2012 birželis #26

PENKERI METAI ROKENROLO

PAGALĄSTAS TEPTUKO ŽVILGSNIS

(TEATRINĖS) KAITOS TAŠKAS PASIENYJE

KUR AUGA ŠIUOLAIKINĖ BARZDA?

VASAROS FESTIVALIŲ APŽVALGA:

KODĖL KAIMYNO ŽOLĖ ŽALESNĖ?

37O.diena.lt37O.diena.lt

Ką gi, vasara jau ne tik širdy ar už lan-go, bet ir kalendoriuje, tad pats laikas apsidairyti, kur ir kada galima sma-

giai pavasarot. Suprantama, šiame nume-ryje ne kurortų ar kaimo turizmo sodybų asortimentą nusprendėme panagrinėti. Ap-sižiūrėjome, kad pats laikas pristatyti Mari-jos žemėje ir aplink ją vykstančius muzikos festivalius. Rengdami medžiagą (panašią apžvalgą darėme ir pernai) net patys nuste-bome – festivalių ne mažėja, o daugėja!

Vis dėlto, esame tikri lietuviai, tad nepaniurz-gėti negalime. Mus sunervino, kad Lietuvoje festivalių daug, o garsių (pelnytai, žinoma) pavadinimų ir vardų dalyvių sąrašuose – ma-žai. (Suprantama, kad savo kritikos strėles tai-kome į meinstryminius, o ne į atskiras subkul-tūras „aptarnaujančius“ festivalius. Šių mums, lietuviams, galbūt net galima pavydėti.)

Peržiūrėjęs lietuviškų festivalių line-up’us ir palyginęs juos su Lenkijos „Heineken Open’er“ ir Latvijos „Positivus“ svečių sąra-šais, nori nenori supranti, kad kaimyno žo-lė net ne šiek tiek, o gerokai žalesnė... Ok, dėl lenkų tai pykti negali – jų gi dešimt kar-tų daugiau nei mūsų. Kitaip sakant, visai ki-ta rinka... Bet kad mus šioje srityje lenkia ir broliai latviai, kurių, kaip žinote, yra kone perpus mažiau nei mūsų... O juk kai kurie mūsų festivaliai jau turi gana senas tradici-jas, tačiau net ir iki tokio lygio kaip „Positi-vus“ taip ir neišaugo, nors latviai už mus nei turtingesni, nei ką.

Pirmajame kaimynų festivalyje 2007-aisiais viešėję bičiuliai su nostalgija prisimena, kaip

klausėsi legendinių „James“ nesigramdydami alkūnėmis su kitais festivalio lankytojais, kurių iš viso buvo duokdie tūkstantis. Taigi, matematika paprasta – latviai tuokart ge-rokai sėdo į minusą, tačiau festivalis ne tik nemirė, bet il-gainiui tapo didžiausiu meinstryminiu festivaliu visose tri-jose Baltijos šalyse. Velniai žino, gal latviai kokį pinigų medį ten kur nors pajūryje užsiaugino?

Ech, kur mums gauti tokį?.. O gal užtektų to, kad lie-tuviškų festivalių rengėjai tiesiog susivienytų ir vietoj ke-lių šiaip sau padarytų vieną super festivalį kaip tie patys latviai ar lenkai? Dabar vieni kitiems tik kaišioja paga-lius į ratus, dalydamiesi tomis pačiomis lietuviškomis me-gažvaigždėmis arba kviesdamiesi nouneimus iš užsienio. Na, bet yra kaip yra. Ne mūsų reikalas festivalius orga-nizuoti. Mūsų reikalas – į juos važiuoti arba ne ir, žino-ma, paniurzgėti, jei norisi.

Daugiau apie vasaros festivalius paskaitysite 8–11 p., o dabar pristatysiu kitas numerio temas. Mūsų teat- ro specialistė Goda neseniai svečiavosi Sovetske ir po spektaklio premjeros pakalbino šiame mieste nuo rudens dirbantį, o balandį vyriausiuoju „Tilsit teatro“ režisieriumi oficialiai paskirtą Vilių Malinauską.

Kita mūsų autorė Tautė su jauna dailininke Agne Kišo-naite aiškinosi, ar dera šalia viena kitos raudona ir mė-lyna spalvos, o su neseniai į klubą (ne politinį) susivie-nijusiais barzdočiais diskutavo apie barzdų reikšmes ir prasmes. Naujas mūsų bendradarbis Karolis beveik pa-buvo Liverpulyje – kalbėjosi su vyrukais ir merginomis, prieš penkerius metus pradėjusiais organizuoti roko dis-kotekas, pavadintas „Liverpool party“. „370“ Kaune ats-tovaujanti Lina pasidomėjo socialine fotografija ir apie ją diskutavo su kauniečiu fotomenininku Donatu Stanke-vičiumi.

Štai beveik viską ir išvardijau. Gero jums skaitymo, o mes krauname į pintinę užkandžius ir einame ieškoti pie-vos, kur žolė žaliausia. Šiltos ir gražios vasaros!

KODĖL KAIMYNO ŽOLĖ ŽALESNĖ?

Ra šė: Jurgita KviliūnaitėIliustracija: „Shutterstock“

ŽIūRĖK čIA!

Puodas kavos kofišope? Ledai krūtoj kavinėj? Bilietas į arthausinį kiną? Kažkoks GERIAU RINKIS „37O“ į NAMUS!Dabar pristatome bet kur – tik 5 litai mėnesiui. Prenumeruok www.diena.lt/dienrastis/37O, informacija 37O@diena.lt.

37o #2637o su: #26

37o37O.diena.ltRe dak to rė Jurgita Kviliūnaitė 37O@dienamedia.ltDizainas Tomas Mozūratmozura@gmail.comRek la ma reklama@vilniausdiena.ltDir ba me Lab da rių g. 8, Vil niu jeLei dė jas UAB „Die na Me dia News“Spau dė „Lie tu vos ry to“ spaus tu vėTi ra žas 15 000 egz.Už rek la mos tu ri nį „37O“ neat sa ko#26, birželis, 2012

NUMERIO BENDRADARBIAI

ŠIAUDINĖ KALIAUSĖ

ŽINO, KUR, KAS IR KADA

DOMANTAS RAZAUSKAS

POETIŠKAS MUZIKANTAS ARBA MUZIKALUS POETAS

VLADA KALPOKAITĖ

MENŲ SPAUSTUVĖS „SANDĖLININKĖ“

TAUTĖ BERNOTAITĖ

BARZDŲ IR SPALVŲ SPECIALISTĖ

KAROLIS VYŠNIAUSKAS

INDIE MUZIKOS TYRINĖTOJAS

GODA DAPŠYTĖ

NEPIKTŲ TEATRO RECENZIJŲ AUTORĖTEATROMETRAS.LT

SIMONAS ŠVITRA

(NE)BARZDOTAS FOTOGRAFAS

KĘSTUTIS NEVERAUSKAS

ŠIEK TIEK SPORTININKAS, ŠIEK TIEK MUZIKANTAS

LINA SABAITYTĖ

„37O“ REZIDENTĖ KAUNE

AGNĖ KIŠONAITĖ

NEREALAUS GROŽIO DAILININKĖ, VIRŠELIO AUTORĖAGNEART.COM

37o

>> žirklėsRa šė: Tau tė Ber no tai tėNuot rau kos: Ok sa nos To čis ka jos (OK TO)

„Ag nės

Ki šo nai tės

ta py ba vi s

iš kai ne

a ti tin ka tra

di ci nės

lie tu vi

ų ta py bos

su pra ti m

o, kaip pa ti A

g nė – ta

py to jos

. Pa gal nu

si sto vė

ju sį Li

e tu vos

dai lės ka

no ną ta

py to ja(-as) t

u rė tų b

ea to dai riš

kai pa si kl

iau ti in tu

i ci ja, n

e no ru

šio pa sau lio

fe no m

e nus p

a žin ti in

te lek tu

a liai, o at si d

uo tų e

ksp re-

sy viai ta

py bos raiš ka

i, kad iš s

i verž tų

ne va lin g

os em

o ci jos

, už slo

pin ti geis

mai, fo bi jos

, sap nai, tr

oš ki mai.“

Taip ra šo m

a dai lė ty ri n

in kės

Ra mu-

tės Ra

ch le vi

čiū tės

ano ta ci jo

je, pri st

a tan čio je

jau no

s ta py to

jos Ag nės

pir mą ją pa ro d

ą „Rau do na

ne mė ly

na“.

– Ko dėl neat ro dai kaip pa dri ka me ni nin kė, plau kus su ka bi nu si pieš tu ku ir dek la ruo jan­ti at sai nu mą iš vaiz dai, nes „svar biau sia – kū­ry ba“?– Aš nie ka da apie tai ne gal vo jau, spe cia liai įvaiz­džio ne ku riu – tie siog sten giuo si at ro dy ti taip, kaip man gra žu ma ty ti ir ki tas mo te ris. Kar tais su si da ro įspū dis, kad me ni nin kai par da vi nė ja sa­vo įvaiz dį, o man pa tin ka, kad ma no dar bai kal ba už ma ne ir aš tam pu ant rap la ne vei kė ja.

– Jei bū tum Ag nės Ki šo nai tės va dy bi nin kė ir su tik tum ko kį Char le są Saat chi ar ki tą me no

ko lek cio nie rių, kaip ją pri sta ty tum?– Mo der ni šiuo lai kiš ka ta py to ja, aiš kiais tep tu ko po tė piais konst ruo jan­ti fi gū rą, ku rian ti vaiz dą ryš kio mis spal vo mis. Ji la biau siai mėgs ta mo te­riš ką te ma ti ką. Pa si rin ku si mo ters at ri bu tus (lūp da žius, ba te lius, ra ki nę...), sim bo liš kai vaiz duo ja šiuo lai ki nę mo te rį – veik lią, links mą. Pa veiks luo se yra daug pa čios Ag nės. Nors pa veiks lų siu že tai, vi zi jos jai ky la pa ma čius ką nors ki ta, bet juk tur būt ir pa ma tai daž niau siai tai, kas at spin di ta ve pa tį ar­ba ko kiu no rė tum tap ti.

– Ko kios pa sau lio mo te rys ar iš gal vo tos he ro jės tau ir gi ke lia no rą bū ti he ro jiš kai, įkve pia mo te riš ku mo?– „Pus ry čių pas Ti fa ni“ pa grin di nio vaid mens kū rė ja Aud rey Hep burn. Daph ne Guin ness – dėl ne ti kė tų sti liaus de ta lių. Ar ba, pa vyz džiui, Al ma

PA GA LĄS TAS TEP TU KO ŽVILGS NIS

Bai gu si gra fi nio ir in ter je ro di zai no spe cia ly bes Vil niaus dai lės aka de mi jo je, Ag nė da bar gy ve na ir ku ria Užu py je. Ten sa vo na muo se įkū rė ma žą ga le ri ją „Ag neArt“ (ag neart.com), kur mai šo sa vo my li miau sias spal vas, prii ma sve čius / pir kė jus, ieš ko ter mi no, ku riuo ga lė tų pa va din ti sa vo iš skir-

ti nį brai žą ir – rei kia pa sa ky ti – la bai gra žiai at ro do. Ki tu me tu ste bi pa sau lį, ypač – mo te ris. Tie re gi-niai vė liau pra sliuo gia per Ag nės pri zmę, iš si mau do da žuo se ir tam pa akį trau kian čiais sim bo li niais, kar tais ir su bti liai iro niš kais, šiuo lai ki nės mo ters ko men ta rais.

Adam kie nė – gar baus am žiaus mo te ris, o iš lie ka da ma da ma. To kios da mos ma­ne la bai ža vi.

– Kaip priė jai iki rau do nos ir mė ly­nos? Juk ne vi sa da ta vo sti lis ti ka bu­vo to kia?– Ka dan gi mo kiau si gra fi nio di zai no, ži nau, kad šių spal vų dėl to kio ryš ku mo ne re ko men duo ja ma de rin ti tar pu sa vy. Bet aš kaip tik ieš kau kont ras tin gų spal­vų są sa jų – ir, ma nau, man pa vyks ta. O, pa si ro do, ir ki tiems pa tin ka. (Juo kia si.)

4 //

© 370

„Ag nės

Ki šo nai tės

ta py ba vi s

iš kai ne

a ti tin ka tra

di ci nės

lie tu vi

ų ta py bos

su pra ti m

o, kaip pa ti A

g nė – ta

py to jos

. Pa gal nu

si sto vė

ju sį Li

e tu vos

dai lės ka

no ną ta

py to ja(-as) t

u rė tų b

ea to dai riš

kai pa si kl

iau ti in tu

i ci ja, n

e no ru

šio pa sau lio

fe no m

e nus p

a žin ti in

te lek tu

a liai, o at si d

uo tų e

ksp re-

sy viai ta

py bos raiš ka

i, kad iš s

i verž tų

ne va lin g

os em

o ci jos

, už slo

pin ti geis

mai, fo bi jos

, sap nai, tr

oš ki mai.“

Taip ra šo m

a dai lė ty ri n

in kės

Ra mu-

tės Ra

ch le vi

čiū tės

ano ta ci jo

je, pri st

a tan čio je

jau no

s ta py to

jos Ag nės

pir mą ją pa ro d

ą „Rau do na

ne mė ly

na“.

dan gi esu bai gu si in ter je ro di zai no spe cia ly bę, mie lai pa ta riu. Bet įdo mu, kad daž nai žmo nių iš si rink ti dar bai taip tin ka jų na­muo se, jog at ro do, kad bū čiau ta piu si tai erd vei. Ne se niai vie na šei ma pa siė mė tris dar bus, nu va žia vo me į jų mo der nius švie sius na mus, kad jie ap si spręs tų, ku rį dar bą pa si liks. De ta lės taip su­ta po, kad jie nu si pir ko vi sus tris. Tai yra ma lo nu mas!

– Kaip ug dai sa vo as me ny bę?– Or ga ni zuo ju me no is to ri jos pa skai tas. Kaž ka da su drau ge be­va sa ro da mos pa si kal bė jom, kad bū tų ge rai at gai vin ti me no is­to ri jos ži nias. Bet šios sri ties kny gos bū na la bai nuo bo džios ir su gal vo ja me ge riau da ry tis pa skai tas. Ra dau dės ty to ją aka de­mi jo je, R.Rach le vi čiū tę, ku ri be ga lo įdo miai pa sa ko ja apie XX a. me no is to ri ją. Iš pra džių ma nė me, kad tai bus ka me ri niai su si­ti ki mai, bet vė liau atei da vo ne ma žiau kaip 10–20 žmo nių. Dar lan kau ku bie tiš kos sal sos pa mo kas, skai tau ir, aiš ku, lan kau sa­vo ta py bos bū re lį! (Juo kia si.)

– Ar ta py da ma klau sai mu zi kos?– Fo ne lei džiu se ria lus ar ba fil mus. Ma tyt, rei kia, kad bū tų kur nu kreip ti žvilgs nį, nes taip, vėl pa žiū rė ju si į dar bą, pa ma tau jį ki taip, pa ste biu klai das.

– Iš ki tų me no rū šių, su ku ria ta vo san ty kiai ge riau si?– Be ga lo mėgs tu ei ti į spek tak lius, ba le tus, ope ras, ope re tes, kon cer tus, da ly vau ti fes ti va liuo se, ke liau ti – tai iš tik rų jų duo­da daug nau jų kū ry bi nių min čių.

– Jei į ta vo dar bų pa ro dą įsi verž tų keis ti me no va gys ir leis tų tau pa si lik ti vie ną sa vo dar bą, ku rį gel bė tum?– Ko ge ro, tai bū tų „Ma no my li miau si ba te liai“. Tai pir mas ma­no ant dro bės ta py tas dar bas, to dėl ar ti mas.

– Ko kią sa vo idė ją no rė tum pa ten tuo ti?– Pa ten tuo ti no rė čiau sa vo ta py bos bū dą: tiks lio mis plokš tu­mo mis for muo ja mą tū rį. Kad ir kas ką sa ky tų, aš ne ži nau, kas dar ta po to kiais ašt riais po tė piais. Bū tų ge rai tam su gal vo ti ter­mi ną. Kad ne bū tų, kaip mi nė to ji Ra mu tė pa sa ko jo, kaip vie­nam dai li nin kui, ku ris su gal vo jo kaž ką nau jo, bet ne pa va di no, o vė liau tai pe rė mė ki tas me ni nin kas, pri tai kė ter mi ną ir bu vo mi ni mas kaip pir ma sis.

– Su ko kiu praei ties me ni nin ku no rė tum iš širdies pa si kal­bė ti? Ko pa klaus tum?– Ma ne, aiš ku, la bai ža vi kla si kai. Ga li nuo bo džiai skam bė ti, bet jie bu vo ge ni jai. Tur būt jų klaus čiau, kaip jie tam tik rus da­žų at spal vius su mai šė. Nes, pa vyz džiui, Mi che lan gelo (man ro­dos, jis) net ne pa si ti kė jo pa meist riais ir pa ts mai šy da vo spal vas. Pi cas so ke lias įdo mus – bū da mas dvi de šim ties jis jau to bu lai ta­pė rea lis tiš kai, vė liau de for muo da mas for mas ir jas nau jai lip­dy da mas, pra dė jo nau ją kryp tį. Dar yra įdo mus kū rė jas di zai­no sri ty je – Pie ro For na set i. Iš mo te rų įdo mi Ta ma ros de Lem­pic kos is to ri ja ir kū ry ba. Įdo mu, kaip anks čiau žmo nės kū rė vos ne iš ba do, iš skur do. Ma no is to ri ja to kiu at ve ju vi sai ne liūd na, bet sa vo kū ry ba no rė čiau jiems pri lyg ti.

– Ar ne te ko už to kį sti lių stu di juo jant pa ko vo ti?– Aka de mi jo je ne ta py da vau. Tie siog at lik da vau už duo tis, ku­rias rei ka la vo at lik ti taip, kaip man at ro dė ge riau sia. Ta py ti pra­dė jau jau vė liau, bai gu si moks lus. Ge gu žės mė ne sį ma no ta py­bai kaip tik suė jo dve ji me tai. Sa ky čiau, kad kū ry bi nis ke lias da­bar tik pra si de da, nes moks lai ir yra moks lai. Nors yra sa kan čių, kad tik ras me ni nin kas ga li bū ti tik ne si mo kęs aka de mi nių rei­ka la vi mų, man at ro do ki taip. Nes kar tais su gal vo ji, ką no ri pa­da ry ti, o ran ka ne klau so. Man ir gi iš pra džių nei šei da vo nu ta­py ti vis ko, ką su gal vo da vau. Bet dėl to bu vo la bai įdo mu!

– Rau do na ir mė ly na yra vie nos pa grin di nių spal vų. Jų bū na įvai rių at spal vių ir po bū džių. Gal ir tu sa vo rau do ną ir mė ly­

IŠ RAU DO NOS IR MĖ LY NOS GY VE NI MO• Dėl sa vo akip lė šiš ku mo tai daž niau sios rek la mo se nau do ja mos spal vos.• Ke lios ga li my bės suas me nin ti rau do nas: Ci no be ris – gam to je ran da ma ma ti nė oran žiš ka rau do na, Kar mi nas – gi li gi li ru bi no rau do na, Ve ne ci jie tiš ka Rau do na – rud rau do nė ply tos spal va.• Tai ne skrais tės rau do nis er zi na bu lius – jie ne ski ria spal vų.• Esa ma ty ri mų, ku rie sa ko, kad bet ko kia rau do nos spal vos užuo mi na ga li su trik dy ti lai kant eg za mi ną. Tai sie ja­ma su tuo, kad klai dos mo kyk lo se žy mi mos rau do nu ra šik liu.• IKB – me ni nin ko Yve so Klei no pa ten tuo ta mė ly na spal va, ku ria jis da rė vis ką – nuo mė ly no kvad ra to iki ta py mo ant mo ters kū no. Ji va di na ma ult ra ma ri nu – maž daug, už jū riš ka.• Se no vės Ro mo je tar nai vil kė jo mė ly nais ap da rais. Spė ja ma, kad iš ten ki lo po li ci nin kų uni for mų spal va.• Anks čiau mė ly na bu vo mer gai čių spal va. Pri si me nat Mer ge lės Ma ri jos įvaiz dį? Tai iš ten.

ną kaip nors iden ti fi kuo ji?– Ne, jų nie kaip ne va di nu – man svar biau sia, kaip tas spal vas iš gau ti! Ka dan gi ta pau ga na di de lio for ma to dro bes, be to – ak­ri lu, dėl spal vos ten ka pa si steng ti. Džiū da mas ak ri las net ke liais to nais pa kei čia sa vo at spal vį, to dėl tu riu su žiū rė ti: kad da žai neuž džiū tų, kad jie vie no dai su gul tų, kad ne bū tų ne dai lių pe­rė ji mų. Nes su mai šius spal va ga li at ro dy ti tin ka ma, o iš džiū­vu si jau ne be ta. Ta da vėl iš nau jo mai šai...

– Kas per ka ta vo dar bus?– Daž niau siai tai jau nos šei mos. Žmo nės at vyks ta pa si sve čiuo ti į ma no ga le ri ją, iš si ren ka me ke lis dar bus, kad, nu vy kę pas juos, ga lė tu me pa žiū rė ti, ku ris la biau siai tiks na mų in ter je rui. Ka­

Pasislėpęs

Žuvų taukai

Nepatogus oficialumas

Taškuota suknelė

Ritualas

>> žirklėsRa šė: Go da Dap šy tėNuot rau kos: Ka mi lės Žič ky tės

Teat ras įsi kū ręs pui kia me dar vo kie čių sta ty ta me pa sta-te, tu ri prieš gais ri nę už dan gą ir vie ną pir mų jų Eu ro po-je su ka mų jų sce nos ra tų. Ta čiau šiuo me tu pa sta tas re-

mon tuo ja mas, tad spek tak lius tru pė ro do gy ve na mų jų na mų ap sup ty je, bu vu sio je ka ti li nė je. į spek tak lius čia ren ka si pa si-puo šu si, in te li gen tiš ka ir teat rą mėgs tan ti pub li ka, ku riai ne-truk do ap link laks tan tys ber niūkš čiai, su plas ti ki niais ka laš-ni ko vais žai džian tys ka rą. To kio je žais min go je ap lin ko je ir kal bi nu Vi lių.

– Pa pil dei emig ran tų gre tas – ta pai iš va ry tuo ju?– Čia vie ti niai juo kau ja, kad nerei kia pai nio ti tu riz mo su emig­ra ci ja. O jei rim tai, kol kas esu čia lai ki nai ir vi sam lai kui lik ti ne pla nuo ju. Su pa ga liu nie kas ne va rė. Tu rė jau ga li my bę rink­tis ir pa si rin kau.

– Esi jau nas re ži sie rius, bet So vets ke ta pai vy riau siuo ju teat­ro re ži sie riu mi. Kaip se ka si va do vau ti teat rui?– Ką čia pro tin ga pa sa kius? Tie siog čia man – ge ra gy ve ni mo, teat ro ir va do va­vi mo mo kyk la. Ir „Til zit teat ro“ tru pė, ir vi sas ko lek ty vas pa sa kiš kai drau giš ki. Jiems bū din ga se na ge ra ru sų teat ro dis­cip li na ir dar bo san ty kiai. Ži no ma, kaip ir kiek vie na me teat re ky la bui ti nių pro­ble mų, at si ran da int ri gė lių, san ty kė lių.

Kuo ski ria si „Til zit teat ras“ So vets ke nuo Vach tan go vo teat ro Mask vo je? Nie­kuo. Tie pa tys san ty kiai, int ri gos, pro ble­mos, ski ria si tik biu dže ti nio fi nan sa vi­mo srau tai. Ži no ma, ski ria si ir šių teat rų mas te liai, bet juk man ir me tų dar nė ra daug, tad vis kas – pa gal pro por ci jas.

– Ne si jau ti per jau nas va do vau ti?– Čia mes vi si sie kia me bend ro tiks lo, o va do va vi mas sa vai me nė ra toks svar­bus. Ži no ma, tu riu priim ti spren di mus, at rink ti spek tak lius, ak to rius, pla nuo­ti re per tua rą. At sa ko my bės yra. Ta čiau tai nė ra ma no vie no rei ka las. Pats žo dis „va do va vi mas“ skam ba taip, lyg bū tų su šauk tu kais. Nors šia me teat re pai so ma hie rar chi jos ir ji itin ger bia ma, tru pė vie­nin ga, tad tiks lų sie kia me vi si drau ge.

Ka ra lie nės Lui zos til tas, ve dan tis iš Lie tu vos į Ru si ją, yra maž daug ke tu rių šim tų met rų il gio. Ta čiau jo pa bai go je, pe rė jęs mui ti nę, tam pi ir gra žes nis, ir pro tin ges nis, ir ta len tin ges nis. Čia ne ži­no ma no gy ve ni mo smulk me nų, ne tu­ri išanks ti nės nuo mo nės, ne ži no plet kų. Lie tu vo je ko kius sep ty nias de šimt pro­cen tų lai ko, skir to spek tak liui su kur ti, ten ka iš nau do ti or ga ni zuo jant dar bą, aiš ki nan tis san ty kius, įtvir ti nant au to ri­te tą. Čia to kių pro ble mų ne ky la, ir vi są lai ką ga li ma skir ti kū ry­bai. Nie kas ne si lanks to prieš re ži sie rių, bet ir ne truk do.

– Tai at va žia vęs į Ru si ją tar si at ver tei ta bu la ra sa (šva rų la­pą – lot.)?– Iš da lies taip. Ži no ma, pa de da tai, kad esu Ri mo Tu mi no mo ki nys. Ta čiau tu riu pui kias ga li my bes įsi tvir tin ti sa vo pa­ties dar bais.

– Ta čiau ne vie nas ko le ga lie tu vis iš gir dęs, kad dir bi So vets­ke, grei čiau siai nu mos ran ka: „Ai, pro vin ci ja...“– O va, ir nė vel nio. Jei pa žvelg tu me į teat ri nį Ru si jos že mė la­pį, tai „Til zit teat ras“ su bu vu siu vy riau siuo ju re ži sie riu mi Jev­ge ni ju mi Mar cel li prieš de šimt me tį bu vo vie nas reikš min giau­sių pro vin ci jos teat rų. Teat ras gast ro lia vo vi so je „pla čio jo je tė­vy nė je“ ir dau ge ly je ki tų pa sau lio ša lių, da ly va vo ne vie na me tarp tau ti nia me fes ti va ly je, pel nė dau gy bę ap do va no ji mų. Be­je, pro vin ci ją daž nai su vo kia me nei gia mai, ta čiau tai tie siog nė­ra cent ras, ir tiek.

„Til zit teat ro“ tru pė pui ki, pro fe sio na li, o šio mies to pub li ka la bai iš la vin ta. Ži no ma, per pa sta ruo sius še še rius me tus, kol teat ras vei kė be vy riau sio jo re ži sie riaus, daug kas iš kli bo. Ta­čiau pa tir tis ir pro fe sio na lu mas nie kur ne din go, rei kia tik at­gai vin ti, at nau jin ti, pra tęs ti.

– So vets kas su da ro ga na at šiau raus mies to įspū dį...– Išei nu de šim tą ry to, grįž tu de šim tą va ka ro. Teat re la bai griež­

(TEAT RI NĖS) KAI TOS TAŠ KAS PA SIE NY JE

Ke lio nė au to bu su vaiz din gą ja Pa ne mu ne, dar šiek tiek pės čio mis Ka ra lie nės Lui zos til tu ir at si du riu pil ka me po so vie ti ne rea ly be al suo jan čia me So vets ke, ku ris iš mo kyk-

li nių va do vė lių įsi mi nė kaip Til žė. Ir nors te le fo nas to liau gau do lie tu vių ope ra to rių tink lus, vis dėl to tai jau Ru si ja. Griež tas pa sie nie tis pa si tei rau ja, koks ke lio nės tiks-

las. Iš gir dęs, jog spek tak lio prem je ra, nu stem ba, kad jų mies te yra teat ras. O teat ras iš tie sų yra. Pri si den gęs bent tri mis pa va di ni mais, bet la biau siai mėgs tan tis pri si sta ty-

ti kaip „Til zit teat ras“. Šio teat ro vy riau siuo ju re ži sie riu mi ba lan dį ta po jau nas lie tu-vių re ži sie rius Vi lius Ma li naus kas, čia dirbti pradėjęs dar rudenį.

Ži nO ma, er­zi na, kai par da vė jOs vis dar rė­kia ant ta­vęs kaip sO­viet me čiu, ir jau tie si kal­tas, kad nO­ri nu si pirk­ti miš rai nės. ta čiau tai nė ra svar­biau sia.

6 //

© 370

tas re pe ti ci jų gra fi kas – po dvi per die­ną – ir jis ne si kei čia. Mū sų teat ro ak to­riai dir ba tik čia: jie ne si fil muo ja rek la­mo se, se ria luo se, ne da ly vau ja chal tū ro­se. Jie gy ve na vos ne ko mu nos prin ci pu. To dėl man ne ten ka gal vo ti, ar gat vės per pil kos – ne tu riu tam lai ko. Ži no ma, er zi­na, kai par da vė jos vis dar rė kia ant ta vęs kaip so viet me čiu, ir jau tie si kal tas, kad no ri nu si pirk ti miš rai nės. Ta čiau tai nė­ra svar biau sia.

Tarp re pe ti ci jų tu riu dau gy bę ad mi­nist ra ci nių rei ka lų: ieš kau nau jų ak to­rių, pla nuo ju re per tua rą, ren gia mės teat­ro ati da ry mui po ka pi ta li nio re mon to. Net ru kus pa ju dė si me į gast ro les po ato­mi nius Ru si jos mies tus, lau kia Ma žų jų Ru si jos mies tų fes ti va lio ren gi niai ir la­

nizatorių skam bu čių, ta čiau po de vy ne rių me tų pir­mą kar tą te ko at si sa ky ti. Man tai bu vo vie nas įdo­miau sių ren gi nių, ku ria me kas kar tą da ly vau da vau su azar tu. Dau ge lį me tų pa si vaikš čio ji mas „Ma dos in fek­ci jos“ po diu mu bu vo „as a must“. Ma nau, taip yra dau­ge liui nuo la ti nių jos da ly vių. Kas met su tin ki tuos pa­čius žmo nes, ži nai, kad bus daug lau ki mo, bus žvė riš­kai sun ku, bet čia pri va lo ma da ly vau ti ir ki taip ne ga­li ma. Tai gi, bu vo be ga lo ap mau du, kad šie met ne ga­lė jau da ly vau ti.

– Re ži sie rius­mo de lis. Skam ba kaž kaip ne rim tai...– Ne gi dėl to, kad And re jaus Bar te ne vo per for man se pa si ro dau vil kė da mas ekst ra va gan tiš ką kos tiu mą, ta­pau kvai les nis? Kiek vie na pa tir tis yra svar bi ir ver tin­ga. Vie no je iš „Ma dos in jek ci jų“ bu vo ko lek ci ja „Ku­piš kė nų ves tu vės“. Tai bu vo idea liai su de rin to ki čo pa vyz dys. Bū tų la bai sma gu tai ka da nors pa nau do­

ti spek tak ly je. „Ma dos in fek ci ja“ man su tei kia įvai riau sių pa tir čių lau ką, o kū rė jui tai svar bu.

– O tė vy nės ne siil gi?– Tė vy nė už ke lių šim tų met rų – ga liu pės čio mis pa rei ti. Ma no nuo la ti nė bend ra dar bė ku riant spek tak lius, Jo lan ta Rim ku tė, sa­ko, kad di džiau sia at rak ci ja – pės­čio mis pa rei ti į Lie tu vą.

Žmo nių iš tie sų pa siil gau. Jau­čiu men ta li te tų skir tu mą. Ėmiau ver tin ti kai ku rias lie tu viš kas sa­vy bes, ku rių anks čiau ne mė gau. Čia šiek tiek keis ta vie ta. Di džio ji da lis tru pės ki lę ne iš Ka li ning ra­do, to dėl su si da ro tar si vi sos Ru­si jos miš rai nė. Va di na mo ji rus ka­ja du ša čia la bai su tram dy ta. Jie ki­to kie nei sta tis ti niai ru sai.

Lie tu vo je esa me lin kę slėp tis, o čia jaus mai ir emo ci jos iš ke lia mi į pa vir šių. Tai tam pa teat ro tra di­ci jos bruo žu. Ži no ma, kar tais šie skir tu mai ke lia keb lu mų. Ta čiau kar tu su ak to riais tu ri me bend­rą tiks lą – spek tak lį. Tai re ta pra­ban ga. Bet tuo met vis kas sto ja į sa­vo vie tas.

– Po ta vo spek tak lio „Bjau ru sis“ prem je ros pri šo kęs vie nas tru pės ve te ra nų man tvir ti no, kad anks­čiau, dirb da mi su Mar cel li (bu­vęs teat ro tru pės va do vas – aut. pa st.), jie mo kė si ita lų, o da bar bū ti nai iš moks lie tu vių kal bą.

– Lie tu viš kai jie ne si mo ko, bet ma no ru sų kal bos ži­nios tik rai pa di dė jo. Tie sa, ak to riai la bai mėgs ta lie tu­viš kai svei kin tis, jiems tai la bai įdo mu ir sma gu. Dar mo ka „kur va žiuo ji?“, „vis kas ge rai“. Maž daug tiek. Gal dar iš moks.

– Ar Lie tu vo je tu ri pla nų?– Kol kas esu at vi ras. Ne ži nau, tai bus „iš va ry mas“ ar kas ki ta. Kol kas pa siū ly mų nė ra.

– Kol Lie tu vo je nie ko ne siū lo, kur pi vis nau jus pla­nus Ru si jo je. Lie tu vių re ži sie riai oku puo ja Ru si jos teat rus?– Ci tuo jant Ma riaus Ivaš ke vi čiaus „Ma da gas ka rą“, „jes li ana nas, tak my je jo“. Per ki tą pu sę, taip sa kant. Su teat ro di rek to re juo ka vom, kad jie ban do bū ti ma­din gi, sek ti Mask vos, kur teat rams jau va do vau ja Min­dau gas Kar baus kis ir R.Tu mi nas, ten den ci jo mis.

O jei rim tai, tai bet ko kia pa tir tis nau din ga. Nes var­bu, kur ji – ar Lie tu vo je, ar Ru si jo je. Ge riau ei ti į prie­kį at vi ra šir di mi, nei zirz ti, kad nie kas ne duo da dar­bo, kad neį ver ti na. Gal pa ts esi ne to je vie to je? Juk ap­lin ka ne kal ta, kad esi ne ten, kur rei kė tų. Jei ne ga li pa­keis ti si tua ci jos – keisk po žiū rį. Vis kas iš tie sų pa pras­ta. Jei ne tu riu pa siū ly mų Lie tu vo je – tu riu čia. At si­ras Lie tu vo je – grį šiu. Nie ko nė ra am ži na. Kai ta yra nor ma lu.

bo ra to ri jos, taip pat gast ro lės Vo kie ti­jo je. O iki Nau jų jų me tų dar lau kia trys nau ji spek tak liai. Tad pa ts mies tas nė­ra toks svar bus.

– Esi ap si kro vęs pla nais.– Taip, bet esu vis kam at vi ras.

– Be vi so to, ką iš var di jai, dar lau ki nau jų pa siū ly mų?– Kad ir kaip bū tų ma lo nu ir ge ra dirb­ti vie no je vie to je, esu įsi ti ki nęs, jog bet koks ap lin kos pa kei ti mas yra la­bai svei ka. Tai su tei kia ga li my bę nau­jam po žiū riui. Sa vo da bar ti nį dar bą ir po zi ci ją su vo kiu kaip eta pą, kaip tam tik rą mi si ją. Sup ran tu, kad tai lai ki na. Kaip by lo ja teat ro is to ri ja, teat ras gy­vy bin gas iš lie ka penkerius–septyne­rius me tus. Bet ne sa ky siu, kiek esu nu­ma tęs čia lik ti...

– Dėl nau jų jų pa rei gų šie met be ne pir mą kar tą ta vęs ne bu vo ant „Ma­dos in fek ci jos“ po diu mo...– Taip, de ja. Ta čiau lai kiau kumš čius ir sir gau už šį ren gi nį. Su lau kiau orga­

BIRŽELIS

15–17 D. „SūPYNĖS“ Pakretuonės stovyklavietė (Švenčionių r.)Kaina: 80 litų Šiemet elektroninės muzikos fanatikai jau septintą kartą rinksis pasisupti. Vėl miš-ke, vėl prie ežero. „Ant miško paklodžių, po medžių debesimis“, – sako organi-zatoriai.

Lietuvos elektroninis elitas. Ir beveik visas. Tokia lietuvių atlikėjų gausa, ko gero, negali pasigirti joks kitas elektroninės muzikos festivalis Lietuvoje. Apie 60 atlikė-jų, tarp kurių – ir rimti svečiai iš užsienio.

Keturios scenos: „Daugiau“, „Aukščiau“, „Mažiau“, „Žemiau“. Kiekvienos – ats-kira specifika, paskirtis ir žanrai. Nuo house, techno, minimal iki įvairių eksperi-mentų, žemų gilių boso linijų ir laužytų ritmų.

Bijai vilko savyje? Nepas(ik)lysk miške. Kad nepasiklystumėt tarp vardų, kelis pa-minėsime: Bruno Pronsato (Vokietija, JAV), André Lodemannas (Vokietija), Demdike Stare (Jungtinė Karalystė). Visą atlikėjų sąrašą rasite „Sūpynių“ feisbuke.

Rašė: Jurgita Kviliūnaitė ir Kęstutis NeverauskasNuotraukos: organizatorių archyvo, „Scanpix“, BFL

VASAROS FESTIVALIŲ KALENDORIUSTaupydami vietą savo subjektyvią nuomonę apie lietuviškus festivalius išliejome redakcijos skiltyje, tad dabar tiesiog pamėginsime apžvelgti daugiau mažiau dėmesio vertus vasaros renginius. Pasistengėme neapsiriboti meinstryminiais festivaliais, nepamiršome senų gerų, pasidairėme ir pas kaimynus, o kad būtų patogiau, visus juos sudėliojome pagal datas. Šis mūsų kalendorius pagelbės, jei dar neapsisprendėte, kur geriau PAVASAROOT. Tik netempkite gumos, nes ne tik traukiniai, bet ir festivaliai š... (na, žinote, apie ką mes čia) nelaukia, o bilietai turi įprotį brangti.

22–24 D. „LOFTAS FEST“Švitrigailos g. 29, šalia menų fabriko „Loftas“ (Vilnius)Kaina: 68 litai

Ekologiškas, madingas, fenomenalus, patogus, modernus – šių penkių žodžių visiškai užtenka muzikan-to, „Lofto“ šeimininko Viktoro Diawaros sumanymui apibūdinti. Ir mes nė kiek neabejojame, kad šie žo-džiai neliks tik reklaminiu šūkiu, nes viskas, ko imasi Viktoras, paprastai virsta kūnu.

Festivalio mieste idėja ypač turėtų patikti tiems, kurie nemėgsta maitinti uodų miegodami palapinė-se, todėl į tokius renginius niekada ir neužklysta. Ekologiškas jis todėl, kad galima atvažiuoti net ir dvi-račiu. Na, o žodis „madingas“ vartojamas festivalio repertuarui apibūdinti – renginyje dalyvaujančių grupių muzika tikrai nedvelkia naftalinu.

Be to, festivalis atliks ir švietėjišką misiją, kad pateisintų pasirinktą šūkį „open ear“ (atvira ausis – liet.). Programa subalansuota visų skoniui – ir dubstep muzikos gerbėjams, ir hiphopo, ir jungle, ir roko, ir subtilesnių žanrų – džiazo bei soulo – mėgėjams.

O tiems, kam rūpi pavadinimai, pasakysime, kad jų festivalyje yra per 40, tad dėl vietos stokos išvar-dysime tik keletą: „Hercules & Love Affair“ (JAV), „Looptroop Rockers“ (Švedija), „Gabin“ (Italija), „Low Roar“ (Islandija). Lietuvių scenai atstovaus „G&G Sindikatas“, „Empti“, Alina Orlova ir kt.

3 scenos: viena – didžioji – lauke, antra menų fabrike „Loftas“, trečioji – „Concept Lofts Future Pro-ject“ patalpose. Bus ir kempingas po stogu, ir menų zona, ir BMX rampa, ir kino teatras, ir aukcionas, ir Europos futbolo čempionato peržiūros dideliame ekrane ir galbūt net baseinas.

Daugiau informacijos: loftasfest.lt.

22–24 D. „KILKIM ŽAIBU“ Lūksto ežero pakrantė, Varniai (Telšių r.)Kaina: 93 litai

Jau trečius metus prie Lūksto, antrą kartą per pačias Jonines ir tryliktą kartą apskri-tai draugėn pažaibuoti susirinks metalo ir folkloro gerbėjai iš visos Lietuvos. Ren-ginio organizatoriai teigia, kad tai – didžiausias folkloro ir metalo festivalis ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytų Europoje. Kadangi neįsivaizduojame, kaip tą in-formaciją patikrinti, telieka patikėti.

Velnio tuzinu pažymėtame festivalyje dalyvaus rekordinis skaičius atlikėjų ir gru-pių – apie 30 kolektyvų iš 10 šalių, jie pasirodys dviejose skirtingose scenose – „Žaibo“ (metalo) ir „Rasų su žaibais“ (folkloro).

Ir nors bus nemažai svečių iš užsienio, kažkodėl neabejojame, kad renginio ašimi turėtų tapti „Katedros“ pasirodymas, nes po 21 metų pertraukos (?!) kartu į sceną lips kažkada jos nepasidaliję grupės lyderiai Ričardas Laginauskas ir Povi-las Meškėla. Per festivalį nuolat degs laužai, savo sugebėjimus demonstruos ama-tininkai, žvangės senoviniai ginklai. Daugiau informacijos: kilkimzaibu.com.

>> scena

Bruno Pronsato (Vokietija, JAV)

„Melechesh“ (Olandija)

„Hercules & Love Affair“ (JAV)

8 //

© 370

VASAROS FESTIVALIŲ KALENDORIUS

4–7 D. „HEINEKEN OPEN’ER“Gdynė (Lenkija)Kaina: apie 300 litų

Pernykščiame festivalyje patirti įspūdžiai dar nespėjo išblėsti (ypač įsiminė šokiai lietuje per „Pulp“, keikiant ant galvos lipančius lenkus), tačiau jau ne-daug liko ir iki būsimojo „Heineken“, tad laikas dairytis chebros, kuriai būtų pakeliui. (Pasinaudosiu tarnybine padėtim ir padėkosiu feisbuke surastai ne-pažįstamųjų kompanijai, kuri pernai nuvežė į festivalį ir iš jo parvežė. Gal ir šiemet paimsit, jei ką? – J.K. past.)

Iš pirmo žvilgsnio šiemetis line-up atrodo lyg ir prastesnis už pernykštį. Ži-noma, tai labai subjektyvu. Be to, pavadinimai dar ne viskas. Juk niekada nežinai, kas tavęs laukia – pradedant oru, baigiant kitais šalutiniais veiks-niais. Be to, net ir mėgstama grupė gali nuvilti (man taip nutiko su „Cold-play“ – J.K. past.), tačiau visada turi šansų atrasti ką nors nauja.

Turbūt didžiausios šio festivalio žvaigždės be didelių komentarų – „Franz Ferdinand“ ir Björk. (Dėl šios buvo abejonių, nes ji šiek tiek negaluoja, ta-čiau iš dalyvių sąrašų ji neišbraukta.) Dar būtina paminėti „Bon Iver“, „Or-bital“, „New Order“ (jie dar gyvi!), „Bloc Party“, „Gogol Bordello“. Likusius (maždaug 40) pavadinimus galite rasti ir išnagrinėti opener.pl. Tiems, kurie dar nebuvote, – jūra ten ranka pasiekiama. Tik ji ne visada yra privalumas – galit prapliuškenti tai, dėl ko atvažiavote.

6 IR 7 D. „BLIUZO NAKTYS“Lūksto ežero pakrantė, Varniai (Telšių r.)Kaina: 53 litai

„20 metų – tai visai mažai“, – galės visa gerkle trauk-ti festivalio „Bliuzo naktys“ organizatoriai ir gerbėjai nuo scenos nulipus paskutiniam renginio atlikėjui. Tai vienas seniausių Lietuvos festivalių, kuris niekada ne-keitė savo vietos, muzikinės krypties ir tradicijų. Net neabejojame, kad tarp gerbėjų yra tokių, kurie nė-ra praleidę nė vieno festivalio. O tokių lietuvių (žino-ma, atsižvelgiant į amžių), kurie nėra bent kartą klau-sęsi bliuzo ant Lūksto ežero kranto, irgi turbūt reikėtų su žiburiu ieškoti. (Aš irgi buvau, alų midų gėriau, lie-tuje mirkau – J.K. past.)

Kadangi jau pradėjome operuoti skaičiais, tai būtų netgi įdomu sužinoti statistiką, kiek sykių festivalio sce-noje dainavo bliuzo karaliene tituluojama Arina?

Beje, jos savitą vokalą išgirsime ir šį kartą. Lietuviš-kai scenai šiemet festivalyje atstovaus ir ne vieną kartą čia jau groję „The Road Band“, o jiems talkins viešnia iš JAV Yolanda Bush. Didžiausiomis festivalio žvaigždė-mis šiemet reikėtų vadinti „Boney Fields & the Bone’s Project“, JAV gitaristą ir vokalistą Johną Mooney su Naujojo Orleano komanda „Bluesiana“, „Krissy Matt-hews Band“ (Didžioji Britanija, Lenkija).

Daugiau informacijos: bliuzonaktys.lt.

5–7 D. „TUNDRA“ Dūburio ežero pusiasalis (Zarasų r.)Kaina: 88 litai

Techno, IDM, psy trance gerbėjai nekantriai laukia liepos pradžios. Lietuvoje šios muzikos mėgėjus vienijantis festiva-lis „Tundra“ devintą sykį sukvies vasarotojus į Zarasų rajoną. Ilgametės tradicijos ir ištikimų gerbėjų būrys šį renginį ryš-kiomis raidėmis jau senokai įrašė į šalies elektroninės muzi-kos kalendorių.

Didžioji Britanija, Suomija, Italija, Argentina – nors festiva-lio svečiai ne geografijos mokyti atvyksta, bet muzikinė įvai-rovė tikrai neturėtų būti skurdi. „Bass“ scenoje pasirodys vie-nas breakcore stiliaus pradininkų olandas Bong-Ra. „Techno“ scenos gerbėjus pradžiugins Steve’as Rachmadas, o į „Psy Trance“ sceną net tris kartus lips Shotu iš Prancūzijos. Dau-giau apie dalyvius rasi „Tundros“ feisbuko puslapyje.

Nuo masinės hipnozės muzikos garsais iki įvairių pasiro-dymų, spalvų magijos ir astralinių kelionių klajonių. Jau lie-pą. Prie ežero.

SAM SPARRO (AU)BRAZILIAN GIRLS (JAV)ELECTRIC WIRE HUSTLE (NZ)ANDRIUS MAMONTOVAS

LEON SOMOV & JAZZUG&G SINDIKATAS

MANTASANTIS

....

TAMSTAMUZIKA.LT

LIEPA

Steve‘as Rachmadas (Olandija)

„Franz Ferdinand“ (Škotija)

„Boney Fields & the Bone’s Project“ (JAV)

12–15 D. „VELNIO AKMUO“AnykščiaiKaina: 90 litų

Vietos verslininkai jau skaičiuoja būsimą pelną, o vietos davatkos fes-tivalio datas savo kalendoriuose apsibraukia raudonai – tomis dieno-mis po Anykščius geriau nevaikščiot. Tik Puntukui – tam Velnio neštam ir pamestam akmeniui – nė motais nei trankus metalas, nei jo garbintojai. Būtent jo garbei festivalis ir pa-vadintas „Velnio akmeniu“.

Beje, mus žavi ir renginio apibūdinimas – „ekstremalios muzikos fes-tivalis“. Taikliau nesugalvosi. Ypač ekstremalu buvo pernai – kalbame apie švedų grupės „Ondskapt“ pasirodymą, kai vienas narių scenoje pasirodė nuogas ir išsitepęs krauju. Na, bent jau švedų žurnalistas tvir-tino, kad nuo muzikanto sklido ne dažų, o kraujo kvapas. įdomu, kokių staigmenų pateiks ketvirtasis „Velnio akmuo“?

Metalo scenos atlikėjų sąrašo viršuje besipuikuojančios britų koman-dos „Anathema“ pasirodymas greičiausiai nebus toks ekstremalus. Šio-je scenoje gros ir norvegai „Aura Noir“, egiptiečiai „Scarab“ (kaip egzotiška!). Roko scenos pažiba – grupė „Truckfighters“. Išbandėme, rekomenduojame. Jos ir kitų toje scenoje grosiančių kolektyvų atlieka-ma muzika nesvetima ir metalo muzikos neužgrūdintoms ausims.

Daugiau informacijos apie festivalį: devilstone.net.

>> scena

19–23 D. „YAGA“ Ežeraičio miškas (Varėnos r.) Kaina: 93 litai

Mistiškiausias festivalis Lietuvoje. Lietu-viai nuo seno miškus mėgo. Suprasda-vo juos kaip gyvą organizmą. Priskirda-vo stebuklingų galių. Tai va, „Yagoje“ vyksta kažkas panašaus. Ritualai kažkur Dzūkijoje. Psichodelinės kelionės po er-dvę, į save ir į muziką. Elektronika, re-gis, veržiasi iš medžių kamienų ir ša-kų į plaukus, per padus ir visaip kaip tik gali ar negali.

Šiemet organizatoriai gali didžiuotis prisikvietę legendinius „Messer Chups“ iš Sankt Peterburgo. Kiti dalyviai – gau-sus atlikėjų būrys iš visos Europos.

Festivalis potyris, o ne festivalis kon-certas ar festivalis vakarėlis. Balažin kur esi. Balažin kas esi. Balažin kodėl. O ir šiaip – koks skirtumas ir kam tai rūpi?

Plačiau skaityk – yaga.lt

21 IR 22 D. „POSITIVUS“ Salacgryva (Latvija)Kaina: apie 166 litus

Kelelis iki to dieviško kampelio ant Baltijos jūros kranto ga-na tolimas, bet jį sukarti ir vėl verta. Tiesą pasakius, latviai nepaliauja stebinti nuo pirmojo savo festivalio, tad nenuosta-bu, kad į Salacgryvą suvažiuoja būriai lietuvių. Nepamiršta jie dėmesio skirti ir mums – ne tik lietuviškai informaciją savo tinklalapyje pateikia, bet ir mūsų atlikėjų pasikviečia. Šiemet mums ten atstovaus Markas Palubenka.

Latviai skirtingai nei lenkai neįperka krūvos žvaigždžių, bet kasmet nustebina bent keliais dėmesio vertais pavadinimais. Šie-met latviai irgi sublizgėjo – pasikvietė grupę „Keane“, kuri nese-niai išleido penktą kompaktinę plokštelę „Strangeland“, kuri kaip ir ankstesnės iš karto pateko į perkamiausių plokštelių sąrašo vir-šūnę – talentingiesiems poprokeriams pavyko pakartoti tėvynai-nių „The Beatles“ rekordą. O jeigu dar paminėsime, kad bus taip pat ant bangos esantys „Friendly Fires“? O kur dar „The Vaccines“, „Manic Street Preachers“, Damienas Rice’as?

Ko gero, po šių sakinių jau karštligiškai siekiate savo lap-topo.

Pagelbėsime: positivusfestival.com

RUGPJŪTIS

3 IR 4 D. „GALAPAGAI / ROKO NAKTYS“Zaraso sala (Zarasai)Kaina: 83 litai

Šeštus metus vyksiantis festivalis grasi-na dar labiau išsipūsti. Pirmuosius tre-jus metus išsitekę Smiltynės jachtklubo teritorijoje, „satiečiai“ dauginosi ir au-go. 2010-aisiais užėmę upės vingius ir viename jų stovinčią postapokalipti-nę estradą, jie į Lietuvos šeimyninį mi-nikurortą sugrįš ir šiemet.

Šiemet Vilniuje uždarytas penke-rius metus veikęs baras „Satta“. Todėl apimti nostalgijos alternatyvaus kuror-to lankytojai, vietinių švelniai praminti satanistais, šiemet turėtų dar gausiau apgulti kičinius vietos suvenyrų kios-

kus ir paplūdimius. Baigdami reng-ti numerį, lyg nujausdami, kad mums tai rūpi, festivalio „Satta Outside“ or-ganizatoriai paskelbė pirmuosius at-vykstančių grupių ir atlikėjų vardus. Pasirodo, į Šventąją pagaliau atidun-dės prieš porą metų neatvykęs austras Dorian Concept. Taip pat festivalyje pasirodys esminių naktinio Amsterda-mo įvykių „Colors“ virėjas Cinnaman ir dubstep / grime kūrėjas, prodiuse-ris MRK1. Daugiau apie dalyvius su-žinosi sekdamas informaciją „Sattos“ feisbuke.

Yra Galapagai Ramiajame vandenyne, o mes turime savus. Jau antrus metus iš eilės Gala-pagais tampa Zaraso ežero sala, kurioje rug-pjūčio pradžioje susirenka roko muzikos ger-bėjai. Iš tiesų festivalis „Roko naktys“ gyvuoja gerokai ilgiau (šiemet vyks jau 10-ą kartą – ta proga „Ilgiausių metų ilgiausiųųų“), tačiau tik pernai prie senojo vardo atsirado ir egzo-tiškos salos pavadinimas.

Mūsiškiai „Galapagai“ turi ir savo talisma-ną. Tai geriausia visų laikų lietuvių roko gru-pė „Bix“ (tenesupyksta kiti lietuviško roko atsto-vai), kuri nepraleido nė vienų „Roko naktų“. Nesunku suskaičiuoti, kad jubiliejiniame festi-valyje „Bix“ pasirodys jau 10-ą kartą.

Jiems kompaniją šiemet palai-kys dar vienas lietuviškos scenos minotauras Andrius Mamontovas, kuris šią vasarą itin dažnai lips ant lietuviškų festivalių scenos. La-biausiai laukiamų žvaigždžių sta-tusas šiemet priklauso britų duetui „Chase & Status“. Nors jie ats-tovauja ne roko, o elektroninės muzikos scenai, jų pasirodymus mėgsta ir roko gerbėjai, todėl jų pavadinimą galima pamatyti ir kultinio vokiečių festivalio „Rock am Ring“ plakatuose.

Daugiau dalyvių – galapagai.lt.

10–12 D. „SATTA OUTSIDE“ Vasaros estrada (Šventoji) Kaina: 69–89 litai

„Anathema“ (Didžioji Britanija) „Messer Chups“ (Rusija) „Keane“ (Didžioji Britanija)

„Chase & Status“ (Didžioji Britanija) Dorian Concept (Austrija)

10 //

© 370

Nepriklausomas post-folk, alternatyvios muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis šiemet irgi turi teisę būti ypatingas, nes vyks jau penkiolik-tą kartą. Nors (tiesą sakant) ypatingas jis nuo pat pradžių – ir dėl propaguojamos muzikos, ir dėl pažiūrų.

Pažiūros gana pagoniškos, tačiau dėl jų festi-valio organizatoriams netenka aiškintis nei kuni-gams, nei valdžios atstovams. Norimus dalykus jie pasakoja aiškiai, bet subtiliai.

Teminiame MJR vainike šiemet nutūps paukščiai, – margaplunksniai sakmių pranašai, virtę šimtais totemų ir folkloro simbolių, užburiantys pačiais įvairiausiais balsais ir spalvomis. Skrydžiui įkvėps

ir kita festivalio tema – Lietuvos aviacijos istorija.Na, bet ne paukštelių giesmių klausytis žmo-

nės rinksis. MJR dalyvių sąraše kaip visada ne-trūksta egzotikos: Ataraxia (Italija), „Cruachan“ (Airija), „Dakha Brakha“ (Ukraina), „Troum“ (Vo-kietija), „Svjata Vatra“ (Ukraina – Estija), „Theo-dor Bastard“ (Rusija).

Atvyksta kolektyvai iš Italijos, Vokietijos, Airi-jos, Rusijos, Lenkijos. Lietuviškų grupių ir atlikė-jų sąrašas irgi netrumpas, o jo viršuje – Andrius Mamontovas. Tikėtina, kad šiame festivalyje jis su savo grupe atliks kitokią programą nei kitų fes-tivalių scenose.

Daugiau apie festivalį – mjr.lt

20–22 D. „TAMSTA MUZIKA“VarėnaKaina: 99 litai

į šimtų tūkstančių žiūrovų srautus bent jau kol kas nepretenduojantis, ta-čiau visomis prasmėmis jaukus meinstryminis festivalis. Ypač patrauklus jis dėl savo vietos: ežeras, miškas – viskas čia pat. Pavargęs nuo mu-zikos gali ir nusimaudyti, ir pagrybauti (jei ne grybai ir ne uogos...). Tiesa, muzika čia nebūna ir labai varginanti.

Anksčiau daugiausia į lietuvių atlikėjus ir grupes orientavęsis festiva-lis šiemet stebina gana egzotišku pasirinkimu. Festivalyje laukiama sve-čio iš Australijos – charizmatiško atlikėjo Samo Sparro, kurio dainas yra perdainavę ir garsiosios Adele bei Katy Perry. Iš Australijos kilusio dainininko muzika skamba įvairiuose filmuose, serialuose, o 2008 m. jis gavo „Grammy“ apdovanojimą (!). Grupėje „Brazilian girls“ iš Niu-jorko nėra nė vienos brazilės, o vienintelė mergina čia yra pati daini-ninkė. Grupės muzikoje skamba tango, regio, hauso, chanson, lounge ritmai. „Electric wire hustle“ iš tolimosios Naujausios Zelandijos atskrai-dins geros elektronikos, kuri skambėjo net ir garsiajame Glastonberio festivalyje Jungtinėje Karalystėje.

Surinktas puikus lietuvių desantas: Andrius Mamontovas, Leon Somov & Jazzu, Mantas, „Lemon Joy“, „Antis“, „G&G Sindikatas“ (jau darosi sunku įsivaizduoti lietuvišką festivalį be jų), „The Ball & Chain“, Migloko ir t. t.

Gero tūso svetingoje Dzūkijoje – tamstamuzika.lt.

27–29 D. „AUDIORIVER“Plockas (Lenkija)Kaina: apie 120 litų

Negalima įsivaizduoti įstabesnės vietos vasaros festi-valiui: jo teritorija driekiasi palei upę, o visa tai vyksta pašlaitėj pačiame miesto centre. Kitaip tariant, palypė-jęs laiptais (nusiteik – jų daug), ateini į miesto centrą, nusileidi – vėl tavo elektronika. Labai patariame pasi-naudoti lietuvių organizuojama kelione autobusu, nes patogu, visi traukia į vieną (bent panašų) tikslą ir galė-si atsiremti į ką nors, kai nebeapsikęsi lenkų sekundiškai tiksimo „kurrrrva“. Visiškai nesiūlome mokėti už kempin-gą, o verčiau įsikurti šalia link kempingo einant randa-mo ežero (upė ir ežeras miesto centre – jauti?). Galėsi maudytis ir valgyt smėlį. Muzikos pasiūla šiemet tikrai nekeikiama – Nicolas Jaaras, „Röyksopp“, „Black Sun Empire“, „Modeselector“, Luciano, Kavinsky, „Plaid“, todėl reikia eit, kol prieinama.

Jei kokia grupė nepatiks, atsuk tam armonikieriui nu-garą ir pakelk akis į lenkų pilis, kurios pritemus apšvies-tos pasirūpina, kad atsimintum „Audioriver“.

Apie jį skaityk – audioriver.pl.

Vienintelį pajūryje vykstantį festiva-lį drąsiai galima vadinti šeimyniniu, o jo sėkmė (kalbame apie žiūrovų skaičių) bene labiausiai priklauso nuo gero oro. Juk trenktis į pajūrį, tarkim, iš Vilniaus, susigundys ne-daug kas, jei sinoptikai pranašaus lietingus orus.

Ir dalyvių sąrašas sufleruoja, kad festivalio rengėjai taikosi į plačias mases. Jame praktiškai nėra pa-vardžių, kurios domintų pažengu-sius melomanus. Dauguma atlikėjų – lietuvių muzikantai, į savo solinius

17–19 D. „KARKLĖ“Karklė Kaina: 80 litų

24–26 D. „MĖNUO JUODARAGIS“Zaraso sala (Zarasai)Kaina: 85 litai

koncertus sutraukiantys žiūrovų minias. Andrius Mamontovas, Marijus Mi-kutavičius, Mantas, Leon Somov ir Jazzu, Alina Or-lova – vien šie vardai ga-rantuoja didelius srautus.

Užsieniečių vis dar nedaug, tačiau galima įžvelgti ir pastangas tobu-lėti. Plojame katučių, kad prisikvietė vieną garsiau-sių Rusijos poproko grupių „Mumij Troll“.

VASA

ROS

FESTIVALIŲ

KA

LEND

ORIU

S

„Dakha Brakha“ (Ukraina)

Andrius Mamontovas (Lietuva) Nicolas Jaaras (JAV)

„Mumij Troll“ (Rusija)

DRąSA MODERNUMO GIRIOJ„Dizainerių duetas „Tribe“ savo kolekci-jos pristatymui „Mados infekcijoje“ surinko vien vyrus su barzdom. Mes žiūrim, kad la-bai išsiskiriam iš kitų modelių – jie aukštais skruostikauliais, dailiais smakrais. O mes tokie labiau giriniai: kai rūkom ar kuris vė-luodamas ateina – iškart matyti, kad mū-siškis. Pagalvojom, kad gerai būtų ir toliau bendrauti“, – idėjos ištakas prisimena Ai-varas Ventis, Barzdų klubo narys. Dabar barzdočiai jau siekia nukirpti bambagyslę ir nebebūti siejami su mada. Sako mamai „Tribe“ „ačiū“ ir narsiai išeina į pasaulį ieš-koti savo kelio.

Kur jis nuves, nė vienas draugijos atsto-vas nežino, bet, aišku, kad sparčiai besi-kerojantis Barzdų klubas telkia vyrus, kurie gali būti patys skirtingiausi, tačiau vienijami drąsaus sprendimo: „Aš auginsiu barzdą.“ Kodėl tai drąsu? „Mes bandome paneigti senuosius barzdos įvaizdžius: barzda ne-bėra kirmėlės, maisto trupiniai, nebėra „ZZ top“, popai, bomžai, rokeriai. Dabartiniai barzdočiai yra savo jėgomis ką nors su-kūrę vyrai. Nes jie ėjo nepaisydami ma-sės, nesitraukė atgal. Iš dvidešimties bu-vau kone vienintelis, kuris augino barzdą. Vadinasi, tu turi atlaikyti devyniolikos žmo-nių spaudimą“, – klubą jungiančias verty-bes pristato kitas narys Valdas Samkus. Jie nori panaikinti ir kitą gają nuomonę – kad barzdoti vyrai negražūs moterims ir jų ne-turi. Nieko panašaus! Pasitarę pašnekovai džiugiai susumavo, kad dauguma jų kaip tik turi nuolatinius santykius ir būtent todėl jiems nereikia įtikti šiek tiek kitokių vertybių „aukštakulnėms pempėms, kiaunėms ar žu-vims“, bet pripažino, kad „jei vis dėlto nori būti lovelasas, barzdos geriau nesirink“.

AR BARZDA PADARO fILOSOfU?Viskas skamba gana rimtai. Bet galima sa-kyti, kad ir barzdos filosofija yra ne juo-kas. Nors senovėje buvo juokaujama, jog barzda dar nepadaro filosofu, ši patarlė išduoda, kad barzda nuo seno sieta su iš-mintimi, patirtimi. Modernūs barzdylos tam pritaria. „Barzda tave padaro pastebimą visuomenėje, padaro vyrišką. Juk net jei berniukas užsiaugina barzdą, jis tampa vy-ru. Ji verčia mąstyti, nes tu turi papildomą dalyką, kuriuo turi rūpintis. čia jau praside-da barzdos filosofija: arba tu ją labai pri-žiūri, arba labai neprižiūri, bet visada turi žinoti, kodėl ją pasirinkai. Tai papildoma sritis pamąstymams“, – dėsto Barzdų klubo narys Dima Radinas. Aivaras jam pritaria ir primena linksmą studentų prietarą, kad prieš egzaminus nevalia nusiskusti barzdos – neva ten sukauptos visos žinios!

Tai ne mada, ne politika, ne socialinė pozicija, ne plaukuotumas, tai tiesiog barzda – vyro sąmoningai priimtas gamtos pasiūlymas turėti plaukų ir ant veido. Kaip pradėta auginti barzda iš karto neišsiduoda, kas iš to išeis, taip ir šviežiai susikūrusi bendruomenė Barzdų klubas nekuria sau rėmų ar įsipareigojimų. Pats augimas parodys, kokiu vešlumu ir kokiomis kryptimis jie plis.

jiems nerei­kia įtikti šiek tiek kitO­kių vertybių „aukštakul­nėms pem­pėms, kiau­nėms ar Žu­vims“.

12 //

© 370

Tavo mėgstamiausias barzdotas herojusDima: – Gnomas iš „Žiedų valdovo“. Žiauriai kietas. Įdomiau­sia, kad jis galėjo pereiti tiek pat, kiek ir elfas. Ir jis sėdėjo ant aukso! Dar mane labai žavi Džekas Piratas.Aivaras: – Pagrindinis herojus iš Filmo „300“ (akt. Gerardas Butleris – red. past.). Koks jis romus! Pavyzdžiui, išsiskiria su savo moterimi, bet nepasako, kad ją myli, ne, jis jai duoda kaž­kokį pakabuką ir miršta. Ta meilė visada suvokiama, bet nie­kad nepasakoma. Jis myli ir tą spartiečių būrį, bet nesako. Bet visi supranta. Jis vyras, tikras vyras.Valdas: – Odisėjas. Kai buvo jaunas, buvo ambicingas, šūka­liojo, turėjo daug nuotykių. Ir buvo prakeiktas. Išvyko be barz­dos, o grįžo namo jau su. Su barzda bei patirtimi pas savo mo­terį ir vaikus.

Tavo padėka, palinkėjimas savo barzdaiValdas: – Aš laukiu, kol ji bus žila. Nesakau, kad tai turi įvyk­ti kuo greičiau dėl mano gyvenimo būdo. Kalbu apie ateitį, nes manau, kad ji bus įspūdinga, ir tikrai manau, kad ji bus visada! Tuo labiau kad manęs niekas neatsimena be barzdos, bet neat­simena ir su barzda: kai paauginu ilgesnę, sako: „Ko čia su ta barzda vaikštai?“, o aš jau nuo šešiolikos metų su trumpesne ar ilgesne barzda esu. Dima: – Aš noriu jai padėkoti, kad padeda būti savimi ir išsi­skirti. Darbe ji yra daug kartų padėjusi, kai turiu tik kelis žo­džius prisistatyti telefonu. Sakau: „Aš, Dima su barzda.“ O pa­linkėti jai norėčiau, kad ji gyventų su manimi simbiozėje.Aivaras: – Man ji padėjo atsikratyti to „baby face“. Esu gan pa­trakęs, o sulig metais pokalbiai juk rimtėja. Jei dar ir veidas bus tuščias, tai kaip atrodysiu? Todėl noriu padėkoti barzdai už vy­riškumą. O palinkėti norėčiau, kad ji labiau augtų nuo nosies iki smakro, nes man, pavyzdžiui, nepavyko užsiauginti furisto ūsų. Barzda, būk vešlesnė!

Senovės Graikijoje barzda reiškė išmintį. Aleksandras Didysis buvo la-bai įžūlus liepdamas visiems kariams nusiskusti barzdas, kad priešai nega-lėtų už jų sugriebti. Apskritai senosiose kultūrose barz-

da turėjo šlovę! Spartoje nuskusta barzda reiškė bausmę už nedrąsą. Visai tikėtina, kad bet kokie plau-

kai, įskaitant ir barzdą, iš tiesų sutei-kia galių, nes yra nervų sistemos pra-tęsimas. Esama tyrimų, kad indėnai, kurie buvo samdyti kaip ypatingą po-jūtį užuosti priešą turintys kariai, pri-valomai nusikirpę plaukus, netekda-vo ir reikalingų gebėjimų. Vienintelis grupės „ZZ Top“ narys

neturėjo barzdos. Paradoksalu, bet jo vardas – Frank Lee Beard (barz-da – angl.). Tas mažas plaukų lopinėlis tarp

smakro ir apatinės lūpos vadinamas sielos skiaute. Pavadinta dėl džiazo ir soulo muzikantų, kurie šeštajame dešimtmetyje ją mėgo nešioti.

fANTAZIJOS SKULPTORIAITai kaip tą barzdą prižiūrėti? Barzdą apsisprendęs auginti vyras tampa be-veik skulptoriumi. „Reikia karpyti ir pri-žiūrėti formą, kad ji netaptų nevaldo-ma. Pavyzdžiui, mano barzda dabar jau gyvena savo gyvenimą ir daro, ką ji nori. Tai medžiaga, kuri leidžia pasireikšti ir rodo asmenybės tipažą. Vienam svarbu, kad ji būtų tvarkinga – toks papildomas aksesuaras. Kitas maištauja prieš visuomenę ir jo pozici-ja – kaip tik barzdos neprižiūrėti. Bet reikia suprasti, kad tai yra kaip gal-vos plaukai, kuriuos turi plauti, šukuo-ti ir formuoti“, – vonios duris praveria Dima. Barzda vyrui yra kažkas pa-našaus kaip moteriai makiažas, ap-ranga. Vieną dieną tu diva, o kitą – raganauji. „Tai gali būti fantazija“, kaip sako vieno filmo apie barzdo-čius herojus.

LIETUVIŠKOS BARZDOS NAMELISMūsiškiai barzdočiai pabrėžia, kad jų klubas neįpareigojantis. Tiesiog barzda plius barzda plius barzda. „Pradžioje buvo chaosas. Nežino-jome, ar, pavyzdžiui, Petruškevičius gali priklausyti Barzdų klubui, o, sa-kykim, Šustauskas – negali? Bet ilgai-niui linkstam manyti, kad barzda yra barzda, o kiekvienas barzdočius yra tavo brolis, o tu juk negali pasirinkti savo brolio, negali valdyti jo veiksmų, bet jūs kažkodėl abu iš barzdų gimi-nės“, – besiformuojančius klubo prin-cipus aptaria Valdas. įstoti į klubą gali bet kuris norintis. Tai nėra sekta, nė-ra diktuojančių lyderių, tiesiog daug

žmonių su barzdom vienoje socialinėje erdvėje. Tam, kad jo-je patogiai jaustųsi ir „koks furistas iš Pasvalio, kuris nenaudo-ja „Facebooko“, buvo sukurtas kuo paprastesnis būdas prisi-jungti prie klubo – užtenka turėti elektroninio pašto prieigą. „Kitur aš su tuo furistu gal daug ir nebendrausiu, bet klubo su-sitikime labai gerai tiesiog pabarzdoti prie alaus su ne savo srities žmogum, o, sutikus jį kur nors Klaipėdoje, pasisveikin-ti. Nes smagu, tiesiog“, – klubo atviras pažiūras barzdina Ai-varas. Dima pritaria sakydamas, kad „klubas skleidžia žinią į išorę apie savo buvimą, o viduje yra toks namelis, tarsi čiu-rikai, kuriame susitinki su žmonėmis ne dėl jų pažiūrų“.

