7. VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS CIVILINIAME PROCESE

7.1. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei fizinių asmenų, ginančių viešąjį interesą, dalyvavimo civiliniame procese pagrindai, tikslas ir formos

Viešasis interesas – tai objektyviai egzistuojantys teisės saugomi ir ginami visuomenės ir jos atskirų grupių bendri neindividualizuoti (nepriklausantys konkretiems asmenims) socialiniai poreikiai, kuriuos nulemia visuotinai reikšmingi stabilumo ir pozityvių pokyčių visuomenėje (bendrosios gerovės) siekiai. Viešojo intereso subjektai – visuomenė ir jos socialinės grupės. Viešojo intereso dalykas – visuotinė visuomenės gerovė. Viešasis interesas yra savarankiškas teisminės gynybos ir teisinės apsaugos dalykas.

Civilinio proceso įstatymas numato šias viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka formas:

1. LR CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Šią nuostatą detalizuoja LR CPK 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali:

· prokuroras; · valstybės ir savivaldybių institucijos; · kiti asmenys.

Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba bendraieškiais (LR CPK 49 straipsnio 3 dalis).

LR CPK 50 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

2. Generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, siekdamas apginti viešąjį interesą (LR CPK 365 straipsnio 2 dalis)

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdamos įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu (LR CPK 49 straipsnio 2 dalis).

LR CPK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus.

4. LR CPK 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys.

7.2. Prokuroro dalyvavimas civiliniame procese

Prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p.). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus, išdėstytus Prokuratūros įstatyme. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojančio LR CPK 5 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų numatytais

atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras. Pagal LR CPK 365 straipsnio 2 dalį generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, siekdamas apginti viešąjį interesą. Iš to seka išvada, kad civiliniame procese yra įtvirtintos dvi prokuroro dalyvavimo civiliniame procese, ginant viešąjį interesą, formos. Prokuroras įstatymų numatytais atvejais gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti: 1) pagal LR CPK 49 straipsnį byloje ieškovas visada yra pats prokuroras, pareiškęs ieškinį, o ne asmuo, kurio interesais ieškinys pareikštas, nes ieškinys yra pareiškiamas viešojo intereso gynimo tikslais (LR CPK 41 str. 2 d.); 2) ieškinio dalykas tokiame prokuroro ieškinyje yra reikalavimas apginti ne tik konkretaus asmens teises ar teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, arba tik viešąjį interesą. Pareikšti teisme ieškinį viešajam interesui ginti prokuroras turi teisę tik tais atvejais, kai tokia teisė tiesiogiai nurodyta įstatyme, numatant arba konkrečią kategoriją bylų, kuriose galimas ieškinys viešajam interesui apginti (pavyzdžiui, LR CK 3.38, 3.39 straipsniai), arba įtvirtinant bendro pobūdžio prokuroro teisę reikšti ieškinius viešajam interesui ginti tam tikroje teisinių santykių srityje (pavyzdžiui, LR CK 3.163 straipsnis). Taigi realiai prokuroro įgaliojimai reiškiant ieškinius civilinio proceso tvarka yra riboti. Įstatymas abstrakčios prokuroro teisės ginti viešąjį interesą visų kategorijų bylose nenumato, o tokią galimybę prokurorui suteikia tik bylose, kai tai tiesiogiai numatyta įstatyme. Prokuroro ieškiniui, pareiškiamam ginčo teisenos tvarka, keliami bendrieji formos ir turinio reikalavimai, šiems procesiniams dokumentams nustatyti civilinio proceso įstatyme (LR CPK 111, 113, 114, 135 ir kiti straipsniai). Tačiau atsižvelgiant į prokuroro reiškiamo ieškinio ypatingą tikslą, jo procesinę padėtį, prokuroro ieškiniui būdingi ir tam tikri ypatumai.

Galima būtų nurodyti šiuos prokuroro ieškinio viešajam interesui ginti ypatumus:

1) pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti prokuroras gali tik įstatymų numatytais atvejais (LR CPK 49 straipsnio 1 dalis). LR CPK formuluotė „įstatymų numatytais atvejais" teismų praktikoje aiškinama plačiau; 2) pagal LR CPK 41 straipsnio 2 dalį pareiškus ieškinį viešajam interesui ginti ieškovas byloje yra ieškinį pareiškęs prokuroras. Nors prokuroras neturi materialiojo teisinio intereso ir dėl to materialiąja teisine prasme negali būti šalimi, tačiau šalimi jis gali būti ir yra procesine teisine (formaliąja) prasme. Todėl prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui ginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, numatytas LR CPK 42 straipsnyje, taip pat susijusias su disponavimu ginčo objektu (pavyzdžiui, gali atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį, reikalauti vykdyti teismo sprendimą ir pan. - LR CPK 42 straipsnis, 50 straipsnio 1 dalis). Tačiau prokurorą nuo kitų ieškovų skiria tai, kad jo atžvilgiu negali būti pareikštas priešieškinis. Priešieškinį galima pareikšti, kai byloje pagal prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti bendraieškiu įstoja asmuo, kurio teises ir pareigas liečia pareikštas ieškinys;3) jei prokurorui pareiškus ieškinį viešajam interesui ginti byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos konkrečių fizinių ar juridinių asmenų teisėms ar pareigoms (pavyzdžiui, liečia vaiko interesus, valstybės interesus ar įmonės, kurioje valstybė yra dalyvis, interesus, neveiksnaus asmens interesus ir t. t.), šie asmenys įtraukiami dalyvauti byloje bendrininkais (bendraieškiais) arba trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Dalyvauti tokioje byloje šie asmenys gali būti įtraukiami jų pačių prašymu, ieškinį pareiškusio prokuroro prašymu arba teismo iniciatyva;4) remiantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prokuroras už ieškinį viešajam interesui ginti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą; tai taip pat reiškia, kad prokuroro ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos atsakovui turi būti priteisiamos ne iš ieškinį pareiškusio prokuroro (ar prokuratūros, kurioje jis dirba), bet iš valstybės, kadangi pareikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti prokuroras veikia kaip valstybės įgaliotas pareigūnas;5) tam tikrų ypatumų turi ieškinio viešajam interesui ginti turinys – šiuose ieškiniuose prokuroras, be bendrųjų reikalavimų ieškinio turiniui, turi nurodyti įstatymą, kuriuo remiantis jam suteikta teisė pareikšti ieškinį. Jeigu įstatymas nustato bendro pobūdžio prokuroro teisę pareikšti ieškinį, ieškinyje būtina nurodyti, kuo pasireiškia byloje viešasis interesas. Ieškinyje viešajam interesui ginti prokuroras turi nurodyti ne tik faktinį, bet ir teisinį ieškinio pagrindą. Generalinis prokuroras gali pateikti prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo, kai to reikalauja viešasis interesas. Prokuroras gali ginti viešąjį interesą ne tik pareikšdamas ieškinį teismui, bet ir paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (LR CPK 365 straipsnio 2 dalis). Tokia teisė suteikta tik generaliniam prokurorui ir tik dėl viešojo intereso apsaugos. Generalinis prokuroras įstatymo jam suteiktą teisę gali įgyvendinti esant dviem būtinoms sąlygoms:

1) jei įsiteisėjus teismo sprendimui byloje atsiranda ar paaiškėja aplinkybės, sudarančios LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą;2) jei prašymu atnaujinti procesą siekiama apginti viešąjį interesą.

7.3. Valstybės ar savivaldybių institucijų bei kitų asmenų, ginančių viešąjį interesą, dalyvavimas civiliniame procese

Valstybės ar savivaldybių institucijų bei kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti taip pat yra dispozityvumo principo išimtis, siekiant to paties tikslo - viešojo intereso apsaugos. Taigi, kaip ir prokuroro dalyvavimas civiliniame procese, tai yra viena iš viešojo intereso apsaugos formų. Kadangi tai yra dispozityvumo principo išimtis, tam tikros institucijos ir fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą turėdamos tikslą ginti viešąjį interesą tik specialiai įstatymo numatytais atvejais (LR CPK 49 straipsnio 1 dalis). Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus įgaliojimus ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka turi šios valstybės bei savivaldybių institucijos bei kiti asmenys: Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija,

Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Draudimo priežiūros komisija, Lietuvos geologijos tarnyba, valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Žurnalistų etikos inspektorius, profesinės sąjungos, valstybės įmonė Valstybės turto fondas, visuomeninės vartotojų organizacijos, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ir kt. Tam tikrais atvejais valstybės ar savivaldybių institucijos turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis su pareiškimu kitų asmenų teisėms apginti. Pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos, globos ir rūpybos institucijos turi ginti nepilnamečių, neveiksnių ar reikalingų rūpybos veiksnių asmenų teises ir interesus (LR CK 3.5 straipsnio 4 dalis, 3.241, 3.250, 3.266, 3.277 straipsniai ir kt.). Todėl turėdamos informacijos apie šių asmenų teisių pažeidimą ar jų interesams iškilusią grėsmę nurodytos institucijos, atlikdamos savo tiesiogines funkcijas, privalo pareikšti ieškinius ar pareiškimus ypatingąja teisena viešajam interesui apginti.

Valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, turi laikytis visų LR CPK reikalavimų, nustatytų ieškiniui pareikšti, išskyrus pareigą mokėti žyminį mokestį toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą (LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau, skirtingai nei prokuroro ieškinio, pareiškiamo viešajam interesui ginti, atveju, plečiamai aiškinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų įgaliojimus reikšti ieškinius viešajam interesui apginti nėra teisinio pagrindo. Prokuroro bendro pobūdžio pareiga imtis aktyvių teisinių veiksmų viešajam interesui ginti, nustačius tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, įtvirtinta Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Tuo tarpu kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms įgaliojimai ginti viešąjį interesą suteikti tik konkrečiose jų kompetencijai priskirtose veiklos srityse atliekant tarnybines funkcijas. Dar kitiems asmenims tokie įgaliojimai suteikti dėl jų ypatingos teisinės padėties asmenų, su kurių teisėmis bei interesais susiję reiškiami ieškiniai (pareiškimai) viešajam interesui ginti, atžvilgiu (pavyzdžiui, pilnamečiai vaikai, tėvai, sutuoktinis, globėjas, rūpintojas, suinteresuotieji asmenys ir kt). Taigi valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą apginti viešąjį interesą tik specialiai įstatymo numatytais atvejais (LR CPK 49 straipsnio 1 dalis). Todėl šių asmenų ieškinyje (pareiškime) būtina teisiškai pagrįsti viešojo intereso egzistavimą byloje ir besikreipiančio asmens teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Valstybės, savivaldybių, visuomeninių institucijų ir kitų asmenų ieškiniams (pareiškimams ypatingojoje teisenoje), pareikštiems viešajam interesui ginti, būdingi ir visi tie patys ypatumai, kaip ir anksčiau nurodytiems prokuroro ieškiniams bei pareiškimams (LR CPK 41, 42, 49, 111,113,114, 135, 443 straipsniai). Pavyzdžiui, valstybės, savivaldybių institucijos ar kitų asmenų ieškinį, pareikštą viešajam interesui ginti, atmetus bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos ne iš ieškinį pareiškusios institucijos ar asmens, bet iš valstybės, kadangi pareikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti ieškovas veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo.

7.4. Valstybės ir savivaldybių institucijų įtraukimas arba jų įstojimas į procesą duoti išvadą byloje

LR CPK numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali dalyvauti procese ne tik pareikšdamos ieškinį, bet ir pateikdamos išvadą byloje, siekdamos įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai susiję su viešojo intereso gynimu (LR CPK 49 straipsnio 2 dalis). Visuomeninės organizacijos ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys teisės tokiu būdu dalyvauti procese neturi.

Tokia valstybės ir savivaldybių institucijų teisė susijusi su joms priskirtų funkcijų atlikimu. Jei šios institucijos tokios teisės neturėtų, jos negalėtų atlikti visų savo funkcijų. Išvados pateikimas yra viena iš jų kompetencijos įgyvendinimo priemonių. Pavyzdžiui, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išvadą teismui apie tai, koks teismo sprendimas labiausiai atitinka vaiko interesus, pateikia vaiko teisių apsaugos institucijos. Išvada teismui padeda ne tik nustatyti faktines bylos aplinkybes, bet ir teisingiau ir operatyviau išspręsti bylą. Valstybės institucija gali pateikti išvadą byloje tik tuo atveju, jei tokia teisė tiesiogiai numatyta įstatyme. Valstybės ar savivaldybių institucijos, atlikdamos joms įstatymo priskirtas tarnybines funkcijas, iš to paties teisinio santykio kilusiam viešajam interesui apginti gali taikyti dvi skirtingas procesines formas – pareikšti ieškinį (pareiškimą) viešajam interesui ginti arba įstoti į kito asmens pradėtą bylą ir pateikti išvadą byloje. Jeigu tam tikros valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali pareikšti ieškinį (pareiškimą) viešajam interesui ginti ir kartu turi įgaliojimus pateikti išvadą tokio pobūdžio bylose, jos turi būti įtrauktos dalyvauti bylos nagrinėjime ir pateikti išvadą tik tada, kai ieškinį (pareiškimą) pareiškė ne šios institucijos, bet kiti asmenys. Tuo tarpu jeigu šios institucijos pačios inicijavo bylos iškėlimą, tai institucijos teisiškai pagrįsta pozicija turi būti išdėstyta ieškinyje ar pareiškime, kas prilygsta ir įstatymo reikalaujamai atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos išvadai konkrečiu klausimu.

Valstybės ir savivaldybių institucijos gali įstoti į procesą išvadai pateikti tiek savo, tiek teismo iniciatyva (LR CPK 49 straipsnio 2 dalis). Dėl šių institucijų procesinės padėties egzistuoja dvi nuomonės. Dalyvaudamos procese išvadai byloje nagrinėjamu klausimu pateikti, valstybės ir savivaldybių institucijos suinteresuotos bylos baigtimi procesine teisine prasme, nes turi siekti, kad teismo sprendimas atitiktų jų tarnybinius interesus. Todėl šios institucijos pripažintinos dalyvaujančiais byloje asmenimis, bet ne kitais proceso dalyviais, nors nei prie vienų, nei prie kitų asmenų grupės LR CPK jie nepriskirti (žr. LR CPK 37 ir 61 straipsnius). Nurodytos institucijos turi ir teisinį tarnybinį suinteresuotumą, nes jos siekia teisinio proceso rezultato, atitinkančio jų tarnybinius interesus.

Kita vertus, egzistuoja ir kita nuomonė: šios institucijos priskirtinos prie kitų proceso dalyvių, nes jų paskirtis yra duoti objektyvią ir nešališką išvadą byloje ir jos negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o jų interesas esąs tik tarnybinio pobūdžio.

Tarnybinis suinteresuotumas bylos baigtimi padeda atskirti valstybės ar savivaldybių institucijas, pavyzdžiui, nuo ekspertų, nes ekspertas nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi ir negali įstoti į bylą savo iniciatyva. Be to, ekspertizės skyrimo tvarka ir minėtų institucijų įstojimo į bylą procedūra, eksperto teisės ir pareigos civiliniame procese skiriasi nuo nurodytų institucijų procesinės padėties (ekspertas nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir priskiriamas prie kitų proceso dalyvių).

Teismų praktikoje sudėtinga atriboti valstybės institucijų dalyvavimą procese, pateikiant išvadą byloje, nuo jų dalyvavimo byloje kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, arba nuo suinteresuotų asmenų ypatingojoje teisenoje.

Atriboti reikėtų pagal valstybės institucijos suinteresuotumo bylos baigtimi pobūdį ir jos santykius su ginčo šalimis:

· jeigu valstybės ar savivaldybių institucijos suinteresuotumas bylos baigtimi tik tarnybinis ir jos dalyvauja procese tik savo funkcijoms įgyvendinti, jei šios institucijos jokie materialieji teisiniai santykiai su šalimis nesieja ir būsimasis teismo sprendimas jokios įtakos jos materialiosioms teisėms ir pareigoms neturės, tai institucija turi dalyvauti byloje išvadai pateikti;

· jei valstybės ar savivaldybių instituciją su kuria nors bylos šalimi sieja materialieji teisiniai santykiai ir jei jos materialiosioms teisėms ir pareigoms turės įtakos teismo sprendimas (pavyzdžiui, šalis teismo sprendimo pagrindu įgis teisę pareikšti regresinį ieškinį valstybės institucijai ir pan.), tai ši institucija turi dalyvauti procese kaip tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų.

Valstybės ar savivaldybių institucijos į procesą įtraukiamos arba įstoja antrojoje arba trečiojoje civilinio proceso stadijose. Tačiau kai kuriais atvejais šių institucijų dalyvavimas galimas ir kitose stadijose, pavyzdžiui, vykdant teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo vienam iš tėvų ar globos ir rūpybos organui (LR CPK 764 straipsnio 1 dalis).

Išvadą valstybės institucija išdėsto raštu, ją pasirašo institucijos vadovas. Valstybės institucijos išvada laikoma rašytiniu įrodymu byloje (LR CPK 197 straipsnis). Bylos nagrinėjime dalyvauja institucijos atstovas, jis po įrodymų ištyrimo balsu perskaito išvadą, atsako į teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų klausimus dėl išvados, ją paaiškina. Šios institucijos baigiamosiose kalbose nedalyvauja.

Pagal LR CPK 50 straipsnio 2 dalį valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios civiliniame procese išvadai duoti, turi šias procesines teises:

1) susipažinti su bylos medžiaga;2) duoti paaiškinimus;3) teikti įrodymus;4) dalyvauti įrodymų tyrime;5) pateikti prašymus.