12
www.tsu.ge [email protected] ramaz qurdaZem holandielebi qarTul enas aziara gv. 6 mecnierTa jgufi petre meliqiSvilis saxelobiTi premiiT dajildovda gv. 6 ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. ¹1 30 `konferenciiT sajaros vxdiT Cveni samecniero moRvaweobis speqtrs da Rirebulebas” gv. 3 gv. 5 studentebi Tsu-s samarTlebrivi statusis Secvlas iTxoven gv. 7 baironi saqarTveloSi `dabrunda~ `bakur sulakauris gamomcemlobis~ wignebi universitetis biblioTekas usasyidlod gadaecema nomerSi faqti, motivi, reaqcia Seqmeni mermisi Seni gazeTis devizi! studenturi konkursi ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni- versitetis gazeT `Tbilisis universitetis“ 85 wlis iubi- lesTan dakavSirebiT gazeTis redaqcia acxadebs konkurss gazeTis devizis SesarCevad. Seqmeni mermisi – Seni gazeTis devizi! gaxdi kunkursis gamarjvebuli da moige prizi. devizi unda asaxavdes gazeT ,,Tbilisis universitetis“ mTavar ideas, arssa da mizans, rac ideurad Sekravs sruliad sauniversiteto sazogadoebas, romlis samsaxurSic aris da unda iyos gazeTis redaqcia. konkursSi monawileobis msurvelebma 1 martamde gamo- agzavneT gazeT ,,Tbilisis universitetisTvis“ Tqven mier mofiqrebuli da SerCeuli devizi sakonkurso misamarTze [email protected] aucilebeli moTxovnebi: SerCeuli devizi unda iyos lakonuri da unda exmianebo- des gazeT `Tbilisis universitetis“ Sinaarss; Tqvens mier gamogzavnil devizs daurTeT Tqveni avto- biografiuli monacemebi da fotosuraTi; redaqciis mxridan SerCeuli kompetenturi Jiuris mier konkursSi gamovlenili gamarjvebuli dajildovdeba gazeT `Tbilisis universitetis“ 85 wlisadmi miZRvnil saiubileo saRamoze 21 marts, sadac gaJRerdeba gamarjvebuli devizi, rac gazeTis quds daamSvenebs. damatebiTi informaciisTvis mogvmarTeT: tel: 2 22 36 62 gazeT `Tbilisis universitetis“ redaqcia studentebTan Sexvedrebi martidan gagrZeldeba gv. 7 gv. 5 gv. 9

30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

  • Upload
    others

  • View
    6

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

www.tsu.ge [email protected]

ramaz qurdaZem holandielebiqarTul enas aziara gv. 6

mecnierTa jgufi petre meliqiSvilis saxelobiTi premiiT dajildovda gv. 6

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidanianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹130

`konferenciiT sajaros vxdiT Cveni samecniero moRvaweobis

speqtrs da Rirebulebas”

gv. 3

gv. 5

studentebi Tsu-s samarTlebrivi statusis Secvlas iTxoven gv. 7

baironi saqarTveloSi `dabrunda~

`bakur sulakauris gamomcemlobis~ wignebi universitetis biblioTekas usasyidlod gadaecema

nomerSi

faqti, motivi, reaqcia

Seqmeni mermisi –Seni gazeTis devizi!

studenturi konkursi

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis gazeT `Tbilisis universitetis“ 85 wlis iubi-lesTan dakavSirebiT gazeTis redaqcia acxadebs konkurss gazeTis devizis SesarCevad.

Seqmeni mermisi – Seni gazeTis devizi! gaxdi kunkursis gamarjvebuli da moige prizi.

devizi unda asaxavdes gazeT ,,Tbilisis universitetis“ mTavar ideas, arssa da mizans, rac ideurad Sekravs sruliad sauniversiteto sazogadoebas, romlis samsaxurSic aris da unda iyos gazeTis redaqcia.

konkursSi monawileobis msurvelebma 1 martamde gamo-agzavneT gazeT ,,Tbilisis universitetisTvis“ Tqven mier mofiqrebuli da SerCeuli devizi sakonkurso misamarTze [email protected]

aucilebeli moTxovnebi: SerCeuli devizi unda iyos lakonuri da unda exmianebo-

des gazeT `Tbilisis universitetis“ Sinaarss;Tqvens mier gamogzavnil devizs daurTeT Tqveni avto-

biografiuli monacemebi da fotosuraTi;

redaqciis mxridan SerCeuli kompetenturi Jiuris mier konkursSi gamovlenili gamarjvebuli dajildovdeba gazeT `Tbilisis universitetis“ 85 wlisadmi miZRvnil saiubileo saRamoze 21 marts, sadac gaJRerdeba gamarjvebuli devizi, rac gazeTis quds daamSvenebs.

damatebiTi informaciisTvis mogvmarTeT: tel: 2 22 36 62

gazeT `Tbilisis universitetis“ redaqcia

studentebTan Sexvedrebi martidan gagrZeldeba gv. 7

gv. 5

gv. 9

Page 2: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2brZan e b a

brZan e b a

brZan e b a

#01/01-01 10.01.2013

#03/01-01 10.01.2013

#11/01-01 28.01.2013

a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetze srul, asocirebul da asistent profesorTa samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze sruli profesorebis samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze asocirebuli profesoris samsaxurSi misaRebad konkursis gamocxadebis Sesaxeb

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane javaxiSvi-lis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis zust da sabunebismetyvelo mecnie-rebaTa fakultetis srul, asocirebul da asistent profesorTa samsaxurSi misaRebad;

2. universitetis srul profesorad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes do-qtoris akademiuri xarisxis mqone piri, ro-melsac aqvs aranakleb 6 (eqvsi) wlis samec-niero-pedagogiuri muSaobis gamocdileba;

3. universitetis asocirebul profeso-rad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iq-nes doqtoris akademiuri xarisxis mqone piri, romelsac aqvs aranakleb 3 (sami) wlis samec-niero-pedagogiuri muSaobis gamocdileba;

4. universitetis asistent–profeso-rad 4 (oTxi) wlis vadiT SeiZleba arCeuli iqnes doqtoris akademiuri xarisxis mqone piri an doqtoranti;

5. konkursi gamocxaddes 2013 wlis 9 ian-vars. sakonkurso dokumentaciis warmodge-nis vada ganisazRvros 2013 wlis 11 Teberv-

lidan 2013 wlis 18 Tebervlis CaTvliT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi universitetis akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2013 wlis pirveli martisa;

6. konkursi gamocxaddes zust da sabu-nebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis profesorTa samsaxurSi misaRebad Semdegi mimarTulebebiT:

a) geografiis mimarTuleba qvemimarTuleba: hidrologia, meteo-

rologia, okeanologia asocirebuli pro-fesori – 1 saStato erTeuli.

b) interdisciplinuri (fizika, biolo-gia) mimarTuleba

qvemimarTuleba: biofizikasruli profesori – 1 saStato erTeuli.g) fizikis mimarTuleba qvemimarTuleba: kondensirebuli gare-

mos fizika (mikro da nanoeleqtronika)asocirebuli profesori – 1 saStato

erTeuli.d) kompiuteruli mecnierebebis mimar-

TulebaqvemimarTuleba: Teoriuli informatika

asocirebuli profesori - 1 saStato erTeuli.

e) biologiis mimarTuleba qvemimarTuleba: biomravalferovneba

(botanika)asistent-profesori – 1 saStato erT-

euli.7. sruli da asocirebuli profesoris

akademiur Tanamdebobaze asarCevma kan-didatma unda warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dad-genili formis mixedviT (anketa warmodge-nili unda iyos rogorc nabeWdi, ise CD-ze Cawerili saxeli.gvari.doc da saxeli.gvari.pdf fai-lebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis ka-nonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis arsebobis SemTxvevaSi) an doqtoranturaSi swavlis damadasture-beli dokumentis asli;

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wigna-kis asli da sxv.);

v) samecniero-pedagogiuri muSaobis gamocdilebis damadasturebeli dokumenti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi sa-mecniero naSromi.

T) samecniero kvlevebis koncefcia.8. asistent profesoris akademiur Ta-

namdebobaze asarCevma kandidatma unda warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dad-genili formis mixedviT (anketa warmodge-nili unda iyos rogorc nabeWdi, ise CD-ze Cawerili saxeli.gvari.doc da saxeli.gvari.pdf fai-lebis saxiT);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis ka-nonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti, aseTis arsebobis SemTxvevaSi) an doqtoranturaSi swavlis damadasture-beli dokumentis asli;

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wigna-kis asli da sxv.);

v) samotivacio werili.9. sakonkurso dokumentebi miiReba 2013

wlis 11 Tebervlidan 2013 wlis 18 Teberv-lis CaTvliT, 1000-dan 1700 saaTamde, Tsu zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis sakonkurso dokumentaciis mimReb aparatSi. misamarTi: Tbilisi, i. Wav-WavaZis gamz. #3, Tsu II korpusi, II sarTuli, oTaxi #232;

10. brZaneba gamoqveyndes gazeT ̀ Tbili-sis universitetSi~;

11. brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos informa-ciuli teqnologiebis uzrunvelyofisa da operaciebis marTvis departaments;

12. daevalos kancelarias brZanebis dagzavnis furcelSi miTiTebuli stru-qturuli erTeulebisaTvis gadacema;

13. brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

reqtori aleqsandre kvitaSvili

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 34-e mux-lis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis pirveli, me-2, me-3 punqtebis, saqarTvelos ganaTle-bisa da mecnierebis ministris 2011 wlis 28 dekembris #208/n brZanebiT damtkicebuli arasame-warmeo (arakomerciuli) iuridiuli piris _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis wesdebis me-15 muxlis pirveli punqtis, me-2 punqtis `a~ da `s~ qvepunqtebis, 46-e muxlis, 47-e muxlis pirveli, me-2 da me-3 punqtebis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2012 wlis 7 maisis #31 dadgenilebiT damtkice-buli a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri per-sonalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis pirveli muxlis me-2 da me-3 punqtebis, amave wesis me-3 muxlis, a(a)ip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorisa da administraciis xelmZRvanelis 2012 wlis 31 dekembris 46/04 er-Toblivi brZanebis `a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb~ da zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis dekanis r. boWoriSvilis 2013 wlis 4 ianvris #39/02 werilis safuZvelze,

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze srul profesorTa samsaxur-Si misaRebad;

2. universitetis srul profesorad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes do-qtoris akademiuri xarisxis mqone piri, ro-melsac aqvs aranakleb 6 (eqvsi) wlis samec-niero-pedagogiuri muSaobis gamocdileba;

3. konkursi gamocxaddes 2013 wlis 10

ianvars. sakonkurso dokumentaciis war-modgenis vada ganisazRvros 2013 wlis 11 Tebervlidan 2013 wlis 18 Tebervlis CaTv-liT. sakonkurso komisiis Semajamebeli oqmi universitetis akademiur sabWos ga-daeces araugvianes 2013 wlis pirveli mar-tisa;

4. konkursi gamocxaddes humanitarul mecnierebaTa fakultetze profesorTa samsaxurSi misaRebad Semdegi mimarTule-bebiT:

1. msoflio istoriaa) Zveli msoflios istoria

sruli profesori _ 1b) Sua saukuneebis istoriasruli profesori _ 12. kavkasiologiaa) kavkasiuri enebisruli profesori _ 13. bizantiuri filologia sruli profesori _ 15. sruli profesoris akademiur Tanam-

debobaze asarCevma kandidatma unda war-moadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dad-genili formis mixedviT (anketa warmodge-nili unda iyos rogorc nabeWdi, ise ele-qtronuli (CD) saxiT (failis formati _ Word da PDF);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanon-mdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli do-kumenti, aseTis arsebobis SemTxvevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT

gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wigna-kis asli da sxv.);

v) pedagogiuri da samecniero saqmiano-bis damadasturebeli dokumenti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi sa-mecniero naSromi;

T) samecniero kvlevebis koncefcia. 6. sakonkurso dokumentebi miiReba 2013

wlis 11 Tebervlidan 2013 wlis 18 Teberv-lis CaTvliT, 930-dan 1800 saaTamde, Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis sakonkurso dokumentaciis mimReb apara-tSi. misamarTi: Tbilisi, i. WavWavaZis gamz. #1, Tsu I korpusi, II sarTuli, oTaxi #211;

7. brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos infro-maciuli teqnologiebisa da operaciebis marTvis departaments;

8. brZaneba gamoqveyndes gazeT `Tbili-sis universitetSi~

9. daevalos kancelarias brZanebis dag-zavnis furcelSi miTiTebuli struqturu-li erTeulebisaTvis gadacema;

10. brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

reqtorialeqsandre kvitaSvili

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb" saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis pirveli punqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2011 wlis 28 dekembris #208/n brZanebiT damtkicebuli arasamewarmeo (arakomerciuli) iuridiuli piris _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis wesdebis me-15 muxlis pirveli punqtis, me-2 punqtis ̀ a~ da ̀ s~ qvepunqtebis, 46-e mux-lis, 47-e muxlis pirveli punqtis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis akademiuri sabWos 2012 wlis 7 maisis #31 dadgenilebiT damtkicebuli a(a)ip – ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis samsaxurSi miRebisa da konkursis Catarebis erTiani wesis pirveli muxlis me-2 da me-3 punqtebis, amave wesis me-3 muxlis, a(a)ip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqto-risa da administraciis xelmZRvanelis 2012 wlis 31 dekembris #46/04 erToblivi brZanebis `a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganri-gis damtkicebis Sesaxeb~ da humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis d. TvalTvaZis 2013 wlis 4 ianvris #63/02 da 2013 wlis 9 ianvris #188/02 werilebis safuZvelze

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecniereba-Ta fakultetis asocirebuli profesoris samsaxurSi misaRebad;

2. universitetis asocirebuli profeso-rad 6 (eqvsi) wlis vadiT SeiZleba arCeul iq-nes doqtoris akademiuri xarisxis mqone piri,

romelsac aqvs aranakleb 3 (sami) wlis samec-niero-pedagogiuri muSaobis gamocdileba;

3. konkursi gamocxaddes 2013 wlis 28 ianvars. sakonkurso dokumentaciis war-modgenis vada ganisazRvros 2013 wlis pirveli martidan 2013 wlis 11 martis CaTvliT. sakonkurso komisiis Semajamebe-li oqmi universitetis akademiur sabWos gadaeces araugvianes 2013 wlis 22 martisa;

4. konkursi gamocxaddes humanitarul

mecnierebaTa fakultetze profesoris sam-saxurSi misaRebad Semdegi mimarTulebiT:

1. xelovnebis istoria da Teoriaasocirebuli profesori _ 15. asocirebuli profesoris akademiur

Tanamdebobaze asarCevma kandidatma unda warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze (dadgenili formis mixedviT);

b) konkursantis anketa, Sevsebuli dad-genili formis mixedviT (anketa warmodge-nili unda iyos rogorc nabeWdi, ise ele-qtronuli (CD) saxiT (failis formati _ Word da PDF);

g) piradobis mowmobis asli;d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli (ucxo qveyanaSi miRebuli ganaTlebis an/da samecniero xarisxis aRiarebis kanon-mdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli do-kumenti, aseTis arsebobis SemTxvevaSi);

e) samsaxurebrivi gamocdilebis amsax-veli kanonmdeblobiT dadgenili wesiT gacemuli dokumenti (cnoba, Sromis wigna-kis asli da sxv.);

v) pedagogiuri da samecniero saqmiano-bis damadasturebeli dokumenti;

z) Sesafaseblad warmodgenili erTi sa-mecniero naSromi;

T) samecniero kvlevebis koncefcia. 6. sakonkurso dokumentebi miiReba 2013

wlis pirveli martidan 2013 wlis 11 mar-tis CaTvliT 930-dan 1800 saaTamde, Tsu hu-manitarul mecnierebaTa fakultetis sa-konkurso dokumentaciis mimReb aparatSi. misamarTi: Tbilisi, i. WavWavaZis gamz. #1, Tsu I korpusi, II sarTuli, oTaxi #207;

7. brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos infor-maciuli teqnologiebisa da operaciebis marTvis departaments;

8. brZaneba gamoqveyndes gazeT `Tbili-sis universitetSi~

9. daevalos kancelarias brZanebis dag-zavnis furcelSi miTiTebuli struqturu-li erTeulebisaTvis gadacema;

10. brZaneba ZalaSia xelmowerisTanave.

reqtori aleqsandre kvitaSvili

,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb" saqarTvelos kanonis 22-e muxlis pirveli punqtis, 34-e mux-lis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis me-2 punqtis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecniere-bis ministris 2011 wlis 28 dekembris #208/n brZanebiT damtkicebuli arasamewarmeo (arakomer-ciuli) iuridiuli piris _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-15 muxlis pirveli punqtis, me-2 punqtis `a~ da `s~ qvepunqtebis, 46-e muxlis, 47-e muxlis pirveli punqtis, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2012 wlis 7 maisis #31 dadgenilebiT damtkicebuli a(a)ip – ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri personalis samsaxurSi miRe-bisa da konkursis Catarebis erTiani wesis pirveli muxlis me-2 da me-3 punqtebis, amave wesis me-3 muxlis, a(a)ip - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtorisa da administraciis xelmZRvanelis 2012 wlis 31 dekembris #46/04 erToblivi brZanebis `a(a)ip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis erTiani saStato ganrigis damtkicebis Sesaxeb~ da humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanis d. TvalTvaZis 2013 wlis 23 ianvris #1408/02 werilis safuZvelze

Page 3: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3

me-4 gverdze

maia toraZe

Teimuraz nadareiSvili

plenaruli moxsenebebi

plenaruli moxsenebebi waradgines: emeritusma profesorma daviT gorde-zianma (`mravalganzomilebiani klasiku-ri da araklasikuri, sasazRvro da sawy-is-sasazRvro amocanebis amoxsnisaTvis ganzomilebis reduqciis da dekompo-ziciis meTodebis gamoyenebis Sesaxeb~); srulma profesorma gia sirbilaZem (`SesaZleblobiTi prognozirebis axali saeqsperto teqnologiebi fazi-dinami-kur sistemebSi~); srulma profesorma lia maWavarianma (`niadagis asaki: warsu-li, awmyo, momavali~); profesorma SoTa adamiam (`kavkasiis liTosfero: geolo-giuri warsuli, dRevandeli viTareba~); asistent-profesorma levan SoSiaSvil-ma (`qarTuli enis mxardaWera Tex siste-maSi~).

plenarul moxsenebaTagan gansa-kuTrebuli interesi gamoiwvia Tsu-is sruli profesorebis nana SaTaSvilis, Teimuraz leJavas da beJan WankvetaZis moxsenebebma.

astrofizikis mimarTulebis srulma profesorma nana SaTaSvilma waradgina moxseneba `did-masStabiani dinebis aC-qareba/generacia astrofizikur obie-qtebSi~ (TanamSromlobaSi prof. svadeS mahajanTan (texasis universiteti ostin-Si), prof. zenSo ioSidasTan (tokios uni-versiteti)), romelic Tanamedroveobis erTerTi mniSvnelovani da aqtualuri problemaa. aseTi dinebebi mniSvnelova-nia imiT, rom isini TavisTavad warmoad-genen astrofizikuri obieqtisaTvis ganmsazRvrel elementebs. didmasSta-biani dinebebiT sxva ufro globaluri procesebis axsnac SeiZleba. is Sedegebi (aCqarebis konkretuli modelebi), rac kvlevisas profesorma SaTaSvilma Ta-naavtorebTan erTad miiRo, kargad esa-dageba Tanamedrove astrofizikur dak-virvebebs.

biologiis mimarTulebis srulma profesorma Teimuraz leJavam isaubra

genetikur problemebze. misi moxseneba `daberebuli~ heteroqromatinis rea-qtivacia~ Seexeboda daberebis geneti-kas. kerZod, ra cvlilebebi xdeba gene-tikur aparatSi daberebis dros, SeiZ-leba Tu ara vimoqmedoT raime garegani faqtoriT am procesze, rom movaxdinoT daberebis gadaweva, gadaadgileba? mox-senebaSi saubari iyo, rom kvlevis Sede-gad moZebnilia amgvari reagentebi _ eseni arian sinTezuri mokle peptidebi, romlebmac gamoiwvies daberebis dros warmodgenili Caketili genebis gaxsna. Sesabamisad, am preparatebis meSveobiT SesaZlebelia Tavidan aviciloT dabe-rebis paTologiebi da gavixangrZlivoT sasicocxlo cikli.

fizikuri da analizuri qimiis mi-marTulebis srulma profesorma beJan WankvetaZem warmoadgina moxseneba `ga-mokvlevebi enantiomeruli narevebis dayofebis fizikur-qimiuri meqanizme-bis kvlevis dargSi~. moxsenebaSi saubari iyo, rom iseTi qiraluri molekulebis enantiomerebi, rogoricaa samkurnal-wamlo saSualebebi, agroqimikatebi, sak-vebis danamatebi da a.S. gansxvavebuli biologiuri moqmedebiT xasiaTdebian. aqedan gamomdinare, qiraluri moleku-lebi, romelTa gamoyeneba zemoT xsene-buli miznebiT moiazreba, SemuSavebuli unda iyos enantiomerulad sufTa saxiT. enantiomerebis dayofa warmoadgens maTi analizis ZiriTad, xolo maTi didi raodenobiT misaRebad erTerT mniSv-nelovan meTods. aqedan gamomdinare, enantiomeruli narevebis dayofa Tana-medrove qimiis erTerT aqtualur pro-blemas ganekuTvneba. moxsenebaSi war-modgenili iyo gamokvlevebi enantiome-ruli narevebis dasayofad axali masa-lebis damuSavebis, komercializaciisa da gamoyenebis sferoSi siTxur qroma-tografiaSi, zekritikuli wnevebis qro-matografiaSi, nanoqromatografiasa da kapilarul eleqtroqromatografiaSi. moxsenebis pirvel nawilSi warmodgeni-li iyo celulozas da amilozas axali nawarmebi, romlebic gamosadegia enan-tiomeruli narevebis preparatuli da analizuri dayofebisTvis sxvadasxva ti-

pis qromatografiuli moZravi fazebis gamoyenebiT. moxsenebis meore nawilSi detalurad ganixila am axali masalebis 5 warmomadgeneli, romelTa komercia-lizacia profesor beJan WankvetaZis ga-mokvlevebis safuZvelze ganxorcielda amerikuli kompania Phenomenex-is mier. mimoxiluli iyo agreTve mkvlevarTa jgufis mier miRebuli axali Sedegebi enantiomerebis eluirebis rigis regu-lirebisa da qiraluri gamocnobis meqa-nizmebis kvlevis dargSi.

