1

LEIDINĮ LEIDŽIA ELEKTROS PERDAVIMO SISTEMOS OPERATORIUS

eNergetikąžvilgsNis į

2013 spalis, Nr. 8 (20)

Šiame Numeryje:

Baltijos šalių ir Europos elektros energetikos sistemų sujungimas įmanomas

3 psl.

Elektros biržos naujienos

8 psl.

Elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“, užtikrinan-čiam stabilų šalies elektros siste-mos darbą, patikėta įgyvendinti strateginius elektros energetikos projektus. „Litgrid“ atsako už Lie-tuvos elektros energetikos siste-mos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, įgyvendina infrastruktūros jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) projektus. Šie projektai – ilgalaikės investici-jos ir įsipareigojimas, todėl visuo-menė nuolat informuojama apie projektų einamuosius darbus, artimiausius planus ir jų naudą Lietuvos ūkiui ir augimui.

Elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ nauda

Lietuvos energetikos konfe-rencijos metu „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direk-torius Daivis Virbickas pristatė ga-limą elektros jungčių su Lenkija ir Švedija įtaką Lietuvos ekonomikai – Lietuva importuoja beveik du trečdalius suvartojamos elektros energijos, todėl galimybės parsi-

visuomenei – apie strateginių elektros energetikos projektų naudą

Lietuvos ir Lenkijos PSO vadovai aptarė „LitPol Link“ projektą

4 psl.

ŠIANDIEN IR RYTOJ

EuROpOJE

Nukelta į 2 psl.

Nukelta į 5 psl.

Paskelbtas es bendrojo intereso projektų sąrašas

Europos Komisija paskelbė 248 pozicijų prioritetinių ener-getikos infrastruktūros projektų sąrašą, kuriame įvardyti regio-ninės reikšmės energetiko inf-

rastruktūros projektai, būtini bendrai Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkai sukurti.

Sąraše kaip viena iš regioni-nių iniciatyvų išskirtas Baltijos

energijos rinkos jungčių pla-nas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan, BEMIP),

Daivis Virbickas: „Elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ nauda galėtų būti 180 mln. litų per metus“

žvilgsNis į eNergetiką

2

Atkelta iš 1 psl.

siųsti elektros iš ten, kur jos gami-nama daug ir už konkurencingą kainą yra itin svarbios verslui ir visiems gyventojams.

„Jei jungtys su Švedija ir Len-kija veiktų jau dabar, tai šiandie-ninė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje galėtų būti 1,8 cento už kilovatvalandę mažesnė, o me-tinė nauda Lietuvai siektų iki 180 mln. litų per metus. Pradėjus šių tarptautinių elektros jung-čių eksploataciją 2015-ųjų metų pabaigoje Lietuva taps geriau-siai sujungta elektros energe-tikos sistema visame regione. Techninės galimybės parsisiųsti elektros į Lietuvą padidės dau-

D. Virbickas atkreipė dėmesį, kad paskaičiavimai yra atlikti nau-dojant rinkos modeliavimo me-chanizmą, kuris remiasi šiandie-ninėmis dujų kainomis Europos šalyse ir šiuo metu veikiančių elek-trinių Baltijos jūros regiono valsty-bėse pajėgumais. Ateityje elektros kainos regione priklausys ir nuo anglies dvideginio emisijos leidi-mų kainų, atsinaujinančių išteklių integracijos bei kitų faktorių, da-rančių įtaką regiono elektros rinkai.

Lietuvos elektros tinklas 2022 metais

Atvirame seminare „Žvilgsnis į ateities energetiką: Lietuvos elektros tinklas 2022 metais“ pri-statytas Lietuvos elektros ener-

visuomenei – apie strateginių elektros energetikos projektų naudą

ŠIANDIEN IR RYTOJ

Išskirtinis šiemet parengto pla-no bruožas – išnagrinėti ir pateik-ti galimi šalies elektros energeti-kos sistemos plėtros scenarijai su skirtingomis prielaidomis. Nagri-nėjamas infrastruktūros vystymo poreikis su veikiančia atomine elektrine Visagine ir be jos, kai energetikos sistema veikia skir-tingose sinchroninio darbo siste-mose, kai išlieka esama padėtis, bet baigiami visi vykdomi tarp-tautinių jungčių projektai.

