2015 m. Nr. 9 Pristatymas

1ateitis l 2015 l 9 / 113www.ateitieszurnalas.lt

sveiki

redaktorė Reda Sopranaitė bendradarbiai: Daina Čyvienė l Jurga Dirkstytė l Ramunė Kubiliūtė l Agnė Markauskaitė l Karolina Šiaulytė l Neringa Urbonaitė l Vaidotas Vaičaitis maketuotoja Jūratė Juozėnienė stilistė Karolina Striuogaitienė administratorė Marija Keršanskienė leidžia Viešoji įstaiga Ateities leidybos centrAs l įmonės kodas 301697039 l sąsk. nr. LT87 7300 0101 0751 5327 l Žurnalas leidžiamas nuo 1911 metų l ISSN-1392-9518 redakcijos adresas Olandų g. 54-32 l LT-01212 Vilnius l tel. 8-616-34013 l el. p. [email protected] l www.ateitieszurnalas.lt l spausdina Ab spAudA, www.spauda.com l tiražas 1200 egz.

remia projektą NUO ASMeNS IKI ASMeNybėS / rubrikos: prisiminkime l tu ir aš l netylėjimas l susipažinkime

Lietuvių katalikų religinė šalpa

Lietuvių fondas

žu

rna

lą r

em

ia

Europa akis į akį susidūrė su iššūkiu, kuris reikalauja pasislinkti ir ant tos pačios kėdės priimti atsisėsti žmogų, kuris kitoks, augęs kitokioje aplinkoje ir mums visiškai svetimas. Daugelį tai gąsdina. Rodos, jau viskas apie migran-tų krizę išsakyta ir apsvarstyta, tačiau diskusijos netyla. Andrius Navickas ne stebukladarys, parodantis kelią iš šio klaidaus labirinto, tačiau jis kelia klau-simus, kurie priverčia nuoširdžiai pažvelgti į tai, ką galvojame, kuo sekame ir kaip elgiamės. Ar visa tai dera?.. Kas mūsų laukia? Kaip teisinga būtų elgtis? Kaip žinoti, kad priimsime tuos, kurie bėga nuo karo baisybių, o ne tuos, ku-rie žudo?.. Kas mums leistų jaustis saugiems? Ar žodžiai apie meilę priešui apskritai gali būti pritaikomi realybėje?

Mūsų širdis turi ypatingą gebėjimą – kalbėti. Įdomiausia tai, kad vaikystėje vadovaujamės tik jos balsu, o laikui bėgant kažkas nutinka, išleidžiame širdį pasivaikščioti ir reikia tarsi iš naujo išmokti ją išgirsti, suprasti. Tačiau kaip? Patarimais dalijasi brolis Jokūbas.

O štai sesuo Elena Faustina sako, kad jos širdis nuolat viena koja priekyje nei protas. Tų, kas pažįsta šią šviesos ir šilumos kupiną, žibančių akių jaunutę vienuolę, jos žodžiai, esu tikra, nenustebino, nes tai akivaizdu. Elena Fausti-na pasakoja apie studijas Vilniaus universitete, apie akimirką, kai pajuto, kad Dievas turi paruošęs šiek tiek kitokius gyvenimo planus nei ji iki šiol manė. Ji sako, jog kiekvienas iš mūsų turime du pašaukimus. Taip, taip, du! Ir aš jai visiškai pritariu. O Tu?

Donatas Puslys šįkart dovanoja skanų kąsnelį geros literatūros mėgėjams ir dalijasi mintimis apie šviežut šviežutėlį Umberto Eco romaną „Nr. 0“, kuria-me autorius rašo apie žiniasklaidos veikimo principus ir apie tai, kaip ji tampa ketvirtąja valdžia. Ar įsivaizduojate laikraštį, kuriame rašoma vien tik tiesa? Sudėtinga? Donatas rašo, kad autoriaus sugebėjimas iš turimų faktų kurpti sąmokslo teorijas kartais priverčia galvoti, kad visa tai yra tarsi intelektinis žaidimas, provokacija dėl provokacijos. Skanaus!

Paminėjau vos keletą tekstų, kuriais papuoštas šis adventinis numeris. Tai-gi, „Ateitis“ jau pasipuošusi. Belieka papuošti žodžiais, mintimis, pasiryžimais ir svajonėmis savo širdį. O gal Tave už parankės jau traukia koks nors juoda-sis penktadienis, ėmimas ar koks nors šlavimas? Kiekvienais metais skundžia-mės dėl to pačio – dėl to negailestingo laiko. Bet juk kažkur giliai giliai visi puikiai žinome, kad kaltas ne jis – mažai jo būtų ar daug? Kaltos mūsų ausys – tos, kurios negirdi širdies balso. O jis man kužda, kad Adventas – tai viltis, jog kažkur už šio skubėjimo, mirgėjimo, kasdienių burbėjimo ir nepasiten-kinimo kaimynu, broliu ar kaip tyčia visiškai neskubančiu kasininku, yra kai kas daugiau, kai kas šviesiau ir tikriau. Tai šio Advento, šio mįslingo laukimo Priežastis. Linkiu sau ir Tau jos nepamiršti / Marija

susipažinkime su kontrabosininku Tadu Korris –

aistringu lietuviškos muzikos propaguotoju

Kaip mums derėtų reaguoti į terorizmo iššūkį?

