ISSN 1648-620XLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO IR KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2018 M. KOVO 2 D.Nr. 9 (2172)

Kauno klinikos dalyvauja Europos Komisijos projekte (Joint Actions on Rare Cancer), kuris skirtas retoms onkologinėms ligoms. Kauno klinikose lankėsi vienas iš projekto ekspertų Joan’as Prades’as, ku-rio vizito tikslas – įvertinti, kaip atrinktose šalyse funkcionuoja retų onkologinių ligų centrai. Svečiui pristatyta Universiteto ligoninė, Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras ir daugiadalykė komanda. Buvo diskutuojama apie retų onkologinių ligų politiką, diagnostiką, gydymą ir Europos referencinių centrų tinklo kūrimą.

KAUNO KLINIKOSE LANKĖSI EUROPOS KOMISIJOS PROJEKTO EKSPERTAS JOAN’AS PRADES’AS

Ekspertas Joan’as Prades’as, prof. Elona Juozaitytė.

skyriaus vadovas dr. Laimonas Jaruše-vičius pristatymo metu kalbėjo apie onkologijos pagalbos organizavimą bei Sarkomų centrą Kauno klinikose, kuris funkcionuoja nuo 2013 metų. Kaip teigia Sarkomų centro vadovas dr. L. Jaruševičius, šio centro tiks-las – koordinuojant ir integruojant Onkologijos ir hematologijos, Orto-pedijos traumatologijos, Chirurgijos, Radiologijos, Patologijos, Reumato-logijos, Reabilitacijos klinikų veiklą sarkomų srityje, inicijuoti, formuoti ir įgyvendinti kokybišką ir laiku atlieka-mą sarkomų diagnostiką ir gydymą Kauno apskrityje bei Lietuvoje. LSMU

Sveikatos inovacijų vystymo centro vadovė, EURORDIS ekspertė skaitme-ninei politikai Justina Januševičienė pristatė teisinius nacionalinės retų ligų politikos aspektus.Vizito metu svečias lankėsi Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centre, Ortopedijos traumatologijos, Radiologijos, Genetikos ir molekulinės medicinos bei Onkologijos ir hemato-logijos klinikose. Europos Komisijos projekto (Joint Actions on Rare Can-cer) metu atrinktos 6 šalys: Italija, Prancūzija, Ispanija, Suomija, Čekija ir Lietuva, kuriose bus įvertintas pa-galbos retu vėžiu sergantiems pacien-

tams organizavimas, pagalbos koky-bės kontrolė. Remiantis šia analize bus suformuluotos rekomendacijos, kaip toliau turėtų būti kuriamas Euro-pos referencinių centrų tinklas (ERN), kad būtų užtikrinta vienodai geros kokybės pagalba retomis onkologinė-mis ligomis sergantiems pacientams.Nuo 2016 metų Kauno klinikos sėk­mingai prisijungė prie keturių sričių Europos referencinių centrų tinklų: neurochirurgijos (EURACAN tinklas), endokrinologijos (Endo-ERN tinklas), dermatologijos (ERN­Skin tinklas) ir akių ligų (ERN­EYE tinklas).

Kauno klinikų inf.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai dr. Kęstutis Stašaitis susi-

tikimo metu ekspertui pristatė Kauno klinikų istoriją, struktūrą ir veiklas, o Retų ir nediagnozuotų ligų koordinaci-nio centro vadovė prof. Milda Endzinie-

nė papasakojo apie šio centro plėtrą, tikslus ir lūkesčius. Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė, On-kologijos skyriaus vadovė doc. Rasa Jančiauskienė ir Spindulinės terapijos

Kauno klinikose vasario mėnesį vyko pirmieji Darbo tarybos rin-kimai, kuriuos įstaiga turi inicijuoti pagal naująjį Darbo kodeksą. Išrinkti nariai praėjusį penktadienį susirinko į pirmąjį susitikimą, kurio metu buvo renkamas Tarybos pirmininkas ir sekretorius.

Kauno klinikų nuotr.

ISTORINIS MOMENTAS – SUSITIKO PIRMOSIOS KAUNO KLINIKŲ DARBO TARYBOS NARIAI

Darbo tarybos narius sveikino gene-ralinis direktorius prof. habil. dr.

Renaldas Jurkevičius, pabrėždamas, kad šie rinkimai yra istorinis momen-tas Kauno klinikose, o Tarybos nariai – iškilmingos istorijos dalis. „Lietuvoje esame treti pagal didžiausią darbuoto-jų skaičių, o jūs esate šių darbuotojų išrinktieji, kuriais žmonės pasitikėjo rinkimų metu. Tai yra svarbus įvykis Kauno klinikų istorijoje. Todėl tikimės, kad kartu su Darbo tarybos konstruk-tyviu darbu sieksime bendro tikslo – darbuotojų gerovės ir jos užtikrinimo įvairiose srityse.“ Pirmojo susitikimo metu Darbo tary-bos pirmininku buvo išrinktas Psi-chiatrijos klinikos gydytojas Dainius Pūras, o sekretoriumi tapo Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas Rokas Ereminas. „Dėkoju kolegoms už pasitikėjimą – tai ir džiaugsmas, ir iššūkis tuo pa-

čiu metu. Tačiau tikiu, kad visi kartu bendradarbiaudami būsime vieningi, siekdami bendro tikslo“, – kalbėjo Darbo tarybos pirmininkas Dainius Pūras. Rinkimų metu darbuotojų pasitikė-jimą pelnė ir į Darbo tarybą buvo išrinkti 11 Kauno klinikų darbuotojų: dr. Tomas Vanagas, Dainius Pūras, Tomas Tamošuitis, prof. Rosita Aniu-lienė, doc. Virgilijus Krasauskas, Rokas Ereminas, doc. Albinas Ger-vickas, Antanas Montvila, dr. Domas Vaitiekus ir dr. Kęstutis Vaičiūnas. Iš profesinių sąjungų iškeltų kandidatų daugiausia balsų surinko Vytautas Jonynas. Darbo taryba reikalinga visoms darbdavio ir darbuotojo teisėms ir interesams užtikrinti, nediskrimi-nuojant kitų darbuotojų, jų grupių ar kitų darboviečių darbuotojų, taip pat abipusiam pasitikėjimui užtik­

rinti bendradarbiaujant su visomis profesinėmis sąjungomis. Tarybos nariai dalyvauja informavimo, kon-sultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą,

teikia darbdaviui siūlymus dėl eko-nominių, socialinių, darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo.Darbo taryba sudaroma iš vienuoli-

kos narių trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo Darbo ta-rybos įgaliojimų pradžios. Rinkimuo-se dalyvavo 3 507 darbuotojai – tai sudarė 50,97 proc. visų darbuotojų.

Kauno klinikų inf.

Kauno klinikų nuotr.