Elektros perdavimo tinklo plėt- ros planas parodo, kaip per atei-nančius dešimt metų keisis šalies elektros energetikos sektorius. Planas rengiamas prognozuo-jant elektros poreikį ir gamybą, modeliuojant situaciją elektros rinkoje, įvertinant įvairius tin-

klo plėtros projektus ir būsimą perdavimo tinklą, skaičiuojant ir pagrindžiant reikalingas investi-cijas. Kasmet atnaujintas planas yra teikiamas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komi-sijai, pristatomas visuomenei ir derinamas su suinteresuotoms šalimis.

Laisvoji elektros rinka – galimybės verslui

„Litgrid“ ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai suren-gė seminarą „Žvilgsnis į ateities energetiką: laisvoji elektros rin-ka“, skirtą Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone veikiančioms įmonėms. Seminaro metu buvo pristatyti laisvos elektros rinkos veikimo principai ir konkurencijos nau-da, pateikta praktinių patarimų ir pavyzdžių įmonėms, norinčioms sužinoti daugiau apie galimybes sutaupyti įsigyjant elektrą laisvo-joje rinkoje, atsakyta į verslo at-stovams aktualius klausimus.

Elektros infrastruktūra yra gy-vybiškai svarbi visiems ekono-mikos dalyviams.

2015-ųjų metų pabaigoje Lietuva taps geriausiai sujungta elektros energetikos sistema visame regione. Techninės galimybės parsisiųsti elektros į Lietuvą padidės daugiau nei dvigubai

Pagal 2022 m. bazinį scenarijų planuojamas elektros poreikis bus 12,8 teravatvalandžių (TWh, 12 800 000 000 kilovatvalandžių). 2012 m. elek-tros poreikis buvo 10,61 TWh.

giau nei dvigubai, o bendrai Baltijos šalyse – daugiau nei 60 proc.“, – sakė D. Virbickas.

Vienintelė elektros jungtis šiuo metu jungianti Baltijos valstybes ir Suomiją yra „Estlink“. Sparčiai vykdomi tarptautiniai elektros jungčių projektai „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija sujungs elektros infrastruktūrą su kaimyninėmis Vakarų ir Šiaurės Europos šalimis.

Pirmieji naudą pajusti turėtų didžiausi elektros vartotojai, t.y. pramonės ir paslaugų sekto-riaus įmonės, kurioms tenka apie 70 proc. suvartojamos šalyje elek-tros. Pirkdami elektrą didelėje elek-tros biržoje, jie, tikėtina, sumažintų savo energijos išteklių kaštus.

getikos sistemos 330 kV ir 110 kV tinklų plėtros planas 2013–2022 metams. Šio pristatymo tikslas – išsamiau papasakoti apie svar-biausius tinklo plėtros projektus 2013–2022 metais, išgirsti ir, pagal galimybes, atsižvelgti į visuome-nės ir verslo klausimus.

„Litgrid“ planuojami ir vykdo-mi darbai – tai didelės apimties infrastruktūros projektai, kurie yra labai svarbūs visiems: ir gyvento-jams, kurių aprūpinimui elektra būtina sukurti infrastruktūrą lei-džiančią maksimaliai pasinaudoti didelės elektros rinkos privalumais, ir verslui, planuojančiam investicijas ir galimas veiklos kryptis. Elektros infrastruktūra yra gyvybiškai svarbi visiems ekonomikos dalyviams.

2013 spalis, Nr. 8 (20)

3

Studija nagrinėjo techninius, teisinius ir socioekonominius energetikos sistemų sujungimo aspektus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo siste-mos operatorių „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „Elering“ užsakymu Švedijos konsul-tacinė bendrovės „Gothia Power“ atliko Baltijos vals-tybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką ir galimų jungčių įrengimo galimybių studiją.

2012 metų gegužės mėnesį pradėta „Baltijos valstybių integracija į ES vidaus elektros rinką. Galimų jungčių įrengimo galimybių studija“ išnagrinėjo galimus Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos tinklais elektros darbui sinchroniniu režimu scenarijus.

