Upload
buianh
View
244
Download
8
Embed Size (px)
Citation preview
Mokymai vertinimo ekspertams 2 seminaras
Mokinio pasiekimų diagnostika. Kompetencijų ugdymas ir vertinimas
8 klasės mokinių socialinių mokslų mokymosi pasiekimai
ir jų vertinimas
2014 m. spalio 27-29 d.
Seminaro medžiagą rengė ir seminarą vedė:
Lektoriai:
Lina Kostiukovienė, dr. Benediktas Šetkus, Gražvydas Kaškelis,
Šarūnas Gerulaitis
Mokymų vadovė – dr. Viktorija Sičiūnienė
Nacionalinio egzaminų centro projektas „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003)
Seminaro tikslas ir uždaviniai
• Tikslas:
Pagilinti supratimą apie mokinių bendrųjų ir dalykinių pasiekimų ugdymą ir vertinimą.
• Uždaviniai:
– Išsiaiškinti, kaip analizuojami standartizuotų testų rezultatai, pasidalinti jų panaudojimo, projektuojant tolesnį mokinių ugdymą, įžvalgomis;
– Pagilinti supratimą apie bendrųjų kompetencijų ugdymą/vertinimą;
– Aptarti kai kuriuos mąstymą skatinančius mokymo metodus, inicijuoti platesnį jų taikymą praktikoje.
PROFILIO SAMPRATA. TIES PENKTOS KLASĖS SLENKSČIU: PIRMINĖ MOKINIO DIAGNOSTIKA
I – II sesija
Mokinio, klasės, mokyklos profiliai: užduotys socialinių mokslų (istorijos, geografijos) mokytojams
Užduotis istorijos ir geografijos mokytojams
• Remiantis pateiktais 4 klasės profiliais (matematikos, skaitymo, rašymo) pateikti įžvalgas apie šios klasės mokinių pasiekimus bei pasirengimą mokytis istorijos ir geografijos 5, 6 klasėse
• Remiantis pateiktais N. mokyklos profiliais (8 klasė; matematikos, skaitymo, rašymo, istorijos) nusakyti šios mokyklos 8 klasės mokinių pasiekimus iš atskirų dalykų ir juos palyginti
• Pateikti įžvalgas, kam daugiau turėtų skirti dėmesio istorijos ir geografijos mokytojai, dirbantys N. mokyklos (kurios profiliai yra pateikti) 8 klasėse
Apibendrinimas socialinių mokslų (istorijos, geografijos) mokytojams.
Mokinio, klasės, mokyklos profiliai
• Kokios jūsų įžvalgos apie 4 klasės mokinių pasiekimus (matematika, skaitymas, rašymas) bei pasirengimą mokytis istorijos ir geografijos 5, 6 klasėse?
• Kokie visų N. mokyklos 8 klasės mokinių pasiekimai iš matematikos, skaitymo, rašymo, istorijos? Kokie pastebimi pasiekimai ir trūkumai?
• Kam daugiau turėtų skirti dėmesio istorijos ir geografijos mokytojai, dirbantys N. mokyklos (kurios profiliai yra pateikti) 8 klasėse?
DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS
Lietuvių kalba (skaitymas, rašymas), 4 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje
programoje
Matematika, 4 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje
pagal turinio ir veiklos sritis
Mokinio ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Jums pateikta 4 klasės mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje pagal turinio ir veiklos sritis:
• lietuvių kalbos (skaitymo, rašymo)
• matematikos
Praktinė užduotis:
• Kokios turinio ir veiklos sritys yra išskirtos matematikos SP?
• Kurie mokinių teksto suvokimo aspektai ir rašymo vertinimo aspektai yra išskirti lietuvių kalbos SP?
• Kokią įtaką mokinio pasiekimai iš matematikos ir lietuvių kalbos (skaitymo, rašymo) gali turėti istorijos ir geografijos mokymo(si) rezultatams 5-6 klasėje?
Mokinio ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
4 klasės mokinio ST rezultatų pavyzdys 4 klasės mokiniai
• Tomas • Neringa • Elada • Andrius • Miglė • Erikas (1) • Erikas (2) Žr. priedas 1: Mokinio ST rezultatai ir jų
interpretavimas
Mokinio ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Darbas grupėse:
• Kiekvieną grupę turi sudaryti 5-6 istorijos, geografijos mokytojai
• Kiekvienas mokytojas užrašo po vieną sakinį apie mokinio pasiekimus
• Perduodame grupėje mokinių pasiekimų profilį sėdinčiam iš dešinės: visi papildome mokinių profilius antru sakiniu – įžvalga
• Perduodame grupėje mokinių pasiekimų profilį sėdinčiam iš dešinės: visi papildome mokinių profilius trečiu sakiniu – įžvalga
• [...]
• Kiekvieno 4 klasės mokinio pasiekimai turi būti nusakyti 5-6 sakiniais, kuriuos jūs kiekvienas įžvelgėte, papildydami jau įvardytus pasiekimų rezultatus
Mokinio ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Darbas grupėse:
• Aprašytus 4 klasės mokinių pasiekimus apibūdina 1 grupė
• Aprašytus 4 klasės mokinių pasiekimus apibūdina 2 grupė
• Aprašytus 4 klasės mokinių pasiekimus apibūdina 3 grupė
• [...]
• Kiekvienos grupės apibūdintus mokinio pasiekimus palyginame su kitų grupių pateiktomis mokinio rezultatų interpretacijomis
Apibendrinamoji diskusija:
• Ką manome apie pirminę 4 klasės mokinio diagnostiką?
• Kaip mums pavyko ją atlikti?
• Kiek mūsų įžvalgos sutampa ir kiek jos skirtingos? Kodėl?
Klasės ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Darbas grupėse:
Žr. priedas 2:
Standartizuotų testų taikymas mokyklose 2014 m.
Klasės profilis. 4 c klasė
• Palyginkite 4 c klasės mokinių pasiekimų lygius mokyklos ir šalies kontekste
• Ką rodo apibendrinti 4 c klasės mokinių rezultatai pagal testuojamų dalykų turinio ir kognityvinių gebėjimų sritis?
• Kokie 4 c klasės mokinių pasiekimai pagal lytį?
• Palyginkite 4 c klasės mokinių matematikos ir skaitymo pasiekimus pagal ST atskiras užduotis mokyklos ir šalies kontekste
TIES GIMNAZIJOS SLENKSČIU: PASIEKIMŲ ANALIZĖ IR PAŽANGOS PROJEKTAVIMAS
IV sesija
Lietuvių kalba (skaitymas, rašymas), 8 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje
programoje
Matematika, 8 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje
programoje pagal turinio ir veiklos sritis
Istorija, 8 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje
pagal turinio ir veiklos sritis
8 klasės mokinių ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Jums pateikta 8 klasės mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje pagal turinio ir veiklos sritis:
• lietuvių kalbos (skaitymo, rašymo)
• matematikos
• istorijos
Praktinė užduotis:
• Susipažinti su aštuonių (patenkinamo, pagrindinio, aukštesniojo lygio) 8 klasės mokinių pasiekimų profiliais
• Susipažinti su visos 8 klasės mokinių pasiekimais iš istorijos, matematikos, lietuvių kalbos (skaitymas, rašymas)
8 klasės mokinių ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
8 klasės mokinio ST rezultatų pavyzdys 8 klasės mokiniai
• Pirmas (žr. puslapio nr.)
• Antras
• Trečias
• Ketvirtas
• Penktas
• Šeštas
• Septintas
• Aštuntas
Žr. priedas 3:
8 klasės mokinių ST rezultatai
8 klasės mokinių ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Darbas grupėse:
• Sudaromos keturios grupės. Kiekvieną grupę sudaro atskiro dalyko 6 mokytojai:
socialinių mokslų (istorijos, geografijos)
matematikos
lietuvių kalbos
gamtos mokslų (fizikos, biologijos, chemijos)
• Kiekviena grupė analizuoja savo dalyko – matematikos, lietuvių kalbos, istorijos 8 klasės aštuonių mokinių ST rezultatus (mokinių profiliai ir klasės profilis)
8 klasės mokinių ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis
Darbas grupėse:
• Iš skirtingų dalykų mokytojų sudaromos mišrios grupės: kiekvienoje grupėje – socialinių mokslų mokytojai, gamtos mokslų mokytojai, matematikos bei lietuvių kalbos mokytojai
• Grupėje kiekvieno dalyko mokytojas supažindina kitų dalykų mokytojus su 8 klasės aštuonių mokinių pasiekimų rezultatais
• Vyksta diskusija kiekvienoje grupėje
Apibendrinamoji diskusija su visomis grupėmis:
• Ką manome apie 8 klasės mokinių diagnostiką?
• Kaip pavyko analizę atlikti skirtingų dalykų mokytojams?
• Kiek mūsų įžvalgos sutampa ir kiek jos skirtingos? Kodėl?
• Kas lieka neaišku? Ką reikėtų sužinoti, tobulinti?
STANDARTIZUOTO TESTO SKAITINIŲ CHARAKTERISTIKŲ IR VERTINIMO INSTRUKCIJOS INTERPRETAVIMAS
V sesija
Darbas dalykų grupėse
Standartizuoto testo skaitinių charakteristikų
ir vertinimo instrukcijos interpretavimas
Tikslai:
• Gebėti nustatyti mokinio esamą lygį,
mokymosi sunkumus konkrečioje veiklos ir
kognityvinių gebėjimų srityje, analizuojant
konkretaus mokinio standartizuoto testo
užduotis.
• Pateikti pavyzdžių, kaip galima būtų padėti
mokiniui pagerinti jo mokymosi rezultatus.
Pateikiamas vieno 2013 metų 8 klasės mokinio atliktas standartizuoto
testo pavyzdys, vertinimo instrukcija, kita papildoma medžiaga.
Seminaro dalyviams reikia peržiūrėti užduotis ir į pateiktą lentelę
pažymėti užduočių numerius, kurių analizuojamas mokinys neatliko
arba atliko klaidingai.
Aptariame savo rezultatus grupėse, pristatome grupės nuomonę.
Palyginame visų grupių nuomones, analizuojame su kokiais sunkumais
susidūrė mokinys, diskutuojame kaip galėtume pagerinti mokinio
rezultatus.
Grupių pristatymai, apibendrinimas.
MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS. FILMUOTOS MEDŽIAGOS PERŽIŪRA IR APTARIMAS
VII sesija
Seminaro tikslas ir uždaviniai
• Tikslas:
Pagilinti supratimą apie mokinių bendrųjų ir dalykinių pasiekimų ugdymą ir vertinimą.
• Uždaviniai:
– Išsiaiškinti, kaip analizuojami standartizuotų testų rezultatai, pasidalinti jų panaudojimo, projektuojant tolesnį mokinių ugdymą, įžvalgomis;
– Pagilinti supratimą apie bendrųjų kompetencijų ugdymą/vertinimą;
– Aptarti kai kuriuos mąstymą skatinančius mokymo metodus, inicijuoti platesnį jų taikymą praktikoje.
Kad mums sektųsi:
• Bendradarbiausime: (atliksime užduotis kiekvienas,
tarsimės, priimsime sprendimus, pristatysime, aptarsime, vertinsime ir įsivertinsime ...);
• Laikysimės reglamento;
• Išsakysime mintis, idėjas ...
• Girdėsime kitus ...
Užduotys seminaro veiklų refleksijai
ŽNS plius
(žinau, noriu sužinoti, sužinojau) -
aptariam po kiekvienos veiklos
Priedas 4 (pildom kiekvienas, aptariam grupėje,
susitarimus žymime bendram lape)
Pagal: Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 73 – 74
(Buehl, 1995, pagal Ogle 1986)
Užduotis seminaro veiklų refleksijai
Komiksas (dienos veiklų refleksijai)
Kurdami komiksą apie savo mokymosi patirtį galėsite pasinaudoti žodžių junginiais:
Žinojau, kad ... Aš maniau ...
Gerokai nustebau ... Supratau, kad ...
Pasisektų, jei ... Būtų galima ...
Susimąsčiau... Jaučiausi kaip ...
Šiuolaikinis ugdymas
,, ... Svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų ...”
Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui.
Projektas “Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų
ugdymas” psl. 8, Vilnius, 2012
.
.
Pamokos struktūra
Įžanga Mokymas/mokymasis Refleksija/pasiekimai
pamokoje Klasėje: ... Skirtinga motyvacija. Skirtingi mokymosi stiliai. Skirtingi pasiekimų lygiai. ... Kaip sudaryti galimybę kiekvienam siekti pažangos ?
Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruožai
• Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas...
• Mokymasis yra sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas...