šiandien

Andrius navickas

Dalijęsis duona, mylėjęs bažnyčią ir nešęs šviesą...

susipažinkime

Mindaugas P. bloznelis

netylėjimas

Ignas Kriaučiūnas Dviejų tūkstantmečių istorijos pabaiga...


sveiki

redaktorė Reda Sopranaitė bendradarbiai: Daina Čyvienė l Jurga Dirkstytė l Ramunė Kubiliūtė l Agnė Markauskaitė l Karolina Šiaulytė l Neringa Urbonaitė l Vaidotas Vaičaitis maketuotoja Jūratė Juozėnienė stilistė Karolina Striuogaitienė administratorė Marija Keršanskienė leidžia Viešoji įstaiga Ateities leidybos centrAs l įmonės kodas 301697039 l sąsk. nr. LT87 7300 0101 0751 5327 l Žurnalas leidžiamas nuo 1911 metų l ISSN-1392-9518 redakcijos adresas Olandų g. 54-32 l LT-01212 Vilnius l tel. 8-616-34013 l el. p. [email protected] l www.ateitieszurnalas.lt l spausdina Ab spAudA, www.spauda.com l tiražas 1200 egz.

remia projektą NUO ASMeNS IKI ASMeNybėS / rubrikos: prisiminkime l tu ir aš l netylėjimas l susipažinkime

Lietuvių katalikų religinė šalpa

Lietuvių fondas

žu

rna

lą r

em

ia

Europa akis į akį susidūrė su iššūkiu, kuris reikalauja pasislinkti ir ant tos pačios kėdės priimti atsisėsti žmogų, kuris kitoks, augęs kitokioje aplinkoje ir mums visiškai svetimas. Daugelį tai gąsdina. Rodos, jau viskas apie migran-tų krizę išsakyta ir apsvarstyta, tačiau diskusijos netyla. Andrius Navickas ne stebukladarys, parodantis kelią iš šio klaidaus labirinto, tačiau jis kelia klau-simus, kurie priverčia nuoširdžiai pažvelgti į tai, ką galvojame, kuo sekame ir kaip elgiamės. Ar visa tai dera?.. Kas mūsų laukia? Kaip teisinga būtų elgtis? Kaip žinoti, kad priimsime tuos, kurie bėga nuo karo baisybių, o ne tuos, ku-rie žudo?.. Kas mums leistų jaustis saugiems? Ar žodžiai apie meilę priešui apskritai gali būti pritaikomi realybėje?

Mūsų širdis turi ypatingą gebėjimą – kalbėti. Įdomiausia tai, kad vaikystėje vadovaujamės tik jos balsu, o laikui bėgant kažkas nutinka, išleidžiame širdį pasivaikščioti ir reikia tarsi iš naujo išmokti ją išgirsti, suprasti. Tačiau kaip? Patarimais dalijasi brolis Jokūbas.

O štai sesuo Elena Faustina sako, kad jos širdis nuolat viena koja priekyje nei protas. Tų, kas pažįsta šią šviesos ir šilumos kupiną, žibančių akių jaunutę vienuolę, jos žodžiai, esu tikra, nenustebino, nes tai akivaizdu. Elena Fausti-na pasakoja apie studijas Vilniaus universitete, apie akimirką, kai pajuto, kad Dievas turi paruošęs šiek tiek kitokius gyvenimo planus nei ji iki šiol manė. Ji sako, jog kiekvienas iš mūsų turime du pašaukimus. Taip, taip, du! Ir aš jai visiškai pritariu. O Tu?

Donatas Puslys šįkart dovanoja skanų kąsnelį geros literatūros mėgėjams ir dalijasi mintimis apie šviežut šviežutėlį Umberto Eco romaną „Nr. 0“, kuria-me autorius rašo apie žiniasklaidos veikimo principus ir apie tai, kaip ji tampa ketvirtąja valdžia. Ar įsivaizduojate laikraštį, kuriame rašoma vien tik tiesa? Sudėtinga? Donatas rašo, kad autoriaus sugebėjimas iš turimų faktų kurpti sąmokslo teorijas kartais priverčia galvoti, kad visa tai yra tarsi intelektinis žaidimas, provokacija dėl provokacijos. Skanaus!

Paminėjau vos keletą tekstų, kuriais papuoštas šis adventinis numeris. Tai-gi, „Ateitis“ jau pasipuošusi. Belieka papuošti žodžiais, mintimis, pasiryžimais ir svajonėmis savo širdį. O gal Tave už parankės jau traukia koks nors juoda-sis penktadienis, ėmimas ar koks nors šlavimas? Kiekvienais metais skundžia-mės dėl to pačio – dėl to negailestingo laiko. Bet juk kažkur giliai giliai visi puikiai žinome, kad kaltas ne jis – mažai jo būtų ar daug? Kaltos mūsų ausys – tos, kurios negirdi širdies balso. O jis man kužda, kad Adventas – tai viltis, jog kažkur už šio skubėjimo, mirgėjimo, kasdienių burbėjimo ir nepasiten-kinimo kaimynu, broliu ar kaip tyčia visiškai neskubančiu kasininku, yra kai kas daugiau, kai kas šviesiau ir tikriau. Tai šio Advento, šio mįslingo laukimo Priežastis. Linkiu sau ir Tau jos nepamiršti / Marija

2 ateitis l 2015 l 9 / 113 www.ateitieszurnalas.lt

turinys 9

šiandien 3 Andrius Navickas Kaip mums derėtų reaguoti į terorizmo iššūkį?

tikėjimas 5 Karolina Šiaulytė Apie širdį, iš kurios teka gyvenimo šaltiniai 8 Joe Heschmeyer 9 būdai visa atnaujinti Kristuje 11 Danutė Daučiūnaitė Didžiausia svajonė – pažinti Tą, kuris mane pašaukė s. elena Faustina Andrulytė

netylėjimas 17 Donatas Puslys Apie laikraštį, kuris taip niekada ir nepasirodė 20 Ignas Kriaučiūnas Krikščionybė Sirijoje. Dviejų tūkstantmečių istorijos pabaiga... 25 Aistė Rakauskaitė Visa pažinti, bet ne visa pripažinti

atgal į ateitį 27 Leonas bistras Tikybiniai elementai moksle

susipažinkime 34 Laima Apanavičienė esu aistringas lietuviškos muzikos propaguotojas Tadas Korris 38 Ieva Mocevičiūtė Kaip jis atrado muziką orkestre, Dievą vakaro maldoje Almantas Gaižauskas ir džiaugsmą „Chebroje“ 42 Aistė brusokaitė Tarp Dievo ir Tėvynės – žmogus Ignas Kriaučiūnas

prisiminkime 44 Mindaugas P. bloznelis ( j) Dalijęsis duona, mylėjęs bažnyčią ir nešęs šviesą...