Savo lengvumu lietuviškas Barzdų klubas skiriasi nuo pana-šių barzdočių judėjimų pasaulyje. Daugumoje jų pastebimos senojo barzdos įvaizdžio apraiškos. O Australijoje susikūrusi grupė „The Beards“ fanatiškai propaguoja šiuos plaukus. Jų visos dainos vien apie barzdas, savo juodojo humoro teks-tais ir akcijomis jie įžūliai sako: „Nėra barzdos, nėra nie-ko gero.“ Keletas jų ideologijos aspektų: „Jei tavo tėtis neturi barzdos, tu turi dvi mamas“, „Tu turėtum apgalvoti sekso ga-limybę su barzdotu vyru“, „Turėti barzdą“ yra naujas „neturė-ti barzdos“, „Buvo tokia grupė „Kings of Leon“. Jie nusiskuto barzdas, ir dabar groja šūdą.“

BARZDOS AUGSKlubo nariai mato nemažai erdvės plėstis. Dalis to – min-čių lietus, dalis – rimti ketinimai. Jie numato padaryti klubo vizitines korteles, kurios galėtų būti įteikiamos gatvėje sutik-tam nežinomam barzdočiui. Jie gali padėti ir jau padeda reklamos agentūroms rasti kokio tik nori plauko modelių. Jie netgi galėtų kada nors surinkti gerą būrį saviškių, nusidažy-ti barzdas baltai, rasti rėmėjų ir, pavyzdžiui, dalyti jų dova-nas vaikų namuose Kalėdų laikotarpiu. Ir nors jie nenori ab-soliučiai nieko pešti iš šio klubo (matyt, žino, kaip skauda ką nors pešti), būtų visai įmanoma sukurti klubo nariams šio-kią tokią pridėtinę vertę. Vyrai jau gavo draugiškų pasiūly-mų būti prižiūrimi vienos kirpėjos, gerti alų viename bare ir panašiai. Manau, neverta bijoti, kad jie užklos barzdom vi-są šalį, kaip ta manų košė iš pasakos, o tiesiog stebėti šio naujo socialinio vieneto linksmybes. Arba užsiauginti barz-dą ir jomis tapti.

KELI PLAUKAI IŠ BARZDOS GYVENIMO

>> ŪsaiRašė: Tautė Bernotaitė

Nuotrauka: Simono Švitros

Kau ne gy ve nan čio ir ku rian čio fo to me ni nin ko nuo trau-kos, fo tog ra fi jų cik lai be veik vi sa da tu ri so cia li nę po-teks tę. Jis vie nas iš tų, ku rie iš drįs ta su si rem ti su kar-

tais ne ma lo nia tik ro vės pu se, ne bi jo ir apie ją pa pa sa ko ti ki tiems: „So cia li nė fo tog ra fi ja iš prin ci po yra tam tik ra ži-nu tė pa sau liui. Kal bi apie tai, kas tau rū pi, dėl ko tau skau da – kad ki ti žmo nės pa ma ty tų ir gal kas nors im tų ir pa si keis tų. Tai gi, šis me ni nės fo tog ra fi jos žan ras yra pui-ki ga li my bė pa ro dy ti ar iš sa ky ti sa vo po zi ci ją.“

Skait me ni nės fo tog ra fi jos era lei do leng vai į šią sri tį įsi lie-ti bet kam, nes šios rūšies menas ta po leng vai priei na mas, daug kas da ro ma grei to jo mais to res to ra nų prin ci pu. Do na-tas ne pa si duo da to kioms pa gun doms. Jo ma ny mu, vis kam, kas tik ra ir pro fe sio na lu, rei kia lai ko: „Kur da mas fo tog ra fi jas so cia li ne te ma daž niau siai ne puo lu sta čia gal va, pir miau-sia iša na li zuo ju si tua ci ją. Kar tais va žiuo da mas ap lan ky ti ko-kios bend ruo me nės ne pa da rau nė vie no kad ro, tie siog ten pa bū nu, kol su vo kiu, ar iš vis to rei kia ir ar tai vi zua liai kal-bės. Taip iš lė to gims ta tam tik ra dar bų se ri ja. Ži no ma, bū-na ir pa vie nių kad rų, bet iš es mės jie vis tiek su gu la į se ri ją, sa vo tiš ką se ką, nes tai ne kas ki ta, kaip au to riaus po žiū ris į jį su pan čią ap lin ką.“

SPE KU LIUO TI NE GA LI MAAnot Do na to, šia me žan re spe ku lia ci jai tie siog nė ra vie tos: „Ne ga li sis te min gai rink tis te mų, ku rios šiaip kam nors įdo-mios. Ge riau siai nu fo tog ra fuo si tik tai, ką tu pa ts su vo ki, kas rū pi. Ne ga li nu va žiuo ti į se ne lių na mus vien dėl to, kad tai

>> blizgėRa šė: Li na Sa bai ty tėNuot rau kos: he ro jaus ar chy vo

So cia li nė fo tog ra fi ja įvai riais lai ko tar piais kal bė jo ir ne šė ži-nią – kar tais su si mu liuo tą, kar tais itin rea lis tiš ką. Apie ko kią gy ve ni mo tik ro vę pa sa ko ja jau no sios kar tos lie tu vių so cia li-nės fo tog ra fi jos kū rė jai? Apie tai kal ba mės su jau nu kau nie-čiu fo tog ra fu Do na tu Stan ke vi čiu mi.

....................................

.

...........

.

...................

...........

.....

.

bus skau di ir įtai gi te ma. Tai da ry ta šim-tus kar tų. Jei gu ne tu ri ko pa pa sa ko ti, tai neaiš ku, ar ta vęs ten iš vi so rei kia. Ma-no ma ny mu, me ne spor ti nio azar to ne-tu rė tų bū ti.“

Kaip ir dau ge lio rū šių me nas, šio žan ro fo tog ra fi ja nė ra skir ta ma sėms, ji ski ria si nuo so cia li nės do ku men ti kos ar spau dos fo tog ra fi jos. O ir pa ts kū-ry bi nis pro ce sas tu ri sa vo su bti ly bių. „Tai nė ra tas žan ras, kur tu rė tum įtik-ti vi siems. Ga li bū ti, kad tu kal bi tik tam tik rai au di to ri jai, siau rai ka te go ri jai žmo nių su ati tin ka mu iš si la vi ni mu, men-ta li te tu“, – įsi ti ki nęs fo tog ra fas.

Anks čiau ar vė liau, vie no fo tog ra fo dar bai daž niau siai su kren ta į sa vo tiš kas te mų dė žu tes – iš to gims ta fo tog ra fi jų se ri jos, me džia ga pa ro doms. „Kar tais pa si ren ku ga na siau rą te mą, ku rią pa-dik tuo ja ko kia nors si tua ci ja ar pa žin tis. Pa vyz džiui, cik las „So cia li nė at skir tis: be dar biai“ gi mė per bend ras kū ry bi-nes dirb tu ves su bal ta ru siais stu den tais. Ta da Lie tu vo je bu vo di de lis ne dar bas, taip pat tarp jau nų žmo nių. Nusp ren-džiau tai pa vaiz duo ti. Da bar ši pa ro-da trans for ma vo si – ša lia se nų nuo trau-kų pa tei kiu tų žmo nių da bar tį, pa ra šau,

ką jie da bar vei kia (pa vyz džiui, kad yra emig ra vę). Taip se-no sios fo tog ra fi jos at gi mė, o ša lia jų pa si ro dė nau jas kon-teks tas, pa sa ko jan tis apie emig ra ci jos pro ble mą“, – kal bė-jo fo tog ra fas.

MIES Tą AT SKLEI DŽIA SPAL VO MISKu riant so cia li nę fo tog ra fi ją kar tais rei kia su ge bė ti su si lie ti su mi nia, su mies tu, tap ti slap tu ste bė to ju, kri ti ku ir ver tin to ju. Do-na to fo tog ra fi jų se ri jo je „Wel co me In“ pa grin di niu ob jek tu tam pa mies tas: „Ši se ri ja – tai dau giau so cia li niai pei za žai, kur ne bū ti nai do mi nuo ja žmo gus. Mies tų vaiz duo se kal ba de-ta lės. Jo se ma to ma be pras my bė, leng vi ir šmaikš tūs su gre ti ni-mai. Yra daug bū dų pa pa sa ko ti is to ri ją pa si tel kiant fo tog ra-fi ją, o kri ti ka kar tais su tei kia sa vo tiš kos jė gos tai pa ste bė ti.“

Nors lie tu viš ko je so cia li nę po teks tę tu rin čio je fo tog ra fi jo je esa me pri pra tę ma ty ti dau giau ne spal vo tų vaiz dų, vis dėl to Do na to se ri jo je „Wel co me In“, pa sa ko jan čio je apie už sie-nio mies tus, vaiz dai at si ve ria įvai riau sio mis spal vo mis. Pa sak jo, toks skir tu mas at si ran da tie siog dėl te mų skir tu mo: „Mies te spal vos kal ba. Nes pal vo ta fo tog ra fi ja mies tą su ni ve liuo tum. Kai kal ba ma apie žmo gų, as me ny bę ar bend ruo me nę, ga li bū ti ne spal vo ta – taip at ski ria mi es mi niai da ly kai.“

Vi sai ne se niai Do na to fo tog ra fi jų cik las „Nie kie no šuo“ (angl. – „No bo dy‘s dog“) pa bi ro po vi są Kau no mies tą lau-ko rek la mų sten duo se. Pa sak fo tog ra fo, tai ga na nau jas da-ly kas: „Tur būt tai pir mas at ve jis Lie tu vo je, kai jau sa vo gy ve-ni mą gy ve nan tis pro jek tas trans for ma vo si į so cia li nę rek la mą. Daž niau siai so cia li nei rek la mai bū na da ro mos spe cia lios fo-to se si jos.“

tur būt tai pir mas at ve­jis lie tu vO­je, kai jau sa vO gy ve­ni mą gy­ve nan tis prO jek tas trans fOr­ma vO si į sO­cia li nę rek­la mą.

14 //

© 370

sO cia li nė fO­tOg ra fi ja iš prin ci pO yra tam tik­ra Ži nu tė pa­sau liui. kal­bi apie tai, kas tau rū­pi, dėl kO tau skau da – kad ki ti ŽmO­nės pa ma ty­tų ir gal kas nOrs im tų ir pa si keis tų.

To kios rek la mos mies te tam pa ne tik di džiu le eks po zi ci jų erd ve fo tog ra-fi jos me nui, bet sa vo ne ša mą ži nu tę pa sklei džia ge ro kai pla čiau: „So cia li-ne rek la ma vir tu sio pro jek to „Nie kie no šuo“ te ma nė ra la bai pa trauk li ar ma-lo ni, bet ji įtai gi. Jo je kal ba ma apie ver ty bes pla čią ja pra sme – ne tik apie šu nų prie glau dą ir ska ti ni mą kiek vie-nam pa siim ti po šu niu ką. Kal ba ma apie sa vi nin kiš ku mą, var to to jiš ku mą, žmo nių tar pu sa vio san ty kius, at sa ko-my bę. Vi siems ge rai ži no ma fra zė „Esi at sa kin gas už tuos, ku riuos pri-si jau ki ni“ (ci ta ta iš An toi ne de Saint-Exupé ry kny gos „Ma ža sis prin cas“ – aut. pa st.) iš prin ci po kal ba apie mus pa čius“.

NUO ŽMO NIų IKI ŠU NųPro jek to „Nie kie no šuo“ te ma fo tog ra-fą su ra do pa ti – Do na tas ša lia sa vo na mų ra do ka ly tę su še šiais ką tik gi-mu siais šu niu kais: „Taip su si dū riau su be glo bių šu nų kas die ny be, daž nai lan-kiau si prie glau do je, pra dė jau vi sai ki-taip ma ty ti ten gy ve nan čius gy vū nus. Sup ra tau, kad vi sa tai la bai stip riai su si ję su žmo nė mis, tad ir sa vo nuo-

trau ko mis kal bu gal net la biau apie žmo nes nei apie šu nis.“

Bū tent dėl šios prie žas ties se ri jo je „Nie kie no šuo“ Do na tas be glo bius šu nis pa mė gi no su ta pa-tin ti su žmo nė mis: „Ne bu vo leng va, bet, ma nau, pa vy ko. Šuo čia vaiz duo ja mas kaip ka li nys, ku ris ne ži no, ką pa da rė ir ko dėl jį vi si pa mir šo.“

Skur das ar skaus mas so cia li nė je fo tog ra fi jo je nė ra vie nin te lis aki ra čio lau kas, jo je pra kal bi na ma ir pra ban ga. čia pra ver čia šioks toks sar kaz mas, kri ti ka, ki čo su vo ki mas. „Ne ma žai pra ban gos kon-teks to yra se ri jo je „Wel co me In“, kur ro dau žmo-nes, ku rie tu ri ga li my bių, bet ne tu ri sko nio. Ži no-ma, vis kas pa sa ky ta per ma no pa ties pri zmę ir yra la bai su bjek ty vu“, – kal ba me ni nin kas.

O kaip ša lia už sie nio so cia li nės fo tog ra fi jos au-to rių at ro do mū siš kiai, klau siu fo tog ra fo. Do na to ma ny mu, už sie ny je šis žan ras įvai res nis nei Lie-tu vo je: „Mū sų žmo nių pa tir tis ki to kia. Se niau gy-ve nę prie spau do je, iki šiol leng viau su pran ta me da ly kus, ku rie pa teik ti per ne ga ty vu mo pri zmę. Ki to se ša ly se šis žan ras įvai res nis. Esu ma tęs fo-tog ra fi jų se ri jas, ku rio se vaiz duo ja mi ir aukš čiau-si so cia li niai sluoks niai, ir tai ne ma žiau įtrau-kia, nei jau ma no mi nė ta ne spal vo ta ken čian čio žmo gaus kas die ny bė. Tik riau siai čia tai syk lių nė-ra. Svar biau sia yra no ras įdo miai pa pa sa ko ti tai, ką jau ti pa ts. Ne ga ty vu tai ar po zi ty vu – gal ne taip svar bu.“

Ra šė: Ka ro lis Vyš niaus kasNuot rau kos: Ri tos Pui do kai tės, Jo ri gės Kuz mai tės ir „Li ver pool“ ar chy vo

>> muzika

Va ka rė liai ir dar bas dvie se bu vo tik pra džia. Nuo pat 2007-ųjų pa va sa rio, kai bu vo su reng tas pir ma sis „Li-ver pool Par ty“, iš vi so prie ju dė ji mo or ga ni za vi mo

pri si jun gė ma žiau siai 25 žmo nės (ome ny je tu riu tik or ga-ni za to rius). Šian dien or ga ni zuo jan čių veik lą – nuo 10 iki 15, ne ly gu, kaip skai čiuo si. Jie vi si kar tu su ren gė per 60 įvai rių ren gi nių Vil niu je, Kau ne, Klai pė do je, Šiau liuo se.

Ro ko te kos, vie tos gru pių kon cer tai „Li ver pool Li ve“, akus ti-nės mu zi kos mi ni fes ti va liai „Li ver pool Li ve Camp“, be ne vie-nin te lė ne prik lau so mos Lie tu vos mu zi kos is to ri jo je ro ko kon fe-ren ci ja, laik raš tis – vi sa tai yra „Li ver pool“ ko man dos dar bo vai siai.

Sa vo pro pa guo ja mą mu zi ką jie api brė žia kaip in die, al-ter na ti ve, rock, brit pop. Tai itin pla tūs rė mai, su tei kian tys ne-daug aiš ku mo, bet nuė jęs į „Li ver pool Par ty“ grei tai su pran-ti, kas bū tent tu ri ma ome ny je. „Kings of Leon“, „Coldp lay“, „The Stro kes“, „Franz Fer di nand“, „The Kil lers“ ir be ga lė ki-tų – vi sų jų įra šams už ten ka vie tos iki pa ry čių kas kart už si-tę sian čiuo se šo kiuo se. Ša ly je, kur ro kas vis dar daž nai su-vo kia mas kaip AC/DC ar ki tų tė vų gru pių mu zi ka, gro ja ma pur vi nų il gap lau kių odi nė mis kel nė mis, „Li ver pool“ veik la pri-lygs ta švie tė jiš kai mi si jai.

SUB TI LUS BRI TIŠ KU MASMi nė ti ba rų lan ky to jai – „Li ver pool“ „tė ve liai“ Lau ry nas ir Eval-das. Gy vai pa si kal bė ti pa vy ko tik su vie nu iš jų – Lau ry nu, nes apie Eval do ke lio nes ga li ma pa reng ti at ski rą straips nį. Šiuo me tu jis ar ba Švei ca ri jo je, ar ba Bel gi jo je, ar ba JAV rū-pi na si tarp tau ti nių bend ro vių kom piu te rių sis te mo mis ir fo ne grei čiau siai klau so nau jo „The Hi ves“ al bu mo. Bet esant svar-biam rei ka lui – o už „Li ver pool“ ren gi nius nie ko nė ra svar-biau – jis sė da į lėk tu vą ir ke liau ja na mo. Jei ky la ne nu ma ty-tų kliū čių, pa vyz džiui, dėl ug ni kal nio Is lan di jo je iš si ver ži mo at šau kia mas skry dis, Eval das sė da į trau ki nį ir per po rą die-nų grį žęs iš Ciu ri cho jau žen gia Vil niu mi. Drau gai, šo kiai, „Oa sis“ džiaugs mo him nas „Don‘t Look Back in An ger“ va-ka rė lio pa bai gai – ir vėl at gal į dar bą.

Su Lau ry nu su si tin ka me vie na me sos ti nės res to ra nų, ry te, pra bė gus ke lioms die noms po „Li ver pool“ penk to jo gim ta die-nio šven tės „Lof te“. Ta da ju dė ji mo na rius svei ki no ir po tri jų dai nų pro gra mą at li ko net aš tuo nios vie tos gru pės, dau gu mos jų kū ri niai įtrauk ti į pir mą ją „Li ver pool“ kom pak ti nę plokš te lę, pa si ro džiu sią praė ju sį mė ne sį.

Pa da vė jai pa klau sus, ko kių pus ry čių – ang liš kų, ame ri kie tiš-kų ar lie tu viš kų – pa šne ko vas no rė tų, jis ne dve jo jo: ang liš kų. Vis kas, kas su si ję su „Li ver pool“, pra de dant ju dė ji mo pa va-di ni mu, bai giant aist ra fut bo lui, yra ar ti ma Jung ti nei Ka ra lys-tei ir ypač „The Beat les“ gim ti nei Li ver pu liui.

„Kai dar prieš vis ką pra dė da mi su Eval du nu vy ko me į Li ver-pu lį, ap lan kė me pa grin di nes mu zi kos vie tas, tarp jų ir „The Ca vern Club“ – klu bą, ku ria me bit lai gro jo apie 200 kar-tų. Be si dai ry da mas ant vie nų du rų pa ma čiau už ra šą: LI VER-POOL. Pa ro džiau Eval dui ir pa sa kiau: „Štai taip mes pa-va din sim tą da ly ką, apie ku rį gal vo jo me.“ Jis pri ta rė. Dar ne ži no jo me, kaip vi sa tai at ro dys, bet jau ži no jo me, kaip va din sis“, – pri si me na Lau ry nas.

Pen ke­

ri me t

ai

ro ken

­

ro lo

Kaž k

a da t

arp 2

004-ų

jų ir

2006

-ųjų,

kai p

a sau

lio ro

ko sc

e no-

je de

biu ta v

o ke tu

ri va

i ki na

i auk

š tai u

ž kel t

o mis

gi ta ro

mis, pa

-

si va d

i nę ne

sup ran

ta mu „

Ark ti ni

ų be ž

džio n

ių“ va

r du, k

ai „O

a-

sis“ v

is da

r bu v

o kar t

u ir s

ky nė

pir m

ą sias

vie ta

s Jun

g ti nė

s Ka-

ra lys t

ės to p

uo se,

kai „

Gra vel“

dau ž

ė gi ta

ras pa

sku ti n

iuo se

„Bra v

o“ ap

do va

no ji m

uo se,

dviem

Vil n

iaus b

a rų la

n ky to

jams

ga lu t

i nai įg

ri so,

kad „

Bix“ a

r „Bro

d vė ja

us“ kl

u buo

se pe

r vi są

va ka

rą di d

žė jus

pa lei

džia

ge ria

u siu a

t ve ju

tris jie

ms pa ti

n kan

-

čias d

ai nas

. Ku rį

lai ką

mąs

tę, de

ri nę i

r rin k

ę hi tu

s gro j

a raš-

čiui, j

ie pra

dė jo

reng ti

sa vo

va ka

rė lius

, pa k

rikš ti j

o juo

s „Li v

er-

pool“

var du

ir ra

tas pr

a dė jo

su kti

s. Te

be si s

u ka l

ig šio

l, ne se

-

niai a

t šven

tęs ja

u pen

k tą jį g

im ta d

ie nį.

UŽAU GI NO VIE TOS GRU PESKą jie iš tik rų jų da ro, pa tys „Li ver pool“ na riai su for mu la vo tik per nai. Nu si pie-šė na me lį su mi si ja, vi zi ja ir tiks lais ir jo pa ma tuo se pa ra šė: „At vi ras bend ra-min čių ju dė ji mas, rea li zuo jan tis in die, rock, al ter na ti ve, brit pop mu zi kos idė-jas bei pa lai kan tis at li kė jų ir klau sy to jų ini cia ty vas.“

„Apsk ri tai vis kas su si ve da į du da ly-kus: mu zi ką ir drau gus. Tai yra pa grin-das, ant ku rio vi sa mū sų veik la pa sta ty-ta“, – pa ti ki na Lau ry nas.

Nie kam iš „Li ver pool“ or ga ni za to rių ši veik la nė ra pa grin di nė. Tarp jų ap-stu nie ko bend ra su mu zi ka ne tu rin čio se dar bo vie tė se die nas lei džian čių žmo-nių. Bio lo gi jos la bo ra to ri ja, vals ty bės tar ny ba, fut bo lo fe de ra ci ja, ne tgi „Ka-ta li kų pa sau lio“ lei dyk la – „Li ver pool“ or ga ni za to riai iš si bars tę keis čiau sio se ter pė se. Ta čiau vi siems jiems rei kia do-zės ro ken ro lo, kad ju dė tų į prie kį.

„Ši veik la yra va rik lis, kom pen suo jan-tis vi są for ma lų, sau są dar bą ki to se sri-ty se. Ži no ma, ren gi nių or ga ni za vi mas ati ma daug lai ko ir jė gų. Per pa čius ren gi nius or ga ni za ci niu po žiū riu bū na tik ra mės ma lė. Bet ta da su sto ji, ap si dai-rai, gir di skam bant pa tin kan čią dai ną, ma tai žmo nes, my lin čius tą mu zi ką. Ta-da su pran ti, kad tai rei ka lin ga“, – nea-be jo ja prie po kal bio pri si jun gu si ki ta „li-ver pu lie tė“ Ka mi lė.

Kad to kia veik la rei ka lin ga, ro do ne tik gau siai ren gi nius lan kan ti pub li ka, ku riai tai be ne vie nin te lis šan sas Lie tu-vo je pa šok ti pa gal rink ti nę ro ko mu zi-ką, bet ir mu zi kan tai. Nors dau gu ma va ka rė liuo se skam ban čių dai nų yra už-sie nio he ro jų, „Li ver pool“ in dė lis į Lie tu-vos ro ko sce nos rai dą yra ženk lus. „Co-

lours of Bubb les“, „Gar ba no tas bo-sis tas“, „Wit hout Let-ters“, „Dee per Up per“ ir dau ge lis ki tų – be veik vi soms jau pa ki lu sioms ar dar pa kil sian-čioms Lie tu vos in die gru pėms „Li ver-pool“ yra ta pę na mais.

čia vi si or ga ni za to riai – drau gai, dau gu ma klau sy to jų – neat si tik ti niai. Pra ša lai čių vis dar pa si tai ko, ta čiau per il gus veik los me tus pub li ka iš si kris-ta li za vo. Da bar va ka rė lių lan ky to jų ne-bė ra tiek daug kaip pra džio je, kai į tuo me tu di džiau sią sos ti nės klu bą „Ha va-na So cial Club“ ne tilp da vo vi si no rin-tys, ta čiau šian dien į „Li ver pool“ ren gi-nius atei na tie, ku riems ši mu zi ka tik rai rū pi. Vie tos gru pėms tai pui kiau sia ter-pė su ras ti klau sy to jų.

„La bai sma gu ma ty ti, kaip gru pės užau go. At si me nu, kai or ga ni za vo me pa tį pir mą jį kon cer tą, il gai gal vo jo me, ką pa kvies ti gro ti. O da bar tu ri me il-gą są ra šą gru pių, te rei kia at si rink ti tas, ku rios ne tu ri tą sa vait ga lį kon cer tų“, – apie po ky čius kal ba prie dis ku si jos pri-si jun gu si Si mo na, ku ri „Li ver pool“ veik-lo je da ly vau ja jau ket vir tus me tus.

NEAT LAI KĖ 5 KOM PIU TE RIAIBe ne pa grin di nė ri zi ka, ga lin ti su truk-dy ti to les nę „Li ver pool“ veik lą, – mo-no to ni ja. Lie tu vo je nau jos in die gru pės ne gims ta taip grei tai, kad kas mė ne sį ga lė tum su kvies ti tris dar ne gir dė tas į kon cer tą. Dau gu ma kul ti nių žan ro dai-nų jau su kur tos, nau jos pa mėgs ta mos sun kiai, jų ne tiek daug ir yra – vi sa-

kai mes vis­ką pra dė jO­me 2007 m., da lis ŽmO­nių ne ga lė­jO įei ti į klu­bą, nes dar bu vO ne­pil na me­čiai. da bar jiems per 20 ir jie pa kei­čia tuOs, ku­rie jau su kū­rė šei mas ir ne bė ra tO kie ak ty vūs.

16 //

© 370

Pen ke­

ri me t

ai

ro ken

­

ro lo

me pa sau ly je jau ku rį lai ką at vi-rai kal ba ma apie ro ko kri zę.„Li ver pool“ na riai į tai žiū ri ra miai.

„Ro ko klau sy to jų ni ša tik rai yra. Ne ži nau, ko kio dy džio, bet yra. Ir ji iš liks, nes au di to-

ri ja nuo lat at si nau ji na. Kai mes vis ką pra dė jo-me 2007 m., da lis žmo nių net ne ga lė da vo atei-

ti į klu bą, nes dar bu vo ne pil na me čiai. Da bar jiems per 20 ir jie pa kei čia tuos, ku rie jau su kū rė šei mas ir ne-

bė ra to kie ak ty vūs, – įsi ti ki nęs Lau ry nas. – O kal bant apie mus pa čius, tai sten gia mės ge ne ruo ti nau jas idė jas, kad pa-tiems ne bū tų nuo bo du.“

Da bar di džio sios idė jos yra dvi. Pir mo ji – jau ke le rius me-tus bran di na ma, bet dėl lai ko sto kos kol kas neį gy ven din ta sva jo nė – „Li ver pool“ var du pa va din tas ba ras Vil niu je. Ant ro-ji – „Li ver pool“ gi ta rų mo kyk la. „Da bar mes pa de da me mu-zi kan tams, ku rie jau užau gę. Bet juk ga lė tu me au gin ti nau ją kar tą. No ri me, kad bū tų kuo dau giau vai kų, gro jan čių gi ta-ro mis“, – šyp so si Lau ry nas.

Jis pa ts ne gro ja gi ta ra ir ne tgi ne lai ko sa vęs di džė ju mi. Juo-du su Eval du vi so la bo yra žmo nės, va ka rė liuo se įjun gian tys tin ka mą dai ną tin ka mu me tu sa vo ne šio ja muo siuo se kom piu-te riuo se. Pa lin ku sius prie kom piu te rių ne re tai ga li ma pa ma ty ti ir ki tus ju dė ji mo na rius ar jų drau gus – vi sa „Li ver pool“ veik la grin džia ma at vi ru mu. čia nė ra hie rar chi nės struk tū ros, va dų ir pa val di nių. Kiek vie nas ga li bet ka da pri si jung ti prie ko man-dos ir bet ka da išei ti. Lau ry nas su Eval du jau pa tys ruo šia si per duo ti „Li ver pool Par ty“ vai rą į nau jas ran kas. Po ten cia lių di džė jų paieš kos vyks ta cent ri nių va ka rė lių ma žes niuo se bro-liuo se – „Li ver pool Labs“. Kiek vie nas be si do min tis „Li ver pool“ pro pa guo ja ma mu zi ka ir tu rin tis ką pa siū ly ti ga li pra neš ti apie sa vo eg zis ta vi mą, atei ti su dvie jų va lan dų dai nų se tu ir pri-sta ty ti jį „Ca fe de Pa ri“ sve čiams – rei kia tik sek ti in for ma ci-ją ir ne pra leis ti ar ti miau sio „Labs“ ren gi nio.

Tik, kaip juo kau ja pa tys or ga ni za to riai, bū ki te nu si tei kę blo-giau siam: lap to pai lūž ta. Juos ar ba ap lie ja alu mi, ar ba nu-me ta, ar ba jie tie siog per de ga. Per vi są „Li ver pool“ is to ri ją to kių a. a. kom piu te rių – bent pen ki.

Be „Labs“, ar ti miau siuo se „Li ver pool“ pla nuo se – sa vo var-di nės sce nos koor di na vi mas fes ti va ly je „Lof tas Fest‘12“ (bir že-lio 22–24 d.) ir tre čio ji akus ti nių gi ta rų sto vyk la „Li ve Camp“

(lie pos 13–15 d.), vyks tan ti 30 km nuo Vil niaus, Bra žuo lės sto vyk la vie tė je.

„Vi sa „Li ver pool“ veik la vyk do ma pa si tel kiant vi zi ją, kad in die, al ter na ti ve, rock, brit pop mu zi kos kul tū ra Lie tu vo je bū tų įsi tvir ti nu si ir tin ka mai iš plė to ta, o „Li ver pool“ bū-tų ge riau siai at pa žįs ta ma šios mu zi kos kryp ties vys-ty to ja“, – na mu ką vėl ro do Lau ry nas. Prie pir mo sios da lies dar yra ką pa dir bė ti, bet dėl ant ro sios „Li ver pool“ na riai ga li jaus tis ra mūs – la biau prie šios mu zi kos vys ty mo Lie tu vo je ne pri si de da nie kas.

Vi sa in for ma ci ja apie „Li ver pool“ veik lą – www.li ver pool.lt

ATEIK PASAKYTI AČIŪ ISLANDIJAI, KURI PIRMOJI PASAULYJE PRIPAŽINO

ATKURTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ !

Padėkos Islandijai šventė Islandijos gatvėje ir baruose jau birželio 16-17

dienomis, Vilniuje.

Projekto globėjas: Idėja ir įgyvendinimas:

Pagrindinis rėmėjas: Rėmėjai:

Informaciniai rėmėjai:

EMBASSY OF ICELAND Pilietinė komunikacija

ISLANDIJAACIU TAU

TAKK, ISLAND

>> išklotinė

koncertai

MA RI LYN MAN SONBIR ŽE LIO 12 D.„žal gi rio“ are no Je (kau ne, ka ra liaus min dau go pr. 50)

Kai 2003m. pir mą kar tą Mar lyn Man son vie šė-da mas Lie tu vo je ne pa si di džia vo ir su ren gė spau-dos kon fe ren ci ją, pa ti kė ki te, sė dė ti su juo vie no-je erd vė je jau ku ne bu vo. Ne man vie nai. Tas jo gri mas net ir iš ar ti at ro do la bai rea lis tiš kai ir ge-ro kai bau gi na, to dėl žiū rė ti jam į akis vi sai ne si-no ri, nors ir la bai smal su. Pa me nu, su ko le go mis žur na lis tais dar pa juo ka vo me, kad ne no rė tu me su tik ti jo nak tį tam sia me skers gat vy je.

Bu vęs mu zi kos žur na lis tas Bria nas War ne ris (to-kia tik ro ji dai ni nin ko pa var dė) svar biau sią sa vo gy ve ni mo vaid me nį vai di na nuo 1989 m. Monst-ras, pa bai sa, sek so ma nia kas, sa ta nis tas – kaip tik jo ne va di na. Kai ku rie ne tgi ti ki, kad jis toks iš tie sų ir yra (net mū siš kis ku ni gas As ti jus Kun gys prieš pir mą jį pa si ro dy mą Lie tu vo je ra gi no ei ti į kon cer tą). Vis dėl to reiš ki nys, ku rio pa va di ni mas „Ma ri lyn Man son“, tė ra tik vy kęs (ir pel ną ne šan-tis) fan tas ma go riš kas spek tak lis, ku rio pa grin di-nis re ži sie rius – jau mi nė tas B.War ne ris. Tad jei-gu esa te suau gę, bet vis dar ti ki te pa sa ko mis, šis kon cer tas kaip tik jums.

Nau ja sis tu ras „Hey Cruel World...Tour“ yra jau 13-asis per Ma ri lyn Man so no ir jo gru pės is to ri ją. Šį syk kon cer tai skir ti nau ja jam al bu mui „Born Vil lain“ („Gi męs niek šu“ – angl.) rek la muo-ti. Apie šį al bu mą galite paskaityti 22 psl., to-dėl ne be si kar to si me. Kon cer to ren gė jai iš bend-ro vės BDG ti ki na, kad skam bės ir to kie hi tai kaip „Sweet Dreams (Are Ma de of This)“, „The Beau-ti ful Peop le“, „The Do pe Show“, „Rock Is Dead“, „Dis po sab le Teens“, „mOBS CE NE“ ar „Per so nal Je sus“.

Ra šė: Šiau di nė Ka liau sė ir Ka ro lis Vyš niaus kasNuot rau kos: or ga ni za to rių ar chy vo

KON CER TŲ SE RI JA „JACK DANIEL’S STU DIO NO.7“BIR ŽE LIO 16 D. MAR KAS PA LU BEN KABIR ŽE LIO 26 D. „GAR BA NO TAS BO SIS TAS“LIE POS 3 D. „REED NO BRASS“Vie nuo lY no kie mas (Vil niu je, tra kų g. 9 / 1)

Kul ti nio vis kio gar bei pa va din to je ne mo ka mų kon cer tų se ri jo je pa si ro dys be ne ge-riau si sep ty ni ša lies in die sce nos ko lek ty vai ir at li kė jai. Pris ta to me tuos, ku rie kon-cer tuos bir že lį ir lie pos pra džio je, su li ku siais su pa žin din si me ki tuo se nu me riuo se.

Vos per dau giau nei me tus trun kan čią so lo kar je rą Mar kas Pa lu ben ka nu vei kė dau giau nei dau gu ma Lie tu vos mu zi kan tų per vi są gy ve ni mą. Meist riš kai akus ti nę gi ta rą val dan tis ir jos skam be sį „Mac boo ko“ gar sais sai kin gai pa gar di nan tis Pi lai-tės vai ki nas jau yra kon cer ta vęs Mask vo je ir Sankt Pe ter bur ge, at sto va vęs Lie tu vai Ta li no mu zi kos sa vai tė je, o šią va sa rą gros di džiau sia me Bal ti jos ša ly se mu zi kos fes ti va ly je „Po si ti vus“. Mar ko de biu ti nis al bu mas „no fun in 101“ avan su va di na-mas vie nu ge riau sių Lie tu vos įra šų 2012-ai siais, o pa ts mu zi kan tas – ana lo gų ša-lies mu zi kos is to ri jo je ne tu rin čia as me ny be. O jam dar tik 23-eji!

