Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Turinys
A. LENTELIŲ SĄRAŠAS ...................................................................................................................... 2
B. DIAGRAMŲ SĄRAŠAS .................................................................................................................... 2
1. ĮVADAS .......................................................................................................................................... 4
1.1 INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ ..................................................................................................... 4
1.2 SOCIOLOGINIO TYRIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI .......................................................................... 5
2. TYRIMO METODOLOGIJA ...................................................................................................... 6
2.1 KIEKYBINIO TYRIMO DETALUS PRISTATYMAS: LIETUVOS GYVENTOJŲ APKLAUSA (1
INSTRUMENTAS) ............................................................................................................................... 7
2.1.1 Tyrimo dizainas .................................................................................................................. 7
2.2 KOKYBINIO TYRIMO DETALUS PRISTATYMAS: LIETUVOS GYVENTOJŲ GRUPINĖS DISKUSIJOS (2
INSTRUMENTAS) ............................................................................................................................. 10
2.2.1 Tyrimo dizainas ................................................................................................................ 10
3. TYRIMO REZULTATAI ........................................................................................................... 11
3.1 KIEKYBINĖS TYRIMO DALIES REZULTATŲ SANTRAUKA ............................................................. 11
3.2 KOKYBINĖS TYRIMO DALIES REZULTATŲ SANTRAUKA ............................................................. 14
3.3 BENDRI TYRIMO REZULTATAI ................................................................................................... 15
3.3.1 Vaikų globos įstaigų veiklos vertinimas ........................................................................... 15
3.3.2 Vaikų patekimas į globos įstaigas .................................................................................... 20
3.3.3 Gyventojų nuomonė apie įtėvius ir globėjus..................................................................... 23
3.3.4 Informacijos šaltiniai apie įvaikinimą, globą (rūpybą) .................................................... 44
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
2
A. Lentelių sąrašas
Lentelė 1. Tyrimo instrumentų parametrai 7
Lentelė 2. Statistinė paklaida 9
Lentelė 3. Respondentų charakteristikos 10
Lentelė 4. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 42
B. Diagramų sąrašas
Diagrama 1. Vaikų skaičius globos institucijose 16
Diagrama 2. Vaikų skaičius globos institucijose 17
Diagrama 3. Teiginiai apie globos institucijas 18
Diagrama 4. Teiginiai apie globos institucijas 19
Diagrama 5. Alternatyvos institucinei globai 20
Diagrama 6. Atsakomybės už vaikus pirmumas 21
Diagrama 7. Atsakomybės už vaikus 22
Diagrama 8. Patekimo į globos institucijas priežastys 23
Diagrama 9. Patekimo į globos institucijas priežastys 24
Diagrama 10. Sąvokų „įtėvis“ ir „globėjas“ reikšmės skyrimas 25
Diagrama 11. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo ir globos 26
Diagrama 12. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo 27
Diagrama 13. Kokiems asmenims galima įvaikinti 27
Diagrama 14. Nuomonė apie įtėvius ir globėjus 28
Diagrama 15. Nuomonė apie įtėvius 29
Diagrama 16. Įvaikinamų vaikų skaičius per metus 30
Diagrama 17. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau 31
Diagrama 18. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau 32
Diagrama 19. Priemonės, skatinančios įvaikinti 33
Diagrama 20. Priemonės, skatinančios įvaikinti 34
Diagrama 21. Priemonės, skatinančios įvaikinti 35
Diagrama 22. Priemonės, skatinančios įvaikinti 36
Diagrama 23. Ar svarstė galimybę tapti globėju 37
Diagrama 24. Kokio amžiaus vaiką sutiko / sutiktų globoti 37
Diagrama 25. Kas paskatintų globoti 38
Diagrama 26. Kas paskatintų globoti 38
Diagrama 27. Kas paskatintų įvaikinti / globoti 39
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
3
Diagrama 28. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti 40
Diagrama 29. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti 41
Diagrama 30. Kokio amžiaus vaiką svarstė ar svarstytų įvaikinti / globoti 41
Diagrama 31. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 42
Diagrama 32. Ar sutiktų globoti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 43
Diagrama 33. Ar sutiktų globoti / įvaikinti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų 44
Diagrama 34. Informacijos apie vaikų globą / įvaikinimą šaltiniai 46
Diagrama 35. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužino apie vaikų globą / įvaikinimą 47
Diagrama 36. Informacijos (ne) pakankamumas 47
Diagrama 37. Informacijos apie globą / įvaikinimą šaltiniai 47
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
4
1. ĮVADAS
1.1 Informacija apie projektą
Projektas „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų
sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų
investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“
įgyvendinimo priemonę Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“. Projekto kodas: Nr.
08.4.1-ESFA-V-405-01-0001
Pagrindinis projekto tikslas – sukurti sąlygas, reikalingas veiksmingos perėjimo nuo institucinės globos
prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos kūrimui ir įgyvendinimui Lietuvoje.
Projekto uždaviniai:
1. Parengti vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) skirtų ir jų individualius
poreikius atitinkančių naujų formų bendruomeninių paslaugų metodinį pagrindą ir padidinti esamų
socialinių paslaugų prieinamumą.
2. Atlikti bandomųjų globos įstaigų gyventojų individualių poreikių bei įstaigų darbuotojų
kompetencijos ir motyvacijos vertinimą.
3. Tobulinti socialines paslaugas administruojančių ir paslaugas vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms
(globėjams, rūpintojams) teikiančių darbuotojų profesinę kompetenciją.
4. Vykdyti Institucinės globos pertvarkos tarpinstitucinį, tarpžinybinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą
vaikams, neįgaliesiems ir jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) naujų formų bendruomeninių paslaugų
sistemos vystymo, kompleksiškumo teikiant socialines paslaugas užtikrinimo srityse bei rengiant
pertvarkomų įstaigų, bendruomeninių paslaugų ir jų infrastruktūros planus.
5. Skatinti fizinių asmenų, šeimynų ir nevyriausybinių organizacijų vaikų globojimą (rūpinimąsi),
vaikų įvaikinimą ir (ar) socialinių paslaugų teikimą likusiems be tėvų globos, patiriantiems socialinę
riziką, neįgaliesiems bei savanorišką darbą šioje srityje, keisti visuomenės ir vietos bendruomenės
vertybines nuostatas dėl institucinės globos pertvarkos, užtikrinti vykdomų pertvarkos procesų
viešumą, projekto ir rezultatų žinomumą.
6. Užtikrinti Institucinės globos pertvarkos rezultatų kokybę ir vykdyti stebėsenos bei vertinimo
tyrimus.1
1 http://www.socmin.lt/lt/seima-ir-vaikai/institucines-globos-pertvarka-1400.html
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
5
1.2 Sociologinio tyrimo tikslai ir uždaviniai
Tikslas – atlikti kompleksinį sociologinį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį
į įvaikinimą, globą ir rūpinimąsi.
Tikslui pasiekti iškelti detalizuojantys uždaviniai:
1. Atlikti reprezentatyvią kiekybinę Lietuvos gyventojų požiūrio apklausą.
2. Atlikti kokybinį tyrimą: 4 (fokusuotas) grupines diskusijas su Lietuvos gyventojais.
3. Parengti ir pristatyti tyrimo ataskaitą.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
6
2. TYRIMO METODOLOGIJA
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą, globą ir rūpinimąsi analizėje taikytas kompleksinis tyrimų
modelis. Jo metu derinti kiekybinių (reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa) ir kokybinių
(fokusuotos diskusijų grupės) tyrimų metodai. Tokia metodų trianguliacija leidžia pažiūrėti į tyrimo
klausimus iš skirtingų perspektyvų. Tyrimo iškeltam tikslui pasiekti yra naudojami du atskiri
instrumentai:
1 instrumentas – Lietuvos gyventojų (18–65 m.) anketa;
Anketa pildoma apklausos būdu. Tai standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su
užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda
pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas elektroniniame
klausimyne. Tyrimo metu taikytas CAPI (Computer Assisted Personal Interview) interviu tipas.
Tyrimo instrumentų parametrai (žr. Lentelė 1).
2 instrumentas – fokusuotų grupinių diskusijų (toliau FGD) klausimyno gairės.
Grupinės diskusijos – tai pusiau struktūruotas 10–12 asmenų pokalbis konkrečia tema. Grupę kuruoja
moderatorius, kuris užduoda temą, tikslinančius, provokuojančius, gilinančius klausimus bei skatina
dalyvius reikšti savo nuomonę, diskutuoti tarpusavyje. Taikomos iš anksto paruoštos klausimų gairės,
skirtos atskleisti grupės dalyvių nuomones ir požiūrius tyrimui svarbiais klausimais. Fokusuotų grupinių
diskusijų metu surinkti duomenys yra kokybiniai, todėl jie neleidžia daryti išvadų apie nuomonių ir požiūrių
pasiskirstymą visoje populiacijoje, tai yra, remdamiesi fokusuotų grupinių diskusijų metu gautais
rezultatais, negalime daryti išvadų dėl Lietuvos Respublikos gyventojų nuomonės.
Lentelė 1. Tyrimo instrumentų parametrai
Tyrimo metodas Tyrimo
tikslinė
grupė
Tyrimo dalyvių
atranka
Tyrimo
dalyvių
imtis
Instrumentas Trukmė
Standartizuotas
betarpiškas interviu
Lietuvos
gyventojai
(18–65 m.)
Daugiapakopė
stratifikuota
tikimybinė atranka
1007 1
instrumentas
45 min.
FGD Lietuvos
gyventojai
(18–65 m.)
Tikslinė atranka
Sniego gniūžtės
40 2
instrumentas
1–1,5
val.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
7
2.1 Kiekybinio tyrimo detalus pristatymas: Lietuvos gyventojų apklausa (1 instrumentas)
Tikslas – išsiaiškinti gyventojų požiūrį į vaikų globą ir įvaikinimą, turimą informaciją šia tema bei
ketinimus globoti ar įvaikinti.
Uždaviniai:
1) Išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuostatas apie globos institucijas, besirūpinančias tėvų globos
netekusiais vaikais;
2) Ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į įvaikinimo, globos (rūpybos) galimybes Lietuvoje;
3) Sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbines skatinimo įvaikinti, globoti (rūpintis) tėvų
globos netekusiais vaikais priemones;
4) Išanalizuoti Lietuvos gyventojų lūkesčius ir motyvaciją įvaikinti, globoti (rūpintis) tėvų globos
netekusiais vaikais;
5) Išsiaiškinti, kokiais informacijos šaltiniais Lietuvos gyventojams priimtiniausia gauti
informaciją, susijusią su tėvų globos netekusiais vaikais, dėl jų įvaikinimo, globos (rūpybos)
galimybių.
2.1.1 Tyrimo dizainas
Tyrimo vieta. Visa šalies teritorija. Iš viso 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus
šalies regionus.
Tikslinė grupė. Šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų amžiaus.
Tyrimo imtis. Apklausti 1007 respondentai. Tokia tyrimo imtis leidžia rezultatus analizuoti 95 %
patikimumu su ±3 % paklaida.
Atranka. Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos
metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas
galimybes būti apklaustu ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą.
Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 65 metų nuomones ir vertinimus.
Tyrimo įgyvendinimas. Tuo atveju, jei respondentas negali atsakyti į klausimus pirmojo vizito metu,
pagal atrankos procedūras apklausėjas namų ūkį aplanko 3 kartus. Jei per šiuos 3 vizitus nėra galimybės
atlikti apklausą, namų ūkis daugiau nebelankomas ir pakeičiamas kitu.
Statistinė duomenų paklaida (žr. Lentelė 2). Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka
statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pavyzdžiui, jeigu
apklausus 1007 respondentus gavome, jog 68,0 proc. apklaustųjų mano, kad sąvokų „įtėvis“ ir
„globėjas“ reikšmė skiriasi, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 65,1 ir 70,9 proc.
Įverčio tikslumas mažėja, mažėjant analizuojamų atsakymų skaičiui.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
8
Lentelė 2. Statistinė paklaida
Duomenų analizė. Skaičiavimai atlikti naudojant SPSS 18.0 (Statistical Package for the Social
Sciences 18) programinę įrangą.
Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal
socialines–demografines charakteristikas. Tekste pasiskirstymai pateikiami sveiko skaičiaus tikslumu.
Tyrimo ataskaitoje aprašomi tik statistiškai reikšmingi skirtumai.
Tyrimo laikas. Tyrimo lauko darbai atlikti 2016 m. kovo 1 d.–kovo 28 d.
Respondentų charakteristikos. Iš viso apklausti 1007 Lietuvos gyventojai. Pateiktos pagrindinės
apklausoje dalyvavusių asmenų socialinės-demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsilavinimas,
šeiminė padėtis, pagrindinis užsiėmimas, respondentų gyvenamoji vieta bei vidutinės gaunamos
pajamos per mėnesį (atskaičius mokesčius) (žr. Lentelė 3).