lux 48 Jurga Šiugždienė Gordon Neufeld: „Patyčių priežastis – sutrikęs prieraišumo instinktas“

aš pats 50 Agnė Zakaravičiūtė Išdrįsk būti dizaineriu! Rytė Krakauskaitė

x kuopa 53 Reda Sopranaitė Pajautimai 55 Kristina Dorofėjienė Ateina ir pasilieka 56 Viktorija Petrėtienė Ką man davė buvimas Papilės Šv. Aloyzo kuopoje 57 Vincentas Lizdenis Kristaus bičiuliai Papilėje 57 Genovaitė Pundziuvienė Jubiliejinis padėkos susibūrimas

nekasdienybė 60 Šarūnė baronaitė Atminimo ir pagarbos liepsnelės 61 Stanislava Sandarienė Gyventi ir kurti Kristuje 62 Inesa Čaikauskienė Vilniaus krašto ateitininkų konferencija 63 Jurgita Raudytė Kelionė į Aušros Vartus 64 Korp.Iustitia informacija Konstitucijos diena kitaip


šiandien

Terorizmo šmėkla klaidžio-ja po pasaulį, nepripažindama sienų bei sėdama baimės sėklas visų širdyse. Šiuos žodžius rašau, praėjus parai po kraupios Pary-žiaus tragedijos, kai nuo savižu-džių teroristų beprotybės žuvo daugybė žmonių.

Teroro aktai sėja ne tik bai-mę, bet ir neapykantą. Papras-tai po kiekvieno panašaus tra-giško įvykio tūkstančiai žmonių iškėlę kumščius reikalauja kerš-to. Tačiau, kaip ne kartą galėjo-me įsitikinti, principas akis už akį nesubrandina teisingumo ir sau-gumo vaisių. Prievarta neįmano-ma numalšinti prievartos, lygiai taip pat kaip benzinu neįmano-ma užgesinti gaisro.

Terorizmo šmėkla toli gra-žu nėra vien tik dviejų pasaulė-žiūrų kova. Tai kartu yra ir liu-dijimas, jog pasaulyje, kuriame žmogus bando užimti Dievo vie-tą, gyvybė yra nuvertinta. Tero-

Kaip mums derėtų reaguoti į terorizmo iššūkį? Andrius Navickas

Ged

imin

o Pr

anck

ūno

nuot

rauk

a

šiandien 3 Andrius Navickas Kaip mums derėtų reaguoti į terorizmo iššūkį?

tikėjimas 5 Karolina Šiaulytė Apie širdį, iš kurios teka gyvenimo šaltiniai 8 Joe Heschmeyer 9 būdai visa atnaujinti Kristuje 11 Danutė Daučiūnaitė Didžiausia svajonė – pažinti Tą, kuris mane pašaukė s. elena Faustina Andrulytė

netylėjimas 17 Donatas Puslys Apie laikraštį, kuris taip niekada ir nepasirodė 20 Ignas Kriaučiūnas Krikščionybė Sirijoje. Dviejų tūkstantmečių istorijos pabaiga... 25 Aistė Rakauskaitė Visa pažinti, bet ne visa pripažinti

atgal į ateitį 27 Leonas bistras Tikybiniai elementai moksle

susipažinkime 34 Laima Apanavičienė esu aistringas lietuviškos muzikos propaguotojas Tadas Korris 38 Ieva Mocevičiūtė Kaip jis atrado muziką orkestre, Dievą vakaro maldoje Almantas Gaižauskas ir džiaugsmą „Chebroje“ 42 Aistė brusokaitė Tarp Dievo ir Tėvynės – žmogus Ignas Kriaučiūnas

prisiminkime 44 Mindaugas P. bloznelis ( j) Dalijęsis duona, mylėjęs bažnyčią ir nešęs šviesą...

lux 48 Jurga Šiugždienė Gordon Neufeld: „Patyčių priežastis – sutrikęs prieraišumo instinktas“

aš pats 50 Agnė Zakaravičiūtė Išdrįsk būti dizaineriu! Rytė Krakauskaitė

x kuopa 53 Reda Sopranaitė Pajautimai 55 Kristina Dorofėjienė Ateina ir pasilieka 56 Viktorija Petrėtienė Ką man davė buvimas Papilės Šv. Aloyzo kuopoje 57 Vincentas Lizdenis Kristaus bičiuliai Papilėje 57 Genovaitė Pundziuvienė Jubiliejinis padėkos susibūrimas

nekasdienybė 60 Šarūnė baronaitė Atminimo ir pagarbos liepsnelės 61 Stanislava Sandarienė Gyventi ir kurti Kristuje 62 Inesa Čaikauskienė Vilniaus krašto ateitininkų konferencija 63 Jurgita Raudytė Kelionė į Aušros Vartus 64 Korp.Iustitia informacija Konstitucijos diena kitaip


tikėjimas

Turbūt kiekvienas užaugome lydimi žodžių klausyk savo šir-dies ar daryk taip, kaip tau liepia širdis. Tai žodžiai, kuriuos dažnai pasitelkia tėvai, linkėdami savo atžaloms gero. Tai žodžiai, ku-riais esame drąsinami patikėti, kad verta išdrįsti ir leistis būti vedamam vidinio balso. Tai žo-džiai, kuriais vėliau patys drąsi-

name kitus, bet ar būtinai patys jais įtikėdami? Jei suprantame, kad paklusti širdies balsui – tai leistis būti laimingam, kodėl taip dažnai tą balsą slopiname, o kar-tais gyvename taip, lyg jis nė ne-egzistuotų?

Būdami vaikais, neklausiame, ką reiškia klausyti savo širdies, nes nežinome, kad įmanoma gy-venti jos neklausant. Tai sužino-ję, išleidžiame širdį pasivaikščio-ti. Į jos vietą pastatome protą ir neretai pamirštame, jog širdis, nesvarbu, kur bebūtų nuklydu-

si, ji vis tiek yra. Apie širdį mums primena šauksmas, pasireiškian-tis tuštuma, nerimu, kurio prie-žastį sunku įvardyti. Tik kaip at-pažinti, kad tai mūsų paklydusios širdies šauksmas, jei spėjome pa-miršti, kaip skamba jos balsas? Brolis Jokūbas iš Palendrių vie-nuolyno dalijosi paprastomis, bet stebinančiai taikliomis įžvalgo-mis apie širdį, kurias pateiksiu likusioje straipsnio dalyje.

Jokūbas pasakojo, jog teko sutikti tokių žmonių, kurie pri-sipažįsta daug besimeldžiantys,

Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu. Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu – Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis: Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas, Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas, Ir toli, labai toli girdėtis. Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.

Karolina Šiaulytė

Apie širdį, iš kurios teka gyvenimo šaltiniai

Jūra

tės

Juoz

ėnie

nės

nuot

rauk

a


Kokia Tavo patirtis tikėjimo kelyje? Ar esi iš tų žmonių, kurie tikėjimą gavo iš šei-mos, ar tikėjimą atradai ki-tais būdais? Vaikystėje mano tikėjimą dau-

giausiai ugdė močiutė, kuri išmo-kė mus su broliu pirmųjų maldų. Kartu važiuodavome į bažnyčią, ten drauge melsdavomės. Tokiu būdu tikėjimas pamažu augo. Vė-liau daug davė tikybos mokyto-ja, mūsų klebonas, dalyvaudavau įvairiuose krikščioniškuose jau-nimo renginiuose, stovyklose. Tai buvo geras būdas susipažinti su krikščionybe, įgauti tikėjimo pa-tirties. Pati išgyvenau, kad Jėzus yra gyvas, kad Jis, Dievas Tėvas ir Šventoji Dvasia yra asmenys, ku-riuos galima sutikti per liudijimą.

Didžiausia svajonė – pažinti Tą, kuris mane pašaukė

Baigiantis Pašvęstojo gyvenimo metams „Ateities“ skaitytojus supažindiname su Šventosios Šeimos sese Elena Faustina Andrulyte.


„Laikraščiai moko žmones, kaip reikia galvoti. <…> Iš pra-džių žmonės nežino, koks jų po-žiūris, mes jiems pasakome ir jie suvokia jį turėję“, – teigia Simė-jas – neegzistuojančio laikraščio vyriausiasis redaktorius. Simėjas yra naujausio italų rašytojo Um-berto Eco romano „Nr. 0“, atsklei-džiančio tamsiuosius žiniasklai-dos užkulisius, herojus.

1992 metai, Italijos madų sos-tinė Milanas. Tūlas Kolona, per penktąją dešimtį persiritęs vy-riškis, kuris didžiąją gyvenimo dalį užsiiminėjo vertimais iš vo-kiečių kalbos, niekam neįdomių rankraščių, kuriuos redakcijos tie-siog norėdavo atmesti, skaitymu ar vadinamuoju „negro darbu“, kuris politkorektiškai šiandien vadinamas ghost writer, t. y. kalbų rašytoju, netikėtai gauna išskirti-nį pasiūlymą iš minėtojo Simėjo. Būsi mano pavaduotojas naujai steigiamame laikraštyje, kaupsi reikiamą informaciją, kurią pa-naudosi mano vardu rašydamas knygą, atskleisiančią žiniasklai-

dos vidaus purvą, o po to, gavęs padorų užmokestį, tiesiog pra-nyksi, leisdamas visą šlovę arba pinigus susižerti man – štai Si-mėjo pasiūlymo esmė. Pasiūlymo, nuo kurio pradeda rutuliotis visas romano pasakojimas, meistriškai supinantis tikrovę su sąmokslo teorijomis, sveiką protą su para-noja. Supinantis taip, kad galiau-siai tampa sunku pasakyti, kas yra kas, t. y. kur baigiasi tikrovė ir pra-sideda sukonstruotas spektaklis, kur dvelkia sveiku kritiniu mąsty-mu, o kur pastarasis jau pavirsta paprasčiausių sąmokslo teorijų kurpimu, kur slypi riba tarp vi-suomenės informavimo ir mani-puliavimo masėmis.

U. Eco aprašinėja žiniasklaidą, veikimo metodus ir procesą, kaip ji tampa vadinamąja ketvirtąja valdžia. Romane atskleidžiamas žiniasklaidos, kuri dažniausiai yra

linkusi pabrėžti savo nepriklauso-mybę, susiliejimas su įtakingomis verslo grupuotėmis, dėl vietos po saule kovojančiais politikais, slap-tosiomis tarnybomis.

Įsivaizduokite, egzistuoja toks turtuolis verslininkas, kurį U. Eco pakrikštija Komandoru. Jo apeti-tas vis auga ir vieną dieną jis nu-sprendžia, kad atėjo metas jam patekti į finansų, bankų, o gal ir žiniasklaidos elitą. Tam jis įku-ria naują laikraštį, kurio devizas apie viską rašyti tik tiesą. Pra-džioje planuojami tik nuliniai eg-zemplioriai, t. y. tokie, kurių bus atspausdinti tik keli, pats Ko-mandoras pasirūpins juos paro-dyti tiems, kam reikia. Kaip jau veikiausiai supratote, laikraščiuo-se būtų skelbiama tiems asme-nims nepalanki informacija, tad jie, supratę, į kokią nemalonią pa-dėtį gali patekti, jei tik laikraštis pasiektų skaitytojus, veikiausiai sutiks Komandorą priimti į savo gretas elite. Kitaip tariant, Ko-mandoras laikraštį suvokia kaip paprasčiausią Trojos arklį prasi-mušti ten, kur kol kas vartai jam yra užverti. Štai jums ir žiniasklai-da, kurios tikslas yra ne tiesa, ne visuomenės informavimas, o ga-

Apie laikraštį, kuris taip niekada

ir nepasirodėDonatas Puslys

netylėjimas


Papasakokite apie savo lie-tuviškąsias šaknis.Aš didžiuojuosi, kad esu ir ka-

nadietis, ir lietuvis. Mano seneliai Jurgis ir Emilija Antrojo pasauli-

nio karo pabaigoje buvo priversti palikti Lietuvą ir pasitraukti į Va-karus. Jie apsigyveno Vokietijo-je, o po karo įsikūrė Edmontone (Albertos provincijoje, Kanado-je). Atvykę į Kanadą kartu su ki-tais kūrė Kanados Lietuvių Bendruomenę, statė Lietuvių namus ir koplyčią. Močiutė dirbo lietuviš-koje mokykloje, o senelis talki-no statyboms. Tad nieko keista, kad ir mano mama, jos broliai ir seserys, o vėliau ir aš dalyvavo-me lietuviškoje veikloje. Nuo pat mažens buvau aktyvus lietuviškų renginių dalyvis, o kai paaugau ir pats ėmiau juos organizuoti. Lie-tuviškas gyvenimas man patiko ir aš visada didžiavausi, jog esu lietuvis. Aš ir šiandien dėkingas savo šeimai, kad ir mūsų namuo-se buvo kalbama lietuviškai.

Kaip muzika tapo Jūsų gy-venimo dalimi?Muzika pradėjau domėtis bū-

damas labai mažas. Nuo 5 metų mokiausi groti fortepijonu. Mei-lę muzikai man įskiepijo senelis Jurgis, mėgęs operą, klasikinę bei liaudies muziką. Dažnai girdėda-vau jį dainuojant. Bet didžiausią įtaką mano muzikiniam išsilavi-nimui padarė mama Nijolė Karo-saitėKorris. Ji dirbo su tokiomis kompanijomis kaip Glyndebourne Festival Opera, Toronto Sympho-ny bei Edmonton Opera. Ją, kaip ir senelį, girdėdavau dainuojant ir skambinant pianinu. Namuose vi-sada skambėdavo klasikinės muzi-kos įrašai. Mano vaikystė prabėgo operų spektaklių repeticijose, nuo mažens žavėjausi muzikantais ir dainininkais, kuriuos mačiau.

Esu aistringas lietuviškos muzikos propaguotojas

Nuo

trauk

os iš

asm

enin

io T

. Kor

ris a

lbum

o

Lietuvių Fondas (LF) daug dėmesio skiria jaunimui. Ne vienas studentas yra gavęs LF stipendiją. Ši stipendija yra tarsi dovana. Tai negrąžinama parama studijuojantiems, tačiau ją teikiant atsižvelgiama į stipendininko veiklą lietuvybės baruose. Smagu, kad išeivijoje gyvenantys jauni žmonės įsitraukia į lietuvišką veiklą, kad jie didžiuojasi būdami lietuviais. Šį kartą skaitytojus norime supažindinti su LF stipendininku kontrabosininku Tadu Korris.

susipažinkime


Esu aistringas lietuviškos muzikos propaguotojas

Kodėl pasirinkote kontra-bosą? Vidurinėje mokykloje gro-

jau saksofonu. Bandžiau groti ir smuiku, tačiau man nelabai sekė-si. Tuo metu nebuvau geras atlikė-jas, bet buvau aistringas klasikinės ir orkestrinės muzikos klausyto-jas. Kartą mokykloje pastebėjau kontrabosą, kuriuo niekas negro-jo. Nutariau jį parsinešti namo ir pabandyti juo pagroti. Išgirdęs pirmuosius garsus, įsimylėjau šį instrumentą. Pradėjau lankyti pri-vačias pamokas. Greitai grojimas kontrabosu tapo mano aistra.

Smuikininkai didžiuojasi ga-lintys groti brangiais senųjų meistrų pagamintais instru-mentais. O kaip yra su kontrabosu?

Taip, groti Antonijaus Stra-divarijaus, Andrejo Guarnerio, And rejo Amačio pagamintu ins-trumentu – kiekvieno smuikinin-ko svajonė, išsipildanti tik mažai saujelei išrinktųjų. Už tokį instru-mentą kartais tenka pakloti ir mi-lijoną dolerių. Tačiau ir šiuolai-kiniai meistrai padaro neblogų muzikos instrumentų. Kontrabo-sų pasaulyje tas pats, nors, laimei, kainos milijono nesiekia. Didžiau-sia mano girdėta kaina už šį ins-trumentą – 400 tūkst. dolerių. Ta-čiau didelė kaina ne visada reiškia gerą instrumento kokybę. Gali-ma nusipirkti visai neblogą ins-trumentą už 10–20 tūkstančių dolerių. Tai taip pat nepigu, tačiau vis tik ne 400 tūkstančių!

Aš asmeniškai groju Bohemi-jos / Vienos meistrų maždaug

1790–1800 metais pagamintu, tamsiai raudonu laku padengtu kontrabosu su drakono pavida-lo galvute. Man patinka šis instrumentas savo turtingu, aiškiu ir sodriu garsu.

Paprastai kontrabosas or-kestre ne taip pastebimas kaip kiti styginiai instru-mentai. Jiems beveik neku-riamos solo partijos. Ar ne apmaudu „griežti antruoju smuiku“? Visai ne! Aš mėgstu kontrabo-

so vietą orkestre. Šis didžiausias ir žemiausio registro styginis mu-zikos instrumentas orkestre yra vienas svarbiausių. 58 kontra-bosininkų grupė orkestrui gali suteikti galingą garsą! Manau, kad daugumą kontrabosininkų


susipažinkime

Atsidarius Tavo facebook paskyrą galima pamatyti, kad Tavęs pilna visur. Ko-kia yra tokio aktyvaus žmo-gaus kasdienybė? Tikiu, kad ir Tave aplanko rutina.Kadangi esu dvyliktokas –

mano kasdienybė gali būti nu-spėjama. Šiais metais daug mo-kausi. O visas likęs laikas atrodo štai taip: repeticijos, sportas, re-

peticijos, sportas. Žaidžiu futbolą ir tinklinį. Daug laiko atima mu-zika – ruošimasis Mišioms, gies-mių rinkimas. Tačiau tai yra ma-lonumas. Į Mišias aš einu ne dėl to, kad kažkas liepia, bet man ten tiesiog reikia. Ir tas „reikėjimas“ man yra labai svarbus.

Su draugais esate įkūrę gru-pę „Chebra“. Kaip kilo bū-tent toks grupės pavadini-mas? Papasakok, koks jūsų grupės pobūdis, kur kon-certuojate, kokios asmeny-bės ir charakteriai yra jūsų grupės nariai?Pirmą kartą susibūrėme 2012

metais trys žmonės, grojantys muziką – aš, Saulius ir Mantvy-das. Vėliau prisijungė reperis, būgnininkas. Artėjant pirmam koncertui turėjome susigalvoti pavadinimą. Kažas iš grupės vai-kinų pasakė: „Chebra, mums rei-kia pavadinimo“. Tada nuspren-dėme „Chebra”! Kodėl gi ne? Su grupės nariais nusprendėme,

kad reikia paįvairinti repertua-rą, todėl man kilo mintis sukur-ti dainą „Elektroninis dienynas“, kurią „apšlifuoti“ padėjo grupės vaikinai. Bandome kurti muziką platesnei auditorijai. Šiuo metu grupę sudaro šeši žmonės. Tu-rime daug muzikinės veiklos – vienas neseniai vykusių koncer-tų buvo krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“. Vykstame kon-certuoti į kitas mokyklas, mies-tus. Smagu, jog su „Chebra“ aš galiu keliauti – Vilnius, Biržai ir kt. Taip pat dalyvavome Lietuvos jaunimo dienose, kuriose įgijo-me daug patirties. Mes visi labai įdomūs ir skirtingi. Turime narį Saulių, kuris gerai žino Bibliją, todėl kartais jo palyginimai būna su ja susiję ir tas yra labai šaunu, Mantvydas tvarko visus organi-zacinius reikalus, mūsų grupės „galva“ reperis Linas, būgninin-kas Danas, kuris visada trykš-ta energija (kartą begrodamas būgnais koncerto metu nukrito nuo scenos) ir jauniausias narys

Kaip jis

atradomuziką orkestre, Dievą vakaro maldoje ir džiaugsmą „Chebroje“

Susitinkame su Almantu rudenėjančioje Laisvės alėjoje. Aplink vien niūrūs, nelauktai užklupto lietaus suerzinti žmonės, bet jis jau iš tolo spinduliuoja šypsena, kuri leidžia suprasti, jog Almantas – pozityvumo ,,užtaisas“. ,,Dažniausiai, kai būna interviu su grupe, – aš tyliu, susilaikau. Kai šviesa tarsi šviečia į žmogų, aš būnu už jos, šešėlyje“, – sako vaikinas. Tačiau šįkart dvyliktokui iš Babtų gimnazijos, Almantui Gaižauskui, neketinu leisti likti šešėlyje ir pokalbis prasideda.


Tautvydas. Žinoma, būna, kad susipykstame, tačiau mums bū-tina išsikalbėti. Sukalbame mal-dą ir tuomet viskas grįžta į savo vėžes.

Iš kur semiatės įkvėpimo kurdami dainas „Chebroje“?Dainas kuriame pasitelkę pa-

tirtis ir išgyvenimus iš kasdie-nybės. Turime dainą ir apie su-dužusią meilę, ir apie dienyną, ir

apie Dievą. Kartais nutinka taip, jog pritrūkus minčių priedainiui, atsiverčiame pirmą pasitaikiu-sį Bib lijos puslapį, garsiai per-skaitome ten parašytą mintį ir tuomet nusprendžiame, ar ji yra mums tinkama.

Kaip jūsų draugai reaguo-ja į jūsų grojamą krikščio-nišką muziką? Ar jaučiatės įvertinti?

Kadangi turime įvairių drau-gų, todėl ir reakcija į „Chebrą“ yra skirtinga. Tikintys draugai mus palaiko, skatina eiti į prie-kį, atvažiuoja į mūsų koncertus. Tačiau, pavyzdžiui, netikintys klasiokai neturi nuomonės apie mūsų muziką, susilaiko. Beje, mokyklose groti sunku, nes visi skeptiškai žiūri į krikščioniš-ką muziką. Didžiausią džiaugs-mą kelia koncertai „Sielose“. Ten visi dainuoja, šoka kartu su mumis.

Kadangi jūsų grupė groja ir krikščionišką muziką, tikiu, kad ir Tu esi tikintis žmo-gus. Kokia yra Tavo tikėji-mo patirtis? Kada atradai ti-kėjimą? Ir ar Tau tikėjimas reiškia „tik+ėjimas“ ar kaž-ką daugiau?Pačia pradžia savo tikėjime

galiu laikyti Sutvirtinimo sakra-mentą. Nuėjau į pirmą susitiki-mą, bet manęs tai nesudomino. Tačiau po kiekvieno susitikimo vyksta Taizé pamaldos. Aš jose pasilikau – man paliko įspūdį pa-prastos, tačiau iš širdies gieda-mos giesmės. Tai mane patraukė. Galiu teigti, jog tikėjimą atradau per muziką. Kiekvieną sekmadie-nį, norintiems priimti Sutvirtini-mo sakramentą, reikėdavo eiti į bažnyčią. Ten kartą mane pa-kvietė pagiedoti per šv. Mišias. Manau, jeigu ne Taize giesmės, galbūt net nebūčiau atradęs ti-kėjimo.

Žinau, kad groji keliais ins-trumentais. Koks Tavo ryšys su muzika? Kas pastūmėjo Tave į muziką?


aš pats

Vieną žiemos vakarą nusprendėme pakalbinti jauną, profesionalią kostiumo dizainerę Rytę Krakauskaitę. Mergina šiuo metu studijuoja aprangos mados inžinerijos magistantūrą Kauno technologijos universitete. Prieš dvejus metus ji baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Visai neseniai stažavosi Estijoje: atliko profesinę praktiką „Baltika Group“ kompanijoje. Paprašėme Rytės pasidalyti patarimais, kaip jaunam žmogui šiandien nepasiklysti mados pasaulyje ir kaip jame jaustis gerai.

Ryte, ką tavo gyvenime reiš-kia mada?Bakalauro studijos Vilniaus

dailės akademijoje ir magistro studijos Kauno technologijos universitete – didžiausi ir svar-biausi mano žingsniai į mados

pasaulį. Anksčiau mados naujie-nomis domėdavausi tik dėl sa-vęs. O studijuodama susipažinau su tikruoju mados pasauliu: pa-mačiau, kaip iš paprasčiausios idėjos, piešinio atsiranda rea-lus produktas – drabužis. Madą

pastebiu visur ir visada, nuo jos niekur neįmanoma atsiskirti ar pasislėpti.

Kodėl būtent drabužių dizai-ną pasirinkai kaip savo pro-fesiją?

Išdrįsk būti dizaineriu!


aš pats

Tikriausiai dėl kūrybinės, me-ninės krypties. Mokykloje ne vie-nus metus lankiau dailės būrelį. Pomėgis piešti ir paskatino rink-tis dizaino studijas. Galima sakyti, kad šį savo pomėgį ėmiau ir pritai-kiau drabužių kūrybai. Dizainerio darbas atrodė lyg svajonė. Vis dėl-to realybė šiek tiek kitokia: reikia daug dirbti, daug stengtis. Aišku, maloniausia pamatyti galutinį dar-bo rezultatą. O jeigu dar įvertina – nuostabu.

Gal gali trumpai papasakoti apie savo pirmąją kolekciją? Tai buvo siūtinių drabužių

kolekcija moterims rudensžie-mos sezonui. Pagrindinis kolek-cijos akcentas – pinta struktūra, derinta su lygiu audiniu. Kūriau paltus ir švarkus. Siekiau klasi-ką pateikti netikėtai, nenuobo-džiai. Viską, išskyrus paltus, siu-vau pati.

Ar esi klasikos gerbėja?Bakalauro studijų metu tikrai

taip buvo. Dabar toliau studijuo-jant, dirbant, tobulėjant, keičiasi ir požiūris į tam tikrus mados stilius. Bet iš tiesų klasika yra labai svar-bi mados pasaulyje. Prie jos daž-niausiai yra derinami įvairūs šiuo-laikiški, naujų sezonų elementai.

Neabejoju, kad kolekcija dė-mesio tikrai sulaukė. Gal tavo kurtus drabužius jau galima pamatyti ir gatvėje?Iš tiesų siekiau sukurti ne tik

meninę, bet ir praktiškai kasdien tinkamą dėvėti kolekciją. Taip, jau yra dėvinčių mano kolekci-jos rūbus, yra norinčių dėvėti. Smagu.

Ar pasidalinsi kolekcijos nuotraukomis ir su mūsų skaitytojais?Žinoma (šypsosi).

Kokių planų turi ateičiai?Kadangi dabar studijuoju ma-

gistantūrą, pavasarį tikrai pristaty-siu dar vieną kolekciją. Ji bus tęsti-nė, tačiau galiu pažadėti ir stilingų netikėtumų, įdomių formų, atitin-kančių šiuolaikines mados tenden-cijas.

Gal svajoji įkurti ir savo di-zaino namus?Norėčiau sukurti ką nors ori-

ginalaus ir išskirtinio. Tada tikrai taip. Pirmiausia dar reikia įgyti pa-tirties, pasižiūrėti, kaip veikia pati mados pramonė, reikia ir gamybi-nės praktikos.

Kartais yra sakoma, kad mados vaikymasis yra tuš-čias laiko švaistymas. Ką tu manai apie šį teiginį? Ar yra svarbu žinoti, kaip rengtis?Aišku, kad yra svarbu, kaip ren-

giamės. Juk pirmas įspūdis apie žmogų išlieka ilgam ir jis dažniau-siai būna susijęs būtent su apran-

ga. Mes kiekvieną dieną pristato-me save visuomenei. Pavyzdžiui, jeigu šiandien slepiamės, nenori-me daug bendrauti, renkamės ra-mesnių spalvų derinius. Ir atvirkš-čiai, jeigu norime atkreipti į save dėmesį, renkamės ryškius aksesu-arus ir pan. Iš tiesų man labai įdo-mu stebėti, kaip žmonės rengiasi.

Ar mada ir stilius, tavo nuo-mone, yra tapačios sąvokos? Ar kuo nors skiriasi? Ką reiš-kia būti madingu ir būti sti-lingu?Mada susijusi, žinoma, su po-

puliarumu, o stilius labiau sieja-mas su kokybe. Paprastai kiekvie-nas žmogus turi savitą stilių, kuris metams bėgant išlieka, o madin-gus elementus mes tik pritaikome savajam stiliui. Juk visos sezono kolekcijos tikrai neperkame.

Ar manai, kad kiekvienas žmogus gali būti pats sau dizai-neris? Kaip to išmokti?

Viskas įmanoma, reikia tik noro ir pastangų. Kai kurie iš mūsų gimstame su stiliaus pojūčiu ir vi-

ateitis l 2015 l 9 / 113 www.ateitieszurnalas.lt 64

nekasdienybė

veldo muziejus paliko neįtikėtiną įspūdį. Kokius lo-bius slepia mūsų bažnyčios, kokia garbė dera mūsų Viešpačiui, koks trumpaamžis žmogus, koks menas kilnus... Grįžtame į arkikatedrą ir tuoj leidžiamės į požemius, kurie saugo mūsų tautos šaknis. Ir, regis, kilmingų protėvių dvasia šaukia mums – niekada ne-išsižadėkite savo šaknų – Kristaus, kuris yra kerti-nis Bažnyčios akmuo, meilės savo tėvynei ir šeimos, kuri yra tos tėvynės išlikimo garantas. Grįžome į Šv. Teresės bažnyčią. Tikriausiai Viešpats taip norėjo, kad mes dalyvautume tose šv. Mišiose, kurias auko-jo ateitininkų dvasios vadas arkivyskupas Gintaras Grušas ir taip pakiliai giedojo kariuomenės choras. Reikėjo mūsų maldų už Lietuvos karius ir kariuome-nę, už mūsų Tėvynę ir taiką visame pasaulyje. Dar te-besvaigo galva nuo aną savaitgalį Paryžiuje įvykusių teroristinių aktų (keli mūsų kelionės dalyviai kaip tik prieš porą savaičių tik buvo grįžę iš Paryžiaus) ir naujų žinių iš Sirijos. Reikėjo mūsų maldų už visą pasaulį. Tad po šv. Mišių dar kartą užlipome į Aušros Vartų koplyčią ir suklupome prieš Švč. Mergelę Ma-riją – Gailestingumo Motiną, maldaudami palaimos mūsų tėvynei ir visam pasauliui, melsdami taikos ir gailestingumo. Į Telšius grįžome tik vidurnaktį pa-skatinti tos dienos įvykių dar labiau pasitikėti Vieš-paties, o ne savo planu.

Jurgita Raudytė

Konstitucijos diena kitaip Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto studen-

tų korporacija Iustitia šiais metais nusprendė ne-tradiciškai pažymėti Konstitucijos dieną – trolei-buse suorganizuoti flashmob›ą. Kaip tarė, taip ir padarė – ankstų spalio 25-osios rytą studentai ir jų draugai susirinko prie Vilniaus arkikatedros ir patraukė į artimiausią viešojo transporto stotelę. Įlipę į pirmąjį troleibusą vieni sėdo gale, kiti – vidu-ryje, o trečia grupelė – atsistojo troleibuso prieky-je. Tik pradėjus troleibusui važiuoti, korporacijos pirmininkas Vytis Turonis pradėjo garsiai skaity-ti Konstitucijos preambulės (įžangos) pirmąjį sa-kinį: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi

Lietuvos valstybę...“, po jo antrą sakinį jau skaitė kitas studentas ir taip per visą troleibusą nuvil-nijo išraiškingai perskaitytas visas preambulės tekstas, pasibaigęs žodžiais: „atgimusios Lietuvos valstybės piliečiu valia priima ir skelbia šią Konsti-tuciją“. Po tokios netikėtos akcijos visų troleibuso keleivių žvilgsniai klausiamai įsmigo į studentus, tačiau neilgam, nes Vytis korporacijos vardu visus keleivius pasveikino Konstitucijos dienos proga ir pakvietė ateiti į Kudirkos aikštę, kur turėjo vykti koncertas ir kiti renginiai šios šventės proga. Visa ši akcija buvo filmuojama. Buvo malonu, kai ke-leiviai dėkojo aplodismentais. Šią akciją studentai pakartojo keletą kartų skirtinguose troleibusuose ir visur keleiviai labai maloniai ją priėmė. Po to-kio žaismingo pasveikinimo Konstitucijos dienos proga, visi išsiskirstė su mintimi kitais metais vėl sugalvoti kokį nors netradicinį Konstitucijos die-nos paminėjimą.

Korp! Iustitia informacija

Per Konstitucijos dieną Kudirkos aikštėje: AS pirmininkas Vaidotas Vaičaitis su prof. Vytautu Landsbergiu ir VU Teisės fakulteto dekanu prof. Tomu Davuliu (pirmas iš kairės)

Jaukūs, linksmi ir prasmingi vakarai su ATEITIMI

Prenumeratos kaina metams:per „Lietuvos paštą“ ir www.post.lt – 20 EURper www.ateitieszurnalas.lt – 15 EUR

Per metus į Jūsų namus atkeliaus 10 žurnalo numerių!

UžS IPREnUMERUoK 2016- i es iems !

Jaukūs, linksmi ir prasmingi vakarai su ATEITIMI

Prenumeratos kaina metams:per „Lietuvos paštą“ ir www.post.lt – 20 EURper www.ateitieszurnalas.lt – 15 EUR

Per metus į Jūsų namus atkeliaus 10 žurnalo numerių!

UžS IPREnUMERUoK 2016- i es iems !

Documents

2015 m. Nr. 9 Pristatymas