Studija nagrinėjo techninius, teisinius ir socioekonominius energetikos sistemų sujungimo aspektus. Atlikti tyrimai lei-džia nustatyti preliminarius kontinentinės Europos sinch-roninės zonos plėtrai ir energetikos sistemų sujun-gimui reikalingus techninius parametrus. Paskaičiuoti gali-mi sinchronizacijos projekto įgyvendinimo kaštai, siekiant Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungi-mo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchro- niniu režimu. Studijoje daroma išvada, kad Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų sujungimas darbui sinchroniniu režimu – sudė-tingas, tačiau ir technologiniais, ir teisiniais aspektais įgyvendinamas projektas.

Baltijos šalių ir europos elektros energetikos sistemų sujungimas įmanomas

pERDAVIMO SISTEMOS OpERATORIAuS NAuJIENOS

Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sinchroninis darbas

Londonas

Kijevas

Viena

Bernas

Stokholmas

Madridas

Liubliana

Bratislava

Belgradas

Maskva

Kaliningrado sritis

Bukareštas

Lisabona

Varšuva

Oslas

Amsterdamas

Skopjė

Vilnius

Ryga

Priština

Roma

Dublinas

Budapeštas

Berlynas

Paryžius

Helsinkis

Talinas

Kopenhaga

Praha

Zagrebas

Briuselis

Liuksemburgas

Sofija

Minskas

Sarajevas

Pogorica

Andora

Tirana

Ankara

Kišinevas

DIDŽIOJI BRITANIJA

UKRAINA

ŠVEICARIJA

ISPANIJA

SLOVĖNIJA

SLOVAKIJA

SERBIJA

RUMUNIJA

PORTUGALIJA

LENKIJAOLANDIJA

MAKEDONIJA

LIETUVA

LATVIJA

KOSOVOITALIJA

AIRIJA

VENGRIJA

PRANCŪZIJA

ESTIJA

DANIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

KROATIJA

BELGIJA

LIUKSEMBURGAS

BULGARIJA

BALTARUSIJA

BOSNIJAIR HERCEGOVINA

JUODKALNIJAANDORA

ALBANIJA

ŠVEDIJANORVEGIJA

SUOMIJA

TURKIJA

GRAIKIJA

RUSIJOS FEDERACIJA

DIDŽIOJI BRITANIJA

UKRAINA

ŠVEICARIJASLOVĖNIJA

SLOVAKIJA

SERBIJA

RUMUNIJA

LENKIJAOLANDIJA

MAKEDONIJA

LIETUVA

LATVIJA

KOSOVOITALIJA

AIRIJA

VENGRIJA

PRANCŪZIJA

ESTIJA

DANIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

KROATIJA

BELGIJA

LIUKSEMBURGAS

BULGARIJA

BALTARUSIJA

BOSNIJAIR HERCEGOVINA

JUODKALNIJAANDORA

ALBANIJA

ŠVEDIJANORVEGIJA

SUOMIJA

ISPANIJAPORTUGALIJA

TURKIJA

GRAIKIJA

RUSIJOS FEDERACIJA

AUSTRIJAAUSTRIJA

MOLDOVAMOLDOVA

VOKIETIJAVOKIETIJA

Kontinentinės Europos sinchroninė zona

Nordel UK IRL IPS/UPS

Londonas

Kijevas

Viena

Bernas

Stokholmas

Madridas

Liubliana

Bratislava

Belgradas

Maskva

Kaliningrado sritis

Bukareštas

Lisabona

Varšuva

Oslas

Amsterdamas

Skopjė

Vilnius

Ryga

Priština

Roma

Dublinas

Budapeštas

Berlynas

Paryžius

Helsinkis

Talinas

Kopenhaga

Praha

Zagrebas

Briuselis

Liuksemburgas

Sofija

Minskas

Sarajevas

Pogorica

Andora

Tirana

Ankara

Kišinevas

DIDŽIOJI BRITANIJA

UKRAINA

ŠVEICARIJA

ISPANIJA

SLOVĖNIJA

SLOVAKIJA

SERBIJA

RUMUNIJA

PORTUGALIJA

LENKIJAOLANDIJA

MAKEDONIJA

LIETUVA

LATVIJA

KOSOVOITALIJA

AIRIJA

VENGRIJA

PRANCŪZIJA

ESTIJA

DANIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

KROATIJA

BELGIJA

LIUKSEMBURGAS

BULGARIJA

BALTARUSIJA

BOSNIJAIR HERCEGOVINA

JUODKALNIJAANDORA

ALBANIJA

ŠVEDIJANORVEGIJA

SUOMIJA

TURKIJA

GRAIKIJA

RUSIJA

DIDŽIOJI BRITANIJA

UKRAINA

ŠVEICARIJASLOVĖNIJA

SLOVAKIJA

SERBIJA

RUMUNIJA

LENKIJAOLANDIJA

MAKEDONIJA