„Gar ba no to bo sis to“ na riai užau gę čia pat, XXI a. Vil niu je, bet gro ja taip, tar si bū tų ką tik at ke lia vę iš 7-ojo de šimt me čio pa bai gos, kai pa sau lis klau sė Ji mi Hend-ri xo, „Led Zep pe lin“, au gi no ka sas ir kro vė si la ga mi nus į Vuds to ką. Ne pai sant mu-zi kos spe ci fiš ku mo, „Li ver pool“ bend ruo me nės at ras tas ir pro jek to „Vil nius Tem pe-ra tu re“ ko man dos užau gin tas „Gar ba no to bo sis tas“ ta po vie na la biau siai pub li kos my li mų ir ge riau siai gy vai gro jan čių jau nų ša lies gru pių.

Tik praė ju siais me tais su si bū ru sią ko man dą „Reed No Brass“ ir gi ga li ma drą-siai va din ti lie tu viš kos al ter na ty vio sios sce nos at ra di mu. Sa vo sti lių jie pa tys įvar di-ja kaip in die / pump, o įkvė pė jais va di na to kias gru pes kaip „Cold War Kids“, „Lo cal Na ti ves“, „Fleet Fo xes“, „Coldp lay“. Vai ki nai da ly va vo to kiuo se ren gi niuo-se kaip „Prav da nau jo kų ap do va no ji mai 2011“, T.Ė.T.Ė., ta čiau be ne ge riau siai pa si ro dė per ne se niai vy ku sią Gat vės mu zi kos die ną. Prie „Soul Box“ gro jęs ko-lek ty vas žiū ro vų nuo sce nos bu vo pa ly dė tas pra šy mais pa kar to ti.

BIR ŽE LIO 14 D. „RY ŠIŲ KIE ME LIS 837“ (Kau ne, Ro tu šės a. 20)BIR ŽE LIO 15 D. „VA SA ROS TE RA SA“ (Vil niu je, Vil niaus g. 39)

Mu zi kos su megz ta drau gys tė tę sia si. Pa va sa rį į Vil nių už su kęs De nis Jo ne sas neap len kė ir se no bi čiu lio Pau liaus Kil baus ko stu di jos, o da bar – jau ket vir tą-kart – at vyks ta tam, kad bend rą kū ry bos ir dar bo erd vę tan de mas įsi reng tų tie-siog sce no je.

Jau kus elekt roa kus ti nis eks pe ri men tas Vil niu je ir Kau ne vyks vi siš kai imp ro vi zuo tai, be išanks ti nio dvie jų mu zi kan tų su si ta ri mo ar pa si ta ri mo. Be je, tu ri me staig me ną ir sa vo skai ty to jams – due to mu zi ką jie ga lės pa gar din ti ir spe cia liu „37O“ kok tei liu, ku rį ga li ma ras ti tiek „Ry šių kie me lio 837“, tiek „Va sa ros te ra sos“ val gia raš čiuo se.

D.Jo ne sas – atei ties folk mu zi kos, kaip tai įvar di jo vie nas kri ti kas, kū rė jas iš Di-džio sios Bri ta ni jos. Lie tu vo je pir mą kart lan kę sis kaip fes ti va lio „One Man Band“ da ly vis, sa va moks lis mu zi kan tas akus ti nės gi ta ros gar sus trans for muo ja į elekt ro ni-

DE NIS JO NE SAS IR PAU LIUS KIL BAUS KAS

nį mies to mu zi kos ta ke liu ga lin tį bū ti gar sų miš ką. Jo ko le ga, taip pat jo kių pro fe si nių moks lų ne bai gęs, P.Kil baus kas į Lie tu vos mu zi kos is to ri ją jau įra šy-tas už „Emp ti“, „Dub li ca te“, „Over to ne“, „Ban go Col lec ti ve“ pro jek tus ir ne-sus kai čiuo ja mą skaičių me lo di jų, kas dien gims tan čių vie no je sos ti nės Nau-ja mies čio pa sto gių.

Dar vie nas da ly kas, jun gian tis Pau lių ir De nį, – tai, kad Vil nius ir gim ta-sis sve čio Li ver pu lis yra bu vę Eu ro pos kul tū ros sos ti nė mis. Ką ga li ži no ti, gal dvie jų kū rė jų su si ti ki mas po bir že lio dan gu mi taps tarp tau ti nio mas to mu zi ki-nio pro jek to apie tai, kas įvai riuo se mies tuo se li ko po kul tū ros sos ti nės me-tų, pra džia?

Kon cer tai Vil niu je ir Kau ne – ne vie nin te lė pro ga du me ni nin kus iš girs ti vie-no je sce no je. D.Jo ne sas ir P.Kil baus kas vė liau ke liaus į fes ti va lį „Sū py nės“. Taip pat jau su pla nuo ti bend ri va ka rai gar so įra šų stu di jo je, ta ria ma si dėl kon cer tų už sie nio ša ly se.

18 //

© 370

>> išklotinė

teatras

„RAUDONI BATRAIŠčIAI“„Lietuva lietuviams“, „white power“, „imkit vaikai pagaliuką...“, „baltoji rasė nyksta“ ir panašiais šaižiais šūkiais perpildyta naujausia Lietuvos nacionalinio dramos teatro premjera „Raudoni batraiščiai“. Gabrielės Labanauskaitės pjesėje fragmentuotai pa-sakojama brolžudystės istorija, kurioje artimųjų priešpriešą įskelia radikaliai priešingi brolių keliai: vyresnysis – gėjus, jaunesnysis – nacionalsocialistas.

Teatro dekoracijų dirbtuvėse vykstantį spektaklį režisierė Yana Ross išradingai skai-do į keletą veiksmo aikštelių, dalį jų itin sėkmingai perkelia į vaizdo ekraną. O spekta-klyje vaidinantys jaunosios kartos aktoriai (Jono Vaitkaus vadovaujami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantai) scena tapusią netradicinę erdvę pripildo pulsuojan-čios energijos. Politinių, socialinių ar net fundamentalistinių deklaracijų perpildytame spektaklyje itin gražiai suskamba meilės tema, nuosaikiai ir subtiliai perteikiama Ju-liaus Paškevičiaus ir Martyno Vaidoto (pagaliau ir mūsų teatre tai įmanoma!).

Žinoma, dramaturgę būtų galima kaltinti tiesmukumu ar net naivumu, ypač dėl vienspalvių skinų portretų, ar netyčiomis kur nors tarp minėtų deklaracijų pamesto žmogžudystės tragizmo. Tačiau, kita vertus, gal „patriotinių“ eitynių, skandalų „dėl mergaitės“ ir erzelio dėl vaivorykštinių vėliavų kontekste mums reikia būtent tokio no-sies pamirkymo į balutę.

„JūRA“Viena stipriausių Lietuvos šokio trupių – Kauno šokio teatras „Aura“ – sezoną bai-gė naujausio choreografės Birutės Letukaitės spektaklio „Jūra“ premjera. Pagal na-cionaline legenda tapusią Mikalojaus Konstantino čiurlionio simfoninę poemą su-kurto spektaklio užmojai itin platūs. Choreografė teigė norėjusi kalbėti apie pakitusį šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykį – užterštą Baltijos jūrą ir visuomenę. Šioms problemoms atskleisti ji pasitelkė ne tik klasikinį kūrinį, bet ir gausias vaizdo projek-cijas, itin didelį būrį šokėjų ir per visą spektaklį gąsdinantį bei nuolat besileidžian-tį grėsmės debesį.

Spektaklyje bene stipriausi solo ir nedidelių ansamblių epizodai, dar kartą įrodan-tys „Auros“ šokėjų techninį pasirengimą. Tačiau visa tai nustelbia gremėzdiškos ma-sinės scenos ir žuvų skerdimo bei naikinimo scenos projekcijose. Tad M.K.čiurlionio muzika lieka tik fonas masinei, tiesmukai manifestacijai, o visuomenės problemų gvildenimas – pasakojimu apie žuvų konservų fabriką, jo gyventojus ir žiaurų jų li-kimą.

„DŽOZEFAS“ŽIūRĖKITE BIRŽELIO 10 D.menŲ sPaustuVėJe (Vilniuje, šiltadaržio g. 6)

„TAVO MERGINA“ŽIūRĖKITE BIRŽELIO 10 D.menŲ sPaustuVėJe (Vilniuje, šiltadaržio g. 6)Pasak kūrėjų, šis performansas yra ypatinga patirtis, išgyvenama dviejų as-menų scenoje ir daugybės asmenų žiūrovų salėje. Asmenų – iš kūnų ir sie-lų (tai šiuo atveju norėtųsi pabrėžti). Vienas kūnų – netobulas, neįgalus, bet jis vis dėlto nesutrukdo nepaprastai galingai sielai išlaisvinti ir kitame tobu-lame kūne susigūžusią aistringą esybę.

Aktorė Chiara Bersani savo drabužius po vieną „atiduoda“ vakuuminiam siurbliui ir lieka visiškai nuoga prieš publiką. Apsinuogina ir jos scenos part- neris. Kas tai – bandymas šokiruoti ar raginimas priimti kitokį fiziškumą? Kas jaučiasi nuogesnis – aktorius ar žiūrovas, išgyvenantis fizinį ir dvasi-nį susitikimą su Kitu? Dviejų už rankų susiėmusių žmonių akys – ramios, sti-prios, užtikrintos ir tyros. Kokios bus tavo? Abejoju, ar įmanoma tą žvilgs-nį sumodeliuoti iš anksto. Atrodo, „Tavo mergina“ – visai neprasta kaukių mankšta...

Birželinę eksperimentinio Europos teatro seriją Menų spaustuvėje pratęs italų kompanija labai skambiu ir konceptualiu pavadinimu „Corpoceleste_C.C.00#“. Šią kultūrinę asociaciją įkūręs italų menininkas Ales-sandro Sciarroni pristato publikai vizualiai ir idėjiškai labai aktyvius performansus – provokuojančius, bet sykiu labai jautrius (už tai prieš keletą metų gavo ap-dovanojimą „Nuove Sensibilità“). Menų spaustuvėje bus pristatomi du jo kūriniai per vieną vakarą.

Judesio spektaklio „Džozefas“ scenoje – vienas žmogus, per visą veiksmą nugara į žiūrovus ieškantis savo atvaizdo visur, kur tik siekia jo akys. „Ši viena-tvė atveria mistinį susidūrimą su būtimi ir per savo di-

naminius bei simbolinius įvaizdžius generuoja ener-gijos apytaką tarp vyksmo ir tų, kurie atsidūrė šio susitikimo su savimi akivaizdoje, kurie tampa nuos-tabaus kitoniškumo pašlovinimo liudininkais“ (Marti-na Oddi, „Džozefas, į ir iš begalybės“). Štai italų re-cenzentai akivaizdžiai apimti ekstatinių būsenų, bet spektaklis iš tiesų yra vizualiai įdomus. O jau vaizdų pripildymas prasmėmis – kiekvieno (netingaus) žiūro-vo reikalas. Beje – kas tas Džozefas? Nuoširdžiai sakau – nežinia. Nežinia, ar tai jis yra scenoje, o gal jo veidas kartais šmėsteli projekcijoje. Nežinia, kas ten per kaubojai, kodėl jie šaudosi ir kur plau-kia gulbės. Bet kūno šokis su vaizdo kamera ir jude-sį vedančia muzika pritrenkiamai gražus.

Rašė: Vlada kalpokaitėNuotraukos: organizatorių archyvo

Recenzavo: Goda DapšytėNuotraukos: Dmitrijaus Matvejevo ir Simono Švitros

20 //

© 370

kin

as

KI NAS PO ŽVAIGŽ DĖ MISNUO BIR ŽE LIO 7 D.Net ru kus Vil niu je at si vers Šiuo lai ki nio me no cent ro (ŠMC) kie mo var tai. Tai reiš kia tik du da ly kus: ar ba ro dys fut bo lą, ar ba pra si de da „Ki nas po žvaigž dė mis“. Tei sin gas ant ra sis va rian tas. Vėl ga lė si me pa kliū ti tar si į ki tą di men si ją, ku rio je kas die ny bę pa mirš ti pa dės spal vin gi ek ra no he ro jų gy ve ni mai. Ar ba ne.

„Mel džia me Die vo, kad sau lė tų die nų bū tų dau giau“, – jau čiu, kaip į te le fo ną šyp so si Dai va Ru dy tė, pa-klaus ta, ar do mė jo si šios va sa ros orų pro gno zė mis. Kol ki no teat ro „Pa sa ka“ idė ji nė va dė Gre ta Ak ci jo nai tė mo ti nys tės ato sto go se, pro gra mos su da ry to jai Dai vai ten ka rū pin tis, kad 400 vie tų ŠMC kie me ly je šur mu liuo-tų žiū ro vai. Oras – vie nas svar biau sių veiks nių pro jek to „Ki nas po žvaigž dė mis“ sėk mei. Nes, kad ir koks at-si da vęs ki no my lė to jas bū tum, pa si gau ti slo gos žvar bia me kie me ly je ne si no ri.

Gir dė jau pro gno zes, kad va sa ra bus apy vė sė. Lin kė da ma Dai vai sėk mės mal do se, at si da rau elekt ro ni nį pa š- tą pa žiū rė ti, ko kį bū si mą re per tua rą ji man at siun tė. Kaip ir ti kė jau si, jis la bai „ki no pa sa kiš kas“. Nors ki no teat ro nu my lė ti nio Woo dy Al le no var do ne pas te biu: sa ko, dėl jo nau jau sio fil mo dar vyks ta de ry bos. Bet yra ki ta as me ny bė, ne ma žiau krin tan ti į akis ir džiu gi nan ti. Tai – Ju lie Del py. Švie siap lau kė pran cū zai tė dau ge-liui įstri go iš fil mo „Prieš sau lė te kį“, ku ria me su sim pa tiš kuo ju Et ha nu Hawke’u klai džio jo po nak ti nį Pa ry žių. Da bar ak to rė ki bo į re ži sū rą ir, nors nu fil ma vo dar tik ket vir tą sa vo fil mą, tai da ro ne pra sčiau nei mi nė ta sis ki no maest ro. Nau jau sias re ži sie rės dar bas „Dvi die nos Niu jor ke“ bū tent ir at vers var tus į „Ki no po žvaigž-dė mis“ se zo ną.

Ko me di jos „Dvi die nos Pa ry žiu je“ tę si nys, kaip ir pri klau so, žiū ro vus to liau links mi na ne val do mu chao su, spal vin gais per so na žais ir leng vu hu mo ru. J.Del py ir šį kart sa vo fil me vai di na pa grin di nę vei kė ją – fo tog ra-fę Ma rion. Man ha ta ne lai min gai ir ra miai su ra di jo lai dų ve dė ju gy ve nan ti Ma rion vie ną die ną sau pa da-ro meš kos pa slau gą – į pa ro dos ati da ry mą pa kvie čia šei mą iš Pran cū zi jos. Ta da ir įsi su ka veiks mas, nes vė-ja vai kiš kas tė vas, nim fo ma nė se suo ir jos su ža dė ti nis, ka dai se in ty miai glam žęs pa čią Ma rion, yra tri gu ba vaikš čio jan ti bė da.

įk vė pi mo iš sa vo pa čios gy ve ni mo be si se mian ti J.Del py šia me fil me ne vaiz duo ja mo ti nos. Neat si tik ti nai. Ak-to rės ir re ži sie rės ma ma prieš ke le rius me tus mi rė nuo vė žio. Jai duk ra de di ka vo ki tą sa vo ko me di ją – „Skai la-bas“ („Le Sky lab“ ), ku ri 2011 m. San dan so ki no fes ti va ly je (JAV) pel nė žiu ri pri zą, o ru de nė jant už da rys „Ki-no po žvaigž dė mis“ se zo ną.

Dar re per tua re į akis kren ta daug is pa niš kų ir lie tu viš kų fil mų pa va di ni mų, ki no le gen dų And re jaus Tar kovs-kio, Alf re do Hitch coc ko var dai. Daug fil mų kar to ja si iš „Ki no pa sa kos“ pro gra mos, kaip Chris top he‘o Ho noré „My li mie ji“ ar Nan ni Mor ret ti „Tu ri me po pie žių“. Gal ir ge rai – ma nau, tik rai at si ras to kių kaip aš, per dar-bus ne spė ju sių jų pa žiū rė ti. Va sa rą, ti kiuo si, vi si tam at ra si me dau giau lai ko. O jei gam ta trauks la biau už ki-no ek ra ną, pa si sten ki me, kad į nuo tai kin gą fil mą bū tų pa na šus pa ts gy ve ni mas.

„PROLOGAS“ŽIūRĖKITE BIRŽELIO 7 IR 8 D. (po kelis kartus per dieną, lenkų ir anglų kalbomis)menŲ sPaustuVėJe (Vilniuje, šiltadaržio g. 6)

Tai ne kokia žiūrovų anketa, padedanti išsiaiškinti, kas pagaliau yra tie, kurie sutinka skirti dvidešimtį litų ir kelias savo gyvenimo valandas pabūti teatre. Priešingai – susirinkę į lenkų spektaklį „Prologas“, žmonės savo ausinėse išgirs šiuos klausimus kaip nurodymus veikti – t. y. instrukciją, kuria sekdami iš žiūrovų, stebėtojų, „pabuvėjų“ (ar pamiegotojų) teatro kėdėse jie virs dalyviais. Ne atsietai vertins veiksmą, o patys jį kurs, bus veiksmu, virs spektaklio kūnu. Tie, kurie prisibijo aktyvesnio teatro kišimosi į asmeninę erdvę, nemėgsta suplanuotų provokaci-jų nuo scenos, galite būti visiškai ramūs – čia vienu metu būsite tarsi bendruomenėje, bet savo buvimą joje išgyvensite labai individualiai, net intymiai. Juk savo atsakymus žinosite tik jūs pats.

Pernai šio spektaklio režisierius Wojtekas Ziemils-kis savo spektakliu-paskaita-išpažintimi „Mažasis pa-sakojimas“ gerokai nustebino „Naujosios dramos akcijos“ žiūrovus. Šiemet Menų spaustuvė nuspren-dė supažindinti publiką su jo eksperimentais, ku-riuos „Prologo“ kūrėjas vadina socialine choreogra-fija. Spektaklis vaidinamas 4 ar 5 kartus per dieną nedidelėms grupelėms po 15 žmonių. Ateikite išgy-venti labai asmeniško spektaklio, kuris trunka 45 mi-nutes. Tiksliau, ateikite jo sukurti.