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
9
Lentelė 3. Respondentų charakteristikos
Lytis Dažnis % Vaikų
turėjimas Dažnis % Pagrindinis užsiėmimas Dažnis %
Vyras 469 46,6 Taip 643 63,9 Aukščiausio, vidutinio
lygio vadovas
34 3,4
Moteris 538 53,4 Ne 364 36,1 Specialistas,
vadybininkas, tarnautojas
303 30,1
Iš viso 1007 100,0 Iš viso 1007 100,0 Darbininkas, techninis
darbuotojas
324 32,2
Amžius Dažnis % Šeiminė
padėtis Dažnis % Verslininkas, darbdavys 42 4,2
18-25 m. 169 16,8 Vedęs,
ištekėjusi
507 50,3 Ūkininkas 18 1,8
26-35 m. 203 20,2 Nevedęs,
netekėjusi
229 22,7 Bedarbis 71 7,1
36-45 m. 213 21,2 Gyvename
nesudarę
santuokos
104 10,3 Pensininkas, neįgalusis
gaunantis senatvės ar
netekto nedarbo
98 9,7
46-55 m. 225 22,3 Našlys, našlė 42 4,2 Studentas, moksleivis 92 9,1
56-65 m. 197 19,6 Kita 125 12,4 Namų šeimininkė /
šeimininkas
25 2,5
Iš viso 1007 100,0 Iš viso 1007 100,0 Iš viso 1007 100,0
Išsilavinimas Dažnis % Vidutinės
pajamos
per mėnesį
(atskaičius
mokesčius)
Dažnis % Gyvenamoji vieta Dažnis %
Iki 300 Eur 270 29,8
Vidurinis ir
žemesnis
427 42,5 301-400 Eur 200 22,1 Didieji miestai2 443 44,0
Profesinis 319 31,8 401-500 Eur 186 20,5 Rajoninis miestas / rajono
centras
271 26,9
Aukštasis 258 25,7 501 Eur ir
daugiau
251 27,7 Kaimo vietovė 293 29,1
Nenurodė 3 0,3 Nenurodė 100 11,0
Iš viso 10043 100,0 Iš viso 9074 100,0 Iš viso 1007 100,0
Namų ūkio
narių
skaičius
Dažnis %
1 209 20,8
2 295 29,3
3 274 27,2
4 164 16,3
5 54 5,4
6 8 0,8
7 2 0,2
Nenurodė 1 0,1
Iš viso 10065 100,0
2 Vilnius 169 (16,8 %), Kaunas 112 (11,1 %), Klaipėda 63 (6,3 %), Šiauliai 51 (5,1 %), Panevėžys 48 (4,8 %). 3 Trys respondentai nenurodė turimo išsilavinimo. 4 Šimtas respondentų nenorėjo nurodyti ar nežinojo savo pajamų dydžio. 5 Vienas respondentas nenurodė namų ūkio narių skaičiaus
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
10
2.2 Kokybinio tyrimo detalus pristatymas: Lietuvos gyventojų fokusuotos grupinės diskusijos
(2 instrumentas)
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie įvaikinimą ir globą, sužinoti turimą informaciją
bei patirtis šia tema.
2.2.1 Tyrimo dizainas
Tyrimo atlikimo laikas ir lokacija. 2016 m. kovo–balandžio mėn. Vilnius.
Tikslinė grupė. Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 m.
Tyrimo imtis. Atlikta 4 FGD. Viso dalyvavo 40 asmuo (25 moterys ir 15 vyrų). Diskusijų trukmė 1–
1,5 val.
Atranka. Tyrimo imčiai sudaryti naudotos netikimybinės atrankos metodai – tikslinė bei sniego
gniūžtės. Pirmieji informantai tyrėjų komandai rekomendavo asmenis, kuriems diskusijos tema yra
aktuali, taip pat kvietimas dalyvauti diskusijoje buvo išsiųstas nevyriausybinių organizacijų atstovams,
vaikų globos namų įstaigoms, kurių buvo prašoma pakviesti tikslinius asmenis, susidūrusius su
įvaikinimu ar globa.
Duomenų analizė. Atlikus diskusijų įrašų transkripcijas, duomenims nagrinėti taikytas turinio analizės
metodas.
Tyrimo įgyvendinimas. Fokusuotos diskusijų grupės vykdytos darbo dienomis 18–20 val. bei
savaitgaliais 11–13 val., atsižvelgiant į respondentams patogų laiką bei vertinat ilgainiui
susiformavusią sėkmingą darbo patirtį dėl tyrimų įgyvendinimo. Informantai registravosi aktyvioje
internetinėje nuorodoje, nurodydami tinkamiausią laiką ir datą.
Prieš pradedant diskusijas grupės, moderatorius pristatydavo tyrimo temą, tikslus, užsakovus bei
vykdytojus. Jis, užtikrindamas anonimiškumą bei gavęs dalyvių sutikimus, pradėdavo nuo
susipažinimo bei asociacijų kūrimo klausimo, vėliau užduodamas tikslinamuosius bei papildančius
klausimus.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
11
3. TYRIMO REZULTATAI
2 skirtingų instrumentų naudojimas sudarė galimybę visapusiškai ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį
į įvaikinimą, globą bei rūpinimąsi. Metodų trianguliacija suteikė 2 tipų duomenis – kiekybinius ir
kokybinius. Nors jų palyginimas nėra įmanomas, tačiau tikėtina, kad diskusijų metu gauta informacija
galimai papildys reprezentatyvius duomenis bei padės pateikti gilesnes įžvalgas apie įvaikinimą, jo
vertinimą ir bus naudingi formuluojant galutines tyrimų išvadas bei pateikiant rekomendacijas. Šioje
ataskaitos dalyje pateikiamos atliktų skirtingų tyrimų dalių (skirtingų instrumentų) rezultatų santraukos
bei bendrieji viso jungtinio tyrimo rezultatai, kuomet kiekybiniai Lietuvos gyventojų rodikliai
(reprezentatyvios gyventojų apklausos) yra iliustruojami fokusuotų diskusijų citatomis.
3.1 Kiekybinės tyrimo dalies rezultatų santrauka
Vaikų globos įstaigų veiklos vertinimas
11 % Lietuvos gyventojų mano, jog globos institucijose gyvena iki 1000 tėvų globos netekusių vaikų.
Kas antro gyventojo nuomone, – nuo 2000 iki 5000 vaikų. Vos 3 % apklaustųjų galvoja, kad globos
institucijose Lietuvoje šiuo metu yra apgyvendinta daugiau nei 10 000 vaikų. Apskritai Lietuvos
gyventojai institucijas, kurios rūpinasi tėvų globos netekusiais vaikais, neįgaliais vaikais vertina
vidutiniškai (vidurkis – 6,04 dešimties balų skalėje). Analizuojant gyventojų nuostatas apie globos
institucijas, veikiančias Lietuvoje, galima teigti, jog daugiau nei pusės (65 %) gyventojų nuomone,
globos namų darbuotojų rūpestis vaikais neatstoja tėvų meilės ar šeimos šilumos. Vis tik 42 % šalies
gyventojų nuomone, globos institucijos yra tinkama vieta augti vaikams, kurie yra netekę savo
biologinių tėvų globos. Tokios nuomonės dažniau laikosi mažesnių miestų ir kaimo vietovių
gyventojai. O šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų mano, jog globos namai yra saugi vieta
augti be tėvų globos likusiems vaikams. Nemaža dalis apklaustųjų (46 %) mano, kad yra valstybių,
kuriose nėra vaikų globos namų, o 29 % laikosi priešingos nuomonės. Geriausiai žinomos alternatyvios
globos formos institucinei globai – globa šeimynoje (74 %) ir įvaikinimas, globa šeimoje (73 %).
Trečdalis respondentų įvardijo savarankiško gyvenimo namus ar bendruomeninius šeimos tipo
nedidelius namus.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
12
Vaikų patekimas į globos įstaigas
Kuomet vaikais negali pasirūpinti tėvai, didžiosios daugumos (~80 %) Lietuvos gyventojų nuomone,
pasirūpinti vaiku turėtų jo giminės (seneliai, dėdės, tetos). Tik dešimtadalis gyventojų mano, kad tuo
turėtų užsiimti valstybinės institucijos. Respondentų paklausus, dėl kokių priežasčių vaikai dažniausiai
patenka į vaikų globos įstaigas, dauguma (77 %) tai siejo su tėvų piktnaudžiavimu psichiką
veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu, narkotikais) bei netinkama vaikų priežiūra, auklėjimu, smurto
naudojimu (61 %). Tarp pagrindinių priežasčių respondentai taip pat nurodė abiejų ar vieno iš turimų
tėvų mirtį (40 %).
Gyventojų nuostatos dėl vaikų įvaikinimo
Du trečdaliai (68 %) respondentų mano, kad sąvokų „įtėvis“ ir „globėjas“ reikšmė skiriasi. Panaši dalis
(64 %) tyrimo dalyvių mano, kad įvaikinus vaiką, įtėviai tampa tėvais ir sprendimas negali būti
atšauktas. Daugumos manymu, įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises kaip ir biologinis vaikas.
Kas ketvirtas apklaustasis mano, kad įvaikinti vaikus leidžiama visiems pilnamečiams asmenims.
Pusės šalies gyventojų manymu, įvaikinti gali susituokusios poros (56 %), motyvuoti ir įvaikinimui
pasirengę asmenys (50 %), šeimos, kurių finansinė padėtis yra labai gera (50 %). 47 % paminėjo
asmenis, kurie neserga psichinėmis ligomis, o 44 % – šeimas, kurios neturi savo biologinių vaikų. Du
trečdaliai (64 %) respondentų mano, kad dauguma įvaikinusių žmonių galima pasitikėti. Kas antras
pritaria nuomonei, kad dauguma tokių žmonių tinkamai rūpinasi įvaikintais vaikais. Trečdalio
manymu, daugumai tokių žmonių rūpi visuomenės gerovė. 31 % tyrimo dalyvių mano, kad per metus
Lietuvoje įvaikinama iki 50 vaikų. Panaši dalis – 32 % – mano, kad įvaikinamų vaikų skaičius yra nuo
51 iki 100. 20 % manymu, įvaikinama nuo 101 iki 200 vaikų. Didesnius skaičius nurodė 6 %
respondentų. Pusė tyrimo dalyvių mano, kad dažniau dėl įvaikinimo nesikreipiama dėl ilgos įvaikinimo
procedūros. 43 % manymu, nesikreipiama dėl nepakankamų finansinių galimybių. 40 % tarp
pagrindinių kliūčių įvardijo neigiamą visuomenės nuomonę apie globos įstaigose augančius vaikus.
Didžiausia paskata įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus – geresnės gyvenimo sąlygos (51 %) ir
užtikrinimas, kad įvaikinusios šeimos gautų finansinę paramą (50 %). 45 % apklaustųjų nurodė, kad
juos asmeniškai įvaikinti tėvų globos netekusius vaikus paskatintų giminystės ryšys su vaiku. Po 30 %
paminėjo finansinę paramą ir negalėjimą susilaukti vaikų. Kas ketvirtas nurodė didesnes socialines
garantijas. 22 % respondentų mano, kad jie, svarstydami įvaikinti, pirmenybę teiktų 1–3 metų amžiaus
vaikui. 18 % svarstytų jaunesnio amžiaus, t. y. iki 1 metų, vaiko įvaikinimą. 6 proc. – vyresnio. 13
proc. teigimu, amžius jiems būtų nesvarbu. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad apskritai nesvarstytų
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
13
įvaikinimo klausimo. 28 % respondentų būtų linkę sutikti įvaikinti sveikatos sutrikimų turintį vaiką: 5
% – nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, 2 % – tik nežymių sveikatos sutrikimų turintį vaiką.
Gyventojų nuostatos apie vaikų globą (rūpybą)
Didžioji dauguma (91,1 %) Lietuvos gyventojų nėra svarstę galimybės globoti vaiką, netekusį tėvų
globos. Atitinkamai 9 % tyrimo dalyvių teigė, kad šiuo metu jie globoja vaiką ar yra svarstę tokią
galimybę. Pusės apklaustųjų teigimu, jų apsisprendimą globoti ar rūpintis vaiku paskatintų giminystės
ryšys su vaiku. 38 % nurodė negalėjimą susilaukti vaikų. Kas trečias – norą padėti. 28 % apklaustųjų
būtų linkę sutikti globoti, rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiu vaiku: 5 % – nepriklausomai nuo jo
sveikatos būklės, 14 % – tik nežymių sveikatos sutrikimų turintį vaiką. Daugiau nei pusės (58 %)
tyrimo dalyvių teigimu, globėjams mokamos globos išmokos. 60 % respondentų mano, kad dauguma
vaikus globojančių asmenų galima pasitikėti. 41 % manymu, dauguma tokių asmenų tinkamai rūpinasi
globojamais vaikais. Kas penkto tyrimo dalyvio nuomone, globėjai yra labiau linkę pasinaudoti
gaunamomis išmokomis.
Informacijos šaltiniai apie įvaikinimą, globą (rūpybą)
Pagrindiniais informacijos šaltiniais apie tėvų globos netekusius vaikus, jų įvaikinimą ir globą (rūpybą)
Lietuvos gyventojai dažniausiai nurodė televiziją, internetą, laikraščius / spaudos leidinius. Didžioji
dauguma (per 70 %) asmenų dažniausiai apie vaikų globą / įvaikinimą bei galimybes įvaikinti, globoti
/ rūpintis tėvų globos netekusiais vaikais sužino per televiziją. Televiziją dažniau įvardijo žemesnio
išsilavinimo atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Internetą – 18–25 m. respondentai,
turintys aukštąjį išsilavinimą. Viešojoje erdvėje informacijos apie įvaikinimą pakanka ketvirtadaliui
(25 %) respondentų. 43% gyventojų jos nepakanka, likę – nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.