INFORMACIJA2 avevita/2018 m. kovo 2 d., Nr. 9

Irina Semeško, TRSC Projekto koordinatorė

Įgyvendinant projektą „Lietuvos aukštųjų mokyklų žinomumo ir

prestižo didinimas Kazachstane, studijų Lietuvoje populiarinimas“, Nr. 09.3.1­ESFA­V­709­01­0001, vasario 15–20 dienomis Almatoje kartu su kitų Lietuvos universitetų (VGTU, VDU, KTU, ASU, LSU) atstovais lankėsi LSMU projekto koordinatorė Irina Semeško. Projekto tikslas – Lietuvos aukštojo mokslo žinomumo ir pres-tižo didinimas Kazachstano Respub­likoje, siekiant pritraukti studentus nuolatinėms ir dalinėms studijoms Lietuvos universitetuose bei skatinti bendrus projektus aukštojo mokslo srityje.Vasario 16 d. įvyko susitikimas Ka-zachstano tęstinių medicinos stu-dijų universitete, kur buvo aptarta akademinio mobilumo galimybės dėstytojams ir studentams. Uni-versitetų akademinė bendruomenė lankėsi generaliniame Lietuvos Respublikos konsulate Almatoje, kur paminėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. Renginyje dalyvavo gene-ralinis konsulas Valdas Burneika su šeima, Almatos lietuvių bendruo-

D. Makutėnienės nuotr. N. Ornovskaja nuotr.

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ DELEGACIJOS VIZITAS ALMATOJE

menė ir kiti konsulato darbuotojai. Vasario 17–18 d. vyko VGTU organi-zuotas renginys. Pirmąją renginio dieną Lietuvos universitetų atstovai pristatė savo institucijas ir siūlomas bendradarbiavimo galimybes Kazach-stano partneriams ir studentų paieš-kos agentūroms, užmezgė naujus ryšius. Antrąją dieną vyko Aukštųjų mokyklų paroda „Begin Group Fair“, kurioje studijas pristatė daugiau kaip 50 pasaulio aukštųjų mokyklų.

Parodoje dalyvavo apie 1700 moks-leivių ir studentų. LSMU sulaukė di-delio parodos dalyvių susidomėjimo medicinos srities mokslų studijomis. Vasario 19 d. Irina Semeško su TRSC tarptautinių programų koordinatoriu-mi Audriumi Jozėnu lankėsi Kazach-stano nacionaliniame S. D. Asfen-dijarovo medicinos universitete (KazNMU) ir aptarė tolesnio bendra-darbiavimo galimybes. KazNMU ir LSMU bendradarbiavimas vyksta nuo

2011 m. Šių metų sausio 10 d. pasi-rašyta trišalė memorandumo sutartis dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, KazNMU ir Almatos sveikatos apsau-gos departamento. Šį semestrą LSMU pagal Erasmus+ programą studijuoja dvi KazNMU studentės – programose „Odontologija“ ir „Farmacija“.Nuo projekto įgyvendinimo pradžios įvyko Lietuvos universitetų 38 atsto-vų vizitai į Kazachstaną ir pravedus

4 renginius Almatoje pristatytas Lietuvos aukštasis mokslas. Pla-nuojama, kad įgyvendinus projekto veiklas padidės Lietuvos ir jos aukš-tojo mokslo žinomumas ir prestižas, kartu Lietuvos universitetai padidins savo tarptautiškumą. Projekto truk­mė – 2016 m. rugsėjo 1 d.–2020 m. balandžio 30 d. Projektui įgyvendinti yra skirtos Europos Sąjungos struk-tūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

Užteks tylioje vietoje išmaniuo-ju telefonu įrašyti ilgiau tariamą balsę „a“ ir sakinį: „Turėjo senelis žilą oželį“, mobilioji programėlė „Voice Screen“ įver-tins galimus balso sutrikimus ir padės anksčiau diagnozuoti li-gas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslinin-kų sukurtas produktas neturi analogų pasaulyje.

„Sveikatos srities inovacijos šiuo metu dėkinga tema, nes gyvybėms mokslams Lietuvoje skiriama itin daug dėmesio“, – sakė LSMU Plėtros tarnybos vadovė Laima Matusevičie-nė. LSMU duomenimis, per pasta-ruosius trejus metus verslo susido-mėjimas medicinos inovacijų kūrimu padidėjo daugiau negu tris kartus. Siekiant inovacijų proveržio būtina, kad pažangi idėja, inovatyvus pro-duktas lengviau rastų savo inves-tuotoją – Lietuvoje arba užsienyje. Būtent tokią užduotį išsikėlė atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs 14 valstybinių universite-tų, 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų, septynis mokslo ir techno-logijų parkus bei 25 atviros prieigos centrus. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą.

Nuo medicinos įrankių iki implantųLSMU – didžiausia Lietuvoje biome-dicinos srities aukštoji mokykla, taip pat Kauno klinikų ir Kauno klinikinės ligoninės vienas steigė-jų. LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė pabrėžė, kad itin svarbi mokslo, studijų ir klinikinės praktikos sinergija – LSMU Medicinos fakultete ir Kauno klinikose veikian-čios profilinės klinikos apima beveik

https://www.pexels.com/

MEDICINOS INOVACIJOS ŽENGIA Į RINKĄ

visas medicinos sritis. Dalis gydytojų kartu yra LSMU mokslininkai, tyrė-jai. Patys mato sveikatos priežiūros poreikius ir gali pasiūlyti įvairių inovacijų, pritaikomų šiam sektoriui: informacinių technologijų sprendi-mų, programinės įrangos, implantų, protezų, naujų arba patobulintų medicinos įrankių.Pavyzdžiui, 2017 metais prof. Vir-gilijaus Ulozo grupė, bendradar-biaudama su verslo įmone, sukūrė mobiliąją programėlę „Voice Screen“. Pasinaudota LSMU sukauptais klini-kiniais duomenimis – Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos pacientų balso įrašais. Įvairūs balso sutrikimai, užkimimas vargina beveik 10 proc. visų žmonių. Priežastis gali būti ne tik įprastos peršalimo ligos arba balso nuovargis po didelio krūvio. Balso sutrikimai gali būti susiję ir su nepiktybiniais arba piktybiniais gerk lų navikais. Dažnai užkimimas yra ir ankstyvas gerklų vėžio simp-tomas. Iš APP STORE parsisiųsta mobilioji programėlė iOS produktams „Voice Screen“ atlieka automatinę balso sig nalo analizę ir, įvertinusi šešis skirtingus balso funkcijos parametrus, apskaičiuoja akustinį balso kokybės indeksą. Jis ir leidžia objektyviai pamatuoti galimus balso pokyčius ir pateikia atitinkamas rekomendacijas.„Informacinių technologijų srityje