LIETUVA

LATVIJA

KOSOVOITALIJA

AIRIJA

VENGRIJA

PRANCŪZIJA

ESTIJA

DANIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

KROATIJA

BELGIJA

LIUKSEMBURGAS

BULGARIJA

BALTARUSIJA

BOSNIJAIR HERCEGOVINA

JUODKALNIJAANDORA

ALBANIJA

ŠVEDIJANORVEGIJA

SUOMIJA

ISPANIJAPORTUGALIJA

TURKIJA

GRAIKIJA

RUSIJA

AUSTRIJAAUSTRIJA

MOLDOVAMOLDOVA

VOKIETIJAVOKIETIJA

UK

NORDELIRL IPS/UPS

CONTINENTALEUROPE

2013 metai

Įgyvendinus sinchronizacijos projektą

žvilgsNis į eNergetiką

4

pERDAVIMO SISTEMOS OpERATORIAuS NAuJIENOS

lietuvos ir lenkijos PsO vadovai aptarė „litPol link“ projektą

2013 m. spalį Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai susitikę aptarė strateginio elektros energetikos projekto „LitPol Link“ eigą ir artimiau-sioje ateityje laukiančius jung-ties statybos paruošiamuosius darbus.

„Ateinančiais 2014-aisiais metais prasidės labiausiai matomas darbų etapas – statybos darbai ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Esame tam visiškai pasiruošę – skyrėme ir skiriame labai daug dėmesio tam, kad gyventojai, kurių kaimynystė-je iškils naujosios linijos atra-mos, žinotų apie planuojamus darbus ir jų poveikį,“ – sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir gene-ralinis direktorius Daivis Virbic-kas. Susitikimo metu aptartas Lenkijos ir Lietuvos elektros rinkų sujungimas, taip pat – kiti galimi infrastruktūros projektai Lietuvoje ir Lenkijo-je.

„Simboliška, kad pirmasis susitikimas su kitų elektros perdavimo sistemų ope-ratoriais vyko Lenkijoje – pas kaimynus ir partne-rius, su kuriais dirbame prie vieno iš strateginių projektų. Susipažinti, pabendrauti, suprasti kito poziciją svarbu įgyvendinant bet kokios apimties ar sudėtingumo pro-

Nuotraukoje iš kairės: Artūras Vilimas, „LitPol Link“ įmonės generalinis direktorius, Malgorzata Klawe, Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus PSE valdybos patarėja, Piotr Rak, PSE valdybos narys, Henryk Majchrzak, PSE valdybos pirmininkas, Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir genera-linis direktorius, Karolis Sankovski, „Litgrid“ generalinio direktoriaus pavaduotojas strateginiams projek-tams, Stanislav Vidtmann, „LitPol Link“ įmonės stebėtojų tarybos narys

jektus. „LitPol Link“ – pirmasis ir labai svarbus projektas, kuriame bendradarbiaujame

su kolegomis iš PSE, tačiau neabejoju, kad ir ateityje turėsime bendrų ir abiems

šalims svarbių darbų“, – sako D. Virbickas.

EuROpOJE

Bus išbandomas „estlink 2“ kabelis Spalio 21 – gruodžio 5 dienomis

planuojama atlikti statomos Estijos–Suomijos elektros jungties „Estlink 2“ bandymus. 650 mega-vatų (MW) auštos įtampos nuola-tinės srovės kabelis pirmiausia bus

išbandomas nedidele, ne daugiau kaip 200 MW, o antrojo bandymų etapo metu – visa galia, perduo-dant elektrą abiem kryptimis.

Nuo gruodžio 6-osios iki ateinančių metų vasario 6-osios

„Estlink 2“ veiks bandomuoju režimu. Suomijos ir Estijos elek-tros perdavimo sistemų ope-ratoriai sutarė, jog bandymų metu visa jungties galia bus perduota rinkai.

Jungtis „Estlink 1“ bandymų metu veiks kaip įprasta – jos galia taip pat bus prieinama visiems rinkos dalyviams. Planuojama, kad „Estlink 2“ visu pajėgumu pradės veikti 2014-ųjų pavasarį.

