2012 - kulberkiene.lt · P A T K Pn Š S Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis Daugiametis, 60-120 cm aukščio savaime įvairiose

2012

PATKPnŠS

Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis

Svarbi sėkmės formulė – žinios, kaip elgtis su žmonėmis. Daugiau bendraukime ir

dalinkimės patirtimi.

Kiparisinių šeimos daugiametis, visada žaliuojantis dvinamis, kartais vienanamis 3-4 m. aukščio krūmas ar medis. Žmonių gerai pažįstamas, dažnai sodinamas ir auga želdinuose. Natūraliai auga miškuose, ypač mėgsta pušynų pomiškį, žvyrynus, šlaitus. Vyriški augalai dažniausiai būna gražūs, kūgiški. Moteriški būna skiestašakiai, mažiau dekoratyvūs, augina vaisius – sultingus kankorėžėlius, kurie kasdienėje kalboje vadinami kadagio uogomis. Žydi pavasarį, balandžio-gegužės mėnesiais. Vaisiai prinoksta tik kitų metų rudenį. Ant tokio krūmo būna žalių ir mėlynų prinokusių vaisių.

Rudenį, patiesę po krūmu su vaisiais paklotą galime nupurtyti prinokusius mėlynus kadagio vaisius (kankorežėlius). Džioviname natūraliai ne šiltesnėje kaip 35°-40° C aplinkoje. Kadagiai išskiria daug fitoncidų, todėl yra geri aplinkos oro sani-tarai, gaivintojai. Vaisiuose, spygliuose, žievėje kaupia eterinių aliejų, seleną ir kitas medžiagas.

Uogų nuoviras skatina šlapimo ir tulžies puslės darbą, gydo šlapimtakių uždegimus, reumatą, skrandžio opas, viduriavimą. Šiuo atveju geriau kadagio vaisius vartoti kaip priedą į žolelių arbatas, nes vieną ilgiau pavartojus, gali sudirginti inkstus, šlapimo pūslę ir net sukelti jų uždegimus, kitas komplikacijas. Vengti nėščioms moterims.

Kadagio vaisiai – nuo seno gerai žinomas prieskonis ir maistui ir gėrimams pagardinti. Kadagio šakelės labai tinka dūmais rūkant mėsos gaminius. Pirtyse žmonės vanojasi kadagio šakų vantomis kraujotakai skystinti, sanariams gydyti. Reikia būti atsargiems, kad nesukeltumėme alerginės reakcijos. Pradėti vartoti ar naudoti nuo nedidėlių mėginių. Kadagio šaknų degtinės užpilas vartojamas esant kaulų, skeleto raumenų susirgimų atvejais.

Liaudies magijoje kadagio mediena, spygliai, vaisiai naudojami smilkymams. Veterinarinėje praktikoje vartojami galvijų šlapinimosi sutrikimo atvejais. Bitininkai kadagio spyglius deda į dūmines bitėms raminti. Lietuvoje Verbų dieną žmonės nešasi į bažnyčią pašventinti kadagio šakeles, simbolizuojančias visada žaliuojančių palmių lapus.

Kadagys yra saugotinas augalas. Turime labai atsakingai elgtis, kad jis neišnyktų.

Paprastasis kadagys (Juniperus communis)Kiparisinių (Cupressaceae) šeima

Paprastasis kadagys (Juniperus communis)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

sausis • 2012

Sveikatos Skrynia

5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25

GRUODIS • 2011

PATKPnŠS

6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 3 10 17 24 4 11 18 25 5 12 19 26

VASARIS

PATKPnŠS


Daugiametis, 60-120 cm aukščio savaime įvairiose vietose augantis augalas. Žiedai nedideliuose graiželiuose, kurie sukrau-ti į pailgą šluotelę. Žydėti pradeda birželį ir žydi apie mėnesį. Žydėjimas prasideda nuo viršūninių žiedynų ir eina žemyn. Vėlyviausiems žiedams žydint, viršūniniai jau barsto lengvutes prinokusias sėklas su skristukais.

Žaliava ruošiama augalo žydėjimo pradžioje. Renkamos pradėjusios žydėti augalų žiedynų šluotelės su dalimi lapuoto stiebo ir džiovinama pavėsyje.

Rykštenės žolės užpilais, nuovirais galime gydyti šlapimo pūslės, šlapintakių uždegimus, akmenligę, šlapimo nelaikymą, prostatos padidėjimą, tuberkuliozę, jie stiprina dantų smegenis, gerina virškinimą.

Rykštenės žolės nuovirais plaunamos sunkiai gyjančios žaizdos.Galima rinkti darželiuose auginamos ir savaime plintančios kanadinės rykštenės (Solidago canadensis) žolės, kuri vartojama

taip pat, kaip ir paprastoji rykštenė. Žolė kaupia mikroelementą cinką, kurio trūkstant silpsta imunitetas, sutrinka vystymosi, medžiagų apytakos procesai.