• Mokymasis yra bendradarbiavimas...
• Mokymasis turi tikslą...
• Mokymasis yra savitvarka...
• Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėm... (Pagal Sahlberg, 2004)
Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas “Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas” psl. 21 – 22, Vilnius ,2012
ŽNS
Kompetencijos ir mokymas(is) šiandien
• Pildom kiekvienas
• Pasitariam grupėse
• Aptariam visi
Pagal: Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 73 – 74 (Buehl, 1995, pagal Ogle 1986)
Užduotis
• Prisiminkime bendrųjų kompetencijų požymius.
• Stebėdami pamokos fragmentą
,,Durstinio taikymas lietuvių kalbos pamokoje” http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/pamoka/,
naudodami raktinius žodžius, užpildykite lentelę (Priedas 5. Darbo lapas. Filmuotos medžiagos peržiūra ir aptarimas.) ,
bendrųjų kompetencijų ugdymą(si) iliustruojančiais pavyzdžiais.
Užduoties aptarimas
• Bendrųjų kompetencijų ugdymą(si) iliustruojančius pavyzdžius aptariame grupėse.
• Kiekviena grupė pristato vienos iš bendrųjų kompetencijų ugdymą(si) iliustruojančius pavyzdžius, kiti papildo ...
ŽNS
Kompetencijos ir mokymas(is) šiandien
• Pildom kiekvienas
• Pasitariam grupėse
• Aptariam visi
Pagal: Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 73 – 74 (Buehl, 1995, pagal Ogle 1986)
KOMPETENCIJOMS UGDYTI/VERTINTI PRITAIKYTŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO LABORATORIJA
VIII sesija
Kokį mokinį norime matyti?
Užduotis
• Nupiešti mokinį, baigusį 8 klasę – ir pasitarus grupėje surašyti, kokių savybių, jūsų manymu, jis turėtų turėti (10 min.)
• Savo mokiniui nupiešti širdį, smegenis, pirštinę ir prie jų nuvesti surašytas savybes (8-10 min.)
• Žalia spalva apibraukti tas savybes, kurios gerai ugdomos mokykloje, raudona – kurios nepakankamai gerai ugdomos (iki 2-3 min.)
Mokantis bendrauti
Pasitikintis savimi
Nebijantis rizikuoti
Trokštantis žinių
Savarankiškas
Atkaklus Kūrybingas
Išsilavinęs, raštingas
Iniciatyvus
Kritiškas
Smalsus Gabus
Lankstus Doras
Rūpestingas
Atsakingas
Sveikas Orus
Mokytojo profesijos kompetencija (1)
Mokytojo profesijos kompetencijos apima:
bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.
Pagal: Mokytojo profesijos kompetencijos aprašą, 2007
Mokytojo profesijos kompetencija (2)
Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se) Profesinės kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą Specialiosios kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje
Pagal Mokytojo profesijos kompetencijos aprašą, 2007
Mokykla turėtų siekti, kad jaunas žmogus:
• gebėtų nuolat mokytis naujų dalykų ir įgytas žinias pritaikyti praktiškai
• būtų iniciatyvus, kūrybingas ir išradingas
• gebėtų spręsti problemas ir bendradarbiauti
• turėtų bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmą
• gebėtų prisiimti asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę, nebijotų rizikuoti, pasitikėtų savo jėgomis siekdamas pozityvių tikslų, mokytųsi iš nesėkmių
• jaustų pagarbą kitų kultūrų, religijų ir įsitikinimų žmonėms (A. Hargreaves, 2008, p. 35–39; 66)
Kompetencijos skirtingose šalyse įvardijamos skirtingomis sąvokomis:
• Škotijoje kompetencijos vadinamos esminiais gebėjimais (core skills) • Anglijoje – svarbiausiais gebėjimais (key skills) • JAV – išmanymu (know-how) • Europos Sąjungoje ir Australijoje – svarbiausiomis kompetencijomis
(key competencies) • Naujojoje Zelandijoje – esminiais gebėjimais (essential skills)
Visais atvejais kompetencija jungia individo gebėjimus, dalykines žinias, įgūdžius, mokėjimus, valios pastangas ir vertybines nuostatas, kas suteikia galimybę efektyviai savarankiškai mokytis (dirbti) ir įžvelgti savo veiklos prasmę, spręsti problemas ir įvairiais būdais siekti užsibrėžtų tikslų, t. y. planuoti, organizuoti ir kontroliuoti savo veiklą“ (A. Girdzijauskas, 2009).
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Sąvoka kompetencijos vartojama ir pagrindiniuose Lietuvos švietimo dokumentuose:
• Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatuose (2002), Švietimo įstatyme (2011)
• Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008), Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2011)
• Švietimo įstatyme (2011) kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma
Kompetencijos samprata Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Bendrųjų kompetencijų palyginimas
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Kompetencijos elementų integralumas
Antrasis
pasaulinis
karas
Romėnai
Medžiagų savybės
Alpinės
pievos
Magnetizmas
Įvardžių skyriai
Atjauta
Kūrybingumas
Gebėjimas prisitaikyti
Socialiniai
gebėjimai
Verslumas
Gebėjimas mokytis
Socialinės kompetencijos struktūra
Pagal: Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programas, 2008
Ko mokome?
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymosi
galimybės
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Komunikavimo kompetencijos ugdymosi galimybės
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Pažinimo kompetencijos ugdymosi galimybės
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Socialinės kompetencijos ugdymosi galimybės
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymosi galimybės
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Asmeninės kompetencijos ugdymosi galimybės
Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012
Bendrųjų programų ledkalnis
nuostatos,
motyvacija
mokymosi stiliai, intelektas,
gabumai
mokymosi
strategijos
mokymosi
strategijos
mokymosi procesas
BENDROSIOS
KPMPETENCIJOS
Kieta olos logika
Jam svarbus žodis „yra”
Vandens logikos tėkmė
Jam svarbus žodis „link”
Užduotis
Dirbant porose ir nagrinėjant istorijos bei geografijos užduotis, surasti kompetencijos elementų 2–3 raiškos požymius, t. y. konkrečių pavyzdžių, rodančių, kad užduotis ugdo x kompetenciją (10 min.)
Atliktą užduotį pristatyti (10 min.)
Kompetencijoms ugdyti / vertinti pritaikytų užduočių kūrimo laboratorija
Užduočių kūrimo laboratorija
.
Užduotys vertinimui
Užduotys mokymuisi
Ugdymo turinys
Informacija, šaltiniai
Metodai, struktūros
Formatai, sunkumas, kognityviniai gebėjimai, ...
Ugdome
Vertinimas padedantis mokytis (tai kas skirta mokymuisi - ne visada vertinama pažymiu ...)
Bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos
Užduočių kūrimo laboratorija
Naudodamiesi:
patirtimi, įgytomis žiniomis,
Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinėmis rekomendacijomis (Projektas Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių
kompetencijų ugdymas http://mokomes5-8.ugdome.lt/index.php/leidiniai.)
Bendrųjų kompetencijų pažangos stebėjimo žingsnių lentele (Projektas Pagrindinio ugdymo
pirmojo koncentro (5-8kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Kompetencijų ugdymas. Metodinė madžiaga. Vilnius 2010.
http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/Kompetenciju_ugdymas_metodine_medziaga.pdf)
padaloma medžiaga (priedas 10)
raskite, bendradarbiaujančiose grupėse aptarkite ir argumentuodami pristatykite po vieną užduotį, pritaikytą kompetencijoms ugdyti/vertinti.
Pristatomų užduočių aptarimas.
Užduočių kūrimo laboratorija
Remdamiesi savo patirtimi, žiniomis, padaloma medžiaga (priedai 6, 7, 8, 9, 10), naudodami Durstinį,
sukursime užduotis, pritaikytas, kompetencijų ugdymui(si) / (įsi)vertinimui.
Durstinio aprašymas: - Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn , Mokymasis bendradarbiaujant, garnelis Vilnius 2000, psl. 225 - Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004 psl. 71
Durstinys
- Bendradarbiaujančiose (namų) grupėse (ne mažiau, kaip po 6) kiekvienas dalyvis gauna tas pačias (po vieną) istorijos ir (po vieną) geografijos vadovėlių 8 klasei temas (priedas 10) , bet skirtingų kompetencijų ugdymo galimybių aprašus (priedas 9), pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos. http://mokomes5-
8.ugdome.lt/index.php/leidiniai.
- Ekspertų grupėse (pagal bendrąsias kompetencijas) aptariam idėjas, kuriam užduotis, pritaikytas ugdyti /vertinti vieną iš bendrųjų kompetencijų (Priedai 6, 7, 8, 9, 10).
- Ekspertai, grįžę į bendradarbiaujančias (namų) grupes, pristato užduotis savo kolegoms, fiksuoja komentarus, pasiūlymus ...
REFLEKSIJA. KOMPETENCIJOMS UGDYTI/VERTINTI PRITAIKYTŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO LABORATORIJA (TĘSINYS)
IX sesija
Užduočių kūrimo laboratorija
Šešios bendradarbiaujančios grupės pasidalina sukurtas užduotis ir joms skirtus komentarus, pastabas ...
Analizuoja komentarus, pasiūlymus, papildo, taiso, koreguoja užduotis, parengia užduočių pristatymus ...
Užduočių pristatymas ir aptarimas.
• Pristatydami užduotį, akcentuokite veiklas, pritaikytas Jums tekusios kompetencijos ugdymui(si), vertinimui / įsivertinimui.
• Kokių dar kompetencijų ugdymo(si) raiškos požymių galime pastebėti.
ŽNS
Kompetencijos ir mokymas(is) šiandien
• Pildom kiekvienas
• Pasitariam grupėse
• Aptariam visi
Refleksija: Komiksų kūrimas,
pristatymas, aptarimas.
Komiksas (dienos veiklų refleksijai)
Kurdami komiksą apie savo mokymosi patirtį galite pasinaudoti žodžių junginiais:
Žinojau, kad ... Aš maniau ...
Gerokai nustebau ... Supratau, kad ...
Pasisektų, jei ... Būtų galima ...
Susimąsčiau... Jaučiausi kaip ...
PRATYBOS. MĄSTYMĄ SKATINANČIŲ UŽDUOČIŲ RENGIMAS
XI sesija
J. W. GARDENER
• Galutinis švietimo sistemos tikslas yra paskatinti asmenį prisiimti savo ugdymosi naštą
• Mums protas atrodo tarsi saugykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų tai – įrankis, kuriuo reikia naudotis
Geoff Petty, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius 2006, psl. 27
TAUŠKALŲ PRATIMAS
Stratuliojo, o karkai vilni Pluko ir pradulo daryje.
Visi tilai buvo matilni Ir kevi magutai luko ja
1 Ką karkai veikė daryje? 2 Kaip apibūdintumėte tilus? 3 Ką galėtumėte pasakyti apie kevus magutus? 4 Ar mokiniams būtina suvokti medžiagą, kad atasakyti į žemesniojo lygio
klausimus, kurie tiesiogiai susiję su duotu tekstu? 5 Kodėl tilai buvo matilni? 6 Ar kevų magutų elgesys davė naudos? GOFF PETTY Šiuolaikinis mokymas psl. 18 - 19
Mąstymą skatinančių užduočių kūrimas
Remdamiesi patirtimi, įgytomis žiniomis, padaloma medžiaga (6 bendadarbiaujančios grupės gauna po vieną skirtigą istorijos standartizuoto testo ir geografijos
tarptautinių tyrimų aukštesnio mąstymo gebėjimams vertinti skirtas užduotis, priedai 11 ir 12) : - pagal pateiktus kriterijus, įvertinkite užduotis, vertinimą
argumentuokite: kognityvinių gebėjimų sritis, pasiekimų lygis; - dirbdami bendradarbiaujančiose grupėse, naudodami Karuselę, pateikite kelis pavyzdžius, kaip pateiktas AMG vertinti skirtas
užduotis galima pritaikyti mąstymo ugdymui(si), mokymui(si). - kiekviena grupė, apibendrinusi kitų grupių rekomendacijas, pristato
idėjas, akcentuoja (vertinimui ir ugdymui skirtų užduočių) panašumus ir skirtumus.
Karuselės aprašymas: Geoff Petty, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius 2006 , psl. 268
PRATYBOS. MĄSTYMĄ SKATINANČIŲ UŽDUOČIŲ RENGIMAS (TĘSINYS)
XII sesija
Pasvarstykime:
Mąstymas – tai:
• Netiesioginio pažinimo procesas, prasidedantis suvokimu, o pasibaigiantis sprendimo priėmimu (Lukas, 1983).
• Individo pažintinės veiklos procesas, apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas (Psichologijos žodynas, 1993).
• Tikrovėje esamų prieštaravimų, neaiškumų supratimu grindžiamas psichinis procesas, kai sprendžiamas praktinis uždavinys pertvarkant,
papildant jau turimą informaciją (Jovaiša, 1993).
• Kryptingas uždavinio sprendimas, pagrįstas tikslo įsisąmoninimu ir situacijos analize (Butkienė, Kepalaitė, 1996).
• Operavimas jau turimomis sąvokomis ar vaizdiniais ir naujų kūrimas (Jensenas, 1996).
• Psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti apibendrintu pasaulio atspindėjimu (Kaffemanas, 2001).
• Nežinomos informacijos siekimas, atsako į neaiškius vidinius ir išorinius klausimus ieškojimas, pastangos suprasti reiškinių esmę,
spręsti problemines situacijas (Gudžinskienė, 2006).
Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas.
Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-4156
http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf
Pasvarstykime:
Informacijos amžiuje mokykloje įgytos dalykinės žinios greitai sensta, o tie patys
reiškiniai, įvykiai įgauna skirtingas interpretacijas, paremtas priešingais požiūriais ir
vertinimais. Todėl šiandien ypatingą svarbą įgauna ne žinių kaupimas, bet mokėjimas
racionaliai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti.
Prioritetiniuose Europos Sąjungos ir Lietuvos švietimo politikos dokumentuose
aukštesniųjų gebėjimų ugdymas nurodomas kaip itin svarbus šalių gerovės kūrimo
ir pažangos veiksnys, tiesiogiai lemiantis kūrybingumą ir inovatyvumą – materialinį
visuomenės gerovės pagrindą.
Pastangos apibrėžti mąstymo gebėjimus ugdymo procese atskleidžia sampratų
įvairovę, skirtingas mokymo mąstyti perspektyvas.
Kritiškumas, analitiškumas, reflektavimas, kūrybingumas visais požiūriais yra pamatinės ir mokinio, ir mokytojo mąstymo gebėjimų savybės, todėl joms reikia ypatingo švietėjų dėmesio.
Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas.
Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-
4156http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf
Pasvarstykime:
Atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitos prioritetus, naujausios pradinio,
pagrindinio (2008) ir vidurinio (2011) ugdymo bendrosios programos
įpareigoja kurti ugdymo aplinką, orientuotą į daugiau mokymosi galimybių
teikiantį procesą, kuris skatintų aktyvią mokinių veiklą ir savarankišką
mąstymą. Nors svarbiausia šių programų dalis yra mokinių mokymosi
pasiekimai, aprašyti žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, didaktikos
problemas analizuojantys ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai
rodo, kad konstruktyviai suvokiamas mąstymo gebėjimų ugdymas dar
nėra tapęs kasdiene ugdymo praktika ir tikrovėje labiau deklaruojamas
nei įgyvendinamas.
Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas.
Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-4156
http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf
Pasvarstykime:
Bendrojo ugdymo mokyklose ugdymo procese vyrauja poveikio ugdymo paradigma
ir su ja siejami ugdymo metodai: aiškinimas, klausinėjimas, demonstravimas,
rašymas, pasakojimas, teksto skaitymas.
•• Mokytojai dažniausiai renkasi metodus ne pagal pačius tinkamiausius kriterijus,
labiau remdamiesi metodo taikymo sėkme ir tuo, kas patikrinta ir įprasta, nei
mokinių kūrybingumu ir savarankiškumu.
•• Mokytojai daug rečiau, nei to pageidautų mokiniai, taiko dramos ir imitacijos,
didaktinio žaidimo, tyrinėjimo, projektinės veiklos, kūrybos metodus, o šių dienų
švietimo prioritetą – kūrybinį mąstymą supranta siaurai, jį siedami su menine
veikla. Tikėtina, kad mąstymo ugdymo kultūros kaitai galimybes sudarytų tinkamai
parinktos mokymo(si) užduotys, kurioms reikia strateginio, kūrybinio, inovatyvaus
požiūrio ir daugelio kompleksiškų, dar neišbandytų mokinių mąstymą
lavinančių priemonių...
Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas.
Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-4156
Mąstymą skatinančių užduočių kūrimas
Remdamiesi patirtimi, įgytomis žiniomis, padaloma medžiaga (priedas 13, galima sukurti ir savo situaciją),
dirbdami bendradarbiaujančioje grupėje,
sukurkite, tris (skirtingas pagal pasiekimų lygius) užduotis, pritaikytas mąstymo (AMG) ugdymui(si), mokymui(si).
Rengdami pristatymą akcentuokite:
- AMG požymius,
- kas įtakoja užduoties sunkumą.
SUKURTŲ UŽDUOČIŲ PRISTATYMAS. NAMŲ DARBŲ SKYRIMAS. REFLEKSIJA
XIII sesija
Mąstymą skatinančių užduočių aptarimas
Pristatymi ir vertindami sukurtas užduotis akcentuokite:
- AMG požymius,
- kas įtakoja užduoties sunkumą.
Aptarus užduotis, trumpa diskusija:
UT įgyvendinimas, kompetencijų, AMG ugdymas(is), vertinimas, įsivertinimas ...
kartu ar atskirai ???
Refleksija
... Vakar kūrėme komiksą, iliustruojantį mūsų mokymosi patirtis ...
Įvardinkite vieną epizodą, elementą ...
kuriuo papildytumėte (ką paryškintumėte)
vakar sukurtą komiksą ...
Namų darbas
- Pasirinkę vieną iš mokymo(si) veiklų (pamoką, projektą ... ), išbandykite tyrimo (tyrinėjimo) metodą ...
Grupinis tyrimas, Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn , Mokymasis bendradarbiaujant,
garnelis Vilnius 2000, psl. 228
Tyrimo lentelė, Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 67
Mokymosi žingsniai. Kaip atlikti istorinį tyrimą. Skaidrina Laurinavičienė, Jūratė Litvinaitė, Aušra Pačkauskienė, Istorija 7, Vadovėlis. Pirmoji knyga, psl. 25.
Mokymasis iš kitų tyrimų. Andrew Pollard kartu su Janet Collins, Neil Simco, Sue Swaffield, Jo Warin ir Paul Warwick, Refleksyvusis mokymas, garnelis, Andrew Pollard, 2002, psl. 74
- Apibendrinkite, užpidydami lentelę pagal joje pateiktus kriterijus (priedas 14)
- Atkreipkite dėmesį į užduotis, pritaikytas kompetencijų ir aukštesnio mąstymo gebėjimų ugdymui(si), vertinimui, įsivertinimui.
Naudota literatūra:
• Geoff Petty, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius 2006
• Andrew Pollard kartu su Janet Collins, Neil Simco, Sue Swaffield, Jo Warin ir Paul Warwick, Refleksyvusis mokymas, garnelis, Andrew Pollard, 2002
• Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn , Mokymasis bendradarbiaujant, garnelis Vilnius 2000
• Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga. Garnelis Vilnius 1998
• Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004
• Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas” V. 2012
• Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas. Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas” V. 2012
• Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas. Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-4156, http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf
Naudota literatūra:
• Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos. http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/vadoveliu_pritaikymo_metodines.pdf
• Projektas Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Kompetencijų ugdymas. Metodinė madžiaga. Vilnius 2010. http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/Kompetenciju_ugdymas_metodine_medziaga.pdf
• Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Robertas Ramanauskas, Kęstutis Raškauskas, Lirija Steponavičienė Živilė Tamkutonytė – Mikailienė, Laikas, istorijos vadovėlis 8 klasei, II dalis.
• Barth L. ir kt., Pasaulio geografija 7 klasei. Vilnius: Briedis, 1997
• Ader M., Butautienė S., Januškis V. Geografija. Vadovėlis VII klasei. Kaunas: Šviesa, 2004
• Šalna R., Sapožnikovas G., Žemė. Geografijos vadovėlis 8 klasei , II dalis. Vilnius: Briedis
• Skaidrina Laurinavičienė, Jūratė Litvinaitė, Aušra Pačkauskienė, Istorija 7, Vadovėlis. Pirmoji knyga.
• Saulius Bužinskas, Jūratė Litvinaitė, Arūnas Serneckas, Istorija 8, Vadovėlis. Antroji knyga.
• Standartizuoti testai 8 klasei (istorija), http://www.egzaminai.lt/344/
• Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas. TIMMS 2011, Gamtos mokslų užduočių pavyzdžiai
8 klasė, Nacionalinis egzaminų centras, Vilnius, 2013