovič, anksčiau turėjusi butą kampinio Minties gatvės namo šeštajame aukšte. Ji buvo didis žmogus, vien jau dėl to, kad kepė trijų rūšių pyragėlius su grybais ir nemokamai matuodavo kaimynų spau-dimą. Naktimis jai vaidendavosi putpelės, kurias Afganistane be žinios dingęs jos sūnus Serioža suva-žinėjo savo tanku.

„Tokiais momentais, aš būtinai turiu ko nors grieb-tis,“ – sakydavo ji. Ir imdavo pūsti fleitą arba tapyti angelus ant motociklų. Lidija Michailovna dirbo terapeute Raudonojo kryžiaus ligoninėje, bet buvo nebloga muzikantė ir dar geresnė dailininkė. Visi kaimynai nepaprastai gerbė jos talentus. Vieni – dėl pyragėlių (tarp jų ir aš), kiti – nes skundėsi padidė-jusiu kraujo spaudimu, treti galbūt iš tikro domėjosi menais.

Tuo metu man buvo tik devyneri, aš mažai ką teiš-maniau apie obsesijas, haliucinacijas ir panašius da-lykus. Tačiau kaip ir kiekvienas vaikas mūsų kieme žinojau, kad jeigu man netikėtai pradėtų vaidentis sutraiškytos putpelės, vienintelis patikimas vaistas tokioje situacijoje – griebtis kokio nors aistringo užsiėmimo. Abejoju, ar Lidija Michailovna buvo skaičiusi Oliverio Sackso kūrinių, tačiau kovoje su įvairaus plauko smegenų kirmėlėmis taikė identišką metodą kaip ir garsusis amerikiečių neuromoksli-ninkas.

Jau Freudas žinojo, kad, to, kas slepiasi sielos nakty-je, kas mus persekioja, kas mus užklumpa iš sąmo-nės užribio, neįmanoma nei pamiršti, nei užtušuoti, nei eliminuoti. Jei nori išgyti, turi tai pripažinti ir susitaikyti. Išsiveržusi iš pasąmonės, iš šešėlių sferos, įnoringa vaizduotė atakuoja neatsiklausdama. Ne-galvojimas, dėmesio nekreipimas, neįsivaizdavimas čia nepagelbės. Greičiau priešingai – reikia galvoti, kreipti dėmesį, įsivaizduoti dar smarkiau. Obsesijos ratą laužo stipresnė obsesija. Skurdžią fantaziją geri-na amžinai turtinga tikrovė.

garbaus amžiaus stiliumi. Šį trendą Dee Dee pasiga-vo, užfiksavo ir įtikino „Converse“ pagaminti tokių sandalų su jų logoptipu seriją. Plastikinės „tapku-tės“ susilaukė milžiniško pasisekimo. Dabar panašų laikotarpį išgyvena populiarumo viršūnėje esantys crocs’ai.

Kita vertus, kai kuriose srityse man šis verslas pana-šus į naudojimąsi prostitučių paslaugomis. Joks save gerbiantis mados dizaineris nenorėtų būti užtiktas beperkantis paketą idėjų kitam sezonui. Todėl dabar atsiranda vis daugiau oficialių naujo vėjo ieškančių sociologų kontorėlių, kuriuos suburia šešto jausmo turėtojus ir tarpininkauja (suteneriauja?) klientui. Žinoma, tokie klientai, kaip telekomunikacijų ben-drovės, neturi ko gėdytis nusamdę coolhunterį, kad šis ištirtų, kas artimoje ateityje patiks jaunuoliams, pavyzdžiui, nuo 16 iki 22 metų.

Bet man kur kas įdomesni įtakingi coolhunteriai, kurie dirba po vieną – rytą keliasi, keliauja po vin-tažinių vinilų parduotuves visame pasaulyje, tyri-nėja plokštelių viršelių šriftus ir spalvas, lygina juos su muzika. Po kelių savaičių tokių klajonių grįžta namo su idėja kitiems metams, kurią parduoda įta-kingam vardui, o nuo jo ją pasigauna 28 valstybių jaunimas, ir netgi Lietuvoje (plojimai Miss Americai už, galima sakyti, laiku į Lietuvą atvežtus žaliuzinius akinius).

Šioje srityje neišvesi algoritmų. Turi būti visur, kad pastebėtum kažką tikro, kas turi aiškų potencialą iš-augti į kažką didelio. Svarbiausia yra atrasti trendo pradžią (tuomet jau jo pradinininkai yra pamiršta-mi). Toliau viskas priklauso nuo trendsetterių, ku-riais, skeptikai sako, neįmanoma manipuliuoti, net už labai didelius pinigus. Bet būtent dėl to yra daug lengviau patikėti tuo trendu.

Dvidešimto amžiaus viduryje įsitvirtinusią Madi-son Avenue taisyklę (jei žinai, kur yra pinigai, ten, žinok, ir yra visa mados galia) pakeitė atsiradęs ir apsibrėžęs coolhunting gyvenimo būdas. Kitaip ta-riant, įvyko revoliucija, kuri nustūmė į šalį ankstes-nes paradigmas.

Vidutiniškai pasaulyje yra apie 9000 coolhunterių, kurie kas savaitę sugeneruoja apie 400 naujų trendų. Tačiau „populiaru“ – tai dar nereiškia, kad gerai. Coolhunteriams rūpi tik tai, kas bus kažkas didelio ir unikalaus ateityje. Visa tai yra labai neapčiuopiama ir netgi, sakyčiau, nekalta. Sapnuoti logotipus mus verčia ne jie, o tie, kas pusryčiams vartoja strategi-nius papildus.

Siūlau dažniau naudoti savo intuiciją. Gal vien tik iš jos, daugiau nieko nedarydamas, ir koks lietuvis užsidirbs savo milijoną.

TAD

AS

JUREV

IČIU

S, M

ON

IKA P

OŽE

RSK

YTĖ,

DAVID

hER

RAN

Z, D

ENIS

, IN

GA N

ORKE,

ARO

MA

ZAN

Ė BAKŠE

JEVA

07/04-06 07/11-13 07/18-20 07/25-27DISKOREIDAS

DISKOREIDAS

Didžėjų galaktikoje… // festivalis Tundra

Matyt, neišdegė festivalinių mergaičių planas patekti į didžėjaus palapinę // Tundra

Šitas tikrai paskutinis, nes jei ne – tai ir akiniai nepadės // Satta Outside

Šokenrolas užkrečiamas // Šok Rok, Woo

Nieko nesinori pasakyti, tik kad gražu taaaip pajausti muziką // Satta Outside

Gal kam iš natūralistų ir užkliuvo Jazzu įvaizdis, tik ne „Pravdai“ – bravo! // Satta Outside

Išraiškingų formų burbulai – šių metų „Tundros“ skiriamasis ženklas // Tundra

Tiesiai „ant“ headlainerių // Tundra

DISKOREIDAS

DISKOREIDAS

Begėdžiai „Gnarls Barkley“ gerbėjai // FIB Heineken, Ispanija

Ir tokie dar paskui sako „I am a lesbian in a man’s body“ // Ponystep

Festivalyje nenuslėpsi nemiegotų naktų ir nepasislėpsi // FIB Heineken

Miesto pažiba – ekstremaliausių vakarėlių veidas // I Scream Sundays, Londonas

Tai ne „Vogue“ fotosesija, tai ir vėl sekmadienis Londone // Ponystep

Tokios veidrodėlį vis dar nešiojasi užsikišusios už liemenėlės // Ponystep

Šią vasarą žaliuziniai akiniai daro gyvenimą –esnį // FIB Heineken

Begėdės Naomi Campbell gerbėjos // Pump Up The 90’s, Woo



Barselonoje naktį pilna erdvės visiems – kad ir kokio skonio naktinėtojas būtum. Gali naktinėti praban-giuose modernų (modernai – labai madingi, labai gražūs ir amžinai jauni žmonės) klubeliuose, gali prisijungti prie bohemiškų lunatikų paplūdimyje, gali tiesiog paklaidžioti senamiesčio gatvėmis, kur tikrai vienai nakčiai sutiksi kitą į tave panašų nak-tinėtoją.

Jei nori būti tipinis Barselonos modernas, vakarą turi pradėti vakariene viename iš Barselonetos pra-krantėje esančių puošnių restoranų. Aš rekomen-duočiau „Bestial“, nes ten ant sienų kabo musės... Beje, vakarienė Barselonoje prasideda nuo 10-os vakaro. Tad jei ateisi 8-ą, visiems bus aišku, kad esi giri (turistas).

Po sočios vakarienės pirmam gėrimui protingiausia eiti link „Shoko“ arba kitų šalia esančių klubų. Pa-matyti ir galbūt įsiterpti į modernų siaurą ratą gali bandyti „alta zona“ esančiuose klubuose. Didžiausia

MEGAPOLIS


MEGAPOLIS2008 RUGPJŪTIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

jų koncentracija būna „Sutton“ arba klube-baiseine „Oasis Bcn“, kuris veikia tik iki rugsėjo. Gražiausieji ten susirenka sekmadieniais į fiestą „Liquid“.

Netoliese, prie Plaza Reial, yra saliono mažumo klu-belis „Macarena“. Beveik būtina ten užsukti vienam gėrimui.

Tik prisimink – naktinėti Barselonoje reikia atsar-giai. Ypač paplūdimyje ir senamiestyje – vien miesto vakarėlių zonoje kas nors yra apvagiamas kas minu-tę. Jei ne dažniau.

Nors ir nesaugiausia, bet mieliausia ir spalvingiausia zona naktinėjimui yra Ravalis. Nevalia yra praeiti pro kioską-barą „Cazalla“. Taip pat toje pačioje gat-vėje yra mažas, bet geras electro klubelis „Moog“ bei itin senas buvęs jūreivių ir jų mergaičių baras „Ken-tucky“ (dirba iki ryto!). Šioje miesto dalyje publika yra pakankamai ekscentriška, todėl siaurų pažiūrų nesusipratėliams geriau ten net neiti.

11

IEVA B

INTE

RN

ETAS

Visų spalvočiausia gatvė Ravalyje yra Sant Pau. Ten gali pamatyti, kaip pykstasi ispanų kekšės. Daugiau-sia jų stoviniuoja prie Rambla del Raval. Pasipuošu-sios taip, lyg ant kampo sustojo praeidamos išnešti šiukšlių. Tikrai atpažinsi. Ypač keista ten matyti bobulytes, piktais nuvytusiais veidais, kurios vis dar traukia šalia besitrinančius ispanų senukus. Tikra tiesa, kad ispanams sekso niekada nebus gana!

Beje, Sant Pau dar rekomenduočiau užsukti į anti-kvarinį barą „Bar Marsella“. Voratinklių čia niekas nevalė nuo Franko laikų. Užtat šiandien ten duoda ypač stipraus absento, yra apdulkėjusių žvakių ir šv. Marijos skulptūrėlių.

Ravalyje naktį iki rugsėjo vidurio ketvirtadieniais ir penktadieniais iki vidurnakčio galima nueiti į MACBA (modernaus meno muziejų). Netoli yra jauki ir murzina argentiniečių picerija „Pizza Pepe“, o aplink yra dvi teisingų barų pilnos gatvės – Fer-landina ir Joaquim Costa. Carme gatvėje yra baras „Bordel“ su dviem žaviais transvestitais už baro, o netoliese – berniukų baras „Penultima“, kurio languose nuolat vyksta barbių ir kenų orgijos. Jei berniukai nori šokti tik su berniukais, eina į „Club Metro“, „Dboy“ arba į paplūdimį, Marbella sekma-dieniais.

Tiesa, jei paryčiais išalksi, teks pavalgyti ne taip moderniai. Paplūdimyje ir senamiestyje visada su-tiksi pakių – taip vadinami po 1€ alumi ir samosu prekiaujantys musulmonai arba juodaodžiai. Jie yra labai svarbi Barselonos naktinėjimo dalis. Kitaip ta-riant, no pakis, no party.

Ravalyje naktipiečiams geriausia eiti tiesiai link „Wok to walk“ – pigu, greita, skanu ir sveika. Be to, Rambla del Raval gatvėje yra geras baras „Madame Jasmine“. Ten duoda skanių sumuštinių ir salotų.

Barselonoje yra du užslaptinti after barai. Vienas jų yra „Papillon“ (prie Princessa gatvės) ir kitas – prie Plaza Tripi (žemėlapyje vadinasi George Orwell). After barai dažniausiai dirba iki begalybės. Deja, labai sunku nupasakoti, kur jie yra, kad žinotum, į kurias grotas belstis. Geriau paklausk vietinių. Jie tikrai žinos, ką tau patarti, nes Barselonoje visada kas nors kur nors vyksta. Barselona nemiega. Ten ir susitiksim.

P. S. naktinėjant Barselonoje pravartu žinoti, kad barai paprastai dirba iki 2 nakties. Taip pat, jei ne-nori klube būti vienas, nepamiršk, kad Barselonos klubinėtojai šokti neina anksčiau 2 h nakties. Beje, alkoholio gerti gatvėje nebegalima. Policininkai už tai tau netingės išrašyti baudos.

Reklama


MAESTRO

„Tiger Lillies“ – vienas tų reiškinių, apie kuriuos sakoma: juos turi arba mylėti, arba nekęsti. Nusi-grimavęs veidą, kastrato balsu apie visas pasaulio nuodėmes spiegiantis pranašas ne vieną gali ir iki šleikštulio privesti. Jų menu žavėjosi net psichiatrai – vienoje dainoje aprėpti tiek neurozių, ydų, ištvir-kimų, neįsivaizduojamos perversijos ne kiekvienas sugebėtų.

Įprastus rėmus laužo ir „Tiger Lillies“ meno forma, kurioje – per daug teatro ir vaidybos kaip muzikos grupei, ir per daug liaudies melodijų autentikos kaip teatro trupei. Gera žinia juos mėgstantiems – kūri-nių galima klausytis ir namie. Grupė jau išleidusi daugiau nei dvi dešimtis albumų.

Martynas Jacquesas studijavo universitete. Ne ką kitą, o filosofiją ir teologiją. Bet, matyt, britiškoji Akademija buvo per daug konservatyvi jo maištingai sielai – metus pasimokęs menininkas studijas metė ir gilinti šių sričių žinias nutarė Londono lindynėse ir naktiniame gyvenime.

Viešnamiuose jis atsidūrė ne iš karto. Pirmoji stotelė – skvotas nelabai maloniame sostinės rajone. Žino-ma, čia pat pasipainiojo ir patraukli moteris. Patiko ji Jacquesui, todėl ir atsekė ją ten, kur ji dirbo – į vieną striptizo barą Soho rajone. Čia menininkas užsisėdėjo ilgam. Nakties gražuolė buvo narkoma-nė, bet, kaip prisimena Jacquesas, ir meniškos sielos žmogus. Tai ji padovanojo būsimai žvaigždei Brech-

to ir Weillio „Trijų grašių operos“, Tomo Waitso ir grupės „Birthday party“ plokšteles. Ši muzika tapo didžiausiu įkvėpimo šaltiniu Jacquesui ir „Tiger Lil-lies“ užuomazga.

Toliau – gyvenimo Soho patirtis, kuria Jacquesas rėmėsi kurdamas dainų tekstus. Jis vertėsi parda-vinėdamas reikmenis marihuanai rūkyti. Kartu su partneriais – didelę patirtį kalėjimuose sukaupusiu nusikaltėliu ir narkomanu – turėjusiu giedančius paukščius. Jų prekystalis atrodė kaip altorius puo-lusioje šventovėje – apkaišytas gėlėmis ir su giedan-čiais paukščiais.

Gyvendamas virš bordelio ir prekiautojų heroinu lindynių jis matė tikrą gyvenimą. Prostitučių mei-lę ir supjaustytus, kruvinus narkomanų veidus. Šią tikrovę jis ir apdainuoja. Sako, kad vis prisimena viešnamiuose laiką leidusį Toulouse-Lautrecą – pui-ki patirtis didiems meno kūriniams.

Jacquesas sako – palyginti su Nacionalinėje galeri-joje kabančiais senaisiais meistrais, jis yra visiškai nekaltas avinėlis. Kraujai, prievartavimai ir t. t. – vi-sas žiaurumas ir nehumaniškumas. Tai vyksta pasau-lyje šiuo metu, tai vyko per Irako karą. O kai jam pavyksta šokiruoti savo menu, tai jis pasiekė savo tikslą.

„Tiger Lillies“ koncertas @ Rusų dramos teatras, 09 14, 19.00. Spektaklis „Septynios mirtinos nuodėmės“ @ Rusų dra-mos teatras, 09 15 ir 16, 19.00 Bilietus platina „Tiketa“www.sirenos.lt

Jis Martynas JacquesasIš Londono bordelių Įkūrė „brechtiško pankų kabareto“ grupę „Tiger Lillies“Dainuoja apie mirtį, zoofiliją, vieš-namius, padugnių gyvenimą, kitas nekonceptualizuojamas perversijasManė, kad spiegdamas kastrato balsu užsidirbs milijonusRekomendacija Marilyn Mansonas siūlo „Tiger Lillies“ kaip puikiausius muzikantus vestuvėms

EGLĖ

OBC

ARSK

AIT

ĖJU

STĖ

MALD

ŽIŪN

AIT

Ė



ELLE

DRIV

ERVYT

UKAS

NAUJOKAS NAUJOKAS

Baltuojanti švariomis sienomis margame Vilniaus senamiestyje, kurio siauromis gatvelėmis per pus-dienį praeina bent devyni tūkstančiai lenkų, gyvena „Tulips & Roses“ galerija. Eidami pro šalį, galite pamatyti jauną šviesiaplaukį vaikiną su akiniais. Tai Jonas. Jis jums mielai papasakos apie kiekvieną kū-rinį, apsistojusį šioje erdvėje, Gaono gatvėje, prieš pat „Stiklių“ restoraną. Šį mėnesį mes kalbinome kaip niekad daug kūrėjų iš skirtingų šalių ir sferų. Nuomonės apie šią naują vietą buvo dvi: viena, jog to labai trūko, kita, jog nieko panašaus neturėjome ir to labai trūko. Tad bet kuriuo atveju „Tulips & Roses“ yra laiku, vietoje ir Gaono gatvėje.

Taigi, „Tulips and Roses“ galerija gimė gegužės mėnesį, o kada gimė galerijos idėja?Viskas prasidėjo spontaniškai. Baigęs filosofijos studijas Anglijoje, Vilniaus universitete vedžiau seminarą „Etika ir žmogaus teisės“ ir neturėjau ką daugiau veikti. Kadangi daug bendravau su meni-ninkais, tai vakarojant su kompanija ir prasidėjo diskusijos, kurių dėka gimė idėja apie galeriją. Po to buvau supažindintas su Valentinu Klimašausku – tada viskas ir įsibėgėjo.

Kodėl būtent tulpės ir rožės?Pavadinimą sugalvojo Gintaras Didžiapetris. Tulips – šifruojama kaip two lips (dvejos lūpos), Roses – kaip Rose Selavie, tai konceptualaus meno pradinin-ko Marselio Dušamp pseudonimas. Taigi „Tulips & Roses“ – dvi Rose Selavie lūpos, kuriomis ji šneka. Tai yra sentimentalus ir romantiškas pavadinimas. Manau, jis čia puikiai tinka.

Kodėl jums reikėjo naujos erdvės? Juk yra ŠMC ir kitų galerijų.ŠMC yra kiek kitokia vieta, nes ji veikia kaip pa-rodinė erdvė. Tuo tarpu privati galerija užsiima ir tiesioginiu menininkų reprezentavimu, jų kūrinių pardavimu. Lietuvos galerijų stiprybė – dekoraty-vus, sienas puošiantis menas, o tokios vietos, kuri palaikytų novatoriškus menininkus ir projektus, dar nebuvo. Mes atliekame šią funkciją, turime savo menininkų ratą, stengiames, kad jie savo darbus pri-statytų gerose parodose ir apie juos būtų parašyta. Rūpinamės jų kūrinių dokumentacija, klientais ir organizaciniais dalykais. Nors šis formatas ir skiriasi savo veikimo principu nuo ŠMC, mes puikiai ben-draujame.

Tai jūs dirbate ir kaip vadybininkai?Taip, tai kažkas panašaus į leiblą.

Pasirodyti kviečiate ne tik Lietuvos menininkus, bet ir užsienio?Taip, pirmosiose parodose buvo nemaža dalis me-

142008 BIRŽELIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT

nininkų iš užsienio. Šiuo metu ketiname sudaryti sutartį su vienu Londono menininku Jessie Ash, jis bus mūsų komandos narys.

Kaip atrandate užsienio menininkus?Per draugus. Mums padeda Raimundas Malašaus-kas, buvęs ŠMC kuratorius, kuris dėstė Los Andžele. Dabar tai daro Paryžiuje ir turi labai daug vertingų ryšių. Pirmosios parodos kuratorius buvo užsienie-tis. Jis iki šiol mums siūlo įvairius menininkus.

Taigi viskas vyksta per gyvą kontaktą?Iš esmės taip, tačiau būna, kad siūlosi patys meni-ninkai. Tačiau pragmatiškai kalbant, daugiausia renkamės tai, ko patys norime, ir stengiamės kelti kartelę sau, o ne kad kiti taikytųsi prie mūsų kar-telės. Ir netgi jau dabar galėčiau pasakyti, kad ats-tumas nuo pasaulinių meno centrų ir periferinis statusas šiuo atveju tampa privalumu.

Tai jūsų pati pradžia. Tačiau ar į jus atkreipia dėmesį tokie stambūs komerciniai projektai ir leidiniai, kaip, pavyzdžiui, „Žmonės“?Mes stengiamės veikti selektyviai, patys išsirinkti, su kuo bendradarbiauti. Tikrai nesiveržiame į „Žmo-nes“.

Jus įsikūrėte tokioje vietoje, pro kurią migruoja žmonės iš „Žmonių“ katalogo, jie neužsuka su savo kūrybiniais pasiūlymais?Yra buvę įvairių pasiūlymų. Kartą siūlė mūsų ga-lerijoje daryti naujo blakstienų tušo pristatymą, sukviesti daug garsių vardų. Atsisakėme. Viskas čia labai balta ir švaru, tai stengiamės, kad taip ir liktų.

Visi jūsų galerijos įkūrėjai užsiima menais, tu vienintelis nekuri nieko apčiuopiamo?Ne, ir ačiū Dievui. Mano filosofijos dėstytojas, kuris kartu dar buvo ir filosofinio žurnalo redaktorius, yra pasakęs, kad vienas blogas dalykas, kai esi žurnalo redaktorius, tai niekas negali tavęs sustabdyti pub-likuoti viso savo mėšlo. Aš nenorėčiau čia kabinti savo asmeninių meninių projektų.

Jei nukeliautum dvidešimt metų atgal ir bandy-tum atrasti savo darbo atitikmenį, kuo būtum toje sistemoje?Turbūt dirbčiau Taikomosios dailės arba Istorijos muziejuje, kur prie Gedimino pilies. Gerčiau iš po stalo.

Ar lauki, kada atsidarys Gugenheimo muziejus?Laukiu. Turiu tokią hipotezę, kad kai muziejus nu-sileis kaip koks kosminis laisvas, jis gąsdins žmones, nes labai nepritaps Vilniaus kontekste. Jis architek-tūriškai yra įpareigojantis, tad ilgainiui bankrutuos,


Reklama

NAUJOKAStada liks tik patalpos, kurios nušiurs ir ten apsigy-vens benamiai. Ir tada prasidės visas įdomumas, nes jie Gugenheimo muziejuje įsteigs komunas, ir visas tas kosminis laivas taps Vilniaus benamių centru. Tada tai bus iš tikro įdomus dalykas, nes jie galės tuose kūriniuose apsigyventi. Tada, manau, Gugen-heimo muziejaus idėja ir pasiteisins.

Tau „Tulips and Roses“ – darbo, namų ir laisva-laikio praleidimo vietos sintezė?Panašu, kad sintezė. Buvo daug vakarų, kai teko už-sibūti labai ilgai ir su kompanija, ir su svečiais. Po to vėl anksti rytą čia ateiti. Tad ribos tarp šitų dalykų nebrėšiu.

Kai vos pro duris įžengia žmogus, ar sugebi įžiū-rėti, kad jis nesupras, kas čia eksponuojama?Šiaip yra buvę tokių netikėtų situacijų, kad dabar būtų sunku taip daryti. Aš vis galvoju, kada gi iš-siugdysiu šią nuojautą – kam tinka, kam netinka. Bet ji dar tikrai neatsirado. Yra buvę atvejų, kai apie viską papasakoji žmogui, ir jis skeptiškai atsako – na, gal, gal... Bet jūs neįtikinote manęs. Būna, kad pirmą kartą atėjęs žmogus viskuo nepatenkintas ir netiki tuo, ką mes darome, bet po dviejų dienų grįž-ta ir nusiperka kokį nors darbą. Lyg niekur nieko. Su mūsų publika to prognozuoti neįmanoma.

Kaip manai, ar reikia auginti meno vartotoją?Auginti – pavojinga sąvoka, sumenkinanti varto-toją, it jis būtų dar nesuaugęs vaikas. Reikia žmogų informuoti, suteikti žinių ir nukreipti taip, kad jis galėtų susipažinti su šiuolaikiniu menu. Ir viena

svarbiausių mūsų galerijos funkcijų yra tai, kad ji taptų ta vieta, kur gali ateiti ir sužinoti ką nors nau-jo, praplėsti akiratį. Bandysime meną pristatyti, bet neakademiškai, neinstitutiškai ir neformaliai. Mes esame nedidelė erdvė, kur visą tai galima padaryti jaukiai ir betarpiškai.

Koks jauniausias žmogus, kuris čia buvo užsukęs ir tu jam pasakojai apie galeriją?Manau, kad buvo užėję trylikamečių.

Ir lygiai taip pat nuosekliai viską pasakojai?Taip. O vyriausiam lankytojui buvo per septynias-dešimt.

Ką tokio turi turėti menininkas, kad jį atsivež-tumėte?Pagrindinis dalykas- nepriklausomai nuo kokia to meno media, ar tai fotografija, ar tapybą, ar kon-ceptualieji menai- kad jis būtų idėjiškai stiprus. Neužtenka, kad tai būtų tik gražu ar malonu akiai. Mūsų kriterijai kitokie, mes ieškome idėjiškai sti-prių darbų.

Netaikote menininkams amžiaus cenzo?Jeigu atsirastų menininkas, kuris vėlyvu savo karje-ros etapu pasakytų ką nors, ko nepasako jauni, mes tikrai jį parodytume.

O jeigu menininkui vienuolika?Mes galime jį stebėti ir laukti kas bus. Gal truputį ankstoka... O jūs tokį žinote?

ANKETA

KLUBINETOJO

N r. 0 1 1

Mane vadina jau vėl tik vardu.Manęs niekad nesutiksi ten, kur groja man nepatinkanti muzika.Už tūsus nustojau mokėti seniai, bet kartais sumo-ku, ypač jei jaučiuos galinti prisidėti prie man patinkančios muzikos populiarinimo.Dėl tūso esu paaukojusi viską – paskutinius pini-gus, draugus, bernus ir sveiką protą.Gyvenimo gabalas vienas iš – Massive Attack „Unfinished Sympathy“.Geriu geriu geriu ir kartais negeriu. Mane klubuose džiugina žmonės, kurie iš malonu-mo šokdami užsimerkia ir iškelia rankas į viršų!Man ten trūksta žinojimo, kur eina ir ką klausys.Tūsas, kai pamiršau savo vardą – beje, visai nese-niai, kai Kauno „Exit“ grojo Jeff Mills – pure euforija nuo pat įbėgimo į klubą.DJ yra ...visoks. vienas grojantis beleką už pinigus, kitas jaučiasi šviečiąs publiką, trečias tiesiog jaučia malonumą.Esu užmigus ant grindų, grojant Jimmie Tenorui, tarp 12 000 reiverių.Turėjau ojojojojoj vienos nakties nuotykiųMano kabinimo frazė yra nebėra tokių, nėra reikalo. Į tokias atsikertu žvilgsniu.Šią vasarą aš pavadinčiau viską apvertusią aukštyn kojomis.



Vienas svarbiausių (po „Glastonbury“) festivalių Vakarų Europoje „FIB Heineken“ Ispanijos mieste-lyje Benicassim įvyko, palikęs beveik pusantro šimto tūkstančių saulėje perdegusių, bet laimingų veidų, kurie iš karto po festivalio neskubėjo grįžti namo ir išsisklaidė po rytinę Ispanijos pakrantę pailsėti nuo keturių parų nuolatinio vaikščiojimo iš vieno mega-koncerto į kitą.

FESTIVALIO SKAIČIAI:FIB Heinekene talpinosi 250 000 kv. metrų (pri-mesk: daugiau nei 30 futbolo stadionų).FIB Heinekeną aplankė 148 000 festivalininkų.Išklausyti 102 koncertai per 4 festivalio naktis.Koncertai vyko naktį – nuo 8 valandos vakaro iki 6 rytoFIB’o barų apyvarta siekia (!!) 14 000 000 eurų (vien pagal tai jaučiasi, kad tai Vakarų Europos fes-tivalis).60 % festivalininkų – iš užsienio

Nors žurnalistams į festivalio backstage ir nebuvo galima kišti nosies, „Pravda“ dirbo dviem frontais – kaip normalūs tvarkingi žurnalistai (nuolat užsu-kantys į spaudos centrą surinkti naujų pletkų, uoliai fotografuojantys pasirodymus) ir kaip apsukrūs pa-paracai (visais būdais patekdami į backstage ir prizū-mindami atsipalaidavusius besiilsinčių garsių muzi-kantų veidus). Taip buvo lengviau suprasti festivalį ir muzikantų požiūrį į jį.

Iš esmės po visko galima pasakyti, kad festivalis už-kulisiuose ir už jų skiriasi. Netgi labai. Atlikėjams iš esmės nėra įdomūs kolegų pasirodymai, nors jie ir neskuba išvažiuoti iš festivalio teritorijos po savo pasirodymo. Be to, užkulisiuose daugiau įtampos, bet ne dėl organizacijos nesklandumų ar sudėtingu-mo (priešingai – ji tobula), o dėl visų tų žmonių, kuriuos kasdien matome per MTV, kurių klausome savo iPode, apie kuriuos skaitome bulvaruose.

Pamatę vieną ar kitą selebritį, festivalio svečiai, vi-pai, organizatoriai sujuda, slapčia išsitraukia fotoa-paratus, bet tik keli drįsta prieiti nusifotografuoti su jais, nes ten visi jaučiasi pernelyg svarbūs. Bent jau patys sau…

Socialiausius festivalio atlikėjus už scenos išrinkau pagal tai, kiek jie dėmesio skyrė bendraudami su festivalio svečiais ir mažiausiai kartų kartojo žodį „ne“. Į barą bent vienam gėrimui užsukdavo beveik visos festivalio žvaigždės. Užsilikdavo tik mažiausiai bijantys dėmesio. Pavyzdžiui, tik su apatiniais po užkulisius bėgiojantis Tricky, nors ir iš Šiaurės, bet labai komunikabilūs „Sigur Ros“ arba tik Didžio-joje Britanijoje populiarūs pankai „Black Lips“, bet užtat groję didžiojoje scenoje. Ar Pete Doherty, vie-nas su taure alaus besiilsints prie staliuko. Retenybė, kai atlikėjas pirmas prieina pasišnekučiuoti, bet irgi įmanoma. Pavyzdžiui, „Gnarls Barkley“ būgninin-kas pats priėjo ir išpasakojo savo dienos nuotykius, kaip ispanai pametė jo lagaminą, kur apsistojo gru-pė ir ką jie veiks rytoj.

Tačiau daugiausia mitų sugriovė „The Kills“. Gru-pės kantrybė bendraujant su žurnalistais – bene didžiausia iš visų festivalio atlikėjų. „The Kills“ nu-šluostė nosį savo leiblui „Domino Records“, kuris

yra sakęs, kad grupė duoda interviu tik kartą per metus, ir paparaciams, nes grupės siela Jamie Hince atvažiavo vienas, be savo draugės Kate Moss ir dėl to nebijojo išeiti iš viešbučio.

FESTIVALIO SANTRAUKALabiausiai išlaikę dėmesį „Hot Chip“, „Babysham-bles“, „Gnarls Barkley“, Roisin Murphy, „Justice“Labiausiai nustebinę „These New Puritans“, Tric-ky, „The Racounters“, Leonard CohenLabiausiai nuvylę Siouxsie ir „Vive Le Fete“Geriausiai pasipuošę Roisin Murphy, Yelle ir „Si-gur Ros“Labiausiai užsislaptinę atlikėjai Mika, „The Ra-counters“ ir „Justice“Socialiausi atlikėjai už scenos „Sigur Ros“, „Gnarls Barkley“, „Black Lips“, „The Kills“, Tricky

„Hot Chip“, be abejonių, išlaikė didžiausią festiva-lininkų dėmesį, nors grojo ir ne didžiojoje scenoje. Pamatyti „Hot Chip“ gyvai verta dar ir dėl to, kad žiūrėti į juos yra labai ir labai keista. Apsirengę taip, lyg eitų priimti pirmosios komunijos, jie išvedė iš proto „FIB Heineken“ minią. Alexis (vokalas) juo-kais tarp festivalio lankytojų buvo pramintas nu-ra-ve kartos Woody Allenu.

Labiausiai nustebino „The Raconteurs“, atvertę naują puslapį amerikiečių roko istorijoje. Jack Whi-te („The White Stripes“ puselė) ir Brendan Benson – visi, net tie, kurie muzikoje tik dilentantai, vienu balsu sakė, kad tai techniškiausia festivalio grupė. Daugiausia atgrojo albumą „Consolers Of The Lo-nely“ ir pirmieji (deja, ir paskutinieji) per visą fes-tivalį padėję instrumentus nusilenkė publikai. Jei profesionaliai, tai iki galo.

Daugiau apie kiekvieną iš pasirodymų skaityk www.pravda.lt

Geriausi festivalio momentai:-Iš arti pamatyti aparatą, kurį grodamas gitara nau-doja viena akimi nuo vaikystės aklas Jonsi iš „Sigur Ros“.-Užfiksuoti, kad „Hot Chip“ „Over and Over“ la-biau išvedė minią iš proto nei „Ready For The Flo-or“.-Liudyti, kad festivalis padėjo susidraugauti „These New Puritans“ ir „Sigur Ros“ – jo metu jie atrado vieni kitus. -Kai Cee-Lo iš „Gnarls Barkley“ nusiėmė marški-nėlius ir savo masyviu kūnu uždengė scenos apšvie-timą.-Juokai apie „The Kills“ ekonomiją „ant būgninin-ko“, nes grupė visur groja su būgnų įrašu.

Geriausi festivalio atradimai išsiaiškinant:-Kad Pete Doherty geria ir vandenį, kuris į jo rankas pateko gal visai ir per klaidą.-Keistą dalyką, kad didžiausius reikalavimus festiva-lyje kėlė ne kas kitas, o deimantiniai „The Racon-teurs“.-Iš pirmų lūpų, kad „Gnarls Barkley“ prašė organi-zatorių groti tą pačią dieną kaip ir Tricky, nes grupė norėjo pamatyti britą gyvai.-Kad Siouxsie festivalio metu savo iPode klausė „Portishead“ naujausio albumo.IN

GA N

ORKE

ING

A N

ORKE,

FRAN

CO

IS O

LLIV

IER

,

ROKENROLASROKENROLAS



ROKENROLASROKENROLAS

Jie „Partyshank“Koncertuoja absoliučiai kiekvieną rugpjūčio mėnesio dienąElectro-tech jie kuria grodami senais sulaužytais žaislaisJų muzika kritikai vadina toystepNepatenkinti kiekvienu savo koncertu„Justice“ groja jų gabalus norėdami užaštrinti savo setą

Jie tapedeckDraugai nuo vienuolikos metųPaauglystėje įkūrė savo punk grupęVėliau labai sėkmingai remiksavo „Klaxons“Dabar remiksuoja tik geriausius – nuo „Holy Fuck“ iki „Mystery Jets“Jų geriausia draugė yra Kate NashSu ja susipažino bare, kai ji dar nebuvo populiaritapedeck jaudina sūri jautienaSvajoja tobulai užremiksuoti „Red Hot Chili Peppers“

Du duetai, kuriems žadama šlovinga 2008 metų pa-baiga. Tai „Tapedeck“ ir „Partyshank“. „Tapdeck“, kaip rašo „New Musical Express“, šiuo metu yra ge-riausi remiksuotojai Londone, o tai reiškia ir daug kur kitur. O „Partyshank“ – dar absoliučiai švieži, bet jau panašu, kad pakeliui link kontrakto su labai dideliu leiblu.

„Partyshank“ pagavau Londone iš karto po jų turo po Meksiką ir Šiaurės Ameriką. Du jauni, smarkiai nu rave bangos traumuoti vaikinai žavūs yra tuo, kad vis dar nepasiduoda ieškodami naujo skambe-sio ir nemėgsta kopijų. Jų muzika – tai visų įsivaiz-duojamų elektroninių žaislų garsų kakofonija – nuo mūkiančios karvės iki plastikinio lazerio iš „Žvaigž-džių karų“ prijungiant techno garsus. Jie jau sulaužė tiek žaislų, o galėjo nudžiuginti šimtus vaikų.

Jūs ir vėl, matyt, pasipiktinsite, bet argi jūs gro-jate ne nu rave?Howard: Ir vėl tas klausimas. Interviu baigtas (juo-kiasi).

Tai esate kiti geriausi 2008/2009 m.?H.: Be abejonės. 100% taip. Dirbame labai daug ir sunkiai, bet kita vertus, niekas nežino, kur mus kitais metais nuves muzika.

Kodėl pasivadinote tokiu, sakykime, įdomiu pa-vadinimu – „Partyshank“?H.: Tikrai nori žinoti? Iki kol pradėjome groti kar-tu, mane visi vadino Party Sausage, o Christianą – I Will Shank You For A Penny. Galiausiai iš to gimė ir bendras pavadinimas.

Narkotikai ar alkoholis?H.: Ar alkoholis kartais nėra narkotikas? Bet kuriuo atveju alkoholis geriau. Vartojame tik antihistamine, kartais net iki trijų kartų per dieną. Mes išprotėję.

Geriausias nakties prisiminimas.H.: Koncertai mažose intymiose vietose. Ypač įsi-minė koncertas kartu su „Foals“ mažame klube Oksforde.

Geriausias gabalas diskotekai?H.: D-Train – „You’re The One For Me“. Iššūkis nepamėgti šio gabalo.

Kada esate laimingiausi? H.: Ant scenos su stikline „Jack Daniel’s“ ir dar di-desne stikline organizme.

Ko niekada nedarytumėte naktį?H.: Neičiau girtas Hackney gatve (Rytinis Londo-nas) su auksine karūna ant galvos, skeptru rankoje ir užrašu ant nugaros „I concuss easily“. Tokį jau mačiau.

Kiti geri šokių aikštelėse, kuriuos pranašauja NME ir Kate Nash vadyba, yra „Tapedeck“. Jie savo mu-zika labai skiriasi nuo „Partyshank“, nors jie visi ir yra draugai. Su „tapdeck“ susitikome prieš jų pasiro-dymą Camden Towne, „Proud Galleries“, renginy-je, kuriame jie grojo kartu su Londone dabar ypač populiaria Annie (blondinė su čiulpinuku). Nors grupė ir buvo apsivariusi kažko cheminio, pokalbis, galima sakyti, pavyko.

Kaip apibūdintumėte save?Skeiteriai, kurie ėmėsi muzikos išgirdę „Red Hot Chili Peppers“ albumą „Blood Sugar Sex Magik“.

Kaip apibūdintumėte savo darbą?Geriau nei „Offspring“, blogiau nei „Fall Out Boy“.

Kada jaučiatės laimingiausi?Rūkydami salvia divinorum, kuri Didžiojoje Brita-nijoje vis dar yra legali.

Ko apie jus dar niekas nežino?Esame 1/16 lietuviai.

Legalūs ar nelegalūs svaigalai?Hm.

Kas dabar populiariausia?Be abejonės, rūgštis grįžo į Londoną!


ING

A N

ORKE

SCO

TT T

RIN

DLE

, PARTY

ShAN

K

Reklama


TAMSUS KAMBARYS

Ji Holly BynoeGyvena The Grenadines, Karibų saloseDieninės pareigos vienos video-kompanijos vadybininko asistentėFotografuoja nuo 2003 metų, profesionaliai – nuo 2005 m.Planuoja keltis gyventi į Niujorką mokytis fotomeno Labiausiai patinka būti Bequia saloje (Karibuose), kur pati ir išaugoFotosesijose dalyvauja tik ji ir modelisNemoka megzti atsitiktinių pažin-čių, todėl jos modeliais tampa tie, kuriuos ji gerai pažįstaMūza Sweet Scarling, su kuria ji susipažino internetu ir vėliau susi-tiko Times Square, nuo to laiko jos neišskiriamos tiek gyvenime, tiek fotografijoje, tiek lovojeJi niekada neprašo modelių apsi-nuoginti, jie patys nusprendžia, ar to nori Mėgstamiausia aplinka fotografi-jai smėlis, koralai, vanduo, dangus, popieriusAsmeninis bruožas, kurio ji ne-mėgsta, – tai nuolatinis stresavimas dėl smulkmenųJą prajuokina mama, meilužė ir draugai

Juokiasi nedažnai, bet nuošir-džiaiNegali pakęsti dirbtinių šypsenųPaskutinį kartą verkė birželio mėnesį – iš meilėsJą piktina, kad Karibuose les-bietės turi mažai teisių ir jos yra ignoruojamosMėgstamiausi filmai „In the Mood for love“, „The Celebrati-on“, „Magnolia“, „Dancer in the Dark“, „Rear Window“, „The 400 Blows“Anksčiau klausėsi grupės ABBA, bet jai nė kiek dėl to negėda Drabužiai jai nėra svarbūsJei turėtų tobulesnį kūną, būtų nudistėMėgstamiausias žurnalas „Na-tional Geographic“ Adam Jones žmogus, kurį ji labiausiai norėtų nufotografuotiNaktimis ji mėgsta bėgioti, bet niekada nenugalėtų savo fobijos naktį išsimaudyti vandenyneTobula naktis jai yra skani vakarienė su draugais, naktis be rūpesčių su mylimąjaVakarėliuose Holy lankosi labai retai, tik apie dvylika kartų per metus, t. y. kartą per mėnesį

Holly Bynoe

Reklama

Reklama


EKO

Ar esate tam pasirengę? Pasaulyje jau veikia pirmieji naktiniai eko-klubai, galbūt jų atsiras ir Lietuvoje (optimistiškai mąstant, aišku). Nors mintis šokti iki 4:00 ryto kai kuriems gali būti svetima, įtraukus ekologinį atspalvį vakarėlio naktis gali sužibėti iš naujo ekologiškai nusiteikusiam jaunimui, kuriam tokie laisvalaikio praleidimo būdai galbūt niekada iki tol per daug nerūpėdavo – dabar tokie klubiniai pasilinksminimai galėtų įgyti visai naują reikšmę.

Pirmiausia prie įėjimo į klubą jūs įsipareigojate gyventi kaip įmanoma eko-draugiškiau bei kovoti su klimato kaita. Nemokamas įėjimas tiems, kurie galės įrodyti, jog klubą pasiekė pėščiomis, dviračiu arba visuomeniniu transportu. Atsidūrus viduje, jūs galėsite nusipirkti ekologiškų gėrimų polikarboni-niuose puodeliuose, o tualetuose bėgs pakartotinai naudojamas arba lietaus vanduo.

Tačiau geriausia eko diskotekų dalis: šokių aikštelė generuos apie 60% viso pastato elektros. Tai pasie-kiama iš esmės nesudėtingos technologijos dėka: spyruoklinių grindų ir esančių po jomis elektros generatorių, kurie yra sudaryti iš pjezoelektrinių kristalų, gaminančių elektros srovę dėl spaudimo iš viršaus. Žmonės šoka, generatorių blokai susi-spaudžia, sukurta elektros srovė maitina baterijas, kurios teikia elektrą naktiniam klubui. Nesijuokite, ši idėja jau yra bandoma Roterdame bei Londone. Šios naujos mados ir iniciatyvos pradininkas yra kli-mato kaitos problematiką akcentuojantis projektas Club4Climate, pradėtas vieno entuziastingo vers-lininko, kuris dabar planuoja atidaryti ir daugiau tokių ekoklubų Niujorke, Keiptaune ir kitur. Šios iniciatyvos devizas kalba pats už save: „Viskas, ką turite daryti, kad išgelbėtumėte pasaulį, tai šokti!“

Švęskime iki galo žaliai!

Pirminiais duomenimis, toks ekoklubas bent 50% sumažina anglies dioksido išmetimus; perpus su-mažinamas ir popieriaus naudojimas bei bendras šiukšlių kiekis. Šokių aikštelėje kiekvienas šokantis asmuo galėtų pagaminti apie 5–10 vatų energijos. Michel van Krimpen iš projekto „The Sustainable Dance Club“ sako, kad „jumpstyle“ (šokant aukš-tai) yra vienas efektyviausių būdų pagaminti dau-giau energijos ekoklube.

„Be2gether taip pat kviečia festivalininkus tapti ža-liais ir ėmė platinti žolės sėklas (festivalio idėjinis vadas Giedrius Klimkevičius jas platina net ir už Lietuvos ribų) bei kviečia jas sodinti ar atsodinti, kur patys sutrypiame žolę.

„Kiekvienas pažiūrėkime, kiek pakenkėme gamtai ir pabandykime tai atstatyti. Čia beveik kaip valgau ir lieknėju. Ištrypėm takelį – paberkim ten sėklų ir pa-laistykim, sugavom žuvį – pamaitinkim mailių, nu-laužėm šaką turistiniam laužui – pasodinkim medį bent jau po langais“, - kalba „Green2gether“ idėjos autorius Robertas Skiauteris

Taip pat festivalio internetinėje svetainėje planuo-jama atidaryti atskirą skiltį, kurioje bus galima su-sirasti draugų ar pakeleivių vykimui į Norviliškes, informuoti apie laisvas vietas automobilyje.

SIG

URD

AS

MARG

APIE

VA

Reklama


Ištarus „Pacha“ akyse užsidega raudonos vyšnios, ausimis nubumbsi šilto, sūraus, smėlino ir kiek pikto house motyvai... Tik ne šį kartą. Rugpjūčio 22-ą „Pacha“ neištikimaus pati sau ir už pulto įsileis Larry Tee.

Ant muzikos madų podiumo visiškai neseniai garsiai blykčiojęs terminas electroclash dabar avangardiniuose sluoksniuose neminėtinas, bet dėl to jis tos pačios muzikos istorijoje ne mažiau svarbus. Ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi vieną labai ryškią šio stiliaus ikoną – Larry Tee. Ką čia ikona – jam tiesiog priklauso electroclash ter-minas ir net www.electroclash.com. Mat 2001-aisiais Larry organizavo būtent taip besivadinusį festivalį Niujorke, taip visi tenykščiai ir užkibo...

KLUBAI

DAIN

A D

UBAUSK

AIT

ĖN

AC

hO

NABSC

AB

WWW.MYSPACE.COM/NYLARRYTEE

WWW.MYSPACE.COM/STSTEREOLT

WWW.MYSPACE.COM/AOUT6

Pačiam Larry Tee pernai suėjo keturiasdešimt. Gūdžiais 1989-ais, iš Atlantos jau persikėlus į lemties miestą Niujorką, mūsų rugpjū-čio herojus puolė groti klubuose ir valdyti juos. Ne kas kitas, o Larry atrado tuos, kuriems vėliau meldėsi stadionai. Pavyzdžiui, „Scissor Sisters“, Fischerspooner ir Peaches. Jau minėtais 2001-ais nuosavas jo leiblas „Mogul Electro“ išleido tų metų Niujorką įrėminusį rinkinį „Electroclash“. Vėliau elektriniai žaibai skraidė po visą pasaulį neaplenkdami ir „Stereo45“, o apie gan greitą šio triukšmingai madingo stiliaus nusėdimą tu ir pats puikiai žinai. Larry Tee tuo tarpu netyla ir jau rudenį išleis visiškai naują ir pur-viną albumą, kurį įrašinėjant bendradarbiavo net ir pats „ruža-viausias“ žurnalistas Perez Hilton.

Štai tokią spalvingą asmenybę rugpjūčio 22-ąją, penktadienį, pasitiksime Vilniaus „Pacha“. Larry apšildys tas, kuris ir turi ap-šildyti – aout6, kai kam geriau pažįstamas kaip dizaineris ir kt. Vytis Gruzdys. Lygiai prieš metus aout6 iš savo kumyro ėmė in-terviu, dar vėliau remiksavo jo kūrinį ir tiesiog labai labai norėjo. Pamatyti ir groti kartu (ir remiksuoti!). O kai labai nori... Kad rankos nedrebėtų, šalia aout6 stovės ir jo komandos „LeaveLate“ narys jaunasis druskininkietis St. Stereo. Vis dar visu tuo negaliu patikėti.

060708091011121314151617181920

Paroda „3+3“ // Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras

„Happyendless“ albumo pristatymas, 21.00 // Lietuvos kino studija, Vilnius

Vakarėlis „Druskos naktis“, 22.00 // Vasaros amfiteatras, Druskininkai

Vakarėlis „Spirit Catcher LIVE!“, 22.00 // „Šachmatinė“, Palanga

DIY turgus „VILNELÖ // Meno prieplauka „Kultflux“, Vilnius

Festivalio „Naktigonės 2008“ literatūrinė diskoteka, 21.30 // „Ramybė“, Palanga

Koncertas „Romancero Gitano“, 19.00 // Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilnius

Filmas „Tamsos riteris“ // Kino teatrai

Vakarėlis „SobieskiUogos™: Anthony Pappa“, 22.00 // „Honolulu“, Palanga

Vakarėlis „SobieskiUogos™: Boat party“, 22.00 // Laivas „Venus“, Klaipėda

Festivalis „Be2gether“, visą savaitgalį // Norviliškės

Druskininkų teatro festivalis: Alinos Orlovos koncertas, 22.00 // „Kolonada“, Druskininkai

„Jazz Mondays“ jam session, 21.00 // „Woo“, Vilnius

Paroda „Raudona baltame“ // Menininkų namai, Kaunas

„Apocalyptica“ koncertas, 20.00 // Trakų pilis

KALENDORIU

S08/0

908

212223242526272829303101020304

Akustinis „Skylės“ koncertas, 21.30 // „Forum Palace“ terasa, Vilnius

„RyRalio Summer End Festival“, 22.00 // Jachtklubas, Kaunas

Festivalis „Regeneratorius 2008“, visą savaitgalį // Ignali-nos raj.

Koncertas „Tegyvuoja Ispanija!“, 19.00 // Klaipėdos piliavietė

Koncertas „Meilės istorija pagal Edith Piaf“, 20.00 // Vasaros terasa, Vilnius

K. Benediko fotografijų paroda „Raudona baltame“ // Kauno menininkų namai

„Kinas po atviru dangumi 15 min. po devintos“, 21.15 // Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras

Ekologiškų kultūrų turgus, 17.00 – 20.00 // Tymo turgus, Vilnius

Vakarėlis „Christ, Cross and the Horse“, 22.00 // „Funky Munky“, Vilnius

„Hybrid“, 22.00 // „Global“, Klaipėda

Snoop Dogg koncertas, 20.00 // „Siemens“ arena, Vilnius

Peaches Staten (Čikaga) koncertas, 19.00 // Amfiteatras ant Nemuno kranto, Kaunas

Misterija „Be dviejų brūkšnių“, 20.00 // Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilnius

Paroda „Susiskaidžiusi tapatybė“ // Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Filmas „Ieškok gudručio“ // Kino teatrai

Reklama


MĖNESIO TIESAMĖNESIO TIESA

Christopheriui naktimis po darbo nesimiegojo, to-dėl jis nusprendė imtis vakarėlių fotografo veiklos. Iš pradžių tik mėgėjiškai fotografavo išprotėjusius Londono naktinėtojus, kol jo internetinė svetainė weknowwhatyoudidlastnight.com tapo viena popu-liariausių visame pasaulyje. Neliko nieko kito, kaip tik susiveržti fotoaparato dirželį ir eiti bent keturis kartus per savaitę (vis dar po ofisinio darbo) links-mintis ir patruliuoti su fotoaparatu rankose. Dabar „Topshop“ ir kiti drabužių dizaineriai semia-si įkvėpimo iš Chriso naktimis prigautų asmenybių. Asmenybės truputėlį pyksta, kad jų idėjos yra paver-čiamas masinėmis drabužių linijomis. Bet viskas jau tęsiasi du metus ir nepanašu, kad greitai baigsis. Nes Christopheris dar moka išbudinti save dvyliktą nak-ties, prie fotoaparato primontuoti didžiausią blykstę ir skubėti link geriausių Londono vakarėlių. Beje, jo pavydėtinų fotogalerijų kokybės paslaptis – duonos kepalo dydžio blicas su vadinamuoju difūzeriu.

Ar tu vienas esi galerijos šeimininkas?Taip. Vakarėlių fotogaleriją pradėjau prieš dvejus metus. Weknowwhatyoudidlastnight – esu aš ir mano nuotraukos. Dar yra tie, kurie jas žiūri ir tampa liu-

ING

A N

ORKE

ChRIS

TOPhER

JAM

ESdytojais to, ką tu veikei vakar.

Ar galerija yra tavo vienintelis užsiėmimas?Ne, aš turiu ir dieninį darbą, susijusį su kompiute-riais ir programomis. Dienomis esu visiškas gykas, o naktimis tampu kitu žmogumi. Taip (užtikrintu, bet susimąsčiusiu balsu, – aut. past.), aš ką tik supratau, kad iš esmės vis tiek esu visiškas visiškas gykas.

O ar nenorėtum, kad weknowwhatyoudidlast-night taptų tavo pagrindine veikla?Tai būtų nesveikas iššūkis. Aš tikriausiai mirčiau po dviejų metų nuo tiek vakarėlių ir daugiau nieko ne-veikimo.

Kiek kartų per metus išeini fotografuoti?Sunku būtų suskaičiuoti, apytiksliai kas antrą die-ną.

Yra kita vakarėlių fotogalerija dirtydirtydancing.com, ar jie tavo konkurentai?Ne, Alex Alan eina į kitus vakarėlius. Mūsų keliai nesikerta.

Jis Christopher JamesIš JorkoJau du metus gyvena Rytiniame LondoneJam priklauso viena žymiausių pasaulyje vaka-rėlių fotografijų galerijų internete „weknowwhatyoudidlastnight.com“Galerija veikia jau antrus metusTačiau iki šiol Chris vakarėlius fotografuoja tik tada, kai pats nori linksmintisVidutiniškai išeina kad linksmintis jis nori po 3–4 kartus per savaitęBaigė biologijos studijasNiekada nesimokė fotografijosJo nuotraukas naudoja „Topshop“ tinklo dizai-neriai ieškodami idėjų naujoms kolekcijomsJo nuotraukų prašo populiarusis gidas „Time Out“ ir stiliaus vadovėlis „Dazed and Confused“Christopherio nuotraukos geriausiai atspindi naktinio gyvenimo sceną tiek vietų, tiek stiliaus prasme LondonePlanai ateičiai1 išleisti nemokamą kasmėne-sinį katalogą su geriausiomis mėnesio vakarėlių nuotraukomisPlanai ateičiai2 pradėti kalbinti aktyviausius naktinėtojus (pavyzdį „kaip“ „Pravda“ jau parodė) Šiuo metu Chris klauso „Cap Bambino“ ir „MGMT“



MĖNESIO TIESA MĖNESIO TIESA

Kaip tu pradėjai savąją?Paprastai. Iš indie scenos pasukau link electro ir pamačiau daug gražių žmonių. Todėl neilgai delsęs pradėjau juos fotografuoti. Taip, puslapis tapo žvėriškai populiarus, bet dabar man jau ši veikla pradeda pabosti.

Tie patys žmonės, ar dėl ko kito?Taip, iš esmės dėl to, kad žmonės nuotraukose vis dažniau kartojasi. Dauguma jų studijuoja madą, todėl jie kaskart atrodo gerai, o man be-lieka juos fotografuoti.

Tau neatrodo, kad tie žmonės įspūdingai apsirengia dėl tavęs? Dėl galimybės patekti į vieną populiariausių naktinėtojų puslapių? Nemanau. Visų pirma, mano nuomone, jie rengiasi draugams, kad paro-dytų, ko išmoko studijuodami, kokie mados specialistai iš jų auga, koks skonis vystosi, kokia kryptimi kiekvienas suka. Tačiau, taip, pozuoja no-riai ir labai kantriai. Be to, žmonės puošdavosi dar ir tada, kai internete neegzistavo vakarėlių nuotraukų galerijos. Jos atsirado dėl gražiai atro-dančių žmonių, o ne atvirkščiai.

Kur sunkiausia fotografuoti?Indie muzikos renginiuose. Ten žmonės kuklūs ir susikaustę, naktinėti baigia anksčiausiai iš visų kitų muzikinių scenų, nes nevartoja narkotikų. Užtat juos kopijuoja Topshopas. Tiksliau, Topshopo dizaineriai patys man prisipažino, kad žiūri mano nuotraukas iš indie vakarėlių ir gaudo idėjas kitai masinei drabužių kolekcijai.

Ar tu pats išlieki profesionalus fotografuodamas naktį? Nevartoji?Vartoju. Tik alkoholį dažniausiai.

Ir niekada nesi pametęs savo megafotoaparato?Neįsivaizduoju, kaip iki šiol sugebėjau išsaugoti savo fotoaparatą. Tiesa, buvau kartą pametęs, bet tą pačią naktį radau jį ant žemės, tik blicas buvo sutryptas.

Didžiausias prisiminimas iš vakarėlio?Tiesą pasakius, aš gyvenu savaitėmis. Visi įvykiai, kurie nutinka man per savaitę, ir žmonės, kuriuos sutinku, man jų užtenka tai savaitei. Tada ateina kita savaitė ir aš vėl gyvenu tik kita savaite. Da-bar mano didžiausi prisiminimai iš praėjusios savaitės vakarėlių.

Kas tau yra tabu fotografuojant vakarėliuose?Aš niekada nefotografuoju labai gerai žinomų žmonių. Jie nemėgsta būti fotografuojami, kai linksminasi. Ir nereikia. Aš galiu kiekvieną vakarą nufotografuoti kur kas įdomesnių ir gražesnių žmonių nei kokia nors žvaigždė. Mano galerijose kiekvienas vienai nakčiai gali tapti įžymybe.

Jei tavęs nėra weknowhatyoudidlastnight.com galerijose, vadi-nasi, tavęs iš viso nėra tarp naktinėtojų?Taip mano daugelis ir fotografų, ir pozuotojų. Aš taip nemanau. Nors tiesa, aš pratrinu žmonių nuotraukas, kurie atrodo nykiai. Bet tikiuosi, jie dėl to blogai nesijaučia. Faktas yra tas, kad prieš išeidami į vakarėlį, visi žmonės pasipuošia. Kad ir kokį blogą sko-nį turėtum, tu vis tiek pasipuoši. Tiksliau, savo paties galvoje tu manai, kad pasipuošei. Aš visus vertinu naudodamas savo skonio receptorius.

Ar nemanai, kad tu rengi didelę staigmeną mados istorijos pas-kaitoms?Jei kalbi apie ateitį, taip. Manau, kad po dvidešimties metų senos užmirštos galerijos gali vėl tapti populiarios. Dabar pagalvojau, kad ateityje reikia surengti parodą.

Tavo mėgstamiausias nakties užsiėmimas?Miegas. Dėl to ir mėgstamiausias, kad naktį retai gaunu pamiegoti. Dažnai mano fotografavimas pasibaigia buitiniu alkoholizmu ir net nepastebiu, kaip ateina vidurdienis. Bet aš taisausi. Pats sau nuolat kartoju: „Christopheri, eik miegot, užteks jau“.


Reklama

MĖNESIO TIESAMĖNESIO TIESA402008 RUGPJŪTIS 30 000 WWW.PRAVDA.LT



MĖNESIO TIESA

Lunatizmo problema yra sena kaip pasaulis. Bent jau tikrai sena kaip Biblija, mat „Evangelijoje pagal Matą“ Jėzus išgydo berniuką lunatiką. Vieni serga lunatizmu, o kiti ne. Tačiau naktinėjimas miegant gali būti ir kitos ligos simptomas, pavyzdžiui, epi-lepsijos. Sutikti psichiatrą, kuris gydytų lunatikus, neįmanoma. Žmogaus, kuris miegodamas vaikšto, į ligoninę niekas neveža. Todėl psichiatrai nėra tie žmonės, kurie dažniausiai susiduria su lunatikais. Tokie išbandymai tenka, pavyzdžiui, viešbučių per-sonalui. Tačiau bijodami atbaidyti egzotiškais miego sutrikimais sergančius žmones ir uždirbti mažiau pi-nigų, jie tyli. Juk lunatikai naktį daro viską, gal net palieka arbatpinigių.

Kas tau yra lunatikavimas? Vienintelis dalykas, kurio neatsimenu labiau, nei vakarėlių, kur būna daug alkoholio.

Ar miegodama buvai išėjusi iš namų?Ne, bet bandžiau rinkti ir dėti į krepšelį gėlytes, iš-siuvinėtas ant sofos.

Kada lunatikuoji?Tik naktimis.

Ar buvai ką nors sužalojusi?Tikiuosi, kad ne.

Pats iškalbingiausias lunatikavimas?Buvo tada, kai nuėjusi į tėvų miegamajį, atsiklau-piau ant kelių ir sekiau tėčiui „Raudonkepuraitę“.

Patys ryškiausi lunatikavimai?Kai naktį atsikeliu, įsijungiu televizorių ir miegoda-ma jį žiūriu. Tol, kol pabunda kiti šeimos nariai ir nuvaro mane į lovą.

Pats baisiausias tavo rytas?Kai atsikėliau be kelnių. Vėliau mama jas rado vir-tuvės kriauklėje.

Ką labiausiai norėtum nuveikti lunatikuodama?Susitikti su kitu nepiktu lunatiku. Gal net ne vie-nu.

Na, ir pabaigai – drėgniausias lunatikavimas?Jis buvo tikrai drėgnas. Tąkart tualetą sumaišiau su skalbinių dėže.

GRET

A Š

EIBEL

YTĖ,

IN

GA L

EBRIK

AIT

ĖAUKSĖ

MIL

IUKAIT

Ė

MĖNESIO TIESA

Kita lunatikė Ieva miegodama į skalbinių dėžę ne-sišlapina, užtat apklojusi antklode bando užmigdyti kambariokės kompiuterį.

Koks jausmas, kai naktį, užuot miegojusi, ką nors darai, o rytą neprisimeni ką? Baisiausia yra tai, kad miegodama aš savęs nekon-troliuoju. Baisu iškrėsti kokią kvailystę ar papasakoti tai, ko kitiems nederėtų žinoti. Tokie naktiniai pa-sivaikščiojimai mane išvargina, pabundu neišsimie-gojusi. Be to, dėl šio įpročio, kai miegu ne namie, jaučiuosi nepatogiai. Kad neišgąsdinčiau žmonių, iš anksto perspėju, su kuo jie turi reikalų.

Ar seniai vaikštai naktimis? Nuo tada, kai man suėjo septyneri, o gal ir mažiau. Tačiau tėvai tikrai nepuolė manęs vežti pas visokius gydytojus ar egzorcistus, nes ir mano tėtis, ir jo se-suo vaikystėje lunatikavo. Taigi tėvai galvojo, kad laikui bėgant visa tai išnyks. Tačiau kol kas niekas nenyksta.

Ką darai lunatikuodama? Dažniausia mano lunatikavimo forma – kalbėjimas arba kažkokių nerišlių garsų burbėjimas. Visi mane tikina, kad kai lunatikuoju, būnu lyg ne savimi, ypač dėl pasikeitusio balso.

Ką tokio itin neįprasto esi padariusi pastaruoju metu, kol miegojai?Viskas prasideda nuo tokių nekaltų lunatikavimų kaip perėjimas miegoti į kitą kambarį ar daiktų ne-šiojimas į kitą vietą. Vienas iš naujausių žygdarbių, kai antklode užklojau kambariokės kompiuterį ir lyg kokį žmogų meiliai glausdama šnibždėjau: „Ša, mažuti, ša...“

Lunatikavimas tau – išskirtinumas ar keistas įprotis, kurio norėtum atsikratyti?Nemanau, kad norėčiau to atsikratyti. Kartais šis įprotis sukelia diskomfortą, tačiau gyventi jis man tikrai netrukdo.

Kodėl gerai būti lunatiku?Nes prabudusi matau besišypsančius žmones, kurie lyg ir nori pašiepti: „Aha, tai kaip ten naktį buvo?“ Be to, tokiais sugebėjimais ne kiekvienas galėtų pa-sigirti.

422008 LIEPA 30 000 WWW.PRAVDA.LT

Vardas gal ir Eglė.Jau metai kaip pilnametė lunatikėMėgstamiausia knyga E. Wurtzel „Pro-zako karta“Su malonumu dainuoja „Manu Chao“ – „Bongo Bong“ drum’n’bass remiksąSvajoja turėti savo viešbutįJūros gėrybės yra tai, ko jos skrandis nie-kada neatsisakoNekenčia flegmatikųApie tai, kad lunatikavo, jai papasakoja mamaLunatikuoja bent kartą per mėnesį

Ji IevaJą erzina kramtomų nagų garsas bei są-narių traškinimasDažniausiai miega viena ir be jokių meškučių ir zuikučiųPrieš užmigdama galvoja kaip užvaldyti pasaulį.Dažniausiai kartojama frazė „tsss“ Jei pagautų auksinę žuvelę, tektų ją pa-leisti, nes greitai trijų norų nesugalvotų.Šiuo metu lunatikuoja studentų bendra-butyje



MĖNESIO TIESA

Jis Geki J Lemon.Iš Japonijos, bet gyvena Londone.Veikla – muzikantas, groja gitara su sparčiai Vakarų Europo-je populiarėjančia post tropical punk atlikėja Ebony Bones ir kitomis grupėmisNaktį nemiega, bet ir per daug nesilinksmina. Naktimis jam patinka stebėti žvaigždes, jų išsidėstymus, danguje atrasti pie-šinius. Arba vienam namie gerinti grojimo gitara įgūdžius.Tobula naktis jam būna, kai gerai atgroja gerą koncer-tą. Naktis po pasirodymo „Glastonbury“ šiemet jam buvo viena tobuliausių, nors ir teko miegoti atokioje palapinėje vienam.Naktis Geki tinkama viskam. Jam kartais netgi darosi nuos-tabu, kad naktimis jis niekada nenori, kad pradėtų švisti.Per metus Geki vidutiniškai eina 90 kartų linksmintis ir kas-dien naktimis pasivaikščioti.Svaigalai? Abiejų tipų.Nakties muzika „The Beatles“ – „Revolution 9“ – su ja, Joh-nu Lennonu ir draugais jis visada keliauja į naktį.

Jis Al de Perez.Veikla fotografas.Iš Londono.Naktį jis dažniausiai susitinka su draugais kokiame nors ma-žame koncerte, tada eina į klubą, galiausiai į draugų namus.Tobula naktis – „Harley Davidsons“, egzotiškos merginos, šiltas oras, vanduo, draugai, rokenrolas ir begalė alkoholio bei kvaišalų. Galbūt Joey ir Dee Dee Ramone vienai nakčiai galėtų nusileisti iš dangaus. Taip pat Joe Strummeris, Johnas Lennonas ir Bob Marley galėtų groti kur nors už kam-po. Johnny Cash ir Captain William Henry Morgan irgi laukiami.Naktis jam nesiasocijuoja su bereikšmiu seksu. Jam pirmiausia mergina turi labai patikti, kad leistųsi su ja į malonumus.Šiąnakt norėtų, kad pas jį ateitų ta mergina (čekė) iš darbo.Nakties svaigalai? Absoliučiai visokie, bet ne tam, kad išliktų budrus. Naktį klausosi visko – nuo klasikinio rokenrolo („Stones“, „The Beatles“, Donovanas) iki post electro, kuris dabar Londone yra labai populiarus (Mark Moore, Jim Warboy, Fonteyn ar Buster Bennet).

Jis Chaz John Ross.Iš LondonoVeikla rokenrolo grupės „Coolness“ lyderis.Naktimis dažniausiai skaito arba dulkinasi, bet šokti jam patinka labiausiai.Mano, kad naktį miegoti yra beprasmiška. Išeina į barus kiekvieną dieną, kad ir taurei pieno.Labiausiai naktimis jį išvargina alkoholis, kalbos, drabužiai ir ypač moterys.Svaigalai? Alkoholis, nes narkotikai daro žmones nuobo-džius. Nors kartais…Naktinis šuršulas – mėgstamiausias jo garsas. IN

GA N

ORKE

ING

A N

ORKE

MĖNESIO TIESA

Jis Will Stewart.Iš Niujorko.Veikla muzikantas.Mėgstamiausias nakties užsiėmimas šlaistymasis, sėlini-mas, sekimas.Geriausia naktis būna tada, kai ji pradedama valgant gerą maistą, vėliau aplankoma daug barų, tada namie kuriama/grojama muzika ir jokių muštynių su puertorikiečiais, užtat aplink visur pilna dailių merginų.Naktį galėtų daryti bet ką, nes naktis yra gera viskam.Šiąnakt norėtų su niekuo nesusimušti.Neatsimena paskutinio karto, kai vakare liko namie.Nakties svaigalai? Alkoholis. Drabužiai nakčiai – marškiniai ir džinsai.Muzika, kurios klausosi tik naktį – Smog, nes ji per liūd-na dienai. Ir black metal, nes metalistai iš namų išlenda tik naktį.Ką darytum naktį, bet nedarytum dieną? Diena yra gera viskam.

Ji Nicole Michalek.Iš Niujorko.Veikla dizainerio asistentė.Mėgstamiausia nakties veikla gerti vyną geroje kompanijo-je, kol pasijunta pasiruošusi šokiams.Tobula naktis – su gera draugų kompanija, ten, kur groja gera muzika, geriamas geras vynas ir viską užpildo šiek tiek blogas elgesys.Niekada naktį nesileistų pažeidžiama ir niekada neišleistų daug pinigų.Per metus linksmintis eina vidutiniškai 100 kartų.Kad neužmigtų vartoja dietinį redbulį.Didžiausias nakties prisiminimas, kai kartą prarado sąmonę.Nakties svaigalai? Alkoholis, narkotikų nebandė ir nenori. Madingiausias asmeninis vakarėlių aksesuaras – kerzai.Muzika, kurios klausosi tik naktį – italo disco.

Jis Brian Powell.Iš Niujorko.Veikla muzika/vaikų priežiūra.Mėgstamiausia nakties veikla – elgtis kaip vaikui.Naktį niekada nepildytų paraiškos darbui gauti.Šiąnakt norėtų, kad tu ateitum ir jį orgazmuotum.Per metus linksmintis eina vidutiniškai 300 kartų. Kad neužmigtų vartoja kavą, koka kolą arba kokainą, mylisi.Nakties svaigalai? Taip, visokie.Naktį klausosi žiogų.Dieną niekada nesišlapintų ant kažkieno paradinių durų.

LIN

A P

LIO

PLY

TĖLI

NA P

LIO

PLY

TĖ


Reklama

MĖNESIO TIESA

VYT

UKAS

ELLE

DRIV

ERAr galėtumei paaiškinti, kodėl mieliau dirbi nak-tį, o ne dieną?Esu pelėda, todėl susiklostė taip, kad dirbti baig-davau vis vėliau, ir keltis ėmiau atitinkamai. Dabar paprastai einu miegoti apie penktą ryto, keliuosi apie vienuoliktą, kartais dvyliktą. Taip nebūtų, jeigu mano studija būtų ne namie.

Kuo idėjos, gimstančios naktį, skiriasi nuo tų, kurias sugalvoji dieną?Jos labiau subrandintos. Arba atvirkščiai – labiau spontaniškos. Šiaip produktyviausios mintys kyla rytą, bet tai labai nemalonus metas mano organiz-mui: skrandis nevirškina, aplink visi skuba, jautiesi bjauriai. Paprasčiausiai aš dar miegu. Todėl geriau pusantro karto ilgiau dirbu tą patį darbą iki vėlumos ir neinu prieš savo prigimtį rytą.

Ko niekada nedarytumei naktį?Negročiau būgnais.

Ką planuojate veikti šiąnakt?Groti bosine gitara iki ryto.

Pats keisčiausias naktinis prisiminimas?Vieną kartą nenusileido saulė. Su draugu ir kaimynu birželio viduryje jo kieme likę vieni po jo gimtadie-

nio vakaro toliau gėrėm ir girti vapėjom. Nepame-nu, kad saulė būtų nusileidus. Ji tik prigeso už pušų ir tuoj pat pakilo iš už obels. Matyt, man trumpam buvo trūkęs filmas. Kuriuo nakties metu dirbti geriausia?Nuo vienuoliktos vakaro iki keturių ryto. Po to pri-dūsti.

Kokia naktis tau yra nuostabi naktis?Kai su artimiausiais žmonėmis ramiai arba nelabai ramiai naktinėji iki pat ryto, žinodamas, kad atei-nanti diena yra laisva. O dar geriau – dvi laisvos dienos priešaky. Dar nuostabu yra, kai matai, kad darbas, kurį dirbi naktį, bus sėkmingai baigtas pary-čiais. Žinai, kad su užsidirbtu pasitenkinimu nueisi gulti apie devintą ir netrukdomas miegosi iki kokių trijų – keturių.

Ką neįprasto darai, kai tenka dirbti naktį?Neįprasto – nieko, bet išduosiu, ką darau tikrai kvailo. Tai vadinama chain smoking. Prisipažinsiu, esu paskutinis debilas, bet įnikęs naktį į kokį nors rimtą darbą, rūkau kaip visiškas narkomanas. Ži-nau, kad mesiu, esu kelis kartus sėkmingai metęs, bet dar nėra to nusiteikimo.


Reklama

MĖNESIO TIESA

Neretai paprastam, paprastus pomėgius turinčiam vilniečiui kyla klausimas, kodėl reikėtų ką nors statyti, kurti ir kviesti susirinkti prie upės, kuri ilgą laiką buvo tik vietinių žvejų ir nakčiai prieglaudos ieškančių benamių traukos vieta.

Mes net nesuvokiame upės geografinės padėties pranašumo miesto centro atžvilgiu, o panoramos grožį galėjo įvertinti tik romantiškų pasivaikščiojimų gerbėjai. Seniau upė buvo gyva. Dabartinėje Seimo rūmų vietoje vos prieš šimtmetį stovėjo lentpjūvė, iš kurios Nerimi buvo plukdomi sieliai, taip pat upe plaukdavo laivai ir pakrantėje susirinkdavo žmonės.

Į apleistos ir pamirštos krantinės pusę miestiečius atgręžti nu-sprendė „KultFlux“ projekto autoriai. Architektai, savo idėją atradę elektroniniu paštu siuntinėdami įvairiausius architek-tūrinių materijų juokelius (tokius kaip baidarių modeliai ir galimus fantastinius statinius šalia vandens), suprato, jog tai yra būtent tai, ko miestas neturi ir ko jam trūksta. Tik ką pastatytas „KultFlux“ paviljonas – kol kas tik pirmasis įgy-vendintas punktas iš projekto tikslų sąrašo. Elektrinio turkio spalvos stačiakampis sutvertas šiltajam sezonui ir jo galiojimo laikas – treji metai. Yra galimybė jį tobulinant paversti ilga-amžiu kultūros centru. Šį namą sukūrė PUC (Platform for Urban Culture) komanda – Ūla Tornau, Andrius Skiezgelas, Augustas Audėjaitis, Martynas ir Aleksandras Kavaliauskai.

Prie kūrybos, statybų ir apskritai visko, ką matome šalia Mindaugo tilto, prisidėjo daug skirtingų sričių menininkų. Projekto dalis – liepos pradžioje įvykusios dizaino dirbtuvės, kurių metu šeši rimti menininkai ir trigubai daugiau studentų pasiskirstė į komandas ir siekė bendro tikslo. Studentų ko-mandoms vadovavo šiuolaikinio meno kūrėjas Donatas Jan-kauskas, Olandijoje gyvenanti grafikė Indrė Klimaitė (sukū-rusi logotipą ir visus dizaino elementus), šiukšlių architektas Jan Korbes (iš panaudotų vandens konteinerių sukonstravęs plūduriuojančią ir šviečiančią platformą), dizaineris Linas Kutavičius (sukūręs šviesos objektus ant žemės), architektas iš Olandijos Erick De Lyon (upėje plūduriuojančios kons-trukcijos, sukuriančios optinę iliuziją autorius) ir Urbikon architektų komanda iš Vokietijos (sukūrė betoninius kube-lius-lauko baldus).Mišrias komandas sudarė Lietuvos ir užsienio studentai. O montuoti langus ir skaldyti betoną teko ir patiems idėjos au-toriams.

Didžioji dalis kūrinių gyvuos iki spalio, sezono pabaigos. Jei esi Vilniuje, neišvengiamai upės srovė nuneš tave į vietą.

Interviu su projekto kūrėjais skaityk www.pravda.lt

“Kultflux” rėmėjai:“JP Haus“„Doleta“„Markučiai“„Jūrės medis“

Informacija: kultflux.lt ELLE

DRIV

ERVYT

UKAS



Elektromobilis MyCarwww.nicecarcompany.co.uk, nuo £8995

Italų kurta, Honkonge surinkta elektrinė mažylė Didžiosios Britanijos gatves pasieks dar šį rudenį. Įdomiau nei „Smart“, septynios spalvos, odinis salonas, šildomos sėdynės, mp3 ir net „bestogis“ variantas. O išlaidos – gerokai mažesnės (apie 15 kartų pigesnės kelionės nei ben-zininiams ar dyzeliniams vargšams) ar apskritai jokių, pavyzdžiui, už

stovėjimą.

Stalas Function Workswww.coroflot.com/damiankozlik, konceptas

Visų pirma šis lenkų dizaineris prie savo šedevro akivaizdžiai pralei-do ne vieną bemiegę naktį. Aišku, tereikia praktikos, bet iš pirmo žvilgsnio nustatyti, kiek gi valandų, atrodo tikrai… moksliška. Už-

tai turėsi ką veikti vietoj vargšių avių skaičiavimo.

Televizorius Brionvegawww.brionvega.tv, £1400

Tie šiuolaikiniai plačiaformačiai ekranai tik dar labiau blaško, o ne mig-do, kaip turėtų tikras televizorius! Nežinia, ar šiame riboto tiražo (300 vnt.) 1962-ųjų klasikos atkartojime įžvelgsi madingiausius kanalus, bet… žodį „klasika“ aš jau pasakiau. Čia iš tų technikos variantų, kai

baigus mokėti išperkamąją nuomą dar nebūna nusibodę.

Sienų lipdukai Nintendowww.thinkgeek.com, $74.99

…ir dar viena išeitis norint palikti avis ramybėje. Atsigulęs į lovą gali apsimesti Super Mario ir įsivaizduoti, kaip spaudai „speisą“,

šokinėji per kliūtis ir keliauji per lygius. Grybai nepridedami.

Kilimėlis Finishwww.worldwidefred.com, $30

Kai visiškai išsekęs po ilgos dienos, sekusios po nemiegotos nakties, slenki namo, skaičiuoji ne tik šaligatvio plyteles, bet ir jų įskilimus. Ir negali greičiau… Kol tolumoje neišvysti finišo linijos tiesiai po tavo durimis! Tuomet įsijungia antrasis kvėpavimas ir lovą pasieki

tekinomis.

Akiniai Ray Ban Wayfarer Colorswww.davidclulow.com, £120Iki šiol jie simbolizavo holivudiškai laimingą šeštąjį dešimtmetį, bet ši vasara, į kolekciją įnešusi vaivorykštę, „reibanus“ vėl pavertė vi-siška šiandiena. O be tamsių akinių, žinia, po klubuose prašoktos paros vaidentis nevalia.

06

07

08

09

10

GUN

ARS

BAKŠE

JEVS

INTE

RN

ETAS

Pakabukas Do Disturbwww.atypyk-e-shop.com, €5.50Eiti prašytis kompanijos, kai visiškai neturi ką veikti, dažniausiai nedrąsu, bet galima pasielgti ir subtiliau. Atvirkščias įprastų „vieš-butinių“ pranešimų variantas – imkit mane ir bendraukit!

Pagalvė Kittenwww.designpublic.com, $28Štai ką turėtų reikšti visi tie „gyvūnų raštai“ – ne kažkokie dryželiai ar dėmės, imituojančios zebrus bei gepardus, o patys žvėriukai! Kol dizaineriai kuria trimetrinę pagalvę-žirafą, priglobk namuose kačiu-ką iš Bruklino.

Žaidimas Tic Tac Toewww.peleg-design.com, sužinok patsShahar Peleg nusprendė kiek pasunkinti… nors, tiesą sakant, pa-lengvinti lygiai per pusę, iki kraujo visiems pažįstamus kryžiukus – nuliukus. Dabar ieškodamas teisingo ėjimo drauge galvosi ir apie teisingą atspindį. Juodą ar permatomą. Artimiausias prekybos taš-kas – Estijoje.

Puodelis ir peleninė Marginwww.limitedunlimited.ru, 1200 rubliųKai tas akimirkas tarp sutemų ir aušros leidi išsirangęs ant palangės, daugiau daiktų sukelia tik daugiau nepatogumų. Todėl toks reika-lingiausių nakties atributų „du viename“ visų pirma labai optima-lus. Išgeri, parūkai, nešiukšlini.

01

02

03

04

05

Reklama Reklama



KĄ JIE KALBASI

TAN

IA R

EX

Laimėtoja: Monika Batakytė

Kodėl ir vėl negali užmigti Jurgis Mačiūnas ir kodėl jis iš Niujorko į Lietuvą skambina Nagliui Šulijai? Parašyk adresu [email protected] KĄ JIE KALBASI iki rugpjūčio 26 dienos. Geriausio pokalbio autorius nusineš „Vodafone 226“ mobilųjį telefoną.

KOMIKSAS

Itin plonas, stilingas, paprastas ir patogus „Vodafone 226“ mobilusis tele-fonas. Neskalbia, nelygina ir neverda uogienių, užtat tobulas bendrauti.

Aš tik norėjau nustatyti šildymo kainas...

And if you complain once moreyou’ll meet an army of me

Tu užneši į mano kolegą Vanią iš Bremeno muzikantų.

No, I come from Chicken, I mean from Kitchen, not from Bremen.



GIDAS

SouthYou Are Here

Genepool Records

Londono multiinstrumentalistų trejetukas South vedami už rankos Iano Browno ir James Lavelle debiutavo 2000 m. kaip elektroninė grupė. Nuo to laiko jie praėjo kelią nuo elektronikos iki indie ir štai jau ketvirtas albumas, o grupė groja... tradi-cinę pop muziką. Groja taikiai, ramiai ir tikriausiai labai susidraugautų su James Blunt. Merginos beklausydamos gal net ašarą išspaustų. Foninis rokelis ir tiek, su keliomis labai vykusiomis dainomis. Kaip pilkas praeivis su spalvota skrybėle

gatvėje po lietaus.

65%

VestigialTranslucent Communion

Cold Meat Industry

„Tik iš chaoso gali gimti nauja žvaigždė“, – teigia naujas projektas iš Italijos. Jau po pernykščio pirmo, savo jėgomis išleisto mini-albumo jie spėjo patraukti dark ambient muzikos mylėtojų dėmesį. Vestigial muzika toli gražu nechaotiška. Tankų skambesį sudaro nuostabūs garsai, turintys perteikti technologinio pasaulio esamos padėties beviltišką. Lyginimai su žanro klasika Lustmord ar Bad Sector tikrai neatsitiktiniai. Industrial muzikos leidybos sunkiasvoriai švedai Cold Meat užuodę neišsenkamus projekto galimybių klodus debiutinį naujokų longplėjų

išleido po savo sparnu.Graži graži tamsa.

90%

Brighter Death NowNecrose Evangelicum

Cold Meat Industry

O dabar rimtai.CMI mafijos įkūrėjas ir bosas Roger Karmanik – iš pažiūros geras dėdė. Bet tar-šomas baisių vidinių demonų. Tik jo galvoje galėjo gimti toks nesveikas kūdi-kis. Paties išrastame ir kultivuojamame sacred-death-industrial stiliuje dominuoja triukšmas, siaubas, ligos, iškankintų sielų riksmai. Ir tai „švelniausias“ iš visų BDN

darbų!Klausyti nerekomenduojama. Vienintelėje srityje, kurioje pirmaujame pasaulyje,

ir taip esam stipriai atsiplėšę.Necrose Evangelicum medžiaga įrašyta ir išleista 1995 m. Šioje (remiksuotoje ir naujai suvestoje) versijoje pridedamas papildomas CD su taip ir neįvykusiu kon-

certu iš to paties laikotarpio.

80%

www.sonyericsson.lt

GIDAS

albumai Įvairūs atlikėjaiminimal.lt kompiliacija 2008

www.minimal.lt

Jau antras minimal.lt rinkinys. Ir jį galima pačiupinėti!Albumą sudaro dvi konceptualios dalys. Pirmoje „daugiau“ dalyje pateikiami rit-mingesni minimal, techno, dub kūriniai. Antra dalis – „mažiau“ – kur kas abs-traktesnė (idm, ambient, experimental), todėl ir interpretacijoms vietos daugiau. Muzika čia mažiau varžoma stiliaus apribojimų, atsiranda erdvės drąsesniems eksperimentams, skamba įdomiau. Tad dar kartą patvirtinama „less is more“ tai-

syklė.Lietuvaičiai su savo firminiu „vangumu“ (gerąja prasme) tikrai yra išskirtiniai pa-sauliniame kontekste. Be to, neapleidžia jausmas, kad dar ne visas elektroninės

muzikos kūrėjų potencialas atskleistas. Drąsiau, drambliai!

80%

CazalsWhat Of Our FutureKitsuné Music Keistas anglų grupės (juolab rokerių) sprendimas pasirašyti sutartį su šokių muzi-ką leidžiančiais prancūzais (hod koniom, ne kitaip). Kitsuné savo ruožtu ne juokais ėmėsi „stumti“ penketuką. Trys sėkmingi singlai prieš albumą ir koncertai su Daft Punk ir Digitalism iš niekam nežinomų vaikinų pagamino žvaigždes. O žvaigždės moka grot energingai ir uždegti. Patys kurdami efektus savo indie gitarų zvimbi-mui ir jį skiesdami skoninga elektronika Cazals yra kur kas įdomesnį už daugumą panašių grupių. Jei jiems ir kiltų klausimai dėl ateities, tai tikrai ne dėl savo.

80%

BeckModern GuiltXL Recordings Atrodytų, Beckui nuolat viskas pavyksta be jokių pastangų. Nerūpestingu rankos brūkštelėjimu per stygas jis sukuria nuotaiką, kuria Woodstocke kvėpavo gėlių vaikai. Danger Mouse tik adaptuoja skambesį mūsų erai (kad anų laikų jaunimo dabartinės atžalos būtų patenkintos). Vos pusvalandį viršijanti plokštelė nepastebi-mai prasisuka „ant repyto“ 3 kartus nesukeldama diskomforto ar kitokių nereika-lingų emocijų. Jokių kampų ar aštresnių momentų. Genialumas paprastume.Ir jei tik ne Late of the Pier...

90%

UNKLEEnd Titles... Stories For FilmSurrender All Pasirodo, dėdulė Džeimsas Lavelle (anksčiau albumus leidęs su 4–5 metų pertrau-komis) taip pat neatsispiria žemiškoms pagundoms. Pats lyg ir atsiprašinėdamas teigia, kad šio rinkinio nelaiko naujuoju UNKLE albumu (bet juk pardavinėja už reguliarią kainą). Kita vertus, 75 minutės dar negirdėtų „atliekų“ fanams tikriau-siai bus gardėsis.Mes darbelį laikome pernykščio War Stories bei 2005-ų mikso Edit Music for a Film papildu ir laukiame tikro albumo. Geriau kad ir po 5 metų.

65%

BO

NG

PRAVD

ARC

hYVAS

Fantasy Black Channel Zarcorp / Parlophone Keturi paaugliai iš mažo Anglijos kaimo didžiulį ažiotažą aplink save sukėlė vos keliais pirmais singlais. Pats Erol Alkan juos pavadino įdomiausia planetos (gaila, neaišku kurios) grupe ir ėmėsi prodiusuoti. LOTP groja kaip 80-ais, tik su moderniais prieskoniais. Laikotarpių maišymo požiūriu jie pralenkia Midnight Juggernauts, Cut Copy ir Klaxons (kartu sudėtus). Neapibūdina-mas indie-dance-synth-rock kratinys su išradingomis ir novatoriškomis (šizof-reniškomis?) aranžuotėmis verčia iš batų.

Metų albumas ir Mercury prizas 2008-iems tik įpusėjus

95%Aš Late Of The Pier

W760Naujasis W760 Walkman telefonas.

Muzika kaip jums patinka.

Reklama


GIDAS

KINAS

ALE

KSA

ND

RA P

IKTY

TĖPRAVD

ARC

hYV

AS

Dekameronas: skaistuolių teritorija(Virgin territory, rež. David Leland, rež. 2007)

Hm, taip baisiai tyčiotis iš erotinės literatūros klasikos? Labai, labai negerai. Ką ir kalbėti apie tai, kad „Dekameronas“ – sudėtinga ekranizuoti knyga ir iš visų bandymų tai geriausia pavyko tik mūsų mylimam gėjui Pier Paolo Pasolini. (Nors nesakyčiau, kad „Dekameronas“ buvo jo geriausias darbas.) Visa kita yra tiesiog neįtikėtinas šlamštas. „Dekameronas: skaistuolių teritorija“ yra laiko gaišimas ir nuotaikos gadinimas. Knygą į dantis ir marš šviestis, kaip nepadoriai ir smagiai gyveno Renesanso žmo-nės.

10%

KAI KINE NĖRA KĄ ŽIŪRĖTI:

Trys spalvos: mėlyna, balta, raudona(„Three colours: blue, white and red“ rež. Krzysztof Kieslowsky, 1993–1994)

Didžioji Kieslowskio trilogija trenkia per galvą režisūriniu genijum taip, kad maža nepasirodo. Trys filmai analizuoja prancūzų revoliucijos idealus, kuriuos reprezen-tuoja prancūzų vėliava: laisvę (mėlyna), lygybę (balta) ir brolybę (raudona). Bet nemačius šios trilogijos, sunku įsivaizduoti, kaip keistai, nenuspėjamai ir įdo-miai galima interpretuoti tokias iš esmės banalias temas. Tai ir yra Kieslowskio ir jo genialiojo scenaristo Krzysztofo Piesiewiczo filmų magija, kuriuose laisvė tampa plona linija tarp pasiaukojimo ir egoizmo, lygybė tampa galimybe atsiteisti, o liki-mas yra visiškai nenuspėjamas.

100%

Rudens puota(Sugisball, rež. Veiko Ounpuu, 2007)

Kol kas „Rudens puota“ yra vienas geriausių estų kino produktų. Liūdnas, de-presyvus ir labai lietuviškas filmas apie egzistencinės vienatvės kupiną sovietinių blokinių namų kvartalo gyvenimą.„Rudens puota“ analizuoja įvairias vienatvės formas, pasakodamas kasdienes isto-rijas: rašytojo alkoholiko, kurį paliko žmona, kirpėjo, jaunos idealistų porelės.Filmą įdomu žiūrėti jau vien todėl, kad estiškus, latviškus ir lietuviškus filmus matome tikrai retai. Kas be ko, estiški filmai tikrai ne „Betmenas“, bet kaimynus reikia palaikyti.

70%

Reklama


GIDAS

menas

Kryželiu siuvinėtas Kar Wai Wongas Akivaizdu, kad subtilusis Kar Wai Wongo „Meilės laukimas“ tekstilininkei Ingai Likšaitei labai patiko (o kam galėjo nepatikti?). O mums labai patiko Ingos tapyba „kryželiu“ ir siuvimo mašina. Tik štai visos instaliacijos tiesmukumas ir tiesioginis „Meilės laukimo“ vaizdų ir emocijų atkartojimas paliko nelabai gerą prieskonį akyje. Taigi, paroda graži, bet idėjų fronte nieko naujo (tai kol kas nuolatinė teks-tilės kaip medijos problema).

Inga Likšaitė I.D.A2008 08 23 – 09 23Kamerinių menų centras, Anykščiai

50%

Gražieji pačios gražiausios epochos daiktai 19 amžiaus pabaiga ir periodas tarp dviejų pasaulinių karų yra neabejotinai patys gražiausi laikotarpiai meno istorijoje (gražiausi ta archetipiškiausia ir nekalčiausia grožio prasme). Tuo metu visi dar tikėjo technologijos progresu ir tuo, kad rūky-mas yra naudingas, o absentas – nenuodingas. M. Žilinsko dailės galerija, bendradarbiaudama su Drentės muziejumi, pristato taikomosios dailės darbus, apimančius 50 metų periodą nuo 1985 iki 1936 m. Paroda skirta iki soties prisižiūrėti pačių gražiausių indų, puoštų žolytėmis ir gėly-tėmis, bei pristatyti ankstyvojo konstruktyvizmo idėjas. Art nouveau ir art deco Nyderlanduose: 50 dizaino metų (1885–1936)2008 06 12 – 09 24M. Žilinsko dailės galerija, Kaunas

70%

Lietuviška tapyba vol. 1+n „Radvilų rūmams mirtinai reikia remonto“, – tokia pirmoji mintis ateina į gal-vą visiems parodų Radvilų rūmuose lankytojams. Tačiau nepaisant kelionę laiko mašina primenančių erdvių, paroda labai įdomi, juk visiems smalsu pamatyti, ką kolekcininkai laiko užrakinę savo sandėliukuose. Edmundas Armoška neabejoti-nai yra vienas didžiausių kolekcionierių Lietuvoje, turintis įspūdingą lietuviško meno kolekciją. Dalies jam priklausančių darbų gerokai pavydi ir Lietuvos dailės muziejus ir, aišku, labai tikisi, kad vienokiu ar kitokiu būdu ką nors gaus dovanų, nes, na, kam žmogui tiek paveikslų, ant sienų vis tiek visi netelpa pasikabinti, galėtų gi ir pasidalinti.

Lietuvos dailės atodangos XVI–XXI amžiai iš Edmundo Armoškos dailės ko-lekcijos. 2008 07 03 – 2008 08 31Radvilų rūmai, Vilnius

80%

ALE

KSA

ND

RA P

IKTY

TĖPRAVD

ARC

hYV

AS

Reklama


Sirenos Nr. 5Rugsėjo viduryje prasidės penktasis tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos 2008“. Jas pradės britų provokatorių trupė „The Tiger Lillies“. Seniausioje Vilniaus Rusų dramos teatro scenoje naujame spektaklyje „Septynios mirtinos nuodėmės“, brėžiančiame žmo-giško nuopuolio kelią nuo rojaus iki pragaro, ir vėl skambės Martino Jacques’o falcetas.

Spalio pradžioje sirenininkus sugaus sunkioji artilerija. Vieno reikšmingiausių Vokietijos teatrų, Berlyno Deutsches Theater, vadovas Michaelis Thalheimeris pristatys spektaklį

pagal vienintelę išlikusią graikų trilogiją – Aischilo „Orestėją“.

Taip pat garsusis rusų choreografas ir režisierius Saša Pepeliajevas, estų teatre „Von Krahl“ pastatęs Viljamo Šekspyro „Hamleto“ mono versiją, šiuo metu dirba su „Von Krahl“ teat-ro pažiba Juhanu Ulfsaku. Pasitelkęs šiuolaikines technologijas šis „Hamletas“ atvažiuoja žvelgti į šiandienos žmogų, tapusį savo paties susikurtų gyvenimo ir elgesio modelių be-

laisviu, nuo lietuviškos scenos.

Teatro besočių laukia ir norvegų trupės POS Theatre Company spektaklis-koncertas „Ateik!“, skirtas švedų aktoriaus Allano Edwallio, skandinavų mylimo poeto ir muzi-kanto, atminimui. Edwallis vaidino daugelyje Ingmaro Bergmano spektaklių ir filmų. Spektaklyje, sukurtame iš Edwallio muzikos ir tekstų, vaidina vienas geriausių Oslo Nacionalinio teatro aktorių Øystein Røger – pagrindinis Norvegijoje režisuotų Oskaro

Koršunovo spektaklių aktorius.

Taip pat atkreipk dėmesį į dokumentinio kino ir teatro sąsajas kuriančią ir tyrinėjančią belgų trupę „Berlin“ su kinematografiniu spektakliu „Bonanza“ – apie mažiausią Kolo-rado valstijos miestelį; ir į italų teatro „Orthographe“ spektaklį optiniame kambaryje

„Bandymai skristi“, neriantį į sapno vaizdus.

Norėdamas sužinoti daugiau, nuolat lankyk www.sirenos.lt.

GIDAS

teatras

VLA

DIM

IRAS T

RU

DN

IKO

VAS

PRAVD

ARC

hYVAS



Seniau Tauro kalnas buvo didesnis nei dabar ir ribo-josi su Aludarių gatve. Būtent todėl šalia ėjusi gatvė gavo Pakalnės pavadinimą. Trumpa Aludarių gatvė garsėjo alaus gamykla ir „Tauro rago“ baru.

Nr. 1. Kai 1860 metais turtingas Vilniaus pirklys Šopenas miesto pakraštyje pastatė alaus gamyklą, gatvėje apsigyveno balandžiai. Vienas iš namo gy-ventojų įsigijo lazdą paukščiams vaikyti, kurią laikė balkone.

Tuo metu informaciją apie alų įspausdavo ne tik etiketėje, bet ir ant butelio: firmos pavadinimas, te-lefono numeris, apdovanojimai ir kitos naudingos žinios.

Tarybiniais metais naktimis sargas išlįsdavo iš ga-myklos teritorijos ir apsidairęs sušvilpdavo. Mikliai privažiavęs automobilis su priekaba prisikraudavo „Žigulinio“. Dienomis alų išnešdavo rankovėse, kel-nėse ir pilvuose.

BALT

ATA

NIA

REX

KVARTALASKVARTALAS

„Perestroikos“ metais, kai neliko salyklo, balandžiai iš gatvės išsikraustė. Dabar šiame dviejų hektarų plote neliko dviejų se-nųjų talpyklų alui laikyti. Į Panevėžį iškeliavo alaus mielės, virimo cechas ir alaus skonis. Liko plati ven-tiliacijos anga, keletas bokštų ir galinga siena, ku-rios vartuose įlaminuoti Eglės Juodvalkės eilėraščiai „man nusibodo revoliucionieriai / nusibodo jų rau-doni papurtę veidai / plačios lūpos“. Netoliese – ne-beegzistuojančios parduotuvės „Apynėlis“ reklama ir didelė kiaulpienių pieva.

Dar ir dabar gatvė yra grįsta akmenimis.

Baras „Tauro ragas“. Šioje vietoje prieškariu buvo vežikų smuklė. Vėliau pastatytam alaus barui – jau 34 metai. Iš šalia esančios alaus gamyklos buvo su-manyta nutiesti vamzdžius, kuriais alus atbėgtų tie-siai į barą.Didžiojoje rūsio salėje buvo įrengta orkestro estrada ir dideli akmeniniai stalai. Prie įėjimo stovi skulptū-

ra „Tauras“, neįtikusi antrajam sekretoriui Charazo-vui. „Volga“ riedėdamas Tauro kalnu papėdėje išvy-do keistus lakštus. Liepė tučtuojau juos išmontuoti. Atgimimo metais skulptūra buvo grąžinta į vietą.Kalbama, kad Lukiškių aikštėje stovėjęs Leninas rodė ne tik į KGB rūmus, bet ir į „Tauro ragą“. Alubaryje sovietinis saugumas negalėdavo šnipinė-ti, nes alaus mėgėjai užgoždavo vienas kito šnekas. Prastovėdavę tris valandas eilėje imdavo po penkis bokalus iš karto.Bare lankėsi Visockis, tada koncertavęs Profsąjungų rūmuose. Išėjęs iš aludės, jis pradėjo dainuoti ir tu-rėjo Vilniuje merginą. „Pasimatysime prie karvės“, – tardavosi nuolatiniai lankytojai, nepaisę net ore tvyrojusio šlapimo dvo-ko.Šiandien prie kasos su grotomis guli suglamžyta im-portinio alaus statinaitė, daug šiukšlių ir kažkas ant sienos užrašė GANJA.

Nr. 2. Kelionių agentūra. Užėjus užplūsta tvankaus karščio banga lyg Italijoje, kur žmonės nemėgsta kondicionierių. Prie stalų iškritusios vadybininkės siūlo kažko palaukti, o gal geriau ir nelaukti. Ant palangės auga kaktusai. Niekur nereikia važiuoti.

Nr. 4. Namo skelbimų lentoj naujiena: „Nemo-kamai suremontuosiu jūsų namo stogą. Pakeisiu nauju. Netikite?“ Dailės akademijos studentė rašo apsisprendusi gyventi būtent čia, todėl norėtų nusi-pirkti palėpę. Prisiekia pakeisti jos stogą, kuris kai-mynams daugiau niekada neberūpės, nes ji juo pati rūpinsis. Sako, kad bus gera kaimynė ir remontuoti padės tėtis.

Kalbant apie kaimynus, Vidos Simanavičiūtės siu-vykloje lankosi moteris ir džipas. Kaimynas Tadas vengia prablaivėti. Jogas Marekas vaišina arbata ir išeina į lauką pauostyti liepos žiedų. Marlena gro-ja smuiku. Nikitos ir Svetlanos bute visi baldai likę nuo 1950-ųjų: lakuotas trikojis staliukas, žali fote-liai, stiklinis šviestuvas, spinta apvaliais kampais.

Dabar gatvėje dar yra:

Niekieno lagaminas, paslėptas po supuvusia nosineOtorinolaringologaiKirpykla su blizgančiomis prijuostėmis ir priaugin-tais nagaisMažas paukštis didele gerkleVaizdo kamera tunelyjeKabašinskasŠeštas namasTV bokšto panoramaDaug šiukšlių ir stiklųPaslėpti kiemai


Reklama

CARLO

MAN

DRAKE

JU

STĖ

MALD

ŽIŪ

NAIT

Ė

PERSONA

IŠVAIZDA01

02

03

04

05

06

07

08

BRUOŽAI

Ant smakro įvairaus ilgio ir kokybės barzdaplaukių visuma, liudijanti atsainią erlickoido autoestetiką.

Paskutinių pietų grietinė, pridžiūvusi ant apatinės lūpos.

Dėl įvairiausių skysčių cirkuliacijos kiek padidėjęs veido tūris.

Nuo aštuoniasdešimt šeštųjų ant peties permes-tas dermantininis dviejų skyrių krepšys tarnauja kaip nuolatinė rankraščių saugykla.

Lengvai pazulinti languoti flaneliniai marškiniai nu-karusiomis sagomis.

Prie kūno priaugęs tarkuo-tos medvilnės golfas

Pasak analų, nėra iki galo aišku, ar Rašytojų sąjunga pagimdė „Suokalbį“, ar iš suokalbio gimė Rašytojų sąjunga. Nuo neatmenamų laikų poetai ir prozininkai čia rašė krauju, vynu, seilėmis, kitokia organika, rašė satyras, apy-sakas ir bukolikas, romanus ir haiku, rašydavo, kol nebegalėdavo laiptais užkilti iki antrojo aukšto. Būtent šitaip baro širdgėloje ir kūrybinių naktų siautulyje ir susiformavo ekstremalusis alko-šraiberio tipažas – apšepiasmakris erlickoidas.

01

03

04

06

08

05

07

02

SĄJUNGOS KAVINĖS RAŠYTOJAS

– Apsiskaitęs, išsilavinęs, intelek-tualus, spalvingas ir turbotalen-tingas, bet nelabai kam įdomus. Visa kita – tik pasekmės.– Gyvena „nuo honoraro iki ho-noraro“, net jei jų negauna.– Keikia kultūrinę spaudą, bet ne-susivaldo nepaskaitęs ŠA ir LM.– Rašo, gyvena, gaivinasi nakti-mis. Vyturiu jį paverčia nebent abstinencijos sindromas.– Yra tikrasis Rašytojų sąjungos narys arba nori į ją įstoti.– Beveik visas naktis leidžia „Tre-čiajame Brolyje“, kur galima sutikti erlickoidų kumyrus atski-rose kategorijose: Juozą Erlicką,

Juozą Aputį, Joną Strielkūną, Sigitą Parulskį, Kornelijų Platelį, Tomą Arūną Rudoką, o anksčiau ir AA Gintarą Beresnevičių.– Erlickoidui pavadinimą, žinoma, suteikė garsiausiasis juokautojas Juo-zas. Pats jis pranoksta savo pa-sekėjus, nors kai kuo ir panašus.– Sirvydo g. 6 neatsiskleidusieji trypia, šoka, lipa ant stalų, dekla-muoja, o kartais net smurtauja iki pirmųjų gaidžių.– Kartais, apsėsti dievų, darosi pavojingi ir gali įkąsti. Tuomet iš-kviečiami pareigūnai arba per ilgos rankovės.– Erlickoidė gali būti ir moteris. Garsiausioji – Dalia Jazukevičiūtė, neseniai kruvina blaškėsi po kavi-nę.– Lietuviškojo erlickoido išdidumą ir vertę patvirtina įvairiausi im-portiniai alko-literatūros atstovai: Serhijus Žadanas, Henry Charlesas Bukowskis, Jerzy Pilchas ir kt.– Erlickoidas nelabai mėgsta žmo-nių, išskyrus tuos, kurie stato.

„Šatrijos“ kostiuminės kelnės.

Tankaus rišimo retro „basanoškės“, iš vidaus pašiltintos kojinėmis (žiemą – vilnonėmis).

Reklama

Documents

2008 RUGPJŪTIS