plėtojama ir daugybė kitų idėjų. Su verslo įmonėmis kuriamos programi-nės įrangos, skirtos atpažinti, pa-vyzdžiui, odos navikus, programos, fiksuojančios įvairias būsenas per nėštumą arba sergant tokiomis ligo-mis kaip diabetas. Į išmanųjį laikrodį arba kitą prietaisą instaliuota progra-minė įranga leidžia stebėti žmogaus organizmo pokyčius ir vadovautis pateikiamomis rekomendacijomis – išgerti vaistų arba apsilankyti pas gydytoją“, – pasakojo L. Matusevi-čienė.Kita LSMU inovacijų dalis – kuriama arba tobulinama medicinos įranga. Pavyzdžiui, Akių ligų klinikos moks-lininkų, vadovaujamų prof. Vytauto Jašinsko, sukurtas panirusio intra-okulinio lęšio fiksavimo akyje prie-taisas leidžia kataraktos operacijos metu paprasčiau fiksuoti intraokulinį lęšį prie rainelės – taip užtikrinti intervencijos sėkmę. Jau pateikta iš-radimo patento paraiška ir pradėtos derybos su užsienio įmone dėl pro-dukto komercializavimo galimybių.LSMU Odontologijos fakulteto Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje dirbančios prof. Gintaro Juodžba-lio grupės sukurtas įrankis skirtas stebėti žandikaulių alveolių pločio pokyčius po danties išrovimo proce-dūros. Naudojant įrankį, nebereikia pacientui taikyti kompiuterinės to-mografijos tyrimų – mažėja apšvita ir

pasiekiama gerų stebėjimo rezultatų. Pacientui nežalingas instrumentas yra tikslus ir patogus naudoti.LSMU mokslininkai, vadovaujami prof. Ingridos Ulozienės ir bendra-darbiaudami su prof. Vaidoto Marozo grupe iš KTU, sukūrė mobiliąją virtu-aliosios realybės sistemą subjekty-vios regos vertikalės tyrimui atlikti. Ji skirta pacientų, kurie skundžiasi galvos svaigimu, ligoms diagnozuoti, kompleksiškai įvertinti vestibulinės funkcijos (pusiausvyros suvokimo) sutrikimo atvejus. Šiuolaikinę ir ge-rokai tikslesnę diagnostikos sistemą sudaro paciento naudojami virtualio-sios realybės įtaisas ir įtaisas rankos judesiams fiksuoti, gydytojo įtaisas, skirtas valdyti ir kontroliuoti diagno-zės seansą, nutolusio gydytojo įtai-sas, skirtas diagnozės duomenims gauti ir analizuoti. Tyrimui atlikti nereikia įprastos tamsios patalpos, įranga lengvai transportuojama, todėl gali būti naudojama tiesiog paciento buvimo vietoje.LSMU Neuromokslų instituto ir Neu-rochirurgijos klinikos mokslininkai, vadovaujami prof. Arimanto Tama-šausko, kartu su KTU Biomedicininės inžinerijos ir Medžiagų mokslo ins-titutais bei Kaune veikiančia verslo įmone UAB „Baltic Orthoservice“ kuria naujos kartos individualizuo-tus implantus, turinčius integruotus jutiklius, leidžiančius stebėti žmo-

gaus būklės pokyčius ir teikiančius informaciją tikruoju laiku.

Pritraukiant versląLSMU, bendradarbiaujant su Kauno klinikomis ir Kauno klinikine ligo-nine, turi visas galimybes atlikti ir ikiklinikinius tyrimus, ir klinikinius tyrimus. Dažnai į LSMU kreipiasi įmonės, turinčios idėjų sukurti arba patobulinti tam tikrą medicinos prietaisą, maisto papildą, kitus funk-cinius maisto produktus. Joms gali būti pasiūlomas visas ciklas – nuo molekulinių tyrimų, eksperimentų su gyvūnais iki visų fazių klinikinių tyrimų su žmonėmis.„Nuolat sulaukiame iš įmonių įvairių paklausimų, – sakė LSMU Plėtros tarnybos vadovė L. Matusevičienė. – Šiuo metu itin populiaru – ir tarp pa-saulio rinkoje įsitvirtinusių stambių gamintojų, ir tarp jaunų startuolių – kurti pačius įvairiausius sveikatinimo prietaisus ir įrangą. Šios srities idėjų turintiems verslininkams rekomen-duojame kuo anksčiau kreiptis į LSMU mokslininkus, nes dažnai ne-turint reikalingų specifinių žinių gali būti sudėtinga ir gal net netikslinga plėtoti tokį verslą. Reikia žinoti, ko-kiu atveju matuoti ir vertinti vienus žmogaus parametrus, o kokiu – kitus. Blogai pasirinktus kriterijus vėliau teks keisti ir tai gali lemti didžiulius finansinius nuostolius.“ 3 p.

INFORMACIJA 3avevita/2018 m. kovo 2 d., Nr. 9

Vasario 16­ąją paminėtas Lie-tuvos valstybės atkūrimo šimt­metis – svarbus tautos ir jos ne-pamirštamos istorijos simbolis. Vieną amžių trukęs laikotarpis žymi neeilinius Lietuvos gyven-tojų pasiekimus, kurie padėjo tvirtą pamatą kuriant modernią valstybę.

Tautvydas Bulvičius

Atkurtos Lietuvos valstybės šimt­metis ypač svarbus ir Lietuvos

sveikatos mokslų universitetui (LSMU) bei Kauno klinikoms. 1918–2018 metais čia dirbę ir šiandien dirbantys sveikatos specialistai ne kartą perrašė ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio medicinos vadovėlius. Ypatingą vietą LSMU ir Kauno klini-kų istorijos puslapiuose užimantys pasiekimai – nuo pirmųjų rentgeno spindulinių terapijų gydant pikty-binius auglius iki unikalių širdies operacijų. Dar kartą prisiminkime 15 pastarojo šimtmečio įvykių, kurie yra svarbiausi ne tik Universitetui ir Kau-no klinikoms, bet ir visai Lietuvai: 1. 1923 m. Lietuvos Raudonojo Kry-žiaus ligoninės Akušerijos ir gineko-logijos klinikoje rentgeno spinduli-nės terapijos metodu pradėti gydyti piktybiniai augliai.2. 1928 m. Lietuvos Raudonojo Kry-

LSMU archyvo nuotr.

