4 tema

G.Kalinauskas. MRUNI 1

4 tema

Parlamentinės kontrolės patirtis ir problemos


Kontrolės santykių lygmenys

Seimas

(dauguma ir opozicija)

Seimo komitetai (pakomitečiai)

ir komisijos

Seimo nariai

Vyriausybė (konstitucinis lygmuo)

Ministerijos ir kitos institucijos

?


Seimo statutas

72 straipsnis. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo tvarka 1. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip

vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais.

73 straipsnis. Iniciatyva sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją 1. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias kontrolės arba tyrimo komisijas turi

Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip.

2. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas tokios komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

3. Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.


Patirtis ir problemos

Šiuo metu veikia 13 seimo laikinųjų ir tyrimo komisijų Nevykdomas Seimo statuto 73 str. reikalavimas. Nutarime dėl

komisijos sudarymo dažnai nenurodomi tikslai, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

Nuolatos pratęsiamas darbo laikas. Nėra nustatyta maksimali komisijos darbo trukmė.

Siūlymai Nustatyti komisijos maksimalų darbo laiką (pvz. 6 mėnesiai). Įtvirtinti nuostatą, kad nepritaus komisijos sudarymui, tuo pačiu

klausimu galima vėl kelti iniciatyva tik po 6 mėnesių.


205 straipsnis. Seimo informavimas apie Vyriausybės priimtus nutarimus ir valstybės kontrolieriaus atskiroji nuomonė

1. Per 3 darbo dienas po Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių priėmimo Seimui turi būti perduotos šių dokumentų kopijos, kurios išdalijamos Seimo valdybos nariams, visiems komitetams ir frakcijoms.

2. Jeigu valstybės kontrolierius nesutiko su Vyriausybės priimtu nutarimu ir dėl to pareiškė atskirąją nuomonę, tai jis per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio raštu apie tai praneša Seimui.

3. Gavęs valstybės kontrolieriaus atskirąją nuomonę, Seimo kancleris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas ją perduoda Teisės ir teisėtvarkos komitetui, o prireikus - ir kitiems Seimo komitetams.

4. Valstybės kontrolieriaus atskirąją nuomonę dėl Vyriausybės priimtų nutarimų Seimo komitetai svarsto artimiausiuose komitetų posėdžiuose ir išvadas pateikia Seimui.

Nėra apibrėžta tolimesni Seimo veiksmai, kokios pasekmės jeigu Seimas nesvarsto, ką daryti apsvarsčius kokius sprendimus priimti. Neaišku ar tai tik informacijos gavimas ar turi būti politinė kontrolė. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatyme nėra apibrėžtas tokia valstybės kontrolieriaus teisė.

“Negyva parlamentinės kontrolės priemonė”


205 straipsnio įgyvendino praktika “Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsniu ir Lietuvos

Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu (1995 12 15 Nr.I-1133 redakcija), valstybės kontrolierius 1996 08 28 pareiškė Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje atskirąją nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1018 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų emisijos Nr.60102". Apie tai 1996 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr.104-1-2135 pranešta Lietuvos Respublikos Seimui”.

Valstybės kontrolieriaus pareikšta atskiroji nuomonė Seime nesvarstyta.

“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 09 12 nutarimu Nr.1056 pavedė Finansų ministerijai suteikti trumpalaikę 90000 tūkst. Lt paskolą Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui jo likvidumui palaikyti, lėšas šiai paskolai skiriant iš bendrųjų pajamų, gautų už parduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas. šiam Vyriausybės nutarimui valstybės kontrolierius nepritarė (1996 09 13 raštu Nr.140-1-2212 pareikšta atskiroji nuomonė), nurodydamas, kad toks sprendimas prieštarauja 1996 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos valstybinio komercinio banko restruktūrizavimo įstatymo Nr.I-1503 2 straipsniui, pagal kurį 90000 tūkst. litų paskola Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui galėjo būti suteikta išleidus tikslinius Vyriausybės vertybinius popierius”.

Valstybės kontrolieriaus pareikšta atskiroji nuomonė Seime nesvarstyta.

Ištrauka iš IŠVADOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1996 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ĮVYKDYMO APYSKAITOS


206 straipsnis. Vyriausybės narių ir valstybės institucijų vadovų ataskaitos

1. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. (Nieko praktiškai nenumatanti norma, jau esanti Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalis)

5. Valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kartą per metus (paprastai iki kovo 1 d.) pateikia metinę institucijos veiklos ataskaitą. Gavęs tokią ataskaitą, Seimo Pirmininkas informuoja apie tai Seimą ir Seimas sprendžia, kuriam komitetui pavesti nagrinėti pateiktą ataskaitą. Išnagrinėjęs ataskaitą, komitetas parengia išvadą ir nutarimo projektą, kurie Seimo posėdyje svarstomi kartu su valstybės institucijos vadovo ataskaita. Seimas priima nutarimą dėl institucijos vadovo ataskaitos ir institucijos veiklos.

(Neapibrėžta situacija, jeigu nepritariama veiklos ataskaita ir veikla vertinama neigiamai, kaip turi būti įgyvendinimas sprendimas)


207 straipsnis. Vyriausybės metinė ataskaita ir diskusija

1. Kiekvienais metais (iki kovo 31 d.) Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.

2. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.

3. Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.

Ši priemonės yra savitikslė, kuri nesuponuoja politinių pasekmių, nors nepaisant to, kad Vyriausybės veiklos ataskaita sudaro parlamentinės atsakomybės pagrindą. Tokios formuluotės kelia abejones dėl jų atitikimo nuostata teisinės valstybės principui ir valdžių padalijimo principui. Vyriausybė solidariai atsakydama Seimui už savo veiklą turi būti įvertinama, jeigu tokia ataskaita teikiama kas metus.


207 straipsnio įgyvendinimo praktika Kiekvienais metais nuo 2002 metų iki

2006 metų rezoliucija priimama, 2007 m. ne -?


Informacinis badasir koordinavimas Parlamentinė kontrolė tiesiogiai susijusi su

tautos suvereniteto ir valdžių padalijimo principais, tačiau informacija apie Seimo vykdomą parlamentinė kontrolę nepateikiama.

PK turi būti koordinuojama kaip ir įstatymų leidyba.


Pastebėjimai

Nepakankami reglamentuojama tyrimo komisijų veikla Neapibrėžta asmenų atsakomybė dėl melagingų parodymų Asmenų neatvykimas į komisijos posėdžius tik ATP, protokolą surašo

tyrimo komisijos nariai, neaiški procedūra? Nėra mechanizmų užtikrinančių, kad vykdant PK komitetuose dalyvautų

įgalioti vykdomosios valdžios ar ministerijų ar vyriausybės atstovai. Nėra mechanizmo ir procedūrų kaip gauti operatyvinę, ikiteisminio tyrimo ar

valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informaciją, dokumentus. (BPK 177 str.)

Nėra mechanizmo ir procedūrų reglamentuojančių operatyvinės, ikiteisminio tyrimo ar valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, dokumentų panaudojimo. ką daryti su tokia info kaip ją panaudoti, ir ką vėliau daryti. LTK įstatymas duoda nurodą į OVĮ tačiau tenai nieko nėra, vadinasi bendra tvarka). Nėra nei VSD nei STT veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, mechanizmų, kurie užtikrintų gautos informacijos slaptumą.


Mokslinės ir praktinės problemos

PK sąvokų įvairovė, neleidžia formuluoti vieningos parlamentinės kontrolės sąvokos ir identifikuoti PK institutą. Sudėtinga atskirti nuo kitų stabdžių ir atsvarų mechanizmo elementų bei parlamento funkcijų.

PK tikslo prieštaringumas, t.y. kontroliuoti vykdomąją valdžią ir išlaikyti pusiausvyrą.

Skirtingi KT ir AT požiūriai į parlamentinę kontrolę. Nors PK tai tik (Konstitucinės teisės institutas);

PK subjektų įvairovė, skirtingi santykių lygmenys PK objekto platumas ir nekonkretumas; PK institutas tiesiogiai susijęs su konstitucine ir politine

atsakomybėmis (politinis interesas).


Mokslinės ir praktinės problemos

Lietuvoje nėra teisės aktuose įtvirtintos PK įgyvendinimo mechanizmų ir sistemos.

PK nėra pakankamai institucionalizuotas.

Documents

4 tema