Semajamebeli moxsenebebi

samecniero konferenciis bolo dRes zust da sabunebismetyvelo mecniereba-Ta fakultetis yvela departamentis xe-lmZRvanelma warmoadgina Semajamebeli moxsenebebi departamentebis mier bolo erTi wlis ganmavlobaSi gaweuli muSao-bis Sesaxeb.

geografiis departamentis xelmZR-vanelma, srulma profesorma daviT ke-reseliZem moxsenebaSi Seajama 2012 wels gaweuli muSaoba da isaubra im ZiriTad samecniero kvlevebsa da eqspediciebze, romelic departamentis mecnier-TanamS-romelTa mier universitetis dafinanse-biT Catarda. `garemos dacva upirvelesi problemaa da yvela vxedavT, rom klimati Seicvala. am procesebis Sesaswavlad da maTze dasakvirveblad saWiroa eqspedi-ciebis mowyoba, magaliTad, myinvarebze. cnobilia, rom myinvarebi daweulia saSu-alod 10-12 metriT (Tumca arseboben myin-varebi, romlebic 180 metriTaa daweuli). es momavalSi imoqmedebs wylis resurseb-ze, landSaftebze da cocxal organizmeb-zec ki. Cveni departamenti am problemati-kaze muSaobs. gvaqvs rogorc rusTavelis erovnuli samecniero fondis, aseve saer-TaSoriso samecniero grantebi,~ _ gana-cxada profesorma daviT kereseliZem.

maTematikis departamentis xelmZ-Rvanelma, asocirebulma profesorma omar furTuxiam warmoadgina dawvri-lebiTi statistika maTematikis depar-tamentis mier gaweuli muSaobis Sesaxeb. man aRniSna, rom departamentSi arasodes mimdinareobda mxolod saswavlo pro-cesi, radganac yvela TanamSromeli Car-Tulia samecniero-kvleviT muSaobaSi. `amis dasturia is, rom gasul wels Cveni TanamSromlebis mier impaqt-faqtorian JurnalebSi gamoqveynebulia 59 samec-niero statia. aseve sagulisxmoa, rom semestris ganmavlobaSi 3 ucxoeli pro-fesori gvyavda mowveuli~, _ ganacxa-da batonma omar furTuxiam. man maRali Sefaseba misca konferenciis seqciur muSaobas da aRniSna, rom warmodgeni-li moxsenebebi mTlianad saerTaSoriso mniSvnelobis kvlevebs Seexeboda da maTi ZiriTadi nawili gamoqveynebuli iyo im-paqt-faqtorian JurnalebSi.

fizikis departamentis xelmZRvanel-ma, srulma profesorma arCil ugulavam pirvel rigSi madloba gadauxada zust

da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fa-kultetis dekans ramaz boWoriSvils, iniciativisa da konferenciis organi-zebisaTvis. `universiteti saganmanaT-leblo dawesebulebaa da is imiT gansx-vavdeba sajaro skolisagan, rom univer-sitetis profesori aucileblad unda eweodes samecniero saqmianobas. Cveni dekanis iniciativa misasalmebelia. ar maxsovs, rom adre yofiliyo safakulte-to konferenciebis Catarebis tradicia. am konferenciiT sajaros vxdiT Cveni samecniero moRvaweobis speqtrs da Ri-rebulebas. plenarul da Semajamebel moxsenebebs win uZRoda seqciuri muSao-ba, riTac kargad gavicaniT erTmaneTis samecniero interesebi~, _ ganacxada man.

saqarTvelos mecnierebaTa erov-nuli akademiis wevr-korespondentma, Tsu-is qimiis mimarTulebis xelmZRva-nelma, srulma profesorma SoTa sam-soniam gansakuTrebiT gausva xazi kon-ferencias, rogorc departamentebis samecniero muSaobis angariSis mosmenis saukeTeso formas. `es aris pirveli kon-ferencia, romlis farglebSic yvela departamentma Caabara 2012 wlis angari-Si. gansakuTrebiT sasixaruloa, rom am konferenciaze warmodgenili iyvnen do-qtorantebi. garda amisa, mniSvnelova-nia, rom konferencia dagvirgvinda ori saintereso nawiliT – esaa samecniero moxsenebebi da Semajamebeli moxsenebebi. Cven qimiis departamentSi SevTanxmdiT, rom morigeobiT gavakeTebT angariSs gaweuli muSaobis Sesaxeb. wels angariSi gaakeTa fizikuri da analizuri qimiis kaTedram, momaval wels aseTive angariSs waradgens araorganuli qimiis kaTedra, Semdeg – organuli qimiis kaTedra da a.S. vfiqrob, amgvari RonisZiebebi unda gagrZeldes, rac xels Seuwyobs univer-sitetSi samecniero muSaobis xarisxis amaRlebas~, _ ganacxada man.

kompiuteruli mecnierebebis mi-marTulebis xelmZRvanelma, srulma profesorma aleqsandre gamyreliZem warmoadgina gaweuli muSaobis analizi da momavlis gegmebze isaubra. man gamok-veTa is kontaqtebi, romelic departa-ments aqvs ucxour universitetebTan. gansakuTrebiT aRniSna maqs plankis sa-zogadoebis ori instituti, zaarlandis universiteti, xelovnuri inteleqtis kvlevis centri da masTan arsebuli ori instituti, aseve, Sveicariisa da ameri-kis SeerTebuli Statebis institutebi.

geologiuri departamentis xelmZR-vanelma, srulma profesorma beJan TuT-beriZem isaubra samecniero kvlevebis im farTo speqtrze, romelsac departa-menti moicavs. man aRniSna, rom kvlevebi ramdenime wliania da Sedegebi SesaZloa momaval wels Sejamdes, Tumca samecnie-ro muSaoba mimdinareobs da is sakmaod mravalmxrivia. man gansakuTrebuli yur-adReba dauTmo departamentSi mimdina-re geofizikur samuSaoebs da kvlevebs,

zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetze

`konferenciiT sajaros vxdiT Cveni samecniero moRvaweobis speqtrs da Rirebulebas”

Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetze karg wamowyebas Caeyara safuZveli _ 22-26 ianvars gaimarTa pirveli safakulteto-samecniero konferencia. igi universitetis daarsebis 95 wlisTavs mieZRvna da momavalSi tradiciad iqceva.

dadgenilebiT, romelic zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis sabWom 2012 wlis 26 dekembers miiRo, gansazRvrulia, rom safakulteto-samecniero konferencia yovelwliurad ianvris mesame dekadaSi gaimarTeba da masze warmodge-nili iqneba wina kalendarul wels miRebuli samecniero Sedegebi. konferenciaSi monawileoba savaldebulo iqneba doqtorantebisTvis, safakulteto samecniero-kvleviTi institutebis TanamSromlebisTvis da im akademiuri personalisTvis, vinc saxelfaso danamats iRebs, xolo rekomendebuli _ fakultetis yvela im TanamS-romlisTvis, romelic samecniero-kvleviT samuSaos asrulebs.

pirvel samecniero konferenciaze imuSava 35-ma seqciam, romelzec 350-mde mox-seneba warmoadgines.

bolo ori dRe konferenciis plenarul da Semajamebel moxsenebebs daeTmo.

Page 4: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

romelic vulkanebs da masTan dakavSire-buli madneulis sabadoebis arsebobas an arsebobis sakiTxis dadgenas Seexeba. mo-mavalSi departamenti iwyebs ucxoel spe-cialistebTan erTobliv muSaobas vul-kanebis monitoringis Taobaze. `mogexse-nebaT, arsebobs aseTi statistika, rom vulkani SeiZleba arsebobdes 7_10 aTasi weli da is ukve aRar amoifrqveva, magram yazbegSi da sxvagan Cven ar gaqvs aseTi vulkanebi, romelic amdeni xnis manZilze arseboben, amitom aseTi vulkanebis moni-toringi aucilebelia~, _ Tqva man.

eleqtruli da eleqtronuli inJi-neriis departamentis xelmZRvanelma, srulma profesorma roman jobavam aR-niSna, rom departamenti axali Seqmnilia da imdeni kvlevebi, ramdenic sxva depar-tamentebs hqondaT warmodgenili am de-partamentSi jer ar Seqmnila, Tumca mu-Saoben ucxoel mecnierebTan erTad da momavalSi erToblivi muSaobis Sedegebi ukeT gamoCndeba.

biologiis departamentis xelmZR-vanelma, srulma profesorma diana Zi-Zigurma Semajamebel moxsenebaSi xazi gausva biologiis departamentis mier 2012 wels gaweul muSaobas da aRniSna, rom amgvari konferenciis gamarTva mi-sasalmebelia, radganac amiT univer-sitetis samecniero sazogadoebas sa-Sualeba eZleva, daakvirdes kolegebis sakvlev Tematikas da SesaZloa safuZve-li Caeyaros interdisciplinarul kvle-vebsac. `Cven adrec gvqonda weliwadSi erTxel samecniero seminarebi, romel-zec vecnobodiT erTmaneTis muSaobas, magram aseTi Semajamebeli konferencia Zalian mniSvnelovania. momavalSi ukve SesaZlebelia moviwvioT kolegebi sxva-dasxva institutebidan da samecniero-kvleviTi dawesebulebebidan. Zalian mniSvnelovani iyo doqtorantebis mos-mena seqciur muSaobaSi. biologiis de-partaments bevri doqtoranti hyavs da am seqciebze maTma nawilma ukve TiTqmis dasrulebuli Tema warmoadgina, zog-mac – gegmis saxiT gvaCvena, ra etapzea misi sadoqtoro naSromi. maT miecaT sa-Sualeba _ Tavi warmoeCinaT da gamoc-dileba SeeZinaT. mimaCnia, rom Cvens departamentSi maRali donis samecnie-ro moxsenebebi warmoadgines. vfiqrob, Tuki dRevandel realobaSi imas vaxer-xebT, rom mwiri dafinansebis pirobebSi am donis kvlevebi keTdeba, gvaqvs amdeni samecniero granti da impaqt-faqtorian JurnalebSi gamoqveynebuli statiebi, es niSnavs, rom gavarTviT Tavi biologiis, rogorc mecnierebis ganviTarebis pro-cess Cvens qveyanaSi~, _ aRniSna man.

Sefasebebi

aleqsandre Sengelaia, kondensi-rebuli garemos fizikis mimarTulebis sruli profesori, Tsu-is akademiuri sabWos wevri:

_ kmayofili var imiT, rac am dReebSi movismine. sakmaod STambeWdavi moxse-nebebi iyo da kidev erTxel vrwmunde-bi, rom Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti saqarTvelos mecnierebis avangardSia. amas adastu-rebs, rogorc moxsenebebis done, aseve, grantebis da saerTaSoriso JurnalebSi gamoqveynebuli statiebis raodenoba. uaRresad saintereso plenaruli moxse-neba hqonda srul profesor nana SaTaS-vils, romelic mniSvnelovan problemas astrofizikaSi _ didmasStabian obie-qtebs Seexeboda. aseve saintereso iyo asistent-profesoris Tamar WeliZis Teoriuli naSromi. man axsna notrdamis universitetSi miRebuli eqsperimentu-li Sedegebi, romelic gamoqveynda na-noteqnologiebis kuTxiT erTerT pre-stiJul da maRalreitingul JurnalSi. amgvari konferenciis gamarTva Zalian kargi iniciativaa da mimaCnia, rom moma-valSi is tradiciad unda iqces.

beJan WankvetaZe, fizikuri da analizuri qimiis mimarTulebis sruli profesori:

_ es didi wamowyebaa da Tu dros gadaurCa da gagrZelda, universitetis da fakultetis dRevandeli administra-ciisTvis esec sakmarisi iqneba, rom uni-versitetis ganviTarebaSi didi roli Seasrula.

rac Seexeba zogadad konferencias, mxolod qimiis seqciis muSaobas veswre-bodi da, Cemi azriT, saerTo done misa-Rebia. saubari imaze, rom es aris saerTa-Soriso donis konferencia – cota gada-metebuli iqneboda, magram faqtia, rom iyo kargi moxsenebebic. gansakuTrebiT gamovyofdi doqtorantebs, romelTa ga-mosvlaSi naTlad Canda jgufebs Soris gansxvaveba.

samecniero nawilidan piradad CemT-vis yvelaze dasamaxsovrebeli iyo ba-toni Teimuraz leJavas moxseneba. ase-Ti moxsenebis gakeTeba, advili ar aris, radgan fakulteti sakmaod mraval-ferovania, darbazSi sxvadasxva dargis specialistebi sxedan da es adamianebi rom 35–45 wuTis ganmavlobaSi daainte-reso, moxseneba maTTvisac gasagebi unda iyos. anu, ar unda dakargo oqros zRvari profesiul samecniero moxsenebasa da am moxsenebis sajaro nawils Soris. amisaT-vis sakmarisi ar aris mxolod mecnieris maRali done. amisaTvis saWiroa didaqti-ka da momxseneblis daxvewili stili. Cemi azriT, batoni Teimurazis moxseneba am TvalsazrisiT gamoirCeoda.

rac Seexeba Semajamebel moxsenebebs, vfiqrob, am nawils seriozuli daxvewa sWirdeba. ramdenadac vici, fakultetis dekanis azri iyo, rom unda warmoCenili-yo 2012 wlis ganmavlobaSi departamen-tebis muSaobis statistikuri monaceme-bi. rogorc Cans, zogierTi momxsenebeli Tavs aridebs am sakiTxebze saubars, ma-gram es aucilebelia, radgan weliwadSi erTxel Cveni Sromebi SevajamoT da Cvens kolegebs angariSi CavabaroT. es masala warmodgenili unda iyos diferencire-bulad TiToeuli kaTedris, institutis laboratoriisa Tu sxva struqturuli erTeulisaTvis, raTa calsaxad Candes, Tu rogor arTmevs Tavs ama Tu im stru-qturuli erTeulis personali masze dakisrebul movaleobas. am Tvalsazri-siT, moxsenebebis daxvewa aucilebelia, sxvagvarad konferenciis es nawili, ro-melic, faqtobrivad, saangariSo xasia-Tis unda iyos, Tavis azrs dakargavs.

ramaz boWoriSvili, zust da sabu-nebismetyvelo mecnierebaTa fakulte-tis dekani:

_ mimaCnia, rom konferenciam mizans miaRwia da is iseT doneze Catarda, rasac universiteti Tavis saiubileo dReebSi imsaxurebda. vfiqrob, momaval wels ukve tradiciad qceuli safakulteto samec-niero konferencia kidev ufro did miR-wevebs aCvenebs.

gia dvali `Savixvrelebis fizikisa dakosmologiis~ Sesaxeb

samecniero konferenciis daskvniTi moxseneba waikiTxa ludvig maqsimilia-nis universitetis (germania) profesor-ma, maqs plankis institutis (germania) direqtorma, niu-iorkis universitetis kosmologiisa da nawilakebis fizikis centris profesorma gia dvalma.

moxsenebaSi ̀ Savi xvrelebis fizika da kosmologia~, profesorma dvalma yur-adReba gaamaxvila erTeulTa sistemeb-ze (`RvTiuri sistema~), sadac sinaTlis siCqare da plankis mudmiva erTis tolia. man mokled mimoixila kvanturi meqanikis warmoSobis winapirobebi, `rodesac kla-sikurma fizikam kbili moitexa atomSi mimdinare procesebis axsnisas~.

profesorma dvalma kiTxva dasva da Tavadve gasca pasuxi, Tu ratom airCia leqciis Temad Savi xvrelebis fizika. kerZod, man aRniSna, rom SesaZloa gan-meordes XX saukunis dasawyisSi arsebu-

li situacia da Savi xvrelebis fizikis Sesaxeb raRac fundamentalurad axali gavigoT. man axsna, rom Savi xvrelebi warmoadgenen Zlierad gravitirebad obieqtebs, saidanac sinaTlis sxivsac ki ar SeuZlia gamoRweva.

giorgi dvalma isaubra SvarcSildis radiusis Sesaxeb da sailustraciod moiyvana magaliTi _ dedamiwis radiusi unda gaxdes daaxloebiT erTi santime-tri da igi Sav xvrelad gadaiqceva, anu es misi SvarcSildis radiusia.

Savi xvrelebis fizika saidumloe-biTaa moculi, rac imas niSnavs, rom eWv-gareSe viciT am obieqtis Tvisebebi, ma-gram ar gagvaCnia maTi fundamentaluri axsna. magaliTad, Sav xvrelebs ar gaaC-niaT mexsiereba maTi warmoSobis Sesaxeb. `Cven SegviZlia Savi xvreli gavakeToT kompiuteridan, `vefxistyaosnidan~ an sxva obieqtidan da yvela am Sav xvrels erTi da igive forma da maxasiaTeblebi eqneba. Zalian Znelia es fizikosma `gada-xarSos~, radgan Savi xvreli Tavis TavSi raRac informacias ikavebs, romelsac Tqven veRarasodes veRar amoikiTxavT.

kvantur-meqanikurad Sav xvrelebs ramdenime Tviseba gaaCnia. pirveli esaa houkingis gamosxiveba, romelmac aCvena, rom kvantur-meqanikurad Savi xvrelebi asxiveben da am gamosxivebis speqtri zu-stad Termulia. rac niSnavs, rom masSi veranair informacias ver CavwerT, anu, Tqven ver gaigebT, es Termuli speqtri visgan miviReT _ mezoblisgan Tu sxva galaqtikisgan. am faqtis dadgenam didi Soki gamoiwvia samecniero sazogadoe-baSi, radgan houkingma aqedan gaakeTa Semdegi daskvna: Sav xvrelebs gaaCni-aT informaciis paradoqsi. klasikuri TvalsazrisiT, Savi xvreli es aris ise-Ti yuTi, romlis gaxsna SeuZlebelia. TavisTavad es aris ucnauri faqti, ma-gram ara _ paradoqsi, radganac vici, rom yuTSi Cavde informacia, romelsac ver vxsni, magram vici, rom informacia iq inaxeba. paradoqsi isaa, rom kvantur-meqanikurad yuTi mTlianad orTqldeba _ ese igi, raRac drois Semdeg Cem mier Cadebuli (nebismieri) informacia ukva-lod qreba~, _ ganacxada gia dvalma da Semdeg axsna _ `ras niSnavs informaciis dakargva? Cveulebriv, SesaZlebelia buxarSi damwvari `vefxistyaosnidan~ aRdges is, rac daiwva. es teqnikuri pro-blemaa, magram, principSi, SesaZlebelia. ratom? imitom, rom buxridan gamosuli gamosxivebis speqtri ar aris zustad Termuli da speqtris Termulobidan ga-daxraSi Cawerilia is informacia, rome-lic `vefxistyaosanSi~ ido. Savi xvreli ki swored imitom aris paradoqsuli, rom gansxvaveba ar arsebobs – risgan gaa-keTeT Tqven igi _ kompiuterisgan Tu `vefxistyaosnisgan~, rac unda Caagdo masSi, erTnairad gaqreba. es aris Zalian didi saidumloebiT moculi fenomeni da ukve daaxloebiT 40 welia, rac cnobilia rogorc informaciuli paradoqsi~, _ ganacxada man.

meore umniSvnelovanesi kvantur-meqanikuri Sedegi aris e.w. bekenSteinis entropiis arseboba. es meore misteriaa imitom, rom Cven viciT am entropiis ar-

seboba, magram saidan modis is, warmod-gena ar gvaqvs. `es moxseneba iqneba imis gaSifrva, Tu ratom arsebobs sinamdvi-leSi informaciis paradoqsi da ra aris substancia, romelic Sav xvrels qmnis. am dargSi moRvawe fizikosTa umeteso-ba, maT Soris mec, veTanxmebiT imas, rom araviTari informaciis paradoqsi ar ar-sebobs. sakiTxi isaa, Tu rogor vxsniT in-formaciis paradoqss. aq or variantTan gvaqvs saqme: an logikuri jaWvia araswo-rad agebuli, an raRac daSveba, rom rac Cans _ swori unda iyos, arasworia~, _ ganacxada profesorma dvalma.

houkingis daSveba iyo is, rom Ter-mulobidan gadaxra eqsponencialurad daTrgunuli unda iyos. es daSveba lo-gikurad JRers. ratom? imitom, rom didi makroskopuli obieqtebi iqcevian, rogorc klasikuri obieqtebi. es daS-veba yvelam miiRo _ rogor SeiZleba, rom uzarmazari klasikuri obieqtisT-vis kvanturi Sesworebebi mniSvnelovani iyos. Cveni Teoriis Tanaxmad, paradoqsi imitom warmoiqmneba, rom es kvanturi Sesworebebi ar aris mcire da makrosko-puli obieqtebisTvis rigiT erTis to-lia, anu, faqtobrivad gamodis, rom Savi xvreli ar aRiwereba klasikuri fizikiT da `misTvis kvanturi meqanika asprocen-tianad mniSvnelovani da am paradoqsis mTavari axsnis kvanZia~.

moxsenebis darCenil nawilSi profe-sorma gia dvalma axsna, Tu rogor SeiZ-leba arsebobdes makroskopuli obieqte-bi, romelTaTvisac kvanturi meqanika ase mniSvnelovania. amisTvis man gaixsena la-plasis pirveli idea Savi xvrelis Sesaxeb da mimoixila igi. am fonze profesorma dvalma axsna, Tu ras niSnavs klasiku-ri veli, romlis Tanaxmadac klasikuri gravitaciuli veli aris erToblioba gravitaciis gadamtani uamravi nawilaki-sa, romelTac Cven gravitonebs veZaxiT. kerZod, dedamiwis gravitaciul velSi 1066 gravitonia. es ricxvi imdenad didia, rom gravitaciuli veli uwyveti gveCve-neba.

gia dvalma aseve isaubra plankis si-grZis mniSvnelobaze, romelic 10-33 santi-metria _ plankis sigrZeze patara manZi-lebze laparaks fizikurad azri ar aqvs.

moxsenebis Semdgom nawilSi gia dval-ma aRniSna, rom Savi xvreli aris konglo-merati, romelic iqmneba nawilakebisa-gan, romelTac aqvT maqsimaluri okupa-ciis ricxvi _ anu mocemul yuTSi vdebT nawilakebis maqsimalur raodenobas. sinamdvileSi Savi xvreli makroskopuli obieqtia, romelic dgas fazuri gadasv-lis wkipze, romlisTvisac kvanturi me-qanika umniSvnelovanesia da es midgoma avtomaturad xsnis zemoT aRniSnul pa-radoqsebs.

da bolos, momxsenebelma isaubra im ukanasknel miRwevebze, romelic man Tavis doqtorantebTan erTad miiRo da saTanado entropiis grafikebic aCvena. man aRniSna, rom Sav xvrelze ufro meti informaciis Semnaxavi da gadamamuSave-beli ar arsebobs.

moxsenebis dasasruls gia dvalma darbazis mravalricxovan SekiTxvebs upasuxa.

zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetze

`konferenciiT sajaros vxdiT Cveni samecniero moRvaweobis speqtrs da Rirebulebas”

mesame gverdidan

Page 5: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

SurTxia beroSvili

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetSi 22 ianvars ingliseli poetis lord baironis 225 wli-sTavisadmi miZRvnili saiubileo saRamo gansakuTrebulad aRiniSna.

sazeimo RonisZiebas didi britaneTis, saberZneTis, italiis elCebi da diplo-matebi daeswrnen. saRamos oficialuri na-wili Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaS-vilma gaxsna, romelmac ingliseli poetis Semoqmedebaze isaubra, madloba gadauxada mowveul stumrebs da saqarTveloSi `bai-ronis sazogadoebis~ prezidents, baironis skolis damaarsebels, Tsu-is profesors inesa merabiSvils saqarTveloSi baironis codnis ganviTarebisa da misi Semoqmedebis popularizaciisTvis.

RonisZieba gaixsna Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis tele- kino xe-lovnebis mimarTulebis pedagogis, reJiso-ris nino gelovanisa da amave fakultetis studentis iza TiTberiZis filmiT (xelmZ-Rvaneli merab kokoCaSvili) _ `inesa me-rabiSvili, rogorc baironis mkvlevari~,

aseve gaimarTa lord baironis orenovani lingvisturi krebulis prezentacia, rome-lic inglisuridan Targmna da komentarebi daurTo inesa merabiSvilma. krebulSi Se-sulia mTargmnelis kvleva `baironi da sa-qarTvelo~.

`msoflio moqalaqe~ da Tavisufle-bisTvis mebrZoli poeti, romelmac 36 wlis sicocxlis manZilze asakSi mravali qveyana moinaxula. igi TavganwirviT ibrZoda ita-liis, saberZneTis damoukideblobisTvis da Tavisuflebis ideas qadagebda.

saqarTveloSi mogzaurobazec ocne-bobda. `minda vewvio silamazis mSobliur mxares, sad kavkasions kldiT Semosils, pirquSs, mrisxanes, gvirgvinad adgas dide-buli, TeTri myinvari~, _ werda jer kidev 21 wlis baironi.

baironi STagonebis wyaro gaxldaT qarTveli romantikosebisTvis, romelTa saSualebiT gaicno igi qarTulma sazoga-doebam, misi poeziiT aRfrTovanebulebi iyvnen aleqsandre WavWavaZe, grigol orbe-liani, ilia da akaki, misi leqsebi jer kidev im periodSi iTargmna da Seiyvara qarTvel-ma mkiTxvelma, Tumca, imdroindeli Targ-manebs Cvenamde ar mouRwevia. misi poeziiT daintereseba arc XX saukunis mwerlebSi ganelebula da udavod, didi gavlena moax-dina qarTveli mwerlebis Semoqmedebaze, maT Soris galaktionze. baironis Semoqme-debisadmi interesi dResac Zlieria, rasac Tavisi obieqturi mizezi aqvs.

`misi poezia ise Zlier albaT aravis esalbuneba, rogorc Tavisuflebismoyvare qarTvelis suls, amitomac SegviZlia vTqvaT, rom dRes am darbazSi `qarTveli baironi~

nato obolaZe

Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikuri mecnierebaTa fa-kultetis dekanis 2012 wlis 21 dekembers ga-marTuli arCevnebis SedegebTan da saarCev-no procedurebis sakiTxebTan dakavSirebiT dekanobis orma kandidatma sasamarTloSi sarCeli Seitana _ andro barnovma, romel-mac akademiuri sabWos 2012 wlis 17 dekembris gadawyvetilebis oqmi gaasaCivra, ris mixed-viTac igi dekanis arCevnebSi kandidatad ver daregistrirda da rezo jorbenaZem, romelmac socialur da politikur mec-nierebaTa fakultetze dekanis arCevnebSi monawileTagan xmaTa umravlesoba miiRo da romelic fakultetis sabWom arCeulad CaT-vala. arCevnebis gamarTvis miuxedavad, rezo jorbenaZis kandidaturis damtkicebaze Tsu-is reqtorma uari ganacxada.

andro barnovma, romelsac dekanis mo-valeobas asrulebda da vada 16 Tebervals ewureboda, sasamarTlodan sarCeli mimdi-nare wlis 17 ianvars gamoitana da saqarT-velos prezidentis gadawyvetilebis Tanax-mad Sida qarTlis gubernatorad dainiSna, ris Semdegac Tsu-is socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultetis dekanis movaleobis Semsruleblis Tanamdeboba datova.

21 ianvars Tsu-is reqtorma aleqsand-re kvitaSvilma dekanis movaleobis axali Semsrulebeli Tsu-is asocirebuli pro-fesori da saqarTvelos sagareo saqmeTa ministris yofili moadgile sergi kapanaZe daniSna.

aRniSnuli movlenebis paralelurad rezo jorbenaZem sasamarTloSi sarCeli kidev erTi Seitana, ris mixedviTac igi iTxovs, rom Tsu-is administraciis mxri-dan socialur da politikur mecniereba-Ta fakultetis dekanis TanamdebobasTan da axal arCevnebTan mimarTebaSi Semdgomi qmedebebi ar ganxorcieldes iqamde, sanam sasamarTlo ar miiRebs gadawyvetilebas. miiRebs Tu ara rezo jorbenaZis meore sar-Cels sasamarTlo gansaxilvelad da mosa-marTle gadascems Tu ara saapelacio sasa-marTlos saqmes, uaxloes dReebSi gaxdeba cnobili.

Tu konkretulad ram gamoiwvia Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fa-kultetis dekanis postTan dakavSirebiT Y21 dekembris arCevnebSi xmaTa umravlesobiT arCeul kandidatsa da Tsu-is administra-cias Soris dava, mxareebi gansxvavebulad xsnian. gasuli wlis 30 noembers socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis sabWom miiRo dadgenileba, romlis mixedviT, dekani damswreTa umravlesobiT airCeva, Zveli wesiT ki dekani siiTi um-ravlesobiT airCeoda, romelic, rogorc aRmoCnda, Zaladakarguli dRemde ar aris. Tsu-is iuridiuli departamentis warmo-madgenlis vasil baramiZis ganmartebiT, `reqtoris brZanebaSi revaz jorbenaZis fakultetis dekanis Tanamdebobaze damt-kicebaze motivirebuli uaria naTqvami. fakultetis dekanis arCevnebi regulir-deba Sida safakulteto samarTlebrivi aqtiT: 1) fakultetis debuleba, romlis me-7 muxlis `b~ qvepunqtis Tanaxmad fakul-tetis sabWo _ `Tavisufali da Tanaswori

arCevnebis safuZvelze, faruli kenWisy-riT, siiTi Semadgenlobis umravlesobiT irCevs fakultetis dekans~, rac socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis sabWos wevrTa odenobidan gamomdinare (35 wevri), mocemul SemTxvevaSi Seadgens 18 xmas; 2) `socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis dekanis arCevis wesi~, romlis mixedviTac arCevnebze damswre wevrTa raodenoba unda iyos sabWos wevre-bis saerTo raodenobis naxevarze meti, xolo gamarjvebulad CaiTvleba is kandi-dati, romelic sxva kandidatebze met xmas daagrovebs. aRniSnuli wesi ar akonkretebs dekanobis kandidatisTvis arCevnebSi gasa-marjveblad saWiro xmebis raodenobas.

zemoT aRniSnuli samarTlebrivi aqte-bi adgenen dekanobis kandidatis arCevis gansxvavebul wesebs. Sesabamisad igi yve-la SemTxvevaSi gamoiwvevs dainteresebul mxareebSi arasamarTlianobis gancdas da nebismieri gadawyvetilebis miRebis Sem-TxvevaSi mxareTa mier proceduris gasa-Civrebas. aqedan gamomdinare prioritetad ganisazRvra arsebuli samarTlebrivi ba-zis mowesrigeba da yoveli Semdgomi pro-cedurebis mis mixedviT warmoeba~.

rezo jorbenaZe miiCnevs, rom reqtoris mier misi kandidaturis daniSvnaze uaris TqmiTa da dekanis movaleobis Semsrule-blis daniSvnis gadawyvetilebiT misi uf-lebebi dairRva.

`rodesac universiteti iRebs arako-merciuli iuridiuli piris statuss, bu-nebrivia, iRebs axal wesdebas, sxva qvemde-bare aqtebi moqmedebs, magram axlad miRe-buli wesdeba aregulirebs sxva qvemdebare aqtebs, cvlis sxvadasxva maregulirebel qvemdebare punqtebsac. reqtoris azriT, Cemi ardaniSvna sadavo gaxda imis gamo, rom fakultets sajaro samarTlis iuridiuli piris wesiT unda Caetarebina arCevnebi. aseT SemTxvevaSi reqtors TviTonve unda daeniSna arCevnebi da masSi mTeli fakulte-tis akademiur personals unda mieRo mona-wileoba da ara mxolod fakultetis sabWos. moxda ise, rom reqtorma akademiuri sabWos dadgenilebiT (#97/2012) gansazRvra _ ar-Cevnebis Catareba fakultets davaleboda. rodesac dekanis arCevnebis TariRi dainiS-na, raTa ar momxdariyo samarTlebrivi gau-

gebroba, andro barnovma iuristTan erTad SeimuSava socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis dekanis arCevis wesi. mis ganxilvaSi fakultetis sabWo iRebda monawileobas da igi 30 noembers damtkicda. axla aRmoCnda, rom Turme sajaro samarT-lis iuridiuli piris wesebiT unda gvemoq-meda. Zalian bevrma iuristma sasacilodac ki monaTla es argumenti. 18 ianvris gazeT `rezonansSi~ gamovaqveyne statia, sadac aRvniSne, rom Tsu-is socialur da politi-kuri mecnierebaTa fakulteti garkveuli TavSesafari da Semdeg tramplini xdeba im adamianebisTvis, romlebsac Semdeg saxelm-wifo struqturebSi awinaureben. sagareo saqmeTa ministris yofil moadgiles ki de-kanis movaleobis Semsruleblad niSnaven. sergi kapanaZis sawinaaRmdego araferi ma-qvs, magram faqti faqtad rCeba. aseTi Sem-Txvevebi universitetSi ar unda xdebodes. gavagrZeleb sasamarTlos gziT brZolas, radgan mimaCnia, rom es aris civiluri me-Todi. Cemi qmedebebi ar aris ideafiqsi, rom gavxde dekani, es aris brZola arasamarT-lianobis winaaRmdeg~, _ ganacxada rezo jorbenaZem.

akademiuri sabWos wevris zurab daviTaS-vilis gancxadebiT, reqtoris gadawyvetile-bas araviTari piradi an partiuli motivi ar aqvs da dekanis postTan dakavSirebiT ganvi-Tarebuli movlenebis mizezad dekanis arCe-vis wesis samarTlebriv mouwesrigeblobas asaxelebs. misi informaciiT, am etapze aka-demiuri sabWos gegmebSi socialur da po-litikur mecnierebaTa fakultetis dekanis arCevnebis daniSvnis sakiTxi ar Sedis. aRniS-nuli Tema mimdinare wlis 8 ianvars CaniSnu-li akademiuri sabWos sxdomis dRis wesrigSi Sedioda, Tumca misi ganxilva sasamarTlo procesebis dasrulebamde gadaido.

`pirovnulad rezo jorbenaZis sa-winaaRmdego aravis araferi aqvs, Zalian kargi da dadebiTi pirovnebaa. aq moxda gau-gebroba, fakultetis mier miRebuli debu-leba SeusabamobaSi aRmoCnda Zvel wesde-basTan, romelsac Zala dakarguli ar aqvs. orive mxares Tavisi simarTle aqvs, magram CvenTvis meore momenti ufro mniSvnelova-ni iyo. dekanis arCevnebze safakulteto sabWos wevrebis umravlesobam monawileoba ar miiRo da es ukve TavisTavad arajansa-Ri mdgomareobaa. vfiqrob, erTgvarad maT boikoti gamoucxades arCevnebs, radgan akademiurma sabWom andro barnovis kandi-datura dekanobis kandidatad ar daamt-kica. CaTvales, rom maT arCevanis ufleba SeezRudaT da, Sedegad, sabWos 27 wevridan arCevnebze mxolod 11 mivida. kvorumis Se-kreba studentebis xarjze moxda. Tsu-is akademiuri sabWo maqsimum 2 kviris vadaSi daamtkicebs wesdebas, romelic dekanis ar-Cevis wess daaregulirebs~, _ gviTxra aka-demiuri sabWos wevrma zurab daviTaSvilma.

sergi kapanaZe socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanis mova-leobis Semsruleblad 6 Tvis vadiT dainiS-na. es aris maqsimaluri dro, romlis ganmav-lobaSic sasamarTlos gziT unda gairkves _ iTvleba Tu ara rezo jorbenaZe kano-nierad arCeul dekanad Tu aucilebelia fakultetze xelaxali arCevnebis Catareba.

socialur da politikur mecniere-baTa fakultetze arsebuli viTarebis

Sefaseba da samomavlo gegmebze saubari vTxoveT amave fakultetis dekanis mo-valeobis Semsrulebels sergi kapanaZes.

`socialur da politikur mecniere-baTa fakultetis dekanis movaleobis Semsruleblis Tanamdeboba reqtor-ma SemomTavaza da bevri fiqris Semdeg daveTanxme. vecdebi, rom fakultetze viTareba davareguliro da Tavad ar ga-vxde dapirispirebis kidev ufro gamwva-vebis mizezi. amJamad saqme sasamarTlo-Sia, romelsac jer-jerobiT ar miuRia gadawyvetileba. sasamarTloze bevri ramaa damokidebuli. Tuki dekanis axali arCevnebi dainiSneba, monawileobis mi-Rebas vgegmav. im SemTxvevaSi, Tu arCev-nebSi gavimarjveb, garkveul cvlilebebs ganvaxorcieleb. upirveles amocanad mimaCnia decentralizacia fakultetis doneze. unda Seiqmnas departamentebi da, kidev, rac mTavaria, profesura unda wyvetdes Zalian bevr sakiTxs, dekani da fakultetis administracia ki am ga-dawyvetilebebis aRsrulebas xels unda uwyobdes. bunebrivia, fakultetze unda moqmedebdes gamarTuli menejmenti. de-kanis funqcia, pirel rigSi, am procese-bis marTvaSi monawileobis miReba unda iyos da, Tu saWiroeba moiTxovs, fakul-tetis departamentebs Soris mediato-ris funqciac SeuZlia SeiTavsos. meore mniSvnelovani cvlileba, romlis gan-xorcielebac aucileblad mimaCnia, stu-dentebisTvis biurokratiuli winaRobe-bis moxsnaa. saqarTveloSi Zalian bevri servisi gadavida, martivad rom vTqvaT, `iusticiis saxlis modelze~. daaxloe-biT aseTi ramis gakeTeba aqac SeiZleba, magram es unda moxdes profesuris, stu-dentebis da administraciis interesebis gaTvaliswinebiT. vfiqrob, rom SevZleb fakultetze viTareba gavaumjobeso, radgan aq muSaobis sakmaod didi gamo-cileba maqvs da arsebuli problemebis Sesaxebac informacias vflob,~ _ acxa-debs socialur da politikur mecnie-rebaTa fakultetis dekanis movaleobis Semsrulebeli sergi kapanaZe.

socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze

faqti, motivi, reaqcia

rezo jorbenaZe

baironi saqarTveloSi `dabrunda~

sergi kapanaZe

me-10 gverdze

Page 6: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6leidenis universitetSi

maia toraZe

Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis zust da sabunebismety-velo mecni erebaTa fakultetis qimiis mimarTulebis mecnierTa jgufma, profeso re bis SoTa sam-sonias, ioseb CikvaiZis da marina trapaiZis, aseve, Tsu-is or ga nuli qimiis institutis ufrosi mec-nier-TanamSromlebis nana Cikvai-Zis (TargamaZe), dali yajriSvilis da daviT zurabiSvilis Semadgen-lobiT, saqarTvelos mecniereba-Ta erovnuli akademiis erTerTi yvelaze prestiJuli jil do _ petre meliqiSvilis akademiuri saxelobiTi premia miiRo.

premia gaica 2012 wlis oqtom-berSi da igi laureatebs mieniWaT naSrom Ta ciklisTvis „azotSem-cveli potenciuri biologiuri aqtiurobis mqone aromatuli he-terocikluri sistemebi: sinTezi, Tvisebebi, skrinin gi“, romelSic Sevida 2007-2011 wlebSi Tsu-is organuli qimiis mimar Tu le baze da organuli qimiis institutSi Catarebuli gamokvlevebi.

sakonkursod wardgenili yve-la gamokvleva gaerTianebuli iyo erTi samecniero ideis garSe-

mo, idea ki eyrdnoboda bunebaSi indolSemcveli naerTebis uni-kalur rols, saxeldobr, cocxal organizmSi ionizaciis unaris ar qonas, rac ganapirobebs misi war-moebulebis farTo gamoyenebas samedicino miznebisTvis.

naSromTa ciklis ZiriTadi nawili eZRvneba am jgufis mier adre Seqmnili aromatuli hete-rocikluri sistemebis axali na-warmebis sinTezs. pub li ka ciebSi gaanalizebulia am naerTebis sin-Tezis axali meTodebi, ram de nime cno bili meTodis gaumjobeseba da maTi optimizacia. samecniero kvlevebSi, sinTezis tradiciul meTodebTan erTad, gamoyenebu-lia ultrab geriTi aqtivaciis meTodic. sinTezirebul nivTie-rebaTa struqtura dadgenilia infrawiTeli, ultraiisferi da birTvul-magnituri rezo nan suli speqtroskopiiT da maRali garCe-vadobis masspeqtrometriiT.

naSromebs kidev ufro met Rirebulebas sZens is faqti, rom maTSi war mo dgenilia araerTi say-uradRebo samecniero monacemi, romlebic mniSv nelovania rogorc fundamenturi, aseve, praqtikuli xasiaTis aqtualu ri problemebis gadaWris TvalsazrisiT.

sakonkurso 5-wlian periodSi mecnierTa jgufis mier warmodge-nili 34 samecniero publikaciis didi nawili dabeWdilia saerTa-Soriso impaqtfaqtorian Jurna-lebsa da avtoritetul gamo-cemebSi, nawili _ respublikur Jur na lebSi. aRsaniSnavia gamom-cemloba „lambertis“ mier germa-nul enaze da beW dili T. doroSen-kos samagistro naSromi, romelic profesor SoTa samsoniasa da profesor ioseb CikvaiZis xelmZ-RvanelobiT Seiqmna.

ioseb CikvaiZe, Tsu-is asocirebuli profesori:

_ sakonkursod warmod ge nil naSromebSi Sesulia gamokvleve-bi, romlebic Tsu-is zust da sa-bu ne bismetyvelo mecnierebaTa fakultetis organuli qimiis mimarTulebis laboratoriebSia Sesrulebuli. maT Sorisaa ro-gorc fundamenturi, aseve, pra-qtikuli xasiaTis gamokvlevebi. gansakuTrebiT minda aRvniSno Catarebuli qimiuri gardaqmne-bis Taviseburebebis dadgena da savaraudo meqanizmebis axlebu-ri interpretacia. rac Seexeba gamoye ne biT mimarTu le bas, es ga-

mokvlevebi mniSvnelovania axali fotoq ro muli da hologra fiu-li masalebis SeqmnisaTvis. garda amisa, sinTezirebul naer Tebs So-ris ga mov lenilia antivirusuli, antimikrobuli, antikan ce ro ge-nuli aqtiu ro bis mqone nivTie-rebebi, rac aseve mniSvnelovania axali Taobis samkurnalo prepa-ratebis SeqmnisTvis.