AUGIMO ŠIMTMETIS: KAIP Į UNIVERSITETĄ IR KAUNO KLINIKAS ŽENGĖ NAUJOVĖS

žiaus ligoninės Akušerijos ir gineko-logijos klinikoje onkologinėmis ligo-mis sergantys ligoniai pradėti gydyti radžio spinduliais.3. 1930 m. lapkričio mėn. pastatyti Vytauto Didžiojo universiteto Medi-cinos fakulteto Akių ligų bei Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikų rūmai.4. 1932 m. gruodžio mėnesį Kaune pastatyti Vytauto Didžiojo universite-to Medicinos fakulteto rūmai.5. 1940 m. liepos mėnesį darbą pra-dėjo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto klinikos – di-džiausia ir moderniausia plataus profilio ligoninė to meto Lietuvoje.6. 1961 m. balandžio 12 d. Respub­likinėje Kauno klinikinėje ligoninė-je J. Brėdikis atliko pirmąją Cent­

rinėje ir Rytų Europoje elektrodų implantavimo į širdies raumenį operaciją.7. 1963 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoja A. Lu-koševičiūtė pirmą kartą Lietuvoje pacientei sėkmingai atliko elektrinę širdies defibriliaciją.8. 1974 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje prof. Emilija Daktaravičienė atliko pirmąją rage-nos transplantaciją Lietuvoje.9. Kauno klinikų ausų, nosies ir gerk lės ligų specialistai atliko pir-mąją Baltijos šalyse kochlearinės implantacijos operaciją.10. Kauno klinikų Veido ir žandikau-lių chirurgijos klinikoje 2014 m. pir-mą kartą Baltijos šalyse atlikta smil-

kininio apatinio žandikaulio sąnario protezavimo operacija.11. 2014 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje Kauno klinikų neurochirur-gai sėkmingai atliko hemisferoido-tomiją – galvos smegenų pusrutulių atskyrimo operaciją dvejų metų pa-cientei, sergančiai vaistams atsparia epilepsija.12. Kauno klinikų Ortopedijos trau-matologijos klinikos profesorius Rim-tautas Gudas pirmą kartą Lietuvoje į kelio ir čiurnos sąnarių kremzlės defektą be pjūvių įsodino išmanią-ją membraną, kuri defekto vietoje pritraukia regeneracines ląsteles ir prasideda kremzlės atsinaujinimo procesas.13. 2014 m. sausio 28 d. Kauno kli-

nikų Kardiologijos klinikoje atlikta pirmoji pasaulyje uždaroji aritmi-jos operacija lazerio spinduliuotės pluoštu.14. 2015 m. Kauno klinikų medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo žar-nyno mikrobiotos transplantacijas.15. 2014 m. atidarytas LSMU Naujau-sių farmacijos bei sveikatos tech-nologijų centras, sukurtas vykdant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ programą.Kitos Lietuvai svarbios pasiekimų ir inovacijų datos bus paskelbtos svetainėje www.mita.lt, taip pat kovo 8 d. pristatytos M. Mažvydo bibliotekoje vykstančioje iškilmingoje Lietuvos šimtmečio inovacijų konfe-rencijoje.

MEDICINOS INOVACIJOS ŽENGIA Į RINKĄMokslui ir verslui tarpininkauja KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo cent­ras – komercializuoja mokslininkų išradimus ir pritraukia verslo įmo-nes į mokslo projektus. KTU techno-logijų perdavimo projektų vadovas R. Armonaitis, atsakingas už mokslo rezultatų komercinimą ir atstovau-jantis keliems biomedicinos techno-logijas kuriantiems KTU padaliniams, pasakojo, kad Biomedicininės in-žinerijos institutas, vadovaujamas prof. V. Marozo, įgyvendina mokslo projektus ir, glaudžiai bendradar-biaudamas su LSMU ir Vilniaus uni-versiteto mokslininkais bei verslu, kuria įvairias žmogaus sveikatos būklės stebėsenos technologijas. Jos padės gydytojams tiksliau įvertinti antrinio tromboembolinio insulto riziką, užkirsti kelią hemodialize gydomų pacientų gyvybei pavojin-goms būklėms atsirasti. Kuriamos technologijos pagrįstos neinvazinių, pacientui netrukdančių jutiklių sis-temomis ir išmaniuoju biosignalų apdorojimu.Sveikatos telematikos mokslų ins-titutas, vadovaujamas prof. A. Ra-gausko, sukūrė pirmąjį pasaulyje neinvazinį galvospūdžio matuoklį. Produktui išplėtoti įkurta kompanija „VittaMed“ per pastaruosius kele-rius metus iš investuotojų pritraukė 10 mln. eurų. JAV ir ES patentuota technologija sudomino ir NASA mokslininkus bei tyrėjus. Naudojant Lietuvoje sukurtą unikalią aparatūrą

atliekami astronautų ir neurologi-nėmis ligomis sergančių pacientų galvospūdžio tyrimai.Dar viename KTU padalinyje, Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo ins-titute, prof. Renaldo Raišučio vado-vaujama mokslininkų grupė dirba ultragarsinių neinvazinių tyrimų srityje. Ultragarso būdu tiriamos įvai-rios audinių struktūros ir pažeidimai. Tarpsritiniuose tyrimuose glaudžiai bendradarbiaujant su LSMU moks-lininkais dermatologais, vadovauja-mais prof. Skaidros Valiukevičienės, kuriamos inovatyvios technologijos odos ir paviršinių audinių augliams automatizuotai nustatyti ir įvertinti, su LSMU mokslininkų farmacininkų grupe, vadovaujama prof. Vilmos Pe-trikaitės, – ultragarso technologijos vaistams nuo vėžio efektyviai įterpti į auglių pažeistų ląstelių erdvinius darinius. „Prof. R. Raišučio kuriamos tech-nologijos neabejotinai aktualios ir Lietuvos verslui. Mokslininkas vado-vauja bendram KTU ir UAB „Softneta“ technologinės plėtros projektui – ku-riama specializuota programinė įran-ga ir technologijos operacinėms“, – sakė R. Armonaitis. KTU Medžiagų mokslo institute, vadovaujamame prof. Sigito Tamule-vičiaus, kuriamos nanokompozicinės dangos su sidabro nanodalelėmis, turinčiomis antimikrobinių savybių. Bendradarbiaujant su LSMU moksli-ninkais jos buvo panaudotos kuriant išmaniojo pleistro prototipą.

Startuoliai taikosi į užsienio rinkąViena KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro veiklos krypčių yra jaunojo verslo plėtra ir startuolių praktinis vadovavimas (mentorys-tė). Medicinos technologijos – tarp prioritetinių jaunojo verslo sričių. Pavyzdžiui, „MB Fidens“, vadovau-jama buvusio KTU studento, dabar mokslininko dr. Manto Venslausko, Kauno mokslo ir technologijų parke, bendradarbiaudama su LSMU, kuria keletą produktų, susijusių su kraujo-takos gerinimu. „Viena prietaiso versija skirta mažinti rankų drebėjimą sergant esencialiniu (savaiminiu) tremoru, kita – reumatinio artrito sukeltą rytinį sąstingį, – pasakojo dr. M. Venslaus-kas. – Pirmieji darbai pradėti dar per doktorantūros studijas, o įsteigus įmonę „Fidens“ sukurtas galutinis įrenginio „ViLim Ball“ prototipas. Va-sario pabaigoje–kovo pradžioje turėtų būti pradėti klinikiniai tyrimai, o po jų bus atliekamos procedūros medi-cinos įrenginio sertifikatui gauti.“Astma sergantiems žmonėms skirtą prietaisą „Breath Count“ sukūrė KTU studento Povilo Sidaravičiaus vadovaujama UAB „Segfoltas“. Delne telpantis plaučių funkcijos matuoklis leidžia pacientui stebėti savo būklę ir išvengti priepuolių. Duomenys, gauti iš iškvėpto oro, bevieliu ryšiu persiunčiami į išmanųjį telefoną ir apdorojami mobiliosios programėlės. Jie bus naudingi ir pacientą gydan-čiam gydytojui.