Pasigaminkime● 1 valgomaji šaukštą paprastosios rykštenės žolės užplikyti 0,5 l verdančio vandens. Po pusvalandžio nukošti. Išgerti per

dieną. ● Sumaišyti po 1 arbatinį šaukštą paprastosios rykštenė ir paprastosios jonažolės žolės. Užplikyti stikline verdančio van-dens ir išgerti. Per dieną išgerti 3 tokias stiklines. Padeda nuo šlapimo nelaikymo.

Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

vasaris • 2012

Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea)

Mūsuose sakoma – po snieguotos žiemos grybų,

uogų ir geros šienapjūtės lauk.Vadinasi – pasižoliausime.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS

5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25

KOVAS

2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 29

SAUSIS

PATKPnŠS


Paprastoji pušis – vienas svarbiausių Lietuvos miškų medžių. Mėgsta smėlingas kalvotas vietoves, auga visokiuose dir-vožemiuose. Įprastas aukštapelių augalas, sutinkamas visoje šalyje. Gerų statybinė medžiaga. Augalas kvapus, nes gamina sakus (balzamą), sudarytus iš dervų (kanifolijos) ir eterinių aliejų (terpentino). Pastarieji daugiausia ir gaunami iš pušų.

Pušis labai kvapus augalas – kvepia spygliai, pumpurai, ūgliai, jauni kankorėžiai. Gydymui ir ligų profilaktikai naudojami pušų pumpurai, sakai ir jų produktai, spygliai, ūgliai, žiedadulkės. Pušų pumpurus rekame dažniausiai nuo jaunų pušų, nes jų pumpurai stambesni negu senų medžių. Bet senų medžių šakelės su smulkiais pumpurais labai tinka vonioms, įvairiems ki-tiems gaminiams. Pušų pumpurus renkame žiemą iki jų brinkimo pradžios. Džioviname natūraliai, vėsiai, palengva. Negalima dėti į karštas, šildomas džiovyklas.

Pumpuruose gausu eterinio aliejaus, rauginių ir kitų medžiagų. Veikia kaip stiprus antiseptikas, priešuždegiminė, polivi-tamininė priemonė. Gerai gydo viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, gerina atsikosėjimą, skystina skreplius, padeda valytis bronchams, veikia priešspazminiai.

Pušų šakelės labai tinka sąnariams, raumenims, kvėpavimo takus gydančioms, vitamininėms, aromatinėms vonioms ruošti.Terpentinas ir su juo pagaminti preparatai gydo sąnarius, raumenis, varo kirminus.Kanifolija (pušų sakų derva) naudojama pleistrams gaminti, muzikos instrumentų stygoms sutepti.Iš spyglių gaminami chloroflovitamininiai ekstraktai įvairioms profilaktinėms, kosmetinėms ir gydančioms priemonėms. Pušų pumpurus, šviežius spyglius galima dėti į įvairiausias gydančias (sergant kvėpavimo, šlapimtakių, peršalimo ir kitomis

ligomis), vitaminines, kasdienines imuninę sistemą stiprinančias arbatas.Pasigaminkime● 1 valg. šaukštą džiovintų, susmulkintų (supjaustytų ar sumaltų) pušų pumpurų užpilti stikline verdančio vandens ir šiltai

laikyti 30-60 min. uždengus, nukošti, nuspausti. Pripilti vandens iki pradinio kiekio. Šio šilto užpilo gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną.

Paprastoji pušis (Pinus Sylvestris) kovas • 2012

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

Paprastoji pušis (Pinus Sylvestris)Pušinių (Pinaceae) šeima


Tas, kuris neturi tikslo, neranda džiaugsmo, kad ir ką bedarytų.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS

2 9 16 23 30 3 10 17 24 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 29

BALANDIS

6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 3 10 17 24 4 11 18 25 5 12 19 26

VASARIS

PATKPnŠS


Pelkinis sūdras (Comarum palustre)

Pelkių puskrūmis, daugiametis augalas su ilgais tvirtais, šliaužiančiais, tuščiaviduriais, šakniastiebiais. Jų auganti žolinė dalis pakyla į 30-80 cm aukštį. Šakniastiebiai dažnai pasinėrę vandenyje, tarp pelkių ar šlapios vietos augalų. Neretai auga grynais ploteliais ar sąžalynais senuose vandens telkiniuose, jų pakraščiuose.

Žolinis stiebas turi ilgakočius sudėtinius lapus iš 5-7 dantytais kraštais lapelių. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, o apatinė – balta, padengta trumpučiais plaukeliais. Žiedai pavieniai, tamsiai purpurinės spalvos. Žydi gegužės-rugpjūčio mėnesiais.

Renkame ilgus, kietus šakniastiebius. Išrovus, nuplovus, žolinę viršūnę reikia nupjauti ir džiovinti atskirai. Džiovinami pradžioje lėtai, o baigiami – apšildomoje džiovykloje.