2013 spalis, Nr. 8 (20)

5

Elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“

EuROpOJE

Paskelbtas es bendrojo intereso projektų sąrašas

prie kurio įgyvendinimo priside-da ir Lietuva. Plane minimi šeši su Lietuva susiję energetikos projektai: trys elektros sektoriuje (Lietuvos–Lenkijos elektros jung-tis „LitPol Link“; Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchroninis prisijungi-mas prie kontinentinės Europos tinklų; Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumų plėtra) ir trys dujų sektoriuje (dujotiekio „Klaipėda–Kiemėnai“ plėtra; Lietu-vos ir Latvijos dujų jungties plėtra; Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis).

Bendrojo intereso projektais (Projects of Common Interest, PCI) siekiama sukurti ES vidaus energijos rinką ir panaikinti vadi-namųjų energetikos salų, kurioms priskiriama Lietuva, izoliaciją. ES bendro intereso projektams pla-nuojama paspartinti ir supapras-tinti planavimo ir leidimų išdavi-mo procedūrą, taip pat sudaryti sąlygas gauti finansinę ES paramą.

ES bendro intereso projektą „LitPol Link“ įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sis-temos operatoriai „Litgrid“ ir PSE. „LitPol Link“ pirmą kartą sujungs Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras.

Atkelta iš 1 psl. ES bendrojo intereso projektą „LitPol Link“ įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE. „LitPol Link“ pirmą kartą sujungs Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras.

Šiaurės ir Baltijos šalių elek-tros birža „Nord Pool Spot“ pa-skelbė, jog 2013 m. gruodžio 10 d. Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose pradės veikti dienos ei-gos elektros rinka „Elbas“.

Šiuo metu „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zonoje prekiaujama elektra „diena prieš“ principu, kiekvienai ateinan-čios dienos valandai. Prekyba

gruodį lietuvoje pradės veikti „Nord Pool spot“ dienos eigos elektros rinka

ELEKTROS RINKOS NAuJIENOS

dienos eigos „Elbas“ rinkoje dalyviams leis lanksčiau koreguoti prekybos bir-žoje rezultatus – joje rin-

kos dalyviai gali prekiauti elektra likus ne dienai, bet valandai iki jos tiekimo.

„Elbas“ dienos eigos rinka

buvo įkurta 1999 m. ir veikia Šiaurės šalyse, Vokietijoje ir Es-tijoje.

Prekyba dienos eigos „Elbas“ rinkoje dalyviams leis lanksčiau koreguoti prekybos biržoje rezultatus – joje rinkos dalyviai gali prekiauti elektra likus ne dienai, bet valandai iki jos tiekimo.

žvilgsNis į eNergetiką

6

EuROpOJE

Šiaurės ir vakarų europos elektros rinkas planuojama sujungti lapkritį

Europos elektros rinkų inte-gracijos projektą įgyvendinančių perdavimo sistemų operatorių ir elektros biržų teigimu, Belgijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Latvijos, Lie-tuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Estijos, Latvijos, Lietu-vos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės diena-prieš elektros rinkos turėtų būti sujungtos lapkričio 26-ąją, prekybai elektra šis modelis galiotų nuo lapkričio 27-osios. Lenkija su Šiaurės šalių rinka būtų integruota per Švedi-jos–Lenkijos jungtį „SwePol“.

Šiaurės–Vakarų Europos rinkų integracija yra svarbus žingsnis kuriant bendrą Europos elektros rinką. Taip bus padidintas besi-jungiančių elektros rinkų likvi-dumas ir efektyvumas, didesnis tarpusavyje konkuruojančių dalyvių skaičius atneštų didesnę naudą vartotojams.

Europos regionų rinkų sujungi-mo sprendimą sukūrė Europoje veikiančios elektros biržos siek-damos turėti bendrą algoritmą ir suderintas veiklos procedūras efektyviai prekybai elektra ir tarpsi-steminių jungčių išnaudojimui.

Bendrą visos Europos elektros rinką siekiama sukurti iki 2014-ųjų. Pirmiausia integruojamos Šiaurės ir Vakarų Europos elektros rinkos, kurios sinchroniškai dirbs

su Pietų ir Vakarų regionu – Prancūzija, Ispanija ir Portugalija.

Galutinė elektros rinkų su-jungimo data bus paskelbta sėkmingai išbandžius siste-

mas ir gavus reguliuojančių institucijų pritarimą. Integruojamos Šiaurės–Vakarų Europos regiono šalyse suvartojama 75 proc. visos Europos elektros.

elektros biržos aBC

ELEKTROS RINKOS NAuJIENOS

Nuo ko priklauso elektros kainos biržoje: gamybos, pralaidumų ir importuojamos elektros kainos įtakaA.

Nukelta į 7 psl.

Elektros kainą rinkoje lemia pasiūlos ir paklausos santykis. Pasiūla, t.y., kiek elektros yra rinkoje, priklauso nuo 3 veiksnių:

vietinės elektros generacijos – ar ir kiek elektros gaminama; už kokią kainą, t.y., jos konkurencingumo lygis;

elektros perdavimo linijų tarp kaimyninių energetikos sistemų pralaidumų; jie skaičiuojami ir paskirstomi laikantis fizikos dėsnių ir priklauso nuo perdavimo linijų techninių galimybių ir generuojamos elektros visoje sistemoje galios ir jos pokyčių. Pralaidumais sudaromos sąlygos importuoti tam tikrą elektros kiekį vartojimui;

importuotos elektros kainos, t.y., už kokią kainą elektros tiekėjai siūlo parduoti elektrą biržoje.

Perdavimo sistemos operatorius gali turėti įtakos tik vienam iš šių veiksnių – pralaidumams.

Prekybai biržoje elektros perdavimo sistemų operatoriai turi vieningą regiono pralaidumų skaičiavimo ir paskirstymo metodiką, tai aiškios taisyklės, kurios reikalingos rinkos ir sistemos funkcionavimui užtikrin-ti. Tokios taisyklės kaip siekiamybė yra įvardintos ir ENTSO-E, Europos

DIDŽIOJI BRITANIJA

UKRAINA

ŠVEICARIJA

SLOVAKIJA

RUMUNIJA

LENKIJAOLANDIJA

LIETUVA

LATVIJA

AIRIJA

VENGRIJA

PRANCŪZIJA

ESTIJA

DANIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

BELGIJA

LIUKSEMBURGAS

BALTARUSIJA

ŠVEDIJANORVEGIJA

SUOMIJA

RUSIJOS FEDERACIJA

DIDŽIOJI BRITANIJA

UKRAINA

ŠVEICARIJA

SLOVAKIJA

RUMUNIJA

LENKIJAOLANDIJA

LIETUVA

LATVIJA

AIRIJA

VENGRIJA

PRANCŪZIJA

ESTIJA

DANIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

BELGIJA

LIUKSEMBURGAS

BALTARUSIJA

ŠVEDIJANORVEGIJA

SUOMIJA

RUSIJOS FEDERACIJA

AUSTRIJAAUSTRIJA

MOLDOVAMOLDOVA

VOKIETIJAVOKIETIJA

Sujungtos šiaurės-vakarų Europos regiono elektros rinkos

2013 spalis, Nr. 8 (20)

7

ELEKTROS RINKOS NAuJIENOS

B.

Deficitinei Lietuvos energetikos sistemai dramatiškai trūksta konkurencingos vietinės elektros gamybos.

Būdama deficitine elektros energetikos sistema Lietuva apie du trečdalius suvartojamos elektros importuoja. Per aštuonis 2012 metų mėnesius importuota 74 proc. suvartotos elektros energi-jos (5,7 teravatvalandės, TWh), per aštuonis šių metų mėnesius – 70 proc. (5,3 TWh). Mažiau elek-tros importuota būtent dėl technologinių apri-bojimų nustatant pralaidumus, tokių kaip elek-trinių ir perdavimo linijų remontų kaimyninėse sistemose. Pralaidumų ir importo mažėjimui iš trečiųjų šalių didžiausią įtaką daro infrastruktū-ros, generatorių ir tinklų prieinamumas, ir ypač situacija pačioje Rusijos energetikos sistemoje: tinklų remontai ir generacijos paskirstymas suke-lia žiedinius ir tranzito srautus Baltijos sistemoje ir perkrauna vidinius Baltijos elektros sistemos tinklus.

Visa importuojama elektra patenka į biržą, bet ne visa per biržą parduodama elektra turi įtakos biržos kainai.

Elektros tiekėjų elgesį rinkoje reglamentuoja biržos taisyklės ir reguliatorius (VKEKK). „Atsivežtą“ į Lietuvą elektrą tiekėjai parduoda ir dvišaliais kontraktais. Ta elektra, kuri parduodama dvišaliais kontraktais (t.y., iš anksto sudarius sutartį tarp elektros tiekėjo ir pirkėjo, kad tam tikras elektros kiekis bus parduotas už tam tikrą kainą), nedalyvauja biržos kainos formavime. Elektra, kurią elektros tiekėjai siūlo parduoti anonimiškai bet kam biržoje – formuoja kainą. Tai, kad kaina biržoje yra aukštesnė, nei norėtųsi pirmiausiai gali reikšti, kad:

elektra yra brangiau pagaminama;

importuojama elektra yra brangiau parduodama.

Prekyba elektros biržoje vyksta anonimiškai, todėl perdavimo sistemos operatorius neturi informacijos apie elektros kainos, dalyvaujančios biržoje, lygį. Tačiau, stebint statistinius Suomijos ir Rusijos prekybos elektra duomenis matyti, kad Suomijoje kuo toliau tuo mažiau nuperkama rusiškos elektros. Analizuojant objektyvius duomenis, galima spėti, kad suomiai nebeišgali įpirkti brangstančios rusiškos elektros.

perdavimo sistemų operatorių organizacijos, Europos Komisi-jos ir Europos Sąjungos valsty-bių reguliatorių dokumentuo-se kuriant bendrąją Europos elektros rinką. Metodika yra viešai skelbiama „Litgrid“ in-terneto svetainėje. 2013 metų kainos svyravimai elektros biržoje – daugybės sutapimų rezultatas: vasarą ir rudens pra-džioje vyko suplanuoti elektri-nių ir perdavimo linijų remontų kaimyninėse sistemose, įvyko keli neplanuoti trumpalaikiai generatorių blokų atjungimai Lietuvoje ir Latvijoje. Tai sutapo su metodikos taikymo pradžia. Sistemų operatoriai, paste-bėję pirmuosius sutapimus, analizavo, kaip patobulinti tu-rimas taisykles, kad jos geriau tarnautų užtikrinant elektros patekimą į biržą ir iki vartotojų.„Litgrid“ tikslas – kad į Lietuvą galėtų patekti didžiausi tech-nologiškai įmanomi elektros srautai ir iš šiaurės, ir iš rytinių energetikos sistemų, nedis-kriminuojant nė vieno rinkos dalyvio ir išlaikant patikimą elektros energijos perdavimą.

Statistika: nustatomi pralaidumai neišnaudojami

Nuo 2013 m. balandžio 1 iki rugsėjo 30 d. vidutinis tarpsisteminių pjūvių pralaidumas Baltijos šalyse iš Baltarusijos, Rusijos ir Karaliaučiaus į Lietuvą buvo 671 megavatas (MW), iš Estijos į Latviją – 665 MW. Per tą laiką buvo įmanoma parsiųsti į Lietuvą prekybai biržoje iš Baltarusijos, Rusijos ir Karaliaučiaus 2,95 teravatvalandės (TWh) elektros, iš Estijos į Latviją beveik tiek pat – 2,92 TWh. Tačiau faktiškai iš trečiųjų šalių buvo parsiųsta 1,56 TWh, o iš Estijos – 2,19 TWh elektros energijos.

Jau daugiau kaip savaitę pralaidumus, suteikiamus Lietuvos–Baltarusijos pasienyje elektros tiekėjai iš trečiųjų šalių išnaudoja vos 60 proc., pralaidumas Estijos – Latvijos pasienyje tuo metu išnaudojamas 95-98 proc.

Perdavimo sistemos operatorius gali turėti įtakos tik nustatydamas pralaidumus, bet negali daryti įtakos visai elektros pasiūlai rinkoje. Elektros pasiūlą gali užtikrinti tik elektros generatoriai ir tiekėjai. Kaip matyti iš statistikos, net kai pralaidumams sąlygos ir sudarytos, ne visada elektros tiekėjai juos išnaudoja.

Pavyzdžiui, 2013 metais Karaliaučiaus šiluminė elektrinė gamino apie 9 proc. mažiau elektros nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais. Birželio – spalio mėnesiais, kai aplinkinėse energetikos sistemose vyko daugiausia elektros perdavimo linijų remontų, apribojusių elektros importo iš Baltarusijos galimybes, Karaliaučiaus šiluminėje elektrinėje gamyba buvo 12 proc. mažesnė nei įprasta. Didžioji elektros, pagamintos Karaliaučiaus šiluminėje elektrinėje dalis, importuojama į Lietuvą.

Atkelta iš 5 psl.

D. C.

žvilgsNis į eNergetiką

8

Informacija ruošiama remiantis „Litgrid“ ir kitų energetikos sektoriaus kompanijų, Lietuvos ir užsienio elektros biržų bei energetikos analitikų viešai skelbiama informacija.

Daugiau informacijos:Laura Šebekienė, „Litgrid“ Komunikacijos vadovėtel. 8 5 278 2428, 8 693 65377el. paštas Laura.Sebekiene@litgrid.eu

AB „Litgrid“Elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO)A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilniustel. +370 5 278 2777, faks. +370 5 272 3986el. paštas info@litgrid.eu, www.litgrid.eu

ISSN 2029-9605

ELEKTROS RINKOS NAuJIENOS

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugsėjį buvo 21,4 centų už kilovatvalandę (ct/kWh, 61,99 EUR/MWh). Lyginant su rugpjūčio mėnesiu, elektra biržoje Lietuvoje pabrango 21 proc.

Didmeninės elektros kainos rugsėjį augo dėl vietinės generacijos konkurencingomis kainomis trūkumo Lietuvoje ir Latvijoje, ir tuo pat metu apribotų elektros importo galimybių dėl elektrinės Karaliaučiuje bei elektros perdavimo linijų

remontų kaimyninėse Rusijos, Estijos ir Latvijos energetikos sistemose.

Rugsėjį importuota 5 proc. mažiau elektros energijos nei rugpjūtį. Skandinaviškos ir estiš-kos elektros importas susitraukė 17 proc., tuo tarpu elektros energijos importas iš Rusijos ir Baltarusijos augo 10 proc.

Vidutinė elektros kaina Latvijoje rugsėjį sutapo su kaina Lietuvoje ir buvo 21,4 ct/kWh (61,99 EUR/MWh). Estijoje elektra antrą mėnesį iš eilės brango 9 proc. – iki 16,4 ct/kWh

(47,38 EUR/MWh). Nors daug estiškos elektros teka į deficitines Lietuvos ir Latvijos energetikos sistemas, tačiau dėl nepakan-kamų elektros perdavimo galių tarp Estijos ir Latvijos vasaros ir rudens mėnesiais kainai Estijoje didesnę įtaką daro elektros kainų lygis Suomijoje. Rugsėjį elektros kainų augimą Estijoje lėmė 10 proc. padidėjusi elektros kaina Suomijoje.

„Nord Pool Spot“ biržos Skan-dinavijos šalių prekybos zonose elektros energijos kaina rugsėjį, lyginant su rugpjūčio mėnesiu,

vidutiniškai augo 12 proc. ir siekė 14,7 ct/kWh (42,57 EUR/MWh). Tai – 1,4 ct/kWh (4,15 EUR/MWh) arba 11 proc. daugiau nei „Nord Pool Spot“ biržos sistemos kaina. Elektrai pigti neleido menkesnės hidroelektrinių gamybos galimybės bei dėl planinių ir avarinių remontų mažėjusi pigios elektros gamyba Švedijos ir Suomijos atominėse elektrinėse. Be to, elektros kainas Skandinavijoje augino dėl kylančio suvartojimo augusi elektros paklausa ir brangusi elektra Vokietijoje.

„Nord Pool spot“ elektros biržos rugsėjo apžvalga

Kainos „Nord Pool Spot“ elektros biržoje rugsėjo 1 – rugsėjo 30 d.

P R E N U M E R A T A Norėdami užsisakyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ leidžiamą naujienlaiškį „Žvilgsnis į energetiką“, rašykite elektroniniu paštu info@litgrid.eu

0

4

8

12

16

20

24

28

32

1-rugs. 8-rugs. 15-rugs. 22-rugs. 29-rugs.

Švedijos 4-a zona Suomija Estija Latvija Lietuva

ct/k

Wh