2 p. UAB „Abili“, vadovaujama dr. Aure-lijaus Domeikos, kuria inovatyvius įrenginius pusiausvyrai testuoti ir treniruoti, judesiams lavinti. Pu-siausvyros treniruoklis „Abili Balance Trainer“ – nestabili platforma, skirta ir treniruotėms, ir reabilitacijai, taip pat gera profilaktikos priemonė sie-kiant išvengti kritimų rizikos vyres-nio amžiaus žmonėms bei skausmų apatinėje nugaros dalyje. Išmaniąja programėle papildytas įrenginys „Abili Balance Analyzer“ leis ne tik treniruotis, bet ir pasitikrinti pu-siausvyros išlaikymo lygį. „Abili“ prietaisų jau yra įsigiję ir inovaty-vūs kineziterapeutai, ir olimpiečiai. Sportininkams testuoti ir treniruoti lietuviškas produktas taip pat nau-dojamas kitose šalyse.

Su prekės ženklu „OPEN R&D Lietuva“„Lietuva – maža šalis. Siekiant žino-mumo ir konkurencingumo, pristatyti Lietuvą kaip patrauklų ir dinamišką regioną pasaulinėje mokslo, techno-logijų ir inovacijų rinkoje, sukurtas ir mūsų šalies mokslo potencialą repre-zentuojantis prekės ženklas „OPEN R&D Lietuva“. Jis leidžia mūsų uni-versitetams ir institutams, kaip vieno tinklo nariams, būti daugiau mato-miems tarptautiniu mastu“, – sakė tinklo „OPEN R&D Lietuva“ fasilitato-rius Martynas Survilas, atsakingas už Kontaktų centro veiklą.2014 metais įkurtą tinklą „OPEN R&D Lietuva“ kuruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Tinklo

nariai – universitetai, mokslinių tyri-mų institutai, mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai – tei-kia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių techno-logijų, biomedicinos ir biotechno-logijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. Kuria-mi nauji, pažangiausiais moksliniais tyrimais grįsti produktai. Suteikiama prieiga prie turimos įrangos įmonių darbuotojams. Vykdomi mokymai ir teikiamos profesionalų konsultacijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų diegimo klausimais. Kuria-mos naujos ir tobulinamos esamos technologijos. Vykdomi moksliniai tyrimai ir atliekami eksperimentai, analizės ir įvairūs matavimai. Kuriami ir gaminami prototipai.Kad verslo įmonės galėtų susigaudyti toje mokslinių tyrimų ir eksperimenti-nės plėtros paslaugų gausybėje, joms būtų paprasčiau atsirinkti, kokia pa-slauga yra aktuali, MITA pernai įkūrė Open R&D Lietuva Kontaktų centrą. Jis padeda verslui greičiau surasti tin-kamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reika-lingas paslaugas, sudaro galimybes individualiems susitikimams. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti užklausą, ir pateikiamas atsakymas, su kuo toliau reikėtų bendrauti. Padedama užmegzti kontaktus, jei reikia – ir sudominti, įtikinti tapti partneriais.

Straipsnį parengė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

DĖMESIO! Informaciją, kurią pageidaujate išspausdinti artimiausiame LSMU laikraščio „Ave vita“ numeryje, reikėtų atsiųsti avevita@lsmuni.lt iki antradienio 17 val. (jeigu trečiadienis yra poilsio diena, informacijos lauktume iki antradienio 12 val.). Dėkojame Jums už supratingumą, malonaus bendradarbiavimo ateityje.

INFORMACIJA4 avevita/2018 m. kovo 2 d., Nr. 9

Dokt. Gabrielė Balčiūnaitė, Farmacinių technologijų institutas

Vasario 23 d., penktadienį, LSMU MA Farmacijos fakultete vyko jau

antrasis „Gloriae Pharmaciae Litua­niae 1918–2018“ renginys, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui pami-nėti. Renginį atidarė ir dalyvius pa-sveikino Farmacijos fakulteto tarybos

pirmininkė prof. dr. Jurga Bernato-nienė. LSMU prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė renginio dalyvius pasveikino ir pasidžiaugė, kad galbūt jau iš tikro išmokome prasmingai švęsti svarbias valsty-bines šventes. Sveikinimo žodį tarė sveikatos apsaugos ministras prof. dr. Aurelijus Veryga. Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas,

LIETUVOS ŠIMTMEČIO MINĖJIME – DĖMESYS VAISTININKYSTEI

Europos reikalų komiteto narys dr. Mindaugas Puidokas pasidžiaugė ga-lėdami valstybės šimtmetį paminėti su gausiai susirinkusia Farmacijos fa-kulteto bei vaistininkų bendruomene.Renginio metu doc. dr. Antanas Tau-ras Mekas pristatė per šimtmetį Lie-tuvoje įvykusią farmacijos sektoriaus kaitą – augimą, nuopuolius ir lūkes-čius ateičiai. Lietuvos vaistininkų gil-

dijos pirmininkas, lietuvis vaistinin-kas Jungtinėje Karalystėje Anatolijus Kostiukevičius, pristatė vaistininkų darbo ypatybes ir pateikė siūlymus Lietuvos farmacijai. Po renginio prie diskusijų stalo buvo sukviesti stu-dentų atstovai, fakulteto bendruo-menė, nepriklausomi vaistininkai, Lietuvos farmacijos sąjungos ir Lie-tuvos vaistininkų sąjungos atstovai

ir Seimo nariai. Buvo aptarti ypač svarbūs vaistininkams klausimai dėl darbo sąlygų, farmacinės rūpybos sistemos įgyvendinimo, vaistininkų etikos kodekso, vaistų pardavimo degalinėse ir kiti. Istorinio farmacijos specialistams susitikimo metu prieita prie sutarimo – Sveikatos apsaugos ministerijai teikti siūlymus dėl farma-cijos sektoriaus pakeitimų.

Autorės nuotr.