Augalas turi rauginių medžiagų (šakniastiebiuose iki 10%, lapuose iki 12,5%), įvairiausių kitų junginių. Labai turtingas makro ir mikro elementinis. Antžeminėje dalyje koncentruoja geležį, cinką, barį, litį, o šakniastiebiuose – geležį, barį, borą, kaupia kalcį, aliuminį ir kt.

Naudojami šakniastiebių ir žolės nuovirai ir užpilai, spiritinės (degtinės) ištraukos. Jais gydomas reumatas, reumatoidinis artritas, asteochondrozė, vidinis kraujavimas, pilvo skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai. Viso augalo nuoviru gydoma tuberkuliozė, tromboflebitai, gelta, neuralginiai skausmai, cholecistitas, stabdomas gimdos kraujavimas, turi aktyvų priešvėžinį veikimą. Skatina medžiagų apykaitą. Pelkinio sūdro nuoviras, duodamas gerti žmonėms, kuriems įkando pasiutlige sergantis gyvūnas. Šviežiai surinktą nuplautą žolę dedame ant pūliuojančių žaizdų.

Augalas medingas. Yra geras pašaras briedžiams, bebrams, stirnoms, kitiems miško žvėrims.Saugotinas augalas. Jį išsaugosime, jei neliesime šlapžemių, kuriuose dažnai sutinkame šį labai vertingą augalą.

balandis • 2012

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

Pelkinis sūdras (Comarum palustre)Erškėtinių (Rosaceae) šeima


Linksma širdis – geriausias vaistas,

o prislėgta siela alina kūną: būkime kuo daugiau

su artimaisiais ir draugais.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS

7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27

GEGUZE ^ .

5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25

KOVAS

PATKPnŠS


1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

Miškų, pamiškių, želdynų 4-20 m aukščio krūmas arba medis. Žydi gegužės, birželio mėn. Gražiose, skėtiškose kekėse su-burtais baltais žiedais. Bitės iš žiedų renka medų. Raudoni vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. Yra nemažai šermukšnio veislių ir su saldžiais vaisiais.

Vaistinei žaliavai renkami žiedai, vaisiai ir lapai. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje arba masinio žydėjimo metu. Nuskintų žiedų kekėje būna po lapą. Jei jis nepakenktas ligų ir kenkėjų, jį reikia nuskinti ir džiovinti atskirai, nuo žiedų. Džiovinami gerai prapūčiamoje vietoje, pavėsyje.

Vaisius reikai rinkti rugpjūčio mėnesį, kol jie nėra pernoke ir kol nenulesė strazdai ar jie nenubyrėjo. Vaisiai džiovinami kekėse su lapkočiais, vėliau, vaisiams išdžiūvus, lapkočius nesunkiai nutriname ir atskiriame. Apvytusios uogos greičiau ir kokybiškiau išdžiūsta šildomose džiovyklose (orkaitėse, pečiuose).

Šermukšnių vaisiai labai turtingi karotinoidais, vitaminais C, P, B, flovanoidais, rūgštimis, makro ir mikroelementais. Todėl labai tinka vitamininėms arbatoms, ir į kitas arbatas, ypač kai padidėjęs kraujo spaudimas, taip pat gerina širdies darbą. Šermukšnio žiedų arbatą galima gerti esant kepenų, inkstų, skydliaukės širdies sutrikimams, sergant hemorojumi. Lapai labai tinka vitamininėms, įmuninę sistemą stiprinančioms, viduriavimą stabdančioms arbatoms.

Iš šermukšnio uogų verdamos uogienės, džemai, taip pat gardinama konditerija.Pasigaminkime● Džiovintas šermukšnio uogas valgykime po 1-2 šaukštus per dieną, jei sergame hemarojumi ar jo profilaktikai, norint len-

gvai pralaisvinti vidurius, gydyti dantenas, stiprinti organizmą. ● Sumaišyti šermukšnių ir erškėčių sumaltus vaisius ir užplikyti jų arbatą. Gerti kasdien organizmui stiprinti, troškuliui malšinti, nuovargiui šalinti. ● 1 valgomajį šaukštą šermukšnio žiedų užplikykime 0,5 l verdančio vandens po 0,5-1 val. nukoškime. Išgerkime per dieną, esant peršalimui, kosuliui, skrandžio sudir-gimams, viduriavimui, nuovargiui.

Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia)Erškėtinių (Rosaceae) šeima

Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) gegužė • 2012

PATKPnŠS

4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24

BIRZELIS ^

2 9 16 23 30 3 10 17 24 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 29

BALANDIS

Žinoti ir nedaryti iš tiesų reiškia nežinoti.

Perduokime senolių išmintį vieni kitiems,

pasidalinkime patirtimi.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS


Tai pavasarį, balandžio mėnesį, žydintis žolinis augalas. Dažna lapuočiais apaugusiuose upių šlaituose, lapuočių, mišriuose miškuose ir miškeliuose. Sutinkama visoje Lietuvoje. Užauga iki 10-15 cm, apatiniai lapai plačiai lancetiški arba širdiški dažnai su žalsvomis dėmėmis. Žiedai sukrauti viršūniniuose žiedynuose, vadinamais riestukais. Vainikėlis vamzdiškas, pradžioje rožinės vėliau – melsvai violetinės spalvos.