Ar dažnai vėluoji į spektaklį?Ar dažnai teatre prisimeni, kad namie palikai įjungtą lygintuvą ar neuždarei lango?Ar sėdėdamas salėje įsivaizdavai, kad visi aplinkui yra nuogi?Ar norėjai kada nutraukti spektaklį ir sudeginti teatrą?Ar kada rašei SMS per spektaklį?

>> muzika

LOUI SAS ARMST RON GASSatch mo at the Na tio nal Press Club: Red Be-ans and Ri ce-ly YoursSmith so nian Folk ways Spe cial Se ries2012-04-24Il ga is to ri ja trum pai: rei kė jo lauk ti 41 me tus, kol pa sau-lis iš vys šį uni ka lų vie no ge riau sių vi sų lai kų tri mi ti nin kų ir įsi min ti niau sio iš bal sų įra šą. 41 me tai ne bū ties ir ne ži-nios... Vi sa tai įvy ko 1971-ųjų va sa rio 29 d. „Na tio nal Press“ klu be. Loui sas Armst ron gas tuo me tu jau bu vo pa-si li go jęs. Tie są sa kant, jo svei ka ta bu vo to kia pra sta, kad vi sus 1970-uo sius jis ne ga lė jo gro ti tri mi tu, tik dai nuo ti. Ta čiau šis įra šas yra uni ka lus bū tent tuo, kad čia vie ną iš pa sku ti nių kar tų gy ve ni me le gen di nis L.Armst ron gas gro-ja tri mi tu... Ir kaip gro ja... Ge riau sius sa vo kū ri nius („Hel-lo Dol ly“, „Mack the Kni fe“ ir ki tus). Apsk ri tai tai vie nas pa sku ti nių jo pa si ro dy mų. Ko dėl iki šiol šis įra šas ne bu-vo iš leis tas? Tie są sa kant, bu vo. 1972-ai siais. Bet tai bu-vo vos 300 plokš te lių, ku rias lei dė jas iš da li jo drau gams. Ką tik bend ro vės „Smith so nian Folk ways“ pa ga liau iš leis-ta plokš te lė tu ri il gą ir keis tą pa va di ni mą: čia yra žo džiai „Red Beans and Ri ce-ly Yours“. Tai sa ki nys (su nuo ro da į mėgs ta mą pa tie ka lą), ku riuo ge nia lu sis džia zo mu zi kan-tas pa si ra ši nė da vo laiš kus. O štai „Satch mo“ – jo pra-var dės „Sat chel mouth“, pa šie pian čios di de lę mu zi kan to bur ną, trum pi nys. L.Armst ron gas mi rė 1971 m. lie pos 6 d. mie go da mas. Ne ži no da mas, kad jo pa si ro dy mas va-sa rį bu vo įra ši nė ja mas ir pla tų jį pa sau lį pa ma tys po 41 me tų. Šlo vė jam.

100

„MA RI LYN MAN SON“Born Vil lainCoo king Vi nyl, Hell2012-05-01Neb lo gas al bu mas. Nie kam ne rei kia pa sa ko ti, kas yra „Ma ri lyn Man son“, ta čiau, net jei ne sa te jų (jų, nes vis gi šiuo at ve ju tai gru pė, o ne vie nas Bria nas War ne ris) ger-bė jas, pa klau sy ki te. Smar vės ir pa ra ko čia yra dau giau nei pa kan ka mai. Gru pės ly de ris (ku rio vei dą la bai pri me-na La dy Ga gos pla ka tai tro lei bu sų sto te lėse) dar prieš pa-si ro dant „Born Vil lain“ sa kė, kad al bu mas bus sun kes nis nei prieš tai bu vęs ir api bū di no jį kaip „sui ci de death me-tal“. Na, death me tal čia be veik nė ra (gal iš sky rus „Mur-de rers Are Get ting Pret tier Eve ry Day“), bet al bu mas, rei kia pri pa žin ti, sun kes nis. Ne tik gi ta ro mis ir rit mais, bet ir vi su tuo, kas lie ka jį per klau sius. Dar dau giau, al bu mas tie siog pul suo ja „grū vu“ nuo pra džios iki pa bai gos, lyg koks funk mu zi kos dar bas. Rit mas ja me uži ma ko ne svar biau sią vie-tą ir mu ša mie ji al bu me yra „pa da ry ti“ ne prie kaiš tin gai. Sa-kau „pa da ry ti“, nes da lis gy vų mu ša mų jų ap žais ta ne gir-di ma, vei kiau jun ta ma elekt ro ni ka. Ir tai pa vy ko, nors per pa tį įra šų se si jos įkarš tį gru pę pa li ko il ga me tis būg ni nin-kas Gin ge ris Fis has. Ta čiau... Ne pai sant vi sų al bu mą rek-la muo jan čių pseu doin te lek tua lių fil mų ir kny gų, vi sų teks tų ir „Ma ri lyn Man son“ kal bų, tai yra ko mer ci nė mu zi ka. Su-kur ta ir at lik ta kaip ko mer ci nė mu zi ka (ne sa ky ki te, kad ne dėl to čia pa si ro do ir John ny Dep pas). To dėl kad ir koks sun kus bū tų šis al bu mas, klau sant ret kar čiais ky la šyp se nė-lė: tai juk ne tik ra, tik dar vie nas su re ži suo tas ir su vai din tas „Ma ri lyn Man son“ spek tak lis. Tie sa, vy kęs.

70 100

RI CHARD HAW LEYStan ding At The Sky’s Ed gePar lop ho ne2012-05-07Ri char das Haw ley yra kaž kas tarp Roy Or bi so no ir „Pulp“. Ir tas „kaž kas“ kar tu yra la bai sa vi tas. Ypač me lan cho liš-kas, ta čiau švie sus. Pir ma dai na al bu me taip ir va di na si – „She Brings The Light“ („Ji at ne ša švie są“). Ji iš ties at ne-šė švie są į vi są šį pui kų R.Haw ley al bu mą „Stan ding At The Sky’s Ed ge“. Al bu mas – la bai lauk tas, nes pa sta ra-sis 2009 m. dar bas „True lo ve‘s Gut ter“ bu vo iš liaup sin-tas ne tik kri ti kų, bet ir go džiai pra ry tas ger bė jų, ku rių vis dau gė ja ir dau gė ja. Ne nuos ta bu, nes R.Haw ley mu zi ka už kre čia. Ji lyg įve da į kaž ko kią be lai kę erd vę. Ne sup-ra si, ar tai est ra di nis šeš ta sis de šimt me tis, ar ro ken ro li nis sep tin ta sis, ar brit po pi nis de šim ta sis de šimt me tis. Bū tent iš brit pop ban gos kū rė jas ir ki lo. Iš pra džių kaip „Long-pigs“ gi ta ris tas, vė liau sa vo ge ro drau go Jar vi so Coc ke rio trum pam pri glaus tas į „Pulp“. Ta čiau – vėl kaip gi ta ris tas. Ma tyt, nu liū dęs, kad nie kas ne pri pa žįs ta jo ban guo jan-čio vo ka lo, R.Haw ley nu spren dė vis ką to liau da ry ti pa ts. Ir ne pra šo vė. „Stan ding At The Sky’s Ed ge“ – jau de vin-ta sis ma lo niai ste bi nan tis so li nis jo al bu mas. Vi siš kai ki-toks nei prieš tai bu vęs. Vie na me tink la la py je net už ti kau verkš le nan čių ger bė jų ko men ta rus, kad R.Haw ley iš da vė sa vo sti lių. Ne są mo nė. Tai kū ry ba, ji vys to si, ji ne ga li sto-vė ti vie to je. Al bu mas iš ties yra la bai... vi sų pir ma gra žus. Lyg „Hab lo“ pa da ry ta kos mo so nuo trau ka.

85 100

DA MO NAS AL BAR NASDr DeePar lop ho ne2012-05-07Be jo kios abe jo nės, vie nas kū ry bin giau sių, ta len tin giau-sių, iš ra din giau sių ir (et, kad ir kaip ne mėg čiau šio api bū-di ni mo) įdo miau sių pa sta rų jų po ros de šimt me čių mu zi kos kū rė jų yra Da mo nas Al bar nas. Jo pri sta ty ti, ma nau, ne rei-kia. Ir jis ne tik „Blur“, „Go ril laz“, „The Good, the Bad & the Queen“ va rik lis. Pro jek tus ir dar bus, prie ku rių jis pri ki-šo na gus, sun ku ir su skai čiuo ti. Šį kar tą tai... ope ra! Tiks-liau, ope ros gar sas CD pa vi da lu, nes pa ti prem je ra bu vo dar per nai. Ji va di na si „Dr Dee“. Afi šo se taip pat pa brė-žia ma, kad tai ang liš ka ope ra. Ir iš ties, ją per pras ti, iš ko-duo ti ga li, ko ge ro, tik ne blo gai su bri tų kul tū ra su si pa ži nu si as me ny bė. Kaip sa kė pa ts D.Al bar nas, ope rą įkvė pė ang-lų ra šy to jas, ko mik sų suau gu sie siems kū rė jas Ala nas Moo-re‘as. Jei ne sa te skai tę jo še dev riu kų, to kių kaip „Watch-men“, „V for Ven det ta“ ar „From Hell“, pa ti kė ki te, ver ta. Taip pat svar bu pa mi nė ti, kad „Dr Dee“ yra su kur ta pa gal gar sio jo Joh no Dee, XVI–XVII a. okul tis to, moks li nin ko ir ka-ra lie nės Elž bie tos I kon sul tan to, gy ve ni mą. Kaip sie ja si ko-mik sai ir okul tiz mas? Tai klau si mas įspū din gai la kiai D.Al-bar no fan ta zi jai ir ne blės tan čiai kū ry bi nei ener gi jai. Ope rą pa sta tė bri tų teat ro re ži sie rius Ru fu sas Nor ri sas. Tie sa, rei-kia pa mi nė ti, kad D.Al bar nas jau yra pa ra šęs mu zi ką po-rai teat ro pa sta ty mų: „Mon key: Jour ney to the West“ ir „It Felt Li ke a Kiss“.

70 100

„GUIL LE MOTS“Hel lo Land!The state51 Cons pi ra cy2012-05-08Jau imu bi jo ti gru pių, prie ku rių pa va di ni mų pui kuo ja si už-ra šai „in die rock“ ar „al ter na ti ve rock“. Ne dėl to, kad šie ter mi nai nie ko ne pa sa ko apie mu zi ką. At virkš čiai, jie ima pa sa ky ti net per daug... Jie sa ko, kad tai bus dar vie na koldp lė jiš ka nuo bo dy bė. Ne ne, aš ne nie ki nu „Coldp lay“, tie siog nu si bo do tų kos mi nių gi ta rų ir fal ce ti nių vo ka lų vir-ti nė, ku ri nu si drie kė pa skui šią gru pę. Nors tie sa, vis ką už vi rė čia ne „Coldp lay“. Jie ir pa tys kaž ka da bu vo „Ra-dio head“ ko pi ja. Bet ge ros gru pės (ko kia, be abe jo nės, yra „Ra dio head“) vi sa da mo kė jo ne si kar to ti ir už leis ti ke-lią tiems, ku rie no ri juo ke liau ti su sve ti ma vė lia va. Bri tai „Guil le mots“ nė ra to kia gru pė. Kaž ka da bu vo, bet su nau-ju al bu mu, at ro do, pe rė jo į kiek aukš tes nį ly gį. Ne, ypa tin-gu sa vi tu mu, ko kį tu ri vis kas, prie ko pri si lie čia Da mo nas Al bar nas, dar ne kve pia, bet „Guil le mots“ dar jau na gru-pė ir tai tik ket vir tas jų al bu mas. Jei to kiais žings niais bus ei na ma į prie kį, ga liau siai su si for muos la bai sa vi tas skam-be sys. Juo ba kad jo užuo mi nos gir di mos jau da bar. Tai švie sus al bu mas, ku ria me ba lan suo ja ma ties per si žai di mo „re verb“ efek tu ri ba. Bet ta ri ba ne per žen gia ma. Tad klau-so si vis kas ma lo niai. Ypač ge rai kur nors va žiuo jant, žings-niuo jant. Tai to kia mu zi ka, ku ri ne pri vers ieš ko ti kny go se in-ter teks tų, kul tū ri nių ko dų. Mu zi ka, ku rios klau sant ne rei kia il gai su kti gal vos, kas da rė įta ką „Guil le mots“.

70 100

Rašė: Domantas Razauskas www.radom.lt

MĖNESIOALBUMAI

22 //

© 370

Ra šė: Sand ra Kliu kai tė

MARŠ KI NĖ LIAI „KIL PA“LIE TU VAKAI NA 25 EU RAI (APIE 86 LI TUS)įk vėp tas praė ju sios pa sau li nės fi nan sų kri zės, vil nie tis di zai ne ris De nis Kuch ta nu spren dė pa-si ruoš ti ki tai kri zei... Štai taip jo ko lek ci jo je at-si ra do marš ki nė liai su kil pa. In terp re tuok, kaip no ri, vil kėk, kaip no ri, vis tiek at ro dy si ori gi-na liai.www.de nis kuch ta.com„Two dicks“ nuo tr.

V.STA SIU LY TĖS (WS) BA TAILIE TU VAKAI NA 599 LI TAIJau na di zai ne rė Vid mi na Sta siu ly tė su kū rė ba-tų ko lek ci ją, į ku rią neatk reip ti dė me sio ne bu vo jo kių šan sų. Oda, šiek tiek knie džių, ir tu jau pa si ruo šu si ženg ti gat vės ma dos po diu mu.Ras ti ga li ma par duo tu vė je „De col te“ (Sa vi čiaus g. 12, Vil nius)

DIR ŽAI „GU MI NIAI MIES TO ŽAL ČIAI“LIE TU VADir žai pa ga min ti iš ne be nau do ja mų dvi ra čių pa dan gų. Pa lai ko si jo ną, kel nes ir sti lių. Pir mą kar tą jie pri sta ty ti dar 2010 m., pro jek te [ri:saikl], kai di zai no stu den tai pa si ry žo rea bi li tuo ti są var ty nų „klien tus“ – t. y. šiukš les pa vers ti di zai-no ob jek tais. Joris Kat ke vi čius ėmė si ne rei ka lin gų dvi ra čio pa dan gų ir su kū rė vi są ko lek ci ją neįp ras tų dir žų – „Gu mi nių mies to žal čių“.www.jo ris kat ke vi cius.com

DEL NI NĖ „LO LI TA“LIE TU VAKo ge ro, tai vie nas gra žiau sių „tas he tas he“ kū ri nių. Vo ko for mos, ran kų dar-bo, pa siū ta iš na tū ra lios odos. Ji ver ta pa gar bos ir už tai, kad yra ten den cin-ga. Di džiu lės del ni nės vis dar ma din-gos, be to, į jas tel pa dau giau nei rak-tai ir mo bi lu sis te le fo nas.www.tas he-tas he.com

fO TOA PA RA TAS „LA SAR DI NA - ST.TRO PEZ“AUST RI JAKAI NA 59 EU RAI (APIE 204 LI TUS)Lin kė ji mai iš Sen Tro pe zo! Kas ga li bū ti ge riau va sa rą nei ato sto gos pran cū zų Riv je ro je? O jei gu dar kup ri nė je vo lio-ja si ką tik iš leis tas lo mog ra fi jos še dev-ras, su kur tas spe cia liai ato sto goms pa-plū di my je... Lie ka tik su lauk ti ge riau sio kad ro.www.lo mog rap hy.com

„LE MU SE“ JO GOS KOS TIU MASLIE TU VAKAI NA 100 EU RŲ (APIE 340 LI TŲ)Lie tu viš kas jo gos kos tiu mas! Kai dė vi „Le Mu se“ jo gos kos tiu mą, jau tie si jau-kiai ir pa to giai. Jis ga li bū ti sa ma ni nės, tam siai pil kos, švie siai pil kos ar tam siai mė ly nos spal vos. Pra nešk, ko kios spal-vos jo gos kos tiu mo no ri, ir už si sa kyk tie-siog in ter ne te.www.le mu se.eu

J.KAT KE VI ČIAUS IR O.MO LA TO RE STRIU KĖLIE TU VA, ITA LI JAMi la ne gy ve nan tis ar chi tek tas Jo ris Kat ke vi čius kar tu su Ot ta via Mo la to re su kū rė nau jos kar tos striu kę (par ką). Ji pa siū ta iš au di nių, ku rie nuim ti nuo pa nau do tų skė čių. Hu ma nis ti nis di zai no kū ri nys, sie kian tis at kreip ti dė me sį į be sai kį var to ji mą ir ant ri nio per dir bi mo ga li my bes. Spal-vin ga striu kė pui kiai tin ka dvi ra ti nin kams: ne perš lam pa, tu ri pla čias ran ko ves, di de lį gobtuvą ir gi lias ki še nes. Kol kas tai tik kon cep tas, bet po ke lių mė ne sių šios striu kės grei čiau siai pa si ro dys ir pre ky bo je.www.jo ris kat ke vi cius.com

Šį mė ne sį Ali sa į ste buk lų len ty ną at si ne šė hy per dy džio del ni nę var du „Lo li ta“, spal vin gą lo mo fo toa pa ra tą iš Sen Tro pe zo, su bti lų lie-tu viš ką jo gos kos tiu mą iš „Le Mu se“, pro vo kuo jan čius De nio Kuch tos marš ki nė lius su kil pa, dė me sį at krei pian čius WS ba tus ir dar ke le tą hu ma niš ko di zai no ob jek tų: tai iš pa nau do tų skė čių Mi la ne pa siū ta ryš kias pal vė striu kė dvi ra ti nin kui ar ba drą siam hips te riui ir ori gi na lūs

dir žai iš... pa nau do tų dvi ra čių pa dan gų!......

.....................

...

.....

.