Linas Šablinskas

Renginio dalyvius pasveikino LSMU prorektorius studijoms prof. Kęs-

tutis Petrikonis, kuris džiaugėsi, kad atvyko biologijos mokytojai iš visos Lietuvos. Universitetą ir jo studijų programas mokytojams pristatė LSMU Karjeros centro specialistas Linas Šablinskas.Vėliau biologijos mokytojų aso-ciacijos nariams vyko paskaitos: Biochemijos katedroje atliktas prak-tikos darbas „Nukleorūgščių elek-troforezė“, Ekstremalios medicinos katedroje praktiškai susipažinta su skubiosios medicinos pagalbos kriti-nių būklių sprendimo būdais, Patolo-ginės anatomijos klinikoje teoriškai apžvelgti patologiški atvejai.Po paskaitų mokytojai gyvai aptari-nėjo įspūdžius, buvo patenkinti, kad Universitete galėjo pamatyti ir iš-bandyti priemones, kurių dauguma

SURENGTI MOKYMAI ŠALIES BIOLOGIJOS MOKYTOJAMSVasario 22 d. į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) susirinko Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos nariai iš visos Lietuvos. Renginys „Biologija biomedicinos studijų kontekste“, kuriame mokytojai dalyvavo Universiteto dėstytojų vestuose la-boratoriniuose darbuose, paskaitose ir seminaruose, Universitete surengtas pirmą kartą.

mokyklų neturi, domėjosi Universi-teto infrastruktūra, atnaujinamomis studijų bazėmis. Bene didžiausią įspūdį svečiams paliko modernus Farmacijos fakultetas. Jame vyko kineziologo­kineziterapeuto, LSMU Sporto instituto dėstytojo Vidmanto Zavecko paskaita, kurioje biologi-jos mokytojams priminta, kad tam tikrus fizinius pratimus galima at-likti ir sėdint, netgi pamokos metu, kartu paskatinti pasimankštinti ir mokinius. Baigiamojoje diskusijoje pedagogai su Universiteto atstovais aptarė to-lesnes bendradarbiavimo galimybes. Svarstyta, kaip Universitetas galėtų prisidėti prie geresnio mokinių pa-rengimo mokyklose. Diskusijoje da-lyvavo LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis, Medicinos fakulteto prodekanė doc. Edita Mašanauskienė ir Karjeros centro specia listas Linas Šablinskas.

Biologijos mokytojų asociacijos pirmininkas Simas Ignatavičius pasidžiaugė puikia Lietuvos sveika-tos mokslų universiteto iniciatyva, padėkojo prof. Kęstučiui Petrikoniui už renginio iniciatyvą, o Karjeros centrui – už puikiai organizuotą renginį. Renginio sėkmę lėmė pui-kus, svečiams didelį įspūdį palikęs Biochemijos katedros, Ekstremalio-sios medicinos katedros ir Patolo-ginės anatomijos klinikos dėstytojų darbas.

Prof. Kęstutis Petrikonis.K. Šimatonio nuotr.

Dr. Viktorija Repšaitė, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės ergoterapeutė

Ligoninės ergoterapeutai, atlikę išsamų funkcinį paciento tyrimą,

kiekvienam pacientui parenka ir individualiai pritaiko ergoterapijos metodus, skirtus prarastoms funk-cijoms atgauti arba joms gerinti ir įveikti kasdienės veiklos sunkumus. Ergoterapijos procedūros vyksta ne tik ergoterapijos kabinete, bet ir pri-taikytuose virtuvės bei vonios kam-bariuose. Ergoterapeutai organizuoja individualias procedūras ir grupinius

UŽGAVĖNĖS KULAUTUVOS REABILITACIJOS LIGONINĖJELietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialas Kulautuvos reabilitacijos ligoninė yra vienas moderniausių reabilitacijos centrų, teikiančių stacionarines ir ambulatorines I ir II lygių paslaugas pacientams, sergantiems kraujotakos ir nervų sistemų ligomis.

ergoterapijos užsiėmimus, taip pat aktyviai dalyvauja parenkant ir mo-kant pacientus atlikti laisvalaikiui skirtas užduotis.Vienas iš grupinių ergoterapijos užsiėmimų vyko minint Užgavėnes – ergoterapeutai kartu su pacientais kepė blynus. Visi pacientai buvo įtraukti į veiklą, kurios metu buvo lavinami sutrikę įgūdžiai. Vėliau, vaišindamiesi arbata, visi kartu žai-dė stalo žaidimus. Pacientai labai džiaugėsi užsiėmimu, kurio metu išmoktus / pagerintus įgūdžius galės pritaikyti ir namuose.

O. Gudaičio nuotr.

O. Gudaičio nuotr.

Autorės nuotr.

INFORMACIJA 5avevita/2018 m. kovo 2 d., Nr. 9

DISERTACIJOS GYNIMASBalandžio 6 d. 10 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. S. Jankausko auditorijoje (Til-žės g. 18, LT­47181 Kaunas) viešajame Veterinarijos mokslo krypties tarybos posėdyje bus ginama Gintarės Zakarienės parengta daktaro disertacija „Biologiškai aktyvių medžiagų bei antibakterinėmis savybėmis pasižyminčių paviršių taikymas Campylobacter Jejuni kontrolei paukštienos gamybos grandinėje“ (žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02A)Mokslinis vadovas – prof. dr. Mindaugas Malakauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02A)Veterinarijos mokslo krypties taryba:Pirmininkė – prof. dr. Rasa Želvytė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02A)Nariai:Doc. dr. Modestas Ružauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02A)Prof. dr. Arūnas Stankevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, žemės ūkio mokslai, veterinarija – 02A)Prof. dr. Algimantas Paulauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, biomedicinos mokslai, biologija – 01B)Dr. Ilma Tapio (Suomijos natūraliųjų išteklių institutas, žemės ūkio mokslai, zootechnika – 03A)Su disertacija galima susipažinti LSMU Veterinarijos akademijos bibliotekoje (Tilžės g. 18, LT­47181 Kaunas) ir internete http://www.lsmuni.lt

Mokslo centras

E. studijų skyrius organizuoja mokymus Universiteto darbuotojams. Artimiausi mokymai:■ Kovo 6 d. 14.00–16.00 val. Moodle kurso ir vartotojų valdymas. Vieta: Visuomenės sveikatos f., Tilžės g. 18, 336 a.■ Kovo 7 d. 14.30–16.30 val. MS Word naudojimosi gudrybės. Vieta: Farmacijos f., Sukilėlių pr. 13, A010 a. Registraciją ir daugiau informacijos rasite: https://moodle.lsmuni.lt

MOKYMAI UNIVERSITETO DARBUOTOJAMS

Romainių tuberkuliozės ligoninės Ekstrapulmoninio skyriaus kolektyvuiUž sugrąžintą sveikatą dėkoju gydytojams skyr. vedėjai Snaigei Kokonauskienei, gyd. Žydrūnei Tautkienei, gyd. Gintarui Rameliui, vyr. slaug. Gražinai Sidikerskienei, slaugytojai­masažistei Jolantai Jukonienei, slaug. Elenai Jasaitienei, slaug. Dan-guolei Šorochovienei, slaug. Reginai Nefienei, slaug. Danei Adomavičienei, slaug. Reginai Mizgaitienei ir visam personalui.Už nuoširdų gydymą Ačiū, Ačiū, Ačiū! Adolfina Buginienė (302 pal.), 2018 Vasaris

PADĖKA

Kauno klinikų darbuotojų profesinė sąjunga kviečia visus neabejingus darbuotojus stoti į profsąjungą. Stojamojo mo-kesčio nėra. Profsąjunga turi teisę derėtis su darbdaviu dėl darbo užmokesčio, saugios ir nekenksmingos darbo aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko ir dėl kitų sąlygų, kurios tiesiogiai veikia darbuotojų savijautą ir darbingumą. Susibūrę mes esame stipresni.Laukiame Jūsų pasiūlymų, pageidavimų, taip pat ir kritikos dėl profsąjungos komiteto veiklos ir jos gerinimo.Telefono numeris: 6166 arba 8 37 326166 (I–V 11.00–16.00 val.)Elektroninis paštas: kmukprofsajunga@gmail.comPasiūlymų ir pageidavimų dėžutė yra prie profsąjungos komiteto durų (Akių ligų korpuso tunelyje; yra rodyklės).