Renkame žydinčius augalus, nuo žydėjimo pradžios. Galima skinti ir lapus, kurie ypatingai suveši augalams peržydėjus. Žolė gerai džiūsta ypač pasmulkinta kas 1-2 cm. Vartojama viršutinių kvėpavimo takų, plaučių, skrandžio, žarnyno, sanarių, krau-jotakos ir daugelio kitų susirgimų atvejais. Labai tinka esant sudirgimams, erozijoms, kitiems pakenkimams, skatina gijimą. Žolės nuoviru plaunamos pūlingos, sunkiai gyjančios žaizdos.

Jaunus lapus galima dėti ir į salotas.Darželiuose dažnai auginamos kitų vaistams tinkamų plaučių rūšių augalai: vaistinė plautė (Pulmonaria officinalis) su

baltomis dėmėmis ant pamatinių lapų; siauralapė plautė (Pulmonaria angustifolia); šakotoji plautė (Pulmonaria sacharata). Pastaroji yra stambus, anksti ir ilgai žydintis augalas. Siauralapė ir vaistinė plautės pietinėje šalies dalyje pasitaiko ir savaime augančios.

Pasigaminkime● Arbatinį šaukštelį sausos susmulkintos plautės žolės užplikykime stikline verdančio vandens, palaikykime 1 val. uždengę

šiltai, nukoškime, nuspauskime. Išgerkime per dieną. Tinka gydant kosulį, bronchitą, laringitą, gastritus, sanarių ligas. Galima užplikant puodelį pridėti ir kitų žolelių. ● Sergant plaučių uždegimų ar norint pastiptrinti plaučius, valyti bronchus: gysločio lapų, debesylo žolės ar šaknų, dilgelės lapų, pušų pumpurų, pavasarinės raktažolės žiedų. Gerti po valgio. ● Esant skrandžio sudirgimams, erozijoms: vingiorykštės žolės, gauromečio lapų, vaistinės ramunės žiedynų, pelkinio pūkelio žolės, miškinės ar menturinės dedešvos, svilarožės šaknų žolės. ● Esant sanarių degeneratyviniams susirgimams, reumatodiniam artritui: vingiorykštės žolės, karklo žievės, drebulės pumpurų.

Tamsioji plautė (Pulmonaria obscura) birželis • 2012

Tamsioji plautė (Pulmonaria obscura)Agurklinių (Boraginaceae) šeima

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27

GEGUZE ^ .

PATKPnŠS

2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 29

LIEPA

Niekas nežino, kiek turi jėgų, kol jų neišbandė –

stenkimės pažinti save ir sau padėti.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS

Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienisliepa • 2012

Šis augalas žmonių dažnai vadinamas „katpėdėle“, tačiau dviname katpėdė (Antennaria dioica) yra visai kitas smulkus žolinis augalas su rusvais ar baltais žiedynais.

Smėlyninis šlamutis yra 15-30 cm aukščio, su ryškiai geltonų su atspalviais graiželių grupele viršūnėje. Auga smelėtose sau-sose, saulėtose, nežolėtose vietose: šlaituose, dirvonuose, pamiškėse ir pan. Dažnesnis pietinėse ir rytinėse šalies dalyse.

Renkami žydėjimo pradžioje, nuskinant žiedynus rankomis. Gali būti su 1-2 cm. Ilgio su žiedynstiebio dalimi. Peržydėję žiedai mažina žaliavos kokybę, reikėtų nepraleisti geriausio žiedynų rinkimo laiko.

Kaupia flavanoidus, vit. C, karotiną, dažines medžiagas. Šlamučio žiedynų preparatai (užpilai, žolelių mišiniai, ekstraktai) skatina tulžies išsiskyrimą, jos nutekėjimą, mažina tulžies rūgščių, bilirubino koncentraciją. Gydo šlapimo takų, insktų, lytines ir kitas ligas. Vartojant reikia būti atsargiems, neperdozuoti, nes stipriai varydami tulžį, gali nualinti tulžies pūslę ir pakenkti jos funkcijai.

Jų žiedynais galima dažyti audinius geltona spalva.Šlamučio žiedynai naudojami liaudies magijoje, smilkymams.

Pasigaminkime● 1 arbatinį šaukštelį žiedynų užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 0,5-1 val., nukošti,. Išgerti per dieną per 2-3 h

prieš valgį. Skatina tulžies išskyrų nutekėjimą. Vartoti 10 d., po to pertrauka ne mažiau 10 d.

Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium)

Smėlyninis šlamutis (Helichrysum arenarium)

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

PATKPnŠS

6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26

RUGPJUTIS

4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24

BIRZELIS ^

_

Bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus - kai per daug turi.

Tokie senų žmonių pastebėjimai turi išminties.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS


Daugiametis, visada žaliuojantis, labai šakotas puskrūmis. Lapai smulkučiai, iki 2 mm ilgio, žiedai rožiniai violetiniai, gausūs, maži, ilgose kekėse. Žydi antroje vasaros pusėje, liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Auga įvairiais plotais ir ploteliais smėlingose kalvose, miškuose, durpynuose, nederlingose dirvose. Sutinkamas visoje šalyje.Renkama šilinio viržio žolė masinio žydėjimo metu. Nuskintos žydinčios šakelės paskleidžiamos džiovinti pavėsyje.Išdžiuvus lapai ir žiedai nukuliami nuo šakelių. Žaliavoje gausu sausų, savo formą išlaikiusių violetinių žiedelių. Šilinio viržio

žolėje gausu rauginių medžiagų, yra glikozido arbutino, flavonoidų, alkaloidų, provitamino A, organinių rūgščių ir kt.Žolė turi stiprų šlapimą varantį, priešuždegiminį, dezinfekcinį, sutraukiantį, raminantį veikimą. Augalą galima vartoti

skrandžio-žarnyno veiklos sutrikimų, viduriavimų, padidėjusio skrandžio rūgštingumo atvejais, persišaldžius, esant šalinimo sistemos susirgimams, sergant podagra.

Užpilas ar nuoviras tinka skalauti burnos ertmę, esant sudirgintoms, žaizdotoms gleivinėms. Galima plauti sunkiai gyjančias žaizdas.

Labai vertinamas viržių medus. Jis yra klampus, tamsios spalvos, karstelėjusio skonio. Bitininkai neretai bites išveža į viržynus velyvajam medunešiui.

Šilinis viržis (Calluna vulgaris) rugpjūtis • 2012

Šilinis viržis (Calluna vulgaris)Erikinių (Ericaceae) šeima

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

Augalai ir yra raidės, kuriomis rašo mūsų Kūrėjas! —

sakė Vladimiras Megre. Lieka tik išmokti skaityti.

Sveikatos Skrynia

2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 29

LIEPA

PATKPnŠS

3 10 17 24 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 292 9 16 23 30

RUGSEJIS .

PATKPnŠS


Žemas, 10-15 cm aukščio žolinis augalas, pas mus dažnai vadinamas „kalakutžole“. Turi pamatinius, pertrauktai pluksniškus lapus, kurių lapeliai bekočiai, dantyti, nuo plaukelių sidabriškai blizgančia aptine, o kartais ir viršutine puse. Žydi nuo pavasa-rio, pavieniais, stambiais 1,5-2 cm skersmens geltonais žiedais žiedstiebių viršūnėse. Auga laukuose, augina šliaužiančius, įsišaknyjančius šakniastiebius, kurie sparčiai plinta, kiemuose, miškuose, dykvietėse. Šaknys dažnai turi gumbiškus sustorėjimus. Sutinkama visoje šalyje.

Vasarą renkame žąsinės sidabražolės žolę, t.y. lapus ir žiedus su stiebeliais, rudenį – šakniastiebius ir šaknų gumbelius. Visas augalas turi rauginių medžiagų, saponinų, vitamino C ir daugybę kitų junginių. Turtingas mikroelementinis sąstatas.Žąsinės sidabražolės preparatai (užpilai, nuovirai, ekstraktai ir kt.) vartojami skrandžio opaligei, viduriavimams, net dizen-

terijai, kepenims gydyti, kraujavimams stabdyti ir pan. Turi priešuždegiminį spazmolitinį, sutraukiantį, kraujavimus stabdantį, prieštraukulinį, medžiagų-druskų apykaitą, reguliuojantį, nervų sistemą tonizuojantį, veikimą, gydo prostatą ir padeda vyriškų lytinių negalavimų atvejais, naudinga peršalimų atvejais, imuninei sistemai stiprinti.

Žolę naudinga vartoti moterims po gimdymo, esant skausmingoms menstruacijoms, įvairiems kraujavimams.Žolės užpilu ar nuoviru labai naudinga skalauti burną, kraujuojant dantenoms, dantų skausmo atveju.Jauni lapeliai ir ūgliai tinka salotoms, maistui pagyvinti, sudžiovinti nuo seno naudojami kasdieninei arbatai ir susmulkintais

jaunais lapais lesinami naminiai paukščiai – žąsiukai, ančiukai, kalakučiukai.

Pasigaminkime● 1-2 arbatinius šaukštelius smulkintos žąsinės sidabražolės žolės užplikyti 1 stikline verdančio vandens, po 10 min gerti

kaip arbatą. Labai tinkia turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą, opaligę, sudirgintą skrandį, po apsinuodijimų, esant uždegiminiams procesams. Tais atvejais minėtą arbatą galima pasidaryti stipresnę ir gerti prieš valgį nesaldintą. ● Tokią pat arbatą galima pasidaryti iš šakniastiebių. Jų užtenka įberti 1 arbatinį šaukštelį stiklinei verdančio vandens. Patartina užvirti. Gerti po 20-30 min.

Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina) rugsėjis • 2012

Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina)Erškėtinių (Rosaceae) šeima

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

PATKPnŠS

1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28

SPALIS

6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26

RUGPJUTIS _

Visada labai gaila, jog laimę ir sveikatą imame branginti tik tuomet, kai jų netenkam.

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS


Miškų, paupių, šlaitų krūmas, užauga iki 5-7 m aukščio. Lapai stambūs, ovalūs ar apskriti, su dantytais krašteliais. Žydi anksti pavasarį, kol nėra lapų. Pailgėję žirginiai saulėtu sausu metu beria daug žiedadulkių, o peržydėję nubyra. Moteriški žiedai labai panašūs į pumpurus, auga kartu su jais ant šakelių. Žydėjimo metu iš šio „pumpuro“ išlenda alyviniai-raudona siūliškų piestelių šluotelė. Iš šių žiedų vystosi, užauga, rugsėjo mėnesį subręsta ir išbyra vaisiai – lazdyno riešutai, jais minta voverės, kai kurie paukščiai. Paprastasis lazdynas savaime auga visoje šalyje. Yra išvesta daug lazdyno veislių su įvairaus stambumo ir formų vaisiais – riešutais. Be riešutų, kurie vartojami maistui, pavasarį-vasarą renkame lazdyno lapus, o žiemą ir pavasarį – lazdyno žievę. Kertant miškus, lazdynai lieka nepanaudoti. Tokiais atvejais be žievės reikėtų pasirinkti ir lapinių pumpurų, juos sudžiovinti ir naudoti kasdieninėms arbatoms. Vienus ar su kitomis žolelėmis organizmui stiprinti.

Lapai renkami pilnai išsivystę, sveiki. Naudinga juos prieš džiovinant pasmulkinti. Kitaip sudžiūvę lapai sutrupa ir lapagyslės lieka plikos, sunkiau paimti prieš plikant arbatą. Lapai, žievė ir žiedai (žirginiai) turi rauginių medžiagų, alkaloidų, flavonoidų, vitaminų B1, B2, C, E, PP, karatino ir daugybę kitų medžiagų. Minėtos lazdyno žaliavos turi sutraukiantį, priešuždegiminį, kraujavimą stabdantį, šlapimo išsiskyrimą skatinantį, gleivines gydantį, bendrai stiprinantį, veikimą. Padeda varyti kirmėles. Stiprina vyrų lytines liaukas, yra gera profilaktinė ir gydanti priemonė nuo prostatos išvešėjimo. Medicina jas rekomenduoja esant venų išsiplėtimui, uždegimams. Liaudies medicina rekomenduoja esant kepenų, šlapimtakių uždegimams.

Nuoviru naudinga skalauti kraujuojančias dantenas, plauti žaizdas.Bitės pavasarį iš lazdyno surenka daug žiedadulkių. Jomis, sumaišytomis su cukraus pudra, galima maitinti bites, kai joms

trūksta maisto. Galime jų prisirinkti, nupurtant tiesiai nuo medžių jų gausaus byrėjimo metu arba tokius besiskleidžiančius žirginius surinkti ir paskleisti ant popieriaus. Žirginiams džiūstant žiedadulkės išbyra ant popieriaus. Žiedadulkes naudinga vartoti esant mažakraujystei (po 0,5 arbatinio šaukštelio 2-3 kartus per dieną).

Pasigaminkime● 1,5-2 valgomuosius šaukštus lazdyno lapų užplikyti viena stikline verdančio vandens, ataušus nukošti. Išgerti per dieną,

turint šlapimtakių uždegimą, prostatos susirgimų atvejais, peršalus. Galime gerti kaip organizmą, imunitetą stiprinančią, švelniai raminančią arbatą.

Paprastasis lazdynas (Corylus avellana) spalis • 2012

Paprastasis lazdynas (Corylus avellana)Lazdyninių (Corylaceae) šeima

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 21 24 25 26 27 28 29 30 31

PATKPnŠS

5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 4 11 18 25

LAPKRITIS

Visada labai gaila, jog laimę ir sveikatą imame branginti tik tuomet, kai jų netenkam.

Sveikatos Skrynia

3 10 17 24 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 292 9 16 23 30

RUGSEJIS .

PATKPnŠS


Paprastoji rasakila kaip botaninė rūšis apima didelę grupę per, 20 rasakilos rūšių, kurios mums yra išoriškai labai panašios. Paprastai renkame vietinę rasakilos rūšių žolę, jos tinka arbatoms.