SoTa samsonia, Tsu-is profesori, saqarTvelos

mecnierebaTa erov nu li akademiiswevr-korespondenti:

_ saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis petre meli-qiSvilis saxelobiTi akademiuri premia erTerTi yve laze presti-Julia im premiebs Soris, rom-lebsac mecnierebaTa erov nuli akademia gascems. es premia CemTvis ormagad sasixaruloa, radganac Tavis droze viyavi meliqiSvilis saxelobis stipendiati da Tbi-lisis saxelmwifo universitetis petre meliqiSvilis saxelobis premiis mflo beli. es ukve mesame premiaa, romelic am marTlac didi mecnieris saxels ukavSirdeba da romelic Cveni mimarTulebis mec-nierTa jgufTan erTad momeniWa.

simboluria isic, rom is mimarTu-leba da kaTedra, sadac vmuSaob, misi daarsebulia. me dResac mis magidasTan vzivar da moxaruli var, rom mis saqmes vagrZelebT.

organuli qimiis mimarTule-bisa da organuli qimiis institu-tis TanamSro mlebi dResac aqtiu-rad atareben Tanamedrove donis samecniero ga mo kvle vebs. petre meliqiSvilis akademiuri saxelo-biTi premia ki maTi mo Rva we o bis aRiarebaa da, cxadia, momavali warmatebebisTvis meti stimuli gax de ba.

mecnierTa jgufi petre meliqiSvilis saxelobiTi premiiT dajildovda

_ kaTedris oficialuri, sazeimo gaxsnis ceremonia 2012 wlis 23 marts, niderlandebis samefoSi, leidenis universite-tis uZveles SenobaSi gaimarTa, romelsac Tsu-is reqtori aleq-sandre kvitaSvili, saqarTvelos pirveli ledi sandra-elisabed rulovsi, leidenis universite-tis reqtori pol vanderhaideni, leidenis qalaqis meri da sxvebi daeswrnen. mowveul stumrebs amerikis SeerTebuli Statebi-dan SemovuerTdi, radgan im pe-riodSi dartmuTis kolejSi vi-myofebodi rogorc `Ria sazoga-doebis institutis~ programis farglebSi gamarjvebuli. vin-aidan Tsu-is xelmZRvanelobis gadawyvetilebiT, pirveli sale-qcio kursi me unda wamekiTxa, kaTedris gaxsnis ceremoniaze metad sapasuxismgeblo davaleba damekisra _ sakmaod SezRudul droSi (20 wuTSi) saqarTvelos Sesaxeb prezentacia unda warmo-medgina.

_ rogorc saubarSi axseneT, leidenis universiteti evropis erTerTi uZvelesi saswavle-belia. mogviyeviT, ra gsmeniaT misi daarsebis Sesaxeb?

_ am universitetis daarsebis istoria metad sainteresoa. 1575 wels holandiis mefem qalaqis mcxovreblebs espaneli dampyro-blebis damarcxebisa da gmiruli brZolis sanacvlod jildo Se-sTavaza _ arCevani aseTi iyo: an qalaqis 10 wliT gadasaxadebisgan gaTavisufleba, an universitetis daarseba. mosaxleobam univer-siteti airCia. es, marTlac, go-nivruli nabiji iyo maTi mxridan. mas Semdeg leidenis universiteti erTerT prestiJul saswavleb-lad iqca mTel evropaSi, amitom CemTvis am universitetSi leq-ciebis wakiTxva didi pativi da ga-mowveva iyo.

_ ramdenad didi iyo holan-dieli studentebis mxridan daintereseba qarTuli enis kur-sis mimarT? ra sirTuleebi Seg-xvdaT swavlebis procesSi?

_ daintereseba marTlac di-di iyo. es imiTac iyo ganpirobe-buli, rom saqarTvelos pirveli ledi holandielia da amitom, sxva qveynebisgan gansxvavebiT, maT ufro meti informacia aqvT Cveni qveynis Sesaxeb. kursis mosmenis survilic ufro metma gamoTqva, vidre amerikaSi. am da kidev sxva faqtorebma ganapiroba im sila-busis Secvla, romelic amerikaSi SevimuSave da romlis mixedviTac holandiaSi unda meswavlebina. sabolood, silabusi leidenis universitetis studentebisa da saswavlo gegmebis moTxovne-bis mixedviT Sevadgine. amasTan, holandiaSi kursis msmenelTa Semadgenloba sakmaod gansxvave-buli iyo: 32 studentidan zogi lingvisti, zogi istorikosi, zo-gic samarTalmcodne iyo. iseTi studentebic myavda, romlebic, ubralod, egzotikis moyvarulni iyvnen. qarTuli enis kursi, Cveu-lebriv, kreditebSi eTvlebodaT. aRniSnuli programa leidenis universitetis ruseTis, evraziis, aRmosavleT evropis ganyofileba-Si Sedioda, romelsac profesori iost sxaakeni xelmZRvanelobs.

_ rogor mimdinareobda swavlebis procesi?

_ Cemda gasaocrad, Tavda-pirvelad leqciebis wasakiTxad kviraSi erTi saaTi SemomTavazes. am pirobaze ar davTanxmdi, rad-gan aseT mcire droSi swavleba Sedegis momcemi ar iqneboda da saaTebis damateba moviTxove. bo-los SevTanxmdiT, rom leqciebs kviraSi 2-jer wavikiTxavdi, ra-sac 4 saofise saaTic emateboda, romelTac studentebi asadros acdendnen da xandaxan ufro met

xansac rCebdnen, vidre es saofise saaTebiT iyo gaTvaliswinebuli.

aRsaniSnavia, rom maT Semom-Tavazes jorj hiuitis wigniT meswavlebina qarTuli leidenis universitetSi. me, ra Tqma unda, amaze uari vuTxari, ara imitom, rom jorj hiuiti Tavisi metad arakoreqtuli da zogjer aras-wori politikuri damokidebu-lebiTaa cnobili saqarTvelos mimarT, rasac amave saxelmZRva-neloSic daufaravad avlens, ara-med imitom, rom jorj hiuitis wignSi qarTulis gaumarTavi, mc-dari formebia dialogebsa da sa-varjiSoebSi mocemuli. cxadia, am mcdari formebiT holandielebs qarTuls ver vaswavlidi. maTi survili iyo _ Cems saleqcio kurssa da qarTveli avtoris mier daweril wignTan erTad romelime inglisurenovani cnobili avto-ris wigniT meswavlebina qarTuli. Tavdapirvelad, swored amitom mTxoves hiuitis wigniT swavla, me ki maT hiuitis wignis nacvlad Ci-kagos universitetis profesoris hovard aronsonis wigni “Georgian, A Reading Grammar” SevTavaze. amis garda, ra Tqma unda, viyenebdi qarTveli avtorebis: meri niko-laiSvilisa da nino bagration-da-viTaSvilis wigns Georgian Language (Intensive Course) da Cems saleqcio kurss Tavisi savarjiSoebiT.

saleqcio kursi 1 noembers daiwyo da 13 dekembers dasrul-da. Zalian maRali iyo studentTa aqtivoba. gansakuTrebiT didxans grZeldeboda saofise saaTebi, romelic, marTalia, SezRudulia, magram, rogorc aRvniSne, sakmaod didxans grZeldeboda, radgan Zalian didi iyo iqauri studen-tebis daintereseba qarTuli eni-sadmi.

_ enis safuZvliani swavleb-isTvis ramdenad sakmarisi iyo is periodi, ramden xansac Tqven leidenis universitetSi aswav-lidiT?

_ saleqcio kurss erqva `qar-Tuli 1 – qarTulis damwyebTaT-vis~. am mokle droSi Sevecade, maTTvis sabaziso codna mimeca. pirveli sami leqcia daeTmo an-bans. viyenebdi specialurad in-glisurenovani studentebisTvis Cem mier momzadebul iakob goge-baSvilis `deda enas~. anbans Tan axlda xmovani failebi da stu-

dents SeeZlo saxlSic moesmina igive masala. sirTules warmoad-genda, rogorc ukve aRvniSne, isic, rom Sereuli jgufi iyo _ bakalavrebTan erTad magistran-tebic swavlobdnen da, bunebri-via, magistrantebisTvis gansxva-vebuli, ufro Rrma masalis miwo-deba iyo saWiro. sul 13 leqcia wavikiTxe. es maTTvis gasaRebi iyo qarTuli enis dauflebisaTvis.

studentebi Zalian mondome-bulni iyvnen da bevrma maTganma gamoTqva qarTuli enis swavlis gagrZelebis survili. am mizniT, Sesabamisi programis farglebSi, zogierTi saqarTveloSi Camosv-lasac gegmavs.

_ momavalSi ra mima-rTulebiT gaagrZelebs kaTedra muSaobas leidenis univer-sitetSi?

_ ramdenadac CemTvis cnobi-lia, amjerad leidenis universi-tetSi kaTedraze elodebian kul-turis specialists, SemdgomSi ki _ istoriis specialists. ase rom, am kuTxiT muSaoba grZeldeba da es orive mxares sasikeTod waad-geba.

minda aRvniSno, rom leide-nis universitetSi yofnis dros Cemi specialuri saleqcio kursis garda, profesorma sxaakenma Se-momTavaza rusuli ganyofilebis studentebisaTvis gamekeTebina prezentacia _ `enobrivi situa-cia kavkasiaSi~, ramac didi inte-resi gamoiwvia.

_ rogor migiRoT holan-dielma studentebma?

_ Zalian kargad… Tavdapirve-lad CemTvisac ar iyo advili sxva garemosTan Segueba, maTTvisac ucxo viyavi da rodesac ukve erT-maneTs davuaxlovdiT, swored maSin davSordiT.

sagulisxmoa, rom sazRvarga-reT students aucileblad sa-xeliT unda mimarTo. mec gadav-wyvite, rom maTTan urTierToba meswavla. erTxel studentis sa-xeli SemeSala, man imave saRamos momwera da Tavazianad mimaniSna, rogor unda gamomeTqva misi saxe-li sworad.

dResac yvelas didi siyvaru-liT da siTboTi vixseneb, gansa-kuTrebiT damamaxsovrda sofia, romelmac qarTuli saxelis re-duqcia SesaniSnavad iswavla; ase-ve, emili, iapiani da sxva studen-tebi... Cven erTmaneTTan sakmaod gulRia urTierToba gvqonda. er-Txel emilma `guglidan~amoiwera sityva `saubedurod~, romelic me ar miswavlebia da qarTulad dawera winadadeba _ `saubedu-rod, ar myavs megobari gogona~. me mainc gamixarda, rom man qarTu-lad gamoxata Tavisi gulistki-vili. darwmunebuli var, rom mas aucileblad eyoleba megobari gogona, radgan es didi da msuqani, keTili biWi Zalian kargi adami-ania. Zalian mixaria da meamayeba, rom me da Cemi holandieli stu-dentebi megobrebad davSordiT erTmaneTs.

_ batono ramaz, Tqven aSS-Sic kiTxulobT leqciebs. rogo-ria Tqveni samomavlo gegmebi?

_ amerikaSi `Ria sazogadoe-bis institutis” programiT or-jer ukve viyavi dartmuTis ko-lejSi. programa samwliania. am programiT Cveni universitetis samagistro kursis (ena da kul-tura _ qarTuli enis kultu-rul-anTropologiuri aspeqtebi) Semdgom ganviTarebaze vmuSaob da paralelurad vaswavli qarTuls dartmuTis kolejSi. amJamad me-same, damamTavrebel etapze miwevs amerikaSi gamgzavreba, sadac qar-Tuli kursis swavleba ukve da-gegmilia.

moamzadaSurTxia beroSvilma

ramaz qurdaZem holandielebiqarTul enas aziara

ramaz qurdaZe

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetisa da leidenis universitets Soris saqmian urTierTobas jer kidev ori wlis win Caeyara safuZveli, rodesac am or sawav-lo dawesebulebas Soris memorandumi gaformda. swored maSin gadawyda leidenis universitetSi qarTuli enis, kulturisa da sazogadoebis kaTedris daarseba, sadac qarTveli mecnierebi qar-Tuli enis, kulturisa da istoriis kursebs waikiTxaven. es pativi pirvelad Tsu-is profesor ramaz qurdaZes xvda wilad, romelic saqarTveloSi 55-dRiani mivlinebis Semdeg dabrunda da Tavisi STabeWdilebebi gagviziara.

Page 7: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7samoqalaqo kampania `TaviSUfali~

nato obolaZe

Tsu-is iuridiuli fakulte-tis sainiciativo jgufi Tbili-sis saxelmwifo universitetis samarTlebrivi statusis Secvlis iniciativiT gamodis. erTi wlis win Tsu-s, sajaro samarTlis iuri-diuli piris nacvlad, arakomer-ciuli iuridiuli piris statusi mieniWa. axalgazrdebi miiCneven, rom amis Sedegad umaRlesi saswav-leblis finansuri, administra-ciuli da akademiuri avtonomia dairRva. studentebis iniciativa Tbilisis saxelmwifo universi-tetisTvis isev sajaro samarTlis iuridiuli piris statusis aRdge-nas ukavSirdeba. am mizniT maT ukve wamoiwyes samoqalaqo kampania `TaviSUfali~, romelic levan mi-qelaZis fondis mxardaWeriT mim-dinareobs. kampaniis farglebSi dagegmilia kanonproeqtis _ `um-aRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ sa-qarTvelos kanonSi cvlilebis Se-tanis Taobaze inicireba, romlis wardgenis uflebis mosapovebla-dac amomrCevlis aranakleb 30 000 xelmoweris Segrovebaa saWiro. 17 ianvars saqarTvelos parlamentis saproceduro sakiTxTa da wesebis komitetma sainiciativo jgufi oficialurad daaregistrira da kanonproeqtis mxardamWerTa xe-lmowerebis Sesagroveblad dad-genili formis (furclis) nimuSi gadasca. xelmowerebis Segrovebis

procesi ukve dawyebulia da am droisTvis maTi raodenoba, daax-loebiT, 5 000-s aRwevs.

Tsu-is iuridiuli fakul-tetis sainiciativo jgufma 15 ianvars samoqalaqo kampaniis `TaviSUfali~-s farglebSi Semu-Savebuli kanonproeqtis _ `umaR-lesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarT-velos kanonSi cvlilebis Setanis Sesaxeb~ prezentacia gamarTa. RonisZiebas Tbilisis saxelmwifo universitetis profesor-maswav-leblebi, eqspertebi, studentebi da mTavrobis warmomadgenlebi eswrebodnen.

`universitetis statusis sa-marTlebriv sakiTxebTan dakavSi-rebiT Tsu-is iuridiuli fakul-tetis sainiciativo jgufi, daax-loebiT, ori Tvea muSaobs. Cven gavaanalizeT ra umaRlesi ganaT-lebis Sesaxeb kanoni, universite-tis wesdeba da ase Semdeg, mivediT daskvnamde, rom pirveli da yve-laze seriozuli problema uni-versitetis statuss ukavSirdeba. rodesac universiteti gardaiqmna arakomerciul iuridiul pirad, saxelmwifos mxridan uxeSad dai-rRva misi safinanso-ekonomikuri da administraciuli avtonomia. amas axorcielebs regentTa sabWo, romelic aris saxelmwifo stru-qtura da damatebiTi biurokra-tiuli barieri universitetisaT-vis. regentTa sabWo pirdapiri we-siT niSnavs administraciis xelmZ-Rvanels, amtkicebs universite-

tis biujets, rac Zalian Tvalna-Teli magaliTia imisa, rom swored sabWos mier xdeba universitetis avtonomiis SezRudva. Cven sau-bari gvaqvs Tbilisis saxelmwifo universitetis sajaro samarTlis iuridiul pirad xelaxla Camoya-libebaze. aRniSnuli cvlileba Tsu-s avtomaturad gamoiyvans regentTa sabWos daqvemdebarebi-dan. imedi gvaqvs, rom ganxorcie-lebuli cvlilebebis kvaldakval moxdeba universitetis subsidi-reba sabiujeto saxsrebidan. es SeiZleba 2013 wels ver moxerxdes, radgan biujeti ukve damtkicebu-lia, magram 2014-2015 wlebisTvis samarTlebrivi statusis gaTva-liswinebiT SesaZlebelia, rom mas damatebiTi finansuri sub-sidireba mieces. es iqneba garan-ti imisa, rom universitets aRar mouwevs Tavisi qonebiT vaWroba, rac niSnavs gamarTuli saswavlo da samecniero kvlevebis proce-sis uzrunvelyofas~, _ ganacxada Tsu-is iuridiuli fakultetis studentTa sainiciativo jgufis wevrma Tornike WeiSvilma.

prezentaciaze sainiciativo jgufis wevrebma boloniis pro-cesis fundamentur principebzec gaamaxviles yuradReba. maTi gan-cxadebiT, rodesac regentTa sab-Wos universitetis administra-ciul da ekonomikur sakiTxebSi Carevis uflebamosileba mieniWa, erTerTi fundamenturi principi dairRva.

umaRlesi ganaTlebis refor-mis sakiTxebis mimarTulebiT stu-dentebis aqtivobebi da konkre-tuli qmedebebi prezentaciaze damswre eqspertebma dadebiTad Seafases, Tumca aqve gamoTqves survili, rom maT mier momzadebu-li kanonproeqti gamoqveynebuli da dainteresebuli pirebisaTvis xelmisawvdomi gaxdes. bolo in-formaciiT, iuridiuli fakulte-tis sainiciativo jgufis mier kam-pania `TaviSUfali~-s farglebSi inicirebuli kanonproeqti ukve gamoqveynebulia veb-gverdze _ `sakanonmdeblo macne~.

`piradad Cemi, rogorc erTi eqspertis da erTi adamianis in-teresi iqneboda, rom kargad gavcnobodi am kanonproeqts da ratom? koalicia ,,qarTuli oc-nebis” winasaarCevno programa-Si dafiqsirebuli iyo ramdenime prioritetuli debuleba da maT Soris erTerTi sakiTxi gaxldaT saganmanaTleblo dawesebule-bebis dafuZneba mxolod sajaro samarTlis iuridiuli piris sta-tusiT da regentTa sabWos gauqme-ba. rodesac es dokumenti mzadde-boda, bunebrivia, mas win uZRoda siRrmiseuli analizi. Cven aqve gviweria, rom gaizrdeba univer-sitetis avtonomiis farglebi ro-gorc finansuri, aseve, akademiuri da administraciuli mimarTule-biT. detaluri saubari namdvi-lad saWiroa da me, rogorc erTi eqsperti, mzad var, axalgazrdeb-

Tan viTanamSromlo~, _ ganacxada eqspertma Tamar zaaliSvilma.

levan miqelaZis fondi Tsu-is iuridiuli fakultetis studen-tebis samoqalaqo kampanias _ `Ta-viSUfals~ mxardaWeras ameriku-li donori organizaciidan `ero-vnuli wvlili demokratiisaTvis~ miRebuli grantis farglebSi uwevs. maT specialuri treninge-bis Catarebis Semdeg fondSi Seta-nil saproeqto ganacxadebs Soris Tsu-is iuridiuli fakultetis studentTa sainiciativo jgufis sakanonmdeblo proeqti SearCies, romelic warmodgenil kriteri-umebs _ problemis aqtualobas da logikur dasabuTebas yvelaze metad Seesabameboda. fondis war-momadgenlebi, amave dros, xaz-gasmiT aRniSnaven, rom proeqtis Sinaarsi maTi organizaciis pozi-ciebs ar gamoxatavs da maTi miza-ni axalgazrduli iniciativebis xelSewyoba gaxlavT.

samoqalaqo kampaniis `Tavi-SUfali~ farglebSi kanonproeqtis `umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonSi cvlilebis Setanis Taobaze~ inicirebisTvis saWiro xelmowerebis Segrovebis procesi am droisTvis mxolod Tbi-lisis masStabiT mimdinareobs, Tum-ca ramdenime dReSi kampaniis dawy-eba baTumSi, quTaissa da TelavSic igegmeba. Tsu-is iuridiuli fakul-tetis sainiciativo jgufs 30 000 amomrCevlis xelmoweris Sesagro-veblad 45 dRiani vada aqvs.

studentebi Tsu-s samarTlebrivi statusis Secvlas iTxoven

maia toraZe

_ batono giorgi, mas Sem-deg, rac sakanonmdeblo or-ganos wevri gaxdiT, gaqvT Tu ara saSualeba, iseTive inten-sivobiT SexvdeT studentebs, rogorc manamde xvdebodiT?

_ studentebTan Sexvedrebs, ra Tqma unda, vagrZeleb, Tumca sasurveli intensivobiT es ve-Rar xerxdeba, radgan, rogorc sakanonmdeblo organos wevrs, muSaoba ZiriTadad quTaisSi miwevs. amasTan, parlamenti am etapze Zalian datvirTulia sa-sesio kvireebiT. vvaraudob, rom martidan sakmarisi dro meqne-ba SexvedrebisTvis ara mxolod studentebTan, aramed yvela im dainteresebul jgufTan, rom-lebsac Cven warmovadgenT.

Tumca, miuxedavad datvir-Tuli grafikisa, mainc movaxer-xeT ramdenime Sexvedra studen-turi jgufebis koordinatoreb-Tan da ganvsazRvreT is mimarTu-lebebi, romelTa ganxilvaSic

axalgazrdebi aqtiurad CaerT-vebian.

_ konkretulad ra mima-rTulebebze iyo saubari?

_ visaubreT rogorc ganaT-lebis sferos organizebaze, ase-ve, sazogadoebrivad saintereso sxva sakiTxebzec. me aqtiurad vTanamSromlob ganaTlebis sami-nistrosTan da vxvdebi im adami-anebs, romlebic am sferosTan arian dakavSirebuli. maT Soris, Sexvedra mqonda ganaTlebisa da mecnierebis saxelmwifo komisia-sTan, romelsac cnobili mecnie-ri gia dvali xelmZRvanelobs. mimaCnia, rom am donis intele-qtualebisa da sazogadoebrivad moazrovne adamianebis CarTvas ganaTlebis saxelmwifo politi-kis SemuSavebaSi seriozuli Se-degebi mohyveba. am SexvedrebSi Cveni studentebic monawileoben da momavalSi isini CaerTvebian ara mxolod umaRlesi ganaTle-bis, aramed mecnierebis orga-nizebis da saskolo reformis Sinaarsis ganxilvebSic.

amas garda, sazogadoebam

icis, rom momzadda Sromis sru-lad axali tipis kodeqsi da stu-dentebi am procesSic arian Car-Tulebi.

_ studentTa ra nawili mon-awileobs SexvedrebSi? romeli fakulteti ufro aqtiuria da xom ar arian isini romelime politikuri ideologiis gav-lenis qveS?

_ araviTari politikuri ideologia! eseni arian is stu-dentebi, romlebic am sakiTxebis mogvarebiT zogadad interes-debian. maT Soris arian rogorc Cveni universitetis, aseve, sxva umaRlesi saswavleblebis stu-dentebic.

sxvaTa Soris, sazogadoe-bisTvis aqtualuri probleme-bis ganxilva-gaanalizebaSi Car-Tulni arian is axalgazrdebic, romlebic sazRvargareT iReben ganaTlebas. maT moaxerxes Tvi-Torganizeba, Camovidnen quTa-

isSi, Sexvdnen parlamentis Tavm-jdomares daviT usufaSvils da soflis meurneobis komitetis Tavmjdomares. es axalgazrdebi, ZiriTadad, interesdebian eko-nomikisa da socialuri sferoe-biT da imedi maqvs, Tavis mosaz-rebebs daafiqsireben yvela im sakiTxze, rac Cveni sazogadoe-bis ganviTarebas Seuwyobs xels.

_ studentTa mier xom ar dasmula sakiTxi regentTa sab-Wos Secvlis, gauqmebis an re-formirebis kuTxiT?

_ studentebi amzadeben Ta-vianT koncefcias, Tu rogor warmoudgeniaT am sakiTxebis mogvareba. rac Seexeba regent-Ta sabWos, aseTi sakiTxebi cal-keulad ar ganixileba. zogadad, Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis tipis umaRlesi saswav-leblebis reformirebaze Tavad-ac bevri mifiqria da saministro-Sic aqtiurad midis muSaoba. es ar aris naCqarevad gadasawyveti sakiTxi. amas sWirdeba dafiqreba da gaazrebuli gadawyveta. re-forma, romelic ganxorcielda saqarTveloSi, ZiriTadad eyrd-noboda garegnul da formalur kriteriumebs da Sinaarsi nakle-bad iyo gaTvaliswinebuli. ami-tom mgonia, rom aqcenti unda ga-vakeToT Sinaarsze. magaliTad, aravis dausabuTebia da ganuxi-lavs, ratomaa universiteti ase mowyobili? araviTari argumen-ti ar arsebobs imisa, Tu ratom

unda iyos universitetSi mainc-damainc 6 da ara 20 fakulteti, ratomaa erT fakultetSi gaer-Tianebuli esa Tu is mimarTule-ba da ara sxva da a.S. swored esaa mizezi imisa, rom safakulteto sabWoebze mimdinareobs msje-loba ara samecniero sakiTxebze, aramed imaze, Tu vis ramdeni xe-lfasi aqvs, vin movida sxdomaze da a.S. safakulteto sabWoebi mowyvetili arian Sinaarsobriv msjelobas. Sedegad, swavlebis xarisxi ar umjobesdeba. marTa-lia, arian profesorebi, rome-lic individualurad axerxeben maRali xarisxis codnis gadace-mas da arian studentebic, rom-lebic Tavadac kargad agneben, ra Seiswavlon, magram universi-teti marto es xom ar aris? ase rom iyos, umaRlesi saswavlebe-li saerTod aRar iqneboda saWi-ro. amitom am sakiTxebze dafi-qreba da kargi analizia gasake-Tebeli da uaxloes momavalSi, albaT, es sakiTxic daismeba.

samuSao bevria, studentebic mzad arian saWirboroto sakiT-xebze msjelobisa da ganxilve-bisTvis da imedi maqvs, martidan maTi CarTuloba am procesSi ki-dev ufro intensiuri gaxdeba.

rac Semexeba me, mzad var, ne-bismieri maTi moTxovna da wina-dadeba mivitano parlamentam-de da, rogorc vTqvi, viyo maTi warmomadgeneli sakanonmdeblo organoSi.

saparlamento arCevnebis Sedegad sakanonmdeblo organos wevri gaxda Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesori gia JorJoliani, romelic studentebTan aqtiuri interaqciiT gamoirCeva. igi xSirad marTavs maTTan Sexvedrebs da diskusiebs, romelic sazogadoebrivad saintereso Temebs da sauniversiteto mowyobis sakiTxebs Seexeba.

gvesaubreba batoni gia JorJoliani, romelic studentebs kvlav parlamentTan Suamdgomlobas hpirdeba.

studentebTan Sexvedrebimartidan gagrZeldeba

Page 8: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis maRliv korpusSi 25 dekem-bers gaimarTa saxelmZRvanelos ,,socialuri statistika mraval-ferovani sazogadoebisaTvis“ prezentacia. wigni iTargmna in-glisuridan bolo, me-6 gamocemis (2011 weli) mixedviT da gamoica amerikis SeerTebuli Statebis saelCos wignebis Targmnis pro-gramis farglebSi, aSS-is saelCo-sa da universitetis erToblivi dafinansebiT.

prezentaciaSi monawileoba miiRo universitetis reqtorma aleqsandre kvitaSvilma, ekono-mikisa da biznesis fakultetis dekanma akaki xelaZem, agreTve sxvadasxva universitetisa da sa-xelmwifo uwyebis warmomadgen-lebma. saxelmZRvanelos Targm-nasa da gamocemas xelmZRvane-lobda ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikuri da so-cialuri statistikis kaTedra: sagranto proeqtis xelmZRvaneli da samecniero redaqtori _ sru-li profesori simon gelaSvili, redaqtori _ sruli profesori qeTevan marSava, mTargmnelebi – asocirebuli profesori maia min-doraSvili da doqtoranti gior-gi yufaraZe.

rogorc wignis avtorebi aRniSnaven, ,,statistika Cvens cxovrebaSi mxolod axali am-bebisa da informaciis saxiT ar Semodis da arc mxolod cifre-

bia. am wigniT iswavliT, Tu ro-gor unda amaRldeT statistikis ubralo momxmarebelze maRla da gamoiyenoT igi realuri samyaros SecnobisaTvis. CvenTvis kargad aris cnobili statistikis mniSv-nelobis Sesaxeb amerikul sazoga-doebasa da msoflioSi arsebuli gansxvavebebis analizsa da gacno-bierebaSi. statistika gvexmareba im sakiTxebis siRrmiseul Seswav-laSi, rac Cvens realur cxovrebas gansazRvravs”.

prezentaciaze samecniero redaqtorma, srulma profesorma simon gelaSvilma gamoyo am sa-xelmZRvanelos gamorCeuli maxa-siaTeblebi, kerZod:

1. statistikuri meTodologia integrirebulia sazogadoebisa da socialuri mecnierebis pra-qtikuli interesebis sferoebTan. masSi xazgasmulia statistikuri meTodebis roli socialuri mec-nierebebis ganviTarebaSi. garda amisa, wignSi moyvanilia konkre-tuli magaliTebi aSS-is samTavro-bo angariSebidan, mecnierTa naS-romebidan da sxvadasxva samecnie-ro centrebis kvlevebidan, raTa studentebisTvis cxadi gavxa-doT statistikuri argumentebis mniSvneloba. ,,Cven gvsurs naTlad davanaxoT studentebs, Tu raoden mniSvnelovania socialuri sakiT-xebis Seswavla realur monacemeb-ze dayrdnobiT, statistikuri debulebebisa da meTodebis gamoy-enebiT”.

2. fokusireba mravalferov-nebaze aSS-isa da msoflios mas-StabiT: wignSi gamokveTilia aq-centebi rasobrivi, klasobrivi da genderuli niSnebis arsebiT rolze socialuri trendebis Ca-moyalibebaSi. statistikuri me-Todebi farTodaa gamoyenebuli rogorc aSS-Si, ise sazRvargareT socialur gansxvavebaTa mraval-ferovnebis kvlevis procesSi.

batonma simon gelaSvilma mad-loba gadauxada amerikis SeerTe-buli Statebis saelCos, universi-tetis administracias da stambas, romlebic operatiulad wyvetd-nen aRniSnuli saxelmZRvanelos Targmna-gamocemasTan dakavSire-bul yvela sakiTxs. aqve unda aRi-niSnos saxelmZRvanelos mTargm-nelebis – maia mindoraSvilisa da giorgi yufaraZis maRali profe-sionalizmi, romlebmac didi Sroma gaswies. amis naTeli dadasturebaa,

rom 700-gverdiani wignis Targmna-gamocema rekordul droSi _ sul raRac 4 TveSi ganxorcielda.

rogorc prezentaciaze aRi-niSna, socialuri kvlevis romeli modelic unda avirCioT, tradi-ciuli Tu Tvisebriv analizTan integrirebuli, socialur gansx-vavebebze Tu socialuri qcevis sxva aspeqtebze orientirebuli, aucilebelia imis gaTvaliswineba, rom statistikuri operaciebis ganxorcieleba sabaziso stati-stikuri cnebebisa da meTodebis codnas moiTxovs. am saxelmZRva-nelos daniSnulebaa, rom ukeT ga-vecnoT socialur mecnierebebSi gamoyenebuli aRwerilobiTi da daskvniTi statistikis arsenals. amasTan, ra Tqma unda, adamianur faqtorze bevria damokidebuli statistikuri kvlevebisas. mxo-lod aRniSnulis gacnobierebiT SeiZleba gaxdes statistika sa-

sargeblo iaraRi socialuri mov-lenebis Sesaswavlad.

prezentaciaze gamosvlisas reqtorma aleqsandre kvitaSvil-ma aRniSna, rom Tanamedrove uc-xoenovani saxelmZRvaneloebis Targmna da gamocema didad Seu-wyobs xels Sesabamisi sagnebis ma-Ral doneze swavlebas. ,,universi-tetis xelmZRvaneloba miesalmeba aseT RonisZiebebs da mzad aris _ momavalSic ganaxorcielos mxar-daWera aseT iniciativebze, miT ufro, rom axla universitets ukve gaaCnia uaxlesi teqnikiT aR-Wurvili stamba,” _ aRniSna man.

aRniSnuli saxelmZRvanelos gamoyenebas farTo areali gaaC-nia: meTodologiur sakiTxebTan erTad masSi metad mravalfero-vani da saintereso cifrobrivi monacemebia motanili da gaana-lizebuli aSS-is sxvadasxva ofi-cialuri wyarodan. amdenad, igi gamoadgeba ara mxolod studen-tebs, aramed mkvlevarebs da pra-qtikos specialistebsac.

uCa gogiSvili,ekonomikisa da biznesis

fakultetis sazogadoebasTan

urTierTobebis samsaxuris ufrosi

ivane javaxiSvilis saxe-lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis ekonomikisa da biznesis fakultetis studen-tebisaTvis saganSi „organiza-ciuli qceva da menejmenti“ le-qcia-seminarebs uZRveboda ame-rikeli profesori da mkvleva-ri rojer ritvo. kursi Catarda inglisur enaze da gagrZelda erTi semestris ganmavlobaSi.

26 dekembers Catarda daskv-niTi leqcia, sadac ekonomikisa da biznesis fakultetis dekanma batonma akaki xelaZem da profe-sorma rojer ritvom warCine-

buli studentebi specialuri sertifikatebiT daajildoves.

profesori rojer ritvo saqarTvelos fulbraitis pro-gramis farglebSi stumrobda. aRsaniSnavia, rom am programas afinansebs aSS-is saxelmwifo departamenti, xolo saqarT-veloSi mas axorcielebs aSS-is saelCo.

uCa gogiSvili,ekonomikisa da biznesis

fakultetis sazogadoebasTan

urTierTobebis samsaxuris ufrosi

wignis Taro

`socialuri statistika mravalferovani sazogadoebisaTvis“

amerikeli profesoris rojer ritvos leqcia-seminarebis kursi

Tamar dadiani

gamoCenil iurists, sisxlis samarTlis mecnierebis samaga-liTo mkvlevars, publicists, Rirseul pedagogs da sanimuSo pirovnebas iuridiul mecniere-baTa doqtors oTar gamyreliZes dabadebidan 80 weli Seusrulda. iubilesadmi miZRvnili sazeimo RonisZieba gaimarTa 23 ianvars ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetis saaqto darbazSi. Ronis-Ziebis organizatori iyo TinaTin wereTlis saxelobis saxelmwi-fosa da samarTlis institutis saorganizacio jgufi, romelsac

xelmZRvanelobdnen samarTlis doqtorebi, profesorebi nino gvenetaZe da merab turava. Ronis-Ziebas uZRveboda iuridiul mec-nierebaTa doqtori, profesori mindia ugrexeliZe.

saiubileo RonisZiebaSi mona-wileobdnen saqarTvelos par-lamentis Tavmjdomare daviT usufaSvili, saqarTvelos iu-sticiis ministri Tea wulukiani, saqarTvelos mTavari prokuro-ri arCil kbilaSvili, samarTlis doqtori, profesori lado Wan-turia, saqarTvelos advokatTa asociaciis Tavmjdomare zaza xatiaSvili, qarTul-amerikuli universitetis iuridiuli fa-kultetis dekani profesori zaza

ruxaZe, saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociaciisa da saerTa-Soriso samarTlebrivi organiza-ciebis warmomadgenlebi da stu-dentebi. maT gamoxates madlie-reba im didi RvawlisTvis, rac profesorma oTar gamyreliZem gaswia Cveni qveynis, axalgazrda Taobebis, qarTuli iuridiuli mecnierebis sakeTildReod.

saqarTvelos parlamentis Tavmjdomarem daviT usufaSvil-ma mecnieris did damsaxurebasa da pirovnul xiblze isaubra da aRniSna: `oTar gamyreliZe yo-velTvis iyo gamorCeuli mecnie-ri, pedagogi da moqalaqe, rome-lic sargeblobda studentebis gansakuTrebuli siyvaruliT. gu-liTadad vulocav mas dRevandel iubiles da vusurveb, kidev di-dxans emsaxuros sayvarel saqmes~.

oTar gamyreliZe sisxlis sa-marTlis erTerTi wamyvani spe-cialistia saqarTveloSi, misi araordinaruli da epoqis win-mswrebi Sexedulebebi xSirad iwvevda farTo debatebs, rac sabolood qarTuli iuridiuli azrovnebis progresul ganviTa-rebas uwyobda xels. batoni oTa-ris moRvaweoba aranakleb mniSv-nelovania praqtikuli Tval-sazrisiTac; misi mosazrebebi konkretul sakiTxebze muSaobi-sas xSirad gadamwyvetia samarT-lebrivi sferos warmomadgenel-

TaTvis. batonma oTarma sakuTari mowodeba mxolod studentobis wlebSi aRmoaCina da manamde se-riozulad arc ki ufiqria iuri-stobaze. Tumca, miiRo Tu ara ase-Ti gadawyvetileba, mTeli Tavisi mondomeba, energia da Zalisxmeva Caaqsova am saqmeSi. batoni oTa-ri sakmaod didi xnis ganmavlo-baSi ganagebs saxelmwifosa da samarTlis institutis sisxlis samarTlisa da procesis ganyo-filebas. am institutma, romelic ukve 55 welze metia rac arsebobs, rogorc batonma oTarma aRniS-na, uzarmazari wvlili Seitana qarTuli iuridiuli azrovnebis formirebaSi. igi leqciebs kiTxu-lobda Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi, aseve, Tsu-is soxumis filialSi, xelmZRvanelobda si-sxlis samarTlis seminarebs sa-qarTvelos axalgazrda iurist-Ta asociaciaSi; iyo saqarTvelos advokatTa kolegiis wevri, iyo sakonstitucio komisiis Semad-genlobaSi; sisxlis samarTlis kodeqsis SemmuSavebel komisiaSi. moqmed kodeqss, batoni oTari, „40-wliani muSaobis Sedegs” uwo-debs, radgan am kodeqsis proeqt-Si aisaxa is sakiTxebi, romlebsac saxelmwifosa da samarTlis in-stitutSi misi mTeli arsebobis manZilze amuSavebdnen.

gadauWarbeblad SeiZleba iT-qvas, rom misi saxiT saqarTvelos

erTerTi gamoCenili kanonSemoq-medi da axali Taobis aRmzrdeli hyavs. man profesor TinaTin we-reTlis naSromebze dayrdnobiT win wamoswia qarTuli sisxlis-samarTlebrivi azrovneba. dana-Saulis samniSnovani struqturis safuZvelze SeimuSava sisxlissa-marTlebrivi umarTlobis cneba, romlis saSualebiT aago dana-SaulSi Tanamonawileobis siste-ma. amJamad moqmedma saqarTve-los sisxlis samarTlis kodeqsma oTar gamyreliZis winadadebiT SemoiRo axali specialuri norma da dawesda pasuxismgebloba dana-Saulis provokaciisTvis. profe-sorma oTar gamyreliZem qarTul

gamoCenili mecnieri, Rirseuli pedagogi da sanimuSo pirovneba

me-9 gverdze

Page 9: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9memorandumi

`bakur sulakauris gamomcemlobis~ wignebi universitetis biblioTekas usasyidlod gadaecema

Tamar dadiani

sazogadoebriv-religiurma in-ternet Jurnalma `ambionma~ gamo-kiTxva Caatara wignis moyvarul axal-gazrdebSi, raTa gaerkvia, ZiriTadad ra tipis literaturas aniWebdnen isini upiratesobas. markesze Seyva-rebuli Taobis didma nawilma `bakur sulakauris gamomcemlobis~ wignebi daasaxela.

axalgazrdebis interesis gaT-valiswinebiT, Tsu-sa da Sps „bakur sulakauris gamomcemlobasTan~ ur-TierTTanamSromlobis memorandumi gaformda. memorandumis Tanaxmad, `bakur sulakauris gamomcemlobis~ wignebi usasyidlod gadaecema uni-versitetis biblioTekas. studen-tebs SeeZlebaT samkiTxvelo dar-bazSi gaecnon gamomcemlobis mier warmodgenil rogorc Tanamedrove, aseve, klasikosi mwerlebis Semoqme-debas.

universitetis interesebidan ga-momdinare, Tsu-is studentebisa da personalisTvis moewyoba wignebis gamofena-gayidva specialuri fas-daklebiT. aseve, uzrunvelyofili iqneba am literaturiT Tavisufali sargeblobis principi. biblioTeka organizebas gauwevs axali gamoceme-bis prezentacias. aq ukve gaixsna Taro, sadac warmodgenilia uaxlesi literatura, rasac amieridan yove-li axali wignic daemateba.

Tsu-is SoTa rusTavelis cen-traluri samkiTxvelo darbazis xe-lmZRvanelma xaTuna CugoSvilma aR-niSna, rom universitetis popularul gamomcemlobebTan `damegobreba~ ukve tradiciad iqca. `Sps „bakur sulakauris gamomcemlobas” Zalian moTxovnadi literatura aqvs. igi rogorc `megobari~ gamomcemloba, ise registrirdeba CvenTan da valde-bulebas iRebs _ yoveli axali gamo-cema pirvelad Cven mogvawodos. am

memorandumis farglebSi moxda aseve eleqtronuli wignebis prezentacia, romelic xelmisawvdomi iqneba ro-gorc studentebisTvis, ise moswav-leebisTvis. Tsu-is administracia axalgazrdebs inteleqtualuri gan-viTarebisaTvis saukeTeso pirobebs sTavazobs~, _ ganacxada qalbatonma xaTunam.

„bakur sulakauris gamomcemlo-bis~ ZiriTadi prioritetebia: Tana-medrove qarTuli da ucxouri proza, sabavSvo da saymawvilo literatu-ra, saskolo saxelmZRvaneloebi da dargobrivi literatura. am etapze, gamomcemloba yovelwliurad, daax-loebiT, 200-mde wigns gamoscems, maT Sorisaa rogorc Tanamedrove qarT-veli, ise msoflioSi cnobili best-selerebis avtorebisa da nobelianti mwerlebis nawarmoebebi.

27 dekembers gaformebul memo-randums xeli moaweres Tsu-is re-qtorma aleqsandre kvitaSvilma da `bakur sulakauris gamomcemlobis~ direqtorma TinaTin mamulaSvilma.

rogorc saqarTvelos kaTalikos patriarqma, uwmidesma da unetaresma ilia meorem aRniSna, wigni Cveni upirvelesi ganviTarebis saSualeba unda iyos. man Tavis qadagebaSi axalgazrdebs mouwoda, imegobron ara radiosTan, televiziasa da internetTan, aramed wignTan...

irakli xarjavaniZe,Tsu-is kulturisa da

sportis departamentis xelmZRvaneli:

_ gasuli weli kulturisa da sportis departamentisTvis sak-maod mravalferovani da datvir-Tuli iyo, rogorc sportuli, ise kulturuli RonisZiebebiT.

departamentis organizebiT 2012 wlis 2,3, da 4 ianvars Tsu-is Teatralurma dasma ,,sxveni“ ga-marTa saaxalwlo wveuleba Ta-namSromelTa bavSvebisaTvis.

aRsaniSnavia, rom Teatraluri dasi `sxveni“ popularulia uni-versitetis studentebs Soris. studenturma Teatrma warmoad-gina premiera g. kaWaravas piesis `gankiTxvis dRe~, romelic Sedga 22-23 marts ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis pirveli korpusis saaqto darbazSi.

mniSvnelovania universite-tis bazaze arsebuli musikaluri bendis Tsu-artis warmatebebi. maT departamentis mxardaWeriT miiRes monawileoba tele-proeqt ,,niWierSi”, sadac mowoneba daimsa-xures da proeqtis finalSi gavid-nen. bendma sruli anSlagiT gamar-Ta koncertebi 15-21 seqtembers, 26 oqtombersa da 22 noembers.

ukve ramdenime welia ansambli `Tsu gordela~ moRvaweobs uni-versitetSi. maT moipoves didi po-pularoba da siyvaruli studen-tebsa da ara marto studentebs Soris. mimdinare wlis 27 aprils da 18 seqtembers ,,gordelam” Tsu-is pirveli korpusis saaqto darbazSi gamarTa solo koncerti vaJTa vokalur ansambl ,,univer-sitetTan” erTad. `Tsu gorde-la~ monawileobs saqarTveloSi gamarTul folklorul koncer-tebSi. aRsaniSnavia, rom ansambli mimdinare wlis 7-15 seqtembramde imyofeboda safrangeTSi qarTu-lis saTvistomos miwveviT, sadac ramdenime warmatebuli solo kon-certi gamarTa.

warmatebulad agrZelebs funqcionirebas universitetis qoreografiuli anambli ,,uni-versiteti“. qoreografiul wreSi CarTulia ramdenime aseuli stu-denti, seqciaSi agreTve funqcio-nirebs cekvis Semswavleli wre, sadac studentebs aqvT saSualeba _ Seiswavlon qarTuli nacio-naluri cekvebi. ansamblma mimdi-nare wlis 18 seqtembers Tsu-is I korpusis saaqto darbazSi pir-velkurselTaTvis gamarTa solo koncerti. agreTve niSandoblivia ansamblis warmatebuli gamosvla saerTaSoriso festivalebze, ma-galiTad, italiaSi _ qalaq agri-

jentoSi gamarTul saerTaSoriso folklorul festivalze, ro-melzec universitetis ansamblma moipova gran-pri, aseve, gran-pri gadaecaT TurqeTSi, rumineTsa da bulgareTSi gamarTul saerTaSo-riso folklorul festivalebze.

maisSi universitetis kultu-risa da sportis departamentma, studentur TviTmmarTveloba-sTan erTad, gamarTa ukve tra-diciad qceuli proeqti _ `stu-denturi dReebi~. am proeqtis saSualebiT studentebs sakuTari niWis gamovlenisa da TviTreali-zaciis Sansi eZlevaT.

SesarCevi turi 5-7 maiss Tsu-is pirveli korpusis saaqto darbazis foieSi Catarda. xolo 9,10,11 maiss kompetenturma Ji-urim monawileebi 9 nominaciaSi Seafasa: Jiuris simpaTia daim-saxura ana kandelakma, darbazis simpaTia _ bendma Strolling Tonem, originalur monawiled dasaxelda _ usaxelo poetebi, Tanamedrove simRera (solo Ses-ruleba) _ sofo qubriaSvili, Tanamedrove simRera (gundi, ben-di) _ bendi `meocnebe~, Taname-drove cekva _ jgufi Funky Girls, mxatvruli kiTxva _ laSa-giorgi advaZe, saukeTeso fakulteti _ iuridiuli fakulteti, gran-pri _ bendi Evergreen.

universitetSi funqcioni-

rebs Tanamedrove cekvis seqcia, romelic didi popularobiT sar-geblobs studentebs Soris. masSi CarTulia studentTa didi nawi-li.

mniSvnelovania, rom 2012 wels vaJTa vokaluri ansamblis seqcia aRsdga. miuxedavad imisa, rom igi jer kidev Camoyalibebis proces-Sia, misi monawileobiT ukve gai-marTa koncerti 18 seqtembers `Tsu gordelasTan~ erTad.

sportis mimarTulebiT uni-versitetSi sakmaod didi aqtivo-bebia. universitetSi funqcioni-rebs ZalosanTa, vaJ xelburTel-Ta, fexburTis, kalaTburTis,

mSvildosnobis, vaJ da qal fren-burTelTa, magidis CogburTisa da mTamsvlelTa seqciebi.

unda aRiniSnos universitetis futsalis gundis warmatebebi. gundma saqarTvelos futsalis umaRles CempionatSi II adgili daikava, xolo saqarTvelos Ta-sis gaTamaSebis finalSi daZabul brZolaSi daamarcxa qveynis uZ-lieresi da evropis 4 saukeTe-so klubSi myofi gundi `iberia stari~ da, pirvelad arsebo-bis istoriaSi, daeufla qveynis Tass. gundi zafxulSi gaemgzavra evropis universiadaze malaga-Si, sadac warmodgenilni iyvnen evropis yvelaze Zlieri gundebi. daZabuli Cempionatis pirobebSi Tsu-is futsalis gundma qveynis istoriaSi pirvelad am saxeobaSi evropis universiadaze daikava III saprizo adgili.

mogexsenebaT, universitetSi sakalaTburTo sports didi tra-diciebi aqvs, romelic dResac warmatebiT grZeldeba. Cvenma gundma wleuls universiadaze II adgili moipova.

Tsu-m aseve Rirseulad iaspa-reza zafxulis tradiciul uni-versiadaze, sadac sportis 21 sa-xeoba iyo warmodgenili, saerTo gundur CaTvlaSi ki III pozicia davikaveT.

warmatebebis weli

irakli xarjavaniZe

iuridiul azrovnebaSi pirvelma Semoitana sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis gamomricxveli garemoebebis orkvaliani sistema, romelic Tanamedrove sisxlis samarTlis mecnierebis aqtualu-ri problemaa.

`batoni oTari Rvawlmosi-li specialistiaAA im dargisa, ro-melsac cota Tu hyavs SemorCe-nili namdvili specialisti im Taobidan,MM romelsac batoni oTa-ri warmoadgens. mSurs im adamia-nis visi leqtoric igi brZande-boda, radgan me wilad ar mxvda es pativi. misabaZi da samagaliToa profesor oTar gamyreliZis cxovrebis ganvlili gza, romel-mac didi Sroma, Rvawli gaswia, da iara kacuri kacobiT, saqmisadmi erTgulebiT da samSoblos siy-varuliT~, _ aRniSna Tea wulu-kianma.

`baton oTar gamyreliZe sxva-dasxva sferoSi moRvaweobs.E igi aris samagaliTo mecnieri, ped-agogi, advokati, publicisti, ro-melic Rirseulad emsaxureboda da emsaxureba Tavis profesiasa da qveyanas~, _ aRniSna saqarTve-los mTavarma prokurorma arCil kbilaSvilma.

oTar gamyreliZis doqto-rantma nino gvenetaZem, isaubra pedagogis moRvaweobaze im mZime wlebSi, romelic ociode wlis win gamoiara saqarTvelom. `am wlebSi baton oTars didi wvlili miuZ-Rvis qarTuli marTlmsajulebis gadasarCenad. didi bednierebaa, roca profesionaluri ganviTa-rebis umniSvnelovanes safexurze gverdiT gyavs udidesi adamiani, didi profesionali, keTilSobi-li, zneobrivad gawonasworebuli, pirovneba. qeds vixri didi mecnie-ris Rvawlis winaSe~, _ ganacxada man.

profesor oTar gamyreli-Zes gamoqveynebuli aqvs 250-mde samecniero da publicisturi naSromi. 30-mde werili aqvs da-beWdili qarTul sabWoTa en-ciklopediaSi. misi samecniero naSromebi Targmnilia rusul, germanul da inglisur enebze. monawileoba aqvs miRebuli or saerTaSoriso kolokviumSi, sad-ac waradgina metad sayuradRebo moxsenebebi, romlebic gamoqvey-nda krebulebSi rusul da germa-nul enebze.

2007 wlidan oTar gamyre-liZis redaqtorobiT gamodis samecniero-praqtikuli Jurnali `cxovreba da kanoni~. gamoqveyne-buli aqvs naSromebi samarTlis filosofiis sakiTxebze, kerZod, _ `ilia WavWavaZe samarTlebri-vi nihilizmis winaaRmdeg~, ro-melic ZiriTadad ilias mkvle-lobas exeba. masSi gadmocemulia ilia WavWavaZis cxovrebisa da

Semoqmedebis iseTi momentebi, romlebzedac manamde yuradReba ar miuqceviaT. calke aRniSvnis Rirsia werilebis seria, romelic presisa da samarTlis sakiTxebs eZRvneba.

misi xelmZRvanelobiT momz-adda aTamde aspiranti da do-qtoranti. igi gaxldaT Tsu-is iuridiuli fakultetis pro-fesori. misi leqciebi sisxlis samarTalSi didi interesiT da gansakuTrebuli popularobiT sargeblobda. man araerT niWier axalgazrdas gaukvala gza mec-nierebisaken, romlebic dResac warmatebiT moRvaweoben rogorc samarTaldamcav struqturebSi, aseve, qveynis sxvadasxva umaRles saswavlebelSi..

batoni oTari yovelTvis didi madlierebis grZnobiT ixsenebs Tavis pedagogebs.

saiubileo saRamos dasasruls batonma oTarma didi madloba

gadauxada Tavis kolegebs gulT-bili sityvebisaTvis, ndobisa da dafasebisaTvis da aRniSna:

`Tu rame gamikeTebia Cemi pe-dagogebis TinaTin wereTlis, vladimer mayaSvilis da sxvTa damsaxurebaa. maTi namoRvawari xom Taobidan Taobas gadaecema. moxaruli var, rom wels aRiniS-neba qarTuli samarTlebrivi ga-naTlebis 90 wlisTavi. aqedan 50 weli mis msaxurebaSi gavatare. minda madloba gadavuxado yve-las mobrZanebisTvis~.

saiubileo saRamom kidev er-Txel Seaxsena samecniero sazo-gadoebas im didi mamuliSvilis, mecnieris, Rirseuli pirovnebis Rvawli da Semoqmedeba, romel-mac xeli Seuwyo qarTuli iuri-diuli azrovnebis progresul ganviTarebas.

gamoCenili mecnieri, Rirseuli pedagogi da sanimuSo pirovneba

merve gverdidan

Page 10: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

leli baramiZe aris ramdenime aTeuli samecniero naSromisa da 3 monografiis avtori. „qarTuli enis istoriuli gramatikis sakiT-xebi“ erTerTi mniSvnelovani ga-mokvlevaa, romelic aucileblad gasaTvaliswinebelia qarTuli enis ganviTarebis tendenciebis, cvlilebebisa da fundamenturi sakiTxebis Seswavlisas. swored qalbatonma lelim daasrula Zve-li qarTuli enis kaTedraze didi xnis win dawyebuli saqme, rodesac gamosca „qarTuli samociqulos somfonia-leqsikoni“. Tamamad SeiZleba iTqvas, rom aRniSnu-li naSromi Zveli qarTuli enis monacemebis enaTmecnieruli da teqstologiuri damuSavebis er-

TerTi seriozuli da saukeTeso nimuSia.

leli baramiZem mTeli Tavisi mecnieruli moRvaweoba miuZRvna Zveli qarTuli enis Seswavlis sa-kiTxebs. misi naSromebidan gansa-kuTrebiT aRsaniSnavia Semdegi publikaciebi:

1. sinuri mravalTavi 864 wli-sa, Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi (Zveli qarTuli enis ka-Tedris sxva wevrebTan erTad), t. 5, Tbilisis universitetis gamom-cemloba, 1959, 220v-275r, gv. 230-283.

2. zogierTi tipis meSvelzmni-an formaTa Casaxva da ganviTareba qarTulSi, Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, t. 9, Tbilisis

universitetis gamomcemloba, Tb., 1964, gv. 95-150.

3. sawyisi Zvel qarTulSi, Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, t. 19, Tbilisis univer-sitetis gamomcemloba, Tb., 1976, gv. 37-78.

4. vnebiTi gvaris zmnaTa aw-myos daboloebisaTvis Zvel qar-TulSi, Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, t. 19, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb., 1976, gv. 79-95.

5. gardauval zmnaTa erTi tipis aRweriTi formebis Sedge-nilobisaTvis qarTuli enis da-savlur kiloebSi, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne (eni-sa da literaturis seria), # 1, gamomcemloba “mecniereba”, Tb., 1977, gv. 104-115.

6. udabnos mravalTavi (IX sau-kunis xelnaweris mixedviT), Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi (sxva avtorebTan erT-ad), t. 28 (akaki SaniZisa da zurab WumburiZis redaqciiT), Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb., 1988, 1r-25v, gv. 45-84.

7. statikuri vnebiTi Zvel qarTulSi, enaTmecnierebis sa-kiTxebi, # 3, Tsu gamomcemloba, Tb., 2000. gadabeWdilia Zveli qar-Tuli enis kaTedris Sromebis 30-e tomSi, Tb., 2001, gv. 26-53.

8. vnebiTi gvaris ramdenime sawyisis sakiTxisaTvis Zvel qar-TulSi, enaTmecnierebis sakiTxe-bi, I-II, 2005, gv. 70-73; gadabeWdilia wignSi qarTuli enis istoriuli gramatikis sakiTxebi, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb., 2008, gv. 243-245.

gansakuTrebiT unda aRiniSnos profesor leli baramiZis ped-agogiuri saqmianoba. igi iyo namd-vili profesionali, Tavisi saqmis erTguli. leqciebsa da seminareb-ze qalbatoni leli gamoirCeoda gansakuTrebuli pasuxismgeblo-biT. igi yovelTvis amomwurav in-formacias aZlevda studentebs ama Tu im problemis Sesaxeb, rac maT exmareboda codnis amaRle-basa da masalis srulyofilad dauflebaSi. swored leli bara-miZis leqciebsa da seminarebze araerTi Taobis filologi, isto-

rikosi da aRmosavleTmcodne gaecno da daeufla Zveli qarTu-li enis, qarTuli saliteraturo enis istoriisa da paleografiis fundamentur sakiTxebs. man ga-zarda mkvlevarTa ramdenime Tao-ba, romlebic dRemde ganagrZoben aqtiur samecniero moRvaweobas.

gansakuTrebuli damsaxure-bisaTvis profesor leli barami-Zes Tsu-is emeritusi profesoris wodeba mieniWa.

leli baramiZe _ Zveli qarTuli enis mkvlevarigardaicvala cnobili qarTveli mecnieri, profesori leli

baramiZe. qalbatoni lelis samecniero moRvaweoba mTlianad ukav-Sirdeba ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis humanitarul mecnierebaTa fakultets. wlebis ganmavlobaSi igi muSaobda Tsu-is filologiis fakultetis Zveli qarTuli enis kaTedraze. akaki SaniZis namowafari, erTgulad agrZelebda Tavisi maswavleblisa da cnobili qarTveli moRvaweebis _ ivane imnaiSvilis, varlam Tofurias, arnold Ciqobavas, korneli daneliasa da sxvebis tradiciebs. qalbatoni leli bolo dromde agrZelebda pedagogiur da mecnierul moRvaweobas, siRrmiseulad ikvlevda Zveli qarTuli enis aqtualur sakiTxebs.

qarTulma saenaTmecniero skolam kidev erTi didi danakli-si ganicada: gardaicvala profes-ori elene babunaSvili.

elene babunaSvili daibada 1925 wlis 3 dekembers TbilisSi. Tbilisis pirveli saSualo sko-lis damTavrebis Semdeg 1944 wels Cairicxa Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis fa-kultetis kavkasiuri enebis ga-nyofilebaze, romelic warCine-biT daasrula 1949 wels. Semdeg akademikos varlam Tofurias xelmZRvanelobiT gaiara aspiran-turis kursi axali qarTuli enis specialobiT.

qalbatoni elene babunaSvili 1953 wlidan muSaobda ivane ja-vaxiSvilis saxelebis Tbilisis saxelmwifo universitetis axali qarTuli enis kaTedris asisten-tis, Semdeg docentis, 1974 wli-dan ki profesoris Tanamdebobeb-ze. 1984 wlidan or aTeul welze met xans xelmZRvanelobda Tsu-is axali qarTuli enis kaTedras.

marTalia, profesor elene ba-bunaSvilis samecniero da pedago-giuri saqmianoba umTavresad iva-ne javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetTan iyo dakavSirebuli, magram ama-sTanave igi wlebis ganmavlobaSi saqarTvelos mecnierebaTa aka-demiis k.kekeliZis saxelobis xe-lnawerTa institutSic muSaobda SeTavsebiT ufros mecnier Ta-namSromlad.

qalbatonma elenem 1954 wels daicva sakandidato disertacia

Temaze: „nawilakebi Zvel qarTul-Si” da imTaviTve gamoavlina Zveli qarTuli, Zveli somxuri da Zve-li berZnuli enebis safuZvliani codna.

qalbatonma elene babunaSvil-ma 1971 wels daicva sadoqtoro disertacia Temaze: `anton pirve-li da qarTuli gramatikis sakiT-xebi”. aRniSnuli sakiTxisadmi miZ-Rvnili monografia disertaciis dacvamde erTi wliT adre, 1970 wels daibeWda. naSromSi gamokvl-eulia qarTuli gramatikuli az-rovnebis ganviTarebis uaRresad rTuli da mniSvnelovani periodi, romelic moiTxovda ara marto berZnul-laTinuri filologiisa da gramatikis Rrma da safuZvli-an codnas, aramed anton kaTali-kosis mZime eniT daweril grama-tikasa da am gramatikis somxur wyaroSi garkvevasac, ramac SesaZ-lebeli gaxada antonis Rvawlis dafaseba qarTuli enis gramati-kuli struqturis gamovlinebaSi.

anton pirvelis gramatikas mieZRvna e. babunaSvilis meore naSromic: „anton pirvelis „qar-Tuli Rrammatika” da misi ero-vnul-istoriuli mniSvneloba”, romelic 1991 wels gamoica pro-fesor T. uTurgaiZis Tanaavtor-obiT. elene babunaSvilis winasi-tyvaobiTa da leqsikoniT gamoica anton pirvelis gramatikis meore redaqcia: `anton pirveli, qarTu-li gramatika~, 1997.

elene babunaSvili 80-mde naSromis avtoria qarTuli enis gramatikuli struqturis, qar-

Tuli leqsikologiisa da qarTu-li gramatikuli azrovnebis isto-riis sakiTxebze. Yyvela es naSromi gamoirCeva enaTmecnieruli pro-blemebis originaluri da damaje-rebeli gadawyvetiT.

igi universitetSi nayofier samecniero-pedagogiur muSaobas eweoda. kiTxulobda axali qarTu-li enis gramatikis, me-18 saukunis qarTuli gramatikuli skolis istoriis, qarTuli salitera-turo enis normalizaciis, Zveli somxurisa da qarTul-somxuri enobrivi urTierTobebis kur-sebs, xelmZRvanelobda student-Ta, magistrantTa, aspirantTa da maZiebelTa samecniero muSaobas. misi xelmZRvanelobiT daculia 18 sakandidato disertacia. wle-bis ganmavlobaSi kiTxulobda leqciebs Tbilisis saxelmwifo universitetSi umaRlesi saswav-leblebis maswavlebelTa kvali-

fikaciis amaRlebis fakultetze. konsultacias uwevda da aswav-lida ucxoeTidan da yofili sab-WoTa kavSiris respublikebidan qarTuli enis Seswavlis mizniT movlinebul studentebs, aspi-rantebsa da staJiorebs, qarTu-li enis Seswavlis xaziT mudmivad TanamSromlobda ienis fridrih Sileris universitetis profe-sorebTan – qalbaton gertrud peCTan da baton hainc fenrixTan. swored ucxoel staJiorebTan wlebis manZilze sistematurma muSaobam ganapiroba, rom man 1987 wels hainc fenrixisa da naTela nadareiSvilis TanaavtorobiT gamosca „qarTul-rusul-germa-nuli sasaubro“, naTela nadareiS-vilis TanaavtorobiT gamosca agreTve – „qarTuli enis TviT-maswavlebeli“, (1974). am saxelmZ-Rvaneloebs iyenebdnen da dResac iyeneben ucxoeli qarTvelolo-gebi. am naSromebs dResac iTxoven qarTuli enis Semswavlelebi Cven-Sic da sazRvargareTac.

elene babunaSvili iyo qarTu-lis, rogorc meore enis swavlebis Teoretikosi da aseve praqtikosi da es mkafiod warmoCinda im yo-velkvireul satelevizio kursSi, romelsac igi saqarTveloSi mc-xovreb araqarTvelTaTvis kiTx-ulobda 1975 wlidan 1990 wlamde. es kursi sayovelTao mowonebiT sargeblobda da popularuli iyo mTel maSindel respublikaSi.

elene babunaSvili gaxldaT ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-

tetis saenaTmecniero sabWos we-vri, Tsu Sromebis („enaTmecnie-reba“) redaqtori, saqarTvelos prezidentTan arsebuli Taname-drove qarTuli saliteraturo enis normaTa damdgeni mudmivi sa-xelmwifo komisiis wevri, umaRle-si sabWos prezidiumTan arsebuli administraciul-teritoriuli erTeulebisa da dasaxlebuli punqtebis saxelwodebaTa sakiT-xebis komisiis wevri.

elene babunaSvili dajildo-vda saqarTvelos umaRlesi sab-Wos prezidiumis sigeliT, ivane javaxiSvilis sapatio medliT da Rirsebis medliT. mas 1990 wels mieniWa saqarTvelos respubli-kis mecnierebaTa damsaxurebuli moRvawis wodeba.

profesori elene babunaSvili yovelTvis gamoirCeoda Tavisi saqmisadmi erTgulebiT, maRali erudiciiT. mas gansakuTrebu-lad Rirseuli damokidebuleba hqonda rogorc kolegebTan, aseve Tavis studentebsa da aspiranteb-Tan, romelTaTvis imavdroulad erTguli da keTili megobaric iyo.

qalbatoni neli, rogorc mas axloblebi eZaxdnen, mudam emax-sovrebaT mis kolegebsa da mad-lier moswavleebs.

ivane javaxiSvilis saxelobis universitetis humanitarul

mecnierebaTa fakultetis qarTuli enis saswavlo-samecniero institutis

TanamSromlebi

respublikis mecnierebaTa damsaxurebuli moRvawe

`dabrunda~, _ ganacxada nugzar ruxaZem ingliseli poetis iubi-leze, romelsac igi inesa merabiS-vilTan erTad uZRveboda. maT bai-ronis sayvareli kompozitorebis: bramsis, listis, Sopenisa da Suma-nis musikis TanxlebiT inglisurad da qarTulad waikiTxes ingliseli poetis leqsebi, romlis Targmani inesa merabiSvils ekuTvnis. poetis ukanaskneli leqsis wakiTxvis pa-tivi xvda wilad didi britaneTis elCs devid morans.

`baironi is erTaderTi ingli-seli poetia, romelmac, Tavad Se-qspiric rom ar gamovricxoT, udi-desi gavlena moaxdina msoflio literaturaze, da kulturaze. Cven ar viciT, rogori iqneboda evropis istoria da kultura rom ara jorj Ggordon baironi. misi gavlena imdenad Zlieri iyo, rom is cecxliviT moedo msoflios da `CamobrZanda~ saqarTveloSic, misi poeziis aRqma aleqsandre

WavWavaZidan daiwyo da dRemde grZeldeba. samwuxarod, mas aq Ca-mosvla ar dascalda, magram misi damokidebuleba saqarTvelos mimarT gansakuTrebuli iyo, mas aRafrTovanebda is silamaze, ro-melic smenoda da eTayvaneboda qarTvel qals, romelic mSvenie-rebis etalonad warmoedgina~, _ aRniSna inesa merabiSvilma.

sagulisxmoa, rom saqarTve-loSi baironis sazogadoeba jer kidev 25 wlis win daarsda. 1988 wels Tbilisis saxelmwifo uni-versitetma baironis dabadebidan 200 wlis iubile samecniero sesi-iT da mxatvruli programiT aR-niSna. swored maSin gamoiTqva sur-vili, rom daarsebuliyo baironis sazogadoeba. dRes msoflioSi 40 damoukidebeli sazogadoebaa gaerTianebuli, maT Soris saqarT-veloc, romelic saerTaSoriso sazogadoebas 1991 wlidan Seu-erTda. am wlebis manZilze inesa merabiSvilma baironologTa mra-val saerTaSoriso konferencia-

Si miiRo monawileoba. man aTenis, Semdeg ki did britaneTSi gamar-Tul konferenciaze warmoadgina kvleva, sadac saubrobs im epizod-ze, romelSic aRwerilia 22 wlis poetis Sexvedra qarTvel gogo-nasTan, romelic aleqsandriaSi, monaTa bazarze gasayidad hyavdaT gamoyvanili da poetma gamoisyida, Tumca, sabolood, rogorc aR-moCnda, bolomde ver uSvela da gogona gardaicvala. `Cemi mcire damsaxureba is iyo, rom britane-Tis muzeumis biblioTekaSi Ziebis Sedegad mivakvlie Zalian mniSvne-lovan masalas _ misi cxovrebis ucnob epizods, romelic brita-neTSic aRar gaxsenebiaT, magram dabeWdilia misi cxovrebisa da Se-moqmedebis amsaxvel samtomeulSi, romelic poetis gardacvalebi-dan erTi wlis Tavze anonimurad gamoica londonSi. rogorc Cans, baironi weliwadnaxevari eZebda am qals da bolos faSas saSuale-biT moZebna da Sexvda. qals jan-mrTeloba Seryeuli hqonda da

male gardaicvala. SesaZloa, am ambiT aris STagonebuli mistiu-ri Tirzasadmi miZRvnili leqsebi, romlis prototipsac 2 saukunis manZilze eZebdnen baironologe-bi. am kvlevas inglisurenovani wignic mivuZRveni da am SegnebiT Sevasrule Tirzasadmi miZRvnili leqsebis Targmani~, _ ganacxada inesa merabiSvilma.

saiubileo saRamoze is leqse-bic waikiTxes, romlebic qarTvel-ma poetebma bairons miuZRvnes. saiubileo saRamo cocxali musi-kis TanxlebiT mimdinareobda, ro-melSic monawileobdnen pianiste-bi: naTia da Tamar beraiebi, TaTa liCeli, salome Jordania, daviT xrikuli, mevioline ia daviTaS-vili, vokalistebi: salome jiqia, marina farulava da sxvebi.

saiubileo saRamos daeswrnen baironis skolis moswavleebi da Tsu-is humanitaruli fakultetis TargmanTmcodneobis mimarTule-bis studentebi, romlebmac inesa merabiSvils madloba gadauxades

pedagogiuri moRvaweobisTvis da mTargmnelobiTi saqmianobisT-vis. `erT brZens uTqvams: niWieri mTargmneli ufro iSviaTi mov-lenaa, vidre kargi mwerali. inesa merabiSvili swored aseTi mTargm-nelia, mis mier Sesrulebuli ma-Ralmxatvruli Targmani bairo-nisa, mowmobs, rom igi naziarebia poetis suls~, _ ganacxada Tsu-is doqtorantma eTer WuraZem.

`mas Semdeg, rac baironis poe-zias gavecani, verc me aRvude-qi win mis leqss, rac gavakeTeT, kargia, magram saqme kidev bevri gvaqvs, mxardaWera da xelSewyoba yovelTvis mqonda rogorc uni-versitetis xelmZRvanelobis, ise ingliselebis mxridan. rodesac britaneTSi Cavdivar, CemTvis yve-la muzeumis da biblioTekis kari Riaa, es didi stimulia.

`poetebi ar kvdebian, isini mxolod ibadebian~, baironis Se-moqmedeba amis dasturia~, _ gana-cxada inesa merabiSvilma baironi-sadmi miZRvnil saRamoze.

baironi saqarTveloSi `dabrunda~mexuTe gverdidan

gaxseneba

Page 11: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

Pprofesori iuza evgeniZe oTx aTeul welze meti eweoda Zalze nayofier samecniero-kvleviT da pedagogiur saqmianobas qarTuli literaturis istoriis, litera-turis Teoriisa da kritikis xaziT.

igi aris aRiarebuli mkvleva-ri, avtori mravali sayuradRebo naSromis, romelTagan didi um-ravlesoba wignebis saxiTaa gamo-qveynebuli.

farToa profesori iuza evge-niZis literaturuli interesebis wre: qarTuli romantizmisa da realizmis problemebi, qarTuli literaturul-sazogadoebrivi azrovneba... iuza evgeniZis kvle-va-Ziebis gamorCeuli obieqti ge-nialuri vaJa-fSavelas cxovreba, literaturul-sazogadoebrivi moRvaweoba da mravalmxrivi mxatvruli memkvidreobaa, ro-melsac man ramdenime mniSvne-lovani monografiuli naSromi miuZRvna. vaJa-fSavelas Sesaxeb misma xangrZlivma kvleva-Ziebis Sedegebma Tavi moiyara 1989 wels gamoqveynebul fundamentur wignSi `vaJa-fSavela (cxovreba da SemoqmedebiTi istoriis sakiTxe-bi)”.

1967 wels qarTul sinamdvi-leSi Seiqmna erTgvari preceden-ti, roca profesor gr. kiknaZis xelmZRvanelobiT gamoica kre-buli `vaJa-fSavela literatu-risa da xelovnebis Sesaxeb”. kre-bulSi Tavi moiyara vaJas yvela mxatvrulma da literaturul-kritikulma Txzulebam, nawyvete-bma nawarmoebebidan, calkeulma gamonaTqvamebma, romlebic exe-bodnen literaturasa da xelov-nebas. Kkrebuli SejavSnuli iyo gr. kiknaZis Sesavali narkveviT da samecniero aparaturiT. es iyo pirveli SemTxveva qarTul sinamd-vileSi did mweralze amgvari kre-bulis Sedgenisa; ara da sxva mowi-nave qveynebSi yovel did mweralze aseTi araerTi krebuli arsebobs. gr. kiknaZis mier CvenSi gakvalul gzaze amis Semdeg mis mimdevarTa Zalze saintereso muSaoba gaiSa-la. am mxrivac gamorCeulia iuza evgeniZis roli. Mmas didi wvlili miuZRvis 1997-1998 wlebSi or to-mad gamocemuli krebulis “ilia WavWavaZe literaturisa da xe-lovnebis Sesaxeb” momzadebis sa-qmeSi. misi TaosnobiT da Sesavali narkveviT `akakis kabinetma 2005 wels gamosca vrceli krebuli

`akaki wereTeli literaturisa da xelovnebis Sesaxeb”. erTi iyo calke mwerlis Sesaxeb krebulis Sedgena, magram mTeli literatu-ruli mimarTulebis esTetikur-literaturuli naazrevis Tavmoy-risa da wignad gamocemis prece-denti qarTul sinamdvileSi jer kidev ar arsebobda, miT umetes literaturuli mimarTulebisa, romelsac arc Teoriuli wanamZ-Rvrebi hqonia CvenSi da arc mkac-rad Camoyalibebuli literatu-ruli skolis saxe miuRia. swored iuza evgeniZes udevs lomis wili krebulis `qarTveli romantiko-sebi literaturisa da xelovnebis Sesaxeb” momzadeba-gamocemis saq-meSi (1980w.). am krebulis Sesavali narkvevic i. evgeniZes ekuTvnis.

2004 wels ilias, akakisa da vaJas kabinetebis grifiT gamoi-ca 700 gverdiani wigni `qarTveli mwerlebi vaJa-fSavelas Sesaxeb”. wignSi Tavi moiyara yvela qarT-veli mwerlis calke Txzulebam, narkvevma, esem, gamonaTqvamma me-19 saukunidan moyolebuli XX saukunis 80-an wlebamde. wigni iTvaliswinebs qarTuli sityvis ostatTa wvlils vaJa-fSavelas memkvidreobis gaazreba-gaSi-naarsebis saqmeSi. wigni saTanado mecnierul aparaturasTan erTad aRWurvilia i. evgeniZis vrceli narkveviT. am wignis Sedgena-gamo-cemaSic profesor i. evgeniZis wv-lili gamorCeulia.

2000 wels mkiTxvelma miiRo i. evgeniZis `narkvevebis qarTuli literaturis istoriidan” I wigni. 2009 wels mkiTxvels ukve hqonda xelT narkvevebis III tomi. avtors gamosacemad TiTqmis momzadebu-li darCa `narkvevebis” IV tomi. narkvevebis mravaltomeulSi, ro-melic navaraudevia damxmare sa-xelmZRvanelod studentebisaT-vis, Cveni mdidari mwerlobis kar-dinaluri sakiTxebia ganxiluli da XIX-XX saukuneebis TvalsaCino mweralTa cxovrebisa da Semoqme-debis analizia warmodgenili.

i. evgeniZe avtori da Tanaav-toria saxelmZRvaneloebisa da damxmare saxelmZRvaneloebisa studentebisa da moswavleebisaT-vis. Mmisi naSromebi nikoloz bara-TaSvilsa da vaJa-fSavelaze ga-moqveynda evropis qveynebis (ger-mania, italia) periodul gamo-cemebSi. ra gamoarCevs iuza evge-niZis mecnierul memkvidreobas.

mis nawerebSi yvelgan Cans didi erudicia, analitikur-sinTezuri niWi, mecnierul gambedaobasTan Serwymuli sifrTxile da taqti. azrovnebis da Sromis mowesrige-buli, disciplinirebuli xasiaTi, didi keTilsindisiereba, sxvaTa naRvawis danaxva da aRiareba, sa-Tanadod warmoCena.

i. evgeniZe kompleqsurad ikvlevda literaturul pro-blemebs, sagangebo aRniSvnis Rirsia mis mier mosazRvre disci-plinaTa _ filosofiis, esTeti-kis, fsiqologiis, sociologiis, sazogadoebis istoriis... mona-povarTa safuZvliani codna da saTanado momarjvebis unari. igi specialistis simaRleze iazreb-da am rigis masalas da yovelTvis marjved uqvemdebarebda litera-turaTmcodneobiT miznebs.

metad rTulia mxatvruli faqtis analizi, analizi ara imdagvari, roca ise nawevrdeba mxatvruli qmnileba, rom Semdeg misi gamTlianeba praqtikulad veRar xerxdeba da xelT mxolod sqemebi gvrCeba, romlebic ara Tu gvaaxloebs mxatvrul fenomens, aramed usaSvelod gviSorebs ma-sTan misasvlel gzebs. i. evgeniZis kvleva TvalsaCino nimuSia imisa, rom mxatvruli qmnileba ki ar daqucmacdes, aramed azris enaze iTargmnos, gaSinaarsdes, gacno-bierdes is xibli, zemoqmedebis Zala, rasac adamianebs aniWebda da momavalSic mianiWebs literatu-ra, xelovnebis qmnileba saerTod.

batoni iuza evgeniZisaTvis udidesi bednierebis momniWebeli iyo axlo yofna, urTierToba iseT did pirovnebasTan, gamorCeul literaturaTmcodnesTan, rogo-ric iyo grigol kiknaZe. iuza ev-geniZes wilad xvda yofiliyo misi WeSmariti mowafe.

grigol kiknaZis, rogorc pi-rovnebis, mecnieris, didi moZ-Rvris zneobriv-inteleqtualu-ri cxovrebis stilma didad gan-sazRvra iuza evgeniZis, rogorc pirovnebis formireba, xeli Seuwyo misi didi SesaZleblobe-bis gaSlas. ukve iTqva da daiwera didi qarTveli mecnieris grigol kiknaZis saxelTan dakavSirebul mecnierul skolaze; skolaze `im gagebiT, rom garkveuli Tao-ba mxatvrul movlenaTa axsnisas imarjvebs gr. kiknaZis xedvas, av-lens maswavleblis Tvalsazrisze

damyarebul midgomas mxatvruli procesebisadmi, rac zogjer maTi weris manerasa da leqsikur-fra-zeologiur qsovilSiac poulobs gamoxatulebas” (i. evgeniZe). unda garkveviTY iTqvas, rom am skolis yvelaze aRiarebuli, Rirseuli warmomadgeneli brZandeba pro-fesori iuza evgeniZe. man Tavisi produqtiulobiT, Tavisi mec-nieruli naRvawiT gaamdidra am skolis monapovari da axali per-speqtivebi dausaxa mas. misi mTeli moRvaweoba iyo SesaniSnavi maga-liTi maswavleblis mimarT gamo-xatuli didi madlierebisa, misi pativiscemisa da erTgulebisa.

iuza evgeniZem metad nayofie-ri muSaoba gaSala universitetSi filologiis fakultetTan arse-bul akakis saswavlo-samecniero kabinetSi, romelsac igi edga saTaveSi rogorc misi mecnier-xelmZRvaneli 90-iani wlebis dasawyisidan 2006 wlamde, roca axlad mosuli xelisuflebis damangreveli `reformebis” wy-alobiT universitetSi arsebuli mweralTa saswavlo-samecniero kabinetebi gaauqmes. sul mcire drois manZilze qveynisaTvis di-dad SeWirvebis Jams i. evgeniZem Tavi daadga kabinetTan arsebuli mudmivmoqmedi seminaris samec-niero Sromebis ori didi tomis momzadeba-gamocemas (I _ 1999 da II _ 2005 w.). iuza evgeniZem kabi-netis mecnier-TanamSromel nana fruiZesTan erTad moamzada da misi redaqtorobiT da vrceli narkveviT daistamba krebuli `ucnobi akaki”. krebulSi warmod-genilia akakis mxatvruli da aram-

xatvruli nawerebi, romlebic an saerTod ucnobi an miviwyebuli iyo da am krebulis wyalobiT CaerTo aqtiur samecniero wre-brunvaSi. `akakis kabinets” iuza evgeniZis xelmZRvanelobiT kidev bevri Canafiqri hqonda xorcSe-sasxmeli, magram, samwuxarod, ma-vanTa ugunurma ngrevam es gegme-bi CaSala. rogorc iTqva, aseTive bedi ewia gr. kiknaZis mier jer ki-dev 1962 wels daarsebul mwerlis pirvel saswavlo-samecniero ka-binets _ `vaJas kabinets” da 1990 wels daarsebul `ilias kabinets”, romelTa saswavlo-samecniero saqmianobaSi aseve didi iyo wvli-li batoni iuza evgeniZisa.

profesor iuza evgeniZes be-vri madlieri mowafe darCa. sa-qarTvelos sxvadasxva umaRles saswavleblebSi, samecniero-kv-leviT institutebSi nayofierad moRvaweoben misi aRzrdilebi.

batoni iuza evgeniZe ar miis-wrafoda liderobisaken, magram Tavisi niWierebiT, erudirebiT did zemoqmedebas axdenda sxveb-ze da Tavis garSemo bunebrivad ikrebda nacnob-megobrebs-ufro-sebs, Tanatolebs Tu umcros ko-legebs, romlebic mas usmendnen da mihyvebodnen. igi ar iyo bu-nebiT Semtevi, mebrZoli, magram iyo ukompromiso, Seurigebeli yovelgvari uzneobis mimarT, `ver moawonebdiT... rac ar ujdeboda WkvaSi”. Tavis garSemo Tesavda sikeTisa da zneobrivi siwmindis atmosferos.

69 weli mkvlevari-Semoqme-disTvis sulac ar aris zamTris dadgomis mauwyebeli Jami. es is droa, roca, marTalia, mze aRar ac-xunebs, magram Tanabrad anawilebs Tbil sxivebs. am dros win kidev bevri mizania, bevri saintereso Ca-nafiqri Cqarobs aRsrulebas da... swored am asakSi, samwuxarod, mas gulma umtyuna... misi wasvliT be-vri dakarga qarTulma literatu-raTmcodneobam, misma TanamebrZo-lebma... Zalian, Zalian gaWirdeba uimisod. misi adgili Seuvsebeli darCeba da vin icis, kidev rodis moevlineba Cvens erovnul mecnie-rebas, literaturaTmcodneobas misi rangis moazrovne-mkvlevari.

lado minaSvili,Tsu-is humanitarul

mecnierebaTa fakultetis profesori

sergei esenini rom gardaicva-la, tician tabiZem Tavis ZmadSe-ficuls gamosaTxovari leqsiT uTxra, sadac weria: `lamazo biWo, sergei esenin! cocxals ar gesmis es saficari!...’’

yvela Tavisi SesaZleblobe-biT kmayofildeba, Tavis saTq-mels sjerdeba. mec aseve. cxadia, es gamosaTxovari _ vTqva gansa-kuTrebuli, am sasiqadulo adami-anis Sesaferisi da sakadrisi _ Cems sawadels ver swvdeba da aqe-danve vgrZnob, umTavresi saTqme-li Cemi maswavleblisa da ufrosi megobrisadmi TiTqmis uTqmeli damrCeba, magram misi xsovnis wi-naSe movaleoba mikarnaxebs mainc vTqva es saTqmeli. iuza evgeniZes aRar esmis Cemi saficari, igi aRar aris.

vaJa-fSavelam erT-erT leqsSi garkveuli intrigis Sesaqmnelad dawera:

`gana ra sakvirvelia,adamiani kvdebodes?’’

magram didma vaJam kargad icoda, rom sikvdili sakvirvelia!

sakvirvelia, rom esa Tu is Cveni usayvarlesi pirovneba, romelic Cven gverdiT cxovrobda, Sromob-da, ilxenda, mzes da sicocxles Sexaroda, gviyvarda, uyvardiT, samaradisod Tvals miefara. mi-uxedavad imisa, rom sikvdili ga-mudmebiT Cven Soris daTareSobs da yoveldRiurad gvtacebs sa-Tayvanebel adamianebs, kacobrio-ba vera da ver Seegua bunebiT da-wesebul am gardauval kanons.

iuza evgeniZe aRar aris.veRar gaivlis igi universi-

tetis derefnebSi, veRar Seva au-ditoriebSi, veRar SemogvanaTebs Tavis cisfradmomzirali, sxiv-Camdgari TvalebiT, veRar gagvi-Rimebs Tavisi usaTnoesi RimiliT. wavida batoni iuza da dagvitova tkivili, magram masTan erTad dag-vitova magaliTi kacuri wesisa, normisa, cxovrebisa.

iuza evgeniZe aRar aris.bednieri kaci iyo batoni iuza,

radgan sakuTari yofiT, arsebo-biT, saqmianobiT sxvebs aniWebda bednierebas. igi am qveyanas imitom moevlina, rom adamianebi hyvare-boda, sikeTe ekeTebina, sxvis ke-

TildReobaSi sakuTari keTild-Reoba epova, sxvisi sixaruliT sa-kuTar sixaruls ziareboda. axali Taobis gamocdilma moZRvarma mS-venivrad icoda, rom warmatebiT aRzrdis saidumlo axalgazrde-bisadmi pativiscemaSi, maT mimarT gulwrfelobaSi imaleba. gulwr-feloba ki Sobs ndobas, ndoba _ megobrobas.

iuza evgeniZe aRar aris.aqamde awmyo droSi warmovT-

qvamdiT baton iuzas saxels, amie-ridan, warsulSi unda movixseni-oT igi. Svidi aTeuli weli arguna arsTa gamrigem iuza evgeniZes am wuTisofelSi. es wlebi SeiZleba mkacri msajulic iyos adamis Svil-TaTvis da Seucdomeli damfase-belic. es wlebi, rogorc vityviT xolme, am kacis bajaRlo patiosne-biT iyo aRsavse. am xnis ganmavloba-Si bevri samkali momka, sikeTis Tav-Tavebi esxa mis moweul yanas.

iuza evgeniZe aRar aris.bevr wigns utovebs iuza ev-

geniZe STamomavlobas _ mono-grafiebs, kritikul werilebs, mecnierul narkvevebs, biografi-ul gamokvlevebs, publikaciur

masalebs, aseve sxvadasxva saxis naSromebs. didi niWierebisa da muxlCauxreli Sromis nayofia es wignebi.

gansakuTrebuli zneobrivi pa-suxismgeblobiT da uzomo keTil-sindisierebiT aTavsebda batoni iuza mecnierul moRvaweobas ped-agogiur saqmianobasTan. Tuki ga-vyvebiT mis ganvlil gzas, codniT damSvenebuli mravali studenti da nastudentari Semogxvdeba am gzaze. maT dafrTianebaSi xom lo-mis wili udevs baton iuzas. mec momwvda misi madli. universitet-Si Cemi saqmianoba, upirvelesad, misi mowadinebis Sedegia. arc Tu cota rCeva mimiRia misgan wignze muSaobis dros. didi Rirseba iqneboda CemTvis, batoni iuza, rogorc mpirdeboda, am wignis redaqtori yofiliyo, magram mov-lenaTa gamo gamocema Seferxda da es pativi ar mergo.

iuza evgeniZe aRar aris.gaivlis dro, didi dro. iuza

evgeniZis saxeba am mzisqveSeTs ufro da ufro daSordeba. movlen axali Taobebi, umaRlesi saswav-leblebis, skolebis auditoriebi

da saskolo oTaxebi swavlamowy-urebuli sul sxva gogo-biWebiT aivseba. biblioTekis Taroebidan isev da isev gadmoiReben iuza ev-geniZis wignebs, waikiTxaven mis naazrevs, raTa ukeT Caswvdnen Cveni didi mwerlebis _ vaJa-fSavelas, akaki werTlis, grigol orbelianis, niko lomouris, egna-te ninoSvilis da sxvaTa Semoqme-debas, gaecnon wina saukuneebis literaturul cxovrebas da ase gagrZeldeba dausrulebliv.

ai, ra aris am SesaniSnavi mec-nierisa da moRvawis ukvdaveba.

diax, asea: sicocxle moklea, saxeli maradiuli.

da bolos, Cven ra dagvrCenia: fexze avudgeT, qudi movuxadoT da madloba vuTxraT am suliT ga-naTlebul adamians.

minaweri: am naaxalwlevs iuza evgeniZe, rogorc misi usay-varlesi vaJa ityoda, `miuvida mama-papaT amoRebulis xanjri-Ta~ da Tavissave sofelSi, mSob-lebis gverdiT ganesvena.

mamuka Wanturaia

iuza evgeniZis gardacvalebis gamo

gamosaTxovari

mecnierisa da pedagogis Rirseuladganvlili gza

(profesor iuza evgeniZis dabadebidan 70 wlisTavisaTvis)

Page 12: 30 ianvari, oTxSabaTi, 2013 w. N¹1 `konferenciiT sajaros ...dspace.nplg.gov.ge/bitstream/1234/13783/1/TbilisisUniversiteti_2013_N01.pdf · v) samotivacio werili. 9. sakonkurso dokumentebi

newspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

SurTxia beroSvili

Tengiz nozaZe, marTalia, 22 wlisaa, magram SeiZleba iTqvas, rom `cxovrebis grZeli gza~ gaiara, bevris ga-keTeba SeZlo, magram momavalSi ufro metis miRwevas apirebs. Tavad Tengizs miaCnia, rom jer kidev Ziebis procesSia.

4-5 wlis iqneboda, fortepianos rom miujda da pirveli notebi akrifa. cnobili musikis pedagogebis ojaxSi es aravis gakvirvebia, ufro moulodneli ki is iyo, rom komarovis skolaSi daiwyo swavla da male Tavisi maTematikuri niWiT gaakvirva yvela. pirveli jildoc maTematikaSi aiRo _ ilia vekuas saxelobis konkursSi pirveli xarisxis diplomi daimsaxura. war-matebebi hqonda sportSic _ 3 oqros medali wyalbur-TelTa nakrebSi TamaSis dros arc ise cotaa.

yvelaze moulodneli ki, albaT, is iyo, rodesac skolis damTavrebis Semdeg finansistoba gadawyvita _ mas arc am survilis asruleba gasWirvebia. pirvelive wels 100%-iani dafinansebiT amerikis akademiaSi Caaba-ra, paralelurad ki baironis skola daamTavra. cif-rebTan Widili male moswyinda da gadawyvita, is saqme ekeTebina, rac yvelaze Zalian uyvarda, amitom arCevani kvlav Seicvala.

`finansistoba sruliad Segnebulad gadavwyvite, mindoda materialuri mdgomareoba gameumjobesebina. aseve fiqrobdnen Cemi ojaxis wevrebi _ deda da bebia, magram Semdeg mivxvdi, rom adamianma is unda akeTos, rac yvelaze did siamovnebas aniWebs. CemTvis es musikaa. jer kidev 10 wlis viyavi, rodesac germaniaSi gamarTul saerTaSoriso konkursze pirveli adgili davimsaxure. amitom gadavwyvite, konservatoriaSi Camebarebina da ukeTesad davuflebodi am profesias~, _ ambobs Ten-gizi.

axalgazrda musikosi ukve sakuTar kompoziciebs qmnis, mis musikaze megobarma studentma ukve sadiplo-mo filmic gaaforma. Tengizis nawarmoebebi amas winaT germaniaSi, qarTul-germanuli urTierTobebisadmi miZRvnil RonisZiebazec gaJRerda, sadac qarTvelma axalgazrda musikosebma misi seqsteti daukres, ramac didi mowoneba daimsaxura da axali SeTavazebac miiRo:

uaxloes momavalSi germaniaSi organizacia `kamerto-nis~ mier kvlav igegmeba koncerti, sadac axalgazrda kompozitoris kidev erT nawarmoebebs Seasruleben.

rogorc Tengizi ambobs, mis SemoqmedebaSi qarTuli folkloris gavlena igrZnoba da amas am sferosadmi didi siyvaruliT xsnis. `yvelaze metad klasikuri mu-sika da xalxuri folklori miyvars. germaniaSi Sesru-lebuli kompozicia mTlianad xalxur simReraze: ̀ bul-buls stvena, vards sinaze~-zea agebuli. Cemi momdevno gataceba swored amas ukavSirdeba. minda, saqarTvelo-Si eTnomusikologia ganviTardes.~ am miznis misaRwe-vad Tengiz nozaZem Tsu-is Hhumanitarul mecnierebaTa fakultetis TargmanTmcodneobis mimarTulebis magi-straturaze swavla gadawyvita. dRes igi II kursis war-matebuli studentia.

`marTalia, amJamad, ZiriTadad, musikis weriT var dakavebuli, magram paralelurad TargmanTmcodneo-basac veuflebi. rogorc giTxariT, mainteresebs eT-nomusikologia, romelic saqarTveloSi saerTod ar aris ganviTarebuli. es dargi Seiswavlis da ikvlevs msoflio xalxTa eTno musikas, rogorc socialur da kulturul fenomens. dRes msoflioSi didi dain-tereseba aqvs aRmosavleTis eTno musikas, SeiZleba iTqvas, rom qarTul-xalxur Semoqmedebasac icnoben, magram gamosakvlevia misi fenomeni, amitomac davinte-resdi am dargiT~, _ ambobs Tengiz nozaZe.

kiTxvaze _ ras akeTebT Tavisufal dros? Tengizs gaeRima da miTxra, rom kompozitorebi Tavisufali xalxia da rodesac musikas ar wers, kiTxulobs. xSirad iRebs monawileobas konservatoriaSi gamarTul kon-certebSi, megobrebTan erTad xandaxan klubSic dadis, magram kluburi musika ar moswons, misi sayvareli kompo-zitori baxia, sayvareli mwerali _ guram rCeuliSvili.

Tengizi samomavlod sazRvargareTac gegmavs swav-lis gagrZelebas, arCevans, albaT, germaniaze SeaCe-rebs. igi arc imas gamoricxavs, rom SeiZleba eleqtro-nul musikaSic scados bedi da Tavisi musika internetis saSualebiT gayidos. uaxloes momavalSi gegmavs lopo-tasa da bolnisSi gamarTul saqvelmoqmedo koncer-tebSi monawileobas. Tavisi SesaZleblobebis mosinjvas apirebs Teatrisa da kinos musikis SeqmnaSi. albaT, esec gamouva, radgan aqamde rac Caifiqra, yvelaferi gaake-Ta...

Tbilisis universiteti

12universitetis naZvis xes mibarebuli survilebi

`adamianma is unda akeTos, rac yve-laze did siamovnebas aniWebs~.

nato obolaZe

studentebisTvis saa-xalwlo aqciis dawyebamde iyo cnobili, rom sami sau-keTeso survilis avtors Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis administracia baraTebze daweril survi-lebs ausrulebda. Tavisi saaxalwlo ocneba Tsu-is naZvis xeze 1000-mde stu-dentma datova. axalgazr-debis survilebi sakmaod mravalferovani aRmoCnda _ iTxovdnen Zilis vau-Cers, kafes universitet-Si, swavlis dafinansebas, manqanas, binas, gamocdebis kargad Cabarebas da Suale-

duri gamocdebis sakiT-xebis winaswar codnasac ki, zogierTma maTganma ki sakuTar baraTSi Tbilisis saxelmwifo universite-tisadmi keTilganwyoba da siyvaruli gamoxata.

`me Sen miyvarxar Tsu! Sen xar Cemi cxovrebis mi-zani!~

`Cemi survilia, rom Sualeduris win yvela le-qtori gvaZlevdes sakiT-xebs da zogierTi ar viCa-grebodeT. Zalian minda, viyo iseTi warmatebuli, rogorc dimitri gegena-vaa~.

`minda, rom yvela gamocda kargad Cavabaro da II korpusSi dagvidgiT

wesieri naZvis xe, romelic ar iqneba welSi moxrili~.

`gvinda saaxalwlo farTi, gvinda eqskursiebi, gvinda aqtiuri studentu-ri cxovreba~.

`minda kafe universi-tetSi da qseroqsis kidev erTi aparati biblioTeka-Si~.

`minda bina da gamocde-bis Cabareba~.

`ar minda es 4 weli damTavrdes~, _ TinaTin lekiaSvili.

`minda Tsu-m organi-zeba gaukeTos eqskursias, sadac Cems kurselebTan erTad waval~, _ Teo jafa-riZe.

`Zalian minda, rom swav-lis safasuri gaminaxevr-des. vin SeiZleba amisru-los, ar vici, ubralod Cemi Zalian didi survi-lia~, – nino sxilaZe.

Tsu-is saaxalwlo naZvis xeze studentebma iseTi Sinaarsis survile-bic datoves, sadac admi-nistraciisgan saswavlo

procesisTvis xelisSem-wyobi RonisZiebebis gata-rebas iTxoven. ramdenime studentis saaxalwlo oc-neba ki swavlis Semdeg Tsu-Si muSaobis gagrZelebac gaxldaT.

`universitetSi vipove Cemi Tavi da bevri megoba-ri SeviZine. Cemi cxovreba ufro saintereso gaxda, vidre manamde iyo. Zali-an didi survili maqvs _ swavlasTan erTad Cems universitetSi vimuSao. moxaruli viqnebi, Tu sur-vili amisruldeba da sur-vilis asrulebas Tsu-is administraciisgan move-li~, _ humanitarul mec-nierebaTa fakultetis II kursis studenti maia la-liaSvili.

`TviTmmarTvelobis fotoklubis wevri var da minda fotoaparati.~, – Ta-mar qaaZe.

`Cems saaxalwlo sur-vilSi vwer, rom geogra-febs gvWirdeba kompiute-rebi, raTa geoinforma-

ciuli sistemebi kargad viswavloT. zogadad, gva-qvs mxolod 4 kompiuteri da ar gvyofnis. kompiute-ris gareSe ki warmoud-genelia am sagnis kargad swavla. imedia, Segvisru-leben~, _ eka cecxlaZe.

saukeTeso sami survi-lis avtorebi reqtorma da Tsu-is sazogadoebasTan urTierTobis departa-mentis warmomadgenlebma erToblivad gamoavli-nes, Tumca maTi vinaoba 8 Tebervals, Tbilisis sa-xelmwifo universitetis 95 wlis iubilesTan dakav-Sirebul RonisZiebaze gax-deba cnobili. survilebi ramdenime kriteriumis gaTvaliswinebiT SeirCa _ unda yofiliyo universi-tetTan da mis saqmianoba-sTan dakavSirebuli, aseve, originaluri da motivire-buli.

`mimdinare wlis oqtom-bramde Tsu 95 wlis saiubi-leo weliwads aRniSnavs. am sazeimo TariRTan dakav-

SirebiT sxvadasxva saxis RonisZiebebs vmarTavT. gvindoda, axal welsac dagvegegma iseTi proeqti, romelSic ara marto stu-dentebis garkveul jgufs, aramed yvela students miecemoda monawileobis miRebis saSualeba. mo-vifiqreT, rom naZvis xis morTvasTan erTad gagve-go _ ra surdaT studen-tebs. es erTgvari gamo-kiTxvac gamovida, radgan am RonisZiebis Sedegad damatebiTi informacia miviReT _ Semdeg Tu ra saxis proeqtebi unda Sev-TavazoT studentebs. survilebi iyo sxvadasxva-nairi _ dawyebuli Zilis vauCeridan, damTavrebuli iseTi seriozuli TxovniT, rogoricaa swavlis dafin-anseba. gadavwyviteT, rom agverCia originaluri in-dividualuri survilebi da iseTi, romelic stu-dentTa garkveul jgufs moicavda da maTi ganxor-cieleba proeqtis saxiT iqneboda SesaZlebelia. 8 Tebervals Tbilisis sa-xelmwifo universitetis 95 wlis iubileze yvela es survili asruldeba~, _ ganacxada Tsu-is sazoga-doebasTan urTierTobis departamentis mTavarma specialistma nino kalan-diam.

Tsu-is sazogadoeba-sTan urTierTobis depar-tamentma, reqtorTan erT-ad, survilebis is nawili, sadac studentebi mZime socialuri mdgomareobis gamo Tsu-is administra-cias daxmarebas sTxovd-nen, calke gadaarCia. rogorc cnobilia, maTi survilebis asruleba, sx-vadasxva socialuri xasia-Tis proeqtis farglebSi, etapobrivad moxdeba.

finansistobas musika arCiafuls _ hangebTan TamaSi

ra interesebi aqvT studentebs? ra surT, rom Seicvalos universitetSi da ra saCuqris miRebas isurvebdnen saaxalwlod? _ aRniSnul kiTxvebze pasuxi Tsu-is saaxalwlo naZvis xeze ganTavsebul baraTebze aisaxa. naZvis xe Tsu-is sazogadoebasTan urTierTobis departamentis iniciativiT aqciis _ `Caifiqre CvenTan erTad!~ farglebSi daidga. stu-dentebma masze Camokidebuli baraTebi saTamaSoebiT Caanacvles, baraTebze ki sakuTari survilebi daweres.

www.tsu.getsunewspaper @ tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jurxaZe

soso gamgebeli

zaza gulaSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,

nodar xaduri, elene xarabaZe,

nodar belqania, Temur nadareiSvili,

lado minaSvili, vaJa kiknaZe,

nino CixlaZe, diana ZiZiguri

(Tsu-is me-3

korpusi)

[email protected]

2 22 36 62

tsunewspaper @ tsu.ge