Kaip ir daugelis šeimų, pirmąją Kalėdų dieną Jolanta su vyru Sauliumi išsi-

rengė aplankyti ir pasveikinti gimines su šventėmis. Deja, tą dieną jie kelionės tiks-lo nepasiekė. Vyrui vairuojant automobilį, prasidėjo iki šiol niekada nepasireiškęs traukulių priepuolis. Pasak jo žmonos Jolantos, nevaldomas automobilis blaš-kėsi po kelią. Ji bandė perimti vairą ir padėti vyrui, tačiau automobilis trenkėsi į apsauginį atitvarą ir įvažiavo į pievą. Jolanta svarsto, kas būtų buvę, jei pro šalį važiavęs jaunasis Kauno klinikų gy-dytojas nebūtų sustojęs. „Esame be galo dėkingi Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojui vyresniajam rezidentui Rokui Perevičiui, kuris, važiuo-damas pro šalį, neliko abejingas ir sustojo mums padėti. Jis ne tik suteikė pirmąją pagalbą mano vyrui Sauliui, iškvietė grei-tąją medicinos pagalbą, bet ir nuramino mane. Mano vyras iš tos dienos įvykio nieko neatsimena, tačiau džiaugiasi, jog patekus į tokią situaciją, nelikome vieni – pagalba buvo suteikta laiku ir įvykio vietoje nereikia degti žvakučių.“Jaunasis gydytojas, padėjęs nelaimės ištiktiems žmonėms, taip pat vyko šventinių pietų pas gimines. Staiga jo dėmesį patraukė iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis, kuris pasuko į antrąją eismo juostą ir pradėjo vingiuoti po kelią. Pasak jo, pirma kilusi mintis, kad vairuotojas galbūt ne-blaivus. Dėl šios priežasties gydytojas stebėjo automobilį ir įsidėmėjo valstybinius automobilio numerius, pradėjo rinkti pagalbos numerį. „Tuo metu šis automobilis susigretino, pamačiau, kad vairuotojas sukniubęs prie vairo, o moteris, sėdinti keleivio vietoje, dar bando valdyti automobilį“, – pasakojo R. Perevičius. Automobiliui atsitrenkus į apsauginį kelio atitvarą, jis nuvažiavo nuo kelio į pievą ir užklimpo purve. „Atsimenu, kai jaunuolis sustojo ir su šventiniais drabužiais klampojo per purvą pas mus, o kiti žmonės tiesiog pravažiavo“, – prisiminimais dalijosi Jolanta.

„Bėgdamas automobilio link, tikrai negalvojau, kad kažkur pavėluosiu ar išsipurvinsiu drabužius. Vienintelė mintis buvo – esu gydytojas, turiu specialių žinių ir žinau, kaip padėti, todėl negaliu likti abejingas. Jei mano artimieji patektų į tokią situaciją, norėčiau, kad ir jiems padėtų. Manau, mums visiems geriau gyventi visuomenėje, kurios žmonės neabejingi kitų nelaimėms. Nebūtina būti gydytoju ir turėti specialių žinių. Kartais galima tiesiog atkreipti dėmesį, iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba nuraminti geru žodžiu.“ Bėgdamas nelaimės ištiktų žmonių link, gydytojas Rokas iškvietė greitąją me-dicinos pagalbą. „Atidaręs automobilio dureles, pamačiau, kad vairuotojas nesą-moningas, apimtas traukulių priepuolio, o šalia sėdinti žmona išsigandusi. Bandžiau

ją raminti ir tuo pačiu metu surinkti visą būtiną informaciją, kuri būtų naudinga, gelbėjant vyro gyvybę. Priepuolio ištiktas vyras purtėsi. Tad bandžiau jį paguldyti ant stabilaus pagrin-do, atlošėme automobilio sėdynę. Atvažiavus medikams, nupasakojau jiems situaciją ir palikau juos dirbti savo darbą.“Vyras buvo išvežtas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, kur buvo suteikta būtinoji profesionali medicinos pagalba, atlikti reikalingi tyrimai. Suteikus pirmąją pagalbą, Saulius buvo perkeltas į Neurologijos kliniką, o ten juo rūpinosi gydytojas doc. Vaidas Matijošaitis. Kaip teigia Neurologijos klinikos gydytojas doc. V. Matijošai-tis, tokiu atveju jaunas gydytojas Rokas pasielgė ne tik žmo-giškai, bet ir profesionaliai. „Ištikus panašiam priepuoliui, svarbu paguldyti pacientą ant šono, nieko nedėti į burną ir kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą ir nepalikti žmogaus vieno, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.“ Kaip patvirtina ši istorija, teikiant pirmąją pagalbą, svarbu ne tik specialios žinios. Ne mažiau svarbus žmogiškumas – emocinė parama ir buvimas šalia nutikus nelaimei.

Kauno klinikų inf.

GALVOJE BUVO VIENA MINTIS „ESU GYDYTOJAS – PRIVALAU PADĖTI“

Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos gydytojas vy-resnysis rezidentas Rokas Perevi-čius. Kauno klinikų nuotr.

Europos įtraukiosios sveikatos aljan-sas (European Connected Health

Alliance) skatina šalis, miestus, re-gionus kurti skaitmeninių sprendimų sveikatai ekosistemas, tarpusavyje bendradarbiauti, siekiant spręsti įvai-riausius sveikatos sistemai tenkančius iššūkius.Padedant Europos įtraukiosios svei-katos aljansui sukurtos sėkmingos ekosistemos Graikijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jung-

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS TAPO PASAULINIO SKAITMENINIŲ SVEIKATOS INOVACIJŲ ALJANSO NARIULietuvos sveikatos mokslų universitetas 2018 m. vasario 21 d. buvo priimtas į Europos įtraukiosios sveikatos aljansą (European Connected Health Alliance), kuris yra viena didžiausių bendradar-biavimo erdvių, jungiančių verslą, investuotojus, viešąjį sektorių, mokslininkus ir nevyriausybines organizacijas. Aljansas glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija, centriniais ir regioniniais valdžios padaliniais, įtakingomis pasaulinėmis organizacijomis.

tinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje.Dalyvavimas aljanse neabejotinai sustiprins Universiteto pozicijas ir tarptautinį bendradarbiavimą kuriant ir plėtojant sveikatos inovacijas bei diegiant jas į praktiką.

