Nr. 85 (9759). 2017 m. lapkrièio 3 d. ZARASØ KRAÐTAS 3 psl.

Nr. 228

JAUNIMO LAIKRAÐTIS LEIDÞIAMAS KIEKVIENO MËNESIO PIRMÀ PENKTADIENÁ

RedaktorëNikolë VAVINSKAITË

PavaduotojaAistë ÐAKALYTË

KORESPONDENTAI: Pranas GAIDAMAVIÈIUS, Paula DÞACHIJA,Meda MATIUKAITË, Emilija RAÈKAUSKAITË, Eimantas RAÐTUTIS,

Dominykas ÈERNOVAS, Viltë TUMËNAITË, Gilmë DAINYTË.KONSULTANTË Danutë PULOKAITË (tel. 52509).

„Tu – ne vienas“ galite skaityti internete www.zarasai.lt , laiðkus siøsti laikrastis@zarkrastas.lt

RedaktorësÞ O D I S

Kartu su krentanèia orotemperatûra ir vis trum-

pëjanèiomis, tamsëjanèiomis die-nomis bei ilgëjanèiomis naktimisá galvà pradeda lásti niûrios min-tys: Koks tikslas? Kokia prasmëto, kà darau? Kur dingo motyva-cija? Kodël taip sunku prisiverstikaþkà veikti? Ar èia tik man vie-nai taip, nes aplinkui visi atrodotoookie laimingi? Kodël viskastaip sudëtinga?

Ið tikrøjø nereikëtø to iðsigàs-ti. Manau, visiems ðis pereinama-sis laikotarpis yra varginantis irsudëtingas, bet já reikia kaip norsiðgyventi... Tad kà daryti tuo atve-ju, kai pradeda kilti tokie klausi-mai, dingsta motyvacija ir norasveikti?

Pirmiausia, manau, reikia ne-spausti ir nekankinti savæs, jei ne-siseka ar nepajëgi prisitaikytiprie rutinos, stinga energijos irrenkiesi geriau valandà numigtinei pasportuoti. Jeigu iðsikelsiteper didelius tikslus ir nesugebësi-te jø pasiekti, paprasèiausiai nu-sivilsite savimi ir prarasite noràtobulëti. Antra, neleiskite blo-goms mintims nugalëti – kuo daþ-niau priminkite sau, kad ðis slo-gus laikotarpis yra laikinas ir ka-da nors praeis, viskas pagerës.Na, o nuotaikà pakelti padës pa-sivaikðèiojimas su draugais ponukritusius lapus, karðtas arba-tos puodelis, gera knyga, ðiltos ko-jinës, skanus ðokoladas, rami mu-zika ir meilus augintinis ðalia. Ga-lop kai paþvelgi ið kitos pusës –ne viskas taip jau ir blogai... ☺☺☺☺☺

Nikolë VAVINSKAITË

O jûs ar þinojote, kad visainetoli Zarasø veikia jojimo bû-relis? Ne? Tai þinokite: Zarasørajono Bachmatø kaime yra ási-kûræs mini þirgynas, kuriame irveikia ðis bûrelis. Þirgyno ir bû-relio ákûrëja – dvideðimtmetëLaura NASTAJÛTË. Tad jà að irkalbinu.

– Kada pradëjote jodinëti pati?– Jodinëti pradëjau nuo keturio-

likos metø, pirmàsias treniruotes tu-

Kam, jei ne Lietuvai, þinoti, kaipsunku yra atgaivinti postsovietinæðalá po ilgø stagnacijos metø. Á tokiàpaèià padëtá, ir net blogesnæ, buvopakliuvusi ir kalnuotoji ðalis Gruzi-ja. Nuostabia gamta apdovanotaskraðtas ilgus metus gyveno siaubin-gà revoliucijø ir karø laikotarpá, ta-èiau ðiandien á Gruzijà atvykusiamturistui sunku bepatikëti, jog dar ne-seniai ðalis iðgyveno perversmus.

Tvarka namuose priklauso nuonamø ðeimininkës – tokià alegorijàgalima pritaikyti Gruzijà valdan-èioms asmenybëms. Po ilgø suiru-tës metø á Gruzijos Prezidento pos-tà atëjus Micheilui Saakaðviliui ða-lis staiga kaip tas paukðtis Feniksas„atgimë ið pelenø“. Neátikëtina, ta-èiau per gana trumpà laikà Gruzi-jos miestai ágavo naujà, modernø ir

patrauklø vaizdà. Paties Preziden-to iniciatyva pakviesti ið uþsienioarchitektai sukûrë originalius, akáþavinèius pastatus. Batumis, did-miestis prie jûros, pasitinka atvyks-tanèiuosius su uþraðu ,,Batumi mi-racle“, kas iðvertus reiðkia „Batu-mio stebuklas“. Ir ið tiesø dar ið to-lo þvelgiant á miesto peizaþà jis at-rodo kaip perkeltas ið pasakos, ovaikðtant miesto centru stebiesi irneatsistebi jo ávairiapusiðkumu irámantrumu. Sukurta nauja turistustraukianti infrastruktûra pradedantnuo keltuvø ir vyno degustavimo ikislidinëjimo kurorto kalnuose irplaukiojimo jachtomis jûroje. Ne-paprastai iðaugusi turizmo paslau-gø sfera ðiandien ádeda nemaþà pi-nigø sumà á valstybës biudþetà, juo-lab ne vienas turistas, èia apsilan-

kæs, sugráþta vël ir vël. Taèiau tu-rizmas neliko vieninteliu priori-tetu. Ðalies vadovams svarbiausiayra pakelti gyventojø pragyvenimolygá. Spartaus ðalies atstatymo dë-ka atsirado daug darbo vietø, pa-didëjo algos, iðaugo eksportas. Taitapo didþiule visos ðalies renova-cija. Suremontuoti ir nutiesti nau-ji keliai, puikiai dirba policija, osvarbiausia – áveikta didþiausiablogybë – korupcija. Ðalyje áves-tos naujos reformos árodë, kad nettoká ilgà laikà atsilikinëjusià, pil-nà vidiniø konfliktø draskomà ða-lá galima ir ámanoma prikelti nau-jam gyvenimui, tereikia atsakingo,protingo, pilno entuziazmo ir pa-sitikëjimo savimi bei savo ðalimi„ðeimininko“.

Paula DÞACHIJA

GRUZIJA: svarbiausia – protingas ðeimininkas

Þirgai ðalia mûsøir su mumis

rëjau pas Rûtà Kuzmaitæ, ovëliau, gavusi þirgus dovanø,ëmiau jodinëti savarankið-kai. Nepaprastai myliu þir-gus. Visà laisvà ir nelaisvàlaikà praktiðkai praleidþiusu þirgais – nuo paprastø pa-sivaikðèiojimø kartu iki tre-niruoèiø. Esu atsidavusi jo-jimo sportui, manæs neatbai-dë pirmøjø treniruoèiø ne-sëkmës, kojø skausmas, juk,kaip sakoma, mokslo ðaknyskarèios, bet... Kai ðitaip, taipomëgiui skaityti, pasivaikð-èiojimams su draugais laikolieka nedaug.

– Kaip kilo idëja ákurtijojimo bûrelá ir kiek metøjis jau gyvuoja?

– Bûrelis gyvuoja jau tre-èius metus. Kaip kilo tokia idëja?Noriu plësti þirginá sportà Zarasø ra-jone. Be to, þirgai sau duonà taip patturi uþsidirbti (ðypsosi).

– Kokio amþiaus þmones pri-imate á savo bûrelá?

– Pasijodinëti priimu ávairausamþiaus þmones – ir paèius maþiau-sius, ir senjorus, taèiau rimtoms tre-niruotëms vaikai priimami nuo 7-eriø metø. Iki kokio amþiaus – ri-bos nëra, svarbu, kad pats þmogus

jaustøsi pajëgus.– Kada vyksta

uþsiëmimai?– Uþsiëmimai

vyksta visus metusþmonëms patogiulaiku ir kai að patibûnu namie, kadan-gi ðiuo metu dirbuKaune logistikoskoordinatore.

– Kaip galimasu Jumis susiektinorint susitarti dëltreniruoèiø ir pasi-teirauti kitais klau-simais?

– Su manimigalima susiekti perfacebook’à, pa-skambinti telefonu(8 647) 35260 ir, su-sitarus dël laiko, tie-siog atvykti á Bach-matø kaimà.

KalbinoMeda

MATIUKAITËJaunoji jojimo bûrelio vadovë Laura Nasta-

jûtë.

Ðuolis.Nuotraukos ið asmeninio LAUROS albumo.Lauros mokinei Silvijai taip pat puikiai sekasi.

Tai knyga apie mitybà, sportà ir sà-moningumà. Tai trys þingsniai, trys ta-vo VISOS gyvenimo kelionës þings-niai, kuriø nevalia neþengti, nes susto-jus tiesiog nesugebësi judëti á prieká.

Tai knyga, iðmokiusi mane su-prasti, jog viskas yra mano rankose.Niekas niekada uþ mane/uþ tave/uþmus nieko nepadarys, savo gyveni-mà turime statytis patys, nes kokápasistatysime, toká ir turësime. Sà-moningumas ir meilë sau padës pa-sistatyti gyvenimo rûmus tokius, ko-kie jie ir turëtø bûti: ðviesûs, pilnimeilës, ðypsenø ir ðilumos.

Ðià knygà rekomenduoju vi-siems. Tu negali kitiems duoti to, kopats neturi, todël reikia save mylëti,tuomet aplink tave bus tik tokie þmo-nës, koks esi pats ir kokiø esi vertas!

Aistë ÐAKALYTË

Mûsø knygynëlyje

Ignas Bakëjus„Mano herojus“

Nr. 85 (9759). 2017 m. lapkrièio 3 d.4 psl. ZARASØ KRAÐTAS

Tikriausiai kiekvieno na-muose netyèiomis atsiran-

da po keletà tos paèios rûðies, betkiek kitokiø daikèiukø, pavyzdþiui,net keli servetëliø laikikliai, trys arketuri skirtingi kaktusai ir kt. Taigali paskatinti ásigyti jø dar daugiauir ávairesniø. Taip prasideda kolek-cionavimas.

Vertindami patá kolekcionavi-mà, ðio pomëgio atsiradimo prie-þastis bei jo teikiamà naudà/þalàpsichoterapeutai kolekcionieriussuskirsto á kelias grupes. Vienidaiktus renkantys ir kaupiantysþmonës tokiu bûdu siekia pabëgtinuo tikrovës ir uþsimirðti, kadangipats procesas ir momentas, kai ko-lekcija perþiûrima ar pertvarkoma,sukelia tam tikrà stabilumo, sau-gumo jausmà, padeda atsipalaiduo-ti. Antrus kolekcionuoti skatinadomëjimasis istorija, noras paþin-ti. Treti taip siekia socialiai integ-ruotis – rasti bendraminèiø ir sujais bendrauti, bûti pripaþintiemskolegø, draugø. O ðtai ketvirtieji...Pasirodo, kolekcionavimas jiems –viso labo prigimtinis noras kaupti,o kai kurie kolekcijomis papras-èiausiai pateisina savo besaiká no-rà pirkti... Skamba ðiurpokai, ar ne?

Puiku, jei kolekcionavimas yratik malonus, þinias praturtinantispomëgis. Taèiau kartais pasitaikoatvejø, kai ásiaistrinæ kolekcininkaiperlenkia lazdà ir pradeda gyventitik dël savo kolekcijos pamirðda-mi viskà: ðeimà, draugus, kitokiàveiklà...

O ko tik þmonës nekolekcio-nuoja: raktø pakabukus, alaus bu-teliø kamðtelius, ávairias etiketes, at-virukus... Net þymiø þmoniø plau-kø sruogas! Antai lenktynininkas S.Brunza kaupia automobilius (turijø per 120), aerobikos pradininkëLietuvoje J. Bartaðkienë – skrybë-laites, alytiðkis K. Ptakauskas – bon-sus... Paþástu vienà moterá, kuri ren-ka „Maþojo Princo“ pasakos kny-gas, iðleistas uþsienio ðalyse.

O kà gi kolekcionuoja zarasið-kiai? Ir kodël jie tai daro?

Robertas (36 m.): „Nuo vai-kystës renku automobiliukø mode-lius, turiu apie 150. Man tai tiesiogádomu. Paûgës ðeðiametis sûnus,jam padovanosiu, nes jis labai do-misi, klausinëja, bet kol kas jo ran-kelëse viskas labai greitai lûþta.“

Rasa (53 m.): „Kolekcionuojudegtukø dëþutes ið ávairiø pasaulioðaliø ir jau turiu jø apie septynias-deðimt. Tuo domëtis ëmiau prieð

ketverius metus ir mane tai tiesiogátraukë. Þiûrëdama, kiek jø surin-kau, kokios jos ir ið kokiø kampe-liø, labai didþiuojuosi savimi.“

Romas (25 m.): „Nuo vaikystësrinkau daugybæ dalykø: paðto þen-klus, „Kinder“ kiauðiniø þaisliukus,net ðuniukø skulptûrëles (gal kad la-bai norëjau turëti savo ðuná)... Tamiðleista tikrai nemaþai tëvø pinigë-liø, suvalgyta krûva pieninio ðoko-lado. Ir kà – viskas jau seniai sudul-këjo, sulûþo, iðmesta... Jei dabar kàir pradësiu rinkti, pirma pagalvosiu– kam, dël ko?“

Ramûnë (41 m.): „Vaikystëjerinkdavau saldainiø popieriukus irjuos klijuodavau á knygelæ, kai ku-riais keisdavausi su draugais. Tø po-pierëliø turëjau ávairiausiø, vienaskitas pasitaikydavo ir ið svetimø ða-liø. Buvo labai ádomu, juolab popie-rëliai visada kvepëdavo saldainiais.“

Justë (21 m.): „Dar visai paaug-liukë pas draugës mamà pamaèiaudidþiulæ kaktusø kolekcijà ir patiuþsikepiau. Ëmiau pas visus laksty-ti, rinkti, sodinti, nustaèiau kaktusøvazonëliais visas palanges. Gyriausi

KOLEKCIONAVIMAS:kà, kaip, kodël...

renku paðto þen-klus. Viskas pra-sidëjo nuo to, kaidëdë savo paðtoþenklø kolekcijàpaliko man.Þenklai buvo se-ni, ið toliausiøpasaulio kampe-liø – Havajø,Aliaskos, PietøAfrikos... Kaijuos pamaèiau,supratau, kad irað darysiu tà patákaip dëdë – rink-siu juos. Dabarmano asmeninækolekcijà sudaroapie 300 paðtoþenklø!“

M i n t i m i sapie savo kolek-cijà mielai pasi-dalijo ir ðnekiau-sias ið visø kal-bintøjø Tomas(27 m.):

– Negaliu va-

draugams, mokytoja gyrë mane...Tik namiðkiai pyko, ne kartà ásidû-ræ á ne vietoje pastatytà kaktusà. Betað su ákarðèiu kasdien laisèiau, taigi„priþiûrëjau“... Mama pasiûlë pa-skaityti knygà apie kaktusø augini-mà, bet tingëjau. Netrukus kaktusaiëmë gelsti, pûti ir... vienas po kitoiðkeliavo á ðiukðliø konteinerá... Ne-gailëjau – man jau buvo nusibodæ...“

Rûta (42 m.): „Rinkau paðtoþenklus. Jø turëjau ávairiausiø, keis-davomës su draugais, klijuodavomeá albumus. Bûdavo smagu mokyk-loje su draugais skaièiuoti, kuris tu-rime daugiausia!“

Gilmë (13 m.): „Kolekcionuo-ju... þirgus. Gintarinius, plastmasi-nius, stiklinius, akmeninius ar netpieðtus. Tai mano vienas mylimiau-siø gyvûnø. Kadangi pati jodinëju,todël tikriausiai jie taip ir patraukë.Mano kolekcijai dar tik metai, todëlji nëra labai didelë. Daþnai mëgstutiesiog atsisësti ir perþiûrëti, kà jauturiu surinkusi!“

Luka (17 m.): „Esu labai neori-ginali – að uþsiimu filatelija, taigi

dinti savæs tikru kolekcionieriumi,nes neturiu tokio fanatiðko uþsispy-rimo ieðkoti ir kaupti daiktus viendël proceso ar noro jausti pasitenki-nimà, jog turiu prikaupæs kaþkokiøretø egzemplioriø.

Kolekcionavimas á mano gyve-nimà atëjo kaþkaip savaime, „natû-raliu bûdu“. Labai norëjau ásigytirankiná laikrodá. Já gavau dovanø irneðiojau kokius penkerius metus.Tada kaþkokioje televizijos laidojepamaèiau reportaþà apie mechani-nius laikrodþius. Suintrigavo, taèiaune kolekcionavimas, o patys laikro-dþiai – ávairûs jø veikimo principai,apipavidalinimas. Daug jais domë-jausi, skaitinëjau, narðiau internete,iðûþiau ausis savo artimiesiems. Ne-trukus pas mane atsirado pirmasismechaninis laikrodis... Tëvai kaþkursurado dar porà, tiesa, beveik nevei-kianèiø. Draugas atneðë parodyti sa-vo senelio kiðeniná laikrodá – ádo-mu, juk laikrodþiui jau apie 100 me-tø! Vartai já rankoje, pirðtu braukiper stiklà, ornamentus, iðspaustuskorpuse, ir supranti, kad lygiai taip

pat kaþkas já laikë rankoje prieð daugdaug metø... Tà laikrodá draugas mandavë tik palaikyti rankose, bet pana-ðø að visgi susiradau. Taigi dabar esusukaupæs nedidelæ laikrodþiø kolek-cijà. Laikrodþiai patys savaime galir nëra vertingi, taèiau kiekvienas turisavo istorijà, tuo man ir ádomûs.

Dël kolekcionavimo naudos netneþinau, kà pasakyti... Ko gero, taiyra naudinga tuo, kad kolekcionavi-mas padeda iðsaugoti retus vertin-gus daiktus. Juk daþnai kolekcinin-kai egzempliorius savo kolekcijomsranda ðiukðlynuose ar tarp nereika-lingø daiktø, o paskui paaiðkëja, kadtai retas egzempliorius, turintis is-torinæ vertæ.

Kaip supratome, kolekcionavimasyra labai átraukiantis dalykas. Tikprieð pradedant kà nors rinkti pravar-tu pagalvoti: kodël apskritai tai daro-me; ar turësime vietos savo kolekcijai;ar netingësime jos tvarkyti ir priþiû-rëti; ar per tai nenukentës ðeimos biu-dþetas, ir pan. Jei á visus ðiuos klausi-mus galite atsakyti „taip“, tada linki-me sëkmës!

Medþiagà surinkoEimantas RAÐTUTIS,

Emilija RAÈKAUSKAITË,Aistë ÐAKALYTË,Gilmë DAINYTË;

parengë ir fotografavoEMILIJA.

JUO-DAS

KAMPAS

Sveiki, jaunimo laikraðèio „Tu –ne vienas“ skaitytojai! Èia vël að –JUODO KAMPO gyventoja Pikto-ji Þiurkë. Visai neseniai turëdamalaiko nusprendþiau paðniukðtinëtipo Zarasus. Ir fotoaparatà pasiëmiau

– norëjosi pasigërëti auksinio rudensvaizdais, pamatyti ir uþfiksuoti kaþ-kà gero bei graþaus. Bet nujautë ma-no ðirdelë – tikriausiai ir vël rasiukaþkà, kas man nepatiks, sunervinsir visos groþybës nublanks...

Taip, deja, ir nutiko. Ðá kartà la-biausiai ástrigo Zarasø Pauliaus Ðir-vio progimnazijos stadiono vaizdas:jau senokai èia viskas suknista, su-versta, ûþia ekskavatoriai, visur þe-miø ir smëlio kalnai... Patys paþiû-rëkite á mano darytà nuotraukà!

Dabar, kai tai skaitote, jau ðalta,bet sutikite – buvo nemaþai graþiødienø, kai vaikai galëjo sportuoti lau-ke. Niekaip nesuprantu vieno – ko-dël visi renovacijos darbai pradeda-mi jau prasidëjus mokslo metams?Taip, net að, Þiurkë, suprantu – no-rint, kad darbai prasidëtø, reikia nu-eiti ilgà konkursø, dokumentø rengi-mo ir kitokiø reikalø kelià. Bet jukbuvo ilga vasara. Sakysite, lijo lietus?O ar dabar geriau – krenta sniegas?..

Nereikia tvirtinti, kad kitaip ne-buvo galima. Gal buvo? Gal tiesiogreikëjo labiau pasistengti? Man ne-patinka toks poþiûris – bet kaip, betkada... Manau, nepatinka ir visai pro-gimnazijos bendruomenei.

Belieka tikëtis, kad pasibaigusrenovacijos darbams mokykla turëspuikø, sportui pritaikytà stadionà.

JUODO KAMPO gyventojaPiktoji Þiurkë

Stadionas – kasti ar sportuoti?

Kai mokyklojetampame

vyriausiais...Visiems mokiniams kada nors

tenka patirti tà jausmà, kai mo-kykloje jie tampa vyriausiais tarpmokiniø. Ir ne tik dvyliktokai. Za-rasø Pauliaus Ðirvio progimnazi-joje tokiais vyriausiais ðámet ta-pome mes, aðtuntokai, kartais pa-vadinami „maþaisiais abiturien-tais“.

Ir kà? Gal á mus mokytojai ne-beþiûri kaip á maþus ir nieko neið-mananèius vaikus? Gal maþiejimokinukai þvelgia su didesne pa-garba? Kaip mes patys – vyriausimokykloje – jauèiamës?

Að pats beveik du mënesius mo-kydamasis aðtuntoje klasëje su-pratau, kad man ir kitiems aðtun-tokams tai nebus lengviausi moks-lo metai ðioje mokykloje. Pajutau,kad ið manæs ir reikalaujama, irtikimasi daugiau nei ið þemesniøklasiø mokinukø...

Bet gal taip atrodo tik man? Kàmano ir kaip jauèiasi kiti aðtunto-kai?

GABIJA: Jauèiuosi taip, lyg bû-èiau visø maþesniøjø globëja. Tie-siog privalau juos priþiûrëti, jiemspagelbëti (ypaè penktokëliams).Bet, manau, ir pagarbos turëèiaugauti daugiau, visi turëtø þinoti, kadað vyriausia ir labiau gerbti, man-dagiai elgtis ir gal net ðiek tiek bijo-ti. Deja, ðiais metais jaunesni moki-niai nekreipia á tai dëmesio, jiemsnerûpi, kad tavæs gal reikëtø labiauklausyti, jie atsikalbinëja ir numojaranka á visas pastabas, kurias jiemsduodi. Na, að kitaip ásivaizdavau að-tuntà klasæ ir save – vyriausià mo-kykloje...

EMILIJA: Man patinka bûti vy-riausia. Þinai, kad tau galima dau-giau nei kitiems, á tave mokytojaipagaliau pradeda þiûrëti kaip á su-augusá þmogø, nebe vaikà, bet tuopaèiu ir tikisi daugiau nei anksèiau.Tik man labai nepatinka, kad ma-þieji naujokai rëkauja ir laksto ko-ridoriais kaip be galvø, o mums rei-kia juos tramdyti. Nuo to tikrai pa-vargsti. Bet bûti mokyklos „maþàjaabituriente“ man labai patinka!

ERNESTAS: Dþiaugiuosi bû-damas vyriausias savo mokykloje,nes jauèiu, kad mokytojai su mani-mi ir mano klasës draugais kalbapagarbiau, stengiasi atsiþvelgti á mû-sø nuomones.

ROKAS: Bûdamas vyriausiumokykloje jauèiuosi pakankamaikomfortabiliai ir saugiai, nes pui-kiai þinau mokyklos tvarkà, visuspaþástu: tiek mokytojus, tiek ir mo-kinius. Bet jau dabar pradedu neri-mauti dël kitø metø, nes gimnazi-joje tapsime jauniausiais ir vël rei-kës nemaþai laiko prie visko pri-prasti, kad jaustumeisi gerai.

EIMANTAS: Bûti vyriausiu sa-vo mokykloje ne taip ir ádomu: tarpaðtuntokø ir penktokø yra trejø me-tø skirtumas ir visai kitoks suprati-mas bei prioritetai ávairiems daly-kams. Tarkim, bandai susikauptiprieð kontroliná darbà, o penktokë-liai laksto po mokyklà ir klykauja,þvygauja – tai tikrai erzina ir truk-do. Bet kai tu esi vyriausias mokyk-loje, tau atsiveria daugiau durø, visiá tave þiûri kiek kitaip, tu esi lyg mo-kyklos atstovas, kuris turi rodyti pa-vyzdá maþesniesiems.

Ðtai taip jauèiasi mano ben-draamþiai – maþieji abiturientai.Ádomu, ar panaðiai jauèiasi ir „diè-kiai“ – dvyliktokai?

ParengëDominykas ÈERNOVAS,talkino Gilmë DAINYTË,

Emilija RAÈKAUSKAITË,Eimantas RAÐTUTIS.