Svarstant įvaikinti arba globoti vaiką, dažniausiai būtų kreipiamasi į vaikų globos namus (31 %) arba
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
(30 %). Kas ketvirtas (24 %) kreiptųsi į miesto ar rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių
apsaugos skyrių.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
14
3.2 Kokybinės tyrimo dalies rezultatų santrauka
Atlikus fokusuotas grupines diskusijas, išsiaiškinta, kad visuomenėje apie vaikų globos įstaigose
augančius vaikus yra daugybė neigiamų nuostatų – esą jie blogai elgiasi, yra chuliganai, beveik visi
ligoti ar traumuoti. Tokia nuomonė suformuota ne tik tiesioginės patirties metu (kurią turėjo tik dalis
respondentų), bet ir tam įtakos turi masinės informavimo priemonės – televizija, interneto portalai ir
kt. Kita vertus, turima asmeninė patirtis su galimai atskirtį patiriančiomis grupėmis kuria naują,
pozityvią nuomonę apie juos.
Įvaikinimas ir globa yra vertinimas teigiamai. Diskusijos dalyviai teigė, kad žmonės, kurie globoja arba
augina įvaikintus vaikus, yra verti pagarbos, apie juos visuomenė turi susidariusi gerą įvaizdį. Ilgas
įvaikinimo procesas bei neigiama visuomenės nuomonė apie globos įstaigose gyvenančius asmenis –
pagrindinės kliūtys įvaikinti. Kitos įvardytos priežastys, atbaidančios asmenis nuo įvaikinimo ar
globos, – finansinės galimybės. Manoma, kad kiekvienas suaugęs asmuo, kritiškai vertindamas savo
pajamas, atsisako priimti vaiką į savo šeimą, kadangi bijo, kad negalės tinkamai juo pasirūpinti.
Pastebėta, kad diskusijų dalyviams trūksta teigiamos informacijos apie globos įstaigų gyventojų
pasiekimus, institucijų vidinę tvarką, įstaigose dirbančių asmenų patirčių pasidalijimų bei gerųjų
globos (įvaikinimo) pavyzdžių. Anot pašnekovų, teigiama informacija naikintų visuomenėje esančius
stereotipus, kad vaikų globos namuose esantys vaikai yra blogi. Taip pat diskusijų metu išreikšta
įvaikinimo baimė dėl genų įtakos, kadangi nėra tiksliai žinoma, ar polinkis į alkoholizmą, narkotikus
yra paveldimas – baiminamasi dėl savo gyvenimo kokybės, pokyčių neigiama linkme, priėmus į savo
šeimą vaiką, kurio tėvai turėjo priklausomybių.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
15
3.3 Bendri tyrimo rezultatai
Norint kompleksiškai įvertinti šalies gyventojų požiūrį į įvaikinimo, globos (rūpybos) galimybes, buvo
siekiama išsiaiškinti, koks gyventojų požiūris į institucijas, kuriose šiuo metu tenka gyventi daliai
vaikų, netekusių tėvų globos. Respondentų buvo klausiama apie tai, kaip jie vertina pačias globos
institucijas, kokios, jų nuomone, gyvenimo sąlygos sukuriamos šiose įstaigose vaikams, kiek jų gyvena
globos namuose ir kt. Panašaus pobūdžio klausimai buvo užduoti ir fokusuotų diskusijų dalyviams,
todėl skirtingi tyrimo metodai suteikė skirtingą, viena kitą papildančią informaciją apie rūpimus
dalykus.
3.3.1 Vaikų globos įstaigų veiklos vertinimas
Siekiant išsiaiškinti visuomenėje vyraujančius mitus, nuomones apie globos institucijas, apklausoje
buvo teiraujamasi, kiek, respondentų nuomone, globos institucijose gyvena tėvų globos netekusių
vaikų. Beveik kas trečias pasisakęs šiuo klausimu asmuo (31 %) manė, jog jose gyvena iki 2000 vaikų.
Tokia pati dalis valstybės gyventojų manė, jog globos įstaigose šiuo metu gyvena nuo 3000 iki 5000
tūkstančių vaikų6, o kas dešimtas – daugiau nei 5000 vaikų (žr. Diagrama 1).
Diagrama 1. Vaikų skaičius globos institucijose (N= 890) % nuo atsakiusiųjų į klausimą
Ketvirtadalis aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų, mano, jog globos institucijose gyvena 3001–
4000 vaikų. Kai tuo tarpu tokia pati dalis profesinį išsilavinimą turinčių žmonių mano, jog čia gyvena
perpus mažiau vaikų (žr. Priedas Nr. 3). Skirtingos nuomonės pastebėtinos ir tarp didmiesčių bei
rajoninių miestų gyventojų. Kas ketvirtas rajoninio miesto ar rajono centro gyventojas mano, jog
globos institucijose gyvena nuo 1000 iki 2000 vaikų. Taip pat mano tik 12 % miestiečių. Didesnė dalis
6 Palyginimui – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
duomenimis, 2015 m. pabaigoje vaikų globos namuose augo 3275 vaikai. Daugiau:
http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
16
jų mano, jog globos namuose gyvena nuo 2 iki 4 tūkstančių vaikų. Didesnė dalis respondentų, kurie
manė, jog globos įstaigose gyvena iki 1000 vaikų, yra kaimo gyventojai (žr. Diagrama 2).
Diagrama 2. Vaikų skaičius globos institucijose * Gyvenamoji vieta (N=890) % nuo atsakiusiųjų į klausimą
Įdomu tai, kad 2 tyrimo instrumente, vienoje iš grupinių diskusijų moderatorius papildomai dalyvių
pasiteiravo, kiek, jų nuomone, šiuo metu yra vaikų, augančių globos įstaigose. Galima pastebėti, kad
visuomenėje globojamų vaikų skaičius nėra aiškus, jo variacijos yra labai įvairios:
MODERATORIUS: Kaip manote, kiek vaikų auga Lietuvos globos namuose?
RAMUTĖ: Neįsivaizduoju.
MARINA: Kelios dešimtys tūkstančių, man atrodo, ar aš klystu?
ELENA: Daugiau turbūt.
<...>
RAMUTĖ: Manau, kad nemažai, daug.<...>Ne, nu aš galvoju, kad ten tūkstančiais, gal dešimtimis
tūkstančių. Kiek įsivaikina, tai aš manau, kad tai irgi yra labai svarbu, kad daugiau įsivaikintų, bet
daug yra svarbiau, kad tie vaikai nepapultų į tuos vaikų namus. Man atrodo, tas yra svarbiausia.
MODERATORIUS: Mano žiniomis, apie 32757 vaikų.
RAMUTĖ: Tik tiek? O aš jau sakiau tūkstančiais... Vaje. Tai čia gerai!
Vertinant vaikų globos įstaigų veiklą balais nuo 1 iki 10, kai 1 reiškia, kad respondentas globos įstaigų
veiklą vertina labai blogai, o 10 – labai gerai, globos įstaigų veiklos vertinimo vidurkis – 6,04 balo. Tai
leidžia teigti, jog globos įstaigos, besirūpinančios tėvų globos netekusiais vaikais, yra vertinamos
vidutiniškai. Aiškinantis gyventojų požiūrį į globos institucijose sudaromas sąlygas vaikams, galima
7 Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metų pabaigoje vaikų skaičius vaikų globos įstaigose Lietuvoje buvo
4086. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos vaikai. Socialinės paslaugos vaikams: Vaikų globos įstaigų ir
vaikų jose skaičius pagal savivaldybes. Požymiai: Vaikų globos įstaigų skaičius metų pabaigoje, Vaikų skaičius vaikų
globos įstaigose, metų pabaigoje [lentelė]. [žiūrėta 2016-04-05]
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
17
būtų išskirti, jog du trečdaliai apklausoje dalyvavusių žmonių mano, jog nepaisant globos įstaigų
darbuotojų suteikiamo rūpesčio vaikams, tai neatstoja tėvų meilės ar šeimos šilumos, kurią vaikai gali
jausti, augdami ne institucijoje. Beveik pusė šalies gyventojų vaikų iš globos namų gyvenimą šiose
institucijose sieja su laimės trūkumu. Trečdalis (32 %) mano, kad institucinė globa trikdo, daro žalą
vaiko vystymuisi. Kartu pastebėtina, kad nemaža dalis respondentų vis tik teigė, jog vaikų globos
namai yra tinkama vieta augti tėvų globos netekusiems vaikams (žr. Diagrama 3).
Diagrama 3. Teiginiai apie globos institucijas % (N=1007)
Beveik kas antras (46 %) kaimo vietovės gyventojas mano, jog vaikų globos namai yra tinkama vieta
augti vaikams, netekusiems tėvų globos. Šiam teiginiui labiau pritaria ir mažesnių miestų gyventojai.
Teiginį, jog globos namai yra saugi vieta gyventi vaikams, netekusiems tėvų globos, palaiko
ketvirtadalis šalies gyventojų. Taip pat tarp apklaustųjų esama 15 % asmenų, manančių, jog vaikai,
gyvenantys vaikų globos namuose, yra aprūpinti ir jiems nieko netrūksta.
Kalbant apie neigiamus aspektus susijusius su globos namų sąlygomis bei juose gyvenančiais vaikais,
galima pastebėti, jog mintys apie vaikų globos namuose užaugančius nusikaltėlius nėra labai gajos
visuomenėje. Su teiginiu, jog globos namuose užauga nusikaltėliai, blogai besielgiantys vaikai, sutinka
16 % apklaustųjų. Kas trečias asmuo mano, jog augimas globos institucijoje sutrikdo įprastą vaikų
raidą. Nuomonei, jog vaikų gyvenimas vaikų globos namuose sietinas su laimės stoka, dažniau linkę
pritarti žemesnio išsilavinimo atstovai. Nemaža dalis (45 %) Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu,
kad vaikų globos namai yra perpildyti. Dažniau su šia nuomone sutinka didžiausių pajamų grupės
atstovai, profesinį išsilavinimą turintys asmenys bei didžiųjų miestų gyventojai (žr. Diagrama 4).
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
18
Diagrama 4. Teiginiai apie globos institucijas * Išsilavinimas (N=1007)
Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus, tikslinga juos palyginti su diskusinių
grupių metu išsakytomis nuomonėmis. Galima pažymėti, kad fokusuotų diskusijų metu jų dalyviai
buvo linkę apibūdinti valstybės globojamus vaikus stereotipinėmis frazėmis – esą jie blogi,
nusikaltėliai bei neklausantys suaugusiųjų – kalbėdami ne tik apie savo požiūrį, bet ir visuomenės
nuostatas.
Vida: <...> Visas kaimas žinojo. Ir tas buvo labai blogai, nes ta prasme, kai mokykloje sužinojo vaikai,
kad jie yra įvaikinti, jie sakydavo: „Kas su jumis blogai? Kokie jūs blogi, kad jus tėvai paliko“.
Ona: <...> Informacijos stoka sudaro tokį įvaizdį kad vaikų namai, globos namai yra kaip kalėjimas
kažkuria prasme – griežti prižiūrėtojai, blogi vaikai, durys su grotelėm ir be rankenų.
Janina: <...>. Suprantu aš, kad gal ten ne visi tie vaikai blogi ir panašiai, nu bet aš tai kalbu apie tikrą
atvejį, ir ką jis ten išdarinėja, kaip neleidžia kitiems gyventi, pinigus visus atima narkotikams, nu tai
čia taip yra, realybė. Tikrai nieks to nenori, kad taip jiems būtų – norima juk gražiai gyventi, o ne kelti
sau ir kitiems problemas.
Daugumos Lietuvos gyventojų nuomonę, kad globos įstaigose augantiems vaikams trūksta meilės ir
šilumos, patvirtina ir į diskusijas susirinkę asmenys. Daugelis jų yra patys tai patyrę:
Gytis: Jo, ir tiems vaikams materialūs daiktai nėra tokie svarbūs kaip paprasčiausias dėmesys ir
šiluma... Nes kai buvau vaikų namuose, tai jie puikiausiai suremontuoti. Viso ten yra... visko užtenka,
bet tie vaikai, jiems reikia žmonių dėmesio, nežinau įvertinimo ar bendravimo.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
19
Laura: <...> aš buvau vaikų namuose, <...> tiesiog aš prisimenu tą begalinį jų norą šilumos, jos
troškimą. Kai jie mus apspisdavo, kai mes ateidavom ir tiesiog norėdavo kartu pabūti. <...>
Žmonių buvo klausiama, ar jiems yra tekę girdėti, ar jie ką nors žino apie įvaikinimą, globą šeimoje,
globą šeimynoje, savarankiško gyvenimo namus ar bendruomeninius šeimos tipo nedidelius namus.