Daugiau informacijos: Justina Januševičienėjustina.januseviciene@lsmuni.ltTel. 8 670 26450Sveikatos inovacijų vystymo centras

Vasario 12 d. Akušerijos ir gineko-logijos klinikoje atidaryta meni-

ninkės Eglės Ščerbinskaitės fotografi-jų paroda „Šokti gyvenimą“. Parodos kuratoriaus žvilgsnis nukreipiamas į žmogaus būties nepastovumą, kuris palyginamas su šokiu. Šokis kaip ir gyvenimas susideda ne tik iš lengvų žingsnelių, bet ir iš sudėtin-gų piruetų. „Šokti gyvenimą“ – tai fotografinis pasakojimas apie nuo-latinę žmogaus gyvenimo kaitą, kur ir džiaugsmas, ir nesėkmės sukuria visiems unikalų gyvenimo šokį.

Simboliškai paroda eksponuo-jama tokioje erdvėje, kurią galima pavadinti „tikra dramų imperija“, kur susitinka bega-linis džiaugsmas, prasidėjęs su naujos gyvybės atėjimu, ir sudėtingi išgyvenimai.

Visi šoka savo gyvenimo šokį taip, kaip Kažkas Didesnis jam yra sudė-liojęs visą jausmų choreografiją. Renginyje dalyvavo Kauno valstybi-nio muzikinio teatro baleto šokėjai: Sandra Drodvilaitė Zienienė, Aurimas Sibirskas, parodos atidarymo lanky-tojams šokį dovanojo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokinė Samanta Zieniūtė.Paroda veiks iki balandžio 15 d.

Parodos kuratorė Eglė Knygauskaitė-Liakienė

FOTOGRAFIJŲ PARODA „ŠOKTI GYVENIMĄ“

K. Šimatonio nuotr.

INFORMACIJA6 avevita/2018 m. kovo 2 d., Nr. 9

Kraujo centras maloniai kviečia Jus tapti neatlygintinais kraujo donorais ir padėti tiems, kurie laukia Jūsų pagalbos.Informacija teikiama: tel. Nr. 8 37 787372, 8 37 326500.Darbo laikas: I, III, V – 8–18 val. II, IV – 9–19 val. VI – 9–14 val.Adresas: Eivenių g. 2, Kaunas. El. p.: kraujo.centras@kaunoklinikos.lt

Kauno klinikų Kraujo centras

KAUNO KLINIKŲ KRAUJO CENTRAS

Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba,LSMU Leidybos namai A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 KaunasEl. p.: avevita@lsmuni.lt Išeina kiekvieną penktadienį http://www.lsmuni.lt/lt/struktura/kiti-padaliniai-ir-organizacijos/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STANKEVIČIUS, Leidybos namų direktoriusRedakcinė kolegija:Algimantas TAMELIS, Medicinos fakulteto dekanasVita RIŠKEVIČIENĖ, Veterinarijos fakulteto dekanėRolandas STANKEVIČIUS, Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekanas

Spausdino AB spaustuvė „Titnagas“,Vasario 16-osios g. 52, LT-76291 ŠiauliaiEl. paštas: info@titnagas.ltTiražas – 800 egz.Leidinys skirtas LSMU ir Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Vitalija RUSECKĖ, Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos vadovė,tel. 8 37 395802, vt. 5163Irena BUBNYTĖ, redaktorė Aida JAKIMAVIČIENĖ, redaktorėNijolė DRAGŪNIENĖ, korektorėJelena BABACHINA, maketuotoja

Ingrida ULOZIENĖ, Mokslo centro vadovėDaiva PENTIOKINIENĖ, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtraiDaiva ZAGURSKIENĖ, Slaugos koordinavimo tarnybos vadovo pavaduotojaLSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnybos specialistai: Rasa MASIOKAITĖ, Tautvydas BULVIČIUSKauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos specialistės:Eglė AUDICKAITĖ, Inesa BUNEVIČIENĖ, Karolina VAIKŠNORAITĖ

REDAKCIJA: RĖMĖJAS:

■ Kineziterapeuto 0,5 et. Reabilitacijos klinikoje.Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis universitetinis išsilavinimas, ne mažesnė nei vienų metų darbo patirtis einant kineziterapeuto pareigas sveikatos priežiūros įstaigoje arba įstaigoje, turinčioje licenciją teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai iki 2018­03­12. Išsami informacija teikiama tel. 8 37 326237, Eivenių g. 2, Kaunas.

■ Administratoriaus 0,5 et. Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos Dantų implantacijos ir protezavimo skyriuje.Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis universitetinis išsilavinimas, raštvedybos žinios, mokėti dirbti kompiuteriu ir šiuolaikinėmis biuro technikos priemonėmis.Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikacinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), veiklos planą, pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai iki 2018­03­16. Išsami informacija teikiama tel. 8 37 326237, Eivenių g. 2, Kaunas. Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS 5 METŲ KADENCIJAI:

Jau ketvirtą kartą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto ir partnerių organizuojamas išskirtinis renginys sukviečia garsiausius pasaulio bei Lietuvos gyvensenos medicinos, mitybos, psichologijos ir visuomenės sveikatos ekspertus aptarti lėtinių ligų valdymą mokslu pagrįstomis priemonėmis, pasidalyti gerąja praktika ir pavyzdžiais, taikomais svetur. Konferencijoje bus pristatoma pasaulyje vis labiau populiarėjanti asmens ir moderniosios visuomenės sveikatos priežiūrą jungianti grandis – gyvensenos medicina, grįsta įrodymais ir įsitikinimu, kad keičiant žmonių gyvenseną, galima sėkmingai mažinti lėtinių ligų riziką ir jas gydyti. Toks požiūris tampa vis aktualesnis asmens ir visuomenės sveikatos stiprinimui ir priežiūrai.

Konferencija skirta visų specialybių gydytojams, slaugytojams, psichologams, visuomenės sveikatos specialistams, kitų specialybių biomedicinos srities atstovams, mokslininkams ir akademinei bendruomenei.

Konferencija vyks anglų kalba.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MOKOMOJO LABORATORINIO KORPUSOAKAD. Z. JANUŠKEVIČIAUS POSĖDŽIŲ SALĖ (EIVENIŲ G. 4, KAUNAS)

Konferencijos dalyvius kviečiame registruotis:http://www.gyvensenosmedicina2018.lt http://www.tiketa.lt/LT/Purchase/18475/90825

Registracija būtina ir vyks iki 2018 m. kovo 20 d.

Dalyvio mokestis – 23 eurai, studentams –18 eurų.

Už registracijos mokestį suteikiama: LSMU konferencijos dalyvio pažymėjimas (4 valandos), gėrimai ir užkandžiai konferencijos pertraukos metu.

Kontaktinis asmuo: LSMU MA VSF Gyvensenos medicinos studijų programos administratorė Aušra Pauliukienė, tel. 8 37 370112 (skambinti iki 14.00 val.) arba kreiptis el. paštu: ausra.pauliukiene@lsmuni.lt.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas,Gyvensenos medicinos asociacija,

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija