2012-11-06_128_zinios

Valstybės įmonė Seimo leidykla „Valstybės žinios“Oficialus leidinys2012 m. lapkričio 6 d. Nr. 128

ISSN 1392-4559, ISSN 1684-6552 (ONLINE)

Kaina 6,30 Lt

128T U R I N Y S

V skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAI6418. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (2012 10 31 Nr. 1312) 36419. Nutarimas dėl viešosios įstaigos cpo Lt įsteigimo ir valstybės turto investavimo (2012 10 31 Nr. 1306) 36420. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1307) 46421. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1308) 46422. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui (2012 10 31 Nr. 1309) 46423. Nutarimas dėl valstybės perskolinamų paskolų valstybės investicijų projektams, bendrai finansuojamiems su Europos Sąjungos fondų lėšomis, finansuoti suteikimo (2012 10 31 Nr. 1310) 56424. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1311) 5

VIII skyrius. MINISTRŲ, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ, KITŲ VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ VADOVŲ NORMINIAI TEISĖS AKTAI

6425. Ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 4-507 „Dėl Valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) valstybės projektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. 4-1048) 106426. Ūkio ministro įsakymas dėl valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašo patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 4-1051) 106427. Aplinkos ministro ir ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. D1-17/4-4 „Dėl veiklos vykdytojų, kurie valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos, apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos nustatymo“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. D1-884/4-1049) 126428. Aplinkos ministro ir susisiekimo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. D1-514/3-411 „Dėl aviacijos veiklos rūšių įtraukimo į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą reikalavimų nustatymo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. D1-886/3-707) 136429. Susisiekimo ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 3-433 „Dėl pašto ženklų, pašto blokų leidybos plano 2013 metams patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. 3-696) 146430. teisingumo ministro įsakymas dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1R-274) 156431. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ISAK-2333 „Dėl praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. V-1512) 166432. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankų išdavimo (2012 10 30 Nr. V-1513) 246433. Kultūros ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. ĮV-578 „Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudėties patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 25 Nr. ĮV-716) 25

2012 m. lapkričio 6 d.

2

6434. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl papildomo finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1V-521 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. 1V-771) 256435. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-02-R „probleminių teritorijų plėtra“ (2012 10 30 Nr. 1V-772) 266436. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl Valstybės projektų, finansuotinų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.1-VRm-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“, sąrašo Nr. 01 patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 1V-773) 266437. Vidaus reikalų ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1V-535 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.2-VRm-04-R „teritorijų planavimas“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1V-774) 356438. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2007 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1K-289 „Dėl Finansų ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. 1K-362) 356439. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 225 „Dėl Valstybės įmonės turto banko atsiskaitymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1K-363) 366440. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1K-364) 376441. Finansų ministro įsakymas dėl finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 31 Nr. 1K-365) 376442. Žemės ūkio ministro įsakymas dėl žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-275 „Dėl Rekomendacijų dėl vietos projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, ir dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, teikimo komisijos sudarymo“ pakeitimo (2012 11 02 Nr. 3D-836) 386443. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas dėl Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 29 Nr. 1-211) 386444. muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas dėl muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 1B-351 „Dėl muitinės įstaigų klasifikatoriaus patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 30 Nr. 1B-831) 1096445. Lietuvos kariuomenės vado įsakymas dėl Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-200 „Dėl Administracinio teisės pažeidimo protokolo formos pildymo taisyklių ir administracinio teisės pažeidimo protokolo formos patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 29 Nr. V-1242) 1096446. civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymas dėl orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių licencijavimo taisyklių pakeitimo (2012 10 30 Nr. 4R-267) 1116447. civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymas dėl pažymėjimų asmenims, atsakingiems už praktinį skrydžių vadovų mokymą, išdavimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 4R-268) 1116448. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (2012 10 24 Nr. VA-96) 1146449. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymas dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-377 „Dėl profesinio mokymo teikėjų, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams pagal formaliojo profesinio mokymo programas, sąrašo patvirtinimo“ papildymo (2012 10 31 Nr. V-546) 1156450. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymas dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2012 10 31 Nr. 2B-411) 1156451. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymas dėl vykdomos studijų programos akreditavimo (2012 10 31 Nr. SV6-51) 1166452. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymas dėl vykdomų studijų programų akreditavimo (2012 10 31 Nr. SV6-52) 1176453. Likviduojamos Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos Likvidacinės komisijos pirmininko įsakymas dėl socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programų tvirtinimo (2012 10 29 Nr. V(4)-81) 1176454. Likviduojamos Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos Likvidacinės komisijos pirmininko įsakymas dėl socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų tvirtinimo (2012 10 30 Nr. V(4)-84) 118

Valstybės žinios nr. 128

3

6418–6419

V skyrius. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMAILIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėS

N u t A R I m A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO 2011 METŲ KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ RINKINIO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

2012 m. spalio 31 d. Nr. 1312 Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 2001, Nr. 91-3190; 2008, Nr. 137-5378; 2010, Nr. 81-4226; 2011, Nr. 52-2519) 15 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui, susidedančiam iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2011 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Įgalioti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską, o jam negalint dalyvauti – socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Audrių Bitiną atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSSocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStRAS DoNAtAS JANKAuSKAS

_________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSyBėSN u t A R I m A S

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CPO LT ĮSTEIGIMO IR VALSTYBĖS TURTO INVESTAVIMO2012 m. spalio 31 d. Nr. 1306

VilniusVadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752; 2007, Nr. 17-631)

4 straipsnio 5 dalimi ir 13 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412; 2003, Nr. 57-2534; 2006, Nr. 87-3397; 2008, Nr. 19-673; 2009, Nr. 93-3967) 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 5, 6, 7 ir 9 punktais ir įgyvendindama Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 (Žin., 2007, Nr. 80-3275; 2009, Nr. 132-5743), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d.

6418

6419

6455. Generalinio prokuroro įsakymas dėl Rekomendacijų dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams patvirtinimo (2012 10 30 Nr. I-318) 1186456. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus įsakymas dėl saugiųjų dokumentų blankų naudojimo, išduodant licencijas, licencijų papildomą lapą, licencijų pirmą priedą, licencijų pirmo priedo papildomą lapą, licencijų antrą priedą, licencijų antro priedo papildomą lapą, licencijų trečią priedą, licencijų trečio priedo papildomą lapą, jas papildant, patikslinant ir išduodant licencijų dublikatus (2012 09 28 Nr. t1-277) 1226457. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus įsakymas dėl Informacijos apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (2012 10 30 Nr. t1-307) 124

IX skyrius. KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ NORMINIAI TEISĖS AKTAI6458. Valstybinės kultūros paveldo komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo kultūros paveldo objektų išsaugojimui ir pritaikymui (2012 09 28 Nr. S-1(6.2.-175) 1256459. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 23 Nr. 03-225) 1276460. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 23 Nr. 03-226) 1336461. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo (2012 10 23 Nr. 03-227) 1386462. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų (2012 11 04 Nr. Sp-321) 144


4

6419–6422

nutarimo Nr. 1025 „Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose“ (Žin., 2007, Nr. 103-4218; 2009, Nr. 147-6580) 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Įsteigti viešąją įstaigą cpo Lt.2. pavesti Ūkio ministerijai:2.1. atstovauti valstybei, kaip viešosios įstaigos cpo Lt steigėjai;2.2. įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos cpo Lt savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. 3. Nustatyti, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis finansinis turtas – 1 000 litų (vienas tūkstantis litų) iš Ūkio

ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų kaip valstybės įnašas perduodamas steigiamai viešajai įstaigai cpo Lt.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS

_____________________


DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2009 M. SPALIO 14 D. NUTARIMO NR. 1333 „DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO NAUDOJANTIS CENTRINĖS PERKANčIOSIOS ORGANIzACIJOS ELEKTRONINIU KATALOGU“ PAKEITIMO


Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :1. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1333 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis

centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu“ (Žin., 2009, Nr. 127-5497) ir išdėstyti 1.1 punktą taip:„1.1. užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų viešieji pirkimai būtų vykdomi naudojantis viešosios įstaigos cpo Lt,

atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas (toliau – cpo), elektroniniu katalogu cpo.lt™ (toliau – elektroninis katalogas), kai elektroniniame kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama lėšas;“.

2. Šis nutarimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 dieną.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS

_____________________


DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. SAUSIO 19 D. NUTARIMO NR. 50 „DĖL CENTRALIzUOTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO“ PAKEITIMO


Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :1. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų

vykdymo“ (Žin., 2007, Nr. 9-357; 2008, Nr. 104-3996) ir išdėstyti 2 punktą taip: „2. Suteikti teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas viešajai įstaigai cpo Lt.“2. Šis nutarimas įsigalioja 2013 m. sausio 1 dieną.

mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS

_____________________


DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL GARANTINIO FONDO 2013 METŲ LĖŠŲ SĄMATOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 82-2478; 2012, Nr. 78-4017) 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

6422

6421

6420


5

6422–6424

1. pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui.

2. Įgalioti ūkio ministrą Rimantą Žylių, o jam negalint dalyvauti – ūkio viceministrą Giedrių Kadziauską atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime.mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuSŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS

_____________________


DĖL VALSTYBĖS PERSKOLINAMŲ PASKOLŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAMS, BENDRAI FINANSUOJAMIEMS SU EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ LĖŠOMIS, FINANSUOTI SUTEIKIMO


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 3 straipsnio 11 dalimi ir Valstybės perskolinamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, suteiktų perskolinamų paskolų grąžinimo ir valstybės garantijų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 667 (Žin., 2001, Nr. 49-1713; 2011, Nr. 105-4936), V skyriumi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

Suteikti iš valstybės vardu pasiskolintų 1 132 000 000 (vienas milijardas vienas šimtas trisdešimt du milijonai) eurų Europos investicijų banko paskolos lėšų iki 24 metų laikotarpiui:

1. Akmenės rajono savivaldybei – iki 63 774,32 euro (šešiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt keturi eurai trisdešimt du centai) valstybės perskolinamą paskolą už Europos investicijų banko nustatytą palūkanų normą, padidintą 0,1 procentinio punkto, valstybės investicijų projektui „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas Akmenės rajono savivaldybėje“ finansuoti.

2. Kaišiadorių rajono savivaldybei – iki 68 492,55 euro (šešiasdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt du eurai penkiasdešimt penki centai) valstybės perskolinamą paskolą už Europos investicijų banko nustatytą palūkanų normą, padidintą 0,1 procentinio punkto, valstybės investicijų projektams „Kompleksinė paparčių kaimo infrastruktūros plėtra“, „Kaišiadorių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 m. strateginio plano parengimas“, „Rumšiškių prieplaukos ir jos prieigos infrastruktūros sutvarkymas“, „teritorijų planavimo dokumentų parengimas Kaišiadorių rajone, II etapas“ finansuoti.

3. Vilniaus miesto savivaldybei – iki 377 799,18 euro (trys šimtai septyniasdešimt septyni tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt devyni eurai aštuoniolika centų) valstybės perskolinamą paskolą už Europos investicijų banko nustatytą palūkanų normą, padidintą 0,02 procentinio punkto, valstybės investicijų projektams „Vilniaus lopšelio-darželio „Želmenėliai“ patalpų ir įrangos atnaujinimas“, „Neįgaliųjų ir sutrikusio intelekto vaikų dienos socialinės globos centro įkūrimas“, „VšĮ „užupio meno inkubatorius“ plėtra“ finansuoti.

mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuS

FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė_____________________


DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LIEPOS 23 D. NUTARIMO NR. 787 „DĖL SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIEDO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO


Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :pakeisti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos

23 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720; 2009, Nr. 36-1388, Nr. 68-2773, Nr. 108-4532; 2010, Nr. 68-3408, Nr. 97-5031, Nr. 125-6427; 2011, Nr. 79-3871, Nr. 116-5467; 2012, Nr. 42-2050, Nr. 67-3393, Nr. 80-4170):

1. Išdėstyti III skyriaus „Europos Sąjungos fondų lėšų, skirtų regionų projektams, paskirstymas tarp veiksmų programos prioritetų asignavimų valdytojų ir regionų“ lentelę taip:

6423

6424


6

6424


7

6424


8

6424

2. IV skyriuje „prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės“:

2.1. Išdėstyti VI skirsnio „Vp3-1.1-Am-02-V priemonė „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“ poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:

„(litais)projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai

Iš viso ES fondų lėšos – iki

nacionalinės projektų lėšos Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto

lėšos

savivaldybių biudžetų lėšos – ne mažiau kaip

kiti piniginiai ištekliai, kuriais disponuoja

valsty bė, – ne mažiau kaip

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos –

ne mažiau kaip

21766050 3841068 0 0 0 25607118“.

2.2. XIV skirsnyje „Vp3-1.4-Am-01-V priemonė „Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas“:2.2.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės aprašymas“ ketvirtojoje pastraipoje po žodžio „parengimas“ žodžius „ir atnaujinimas“.2.2.2. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės antrosios skilties trečiojoje eilutėje po

žodžio „parengti“ žodžius „ar atnaujinti“, ketvirtosios skilties trečiojoje eilutėje vietoj skaičiaus „4“ – skaičių „8“.2.2.3. Išdėstyti poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:

„(litais)projektams skiriamas

finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai



Respublikos valstybės

biudžeto lėšos





ne mažiau kaip

21671600 3824400 0 0 0 25496000“.

2.3. Išdėstyti XV skirsnio „Vp3-1.4-Am-02-V priemonė „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:

„(litais)projektams skiriamas

finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai



Res publikos valsty bės biudžeto

lėšos – iki



valstybė, – ne mažiau kaip


ne mažiau kaip

233289049 41347050 0 0 0 274636099“.

2.4. Išdėstyti XVIII skirsnio „Vp3-1.4-Am-05-V „pajūrio tvarkymas“ poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:„(litais)

projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai


nacionalinės projektų lėšos Lietuvos Res-

publikos valsty bės biudžeto lėšos – iki




kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip

21615221 0 0 0 0 21615221“.

2.5. XIX skirsnyje „Vp3-1.4-Am-06-R priemonė „praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“:2.5.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės ketvirtosios skilties penktojoje eilutėje

vietoj skaičiaus „300“ skaičių „57“, šeštojoje eilutėje vietoj skaičiaus „40“ – skaičių „110“.2.5.2. Išdėstyti poskirsnį „Finansavimo planas“ taip:

„Finansavimo planaspriemonės finansavimo planas pagal šaltinius

(litais)projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai


nacionalinės projektų lėšos Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšos





48568513 0 2556237 0 0 51124750


9

6424

ES fondų lėšos, dėl kurių kasmet turi būti pasirašytos projektų finansavimo ir administravimo sutartys, pagal regionus

(litais)Eil. Nr. Regionai 2007

metai2008 metai

2009 metai*

2010 metai*

2011 metai*

2012 metai

2013 metai Suma

Iš viso 0 0 5237975 13880438 7064115 13084361 9301624 485685131. Alytaus 0 0 0 1832171 0 935950 0 27681212. Kauno 0 0 0 7727119 470988 1846061 640000 106841683. Klaipėdos 0 0 0 0 0 496649 0 4966494. marijampolės 0 0 938805 0 218077 770057 0 19269395. panevėžio 0 0 0 1558292 0 1401666 0 29599586. Šiaulių 0 0 920904 750582 163437 4180087 712168 67271787. tauragės 0 0 886992 386681 3779068 423076 0 54758178. telšių 0 0 243219 0 0 344546 0 5877659. utenos 0 0 0 157043 0 933587 0 109063010. Vilniaus 0 0 2248055 1468550 2432545 1752682 7949456 15851288

*Nurodyta projektų finansavimo ir administravimo sutartyse numatyta ES fondų lėšų suma.

ES fondų lėšos, dėl kurių kasmet turi būti pateiktos išlaidų deklaracijos Europos Komisijai, pagal regionus

(litais)Eil. Nr. Regionai 2007

metai2008 metai

2009 metai

2010 metai*

2011 metai*

2012 metai

2013 metai

2014 metai Suma

Iš viso 0 0 0 2750004 5759229 13535730 13352818 13170732 485685131. Alytaus 0 0 0 130718 972773 576921 596422 491287 27681212. Kauno 0 0 0 67958 1294835 5656492 2217866 1447017 106841683. Klaipėdos 0 0 0 0 0 0 185837 310812 4966494. marijampolės 0 0 0 144374 976728 165544 250329 389964 19269395. panevėžio 0 0 0 0 64993 836239 1058726 1000000 29599586. Šiaulių 0 0 0 746140 475896 1432219 2480182 1592741 67271787. tauragės 0 0 0 1021482 688060 1483075 1260635 1022565 54758178. telšių 0 0 0 214549 0 15584 154189 203443 5877659. utenos 0 0 0 122861 114260 98526 247036 507947 109063010. Vilniaus 0 0 0 301922 1171684 3271130 4901596 6204956 15851288

*Nurodyta faktiškai panaudota ES fondų lėšų suma.“

2.6. XX skirsnyje „Vp3-1.4-Am-07-V priemonė „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“:2.6.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės ketvirtosios skilties antrojoje eilutėje

vietoj skaičiaus „72“ skaičių „73“, penktojoje eilutėje vietoj skaičiaus „68“ – skaičių „69“.2.6.2. Išdėstyti poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip:

„(litais)projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai


nacionalinės projektų lėšos Lietuvos Res publikos

valsty bės biudžeto lėšos – iki





ne mažiau kaip89462397 15787482 0 0 0 105249879“.

2.7. XXI skirsnyje „Vp3-1.4-Am-08-V priemonė „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“:

2.7.1. Įrašyti poskirsnio „priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai“ lentelės ketvirtosios skilties trečiojoje eilutėje vietoj skaičiaus „3“ skaičių „6“.

2.7.2. Išdėstyti poskirsnio „Finansavimo planas“ lentelę taip: „(litais)

projektams skiriamas finansavimas Kiti projektų finansavimo šaltiniai



Res publikos valsty bės biudžeto

lėšos – iki





19000000 0 0 0 0 19000000“.

mINIStRAS pIRmININKAS ANDRIuS KuBILIuS

FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė__________________


10

6425–6426

VIII skyrius. MINISTRŲ, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGŲ,KITŲ VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ VADOVŲ

NORMINIAI TEISĖS AKTAILIEtuVoS RESpuBLIKoS ŪKIo mINIStRo

Į S A K y m A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2012 M. GEGUŽĖS 29 D. ĮSAKYMO NR. 4-507 „DĖL VALSTYBĖS PLANUOJAMŲ INTEGRUOTŲ MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRŲ (SLĖNIŲ) VALSTYBĖS PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. 4-1048Vilnius

p a k e i č i u Valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ Vp2-1.4-Ūm-04-V priemonę „Inogeb Lt-2“, sąrašą Nr. 03, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 4-507 „Dėl valstybės planuojamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) valstybės projektų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 62-3143, Nr. 104-5290), ir išdėstau 2 punktą taip:

„2. MTP „Technopolis“ MTEP infrastruktūros sukūrimo, įgyvendinant slėnio „Santaka“ programą (Technopolis 2)

Viešoji įstaiga „Technopolis“

Projekto tikslas – sukurti MTP „Technopolis“ MTEP infrastruktūrą ir taip įgyvendinti slėnio „Santaka“ programą.Siektini rezultatai: rekonstruoti gamybos ir pramonės paskirties pastatą (apie 2300 kv. m.) ir pritaikyti jį eksperimentinei gamybai vystyti. Aprūpinti pastatą kompiuterine, programine ir kita įranga, įrengti inžinerinę infrastruktūrą.

13 749 633 10 831 634 0 2 917 999 2013 36 2013-05-31“

ŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS__________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŪKIo mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL VALSTYBĖS PLANUOJAMŲ TURIzMO PROJEKTŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO


Vadovaudamasis Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, Nr. 95-3720), projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), 6, 8 ir 9 punktais, Nacionaline turizmo plėtros 2010–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944 (Žin., 2007, Nr. 97-3939; 2010, Nr. 88-4636), Vp3-1.3-Ūm-04-V priemonės „turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“ valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 4-519 (Žin., 2011, Nr. 96-4534), 10 punktu:

1. t v i r t i n u pridedamą Valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ Vp3-1.3-Ūm-04-V priemonę „turizmo informacinių paslaugų ir infrastruktūros plėtra ir turizmo rinkodaros skatinimas“, sąrašą Nr. 10 (toliau – sąrašas).

2. p a v e d u viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVpA) per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo informuoti į sąrašą įtrauktus pareiškėjus, kad paraiška dėl projekto finansavimo iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšų turi būti pateikta iki sąraše nustatyto paraiškos pateikimo LVpA termino pabaigos.

ŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS___________________

6426

6425


11

6426


12

6427

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ApLINKoS mINIStRoIR LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŪKIo mINIStRo

Į S A K y m A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO 2010 M. SAUSIO 11 D. ĮSAKYMO NR. D1-17/4-4 „DĖL VEIKLOS VYKDYTOJŲ, KURIE VALDO IR (AR) NAUDOJA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE ESANčIUS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIAS DUJAS IŠMETANčIUS ĮRENGINIUS, ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIŲ DUJŲ IŠMETIMO STEBĖSENOS, APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKOS NUSTATYMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. D1-884/4-1049Vilnius

p a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. D1-17/4-4 „Dėl veiklos vykdytojų, kurie valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos, apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 5-201) ir išdėstome jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRASLIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL VEIKLOS VYKDYTOJŲ, KURIE VALDO IR (AR) NAUDOJA LIETUVOS RESPUBLIKOS

TERITORIJOJE ESANčIUS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIAS DUJAS IŠMETANčIUS ĮRENGINIUS, ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIŲ DUJŲ IŠMETIMO STEBĖSENOS, APSKAITOS IR ATASKAITŲ

TEIKIMO TVARKOS NUSTATYMOVadovaudamiesi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3662)

5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ (Žin., 2009, Nr. 135-5884) 2.1 punktu ir įgyvendindami 2003 m. spalio 13 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios tarybos direktyvą 96/61/EB (oL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 631), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/29/EB (toliau – Direktyva) (oL 2009 L 140, p. 63), bei 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2003/87/EB (oL 2012 L 181, p. 30) (toliau – Reglamentas) nuostatas:

1. N u s t a t o m e, kad:1.1. veiklos vykdytojai, išskyrus orlaivių naudotojus, kurie valdo ir (ar) naudoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius

šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančius įrenginius (toliau – Įrenginiai) ir vykdo veiklą pagal Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą (toliau – Veiklos vykdytojai):

1.1.1. per 2 mėnesius nuo šio įsakymo paskelbimo oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ parengia Šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos planus (toliau – planas) ir teikia juos tvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams (toliau – RAAD);

1.1.2. vadovaudamiesi Reglamento nuostatomis, atlieka šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną, vykdo apskaitą ir nuo 2014 m. kiekvienais metais iki kovo 31 d. teikia RAAD raštu ir elektroniniu paštu nepriklausomo vertintojo patikrintas praėjusių kalendorinių metų Šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ataskaitas (toliau – Ataskaita);

1.1.3. šio įsakymo 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose nurodytas Ataskaitas ir planus rengia pagal Europos Komisijos parengtas elektronines formas bei instrukcijas, kurios yra pateiktos Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/monitoring/documentation_en.htm;

1.1.4. nedelsdami raštu informuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją apie Reglamento 47 straipsnyje nurodytų išimčių dėl mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių Įrenginių reikalavimų taikymo;

1.1.5. vykdo kitas Reglamente Veiklos vykdytojams nurodytas funkcijas.2. p a v e d a m e:2.1. RAAD:2.1.1. vykdyti Reglamente nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas, susijusias su Veiklos vykdytojams nustatytų

funkcijų vykdymo kontrole, išskyrus šio įsakymo 2.3 punkte nurodytų ataskaitų teikimą Europos Komisijai;2.1.2. skelbti viešai savo interneto svetainėje Veiklos vykdytojų pagal šio įsakymo 1.1.2 punktą elektroniniu paštu pateiktas

Ataskaitas;2.1.3. per 10 darbo dienų nuo sprendimo apie Veiklos vykdytojams leistas taikyti Reglamento prieduose nurodytas

priemones ir (ar) metodus priėmimo raštu informuoti apie tai Aplinkos apsaugos agentūrą.

6427


13

6427–6428

2.2. Aplinkos apsaugos agentūrai metodiškai vadovauti RAAD šiltnamio efektą sukeliančių dujų valstybinės kontrolės srityje;

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriui, vadovaujantis Europos Komisijos patvirtintais Direktyvos 21 straipsnyje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimais, kiekvienais metais rengti ir iki birželio 30 d. teikti Europos Komisijai šias ataskaitas;

2.4. RAAD, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam akreditacijos biurui prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pareikalavus teikti raštu informaciją ir duomenis, reikalingus šio įsakymo 2.3 punkte nurodytai ataskaitai rengti.

3. N u s t a t o m e , kad šis įsakymas, išskyrus jo 1.1.1 punktą, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.“

ApLINKoS mINIStRAS GEDImINAS KAzLAuSKAS

ŪKIo mINIStRAS RImANtAS ŽyLIuS

SuDERINtA SuDERINtALietuvos Respublikos energetikos ministerijos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos2012-09-14 raštu Nr. (8.2-10)-3-3462 2012-09-24 raštu Nr. 2D-5020 (12.51)

___________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ApLINKoS mINIStRoIR LIEtuVoS RESpuBLIKoS SuSISIEKImo mINIStRo

Į S A K y m A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2009 M. RUGSĖJO 4 D. ĮSAKYMO NR. D1-514/3-411 „DĖL AVIACIJOS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮTRAUKIMO Į EUROPOS SĄJUNGOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANčIŲ DUJŲ APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ SISTEMĄ REIKALAVIMŲ NUSTATYMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 31 d. Nr. D1-886/3-707Vilnius

p a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-514/3-411 „Dėl aviacijos veiklos rūšių įtraukimo į Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų sistemą reikalavimų nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4568) ir išdėstome jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRASLIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL AVIACIJOS VEIKLOS RŪŠIŲ ĮTRAUKIMO Į EUROPOS SĄJUNGOS ŠILTNAMIO EFEKTĄ

SUKELIANčIŲ DUJŲ APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ SISTEMĄ REIKALAVIMŲ NUSTATYMOVadovaudamiesi Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 87-3662; 2010,

Nr. 145-7427) 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą“ (Žin., 2009, Nr. 135-5884) 3.1 punktu, įgyvendindami 2008 m. lapkričio 19 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2008/101/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (oL 2009 L 8, p. 3) (toliau – Direktyva 2008/101/EB), bei 2012 m birželio 21 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2003/87/EB (oL 2012 L 181, p. 30) (toliau – Reglamentas) nuostatas:

1. N u s t a t o m e, kad:1.1. per du mėnesius nuo šio įsakymo paskelbimo oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“, orlaivio naudotojas, kuris vykdo

aviacijos veiklą pagal Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1 priede nurodytą veiklų sąrašą, atlieka skrydžius iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje esančio aerodromo ir (ar) atvyksta į tokį aerodromą iš valstybės ne Europos Sąjungos valstybės narės, privalo pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai (kopiją civilinės aviacijos administracijai) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir tonkilometrių apskaitos planus (toliau – planas);

1.2. šio įsakymo 1.1 punkto reikalavimai netaikomi orlaivio naudotojui, kurio skrydžiai atitinka išvardytas išimtis, pateiktas 2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendime 2009/450/EB dėl išsamaus Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų aviacijos veiklos rūšių išaiškinimo (oL 2009 L 149, p. 69);

1.3. šio įsakymo 1.1 punkte nurodytą planą orlaivio naudotojas rengia vadovaudamasis Reglamentu;1.4. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Aplinkos apsaugos agentūra, suderinusi su civilinės aviacijos administracija, tvirtina šio

įsakymo 1.1 punkte nurodytą orlaivio naudotojo pateiktą planą arba, jei planas neatitinka Reglamente nustatytų reikalavimų ar nepakanka duomenų planui įvertinti, Aplinkos apsaugos agentūra raštu nurodo orlaivio naudotojui trūkumus ir paskiria terminą juos pašalinti. orlaivio naudotojo pagal Reglamente nustatytus reikalavimus parengtas ir Aplinkos apsaugos agentūros

6428


14

6428–6429

patvirtintas planas prilyginamas leidimui išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi Reglamento nuostatomis, gali leisti naudoti orlaivių naudotojams supaprastintą planą, prieš tai atlikus supaprastintą rizikos vertinimą;

1.5. orlaivio naudotojas pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai (kopiją civilinės aviacijos administracijai) plano pakeitimus, nurodytus Reglamento 15 straipsnio 4 dalyje. Aplinkos apsaugos agentūra, suderinusi su civilinės aviacijos administracija, patvirtina minėtus pakeitimus arba, jei pakeitimai neatitinka Reglamente nustatytų reikalavimų ar nepakanka duomenų planui įvertinti, Aplinkos apsaugos agentūra raštu nurodo orlaivio naudotojui trūkumus ir paskiria terminą juos pašalinti;

1.6. nuo 2013 m. sausio 1 d. orlaivio naudotojas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, privalo vykdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną, apskaitą, teikti tonkilometrių duomenis ir kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai nepriklausomo vertintojo patikrintas praėjusių kalendorinių metų ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir tonkilometrių duomenis (toliau – Ataskaita) pagal 1.7 punkte nurodytą elektroninę pateikimo formą;

1.7. šio įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.6 punktuose nurodytus planus ir Ataskaitas orlaivio naudotojas teikia užpildęs elektroninę plano ir Ataskaitos pateikimo formą, kuri pateikta Europos Komisijos interneto tinklalapyje http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/monitoring/templates/index_en.htm;

1.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija organizuoja Lietuvos Respublikos, kaip orlaivio naudotojo administruojančios valstybės, prašymo pateikimą Europos Komisijai, jei dėl Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimų pažeidimų kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra priimtas sprendimas dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl draudimo vykdyti veiklą nustatymo orlaivio naudotojui. prašyme nurodoma:

1.8.1. patvirtinantys duomenys, kad orlaivio naudotojas neįvykdė Direktyvos 2008/101/EB reikalavimų;1.8.2. išsami informacija apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos taikytas priemones orlaivio naudotojui;1.8.3. draudimo vykdyti veiklą Bendrijoje nustatymo pagrindimas;1.8.4. rekomendacija dėl draudimo vykdyti veiklą Bendrijoje, draudimo taikymo sritis ir reikalavimai, kurie turėtų būti

taikomi orlaivio naudotojui.2. p a v e d a m e:2.1. civilinės aviacijos administracijai teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos

susisiekimo ministerijai pastabas dėl iki kiekvienų metų vasario 1 d. Europos Komisijos atnaujinamo ir teikiamo orlaivių naudotojų, kurie priskirti administruoti Lietuvos Respublikai, sąrašo ir informaciją apie orlaivio naudotojo kontaktinius ir buveinės adreso duomenis;

2.2. civilinės aviacijos administracijai teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai išvadas apie orlaivių naudotojų pateiktus duomenis, kuriuos orlaivių naudotojai teikia Aplinkos apsaugos agentūrai ir civilinės aviacijos administracijai šio įsakymo 1.1 ir 1.5 punktuose numatytais atvejais;

2.3. Aplinkos apsaugos agentūrai skelbti savo interneto svetainėje patvirtintus orlaivio naudotojų planus;2.4. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui, vykdančiam Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro

tvarkymo įstaigos funkcijas, užtikrinti orlaivio naudotojo apyvartinių taršos leidimų sąskaitų administravimą ir kitų duomenų tvarkymą Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre teisės aktų nustatyta tvarka;

2.5. Aplinkos apsaugos agentūrai, civilinės aviacijos administracijai bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui teikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai raštu informaciją ir duomenis, reikalingus šiam įsakymui vykdyti.

3. N u s t a t o m e , kad šis įsakymas, išskyrus jo 1.1 ir 1.4 punktus, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.“

ApLINKoS mINIStRAS GEDImINAS KAzLAuSKAS

SuSISIEKImo mINIStRAS ELIGIJuS mASIuLIS___________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS SuSISIEKImo mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2012 M. BIRŽELIO 19 D. ĮSAKYMO NR. 3-433 „DĖL PAŠTO ŽENKLŲ, PAŠTO BLOKŲ LEIDYBOS PLANO 2013 METAMS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO


p a k e i č i u Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 3-433 „Dėl pašto ženklų, pašto blokų leidybos plano 2013 metams patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 72-3731) ir išdėstau jį nauja redakcija:

6429


15

6429–6430

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRASĮSAKYMAS

DĖL PAŠTO ŽENKLŲ, PAŠTO BLOKŲ IR ŽENKLINTŲ ATVIRUKŲ LEIDYBOS PLANO 2013 METAMS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis pašto mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 3-458 (Žin., 2004, Nr. 170-6285), 4 punktu,

t v i r t i n u pašto ženklų, pašto blokų ir ženklintų atvirukų leidybos planą 2013 metams (pridedama).“

SuSISIEKImo mINIStRAS ELIGIJuS mASIuLIS___________________

pAtVIRtINtALietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 3-433(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3-696 redakcija)

PAŠTO ŽENKLŲ, PAŠTO BLOKŲ IR ŽENKLINTŲ ATVIRUKŲLEIDYBOS PLANAS 2013 METAMS

Nr. Pašto ženklo, pašto bloko, ženklinto atviruko pavadinimas Išleidimodata

Pašto ženklas, pašto blokas, pašto ženklų serija, ženklintas atvirukas

1. 600 metų Žemaičių krikštui ir Žemaičių vyskupystės įsteigimui 2013-01-05 pašto ženklas2. Žmogus ir gamta

Žuvinto biosferos rezervatas 2013-01-19 pašto blokas3. Kinų Naujieji metai 2013-02-09 pašto ženklas4. mokslo laimėjimai

Lazerių pramonė 2013-02-23 pašto ženklas5.

5.1.5.2.

Žymūs žmonėsPranas MašiotasAntanas Strazdas

2013-03-092013-03-09

pašto ženklaspašto ženklas

6. 150 metų 1863 m. sukilimui 2013-03-23 pašto ženklas7. Nacionalinis Lietuvos paukštis

Baltasis gandras 2013-04-06 pašto ženklas8. Europa

Pašto automobiliai 2013-04-20 2 pašto ženklų serija9. motinos diena 2013-05-04 pašto ženklas10. 150 metų tarptautinei Raudonojo Kryžiaus organizacijai 2013-05-11 pašto ženklas11. tėvo diena 2013-06-01 pašto ženklas12. 600 metų Kauno arkikatedrai bazilikai 2013-06-08 pašto ženklas13. Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungai 2013-06-15 pašto ženklas14. 75 metai pirmajai Lietuvos tautinei olimpiadai 2013-07-13 pašto ženklas15. 80 metų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą 2013-07-20 pašto ženklas16. technikos paminklai. Švyturiai

Klaipėdos švyturysVentės rago švyturys

2013-07-272013-07-27 2 pašto ženklų serija

17. Lietuvos kariuomenė 2013-08-24 pašto ženklas18. Lietuvos raudonoji knyga

18.1. Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) 2013-09-07 2 pašto ženklų serija18.2. Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) 2013-09-0719. Atvirlaiškių mainai 2013-10-05 pašto ženklas20. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai 2013-11-09 2 pašto ženklų serija21. Šv. Kalėdos ir Naujieji metai 2013-11-09 2 ženklintų atvirukų serija

___________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS tEISINGumo mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL TEISINGUMO MINISTRO 2005 M. SPALIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 1R-352 „DĖL SPRENDIMŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 31 d. Nr. 1R-274Vilnius

p a k e i č i u Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682; 2011, Nr. 137-6495):

6430


16

6430–6431

1. Išdėstau 3 punktą taip:„3. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Vykdymo

vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis.Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį

dokumentą vykdyti. prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo. prašymas laikomas vykdomojoje byloje.

Išieškotojo prašymu antstolis, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, gali surinkti papildomą informaciją, reikalingą vykdymo vietai patikslinti.“

2. Išdėstau 9 punktą taip:„9. Antstolis gali turtą realizuoti, jeigu pats jį areštavo, išskyrus atvejį, kai, areštavus skolininko turtą, vykdomasis

dokumentas persiunčiamas vykdyti kitam antstoliui (cpK 632 straipsnio 1 dalies 4 punktas).turtą areštavęs antstolis, persiųsdamas vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, kartu pateikia patvarkymą, kuriame

nurodo, kokios priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos, ir pateikia galiojančių turto arešto aktų ir patvarkymų, kuriais buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, patvirtintas kopijas. Vykdomojo dokumento vykdymą tęsiantis antstolis naujo turto arešto akto turtui, kuriam galioja vykdomąjį dokumentą persiuntusio antstolio uždėtas areštas, nesurašo ir turi teisę šį turtą realizuoti šios Instrukcijos 11 punkte nustatyta tvarka.“

3. Išdėstau 18 punktą taip:„18. turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už varžytynėse

nupirktą turtą sumokėjimo dienos. Jeigu cpK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas surašomas praėjus dvidešimčiai dienų nuo antstolio patvarkymo atšaukti varžytynes surašymo dienos.

Jeigu varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojas sutinka paimti neparduotą iš varžytynių turtą, turto perdavimo išieškotojui aktas surašomas praėjus dvidešimčiai dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos skirtumo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos.“

4. pripažįstu netekusiu galios 91 punktą.

tEISINGumo mINIStRAS REmIGIJuS ŠImAŠIuS

SuDERINtALietuvos Respublikos finansų ministrėIngrida Šimonytė

__________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2333 „DĖL PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 29 d. Nr. V-1512Vilnius

p a k e i č i u praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2333 „Dėl praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-259, Nr. 147-5919; 2010, Nr. 67-3371; 2011, Nr. 34-1628, Nr.132-6290; 2012, Nr. 22-1038, Nr. 54-2681) (toliau – programa):

1. papildau programą nauju 20.2.13 punktu:„20.2.13. plėtoti pameistrystės mokymo formas.“

6431


17

6431


18

6431


19

6431


20

6431


21

6431


22

6431

Produkto

Pateiktos profesinio mokymo programos (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo vertintos išoriniu vertinimu

VP skai ius 90

10. Profesinio mokymo kokyb s išorinio vertinimo vykdymas

Rezultato

Dalis mokini , kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 2–4 lygis), kurios buvo vertintos išoriniu vertinimu

VP procentai 30

Produkto

Mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mok si pagal formaliojo švietimo programas

VP skai ius 900

11. Pameistryst s mokymo form pl tojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis

Rezultato

Mokini (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstyb s pripaž stam kvalifikacij , dalis

VP procentai 80

“. 5. Išd stau Programos 30 punkt taip: „30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo vis Programos veikl grup ms skirt 2007–2013 m. Žmogišk j

ištekli pl tros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim “ l š (iki 11,1 mln. Lt).“ 6. Išd stau Programos 31 punkt taip: „31. Program sudaro vienuolika tarpusavyje susijusi veikl grupi , iš kuri aštuonios veikl grup s skirtos 2007–2013 m.

Žmogišk j ištekli pl tros veiksm programos 2 prioriteto „Mokymasis vis gyvenim “ gyvendinimui ir trys – 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksm programos 2 prioriteto „Vieš j paslaug kokyb ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialin infrastrukt ra“ gyvendinimui. Projektai apima profesinio rengimo sistemos prisitaikym prie nauj besikei ian ios aplinkos s lyg , mokytoj ir d stytoj kvalifikacijos tobulinim bei mokymo bazi b kl s gerinim . Taip siekiama užtikrinti praktinio mokymo ištekli pl tros nuoseklum , vienov ir t stinum .“

7. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 5.3 eilut taip: „

Remiam veikl detalizavimas ir j gyvendinimo etapai Laikotarpis (ketvir iais)

Finansavimo suma, mln. Lt

1. Pedagog ir vaik globos staig aukl toj perkvalifikavimo organizavimas. 2. Pedagog kvalifikacijos tobulinimo poreiki tyrimas, modelio parengimas (modelis suderinamas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

2010 m. II ketv.– 2011 m. IV ketv.

6,29

1. Pedagog ir vaik globos staig aukl toj perkvalifikavimo organizavimas (t siamas). 2. Pedagog kvalifikacijos tobulinimo organizavimas pagal patvirtint model .

2012 m. I ketv.– 2013 m. IV ketv.

13,68

5.3.

1. Pedagog ilgalaiki stažuo i vykdymas. 2. Pedagog ilgalaiki stažuo i vertinimas ir pedagog ilgalaiki stažuo i reglamentavimo suk rimas.

2012 m. IV ketv.– 2015 m. II ketv.

4,92

“. 8. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 5.6 eilut taip:

„ 5.6. Tikslin s grup s Mokytojai, mokymosi vis gyvenim sistemos administracijos darbuotojai (mokytoj

kvalifikacijos tobulinimo institucij darbuotojai, švietimo konsultantai), švietimo pagalbos specialistai.

“. 9. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 5.10 eilut taip:

„ 5.10. Finansavimo

intensyvumas I ir II veiklos gyvendinimo etapams – 98 proc., III veiklos gyvendinimo etapui – 100 proc.

“.


23

6431

10. Išd stau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 6.3 eilut taip: „



1. Suaugusi j švietimo institucij pl tros analiz . 2. Bendr j kompetencij mokymo program k rimas. 3. Suaugusi j mokymui adaptuot bendrojo lavinimo dalyk vadov li rengimas. 4. Metodini ir teorijos leidini , mokom j laid mokymosi vis gyvenim tematika rengimas. 5. Suaugusi j švietimo organizavimo modelio savivaldyb se k rimas. 6. Mokymosi vis gyvenim ir t stinio suaugusi j švietimo tyrimas, vykdoma steb sena. 7. Informavimo apie mokymosi vis gyvenim galimybes priemoni gyvendinimas.

8. Suaugusi j švietimo institucij s veikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu.

2010 m. I ketv.– 2012 m. I ketv.

6,75

6.3.

1. Suaugusi j švietimo institucij stiprinimo veikla ir bendradarbiavimo tinkl suk rimas. 2. Bendr j kompetencij mokym organizavimas. 3. Mokymosi vis gyvenim ir t stinio suaugusi j švietimo tyrimas, vykdoma steb sena. 4. Metodini ir teorijos leidini , mokom j laid , vaizdo klip mokymosi vis gyvenim tematika rengimas, transliavimas, leidyba. 5. Suaugusi j švietimo organizavimo modelio savivaldyb se diegimas. 6. Suaugusi j mokymui adaptuot bendrojo lavinimo dalyk vadov li rengimas. 7. Informavimo apie mokymosi vis gyvenim galimybes priemoni gyvendinimas.

8. Suaugusi j švietimo institucij s veikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. 9. Tarptautinio suaugusi j kompetencij vertinimo tyrimo atlikimas. 10. Suaugusi j Tre iojo amžiaus universitet sistemos pl tra. 11. Aukštos kvalifikacijos andragog mokymai. 12. Bendr j kompetencij mokymai socialin s rizikos, speciali j poreiki ir socialin s atskirties asmenims.

2012 m. I ketv.– 2014 m. I ketv.

9,53

“. 11. rašau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel s 8.3 eilut s skiltyje „Finansavimo suma, mln. Lt“

vietoj skai iaus „30,43“ skai i „27,92“. 12. Papildau Programos priedo „Veikl grupi aprašymas“ lentel šiomis naujomis 11–11.10 eilut mis:

„

11.

Pameistryst s mokymo form pl tojimas: profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis

11.1. Veikl grupe gyvendinamas šis specialusis Programos tikslas: - gerinti besimokan i j asmen pasirengim praktinei veiklai. Veikl grupe gyvendinamas Programos uždavinys: - pl toti pameistryst s mokymo formas.

11.2. Remiamos veiklos: 1. Profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis. 2. Priemoni ir id j , kaip palengvinti efektyv pameistryst s pl tojim ir gyvendinim Lietuvos profesiniame mokyme, parengimas.



11.3.

1. Profesinio mokymo organizavimas realiomis darbo s lygomis: mokymai pameistryst s forma profesiniam mokymui paklausa pasižymin iuose kio sektoriuose. 2. Priemoni ir id j , kaip palengvinti efektyvu pameistryst s pl tojim ir gyvendinim Lietuvos profesiniame mokyme, parengimas: mokym

pameistryst s forma vertinimas, rekomendacij pameistryst s diegimui ir pl trai parengimas (rekomendacij suderinimas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija).

2013 m. I ketv. – 2015 m. I ketv.

2,51


24

6431–6432

ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRAS GINtARAS StEpoNAVIčIuS____________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL KVALIFIKACIJOS IR MOKYMOSI PASIEKIMŲ DOKUMENTŲ BLANKŲ IŠDAVIMO2012 m. spalio 30 d. Nr. V-1513

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V-210 „Dėl kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankų privalomųjų formų tvirtinimo ir gamybos organizavimo“ 5 punktą,

n u s t a t a u, kad, registruojant ar įtraukiant į apskaitą naujus kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankus, profesinio mokymo teikėjai ir kompetencijų vertinimo institucijos:

1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintos formos kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimų dokumentų blankus išduoda nuo 2012 m. gruodžio 1 d., išskyrus šio įsakymo 2 punkte nurodytuosius profesinio mokymo pažymėjimų blankus.

2. Senojo pavyzdžio profesinio mokymo pažymėjimų blankai išduodami:2.1. darbų saugos pažymėjimo (kodas 1111), minimalaus profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimo (kodas 1504)

ir pažymėjimų, kurių kodai 1114, 1120, 1121, 1122, 1123, blankai išduodami iki 2013 m. gruodžio 31 d.;2.2. vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimo (kodas 1107) blankai išduodami iki 2013 m.

liepos 1 d.;2.3. pažymėjimo (kodas 1115) blankai išduodami iki 2012 m. gruodžio 31 d.

ŠVIEtImo IR moKSLo mINIStRAS GINtARAS StEpoNAVIčIuS

SuDERINtALietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos2012-10-26 raštu Nr. (12.2-54)SD-7162

SuDERINtALietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos2012-10-10 raštu Nr. 2-4549(101)

SuDERINtALietuvos Respublikos aplinkos ministerijos2012-10-12 raštu Nr. (10-1)-D8-8801

SuDERINtApolicijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos2012-10-08 raštu Nr. 5-S-3791

SuDERINtALietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos2012-10- 23 raštu Nr. 2D-5534(16.2)

__________________

6432


25

6433–6434

LIEtuVoS RESpuBLIKoS KuLtŪRoS mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2012 M. RUGSĖJO 3 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-578 „DĖL LIETUVOS KULTŪROS IR MENO TARYBOS SUDĖTIES PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 25 d. Nr. ĮV-716Vilnius

p a k e i č i u Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. ĮV-578 „Dėl Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudėties patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 104-5303) ir patikslinu nurodytuoju įsakymu patvirtintos Lietuvos kultūros ir meno tarybos narės pavardę: vietoj „Edita Radvilavičiūtė-utarienė“ įrašau „Edita utarienė“.

KuLtŪRoS mINIStRAS ARŪNAS GELŪNAS___________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS VIDAuS REIKALų mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL PAPILDOMO FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTUI, FINANSUOJAMAM PAGAL 2007–2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1 PRIORITETO „VIETINĖ IR URBANISTINĖ PLĖTRA, KULTŪROS PAVELDO IR GAMTOS IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIzMO PLĖTRAI“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP3-1.1-VRM-01-R „REGIONINIŲ EKONOMIKOS AUGIMO CENTRŲ PLĖTRA“, IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2010 M. RUGPJŪčIO 2 D. ĮSAKYMO NR. 1V-521 „DĖL FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTUI, FINANSUOJAMAM PAGAL 2007–2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1 PRIORITETO „VIETINĖ IR URBANISTINĖ PLĖTRA, KULTŪROS PAVELDO IR GAMTOS IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIzMO PLĖTRAI“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP3-1.1-VRM-01-R „REGIONINIŲ EKONOMIKOS AUGIMO CENTRŲ PLĖTRA“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. 1V-771Vilnius

Atsižvelgdamas į viešosios įstaigos centrinės projektų valdymo agentūros 2012 m. spalio 12 d. projekto tinkamumo papildomai finansuoti vertinimo ataskaitą Nr. 1 ir vadovaudamasis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 19-770, Nr. 131-5682), 106.2, 107 punktais, papildomo finansavimo pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administruojamas Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemones skyrimo įgyvendinamiems projektams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1V-91 (Žin., 2011, Nr. 17-806), 18 punktu:

1. S k i r i u papildomą finansavimą pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ telšių rajono savivaldybės administracijos projektui „Apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimų, vaizdo kamerų įrengimas telšių mieste (I etapas)“ (projekto kodas Nr. Vp3-1.1-VRm-01-R-81-014) įgyvendinti – iki 1 088 235,29 Lt (vieno milijono aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų tridešimt penkių litų 29 ct).

2. p a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1V-521 „Dėl finansavimo skyrimo projektui, finansuojamam pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę Vp3-1.1-VRm-01-R „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ (Žin., 2010, Nr. 94-4976; 2011, Nr. 42-1987, Nr. 53-2571):

2.1. išdėstau dėstomąją dalį taip:„s k i r i u finansavimą regionų projektų planavimo būdu pateiktam telšių rajono savivaldybės administracijos projektui

„Apšvietimo tinklų, gatvių aptvėrimų, vaizdo kamerų įrengimas telšių mieste (I etapas)“ (projekto kodas Nr. Vp3-1.1-VRm-01-R-81-014) įgyvendinti – iki 4 262 247,11 Lt (keturių milijonų dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių litų 11 ct) iš Vidaus reikalų ministerijos programos „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas“ (programos kodas 03.03) pagal priemonę „mažinti gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų ir sudaryti prielaidas spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse“ (priemonės kodas 01-01-02), finansuoti:“;

2.2. išdėstau 1 punktą taip:„1. iš Europos Sąjungos lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1) – iki 3 916 659,51 Lt (trijų milijonų devynių šimtų

šešiolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt devynių litų 51 ct);“

6434

6433


26

6434–6436

2.3. išdėtau 2 punktą taip:„2. iš bendrojo finansavimo lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.2.2.3.1) – iki 345 587,60 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt

penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų 60 ct).“

VIDAuS REIKALų mINIStRAS ARtŪRAS mELIANAS___________________


DĖL FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTUI, FINANSUOJAMAM PAGAL 2007–2013 M. SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMOS 1 PRIORITETO „VIETINĖ IR URBANISTINĖ PLĖTRA, KULTŪROS PAVELDO IR GAMTOS IŠSAUGOJIMAS BEI PRITAIKYMAS TURIzMO PLĖTRAI“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP3-1.1-VRM-02-R „PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTRA“


Vadovaudamasis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682; 2012, Nr. 56-2785), 100 ir 101 punktais, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonės Vp3-1.1-VRm-02-R „probleminių teritorijų plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1V-396 (Žin., 2008, Nr. 132-5098; 2011, Nr. 148-6967), 65 punktu ir atsižvelgdamas į viešosios įstaigos centrinės projektų valdymo agentūros 2012 m. spalio 16 d. projekto paraiškos Nr. Vp3-1.1-VRm-02-R-72-001 tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą,

s k i r i u finansavimą regionų projektų planavimo būdu pateiktam Jurbarko rajono savivaldybės administracijos projektui „Jurbarko miesto urbanistinės infrastruktūros plėtra (II etapas)“ (paraiškos kodas Nr. Vp3-1.1-VRm-02-R-72-001) įgyvendinti – iki 4 225 724,50 Lt (keturių milijonų dviejų šimtų dvidešimt penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt keturių litų 50 ct) iš Vidaus reikalų ministerijos programos „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas“ (programos kodas 03.03) pagal priemonę „mažinti gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumus tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų ir sudaryti prielaidas spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse“ (priemonės kodas 01-01-02), finansuoti:

1. iš Europos Sąjungos lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1) – iki 3 883 098 Lt (trijų milijonų aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų tūkstančių devyniasdešimt aštuonių litų);

2. iš bendrojo finansavimo lėšų (finansavimo šaltinio kodas 1.2.2.3.1) – iki 342 626,50 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių litų 50 ct).



DĖL VALSTYBĖS PROJEKTŲ, FINANSUOTINŲ PAGAL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP1-4.1-VRM-08-V „VALDŽIOS IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR PARTNERYSTĖ“, SĄRAŠO NR. 01 PATVIRTINIMO


Vadovaudamasis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2009, Nr. 131-5682), 8.2 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 1V-691 „Dėl 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonės Vp1-4.1-VRm-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 115-5441; 2012, Nr. 27-1250) 5 punktą,

t v i r t i n u Valstybės projektų, finansuotinų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.1-VRm-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“, sąrašą Nr. 01 (pridedama).


6435

6436


27

6436

pAtVIRtINtALietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1V-773

VALSTYBĖS PROJEKTŲ, FINANSUOTINŲ PAGAL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO

ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP1-4.1-VRM-08-V „VALDŽIOS IR NEVYRIAUSYBINIO SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMAS IR PARTNERYSTĖ“,

SĄRAŠAS NR. 01

projektas Nr. 1projekto pavadinimas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos

bendradarbiavimo didinimas įgyvendinant asmens duomenų apsaugos politiką pareiškėjas Lietuvos bibliotekininkų draugijaprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – sustiprinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos bendradarbiavimą, siekiant pagerinti asmens duomenų apsaugos politikos nuostatų įgyvendinimą.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Visuomenės nuomonės ir interesų pažinimo tyrimo atlikimas bei rekomendacijų parengimas dėl valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo įgyvendinant viešąją politiką asmens duomenų apsaugos srityje (tyrimas – 1 vnt., 600 respondentų; rekomendacijų paketas – 1 vnt.).2. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo asmens duomenų apsaugos srityje konferencijos suorganizavimas (konferencija – 1 vnt., 120 dalyvių).3. Interaktyvios duomenų bazės, skirtos valdžios ir nevyriausybinio sektorių konsultacinei veiklai vykdyti, sukūrimas (duomenų bazė – 1 vnt.).4. Lietuvos bibliotekininkų draugijos narių parengimas vykdyti gyventojų konsultacinę veiklą (konsultuoti 205 Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovai, įdarbinti savanoriškos darbo sutarties pagrindu, suteikta po 40 ak. val. konsultacijų; parengta gyventojų konsultavimo metodika – 1 vnt.).5. Informacinės ir metodinės medžiagos parengimas ir leidyba (parengtas ir išleistas leidinys – 30000 vnt., parengtas ir išleistas informacinis plakatas – 600 vnt.).

preliminari projekto vertė,iš jų:

459 086 Lt

Europos Sąjungos fondų lėšos 390 223,10 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos

68 862,90 Lt

Numatoma projekto veiklų įgyvendinimo pradžia

2013 m. vasario mėn.

preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė

18 mėnesių

paraiškos dėl projekto finansavimo pateikimo įgyvendinančiajai institucijai terminas*

2013 m. vasario 4 d.

projektas Nr. 2projekto pavadinimas Sąlygų savanoriškai veiklai nevyriausybinėse organizacijose gerinimaspareiškėjas Viešoji įstaiga Darnaus vystymo projektaiprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – skatinti nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą ir partnerystę plėtojant savanorystę Lietuvoje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Savanorystės plėtros nevyriausybinėse organizacijose koncepcijos ir rekomendacijų teisinei bazei tobulinti dėl viešosios politikos savanorystės plėtrai skatinti gerinimo parengimas (dokumentų sąvadas – 1 vnt.).2. Nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų atstovų apklausa siekiant nustatyti žinių, reikalingų skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę plėtojant savanorystę Lietuvoje, poreikį (apklausa – 1 vnt.).3. Seminaro „Valdžios ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas savanoriškos veiklos srityje“ organizavimas (seminaras nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų 60 atstovų (suformuotos 3 mokymo grupės).4. Konferencijos „Sąlygų savanoriškai veiklai nevyriausybinėse organizacijose gerinimas“ organizavimas (konferencija – 1 vnt.).


28

6436


87 800 Lt

Europos Sąjungos fondų lėšos 74 630 LtNacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos

13 170 Lt




12 mėnesių



projektas Nr. 3projekto pavadinimas Atvira savivalda: valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės tinklo kūrimas (Atvira

savivalda)pareiškėjas Viešoji įstaiga Šiuolaikinių didaktikų centrasprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – sukurti valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės tinklą siekiant tobulinti informavimo apie valdžios sektoriaus įgyvendinamą viešąją politiką metodus ir priemones.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Bendruomenės informavimo situacijos (poreikių) tyrimo atlikimas (tyrimas – 1 vnt., 100 respondentų).2. Bendruomenės informavimo modelių parengimas (modelis – 3 vnt.).3. Seminarų, skirtų išbandyti bendruomenės informavimo modelius, organizavimas (seminaras – 3 vnt.).4. Išbandytų bendruomenės informavimo modelių veiksmingumo tyrimas (tyrimas – 1 vnt., 100 respondentų).5. Rekomendacijų bendruomenės informavimo modelių taikymui parengimas (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).6. Bendruomenės informavimo modelių pristatymas Lietuvos regionuose (pristatymas – 6 vnt.).7. Konferencijos organizavimas (gerosios praktikos sklaidos konferencija, kurios metu bus pristatyti ir aptarti projekto rezultatai) (konferencija – 1 vnt., 100 dalyvių).


362 000 Lt


54 300 Lt


2013 m. rugsėjo mėn.


18 mėnesių


2013 m. balandžio 1 d.

projektas Nr. 4projekto pavadinimas Religinių mažumų lygių galimybių užtikrinimas Lietuvoje: problemos ir galimi jų sprendimo

būdaipareiškėjas Viešoji įstaiga Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centrasprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – bendradarbiaujant valdžios ir nevyriausybiniam sektoriui gilinti viešojo sektoriaus darbuotojų žinias apie lygių galimybių užtikrinimą įvairių religijų ir įsitikinimų asmenims Lietuvoje ir gerinti valdžios sektoriaus įgyvendinamą viešąją politiką religijos laisvės srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Atrinkti ir išanalizuoti 2000–2012 metais išleistus teisės aktus, susijusius su įvairių tikėjimų, religijų ir įsitikinimų asmenų lygiomis teisėmis (atlikta analizė – 1 vnt.).2. parengti rekomendacijas teisės aktams, reglamentuojantiems lygių galimybių užtikrinimą įvairių religijų ir įsitikinimų žmonėms (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).


29

6436

3. Atlikti reprezentatyvią apklausą apie visuomenės požiūrį į religines mažumas ir toleranciją joms, susisteminti ir išanalizuoti apklausos duomenis (apklausa – 1 vnt., duomenų analizė – 1 vnt.).4. Atlikti kokybinį tyrimą siekiant nustatyti diskriminaciją dėl religijos ir tikėjimo patyrusių individų situaciją ir poreikius, išanalizuoti gautus duomenis (tyrimas – 1 vnt., tyrimo analizė – 1 vnt.).5. Atrinkti ir išanalizuoti žiniasklaidoje 2000–2012 metais esančius duomenis siekiant nustatyti, kaip užtikrinamos lygios galimybės įvairių religijų ar įsitikimų asmenims Lietuvoje (analizė – 1 vnt.).6. Surengti seminarus valstybės ir savivaldos institucijų atstovams (siekiant pasidalinti žiniomis ir patirtimi apie lygių galimybių užtikrinimą įvairių religijų ir įsitikinimų asmenims) (seminaras – 5 vnt.).7. parengti rekomendacijų paketą (empirinio tyrimo duomenys, žiniasklaidos turinio analizės duomenys) (rekomendacijų paketas – 500 egz.).


103 282 Lt


15 492,30 Lt


2013 m. sausio mėn.


18 mėnesių



projektas Nr. 5projekto pavadinimas programos „Saugi kaimynystė“ sukūrimas siekiant sustiprinti valdžios ir nevyriausybinio

sektorių bendradarbiavimąpareiškėjas Viešoji įstaiga „Bendruomenių santykių konsultantai“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą ir partnerystę, siekiant užtikrinti saugumą Vilniaus mieste ir perduoti patirtį kitiems miestams, sukuriant programą „Saugi kaimynystė“.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Atlikti tyrimą, skirtą sukurti valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo strategiją saugios kaimynystės srityje (tyrimas – 1 vnt.).2. Sukurti ir įdiegti kompleksinę saugios kaimynystės bendradarbiavimo sistemą (simuliatorius, portalas, žemėlapis) (saugios kaimynystės bendradarbiavimo sistema – 1 vnt.).3. parengti iš išplatinti informacinius elektroninius naujienlaiškius (informaciniai elektroniniai naujienlaiškiai – 12 vnt.).4. parengti ir įgyvendinti saugios kaimynystės skatinimo, metodikos perdavimo programą, skirtą stiprinti bendradarbiavimą (renginys – 10 vnt.).5. Suorganizuoti konferenciją (pristatyti planuojamą projektą, pasidalinti gerąja patirtimi, pristatyti projekto rezultatus) (konferencija – 2 vnt.).


240 000 Lt


36 000 Lt


2013 m. birželio mėn.


12 mėnesių




30

6436

projektas Nr. 6projekto pavadinimas pagalbadarbais.lt – efektyvesniam socialinių problemų sprendimuipareiškėjas VšĮ Geros valios projektaiprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – sukurti nevyriausybinio ir valdžios sektorių įstaigų bendradarbiavimo sistemą pagalbadarbais.lt efektyvesniam socialinių problemų sprendimui.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. pagalbadarbais.lt internetinio tinklalapio kūrimas (sukurtas tinklalapis – 1 vnt.).2. Nevyriausybinio ir valdžios sektorių bendradarbiavimo tinklo per pagalbadarbais.lt iniciatyvą sukūrimas (bendradarbiavimo tinklą aprašantis dokumentas – 1 vnt.).3. Informacinės-metodinės medžiagos kūrimas (skirta regioniniams susitikimams ir patirties dalijimosi seminarams) (metodinės medžiagos paketas – 800 vnt.).4. Regioninių pagalbadarbais.lt bendradarbiavimo tinklo narių susitikimų patirties dalijimuisi organizavimas (susitikimas – 10 vnt.).5. Nevyriausybinio ir valdžios sektorių bendradarbiavimo patirties dalijimosi seminarų organizavimas (seminaras – 16 vnt.).6. Konferencijos nevyriausybinio ir valdžios sektorių atstovų bendradarbiavimui organizavimas (konferencija – 1 vnt.).


248 000 Lt


37 200 Lt




18 mėnesių



projektas Nr. 7projekto pavadinimas Nevyriausybinių ir valdžios organizacijų bendradarbiavimas kuriant vartotojų švietimo

modelįpareiškėjas Lietuvos vartotojų institutasprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – bendradarbiaujant valdžios institucijoms ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijoms, prisidėti prie valdžios sektoriaus įgyvendinamos viešosios vartotojų švietimo politikos pagerinimo, sukuriant vartotojų švietimo modelį.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Atlikti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vartotojų švietimo srityje, apklausą (fokus grupė) (tyrimas – 1 vnt.).2. Atlikti teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų švietimo politikos įgyvendinimą, analizę (studiją) (parengta studija – 1 vnt.).3. Atlikti sociologinę valdžios institucijų apklausą (apklausa – 1 vnt.).4. parengti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švietimą, gaires (gairės – 1 vnt.).5. Suorganizuoti apvaliojo stalo diskusiją valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švietimą, gairėms aptarti (diskusija – 1 vnt.).6. parengti rekomendacijas dėl teisės aktų, reglamentuojančių valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus funkcijų pasidalinimą, atsakomybę, vykdant vartotojų švietimą, tobulinimo (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).7. parengti informacinę medžiagą, skirtą pagerinti vartotojų švietimo politikos įgyvendinimą (informacinė medžiaga – 1 vnt.).8. Suorganizuoti seminarą, skirtą pristatyti projekto metu vykdomų tyrimų rezultatus, metodinę medžiagą, nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, vykdant vartotojų švietimą, gaires (seminaras – 6 vnt.).9. Suorganizuoti konferenciją (gerosios praktikos sklaidos konferencija, kurios metu bus pristatyti projekto rezultatai, diskutuojama apie modelio įgyvendinimo aspektus, tęstinumą) (konferencija – 1 vnt.).


500 000 Lt

Europos Sąjungos fondų lėšos 425 000 Lt


31

6436

Nacionalinio finansavimo(valstybės biudžeto) lėšos

75 000 Lt




18 mėnesių



projektas Nr. 8projekto pavadinimas universalusis daugiafunkcis centras – nevyriausybinio ir valdžios sektorių praktinio

bendradarbiavimo laboratorija (Šeimos gerovės laboratorija)pareiškėjas VšĮ Skudutiškio akademijaprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – sukurti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo ir partnerystės modelį, išplečiantį universaliųjų daugiafunkcių centrų (toliau – uDc) veiklos koncepciją ir pagerinantį įgyvendinamą viešąją politiką bendruomenei teikiamų paslaugų srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. teisinių sąlygų bendrai valdžios ir nevyriausybinio sektorių veiklai uDc bazėje analizės atlikimas (analizė – 1 vnt.).2. Rekomendacijų dėl teisės aktų tobulinimo sprendimus priimančioms institucijoms parengimas (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).3. Gerosios praktikos sklaidos seminarų, kurių metu valdžios ir nevyriausybinio sektorių atstovams bus pristatomi projekto metu gauti rezultatai, parengta nuolatinio uDc veiklos kokybės vertinimo / įsivertinimo metodika, tarpsektorinio bendradarbiavimo pagrindu vykdomo uDc veiklos valdymo modelis ir kt., organizavimas (seminaras – 5 vnt.).4. Bendruomenės poreikių viešosioms socioedukacinėms, sociokultūrinėms ir kasdienio gyvenimo paslaugoms ir paslaugų tiekėjų galimybių teikti tokias paslaugas analizės ir įvertinimo metodikos parengimas bei parengtos metodikos praktinis išbandymas dviejose seniūnijose (metodikos aprašas – 1 vnt., analizės ataskaita – 2 vnt.).5. tarpsektorinio bendradarbiavimo pagrindu vykdomo uDc veiklos valdymo modelio sukūrimas ir sukurto modelio praktinis išbandymas dviejose seniūnijose (modelio aprašas – 1 vnt., vertinimo ataskaita – 2 vnt.).6. Nuolatinio uDc veiklos kokybės vertinimo / įsivertinimo metodikos parengimas (metodikos aprašas – 1 vnt.).7. uDc valdymo grupės ir uDc veiklos organizatoriaus mokymo programų parengimas (mokymo programa – 2 vnt.).8. uDc valdymo grupės ir uDc veiklos organizatoriaus mokymo programų išbandymas ir įvertinimas (apmokyti asmenys – 24 asm., vertinimo ataskaita – 1 vnt.).


440 000 Lt


66 000 Lt




18 mėnesių



projektas Nr. 9projekto pavadinimas Vietos savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo plėtra šilumos

energetikos srityjepareiškėjas Antimonopolinis Lietuvos piliečių sąjūdisprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – prisidėti prie vietos savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo aktualios plėtros šilumos energetikos srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Galimybių mažose savivaldybėse geriau tenkinti vartotojų poreikius šilumos energetikos srityje studijos parengimas (studija – 1 vnt.).


32

6436

2. parengti rekomendacijas dėl teisės aktų tobulinimo šilumos energetikos srityje (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).3. Lietuvos Respublikos mažųjų rajonų suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų bei vietos savivaldos administracijų supažindinimas su parengtos galimybių mažose savivaldybėse geriau tenkinti vartotojų poreikius šilumos energetikos srityje studijos rezultatais (renginys – 2 vnt.).4. Lietuvos Respublikos mažųjų rajonų savivaldybių administracijų ir nevyriausybinių organizacijų supažindinimas su parengtomis teisės aktų rekomendacijomis šilumos energetikos srityje (renginys – 2 vnt.).


135 797 Lt


20 369,55 Lt




12 mėnesių



projektas Nr. 10projekto pavadinimas Švietimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas, vykdant savižudybių prevenciją ir krizių

įveikimąpareiškėjas Viešoji įstaiga „Jaunimo psichologinės paramos centras“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – gerinti valdžios sektoriaus įgyvendinamą viešąją politiką psichologinių krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityje per nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Informacinės medžiagos parengimas ir sklaida (krizių valdymo ir savižudybių prevencijos informacinė medžiaga – 600 vnt.).2. Renginių, skirtų pasidalinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių institucijų patirtimi krizių valdymo ir savižudybių prevencijos srityje, vykdymas (renginys – 51 vnt.).3. Krizių valdymo ir savižudybių prevencijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelio sukūrimas, remiantis apibendrinta renginių dalyvių patirtimi (dokumentas, aprašantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį – 1 vnt.).


306 123,60 Lt


45 918,54 Lt


2013 m. balandžio mėn.


18 mėnesių



projektas Nr. 11projekto pavadinimas „Lieknos Vyriausybės“ („Lean Government“) principų sklaida ir jų taikymo Lietuvos viešojo

sektoriaus institucijose ir nevyriausybiniame sektoriuje galimybių analizėpareiškėjas Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaprojekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą siekiant pagerinti valdžios sektoriaus įgyvendinamą politiką viešojo sektoriaus valdymo srityje, taikant „Lieknos Vyriausybės“ principus.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Suorganizuoti valdžios ir nevyriausybinio sektorių apskritojo stalo diskusijas apie konkrečių viešojo administravimo institucijų veiklos sričių optimizavimą, taikant „Lieknos Vyriausybės“ metodiką, Lietuvos ministerijose ir savivaldybėse (renginys – 24 vnt.: apskritojo stalo diskusijos 14 ministerijų ir 10 Lietuvos savivaldybių; ne mažiau kaip 360 dalyvių).


33

6436

2. Atlikti Lietuvos valdžios ir nevyriausybinių institucijų efektyvumo (valdžios sektoriaus institucijų procesų efektyvumas, institucijų veiklos kokybė ir jų pasirengimas potencialiems pokyčiams, ypač Lieknos vyriausybės principų diegimui ir pan.) ir tarpusavio bendradarbiavimo efektyvumui didinti skirtą tyrimą (tyrimo ataskaita – 1 vnt.).3. Vykdyti „Lieknos Vyriausybės“ principų įgyvendinimo gerosios patirties sklaidą (informacinis renginys – 2 vnt., ne mažiau kaip 220 dalyvių).4. parengti rekomendacijas dėl valdžios sektoriaus institucijų valdymo, veiklos kokybės kontrolės ir panašias sritis reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).5. parengti informacinę medžiagą „Lieknos Vyriausybės“ tematika, skirtą projekto renginių dalyviams (informacinės medžiagos paketas – 1 vnt.).6. Sukurti specializuotą gerosios praktikos tinklalapį (tinklapis – 1 vnt.).


500 000 Lt


75 000 Lt


2013 m. kovo mėn.


18 mėnesių



projektas Nr. 12projekto pavadinimas Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo skatinimas, tobulinant savivaldybių

įgyvendinamą viešąją politiką neformalaus švietimo paslaugų teikimo sritysepareiškėjas Viešoji įstaiga „Asmenybės ugdymo institutas „Rafaelis“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – skatinti Lietuvos savivaldybių ir neformalaus švietimo organizacijų bendradarbiavimą, gerinant Lietuvos savivaldybių vykdomą viešąją politiką neformalaus švietimo paslaugų teikimo srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. parengti ir atlikti neformalaus švietimo organizacijų bendradarbiavimo su savivaldybių tarptautinės praktikos ir problematikos Lietuvoje tyrimą (tyrimas – 1 vnt.).2. parengti neformalaus švietimo paslaugų teikimo bendradarbiavimo modelį (bendradarbiavimo modelis – 1 vnt.).3. Sukurti gerosios patirties sklaidos interneto tinklalapį su gerosios praktikos pavyzdžių aprašais (gerosios patirties sklaidos interneto tinklalapis – 1 vnt.).4. Vykdyti gerosios valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo, įgyvendinant viešąją politiką neformalaus švietimo paslaugų teikimo srityje, praktikos sklaidą (gerosios patirties sklaidos renginys – 1 vnt.).5. pateikti rekomendacijas dėl teisės aktų, reglamentuojančių neformalaus švietimo paslaugų teikimą, tobulinimo (rekomendacijų paketas – 1 vnt.).


499 800 Lt


74 970 Lt




18 mėnesių



projektas Nr. 13projekto pavadinimas NVo akademijapareiškėjas NVo vaikams konfederacija


34

6436

projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystę vaiko gerovės srityje, parengiant ir adaptuojant socialine ekonomika grįstą bendradarbiavimo tobulinimo modelį.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės vaiko gerovės srityje, atsižvelgiant į socialinės ekonomikos raidą, tyrimo atlikimas (tyrimas – 1 vnt.; rekomendacijų dėl valdžios ir nevyriausybinio sektorių partnerystės tobulinimo paketas – 1 vnt.).2. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje studijos parengimas: gerosios praktikos pavyzdžiai ir jų analizė (studija – 1 vnt.).3. Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje modelio parengimas ir išbandymas (bendradarbiavimo modelį apibūdinantis dokumentas – 1 vnt., 200 egz.).4. Konferencijos, skirtos viešinti projekto rezultatus, organizavimas (konferencija – 1 vnt.).


150 040 Lt


22 506 Lt


2013 m. rugsėjo mėn.


12 mėnesių


2013 m. kovo 15 d.

projektas Nr. 14projekto pavadinimas Jaunimas mieste – jaunimas miestuipareiškėjas Asociacija „Jaunimo iniciatyvinė grupė“projekto aprašymas (tikslas, veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai)

Projekto tikslas – skatinti valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą ir partnerystę, siekiant pagerinti Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų jaunimui viešųjų paslaugų kokybę, siekiant gerinti įgyvendinamą viešąją politiką jaunimo politikos srityje.Pagrindinės projekto veiklos, jų apimtys ir siektini rezultatai:1. Išsamus Vilniaus miesto savivaldybės teikiamų darbo su jaunimu paslaugų (vaikų ir jaunimo klubai, moksleivių namai, mokyklos, suaugusiųjų švietimo centrai ir t. t.) tyrimas bei rekomendacijų apie galimą jaunimo ir su jaunimu dirbančių nevyriausybinių organizacijų (toliau – JNVo) įtraukimą rengimas (tyrimas – 1 vnt.; rekomendacijų paketas – 1 vnt.).2. Vilniaus mieste veikiančių JNVo galimybių ir poreikių analizė, siekiant įvertinti nevyriausybinio sektoriaus galimybes perimti dalį viešųjų paslaugų darbo su jaunimu srityje, identifikuoti nevyriausybinio sektoriaus tobulintinas vietas ir parengti rekomendacijas (analizė – 1 vnt.; rekomendacijų paketas – 5 vnt.).3. Vilniaus miesto savivaldybėje ruošiamų teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo politiką, analizė (analizė – 4 vnt.).4. užsienio valstybių (ne mažiau kaip 3) darbo su jaunimu praktikos analizė (analizė – 1 vnt.).5. Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų paslaugų jaunimui kokybės vertinimo metodinės medžiagos parengimas (metodinės medžiagos paketas – 1 vnt.).6. Susitikimų, diskusijų organizavimas su institucijomis, teikiančiomis paslaugas jaunimui Vilniaus mieste (susitikimas – 23 vnt.).7. Darbo grupių, tematinių susitikimų organizavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdančiomis jaunimo politikos priemones darbo su jaunimu srityje Vilniaus mieste (renginys – 6 vnt.).8. Rekomendacijų dėl jaunimo politiką reglamentuojančių teisės aktų regioniniu lygmeniu tobulinimo parengimas (rekomendacijų paketas – 17 vnt.).9. universalios partnerių ir finansavimo šaltinių duomenų bazės sukūrimas (duomenų bazė – 1 vnt.).10. mentorystės tinklo sukūrimas (tinklo veikloje dalyvaus 20 JNVo ir valdžios sektorių atstovų) (tinklą aprašantis dokumentas – 1 vnt.).11. Darbo su jaunimu paslaugų žemėlapio sukūrimas (žemėlapis – 1 vnt.).12. Konferencijos apie darbo su jaunimu galimybes ir sritis organizavimas (konferencija – 1 vnt.).


35

6436–6438


249 100 Lt


37 365 Lt




18 mėnesių



* Įgyvendinančiosios institucijos ir pareiškėjo bendru sutarimu gali būti nustatytas trumpesnis paraiškų pateikimo terminas.___________________


DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO 2011 M. LIEPOS 20 D. ĮSAKYMO NR. 1V-535 „DĖL FINANSAVIMO SKYRIMO PROJEKTAMS, FINANSUOJAMIEMS PAGAL 2007–2013 M. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4 PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĘ VP1-4.2-VRM-04-R „TERITORIJŲ PLANAVIMAS“ PAKEITIMO


Atsižvelgdamas į Europos socialinio fondo agentūros 2012 m. spalio 18 d. rašte Nr. ESFS07-2012-10902 nurodytas aplinkybes,

p a k e i č i u Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 1V-535 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę Vp1-4.2-VRm-04-R „teritorijų planavimas“ (Žin., 2011, Nr. 97-4580) ir išdėstau 1 punktą taip:

„1. finansavimą regionų projektų planavimo būdu pateiktam Švenčionių rajono savivaldybės administracijos projektui „Švenčionių ir Švenčionėlių miestų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų detalieji planai“ (projekto kodas Vp1-4.2-VRm-04-R-02-005) įgyvendinti – iki 272 020,50 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų tūkstančių dvidešimties litų 50 ct) iš Vidaus reikalų ministerijos programos „Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų įgyvendinimo užtikrinimas“ (programos kodas 03.03) (Europos Sąjungos lėšos, finansavimo šaltinio kodas 1.3.2.3.1) pagal priemonę „tobulinti viešojo administravimo struktūrą, gerinti veiklos valdymą, geriau įgyvendinti viešąsias ir Europos Sąjungos politikas“ (priemonės kodas 01-01-05).“


LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2007 M. SPALIO 3 D. ĮSAKYMO NR. 1K-289 „DĖL FINANSŲ MINISTERIJOS INFORMACINIŲ SISTEMŲ DUOMENŲ SAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 29 d. Nr. 1K-362 Vilnius

p a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1K-289 „Dėl Finansų ministerijos informacinių sistemų duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ (kartu su 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1K-419, 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-232 ir 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1K-093):

6438

6437


36

6438–6439

1. Išdėstau 9 punktą taip:„9. ministerijoje veikiančių IS valdytojai ir tvarkytojai:9.1. Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAmS) valdytoja – Finansų ministerija (Lukiškių g. 2,

Vilnius), tvarkytojai – Finansų ministerija ir kiti subjektai, pagal kurių pateiktas mokėjimo paraiškas, vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2007, Nr. 90-3604), iš valstybės iždo sąskaitos pervedamos lėšos, skirtos asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatoms vykdyti;

9.2. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFmIS) valdytoja – Finansų ministerija, tvarkytojai – Finansų ministerija, valstybės institucijos ir įstaigos, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“ (Žin., 2003, Nr. 70-3171; 2007, Nr. 108-4402), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 „Dėl institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo“ (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2005, Nr. 51-1700), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2004, Nr. 103-3777; 2008, Nr. 87-3483) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (Žin., 2007, Nr. 114-4637), yra suteikta teisė administruoti ES paramos lėšas;

9.3. Viešojo sektoriaus apskaitos konsolidavimo informacinės sistemos (toliau – VSAKIS) valdytoja – Finansų ministerija, tvarkytojai – Finansų ministerija ir viešojo sektoriaus subjektai, nurodyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. kovo 17 d. įsakyme Nr. 1K-092 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą viešojo sektoriaus subjektų patvirtinimo“, kurie teikia ir tvirtina VSAKIS duomenis;

9.4. Stebėsenos informacinės sistemos (toliau – SIS) valdytoja – ministro pirmininko tarnyba (Gedimino pr. 11, Vilnius), tvarkytoja – Finansų ministerija;

9.5. Administracinės informacinės sistemos (toliau – AIS) valdytoja ir tvarkytoja – Finansų ministerija;9.6. Finansų ministerijos finansų valdymo ir apskaitos sistemos (toliau – FVAIS) valdytoja ir tvarkytoja – Finansų

ministerija;9.7. kitų ministerijos vidiniams poreikiams sukurtų ir naudojamų IS valdytoja ir tvarkytoja – Finansų ministerija.“2. Išdėstau 20.2 punktą taip:„20.2. prie antrosios kategorijos IS priskiriama VSAKIS, FVAIS;“.3. Išdėstau 20.3 punktą taip:„20.3. prie trečiosios kategorijos IS priskiriama AIS;“.

FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė___________________


DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. LIEPOS 5 D. ĮSAKYMO NR. 225 „DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS TURTO BANKO ATSISKAITYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 31 d. Nr. 1K-363Vilnius

1. p a k e i č i u Valstybės įmonės turto banko atsiskaitymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl Valstybės įmonės turto banko atsiskaitymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 70-2927; 2012, Nr. 31-1442), ir išdėstau 14.2 punktą taip:

„14.2 atsiskaitęs apskaičiuotą atlygį arba kompensuojamas sąnaudas ir nuo jų apskaičiuotą pVm (atlygį ir nuo jo apskaičiuotą pVm VĮ turto bankas atsiskaito iš išieškotų delspinigių, baudų, palūkanų ir pajamų, gautų administruojant paskolas), Finansų ministerijai perveda:

14.2.1. išieškotas administruojamas paskolas, palūkanas, delspinigius ir kitas įmokas pavedimo sutartyje nustatyta tvarka; 14.2.2. išieškotas skolas pagal Finansų ministerijos perleistas reikalavimo teises reikalavimo perleidimo sutartyse

nustatytais terminais;14.2.3. lėšas už VVp, skirtus neveiksniems aktyvams išpirkti, ir lėšas, gautas realizavus perimtus neveiksnius aktyvus,

pagal atskirą Finansų ministerijos nurodymą.“

FINANSų mINIStRė INGRIDA ŠImoNytė__________________

6439


37

6440–6441


DĖL FINANSŲ MINISTRO 2011 M. GRUODŽIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1K-402 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO


p a k e i č i u Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 150-7101), ir išdėstau 22 punktą taip:

„22. pirmalaikiai taupymo lakštų išpirkimai atliekami po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena tampa ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuota į taupymo lakštus suma neišmokama.“



DĖL FINANSŲ MINISTRO 2009 M. GEGUŽĖS 6 D. ĮSAKYMO NR. 1K-155 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS ORGANIzAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO


1. p a k e i č i u Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 53-2110; 2012, Nr. 57-2886, Nr. 61-3093):

1.1. Išdėstau 2 punkto ketvirtąją pastraipą taip:„Investuotojas į taupymo lakštus – fizinis arba juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė,

žemės ūkio bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija (susivienijimas, konfederacija, sąjunga, draugija), profesinė sąjunga, labdaros ir paramos fondas, visuomeninė organizacija, religinė bendruomenė, sodininkų bendrija, daugiabučio namo savininkų bendrija, politinė partija ar šeimynos), kuris sudarė taupymo lakštų įsigijimo sutartį su taupymo lakštų platintoju arba su taupymo lakštų platinimo tarpininku ir kuriam nuosavybės teise priklauso taupymo lakštai.“

1.2. Išdėstau 45.1 punktą taip: „45.1. tokio išpirkimo data nustatoma po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus

konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena tampa ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuota į taupymo lakštus suma neišmokama.“

1.3. Įrašau 45.2 punkte vietoj skaičiaus ir žodžių „9 darbo dienas“ skaičių ir žodį „25 darbo dienas“ ir vietoj skaičiaus ir žodžių „9 darbo dienos“ skaičių ir žodį „25 darbo dienos“.

1.4. Įrašau 45.3 punkte vietoj skaičiaus ir žodžių „6 darbo dienas“ skaičių ir žodį „22 darbo dieną“.1.5. Įrašau 46 punkte vietoj skaičiaus ir žodžių „5 darbo dienas“ skaičių ir žodį „21 darbo dienų“.2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo nuostatos taikomos nuo 2012 m. lapkričio 13 d. pradedamoms platinti naujoms Lietuvos

Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijoms.


6440

6441


38

6442–6443

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ŽEmėS ŪKIo mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2012 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 3D-275 „DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL VIETOS PROJEKTŲ, PATEIKTŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS KRYPTIES „LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS“ PRIEMONĘ „VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS“, IR DĖL PROJEKTŲ, PATEIKTŲ PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „TECHNINĖ PAGALBA“ VEIKLOS SRITĮ „NACIONALINIS KAIMO TINKLAS“, TEIKIMO KOMISIJOS SUDARYMO“ PAKEITIMO

2012 m. lapkričio 2 d. Nr. 3D-836Vilnius

p a k e i č i u Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 3D-275 „Dėl Rekomendacijų dėl vietos projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, ir dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, teikimo komisijos sudarymo“ (Žin., 2012, Nr. 48-2344) ir išdėstau 1 punktą taip:

„1. S u d a r a u Rekomendacijų dėl vietos projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, ir dėl projektų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“, teikimo komisiją (toliau – komisija):

mindaugas Kuklierius – žemės ūkio viceministras, komisijos pirmininkas;Jurgita Stakėnienė – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė, komisijos pirmininko pavaduotoja (jos

nesant, Kristina Indriošienė – Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vedėja);Janina Augustinavičienė – Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė (jos nesant, Violeta Jankauskienė – Vilniaus rajono

vietos veiklos grupės pirmininkė);Donata Jėckaitė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų

departamento Kaimo vystymo programų skyriaus vedėja (jos nesant, Lina Gaidžiūnaitė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjo pavaduotoja);

mindaugas mincė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas (jo nesant, Erika Viltrakienė – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorė);

miglė Šarkienė – žemės ūkio ministro patarėja;Virginija Žoštautienė – Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja.“

ŽEmėS ŪKIo mINIStRAS KAzyS StARKEVIčIuS___________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS ENERGEtIKoS mINIStRoĮ S A K y m A S

DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 7 straipsnio 10 punktu ir 73 straipsnio 1 dalimi:

1. t v i r t i n u Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles (pridedama).2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

ENERGEtIKoS mINIStRAS ARVyDAS SEKmoKAS___________________

6442

6443


39

6443


40

6443


41

6443


42

6443II

I. E

KS

PL

OA

TA

VIM

AS

57.

Ene

rget

ikos

m

on t

uri

užti

krin

ti s

tati

ni i

r re

ngin

i t

vark

ing

tec

hnin

bkl

, pa

tiki

m,

efek

tyv

ir s

aug

eks

ploa

tavi

m.

58.

Kie

kvie

noje

ene

rget

ikos

mon

je tu

ri b

ti pa

skir

ti d

arbu

otoj

ai, a

tsak

ingi

už

vis

ren

gini

ir

stat

ini

bkl

bei

sau

g e

kspl

oata

vim

, ir

nust

atyt

os v

is d

arbu

otoj

par

eigo

s ši

omis

vei

klos

kry

ptim

is:

58.1

. te

chno

logi

ni p

roce

s v

aldy

mas

; 58

.2.

reng

ini

ir s

tati

ni p

riež

ira

, pri

eži

ros

sist

ema

ir te

chno

logi

ja;

58.3

. te

isin

ei m

etro

logi

jai p

risk

irt

mat

avim

o pr

iem

oni

pri

eži

ra;

58.4

. ob

jekt

sau

gaus

, pa

tikim

o ir

efe

ktyv

aus

eksp

loat

avim

o pr

iem

oni

ren

gim

as,

vykd

ymas

ir

apsk

aita

; 58.5

. re

ngin

i ir

sta

tini

dar

bo s

utri

kim

tyri

mas

ir a

pska

ita;

58

.6.

norm

ini

akt

rei

kala

vim

vyk

dym

o ko

ntro

l.

59.

Asm

enys

, at

saki

ngi

už

reng

ini

, st

atin

i b

kl i

r sa

ug e

kspl

oata

vim

, tu

ri u

žtik

rint

i, ka

d ji

ems

pris

kirt

i ob

jekt

ai b

t t

echn

iška

i tv

arki

ngi,

tikr

inam

i, re

mon

tuoj

ami,

vykd

oma

tech

nin

pri

eži

ra

ir tv

arko

mi d

okum

enta

i pag

al n

orm

ini

teis

s ak

t r

eika

lavi

mus

. 60

. re

ngin

iai

ir

stat

inia

i tu

ri

bti

ek

splo

atuo

jam

i va

dova

ujan

tis

Lie

tuvo

s R

espu

blik

os

norm

inia

is t

eis

s ak

tais

ir

Lie

tuvo

je p

ripa

žint

ais

tarp

taut

inia

is s

tand

arta

is,

kita

is s

tand

arta

is,

jei

jie

nepr

iešt

arau

ja

Lie

tuvo

s R

espu

blik

oje

gali

ojan

tiem

s te

iss

akta

ms,

re

ngin

i

gam

into

j

tech

nini

ais

reik

alav

imai

s be

i re

ngin

ir (

ar)

obje

kt e

kspl

oatu

ojan

ios

mon

s no

rmin

iais

dok

umen

tais

. 61

. E

nerg

etik

os r

engi

niai

pri

valo

tur

ti le

ntel

es s

u ši

ren

gini

var

dini

ais

para

met

rais

. 62

. V

isi

pagr

indi

niai

ir

paga

lbin

iai

reng

inia

i, sk

aita

nt v

amzd

ynus

, šy

n s

iste

mas

ir

sekc

ijas,

m

atav

imo,

aut

omat

ikos

, sau

gos

prie

mon

es, a

rmat

r, d

uj ir

ora

tieki

užs

klan

das,

turi

bti

sunu

mer

uoti.

Jei

na

udoj

ama

išre

nkam

oji

vald

ymo

sist

ema,

tai

arm

atra

vie

toje

ir

tech

nolo

gin

se s

chem

ose

num

eruo

jam

a dv

ejop

ai:

paga

l op

erat

yvin

sch

em i

r iš

renk

amj

val

dym

o si

stem

. Pa

grin

dini

ai

reng

inia

i pr

ival

o tu

rti

eil

s nu

mer

ius,

o p

agal

bini

ai –

t p

at n

umer

kai

p ir

pag

rind

inia

i, pr

ided

ant

raid

es A

, B

, C

ir

taip

tol

iau.

D

ubliu

otuo

se b

loku

ose

katil

ui s

utei

kiam

as b

loko

num

eris

, pa

pild

ant

raid

mis

A,

B.

Kur

o pa

davi

mo

sist

emos

gra

ndys

num

eruo

jam

os n

uose

klia

i ku

ro p

adav

imo

kryp

timi,

lygi

agre

iosi

os g

rand

ys –

pap

ildan

t ra

idm

is A

ir B

kur

o pa

davi

mo

kryp

timi i

š ka

irs

deš

in.

63.

Žym

enys

ir n

umer

iai s

chem

ose

ir a

nt r

engi

ni tu

ri s

utap

ti.

64.

Dar

bo

viet

ose

turi

b

ti

reik

iam

os

sche

mos

ir

in

stru

kcij

os,

suda

ryto

s va

dova

ujan

tis

norm

inia

is t

eis

s ak

tais

, re

ngin

i g

amin

toj

ins

truk

cijo

mis

ir

vert

inan

t vi

etos

sly

gas.

Jos

gal

i b

ti i

r (a

r) e

lekt

roni

nje

for

moj

e.

65.

Eks

ploa

tavi

mo

met

u en

erge

tiko

s re

ngin

iuos

e pa

dary

ti

pake

itim

ai

turi

b

ti

nede

lsia

nt

pažy

mti

sc

hem

ose

ir

brži

niuo

se.

Ats

akin

gasi

s da

rbuo

toja

s,

pada

rs

pake

itim

, tu

ri

pasi

rašy

ti,

nuro

dyti

sav

o pa

reig

as i

r pa

keit

imo

dat

. T

uri

bti

ide

ntif

ikuo

jam

as a

tsak

inga

sis

darb

uoto

jas,

kur

is

pada

r

pake

itim

us

sche

mos

e ir

br

žini

uose

, sa

ugoj

amuo

se

elek

tron

inje

fo

rmoj

e.

Jei

pake

itim

ai

atli

ekam

i br

andu

olin

i e

lekt

rini

sau

gai

svar

bios

e si

stem

ose,

kon

stru

kcij

ose

ir k

ompo

nent

uose

, ji

ems

papi

ldom

ai

taik

omi

Bra

nduo

lin

s sa

ugos

re

ikal

avim

ai

BS

R-1

.8.2

-201

1 „B

rand

uoli

ns

ener

geti

kos

obje

kto

mod

ifik

acij

kat

egor

ijos

ir

mod

ifik

acij

atl

ikim

o tv

arko

s ap

raša

s“,

patv

irti

nti

2011

m.

spal

io

7 d.

VA

TE

SI

virš

inin

ko s

akym

u N

r. 2

2.3-

99 (

Žin

., 20

11, N

r. 1

23-5

8561

).

IV

. TE

CH

NIN

PR

IEŽ

IR

A I

R R

EM

ON

TA

S

66

. K

iekv

ieno

je

mon

je b

tina

org

aniz

uoti

ene

rget

ikos

re

ngin

i i

r st

atin

i t

echn

in p

riež

ir

pr

ikla

usom

ai n

uo j

tech

nin

s b

kls,

tai

yra

gyve

ndin

ti k

ompl

eks

dia

gnos

tini

ir

kito

ki p

riem

oni

, ku

riom

is s

ieki

ama

nust

atyt

i, ar

sta

tiny

s, k

itas

ilga

laik

is m

ater

ialu

sis

turt

as b

ei jo

dal

ys p

er e

kono

miš

kai

ar k

itai

p pa

grst

nau

doji

mo

laik

otar

p a

titi

nka

num

atyt

pas

kirt

ir

bkl

, si

ekia

nt u

žtik

rint

i sa

ug


43

6443


44

6443


45

6443


46

6443


47

6443


48

6443


49

6443


50

6443


51

6443


52

6443


53

6443K

uro

pada

vim

o tr

akto

pa

talp

oro

užt

eršt

umas

dul

km

is i

r pr

irei

kus

duj

kie

kis

(CO

) tu

ri

bti

kont

roli

uoja

mas

vad

ovau

jant

is m

ons

vado

vo p

atvi

rtin

tu g

rafi

ku.

330.

D

irba

nt s

u as

pira

tori

ais

turi

bti

užt

ikri

ntas

nor

min

is d

ulki

iš o

ro n

usod

inim

as.

331.

P

atal

pos

ir

reng

inia

i va

lom

i pa

gal

graf

ik

mec

hani

zuot

ai,

dulk

i

siur

blia

is

arba

nu

plau

nant

van

deni

u.

332.

S

ujun

gian

t ir

rem

ontu

ojan

t kon

veje

ri ju

osta

s, n

egal

ima

naud

oti m

etal

ini

det

ali

. 33

3.

Kur

o sa

ndli

ai

ir

kuro

pa

davi

mo

trak

to

mec

hani

zmai

te

chni

škai

pr

iži

rim

i ir

re

mon

tuoj

ami p

agal

mon

s va

dovo

pat

virt

int

gra

fik

. 33

4.

Tec

hnin

s pr

ieži

ros

tvar

ka ir

api

mti

s nu

stat

oma

paga

l tec

hnol

ogin

es in

stru

kcij

as.

II

I. S

KY

ST

OJO

KU

RO

R

EN

GIN

IAI

33

5.

Sky

stoj

o ku

ro

reng

inia

i tu

ri u

žtik

rint

i re

ikia

mo

slgi

o ir

tem

pera

tro

s be

i ku

ro k

ieki

o pa

davi

m k

atil

ams.

33

6.

Sky

stoj

o ku

ro r

ezer

vuar

ams,

vam

zdyn

ams

ir j

gar

o „p

alyd

ovam

s“ a

r es

ant

elek

trin

io

šild

ymo

rang

ai tu

ri b

ti s

udar

yti p

asai

. 33

7.

Išpy

lus

cist

erna

s, v

isas

maz

utas

iš

išpy

lim

o la

tak

tur

i b

ti iš

leis

tas

ir l

atak

ai,

kuri

uose

n

ra g

rote

li, u

žden

gti d

ang

iais

. 33

8.

Pri

mim

o ir

(a

r)

išpy

lim

o re

ngin

i

garo

tiek

yje

maz

utui

ši

ldyt

i re

ikia

pa

laik

yti

8–13

kgf

/cm

2 (0,

8–1,

3 M

Pa)

gar

o sl

g ir

nuo

+20

0 o C

iki +

250

o C g

aro

tem

pera

tr

. 33

9.

Kat

ilin

se,

kuri

ose

nra

nu

rody

tj

ga

ro

para

met

r,

gali

b

ti

naud

ojam

as

žem

esni

pa

ram

etr

gar

as.

340.

Š

ilda

nt m

azut

, 5

0–60

m3 ta

lpos

cis

tern

rei

kia

padu

oti n

e di

desn

900

kg/

h ga

ro k

iek

. 34

1.

Maz

ut

(cis

tern

ose,

la

taku

ose

ir

pri

mim

o ta

lpos

e)

reik

ia

šild

yti

iki

norm

al

perp

umpa

vim

o si

urbl

i d

arb

užt

ikri

nan

ios

tem

pera

tro

s.

342.

A

ukš

iaus

ia m

azut

o te

mpe

rat

ra p

rim

imo

talp

ose

ir r

ezer

vuar

uose

tur

i b

ti +

15 o C

že

mes

n u

ž ku

ro u

žsil

ieps

noji

mo

tem

pera

tr

, bet

ne

aukš

tesn

kai

p +

90 o C

. 34

3.

reng

inia

i (r

ezer

vuar

ai,

vam

zdyn

ai i

r ki

ta)

turi

bti

izo

liuo

ti i

r j

šil

umin

izo

liac

ija

turi

b

ti tv

arki

nga.

34

4.

Maz

uto

reze

rvua

r

tech

nin

pr

ieži

ra

vykd

oma

paga

l ga

lioj

ani

no

rmin

i

akt

re

ikal

avim

us.

345.

S

kyst

ojo

kuro

lie

kano

s, i

šval

ius

reze

rvua

rus,

lat

akus

, pr

im

imo

duob

es,

filt

rus,

maz

uto

šild

ytuv

us i

r ki

tus

tais

us, u

tili

zuoj

amos

vyk

dant

Atl

iek

sus

idar

ymo

ir t

vark

ymo

apsk

aito

s ir

ata

skai

t

teik

imo

tais

ykli

rei

kala

vim

us. D

raud

žiam

a li

ekan

as la

ikyt

i ene

rget

ikos

obj

ekto

teri

tori

joje

. 34

6.

Pag

al p

atvi

rtin

t g

rafi

k r

eiki

a at

likt

i: i

šori

n m

azut

o va

mzd

yn i

r ar

mat

ros

apži

r n

e re

iau

kaip

kar

t p

er m

etus

, pas

irin

ktin

arm

atro

s re

vizi

j –

ne

reia

u ka

ip k

art

per

4 m

etus

. 34

7.

Tie

kiam

o m

azut

o

purk

štuv

us

klam

pum

as

turi

b

ti

ne

dide

snis

ka

ip:

naud

ojan

t m

echa

nini

us i

r ga

ro m

echa

nini

us p

urkš

tuvu

s –

2,5

suta

rtin

i k

lam

pum

o la

ipsn

i (

16 m

m2 /s

), n

audo

jant

ga

ro ir

rot

acin

ius

purk

štuv

us –

6 s

utar

tini

ai k

lam

pum

o la

ipsn

iai (

44 m

m2 /s

).

348.

K

uro

filt

rus

reik

ia v

alyt

i (p

rapu

iant

gar

u, i

šval

ant r

anki

niu

arba

che

min

iu b

du),

jei

gu j

hi

drau

lini

s pa

sipr

ieši

nim

as p

adid

ja 5

0 %

, ly

gina

nt s

u pr

adin

iu (

filt

ras

švar

us),

esa

nt s

kai

iuot

ajam

na

šum

ui. 34

9.

Val

yti

filt

r i

šdeg

inan

t dr

audž

iam

a. M

azut

o ši

ldyt

uvai

tur

i b

ti v

alom

i su

maž

jus

j

šilu

min

iam

naš

umui

30

%, l

ygin

ant s

u va

rdin

iu.

350.

R

ezer

vini

ai s

iurb

liai

, šil

dytu

vai i

r fi

ltra

i tur

i bti

tvar

king

i ir

paru

ošti

dar

bui.

351.

R

ezer

vini

o si

urbl

io j

ungi

m a

utom

atin

iais

rez

ervo

ju

ngim

o (t

olia

u –

AR

) re

ngin

iais

re

ikia

ban

dyti

pag

al p

atvi

rtin

t g

rafi

k, b

et n

e re

iau

kaip

kar

t p

er m

nes

. 35

2.

Ruo

šiam

us

rem

ontu

i va

mzd

ynus

ar

ba

kitu

s re

ngin

ius

reik

ia

pati

kim

ai

atju

ngti

nu

o ve

ikia

ni

j, n

udre

nuot

i, o

num

atan

t atl

ikti

dar

bus

j v

iduj

e –

dar

ir iš

valy

ti g

aru.


54

6443


55

6443


56

6443


57

6443


58

644347

4.5.

ang

lies

dul

ki k

atil

e nu

stoj

us v

eikt

i pel

en g

audy

tuva

ms;

47

4.6.

sug

edus

kur

iam

nor

s di

stan

cini

o ir

aut

omat

inio

val

dym

o ta

isui

, ta

ip p

at k

ontr

ols

ir

mat

avim

o pr

ieta

isui

, dl k

urio

neg

alim

a ko

ntro

liuo

ti k

atil

o da

rbo.

VII

. GA

RO

TU

RB

IN

RE

NG

INIA

I 47

5.

Gar

o tu

rbin

as

ir

j

paga

lbin

ius

reng

iniu

s re

ikia

ek

splo

atuo

ti

paga

l ga

min

tojo

re

ikal

avim

us,

mon

s va

dovo

pat

virt

inta

s tu

rbin

eks

ploa

tavi

mo

inst

rukc

ijas

. 47

6.

Eks

ploa

tuoj

ant g

aro

turb

in r

engi

nius

rei

kia

užti

krin

ti:

476.

1. p

atik

im v

is r

engi

ni d

arb

; 47

6.2.

gal

imyb

vei

kti

visu

gam

into

jo n

umat

ytu

elek

tros

ir

šilu

mos

apk

rovo

s di

apaz

onu

ir

reik

alau

jam

ais

darb

o ag

ento

par

amet

rais

; 47

6.3.

eko

nom

išk

ene

rget

ini

res

urs

nau

doji

m.

477.

T

urbi

nos

auto

mat

inio

reg

ulia

vim

o si

stem

a tu

ri a

titi

kti š

iuos

rei

kala

vim

us:

477.

1. s

tabi

liai

išl

aiky

ti n

usta

tyta

s el

ektr

in i

r ši

lum

in a

pkro

vas

ir u

žtik

rint

i ga

lim

yb t

olyg

iai

jas

keis

ti; 477.

2.

pala

ikyt

i tu

šio

sios

ve

ikos

tu

rbin

os

roto

riau

s su

kim

osi

dažn

ir

to

lygi

ai

j

keis

ti (n

evir

šija

nt

turb

inos

va

ldym

o m

echa

nizm

o da

rbo

diap

azon

o),

esan

t ga

ro

vard

inia

ms

ir

leid

imo

para

met

ram

s;

477.

3. p

alai

kyti

tur

bino

s ro

tori

aus

suki

mos

i da

žn,

kuri

s ne

veik

t s

augu

mo

auto

mat

o es

ant

mak

sim

alia

m g

aro

debi

tui

ir v

ardi

niam

s pa

ram

etra

ms,

sta

iga

sum

ažju

s ik

i nu

lio

elek

trin

ei a

pkro

vai

(tai

p pa

t ir

tada

, kai

gen

erat

oriu

s iš

jung

iam

as iš

tink

lo).

47

8.

Po

1991

m.

saus

io 1

d.

past

atyt

ele

ktri

ni g

aro

turb

in r

egul

iavi

mo

sist

em d

arbo

ko

kyb

cha

rakt

eriz

uoja

ni

pag

rind

ini

par

amet

r d

ydži

ai t

uri

tenk

inti

Eur

opos

Sju

ngos

dok

umen

t

reik

alav

imus

. 47

9.

Vis

eks

ploa

tuoj

am t

urbi

n,

paga

min

t i

ki 1

991

m.

saus

io 1

d.,

regu

liav

imo

sist

em

darb

o pa

ram

etr

dyd

žiai

turi

ati

tikt

i šiu

os r

eika

lavi

mus

: 47

9.1.

suk

imos

i da

žnio

reg

ulia

vim

o ne

toly

gum

o la

ipsn

is (

esan

t va

rdin

iam

s ga

ro p

aram

etra

ms)

1 tu

ri b

ti 4

–5 %

; 47

9.2.

vie

tini

s su

kim

osi d

ažni

o ne

toly

gum

o la

ipsn

is p

agal

suk

imos

i daž

num

, %:

479.

2.1.

min

imal

us v

isam

e ap

krov

os d

iapa

zone

– n

e že

mes

nis

kaip

2,5

; 47

9.2.

2. m

aksi

mal

us:

479.

2.2.

1. a

pkro

v d

iapa

zone

iki 1

5 %

Nno

m –

ne

dide

snis

kai

p 10

; 47

9.2.

2.2.

apk

rov

dia

pazo

ne n

uo 1

5 %

Nno

m ik

i – n

e di

desn

is k

aip

6;

479.

3. n

ejau

trum

o la

ipsn

is2 p

agal

suk

imos

i daž

n –

ne

dide

snis

kai

p 0,

3 %

; 47

9.4.

gar

o sl

gio

atm

imuo

se ir

pri

ešsl

gio

regu

liav

imo

neja

utru

mo

laip

snis

: 47

9.4.

1. k

ai v

ardi

nis

slgi

s ju

ose

maž

esni

s ka

ip 2

,5 k

gf/c

m2 (

0,25

MP

a), t

uri n

evir

šyti

5 k

Pa;

47

9.4.

2. k

ai v

ardi

nis

slgi

s ju

ose

2,5

kgf/

cm2 (0

,25

MPa

) ir d

ides

nis

– ne

dau

giau

2 %

; 47

9.5.

ga

ro

slgi

o re

guli

uoja

muo

se

atm

imuo

se

ir

prie

šsl

gim

e re

guli

avim

o ne

toly

gum

o la

ipsn

is t

uri

tenk

inti

var

toto

j p

orei

kius

ir

turi

bti

sud

erin

tas

su t

urbi

n g

amin

toju

ir

neiš

šauk

ti

apsa

ugin

i v

ožtu

v v

eiki

mo.

48

0.

Vis

us t

urbi

n a

utom

atin

io r

egul

iavi

mo

ir s

augu

mo

sist

em t

ikri

nim

us i

r ba

ndym

us r

eiki

a at

likt

i pag

al tu

rbin

gam

into

j r

eika

lavi

mus

. 48

1.

Sau

gos

auto

mat

as t

uri

veik

ti p

adid

jus

turb

inos

rot

oria

us s

ukim

osi

dažn

iui

daug

iau

kaip

10

–12

% v

ardi

nio

arba

iki t

urbi

n g

amin

toj

nur

odyt

o da

žnio

.

1 P ti

po tu

rbin

oms

leid

žiam

as n

etol

ygum

o la

ipsn

is 4

,5–6

,5 %

. 2 T

urbi

nom

s, p

agam

into

ms

iki 1

950

m.,

leid

žiam

as n

ejau

trum

o la

ipsn

is –

iki 0

,5 %

.


59

6443


60

6443


61

6443


62

6443

558.

3.

jeig

u ne

tvar

king

as

oper

atyv

i

regu

liav

imo

tais

, av

arin

ms

situ

acij

oms

likv

iduo

ti na

udoj

amos

arm

atro

s di

stan

cini

s va

ldym

as;

558.

4. je

igu

nepa

ruoš

ti j

ungt

i blo

ko v

ande

ns d

rusk

os p

ašal

inim

o re

ngin

iai;

55

8.5.

jeig

u pa

žeis

tos

vam

zdyn

atr

amos

bei

spy

ruok

lin

s pa

kabo

s.

559.

B

lok

dar

bas

su

jung

tais

gar

o pr

ieš

turb

in s

lgi

o re

guli

ator

iais

, ve

ikia

nia

is t

urbi

nos

regu

liuoj

aniu

osiu

s vo

žtuv

us (

regu

liat

oria

is „

iki

sav

s“),

kai

j n

ra e

lekt

ros

sist

emos

daž

nio

ir g

alio

s re

guli

avim

o si

stem

os

sud

tyje

, dr

audž

iam

as.

Išim

ties

at

veja

is,

esan

t ge

dim

ams

arba

re

ngin

iam

s ve

ikia

nt n

esta

bili

ai,

mon

s va

dovo

ar

jo

gali

oto

asm

ens

leid

imu,

sud

erin

us s

u el

ektr

os s

iste

mos

di

spe

erin

e, la

ikin

ai g

alim

a di

rbti

su

jung

tais

reg

ulia

tori

ais

„iki

sav

s“.

560.

Je

i n

ra (

suge

do)

blok

daž

nio

ir g

alio

s au

tom

atin

io r

egul

iavi

mo

sist

emos

, o

dl

dažn

io

kiti

mo

turb

in

apkr

ova

padi

djo

(s

umaž

jo),

da

rbuo

toja

s tu

ri

nede

lsda

mas

ke

isti

ka

til

na

šum

re

guli

uoja

moj

o di

apaz

ono

ribo

se,

kad

išla

ikyt

buv

us š

viež

io g

aro

slg

. Je

i ap

krov

os k

eiti

mas

gal

i pe

rkra

uti

elek

tros

lin

ijas

, o

tai

keli

a gr

sm e

lekt

ros

sist

emos

sta

bilu

mui

, te

chno

logi

nje

ins

truk

cijo

je

turi

b

ti

nuro

dyta

, ko

kiam

da

žnio

pa

sike

itim

ui

esan

t, su

deri

nus

su

elek

tros

si

stem

os

disp

eer

e,

darb

uoto

jam

s re

ikia

pra

dti

nur

odyt

uosi

us v

eiks

mus

. 56

1.

Tec

hnol

ogin

s ap

saug

os a

rba

darb

uoto

jas

blok

ned

elsi

ant t

uri i

šjun

gti š

iais

atv

ejai

s:

561.

1. s

usto

jus

kati

lui a

rba

abie

m d

vigu

bo k

atil

o ka

tila

ms;

56

1.2.

atj

ungu

s tu

rbin

dl j

os p

ažei

dim

arb

a pa

voji

ng r

ežim

o pa

žeid

im, i

švar

dyt

Tai

sykl

i

541

punk

te

(išs

kyru

s šv

ieži

o ar

ba

tarp

inio

pe

rkai

tint

o ga

ro

tem

pera

tro

s ne

leis

tino

pa

žem

jim

o at

veju

s); 56

1.3.

atj

ungu

s ge

nera

tori

arb

a bl

oko

tran

sfor

mat

ori

dl v

idin

i g

edim

; 56

1.4.

ats

ijun

gus

visi

ems

mai

tini

mo

siur

blia

ms;

56

1.5.

ats

irad

us k

iaur

am

trki

ui a

rba

plyš

us m

aiti

nim

o va

mzd

ynui

, ga

roti

ekiu

i, de

aera

tori

aus

korp

usui

; 561.

6. d

ingu

s di

stan

cini

o ir

aut

omat

inio

val

dym

o ta

is a

rba

mat

avim

o pr

ieta

is t

ampa

i;

561.

7. k

ilus

gai

srui

, kur

is k

elia

pav

oj d

arbu

otoj

ams

arba

re n

gini

ams.

IX. D

UJ

TU

RB

IN

RE

NG

INIA

I

562.

E

kspl

oatu

ojan

t duj

turb

in r

engi

nius

(D

T)

reik

ia u

žtik

rint

i:

562.

1. p

atik

im i

r ek

onom

išk

pag

rind

ini

ir

paga

lbin

i

reng

ini

dar

b,

laik

anti

s di

spe

erin

io

apkr

ovos

gra

fiko

; 56

2.2.

gal

imyb

vei

kti v

ardi

niai

s pa

ram

etra

is, a

titi

nkan

iais

DT

tech

nine

s s

lyga

s;

562.

3. k

ompr

esor

i, t

urbi

n ir

šil

umok

aii

pra

teka

mos

ios

dali

es š

var

; 56

2.4.

kad

neb

t o

ro, d

uj, k

uro,

aly

vos

ir v

ande

ns n

uot

ki.

563.

D

uj tu

rbin

os r

engi

ni r

egul

iavi

mo

sist

ema

turi

tenk

inti

šiu

os r

eika

lavi

mus

: 56

3.1.

sta

bili

ai p

alai

kyti

par

inkt

apk

rov

; 56

3.2.

laik

yti d

uj tu

rbin

tuš

iojo

je v

eiko

je s

u va

rdin

iu r

otor

iaus

suk

imos

i daž

niu;

56

3.3.

užt

ikri

nti

pati

kim

duj

tur

bino

s re

ngin

i v

eiki

m

jung

iant

, iš

jung

iant

ir

avar

inse

si

tuac

ijos

e;

563.

4. u

žtik

rint

i tol

yg d

uj tu

rbin

os r

ežim

o ke

itim

kei

iant

is a

pkro

vai;

56

3.5.

pal

aiky

ti to

k r

otor

iaus

suk

imos

i daž

n, k

uris

nep

avei

kt s

augo

s au

tom

ato

stai

ga i

šjun

gus

mak

sim

ali

apk

rov

(D

T s

u la

isva

jgo

s tu

rbin

a ap

krov

os v

ert

nur

odom

a te

chni

nse

sly

gose

);

563.

6. l

aiky

ti p

rieš

tur

bin

(tu

rbin

as)

reik

iam

duj

tem

pera

tr

, ne

leis

ti j

ai p

akil

ti i

ki r

ibin

s,

kuri

ai e

sant

suv

eiki

a av

arin

aps

auga

; 56

3.7.

duj

tem

pera

tro

s ri

boji

mo

sist

emos

nej

autr

umas

turi

bti

ne

dide

snis

kai

p 10

°C;

563.

8. u

žtik

rint

i nep

ulsu

ojan

t k

ompr

esor

i d

arb

. 56

3.9.

DT

gen

erat

oria

us v

elen

o su

kim

osi

dažn

io r

egul

iavi

mo

neto

lygu

mo

laip

snis

tur

i b

ti

4–5%

var

dini

o; s

ieki

ant

page

rint

i ek

splo

atav

imo

sly

gas

konk

rei

mod

eli

DT

, ga

lim

as n

etol

ygum

o

laip

snio

pad

idin

imas

tur

i b

ti n

urod

ytas

tec

hnin

se s

lygo

se;

min

imal

us v

ieti

nis

stat

inio

net

olyg

umo

laip

snis

turi

bti

ne

maž

esni

s ka

ip 2

%;

563.

10.

esan

t be

t ku

riam

apk

rovi

mui

, ne

jaut

rum

o la

ipsn

is t

uri

bti

ne

dide

snis

kai

p 0,

2%

vard

inio

aps

isuk

im d

ažni

o;

563.

11.

duj

tur

bin

re

ngin

i d

arbo

nuo

kryp

i n

uo n

orm

alau

s ap

sisu

kim

daž

nio

gali

myb

ir

truk

m tu

ri r

egla

men

tuot

i DT

tech

nin

s s

lygo

s.

564.

T

empe

rat

ros

impu

ls,

naud

ojam

reg

ulia

vim

o ir

aps

augo

s si

stem

ose,

tur

i du

oti

maž

os

iner

cijo

s ju

tikl

iai (

term

oele

ktri

niai

pir

omet

rai

arba

kit

i m

atav

imo

tais

ai, j

eigu

rei

kia,

turi

ntys

din

amin

ko

rekc

ij),

tai

syti

bdi

nguo

se tr

akto

pj

viuo

se ir

tiks

liai

mat

uoja

ntys

tem

pera

tr

. 56

5.

Aps

augo

s, n

elei

džia

nio

s du

j t

empe

rat

rai

paki

lti

aukš

iau

leis

tino

sios

, už

kie

kvie

nos

degi

mo

pako

pos

turi

bti

sur

egul

iuot

os t

aip,

kad

vei

kt e

sant

DT

tec

hnin

se s

lygo

se n

urod

ytai

te

mpe

rat

rai.

566.

A

psau

gos

auto

mat

ai t

uri

bti

sur

egul

iuot

i ta

ip,

kad

veik

t p

adid

jus

roto

ri s

ukim

osi

dažn

iui 1

0–12

% d

augi

au v

ardi

nio

arba

iki v

ert

s, n

urod

ytos

DT

tech

nin

se s

lygo

se.

567.

E

kspl

oatu

ojan

t duj

turb

in r

engi

nius

rei

kia

naud

oti p

riem

ones

, maž

inan

ias

siur

biam

o

juos

oro

dul

ktu

m (

lais

vas

aikš

tele

s už

sti

žol

e, a

sfal

tuot

i ke

lius

, re

ngti

lai

stym

o pr

iem

ones

ir k

ita)

ir

kliu

dan

ias

savi

ems

arba

paš

alin

iam

s už

terš

tojo

oro

išl

eidž

iam

iem

s sr

auta

ms

pate

kti

duj

tur

bin

re

ngin

io o

ro im

tuv

. 56

8.

Oro

fil

trav

imo

sist

ema

turi

užt

ikri

nti,

kad

dulk

i k

ieki

s D

T t

ieki

amam

e or

e b

t n

e da

ugia

u ka

ip 0

,3 m

g/m

3 vi

duti

nio

liek

amoj

o m

etin

io d

ulk

tum

o. Š

iam

e or

e du

lki

, ku

ri d

alel

i

sker

smuo

did

esni

s ka

ip 2

0 m

km,

konc

entr

acij

a tu

ri b

ti n

e di

desn

kai

p 0,

03 m

g/m

3. L

eidž

iam

a tr

umpa

laik

, ne

dau

giau

100

val

. pe

r m

etus

(pa

didi

nto

dulk

tum

o pe

riod

ais)

, du

lki

kon

cent

raci

ja i

ki

5 m

g/m

3, e

sant

dal

eli

ske

rsm

eniu

i ne

did

esni

am k

aip

30 m

km.

Rei

kia

regu

liari

ai t

ikri

nti

oro

filt

r

bkl

. Nel

eidž

iam

a, k

ad a

lyva

arb

a ki

tos

med

žiag

os p

atek

t i

š fi

ltr

d

uj t

urbi

nos

reng

inio

siu

rbim

o tr

akt

. N

e re

iau

kaip

du

kart

us p

er m

nes

rei

kia

apži

rti

oro

fil

trus

ir

išva

lyti

nuo

dul

ki i

r du

mbl

o (j

ei D

T v

eiki

a ba

zini

u re

žim

u, ta

i val

yti r

eiki

a ar

tim

iaus

iu la

iku,

kai

jie

neve

iks)

. 56

9.

Oro

fi

ltra

vim

o si

stem

oje

turi

b

ti

reng

ti

abip

usio

ve

ikim

o vo

žtuv

ai

su

apva

dais

, at

sida

rant

ys a

utom

atiš

kai,

kai f

iltr

uose

sl

gio

skir

tum

as v

irši

ja v

ardi

n a

rba

kai f

iltr

kam

eroj

e su

sida

ro

pert

ekli

nis

slgi

s.

570.

N

egal

ima

leis

ti,

kad

aple

dt

oro

fil

trai

arb

a ko

mpr

esor

i p

rate

kam

oji

dali

s. J

ei b

tina

, du

j tu

rbin

ren

gini

oro

siu

rbim

o tr

aktu

ose

reng

iam

i ta

isai

, nel

eidž

iant

ys a

pled

ti.

571.

D

uj t

urbi

n

reng

in a

tker

tant

ys i

r ku

ro r

egul

iavi

mo

vožt

uvai

tur

i b

ti s

anda

rs.

Pri

eš

kiek

vien

DT

ju

ngim

rei

kia

tikr

inti

vož

tuv

jud

esio

lai

svum

pil

nja

eig

a, o

dir

bant

DT

– i

š da

lies

pr

idar

ant,

paga

l re

ngin

io g

amin

tojo

inst

rukc

ijos

rei

kala

vim

. 57

2.

Dir

bant

nep

ertr

auki

amai

ilg

iau

kaip

1 m

nes

, ne

re

iau

kaip

kar

t p

er m

nes

rei

kia

tikr

inti

vož

tuv

san

daru

m. T

ikri

nti r

eiki

a ar

tim

iaus

io D

T iš

jung

imo

met

u.

573.

A

lyvo

tiek

iuos

e pr

ieš

auši

ntuv

us i

r už

j,

reze

rvin

i b

ei a

vari

ni a

lyvo

s si

urbl

i s

iurb

imo

ir s

lgi

o li

nijo

se, t

aip

pat

avar

inio

aly

vos

nupy

lim

o li

nijo

se i

š D

T a

lyvo

s ba

k, p

rieš

re

ngtu

s fi

ltru

s ir

už

j,

gene

rato

riau

s ve

leno

san

dari

kli

sis

tem

oje

mon

tuot

os s

klen

ds

ir v

enti

liai

plo

mbu

ojam

i da

rbo

pad

tyje

. 574.

D

T g

ener

ator

iui p

rad

jus

veik

ti e

lekt

ros

vari

klio

rež

imu,

rei

kia

j n

edel

sian

t išj

ungt

i. T

am

tiks

lui

gene

rato

riuo

se

reng

iam

a ap

saug

a. Š

is r

eika

lavi

mas

net

aiko

mas

DT

su

lais

vosi

omis

jgo

s tu

rbin

omis

. 57

5.

Duj

tur

bin

re

ngin

ys

suka

mas

ir

sinc

hron

izuo

jam

as a

utom

atiš

kai,

esan

t be

t ko

kiai

jo

šilu

min

ei b

klei

. 57

6.

Pla

nuot

ai D

T iš

jung

iam

as a

utom

atiš

kai p

agal

pro

gram

. 57

7.

DT

ju

ngia

mas

dar

bui

vado

vauj

ant

pam

aino

s va

dovu

i. P

o re

mon

to v

adov

auja

pad

alin

io

vado

vas.


63

6443


64

6443


65

6443


66

6443

657.

E

lekt

rini

, ka

tili

ni i

r ši

lum

os t

inkl

re

ngin

i v

ande

ns c

hem

ijos

rež

im o

rgan

izuo

ja i

r ko

ntro

liuo

ja c

hem

ijos

arb

a at

itin

kam

o pa

dali

nio

darb

uoto

jas.

65

8.

Bet

kur

io

reng

inio

ju

ngim

as i

r iš

jung

imas

arb

a ga

ro i

r (a

r) v

ande

ns s

chem

os p

akei

tim

as,

jei

dl

to b

log

ja v

ande

ns i

r ga

ro k

okyb

, tu

ri b

ti d

erin

amas

su

chem

ijos

pad

alin

io d

arbu

otoj

u (l

abor

ator

ija

arba

ati

tink

amu

pada

lini

u).

659.

A

tlik

ti

reng

ini

vid

aus

apži

r,

imti

nuo

gul

ban

dini

us,

išpj

auti

vam

zdži

pav

yzdž

ius,

su

rašy

ti a

pži

r a

ktus

, at

likt

i av

arij

ar

sutr

ikim

dl

vand

ens

chem

ijos

rež

imo

tyri

m t

uri

atit

inka

mo

pada

lini

o da

rbuo

toja

i, da

lyva

ujan

t ch

emij

os

pada

lini

o (l

abor

ator

ijos

ar

ba

atit

inka

mo

pada

lini

o)

darb

uoto

jam

s. B

et k

okie

pro

jekt

o sc

hem

ar

reng

ini

kon

stru

kcij

pak

eiti

mai

, ku

rie

gali

tur

ti

tako

s va

nden

s ru

ošim

o ir

kon

dens

ato

valy

mo

reng

ini

dar

bui,

taip

pat

ele

ktri

ns,

kat

ilin

s ar

šil

umos

tin

kl

mon

s va

nden

s ch

emij

os r

ežim

ui, t

uri b

ti s

uder

inti

su

reng

iniu

s pr

ojek

tavu

sia

mon

e.

660.

N

auj

va

nden

s ru

ošim

o m

etod

ir

va

nden

s ch

emij

os

reži

m

naud

ojim

as

turi

b

ti su

deri

ntas

su

reng

iniu

s pr

ojek

tavu

sia

ar š

iai v

eikl

ai le

idim

(lic

enci

j)

turi

nia

mon

e.

661.

V

ande

ns r

uoši

mo

ir v

isi

paga

lbin

iai

reng

inia

i, sk

aita

nt i

r re

agen

t s

and

lius

, tu

ri b

ti pr

aded

ami

eksp

loat

uoti

ik

i pr

aded

ant

šilu

mos

re

ngin

i

pirm

j

chem

in

valy

m

prie

š ju

ngia

nt

reng

iniu

s.

662.

T

urbi

n,

užte

ršto

kon

dens

ato

valy

mo

reng

inia

i, ta

ip p

at v

ande

ns k

okyb

s ko

rega

vim

o re

ngin

iai

turi

bti

sum

ontu

oti

ir p

rad

ti e

kspl

oatu

oti

iki

ener

geti

nio

blok

o (k

atil

o) p

irm

ojo

leid

imo

ir

jung

ti j

leid

žian

t. 66

3.

Ben

dri

elek

trin

s su

paš

alin

ta d

rusk

a va

nden

s ir

kon

dens

ato

atsa

rgos

bak

ai t

uri

bti

su

mon

tuot

i ir

pad

engt

i an

tiko

rozi

ne d

anga

iki

pir

moj

o en

erge

tini

o bl

oko

(kat

ilo)

re

ngin

i c

hem

inio

va

lym

o pr

adži

os p

rieš

jun

gian

t re

ngin

ius.

66

4.

Van

dens

ru

ošim

o,

kond

ensa

to

valy

mo,

ta

ip

pat

vand

ens

koky

bs

kore

gavi

mo

tech

nolo

gini

pro

ces

mec

hani

zavi

mo,

aut

omat

izav

imo

reng

inia

i ir

aut

omat

ins

chem

ins

kont

rol

s pr

ieta

isai

turi

bti

jun

gti

jung

iant

ati

tink

amus

ren

gini

us ir

agr

egat

us.

665.

V

ande

ns r

uoši

mo

ir k

onde

nsat

o va

lym

o re

ngin

ius,

vam

zdyn

us i

r ar

mat

r,

taip

pat

st

atyb

ines

ko

nstr

ukci

jas,

ku

ri

pavi

rši

li

eia

ak

tyvi

oji

koro

zin

te

rp,

gali

ma

eksp

loat

uoti

ti

k pa

deng

tus

anti

koro

zine

dan

ga a

rba

jie

turi

bti

pag

amin

ti iš

kor

ozij

ai a

tspa

ri m

edži

ag.

666.

V

ande

ns r

uoši

mo,

kon

dens

ato

valy

mo

ir v

ande

ns k

okyb

s ko

rega

vim

o re

ngin

i p

lani

n

rem

ont

rei

kia

atli

kti

kart

per

3 m

etus

, fi

ltru

ojan

ij

med

žiag

lyg

dir

bant

fil

tram

s re

ikia

mat

uoti

ka

rt p

er m

etus

pap

ilda

nt k

rov

iki p

roje

kte

num

atyt

o au

kšio

. 66

7.

Vir

škri

tini

o sl

gio

ener

geti

niuo

se b

loku

ose

leid

žiam

a na

udot

i ši

uos

vand

ens

chem

ijos

re

žim

us:

hidr

azin

in

amon

iaki

n

(HA

VR

),

neut

ral

j

degu

onin

(N

DV

R),

de

guon

in

amon

iaki

n

(DA

VR

), h

idra

zini

n (

HV

R),

laik

anti

s no

rmin

iuos

e te

chni

niuo

se d

okum

entu

ose

nuro

dyt

sly

g.

668.

N

atra

lios

ios

cirk

ulia

cijo

s ka

tila

ms

reik

ia

orga

nizu

oti

vand

ens

fosf

atin

im

dozu

ojan

t fo

sfat

tir

pal

k

atil

o b

gn,

prir

eiku

s –

kore

guot

i ka

tilo

van

dens

pH

nat

rio

šarm

o ti

rpal

u. K

atil

ams,

ku

ri

slgi

s 40

–100

kg

f/cm

2 (3

,9–9

,8

MP

a),

viet

oje

kati

lo

vand

ens

fosf

atin

imo

gali

ma

naud

oti

tril

onav

im.

Kat

ilam

s, k

uri

sl

gis

ne d

ides

nis

kaip

40

kgf/

cm2 (

3,9

MP

a),

viet

oje

fosf

at g

alim

a do

zuot

i Hyd

ro-X

ir k

itus

rea

gent

us, k

ai y

ra g

auta

s L

ietu

vos

Res

publ

ikos

sve

ikat

os c

entr

o le

idim

as.

669.

K

atil

ams,

kur

i s

lgi

s ne

did

esni

s ka

ip 7

0 kg

f/cm

2 (6,

9 M

Pa)

ir

po m

aiti

nim

o va

nden

s te

rmin

s de

aera

cijo

s de

guon

ies

kiek

rei

kia

dar

maž

inti

, ga

lim

a v

ande

n p

apil

dom

ai d

ozuo

ti n

atri

o su

lfit

arb

a hi

draz

in.

670.

K

atil

ams,

kur

i s

lgi

s 70

kgf

/cm

2 (6,

9 M

Pa)

ir

dide

snis

, k

onde

nsat

arb

a m

aiti

nim

o va

nden

rei

kia

dozu

oti

tikt

ai h

idra

zin

, iš

skyr

us k

atil

us,

kuri

ems

naud

ojam

i de

guon

inia

i va

nden

s ch

emij

os r

ežim

ai ir

iš k

uri

tiek

iam

as g

aras

m

aist

o, m

ikro

biol

ogin

s, v

aist

ir k

itas

pra

mon

s m

ones

, je

igu

Lie

tuvo

s R

espu

blik

os h

igie

nos

cent

rai d

raud

žia,

kad

hid

razi

nas

bt

gar

e.

671.

R

eiki

amas

mai

tini

mo

vand

ens

pH tu

ri b

ti p

alai

kom

as d

ozuo

jant

am

onia

k.

672.

C

hem

in k

ontr

ol tu

ri u

žtik

rint

i:

672.

1. v

ande

ns r

uoši

mo,

šil

umos

re

ngin

i d

arbo

rež

imo

sutr

ikim

, ku

rie

sly

goja

kor

ozij

os,

nuov

ir ir

nuo

gul

sus

idar

ym, i

šaiš

kini

m la

iku;

67

2.2.

van

dens

, ga

ro,

kond

ensa

to,

nuog

ul,

reag

ent

, ko

nser

vuoj

ani

j i

r ch

emin

io v

alym

o ti

rpal

, kur

o, š

lako

, pel

en, d

uj, a

lyv

ir n

utek

amoj

o va

nden

s ko

kyb

s ar

sud

ties

nus

taty

m;

672.

3. g

amyb

ini

pat

alp

, bak

, šul

ini

, kan

al ir

kit

obj

ekt

užt

eršt

umo

dujo

mis

pat

ikri

nim

; 67

2.4.

gam

ybin

i p

atal

p u

žter

štum

o du

lkm

is ir

org

anin

i ti

rpik

li g

arai

s pa

tikr

inim

; 67

2.5.

išm

etam

at

mos

fer

ken

ksm

ing

j m

edži

ag k

ieki

o nu

stat

ym;

672.

6. r

ezer

ve e

san

i r

engi

ni k

oroz

in b

kl.

673.

E

lekt

rin

ar

kati

lin

lei

džia

ma

eksp

loat

uoti

tik

tin

kam

ai a

prpi

nus

eksp

res

ir c

entr

in

labo

rato

rija

s re

ngin

iais

ir

prie

tais

ais,

le

idži

ania

is u

žtik

rint

i vi

sapu

s a

ukš

iau

min

tj

che

min

ko

ntro

l. 67

4.

Vis

uose

kon

trol

iuoj

amuo

se g

aro

ir (

ar)

vand

ens

kio

ruož

uose

tur

i b

ti

reng

tos

vand

ens

ir g

aro

band

ini

m

imo

viet

os s

u ša

ldyt

uvai

s ba

ndin

iam

s at

auši

nti i

ki +

20–4

0 o C

tem

pera

tro

s.

675.

B

andi

ni

mim

o li

nijo

s ir

ša

ldyt

uv

auši

nant

ieji

pa

virš

iai

turi

b

ti

paga

min

ti

iš

ner

dija

nio

pli

eno.

67

6.

Šil

umin

se

elek

trin

se

su

200

MW

ir

di

desn

s ga

lios

bl

okai

s ir

te

rmof

ikac

inse

el

ektr

inse

su

50 M

W i

r di

desn

s ga

lios

agr

egat

ais

band

ini

m

imo

lini

jos

turi

bti

išv

esto

s s

peci

ali

ša

lia

eksp

res

labo

rato

rijo

s es

ani

pat

alp

, kur

ioje

yra

ven

tili

acij

a.

677.

E

lekt

rin

se,

kati

lin

se i

r ši

lum

os t

inkl

uose

tur

i b

ti p

aren

gtas

van

dens

che

mij

os r

ežim

o ch

emin

s ko

ntro

ls

graf

ikas

, at

itin

kant

is e

kspl

oata

vim

o s

lyga

s ir

pat

virt

inta

s m

ons

vado

vo a

r jo

ga

liot

o as

men

s.

678.

C

hem

ins

kont

rol

s gr

afik

e re

ikia

num

atyt

i:

678.

1. k

ontr

oliu

ojam

sra

ut p

avad

inim

us ir

van

dens

kok

ybs

norm

as;

678.

2. a

utom

atin

i c

hem

ins

kont

rol

s pr

ieta

is p

arod

ym r

egis

trac

ijos

tva

rk i

r j

par

odym

te

isin

gum

o ti

krin

imo

peri

odiš

kum

; 67

8.3.

labo

rato

rin

s ko

ntro

ls

met

odus

, per

iodi

škum

. 67

9.

Che

min

s ko

ntro

ls

graf

ik r

eiki

a pe

rži

rti

ne

reia

u ka

ip k

art

per

3 m

etus

ve

rtin

ant

paki

tusi

as e

kspl

oata

vim

o s

lyga

s, r

engi

ni b

kl,

dieg

us n

auju

s ko

ntro

ls

met

odus

ir p

riet

aisu

s.

680.

B

e re

ngin

i v

idin

s ap

žiro

s, p

apil

dom

ai t

uri

bti

išpj

auna

mi

vam

zdži

pav

yzdž

iai,

taip

pa

t pai

mam

os n

uogu

los

iš tu

rbin

pra

teka

mos

ios

dali

es, š

ildy

tuv

ir k

itur

. 68

1.

Vam

zdži

pa

vyzd

ži

išpj

ovim

o vi

et

ir

peri

odiš

kum

re

ikia

nu

stat

yti

vado

vauj

anti

s ga

lioj

ania

is n

orm

inia

is d

okum

enta

is.

682.

P

agal

re

ngin

i v

idin

s ap

žiro

s, n

uogu

l k

ieki

o ir

che

min

s su

dti

es t

yrim

o re

zult

atus

tu

ri b

ti s

uraš

omas

akt

as a

pie

reng

ini

vid

ini

pav

irši

bkl

, api

e b

tinu

m a

tlik

ti c

hem

in v

alym

ir

naud

oti k

itas

pri

emon

es, s

ilpn

inan

ias

koro

zij

ir n

uogu

l s

usid

arym

. 68

3.

Tie

sias

rovi

kat

il g

aro

koky

b tu

ri a

titi

kti š

ias

norm

as:

natr

io ju

ngin

i, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

5 si

lici

o r

gšti

es, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

15

savi

tasi

s el

ektr

os la

idis

, µS

/cm

, ne

daug

iau

kaip

0,3

pH n

e m

ažia

u ka

ip

7,5

684.

E

sant

neu

tral

iam

deg

uoni

niam

van

dens

che

mij

os r

ežim

ui,

pH t

uri

bti

ne

maž

esni

s

kaip

6,5

. 685.

T

iesi

asro

vi k

atil

mai

tini

mo

vand

ens

koky

b tu

ri a

titi

kti š

ias

norm

as:

bend

rasi

s ki

etum

as, µ

g-ek

v/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

0,

2 na

trio

jung

ini

, µg/

dm3

, ne

daug

iau

kaip

5

sili

cio

rgš

ties

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

15

gele

žies

jung

ini

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

10

išti

rpus

io d

eguo

nies

, kai

yra

deg

uoni

niai

rež

imai

, µg/

dm3

10

0–40

0 sa

vita

sis

elek

tros

laid

is, µ

S/c

m, n

e da

ugia

u ka

ip

0

,3


67

6443va

rio

jung

ini

van

deny

je p

rieš

dea

erat

ori

, µg/

dm3 ,

ne d

augi

au k

aip

53 iš

tirp

usio

deg

uoni

es v

ande

nyje

po

deae

rato

riau

s, µ

g/dm

3 ,

ne d

augi

au k

aip

10

68

6.

pH, k

ai r

ežim

as:

hidr

azin

inis

am

onia

kini

s (H

AV

R)

9,

1+0,

1 hi

draz

inin

is4 (

HV

R)

8,

0-8,

4 de

guon

inis

am

onia

kini

s (D

AV

R)

8,0+

0,5

neut

ralu

sis

degu

onin

is (

ND

VR

)

7,0+

0,5

hidr

azin

o, µ

g/dm

3 , kai

rež

imas

: hi

draz

inin

is a

mon

iaki

nis

20–6

0 hi

draz

inin

is5

80

–120

le

idži

ant i

r st

abda

nt k

atilu

s

ik

i 300

0 na

ftos

pro

dukt

kie

kis

(iki

kon

dens

ato

valy

klos

), µ

g/dm

3 , ne

dau

giau

kai

p

0,1

Pa

sta

ba

. ia

ir

žem

iau

garo

ir

vand

ens

koky

bs

norm

os p

atei

ktos

pag

al n

atri

o (N

), g

elež

ies

(Fe)

, va

rio

(Cu)

jun

gini

kie

k a

titi

nkam

ai p

ersk

aiia

vus

Na,

Fe,

Cu,

am

onia

k i

r jo

jun

gini

us

pers

kai

iavu

s

NH

3,

sili

cio

rgš

t

Si

O2,

fo

sfat

us

P

O43-

, sa

vita

sis

elek

tros

la

idis

nu

rody

tas

H

-kat

ijon

uoto

jo a

rba

dega

zuot

ojo

vand

ens

mgi

nio

prie

+25

o C t

empe

rat

ros,

pH

– p

rie

+25

o C

tem

pera

tro

s.

687.

Je

i el

ektr

ins

su t

iesi

asro

viai

s 14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

sl

gio

garo

kat

ilai

s pr

ojek

te

nenu

mat

yta

valy

ti v

is i

š tu

rbin

os k

onde

nsat

oria

us s

urin

ktuv

o iš

eina

nt k

onde

nsat

, le

idži

ama,

kad

m

aiti

nim

o va

nden

yje

ir g

are

dirb

ant k

atil

ui b

t: n

atri

o ju

ngin

i n

e da

ugia

u ka

ip 1

0 µ

g/dm

3, m

aiti

nim

o va

nden

s be

ndra

sis

kiet

umas

ne

dide

snis

kai

p 0,

5 µ

g-ek

v/dm

3, g

elež

ies

jung

ini

ne

daug

iau

kaip

20

µg/

dm3.

68

8.

Lei

džia

nt e

nerg

etin

blo

k s

u ti

esia

srov

iu k

atil

u, t

erša

l š

alin

imo

iš g

aro

ir (

ar)

vand

ens

trak

to te

chno

logi

ja p

aren

kam

a at

sižv

elgi

ant

tai,

kiek

laik

o pr

ieš

tai e

nerg

etin

is b

loka

s ne

veik

, tai

p pa

t ve

rtin

ant a

nkst

esni

ojo

rem

onto

truk

m ir

dar

b a

pim

t k

atil

o ši

ldym

o pa

virš

iuos

e.

689.

L

eidž

iant

ene

rget

in b

lok

su

ties

iasr

oviu

kat

ilu

ir p

asie

kus

disp

eer

io g

rafi

ke n

umat

yt

apkr

ov a

rba

jung

iant

ant

rj

kat

ilo

korp

us,

pirm

sias

dvi

par

as l

eidž

iam

a vi

ršyt

i ne

dau

giau

kai

p 50

%:

gare

– s

avit

j e

lekt

ros

laid

, na

trio

ir

sili

cio

rgš

ties

jun

gini

kie

k;

mai

tini

mo

vand

enyj

e –

savi

tj

ele

ktro

s la

id,

bend

rj

kie

tum

, na

trio

, si

lici

o r

gšti

es,

gele

žies

ir

vari

o ju

ngin

i k

iek

. Š

iuo

atve

ju p

irm

j p

ar g

elež

ies

ir s

ilic

io r

gšti

es j

ungi

ni l

eidž

iam

a ik

i 50

µg/

dm3

kiek

vien

ai i

š ši

de

dam

j.

690.

L

eidž

iant

ene

rget

in b

lok

su

ties

iasr

oviu

kat

ilu

po r

emon

to,

virš

yti

nuro

dyt

sias

nor

mas

le

idži

ama

ketu

rias

par

as n

e da

ugia

u ka

ip 5

0%.

Be

to,

pirm

j p

ar g

elež

ies

ir s

ilic

io r

gšti

es j

ungi

ni

leid

žiam

a ik

i 100

µg/

dm3

kiek

vien

ai iš

ši

ded

amj

. 69

1.

Nat

rali

osio

s ci

rkul

iaci

jos

kati

lo v

idut

in s

oio

jo g

aro

koky

b v

isos

e m

imo

viet

ose,

tai

p pa

t per

kait

into

jo g

aro

koky

b p

o vi

s jo

tem

pera

tro

s re

guli

avim

o ta

is n

urod

yti 6

lent

elje

.

3 K

onde

nsat

o/m

aiti

nim

o va

nden

s tr

akte

sum

onta

vus

šilu

mok

aiiu

s su

vam

zdel

iais

iš n

erdi

jan

io p

lieno

ar

kit

at

spar

i k

oroz

ijai

med

žiag

, var

io ju

ngin

i g

ali b

ti n

e da

ugia

u ka

ip 2

µg/

dm3 .

4 Kai

blo

kai l

eidž

iam

i po

rem

onto

ar

ilga

i sto

vj

rez

erve

ir d

irba

per

iodi

škai

, gal

ima

didi

nti m

aiti

nim

o va

nden

s pH

iki 8

,4+

0,4

ir h

idra

zino

kie

k ik

i 100

–150

µg/

dm3 .

5 Kai

blo

kai l

eidž

iam

i po

rem

onto

ar

ilga

i sto

vj

rez

erve

ir d

irba

per

iodi

škai

, gal

ima

didi

nti m

aiti

nim

o va

nden

s pH

iki 8

,4+

0,4

ir h

idra

zino

kie

k ik

i 100

–150

µg/

dm3 .

6

lent

el. N

atra

lios

ios

cirk

ulia

cijo

s ka

tilo

vid

utin

s so

iojo

ir p

erka

itin

tojo

gar

o ko

kyb

s re

ikšm

s V

ardi

nis

slgi

s po

kat

ilo,

kgf

/cm

2 (M

Pa)

R

odik

lis

40 (

3,9)

10

0 (9

,8)

140

(13,

7)

Nat

rio

jung

ini

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip:

– ko

nden

saci

nse

ele

ktri

nse

–

term

ofik

acin

se e

lekt

rin

se

60

100

15

25

5 5

69

2.

Sil

icio

rgš

ties

70

kgf/

cm2 (

6,9

MP

a) i

r au

kšte

snio

sl

gio

kati

luos

e tu

ri b

ti n

e da

ugia

u ka

ip 1

5 µ

g/dm

3 ko

nden

saci

nse

ele

ktri

nse

ir n

e da

ugia

u ka

ip 2

5 µ

g/dm

3 te

rmof

ikac

inse

ele

ktri

nse

. 69

3.

Vis

sl

gi k

atil

ams

pH tu

ri b

ti n

e m

ažes

nis

kaip

7,5

. 69

4.

Sav

itas

is e

lekt

ros

laid

is tu

ri b

ti:

694.

1.

100

kgf/

cm2

(9,8

M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s ne

da

ugia

u ka

ip

0,5

µS

/cm

de

gazu

otam

e

H-k

atij

onuo

tam

e m

giny

je a

rba

1,5

µS

/cm

H-k

atij

onuo

tam

e m

giny

je;

694.

2. 1

40 k

gf/c

m2 (

13,7

MP

a) s

lgi

o ka

tila

ms

ne d

augi

au k

aip

0,3

µS

/cm

deg

azuo

tam

e

H-k

atij

onuo

tam

e m

giny

je a

rba

1 µ

S/c

m H

-kat

ijon

uota

me

mgi

nyje

. 69

5.

Nat

rali

osio

s ci

rkul

iaci

jos

kati

l

mai

tini

mo

vand

ens

koky

bs

norm

os

nuro

dyto

s 7

lent

elje

. 69

6.

Nat

rio

jung

ini

14

0 kg

f/cm

2 (1

3,7

MP

a)

slgi

o ka

tila

ms

turi

b

ti

ne

daug

iau

kaip

50

µg/

dm3.

T

erm

ofik

acin

se

elek

trin

se,

tiek

ian

iose

ga

r

gam

ybai

, tu

o at

veju

, je

igu

jose

n

ra

past

atyt

kat

il,

veik

ian

i s

u sl

giu

kry

kloj

e, a

rba

kit

kat

il s

u pa

didi

ntom

is e

kran

vie

tin

mis

ši

lum

os a

pkro

vom

is i

r ku

riem

s ga

ro p

erka

itim

as r

egul

iuoj

amas

pu

rški

ant

nuos

av k

onde

nsat

, ka

tilo

ga

min

toju

i ar

šiai

vei

klai

turi

nia

i lic

enci

j m

onei

leid

us n

atri

o ju

ngin

i n

orm

gal

ima

kore

guot

i. 69

7.

H-k

atij

onuo

tojo

mgi

nio

savi

tasi

s el

ektr

os l

aidi

s 14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s tu

ri b

ti n

e di

desn

is k

aip

1,5

µS

/cm

. Tuo

atv

eju,

jeig

u m

aiti

nim

o va

nden

yje

kore

guoj

ama

natr

io n

orm

a,

sude

rinu

s su

kat

ilo

gam

into

ju a

r ši

ai v

eikl

ai t

urin

ia l

eidi

m (

licen

cij

) m

one,

ati

tink

amai

lei

džia

ma

kore

guot

i ir

savi

tojo

ele

ktro

s la

idži

o no

rm.

698.

H

idra

zino

(hi

draz

inin

ant

vand

en)

turi

bti

nuo

20

iki

60 µ

g/dm

3; k

atil

ju

ngia

nt a

rba

išju

ngia

nt le

idži

amas

did

esni

s hi

draz

ino

kiek

is, b

et n

e da

ugia

u ka

ip 3

000

µg/

dm3.

69

9.

Am

onia

ko i

r jo

jun

gini

tur

i b

ti n

e da

ugia

u ka

ip 1

000

µg/

dm3;

ats

kira

is a

tvej

ais,

kat

ilo

gam

into

jui a

r ši

ai v

eikl

ai tu

rin

iai l

eidi

m (

licen

cij

) m

onei

leid

us, a

mon

iako

kie

k g

alim

a pa

didi

nti i

ki

dydž

i,

kuri

e už

tikr

ina

reik

alin

g g

aro

pH s

u s

lyga

, ka

d m

aiti

nim

o va

nden

yje

neb

t v

irši

jam

a va

rio

jung

ini

nor

ma.

70

0.

Lai

svoj

o su

lfit

o (s

ulfi

tina

nt v

ande

n)

turi

bti

ne

daug

iau

kaip

2 m

g/dm

3.

701.

14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s su

min

is n

itra

t i

r ni

trit

kie

kis

turi

bti

ne

dide

snis

kai

p 20

µg/

dm3 ;

100

kgf/

cm2 (

9,8

MP

a) i

r že

mes

nio

slgi

o ka

tila

ms

nitr

it i

r ni

trat

kie

k

rem

dam

asi

eksp

loat

avim

o pa

tirt

imi,

užti

krin

ant

pati

kim

ir

ekon

omiš

k

reng

ini

dar

b,

nust

ato

šiai

ve

ikla

i tu

rint

i le

idim

(lic

enci

j)

mon

. 70

kgf

/cm

2 (6,

9 M

Pa)

ir

žem

esni

o sl

gio

kati

lam

s ni

trat

ki

ekis

nen

orm

uoja

mas

.


68

64437

lent

el. N

atra

lios

ios

cirk

ulia

cijo

s ka

til

mai

tini

mo

vand

ens

koky

bs

norm

os

V

ardi

nis

slgi

s po

kat

ilo,

kgf

/cm

2 (M

Pa)

R

odik

lis

40 (

3,9)

10

0 (9

,8)

140

(13,

7)

Ben

dras

is k

ietu

mas

, µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip:

– ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s sk

ystu

oju

kuru

–

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

kit

rši

kur

u G

elež

ies

jung

ini

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip:

– ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s sk

ystu

oju

kuru

–

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

kit

rši

kur

u V

ario

ju

ngin

i

vand

enyj

e pr

ieš

deae

rato

ri,

µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip:

– ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s sk

ystu

oju

kuru

–

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

kit

rši

kur

u Iš

tirp

usio

de

guon

ies

vand

enyj

e po

de

aera

tori

aus,

µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

N

afto

s pr

oduk

t, m

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

pH

6

5 10

50

100

10

ne

norm

uoja

ma

20

0,

5 8,

5–9,

5

1 3

20

30

5 5

10

0,3

9,1±

0,1

1 1

20

20

5 5

10

0,3

9,1±

0,1

Var

dini

s sl

gis

po k

atil

o, k

gf/c

m2 (

MP

a)

Rod

ikli

s 70

–100

(7,

0–9,

8)

140

(13,

8)

Sil

icio

rgš

ties

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip:

– ko

nden

saci

nse

ir te

rmof

ikac

inse

el

ektr

inse

–

term

ofik

acin

se e

lekt

rin

se, t

ieki

anio

se g

ar

gam

ybai

80

nu

stat

oma

atli

kus

term

oche

min

ius

band

ymus

30

12

0

70

2.

Maž

esni

o ka

ip 4

0 kg

f/cm

2 (3,

9 M

Pa)

sl

gio

dm

vam

zdži

kat

il m

aiti

nim

o va

nden

s ko

kyb

po

chem

inio

van

dens

par

uoši

mo

turi

ati

tikt

i šia

s no

rmas

: be

ndra

sis

kiet

umas

, µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip:

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

skys

tuoj

u ku

ru

30

ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s ki

t r

ši k

uru

10

0 iš

tirp

usio

deg

uoni

es v

ande

nyje

po

deae

rato

riau

s, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

: ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s sk

ystu

oju

kuru

50

ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s ki

t r

ši k

uru

10

0 P

ast

ab

a. Š

ios

norm

os n

etai

kom

os 9

kgf

/cm

2 (0,

9 M

Pa)

sl

gio

ir m

ažes

nio

kaip

0,7

t/h

naš

umo

garo

kat

ilam

s, n

audo

jant

iem

s ki

etj

kur

. 70

3.

Maž

esni

o ka

ip 4

0 kg

f/cm

2 (3,

9 M

Pa)

sl

gio

vand

ens

vam

zdži

kat

il m

aiti

nim

o va

nden

s pr

ieš

ekon

omai

zer

kok

ybs

norm

os n

urod

ytos

8 le

ntel

je.

6 P

apil

dant

gar

o ir

kon

dens

ato

nuos

toli

us c

hem

iška

i val

ytu

vand

eniu

, lei

džia

ma

pH p

adid

inti

iki 1

0,5.

8

lent

el. M

ažes

nio

kaip

40

kgf/

cm2 (

3,9

MP

a) s

lgi

o va

nden

s va

mzd

ži k

atil

m

aiti

nim

o va

nden

s pr

ieš

ekon

omai

zer

kok

ybs

norm

os

V

ardi

nis

slgi

s po

kat

ilo,

kgf

/cm

2

(MP

a)

Rod

ikli

s

14 (

1,4)

24

(2,

4)

40 (

3,9)

B

endr

asis

kie

tum

as, µ

g-ek

v/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

: –

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

skys

tuoj

u ku

ru

– ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s ki

t r

ši k

uru

Gel

ežie

s ju

ngin

i, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

: –

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

skys

tuoj

u ku

ru

– ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s ki

t r

ši k

uru

Var

io ju

ngin

i, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

Iš

tirp

usio

deg

uoni

es, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

: –

kati

lam

s, k

rena

mie

ms

skys

tuoj

u ku

ru

– ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s ki

t r

ši k

uru

pH (

t–25

°C

) N

atri

o ju

ngin

i, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

N

afto

s pr

oduk

t, m

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

15

20

300

neno

rmuo

jam

a ne

norm

uoja

ma

30

50

8,

5–9,

5 ne

norm

uoja

ma

3

10

15

100

200

neno

rmuo

jam

a

20

50

8,5–

9,5

neno

rmuo

jam

a 3

5 10

50

100

10

20

30

8,

5–9,

5 20

0,

5

70

4.

Kat

ilo

vand

ens

koky

bs

norm

os,

nuol

atin

io i

r pe

riod

inio

pra

pti

m r

ežim

as n

usta

tom

as

vado

vauj

anti

s ka

tilo

ga

min

tojo

in

stru

kcij

a,

vand

ens

chem

ijos

re

žim

o or

gani

zavi

mo

tipi

nm

is

inst

rukc

ijom

is a

rba

term

oche

min

i b

andy

m,

kuri

uos

atli

eka

elek

trin

arb

a ši

ai v

eikl

ai t

urin

ti l

eidi

m

(lic

enci

j)

mon

, rez

ulta

tais

. 70

5.

Fos

fat

per

tekl

ius

kati

lo v

ande

nyje

turi

bti

: 14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s:

švar

ioje

dal

yje

0,

5–6

mg/

dm3

drus

king

oje

daly

je

ne d

augi

au k

aip

30 m

g/dm

3 10

0 kg

f/cm

2 (9,

8 M

Pa)

ir ž

emes

nio

slgi

o ka

tila

ms:

šv

ario

je d

alyj

e

2–6

mg/

dm3

drus

king

oje

daly

je

ne d

augi

au k

aip

30 m

g/dm

3 . 70

6.

Kat

ilam

s be

lai

psni

nio

išga

rini

mo,

pri

klau

som

ai n

uo s

lgi

o, f

osfa

t p

erte

kliu

s (k

aip

ir k

iti

rodi

klia

i) tu

ri a

titi

kti k

atil

o šv

ario

s da

lies

nor

m.

707.

K

atil

o šv

ario

s da

lies

van

dens

pH

turi

bti

: 14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

, 100

kgf

/cm

2 (9,

8 M

Pa)

ir

žem

esni

o sl

gio

kati

lam

s ne

maž

iau

kaip

9,

3 K

atil

o dr

uski

ngos

ios

dalie

s va

nden

s pH

turi

bti

: 14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s ne

dau

giau

kai

p 1

0,5

100

kgf/

cm2 (

9,8

MP

a) s

lgi

o ka

tila

ms

ne d

augi

au k

aip

11,

2 40

kgf

/cm

2 (3,

9 M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s ne

dau

giau

kai

p

11,8

10

0 kg

f/cm

2 (9,

8 M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s, k

urie

mai

tina

mi

chem

iška

i va

lytu

van

deni

u, k

atil

o ga

min

tojo

ar

šiai

vei

klai

tur

inio

s le

idim

(lic

enci

j)

mon

s su

tiki

mu,

pra

pti

mo

vand

ens

pH g

ali

bti

ne d

ides

nis

kaip

11,5

14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

, 100

kgf

/cm

2 (9,

8 M

Pa)

ir

maž

esni

o sl

gio

kati

l v

ande

nyje

šva

rioj

e ir

dr

uski

ngoj

e da

lyje

turi

bti

išla

ikyt

as š

is s

anty

kis:

Š

ff >

0,5

Šb,

ku

r: Š

b –

bend

rasi

s ša

rmin

gum

as, Š

ff –

šar

min

gum

as p

agal

fen

olft

alei

no in

dika

tori

.


69

6443

708.

N

eišl

aika

nt n

urod

ytoj

o ša

rmin

gum

o sa

ntyk

io i

r re

ikal

auja

m p

H,

kat

ilo

vand

en r

eiki

a do

zuot

i nat

rio

šarm

, tai

p pa

t ir

kati

lo le

idim

o m

etu.

70

9.

40

kgf/

cm2

(3,9

M

Pa)

sl

gio

kati

lam

s su

kn

iedy

tais

iais

b

gnai

s va

nden

s sa

ntyk

inis

ša

rmin

gum

as t

uri

bti

ne

dide

snis

kai

p 20

%;

su s

uvir

inta

isia

is b

gnai

s ir

su

valc

uota

isia

is a

rba

valc

uota

isia

is ir

suv

irin

ant u

žsan

dari

ntai

s va

mzd

žiai

s –

50%

. Kat

ilam

s, k

uri

bgn

ai s

uvir

inti

ir

prie

j

priv

irin

ti v

amzd

žiai

, van

dens

san

tyki

nis

šarm

ingu

mas

nen

orm

uoja

mas

. 71

0.

Kat

ilo

nuol

atin

io p

rap

tim

o va

nden

s ki

ek r

eiki

a m

atuo

ti k

iekm

aiu

ir

pala

ikyt

i ši

ose

ribo

se:

710.

1. n

orm

alia

me

reži

me,

pap

ilda

nt n

uost

oliu

s su

paš

alin

ta d

rusk

a va

nden

iu a

rba

gari

ntuv

di

stil

iatu

– n

e da

ugia

u ka

ip 1

ir

ne m

ažia

u ka

ip 0

,5%

kat

ilo

našu

mo,

o p

apil

dant

nuo

stol

ius

chem

iška

i va

lytu

van

deni

u –

ne d

augi

au k

aip

3 ir

ne

maž

iau

kaip

0,5

%;

leid

žian

t ka

til

po

mon

tavi

mo,

rem

onto

ar

ba i

š re

zerv

o, g

alim

a nu

olat

in p

rap

tim

pad

idin

ti a

titi

nkam

ai i

ki 2

–5%

; ka

tilo

dar

bo s

u pa

didi

ntu

prap

tim

u tr

ukm

nus

tato

che

mij

os p

adal

inio

pam

aino

s va

dova

s pa

gal v

ande

ns k

okyb

; 71

0.2.

jei

pir

min

is v

andu

o la

bai

min

eral

izuo

tas,

var

toto

jai

negr

žina

did

elio

kie

kio

kond

ensa

to

ir k

itai

s pa

naši

ais

atve

jais

, lei

džia

ma

prap

tim

pad

idin

ti ik

i 5%

. 71

1.

Kat

il a

paia

tur

i b

ti p

erio

dišk

ai p

rapu

iam

a ki

ekvi

en k

art

lei

džia

nt i

r st

abda

nt k

atil

, o

kati

lam

s di

rban

t –

paga

l el

ektr

ins,

kat

ilin

s ar

šil

umos

tin

kl

mon

s va

dovo

ar

jo

gali

oto

asm

ens

patv

irti

nt g

rafi

k, a

tsiž

velg

iant

vi

etos

sly

gas.

71

2.

Per

kait

into

gar

o te

mpe

rat

rai

regu

liuo

ti

purš

kiam

o va

nden

s ko

kyb

tur

i b

ti t

okia

, ka

d pe

rkai

tint

o ga

ro k

okyb

ati

tikt

nor

mas

. 71

3.

Jeig

u 25

5 kg

f/cm

2 (25

MP

a) s

lgi

o ti

esia

srov

i k

atil

gar

o ko

kyb

pab

log

ja,

savi

tasi

s el

ektr

os l

aidi

s pa

did

ja i

ki 0

,5 µ

S/c

m,

natr

io j

ungi

ni i

ki 1

0 µ

g/dm

3, r

ežim

o su

trik

imo

prie

žast

ys t

uri

bti

paš

alin

tos

ne v

liau

kai

p pe

r 72

val

anda

s; j

ei s

avit

asis

ele

ktro

s la

idis

pad

idja

nuo

0,5

iki

1,

0 µ

S/c

m,

natr

io j

ungi

ni n

uo 1

0 ik

i 15

µg/

dm3,

rež

imo

sutr

ikim

o pr

ieža

stys

tur

i b

ti p

ašal

into

s ne

v

liau

kai

p pe

r 24

val

anda

s.

714.

Je

igu

min

tosi

os p

riež

asty

s ne

paša

lint

os a

titi

nkam

ai p

er 7

2 ir

24

vala

ndas

, ta

ip p

at t

olia

u bl

ogja

nt g

aro

koky

bei

– pa

did

jus

savi

taja

m e

lekt

ros

laid

žiui

dau

giau

kai

p 1

µS

/cm

, nat

rio

jung

ini

–

daug

iau

kaip

15

µg/

dm3

arba

sum

ažju

s pH

maž

iau

5,5,

ele

ktri

ns,

m

ons

vado

vo a

r jo

ga

liot

o as

men

s sp

rend

imu

turb

in r

eiki

a su

stab

dyti

ne

vli

au k

aip

per

24 v

alan

das,

api

e ta

i pr

aneš

ant

elek

tros

si

stem

os d

ispe

eriu

i. 71

5.

Pab

log

jus

nat

rali

osio

s ci

rkul

iaci

jos

kati

l

garo

ko

kybe

i –

natr

io,

sili

cio

rgš

ties

ju

ngin

iam

s, s

avit

ajam

ele

ktro

s la

idži

ui p

adid

jus

ne d

augi

au k

aip

2 ka

rtus

už

norm

, rež

imo

sutr

ikim

o pr

ieža

stys

turi

bti

paš

alin

tos

ne v

liau

kai

p pe

r 72

val

anda

s.

716.

N

atri

o, s

ilic

io r

gšti

es j

ungi

niam

s, s

avit

ajam

ele

ktro

s la

idži

ui p

adid

jus

daug

iau,

nei

le

idži

a no

rma

nuo

2 ik

i 4

kart

, re

žim

o su

trik

imo

prie

žast

ys t

uri

bti

paš

alin

tos

ne v

liau

kai

p pe

r

24 v

al. 71

7.

Jeig

u m

into

sios

pri

ežas

tys

nepa

šali

nam

os a

titi

nkam

ai p

er 7

2 ir

24

vala

ndas

ir

toli

au

blog

ja g

aro

koky

b d

idja

nt n

atri

o, s

ilic

io r

gšti

es ju

ngin

i k

ieki

ui, s

avit

ajam

ele

ktro

s la

idži

ui d

augi

au

kaip

4 k

artu

s ar

ba s

umaž

jus

pH m

ažia

u 5,

5, e

lekt

rin

s, k

atil

ins

vado

vo s

pren

dim

u, b

loki

nse

el

ektr

inse

tur

bin

arb

a el

ektr

inse

su

sker

sini

ais

ryši

ais

kati

l r

eiki

a iš

jung

ti n

e v

liau

kai

p po

24

val

and

, api

e ta

i pra

neša

nt e

lekt

ros

sist

emos

dis

peer

iui.

718.

Je

i pab

log

jo n

atra

lios

ios

cirk

ulia

cijo

s ka

til

mai

tini

mo

vand

ens

koky

b:

718.

1. v

irši

jus

bend

rojo

kie

tum

o, s

ilic

io r

gšti

es i

r na

trio

jun

gini

nor

m n

e da

ugia

u ka

ip

2 ka

rtus

, rež

imo

sutr

ikim

o pr

ieža

stys

turi

bti

paš

alin

tos

ne v

liau

kai

p pe

r 72

val

anda

s;

718.

2. v

irši

jus

bend

rojo

kie

tum

o no

rm n

uo 2

iki

5 k

art

, si

lici

o r

gšti

es i

r na

trio

jun

gini

no

rm d

augi

au k

aip

2 ka

rtus

, re

žim

o su

trik

imo

prie

žast

ys t

uri

bti

paš

alin

tos

ne v

liau

kai

p pe

r 24

val

anda

s;

718.

3. j

eigu

min

tosi

os p

riež

asty

s ne

paša

lint

os a

titi

nkam

ai p

er 7

2 ir

24

vala

ndas

arb

a be

ndra

sis

kiet

umas

pad

idjo

dau

giau

kai

p 5

kart

us,

elek

trin

s,

mon

s va

dovo

ar

jo

gali

oto

asm

ens

asm

ens

spre

ndim

u ka

til

rei

kia

sust

abdy

ti n

e v

liau

kai

p pe

r 4

vala

ndas

, ap

ie t

ai p

rane

šus

elek

tros

sis

tem

os

disp

eer

iui.

719.

K

ol m

aiti

nim

o va

nden

s ko

kyb

s pa

blog

jim

o pr

ieža

stys

bus

paš

alin

tos,

rei

kia

padi

dint

i nu

olat

in i

r pe

riod

in p

rap

tim

us i

r da

žnia

u ko

ntro

liuo

ti g

aro

koky

b, o

pad

idju

s be

ndra

jam

kie

tum

ui,

sust

ipri

nti k

atil

o va

nden

s fo

sfat

inim

. Tok

iu a

tvej

u 14

0 kg

f/cm

2 (13

,7 M

Pa)

sl

gio

kati

lo d

rusk

ingo

sios

da

lies

van

deny

je le

idži

amas

fos

fat

per

tekl

ius

iki 3

0 m

g/dm

3 . 72

0.

Kat

ilas

ned

elsi

ant

stab

dom

as,

jeig

u ja

m d

irba

nt r

ežim

o su

trik

imo

prie

žas

i p

ašal

inti

nem

anom

a ar

ba k

atil

o va

nden

s pH

nuk

rito

žem

iau

7,5

ir jo

pak

elti

doz

uoja

nt n

atri

o ša

rm n

egal

ima.

72

1.

Ele

ktri

nse

su

140–

255

kgf/

cm2 (

13,7

–25

MP

a) s

lgi

o ti

esia

srov

iais

ka

tila

is t

urbi

n

kond

ensa

to k

okyb

po

pirm

osio

s pa

kopo

s ko

nden

sato

siu

rbli

turi

ati

tikt

i šia

s no

rmas

: 72

1.1.

be

ndra

sis

kiet

umas

ne

da

ugia

u ka

ip

0,5

µg-

ekv/

dm3 .

Kai

iš

eina

ntis

iš

tu

rbin

os

kond

ensa

to s

urin

ktuv

o ko

nden

sata

s 10

0% y

ra v

alom

as,

laik

inai

, be

t ne

ilg

iau

kaip

4 p

aras

, le

idži

ama

nuro

dyt

nor

m v

iršy

ti, l

aika

ntis

mai

tini

mo

vand

ens

koky

bs

norm

; 72

1.2.

sav

itas

is e

lekt

rini

s la

idis

ne

dide

snis

kai

p 0,

5 µ

S/c

m;

721.

3. iš

tirp

usio

deg

uoni

es p

o ko

nden

sato

siu

rbli

ne

daug

iau

kaip

20

µg/

dm3 ;

721.

4. E

lekt

rin

se s

u na

tra

lios

ios

cirk

ulia

cijo

s ka

tila

is t

urbi

n k

onde

nsat

o ko

kyb

tur

i at

itik

ti ši

as n

orm

as:

vard

inis

sl

gis

po k

atil

o,

kgf/

cm2 (

MP

a)

40

(3,9

)

100(

9,8)

140

(13,

8)

bend

rasi

s ki

etum

as, µ

g-ek

v/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

: ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s sk

ystu

oju

kuru

5

1

1

ka

tila

ms,

kre

nam

iem

s ki

t

rši

kur

u

1

0

3

1

iš

tirp

usio

deg

uoni

es p

o ko

nden

sato

siu

rbli

turi

bti

ne

daug

iau

kaip

20

µg/

dm3 .

722.

V

ande

ns

su

paša

lint

a dr

uska

, ku

ris

naud

ojam

as

ties

iasr

ovia

ms

kati

lam

s pa

mai

tint

i, ko

kyb

turi

ati

tikt

i šia

s no

rmas

: be

ndra

sis

kiet

umas

, µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

0,2

sili

cio

rgš

ties

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

20

natr

io ju

ngin

i, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

15

savi

tasi

s el

ektr

os la

idis

, µS

/cm

, ne

daug

iau

kaip

0,5

naft

os p

rodu

kt, m

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

0,

1.

723.

V

ande

ns

su

paša

lint

a dr

uska

, ku

ris

naud

ojam

as

nat

rali

osio

s ci

rkul

iaci

jos

kati

lam

s pa

mai

tint

i, ko

kyb

turi

ati

tikt

i šia

s no

rmas

: be

ndra

sis

kiet

umas

, µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

1 si

lici

o r

gšti

es, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

12

0 na

trio

jung

ini

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

80

sa

vita

sis

elek

tros

laid

is, µ

S/c

m, n

e da

ugia

u ka

ip

2,

0 na

ftos

pro

dukt

, mg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

0,3.

72

4.

Tam

tik

rais

atv

ejai

s pr

ikla

usom

ai n

uo v

ieto

s s

lyg

(pi

rmin

io v

ande

ns k

okyb

s, v

ande

ns

ruoš

imo

sche

mos

, na

udoj

am j

onit

tip

o, v

ande

ns s

u pa

šali

nta

drus

ka d

alie

s m

aiti

nim

o va

nden

s ba

lans

e) i

r la

ikan

tis

mai

tini

mo

vand

ens

koky

bs

norm

, va

nden

s su

paš

alin

ta d

rusk

a ko

kyb

kat

ilo

gam

into

jo a

r ši

ai v

eikl

ai tu

rin

ios

leid

im (

licen

cij

) m

ons

gali

bti

pak

oreg

uota

. 72

5.

100

kgf/

cm2

(9,8

M

Pa)

ir

že

mes

nio

slgi

o b

gnin

iam

s ka

tila

ms

pam

aiti

nti

vand

ens

koky

b,

taip

pat

ele

ktri

ns

ties

iasr

ovi

ir

bgn

ini

kat

il m

aiti

nim

o va

nden

s vi

daus

ded

amj

kok

yb

(reg

ener

atyv

ini

, ti

nklo

ir

kit

šil

dytu

v k

onde

nsat

as,

dren

ažin

i b

ak i

r ap

atin

i t

ašk

kon

dens

atas

, at

sarg

inio

kon

dens

ato

bak

ir

kita

) tu

ri b

ti t

okia

, ka

d už

tikr

int

mai

tinim

o va

nden

s ko

kyb

nus

taty

t

norm

rib

ose.

Tai

s at

veja

is,

kai

elek

trin

s m

aiti

nim

o va

nden

s vi

daus

ded

amj

užt

eršt

umas

vir

šija

no

rmas

, pri

eš g

rži

nant

ci

kl ja

s re

ikia

išva

lyti

arb

a ka

nali

zuot

i.


70

6443

726.

K

ai p

irm

inio

van

dens

šar

min

gum

as m

ažin

amas

H-N

a-ka

tijo

niti

niu

met

odu

arba

pri

deda

nt

rgš

ties

, lie

kam

asis

che

miš

kai v

alyt

o va

nden

s be

ndra

sis

šarm

ingu

mas

turi

bti

0,2

–0,8

mg-

ekv/

dm3 .

727.

Je

i pi

rmin

iam

e va

nden

yje,

nau

doja

mam

e va

nden

s ru

ošim

o re

ngin

iuos

e, y

ra b

akte

rij

, dl

kuri

at

sira

nda

dvig

ubai

da

ugia

u ni

trit

, pi

rmin

io

vand

ens

vam

zdyn

us

ir

skai

drin

imo

filt

r

filt

ruoj

ani

sias

med

žiag

as r

eiki

a pe

riod

iška

i pra

plau

ti 0

,5–1

,0%

chl

orka

lki

tirp

alu.

72

8.

Gar

intu

v,

skir

t g

aro

ir k

onde

nsat

o nu

osto

liam

s pa

deng

ti,

dist

ilia

to k

okyb

tur

i at

itik

ti ši

as n

orm

as:

natr

io ju

ngin

i, µ

g/dm

3, n

e da

ugia

u ka

ip

100

lais

vosi

os a

ngli

argš

ts,

mg/

dm3,

ne

daug

iau

kaip

2 72

9.

Gar

intu

v d

isti

liat

as t

iesi

asro

viam

s ka

tila

ms

mai

tint

i tu

ri b

ti p

apil

dom

ai v

alom

as i

ki

aukš

iau

nuro

dyt

j v

ande

ns s

u pa

šali

nta

drus

ka, n

audo

jam

o ka

tila

ms

pam

aiti

nti,

koky

bs

norm

. 73

0.

Gar

intu

v,

skir

t g

aro

ir k

onde

nsat

o nu

osto

liam

s pa

deng

ti,

mai

tini

mo

vand

ens

koky

b

turi

ati

tikt

i šia

s no

rmas

: be

ndra

sis

kiet

umas

, µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

30

bend

rasi

s ki

etum

as, k

ai p

irm

inio

van

dens

dru

skin

gum

as

dide

snis

kai

p 20

00 m

g/dm

3 , µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

75

degu

onie

s, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

30

lais

vosi

os a

ngli

argš

ts

ne

turi

bti

. 73

1.

Mai

tina

nt g

arin

tuvu

s va

nden

iu, k

urio

ben

dras

is d

rusk

ingu

mas

did

esni

s ka

ip 2

000

mg/

dm3 ,

mai

tini

mo

vand

en le

idži

ama

fosf

atuo

ti.

732.

G

arin

tuv

ko

ncen

trat

o ko

kyb

s no

rmos

ir

pr

apti

mo

reži

mas

tu

ri

bti

nu

stat

omas

va

dova

ujan

tis

gari

ntuv

o ga

min

tojo

in

stru

kcij

a,

vand

ens

chem

ijos

re

žim

o or

gani

zavi

mo

tipi

nm

is

inst

rukc

ijom

is a

rba

term

oche

min

i

band

ym,

kuri

uos

atli

eka

elek

trin

ar

ba

šiai

ve

ikla

i tu

rin

ios

leid

im (

licen

cij

) m

ons,

rez

ulta

tais

. 73

3.

Iš g

amyb

os g

rži

nam

o ko

nden

sato

kok

yb p

rieš

val

ym t

iesi

asro

viam

s ir

did

elio

sl

gio

bgn

inia

ms

kati

lam

s (1

40 k

gf/c

m2 )

turi

ati

tikt

i šia

s no

rmas

: be

ndra

sis

kiet

umas

, µg-

ekv/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

50

gele

žies

jung

ini

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

100

vari

o ju

ngin

i, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

20

si

lici

o r

gšti

es, µ

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

12

0 pH

8,5–

9,5

perm

anga

nati

n o

ksid

acij

a, m

gO2/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

5 n

afto

s pr

oduk

t, m

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

0,

5 73

4.

100

kgf/

cm2 (

9,8

MP

a) i

r že

mes

nio

slgi

o b

gnin

iam

s ka

tila

ms

iš g

amyb

os g

rži

nam

o ko

nden

sato

kok

yb tu

ri b

ti to

kia,

kad

užt

ikri

nt m

aiti

nim

o va

nden

s ko

kyb

nus

taty

t n

orm

rib

ose.

73

5.

Gr

žina

mo

kond

ensa

to s

udty

je t

uri

neb

ti p

oten

cial

iai

rgš

i a

r ša

rmin

i j

ungi

ni,

kuri

e pa

keis

t n

usta

tyt

kat

ilo

vand

ens

pH d

augi

au k

aip

0,5

vien

eto,

kor

eguo

jant

van

dens

che

mij

os

reži

m f

osfa

tais

arb

a fo

sfat

ais

ir n

atri

o ša

rmu7 .

736.

Je

igu

ele

ktri

n a

rba

kati

lin

gr

žina

mo

kond

ensa

to k

okyb

nea

titi

nka

mai

tini

mo

vand

ens

koky

bs

norm

, j r

eiki

a iš

valy

ti ik

i nor

min

i r

eikš

mi

. 73

7.

Šil

umos

tink

l p

amai

tini

mo

vand

ens

koky

b tu

ri a

titi

kti š

ias

norm

as:

lais

vosi

os a

ngli

argš

ts

netu

ri b

ti

pH š

ilum

os ti

ekim

o si

stem

oje:

7 Jei

gu g

rži

nam

o ko

nden

sato

sud

tyje

yra

rgš

i a

r ša

rmin

i ju

ngin

i, g

rži

nam

as k

onde

nsat

as iš

gar

o va

rtot

ojo

turi

bti

nep

riim

amas

.

at

viro

je

8,

5–9,

08 už

daro

je

8,5–

9,59

išti

rpus

io d

eguo

nies

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

50

susp

endu

otj

med

žiag

, mg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

5 na

ftos

pro

dukt

, mg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

1 K

arbo

nati

nio

inde

kso10

Ik

vert

turi

bti

ne

dide

sns,

kai

p nu

rody

ta 9

lent

elje

.

9 le

ntel

. Šil

umos

tink

l p

amai

tini

mo

vand

ens

I k n

orm

in r

eikš

m

reng

ini

tipa

s T

inkl

o va

nden

s te

mpe

rat

ra,

I k(m

g-ek

v/dm

3 )2 šil

umos

tiek

imo

sist

emoj

e

o C

atvi

roje

už

daro

je

Ele

ktri

ni ir

šil

dym

o 70

–100

3,

2 3,

0 ka

tili

ni v

ande

ns

101–

120

2,0

1,8

šild

ymo

kati

lai11

12

1–13

0 1,

5 1,

2

131–

140

1,2

1,0

14

1–15

0 0,

8 0,

5 T

inkl

ši

ldyt

uvai

70

–100

4,

0 3,

5

10

1–12

0 3,

0 2,

5

121–

140

2,5

2,0

14

1–15

0 2,

0 2,

0

151–

200

1,0

0,5

738.

A

tvir

oms

šilu

mos

tie

kim

o si

stem

oms

(iš

kuri

tie

siog

iai

imam

as v

andu

o) p

amai

tini

mo

vand

ens

koky

b t

aip

pat

turi

ati

tikt

i ge

riam

o va

nden

s no

rm s

tand

arto

HN

24:

2003

„G

eria

moj

o va

nden

s sa

ugos

ir

koky

bs

reik

alav

imai

“, p

atvi

rtin

to S

veik

atos

aps

augo

s m

inis

tro

2003

m. l

iepo

s 23

d.

8

Vir

šuti

n

pH

riba

le

idži

ama

tik

laba

i m

inkš

tam

va

nden

iui,

kai

vand

ens

kiet

umas

ne

di

desn

is

kaip

30

0µg-

ekv/

dm3 ,

apat

in –

spe

cial

izuo

tos

orga

niza

cijo

s/m

ons

leid

imu

gali

bti

kor

eguo

jam

a pr

ikla

usom

ai n

uo

reng

ini

ir

ši

lum

os

tink

l

sist

emos

va

mzd

ži

vidi

ns

koro

zijo

s in

tens

yvum

o.

Užd

aros

e ši

lum

os

tiek

imo

sist

emos

e,

spec

iali

zuot

os o

rgan

izac

ijos

/mon

s le

idim

u vi

ršut

in

pH r

iba

leid

žiam

a ne

da

ugia

u ka

ip 1

0,5

(vyk

dant

van

dens

sil

ikat

inim

– n

e da

ugia

u ka

ip 9

,5).

Pad

idin

us š

ilum

os t

inkl

pam

aiti

nim

o va

nden

s pH

iki

9,0

ir

dau

giau

, 9

lent

elje

pat

eikt

os I

k re

ikšm

s 70

–150

o C t

empe

rat

ros

inte

rval

e tu

ri b

ti s

umaž

into

s ne

maž

iau

kaip

50

%.

9 V

iršu

tin

pH

ri

ba

leid

žiam

a ti

k la

bai

min

kšta

m

vand

eniu

i, ka

i va

nden

s ki

etum

as

ne

dide

snis

ka

ip

300µ

g-ek

v/dm

3 , ap

atin

– s

peci

aliz

uoto

s or

gani

zaci

jos/

mon

s le

idim

u ga

li b

ti k

oreg

uoja

ma

prik

laus

omai

nuo

re

ngin

i

ir

šilu

mos

ti

nkl

si

stem

os

vam

zdži

vi

din

s ko

rozi

jos

inte

nsyv

umo.

U

ždar

ose

šilu

mos

ti

ekim

o si

stem

ose,

sp

ecia

lizu

otos

org

aniz

acij

os/m

ons

leid

imu

virš

utin

pH

ri

ba

leid

žiam

a ne

da

ugia

u ka

ip 1

0,5

(vyk

dant

van

dens

sil

ikat

inim

– n

e da

ugia

u ka

ip 9

,5).

Pad

idin

us š

ilum

os t

inkl

pam

aiti

nim

o va

nden

s pH

iki

9,0

ir

dau

giau

, 9

lent

elje

pat

eikt

os I

k re

ikšm

s 70

–150

oC

tem

pera

tro

s in

terv

ale

turi

bti

sum

ažin

tos

ne m

ažia

u ka

ip 5

0 %

. 10

K

arbo

nati

nis

inde

ksas

I k

–

ribi

n

vand

ens

bend

rojo

ša

rmin

gum

o ir

ka

lcin

io

kiet

umo

sand

augo

s

reik

šm (

mg-

ekv/

dm3 )2 ,

aukš

iau

kuri

os k

arbo

nati

ni n

uovi

r s

usid

arym

o in

tens

yvum

as

yra

dide

snis

kai

p

0,1

g/(m

2 h).

11

Pra

mon

inse

kat

ilin

se s

umon

tuot

j v

ande

ns š

ildym

o ka

til

pam

aiti

nim

o ir

tin

klo

vand

ens

koky

b t

uri

atit

ikti

gal

ioja

nio

sta

ndar

to r

eika

lavi

mus

.


71

6443 sa

kym

u N

r. V

-455

„D

l L

ietu

vos

higi

enos

no

rmos

H

N

24:2

003

„Ger

iam

ojo

vand

ens

saug

os

ir

koky

bs

reik

alav

imai

“ pa

tvir

tini

mo“

(Ž

in.,

2003

, N

r. 7

9-36

06)

reik

alav

imus

. Je

igu

vand

ens,

ski

rto

atvi

rom

s ši

lum

os t

ieki

mo

sist

emom

s pa

mai

tint

i, 20

min

ui

pav

irin

to m

gini

o sp

alvo

tum

as p

adid

ja

daug

iau,

nei

lei

džia

sta

ndar

te n

urod

ytos

nor

mos

(H

N 2

4:20

03),

org

anin

ms

prie

mai

šom

s ša

lint

i re

ikia

at

likt

i pir

min

io v

ande

ns k

oagu

liac

ij.

739.

S

ilik

atin

ant

šilu

mos

tin

kl s

u at

vir

ja k

aršt

ojo

vand

ens

tiek

imo

sist

ema

pam

aiti

nim

o va

nden

, sil

ikat

o ki

ekis

jam

e, p

ersk

aiiu

otas

S

iO2,

net

uri v

iršy

ti 4

0 m

g/dm

3 . 74

0.

Sil

ikat

inan

t pa

mai

tini

mo

vand

en,

ribi

n k

alci

o ko

ncen

trac

ija

nust

atom

a ve

rtin

ant

ne t

ik

sulf

at

(CaS

O4

iškr

itim

ui

išve

ngti

),

bet

ir

sili

cio

rgš

ties

(C

aSiO

3 iš

krit

imui

iš

veng

ti)

sum

in

konc

entr

acij

nus

taty

taja

i ti

nklo

van

dens

šil

dym

o te

mpe

rat

rai,

vert

inan

t ta

i, ka

d pr

ie k

atil

o va

mzd

ži

sien

els

ji p

akyl

a da

r 40

o C.

741.

D

ti h

idra

zino

ir

kit

tok

sišk

(nu

odin

gj

) m

edži

ag p

ried

us t

iesi

ai

pam

aiti

nim

o ir

ti

nklo

van

den

dra

udži

ama.

74

2.

Tin

klo

vand

ens

koky

b tu

ri a

titi

kti š

ias

norm

as:

lais

vosi

os a

ngli

argš

ts

netu

ri b

ti

pH š

ilum

os ti

ekim

o si

stem

oje:

at

viro

je

8,

5–9,

012

užda

roje

8,

5–9,

513

gele

žies

jung

ini

šil

umos

tiek

imo

sist

emoj

e, m

g/dm

3 : at

viro

je, n

e da

ugia

u ka

ip

0,

214

užda

roje

, ne

daug

iau

kaip

0,5

išti

rpus

io d

eguo

nies

, µg/

dm3 , n

e da

ugia

u ka

ip

20

su

spen

duot

j m

edži

ag, m

g/dm

3 , ne

daug

iau

kaip

5 na

ftos

pro

dukt

šil

umos

tiek

imo

sist

emoj

e, m

g/dm

3 : at

viro

je, n

e da

ugia

u ka

ip

0,

3 už

daro

je, n

e da

ugia

u ka

ip

1

743.

Š

ildy

mo

sezo

no

prad

žioj

e ir

po

re

mon

to

per

4 sa

vait

es

užda

roje

ši

lum

os

tiek

imo

sist

emoj

e ir

per

2 s

avai

tes

atvi

roje

šil

umos

tiek

imo

sist

emoj

e le

idži

ama

virš

yti š

ias

norm

as:

gele

žies

jung

ini

iki 1

,0 m

g/dm

3 iš

tirp

usio

deg

uoni

es

iki 3

0 µ

g/dm

3 pa

kibu

si d

alel

i

ik

i 15

mg/

dm3

Kar

bona

tini

o in

deks

o I k

rei

kšm

s tu

ri b

ti n

e di

desn

s už

nur

odyt

as 1

0 le

ntel

je.

12

Vir

šutin

pH

rib

a le

idži

ama

tik l

abai

min

kšta

m v

ande

niui

, ka

i va

nden

s ki

etum

as n

e di

desn

is k

aip

300

µg-

ekv/

dm3 .

Užd

aros

e ši

lum

os ti

ekim

o si

stem

ose,

spe

cial

izuo

tos

orga

niza

cijo

s/m

ons

leid

imu

virš

utin

pH

rib

a le

idži

ama

ne

daug

iau

kaip

10,

5 (v

ykda

nt v

ande

ns s

ilika

tini

m –

ne

daug

iau

kaip

9,5

). P

adid

inus

tin

klo

vand

ens

pH i

ki 9

,0 i

r da

ugia

u 10

len

tel

je p

atei

ktos

Ik

reik

šms

70–1

50 o

C t

empe

rat

ros

inte

rval

e tu

ri b

ti s

umaž

into

s ne

maž

iau

kaip

50

%.

13 V

iršu

tin p

H r

iba

leid

žiam

a tik

lab

ai m

inkš

tam

van

deni

ui,

kai

vand

ens

kiet

umas

ne

dide

snis

kai

p 30

0 µ

g-ek

v/dm

3 . U

ždar

ose

šilu

mos

tiek

imo

sist

emos

e, s

peci

aliz

uoto

s or

gani

zaci

jos/

mon

s le

idim

u vi

ršut

in p

H r

iba

leid

žiam

a ne

da

ugia

u ka

ip 1

0,5

(vyk

dant

van

dens

sili

kati

nim

– n

e da

ugia

u ka

ip 9

,5).

Pad

idin

us t

inkl

o va

nden

s pH

iki

9,0

ir

daug

iau

10 l

ente

lje

pat

eikt

os I

k re

ikšm

s 70

–150

o C t

empe

rat

ros

inte

rval

e tu

ri b

ti s

umaž

into

s ne

maž

iau

kaip

50

%.

14 S

uder

inus

su

Lie

tuvo

s R

espu

blik

os s

anit

arij

os in

stit

ucijo

mis

, lei

džia

ma

0,5

mg/

dm3 .

10

lent

el. T

inkl

o va

nden

s I k

nor

min

rei

kšm

reng

inia

i T

inkl

o va

nden

s em

pera

tra

, °C

I k

(m

g-ek

v/dm

3 )2

Ele

ktri

ni ir

šil

dym

o

70–1

00

3,2

kati

lini

van

dens

10

1–12

0 2,

0 ši

ldym

o ka

tila

i 12

1–13

0 1,

5

131–

140

1,2

14

1–15

0 0,

8 T

inkl

šil

dytu

vai

70–1

00

4,0

10

1–12

0 3,

0

121–

140

2,5

14

1–15

0 2,

0

151–

200

1,0

74

4.

Sud

erin

us s

u L

ietu

vos

Res

publ

ikos

hig

ieno

s ce

ntra

is,

atvi

rose

šil

umos

tie

kim

o si

stem

ose

per

14 d

ien

lei

džia

mi

ši r

odik

li n

ukry

pim

ai n

uo s

tand

arto

(H

N 2

4:20

03):

spa

lva

iki

700,

gel

ežie

s ju

ngin

i i

ki 1

,2 m

g/dm

3, k

ai š

ilum

os t

ieki

mo

sist

emos

ju

ngia

mos

, pr

ijun

gus

nauj

as s

iste

mas

, ta

ip p

at

po j

rem

onto

. 74

5.

Bai

gus

šild

ymo

sezo

n a

rba

išju

ngus

re

ngin

ius,

van

dens

šil

dym

o ka

tilu

s ir

šil

umos

ti

nklu

s, r

eiki

a pa

naud

oti

reng

ini

kor

ozij

maž

inan

ias

prie

mon

es.

746.

V

idin

iai

garo

ir

kond

ensa

to n

uost

olia

i org

anin

kur

kre

nan

iose

ele

ktri

nse

(ne

skai

tant

ku

ro p

urkš

tuv

, ka

til

pra

pti

mo

ir a

pip

tim

o, p

lovi

mo

vand

eniu

, ko

nden

sato

va

lym

o re

ngin

i,

šilu

mos

ti

nkl

pa

mai

tini

mo

vand

ens

deae

raci

jos,

m

azut

o iš

krov

imo

nuos

toli

),

kai

yra

vard

inis

di

rban

i g

aro

kati

l n

ašum

as,

proc

enta

is n

uo b

endr

ojo

mai

tini

mo

vand

ens

suna

udoj

imo

turi

bti

ne

dide

snis

kai

p:

kond

ensa

cin

se e

lekt

rin

se

1,0

term

ofik

acin

se e

lekt

rin

se s

u ši

ldym

o ap

krov

a

1,

2 te

rmof

ikac

inse

ele

ktri

nse

su

gam

ybin

e ir

šil

dym

o ap

krov

a 1,

6 74

7.

Jeig

u fa

ktiš

kasi

s m

aiti

nim

o va

nden

s su

naud

ojim

as

yra

maž

esni

s už

va

rdin

, vi

dini

nu

osto

li n

orm

a at

itin

kam

ai d

idin

ama,

bet

ne

daug

iau

kaip

1,5

kar

to.

748.

S

kai

iuoj

ant

bend

ruos

ius

nuos

toli

us,

vand

ens

ir

garo

su

naud

ojim

o te

chno

logi

nm

s re

ikm

ms

kiek

iai

nust

atom

i pa

gal

gali

ojan

ias

norm

as,

vert

inan

t ci

klin

pa

kart

otin

va

nden

s pa

naud

ojim

. 74

9.

Vad

ovau

jant

is a

ukš

iau

nuro

dyta

isia

is d

ydži

ais

ir Š

ilum

os t

ieki

mo

vam

zdyn

nuo

stol

i

nust

atym

o m

etod

ika,

pat

virt

inta

ki

o m

inis

tro

2001

m. r

ugpj

io 2

3 d.

sa

kym

u N

r. 2

62 „

Dl

Šil

umos

ti

ekim

o va

mzd

yn n

uost

oli

nus

taty

mo

met

odik

os p

atvi

rtin

imo“

(Ž

in.,

2001

, N

r. 7

4-26

13),

gar

o ir

ko

nden

sato

nuo

stol

i n

orm

as k

iekv

iena

i el

ektr

inei

kas

met

tur

i pa

tvir

tint

i m

ons

vado

vas

ar j

o ga

liot

o as

men

s.

X

II. P

EL

EN

GA

UD

YM

AS

IR

ŠA

LIN

IMA

S

75

0.

Rei

kia

užti

krin

ti n

enut

rks

tam

kat

il,

dirb

ani

kie

tuoj

u ku

ru a

rba

orim

ulsi

ja,

pele

n

gaud

ytuv

dar

b.

751.

D

raud

žiam

a ek

splo

atuo

ti k

atil

us, j

ei n

evei

kia

pele

n g

audy

tuva

i.


72

6443


73

6443

791.

K

iekv

ieno

je

elek

trin

je

kasm

et

reik

ia

suda

ryti

ir

vy

kdyt

i pr

iem

oni

pl

anus

, ku

rie

užti

krin

t p

atik

im š

lako

ir

pele

n s

and

liav

im i

r ša

lini

mo

sist

emos

dar

b.

pla

nus

reik

ia

trau

kti

reng

ini

, nu

skai

drin

to v

ande

ns p

ulpo

s va

mzd

yno

apži

ros

ir r

emon

to g

rafi

kus,

dam

b p

aauk

štin

imo,

nu

ogul

šal

inim

o iš

vam

zdyn

o, a

psau

gos

nuo

dulk

jim

o, p

elen

yno

reku

ltiv

acij

os ir

kit

us g

rafi

kus.

XII

I. E

LE

KT

RIN

I T

ER

MO

FIK

AC

INIA

I R

EN

GIN

IAI

79

2.

Tem

pera

tr

va

nden

s ši

lum

os

tinkl

o ti

ekim

o li

nijo

je,

vado

vauj

anti

s ši

am

tinkl

ui

patv

irti

ntu

tem

pera

tro

s gr

afik

u, n

usta

to š

ilum

os ti

nklo

dis

peer

is p

agal

pro

gnoz

uoja

m 1

2–24

val

and

vi

duti

n la

uko

tem

pera

tr

, ats

ižve

lgia

nt

tink

l il

g, k

lim

ato

sly

gas

ir k

itus

fak

tori

us.

793.

N

uokr

ypia

i nu

o nu

stat

yto

šilu

mos

tin

klo

reži

mo

(šil

umos

šal

tiny

je u

ž sk

lend

s š

ilum

os

tink

lo m

agis

tral

s pu

s)

turi

bti

ne

dide

sni k

aip:

79

3.1.

van

dens

, ei

nan

io

šilu

mos

tink

l, t

empe

rat

ra ±

5 o C

; 79

3.2.

sl

gis

tiek

iam

ajam

e va

mzd

yne

± 5

%;

793.

3. s

lgi

s gr

žtam

ajam

e va

mzd

yne

± 0

,5 k

gf/c

m2 (

± 5

0 kP

a).

794.

Iš

šil

umos

tin

klo

gržt

anio

jo v

ande

ns v

idut

in p

aros

tem

pera

tra

gal

i vi

ršyt

i nu

stat

yt

graf

ike

ne d

augi

au k

aip

3 %

. G

ržt

anio

jo v

ande

ns t

empe

rat

ros

sum

ažin

imas

, ly

gina

nt s

u gr

afik

u ne

ribo

jam

as.

795.

G

aro

slgi

o ir

tem

pera

tro

s nu

okry

piai

ele

ktri

ns

kole

ktor

iuos

e tu

ri b

ti n

e di

desn

i ka

ip

± 5

% n

usta

tyt

par

amet

r.

796.

Š

io s

trai

psni

o re

ikal

avim

ai ta

ikom

i ir

kiti

ems

šilu

mos

šal

tini

ams.

79

7.

Kie

kvie

nam

šil

dytu

vui

ir š

ildy

tuv

gru

pei

paga

l pr

ojek

tavi

mo

duom

enis

ir

band

ym

rezu

ltat

us r

eiki

a nu

stat

yti:

79

7.1.

šil

umin

naš

um ir

j a

titi

nkan

ius

šild

anio

jo g

aro

ir ti

nklo

van

dens

par

amet

rus;

79

7.2.

tin

klo

vand

ens

tem

pera

tro

s sk

irtu

m ir

mak

sim

ali

šil

dym

o te

mpe

rat

r;

797.

3. r

ibin

leis

tin

j v

ande

ns ir

gar

o sl

g;

797.

4. t

inkl

o va

nden

s de

bit

ir j

ati

tink

ant

slgi

o kr

itim

. 79

8.

Be

to,

band

ymai

s re

ikia

nus

taty

ti r

ibin

ius

slgi

o nu

osto

lius

van

dens

šil

dym

o ka

tilu

ose,

va

mzd

ynuo

se ir

pag

albi

niuo

se r

engi

niuo

se, e

sant

ska

iiu

otin

am v

ande

ns ti

nklo

deb

itui

. 79

9.

Ter

mof

ikac

inia

i re

ngin

iai b

ando

mi j

uos

sum

onta

vus

ir p

erio

dišk

ai k

art

per

3–4

met

us.

800.

bra

nduo

lin

s el

ektr

ins

ter

mof

ikac

iniu

s re

ngin

ius

(šil

umok

aiiu

s) p

aduo

dam

o ši

lum

os

tink

lo v

ande

ns s

lgi

s tu

ri b

ti d

ides

nis

už v

ande

ns s

lg

tar

pini

ame

kont

re,

o re

ngin

iuos

e, k

urie

ga

min

a šv

ar g

ar,

slgi

s ta

rpin

iam

e ko

ntre

tur

i b

ti d

ides

nis

už š

ildan

iojo

gar

o sl

g.

Kai

šie

re

ikal

avim

ai

nevy

kdom

i, te

rmof

ikac

in

reng

in

reik

ia

atju

ngti

nu

o be

ndro

jo

term

ofik

acin

io

kole

ktor

iaus

. 80

1.

Van

dens

tem

pera

tra

už

tink

lo v

ande

ns š

ildy

tuv

, ta

ip p

at š

ilum

os t

inkl

o ti

ekia

moj

o ir

gr

žtam

ojo

vand

ens

mai

šym

o vi

etos

e tu

ri k

eist

is to

lygi

ai, 3

0 o C

/val

. nev

irši

jan

iu g

rei

iu.

802.

V

eiki

ant t

inkl

o va

nden

s ši

ldyt

uvam

s re

ikia

: 80

2.1.

kon

trol

iuot

i kon

dens

ato

lyg

ir jo

aut

omat

inio

reg

ulia

vim

o ta

is d

arb

; 80

2.2.

už

tikr

inti

nes

ikon

dens

uoja

ni

duj

išl

eidi

m i

š ga

ro e

rdv

s o

ro s

iurb

imo

tais

us a

rba

turb

inos

kon

dens

ator

i.

803.

Š

ilum

okai

i v

amzd

ži s

iste

m r

eiki

a ti

krin

ti i

r es

ant

reik

alui

val

yti

ne r

eia

u ka

ip k

art

pe

r m

etus

(pr

ieš

šild

ymo

sezo

n).

80

4.

Aut

omat

inia

i re

zerv

o ju

ngim

o ta

isai

vi

sada

tu

ri

bti

tv

arki

ngi,

paru

ošti

da

rbui

ir

pe

riod

iška

i tik

rina

mi.

805.

Š

ilum

os t

inkl

pap

ildy

mo

reng

inia

i tu

ri u

žtik

rint

i ši

lum

os t

inkl

pap

ildym

che

miš

kai

išva

lytu

, dea

eruo

tu v

ande

niu,

tai

p pa

t ava

rini

u at

veju

pap

ildy

m n

eval

ytu

vand

eniu

iš

kini

o ge

riam

ojo

arba

gam

ybin

io v

ande

ns v

ande

ntie

kio

sist

em.


74

6443


75

644388

0.

Nep

rikl

auso

mi š

ilum

os g

amin

toja

i ši

lum

p

erda

vim

o ti

nkl

tie

kia

paga

l ši

lum

os t

iek

jo

nust

atyt

as te

chni

nes

sly

gas

ir v

ykdo

per

davi

mo

tink

lo d

ispe

erio

nur

odym

us.

881.

Š

ilum

os

tink

l

šilu

mos

ir

hi

drau

lini

ai

nuos

toli

ai

tikr

inam

i ti

nkl

ek

splo

atuo

jan

ios

mon

s va

dovo

spr

endi

mu.

88

2.

Dra

udži

ama

šilu

mos

tink

l d

arbo

met

u iš

jung

ti te

chno

logi

ns

apsa

ugos

tai

sus.

88

3.

Rem

onto

arb

a av

arij

lik

vida

vim

o m

etu

šilu

mos

tin

kl t

echn

olog

ins

apsa

ugos

ta

isus

ga

lim

a iš

jung

ti t

ik š

ilum

os t

inkl

eks

ploa

tuoj

anio

s m

ons

vado

vui

ar j

o ga

liot

am a

smen

iui

leid

us.

Per

iodi

škai

tech

nolo

gin

je in

stru

kcij

oje

nuro

dyta

is te

rmin

ais

reik

ia ti

krin

ti, k

aip

šie

tais

ai v

eiki

a.

884.

J

ei y

ra k

aršt

o va

nden

s ti

ekim

o ap

krov

a, m

inim

ali

vand

ens

tem

pera

tra

tie

kiam

ajam

e ti

nklo

vam

zdyn

e tu

ri b

ti n

e že

mes

n n

ei +

65 o C

, o a

tvir

osio

se s

iste

mos

e –

nei +

600C

. 88

5.

Kas

met

rei

kia

num

atyt

i va

nden

s ši

lum

os t

inkl

o hi

drau

lini

us r

ežim

us š

ildy

mo

ir v

asar

os

peri

odam

s;

atvi

rom

s ši

lum

os

tiek

imo

sist

emom

s ši

ldym

o pe

riod

ui

reik

ia

suda

ryti

re

žim

us

esan

t m

aksi

mal

iam

van

dens

sun

audo

jim

ui i

š ti

ekia

moj

o ir

gr

žtam

ojo

vam

zdyn

, ta

ip p

at n

enau

doja

nt

vand

ens.

886.

N

aujo

s m

agis

tral

s ir

siu

rbli

ns

stat

omos

ve

rtin

ant

fakt

in t

ieki

amos

šil

umos

apk

rovo

s di

dji

m,

dl

ko š

ilum

os t

inkl

us e

kspl

oatu

ojan

ios

mon

s tu

ri p

aruo

šti

šilu

mos

tie

kim

o si

stem

hi

drau

lini

us r

ežim

us a

rtim

iaus

iem

s 3–

5 m

etam

s.

887.

Š

ilum

os

tink

l

mon

tu

ri

num

atyt

i pr

iem

ones

, ku

rios

už

tikr

int

ši

lum

os

tiek

im

vart

otoj

ams

siur

blin

i ir

ats

kir

mag

istr

ali

ruo

ž g

edim

o at

veja

is.

888.

V

ande

ns s

lgi

s va

nden

s ši

lum

os t

inkl

o ti

ekim

o li

nijo

je d

irba

nt t

inkl

o si

urbl

iam

s be

t ku

rioj

e vi

etoj

e tu

ri b

ti n

emaž

esni

s ka

ip 0

,5 k

gf/c

m2 (

49 k

Pa)

. Van

dens

sl

gis

šilu

mos

šal

tini

o, š

ilum

os

tink

lo ir

šil

umos

pun

kt v

amzd

ynuo

se ir

ren

gini

uose

ir

ties

iogi

ai p

riju

ngt

šil

umos

nau

doji

mo

sist

em

aukš

iaus

iose

vie

tose

tur

i b

ti l

aiko

mas

su

ne m

ažes

ne k

aip

0,5

kgf/

cm2 (

49 k

Pa)

ats

arga

, ka

d m

aksi

mal

ios

tem

pera

tro

s va

nduo

neg

alt

užv

irti

. 88

9.

Van

dens

sl

gis

bet

kuri

oje

vand

ens

šilu

mos

tin

klo

gržt

amos

ios

lini

jos

viet

oje,

dir

bant

ti

nklo

siu

rbli

ams

turi

bti

ne m

ažes

nis

kaip

0,5

kgf

/cm

2 (49

kP

a).

890.

V

ande

ns s

lgi

s gr

žtam

ojoj

e li

nijo

je t

uri

nevi

ršyt

i va

mzd

yn i

r ši

lum

os š

alti

ni

reng

ini

, ši

lum

os ti

nkl

ir š

ilum

os p

unkt

ir ti

esio

giai

pri

jung

t š

ildy

mo

sist

em le

idži

amoj

o sl

gio.

89

1.

Šil

umos

tie

kim

o si

stem

sta

tini

s sl

gis

turi

užt

ikri

nti

šilu

mos

tin

klo

vam

zdyn

, ta

ip p

at

kit

tie

siog

iai

prij

ungt

šil

umos

nau

doji

mo

sist

em u

žpil

dym

van

deni

u. S

tati

nis

slgi

s tu

ri n

evir

šyti

šilu

mos

šal

tini

o va

mzd

yn i

r re

ngin

i,

šilu

mos

tin

kl,

šilu

mos

pun

kt i

r ti

esio

giai

pri

jung

t š

ilum

os

naud

ojim

o si

stem

leid

žiam

o sl

gio.

89

2.

Sta

tini

s sl

gis

nust

atom

as s

lygi

nai v

ande

ns te

mpe

rat

rai n

uo +

1 ik

i +10

00C

. 89

3.

Tol

imj

šil

umos

tie

kim

o m

agis

tral

i,

dirb

ani

auk

štes

ne t

inkl

o va

nden

s te

mpe

rat

ra,

stat

in s

lg

rei

kia

nust

atyt

i ats

ižve

lgia

nt

mag

istr

als

apsk

aiiu

otj

tem

pera

tr

. 89

4.

Tuo

atv

eju,

kai

sta

tini

s sl

gis

atsk

iros

e ti

nklo

vie

tose

pak

yla

aukš

iau

šilu

mos

šal

tini

o ar

ba

šilu

mos

na

udoj

imo

sist

em

leid

žiam

ojo

slgi

o,

turi

b

ti

užti

krin

tas

auto

mat

iška

s ti

nklo

pa

dali

nim

as

hidr

auli

škai

izol

iuot

as z

onas

, kur

i k

iekv

ieno

je b

t p

alai

kom

as le

isti

nasi

s sl

gis.

89

5.

Ava

rijo

s at

veju

, ka

i nu

trks

ta

tink

lo

ir

pum

puoj

ani

j

siur

bli

el

ektr

os

tiek

imas

, ši

lum

os t

inkl

m

ons

turi

užt

ikri

nti

šilu

mos

tin

kl i

r ši

lum

os v

arto

toj

sis

tem

lei

stin

j s

lg

. Je

i yr

a s

lyg

, ga

lina

ni

vir

šyti

š s

lg

, re

ikia

num

atyt

i ir

re

ngti

spe

cial

ius

tais

us,

saug

aniu

s ši

lum

os

tiek

imo

sist

emas

nuo

hid

rosm

gi.

896.

Š

ilum

os

tink

l,

siur

blin

i

vam

zdyn

ai

ir

reng

inia

i ti

nklo

pa

skir

stym

o

hidr

auli

škai

iz

oliu

otsi

as

zona

s pu

nkta

i, ta

ip p

at

šilu

mos

pun

ktai

tu

ri

bti

apr

pint

i te

chno

logi

ns

kont

rol

s,

auto

mat

inio

val

dym

o ir

aps

augo

s pr

iem

onm

is.

897.

Š

ilum

os t

inkl

us i

r ši

lum

os p

unkt

us r

eiki

a re

mon

tuot

i va

dova

ujan

tis

diag

nost

ikos

, ged

im

anal

izs,

per

iodi

ni a

pži

r, b

andy

m ir

kas

met

ini

ban

dym

hid

raul

iniu

sl

giu

bei t

iria

mj

atk

asim

(š

urfa

vim

) re

zult

atai

s.


76

6443


77

6443


78

6443


79

6443


80

6443


81

6443 en

erge

tiko

s ob

jekt

o ek

splo

atav

imo

inst

rukc

ijoj

e nu

mat

ytus

pat

ikri

nim

us i

r pa

šali

nus

rast

us g

edim

us i

r de

fekt

us. 10

39.

Jei

išsi

jung

us t

rans

form

ator

iui

nutr

auki

amas

ele

ktro

s ti

ekim

as v

arto

toja

ms,

lei

džia

ma

vien

kar

t p

akar

toti

nai

jung

ti j

ungt

uvu

tran

sfor

mat

ori

, tu

rint

dif

eren

cin

ir

duji

n a

psau

g,

jei

j

išju

ng ti

k vi

ena

ši a

psau

g ir

nra

mat

om iš

orin

i s

užal

ojim

o po

žym

i.

1040

. Je

i tr

ansf

orm

ator

i

išju

ng

apsa

ugos

, ku

ri

veik

imas

ne

susi

js

su

jo

gedi

mai

s,

tran

sfor

mat

ori

gal

ima

vl j

ungt

i nep

atik

rinu

s.

1041

. T

rans

form

ator

iaus

ir

tam

pos

regu

liat

oria

us a

lyva

tur

i b

ti a

psau

gota

nuo

tie

siog

inio

s

lyio

su

apli

nkos

oru

. va

d a

lyva

turi

bti

aps

augo

ta n

uo o

ksid

avim

osi i

r dr

kim

o.

1042

. T

rans

form

ator

ius

reik

ia a

pži

rti

j n

eišj

ungu

s:

1042

.1. 3

30–1

10 k

V tr

ansf

orm

ator

ius

pas

tot

se ir

kit

uose

ren

gini

uose

vyk

dant

tran

sfor

mat

ori

pa

sto

i a

pži

r;

1042

.2.

330–

110

kV t

rans

form

ator

ius,

pag

rind

iniu

s ir

rez

ervi

nius

sav

j r

eikm

i t

rans

form

ator

ius

el

ektr

inse

, kur

nuo

lat b

udi d

arbu

otoj

ai –

kar

t p

er p

ar;

1042

.3.

aukš

iau

min

tuos

ius

reng

iniu

s, k

ai n

ra n

uola

t bu

din

i d

arbu

otoj

– n

e re

iau

kaip

du

kar

tus

per

met

us;

1042

.4.

6–10

kV

ski

rsto

muo

siuo

se p

unkt

uose

ir

6–10

/0,4

kV

tra

nsfo

rmat

orin

se –

re

ngin

i

savi

nink

o nu

stat

ytu

peri

odiš

kum

u.

1043

. T

rans

form

ator

iai

rem

ontu

ojam

i at

sižv

elgi

ant

tec

hnin

bkl

, nu

stat

om b

andy

mai

s,

išor

s ap

žira

ir (

ar)

jo m

onit

orin

go s

iste

mos

duo

men

ana

liz

s re

zult

atai

s (j

ei s

umon

tuot

a m

onit

orin

go

sist

ema)

. 1044

. R

emon

to te

rmin

us ir

api

mti

s nu

stat

o re

ngin

i s

avin

inka

s.

1045

. 33

0 kV

ir

aukš

tesn

s ta

mpo

s pe

rdav

imo

tink

lo g

alio

s ir

kei

tikl

i t

rans

form

ator

iam

s,

auto

tran

sfor

mat

oria

us i

r re

akto

riam

s (s

u al

yvos

izo

liac

ija)

gal

i b

ti

reng

tos

mon

itor

ingo

sis

tem

os,

leid

žian

ios

steb

ti i

r an

aliz

uoti

va

d,

atša

k p

erju

ngik

li,

auši

nim

o si

stem

bkl

ir

efek

tyvu

m,

tran

sfor

mat

oria

us a

utom

atin

s ga

isro

ges

inim

o si

stem

os b

kl b

ei p

aren

gt (

jei

ši s

iste

ma

dieg

ta),

tr

ansf

orm

ator

iaus

apk

rov

ir

term

in r

ežim

, pa

grin

dini

o ba

ko i

zoli

acin

je a

lyvo

je i

šsis

kyru

si d

uj i

r dr

gms

kiek

bei

kit

us p

aram

etru

s. P

erke

lian

t tra

nsfo

rmat

ori

k

it o

bjek

t (

viet

) ka

rtu

perk

elia

ma

ir

jo m

onit

orin

go s

iste

mos

ran

ga.

1046

. T

rans

form

ator

iam

s, k

uriu

ose

sum

ontu

ota

mon

itor

ingo

sis

tem

a, a

tsiž

velg

iant

s

tebi

m

tech

nini

par

amet

r a

pim

tis,

ren

gini

sav

inin

kas

gali

ats

isak

yti p

erio

dini

ban

dym

ir p

atik

rini

m. Š

i

tran

sfor

mat

ori

tec

hnin

i p

aram

etr

ban

dym

por

eiki

s ir

api

mty

s tu

ri b

ti n

usta

tom

os v

adov

auja

ntis

re

ngin

i s

avin

inko

nus

taty

ta tv

arka

pag

al m

onit

orin

go s

iste

mos

duo

men

ana

liz

s re

zult

atus

. 10

47.

Tra

nsfo

rmat

oria

us m

onit

orin

go s

iste

mos

kau

piam

us d

uom

enis

re

ngin

i s

avin

inka

s tu

ri

anal

izuo

ti m

onje

nus

taty

ta tv

arka

.

V. S

KIR

ST

YK

LO

S

10

48.

Ilga

laik

iam

ir

pa

tiki

mam

re

ngin

i

darb

ui

užti

krin

ti

vis

ti

p

ir

tam

p

skir

styk

l

vard

inia

i du

omen

ys t

uri

atit

ikti

dar

bo s

lyga

s ne

tik

nor

mal

iu r

ežim

u, b

et i

r tr

ump

j j

ungi

m,

virš

tam

pi b

ei le

isti

nj

per

krov

atv

ejai

s.

1049

. 3

30 k

V i

r au

kšte

sns

tam

pos

skir

styk

l d

arbu

otoj

as t

uri

tur

ti s

kirs

tykl

os t

erit

orij

os

plan

, kur

nur

odyt

as e

lekt

ros

lauk

o st

ipri

s 1,

8 m

nuo

žem

s pa

virš

iaus

lygy

je.

1050

. V

ieto

vse

, ku

r už

terš

ta a

tmos

fera

, pr

ojek

tuoj

amj

ele

ktro

s re

ngin

i i

zoli

acij

a tu

ri b

ti to

kia,

kad

jie

gal

t p

atik

imai

dir

bti b

e pa

pild

om p

riem

oni

. 10

51.

Eks

ploa

tuoj

ant u

žter

štos

atm

osfe

ros

viet

ovse

nea

tspa

rius

užt

erši

mui

ren

gini

us tu

ri b

ti:

1051

.1.

atvi

rosi

ose

skir

styk

lose

iz

olia

cija

st

ipri

nam

a,

plau

nam

a,

valo

ma,

pa

deng

iam

a hi

drof

obin

mis

pas

tom

is, s

anda

rina

mos

spi

ntos

, re

ngia

mas

aut

omat

iška

i ar

ba r

anki

niu

bdu

val

dom

as

elek

trin

is š

ildy

mas

ir v

enti

liac

ija;


82

6443


83

6443

1103

. E

lekt

roli

to t

empe

rat

ra

krov

os m

etu

ir p

abai

goje

tur

i b

ti n

e au

kšte

sn k

aip

nuro

dyta

ga

min

tojo

inst

rukc

ijoj

e.

1104

. E

lekt

rin

je d

l av

arij

os i

škra

uta

bate

rija

turi

bti

kr

auna

ma

ne i

lgia

u ka

ip p

er 8

val

anda

s ik

i 90%

jos

talp

os.

1105

. A

kum

ulia

tori

bat

erij

kr

auna

nt l

ygin

tuvu

, ki

ntam

osio

s ir

nuo

lati

ns

srov

s gr

andi

ns

turi

bti

ats

kirt

os s

kiri

amuo

ju t

rans

form

ator

ium

i. L

ygin

tuva

i pr

ival

o tu

rti

išs

ijun

gim

o si

gnal

izac

ij.

Pul

saci

jos

koef

icie

ntas

nuo

lati

ns

srov

s šy

nose

tur

i b

ti n

e di

desn

is n

ei l

eidž

iam

as r

elin

s ap

saug

os i

r au

tom

atik

os t

ais

mai

tini

mo

šalt

inia

ms.

11

06.

Nuo

lati

ns

srov

s šy

n,

mai

tina

ni

re

lin

s ap

saug

os,

sign

aliz

acij

os,

auto

mat

ikos

ir

tele

mec

hani

kos

reng

iniu

s,

tam

pa n

orm

alio

mis

eks

ploa

tavi

mo

sly

gom

is n

egal

i b

ti a

ukšt

esn

5%

ne

gu e

lekt

ros

imtu

v v

ardi

n t

ampa

. 11

07.

Vis

os n

uola

tin

s sr

ovs

rink

ls

ir ž

iedi

ns

mag

istr

als

priv

alo

tur

ti r

ezer

vin

mai

tini

m.

1108

. M

ažia

usio

ji a

kum

ulia

tori

bat

erij

os i

zoli

acij

os v

arža

pri

klau

som

ai n

uo v

ardi

ns

tam

pos

turi

bti

: vard

in t

ampa

, V

220

110

60 4

8 24

iz

olia

cijo

s va

rža,

kΩ

10

0 50

30

25 1

5.

1109

. Nuo

lati

ns

oper

atyv

ins

srov

s šy

n i

zoli

acij

os k

ontr

ols

reng

inys

tur

i si

gnal

izuo

ti,

jei

vien

o ku

rio

nors

pol

iaus

izo

liac

ijos

var

ža s

umaž

ja i

ki 2

0 kΩ

– 2

20V

tin

kle,

10

kΩ –

110

V t

inkl

e,

6 kΩ

– 6

0 V

tink

le, 5

kΩ

– 4

8 V

tink

le, 3

kΩ

– 2

4 V

tink

le.

1110

. Eks

ploa

tavi

mo

met

u nu

olat

ins

oper

atyv

ins

srov

s ti

nklo

izo

liac

ijos

var

ža t

uri

bti

ne

maž

esn

kai

p dv

igub

a iz

olia

cijo

s ko

ntro

ls

tais

ui n

usta

tyta

ver

t.

1111

. S

uvei

kus

sign

aliz

acij

ai,

kai

oper

atyv

ins

srov

s ti

nkle

sum

ažjo

izo

liac

ijos

var

ža ž

ems

atžv

ilgi

u, r

eiki

a ne

dels

iant

šal

inti

ged

im.

Dir

bti

neiš

jung

us

tam

pos,

išs

kyru

s at

veju

s, k

ai i

eško

ma

izol

iaci

jos

paže

idim

o vi

etos

, dra

udži

ama.

11

12.

Sum

ažju

s el

ektr

olit

o ly

giui

, ba

teri

jas

reik

ia

papi

ldyt

i di

stil

iuot

u va

nden

iu

arba

di

stil

iuot

o va

nden

s no

rmas

ati

tink

aniu

van

deni

u.

1113

. Ele

ktro

lito

gar

avim

ui s

umaž

inti

atv

iro

tipo

rgš

tini

aku

mul

iato

ri b

ater

ij i

ndai

tur

i b

ti už

deng

iam

i sti

klo

arba

kito

s el

ektr

olit

ui a

tspa

rios

izol

iaci

ns

med

žiag

os p

lokš

tel

mis

. 11

14.

Aku

mul

iato

rini

te

mpe

rat

ra

turi

b

ti

ne

žem

esn

ka

ip

00C

, je

igu

gam

into

j

inst

rukc

ijos

e n

ra n

urod

yti k

iti r

eika

lavi

mai

. 11

15.

Kad

a ak

umul

iato

ri b

ater

ijai

re

ngia

ma

atsk

ira

pata

lp a

nt a

kum

ulia

tori

ns

dur

tur

i b

ti už

raša

i „A

kum

ulia

tori

n“,

„U

gnis

pav

ojin

ga“,

„R

kyti

dra

udži

ama“

arb

a ši

uos

užra

šus

atit

inka

ntys

že

nkla

i pag

al p

rieš

gais

rin

s sa

ugos

rei

kala

vim

us.

1116

. A

tvir

o ti

po v

is b

ater

ijos

ele

men

t

tam

pa,

elek

trol

ito

tank

is i

r te

mpe

rat

ra t

uri

bti

mat

uoja

ma

kas

mne

s.

1117

. A

kum

ulia

tori

ni r

engi

nius

turi

pri

žir

ti s

peci

alia

i par

uošt

as d

arbu

otoj

as. .

11

18.

Dar

buot

ojas

tur

i b

ti a

prpi

ntas

spe

cial

iais

dra

buži

ais,

spe

cial

iu i

nven

tori

umi,

jeig

u ta

ip

nuro

dyta

ak

umul

iato

ri b

ater

ijos

gam

into

jo d

okum

entu

ose

arba

re

ngin

eks

ploa

tuoj

anio

s m

ons

tvar

koje

. V

II. K

ON

DE

NS

AT

OR

IAI

11

19.

Kon

dens

ator

i

bate

rija

tu

ri

bti

vald

oma

auto

mat

iška

i, je

i va

ldan

t ra

nkin

iu

bdu

ne

gali

ma

užti

krin

ti

reik

iam

ta

mpo

s ly

gi

tink

luos

e.

Kon

dens

ator

i

bate

rija

tur

i b

ti

jung

iam

a su

maž

jus

tam

pai

tink

luos

e m

ažia

u ne

i va

rdin

ir

išju

ngia

ma

padi

dju

s ta

mpa

i da

ugia

u ka

ip 1

,05–

1,1

vard

ins,

jei t

inkl

ope

rato

rius

nen

usta

t k

itai

p 11

20.

Kon

dens

ator

i d

arbo

ta

mpa

tur

i b

ti n

e di

desn

kai

p 1,

1 va

rdin

s, o

dar

bo s

rov

– n

e di

desn

kai

p 1,

3 va

rdin

s, v

erti

nant

ir a

ukšt

esni

j h

arm

onik

sro

vs

deda

msi

as.

11

21.

Apl

inko

s or

o te

mpe

rat

ra

turi

ne

virš

yti

leis

tino

sios

ko

nden

sato

ri

eksp

loat

avim

o in

stru

kcij

oje.

V

irši

jus

nuro

dyt

te

mpe

rat

r,

bti

na

imti

s pr

iem

oni

ve

ntil

iaci

jos

efek

tyvu

mui

pa

geri

nti.

Jeig

u pe

r va

land

tem

pera

tra

nes

umaž

ja, k

onde

nsat

ori

bat

erij

a tu

ri b

ti iš

jung

ta.

1122

. S

rov

s at

skir

ose

kond

ensa

tori

bat

erij

os f

azse

gal

i ski

rtis

ne

daug

iau

kaip

10%

. 11

23.

Išju

ngus

kon

dens

ator

i b

ater

ij,

jung

ti j

leid

žiam

a ne

ank

sia

u ka

ip p

o m

inut

s.

1124

. K

onde

nsat

ori

bat

erij

, iš

siju

ngus

i s

uvei

kus

apsa

ugom

s, l

eidž

iam

a ju

ngti

tik

iša

iški

nus

ir p

ašal

inus

išsi

jung

imo

prie

žast

. 11

25.

Nei

šjun

gtas

kon

dens

ator

i b

ater

ijas

rei

kia

apži

rti

sav

inin

ko n

usta

tyta

tvar

ka.

1126

. K

onde

nsat

ori

bat

erij

os tu

ri b

ti r

emon

tuoj

amos

ats

ižve

lgia

nt

j te

chni

n b

kl.

V

III.

OR

O I

R O

RO

KA

BE

LI

LIN

IJO

S

1127

. D

arba

i, ku

rie

turi

bti

atl

ieka

mi

oro

ir o

ro k

abel

i l

inij

tec

hnin

s pr

ieži

ros

ir r

emon

to

met

u,

turi

b

ti

išva

rdyt

i or

o ir

or

o ka

beli

li

nij

ek

splo

atav

imo

met

odin

iuos

e nu

rody

muo

se,

regl

amen

tuos

e ir

kit

ur.

1128

. E

kspl

oatu

ojan

t or

o ir

oro

kab

eli

lin

ijas

, re

ikia

vad

ovau

tis

Ele

ktro

s ti

nkl

aps

augo

s ta

isyk

li,

patv

irti

nt

ener

geti

kos

min

istr

o 20

10

m.

kovo

29

d.

sa

kym

u N

r. 1

-93

(Žin

., 20

10,

Nr.

39-

1877

) re

ikal

avim

ais

ir k

ontr

oliu

oti k

aip

j la

ikom

asi.

1129

. Ele

ktro

s ti

nklu

s ek

splo

atuo

jan

ios

mon

s iš

oro

ir o

ro k

abel

i li

nij

pro

skyn

per

iodi

škai

tu

ri iš

kirs

ti k

rm

us ir

apg

enti

šal

ia j

aug

ani

med

ži š

akas

nus

taty

tam

e pr

osky

n p

loty

je. P

rosk

ynas

re

ikia

išva

lyti

taip

, kad

jos

e ne

kilt

gai

srai

. Ne

pros

kyno

se a

ugan

tys

med

žiai

, kur

ie g

ali u

žvir

sti

ant o

ro

ir o

ro k

abel

i l

inij

, tu

ri b

ti i

škir

sti

vado

vauj

anti

s ga

lioj

ani

Ele

ktro

s ti

nkl

aps

augo

s ta

isyk

li

reik

alav

imai

s.

1130

. O

ro l

inij

ruo

žuos

e, k

uriu

ose

izol

iaci

ja g

ali

bti

ter

šiam

a, b

tina

nau

doti

spe

cial

i a

rba

sust

ipri

nt i

zoli

acij

, je

igu

reik

ia –

izo

liat

oriu

s pl

auti

arb

a ke

isti

. L

inij

ruo

žuos

e, k

uriu

ose

izol

iaci

j

terš

ia p

aukš

iai,

turi

bti

nau

doja

mos

atb

aida

nio

s pr

iem

ons,

nel

eidž

ian

ios

jiem

s t

pti a

nt iz

olia

tori

. T

erši

amuo

se li

nij

ruo

žuos

e re

kom

endu

ojam

a na

udot

i oro

kab

eliu

s.

1131

. O

ro a

rba

oro

kabe

li l

inij

san

kirt

ose

su k

itom

is e

lekt

ros

bei

ryši

o li

nijo

mis

lei

džia

ma

reng

ti n

e da

ugia

u ka

ip d

vi l

aid

jun

gtis

kie

kvie

nam

e ke

rtan

iosi

os l

inij

os l

aide

arb

a sa

ugos

tro

se.

Ker

tam

osio

s li

nijo

s la

id s

ujun

gim

ska

iiu

s ne

ribo

jam

as.

1132

. O

ro li

nija

s ek

splo

atuo

jan

ios

mon

s pr

ival

o tv

arky

ti:

1132

.1.

sign

alin

ius

ženk

lus,

re

ngtu

s pa

gal

gali

ojan

ius

norm

iniu

s te

iss

aktu

s ir

pas

taty

tus

lini

j s

usik

irti

muo

se s

u up

mis

, kan

alai

s, e

žera

is a

r ki

tais

van

dens

telk

inia

is, k

uriu

ose

vyks

ta la

ivyb

a;

1132

.2.

apsa

ugin

ap

švie

tim

, re

ngt

an

t or

o li

nij

at

ram

pa

gal

aukš

tum

ini

kl

ii

ir

ap

saug

inio

apš

viet

imo

žym

jim

o ta

isyk

les;

11

32.3

. lin

ij a

tram

nuo

lati

nius

žen

klus

, num

atyt

us n

orm

iniu

ose

teis

s ak

tuos

e.

1133

. T

uri

bti

atl

ieka

mos

per

iodi

ns

ir n

eeil

ins

eksp

loat

uoja

m o

ro i

r or

o ka

beli

lin

ij

apži

ros.

Auk

štes

ns

kaip

35

kV

tam

pos

lini

jos

paga

l en

erge

tiko

s re

ngin

io s

avin

inko

pa

tvir

tint

gr

afik

tur

i b

ti a

pži

rim

os n

e re

iau

kaip

kar

t p

er m

etus

. 35

kV

ta

mpo

s or

o li

nijo

s –

ener

geti

kos

reng

inio

sav

inin

ko p

atvi

rtin

tu p

erio

dišk

umu,

bet

ne

reia

u ka

ip k

art

per

4 m

etus

. 0,4

–10

kV

tam

pos

oro

ir o

ro k

abel

i l

inij

os, n

utie

stos

urb

aniz

uoto

se t

erit

orij

ose

(sta

tini

ais

užst

atyt

ose

mie

st, m

iest

eli

ir

kom

pakt

iška

i užs

taty

t k

aim

gyv

enam

j v

ieto

vi t

erit

orij

ose)

ir m

iški

ngos

e vi

etov

se n

e re

iau

kaip

ka

rt p

er 3

met

us, o

kit

os 6

–10

kV t

ampo

s or

o ir

oro

kab

eli

lini

jos

– ne

re

iau

kaip

kar

t p

er 6

met

us,

o 0,

4 kV

ta

mpo

s or

o ir

oro

kab

eli

lin

ijos

pri

klau

som

ai n

uo v

ieto

s s

lyg

–

mon

s va

dovo

ar

jo

gali

oto

asm

ens

patv

irti

ntu

peri

odiš

kum

u, b

et n

e re

iau

kaip

kas

6 m

etai

. 11

34. 1

10 k

V i

r au

kšte

sns

tam

pos

lini

j l

aid

ir

tros

gny

bt i

r di

stan

cini

spy

ri b

kls

virš

utin

apž

ira

pas

irin

ktin

ai tu

ri b

ti a

tlie

kam

a ne

re

iau

kaip

kar

t p

er 6

met

us.


84

6443

1135

. N

eeil

ins

oro

ir o

ro k

abel

i l

inij

apž

iro

s at

liek

amos

išj

ungu

s li

nij

rel

inei

aps

auga

i ir

po

st

ichi

ni

reiš

kini

, ku

rie

gal

jo

suke

lti

paže

idim

us

lini

jose

, en

erge

tiko

s re

ngin

io

savi

nink

o nu

stat

yta

tvar

ka.

1136

. O

ro i

r or

o ka

beli

lin

ijos

turi

bti

per

iodi

škai

apž

iri

mos

ir

jose

atl

ieka

mi

mat

avim

ai.

Apž

ir

met

u nu

stat

oma:

11

36.1

. lin

ij tr

asos

bkl

ir a

tstu

mai

nuo

laid

iki ž

eldi

ni;

1136

.2. a

tram

, pam

at, l

aid

, tro

s, i

zoli

ator

i ir

arm

atro

s b

kl;

1136

.3. o

ro k

abel

i tv

irti

nim

o ir

atš

ak g

nybt

, kit

os a

rmat

ros

ir a

psau

gini

gau

bt b

kl.

1137

. P

rire

ikus

turi

bti

tikr

inam

a:

1137

.1. m

etal

ini

ir g

elžb

eton

ini

atr

am b

ei tr

aver

s a

ntik

oroz

in d

anga

; 11

37.2

. met

alin

i p

akoj

ir a

tota

mp

inka

r b

ei j

tvir

tini

m, p

amat

ir p

ried

li b

kl;

1137

.3.

atst

umai

sua

rtji

mo

ir s

anki

rtos

vie

tose

nuo

lai

d i

r or

o ka

beli

iki

žem

s, k

it o

ro i

r or

o ka

beli

lini

j, r

yši

lini

j b

ei v

airi

sta

tini

; 11

37.4

. at

stum

ai t

arpa

tram

yje

tarp

ats

kir

lin

ij g

rand

ži l

aid

ir

oro

kabe

li,

nuti

est

ant

be

ndr

j a

tram

; 11

37.5

. oro

kab

eli

, lai

d ir

tros

lin

kiai

; 11

37.6

. at

ram

pak

rypi

mai

ir

atot

amp

te

mpi

mai

, ta

ip p

at a

tram

ban

daža

i ir

suj

ungi

mai

va

ržta

is; 11

37.7

. or

o ka

beli

izo

liac

ijos

bkl

tos

e vi

etos

e, k

ur j

ie g

ali

lies

tis

prie

med

ži,

j š

ak a

rba

kit

dai

kt ir

sta

tini

; 11

37.8

. at

ram

, tr

os i

r at

otam

p

žem

inim

o, t

aip

pat

nuli

nio

laid

o pa

kart

otin

io

žem

inim

o va

rža,

vad

ovau

jant

is 1

218

punk

tu.

1138

. V

isi

defe

ktai

ir

paki

tim

ai,

past

ebti

lin

ij a

pži

r m

etu

ir i

šaiš

kint

i m

atuo

jant

, ra

šom

i ek

splo

atav

imo

tech

nini

uose

dok

umen

tuos

e. L

inij

tra

sos

bkl

s ir

ats

tum

nuo

lai

d i

ki ž

eldi

ni

defe

ktai

bei

def

ekta

i, ke

lian

tys

grsm

žm

onm

s ar

gal

inty

s pa

žeis

ti

reng

iniu

s, t

uri

bti

šal

inam

i ne

dels

iant

. Kit

def

ekt

šal

inim

o te

rmin

ai n

usta

tom

i ats

ižve

lgia

nt

j p

obd

. 11

39.

0,4–

35 k

V o

ro i

r or

o ka

beli

lin

ijas

rek

omen

duoj

ama

rem

ontu

oti

ne r

eia

u ka

ip

kas

12

met

, ats

ižve

lgia

nt

j t

echn

in b

kl i

r je

i at

liku

s li

nij

def

ekta

vim

ir

mat

avim

us, n

usta

tom

a, k

ad

jos

yra

gero

s te

chni

ns

bkl

s tu

omet

lin

ijoj

e ša

lina

mi

tik

defe

ktav

imo

ir m

atav

im m

etu

nust

atyt

i de

fekt

ai b

ei a

tlie

kam

i kit

i pri

eži

ros

darb

ai.

1140

. A

ukšt

esn

s ta

mpo

s or

o li

nijo

s re

mon

tuoj

amos

ats

ižve

lgia

nt

j t

echn

in b

kl,

kuri

nu

stat

oma,

per

iodi

ni i

r ne

eili

ni a

pži

r m

etu,

pag

al 1

139

punk

to r

eika

lavi

mus

, ene

rget

ikos

re

ngin

io

savi

nink

o nu

stat

yta

tvar

ka.

1141

. A

tram

ir

j e

lem

ent

kon

stru

kcij

ir

j

tvir

tini

mo

grun

te b

d p

akei

sti

gali

ma

tik

pare

ngus

rei

kiam

us te

chni

nius

dok

umen

tus.

11

42.

Žem

s na

udot

oj r

eiki

a in

form

uoti

api

e li

nijo

s tr

asoj

e nu

mat

omus

atl

ikti

dar

bus,

o j

uos

baig

us t

ras

sut

vark

yti

taip

, ka

d ji

bt

tin

kam

a na

udot

i. D

arba

i, at

liek

ami

likv

iduo

jant

ava

rija

s li

nijo

se,

gali

bti

vyk

dom

i be

t ku

riuo

met

lai

ku n

ebti

nai

prie

š ta

i su

deri

nus

su ž

ems

naud

otoj

u.

Žem

s na

udot

ojui

už

pada

rytu

s nu

osto

lius

turi

bti

atl

ygin

ta.

1143

. B

endr

ojo

naud

ojim

o li

nijo

s tu

ri b

ti e

kspl

oatu

ojam

os

tik

dviš

ali

(tr

išal

i)

suta

ri

pa

grin

du,

vado

vauj

anti

s E

lekt

ros

ir

kit

li

nij

ek

splo

atav

imo

bend

rojo

na

udoj

imo

atra

mos

e re

ikal

avim

ais,

pat

virt

inta

is L

ietu

vos

Res

publ

ikos

ki

o m

inis

tro

2000

m. b

irže

lio

14 d

. sa

kym

u N

r. 2

20

(Žin

., 20

00, N

r. 5

0-14

50).

11

44.

6 kV

ir

aukš

tesn

s ta

mpo

s or

o li

nij

paž

eist

oms

viet

oms

nust

atyt

i re

kom

endu

ojam

a su

mon

tuot

i sp

ecia

lius

pri

etai

sus.

6–3

5 kV

ta

mpo

s or

o li

nijo

se,

kuri

ose

yra

atša

k,

reko

men

duoj

ama

reng

ti p

ažei

stoj

o ru

ožo

nust

atym

o pr

ieta

isus

. 11

45.

Oro

ir

oro

kabe

li l

inij

rem

ont

rei

kia

atli

kti

kom

plek

sišk

ai,

tai

yra

sure

mon

tuot

i vi

sus

vien

u m

etu

išju

ngtu

s re

ngin

ius.

IX. E

LE

KT

RO

S K

AB

EL

I L

INIJ

OS

1146

. T

uri b

ti n

usta

tyta

kie

kvie

nos

tink

amos

nau

doti

kab

eli

lini

jos

didž

iaus

ia le

isti

noji

sro

vs

apkr

ova.

Ji n

urod

oma

blog

iaus

ias

auši

nim

o s

lyga

s ar

ba a

ukš

iaus

i a

plin

kos

tem

pera

tr

turi

nia

m n

e tr

umpe

snia

m

kaip

10

m

etr

tr

asos

ru

ožui

. D

idin

ti

ši

apkr

ov

leid

žiam

a ti

k at

liku

s ši

lum

iniu

s ba

ndym

us

ir

siti

kinu

s,

kad

kabe

lio

gysl

ši

lim

as

bus

ne

dide

snis

ne

gu

gam

into

jo

nust

atyt

os

leis

tino

sios

tem

pera

tro

s.

1147

. K

abel

i

šili

mas

, j

pat

alp

oro

tem

pera

tra

ir

j v

dini

mo

reng

ini

dar

bas

turi

bti

si

stem

inga

i kon

trol

iuoj

ami.

1148

. K

abel

i tu

neli

uose

, kan

aluo

se, g

aler

ijos

e ir

šac

htos

e ap

link

os te

mpe

rat

ra v

asar

turi

bti

ne d

ides

n u

ž sk

aiiu

ojam

j,

paga

l ku

ri n

usta

tyta

did

žiau

sia

leis

tino

ji a

pkro

va.

Ska

iiu

ojam

oji

apli

nkos

tem

pera

tra

vas

ar tu

ri b

ti n

e di

desn

kai

p +

35 o C

. 11

49.

Kab

eli

pa

talp

ose

sum

ontu

otus

pr

iešg

aisr

ins

sign

aliz

acij

os

ir

auto

mat

iniu

s ga

isro

ge

sini

mo

reng

iniu

s re

ikia

eks

ploa

tuot

i vad

ovau

jant

is in

stru

kcij

omis

. 11

50.

Kab

eli

pa

talp

as

drau

džia

ma

naud

oti

kiti

ems

tiks

lam

s (

reng

ti

dirb

tuve

s,

sand

lius

, la

ikyt

i jos

e m

edži

agas

ar

reng

iniu

s).

1151

. Ik

i 10

kV

ta

mpo

s ka

beli

us

mir

kyta

pop

ieri

ne i

zoli

acij

a po

avar

iniu

rež

imu

leid

žiam

a pe

rkra

uti

30%

5 p

aras

iš

eil

s ne

ilg

iau

kaip

po

6 va

land

as p

er p

ar,

jeig

u ga

min

tojo

ins

truk

cijo

s ne

num

ato

kita

ip.

Ilgi

au k

aip

15 m

et e

kspl

oatu

ojam

ši

kab

eli

poa

vari

nio

reži

mo

apkr

ova

gali

bti

ne d

ides

n k

aip

1,1

kart

o il

gala

iks

leis

tino

sios

. 11

52.

35 k

V t

ampo

s ka

beli

pop

ieri

aus

izol

iaci

ja p

erkr

auti

nel

eidž

iam

a.

1153

. V

is 0

,4–1

10 k

V t

ampo

s ka

beli

pla

stm

ass

ir g

umos

izol

iaci

ja b

ei 1

10 k

V ir

auk

štes

ns

tam

pos

kabe

li p

opie

riau

s iz

olia

cija

poa

vari

nio

reži

mo

leid

žiam

os a

pkro

vos

nust

atom

os v

adov

auja

ntis

ga

min

toj

inst

rukc

ijom

is.

1154

. K

iekv

iena

i al

yva

auši

nam

ai 1

10 k

V i

r au

kšte

sns

tam

pos

kabe

li l

inij

ai a

r jo

s se

kcij

ai,

atsi

žvel

gian

t j

os t

raso

s pr

ofil

, tu

ri b

ti n

usta

tyto

s le

isti

nosi

os a

lyvo

s sl

gio

kiti

mo

ribo

s. J

ei n

uo j

nu

kryp

stam

a, k

abel

i l

inij

a tu

ri b

ti i

šjun

giam

a. J

ju

ngti

lei

džia

ma

tik

išai

škin

us i

r pa

šali

nus

alyv

os

slgi

o ki

tim

o pr

ieža

stis

. 11

55.

Aly

va a

ušin

am 1

10 k

V i

r au

kšte

sns

tam

pos

kabe

li l

inij

aly

vos

pavy

zdži

ai i

r ka

beli

pl

astm

asin

e iz

olia

cija

mov

sky

sio

pav

yzdž

iai

turi

bti

im

ami

prie

š ju

ngia

nt n

auj

lin

ij p

raju

s

1 m

etam

s, p

asku

i – p

o 3

met

ir v

liau

– k

as 8

met

ai.

1156

. K

iekv

iena

kab

eli

lini

ja p

riva

lo tu

rti

ope

raty

vin

num

er a

rba

pava

dini

m.

1157

. A

tvir

ai p

aklo

ti k

abel

iai k

as 5

0 m

ties

iuos

e ru

ožuo

se ir

pos

kiuo

se, t

aip

pat m

ovos

kab

eli

pr

adži

oje

ir

gale

pr

ival

o tu

rti

žy

men

is,

nuro

dan

ius

kabe

lio

mar

k,

tam

p,

sker

spj

v,

lini

jos

oper

atyv

in n

umer

arb

a pa

vadi

nim

. K

abel

iai

iš a

biej

per

jos

per

pert

var

pus

i t

uri

tur

ti ž

ymen

is,

nuro

dan

ius

lini

jos

oper

atyv

in n

umer

arb

a pa

vadi

nim

, o

ant

jung

iam

j m

ov –

mov

os n

umer

, m

onta

vim

o da

t ir

mon

tuot

ojo

pava

rd.

1158

. Ž

ymen

ys tu

ri b

ti a

tspa

rs

apli

nkos

pov

eiki

ui.

1159

. V

isos

r

dija

nio

s ka

beli

ir

ka

beli

ni

reng

ini

da

lys

turi

b

ti

apsa

ugot

os

nede

gia

anti

koro

zine

dan

ga.

11

60.

Ele

ktri

fiku

otoj

o ge

leži

nkel

io ir

che

miš

kai a

ktyv

aus

grun

to z

onos

e ka

beli

lini

jos

turi

bti

apsa

ugot

os n

uo k

oroz

ijos

. 11

61.

Ele

ktri

fiku

otoj

o ge

leži

nkel

io i

r ch

emiš

kai

akty

vaus

gru

nto

zono

se k

abel

i l

inijo

se t

uri

bti

mat

uoja

mos

kla

idži

ojan

iosi

os s

rov

s, s

udar

omos

ir

sist

emin

gai

kore

guoj

amos

kab

eli

tin

klo

pote

ncia

l d

iagr

amos

, ko

rozi

ni z

on p

lana

i, tik

rina

ma

kabe

li m

etal

ini

apv

alka

l a

ntik

oroz

ins

dang

os

bkl

. P

oten

cial

di

agra

m

suda

ryti

ne

reik

ia

ten,

ku

r yr

a be

ndra

te

rito

rijo

s po

žem

ini

ko

mun

ikac

ij a

ntik

oroz

in a

psau

ga.


85

6443


86

644312

00.

Tai

sant

sug

edus

ius

arba

sud

uria

nt k

ontr

olin

ius

kabe

lius

met

alin

iu a

pval

kalu

, j

gys

los

turi

bti

suj

ungi

amos

her

met

iško

mis

mov

omis

arb

a sp

ecia

lios

e d

žut

se i

r gn

ybtu

ose.

Vid

utin

iška

i 50

m

kabe

lio

ruož

e le

idži

amas

ne

da

ugia

u ka

ip

vien

as

suju

ngim

as.

Mov

os

ir

džu

ts

turi

b

ti

pažy

mto

s ka

beli

žur

nalu

ose.

12

01.

Jeig

u or

o, š

vies

os a

rba

alyv

os v

eiki

ama

kont

roli

ni k

abel

i i

zoli

acij

a ga

li i

rti,

tai

kabe

li

galu

ose

išsi

šako

jusi

os g

yslo

s pr

ival

o tu

rti

pap

ildo

m a

psau

gin

dan

g.

1202

. N

enau

doja

mos

ir

išju

ngto

s sr

ovs

tran

sfor

mat

ori

ant

rin

s ap

vijo

s tu

ri b

ti u

žtru

mpi

ntos

. S

rov

s ir

ta

mpo

s tr

ansf

orm

ator

i a

ntri

ns

gran

din

s ir

auk

štoj

o da

žnio

kan

al p

riju

ngim

o fi

ltr

an

trin

s gr

andi

ns

turi

bti

žem

into

s.

1203

. E

lekt

rin

se i

r pa

stot

se

reng

ti r

egis

truo

jant

ieji

pri

etai

sai,

ir k

iti

prie

tais

ai,

naud

ojam

i re

lin

s ap

saug

os i

r au

tom

atik

os

tais

dar

bo a

nali

zei

bei

gedi

m v

ieto

ms

elek

tros

lin

ijos

e nu

stat

yti,

pere

inam

j p

roce

s r

egis

trat

oria

i vi

sada

tur

i b

ti p

aren

gti

dirb

ti.

Min

tiej

i pr

ieta

isai

pri

jung

iam

i ir

at

jung

iam

i pag

al p

arai

šk.

1204

. O

pera

tyvi

nse

sro

vs

gran

din

se t

uri

bti

užt

ikri

ntas

sel

ekty

vus

auto

mat

ini

jun

gikl

i i

r sa

ugik

li v

eiki

mas

. 12

05.

Ele

ktri

ni i

r pa

sto

i v

aldy

mo

pult

uose

ir

skyd

uose

bei

rel

ins

apsa

ugos

ir

auto

mat

ikos

sk

yduo

se

reli

ns

apsa

ugos

ir

elek

tros

aut

omat

ikos

bei

ava

rij

pre

venc

ijos

au

tom

atik

os g

rand

ini

pe

rjun

gim

o ta

isai

tur

i b

ti i

šdst

yti

vaiz

džia

i, to

pat

ies

pob

džio

ope

raci

jos

turi

bti

atl

ieka

mos

vi

enod

ai. 12

06.

Kon

trol

inia

i ka

beli

ai t

uri

neli

esti

gal

ios

kabe

li m

ov.

Tar

p ko

ntro

lini

kab

eli

ir

gali

os

kabe

li m

ov tu

ri b

ti r

engt

a ne

degi

os m

edži

agos

ski

riam

oji p

ertv

ara.

XI.

Ž

EM

INIM

O

RE

NG

INIA

I

1207

. V

isos

met

alin

s el

ektr

os

reng

ini

dal

ys,

kuri

ose

paže

idus

izo

liac

ij g

ali

atsi

rast

i ta

mpa

ir

dl t

o ga

li n

uken

tti

žm

ons,

sut

rikt

i dar

bo r

ežim

as a

rba

suge

sti

reng

inia

i, tu

ri b

ti ž

emin

tos.

12

08.

Vis

i el

ektr

os

reng

inia

i ar

ba j

ele

men

tai,

kuri

uos

reik

ia

žem

inti

, tu

ri b

ti pr

ijun

gti

prie

že

min

tuvo

arb

a že

min

imo

mag

istr

als

atsk

irai

s že

min

imo

laid

inin

kais

. N

elei

džia

ma

reng

ini

žem

inim

o gr

andi

n ju

ngti

nuo

sekl

iai.

1209

. že

min

imo

mag

istr

als

ir

laid

inin

kai

prie

po

žem

ini

že

min

tuvo

da

li

(že

min

imo

kont

ro,

žem

inam

kon

stru

kcij

) tu

ri b

ti p

rivi

rina

mi.

žem

intu

vo e

lem

enta

ms

iš s

palv

otj

arb

a ja

is

pade

ngt

met

al s

ujun

gti

turi

bti

nau

doja

mos

spe

cial

ios

jung

tys.

že

min

imo

laid

inin

kai

prie

apa

rat

, el

ektr

os m

ašin

kor

pus

, el

ektr

os k

onst

rukc

ij i

r ki

tur

gali

bti

pri

viri

nam

i, pr

iver

žiam

i va

ržta

is a

rba

pres

uoja

mi.

1210

. A

tvir

ai n

utie

sti

žem

inim

o la

idin

inka

i tur

i bti

aps

augo

ti n

uo k

oroz

ijos

. 12

11.

Nau

jai

mon

tuoj

ant

arba

per

daža

nt

žem

inim

o pe

iliu

s, j

pav

ar t

rauk

es,

atvi

rai

pakl

otas

že

min

imo

šyna

s ir

nul

inim

o la

idus

rei

kia

žym

ti:

1211

.1.

6–33

0 kV

atv

irj

ski

rsty

kl

žem

inim

o pe

iliu

s 4–

5 ža

lios

ir 4

–5 g

elto

nos

spal

vos

juos

tom

is. V

ieno

s sp

alvo

s ju

osto

s pl

otis

30–

300

mm

be

tarp

; 12

11.2

.

6–33

0 kV

že

min

imo

peil

i p

avar

tra

ukes

2 ž

alio

s ir

2 g

elto

nos

spal

vos

juos

tom

is.

Vie

nos

spal

vos

juos

tos

plot

is 5

0–10

0 m

m b

e ta

rp.

Žal

iom

is i

r ge

lton

omis

juo

stom

is ž

ymti

ir

skyr

ikli

ben

drsi

as tr

auke

s, k

urio

mis

išju

ngia

mi p

agri

ndin

iai p

eili

ai ir

jun

giam

i že

min

imo

peil

iai;

1211

.3.

sk

irst

yklo

se,

tran

sfor

mat

orin

se,

skir

stom

uosi

uose

pu

nktu

ose

ir

elek

tros

li

nij

at

ram

ose

atvi

rai

pakl

otus

že

min

imo

laid

inin

kus

žym

ti ž

alio

s ir

(ar

) ge

lton

os s

palv

os s

kers

inm

is

100

mm

plo

io j

uost

omis

be

tarp

iki

2 m

auk

šio

nuo

žem

s. N

erei

kia

žym

ti l

aidi

nink

, ju

ngia

ni

že

min

tuvu

s su

apa

tin

mis

atr

am k

onst

rukc

ijom

is,

skir

t l

aid

nu

lini

mui

atr

amos

e be

i va

dini

ap

skai

tos

spin

t ž

emin

imo

laid

inin

k (

jie

gali

bti

daž

omi j

uoda

spa

lva)

;


87

6443

1211

.4.

žem

inim

o be

i be

ndru

s ne

utra

ls

ir

žem

inim

o la

idin

inku

s pa

talp

vid

uje

žym

ti ž

alio

s ir

(ar

) ge

lton

os s

palv

os s

kers

inm

is 1

00 m

m p

loio

juo

stom

is b

e ta

rp;

dažo

ma

visa

atv

irai

pak

lota

šy

na;

1211

.5.

neu

tral

s ar

ba v

idur

inio

lai

do l

aidi

nink

us ž

ymti

švi

esia

i m

lyna

spa

lva

15–1

00 m

m

plo

io j

uost

omis

kie

kvie

noje

atš

akoj

e m

atom

oje

viet

oje

arba

spa

lvin

ti p

er v

is j

ilg

. Š

vies

iai

mly

na

spal

va tu

ri b

ti n

ežym

imas

bet

kur

is k

itas

laid

inin

kas,

kur

spa

lvos

gal

i sus

imai

šyti

. 12

12.

Žym

jim

pra

dti

nuo

nur

odyt

os p

ozic

ijos

ir

prad

ti ž

alia

spa

lva,

tai

yra

že

min

imo

peil

i –

nuo

tvi

rtin

imo

prie

pav

aros

, pa

var

tra

uki

– n

uo p

avar

os m

echa

nizm

o, a

tvir

os v

erti

kali

osio

s že

min

imo

šyno

s –

nuo

žem

s.

1213

. S

palv

os tu

ri b

ti le

ngva

i ski

riam

os, m

edži

agos

ar

daža

i ilg

aam

žiai

. 12

14.

Jeig

u la

idin

inka

i pa

gam

inti

iš

spal

vot

j m

etal

arb

a ja

is d

engt

i, ji

e ga

li b

ti ž

ymim

i li

pnio

mis

2 ž

alio

s ir

2 g

elto

nos

spal

vos

juos

tom

is i

š ab

iej

lai

dini

nko

pusi

, sk

irto

mis

eks

ploa

tuot

i la

uko

sly

gom

is.

1215

. K

ontr

oliu

ojan

t že

min

imo

reng

iniu

s re

ikia

: 12

15.1

. iš

mat

uoti

žem

inim

o re

ngin

i v

arž

pag

al 1

217

punk

to r

eika

lavi

mus

; 12

15.2

.

past

oi

ir

(a

r)

skir

styk

l

žem

intu

v

koro

zin

el

emen

t

bkl

pr

ie

gali

os

tran

sfor

mat

ori

neu

tral

s, tr

umpi

kli

, išk

rovi

kli

, vir

šta

mpi

rib

otuv

žem

inim

o vi

etos

e ti

krin

ama

ši

reng

ini

rem

onto

met

u. K

it p

asto

ts

ir (

ar)

skir

styk

los

lauk

o el

ektr

os

reng

ini

že

min

tuv

kor

ozin

el

emen

t

bkl

ti

krin

ama

pasi

rink

tina

i at

kasa

nt

grun

t

ir

apži

rint

že

mje

es

aniu

s že

min

tuvo

el

emen

tus

ir j

suj

ungi

mus

, ta

ip p

at n

usta

tant

ar

yra

gran

din

tar

p že

min

am

reng

ini

ir

žem

intu

vo,

tarp

dir

btin

i i

r na

tra

li

žem

intu

v,

pati

krin

us j

uos

jung

ian

i l

aidi

nink

bkl

ne

reia

u ka

ip k

as

12

met

. P

asir

inkt

inio

pa

tikr

inim

o m

etu

nust

aiu

s da

ugia

u ne

i vi

en

neti

nkam

to

lim

esne

i ek

splo

atac

ijai

že

min

tuv

, tu

ri b

ti p

atik

rint

a vi

s p

asto

ts

ir (

ar)

skir

styk

los

reng

ini

že

min

tuv

b

kl.

žem

intu

vo e

lem

enta

s tu

ri b

ti p

akei

stas

, kai

dau

giau

kai

p 50

% jo

ske

rspj

vio

paže

ista

; 12

15.3

. e

lekt

ros

reng

inio

rem

onto

met

u re

kom

endu

ojam

a iš

mat

uoti

pri

sili

etim

o ta

mp

. Jei

gu

past

ots

ir (

ar)

skir

styk

los

žem

intu

vas

buvo

sup

roje

ktuo

tas

ir

reng

tas

vert

inan

t pr

isil

ieti

mo

tam

p, t

ai

pirm

ins

kont

rol

s m

etu,

atl

ikus

že

min

tuvo

rek

onst

rukc

ij a

rba

rem

ont

, ta

ip p

at e

kspl

oata

cijo

s m

etu

ne r

eia

u ka

ip 1

kar

t p

er 1

2 m

et,

pri

sili

etim

o ta

mpa

mat

uoja

ma

kont

roli

niuo

se t

ašku

ose,

kur

iuos

e ši

e dy

džia

i nus

tato

mi p

roje

ktuo

jant

žem

intu

v.

1216

. P

atik

rint

i ju

ngi

tar

p že

min

tuvo

ir

reng

inio

že

min

am e

lem

ent

var

žas.

Pat

ikri

nim

as

atli

ekam

as p

irm

ins

kont

rol

s m

etu,

rek

onst

ravu

s ar

ba a

tlik

us r

engi

nio

rem

ont

, tai

p pa

t eks

ploa

taci

jos

met

u ne

re

iau

kaip

1 k

art

per

12

met

. 12

17.

žem

intu

v v

arža

turi

bti

mat

uoja

ma:

12

17.1

.

elek

trin

se,

past

otse

ir

or

o li

nijo

se,

sum

onta

vus,

re

kons

trav

us

ir

sure

mon

tavu

s že

min

tuvu

s;

1217

.2.

past

ebju

s 11

0 kV

ir

aukš

tesn

s ta

mpo

s or

o li

nij

su

apsa

ugos

nuo

per

kni

jos

tros

ais

atra

mos

e el

ektr

os iš

lydž

i ž

ymes

arb

a el

ektr

os la

nko

suar

dytu

s iz

olia

tori

us;

1217

.3.

6–35

kV

ta

mpo

s or

o li

nijo

se p

rie

atra

m s

u sk

yrik

liai

s ir

vir

šta

mpi

rib

otuv

ais

– ne

re

iau

kaip

kas

12

met

; 12

17.4

. 6–

10/0

,4 k

V

tam

pos

tran

sfor

mat

orin

se i

r 0,

4 kV

oro

ir

oro

kabe

li l

inij

ose

su

paka

rtot

inu

nuli

nio

laid

o že

min

imu

– ne

re

iau

kaip

kas

12

met

. 12

18.

Atk

asan

t gr

unt

pas

irin

ktin

ai, r

eiki

a ti

krin

ti 2

% o

ro l

inij

že

min

tj

atr

am

žem

intu

vus

paga

l 121

7 pu

nkto

rei

kala

vim

us. O

ro li

nij

atr

am ž

emin

tuvu

s at

kasa

nt g

runt

ruo

žuos

e, k

ur in

tens

yvi

koro

zija

, vad

ovau

jant

is m

ons

vado

vo n

urod

omuo

ju d

okum

entu

rei

kia

tikr

inti

daž

niau

.

XII

. AP

SA

UG

A N

UO

VIR

ŠT

AM

PI

. AP

SA

UG

A N

UO

ŽA

IBO

1219

. S

kirs

tykl

os,

j

reng

inia

i ir

ele

ktro

s li

nijo

s tu

ri b

ti a

psau

goto

s nu

o at

mos

feri

ni i

r ko

mut

acin

i v

irš

tam

pi.

12

20.

Kie

kvie

nai s

kirs

tykl

ai ir

oro

lini

jai t

uri b

ti:

1220

.1.

nu

stat

ytos

sk

irst

ykl

st

iebi

ni

žaib

olai

dži

, pr

ožek

tori

, bo

kšt

, m

etal

ini

ir

ge

lžbe

toni

o ko

nstr

ukci

j

ir

vis

ki

t

aukš

t

stat

ini

,

kuri

sa

ugom

te

rito

rij

pa

tenk

a sr

ovs

gran

din

s, a

psau

gos

zon

rib

os;

1220

.2. i

nfor

mac

ija

apie

žem

intu

v r

engi

m, t

aip

pat p

apil

dom

ele

ktro

d iš

dst

ym;

1220

.3.

skir

styk

l s

chem

os, k

urio

se n

urod

ytos

sau

gom

apa

rat

, nut

iest

žem

inim

o la

idin

ink

ir

žai

bola

idži

, re

ngt

ant

por

tal

, vie

tos;

12

20.4

. s

kirs

tykl

sch

emos

, ku

rios

e nu

rody

ti š

yn i

lgia

i nu

o sa

ugom

re

ngin

i i

ki a

psau

gos

nuo

virš

tam

pi t

ais

. 12

21.

Nel

eidž

iam

a ik

i 10

00 V

ta

mpo

s be

t ko

kios

pas

kirt

ies

oro

lini

j (

apšv

ieti

mo,

tel

efon

o,

radi

orel

ini

ir

ki

t)

laid

tv

irti

nti

prie

at

vir

j

skir

styk

l

kons

truk

cij

, st

iebi

ni

žaib

olai

dži

, pr

ožek

tori

, au

šini

mo

bokš

t i

r ka

min

, ta

ip p

at n

utie

sti

iki

pata

lp,

kuri

ose

gali

vy

kti

spro

gim

as.

Tok

iose

vi

etos

e že

mje

tu

ri

bti

nu

ties

ti

kabe

liai

m

etal

inia

is

apva

lkal

ais

arba

m

etal

iniu

ose

vam

zdži

uose

. 12

22.

Vir

šta

mpi

rib

otuv

ai tu

ri b

ti n

uola

t pri

jung

ti.

1223

. V

irš

tam

pi

ribo

tuv

pa

tikr

inim

ai

atli

ekam

i pa

gal

gam

into

jo

inst

rukc

ijos

, re

ngin

io

savi

nink

o nu

stat

yta

tvar

ka ir

kit

gal

ioja

ni

teis

s ak

t r

eika

lavi

mus

. 12

24.

Kai

izo

liuo

tosi

os a

rba

kom

pens

uoto

sios

neu

tral

s ti

nklu

ose

yra

žem

jim

as,

darb

uoto

jas

priv

alo

nede

lsia

nt ie

škot

i ged

imo

ir k

uo g

rei

iau

j li

kvid

uoti

. 12

25.

Kai

yra

žem

jim

as g

ener

ator

ins

tam

pos

tink

luos

e, ta

ip p

at ti

nklu

ose,

iš k

uri

mai

tina

mi

aukš

tesn

s ka

ip 1

000

V t

ampo

s va

rikl

iai,

leid

žiam

a di

rbti

pag

al 9

33–9

36 p

unkt

nur

odym

us.

1226

. 6–

35 k

V

tam

pos

elek

tros

tin

kluo

se l

anko

ges

inim

o re

ngin

iai

turi

bti

nau

doja

mi,

kai

talp

ins

srov

s di

desn

s ka

ip 1

0 A

. Lei

džia

ma

eksp

loat

uoti

nep

ilna

i kom

pens

uotu

osiu

s el

ektr

os ti

nklu

s,

kuri

tal

pin

sro

v n

evir

šija

25

A,

o es

ami

lank

o ge

sini

mo

reng

inia

i ne

paj

gia

piln

ai k

ompe

nsuo

ti ti

nkl

talp

ines

sro

ves.

12

27.

Lan

ko g

esin

imo

reak

tori

ai tu

ri b

ti r

egul

iuoj

ami.

1228

. T

alpi

nes

žem

jim

o sr

oves

, lan

ko g

esin

imo

reng

ini

sro

ves

ir n

eutr

als

posl

inki

o ta

mp

re

ikia

išm

atuo

ti p

rieš

pra

deda

nt e

kspl

oatu

oti i

r pa

kitu

s re

žim

ams.

12

29.

Lan

ko g

esin

imo

reng

inia

i tu

ri b

ti

reng

iam

i pa

stot

se,

kuri

os s

u ko

mpe

nsuo

jam

uoju

ti

nklu

suj

ungt

os n

e m

ažia

u ka

ip 2

ele

ktro

s li

nijo

mis

. N

elei

džia

ma

lank

o ge

sini

mo

reng

ini

re

ngti

ga

lin

se p

asto

tse

. 12

30.

Pri

e tr

ansf

orm

ator

i i

r ge

nera

tori

neu

tral

i l

anko

ges

inim

o ap

arat

ai t

uri

bti

jun

giam

i pe

r sk

yrik

lius

. 12

31.

Nel

eidž

iam

a la

nko

gesi

nim

o re

ngin

i

jung

ti

prie

ti

rpia

isia

is

saug

ikli

ais

saug

om

tran

sfor

mat

ori

. 12

32.

Lan

ko g

esin

imo

reng

inia

i tur

t b

ti s

uder

inti

rez

onan

sui.

1233

. L

eidž

iam

a pe

rkom

pens

uoti

, ta

iau

indu

ktyv

ioji

že

mji

mo

srov

s de

dam

oji

turi

nev

iršy

ti

5 A

, o iš

deri

nim

as tu

ri b

ti n

e di

desn

is k

aip

5%. J

ei 6

–10

kV t

ampo

s ti

nklu

ose

reng

t la

nko

gesi

nim

o re

ngin

i g

reti

mj

atš

ak s

rov

s la

bai

skir

iasi

, le

idži

ama

juos

der

inti

su n

e di

desn

e ka

ip 1

0 A

re

akty

vija

že

mji

mo

srov

s de

dam

ja. 3

5 kV

ta

mpo

s el

ektr

os t

inkl

uose

, kai

tal

pin

že

mji

mo

srov

m

ažes

n k

aip

15 A

, lei

džia

mas

išde

rini

mas

ne

dide

snis

kai

p 10

%.

1234

. T

inkl

uose

lei

džia

ma

lank

o ge

sini

mo

reng

inia

ms

laik

inai

dir

bti

nevi

sišk

ai k

ompe

nsav

us

talp

ines

sro

ves,

jei

ava

rij

met

u d

l fa

zi t

alpi

nes

imet

rijo

s (p

avyz

džiu

i, nu

trku

s la

idam

s ar

ba

perd

egus

sau

gikl

iam

s) n

eutr

als

posl

inki

o ta

mpa

nev

iršy

s 70

% f

azin

s ta

mpo

s.

1235

. T

inkl

uose

, kur

iuos

e ko

mpe

nsuo

tosi

os t

alpi

ns

žem

jim

o sr

ovs,

nes

imet

rijo

s ta

mpa

tur

i b

ti n

e di

desn

kai

p 0,

75%

faz

ins

tam

pos.

Neu

tral

s po

slin

kio

tam

pa n

eže

mju

siam

e ti

nkle

turi

bti

ne d

ides

n k

aip

15%

faz

ins

tam

pos.


88

6443

14 le

ntel

. Lei

džia

mas

tam

pos

padi

dji

mas

110

kV

ir a

ukšt

esn

s ta

mpo

s el

ektr

os

tink

l r

engi

niam

s, %

L

eist

inoj

o ta

mpo

s pa

did

jim

o

truk

m, s

reng

inia

i V

ardi

n

tam

pa,

kV

1200

20

1

0,1

Gal

ios

tran

sfor

mat

oria

i ir

aut

otra

nsfo

rmat

oria

i 11

0 kV

ir

aukš

tesn

10/1

0

25/2

5

90/5

0

100/

50

tam

pos

tran

sfor

mat

oria

i 11

0 kV

ir

aukš

tesn

15/1

5

35/3

5

100/

50

11

0/58

K

omut

avim

o ap

arat

ai,

srov

s tr

ansf

orm

ator

iai,

ryši

o ko

nden

sato

riai

ir

šyno

s

11

0 kV

ir

aukš

tesn

15

/15

60

/60

12

0/70

14

0/80

V

is ti

p v

enti

lini

ai

iškr

ovik

liai

11

0 kV

ir

aukš

tesn

15

35

38–7

0

Pa

sta

ba

. Ska

itik

lyje

nur

odyt

as le

isti

nasi

s fa

zin

s, o

var

dikl

yje

tarp

fazi

ns

tam

pos

padi

dji

mas

. 12

49. T

arpf

azin

s ta

mpo

s pa

did

jim

as

taik

omas

ti

k tr

ifaz

i

gali

os

tran

sfor

mat

ori

, šu

ntuo

jam

j r

eakt

ori

ir

elek

trom

agne

tini

ta

mpo

s tr

ansf

orm

ator

i,

taip

pat

esa

ni

vie

nam

e ba

ke

arba

ant

ben

droj

o r

mo

išd

styt

trij

pol

i a

para

t iz

olia

cija

i. 12

50.

60,

70

ir

80%

ta

mpo

s pa

did

jim

ai,

nuro

dyti

eji

14

lent

els

ketv

irto

sios

ei

lut

s va

rdik

liuo

se, t

uri b

ti ta

ikom

i 110

kV

kom

utav

imo

apar

at iš

orin

ei ta

rpfa

zine

i izo

liac

ijai

. 12

51. J

eigu

pad

idju

sios

ta

mpo

s tr

ukm

yra

tar

p dv

iej

14

lent

elje

nur

odyt

j d

ydži

, tai

tur

i b

ti p

riim

amas

ta

mpo

s pa

did

jim

as,

leid

žiam

as d

ides

nei

truk

mei

. K

ai

tam

pos

padi

dji

mo

truk

m

0,1<

t <

0,5

s, l

eidž

iam

as t

ampo

s pa

did

jim

as:

Ue.

s. =

U1s

+ 0

,3 (

U0,

1s –

U1s

),

kur

U1s

ir U

0,1s

– le

idži

ami

tam

pos

padi

dji

mai

, kai

j tr

ukm

ati

tink

amai

1 ir

0,1

s.

1252

. Jei

gu p

adid

jusi

ta

mpa

tuo

pat

met

u ve

ikia

kel

is

reng

iniu

s, t

ai l

eidž

iam

as

tam

pos

padi

dji

mas

vi

sai

reng

ini

gr

upei

tu

ri

bti

ri

boja

mas

pa

gal

leid

žiam

ta

mpo

s pa

did

jim

ta

m

reng

iniu

i, ku

riam

nur

odyt

a m

ažia

usia

leis

tino

ji t

ampa

. 12

53. 1

200

s tr

ukm

s ta

mpo

s pa

did

jim

per

met

us t

uri

bti

ne

daug

iau

kaip

50.

ta

mpo

s pa

did

jim

, ku

ri t

rukm

20

s, t

uri

bti

ne

daug

iau

kaip

100

per

ele

ktro

s re

ngin

io e

kspl

oata

vim

o st

anda

rte

nuro

dyt

lai

k a

rba

per

25 m

etus

, je

i to

ks l

aika

s ne

nuro

dyta

s. Š

iuo

atve

ju 2

0 s

trun

kan

i

tam

pos

padi

dji

m tu

ri b

ti n

e da

ugia

u ka

ip 1

5 pe

r 1

met

us ir

ne

daug

iau

kaip

2 p

er p

ar.

1254

. Lai

kota

rpis

tar

p dv

iej

120

0 ir

20

s tr

ukm

s ta

mpo

s pa

did

jim

tur

i b

ti n

e tr

umpe

snis

ka

ip 1

val

anda

. Je

igu

per

vala

nd

vyko

du

1200

s t

rukm

s ta

mpo

s pa

did

jim

ai,

tai

per

arti

mia

usia

s 24

val

anda

s tr

ei

kar

t p

adid

ti

tam

pai

leid

žiam

a ti

k ta

da,

jeig

u su

sida

r a

vari

n s

itua

cija

, be

t ne

an

ksia

u ka

ip p

o 4

vala

nd.

1255

. 0,1

ir 1

s tr

ukm

s ta

mpo

s pa

did

jim

ska

iiu

s ne

regl

amen

tuoj

amas

. 12

56. 3

30 k

V i

r au

kšte

sns

tam

pos

lini

jom

s ir

tom

s 11

0 kV

lin

ijom

s, k

ur

tam

pa g

ali

paki

lti

daug

iau

kaip

10%

did

žiau

sios

dar

bo

tam

pos,

tur

i b

ti

reng

ta a

psau

ga n

uo

tam

pos

padi

dji

mo,

arb

a nu

mat

omos

kit

os e

fekt

yvio

s ta

mpo

s m

ažin

imo

prie

mon

s.

1257

. Nor

int

išve

ngti

ta

mpo

s le

isti

nj

dyd

ži v

irši

jim

o, t

uri

bti

nur

odyt

a ki

ekvi

enos

330

kV

ir

auk

štes

ns

tam

pos,

tai

p pa

t ki

ekvi

enos

ilg

os 1

10 k

V

tam

pos

elek

tros

tie

kim

o li

nijo

s ju

ngim

o tv

arka

. 1258

. A

tsik

uria

nti

tam

pa t

arp

jung

tuvo

kon

takt

, ne

atsi

žvel

gian

t 1

4 le

ntel

je n

urod

ytuo

sius

dy

džiu

s, tu

ri b

ti a

prib

ota:


89

6443

1258

.1.

iki

240

% a

rba

280%

var

din

s (p

rikl

auso

mai

nuo

jun

gtuv

o m

odif

ikac

ijos

) 11

0 kV

re

ngin

iam

s ir

iki

300

% –

330

kV

ir

aukš

tesn

s ta

mpo

s re

ngin

iam

s; p

agal

lin

ijos

nep

ažei

stos

faz

s iš

jung

imo

sly

gas,

esa

nt n

esim

etri

niam

trum

paja

m ju

ngim

ui;

1258

.2.

iki

280

% v

ardi

ns

– 33

0 kV

ir

aukš

tesn

s ta

mpo

s re

ngin

iam

s pa

gal

neap

krau

tos

lini

jos

išju

ngim

o s

lyg

. 12

59.

1258

pun

kto

reik

alav

imai

lai

kina

i ta

ikom

i ti

k pr

amon

inio

daž

nio

kint

amos

ios

srov

s pa

did

jusi

ai t

ampa

i, ko

l bus

sig

ytos

rei

kiam

os te

chni

ns

prie

mon

s.

X

III.

AP

ŠV

IET

IMA

S

12

60.

Dar

bini

s ir

av

arin

is

apšv

ieti

mas

tur

i at

itik

ti p

atal

p,

darb

o vi

et

ir

atvi

r

teri

tori

j

apšv

iest

umo

norm

as.

1261

. A

vari

nio

apšv

ieti

mo

švie

stuv

ai t

uri

skir

tis

nuo

darb

inio

apš

viet

imo

švie

stuv

, tu

ri b

ti pa

žym

ti s

kiri

amai

siai

s že

nkla

is a

rba

bti

kit

okio

s sp

alvo

s.

1262

. K

amin

ir

kit

auk

št s

tati

ni,

aukš

tesn

i n

ei 4

5 m

, ap

saug

inis

apš

viet

imas

tur

i at

itik

ti

Auk

št

stat

ini

že

nkli

nim

o ta

isyk

li,

patv

irti

nt

Civ

ilin

s av

iaci

jos

adm

inis

trac

ijos

di

rekt

oria

us

2001

m. g

ruod

žio

19 d

. sa

kym

u N

r. 1

06 (

Žin

., 20

02, N

r. 9

-351

; 200

9, N

r. 3

7-14

32),

rei

kala

vim

ams.

12

63.

Ele

ktri

ni i

r pa

sto

i p

agri

ndin

io,

cent

rini

o ir

blo

kini

o va

ldym

o pu

lt p

atal

pose

, ta

ip p

at

oper

atyv

inio

val

dym

o pu

nkt

pag

rind

inio

sky

do p

anel

i f

asad

uose

ava

rini

s ap

švie

stum

as t

uri

bti

ne

maž

esni

s ka

ip 3

0 lx

, o

grin

d l

ygyj

e –

ne m

ažes

nis

kaip

0,5

lx.

Vie

na a

rba

dvi

lem

pos

turi

bti

nuo

lat

prij

ungt

os p

rie

nuol

atin

s sr

ovs

šyn

. Eva

kuac

ijos

kel

i a

pšvi

estu

mas

turi

bti

ne

maž

esni

s ka

ip 3

0 lx

. 12

64.

Ava

rin

ir

darb

in a

pšvi

etim

rei

kia

prij

ungt

i pr

ie s

kirt

ing

ele

ktro

s ša

ltin

i.

Išju

ngus

pa

grin

dini

us m

aiti

nim

o ša

ltin

ius,

ele

ktri

nse

ir

past

otse

, ku

r nu

olat

bud

i da

rbuo

toja

i, op

erat

yvin

io

vald

ymo

punk

tuos

e av

arin

is a

pšvi

etim

as t

uri

auto

mat

iška

i per

siju

ngti

pri

e ak

umul

iato

ri b

ater

ijos

arb

a pr

ie k

ito

elek

tros

šal

tini

o.

1265

. N

elei

džia

ma

prie

av

arin

io

apšv

ieti

mo

tinkl

o pr

ijun

gti

apkr

ovos

, ne

prik

laus

anio

s av

arin

iam

apš

viet

imui

. 12

66.

Ava

rini

o ap

švie

tim

o ti

nkle

turi

neb

ti r

oze

i.

1267

. K

ilno

jam

ieji

švi

estu

vai,

naud

ojam

i re

mon

to m

etu,

tur

i b

ti n

e au

kšte

sns

kaip

50

V

tam

pos

ir n

e au

kšte

sns

kaip

12

V t

ampo

s di

rban

t ypa

did

elio

pav

ojin

gum

o ap

link

oje.

12

68. 1

2–50

V t

ampo

s ša

kut

s tu

ri n

etik

ti 1

27 ir

220

V t

ampo

s liz

dam

s. G

reta

roz

ei

turi

bti

užra

šyta

s ta

mpo

s dy

dis.

12

69.

Jei

yra

reng

ta g

reit

ai v

eiki

anti

ski

rtum

ini

sro

vi a

psau

ga,

gali

bti

nau

doja

mi

127–

220

V t

ampo

s ki

lnoj

amie

ji š

vies

tuva

i, na

udoj

ami r

emon

to m

etu.

12

70.

Lem

pos

gali

a tu

ri b

ti n

e di

desn

kai

p nu

rody

ta š

vies

tuvo

tec

hnin

je c

hara

kter

isti

koje

. N

elei

džia

ma

nuim

ti š

vies

tuv

švi

esos

skl

aidy

tuv

, ekr

anuo

jan

ij

ir a

psau

gini

gro

teli

. 12

71.

Ele

ktri

ni i

r pa

sto

i v

idau

s, i

šor

s, t

aip

pat

apsa

ugin

io a

pšvi

etim

o re

ngin

iai

turi

bti

prij

ungt

i ski

rtin

gom

is li

nijo

mis

. 12

72.

Išor

s, i

šsky

rus

kuro

san

dli

ir

nuto

lusi

ele

ktri

ns

obje

kt,

darb

inis

apš

viet

imas

, ta

ip

pat a

psau

gini

s ap

švie

tim

as tu

ri b

ti v

aldo

mas

iš c

entr

inio

val

dym

o pu

lto.

12

73.

Ele

ktri

ni a

pšvi

etim

o tin

klas

tur

i b

ti p

riju

ngta

s pe

r st

abil

izat

oriu

s ar

ba p

rie

tam

ski

rt

tran

sfor

mat

ori

, kur

ie p

alai

ko r

eiki

am t

amp

. 12

74.

Lem

pos

turi

bti

mai

tina

mos

ne

dide

sne

kaip

var

din

tam

pa.

1275

. T

olim

iaus

i d

arbi

nio

apšv

ieti

mo

lem

p i

r pr

ožek

tori

ta

mpa

neg

ali

sum

ažti

dau

giau

ka

ip 5

% v

ardi

ns

tink

lo

tam

pos,

o t

olim

iaus

i i

šori

nio

bei

avar

inio

apš

viet

imo

lem

p i

r 12

–50

V

tam

pos

lem

p –

ne

daug

iau

kaip

10%

(li

umin

esce

ncin

i l

emp

– n

e da

ugia

u ka

ip 7

,5%

) va

rdin

s ti

nklo

tam

pos.

12

76.

Ski

rsty

kl k

orid

oriu

ose

su d

viem

iš

jim

ais

ir p

erei

nam

uosi

uose

tun

eliu

ose

apšv

ieti

mas

tu

ri b

ti v

aldo

mas

iš d

viej

vie

t.

12

77.

Apš

viet

imo

tink

lo

skyd

uose

ir

ri

nkl

se

gret

a vi

s

jung

ikli

(k

irti

kli

, au

tom

atin

i

jung

ikli

) tu

ri b

ti u

žraš

ai s

u ju

ngik

lio

pava

dini

mu,

o g

reta

sau

gikl

i tu

ri b

ti n

urod

yta

lydu

ko s

rov

. 12

78.

Val

yti

švie

stuv

us,

keis

ti l

empa

s ir

sau

gikl

ius

turi

ele

ktro

s ar

ba k

it p

adal

ini

spe

cial

iai

apm

okyt

i da

rbuo

toja

i. Š

vies

tuv

va

lym

o pe

riod

išku

mas

nu

stat

omas

pr

ikla

usom

ai

nuo

apli

nkos

už

terš

tum

o s

lyg

. 12

79. L

eidž

iam

a pr

iži

rti

švi

estu

vus

nuo

tilt

ini

kra

n la

ikan

tis

spec

iali

sau

gos

reik

alav

im.

1280

. A

pšvi

etim

o ti

nkl

rei

kia

apži

rti

ir ti

krin

ti:

1280

.1. d

arbi

n ir

ava

rin

apš

viet

im–

mon

s va

dovo

nus

taty

ta tv

arka

; 12

80.2

. da

rbo

viet

apš

vies

tum

mat

uoti

pri

eš p

rade

dant

eks

ploa

tuot

i ir

prir

eiku

s;

1280

.3.

kiln

ojam

j 1

2–50

V t

ampo

s tr

ansf

orm

ator

i iz

olia

cij

ban

dyti

kar

t p

er m

etus

. 12

81. P

aste

bti

def

ekta

i tur

i bti

kuo

gre

iia

u ša

lina

mi.

1282

. P

riva

lom

a ti

krin

ti

darb

o ir

av

arin

io

apšv

ieti

mo

stac

iona

rij

re

ngin

i

ir

elek

tros

in

stal

iaci

jos

bkl

, at

likt

i iz

olia

cijo

s ba

ndym

us i

r va

ržos

mat

avim

us p

rieš

pra

deda

nt n

audo

ti,

vli

au –

pa

gal e

lekt

ros

reng

inio

sav

inin

ko p

atvi

rtin

t g

rafi

k.

X

IV. E

LE

KT

RO

LIZ

S

RE

NG

INIA

I

1283

. E

lekt

roli

zs

reng

ini

ind

ai t

uri

atit

ikti

ir

bti

eksp

loat

uoja

mi

vykd

ant

slgi

ni i

nd

naud

ojim

osi r

eika

lavi

mus

. 12

84. E

kspl

oatu

ojan

t ele

ktro

liz

s re

ngin

ius

bti

na k

ontr

oliu

oti:

12

84.1

. ta

mp

ir s

rov

ele

ktro

lize

riuo

se;

1284

.2. v

ande

nili

o ir

deg

uoni

es s

lg

; 12

84.3

. sky

sio

lygi

us a

para

tuos

e;

1284

.4. s

lgi

ski

rtum

van

deni

lio

ir d

eguo

nies

sis

tem

ose;

12

84.5

. ele

ktro

lito

tem

pera

tr

cir

kuli

avim

o ko

ntre

; 12

84.6

. duj

tem

pera

tr

dži

ovin

imo

reng

iniu

ose;

12

84.7

. van

deni

lio

ir d

eguo

nies

šva

rum

apa

ratu

ose;

12

84.8

. van

deni

lio

kiek

ele

ktro

lize

ri p

atal

pose

. 12

85. N

orm

als

ir

ribi

niai

ko

ntro

liuo

jam

j

para

met

r

dydž

iai

nust

atom

i pa

gal

reng

ini

ga

min

tojo

inst

rukc

ij ir

atl

iktu

s ba

ndym

us.

1286

. Ele

ktro

liz

s re

ngin

i t

echn

olog

ins

apsa

ugos

tur

i iš

jung

ti k

eiti

kli

agr

egat

us (

vari

kliu

s-ge

nera

tori

us),

din

gus

mai

tini

mo

tam

pai i

r ka

i ats

iran

da š

ie n

uokr

ypia

i:

1286

.1. d

ides

nis

kaip

2 k

Pa

slgi

ski

rtum

as d

eguo

nies

ir v

ande

nili

o sl

gio

regu

liat

oriu

ose;

12

86.2

. did

esn

kai

p 2,

0% v

ande

nili

o ko

ncen

trac

ija

degu

onyj

e;

1286

.3. d

ides

n k

aip

1,0%

deg

uoni

es k

once

ntra

cija

van

deni

lyje

; 12

86.4

. did

esni

s ne

gu v

ardi

nis

slgi

s si

stem

ose;

12

86.5

. pol

i tr

umpi

eji j

ungi

mai

; 12

86.6

. pol

i tr

umpi

eji j

ungi

mai

su

žem

e (e

lekt

roli

zeri

ams

su c

entr

iniu

duj

nuv

edim

u).

1287

. A

utom

atiš

kai

išsi

jung

us

elek

trol

izer

iui,

pasi

ekus

+

700C

te

mpe

rat

r

elek

trol

ito

cirk

ulia

vim

o ko

ntre

, pa

did

jus

vand

enil

io k

once

ntra

cija

i el

ektr

oliz

erio

ir

duj

ana

liza

tori

dav

ikli

pa

talp

ose

iki

l%,

val

dym

o sk

yd t

uri

bti

per

duod

amas

sig

nala

s. G

av s

igna

l b

udin

tiej

i da

rbuo

toja

i tu

ri a

pži

rti

ren

gin

ne

vli

au k

aip

per

15 m

in.

1288

. T

echn

olog

inei

ap

saug

ai

išju

ngus

re

ngin

, bu

dint

ieji

da

rbuo

toja

i j

gali

ju

ngti

ti

k iš

aišk

in ir

paš

alin

išju

ngim

o pr

ieža

st.

1289

. B

e nu

olat

ins

budi

ni

j p

riež

iro

s di

rban

t e

lekt

roli

zs

reng

in r

eiki

a ap

žir

ti n

e re

iau

kaip

kar

t p

er p

amai

n v

adov

auja

ntis

eks

ploa

tavi

mo

inst

rukc

ija.

Pas

teb

ti d

efek

tai

ir s

utri

kim

ai

turi

bti

reg

istr

uoja

mi ž

urna

le (

kart

otek

oje)

ir k

uo g

rei

iau

šali

nam

i.


90

6443


91

6443


92

6443


93

6443


94

6443


95

6443


96

6443


97

6443


98

6443


99

6443


100

6443


101

6443


102

6443


103

6443

1

pave

iksl

as. D

viej

tran

sfor

mat

ori

pas

tot

s s

chem

a pa

stot

je iš

jung

iant

rem

ontu

i ir

jung

iant

tr

ansf

orm

ator

i T

-1

1632

.1.

Išj

ungi

ant r

emon

tui:

iš

jung

ti T

S-1

0 A

R;

išju

ngti

T-1

RA

; p

atik

rint

i, ka

d ta

mpo

s ab

iejo

se 1

0 kV

sek

cijo

se b

t v

ieno

dos

(ski

rtum

as n

e di

desn

is k

aip

2,

5 %

);

jun

gti T

S-1

0;

išju

ngti

T-1

1;

T-1

1 ve

žim

l iš

trau

kti

kon

trol

in p

adt

; sa

vj

rei

kmi

mai

tini

m p

erju

ngti

iš S

RT

-2 (

jei n

orm

alia

i mai

tina

ma

nuo

SR

T-1

);

T-1

atš

ak p

erju

ngik

l n

usta

tyti

pi

rmj

(an

trj

) pa

dt

; j

ungt

i T1-

Nž;

iš

jung

ti T

-101

; iš

jung

ti T

-100

-1;

išju

ngti

T-1

1 ki

štuk

in ju

ngt

; iš

stum

ti T

-11

veži

ml

rem

onto

pad

t;

išju

ngti

SR

T-1

1-1;


104

6443


105

6443


106

6443


107

6443


108

6443


109

6444–6445

muItINėS DEpARtAmENtopRIE LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStERIJoS GENERALINIo DIREKtoRIAuS

Į S A K y m A S

DĖL MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2009 M. BIRŽELIO 25 D. ĮSAKYMO NR. 1B-351 „DĖL MUITINĖS ĮSTAIGŲ KLASIFIKATORIAUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. 1B-831Vilnius

p a k e i č i u muitinės įstaigų klasifikatorių, patvirtintą muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1B-351 „Dėl muitinės įstaigų klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 77-3213; 2010, Nr. 70-3528), ir išdėstau 4.1 punkto skiltį „muitinės įstaigos specialioji kompetencija“ taip:

„oIm StR mpK mSt Bt KEL“.

L. E. GENERALINIo DIREKtoRIAuS pAREIGAS RAmutė LIupKEVIčIENė____________________

LIEtuVoS KARIuomENėS VADo Į S A K y m A S

DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS VADO 2012 M. VASARIO 20 D. ĮSAKYMO NR. V-200 „DĖL ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO FORMOS PILDYMO TAISYKLIŲ IR ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO FORMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO


p a k e i č i u Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. V-200 „Dėl Administracinio teisės pažeidimo protokolo formos pildymo taisyklių ir administracinio teisės pažeidimo protokolo formos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 25-1197):

1. Išdėstau įsakymo antraštę taip:„DĖL ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO FORMOS PILDYMO TAISYKLIŲ IR

ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO PROTOKOLO IR NUTARIMO FORMŲ PATVIRTINIMO“.2. papildau šiuo 1.3 punktu:„1.3. Administracinio teisės pažeidimo nutarimo formą.“3. papildau šiuo 3 punktu:„3. N u s t a t a u, kad krašto apsaugos sistemos institucijų vardu nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas ir

skiriant nuobaudas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 212, 213, 213¹, 213², 213³ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų Lietuvos kariuomenės vadą pavaduoja:

3.1. Lietuvos kariuomenės Karo policijos vadas – pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriuos surašė šio įsakymo 2 punktu įgalioti Lietuvos kariuomenės Karo policijos įgulų tyrėjai;

3.2. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių vadai – pagal administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriuos surašė šio įsakymo 2 punktu įgalioti karo prievolės administravimo funkciją vykdantys asmenys, atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą.“

LIEtuVoS KARIuomENėS VADAS GEN. LtN. ARVyDAS pocIuS___________________

6444

6445


110

6445


111

6446–6447

cIVILINėS AVIAcIJoS ADmINIStRAcIJoS DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S

DĖL ORLAIVIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS TECHNIKŲ / INŽINIERIŲ LICENCIJAVIMO TAISYKLIŲ PAKEITIMO


Atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo (oL 2011, L 298, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. spalio 21 d. Europos Komisijos (ES) reglamentu Nr. 1149/2011 (oL 2011, L 298, p. 1), nuostatas,

p a k e i č i u orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių licencijavimo taisykles, patvirtintas 2006 m. balandžio 20 d. civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 4R-93 „Dėl Orlaivių įgulų ir orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 69-2553), ir išdėstau 1 punktą taip:

„1. Šios taisyklės nustato orlaivių techninės priežiūros technikų / inžinierių (toliau – tI) licencijų, kurioms netaikomi 2003 m. lapkričio 20 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 2042/2003 „Dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo“ (oL 2003 L 315, p. 1) III priedo reikalavimai, išdavimo, pratęsimo, atnaujinimo ir atitinkamos kvalifikacijos suteikimo tvarką.“DIREKtoRIuS KęStutIS AuRyLA

____________________

cIVILINėS AVIAcIJoS ADmINIStRAcIJoS DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S

DĖL PAŽYMĖJIMŲ ASMENIMS, ATSAKINGIEMS UŽ PRAKTINĮ SKRYDŽIŲ VADOVŲ MOKYMĄ, IŠDAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO


Vadovaudamasis 2008 m. vasario 20 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (oL L 79, 2008 3 19, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 1108/2009 (oL 2009 L 309 p. 51), 8c straipsnio 8 dalies reikalavimais,

t v i r t i n u asmenų, atsakingų už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, pažymėjimų išdavimo taisykles (pridedama).DIREKtoRIuS KęStutIS AuRyLA

___________________

pAtVIRtINtAcivilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4R-268

ASMENŲ, ATSAKINGŲ UŽ SKRYDŽIŲ VADOVŲ PRAKTINĮ MOKYMĄ IR ĮGŪDŽIŲ VERTINIMĄ, PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Asmenų, atsakingų už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau –

taisyklės) nustato 2008 m. vasario 20 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinančio tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (oL L 79, 2008 3 19, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 1108/2009 (oL 2009 L 309 p. 51) (toliau – Reglamentas Nr. 216/2008) numatytų pažymėjimų asmenims, atsakingiems už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo, dokumentų saugojimo bei nuolatinės priežiūros tvarką.

2. taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente Nr. 216/2008.3. taisyklėse nurodytus Asmenų, atsakingų už skrydžių vadovų praktinį mokymą ir įgūdžių vertinimą, pažymėjimus

(toliau – pažymėjimas) (1 priedas) išduoda, keičia, papildo, jų galiojimą sustabdo arba panaikina civilinės aviacijos administracijos personalo licencijavimo skyrius (toliau – cAA). Ant cAA išduodamų pažymėjimų pasirašo cAA personalo licencijavimo skyrius vedėjas arba jo įgaliotas asmuo.

4. pažymėjimas gali būti išduodamas asmeniui, turinčiam galiojančią skrydžių vadovo licenciją su joje įrašyta ir galiojančia instruktoriaus kvalifikacija, ne mažesnę kaip 3 metų darbo skrydžio vadovu patirtį bei baigusiam vertintojų kursus.

II. DOKUMENTŲ PAŽYMĖJIMUI GAUTI TEIKIMO TVARKA5. Asmuo, siekiantis gauti pažymėjimą, cAA turi pateikti šių taisyklių 2 priede pateiktos formos prašymą.6. Kartu su prašymu išduoti pažymėjimą turi būti pateikta:6.1. skrydžio vadovo licencija (jeigu licencija išduota ne cAA);6.2. vertintojų kursų baigimo pažymėjimas.

6446

6447


112

6447

7. Gautus dokumentus peržiūri įgaliotas cAA atstovas. Jei pateikti ne visi šių taisyklių 6 punkte išvardyti dokumentai, įgaliotas cAA atstovas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo privalo apie tai raštu informuoti prašymą pateikusį asmenį ir nurodyti, per kiek laiko turi būti pristatyti trūkstami dokumentai.

8. Jei per nustatytą laiką trūkstami dokumentai nepateikiami, prašymas nenagrinėjamas.III. PRAŠYMO IŠDUOTI PAŽYMĖJIMĄ NAGRINĖJIMO IR SPRENDIMO PRIĖMIMO TVARKA

9. prašymas išduoti pažymėjimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 5 darbo dienas nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos. prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

10. cAA turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas, nurodytas taisyklių 13 punkte, skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ir duomenų gavimo dienos.

11. Jei prašymo nagrinėjimo metu pasikeičia prašyme ar kituose pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys, prašymą pateikęs asmuo pasikeitusius duomenis cAA privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų pasikeitimo dienos.

12. prašymą išduoti pažymėjimą cAA nagrinėja, kai gauti visi sprendimui priimti reikalingi dokumentai arba kai baigiasi cAA prašyme pateikti papildomus dokumentus ar informaciją nurodyti terminai.

13. Gavęs visus reikiamus dokumentus ir duomenis, įgaliotas cAA atstovas privalo per 10 darbo dienų juos patikrinti ir priimti sprendimą išduoti pažymėjimą arba atsisakyti jį išduoti.

14. cAA priima sprendimą atsisakyti išduoti pažymėjimą, jeigu pareiškėjas ir (arba) jo pateikti dokumentai ir duomenys neatitinka Reglamente Nr. 216/2008 nustatytų reikalavimų. Apie šį sprendimą cAA raštu praneša pareiškėjui, nurodydama šio sprendimo priėmimo priežastis.

15. pažymėjimo originalas perduodamas pareiškėjui ir jo kopijos bei visi su pažymėjimo išdavimu ir veiklos pagal jį priežiūra susiję dokumentai (jų kopijos) ir duomenys įdedami į asmens bylą, saugomą cAA personalo licencijavimo skyriuje.

IV. NUOLATINĖ PRIEŽIŪRA16. cAA privalo nuolat kontroliuoti, kaip asmenys, kuriems cAA pagal šias taisykles išdavė pažymėjimus, atitinka

Reglamento Nr. 216/2008 reikalavimus. patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 metus.17. Kiekvienų metų pradžioje civilinės aviacijos administracijos personalo licencijavimo skyriaus vedėjas sudaro metinį

patikrinimų planą ir kontroliuoja jo vykdymą. Šiame plane yra numatomos patikrinimo datos, taip pat numatoma, kurių Reglamento Nr. 216/2008 reikalavimų atitiktis bus tikrinama.

18. patikrinimų planas turi apimti realaus praktinio mokymo ir įgūdžių vertinimo auditus.V. PAŽYMĖJIMO KEITIMO, GALIOJIMO SUSTABDYMO IR PANAIKINIMO TVARKA

19. pasikeitus tiems pažymėjime įrašytiems duomenims, kurių pasikeitimas neturi įtakos teisėms ir įsipareigojimams, t. y. pasikeitus asmens vardui, pavardei arba pareigoms, pažymėjimas turi būti keičiamas ir vietoj senų duomenų įrašomi naujieji. pažymėjimas keičiamas asmens, kuriam jis buvo išduotas, prašymu. Keičiant pažymėjimą, naujas pažymėjimas nėra išduodamas. Su prašymu pakeisti pažymėjimą pateikiama dokumento, patvirtinančio pasikeitimą, kopija. Keičiant pažymėjimą dėl šiame punkte nurodytų duomenų pasikeitimo, jokie kiti pažymėjime esantys duomenys nėra keičiami. cAA sprendimas dėl pažymėjimo keitimo priimamas per 15 dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo cAA dienos.

20. Asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, privalo raštu informuoti cAA apie bet kuriuos pasikeitimus, galinčius turėti įtakos pažymėjimo galiojimui.

21. cAA sustabdo pažymėjimo galiojimą, jeigu yra sustabdytas skrydžių vadovo licencijos galiojimas.22. Jeigu atnaujinamas skrydžių vadovo licencijos galiojimas, cAA atšaukia pažymėjimo galiojimo sustabdymą ir grąžina

pažymėjimą asmeniui.23. cAA panaikina pažymėjimo galiojimą, jeigu:23.1. cAA atlikto patikrinimo metu nustatomas Reglamento Nr. 216/2008 reikalavimų neatitikimas;23.2. pasibaigia skrydžių vadovo licencijos galiojimas;23.3. pasikeičia darbuotojo vardas, pavardė ar pareigos;23.4. asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, pateikė prašymą.24. Sustabdžiusi arba panaikinus pažymėjimo galiojimą, cAA nedelsdama informuoja asmenį, kuriam buvo išduotas pažymėjimas,

apie jos turimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą arba panaikinimą bei nurodo šio sprendimo priėmimo priežastis.25. Gavęs cAA pranešimą apie pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą asmuo, kuriam buvo išduotas

pažymėjimas, per 5 darbo dienas privalo pažymėjimą grąžinti cAA.VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Išduoti pažymėjimai registruojami cAA pažymėjimų apskaitos žurnale ir elektroninėje duomenų bazėje. Registruojant pažymėjimą įrašomas asmens vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, skrydžių vadovo licencijos numeris, galiojimo laikas, išdavimo, grąžinimo datos ir pažymėjimo panaikinimo data. pažymėjimus gavę asmenys pasirašo žurnale.

27. Jeigu praranda pažymėjimą, pažymėjimų turėtojai, nedelsdami ir ne vėliau kaip per 3 dienas, raštu informuoja cAA apie pažymėjimo praradimo faktą bei aplinkybes. cAA per 10 darbo dienų išduoda pažymėjimo dublikatą.

___________________


113

6447 A

smen

, ats

akin

g u

ž sk

rydž

i v

adov

pr

akti

n m

okym

ir g

dži

ver

tini

m,

pažy

mji

m iš

davi

mo

tais

ykli

2

prie

das

D

okum

ento

sud

aryt

ojo

pava

dini

mas

C

ivil

ins

avia

cijo

s ad

min

istr

acij

os d

irek

tori

ui

PR

AŠ

YM

AS

A

SM

EN

S,

AT

SA

KIN

GO

UŽ

SK

RY

DŽ

I V

AD

OV

PR

AK

TIN

MO

KY

M I

R

G

DŽ

I V

ER

TIN

IM, P

AŽ

YM

JIM

UI

GA

UT

I

__

____

____

____

_ (v

ieta

)

____

____

____

___

(dat

a)

Pra

šau

išdu

oti a

smen

s, a

tsak

ingo

už

skry

dži

vad

ov p

rakt

in m

okym

ir g

dži

ve

rtin

im, p

ažym

jim

. V

arda

s ir

pav

ard

__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

S

kryd

ži v

adov

o li

cenc

ijos

Nr.

__

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

____

__

Su

Asm

en,

atsa

king

už

skry

dži

vad

ov p

rakt

in m

okym

ir

gdž

i v

erti

nim

, pa

žym

jim

išda

vim

o ta

isyk

lm

is s

usip

ažin

au.

____

____

____

__

_

____

____

____

____

____

____

____

____

___

(dat

a)

(as

men

s pa

raša

s)

Civ

ilin

s a

via

cijo

s a

dm

inis

tra

cijo

s d

uom

enys

:

Išdu

otas

/ n

eišd

uota

s as

men

s, a

tsak

ingo

už

skry

dži

vad

ov

gdž

i p

rakt

in m

okym

ir

gdž

i

vert

inim

, paž

ymji

mas

Nr.

___

____

__

____

____

_

___

____

____

____

____

____

____

____

____

_

____

____

____

_

(dat

a)

(ga

liot

ojo

CA

A a

tsto

vo v

arda

s, p

avar

d)

(par

ašas

)


114

6448

VALStyBINėS moKESčIų INSpEKcIJoS pRIE LIEtuVoS RESpuBLIKoS FINANSų mINIStERIJoS VIRŠININKo

Į S A K y m A S

DĖL VALSTYBINĖS MOKESčIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2003 M. RUGSĖJO 18 D. ĮSAKYMO NR. V-255 „DĖL KASOS APARATŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2012 m. spalio 24 d. Nr. VA-96Vilnius

p a k e i č i u Kasos aparatų naudojimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 90-4096; 2011, Nr. 25-1243):

1. Išdėstau 14 punktą taip:„14. Registruojant kasos aparatą tVmI, turi būti pateikiamas tinkamai užpildytas registruojamo kasos aparato techninis pasas.

Dėl kasos aparato įregistravimo ar perregistravimo galima kreiptis į bet kurią tVmI taisyklių 15 punkte nurodytais adresais.“2. Išdėstau 16 punktą taip:„16. Jei pasikeičia kasos aparato naudotojas, kasos aparato įrengimo adresas, kasos aparato naudotojo rekvizitai, kasos

aparato paskirtis, kasos aparato techninis pasas turi būti perregistruotas tVmI, išskyrus tvarkos apraše nustatytus atvejus, kai perregistruoti kasos aparato nebūtina.

pasikeitus kasos aparato naudotojo pavadinimui aptarnaujančios įmonės specialistas turi pakeitimą įrašyti techniniame pase. tokiu atveju techninio paso perregistruoti nebūtina.“

3. papildau nauju 40.4 punktu:„40.4. Atsiskaitant vaistinėse ir jų filialuose (toliau – vaistinė), kai naudojami kasos aparatai išduodant (parduodant)

apdraustiesiems vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurių įsigijimo išlaidos arba jų dalis kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (toliau – kompensuojamieji vaistai ir mpp), pagal 3 formos receptų blankus ir 3 formos receptus išimties atvejams (toliau – 3 formos receptas ir 3 formos receptas išimties atvejams), vadovaujantis Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2011, Nr. 129-6122):

40.4.1. išduodant (parduodant) kompensuojamuosius vaistus ir mpp, kasos aparatu turi būti atskirai registruojama už kiekvieną kompensuojamąjį vaistą ir mpp suteikiama kompensacija iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (toliau – kompensacija). Visos vienam pirkėjui už visuose jo pateiktuose 3 formos receptuose ir 3 formos receptuose išimties atvejams nurodytus kompensuojamuosius vaistus ir mpp suteikiamos kompensacijos registruojamos viename kasos aparato kvite.

Jeigu pirkėjas grynaisiais pinigais sumoka kompensuojamųjų vaistų ir mpp nekompensuojamą jų kainos dalį arba kartu su kompensuojamaisiais vaistais ir mpp už grynuosius pinigus perka ir nekompensuojamųjų vaistų bei vaistinių prekių, visi sumokėti grynieji pinigai registruojami antrame kasos aparato kvite. Šiuo atveju kasos aparato kvite pirmiausia registruojamos už kompensuojamuosius vaistus ir mpp sumokėtos nekompensuojamos jų kainų dalys, po to – nekompensuojamųjų vaistų bei vaistinių prekių kainos;

40.4.2. kompensacija registruojama kasos aparatu pagal kasos aparato gamintojo nustatytą procedūrą, skirtą kompensuojamiems vaistams ir mpp pardavimams registruoti (toliau – specialus kasos aparatas).

Jeigu naudojamas nespecialus kasos aparatas, kompensuojama vaisto ir mpp kainos dalis turi būti registruojama naudojant atsiskaitymo negrynaisiais pinigais funkciją (klavišą). Kai vaistinėje naudojamuose kasos aparatuose numatyti keli atsiskaitymo negrynaisiais pinigais būdai (kreditan, čekiais ir panašiai), vaistinės veiklos licencijos turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytiniu įsakymu turi būti nustatyta, kuris iš būdų turi būti naudojamas kompensacijoms registruoti. Šis įsakymas turi būti saugomas kasininko darbo vietoje kartu su techniniu pasu bei Kasos aparato kasos operacijų žurnalu;

40.4.3. kiekviename 3 formos recepte ir 3 formos recepte išimties atvejams, pagal kurį išduotas (parduotas) kompensuojamasis vaistas ir mpp, turi būti pažymėtas unikalus kasos aparato numeris ir kasos aparato kvito eilės numeris. Šie duomenys gali būti žymimi kitoje 3 formos recepto ir 3 formos recepto išimties atvejams pusėje kartu su duomenimis, kurių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka reikalaujama įforminant kompensuojamojo vaisto ir mpp išdavimą;

40.4.4. Kasos aparato kasos operacijų žurnale turi būti pildoma papildoma grafa „Ligonių kasų kompensacijos“, į kurią iš dienos ataskaitos („z“) įrašoma bendra kompensacijos suma;

40.4.5. kompensuojamuosius vaistus ir mpp išduodančių (parduodančių) vaistinių veiklos licencijų turėtojai ar jų įgalioti asmenys privalo pateikti teritorinių ligonių kasų ekspertams, atliekantiems vaistinės patikrinimą, kasos aparato kontrolinę juostą bei Kasos aparato kasos operacijų žurnalą.“

4. Išdėstau 41 punktą taip:„41. Individualia veikla besiverčiantis gyventojas gali naudoti tik tVmI jo vardu įregistruotą kasos aparatą, išskyrus

taisyklių 47 ir 48 punktuose nustatytus atvejus. Kai kasos aparatą naudoja gyventojai, veikiantys jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, kasos aparatas registruojamas vieno iš partnerių vardu, įregistruotą kasos aparatą prekybos veikloje gali

6448


115

6448–6450

naudoti visi partneriai. Gyventojas dėl kasos aparato įregistravimo tVmI turi kreiptis į tą aptarnaujančią įmonę, kuriai išduotas sertifikatas, leidžiantis atlikti registruojamo kasos aparato modelio techninės priežiūros ir remonto darbus.“

VIRŠININKAS moDEStAS KASELIAuSKAS

SuDERINtALietuvos Respublikos finansų ministerijos2012 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. (14.18-03)-5K-6K-1207943

___________________

LIEtuVoS DARBo BIRŽoS pRIE SocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStERIJoS DIREKtoRIAuS

Į S A K y m A S

DĖL LIETUVOS DARBO BIRŽOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2012 M. LIEPOS 23 D. ĮSAKYMO NR. V-377 „DĖL PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJŲ, KURIE TEIKIA PROFESINIO MOKYMO PASLAUGAS BEDARBIAMS IR ĮSPĖTIEMS APIE ATLEIDIMĄ IŠ DARBO DARBUOTOJAMS PAGAL FORMALIOJO PROFESINIO MOKYMO PROGRAMAS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAPILDYMO


p a p i l d a u profesinio mokymo teikėjų, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams pagal formaliojo profesinio mokymo programas, sąrašą, patvirtintą Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-377 „Dėl profesinio mokymo teikėjų, kurie teikia profesinio mokymo paslaugas bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbuotojams pagal formaliojo profesinio mokymo programas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 89-4677), šiomis eilutėmis:

75. 190804742 Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras76. 111961649 Viešoji įstaiga Kauno mechanikos mokykla77. 121652188 uAB „VISAGALIS“78. 135267672 NAcIoNALINė ŠALtININKų ASocIAcIJA

DIREKtoRIuS VIDAS ŠLEKAItIS__________________

VALStyBINėS KELIų tRANSpoRto INSpEKcIJoSpRIE SuSISIEKImo mINIStERIJoS VIRŠININKo

Į S A K y m A S

DĖL VEŽĖJŲ PRAŠYMŲ TARPININKAUTI GAUNANT DAUGKARTINES VIzAS PATEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2012 m. spalio 31 d. Nr. 2B-411Vilnius

1. t v i r t i n u Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo tvarkos aprašą (pridedama).2. p r i p a ž į s t u netekusiais galios:2.1. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 6 d. įsakymą

Nr. 2B-124 „Dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo taisyklių“ (Žin., 2004, Nr. 80 -2872);2.2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. vasario 2 d. įsakymą

Nr. 2B-33 „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 2B-124 „Dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 18-593);

2.3. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 2B-502 „Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 2B-124 „Dėl Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo taisyklių“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 6-282).

3. Šis įsakymas nustatyta tvarka skelbiamas „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje.

INSpEKcIJoS VIRŠININKAS VIDmANtAS ŽuKAuSKAS___________________

6450

6449


116

6450–6451

pAtVIRtINtAValstybinės kelių transporto inspekcijosprie Susisiekimo ministerijos viršininko2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2B-411

VEŽĖJŲ PRAŠYMŲ TARPININKAUTI GAUNANT DAUGKARTINES VIzAS PATEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vežėjų prašymų tarpininkauti gaunant daugkartines vizas pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato vežėjų prašymų tarpininkauti gaunat Baltarusijos Respublikos daugkartines vizas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės laikinojo susitarimo dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Žin., 2003, Nr. 1-1) 5 straipsnio 2 dalies b punktą pateikimo tvarką.

2. Šiuo Aprašu privalo vadovautis vežėjai, pateikiantys Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) prašymus tarpininkauti gaunant Aprašo 1 punkte nurodytas vizas vežėjo autobusų, vežančių keleivius su Baltarusijos Respublikos kompetentinga įstaiga suderintais tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, ekipažų nariams.

3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (Žin., 1996, Nr. 119-2772).

II. PRAŠYMŲ PATEIKIMO TVARKA

4. Vežėjai, pageidaujantys autobusų ekipažų nariams gauti Baltarusijos Respublikos daugkartines vizas, Inspekcijai turi pateikti laisvos formos prašymą tarpininkauti gaunant Baltarusijos Respublikos daugkartines vizas (toliau – prašymas).

5. prašymai Inspekcijai teikiami Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 2B-217 (Žin., 2009, Nr. 70-2887; 2010, Nr. 119-6092), nustatyta tvarka.

6. Vežėjai prašyme turi nurodyti autobuso ekipažų narių vardus ir pavardes, gimimo datas, galiojančių pasų numerius, gyvenamąsias vietas, vežėjo įmonėje užimamas pareigas, maršruto numerį ir pavadinimą, kuriuo vyks autobuso ekipažo narys.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

7. Inspekcija, gavusi vežėjo prašymą, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje pateikia prašymą išduoti nurodytiems autobusų ekipažų nariams daugkartines vizas. Kitus dokumentus, reikalingus gauti vizą, ambasadai pateikia pats vežėjas. Inspekcija neatsako už tai, jei ambasada prašyme nurodytam asmeniui atsisako išduoti vizą.

8. Nustačius, kad vežėjo pateiktame prašyme trūksta reikiamos informacijos arba ji yra neteisinga, prašymas ambasadai neteikiamas. Apie tai vežėjas informuojamas raštu nurodant trūkumus per 10 darbo dienų nuo jo prašymo gavimo datos.

___________________

StuDIJų KoKyBėS VERtINImo cENtRo DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S

DĖL VYKDOMOS STUDIJŲ PROGRAMOS AKREDITAVIMO

2012 m. spalio 31 d. Nr. SV6-51Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4083; 2011, Nr. 100-4702) 2 punktu, šiuo įsakymu patvirtinto Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 27 punktu bei remdamasis studijų programos išorinio vertinimo išvadomis ir aukštosios mokyklos pateiktu prašymu akredituoti studijų programą:

1. A k r e d i t u o j u Vilniaus universiteto vykdomą studijų programą Edukologija (valstybiniai kodai – 62607S119, 621X20002) iki 2015 m. liepos 1 d.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

DIREKtoRIuS ARtŪRAS GREBLIAuSKAS__________________

6451


117

6452–6453

StuDIJų KoKyBėS VERtINImo cENtRo DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S

DĖL VYKDOMŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ AKREDITAVIMO

2012 m. spalio 31 d. Nr. SV6-52Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. ISAK-1652 „Dėl Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 96-4083; 2011, Nr. 100-4702) 2 punktu, šiuo įsakymu patvirtinto Studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo 27 punktu bei remdamasis studijų programų išorinio vertinimo išvadomis ir aukštosios mokyklos pateiktais prašymais akredituoti studijų programas:

1. A k r e d i t u o j u šias studijų programas (pagal priedą).2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

DIREKtoRIuS ARtŪRAS GREBLIAuSKAS__________________

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. SV6-52priedas

AKREDITUOTOS STUDIJŲ PROGRAMOS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITISValstybiniai kodai Studijų programa Aukštoji mokykla Akredituota iki61204S109, 612L10004 Finansų ekonomika mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S110, 621L10009 Finansų rinkos mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S109, 621L10010 Viešojo sektoriaus ekonomika mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S103, 621L31001 Gerovės sociologija mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.62404S105, 628L31001 Lyginamoji socialinė politika ir gerovė mykolo Romerio universitetas 2018 m. rugpjūčio 31 d.

__________________

LIKVIDuoJAmoS SocIALINėS GLoBoS ĮStAIGų ADmINIStRAVImo tARNyBoSpRIE SocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStERIJoS LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKo

Į S A K y m A S

DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PADĖJĖJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMŲ TVIRTINIMO

2012 m. spalio 29 d. Nr. V(4)-81Vilnius

Vadovaudamasis Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 „Dėl Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos bei Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1569; 2011, Nr. 2-79), 23 punktu,

t v i r t i n u:1. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą „periodiniai mokymai socialinių darbuotojų padėjėjams,

dirbantiems su proto ir psichikos negalia turinčiais asmenimis socialinės globos įstaigoje“, suteikiant kodą 296276284 (rengėjas – Jotainių socialinės globos namai).

2. Socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programą „Efektyvaus bendravimo su skirtingomis socialinio darbo klientų grupėmis įgūdžių ugdymas“, suteikiant kodą 296276285 (rengėjas – viešoji įstaiga Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“).

LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKAS ALVyDAS puoDŽIuKAS____________________

6452

6453


118

6454–6455

LIKVIDuoJAmoS SocIALINėS GLoBoS ĮStAIGų ADmINIStRAVImo tARNyBoSpRIE SocIALINėS ApSAuGoS IR DARBo mINIStERIJoS LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKo

Į S A K y m A S

DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO PROGRAMŲ TVIRTINIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. V(4)-84Vilnius

Vadovaudamasis Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92 (Žin., 2006, Nr. 43-1569, Nr. 86-3375; 2007, Nr. 53-2065; 2008, Nr. 134-5219; 2011, Nr. 2-79), 45 punktu, Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V(4)-33 (Žin., 2011, Nr. 38-1848), 21 punktu,

t v i r t i n u:1. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Viešųjų ryšių valdymo strateginiai pagrindai socialines paslaugas

teikiančiose organizacijose“, suteikiant kodą 596870849 (rengėjas – VšĮ Socialinių inovacijų studija).2. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai“, suteikiant kodą

596870850 (rengėjas – VšĮ Socialinių inovacijų studija).3. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Kūrybiškumas socialiniame darbe“, suteikiant kodą 596870851

(rengėjas – Šiaulių miesto savivaldybės dienos socialinės globos centras „Goda“).4. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Asmenų su funkciniais sutrikimais socialinė integracija

panaudojant universalaus dizaino principus“, suteikiant kodą 596870852 (rengėjas – VšĮ Socialinių inovacijų studija).5. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „Bendravimas su klientais socialiniame darbe: konfliktų valdymas

ir streso įveika“, suteikiant kodą 596870853 (rengėjas – viešoji įstaiga Valakupių reabilitacijos centras).6. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programą „motyvacija pokyčiams: motyvuojamojo pokalbio metodas“,

suteikiant kodą 596870854 (rengėjas – viešoji įstaiga Valakupių reabilitacijos centras).

LIKVIDAcINėS KomISIJoS pIRmININKAS ALVyDAS puoDŽIuKAS____________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS GENERALINIo pRoKuRoRoĮ S A K y m A S

DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROKURORŲ SPECIALIzACIJOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE IR IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS PATVIRTINIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. I-318Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 1994, Nr. 81-1514; 2003, Nr. 42-1919; 2008, Nr. 81-3173; 2011, Nr. 91-4333) 14 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi:

1. t v i r t i n u Rekomendacijas dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams (toliau – Rekomendacijos).

2. N u s t a t a u, kad Rekomendacijų 13 punkte nurodyti teisės aktai turi būti parengti, o jų kopijos Generalinės prokuratūros personalo ir teisės skyriui pateiktos iki 2012 m. lapkričio 30 d.

3. p r i p a ž į s t u netekusiais galios:3.1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. I-65 „Dėl prokurorų specializacijos

baudžiamajame procese nuostatų patvirtinimo“;3.2. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. I-181 „Dėl Lietuvos Respublikos

generalinio prokuroro 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-65 „Dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.

4. p a v e d u Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriui paskelbti Rekomendacijas prokuratūros interneto svetainėje, o Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui – „Valstybės žiniose“.

5. Nustatyta tvarka su įsakymu supažindinti Generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų prokurorus, valstybės tarnautojus ir darbuotojus.

GENERALINIS pRoKuRoRAS DARIuS VALyS____________________

6454

6455


119

6455

pAtVIRtINtALietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. I-318

REKOMENDACIJOSDĖL PROKURORŲ SPECIALIzACIJOS BAUDŽIAMAJAME PROCESE

IR IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS


1. Rekomendacijos dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams (toliau – Rekomendacijos) nustato Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir jų padalinių prokurorų specializacijas baudžiamajame procese, Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir jų padalinių vyriausiųjų prokurorų pareigas, susijusias su prokurorų specializacijos įgyvendinimu ir ikiteisminių tyrimų paskirstymu prokurorams, besispecializuojančių prokurorų teises ir pareigas.

2. Rekomendacijomis siekiama didinti prokurorų proceso veiklos efektyvumą, sudaryti prielaidas tikslingiau kelti kvalifikaciją, veiksmingiau formuoti bendrą praktiką ir nustatyti aiškias bylų paskirstymo prokurorams taisykles, mažinti korupcijos pasireiškimo riziką.

3. prokurorų specializacija baudžiamajame procese nustatoma prokurorui pagal kompetenciją atliekant, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, vykdant ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų atliekamų baudžiamojo proceso veiksmų kontrolę, palaikant valstybinį kaltinimą, kontroliuojant nuosprendžių ir nutarčių vykdymą baudžiamosiose bylose pagal atskiras nusikalstamas veikas ar jų rūšis, kitas susijusias nusikalstamas veikas.

II. PROKURORŲ SPECIALIzACIJOS

4. prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų darbo vietose (pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau – Kompetencijos nuostatai) apylinkės prokuratūros prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose) yra šios:

4.1. nepilnamečių justicija (įtariamieji nepilnamečiai ir nukentėję nuo fizinio ir psichinio smurto mažamečiai);4.2. organizuoti Karo policijos pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių

veiklos teritorijoje yra Karo policijos įgulų tyrėjų darbo vietos);4.3. organizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –

Valstybės sienos apsaugos tarnyba) pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo vietos);

4.4. organizuoti pataisos namų pareigūnų atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti (prokuratūroms, kurių veiklos teritorijoje yra pataisos namai).

5. prokurorų specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros centrinėje buveinėje (pagal Kompetencijos nuostatus apylinkės prokuratūros prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose) yra šios:

5.1. transporto priemonių pagrobimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalis (kai nusikalstamos veikos objektas automobilis), 3061 straipsnis);

5.2. nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK 196–1982 straipsniai);5.3. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis

ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259–268 straipsniai);5.4. nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei, prekių ir paslaugų ženklams (BK 191–195, 204 straipsniai);5.5. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei (BK 169–171 straipsniai).6. prokurorų specializacijos, nurodytos Rekomendacijų 5.1–5.5 punktuose, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros

prokurorų kitose darbo vietose paprastai nenustatomos, tačiau motyvuotu apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymu ir generalinio prokuroro sprendimu gali būti daromos išimtys.

7. prokurorų specializacija apygardos prokuratūros specializuotuose skyriuose – nepilnamečių justicija (įtariamieji nepilnamečiai ir nukentėję nuo smurto ir seksualinės prievartos mažamečiai) ir tarptautinis susižinojimas baudžiamosiose bylose.

8. Kitos prokurorų specializacijos (toliau – kitos specializacijos) nustatomos pagal Rekomendacijų 4–7 punktuose nustatytoms specializacijoms nepriskirtus BK skyrius, straipsnius ar jų dalis.

9. Kitos specializacijos nustatomos laikantis tokių principų:9.1. vienai specializacijai priskiriamos nusikalstamos veikos, turinčios kuo daugiau tų pačių nusikalstamos veikos požymių;9.2. skirtingoms specializacijoms negali būti priskiriamos tos pačios veikos;9.3. nusikalstamų veikų, priskirtų vienai specializacijai, skaičius nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamų veikų tyrimo

sudėtingumą, prokurorų skaičių ir jiems tenkantį darbo krūvį;9.4. dviem ar daugiau prokurorų ta pati specializacija nustatoma tik tuo atveju, jeigu jai priskiriamos viename

BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos;9.5. apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros (jos padalinio) veiklos teritorijoje, jos dalyje ar prokurorų darbo

vietoje vienam prokurorui galima pavesti organizuoti visus kitoms specializacijoms nepriskirtus ikiteisminius tyrimus.10. Kitos specializacijos gali būti nustatomos ir pagal nusikalstamos veikos subjektą, objektą ar kitus požymius.


120

6455

11. Kitos specializacijos gali būti nustatomos visai apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros (jos padalinio) veiklos teritorijai ar jos daliai.

12. prokurorų specializacijos Generalinėje prokuratūroje yra šios:12.1. Baudžiamojo persekiojimo departamente:12.1.1. nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai;12.1.2. nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;12.1.3. nusikaltimai žmogaus gyvybei;12.1.4. nusikaltimai žmogaus sveikatai;12.1.5. nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei;12.1.6. nusikaltimai žmogaus laisvei;12.1.7. nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;12.1.8. nusikalstamos veikos nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;12.1.9. prekyba žmonėmis ir išnaudojimas priverstiniam darbui, įtraukimas į prostituciją ir pelnymasis iš kito asmens

prostitucijos (BK 147, 1471, 157, 307, 308 straipsniai);12.1.10. nusikalstamos veikos asmens garbei ir orumui;12.1.11. nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai;12.1.12. nusikaltimai asmens privataus gyvenimo neliečiamumui;12.1.13. nusikalstamos veikos asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei;12.1.14. nusikaltimai asmenų rinkimų teisėms ir Lietuvos Respublikos prezidento, Seimo, Europos parlamento bei

savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai;12.1.15. nusikalstamos veikos asmens socialinėms teisėms;12.1.16. sukčiavimo pobūdžio nusikalstamos veikos (BK 179, 182, 183, 184, 186 straipsniai);12.1.17. kitos veikos nuosavybei ir turtiniams interesams ( BK 178, 180, 181, 185, 187, 188 straipsniai)12.1.18. sukčiavimas neteisėtai užvaldant pridėtinės vertės mokestį;12.1.19. Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga;12.1.20. nusikalstamos veikos, susijusios su transporto priemonių pasisavinimu;12.1.21. neteisėtas praturtėjimas (BK 1891straipsnis);12.1.22. nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei;12.1.23. nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui;12.1.24. nusikalstamos veikos ekonomikai ir verslo tvarkai;12.1.25. kontrabanda, muitinės apgaulė, neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos, neteisėtas

disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis;12.1.26. nusikalstamos veikos finansų sistemai;12.1.27. netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine

mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 214–215 straipsniai);

12.1.28. nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas (BK 216 straipsnis);12.1.29. netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 straipsnis);12.1.30. teisėsaugos institucijų pareigūnų įgaliojimų viršijimas panaudojant smurtą;12.1.31. nusikalstamos veikos teisingumui;12.1.32. nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar

radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga;12.1.33. nusikalstamos veikos aplinkai ir žmonių sveikatai;12.1.34. nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui;12.1.35. nusikalstamos veikos viešajai tvarkai;12.1.36. nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai;12.1.37. nusikalstamos veikos valdymo tvarkai;12.1.38. nusikalstamos veikos valdymo tvarkai, susijusios su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu;12.1.39. nusikalstamos veikos dorovei;12.1.40. nusikalstamos veikos mirusiojo atminimui;12.1.41. nusikalstamos veikos krašto apsaugos tarnybai;12.1.42. nepilnamečių justicija;12.1.43. tarptautinis susižinojimas baudžiamosiose bylose;12.2. organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente:12.2.1. organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų padaryti nusikaltimai;12.2.2. korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;12.2.3. nusikalstamos veikos viešųjų pirkimų srityje;12.2.4. nusikaltimai visuomenės saugumui;12.2.5. neteisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta;12.2.6. nusikalstamos veikos, susijusios su įslaptinta informacija;12.2.7. operatyvinių veiksmų teisėtumo kontrolė.


121

6455

13. prokurorams specializacijas ne rečiau kaip kartą per metus, vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis ir atsižvelgdamas į padalinio kompetenciją, organizuojamų ikiteisminių tyrimų skaičių, nusikalstamų veikų kvalifikavimą, prokurorų skaičių, nustato nurodymu Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiasis prokuroras ir įsakymu – apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Įsakymo ar nurodymo kopija pateikiama Generalinės prokuratūros personalo ir teisės skyriui.

III. IKITEISMINIŲ TYRIMŲ PASKIRSTYMO PROKURORAMS TVARKA

14. Ikiteisminiai tyrimai prokurorams paskirstomi atsižvelgiant į:14.1. nusikalstamos veikos padarymo vietą;14.2. nusikalstamų veikų kvalifikavimą;14.3. prokurorų darbo vietą ir jų aptarnaujamą teritoriją;14.4. apygardų prokuratūrų padalinių ar prokurorų kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo įstaigas;14.5. prokurorams priskirtas specializacijas.15. Ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, padarytų apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, atsižvelgiant į

Kompetencijos nuostatų nustatytą apygardų prokuratūrų padalinių kompetenciją, paskiriami atitinkamam apygardos prokuratūros padaliniui.

16. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros, jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ar jų įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Rekomendacijomis ir Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro nurodymu ar apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu dėl specializacijų nustatymo, paskiria organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti prokurorui, padarydamas atitinkamas žymas Dokumentų valdymo sistemoje (DVS) ir Informacinėje prokuratūros sistemoje (IpS).

17. Jei ikiteisminis tyrimas patenka į Rekomendacijų 4.1–4.4 punktuose nurodytą specializaciją, kitą pagal nusikaltimo objektą ar subjektą nustatytą specializaciją ir kitą specializaciją, jis turi būti paskiriamas prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4.1–4.4 punkte nurodyta specializacija, ar prokurorui, kuriam specializacija priskirta pagal nusikaltimo objektą ar subjektą. Jei ikiteisminis tyrimas patenka į Rekomendacijų 4.1 ir 7 punktuose numatytą ir kitą specializaciją, jis turi būti paskiriamas prokurorui, kuriam priskirta Rekomendacijų 4.1 ar 7 punktuose nurodyta specializacija.

18. Kai pradėjus vieną ikiteisminį tyrimą tiriamos kelios skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos skirtingoms specializacijoms, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti pavedama prokurorui, kuriam priskirta specializacija dėl sunkesnės nusikalstamos veikos.

19. Kai pradėjus vieną ikiteisminį tyrimą tiriamos dvi ar daugiau vienodo sunkumo nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos skirtingoms specializacijoms, organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti perduodama prokurorų sutarimu arba Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros, jos padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu.

20. Kai atitinkamą apygardos prokuratūros veiklos teritorijos dalį ar ikiteisminio tyrimo įstaigą aptarnauja du ir daugiau prokurorų, kuriems nustatyta ta pati specializacija, ikiteisminis tyrimas jiems paskiriamas vadovaujantis iš anksto apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pasirinkta ir įsakymu nustatyta tvarka: kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui priskiriant atitinkamą iš eilės registruotų 100 ikiteisminių tyrimų numerių intervalo dalį arba nustatant, kad kiekvienam tos pačios specializacijos prokurorui būtų skiriama po vieną ar kelis iš eilės registruotus tai specializacijai priskirtinus ikiteisminius tyrimus.

21. Ikiteisminiai tyrimai dėl apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros veiklos teritorijoje padarytų nusikalstamų veikų, priskirtinų Rekomendacijų 5.1–5.5 punktuose nurodytoms specializacijoms, paskiriami atitinkamos specializacijos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros centrinės buveinės prokurorui, neatsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietą, paisant Rekomendacijų 6 punkto nuostatų.

22. Išimtiniais atvejais, kai priskirtasis prokuroras negali dalyvauti procese dėl atostogų, komandiruotės, ligos ar kitų priežasčių, Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) gali pavesti organizuoti ikiteisminius tyrimus ir jiems vadovauti ar palaikyti valstybinį kaltinimą kitam prokurorui.

23. Siekiant suvienodinti prokurorų darbo krūvį ar dėl kitų svarbių priežasčių, ikiteisminiai tyrimai prokurorams Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros ar jos padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) motyvuota rezoliucija gali būti skirstomi neatsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas ir Generalinės prokuratūros padalinių, apygardų vyriausiųjų prokurorų nustatytą ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams tvarką.

IV. PROKURORŲ TEISĖS IR PAREIGOS ĮGYVENDINANT SPECIALIzACIJĄ

24. Generalinės prokuratūros padalinio, apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, įgyvendindamas prokurorų specializaciją baudžiamajame procese, pagal kompetenciją:

24.1. nustato, kiek prokurorų ir kurie specializuosis pagal Rekomendacijų 4–7 punktuose nustatytas specializacijas;24.2. nustato kitas specializacijas ir jas priskiria prokurorams vadovaudamasis Rekomendacijų 8–11 punktuose nurodytais

principais;24.3. imasi organizacinių priemonių užtikrinti, kad besispecializuojantis prokuroras, atlikęs ar organizavęs ikiteisminį

tyrimą ir jam vadovavęs, palaikytų ir valstybinį kaltinimą;24.4. užtikrina, kad besispecializuojančio prokuroro darbo krūvis atitiktų vidutinį darbo krūvį, tenkantį kitam Generalinės

prokuratūros padalinio ar apygardos prokuratūros prokurorui;24.5. nustato besispecializuojančių prokurorų laikino pavadavimo tvarką.


122

6455–6456

25. Apygardos prokuratūros prokuroras, besispecializuojantis pagal nusikalstamas veikas:25.1. nagrinėja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlieka, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam

vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, nagrinėja skundus dėl proceso veiksmų Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;25.2. Generalinės prokuratūros padalinio ar apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavedimu teikia informaciją

apie tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo problematiką, pasiūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;

25.3. savarankiškai kelia kvalifikaciją, domisi priskirtos specializacijos nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo teismuose praktika, informuoja Generalinę prokuratūrą apie kilusias ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo palaikymo problemas.

26. Generalinės prokuratūros prokuroras, besispecializuojantis pagal nusikalstamas veikas:26.1. nagrinėja skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlieka, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir

jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą, dalyvauja nagrinėjant skundus kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose dėl tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;

26.2. bylose dėl tam tikrai specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų vykdo aukštesniojo prokuroro funkcijas Kompetencijos nuostatų nustatyta tvarka;

26.3. organizuoja pasitarimus su besispecializuojančiais apygardų prokuratūrų prokurorais, siekiant nustatyti specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo problematiką, surinkti siūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;

26.4. kaupia, apibendrina ir analizuoja specializacijai priskirtų nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo problematiką, teikia siūlymus dėl proceso ir organizacinės veiklos tobulinimo, norminių teisės aktų rengimo ir keitimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo, kitais su specializacijos įgyvendinimu susijusiais klausimais;

26.5. teikia konsultacijas, metodinę pagalbą proceso veiklos klausimais prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams;26.6. rengia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijų, norminių teisės aktų, aiškinamųjų raštų dėl

baudžiamojo proceso veiklos projektus, atlieka apibendrinimus;26.7. teikia išvadas ir siūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su specializacijai priskirtomis nusikalstamomis

veikomis;26.8. dalyvauja apygardų prokuratūrų prokurorų kvalifikacijos kėlimo procese (skaito pranešimus seminaruose, organizuoja

diskusijas, pasitarimus, prireikus pasitelkia atitinkamų sričių specialistus).

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų besispecializuojančių prokurorų vardai ir pavardės skelbiami prokuratūros intranete.

28. prokurorų specializacijos kiekvienais metais peržiūrimos ir gali būti keičiamos atsižvelgiant į nusikalstamumo struktūrą ir dinamiką, kitus svarbius veiksnius, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas prioritetines prokuratūros veiklos sritis.

____________________

NARKotIKų, tABAKo IR ALKoHoLIo KoNtRoLėS DEpARtAmENto DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S

DĖL SAUGIŲJŲ DOKUMENTŲ BLANKŲ NAUDOJIMO, IŠDUODANT LICENCIJAS, LICENCIJŲ PAPILDOMĄ LAPĄ, LICENCIJŲ PIRMĄ PRIEDĄ, LICENCIJŲ PIRMO PRIEDO PAPILDOMĄ LAPĄ, LICENCIJŲ ANTRĄ PRIEDĄ, LICENCIJŲ ANTRO PRIEDO PAPILDOMĄ LAPĄ, LICENCIJŲ TREčIĄ PRIEDĄ, LICENCIJŲ TREčIO PRIEDO PAPILDOMĄ LAPĄ, JAS PAPILDANT, PATIKSLINANT IR IŠDUODANT LICENCIJŲ DUBLIKATUS

2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. t1-277Vilnius

Atsižvelgdamas į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisijos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 32-10 („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 70-650) „Dėl dokumentų blankų ir keleivinio transporto bilietų priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir polygiui“:

1. N u r o d a u:1.1. Išduodant licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijas verstis didmenine prekyba alumi,

alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, licencijas verstis didmenine prekyba nedenatūruotu etilo alkoholiu, licencijas verstis didmenine prekyba denatūruotu etilo alkoholiu, licencijas verstis didmenine prekyba etilo alkoholio turinčiomis žaliavomis, licencijas verstis didmenine prekyba nemaistiniais alkoholiniais tirpalais su kvapiųjų medžiagų priedais, licencijas verstis didmenine prekyba maistiniais alkoholiniais tirpalais su kvapiųjų medžiagų priedais, alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos

6456


123

6456

licencijas, alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, gamybos licencijas, alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, gamybos licencijas, licencijas verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, licencijas verstis tabako gaminių gamyba toliau – Licencija), jas papildant, patikslinant, išduodant šių licencijų dublikatus, naudoti saugiųjų dokumentų blankus.

1.2. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotos Licencijos papildomos ar patikslinamos, kai įrašomi sandėlių, gamybos vietų adresai, produkcijos kodai ir pavadinimai, vadovaujantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. t1-182 „Dėl licencijų, licencijų papildomo lapo, licencijų pirmo priedo, licencijų pirmo priedo papildomo lapo, licencijų antro priedo, licencijų antro priedo papildomo lapo, licencijų trečio priedo, licencijų trečio priedo papildomo lapo blankų privalomųjų formų, teksto ir rekvizitų patvirtinimo“(Žin., 2011, Nr. 93-4432) ir naudojant saugiųjų dokumentų blankus.

1.3. Jei Licencija pildoma ar patikslinama, kai įrašomi sandėlių, gamybos vietų adresai, produkcijos kodai ir pavadinimai, išduodamas Licencijos papildomas lapas, Licencijos pirmas priedas arba Licencijos pirmo priedo papildomas lapas, Licencijos antras priedas arba Licencijos antro priedo papildomas lapas, Licencijos trečias priedas arba Licencijos trečio priedo papildomas lapas. Licencijos papildomų lapų numeravimo eilė tęsiama.

1.4. Jei Licencija tikslinama išbraukiant sandėlių, gamybos vietos adresus, keičiant joje nurodytą įmonės buveinę, teisinę formą, pavadinimą ar įmonės kodą (kai suteikiamas naujas kodas) arba keičiant kitus tiesiogiai nuo įmonės nepriklausančius Licencijos rekvizitus (toliau – rekvizitai), iš Licencijos, Licencijos papildomo lapo, Licencijos pirmo priedo arba Licencijos pirmo priedo papildomo lapo, Licencijos antro priedo arba Licencijos antro priedo papildomo lapo, Licencijos trečio priedo arba Licencijos trečio priedo papildomo lapo, išbraukiami tikslinami rekvizitai, o kitoje Licencijos arba Licencijos papildomo lapo, Licencijos pirmo priedo arba Licencijos pirmo priedo papildomo lapo, Licencijos antro priedo arba Licencijos antro priedo papildomo lapo, Licencijos trečio priedo arba Licencijos trečio priedo papildomo lapo pusėje, nurodomas Licencijos patikslinimo pagrindas.

2. p r i p a ž į s t u netekusiais galios:2.1. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m.

balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1S-211 „Dėl licencijos verstis tabako gaminių gamyba formos nustatymo“ („Informaciniai pranešimai“, 2004, Nr. 34-387).

2.2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. t1-125 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-211 „Dėl licencijos verstis tabako gaminių gamyba formos nustatymo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 44-395).

2.3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. t1-164 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-211 „Dėl licencijos verstis tabako gaminių gamyba formos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 76-3705).

2.4. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 1S-366 „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijų formų nustatymo“ („Informaciniai pranešimai“, 2004, Nr. 53-537).

2.5. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. t1-74 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 1S-366 „Dėl alkoholio produktų gamybos licencijų formų nustatymo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 39-352).

2.6. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. t1-63 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1S-210 „Dėl licencijos verstis didmenine prekyba tabako gaminiais formos nustatymo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 36-325).

2.7. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. t1-66 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijų verstis didmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 37-332).

2.8. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. t1-222 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. t1-66 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijų verstis didmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, licencijų verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, išskyrus alkoholinius gėrimus, papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 66-634).

2.9. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. t1-67 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 38-348).

2.10. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. t1-220 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. t1-67 „Dėl


124

6456–6457

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis didmenine prekyba tabako gaminiais papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 66-632).

2.11. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. t1-124 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų alkoholio produktų gamybos licencijų papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 44-394).

2.12. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. t1-221 „Dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. t1-124 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų alkoholio produktų gamybos licencijų papildymo, patikslinimo ir dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ („Informaciniai pranešimai“, 2011, Nr. 66-633).

2.13. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. t1-198 „Dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotų licencijų verstis tabako gaminių gamyba papildymo, patikslinimo ir licencijų dublikatų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 98-4653).

3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. spalio 9 d.

DIREKtoRIuS zENIuS mARtINKuS____________________

NARKotIKų, tABAKo IR ALKoHoLIo KoNtRoLėS DEpARtAmENto DIREKtoRIAuSĮ S A K y m A S

DĖL INFORMACIJOS APIE ĮMONIŲ, EUROPOS JURIDINIŲ ASMENŲ IR JŲ FILIALŲ, UŽSIENIO JURIDINIŲ ASMENŲ ATSTOVYBIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE IMPORTUOTUS ALKOHOLIO PRODUKTUS (IŠSKYRUS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLĮ) TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2012 m. spalio 30 d. Nr. t1-307Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548; 2012, Nr. 78-4025) 13 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 63-2265; 2012, Nr. 102-5184) 1 punktu,

t v i r t i n u Informacijos apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

DIREKtoRIuS zENIuS mARtINKuS

SuDERINtAmuitinės departamentoprie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos2012 m. spalio 17 d. raštu Nr. (17.2/3)3B-10791

__________________

pAtVIRtINtANarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. t1-307

INFORMACIJOS APIE ĮMONIŲ, EUROPOS JURIDINIŲ ASMENŲ IR JŲ FILIALŲ, UŽSIENIO JURIDINIŲ ASMENŲ ATSTOVYBIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE IMPORTUOTUS

ALKOHOLIO PRODUKTUS (IŠSKYRUS ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS ETILO ALKOHOLĮ) TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

1. Informacijos apie įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų, užsienio juridinių asmenų atstovybių Lietuvos Respublikoje importuotus alkoholio produktus (išskyrus žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) teikimo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) nustato informacijos apie alkoholio produktų, t. y. alkoholinių gėrimų (kodai pagal Europos Bendrijos Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 1987 m. liepos 23 d. tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (oL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 2 tomas, p. 382) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 155/2012 (oL 2012, L 50, p.1) –

6457


125

6457–6458

2203, 2204, išskyrus 2204 30, 2205-2208, išskyrus 2207, 2208 20 40, ex2208 90 69, nedenatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – ex2207 10 00, ex2208 90 91, ex2208 90 99), denatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – ex2207 20 00), maistinių alkoholinių tirpalų su kvapiųjų medžiagų priedais (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – ex2103 90 30, 2106 90 20, 3302 10 10, ex3302 10 40, ex3302 10 90), nemaistinių alkoholinių tirpalų su kvapiųjų medžiagų priedais (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 3302 90 10), etilo alkoholio turinčių žaliavų (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2204 29, 2204 30, 2205 90, 2206 00 81, 2206 00 89, 2208 20 40, 2208 20 62, 2208 20 64, 2208 20 86, 2208 20 87, 2208 20 89, 2208 30 19, 2208 30 49, 2208 30 69, 2208 30 79, 2208 30 88, 2208 40 51, 2208 40 91, 2208 40 99, 2208 50 19, 2208 50 99, 2208 60 19, 2208 60 99, 2208 70 90, 2208 90 19, 2208 90 38, 2208 90 71–2208 90 78), importą (toliau – Duomenys) Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau – Departamentas) pateikimą, teikimo būdą, teikiamų duomenų saugos reikalavimus.

2. tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548); Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 73-2517); Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243).

3. Departamentui duomenis teikia muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – muitinės departamentas).

4. Duomenys teikiami pagal Duomenų teikimo sutartį, sudarytą tarp muitinės departamento ir Departamento, kurioje numatomos esminės sąlygos duomenų teikimui: teikiamų duomenų apimtys, jų naudojimo tikslas, teikiamų dokumentų formatas, teikimo terminai, informavimo apie klaidų ištaisymą tvarka ir terminai.

5. Duomenų teikimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (2011, Žin., 163-7739), pasirašant arba keičiant esančią duomenų teikimo sutartį.

__________________

IX skyrius. KOLEGIALIŲ INSTITUCIJŲ NORMINIAI TEISĖS AKTAILIEtuVoS RESpuBLIKoS VALStyBINėS KuLtŪRoS pAVELDo KomISIJoS

S p R E N D I m A S

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ IŠSAUGOJIMUI IR PRITAIKYMUI

2012 m. rugsėjo 28 d. Nr. S-1(6.2.-175)Vilnius

Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Komisija) 2012-09-07 išvažiuojamajame posėdyje apžiūrėjo Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lėšomis pilnai ar dalinai tvarkomas ir pritaikomas turizmui paežerių, Gelgaudiškio ir zyplių dvarų sodybas bei panemunės pilį, taip pat Daubą, vad. Velnio duobe.

Komisija, įvertinusi kultūros paveldo objektuose atliktus darbus, konstatuoja, kad šių pastatų ir jų aplinkos fizinė būklė iš esmės pagerėjo, išryškinta bei atskleista dauguma šio paveldo vertingųjų savybių. Atlikti didelės apimties avarinės būklės pašalinimo, restauravimo, konservavimo, pritaikymo, atkūrimo darbai. ypač kokybiškai restauruoti panemunės pilies rūmų fasadai ir bokštai, jų išorės sgrafitinis tinkas, zyplių dvaro rūmų interjeras. Iš esmės pasikeitė panemunės pilies, paežerių, Gelgaudiškio ir zyplių dvarų sodybų naudojimas – jose jau vyksta kultūros ir vietos bendruomenių renginiai. Kultūros vertybių registre išsamiai pateiktos Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmų, kumetyno, oranžerijos bei kitų statinių vertingosios savybės, nurodytos dalys, detalės, elementai ir surašytos gausios ir tikslios nuorodos į kitus apskaitos bei apsaugos dokumentus. patikslinti ir papildyti panemunės pilies komplekso, rūmų, parko saugomi elementai bei vertingosios savybės.

tačiau Komisija nustatė, kad valstybės institucijos, naudodamos ES lėšas, nepakankamai atsižvelgia į paveldosauginius dvarų sodybų kompleksiškumo reikalavimus, neišspręstos jų administravimo problemos. Aplinkos ministerijoje nesprendžiama neatsiejamos dvarų paveldo dalies – parkų, jų vandenų sistemų – tvarkybos problema. pastaruoju metu tai ypač aktualu Gelgaudiškio ir zyplių dvarų sodybų kompleksiniam tvarkymui ir pritaikymui turizmo reikmėms. paežerių dvaro rūmų rūsiai drėksta dėl dirbtinai pakelto ežero vandens lygio. Nemotyvuotai 2012 m. Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorija buvo sumažinta nuo 118,5 iki 86,1359 ha. (žr. Kultūros vertybių registrą), o valstybinėje zyplių dvaro sodybos žemėje suformuotas sklypas, siekiant įteisinti griautiną sovietmečio pastatą.

Komisija pastebėjo, kad suprojektuota ir įrenginėjama paežerių dvaro rūmų patalpų mechaninė vėdinimo sistema, iškertant ortakių pravedimui didelio diametro angas autentiškose sienose ar medinėje perdangoje, pažeidžia vertingąsias savybes: pakabinamos lubos labai sumažina didžiosios konferencijų salės aukštį, pakeičia langų angų ir sąramų ritmiką bei proporcijas. projekte nurodytuose siektinuose rezultatuose tokie statybos darbai apskritai neminimi. panemunės pilies rūmuose įrengta istoriškai nebūdinga mansarda, taip pat vakarų fasado bei stogo langai, durų detalės.

Nepatenkinama paežerių dvaro bei zyplių dvaro sodybų apskaita. Dauba, vad. Velnio duobe, yra registruota kaip mitologinio paveldo objektas, bet jos vertingosios savybės nėra nustatytos. Nepakankami visų apžiūrėtų kompleksų ir objektų taikomieji paveldosauginiai tyrimai. Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad mokslinių tyrimų nefinansavimas yra sisteminė problema. Dažnai nustatomi nepagrįsti techninių projektų parengimo ir pateikimo su paraiškos dokumentais terminai, nepagrįsta projektų įgyvendinimo trukmė. Nėra visų objektų tvarkymo ir pritaikymo perspektyvinių koncepcijų, nenustatomos etapais vykdomų tvarkybos darbų tęstinumas.

6458


126

6458

Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama prasmingo bei racionalaus Europos Sąjungos lėšų panaudojimo Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti ir jį pritaikyti kultūriniam turizmui, vietos bendruomenėms sutelkti bei stiprinti, taip pat kitiems sociokultūriniams poreikiams tenkinti, pabrėžia, kad aplankytų kultūros paveldo objektų naudotojų ir valdytojų veikla, būdų ir priemonių paieška, siekiant tvarkyti ir pritaikyti šiuos itin vertingus kultūros paveldo darinius, yra skatintina ir iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus. prasmingai ir atsakingai panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos – tai galimybė išsaugoti ir atgaivinti Lietuvos kultūros paveldą, jį naudoti ir pažinti.

Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija n u s p r e n d ž i a:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti:1.1. siekiant racionalaus ir ekonomiško ES lėšų panaudojimo kultūros paveldo tvarkybai ir kad šie darbai atitiktų prisiimtas

Europos paveldo sutartis, panaikinti šiuo metu Lietuvoje galiojančią ir ES lėšų panaudojimą komplikuojančią nuostatą, pagal kurią taikomieji moksliniai tyrimai laikomi nepateisinamomis išlaidomis;

1.2. siekiant atsakingo ir kompetentingo ES lėšų, skirtų kultūros paveldo tvarkybai, panaudojimo, teisės aktais įtvirtinti nuostatą, kad šių lėšų naudojimą administruoja Kultūros ministerija, nes pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos administravimą organizuoja ir už jį atsako kultūros ministras;

1.3. papildyti Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, įrašant į jį Gelgaudiškio dvaro sodybą ir panemunės pilį;

1.4. pripažinti prioritetiniu Gelgaudiškio dvaro sodybos ir panemunės pilies restauravimą ir skirti ES fondų ir programų lėšas restauravimui užbaigti. tiesioginiais ryšiais sujungti šiuos objektus į vieną turistinį maršrutą.

2. Ūkio ir Kultūros ministerijoms rekomenduoti:2.1. formuluojant ir rengiant aprašomąsias ES projektų dalis privalomai pasitelkti paveldosaugos specialistus bei šios

srities teisininkus ir atsižvelgti į jų rekomendacijas;2.2. nustatyti realius ES lėšomis remiamų projektų kaštus bei trukmę, taip pat jų aprašomosiose dalyse ir projektinėje dokumentacijoje

vadovautis tik kultūros paveldo išsaugojimo samprata bei vartoti teisės aktais nustatytas jo turinį atitinkančias sąvokas;2.3. tobulinti tiesioginio taikymo teisės aktus, kad jie atitiktų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioritete

nustatytą „kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir pritaikymo turizmo plėtrai“ tikslą, kuris iš esmės atitinka LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei tarptautinių paveldosaugos teisės aktų reikalavimus;

2.4. iš esmės tobulinti ir skaidrinti projektų teikimo ir vertinimo procesą, kurį reglamentuoja ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, kad jis atitiktų LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

3. Aplinkos ministerijai rekomenduoti:3.1. siekiant paežerių dvaro sodybos išsaugojimo – grąžinti paežerių ežero istorinį vandens lygį;3.2 išspręsti ES finansavimo galimybę Gelgaudiškio, paežerių ir zyplių dvarų sodybų parkų ir istorinių vandens telkinių

sistemoms tvarkyti.4. Kultūros paveldo departamentui rekomenduoti:4.1. sutvarkyti ES lėšomis remiamų kultūros vertybių apskaitą; Kultūros vertybių registre nevilkinant įrašyti kultūros

paminklo – paežerių dvaro rūmų ir ledainės – vertingąsias savybes ir saugomus elementus, taip pat įrašyti valstybės saugomos kultūros vertybės – zyplių dvaro rūmų – oficinų, virtuvės, arklidės, vežiminės (ratinės) ir kitų tvarkomų bei numatytų tvarkyti II etape šios dvaro sodybos pastatų bei statinių vertingąsias savybes ir saugomus elementus, mitologinės vertybės – Daubos, vad. Velnio duobe – vertingąsias savybes;

4.2. derinant teritorijų planus, projektinę dokumentaciją (techninius projektus bei paveldosaugos dalis) reikalauti griežtesnės planuotojų bei projektuotojų atsakomybės, atidžiau tikrinti ar laikomasi galiojančių, paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, individualių apsaugos, laikinosios apsaugos ir paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimų bei sąlygų;

4.3. vertinti ir aprobuoti parengtas objektų tvarkymo koncepcijas perspektyviniams jų tvarkybos darbų etapams ir dar nesuderintus projektus Restauravimo ir metodinėje tarybose;

4.4. įgyvendinant didelės vertės kompleksinių objektų tyrimo, projektavimo ir tvarkybos darbus, numatyti mokslinio vadovo pareigybę;

4.5. įvertinti ir ištaisyti Gelgaudiškio dvaro rūmuose paveldosaugos reikalavimus pažeidžiančius eksterjero ir interjero polichromijos bei įrangos sprendinius;

4.6. išduodant sąlygas, derinant projektinę dokumentaciją, vadovautis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalies apibrėžimu Pritaikymas.

5. Viešuosius pirkimus paveldosaugoje organizuojančioms institucijoms siūlyti taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kad būtų užtikrinta kokybiška ir profesionali kultūros paveldo apsauga.

6. Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėms siūloma tęsti dvarų sodybų parkų bei jų vandenų sistemų tvarkymo darbus.

KomISIJoS pIRmININKė GRAŽINA DRėmAItė___________________


127

6459

LIEtuVoS BANKo VALDyBoSN u t A R I m A S

DĖL STATINIO PROJEKTUOTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO


Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 197 straipsniu (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalimi (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2012, Nr. 76-3921), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:

1. patvirtinti Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).2. pripažinti netekusiais galios:2.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio

30 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 46-1778);

2.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. N-242 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 78 „Dėl Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 61-2830).

VALDyBoS pIRmININKAS VItAS VASILIAuSKAS____________________

pAtVIRtINtALietuvos banko valdybos2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225

STATINIO PROJEKTUOTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS


1. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojamos statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos.

2. pagrindinio statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra pagrindinio statinio projektuotojo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi statinio projektuotojai. Draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.

3. Sudarius draudimo sutartį, taisyklėse nurodytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Draudikas – draudimo sutartį su draudiku sudariusi draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.

5. Draudėjas – statinio projektuotojas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.6. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria draudžiami draudėjo turtiniai interesai.7. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka

draudikui už draudimo apsaugą.8. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas,

suteikiantis jo savininkams arba valdytojams teisę į daugiau kaip 20 procentų balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, taip pat teisė skirti (išrinkti) ar atšaukti administracijos vadovą, daugiau negu pusę valdybos arba stebėtojų tarybos narių (juos atitinkančių valdymo organų), faktiškai kontroliuoti susijusio asmens priimamus sprendimus (dėl didesnės negu kitų asmenų akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) dalies valdymo, sudarytų sutarčių ar kitų aplinkybių).

9. Trečiasis asmuo – asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). trečiuoju asmeniu laikomas:

9.1. asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl netinkamai suprojektuoto statinio. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;9.2. asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl netinkamai suprojektuoto statinio ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į

žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl netinkamai suprojektuoto statinio.10. taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau –

civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

6459


128

6459

III. DRAUDIMO OBJEKTAS

11. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis už civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą garantinį terminą, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai suprojektuoto statinio, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus.

12. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už statinio projektavimo metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jo ar jo darbuotojų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio projektavimu.

IV. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

13. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per tokį terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti taisyklių 11 punkte, reikalavimo draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio pateikimas. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:

13.1. pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;13.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti taisyklių 11 punkte;13.3. pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudimo sutarties galiojimo metu arba per terminą, kurio nustatymo kriterijai

nurodyti taisyklių 11 punkte, netinkamai suprojektavus statinį;13.4. pateiktas dėl netinkamai suprojektuoto statinio draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, kai draudimo sutartis

sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba reikalavimas, pateiktas dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus;

13.5. pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio statinio ir (ar) jo dalies projektavimo.14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri padaryta dėl netinkamai suprojektuoto statinio, padidėjo, kai trečiasis asmuo pareiškė

draudėjui taisyklių 13 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas taisyklių 13 punkte, pateikimas yra draudžiamasis įvykis.

V. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

15. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas:15.1. neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.2. dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;15.3. dėl draudėjo ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;15.4. dėl kitos draudėjo veiklos, nesusijusios su Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta statinio projekto rengėjo

ir (ar) statinio projekto dalies rengėjo veikla;15.5. atsiradusią iš veiklos, kai draudėjas veikia kaip statybos rangovas, subrangovas, statinio statybos techninis

prižiūrėtojas, gamintojas ar tiekėjas, nesvarbu, ar ta veikla verčiamasi tolygiai su jo projektavimo veikla, kaip numatyta taisyklėse, ar ne;

15.6. finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;

15.7. dėl praleisto projektavimo sutarties įvykdymo termino ir viršytos išlaidų sąmatos;15.8. finansinę, atsirandančią dėl technologinio įrenginio, kitos technologinės ir (ar) inžinerinės įrangos pajėgumo,

našumo, veiksmingumo arba gaminamų produktų (teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis įranga ar įrenginiais ir netekus pelno;

15.9. dėl projektavimo trūkumų taisymo;15.10. dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinė atsakomybė viršija

Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą. Sutartyje nustatytai civilinei atsakomybei, viršijančiai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą civilinę atsakomybę, draudimo apsauga negalioja;

15.11. padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

15.12. kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;

15.13. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus, kai tai atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai. Kai teršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos ir tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai;


129

6459

15.14. tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą (nuostolius), tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltus, susijusius su arba atsiradusius dėl branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar reikalavimui;

15.15. susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

15.16. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtą arba susijusią su šiais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalai (nuostoliams) atsirasti ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:

15.16.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;

15.16.2. kiekvieno teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);

15.17. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, kaip nustatyta taisyklių 8 punkte, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai ar asmenys, turintys su juo bendrą ūkį;

15.18. dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;

15.19. dėl informacijos, saugomos magnetinėse laikmenose ar kompiuterinėje atmintyje, bei dėl materialinių vertybių, draudėjui patikėtų saugoti ar kontroliuoti, pametimo, sunaikinimo ar praradimo, taip pat dėl draudėjui saugoti patikėtų rašytinių ir spausdintinių dokumentų praradimo, jei draudimo sutartyje nenustatoma kitaip.

VI. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. minimali draudimo suma, apdraudžiant draudėjo civilinę atsakomybę už vieno statinio projektą, turi būti ne mažesnė kaip 150 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui. minimali draudimo suma, draudžiant atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, turi būti ne mažesnė kaip 1 000 000 litų.

17. Jei draudikas išmoka dalį draudimo išmokos, draudiko prievolė dėl likusios draudimo sumos lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudimo apsaugos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad lieka galioti draudiko prievolė dėl visos draudimo sumos, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.

18. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime.

19. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.

20. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 litų ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną.

VII. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

21. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).

22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį ir formą nustato draudikas.

23. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti bei draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.


130

6459

24. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas teismui.

25. Jei draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad taisyklių 23 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta.

26. Draudimo sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus ir įstatymų nustatyta tvarka išreiškus valią bei draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmą jos dalį, jei šalys susitarė, kad draudimo įmoka yra mokama dalimis, iki draudimo liudijime nurodyto termino. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos datos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, jei visa arba pirma draudimo įmoka sumokama iki draudimo liudijime nurodyto termino.

VIII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS

27. Draudimo apsaugos terminas turi apimti laikotarpį:27.1. nuo statinio projektavimo pradžios iki civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto garantinio

termino pabaigos, kai draudimo sutartis sudaroma dėl atskiro statinio projekto. Draudimo sutartis dėl atskiro statinio projekto sudaroma nuo statinio projektavimo pradžios iki statinio projektavimo pabaigos arba statinio projekto įgyvendinimo priežiūros pabaigos, jeigu su draudėju statytojas (užsakovas) sudaro atitinkamą sutartį;

27.2. nuo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos iki civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto garantinio termino pabaigos – draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu perduotų užsakovams statinio projektų ar jų dalių, kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus. Draudimo sutartis, sudaroma atsižvelgus į projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus, sudaroma vieniems metams.

28. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį ir užtikrinti, kad kiekvienam iš atliekamų projektavimo darbų būtų taikoma draudimo apsauga.

29. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.

IX. DRAUDIMO RIzIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS

30. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

31. Draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą.

32. padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.

33. Jei draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėjo, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas raštu privalo patvirtinti, kad su jais susipažino.

X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMĄJĮ ĮVYKĮ

34. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio projektavimu, atliktu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui arba jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

35. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas pranešti draudikui apie visus įvykius ar aplinkybes, kurių pagrindu draudėjui gali būti pareikštas reikalavimas, nurodytas taisyklių 34 punkte.

XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI

36. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.

37. Draudikas privalo taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, turėtas vykdant pareigą, nustatytą taisyklių 36 punkte.

38. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti arba tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

39. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį dienos turi teisę reikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme


131

6459

atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.

40. Jei draudėjas nevykdo taisyklių 39 punkte nustatytos pareigos, draudikas neprivalo draudėjui atlyginti išlaidų, numatytų taisyklių 39 punkte.

XII. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

41. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.

42. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.

43. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.

44. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.

45. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ir jo subrangovus įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.

XIII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS

46. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:46.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;46.2. dokumentus, paaiškinančius statinio projektavimo, dėl kurio atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes;46.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą, kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.47. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudžiamojo įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip

per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Jei draudimo sutartyje nustatyta, kad mokamos periodinės išmokos, šios sąlygos taikomos pirmai periodinei draudimo išmokai.

48. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatymuose ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius.

49. Jei praėjus taisyklių 47 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokėta ar nepradėta mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.

50. Draudėjo ar trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.

XIV. TREčIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

51. trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:

51.1. trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;51.2. dokumentus, paaiškinančius statinio projektavimo, dėl kurio atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes.52. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio

nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.53. Jei trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos,

nustatytos taisyklėse, išlieka.

XV. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS

54. Draudimo išmoka už žalą, padarytą trečiojo asmens sveikatai, išmokama vienu kartu.55. Jei žala sveikatai dėl draudėjo atlikto statinio projekto yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais mokėjimais

įstatymų nustatyta tvarka.56. pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.57. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą sveikatai vienkartine pinigų suma, draudikas gali trečiojo asmens

pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ar atsiradusią žalą.


132

6459

XVI. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS

58. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.

59. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą vienkartine pinigų suma, draudikas gali asmens, pagal įstatymus ir taisykles turinčio teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ir atsiradusią žalą.

XVII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI

60. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.

61. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už neatlygintos žalos dalį.

XVIII. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS

62. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.63. Atlyginamos išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo

sumos, išskyrus atvejus, nustatytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.64. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (taisyklių 36 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jei

vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (taisyklių 36 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.

65. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 39 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jei draudėjo interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.

XIX. DVIGUBAS DRAUDIMAS

66. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.

XX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

67. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams.

68. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

XXI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS

69. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.70. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti

sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos) bei draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo dienos suteiktą draudimo apsaugą.

71. Visi taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.

XXII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

72. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.

73. Draudimo sutarties sąlygas, neaptartas taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.74. Visi draudėjo, draudiko ir trečiųjų asmenų ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.75. taisyklės su vėlesniais pakeitimais ir papildymais turi būti paskelbtos draudiko interneto tinklalapyje.

____________________


133

6460


DĖL STATINIO STATYBOS TECHNINIO PRIŽIŪRĖTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO



patvirtinti Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).



STATINIO STATYBOS TECHNINIO PRIŽIŪRĖTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS


1. Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojamos statinio statybos techninio prižiūrėtojo (toliau – techninis prižiūrėtojas) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos.

2. pagrindinio techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra pagrindinio techninio prižiūrėtojo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi techniniai prižiūrėtojai. Draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.


II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

4. Draudikas – draudimo sutartį su draudiku sudariusi draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.

5. Draudėjas – techninis prižiūrėtojas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.6. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria draudžiami draudėjo turtiniai interesai.7. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nustatyti draudėjui privalomi mokėjimai už draudimo apsaugą.8. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas,


9. Trečiasis asmuo – asmuo, kuris taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). trečiuoju asmeniu laikomas:

9.1. asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;

9.2. asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros.

10. taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

III. DRAUDIMO OBJEKTAS

11. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros.

6460


134

6460

12. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civilinė atsakomybe už atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jų ar jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio statybos technine priežiūra.

IV. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

13. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros pateikimas. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:

13.1. pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;13.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį už nurodytą taisyklių

11 punkte;13.3. reikalavimas, pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą,

ne trumpesnį už nurodytą taisyklių 11 punkte, dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros;13.4. pateiktas dėl statybos techninės priežiūros, atliekamos ir (ar) atliktos draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;13.5. pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros.14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl atliekamos ir (ar) atliktos statinio statybos techninės priežiūros, padidėjo

po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui taisyklių 13 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas taisyklių 13 punkte, pateikimas yra draudžiamasis įvykis.


15. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas:15.1. neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.2. dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;15.3. dėl draudėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;15.4. dėl veiksmų, nesusijusių su statinio statybos technine priežiūra;15.5. atsiradusią iš veiklos, kai draudėjas veikia kaip statinio projektuotojas, rangovas, gamintojas ar tiekėjas, nesvarbu,

ar ta veikla verčiamasi tolygiai su jo statinio statybos technine priežiūra, kaip nustatyta taisyklėse, ar ne;15.6. finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei, ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui,

asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;15.7 dėl statinio statybos techninės priežiūros sutarties įvykdymo termino praleidimo ir išlaidų sąmatos viršijimo;15.8. dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinė atsakomybė viršija




15.11. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus, kai tai atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai. Kai teršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos, tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai;

15.12. tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą (nuostolius), tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltus, susijusius su arba atsiradusius dėl branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalai ar reikalavimui atsirasti;

15.13. susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;


15.14.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiksmai (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;

15.14.2. kiekvieno teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan., siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);


135

6460

15.15. padarytą draudėjui ir (ar) jo subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) jo subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu;

15.16. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai arba fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, kaip nustatyta taisyklių 8 punkte, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai ar asmenys, turintys su juo bendrą ūkį;

15.17. dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;

15.18. dėl informacijos, saugomos magnetinėse laikmenose ar kompiuterinėje atmintyje, ir dėl materialinių vertybių, draudėjui patikėtų saugoti ar kontroliuoti, pametimo, sunaikinimo ar praradimo, taip pat dėl draudėjui saugoti patikėtų rašytinių ir spausdintinių dokumentų praradimo, jei draudimo sutartyje nenustatoma kitaip.

VI. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 150 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui.

17. Jei draudikas išmoka dalį draudimo išmokos, draudiko prievolė dėl likusios draudimo sumos lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudimo apsaugos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad lieka galioti draudiko prievolė dėl visos draudimo sumos, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.


19. Draudimo įmoką draudėjas moka grynaisiais pinigais. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės, įvykus draudžiamajam įvykiui, mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.

20. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 litų ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną.

VII. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

21. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).

22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį nustato draudikas.

23. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti bei draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.


25. Jei draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad taisyklių 23 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta.


VIII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS

27. Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos techninės priežiūros pradžios iki pabaigos (statytojo objekto statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos). Draudimo apsaugos terminas negali būti trumpesnis, nei nustatyta taisyklių 11 punkte.


136

6460

28. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo sutartį.

29. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.

IX. DRAUDIMO RIzIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS

30. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.


32. padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.


X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMĄJĮ ĮVYKĮ

34. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio statybos technine priežiūra, vykdyta draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui ar jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.


XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI

36. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.


38. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies arba visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

39. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį dienos turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.


XII. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

41. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.

42. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.




137

6460

45. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ir jo subrangovus įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.


46. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:46.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;46.2. dokumentus, paaiškinančius statinio statybos techninės priežiūros, dėl kurios atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes;46.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą, kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.47. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudžiamojo įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip





XIV. TREčIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

51. trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:

51.1. trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;51.2. dokumentus, paaiškinančius techninės priežiūros, dėl kurios atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes.52. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio

nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.53. Jei trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos,

nustatytos taisyklėse, išlieka.

XV. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS

54. Draudimo išmoka už žalą, padarytą trečiojo asmens sveikatai, išmokama vienu kartu.55. Jei žala sveikatai dėl draudėjo vykdytos statinio statybos priežiūros yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais

mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.56. pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.57. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą sveikatai vienkartine pinigų suma, draudikas gali, trečiojo asmens

pageidavimu, išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ar atsiradusią žalą.

XVI. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS

58. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.

59. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą vienkartine pinigų suma, draudikas gali asmens, pagal įstatymus ir taisykles turinčio teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ir atsiradusią žalą.

XVII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI

60. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.

61. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už neatlygintos žalos dalį.

XVIII. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS

62. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.63. Atlyginamos išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo

sumos, išskyrus atvejus, nustatytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.


138

6460–6461

64. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (taisyklių 36 punktas) atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (taisyklių 36 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.

65. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 39 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jei draudėjo interesus teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.

XIX. DVIGUBAS DRAUDIMAS

66. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.

XX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

67. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams.

68. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

XXI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS

69. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.70. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti

sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo dienos suteiktą draudimo apsaugą.

71. Visi taisyklėse numatyti šalių susitarimai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.





____________________


DĖL RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO



1. patvirtinti Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).2. pripažinti netekusiais galios:2.1. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d.

nutarimą Nr. 79 „Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 46-1779);2.2. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2003 m. birželio

16 d. nutarimą Nr. N-234 „Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 79 „Dėl Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2634).


6461


139

6461


RANGOVO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖSI. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – taisyklės) reglamentuojamos statinio rangovo (toliau – rangovas) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygos, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartinės ir sutartinės teisės ir pareigos.

2. Generalinio rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas apima ir jo subrangovų civilinę atsakomybę. Įstatymų nustatytais atvejais, kai nėra generalinio rangovo, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu privalo draustis visi rangovai. Draudėjas yra atsakingas už savo subrangovų pareigų vykdymą.


II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS4. Draudikas – draudimo sutartį su draudiku sudariusi draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti

rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.5. Draudėjas – rangovas, kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.6. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kuria draudžiami draudėjo turtiniai interesai.7. Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka

draudikui už draudimo apsaugą.8. Kontrolė – tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai įsigytas arba valdomas įmonės akcijų (pajų ar kitokių kapitalo dalių) paketas,


9. Trečiasis asmuo – asmuo, kuris taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. taisyklėse vartojama sąvoka „trečiasis asmuo“ apima ir statytoją (užsakovą). trečiuoju asmeniu laikomas:

9.1. asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų. Žala turtui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka;

9.2. asmuo, kurio sveikatai padaryta žala dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų ir (ar) kuris pagal įstatymus turi teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.

10. taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

III. DRAUDIMO OBJEKTAS11. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems

asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis nei dveji metai, dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.

12. Draudimo objektas nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų metu padarytą žalą jo paties ar jo darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei bei už žalą jų arba jų šeimos narių turtui, taip pat draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudėjo (taip pat jo pavedimu ir sąskaita – trečiųjų asmenų) pagamintai ar patiektai produkcijai ir (ar) atliktų statybos darbų rezultatui. Draudimo objektas taip pat nėra susijęs su draudėjo civiline atsakomybe už dėl bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su statinio statybos darbais.

IV. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS13. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu ir per tokį terminą, kuris nustatytas taisyklių 11 punkte,

reikalavimo pateikimas draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų pateikimas. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl šio įvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Reikalavimo pateikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, jeigu atitinka visas šias sąlygas:

13.1. pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;13.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį, nei nurodyta taisyklių

11 punkte;13.3. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį,

nei nurodyta taisyklių 11 punkte, dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų;13.4. pateiktas dėl statinio statybos darbų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;13.5. pateiktas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų.14. Jei trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl atliekamų ir (ar) atliktų statinio statybos darbų, padidėjo po to, kai

trečiasis asmuo pareiškė draudėjui taisyklių 13 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis pateikimas


140

6461

reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą, net jei jis pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas taisyklių 13 punkte, yra draudžiamasis įvykis.


15. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti šią žalą (nuostolius) pateikimas:15.1. neturtinę, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.2. dėl draudėjo ar kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;15.3. dėl draudėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;15.4. dėl veiksmų, nesusijusių su rangovo veikla;15.5. atsiradusią iš veiklos, kai draudėjas veikia kaip statinio projektuotojas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas,

gamintojas ar tiekėjas, nesvarbu, ar ta veikla verčiamasi tolygiai su jo statybos darbų veikla, kaip numatyta taisyklėse, ar ne;15.6. finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui,

asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;15.7 dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo ir išlaidų sąmatos viršijimo;15.8. finansinę, atsirandančią dėl įrenginio, kitos įrangos pajėgumo, našumo, veiksmingumo arba gaminamų produktų

(teikiamų paslaugų) kokybės, kiekio, taip pat dėl negalėjimo naudotis įranga ar įrenginiais ir netekus pelno;15.9. dėl statybos darbų trūkumų taisymo;15.10. dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinė atsakomybė viršija




15.13. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, išskyrus, kai tai atsitinka dėl staigaus ir netikėto įvykio. Įvykis nėra staigus ir netikėtas, kai įvykio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai. Kai teršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos ir tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai;

15.14. tiesiogiai ar netiesiogiai padarytą dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą (nuostolius), tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltus, susijusius su arba atsiradusius dėl branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar reikalavimui;

15.15. susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto, jeigu draudimo sutartyje nesusitarta kitaip;

15.16. kuri atsirado eksploatuojant motorines transporto priemones, išskyrus savaeigių sausumos darbo mašinų ir mechanizmų eksploatavimą bei motorinių transporto priemonių bazėje sumontuotų statybinės ir specialiosios paskirties mechanizmų naudojimą stacionarioje darbinėje padėtyje;


15.17.1. karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, kariniai veiksmai (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;

15.17.2. bet koks teroristinis aktas (sukėlęs pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan., siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);

15.18. padarytą draudėjui ir (ar) jo subrangovams bei jų darbuotojų turtui ir (ar) sveikatai, gyvybei, taip pat turtui, kurį draudėjas ir (ar) jo subrangovai valdo nuomos, panaudos, pasaugos ar kitos sutarties pagrindu;

15.19. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies, kaip nustatyta taisyklių 8 punkte, taip pat draudėjo giminaičiai, šeimos nariai ar asmenys, turintys su juo bendrą ūkį;

15.20. padarytą sausumos transporto priemonėms ir (ar) konteineriams jų pakrovimo ir (ar) iškrovimo metu, kai žala atsirado dėl jų pakrovimo ir (ar) iškrovimo;

15.21. padarytą vandens ir oro transporto priemonėms, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.22. draudėjui vykdant sprogdinimo darbus, kai žala padaroma turtui, aplinkui esančiam mažesniu nei 150 m spinduliu,

jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;15.23. dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių

konkurenciją;15.24. padarytą vykdant savavališkos statybos darbus, arba žalą (nuostolius), atsiradusią vėliau kaip savavališkos statybos

darbų pasekmė.


141

6461

VI. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA16. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. minimali draudimo

suma negali būti mažesnė nei 150 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui.17. Jei draudikas išmoka dalį draudimo išmokos, draudiko prievolė dėl likusios draudimo sumos lieka galioti iki draudimo

sutarties ir draudimo apsaugos termino pabaigos, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta, kad lieka galioti draudiko prievolė dėl visos draudimo sumos, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.


19. Draudimo įmoką draudėjas moka grynaisiais pinigais. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jei draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis nustatomas šalių susitarimu, arba šalims nesusitarus – įstatymų nustatyta tvarka. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui ir statytojui (užsakovui) raštu, nurodydamas, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.

20. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kuri negali būti didesnė kaip 10 000 litų ir privalo būti nurodyta draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas įvykus draudžiamajam įvykiui sumažina draudimo išmoką, jei draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlygine išskaita, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas išmoka draudimo išmoką trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginę išskaitą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo trečiajam asmeniui dieną.

VII. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS21. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas rangovo civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).

22. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį nustato draudikas.

23. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.


25. Jei draudėjas neįvykdo taisyklių 23 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas, negali remtis tuo, kad taisyklių 23 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta.


VIII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS27. Draudimo sutartis sudaroma terminui, kuris apima laikotarpį nuo vieno statinio statybos darbų pradžios iki pabaigos.

Draudimo apsaugos terminas negali būti trumpesnis nei nustatytas taisyklių 11 punkte.28. Jei draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, negu nustatyta taisyklių 27 punkte, draudėjas privalo sudaryti naują draudimo

sutartį.29. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data draudimo liudijime.

IX. DRAUDIMO RIzIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS30. Jei draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo informuoti draudiką apie

draudimo rizikos padidėjimą taisyklių 31 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.


32. padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarydamas draudimo sutartį, draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui tvarką, kuria vadovaujantis bus skaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su minėta tvarka.



142

6461

X. DRAUDĖJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDŽIAMĄJĮ ĮVYKĮ34. Draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną

reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio statybos darbais, atliktais draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui arba jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.


XI. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI36. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti,

laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.


38. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti arba tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

39. Jei draudėjui pareiškiamas ieškinys teisme, draudikas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį dienos turi teisę reikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Draudėjas privalo įgalioti draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams. Jei draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas taisyklių XVIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.


XII. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS41. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. teisę kreiptis

dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.42. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant

į civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų bei įmonių, pagal teisės aktus turinčių teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.



45. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ir jo subrangovus įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais, taip pat tada, kai draudikas atlygina žalą, padarytą vykdant statybos darbus, kai žalą padarė darbuotojai, apsvaigę nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių, toksinių, kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po žalos padarymo iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.


46. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:46.1. draudėjo užpildytą draudiko nustatytos formos prašymą išmokėti draudimo išmoką;46.2. dokumentus, paaiškinančius statinio statybos darbų, dėl kurių atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes;46.3. trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui.47. Draudikas draudimo išmoką moka konstatavus draudžiamojo įvykio faktą ir nustačius žalos dydį, bet ne vėliau kaip






143

6461

XIV. TREčIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ51. trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo

išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:51.1. trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;51.2. dokumentus, paaiškinančius statinio statybos darbų, dėl kurių atsirado žala, aplinkybes ir pasekmes.52. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio

nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.53. Jei trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos,

nustatytos taisyklėse, išlieka.XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS

54. Draudimo išmoka už žalą, padarytą trečiojo asmens sveikatai, išmokama vienu kartu.55. Jei žala sveikatai dėl draudėjo vykdytos statinio statybos veiklos yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais

mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.56. pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.57. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą sveikatai vienkartine pinigų suma, draudikas gali, trečiojo asmens

pageidavimu, išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ar atsiradusią žalą.XVI. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS58. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais

mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.59. Jei įstatymai suteikia teisę draudėjui atlyginti žalą vienkartine pinigų suma, draudikas gali asmens, pagal įstatymus

ir taisykles turinčio teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, pageidavimu išmokėti vienkartinę draudimo išmoką už visą padarytą ir atsiradusią žalą.

XVII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI60. Jei draudėjas yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs draudiko

sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.61. Jei draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jei draudėjas buvo gavęs

draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jei draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už neatlygintos žalos dalį.

XVIII. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS62. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.63. Atlyginamos išlaidos, nustatytos taisyklių 37 ir 39 punktuose, kartu su draudimo išmoka negali viršyti draudimo

sumos, išskyrus atvejus, nustatytus civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje.64. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (taisyklių 35 punktas) atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau

paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (taisyklių 35 punktas), neatlyginamos, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.

65. Draudėjo išlaidos, nustatytos taisyklių 39 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jei draudėjo interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.

XIX. DVIGUBAS DRAUDIMAS66. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau

nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.

XX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS67. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems

draudikams.68. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui,

draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

XXI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS69. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.70. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti

sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), draudimo įmokos dalį už iki draudimo sutarties nutraukimo dienos suteiktą draudimo apsaugą.

71. Visi taisyklėse numatyti šalių susitarimai turi būti rašytiniai ir pasirašyti abiejų draudimo sutarties šalių.

2012 m. lapkričio 6 d.6461–6462

Valstybės žiniosGynėjų g. 8, Lt-01109 Vilnius„Redakcijai pateikiami teisės aktai turi būti suredaguoti. Pateikti skelbti teisės aktai „Valstybės žinių“ redakcijoje neredaguojami“ – Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296).VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“ neatsako už skelbiamos informacijos turinį ir taisyklingumą.Vyriausiasis redaktorius Jonas Lionginas (tel. 239 6300)periodinių leidinių skyriaus vedėja Irena milaknytė Šukevičienė (tel. 239 6308, mob. tel. +370 682 49 099)Redaktorių tel.: 239 6305, 239 6306, 239 6542, 239 6970, maketuotojų tel. 239 6308Komercijos skyriaus tel.: 239 6511, 239 6310, 239 6825, 239 6998. Vyr. finansininkės tel. 239 6302 Faks. 239 6304, el. paštas: [email protected], tinklalapio adresas http://www.valstybes-zinios.ltIndeksas: 0129. ISSN 1392-4559. Apimtis 18 sp. l. Tiražas 1236 egz.Spausdino akcinė bendrovė „Spauda“, Laisvės pr. 60, Lt-05120 Vilnius





____________________

LIEtuVoS RESpuBLIKoS VyRIAuSIoSIoS RINKImų KomISIJoSS p R E N D I m A S

DĖL 2012 M. SPALIO 14 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ GALUTINIŲ RINKIMŲ REzULTATŲ

2012 m. lapkričio 4 d. Nr. Sp-321Vilnius

Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (Žin., 1992, Nr. 22-635; 2000, Nr. 59-1760; 2012, Nr. 44-2148) 88, 90 ir 93 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

1. Nustatyti Seimo rinkimų 2012 m. spalio 28 d. pakartotinio balsavimo rezultatus 67 vienmandatėse rinkimų apygardose (1 priedas)*.

2. Nustatyti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje galutines kandidatų į Seimo narius sąrašų eiles (2 priedas)*.

3. pagal rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose nustatyti asmenis, kurie išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą (3 priedas)*. Išrinktiems Seimo nariams Seimo nario pažymėjimus įteikti 2012 m. lapkričio 7 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje.

4. Konstatuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis vyriausi pagal amžių Seimo nariai yra:Vida marija čIGRIEJIENė – gimė 1936 m. spalio 4 d.;Juzef KVEtKoVSKIJ – gimė 1939 m. kovo 25 d.;Arimantas DumčIuS – gimė 1940 m. sausio 4 d.5. Galutinius rinkimų rezultatus paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje ir artimiausiame „Valstybės

žinių“ numeryje.

pIRmININKAS zENoNAS VAIGAuSKAS_________________

* Su sprendimo priedais galima susipažinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos interneto tinklalapyje www.vrk.lt.___________________

6462

Documents

2012-11-06_128_zinios