Rasakila yra žolinis, 10-30 cm aukščio augalas besidriekiančiais stiebais. Pamatiniai lapai apskriti, su ilgais lapkočiais, su 7-13 plačių, klostėmis sulankstytų skiaučių. Ant jų kaupiasi rasos lašeliai, kurie dažnai vasarą išsilaiko neišdžiuvę ilgas valand-as. Žiedai maži, gelsvai žali, neišvaizdūs kekėse. Žydi gegužės-birželio mėnesį. Auga pievose, miškuose, pagrioviuose, užleistuose dirvonuose ir kitur. Mėgsta saulėtas vietas, auga ir pavėsinguose pašaliuose.

Arbatoms renkame visą antžeminę augalo dalį žydėjimo pradžioje ir masinio žydėjimo metu. Galima rinkti vien lapus, kol augalas dar nėra pražydęs, jei lapai yra užaugę. Paplitusi visoje šalyje. Žaliavoje yra rauginių medžiagų, vitamino C, flavonoidų, fenolkarboninių rųgščių ir daug kitų medžiagų. Nuo seno vartojama dėl antimikrobinio, priešuždegiminio, priešaterosklerotinio, tulžį varančio, kraujavimus stabdančio, gijimą skatinančio veikimo. Mažina cukraus kiekį kraujyje. Tinka kasdieninėms ar-batoms, turi silpną malonų kvapą ir šiek tiek sutraukiantį skonį.

Nuo seno vartojama kaip padedanti gerinti savijautą, teigiamai veikianti moterų ir vyrų hormonines sistemas, kaip regėjimą stiprinanti, viduriavimus ir kitus negalavimus gydanti priemonė. Maitinančioms motinoms paskatina pieno išsiskyrimą.

Dėl rasos lašelių kaupimo lapo viduryje ir kitų savybių nuo seno naudojama liaudies magijoje, liaudies kosmetikoje.Verta vasaros pradžioje šio dažnai sutinkamo augalo lapų ir stiebelių su žydančiais žiedais pasiskinti savo kasdienėms ir

imuninę sistemą stiprinančioms arbatoms. Nesivėlinkime, nes šis augalas neužaugina stiebo ir antroje vasaros pusėje jo pa-sirinkti sunku: jaunų lapų tik vienas-kitas, o seni lapai apdulkėję, o dažnai ir ligų (pvz. miltligės) pažeisti.

Pasigaminkime● Kasdieninei arbatai užplikykime stiklinėje žiupsnelį (1 arbatinį šaukštelį) paprastosios rasakilos ir po 10-15 min. galime

gerti kaip kasdieninę arbatą. ● Gydymui (vidiniams kraujavimams stabdyti, peršalus, viduriuojant, esant gleivinių sudirgimui, opoms ir panašiai) užplikykite 2 valgomuosius šaukštus žolės 0,5 litro verdančio vandens, galima užvirti. Palikime 1 val. šiltai, nukoškime. Išgerkime šią arbatą po 3 kartus per dieną. Jei atšalo, reikia pašildyti.

Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris) lapkritis • 2012

Paprastoji rasakila (Alchemilla vulgaris)Erškėtinių (Rosaceae) šeima

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28

SPALIS

Sveikatos pristigsi - biednas paliksi...

Sveikatos Skrynia

PATKPnŠS

3 10 17 24 31 4 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 281 8 15 22 292 9 16 23 30

GRUODIS

PATKPnŠS


Neįprastas augalas. Auga ant lapuočių medžių: tuopų, beržų, obelų ir kt. apvaliomis „šluotomis“. Tai pusiauparazitinis auga-las. Jis dalinai maitinasi augalo-šeimininko sultimis. Dalį medžiagų pasigamina pats, nes žaliose jo dalyse, pirmiausia lapuose, vyksta fotosintezės procesai.

Tai visžalis, labai šakotas krūmokšnis. Lapai pailgi, priešiniai, stori, odiški, lygiakraščiai, jų prisegimo prie stiebo vietos ryškios, sustorėjusios. Žiedai nedideli, neryškūs, žalsvai geltoni, bekočiai, išsidėsto šakų šakojimosi vietose. Žydi kovo-balandžio mėnesiais. Rudenį sunoksta uogos su sėklomis ir per žiemą būna ant augalo. Jas dažnai lesa paukščiai, ypač strazdai, kurie ir platina augalą. Nesuvirškintos sėklos, patekusios ant medžio šakų, prilimpa ir sudygsta, įleisdamos į medį šaknį. Ant medžio gali augti ir vegetuoti per 70 metų.

Nuo seno renkama amalo žaluma. Rudenį skinami visi lapuoti krūmai. Žaliavai tinka lapai ir šakelės. Uogos nuodingos, jos nurenkamos atskirai. Galima jas „pasėti“, prilipinant ant medžių šakų. Prilimpa labai stipriai. Vėliau sudysta ir auga.

Augalas yra nuodingas, todėl reikia neperdozuoti, jo negalima vartoti ilgai. Kaupia choliną ir jo darinius, vitaminą C ir daugelį kitų įvairų poveikį turinčių medžiagų. Preparatai turi priešuždegiminį, kraujo spaudimą mažinantį, raminantį, nuskausminantį, kraujavimus stabdantį, tulžies nutekėjimą gerinantį, priešsklerotinį veikimą, naudojamas nuo mėšlungio. Liaudies medicinoje amalas vartojamas nuo dusulio, epilepsijos, isterijos. Tinka organizmą stiprinančioms arbatoms (mažomis dozėmis ir su pertraukomis).

Paprastasis amalas buvo žinomas ir vertinamas liaudies magijoje.

Pasigaminkime● 1 arbatinį šaukštelį amalo žolės iš vakaro užpilkime 1 stikline šalto vandens. Ryte nukoškime ir išgerkime per dieną nuo

viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, gripo, peršalimo ir pan. ● 1 valgomąjį šaukštą amalo žolės užplikykime 1 stikline verdančio vandens, po 1 val. nukoškime. Išgerkime per dieną kaip priešuždegiminę, priešvirusinę ir raminančią arbatą. Gerkime šiltą.

Paprastasis amalas (Viscum album) gruodis • 2012

Paprastasis amalas (Viscum album)Amalinių (Visceae) šeima

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

Liaudies palinkėjimas:„Duok, Dieve, tau sveikatos, o man dvi...“

Sveikatos Skrynia

5 12 19 26 6 13 20 27 7 14 21 28 1 8 15 22 29 2 9 16 23 30 3 10 17 24 4 11 18 25

LAPKRITIS

PATKPnŠS

7 14 21 281 8 15 22 292 9 16 23 303 10 17 24 314 11 18 25 5 12 19 26 6 13 20 27

SAUSIS • 2013

Šiuolaikinė medicina gali išgydyti beveik visas ligas ir kasdien ieško būdų, kaip užkirsti kelią vėžiui bei kitoms amžiaus rykštėms. Vis dėlto geriausias receptas – gyventi sveikai ir nesirgti. O tai didele dalimi priklauso nuo kiekvieno iš mūsų:

nuo vidinės nuostatos mylėti gyvenimą, sugebėjimo derinti darbą ir poilsį, kiek įmanoma daugiau judėti bei sudeginti nereikalingas kalorijas ir stengtis vengti streso, sveikai maitintis.

Mūsų ilgaamžiai senoliai gyveno daug didesnių nepriteklių ir neramumų laikais, tačiau nestokojo optimizmo, noro padėti, pasidalinti geru patarimu, kaip įveikti užgriuvusią bėdą ar kokią kūno negalią. Dalis tų patarimų išsaugota liaudies atmintyje, papročiuose,

pasninkų valgiuose ar žolelių vartojimo receptuose. Manau, kad kuo daugiau paveldo ir protėvių išminties turi sugrįžti į greitą mūsų gyvenimo ritmą ir kartu su šiuolaikine pažanga padėti kiekvienam surasti savo laimės vaistą. Visiems šio kalendoriaus skaitytojams linkiu pasinaudoti tais receptais, kurie padėtų gyventi sveikai ir ilgai.

Algirdas Butkevičius, LSDP pirmininkas

Žmogaus sveikata – pats brangiausias turtas, kurį turime labiausiai tausoti. Ar tą mokame? Dažnas mano, kad sveika gyvensena – ne jam, o ligos – kažkam kitam. Ir tik nuolat atsikeliant su skaudančia galva, sušlubavus širdžiai ar pakilus kraujo spaudimui, puolame į vaistinę. Linkiu, kad Jums taip neatsitiktų, o sveikas gyvenimo būdas taptų norma. Tai nėra kažkas antgamtiška. Pagrindinis dalykas – nebūti sau priešu. To pasiekti padės sveika mityba, fizinis aktyvumas, atsisakymas žalingų įpročių, būtinas poilsis ir gebėjimas kontroliuoti stresą,

kuo dažnesnis buvimas gamtoje, vaistažolių arbatos puodelis vietoje bereikalingos tabletės ar nuolat geriamos kavos.Mūsų tauta į sveikatos paveldo skrynią sudėjo daug žolelių, išminties, receptų ir patarimų nuo visų ligų.

Vis dėlto svarbiausia išsaugoti gerą ūpą, judėti bei mylėti gyvenimą, tuomet ir ligos nekibs. Tą patvirtins ne vienas ilgaamžis. Linkiu, kad optimizmas, gerumas, saikas bei panašūs sveikatos vaistai taptų kiekvienam iš Jūsų kasdieniniu sveikos gyvensenos įpročiu.

Tikiuosi, kad išsaugoti sveikatą Jums padės ir šis kalendorius.Jūratė Kulberkienė, „Sveikatos skrynios“ sumanytoja ir iniciatorė

Dėkojame žolininkei Jadvygai Balvočiūtei už pagalbą sudarant kalendorių.

© Lietuvos socialdemokratų partija, 2011

B. Radvilaitės g. 1, Vilniuswww.lsdp.lt

Šilumos ir ramybės visiems!

Documents

2012 - kulberkiene.lt · P A T K Pn Š S Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis Daugiametis, 60-120 cm aukščio savaime įvairiose