Bendrai galima pasakyti, jog trys ketvirtadaliai respondentų buvo girdėję / žinojo apie įvaikinimą,
globą šeimoje bei globą šeimynoje. Tuo tarpu kas trečias respondentas įvardino žinantis apie
savarankiško gyvenimo namus bei bendruomeninio tipo nedidelius namus. Pastebėtina tai, jog kas
dešimtas asmuo nežino alternatyvų institucinei globai. Tarp jų didesnė dalis buvo 18–35 m. amžiaus
grupėms priskiriami respondentai bei 56 m. ir vyresni. Daugiau alternatyvių globos formų institucinei
globai paminėjo 36 m. ir vyresni tyrime dalyvavusieji, taip pat aukštesnio išsilavinimo, didesnių
pajamų grupių atstovai (žr. Diagrama 5).
Diagrama 5. Alternatyvos institucinei globai * Amžiaus grupės * Pajamos % (N=1007)
Atkreipiant dėmesį į diskusijų metu išsakytas nuomones, galima teigti, kad visuomenėje daugelis
žmonių žino apie įvaikinimą ir globą. Nors apie tai buvo diskutuojama daugiausiai, tačiau dalyviai taip
pat lygino esamą sistemą su bendruomeninių, mažesnių globos namų alternatyva. Taip pat buvo
kalbama ir šeimynų tema. Dažniausiai apie jas asmenys buvo girdėję per žiniasklaidą arba iš asmeninės
patirties:
Diana: <...> per žinias prezidentė pati sakė, kad bus uždaromi vaikų namai ir sukuriamos šeimynos,
po 5–8 asmenis, labiau stengiasi, kad būtų broliai, seserys ir kaip šeimyna kažkokia, o ne kad tiesiog
masiškai vaikų namuose, labiau integruoti, aš manau, į tą visą visuomenę.
68
70
80
73
75
74
70
77
76
69
72
77
76
75
74
77
74
76
30
28
33
36
37
29
29
38
36
29
33
34
34
35
25
35
39
38
15
13
9
10
15
14
11
11
10
18-25 m.
26-35 m.
36-45 m.
46-55 m.
56 m. ir daugiau
Iki 300 Eur
301-400 Eur
401-500 Eur
501 Eur ir daugiau
Am
žiu
s
Vid
uti
nės
paj
amos
per
mėn
esį
(ats
kai
čiu
s
mo
kes
čius)
Įvaikinimas, globa šeimoje Globa šeimynoje
Savarankiško gyvenimo namai Bendruomeniniai šeimos tipo nedideli namai
Nežinau
*Galimi keli
atsakymai, suma
viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
20
Lukas: <...> Tai yra tokia programa, kaip šeima, kur viename name auga 8 vaikai, keturios mergaitės
ir keturi berniukai, jie yra skirtingų metų, nuo kūdikių iki 15 metų, rūpinasi vienas kitu; ir galima juos
visus įsivaikinti arba priimti globoti, ir aš žinau, kad ten eina visai nemaži pinigai, nes tai yra už 8
vaikus.
Ieva: Aš tai irgi už tokią pertvarką, kaip jisai sakė tą pavyzdį, man atrodo, kad labai naudinga patiems
vaikams ir tiems auklėtojams ta prasme šeimomis gyventi ir šeimynomis, tai aš tai pasisakyčiau už šitą
pertvarką ir kad tų pačių įstaigų ilgainiui nebeliktų. Būtų šeimos arba tie vaikai įvaikinami.
3.3.2 Vaikų patekimas į globos įstaigas
Atsakomybę rūpintis tėvų globos netekusiu vaiku gyventojai pirmiausiai priskiria vaiko giminėms
(seneliams, tetoms, dėdėms) (žr. Diagrama 6). Tik kas dešimtas apklausos dalyvis manė, jog pirmiausia
netekusiais tėvų globos vaikais turi pasirūpinti valstybinės institucijos. Antroje vietoje pagal svarbą,
pusės respondentų nuomone, vaiku turėtų rūpintis krikšto tėvai. Trečioje vietoje pagal svarbumą galima
išskirti dvi respondentų pasirinktas grupes – specialiai paruoštus globėjus bendruomenėje (33 %) ir
valstybines institucijas (29 %). Minėti duomenys rodo, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų teikia
pirmenybę pasirūpinti vaiku, netekusiu tėvų globos, vaiko giminėms, artimiesiems. Iš esmės gyventojai
pasisako už alternatyvias institucinės globos formas – globą šeimoje, specialiai paruoštų globėjų
šeimoje / bendruomenėje ir, kaip minėta, tik kas dešimtas gyventojas teikia pirmenybę institucinei
globai.
Diagrama 6. Atsakomybės už vaikus pirmumas (N=1007)
Dėl krikšto tėvų, antroje pagal svarbą vietoje, pasisako didesnė dalis (63 %) kaimo vietovių gyventojų.
Tuo tarpu taip manančių didžiųjų miestų gyventojų yra penktadaliu mažiau (žr. Diagrama 7).
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
21
Diagrama 7. Atsakomybės už vaikus pirmumas (antroje vietoje) * Gyvenamoji vieta (N=1007)
Fokusuotų grupių diskusijų dalyviai taip pat minėjo, jog asmenims, globojantiems specialių poreikių
asmenis, nepakanka gauti pašalpą, tikslinga mokėti darbo užmokestį už atliekamą darbą, ypač kalbant
apie rūpinimąsi neįgaliu vaiku. Todėl galima daryti prielaidą, jog ir diskusijų dalyviai tokiu būdu kėlė
klausimą dėl specialiai paruoštų asmenų globai vykdyti.
[ištrauka iš diskusijos]
Ramutė: <...> Jeigu norima, kad visuomenė kuo daugiau įsivaikintų bei imtų globoti, tai reikia duoti
jiems už šitą darbą pinigų. Čia juk normalus darbas. Ypač kalbant apie neįgalų vaiką. Jam skiri visą
savo laiką, stengiesi jam sukurti geras sąlygas, todėl negali, nu bent jau man taip atrodo, kad tie
žmonės tada nedirba paprasto darbo, o dirba su vaiku. Tai va. Jam reikia ne keliasdešimt eurų
pašalpos, bet normalios algos.
Ypač svarbu, aiškinantis gyventojų požiūrį į įvaikinimą bei globą, suprasti visuomenės nuostatas į
priežastis, dėl ko vaikai patenka į globos įstaigas. Tikėtina, kad numatomos priežastys turi tiesioginę
įtaką ne tik įvaikinimo ir globos klausimams, tačiau taip pat ir visuomenėje vyraujančių stereotipų
formavimuisi ir palaikymui. Didžioji dauguma, net 77 %, respondentų mano, kad vaikai į globos
įstaigas patenka dėl to, kad jų tėvai piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis – alkoholiu ar
narkotikais (žr. Diagrama 8).
Tokios pačios nuomonės buvo fokusuotų grupių dalyviai:
Saulė: <...> Kiek žinau, juos asocialūs žmonės palieka, nu vis tiek alkoholikai, narkomanai, iš tokių
šeimų.. Ir aš tai bijočiau, manau. Sunku. Aš ką mačiau, tai yra sunkūs vaikai ir aš nemanau, kad aš
turėčiau tiek jėgų ir noro. Sveikų vaikų aš nežinau ar yra. Mažai turbūt.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
22
Diagrama 8. Patekimo į globos institucijas priežastys (N=1007)
Tėvų piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis dažniau akcentavo vidutinių pajamų grupės
atstovai ir mažesnių miestų gyventojai (Žr. Diagrama 9). Taip pat daugiau nei pusės gyventojų
nuomone, viena iš priežasčių yra vaikų nepriežiūra, tėvų pasirinktas netinkamas auklėjimo būdas ir
smurto naudojimas prieš vaikus. Pastarąją priežastį dažniau pasirinkdavo vyrai bei mažesnių miestų
gyventojai. Trečioji pagal atsakymų dažnumą priežastis – vieno iš tėvų arba abiejų jų mirtis. Tokios
nuomonės neretai laikosi didmiesčių gyventojai. Kas ketvirtas asmuo kaip priežastį, dėl kurios
patenkama į globos institucijas įvardino nepalankias gyvenimo sąlygas, kurios neleidžia tėvams
pasirūpinti savo vaiku (-ais). Neturėjimą galimybių pasirūpinti vaiku dažniau rinkdavosi aukštesnio
išsilavinimo atstovai, vaikų turintys respondentai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų mano, kad institucinė globa
nustatoma vaikams, kurių tėvai mirę. Tokie duomenys patvirtina visuomenėje sklandantį mitą, kad
vaikų globos įstaigose nemažai augančių vaikų yra našlaičiai8.
8 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015
m., kaip ir 2013–2014 m., dažniausios tėvų globos netekimo priežastys: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpino,
nesidomėjo vaiku, jo neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam,
protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šių priežasčių per 2015 m. tėvų globos vaikai neteko 1288
atvejais, t. y. 69 % visų tėvų globos netekimo atvejų. Dėl tėvų (ar vieno iš turimų) mirties globa buvo nustatyta vos 6.7 %
atvejų. Pažymėtina, kad minimi atvejai apima visus globos nustatymo atvejus, t.y. tiek šeimoje, šeimynoje, tiek institucijoje.
Taigi, faktinis skaičius yra dar mažesnis. Daugiau:
http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
23
Diagrama 9. Patekimo į globos institucijas priežastys * Lytis * Vaikų turėjimas * Gyvenamoji vieta
(N=1007)
3.3.3 Gyventojų nuomonė apie įtėvius ir globėjus
Po bendresnių klausimų apie vaikų, netekusių tėvų globos, situaciją bei respondentų požiūrio į globos
institucijas, kuriose dalis vaikų apgyvendinami, buvo užduodami klausimai, susiję su galimomis
alternatyvomis institucinei vaikų, sveikatos sutrikimų turinčių vaikų globai. Aiškinamasi, ar Lietuvos
gyventojai skiria sąvokų „įvaikinimas“ ir „globa“ reikšmes, kokią nuomonę jie yra susidarę apie
įtėvius, kiek, jų nuomone, vaikų yra kasmet įvaikinama Lietuvoje. Taip pat buvo domėtasi, kas
paskatintų priimti sprendimą įvaikinti, ar patys respondentai galvoja apie tokią galimybę ir, jeigu taip,
kokie aspektai jiems būtų svarbūs, įvaikinant tėvų globos netekusius vaikus.
Tyrimo metu nustatyta, kad du trečdaliai respondentų tvirtina, jog sąvokų „įtėvis“ ir „globėjas“
reikšmės skiriasi (žr. Diagrama 10). Apie skirtingas sąvokų reikšmes, dažniau atsakė aukštesnio
išsilavinimo, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai. Atkreiptinas dėmesys į tai,
jog nemaža dalis respondentų nežinojo (16 %) arba manė, jog šios sąvokos nesiskiria (16 %).
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
24
Diagrama 10. Sąvokų įtėvis ir globėjas reikšmės skyrimas * Išsilavinimas (N=1007)
Fokusuotų grupinių diskusijų metu, įtėvio ir globėjo skirtumai buvo aptariami išsamiau, todėl pagal
informantų atsakymus galima sudaryti bendrą vaizdą, ką Lietuvos gyventojai žino ir ko nežino apie
globėjo bei įtėvio statusą.
Ramutė: Galiu paaiškinti. Globėjas gauna pinigus, įtėvis – ne. [grupės juokas]
Edgaras: Globėjai, man atrodo, nevisą laiką būna su vaiku, ta prasme, jie gali ten, pavyzdžiui,
savaitgaliams imti, o po to tas vaikas vėl grąžinamas į vaikų namus. O įtėviai tai jau vis tiek, tai jau
tėvai.
Rita: Manau, kad globa susijus su mažiau atsakomybės, gal čia pirmas žingsnis prieš įvaikinimą? Tipo
jei nesigauna, vaikus gali grąžint... O įsivaikinus, tai kaip pagimdžius, kelio atgal nėra. Gal ir išmokos
skiriasi...
Tęsiant gyventojų suvokimą apie įvaikinimo ir globos skirtumus, reprezentatyvioje apklausoje
respondentams buvo pateikiami teiginiai, susiję su teisiniais ir finansiniais įvaikinimo ir (ar) globos
aspektais. Respondentų buvo prašoma nurodyti, ar jie sutinka (pritaria) su išsakytais teiginiais. Daugiau
nei pusė gyventojų sutinka su teiginiais, jog įvaikinus vaiką, įtėviai neatšaukiamai tampa šių vaikų
tėvais, kad vaikai įgyja tokias pat juridines teises kaip ir biologiniai vaikai (žr. Diagrama 11). Kas
antras respondentas buvo linkęs sutikti, jog vaikas, kuris yra globojamas, nėra teisiškai atskiriamas nuo
savo biologinės šeimos ir gali būti į ją grąžintas. 58 % respondentų galvoja, kad globėjams yra
mokamos išmokos (žr. Diagrama 11). Paminėtina ir tai, kad dviem iš penkių Lietuvos gyventojams
nėra žinoma, kad globėjams yra mokamos globos išmokos, taip pat ketvirtadalis gyventojų mano, kad
išmokos mokamos ir įtėviams.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
25
Diagrama 11. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo ir globos % (N=1007) *Galimi keli atsakymai, suma viršija
100 %.
Taip pat kas antras respondentas sutinka, jog įvaikinus vaiką, jo biologiniai tėvai praranda visas teises
ir nebegali savo vaiko susigrąžinti. 24 % Lietuvos gyventojų mano, jog įtėviams yra mokamos
išmokos. Nuomonei, kad įvaikinus vaiką įtėviai tampa tėvais ir sprendimas negali būti atšauktas,
dažniau pritaria 36–45 m. respondentai (žr. Diagrama 12). Teiginiui, kad įvaikintas vaikas turi tokias
pat juridines teises kaip ir biologinis vaikas – moterys, miestų gyventojai.
64
60
50
46
21
48
50
24
58
Įvaikinus vaiką, įtėviai tampa tėvais ir sprendimas
negali būti atšauktas
Įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises kaip ir
biologinis vaikas
Biologiniai tėvai nebeturi jokių teisių į savo vaikus,
jeigu juos įsivaikino kiti asmenys ir susigrąžinti jų
auginti nebegali
Globėjai padeda palaikyti vaiko ryšį su biologine šeima
Globėjai turi tokias pačias teises į vaikus, kaip ir įtėviai
Globėjai rūpinasi vaiku iki jo pilnametystės
Globojamas vaikas gali būti grąžintas į biologinę šeimą
Įtėviams mokamos įtėvių išmokos
Globėjams mokamos globos išmokos
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
26
Diagrama 12. Pritarimas teiginiams dėl įvaikinimo * Lytis * Amžius (N=1007)
Paklausus, kas gali įvaikinti vaikus, pastebima, kad kas antras šalies gyventojas linkęs manyti, jog
įvaikinti gali susituokę, motyvuoti ir pasirengę įvaikinimui bei tvirtą finansinę padėtį turintys asmenys
(žr. Diagrama 13). Taip pat svarbi, respondentų nuomone, turėtų būti norinčiųjų įvaikinti psichinė
sveikata. Tik kas dešimtas tyrime dalyvavęs asmuo galvojo, jog įvaikinti gali ir nesusituokusios poros.
Tokia pati dalis galvoja, jog įvaikinti kliūčių nėra vienišiems asmenims9.
Diagrama 13. Kokiems asmenims galima įvaikinti (N=1007)
Apskritai daugiau atsakymų alternatyvų rinkosi moterys, vyriausi (56 m. ir vyresni) respondentai,
turintieji aukštąjį išsilavinimą, didesnių pajamų grupės atstovai.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, koks įtėvių bei globėjų įvaizdis vyrauja visuomenėje. Gyventojų
apklausoje buvo prašoma pažymėti teiginius apie įtėvius ir globėjus (du atskiri klausimai su
9 Pagal LR CK 3.210 straipsnį teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Tik išimtiniais atvejais tai gali padaryti nesusituokęs asmuo
arba vienas iš sutuoktinių. Taip pat pastebėtina, jog nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
27
vienodomis atsakymų alternatyvomis), kuriems jie pritaria. Išsiaiškinta, kad visuomenė į įtėvius ir
globėjus žiūri teigiamai – jais pasitikima ir manoma, kad jie tinkamai rūpinasi vaikais (žr. Diagrama
14). Verta pažymėti, kad respondentai įtėvius vertina palankiau negu globėjus: dvigubai daugiau
respondentų tiki, kad globėjai labiau linkę ieškoti sau naudos, jiems taip pat labiau nei įtėviams rūpi
asmeninė gerovė. Tačiau pastebėtina ir tai, kad daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų mano, jog
dauguma globėjų ir įtėvių galima pasitikėti. Taip pat 52 % gyventojų nuomone, dauguma įtėvių
tinkamai rūpinasi įvaikintais vaikais. O apie globėjus tokios nuomonės yra 41 % respondentų.
Tik kas penktas respondentas manė, jog globėjai turi tokias pačias teises į vaikus, kaip ir įtėviai. Taip
mano kas ketvirtas 36–55 m. amžiaus respondentas. Su teiginiu, kad globėjai rūpinasi vaiku iki jam
sueis 18 metų, dažniau sutiko profesinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, rajoninių miestų /
rajono centrų bei kaimo vietovių gyventojai. Su teiginiu, jog globėjai padeda palaikyti vaiko ryšius su
jo biologine šeima, dažniau sutikdavo rajoninių miestų / rajono centrų gyventojai.
Diagrama 14. Nuomonė apie įtėvius ir globėjus (N=1007) *Galimi keli atsakymai, suma viršija 100%.
Verta atkreipti dėmesį, kad dešimtadaliu mažiau respondentų (lyginant su gera nuomone apie įtėvius)
mano, jog globėjai tinkamai rūpinasi globojamais vaikais. Dažniau šį teiginį rinkdavosi ūkininkai,
specialistai, vadybininkai, tarnautojai, studentai ir moksleiviai. Pastebėtina tai, jog kas penkto tyrimo
dalyvio nuomone, globėjai yra labiau linkę pasinaudoti gaunamomis išmokomis. Taip dažniau linkę
manyti rajoniniuose miestuose ar rajonų centruose gyvenantys asmenys.
64%
11%
52%
12%
8%
31%
9%
6%
60%
19%
41%
18%
16%
24%
16%
13%
Dauguma tokių žmonių galima pasitikėti
Tokie žmonės labiau linkę tik pasinaudoti gaunamomis
išmokomis
Dauguma tokių žmonių tinkamai rūpinasi
įvaikintais/globojamais vaikais
Tokie asmenys neužtikrina vaikams saugumo
Tokiems žmonėms rūpi tik asmeninė gerovė
Daugumai tokių žmonių rūpi visuomenės gerovė
Įvaikinti/Globoti vaiką gali kiekvienas žmogus
Tokie žmonės ieško sau naudos
Globėjai Įtėviai
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
28
Tai, kad asmenimis, kurie įvaikino, galima pasitikėti, dažniau mano 46–55 m. respondentai, aukštojo
išsilavinimo, didesnių pajamų grupės atstovai (žr. Diagrama 15). Kas antras tyrimo dalyvis mano, jog
įtėviai geba tinkamai pasirūpinti įvaikintais vaikais, o kas trečias asmuo laikosi nuomonės, jog
daugumai tokių žmonių rūpi visuomenės gerovė. Tokios nuostatos dažniau laikosi 36–45 m. amžiaus
apklaustieji, didžiausių pajamų grupės atstovai ir vaikų turintys respondentai.
Diagrama 15. Nuomonė apie įtėvius * Amžiaus grupė * Vidutinės pajamos (N=1007)
Žvelgiant į respondentų sociodemografines charakteristikas, analizuojant nuomonę apie globėjus,
pastebimos tos pačios tendencijos kaip ir kalbant apie įtėvius – dauguma globėjų galima pasitikėti.
Taip dažniau mano turintieji aukštąjį išsilavinimą, didžiausių pajamų grupės atstovai, vaikų turintys
apklaustieji. Pilietiškumas, kuris pasireiškia visuomenės gerovės svarba, būdingas globėjams, kas
ketvirto respondento nuomone.
Kokia nuomonė visuomenėje vyrauja apie įtėvius ir globėjus, plačiau išsiaškinta fokusuotų grupinių
interviu metu. Pastebėta, kad dalyviai taip pat teigiamai vertina įtėvius bei globėjus. Anot jų, jie dirba
sunkų darbą, dėl to apie juos vyrauja gera nuomonė. Pateikiami pavyzdžiai, kodėl yra tokia nuomonė,
vertinama jų vykdoma veikla:
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
29
Joana: <...> Žmonės pardavę namus [nusijuokia], pakeitę savo asmeninius poreikius dėl tų vaikų. Tai
aš nežinau tikrai tai yra konkretus draugų atvejis, tai aš sakau: „šventieji“ [nusijuokia]. Nes atidirba,
6-ą grįžta namo ir ten vėl. Aišku ten turbūt atvejis yra sunkesnis, gal ten visiem problemų būna, su
lengvesne socializacija. <...> Tai nu aš nežinau, aš manau, kad jie gauna per mažai. Ypač
pedagoginės, psichologinės pagalbos tai tikrai gauna per mažai ir valstybė bent dalį galėtų kažkiek
kompensuoti ar, nes nu ten tikrai dideli pinigai.
Ramutė: Šiaip tai aš galvoju, kad jie šaunuoliai. Turbūt nesiryžčiau niekada, nežinau, niekada nesakyk
niekada, bet aš manau, kad pasiimti, sakykim, vis tiek svetimą vaiką, kaip savo iš kažkur kitur, ne savo
kraujo, nu tai aš manau, kad čia yra toks gražus poelgis, juo labiau iš tikrųjų paimti vaiką, kuris neturi
šeimos, ir jį globoti arba įsivaikinti, tai aš manau, kad tai yra gražus poelgis.
Tyrime buvo siekiama sužinoti, kaip Lietuvos visuomenė yra informuota (kiek žino) apie įvaikinimo
situaciją šalyje. Dėl šios priežasties reprezentatyvios gyventojų apklausos metu buvo klausiama, kiek
vaikų, tarp jų ir sveikatos sutrikimų turinčių vaikų, yra įvaikinama per metus. Šiuo klausimu
respondentų nuomonės išsiskiria. Kas trečias Lietuvos gyventojas galvoja, kad per metus yra
įvaikinama iki 50 tėvų globos netekusių vaikų. Tokia pati dalis apklaustųjų laikosi nuomonės, jog
kasmet yra įvaikinami nuo 50 iki 100 vaikų10. (žr. Diagrama 16). Tokios nuomonės laikosi 40 %
profesinį išsilavinimą turinčių asmenų ir tik kas ketvirtas aukštąjį išsilavinimą turintis respondentas.
Kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad per metus yra įvaikinama 100–200 vaikų, netekusių tėvų
globos.
Diagrama 16. Įvaikinamų vaikų skaičius Lietuvoje per metus (N=1007)
Pasiteiravus, dėl kokių priežasčių, respondentų nuomone, dėl įvaikinimo nesikreipiama dažniau, kas
antras tai siejo su ilga įvaikinimo procedūra (žr. Diagrama 17). Ilgą įvaikinimo procedūrą dažniau
akcentavo moterys, didesnių pajamų grupės atstovai. Taip pat dažnomis nesikreipimo dėl įvaikinimo
10 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 metais
Lietuvos piliečiai įvaikino 99 vaikus, netekusius tėvų globos, 62 vaikai buvo įvaikinti užsienio šalių piliečių ir 29 vaikus
įvaikino vaiko biologinio tėvo ar motinos sutuoktinis. Šaltinis:
http://vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
30
priežastimis laikomos: finansinės galimybės, neigiama visuomenės nuomonė apie vaikus, augančius
globos namuose.
Diagrama 17. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau (N=1007)
Neigiamą visuomenės nuomonę apie globos įstaigose augančius vaikus – kaip priežastį nesikreipti dėl
įvaikinimo – dažniau rinkosi vyrai, turintys aukštąjį išsilavinimą, vidutinių ir didesnių pajamų grupės
atstovai, mažesnių miestų gyventojai (žr. Diagrama 18). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kas trečio
Lietuvos gyventojo nuomone, dažniau nesikreipiama dėl informacijos trūkumo. Nepakankamą
informacijos kiekį ir asmenines priežastis buvo linkę nurodyti vidutinių pajamų grupės atstovai. Apie
baimę, kad gali nesulaukti pagalbos iš šalies, dažniau buvo linkę pagalvoti kaimo vietovių gyventojai.
Įdomu tai, jog kas ketvirtas tyrimo dalyvis galvoja, kad įvaikinti vaiką iš globos įstaigos nėra priimtina
mūsų visuomenėje.
49%
43%
40%
37%
37%
35%
34%
26%
25%
1%
1%
Ilga įvaikinimo procedūra
Nepakankamos esamos finansinės galimybės
Neigiama visuomenės nuomonė dėl vaikų, augančių globos
įstaigose
Baimė, kad nepavyks sulaukti pagalbos iš šalies
Nepakanka informacijos
Dėl asmeninių priežasčių
Įvaikinus nepakankamos socialinės garantijos
Mūsų visuomenėje tai nepriimtina
Ilgas pasiūlymo įvaikinti laukimo terminas
Kita
Nežinau
*Galimi keli
atsakymai, suma
viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
31
Diagrama 18. Priežastys, dėl kurių nesikreipiama dėl įvaikinimo dažniau * Vidutinės pajamos *
Gyvenamoji vieta (N=1007)
Ypač daug dėmesio šiam klausimui buvo skiriama diskutuojant, todėl galima patvirtinti daugumos
Lietuvių nuomonę dėl ilgo įvaikinimo proceso įsivaizdavimo. Diskusijų metu paaiškėjo, kad daugelis
informantų buvo girdėję, kad įvaikinimas yra ilgas procesas, taip pat reikia lankyti globėjų ir įtėvių
mokymo ir konsultavimo kursus.
Joana: Jo, tas įsivaikinimo procesas yra labai ilgas. Ir ten tų konsultacijų, seminarų iš tikrųjų jie
palieka vietos pamąstyti, apsispręsti tiems patiems tėvams ir tie psichologai na, pačiai teko dalyvauti
tai labai kokybiški ten tie mokymai, bet tas popierių tvarkymas ilgas procesas ten tikrina, tas
vaikščiojimas į namus, ar sąlygos, kokios, na tas labai daug, labai tokio biurokratinio proceso.
Ona: Be to, kiek pastaruoju metu buvo pavyzdžių, viešoj erdvėj, kaip kažkas paėmė globot ar
įsivaikinimo, tai iš tų pavyzdžių, supranti, kad nu kryžiaus kelius žmogus turi nueiti, kad atliktų šitą
darbą. Kad galėtų priimti vaiką ar kūdikį, ar paauglį, ar kažką į savo šeimą. Tai kiekvienas pagalvoja,
ar verta prisidėti. Nes kaip ir atrodytų atlieki, atliktumei misiją, o štai gauni suvaržymų, įvertini –
pagalvoji ne, tai ne man.
Rita: Nu bet jei tie žmonės negali pereiti tų visų išbandymų, tai, matyt, jie nežiūri į visą tą įvaikinimą
rimtai, o yra tiesiog užsidegę. Vat tuo momentu jie nori, bet po kelių mėnesių gali jau nenorėti, ir kas
tada? Aš tai manau, kad čia gerai, kad jie yra išbandomi, tada bent jau bus aišku, jog jie nepabėgs ir
nepaliks to vaiko, kai tik dings tas jų pirminis užsidegimas.
Taip pat priežastys, kodėl Lietuvoje nėra įvaikinama dažniau, išryškėjo diskusijų dalyvių pasiteiravus,
ar jie norėtų, ryžtųsi įvaikinti globos įstaigoje gyvenantį vaiką. Informantai vardijo įvairias priežastis,
dėl kurių jie to nedarytų – finansines galimybes, užimtumą, savo vaikų turėjimą, baimes, kad nepavyks
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
32
išauginti gero žmogaus ir pan. Finansinės galimybės buvo viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl
nesiryžtų įvaikinti arba globoti.
Aušra: Aš kadangi gyvenimiškos patirties turiu daugiau, tai tikrai nežinau ar pasiryžčiau auginti ne
savo vaiką. Visų pirma, dėl to, kad aš nemanau, kad aš esu tam psichologiškai pasirengusi gerai,
kadangi aš žinau ką reiškia užauginti vaiką. Ir kiek tai kainuoja, ir kiek tai atsakomybės. Ir aš puikiai
suprantu, kad vieną dalyką aš galiu daryti su savo vaiku, ko aš jau nebegaliu daryti su svetimu. Nu yra
tokių dalykų, tokių prieštaravimų. Aš manau, kad mes esam neparuošti tam, būsimi įtėviai ar globėjai
turi būti, kaip pasakyti, ne tik kad susigyvenę, jie turi būti išmokyti natūraliai ką daryti. Yra klausimai,
kurių aš neturiu atsakymų. Ir nemanau, kad aš juos turėsiu, vat kasdieninėj situacijoj, o ką aš daryčiau,
jeigu tokioj situacijoj man, mano įvaikintas vaikas vat taip ir taip pasielgtų, ar aš turiu teisę tai daryti
ar ne? Atsakomybė man, atrodo, auginti svetimą vaiką yra žymiai didesnė negu savą. Ir tą subrendęs
žmogus jisai puikiai suvokia. Aš nekalbu apie finansinius ir ekonominius dalykus, tas mūsų
visuomenėje irgi yra labai skaudus klausimas. Aš žinau, kad aš tikrai negalėčiau užauginti, nes aš
neturiu pajamų.
Janina: Aš tai jau sakiau, bet dar kartą pasikartosiu – niekada gyvenime. Suprantu aš, kad gal ten ne
visi tie vaikai blogi ir panašiai, nu bet aš tai kalbu apie tikrą atvejį, ir ką jis ten išdarinėja, kaip
neleidžia kitiems gyventi, pinigus visus atima narkotikams, nu tai čia taip yra, realybė. Tikrai nieks to
nenori, kad taip jiems būtų – norima juk gražiai gyventi, o ne kelti sau ir kitiems problemas.
Apklausiant Lietuvos gyventojus, po klausimo apie tai, kas verčia susilaikyti nuo kreipimosi įvaikinti,
buvo teiraujamasi respondentų, kas paskatintų įvaikinti. Pirmiausia buvo užduodamas bendro pobūdžio
klausimas, t. y. kas paskatintų įvaikinti Lietuvos gyventojus. Po to domėtasi asmeninėmis paskatomis
(žr. Diagrama 19 ir Diagrama 20). Kas antras pilietis mano, jog įvaikinimą galėtų paskatinti geresnės
gyvenimo sąlygos bei finansinės paramos įvaikinus užtikrinimas. Geresnes gyvenimo sąlygas dažniau
paminėjo vaikų turintys respondentai ir mažesnių miestų gyventojai (žr. Diagrama 21).
Diagrama 19. Priemonės skatinančios įvaikinti (bendrai) (N=1007)
38%
41%
44%
50%
51%
42%
Teigiamo visuomenės požiūrio formavimas
žiniasklaidoje
Geresnis informavimas apie įsivaikinimo galimybes
Įvaikinimo procedūros supaprastinimas ar
sutrumpinimas
Užtikrinimas, kad šeimos, įsivaikinusios tėvų globos
netekusius vaikus, gautų finansinę paramą
Geresnės gyvenimo sąlygos
Asmeninės priežastys – pvz. negalėjimas susilaukti
vaikų ir kt.
*Galimi keli
atsakymai, suma
viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
33
Diagrama 20. Priemonės, skatinančios įvaikinti (asmeniškai) (N=1007)
Įdomu tai, jog beveik kas antras gyventojas pagrindinę priežastį, dėl kurios nesikreipiama dėl
įvaikinimo, dažniau nurodo per ilgai trunkančią įvaikinimo procedūrą, tačiau mažiau nei kas penktam
jos supaprastinimas ar sutrumpinimas būtų galėjęs turėti įtakos asmeniniam apsisprendimui.
Pagrindinis dalykas, galintis nulemti asmens apsisprendimą įvaikinti – būtų giminystės ryšys su vaiku
(45 %)11 ir negalėjimas susilaukti vaikų (30 %)12. Gyventojų geresnės gyvenimo sąlygos ir finansinės
paramos užtikrinimas, kas antro apklaustojo nuomone, paskatintų šeimas (asmenis) įvaikinti. Tokios
nuomonės laikosi miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Asmeniškai paskatintų ir būtent ekonominių
dalykų svarbą akcentuoja kas trečias šalies gyventojas. Šiuo atveju finansinę paramą dažniau
nurodydavo kaimo vietovių gyventojai (žr. Diagrama 21 ir 22).
11 2015 m. pabaigoje iš 5493 vaikų globojamų šeimose 3803 vaikai buvo globojami (rūpinami) giminystės ryšiais susijusių
asmenų / šeimų (70 % visų šeimoje globojamų (rūpinamų) vaikų). Taigi pagrindinis vaiko globos (rūpybos) šeimoje
motyvas –giminystės ryšiai su globojamu (rūpinamu) vaiku. Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf 12 Asmenis įvaikinti vaiką dažniausiai skatina negalėjimas turėti savo vaikų, noras realizuoti prigimtinį poreikį užauginti
vaiką, įprasminti savo gyvenimą. Daugiau nei pusė 2015 m. įvaikinusių be tėvų globos likusius vaikus šeimų buvo šeimos,
neturėjusios vaikų, taip pat ketvirtadalį jų sudarė šeimos, auginančios jau įvaikintus vaikus. Šaltinis: Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf
12%
15%
18%
20%
26%
30%
30%
45%
25%
Informacija apie specialius mokymus norintiems įsivaikinti
vaikus, netekusius tėvų globos
Didesnis informacijos prieinamumas apie įsivaikinimo
galimybes
Įvaikinimo procedūros supaprastinimas ar sutrumpinimas
Noras padėti
Didesnės socialinės garantijos
Finansinė parama
Negalėjimas susilaukti vaikų
Giminystės ryšys su vaiku
Niekas nepaskatintų
*Galimi keli
atsakymai, suma
viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
34
Diagrama 21. Priemonės, skatinančios įvaikinti (bendrai) * Gyvenamoji vieta (N=1007)
Iš asmeninio požiūrio perspektyvos įvaikinti labiau paskatintų giminystės ryšys su vaiku. Giminystės
ryšį su vaiku dažniau paminėjo 18–45 m. respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai. Kas trečią
asmenį paskatintų negalėjimas susilaukti vaikų (šią alternatyvą rinkosi 42 % Lietuvos gyventojų).
Žvelgiant iš asmeninių paskatų pusės, negalėjimą susilaukti vaikų dažniau minėdavo 18–35 m. amžiaus
apklaustieji, turintieji aukštąjį išsilavinimą, didžiausių pajamų grupės atstovai (žr. Diagrama 22)
Gyventojų rezultatus papildo diskusijoje išreikšta nuomonė šiuo klausimu:
Jonas: Aš dabar sakau, kad neįsivaikinčiau, bet jeigu su drauge negalėtume susilaukti, tai arba eitume
pas gydytojus, arba į vaikų namus. Ir ten bandytume gauti gerą vaiką. Kita išimtis yra ta, kad jeigu
(tfu tfu tfu) kas nors nutiktų artimiesiems. Jeigu mano sesers šeima žūtų, tikrai paimčiau tuos vaikus.
Jie beveik mano. Manau visi įsivaikintų savo giminių vaikus. Tai tu tada žinai, koks jis, kad iš geros
šeimynos. <..> O grįžtant prie kaimynų, tai tiesiog turiu omeny, kad tokioj nelaimėj turi padėti
aplinkiniai. O ne pašaliniai. Taip geriau pačiam vaikui būtų.
Viktorija: Aš manau... Jei neturėčiau... Tai yra negalėčiau susilaukti savų vaikų tai kodėl gi ne? Bet
tik tuo atveju. Manau, kad pasiimt vaiką, kai jau turi savų, tai nebūtų gerai. Tie įvaikinti vaikai gal
jaustųsi vis tiek nu kitaip... Jaustų, kad juos mažiau myli. Tą prasme, jiems čia taip atrodytų.
33%
38%
42%
46%
49%
43%
40%
40%
45%
55%
55%
45%
44%
45%
45%
53%
51%
38%
Teigiamo visuomenės požiūrio formavimas
žiniasklaidoje
Geresnis informavimas apie įvaikinimo galimybes
Įvaikinimo procedūros supaprastinimas ar
sutrumpinimas
Užtikrinimas, kad šeimos, įvaikinusios tėvų globos
netekusius vaikus, gautų finansinę paramą
Geresnės gyvenimo sąlygos
Asmeninės priežastys – pvz. negalėjimas susilaukti
vaikų ir kt.
Didieji miestai Rajoninis miestas / rajono centras Kaimo vietovė
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
35
Diagrama 22. Priemonės, skatinančios įvaikinti (asmeniškai) * Amžiaus grupė (N=1007)
Svarbu tai, jog nemaža dalis respondentų kaip priemones, skatinančias Lietuvos gyventojus tapti
įtėviais, nurodė informavimo apie įvaikinimo galimybes (41 %) bei teigiamos visuomenės nuomonės
formavimo (38 %) poreikį. Įdomu tai, jog galvojant apie gyventojus bendrai, įvaikinimo procedūros
supaprastinimas buvo pasirenkamas dažniau (44 %), nei galvojant apie šį aspektą iš asmeninių paskatų
perspektyvos (18 %). Apie įvaikinimo procedūrų supaprastinimą dažniau buvo linkę paminėti 18–45
m. apklaustieji, turintys aukštąjį išsilavinimą. Teigiamos informacijos poreikį pastebi ir diskusijų
dalyviai. Jie pritaria nuomonei, kad teigiama informacija galėtų paskatinti žmonės įvaikinti ar globoti.
Aušra: <...> pateikiama tik neigiama informacija, trūksta tos gerosios informacijos. Nes nėra tokios:
va ten kažkas atsitiko, tas išaugo, jisai va dabar yra tas ir tas, verslininkas <...> O dabar tiesiog
pasakojama, kad va tas ten kažką padarė blogai, jis iš vaikų namų. Tas apsivogė, ar tas kažką padarė,
ir jis iš ten ir ten. Nu trūksta tos geros praktikos ir kažkokio švietimo, laidų kažkokių. Teigiamų! Kad
rodytų, kad tai yra gerai, kad jie irgi adaptuojasi, kad jie gali būti lygiai tokie patys, nors jiems yra
daug sunkiau. Nu bet jiems reikia padėti.
Ona: <...> ir pagaliau trūksta tos informacijos, kuri patektų į viešąją erdvę iš žmonių, kurie ten dirba,
kurie širdį atiduoda. Ir gyvena tenai nuo ryto iki vakaro, ir per naktį, ir taip kiaurus metus. Ir tikrai,
kiek aš žinau, kas renka, vežą kažką ir į kūdikių namus ar ką, grįžta susižavėję! Bet tai tiktai tiek, kiek
išgirsti iš artimo žmogaus, perduodama informacija iš lūpų į lūpas. O kažkur viešoj erdvėj to sutikti,
nu tai tikrai čia būtų, nežinau, turbūt metų įvykis.
Taip pat gyventojų apklausoje respondentų buvo teirautasi, ar jie yra svarstę apie galimybę tapti
globėjais. Didžioji dauguma atsakė neigiamai (žr. Diagrama 23). 3 apklausoje dalyvavę asmenys
minėjo, jog jie šiuo metu yra globėjai, o ~9 % užsiminė apie tai, jog yra svarstę galimybę globoti tėvų
globos netekusį (-ius) vaiką (-us).
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
36
Diagrama 23. Ar svarstė galimybę tapti globėju (N=1007)
Asmenų, kurie šiuo metu yra globėjai arba yra svarstę tokią galimybę, buvo klausiama apie globotinių
amžių, t. y., kokio amžiaus vaiką (-us) jie pradėjo globoti ar sutiktų globoti. Ir įvaikinimo (Diagrama
28.), ir globos atveju linkstama į jaunesnio amžiaus vaikus. 37 % respondentų sakė, jog svarstytų
galimybę globoti iki 3 metų amžiaus vaiką (žr. Diagrama 24). Tarp šių asmenų didesnė dalis buvo
respondentai, gyvenantys kartu, nesudarę santuokos. Pastebėtina, jog kas ketvirtam respondentui
globojamo vaiko amžius nėra svarbus. Taip mano trečdalis nevedusių / netekėjusių respondentų (-čių).
Apie vaikų iki 7 metų amžiaus globą dažniau svarstytų moterys ir vaikų turintys respondentai.
Diagrama 24. Kokio amžiaus vaiką sutiko / sutiktų globoti (N=90)
Respondentų pasiteiravus, kas juos paskatintų globoti (rūpintis) vaiku (-ais), kas antras paminėjo
giminystės ryšius. Kiti lemiantys veiksniai – negalėjimas susilaukti vaikų (38 %) bei noras padėti (35
%) (žr. Diagrama 25). Kas ketvirtą Lietuvos gyventoją paskatintų didesnė finansinė parama, kas penktą
– didesnės socialinės garantijos. Giminystės ryšį su vaiku dažniau paminėjo 36–45 m. respondentai,
didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai (žr. Diagrama 25). Negalėjimas susilaukti
vaikų taip pat gana svarbus aspektas, galintis paskatinti asmenis spręsti dėl vaiko globos (rūpybos). Šis
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
37
aspektas dažniau svarbus buvo 18–45 m. apklaustiesiems, didmiesčių gyventojams. Kas trečias tyrimo
dalyvis mano, jog noras padėti taip pat galėtų būti akstinas priimti sprendimą globoti ar rūpintis tėvų
globos netekusiu vaiku. Norą padėti dažniau buvo linkę minėti turintys aukštąjį išsilavinimą, didesnių
pajamų grupės atstovai ir vaikų turintys tyrimo dalyviai. Informavimo apie globos (rūpybos) galimybes
aspektą rinkosi kas šeštas (16 %) respondentas.
Diagrama 25. Kas paskatintų globoti (N=1007)
Diagrama 26. Kas paskatintų globoti * Amžiaus grupė (N=1007)
Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinės galimos priemonės ar priežastys, kurios, šalies gyventojų
nuomone, paskatintų globoti ar įvaikinti vaiką, nesiskiria. Kas antram Lietuvos gyventojui (globos
atveju šiek tiem mažiau – 4 5%) pagrindinė priežastis, lemianti apsisprendimą globoti ar įvaikinti vaiką,
būtų giminystės ryšys su juo. Ne mažiau svarbiais veiksniais tiek globos, tiek įvaikinimo atveju būtų
negalėjimas susilaukti vaikų bei noras padėti. Pastarasis labiau akcentuotas gyventojų globos atveju.
15%
16%
20%
28%
35%
38%
52%
N/N
Didesnis informacijos prieinamumas apie globos
(rūpybos) galimybes
Didesnės socialinės garantijos
Didesnė finansinė parama
Noras padėti
Negalėjimas susilaukti vaikų
Giminystės ryšys su vaiku
*Galimi keli
atsakymai, suma
viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
38
Pastebėtina, kad, respondentų nuomone, didesnė finansinė parama bei socialinės garantijos taip pat
labiau skatintų įvaikinimą bei vaikų globą (rūpybą). Ir tik kas penkto gyventojo manymu, didesnis
informacijos prieinamumas apie įvaikinimo ir (ar) globos galimybes galėtų paskatinti globoti vaiką ar
įvaikinti.
Diagrama 27. Kas paskatintų įvaikinti / globoti (N=1007)
Diskusijų metu buvo aptartas vaiko pasirinkimo klausimas. Informantai teigė suprantantys, jog
įvaikinamas vaikas nėra daiktas, kurį galima pasirinkti iš esamų variantų, kad įvaikinimas nevyksta
vien tik pagal potencialaus įtėvio norus ar įgeidžius. Vis dėlto diskusijos dalyviai išsakė supratimą ir
palaikė asmenis, kurie įvaikina ar globoja jaunesnio amžiaus vaikus – anot jų, tokio vaiko asmenybės
formavimuisi galima padaryti didžiausią įtaką ir sulaukti geriausių rezultatų.
Tenka tik apgailestauti, kad fokusuotų diskusijų dalyviai, gebantys suprasti ir pasijusti šeimų, norinčių
įvaikinti, vietoje, tačiau nėra empatiški vyresnio amžiaus vaikams, augantiems vaikų globos
institucijoje.
Janina: Tu net negali žinot, ką gausi. Aš tik žinau, kad kai jie jau sugalvojo pasiimti tą vaikelį, tai
pasakė, ko norėtų – kad būtų berniukas, ir kad sveikas. Nu turbūt daugiau ir nieko negalima išsirinkti13.
Čia juk ne vaikų parduotuvė [juokiasi].
Kastytis: <...> tai visi vis tiek norėtų nuo kūdikio pasiimti. Čia negalima lyginti, bet čia kaip ir su kokiu
katinu ar šuniu, visi gi nori mažiuko, a ne? Ne kokių dvejų trejų metų, kur tu neaišku, kada jis tau įkąs,
ar dar kažkas. Tai čia lygiai tas pats.
13 Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę išsakyti pageidavimą (lūkestį) norimam įvaikinti vaikui, į kuri privaloma
atsižvelgti šeimos vaikui parinkimo proceso metu. Pageidavimai gali būti dėl norimo vaiko lyties, amžiaus, skaičiaus
(vienas ar daugiau vaikų), sveikatos, įvaikintinų vaikų socialinei kilmei, biologinių tėvų gyvenimo būdui turimoms
priklausomybėms, žalingiems įpročiams) ir / ar jų psichinės sveikatos sutrikimams bei protiniams gebėjimams. Šaltinis:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf
15%
16%
20%
28%
35%
38%
52%
5%
15%
26%
30%
20%
30%
45%
N/N
Didesnis informacijos prieinamumas apie
įvaikinimo/globos galimybes
Didesnės socialinės garantijos
Didesnė finansinė parama
Noras padėti
Negalėjimas susilaukti vaikų
Giminystės ryšys su vaiku
Įvaikinimas Globa
*Galimi keli
atsakymai, suma
viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
39
Rokas: Mh, pas mus aišku visi nori, kad būtų kelių mėnesių, sveikas, žydrų akių, ten tas tas. tu negali
taip pasirinkti, aš manau, niekas neleis tau užsisakyti kaip krepšelio.
Reprezentatyvios apklausos rezultatai patvirtina fokusuotų grupių diskusijų metu išsakytą nuomonę
apie norą įvaikinti itin mažo amžiaus vaiką14. Vaiką iki 1 metų svarstytų įvaikinti 18 % šalies gyventojų
ir nuo 1 iki 3 metų – 22 %. Kas septintas respondentas teigė, jog vaiko amžius yra nesvarbus (13 %).
Pastebėtina tai, jog kas trečias Lietuvos gyventojas nesvarstytų tėvų globos netekusių vaikų įvaikinimo
klausimų (žr. Diagrama 28).
Diagrama 28. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti (N=1007)
Iki 1 metų vaikus dažniau svarstytų įvaikinti moterys, 18–45 m. respondentai, aukštąjį išsilavinimą
turintys asmenys. Kas ketvirtam vaikų turinčiam asmeniui įvaikinamo vaiko amžius būtų nesvarbus
(žr. Diagrama 29). Beveik 40 % susituokusių asmenų ar gyvenančių kartu, nesudariusių santuokos,
svarstytų apie 1–3 m. amžiaus vaiko įvaikinimą. Vyresnius nei 3 metų vaikus būtų linkęs įvaikinti kas
dešimtas gyvenantis santuokoje, likęs našliu (-e), vaikų turintis apklaustasis, mažesnių miestų ir kaimo
vietovių gyventojai. Vos vienas respondentas iš 1007 apklaustųjų svarstytų apie vyresnio nei 13 metų
amžiaus vaiko įvaikinimą ir kas dešimtam apklaustajam vaiko amžius nebūtų svarbus.
Ugnius: Galvoju, kad globos ar įsivaikinus konkretų vaiką, lemia to vaiko amžius... Na, kūdikius
tikriausiai visi įsivaikina, kad jų nieks nesietų su ankstesnėm šeimom... Jie vis tiek nieko neatsimins, o
ir paaugus, kol nieks neleptels, jausis tikru vaiku savo tėvų... O va didesni gal ir patys dar nori bendraut
su tėvais... <...>
14 Akcentuotina, kad didžioji dalis institucijoje, kaip ir šeimoje bei šeimynoje, globojamų (rūpinamų) vaikų yra 10–14 metų
(34,1 % visų globos namuose gyvenančių vaikų) ir 15–17 metų (35,4 %) amžiaus. Taigi vaikai nuo 10 metų, sudaro apie
70 % institucijos globotinių. Ir net 78 %, galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų sudaro mokyklinio amžiaus vaikai
nuo 10 iki 17 m. Paminėtina ir tai, kad ne visi globos institucijose augantys vaikai yra galimi įvaikinti. Šaltinis: Valstybės
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, daugiau:
http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2015_ataskaita_galutine_2.pdf
Amžius
nesvarbu
13%
Iki 1 metų
17%
1-3 metų
22%
4-7 metų
5%
8-12 metų
1%
13 ir vyresnis
0%Tikrai
nesvarstyčiau
įvaikinti
34%
N / N
8%
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
40
Diagrama 29. Kokio amžiaus vaiką svarstytų įvaikinti * Šeiminė padėtis * Vaikų turėjimas (N=588) % nuo atsakiusiųjų į klausimą teigiamai
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos gyventojai labiausiai svarstyvų dėl vaiko iki 3 amžiaus įvaikinimo
arba globos. Kas dešimtas Lietuvos gyventojas mano, kad įvaikinimui amžius yra nesvarbus, taip mano
ir ketvirtadalis atsakiusiųjų į klausimą apie globą bei rūpinimąsi (žr. Diagrama 30).
Diagrama 30. Kokio amžiaus vaiką svarstė ar svarstytų įvaikinti / globoti (N=90) % nuo atsakiusiųjų į
klausimą globoti teigiamai; (N=667) % nuo atsakiusiųjų į klausimą įvaikinti teigiamai
Taip pat respondentų, kurie svarstytų įvaikinimo galimybę, arba dvejojo šiuo klausimu, buvo
teiraujamasi, ar jie sutiktų įvaikinti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų. Apibendrinant galima teigti, jog
dažniau įvaikinamų vaikų sveikatos sutrikimai nebūtų pageidaujami. Vos 5 % tyrimo dalyvių laikėsi
nuostatos, kad vaiko sveikatos būklė nėra svarbi (žr. Diagrama 31).
13%
30%
5%
1%
0%
8%
26%
37%
21%
12%
3%
1%
Amžius nesvarbu
Iki 3 metų
4-7 metų
8-12 metų
Vyresnį vaiką
N / N
Įvaikinimas Globa
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
41
Diagrama 31. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų (N=667)
Didesnė dalis respondentų, kuriems įvaikinamo vaiko sveikatos būklė nebūtų svarbi, buvo profesinį,
vidurinį ir žemesnį išsilavinimą turintys, kaimo vietovėse ar rajoniuose miestuose / rajonų centruose
gyvenantys asmenys (žr. Lentelė 4). Kas ketvirtas respondentas teigė, jog esant nežymiems vaiko
sveikatos sutrikimams ar jei jie nėra visiškai išgydomi, apsvarstytų galimybę įvaikinti tokių sutrikimų
turintį vaiką. Dažniau taip manydavo kaimo vietovėse gyvenantys respondentai. Tačiau kas antras į šį
klausimą atsakęs tiriamasis sakė, jog iš viso nesutiktų įvaikinti vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų.
Dažniau nesutiktų įvaikinti vaiko, turinčio sveikatos sutrikimų, aukštąjį išsilavinimą turintys,
didmiesčiuose gyvenantys asmenys.
5%
23%
16%
56%
Taip, sutikčiau įvaikinti vaiką
nepriklausomai nuo jo sveikatos
būklės
Taip, sutikčiau įvaikinti vaiką, kurio
sveikatos sutrikimai yra nežymūs ir
nėra pilnai išgydomi
Ne, nesutikčiau įvaikinti vaiko,
turinčio sveikatos sutrikimų, kurie
reikalauja nuolatinio gydymo ir nėra
išgydomiNe, nesutikčiau įvaikinti vaiko,
turinčio sveikatos sutrikimų
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
42
Lentelė 4. Ar įvaikintų vaiką, turintį sveikatos sutrikimų * Išsilavinimas * Gyvenamoji vieta
(N=667) % nuo atsakiusiųjų į klausimą
Ar sutiktumėte įvaikinti vaiką,
turintį sveikatos sutrikimų?
Taip, sutikčiau
įvaikinti vaiką
nepriklausomai
nuo jo sveikatos
būklės
Taip, sutikčiau
įvaikinti vaiką, kurio
sveikatos sutrikimai
yra nežymūs ir nėra
visiškai išgydomi
Ne, nesutikčiau įvaikinti
vaiko, turinčio sveikatos
sutrikimų, kurie reikalauja
nuolatinio gydymo ir nėra
išgydomi
Ne, nesutikčiau
įvaikinti vaiko,
turinčio
sveikatos
sutrikimų
Išsilavinimas Vidurinis ir
žemesnis
5,60% 22,90% 13,90% 57,60%
Profesinis 7,30% 23,30% 24,40% 45,10%
Aukštasis 2,70% 21,70% 10,30% 65,20%
Gyvenamoji
vieta
Didieji
miestai
2,10% 18,80% 15,20% 63,80%
Rajoninis
miestas /
rajono
centras
9,70% 22,70% 14,60% 53,00%
Kaimo
vietovė
5,50% 28,50% 18,00% 48,00%
Tyrimo metu, kaip ir domintis įvaikinimo galimybe, buvo teiraujamasi, ar šalies gyventojai sutiktų
globoti, rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais, kurie yra netekę tėvų globos. Didžioji dalis
respondentų teigė, jog nesutiktų globoti ar rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiu vaiku (žr. Diagrama
32). Teigiamai atsakė kas penktas respondentas. Taip dažniau pasisakė vaikų turintys respondentai,
mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai.
Diagrama 32. Ar sutiktų globoti vaiką, turintį sveikatos sutrikimų (N=1007)
Lyginant gyventojų nuomones dėl jų sutikimo globoti ar įvaikinti vaiką turintį sveikatos sutrikimų,
pažymėtina, kad jos beveik neišsiskyrė. Kas dvidešimtas gyventojas sutiktų globoti ar įvaikinti vaiką,
nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės. Septyni iš dešimties respondentų nesutiktų įvaikinti vaiko,
turinčio sveikatos sutrikimų. Panašių nuostatų gyventojai laikosi ir dėl tokio vaiko globos – nesutiktų
apytiksliai šeši iš dešimties. Tačiau kas ketvirtasis gyventojas nurodė, kad sutiktų globoti vaiką, kurio
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
43
sveikatos sutrikimai yra nežymūs ir nėra visiškai išgydomi, pavyzdžiui, plokščiapėdystė, dermatitas,
nežymus regėjimo sutrikimas ar kt. Ir tik kas septintas gyventojas atitinkamai sutiktų globoti (žr.
Diagrama 33).
Diagrama. 33. Sutikimo įvaikinti ir globoti palyginimas. (N=667)% nuo atsakiusiųjų į klausimą globoti
teigiamai; (N=1007) % nuo atsakiusiųjų į klausimą įvaikinti teigiamai
Diskutuojant apie vaikus, turinčius sveikatos sutrikimų, bei jų globos ar įvaikinimo galimybes, dalyvių
nuomone, vaikai, turintys negalią, yra dažniausiai pasmerkti likti gyventi globos institucijoje, nes tokio
vaiko globa ar įvaikinimas, apklaustųjų nuomone, yra labai retas reiškinys, tokie vaikai apskritai turi
mažai tikimybės gyventi šeimoje.
Rokas: Jo, čia yra išvis iššūkis. Jeigu šiaip pas mus yra sunku su įgaliais tais vaikais. Su jų globa bei
rūpinimusi, tai aš garantuoju, kad su neįgaliais, net nesvarbu kokią negalią turinčiais, yra dar
blogesnė situacija. Man šie vaikai yra aukos – jie vargšai, tačiau nors ir norėčiau, aišku, norėčiau,
bet nemanau, kad juos kas nors paims iš globos namų. Dauguma, jaučiu, ten ir pateko, nes ligoti.
Dažnai apie tai rodo reportažus. Nu, kad tipo va, gimė ligotas, tėvas pabėgo, motina irgi nei šiokia nei
tokia. Ir tada vaikas į vaikų namus keliauja... <...>
Jolanta: <...> Kainuoja laiko, kantrybės ir, aišku, pinigais... Tu, turėdamas tokį vaiką, esi labai stipriai
suvaržytas... Manau, mūsų visuomenėj neįgaliųjų tėvai linkę užsidaryt namuose ir virt savo bėdose...
Nes visuomenė į tokius visokius žiūri neigiamai, ji šio reiškinio nesupranta.
Aldona: Aš vis galvoju, kaip jaučias neįgalieji mūsų visuomenėj... Agresyvioj, pilnoj neapykantos
kitokiems. Pavyzdžiui, Anglijoj atrodo tokių žmonių pilna... Tai gali pamatyt viešajam transporte su
palyda, tai parke vaikštant... Tai nėra gėda, tai normalu... O pas mus jie slepias, yra slepiami... Gal iš
baimės patyčių, smurto... <...>
5%
14%
13%
68%
5%
23%
16%
56%
Taip, sutikčiau globoti/įvaikinti vaiką,
nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės
Taip, sutikčiau globoti/įvaikinti vaiką, kurio
sveikatos sutrikimai yra nežymūs ir nėra visiškai
išgydomi
Ne, nesutikčiau globoti, /įvaikinti vaiko turinčio
sveikatos sutrikimų, kurie reikalauja nuolatinio
gydymo ir kurie nėra išgydomi
Ne, nesutikčiau globoti/įvaikinti vaiko, turinčio
sveikatos sutrikimų
Globa Įvaikinimas
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
44
3.3.4 Informacijos šaltiniai apie įvaikinimą, globą (rūpybą)
Vienas iš tyrimo tikslų buvo sužinoti, iš kokių informacinių šaltinių Lietuvos gyventojai sužino apie
įvaikinimą, globą bei rūpinimąsi. Be abejo, nuomonė neretai gali būti formuojama per tiesioginę patirtį,
kuomet pats žmogus susiduria tiesiogiai su analizuojamu dalyku. Tačiau tam tikrą įsivaizdavimą apie
tai, kas vyksta globos institucijose, kaip gyvena jose augantys vaikai, kaip sekasi įvaikintiems ar
globojamiems vaikams, neretai galima susidaryti per netiesioginę patirtį – sužinant dalykus iš
pažįstamų ar išgirstant, perskaitant tam tikrus pasakojimus apie tai visuomenės informavimo
priemonėse – televizijoje, radijuje, internetine, spaudos publikacijose ir kt.
Fokusuotų diskusijų metu beveik kiekvienas dalyvis minėjo, kad informaciją apie įvaikinimą ir globą
sužino per žiniasklaidą. Taip pat buvo ir tiesioginę patirtį turinčių asmenų, kurie pabrėžė, kad jie, prieš
įgydami šią patirtį, tikėjo visuomenės informavimo priemonėse pateikiamais duomenimis, tačiau jų
požiūris pasikeitė, kada tiesiogiai teko susidurti su institucijoje globojamais vaikais.
Ieva: <...> [stereotipai] formuojami yra per žiniasklaidą, tikrai labai sparčiai, nes mes prisiklausome
visko – arklidės, karvidės, kaniūškės... ir ko tiktai nebuvo. Ten viskas be langų, viskas baisu,
darbuotojai muša, smurtauja ir visa kita <...>
Gytis: Kai savanoriavau vaikų namuose, tai tikrai nemačiau ten blogų vaikų. Visi jie buvo ištroškę
dėmesio ir šilumos... Aišku, ne visi buvo vienodi... Vieni labiau bendravo, kiti mažiau, vieni drąsesni,
kiti labiau užsidarę... Nu bet tikrai jie nėra blogi.
Karolina: <...> Vaikų namai, šiaip asociacija yra tokia, kad asocijuojasi su atstūmimu, smurtu,
liūdesiu, bet yra tekę lankytis ir užsiimti su vaikais vaikų namuose, tai šiaip viduj nuotaika yra visai
kitokia. Tai vat tiesiog toks... Tai tuo pačiu gal prie asociacijos dar pridėčiau, kad yra ir daug
pozityvumo, tik tiek, kad jisai gyvena viduj, o išorėj jo, mūsų požiūrio nepasiekia.
Lietuvos gyventojų apklausos metu teiraujantis apie visuomenės informavimo priemones, dažniausiai
apie vaikų globą, įvaikinimą sužinoma iš televizijos (73 %). Trečdalis respondentų nurodė internetą,
24 % – laikraščius / spaudą. 19 % – radiją. Apskritai daugiau informacijos šaltinių paminėjo didesnių
pajamų grupės atstovai ir vaikų turintys respondentai.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
45
Diagrama 34. Informacijos apie vaikų globą / įvaikinimą šaltiniai N=1007
Remiantis respondentų pasiskirstymu pagal socialines-demografines charakteristikas, televiziją
dažniau įvardijo 46 m. ir vyresni apklaustieji, ne aukštojo išsilavinimo (profesinio, vidurinio ir
žemesnio) atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Internetą – 18–25 m. respondentai,
turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys (žr. Diagrama 35).
73%
33%
24%
19%
12%
11%
9%
6%
5%
3%
4%
12%
Televizijos
Interneto
Laikraščių/spaudos leidinių
Radijo
Socialinių tinklų (pvz., Facebook, Twitter ir pan.)
Iš draugų, artimųjų
Globos įstaigose
Savivaldybėje, seniūnijoje
Viešų susitikimų su bendruomenės nariais, valdžios
atstovais
Lauko reklamų
Kita
Nieko apie tai nežinau
*Galimi keli atsakymai,
suma viršija 100 %
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
46
Diagrama 35. Informacijos šaltiniai, iš kurių sužino apie vaikų globą / įvaikinimą (N=1007) % nuo
apklaustųjų skaičiaus
Pasiteiravus respondentų apie tai, ar jiems pakanka informacijos apie įvaikinimą ir (ar) globą viešojoje
erdvėje, didesnė dalis sakė, jog nepakanka (žr. Diagrama 36). Pasitenkinimą informacijos kiekiu
dažniau išreiškė mažesnių miestų gyventojai. Pastebėtina tai, jog kas trečias respondentas neturėjo
nuomonės šiuo klausimu.
Diagrama 36. Informacijos (ne) pakankamumas (N=1007)
Informacijos stoka bei jos neturėjimo problema taip pat buvo įvardijama diskusijų metu. Anot
pašnekovų, visuomenėje trūksta teigiamos informacijos apie įvaikinimo, globos istorijas bei vaikus,
augančius globos įstaigose.
Lietuvos gyventojų požiūrio į įvaikinimą ir globą
tyrimo ataskaita
47
Gytis: Sunku taip iškart pasakyti. Ta prasme, vis tiek ten juk turi būti vaikų, kurie gerai mokosi, gal
kokiose olimpiadose dalyvauja arba gal žaidžia ką, sportuoja. Gal laimi kokias ten varžybas ar
panašiai, ar šoka... Vis tiek juk turi ten būti tokių vaikų. Tai apie juos galima rašyti, parodyti, kad nu
va, vaikų namuose auga ir protingi, ir talentingi vaikai, bet apie tai kažkodėl nekalbama.
Aušra: <...> [globa / įvaikinimas] ir greičiausiai išgirdus tokius žodžius, vis iškyla vaizdai, matyti
televizijos reportažuose, ar girdėtos informacijos per žinias ir panašiai – visokios problemos, susijusios
su įvaikinimu. <...> Nežmoniški santykiai, kiek rodo, dažniausiai tik neigiami dalykai.
Rokas: Toks jausmas, kad jie [institucijoje augantys vaikai] yra kažkur toliau ir neliečia mūsų. Atrodo,
kaip yra čia, bet niekam nereikalingi. Ir... /atsidūsta/ manęs tai neliečia, ir nežinau, kas ten darosi, gal
ir viskas gerai, ir taip nesinori net galvoti, kas ten dedasi iš tikrųjų. Aišku, norėtųsi, kad situacija
pasikeistų. Būtų daugiau viešinami tie geri dalykai, apie tas šeimas kalbama, kurios pasiima, kurios
kažką tai duoda, suteikia. Ne tik tie blogi – kur ten tas atsitiko, tas atsitiko. Ten kažkokia nelaimė, tai
ten kažkas tai.
Kalbant apie informacijos, susijusios su vaikų globa (rūpyba) ir įvaikinimu, šaltinius, respondentai
dažniausiai nurodė televiziją (73 %). Televiziją dažniau paminėjo žemesnį išsilavinimą turintys
asmenys, vaikus auginantys respondentai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai (žr. Diagrama
37).
Diagrama 37. Informacijos šaltiniai apie globą / įvaikinimą (N=1007)
Internetas, kaip informacijos šaltinis, nurodomas kas ketvirto šalies gyventojo. Internetą ir socialinius
tinklus dažniau nurodydavo 18–35 metų apklaustieji, aukštojo išsilavinimo, didesnių pajamų grupės
atstovai ir didmiesčių gyventojai. Radiją, kaip informacijos šaltinį, dažniau nurodyti buvo linkę vaikų
turintys apklaustieji ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai.