AB CITADELE BANKAS · Bankas ir Grupė veikė sėkmingai – padidėjo verslo paskolų portfelis, indėlių portfelis, augo palūkanų pajamos. Banko turtas, palyginti su 2014 m.,

AB „CITADELE“ BANKAS

ATSKIROS IR KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS UŽ 2015 M. GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

2

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA AB „CITADELE“ BANKO AKCININKAMS ....................... 3

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS ...................................................................................................... 5

ATSKIRA IR KONSOLIDUOTA FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (BALANSAS) ................................ 17

ATSKIRA IR KONSOLIDUOTA PELNO (NUOSTOLIŲ) IR KITŲ BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 19

ATSKIRA IR KONSOLIDUOTA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA .................................... 20 ATSKIRA IR KONSOLIDUOTA PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA .................................................................. 22

PASTABA 1. BENDROJI INFORMACIJA ................................................................................................................................ 23 PASTABA 2. REIKŠMINGI APSKAITOS PRINCIPAI ................................................................................................................. 23 PASTABA 3. LĖŠOS CENTRINIAME BANKE .......................................................................................................................... 36 PASTABA 4. LĖŠOS BANKUOSE IR KREDITO INSTITUCIJOSE ................................................................................................. 36 PASTABA 5. IŠVESTINĖS FINANSINĖS PRIEMONĖS ............................................................................................................... 36 PASTABA 6. PARDAVIMUI SKIRTAS FINANSINIS TURTAS ..................................................................................................... 36 PASTABA 7. IŠPERKAMOSIOS NUOMOS GAUTINOS SUMOS................................................................................................... 37 PASTABA 8. PASKOLOS IR GAUTINOS SUMOS ..................................................................................................................... 38 PASTABA 9. NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI ........................................................................................... 38 PASTABA 10. INVESTICINIS TURTAS .................................................................................................................................... 41 PASTABA 11. NEMATERIALUSIS TURTAS ............................................................................................................................. 41 PASTABA 12. PELNO MOKESTIS ........................................................................................................................................... 43 PASTABA 13. KITAS TURTAS ............................................................................................................................................... 44 PASTABA 14. ĮSIPAREIGOJIMAI BANKAMS IR KITOMS KREDITO ĮSTAIGOMS ........................................................................... 45 PASTABA 15. ĮSIPAREIGOJIMAI KLIENTAMS ......................................................................................................................... 45 PASTABA 16. KITOS PASKOLOS ........................................................................................................................................... 45 PASTABA 17. KITI ĮSIPAREIGOJIMAI .................................................................................................................................... 46 PASTABA 18. KAPITALAS IR REZERVAI ................................................................................................................................ 46 PASTABA 19. ĮSIPAREIGOJIMAI IR GARANTIJOS .................................................................................................................... 47 PASTABA 20. PALŪKANŲ PAJAMOS IR PALŪKANŲ SĄNAUDOS .............................................................................................. 47 PASTABA 21. PASLAUGŲ MOKESČIŲ IR KOMISINIŲ PAJAMOS IR SĄNAUDOS .......................................................................... 48 PASTABA 22. GRYNASIS PELNAS IŠ OPERACIJŲ VERTYBINIAIS POPIERIAIS ............................................................................ 48 PASTABA 23. GRYNASIS PELNAS IŠ KITŲ OPERACIJŲ ............................................................................................................ 48 PASTABA 24. KITOS PAJAMOS ............................................................................................................................................. 49 PASTABA 25. VERTĖS SUMAŽĖJIMO (SĄNAUDOS)/ATSTATYMO PAJAMOS ............................................................................. 49 PASTABA 26. VEIKLOS SĄNAUDOS ...................................................................................................................................... 51 PASTABA 27. INVESTICIJA Į DUKTERINĘ ĮMONĘ ................................................................................................................... 51 PASTABA 28. VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ NORMATYVŲ VYKDYMAS .................................................................................. 52 PASTABA 29. KAPITALO PAKANKAMUMAS .......................................................................................................................... 52 PASTABA 30. SUSIJUSIŲ ŠALIŲ SANDORIAI .......................................................................................................................... 54 PASTABA 31. ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL VEIKLOS NUOMOS SUTARTIS IR NEAPIBRĖŽTUMAI ...................................................... 55 PASTABA 32. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI ................................................................................................................... 55 PASTABA 33. RIZIKOS VALDYMAS ...................................................................................................................................... 55 PASTABA 34. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TIKROJI VERTĖ .......................................................................................................... 83 PASTABA 35. POBALANSINIAI ĮVYKIAI ................................................................................................................................ 85

AB „Citadele“ bankas Atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos už 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus (visos sumos pateiktos tūkst. EUR, jei nenurodyta kitaip)

5

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas Metinis pranešimas parengtas už 2015 finansinius metus. Finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. 2. Kontaktiniai duomenys Pavadinimas AB „Citadele“ bankas Teisinė forma Akcinė bendrovė Įregistravimo data 1998 m. liepos 16 d. Įmonės kodas 112021619 Buveinės adresas K. Kalinausko g.13, LT-03107 Vilnius Licencija Nr.17 Telefono numeris (8 5) 266 46 00 Fakso numeris (8 5) 266 46 01 Elektroninio pašto adresas [email protected] Interneto tinklalapis www.citadele.lt Šiame metiniame pranešime naudojamas banko pavadinimas – AB „Citadele“ bankas arba Bankas. 3. Informacija apie Banko filialus ir klientų aptarnavimo skyrius

Banko filialai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus. Banko Vilniaus filialo klientų aptarnavimo skyriai: Gedimino, Vingio. 4. Grupės sudėtis Pavadinimas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė Įregistravimo data 2003 m. birželio 3 d. Įmonės kodas 126233315 Buveinės adresas K. Kalinausko g. 13, LT-03107 Vilnius Telefono numeris (8 5) 266 46 34 Fakso numeris (8 5) 266 46 88 Elektroninio pašto adresas [email protected] Interneto tinklalapis www.citadelelizingas.lt 5. Veiklos pobūdis

AB „Citadele“ bankas ir jo dukterinė įmonė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ teikia Lietuvos Respublikos bankų įstatyme nustatytas licencines finansines paslaugas ir nelicencines finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme: priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių, vykdo skolinimą, pinigų pervedimus, finansinę ir veiklos nuomą, išleidžia mokėjimo korteles ir atlieka operacijas su jomis, teikia finansinius laidavimus ir finansines garantijas, sudaro sandorius savo ar klientų sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių, atlieka valiutos pirkimo – pardavimo bei valiutos keitimo operacijas, nuomoja seifų kameras, teikia konsultacijas kredito teikimo ir mokėjimo klausimais bei atlieka kitas paslaugas. 6. Banko ir Grupės būklės, veiklos rezultatų ir plėtros apžvalga

2015 m. AB „Citadele“ bankas uždirbo 3.4 mln. eurų, banko Grupė – 3.4 mln. eurų audituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, priimtų taikyti ES, Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2015 m. Bankas ir Grupė veikė sėkmingai – padidėjo verslo paskolų portfelis, indėlių portfelis, augo palūkanų pajamos. Banko turtas, palyginti su 2014 m., padidėjo 1.7 proc., arba 7.0 mln. eurų, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 405.9 mln. eurų. Per 2015 m. Grupės turtas sumažėjo 5.3 proc., arba 22.7 mln. eurų, dėl 2014 m. pabaigoje laikinai padidėjusių lėšų bankuose ir įsipareigojimų bankams ir kitoms finansų institucijoms ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 404.6 mln. eurų. Banko paskolų portfelis, palyginti su 2014 m., padidėjo 31.5 proc., arba 56.7 mln. eurų, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 236.8 mln. eurų, iš jų verslo paskolų portfelis per 2015 m. padidėjo 64.4 proc., arba 51.0 mln. eurų, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 130.1 mln. eurų.

mailto:[email protected]

http://www.citadele.lt/

mailto:[email protected]

http://www.citadelelizingas.lt/


6

Dukterinės Banko įmonės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ lizingo portfelio grynoji vertė per 2015 m. padidėjo 8.6 mln. eurų ir metų pabaigoje sudarė 37.8 mln. eurų. 2015 m. Bankas siūlė klientams patrauklias vartojimo kreditų sąlygas ir per 2015 m. išdavė 2.6 karto daugiau naujų vartojimo kreditų nei per 2014 m., t. y. 4.7 mln. eurų. Bankas, siekdamas didinti kapitalo grąžą uždirbant daugiau palūkanų pajamų su priimtina rizika, per 2015 m. suteikė 97.5 mln. eurų naujų verslo paskolų, įskaitant 39.3 mln. eurų dukterinei Banko įmonei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Bankas jau trečius metus iš eilės pagal išduotų kreditų su INVEGA garantijų fondo garantijomis (106 vnt. garantijų) apimtis užėmė pirmą vietą tarp visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų. Reikšmingos kreditavimo su valstybinių garantinių fondų garantijų apimtys reiškia aukštesnį paskolų grąžinimo užtikrinimo lygmenį bei mažesnį kapitalo poreikį šių paskolų teikimui. 2015 m. rugsėjo mėn. Bankas pasirašė Atviros kredito linijos sutarties pakeitimą su INVEGA, atliekančia INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, kuriuo pratęstas kredito sutarčių su SVV subjektais sudarymo terminas iki 2016 m. birželio 30 d. Pagal šią sutartį Bankas gali teikti iki šešių metų trukmės valstybės remiamas paskolas iš Atviro kreditų fondo (AKF) pagal iš anksto numatytą kreditų grąžinimo grafiką bei paskolas kredito linijos forma iki trejų metų trukmės. Bankas yra aktyviausias lengvatinių kreditų iš AKF teikėjų, suteikęs virš 50% visų lengvatinių kreditų iš AKF, ir jau yra suteikęs virš 36 mln. eurų lengvatinių kreditų iš AKF ir Banko nuosavų lėšų. Per 2015 m. Banko indėlių apimtys padidėjo 10.9 proc., arba 32.1 mln. eurų, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 325.7 mln. eurų. Banko einamieji indėliai nuo metų pradžios padidėjo 3.4 proc., arba 6.2 mln. eurų, ir metų pabaigoje sudarė 185.0 mln. eurų. Banko terminuoti indėliai per 2015 m. padidėjo 22.6 proc., arba 25.9 mln. eurų, ir metų pabaigoje sudarė 140.7 mln. eurų. Klientų rezidentų indėlių portfelis per 2015 m. padidėjo 13.7 proc., arba 26.0 mln. eurų, ir 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 216.3 mln. eurų. 2015 m. Bankas toliau vykdė aktyvią American Express kortelių verslo plėtrą: didino kortelių pardavimus, išplėtė kortelių aptarnavimo vietų padengimą iki 75 proc., vystė lojalumo programą Membership Rewards. Siekiant optimizuoti vartojimo paskolų išdavimo procesą, buvo įdiegta automatizuoto kliento vertinimo ir paraiškos apdorojimo sistema. Tai leido sutrumpinti vartojimo kredito išdavimo laiką iki ~30 min. 2015 m. buvo įdiegta e. paraiškų sistema, kuri leido privatiems asmenims tapti Banko klientu bei užsakyti visas Banko paslaugas, neišeinant iš namų. Tam tereikia turėti elektroninį parašą. Taip pat Bankas prisijungė prie SEPA mokėjimo sistemos, kuri leidžia klientams atlikti mokėjimo pavedimus visoje SEPA šalių erdvėje kaip vietinius pavedimus. Metų pabaigoje buvo baigiama diegti elektroninių sąskaitų sistema, kuri ne tik pakeičia tiesioginio debeto mokėjimus, bet labai praplečia sąskaitų gavimą ir apmokėjimą naudojant Banko elektroninę bankininkystę. Banko grynosios palūkanų pajamos per 2015 m. paaugo 18.9 proc. ir metų pabaigoje sudarė 7.2 mln. eurų. Palūkanų pajamos už paskolas buvo 11.1 proc., arba 0.8 mln. eurų, didesnės nei 2014 m. ir sudarė 7.8 mln. eurų. Palūkanų pajamos už vertybinius popierius buvo 14.9 proc., arba 0.3 mln. eurų, didesnės ir sudarė 2.2 mln. eurų. Palūkanų pajamos sudaro 60.2 proc. visų Banko pajamų. Palūkanų išlaidos indėlininkams per 2015 m. paaugo 3.1 proc., arba 86 tūkst. eurų, ir metų pabaigoje sudarė 2.9 mln. eurų. Grynosios komisinės pajamos, lyginant su 2014 m., sumažėjo 27.2 proc., arba 0.7 mln. eurų, ir metų pabaigoje sudarė 2.0 mln. eurų. Šį sumažėjimą iš esmės lėmė euro įvedimo veiksnys, dėl kurio Bankas neteko 0.3 mln. eurų grynųjų komisinių pajamų iš bazinės valiutos keitimo, taip pat 0.3 mln. eurų, arba 18.6 proc., sumažėjo komisiniai už pinigų pervedimą. Komisinės pajamos sudaro 20.6 proc. visų Banko pajamų. Banko kitos veiklos pajamos, kurias pagrinde sudaro grynasis pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais ir grynasis pelnas iš operacijų užsienio valiuta, 2015 m. sudarė 3.2 mln. eurų ir, lyginant su 2014 m., padidėjo 5.2 proc., arba 0.2 mln. eurų. Šios pajamos didėjo dėl 0.1 mln. eurų didesnių pajamų iš operacijų vertybiniais popieriais bei 0.1 mln. eurų didesnių kitų pajamų. Banko kitos veiklos pajamos sudaro 19.2 proc. visų Banko pajamų. Per 2015 m. Banko veiklos sąnaudos sumažėjo 9.1 proc., arba 0.9 mln. eurų, ir metų pabaigoje sudarė 9.0 mln. eurų. Labiausiai sumažėjo personalo išlaikymo išlaidos (0.3 mln. eurų), atidėjiniai (0.3 mln. eurų) bei amortizacija ir nusidėvėjimas (0.2 mln. eurų). 2015 m. investicijų į dukterinę įmonę vertės sumažėjimo atstatymas 355 tūkst. eurų atsvėrė ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimo sąnaudas (202 tūkst. eurų) ir paskolų vertės sumažėjimo sąnaudas (55 tūkst. eurų), todėl rezultate Bankas pripažino 100 tūkst. eurų vertės atstatymo pajamų. Per 2015 m. Bankas uždirbo 3.4 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 3.2 mln. eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014 m. 2015 m. gruodžio 31 d. Banko akcininkų nuosavybės grąža (ROE) buvo 7.24 proc., o turto grąža (ROA) – 0.92 proc.


7

Audituoti Banko ir Grupės pagrindiniai finansinės būklės ir pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų straipsniai parodyti žemiau pateikiamose lentelėse. Atskira ir konsoliduota finansinės būklės ataskaita (sutrumpinta), tūkst. EUR: Finansinės būklės ataskaitos straipsniai Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Grynieji pinigai ir lėšos bankuose 33,157 88,327 33,157 88,327 Paskolos ir gautinos sumos įskaitant finansinę nuomą 236,814 180,141 236,636 209,300 Investicijos į vertybinius popierius 128,292 123,028 128,292 123,028 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, nematerialusis turtas, investicinis turtas 2,928 2,965 3,124 3,377 Kitas turtas 4,664 4,428 3,411 3,288 Iš viso turto 405,855 398,889 404,620 427,319 Įsipareigojimai bankams ir kitoms finansinėms institucijoms 14,982 42,689 14,982 72,658 Įsipareigojimai klientams 325,700 293,636 325,668 293,377 Kitos paskolos 13,405 12,235 13,405 12,235 Kiti įsipareigojimai 4,594 5,007 3,391 3,735 Iš viso įsipareigojimų 358,681 353,567 357,446 382,005 Nuosavas kapitalas 47,174 45,322 47,174 45,314 Atskira ir konsoliduota pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita (sutrumpinta), tūkst. EUR: Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos straipsniai Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Grynosios palūkanų pajamos 7,173 6,032 8,091 6,826 Grynosios komisinių pajamos 2,006 2,754 1,962 2,700 Kitos veiklos pajamos 3,204 3,046 3,425 3,155 Veiklos sąnaudos (8,994) (9,892) (9,536) (10,444) Vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymo pajamos 100 (2,165) (438) (2,471) Pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) (79) 474 (85) 474 Grynasis pelnas 3,410 250 3,419 241 Bankas yra SWIFT organizacijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Latvijos įmonių rūmų bei asociacijos „Investors Forum“ narys. 7. Rizikos valdymas. Pagrindinių rizikos rūšių apibūdinimas Rizikos valdymas yra labai svarbi Grupės kasdienio veiklos valdymo ir strateginio valdymo proceso dalis. Banke ir Dukterinėje įmonėje visi darbuotojai tiesiogiai įtraukiami į bendrąją Banko rizikos valdymo sistemą. Rizikos valdymas apima rizikos vertinimą, nuolatinės rizikos sričių stebėsenos procesą bei prevencinių priemonių rizikai mažinti diegimą. Banko bei Dukterinės įmonės vadovybė kelia sau tikslą pasiekti pusiausvyrą tarp efektyvaus rizikos valdymo ir sėkmingos verslo plėtros. Banko veiklos plėtra vykdoma prisiimant ne aukštesnį nei vidutinį rizikos laipsnį tik tose veiklos srityse, kurios Bankui yra gerai žinomos ir kuriose jis turi pozityvios patirties. Banko valdyba yra atsakinga už Banko ir Dukterinės įmonės rizikos valdymo sistemos sukūrimą. Ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrimas rizikos valdymo sistemos priemonių efektyvumas, įvertinant veiklos patirtį, atsižvelgiant į geriausią praktiką ir analizuojant rinkos pokyčių galimą įtaką veiklos rezultatams. Rizikos ribojimas pagrįstas vidaus limitų sistema, o valdymas – nepriklausomumo principu. Grupės struktūriniuose padaliniuose kiekvienam darbuotojui aiškiai nustatytos ir atskirtos atliekamos funkcijos ir apibrėžtos atsakomybės ribos. Grupei reikšmingiausios kredito, likvidumo, operacinė ir rinkos rizikos.

• Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad Bankas ir Grupė patirtų nuostolius dėl savo klientų ar kitų šalių nesugebėjimo laikytis sutartinių įsipareigojimų. Vertindama kredito sandorių riziką, Grupė analizuoja kliento įsipareigojimų vykdymo galimybę, visų pirma vertinant, ar kliento pinigų srautas pakankamas kreditiniams įsipareigojimams Bankui vykdyti.


8

Kredito užtikrinimo priemonės vertinamos kaip priemonės, skirtos sumažinti Grupės nuostolius klientų įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Reikalaujamo įkeisti turto vertės ir rūšies poreikis priklauso nuo sandorio – kredito rizikos įvertinimo. Valdydamas kredito riziką fiziniams asmenims, Bankas vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintomis Atsakingo skolinimo nuostatomis. Bankas, vykdydamas nuolatines kredito rizikų valdymo procedūras, naudoja vidinę klientų vertinimo sistemą, pagal kurią Banko klientams nustatomas reitingas. Reitingas naudojamas, apribojant klientų, kuriems priskiriama žema reitingo reikšmė, kreditavimą bei dėl žemo reitingo klientus priskiriant padidintos rizikos grupėms. Kreditų vertinimas atliekamas individualiai ir bendrai, atsižvelgiant į portfelio rizikos kriterijų panašumą. Banko ir Grupės ir kliento santykių valdymo srityje pagrindinis tikslas yra užtikrinti nuolatinį kliento veiklos bei finansinės būklės stebėjimą, siekiant nustatyti kliento poreikius ir užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą, grįstą pasitikėjimo tarp Banko ir kliento principu. Bankas ir Grupė yra nustatę kredito kokybės peržiūros procesą tam, kad iš anksto būtų nustatyti sandorio šalių kreditingumo pokyčiai ir užtikrinimo priemonių tikroji vertė. Rizikos koncentracija yra valdoma nustatant priimtinus rizikos valdymo limitus pagal klientų tipus, maksimalaus vienam klientui suteiktų kreditų dydžius bei pramonės sektorius.

• Likvidumo rizika Likvidumo rizika – tai rizika, kai dėl nepakankamo prieinamų trumpalaikių aktyvų kiekio Bankas ar Grupė nesugebėtų laiku padengti visų savo trumpalaikių įsipareigojimų. Toks rizikos lygis gali išaugti ekonominių krizių laikotarpiais. Todėl likvidumo rizikos valdymui svarbu nustatyti galimus rizikos valdymo scenarijus, esant nepalankiam laikotarpiui, iš anksto numatyti prevencinius veiksmus, teisingai įvertinti Banko ir Grupės finansinių kontrahentų rizikingumą, turėti Banko ir Grupės trumpalaikio finansavimosi patikimus šaltinius. Banko vadovybė skiria didelį dėmesį likvidumo rizikos valdymui. Kasdienis likvidumas yra užtikrinamas stebint finansinių srautų pokyčius ir iš karto sprendžiant dėl jų subalansavimo. Faktiniai likvidumo rodikliai apskaičiuojami kiekvieną darbo dieną. Vadovybei reguliariai pateikiamos ir Banko valdybos posėdžiuose nustatytu periodiškumu pristatomos likvidumo rodiklių dinamikos analizės, ilgalaikės jų prognozės pagal tikėtinus scenarijus. Bankas ir Grupė vykdo privalomą padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio reikalavimą, nuolatos užtikrina privalomųjų atsargų Lietuvos banke dydį.

• Operacinė rizika

Operacinės rizika – tai rizika patirti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus procesų, technologijų, darbuotojų veiksmų ar išorinių veiksnių įtakos bei nesąžiningų asmenų veiksmų. Operacinės rizikos valdymo tikslas – siekti, kad Banko ir Dukterinės įmonės veiklos procesai būtų organizuojami taip, kad veikla būtų saugi ir garantuotų nepertraukiamą paslaugų tiekimo klientams procesą, priimtinomis priemonėmis efektyviai minimizuoti galimus veiklos nuostolius ateityje, teikiant pirmenybę operacinės rizikos prevencijai. Banke yra sukurta operacinės rizikos įvykių registravimo duomenų bazė, kurioje kaupiami istoriniai duomenys. Ši bazė leidžia prognozuoti operacinės rizikos šaltinius bei laiku užkirsti kelią galimiems nuostoliams. Banko Valdybai kiekvieną ketvirtį yra pateikiamos operacinės rizikos ataskaitos, kuriose apžvelgiami per ketvirtį nustatyti operacinės rizikos atvejai, operacinės rizikos valdymo priemonių naudojimo efektyvumas. Bankas ir Dukterinė įmonė ne rečiau kaip kartą per metus atlieka vidaus savęs vertinimą operacinės rizikos srityje, kurio metu identifikuojama Banko ir Dukterinės įmonės veiklai būdinga rizika, nustatomos priemonės rizikai valdyti, bei įvertinamas įdiegtų priemonių efektyvumas.

• Rinkos rizika Rinkos rizika – tai rizika, kai dėl palūkanų normų, valiutų keitimo kursų ir vertybinių popierių kainų pokyčių rinkoje Bankas ar Grupė gali patirti didelių nuostolių arba netekti būsimų grynųjų pajamų. Siekiant laiku valdyti rinkos rizikos keliamas potencialias grėsmes, yra atliekami atitinkami koreguojamieji sandoriai – tarpbankinių indėlių, valiutų apsikeitimo, skolos vertybinių popierių, palūkanų apsikeitimo. Rinkos rizikai minimizuoti kasdieniame darbe yra vadovaujamasi Banko vadovybės patvirtintais limitais – spragos, investavimo į vertybinius popierius, finansinių kontrahentų. Investicijos yra diversifikuojamos. Limitų dydžiai, investicijų apimtys ir kryptys yra reguliariai peržiūrimi ir atnaujinami sekant tendencijas pasaulinėse ir vietinėje rinkose. Banko vadovybei nustatytu periodiškumu pateikiamos su rinkos rizikos valdymu susijusios ataskaitos.


9

• Kapitalo pakankamumas Lietuvoje registruotiems bankams reguliatorius nustato šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:

- 4.5 proc. 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį; - 6 proc. 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą; - 8 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientą.

2015 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ir Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pasirašytas Bendrasis sprendimas, kuriuo AB „Citadele“ bankui nustatyti papildomi kapitalo reikalavimai. Iki tol, kol bus priimtas naujas Bendrasis sprendimas, AB „Citadele“ bankas turi tenkinti šiuos minimalius nuosavų lėšų reikalavimus: 11.0 proc. bendrojo 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir 14.5 proc. bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientą. Į šiuos reikalavimus įskaitomas 2.5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas. Banko kapitalo pakankamumo rodiklis 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 16.32 proc. ir 1.82 proc. punkto viršijo nustatytą minimalų reikalavimą. Bankas savo veikloje vadovaujasi nuostata turėti tokį vidaus kapitalo rezervą, kad, įvykus nepalankioms aplinkybėms, būtų užtikrintas minimalus Banko kapitalo pakankamumo rodiklis. Be Lietuvos banko nustatyto minimalaus kapitalo poreikio, Banke skaičiuojamas papildomas vidaus kapitalo poreikis. Banko kapitalo atsarga užtikrina, kad Banko kapitalo pakaktų veiklos stabilumui užtikrinti, jei išsipildytų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis numatytas scenarijus, susijęs su Lietuvos ekonomikos reikšmingu pablogėjimu. 8. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai

Eil. Nr.

Normatyvas Patvirtintas Lietuvos banko Vykdymas 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

1. Kapitalo pakankamumo rodiklis 14.5% 16.32% 16.14%

2. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis Ne mažesnis kaip 100% 163.71% 280.26%

3. Maksimali paskolos suma vienam skolininkui

Vienam skolininkui neturi viršyti 25% banko kapitalo

23.12%

22.03%

Ataskaitiniu laikotarpiu Bankas ir Grupė vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 9. Įstatinis kapitalas Juridinių asmenų registre įregistruotas Banko įstatinis kapitalas:

Įstatinis kapitalas

Akcijų rūšis ISIN kodas Akcijų skaičius,

vnt. Nominali vertė,

Eur Bendra nominali

vertė, Eur Dalis įstatiniame kapitale (proc.)

Paprastosios vardinės akcijos LT0000124117 1,488,681 28.96 43,112,202 100.0 Iš viso 1,488,681 43,112,202 100.0

Banko nuosavą kapitalą sudaro: įstatinis kapitalas, privalomasis rezervas, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas, finansinio turto perkainojimo rezervas ir einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas. 10. Akcininkai

Akcininkai Akcininkas Akcijų skaičius, vnt. Akcinio kapitalo ir balsų dalis (proc.)

AS „Citadele banka“ Įmonės kodas 40103303559 1,488,681 100.0

11. Duomenys apie savų akcijų supirkimą AB „Citadele“ bankas neturi ir 2015 metais savų akcijų neįsigijo. Banko akcijų nėra įsigijusi ir dukterinė įmonė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“.

12. Banko valdymas Banko organai yra: Banko visuotinis akcininkų susirinkimas, Banko stebėtojų taryba, Banko valdyba ir Banko administracijos vadovas. Banko valdymo organai yra Banko valdyba ir Banko administracijos vadovas. Banko valdymo organai privalo veikti tik Banko ir jo akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir vadovautis Banko įstatais.


10

Banko stebėtojų tarybos nariai (2015 m. gruodžio 31 d.):

− Juris Jakobsons, AB „Citadele“ banko stebėtojų tarybos pirmininkas nuo 2012 m. gegužės 8 d. − Valters Abele, AB „Citadele“ banko stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. kovo 28 d. − Santa Purgaile, AB „Citadele“ banko stebėtojų tarybos narė nuo 2014 m. liepos 29 d.

Banko valdybos nariai (2015 m. gruodžio 31 d.):

− Skirmantas Jareckas, AB „Citadele“ banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas nuo 2015 m. gruodžio 15 d. Nuo 2014 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. AB „Citadele“ banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovo pavaduotojas. Banko kapitale nedalyvauja.

− Jonas Grincius, AB „Citadele“ banko valdybos narys nuo 2010 m. balandžio 14 d., Finansų tarnybos direktorius nuo 2008 m. lapkričio 28 d. Banko kapitale nedalyvauja.

− Dalia Udrienė, AB „Citadele“ banko valdybos narė nuo 2013 m. liepos 25 d., Rizikos valdymo tarnybos direktorė nuo 2008 m. lapkričio 20 d. Banko kapitale nedalyvauja.

Vyriausioji buhalterė: Renė Mečinskienė, AB „Citadele“ banko Apskaitos ir atskaitomybės departamento direktorė – vyriausioji buhalterė nuo 2008 m. gegužės 7 d. Banke veikia 8 komitetai (2015 m. gruodžio 31 d.): Rizikų valdymo komitetas, Veiklos atitikties ir reputacijos rizikos valdymo komitetas, Banko vadovų vertinimo komitetas, Paskolų komitetas, Produktų plėtros komitetas, Atlyginimų komitetas, Vidaus audito komitetas, Etikos ir drausmės komitetas. 2015 m. liepos 2 d. Banko valdybos nutarimu buvo įsteigtas Etikos ir drausmės komitetas. Rizikų valdymo, Veiklos atitikties ir reputacijos rizikos valdymo, Banko vadovų vertinimo, Paskolų, Produktų plėtros, Etikos ir drausmės komitetai yra atskaitingi Banko valdybai. Atlyginimų (plačiau aprašyta šio Metinio pranešimo 16 straipsnyje) ir Vidaus audito komitetai yra atskaitingi Banko stebėtojų tarybai. Vidaus audito komiteto tikslas padėti Banko stebėtojų tarybai:

- vertinti Banko vidaus kontrolės procesų ir sistemos būklę ir veiksmingumą, Banko rizikos valdymą bei siūlyti priemones gerinti;

- koordinuoti ir vertinti Banko vidaus audito padalinio darbą; - apsvarstyti išorės auditorių atliktą darbą, numatyti ir rekomenduoti išorės auditorių poreikį; - užtikrinti, kad Banko veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus, Banko įstatus, Banko tarybos

nustatytą Banko strategiją bei veiklos politiką. 2015 m. lapkričio 4 d. Banko Stebėtojų tarybos nutarimu patvirtinta Vidaus audito komiteto sudėtis (2015 m. gruodžio 31 d.):

- komiteto pirmininkas – AS „Citadele banka“ grupės Vidaus audito skyriaus vadovas (Maksims Leščinskis); - komiteto narys – AS „Citadele banka“ stebėtojų tarybos narys (Valters Abele); - komiteto narė – UAB DK „PZU Lietuva“ / UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Vidaus audito tarnybos vadovė

(Milda Paliulienė). 13. Apskaita, finansinės ataskaitos ir auditas Bankas ir Grupė buhalterinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politika bei Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais. Bankas ir Grupė, tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, vadovaujasi pagrindiniais principais:

- atsargumo, - turinio, o ne formos pirmenybės, - reikšmingumo, - veiklos tęstinumo, - apskaitos pastovumo, - kaupimo, - suprantamumo, - svarbumo, - patikimumo, - palyginamumo.

Ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos sutampa su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis.


11

Metines finansines ataskaitas sudaro: - Finansinės būklės ataskaita, - Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaita, - Pinigų srautų ataskaita, - Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, - Aiškinamasis raštas.

Audito įmonė turi atlikti Banko atskirų metinių finansinių ataskaitų, taip pat konsoliduotų finansinių ataskaitų auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų. 2015 ir 2014 m. Banko ir Grupės finansinių ataskaitų auditą atliko ir auditoriaus išvadą pateikė audito įmonė „KPMG Baltics“, UAB. 14. Priežiūros institucija Banko priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. 15. Banko ir Grupės nefinansinių veikos rezultatų analizė, su aplinkosauga ir personalu susijusi

informacija Banko ir Grupės veiklos tikslas – skatinti fizinius asmenis, stambaus, smulkaus ir vidutinio verslo įmones pasirinkti jų poreikius atitinkančius finansinius sprendimus, kurie užtikrintų tvarią jų finansinę padėtį. Banko ir Grupės santykiai su klientais pagrįsti ilgalaikiu pasitikėjimu, aptarnavimo kokybe, atsakomybe ir profesionalumu, taip pat vienu svarbiausių skaidrios bankininkystės principu – „pažink savo klientą“. Bankas ir Grupė rūpinasi aplinka, kurioje veikia, remia šalies vardo užsienyje garsinimui reikšmingą vaidmenį atliekančią lengvosios atletikos sporto šaką, VšĮ „Čepkausko autosportas“ bei švietimo ir ugdymo įstaigas. Bankas ir Grupė didelį dėmesį skiria komandinio darbuotojų jausmo stiprinimo renginiams. 2015 m. vasarą Grupės darbuotojai dalyvavo AS „Citadele banka“ grupės darbuotojams organizuotoje sporto šventėje Latvijoje. Banke skatinamas ir demokratiškumo jausmas. 2016 m. sausio mėn. organizuotas kalėdinis renginys Banko darbuotojams, kurio metu buvo pagerbti „Metų geriausieji“ darbuotojai. Nominantus demokratiško balsavimo būdu išrinko patys Banko darbuotojai. Bankas rūpinasi savo darbuotojų sveikata ir gerove, darbuotojai skatinami gyventi sveikai ir aktyviai – Bankas nuo 2014 m. pradžios, bendradarbiaudamas su draudimo bendrove AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, dalinai kompensuoja darbuotojų išlaidas, susijusias su sveikatos profilaktika, palaikymu ir gerinimu. Per 2015 m. Bankas skyrė 32,550 eurų darbuotojų sveikatos gerinimo programai. Didelis dėmesys skiriamas Banko ir Grupės darbuotojų ugdymui. 2015 metais savo kvalifikaciją kėlė 236 darbuotojai, gilindami savo profesines žinias bei įgūdžius vidiniuose ir išoriniuose mokymuose. Banke kiekvienais metais yra atliekamas darbuotojų veiklos ir kompetencijų vertinimas, taip pat veikia kvalifikacijos sistema. Banke metų pabaigoje dirbo 267 darbuotojai (2014 m. gruodžio 31 d. – 284), iš jų 32 buvo nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. 2015 m. vidutinis Banko darbuotojų skaičius buvo 265 (2014 m. gruodžio 31 d. – 293). Banko darbuotojai pagal kategorijas:

Darbuotojų kategorijos Darbuotojų skaičius Darbuotojų pokytis

2015 m. gruodžio 31 d.

2014 m. gruodžio 31 d. Vienetais Procentais

Vadovaujantys 69 76 (7) (9.2) Specialistai 196 204 (8) (3.9) Aptarnaujantis personalas 2 4 (2) (50.0) Iš viso 267 284 (17) (6.0)

Banko darbuotojai pagal išsilavinimą:

Išsilavinimas Darbuotojų skaičius Pokytis


2014 m. gruodžio 31 d. Vienetais Procentais

Aukštasis universitetinis 216 229 (13) (5.7) Aukštasis neuniversitetinis 26 28 (2) (7.1) Aukštesnysis 21 17 4 23.5 Vidurinis (ir nebaigtas aukštasis) 4 10 (6) (60.0) Iš viso 267 284 (17) (6.0)


12

16. Grupės atlygio politika ir jos įgyvendinimas Ši informacija yra parengta įgyvendinant Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-82 patvirtintą minimalių kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių darbuotojų atlygio politikos reikalavimų aprašą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatas, 450 straipsnį, bei AS „Citadele banka“ Atlygio politiką. AB „Citadele“ banko Grupės Atlygio politika yra suderinta su AS „Citadele banka“ atitinkama politika ir patvirtinta Banko Stebėtojų tarybos nutarimu. Grupės Atlygio politika siekiama efektyviai motyvuoti profesionalius ir gabius darbuotojus, siekiant sutelkti juos ilgalaikių ir trumpalaikių Banko ir Grupės tikslų įgyvendinimui. Politikos tikslas – apibrėžti Banko Grupės atlygio nustatymo principus. Šia politika Grupė siekia tapti patraukliu darbdaviu bei tinkamai organizuoti kvalifikuotų specialistų samdymą, išlaikymą bei motyvavimą. Atlygio politika siekiama skatinti veiksmingą rizikos valdymą ir imtis priemonių, neleidžiančių prisiimti per didelės rizikos. Politika privalo vadovautis visi Banko ir Dukterinės įmonės darbuotojai. Informacija, susijusi su sprendimų priėmimo procesu, taikomu nustatant atlygio politiką, taip pat pagrindinio organo, prižiūrinčio atlygį finansiniais metais, rengiamų susirinkimų skaičius, informacija apie atlygio komiteto sudėtis ir įgaliojimus, išorės konsultantą, kurio paslaugomis pasinaudota nustatant atlygio politiką Grupėje vadovaujamasi Atlygio politika, kurios aktuali redakcija buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 22 d. Banko Stebėtojų tarybos nutarimu. Politikoje nurodomas pareigybių, darančių įtaką Banko prisiimamai rizikai, sąrašas. Rengiant šią Atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi. Banko Stebėtojų taryba yra atsakinga už Atlygio politikos pagrindinių principų nustatymą, politikos patvirtinimą ir jos įgyvendinimo kontrolę. Banko Valdyba yra atsakinga už Atlygio politikos tobulinimą ir atitinkamų vidaus tvarkų patvirtinimą. Banko Atlyginimų komitetas kartu su AS „Citadele banka“ Personalo skyriumi koordinuoja Atlygio politikos įgyvendinimą Grupėje. Atlyginimų komitetas buvo įsteigtas 2011 m. Banko Stebėtojų tarybos nutarimu (2014 m. lapkričio 28 d.) buvo patvirtinta nauja Atlyginimų komiteto sudėtis ir atnaujinti Komiteto nuostatai. Sprendimą dėl Komiteto įsteigimo, sudėties nustatymo, reorganizavimo ar likvidavimo priima Banko Stebėtojų taryba. Komitetui vadovauja Stebėtojų tarybos narys, kuris pagal paskirstytas pareigas tarp Stebėtojų tarybos narių yra atsakingas už Atlyginimų komiteto veiklą. Komiteto priimti sprendimai pateikiami tvirtinti Banko Stebėtojų tarybai. Komiteto veiklos laikotarpis nėra terminuotas. Komitetą sudaro ne mažiau kaip trys nariai. Banko Stebėtojų taryba iš savo narių renka Komiteto narius, Komiteto pirmininką ir Komiteto pirmininko pavaduotoją bei nariu skiria bent vieną nepriklausomą vadovą. Atlyginimų komiteto kompetencija ir darbo tvarka nustatyta Komiteto nuostatuose. Komiteto posėdžiai vyksta, jei tam yra poreikis, bet ne mažiau kaip du kartus per metus. Atlyginimų komiteto tikslas yra padėti Stebėtojų tarybai prižiūrėti Valdybos veiklą, t. y. spręsti klausimus, susijusius su Atlygio politikos įgyvendinimu Grupėje. Komitetas yra atsakingas už Grupės Atlygio politikos peržiūrą. Atlyginimų komiteto užduotys:

- svarstyti klausimus, susijusius su Banko Valdybos atlyginimais, ir teikti rekomendacijas Stebėtojų tarybai; - svarstyti klausimus, susijusius su atlyginimų nustatymu aukščiausio lygio vadovams, kurių atlyginimai lygūs arba

viršija mažiausią Banko Valdybos narių atlyginimą, ar darbuotojams, atliekantiems Banko vidaus audito funkciją, bei tiesiogiai prižiūrėti atlyginimą darbuotojų, esančių pareigybių, turinčių įtakos rizikoms, sąraše;

- teikti rekomendacijas Stebėtojų tarybos ir / ar akcininkų susirinkimuose dėl Banko Stebėtojų tarybos narių atlyginimų;

- pagal Stebėtojų tarybos nurodymus peržvelgti klausimus, susijusius su Grupės / Banko Atlygio politika, ir teikti rekomendacijas Stebėtojų tarybai;

- stebėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymų ir teisės aktų pakeitimus, susijusius su Komiteto užduotimis;

- esant reikalui, teikti Banko Stebėtojų tarybai rekomendacijas dėl Banko politikų pakeitimų Komiteto kompetencijos ribose;

- esant reikalui, Komiteto kompetencijos ribose svarstyti klausimus, įtrauktus į Stebėtojų tarybos posėdžio darbotvarkę, prieš tokio posėdžio pradžią ir teikti rekomendacijas Stebėtojų tarybai dėl sprendimų priėmimo;

- teikti pasiūlymus Stebėtojų tarybai dėl sprendimų priėmimo, siekiant patobulinti Valdybos priežiūrą srityse, esančiose Komiteto kompetencijoje.


13

Atlyginimų komiteto sudėtis (2015 m. gruodžio 31 d.): - komiteto pirmininkas – Banko Stebėtojų tarybos pirmininkas (Juris Jākobsons); - komiteto pirmininko pavaduotoja – Banko Stebėtojų tarybos narė (Santa Purgaile); - komiteto narė – AS „Citadele banka“ Personalo skyriaus vadovė (Dace Gaigala).

Informacija apie atlygio ir veiklos rezultatų ryšį Atlygio nustatymo principai yra susieti su Grupės darbuotojų veiklos vertinimo rezultatais, t. y. nustatant atlygį, yra atsižvelgiama į darbuotojo veiklos įvertinimą. Grupės atlygio sistemą sudaro:

- pastovusis atlygis ar mėnesinis atlyginimas, kuris daugiausia atspindi darbuotojo profesinės patirties ir atsakomybių, nustatytų pareigybės nuostatuose ir to darbuotojo darbo sutartyje, lygį;

- kintamasis atlygis, jei taikomas, susidedantis iš darbo užmokesčio priedų už pardavimus, premijų už kiekybinį / kokybinį tikslų įvykdymą, atspindi darbuotojo veiklos rezultatus, viršijančius jo pareigybės nuostatuose nurodytus reikalavimus, tokių rezultatų pastovumą ir dabartinių bei potencialių rizikų įvertinimą.

Informacija apie kriterijus, naudojamus veiklos rezultatams įvertinti, ir vertinimą pagal riziką, atlygio skyrimo kriterijai ir atidėjimo principai Pastovusis atlygis darbuotojams yra nustatomas kaip atlyginimas už darbo laiką. Pastovųjį atlygį kiekvienam darbuotojui, atsižvelgiant į darbuotojo kompetenciją ir kvalifikaciją, individualiai nustato Banko Valdybos nariai. Siekdama objektyviai įvertinti darbuotojų pastoviojo atlygio lygį darbo rinkoje, Grupė reguliariai užsako atitinkamo sektoriaus/-ių atlyginimų tyrimus. Kintamasis atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų. Šis atlygis Grupėje gali būti išmokėtas pinigine forma ir nepiniginėmis priemonėmis. Darbuotojų veiklos rezultatai įvertinami remiantis darbuotojui/Bankui/Dukterinei įmonei nustatytais tikslais (vienerių metų ar ilgesnio laikotarpio), susidedančiais iš šių rodiklių, atsižvelgiant į darbuotojo pareigas ir vykdomas funkcijas:

- finansinių tikslų vykdymas – rodikliai yra taikomi darbuotojo Valdymo objektui (objektams, jei yra keletas), t. y. biudžeto įvykdymas, veiklos finansiniai rezultatai, likvidumas;

- klientų pasitenkinimo Banko paslaugomis lygis – vidinių, išorinių, ilgalaikių ir kt.; - veiklos efektyvumas (klientų aptarnavimo, dokumentų parengimo greitis ir kt.); - augimas profesinėje srityje (vadovavimas projektui / sričiai siekiant įgyti specifinę kompetenciją, diplomai, įgyti

specifinėje srityje); - norminių reikalavimų vykdymo rodikliai, įskaitant atitikties su įstatymais ir vidaus bei išorės teisės aktais, kurie turi

įtakos Grupės/Banko ar Dukterinės įmonės rizikoms ir finansiniams rezultatams.

Tikslų rodikliai kiekvienam darbuotojui yra nustatomi bent kartą metuose ir dokumentuojami. Kintamasis atlygis darbuotojams, turintiems įtakos rizikoms, gali būti išmokamas kartą per metus remiantis tikslų įvykdymo rezultatais, akcininkams patvirtinus Banko (Grupės) audituotus metinius rezultatus. Kintamoji atlygio dalis (įskaitant ir atidėtąją dalį) turi būti skiriama ir (arba) išmokama tik esant tvariai Banko grupės finansinei padėčiai ir siejama su verslo padalinio ir atitinkamo asmens veiklos rezultatais. Jei Banko grupės finansinės veiklos rezultatai yra neigiami ar nesiekia užsibrėžtų veiklos rezultatų, Bankas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, turi sumažinti kintamosios atlygio dalies, įskaitant ir atidėtos dalies, išmokėjimą tam tikram periodui. Jeigu metinė kintamojo atlygio dalis viršija 100 proc. per metus gauto pastoviojo atlygio, tuomet 50 proc. kintamojo atlygio dalis išmokama pinigine forma, o kita 50 proc. dalis išmokama šiomis priemonėmis: Banko ir (arba) Dukterinės įmonės akcijomis arba kitomis lygiavertėmis nuosavybės priemonėmis, jei Bankas (Dukterinė įmonė) yra įtrauktas į biržos prekybos sąrašą, arba su akcijomis susijusiomis ar lygiavertėmis nepiniginėmis priemonėmis, kai Banko (Dukterinės įmonės) akcijos neįtrauktos į biržos prekybos sąrašą, ir (arba) ne nuosavybės vertybiniais popieriais, kurias kiekvienais metais pagal savo kompetenciją ir suderinę su Stebėtojų Taryba parenka ir nustato Banko ir (arba) Dukterinės bendrovės valdymo organo nariai. Jei kintamasis atlygis darbuotojams, turintiems įtakos rizikoms, sudaro:

- iki 35 proc. darbuotojo pastoviojo atlygio ataskaitiniais metais, tada ne mažiau kaip 40 proc. kintamojo atlygio yra atidedama vienerių metų laikotarpiui;

- nuo 35 proc. (imtinai) iki 100 proc. (neįtraukiant) atitinkamo darbuotojo pastoviojo atlygio ataskaitiniais metais, tada ne mažiau kaip 40 proc. kintamojo atlygio yra atidedama trejų metų laikotarpiui;

- nuo 100 proc. atitinkamo darbuotojo pastoviojo atlygio ar jį viršija ataskaitiniais metais, tada ne mažiau kaip 60 proc. kintamojo atlygio yra atidedama trejų metų laikotarpiui.


14

Kintamojo atlygio išmokėjimo sąlygos ir įgyjamos teisės darbuotojams, turintiems įtakos rizikoms, yra šios: - Faktiniai kintamojo atlygio išmokėjimai ir darbuotojo įgyjama teisė į šį išmokėjimą priklauso nuo šių rodiklių:

o valdymo objekto (objektų), nurodyto tikslų sąraše, verslo ciklo ir verslo rizikų; o tikslų sąraše nurodytų individualių darbuotojo rezultatų, turinčių įtakos Valdymo objekto veiklos

rezultatams. - Jei Valdymo objekto, nurodyto tikslų sąraše, finansiniai tikslai nėra įvykdyti ar yra neigiami, atitinkamai bendra

kintamojo atlygio suma (įskaitant atidėtą dalį) turi būti mažinama. - Tuo atveju, kai kintamojo atlygio dalis yra skirta už veiklos rezultatus vadovaujantis sąmoningai darbuotojo

pateiktais klaidingais duomenimis, Bankas ar Dukterinė įmonė reikalauja darbuotojo grąžinti išmokėtą kintamojo atlygio dalį ir visiškai panaikina arba dalinai sumažina atidėtą kintamojo atlygio dalį.

- Bankas arba Dukterinė įmonė sumažina atidėtą kintamojo atlygio dalį atsižvelgdama į tai, kokios teisės nebuvo įgytos vadovaujantis faktiniais Valdymo objekto veiklos rezultatais.

- Atidėta kintamojo atlygio dalis gali būti faktiškai išmokėta tik darbuotojui įgijus aukščiau minimas teises, taip pat negali būti nustatyti, apskaičiuoti ir išmokėti jokie dividendai ir palūkanos už atidėtą kintamojo atlygio dalį, į kurią šios teisės nebuvo įgytos.

Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį Lentelėse toliau pateikiama 2015 m. informacija apie atlygio sumas neatskaičius mokesčių (bruto). Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį pagal verslo sritis:

Grupės įmonės Fiksuotoji

atlygio dalis, tūkst. Eur

Kintamoji atlygio

dalis, tūkst. Eur

Kitos išmokos*, tūkst. Eur Gavėjų skaičius**

AB „Citadele“ bankas 3,451 133 231 342 UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 36 - - 2

Iš viso 3,487 133 231 344 *kitos išmokos apima vienkartines išmokas, vienkartines pašalpas, pašalpas mirties atveju, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, kompensacijas atleidžiant darbuotoją iš darbo bei išeitines pašalpas. **be darbuotojų, esančių nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. Bendroji kiekybinė informacija apie atlygį darbuotojams, išskiriant Banko vadovus: Finansinių metų atlyginimų sumos, suskaidytos į fiksuotąją ir kintamąją atlyginimo dalį bei kitas išmokas, ir gavėjų skaičius:

Bankas Fiksuotoji


Kintamoji atlygio dalis, tūkst. Eur

Kitos išmokos, tūkst. Eur Gavėjų skaičius

Valdyba 293 - 34 4

Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius* 1,061 13 66 68 Darbuotojai 2,097 120 131 270 Iš viso 3,451 133 231 342

Grupė Fiksuotoji


Kintamoji atlygio dalis, tūkst. Eur

Kitos išmokos, tūkst. Eur

Gavėjų skaičius

Valdyba 355 - 34 6

Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius* 1,034 13 66 68 Darbuotojai 2,098 120 131 271 Iš viso 3,487 133 231 345

*informacija apie Grupės riziką prisiimančių darbuotojų atlygį skelbiama pagal aktualų sąrašą, patvirtintą Banko Stebėtojų tarybos 2015 m. balandžio 22 d. prie Grupės Atlygio politikos, pagal sąrašą į lenteles nebuvo traukiami AS „Citadele banka“ darbuotojai bei Banko advokatė, nes jų atlygiai Banke neapskaitomi. Taip pat šis sąrašas buvo praplėstas, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. galiojo dar vienas Grupės riziką prisiimančių darbuotojų sąrašas, patvirtintas 2014 m. lapkričio 28 d.


15

Kintamasis atlygis, suskaidytas į grynuosius pinigus, banko akcijas, su akcijomis susijusias priemones ir kitas rūšis:

Bankas Kintamojo atlygio

piniginės išmokos, tūkst. Eur

Banko akcijos, tūkst. Eur Su akcijomis susijusios finansinės priemonės,

tūkst. Eur Valdyba - - -

Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius 13 - - Darbuotojai 120 - - Iš viso 133 - -

Grupė Kintamojo atlygio

piniginės išmokos, tūkst. Eur

Banko akcijos, tūkst. Eur Su akcijomis susijusios finansinės priemonės,

tūkst. Eur Valdyba - - -

Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius 13 - - Darbuotojai 120 - - Iš viso 133 - -

Likusio neišmokėto atidėto kintamojo atlygio už 2014 metus, suskaidyto į paskirtas ir nepaskirtas dalis, sumos:

Bankas Atidėtas

kintamasis atlygis, tūkst. Eur

Paskirtas atidėtas kintamasis atlygis, tūkst.

Eur

Nepaskirtas atidėtas kintamasis atlygis,

tūkst. Eur Valdyba 8 8 -

Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius 7 7 - Darbuotojai - - - Iš viso 15 15 -

Atidėto kintamojo atlygio, skirto finansiniais metais, išmokėto ir sumažinto koreguojant pagal veiklos rezultatus, sumos: 2015 m. Banke buvo išmokama 2014 metais ir 2012 metais atidėto kintamojo atlygio dalis.

Bankas

2014 m. atidėtas kintamasis atlygis už 2014 m. rezultatus, išmokėtas 2015 m.,

tūkst. Eur

2014 m. atidėtas kintamasis atlygis už 2013 m. rezultatus, išmokėtas

2015 m., tūkst. Eur

2012 m. atidėtas kintamasis atlygis už 2012 m. rezultatus, išmokėtas 2015 m.,

tūkst. Eur Valdyba 18 3 3

Grupės riziką prisiimantys darbuotojai, išskyrus valdybos narius 28 - - Darbuotojai 40 - - Iš viso 86 3 3

Dukterinėje įmonėje nebuvo mokamas atidėtas kintamasis atlygis, skirtas finansiniais metais, išmokėtas ir sumažintas koreguojant pagal veiklos rezultatus. Garantuoto kintamojo atlygio, numatyto pagal naujas sutartis, suma ir gavėjų skaičius: 2015 m. Banke ir Grupėje nebuvo mokamas garantuotas kintamasis atlygis. Išeitinių išmokų sumos finansiniais metais, tokių išmokų gavėjų skaičius ir didžiausia suma, išmokėta vienam asmeniui:

Bankas Išeitinių išmokų gavėjų skaičius

Iš viso išmokėta išeitinių išmokų*, tūkst. Eur

Didžiausia suma, išmokėta vienam

asmeniui, tūkst. Eur* 12 107 32 *išeitinė išmoka be kompensacijų už nepanaudotas atostogas (bruto).


17

ATSKIRA IR KONSOLIDUOTA FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA (BALANSAS)

Turtas Pastaba Bankas Grupė





Grynieji pinigai 32 4,533 2,567 4,533 2,567 Lėšos centriniame banke 3 24,357 9,092 24,357 9,092 Lėšos bankuose ir kitose kredito

institucijose 4 4,267 76,668 4,267 76,668 Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja

verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) 5 8 50 8 50

Pardavimui skirtas finansinis turtas 6 128,292 123,028 128,292 123,028 Išperkamosios nuomos gautinos

sumos 7 - - 37,798 29,159 Paskolos ir gautinos sumos 8 236,814 180,141 198,838 180,141 Investicijos į dukterinę įmonę 27 1,566 1,211 - - Nekilnojamasis turtas, įranga ir

įrengimai 9 2,928 2,965 2,929 2,967 Investicinis turtas 10 - - 189 408 Nematerialusis turtas 11 - - 6 2 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 12 1,467 1,179 1,467 1,179 Kitas turtas 13 1,623 1,988 1,936 2,059 Iš viso turto 405,855 398,889 404,620 427,320

(tęsinys kitame puslapyje)


20

ATSKIRA IR KONSOLIDUOTA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

Bankas Pastaba

Įregistruotas akcinis

kapitalas

Nekilnojamojo turto, įrangos

ir įrengimų perkainojimo

rezervas

Finansinio turto

perkainoji-mo rezervas

Kiti rezervai

Nepaskir-stytasis pelnas

(nuostoliai) Iš viso Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.

43,115 441 781 170 1,779 46,286

Operacijos su akcininkais Perkėlimas į kitus rezervus - - - 89 (89) - Dividendų išmokėjimas - - - - (1,690) (1,690) Bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - 250 250 Kitos bendrosios pajamos Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas

- - - - - -

Grynasis pelnas (nuostolis) iš pardavimui skirto finansinio turto

- - 560 - - 560

Pelno mokestis, susijęs su kitomis bendrosiomis pajamomis

- - (84) - - (84)

Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai)

- - 476 - - 476

Bendrosios pajamos (nuostoliai)

- - 476 - 250 726

Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 43,115 441 1,257 259 250 45,322 Perkėlimas į kitus rezervus - - - 13 (13) - Dividendų išmokėjimas - - - - (237) (237) Koregavimas, susijęs su euro įvedimu pagal LR teisės aktus

(3) - - - - (3)

Bendrosios pajamos Grynasis pelnas - - - - 3,410 3,410 Kitos bendrosios pajamos Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas

- 88 - - - 88

Grynasis pelnas (nuostoliai) iš pardavimui skirto finansinio turto

- - (1,654) - - (1,654)

Pelno mokestis, susijęs su kitomis bendrosiomis pajamomis

- - 248 - - 248

Kitos bendrosios pajamos (nuostoliai)

- 88 (1,406) - - (1,318)

Bendrosios pajamos (nuostoliai)

- 88 (1,406) - 3,410 2,092

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 43,112 529 (149) 272 3,410 47,174

(tęsinys kitame puslapyje)


23

Pastaba 1. Bendroji informacija AB „Citadele“ bankas (toliau – Bankas) įsteigtas 1996 m. spalio 24 d. (tuometinis Banko pavadinimas buvo UAB „Industrijos bankas“). 2000 m. spalio 5 d. Lietuvos banko nutarimu Nr. 127 Banko oficialus pavadinimas buvo pakeistas iš UAB „Industrijos bankas“ į AB PAREX BANKAS. 2010 m. restruktūrizuojant Latvijos AS „Parex banka“, Latvijoje buvo įsteigtas naujas bankas, kuriam suteiktas pavadinimas „Citadele“. Pritarus Latvijos AS „Parex banka“ ir AS „Citadele banka“ akcininkams, buvo nuspręsta, kad AB Parex bankas Lietuvoje taps naujojo Latvijos „Citadele“ banko grupės dalimi. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos banko valdyba leido Latvijos Respublikos bankui AS „Citadele banka“ įsigyti AB Parex banko akcijas bei įregistruoti AB Parex banko įstatų pakeitimus, susijusius su banko pavadinimo pasikeitimu, ir pakeisti bankui išduotą licenciją nurodant naują pavadinimą – AB „Citadele“ bankas. Banko centrinės buveinės adresas: K. Kalinausko g. 13, LT – 03107 Vilnius, Lietuva. Lietuvoje veikia 6 Banko filialai, įsteigti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. 1998 m. liepos 16 d. Lietuvos banko nutarimu Nr. 134 Bankui buvo suteikta licencija Nr. 17, kuri suteikė Bankui teisę atlikti visas komercinio banko funkcijas. Šiuo metu Bankas priima indėlius, išduoda paskolas, vykdo piniginius ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą bei teikia pinigines ir kitas garantijas savo klientams. Bankas taip pat prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultacines ir saugojimo paslaugas. Bankas paslaugas teikia tiek verslo klientams, tiek ir fiziniams asmenims. Grupę sudaro Bankas kartu su 100 proc. kontroliuojama dukterine įmone Lietuvoje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Pagrindinė dukterinės įmonės veikla – išperkamoji nuoma. 2015 m. gruodžio 31 d. Banko darbuotojų skaičius buvo 267 (2014 m. gruodžio 31 d. – 284). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės darbuotojų skaičius buvo 270 (2014 m. gruodžio 31 d. – 287). 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. AS „Citadele banka“ (Latvija) buvo vienintelis AB „Citadele“ banko akcininkas. 2014 m. gruodžio 31 d. AS „Citadele banka“ akcininkai buvo Latvijos Respublikos valstybė (75 % minus 1 akcija) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (25 % plius 1 akcija). 2015 m. gruodžio 31 d. 75 % plius viena AS „Citadele banka“ akcijų priklausė tarptautinei investuotojų grupei, atstovaujamai „Ripplewood Advisors“ LLC, likusias 25 % minus vieną akciją valdė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Banko akcinį kapitalą sudaro 1,488,681 paprastoji vardinė akcija, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28.96 EUR. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos. Šias finansines ataskaitas 2016 m. kovo 7 d. Banko ir Grupės vardu patvirtinto Banko valdyba. Banko akcininkai turi teisę patvirtinti arba nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų bei reikalauti parengti naujas finansines ataskaitas. Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai Rengimo pagrindas Šios finansinės ataskaitos apima Grupės konsoliduotas finansines ataskaitas ir Banko atskiras finansines ataskaitas. Finansinės ataskaitos parengtos taikant įsigijimo savikainos principą, išskyrus finansinį turtą ir įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius), pardavimui skirtą finansinį turtą ir išvestines finansines priemones, apskaitytas tikrąja verte, bei žemę ir pastatus, apskaitytus perkainota verte. Atitikimo patvirtinimas Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) ir jų aiškinimais, patvirtintais taikymui Europos Sąjungoje. Funkcinė ir pateikimo valiuta Atskiros Grupės įmonių finansinės ataskaitos yra pateikiamos pagrindine ekonominės aplinkos, kurioje įmonė veikia, valiuta (funkcine valiuta). Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė padėtis yra pateikiami eurais, kurie yra Banko funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.


24

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Apskaitos politikos pakeitimai Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Bankas ir Grupė nuosekliai taikė apskaitos politiką, išdėstytą 2 pastaboje, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams. 2015 m. sausio 1 d. Bankas ir Grupė pradėjo taikyti toliau nurodytus naujus standartus ir standartų pataisas, įskaitant atitinkamas kitų standartų pataisas. Toliau pateikiamos standartų pataisos, galiojančios nuo 2015 m. sausio 1 d., neturi įtakos šioms finansinėms ataskaitoms:

- 21-asis TFAAK „Mokesčiai“ - Kasmetiniai TFAS patobulinimai - 1-asis TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmąjį kartą“

- 2-asis TFAS „Mokėjimas akcijomis“ - 3-asis TFAS „Verslo jungimai“ - 8-asis TFAS „Veiklos segmentai“ - 13-asis TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“ - 16-asis TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ ir 38-asis TAS „Nematerialusis turtas“ - 24-asis TAS „Susijusių šalių atskleidimai“ - 40-asis TAS „Investicinis turtas“

Nepritaikyti nauji standartai ir išaiškinimai Keletas naujų pataisų, standartų ir išaiškinimų galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems po 2016 m. sausio 1 d., ir dar nebuvo taikyti rengiant šias finansines ataskaitas. Standartai, aiškinimai ir pataisos, kurie gali būti aktualūs Bankui ir Grupei, bei vadovybės įvertinimai dėl galimos naujų ir peržiūrėtų standartų bei išaiškinimų įtakos juos pirmą kartą pritaikius, yra nurodyti žemiau. Bankas ir Grupė neketina taikyti šių pataisų, standartų ir išaiškinimų anksčiau.

(i) 11-asis TFAS „Jungtinės veiklos dalies įsigijimų apskaita“ (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pagal šias pataisas reikalaujama, kad verslo jungimų apskaitos principai būtų taikomi įsigyjant dalį jungtinėje veikloje, kurioje jungtinė veikla sudaro verslą. Verslo jungimų apskaitos principai taip pat taikomi įsigyjant papildomą dalį jungtinėje veikloje, kai jungtinės veiklos vykdytojas išlaiko bendrą kontrolę. Papildoma įsigyta dalis apskaitoma tikrąja verte. Anksčiau turėtos jungtinės veiklos dalys nėra pakartotinai pervertinamos.

Bankas ir Grupė nėra jokios jungtinės veiklos šalis.

(ii) 1-asis TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos apims penkis siauros apimties standarte numatytų atskleidimo reikalavimų patobulinimus.

Bankas ir Grupė mano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, neturės reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų pateikimui. (iii) 19-asis TAS „Apibrėžtųjų išmokų planai. Darbuotojų įmokos“ (galioja 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau

prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisos taikomos tik tiems apibrėžtųjų išmokų planams, kurie susiję su darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokomis, atitinkančiomis tam tikrus kriterijus. Kai šie kriterijai įvykdomi, ūkio subjektas gali (bet neprivalo) pripažinti tokias įmokas kaip paslaugų savikainos sumažėjimą tuo laikotarpiu, kuriuo atliktas susijęs darbas.

Bankas ir Grupė nemano, kad pataisa turės įtakos konsoliduotoms ir atskiroms finansinėms ataskaitoms, nes jie neturi apibrėžtųjų išmokų planų, apimančių darbuotojų ar trečiųjų šalių įmokas.

(iv) 27-asis TAS „Atskiros finansinės ataskaitos“ (galioja 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams)

Pataisomis ūkio subjektams leidžiama investicijas į dukterines įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones savo atskirose finansinėse ataskaitose apskaityti taikant nuosavybės metodą.

Bankas nemano, kad pataisos, pirmą kartą jas pritaikius, turės reikšmingos įtakos finansinėms ataskaitoms, kadangi Bankas ketina ir toliau apskaityti investicijas į patronuojamąsias įmones, asocijuotąsias įmones ir bendras įmones jų įsigijimo verte.


25

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

(v) Kasmetiniai TFAS patobulinimai

Patobulinimus sudaro dešimt dešimties standartų pataisų bei atitinkamos kitų standartų ir išaiškinimų pataisos. Šios pataisos taikomos 2015 m. vasario 1 d. arba 2016 m. sausio 1 d., arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams su galimybe taikyti anksčiau.

Tikėtina, kad dauguma šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Banko ir Grupės finansinėms ataskaitoms. Konsolidavimas Konsoliduotos finansinės ataskaitos apima Banko ir jam pilnai priklausančios dukterinės įmonės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ finansinius duomenis. Dukterinės įmonės Dukterinės įmonės, kuriose Bankas ir Grupė turi daugiau nei pusę balsavimo teisę suteikiančių akcijų arba kitaip gali kontroliuoti jų veiklą, yra konsoliduojamos. Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo tos datos, kai jų kontrolė yra perleidžiama Bankui ir Grupei, ir konsoliduojamos iki tos datos, kai kontrolė baigiasi. Visi sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai ir nerealizuotas sandorių tarp Grupės įmonių pelnas / nuostoliai yra eliminuojami, nerealizuoti nuostoliai yra taip pat eliminuojami ir gali būti pripažinti kaip vertės sumažėjimo nuostoliai, kai sandoris turi perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymų. Dukterinių įmonių taikomi apskaitos principai atitinka Grupėje taikomus principus. Pirkimo metu dukterinės įmonės turtas ir įsipareigojimai vertinami tikrąja verte įsigijimo datą. Teigiamas skirtumas, atsirandantis tarp įsigijimo savikainos ir tikrosios įsigyto grynojo turto vertės yra pripažįstamas prestižu. Banko atskirose finansinėse ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos jų įsigijimo verte, kuri yra koreguojama vertės sumažėjimo nuostolių suma, jei tokių nuostolių susidaro. Užsienio valiutos 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą ir tapo 19-ąja euro zonos nare. Nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas (litas – Lietuvos nacionalinė valiuta, buvusi iki 2014 m. gruodžio 31 d.) buvo susietas su euru kursu 3.4528 lito už 1 eurą. Visos sumos kita nei eurai valiuta yra konvertuojamos į eurus pagal paskutinį iki operacijos dienos Lietuvos banko paskelbtą euro ir užsienio valiutos santykį. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tokių operacijų atlikimo bei piniginio turto ir įsipareigojimų kita valiuta nei litai konvertavimo, yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Piniginis turtas ir įsipareigojimai, išreikšti kita nei eurai valiuta, yra įvertinami eurais pagal paskutinį iki finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos Lietuvos banko paskelbtą euro ir atitinkamos užsienio valiutos santykį. Oficialūs pagrindinių naudojamų valiutų kursai pateikiami žemiau:

2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d. JAV doleriai 1.0926 1.2163 100 Rusijos rublių 0.7975 1.4554

Nepiniginiai straipsniai, apskaityti savikaina, yra konvertuojami pagal atitinkamos valiutos nustatytą kursą, galiojusį iki sandorio sudarymo datos, o nepiniginis turtas, apskaitytas tikrąja verte arba perkainota verte, yra konvertuojamas pagal iki tos dienos, kada buvo nustatyta tikroji vertė arba perkainota vertė, Lietuvos banko paskelbtą valiutos keitimo kursą. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas Palūkanų pajamos ir sąnaudos yra pripažįstamos kaupimo principu, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Mokesčiai už paskolų suteikimą klientams (kartu su susijusiomis tiesioginėmis sąnaudomis) yra atidedami ir pripažįstami kaip paskolų apskaičiuotų palūkanų normos koregavimas. Paslaugų mokesčių, komisinių ir kitos pajamos bei sąnaudos yra apskaitomos kaupimo principu tada, kai paslauga buvo suteikta. Portfelio ir kitų valdymo paslaugų mokesčių pajamos yra pripažįstamos pagal atitinkamas sutartis. Delspinigių pajamos apima pajamas, gautas laiku neatlikus mokėjimų. Delspinigiai pripažįstami, kuomet labai tikėtina, kad jie bus gauti. Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kada nustatoma akcininko teisė juos gauti.


26

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Apskaičiuotų palūkanų normos metodas yra finansinio turto ar įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų bei palūkanų sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Apskaičiuotų palūkanų norma tiksliai diskontuoja būsimus piniginių mokėjimų arba įplaukų srautus per numatomą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį arba trumpesnį periodą iki finansinio turto arba įsipareigojimų grynosios apskaitinės vertės. Skaičiuodama apskaičiuotų palūkanų normą, Grupė įvertina pinigų srautus atsižvelgdama į pasirašytų sutarčių dėl finansinių priemonių sąlygas (pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo galimybę), bet neatsižvelgia į būsimus paskolų nuostolius. Skaičiavimas apima visus tarp sutarties šalių sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra sudedamoji apskaičiuotų palūkanų normos, operacijų savikainos ir visų kitų premijų ar diskontų dalis. Nematerialusis turtas Banko ir Grupės nematerialusis turtas apima programinę įrangą ir licencijas. Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas įsigijimo savikaina. Vėliau nematerialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją bei sukauptą vertės sumažėjimą. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas yra apibrėžtas arba neapibrėžtas. Nematerialusis turtas su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra amortizuojamas nuo 1 iki 7 metų ir yra įvertinamas jo vertės sumažėjimas, kai tik atsiranda požymių, kad jis gali būti nuvertėjęs. Amortizacijos laikotarpiai ir metodai nematerialiajam turtui su apibrėžtu naudingo tarnavimo laiku yra peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Bankas ir Grupė neturi įsigiję nematerialiojo turto su neapibrėžtu naudingo tarnavimo laikotarpiu. Išlaidos, susijusios su programinės įrangos priežiūra, yra apskaitomos veiklos sąnaudose jų atsiradimo metu. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, išskyrus žemę ir pastatus, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Įsigijimo vertė apima ilgalaikio materialiojo turto dalių pakeitimo sąnaudas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus. Žemė ir pastatai yra apskaitomi perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atimant vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimai atliekami periodiškai, užtikrinant, kad apskaitinė vertė reikšmingai nesiskiria nuo tikrosios vertės finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną. Pastatų tikrosios vertės vertinimą atlieka atestuoti nepriklausomi turto vertintojai. Pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą metodą per apskaičiuotą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas mažinamas perkainuotus pastatus nudėvint. Kai turto įvertinta tikroji vertė yra didesnė nei jo apskaitinė vertė, šio turto apskaitinė vertė padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įskaitoma į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervo sąskaitą nuosavo kapitalo dalyje. Tačiau toks vertės padidėjimas pripažįstamas pajamomis tik tiek, kiek jis neviršija to paties turto užfiksuotos vertės perkainojimo sumažėjimo sumos, apskaitomos kaip sąnaudos. Kai įvertinta turto tikroji vertė yra mažesnė nei jo apskaitinė vertė, šio turto apskaitinė vertė nedelsiant sumažinama iki tikrosios vertės ir toks sumažėjimas pripažįstamas sąnaudomis. Tačiau toks vertės sumažėjimas išskaičiuojamas iš to paties turto praeito perkainojimo padidėjimo sumos, apskaitomos perkainojimo rezervo sąskaitoje, tiek, kiek jis neviršija tos padidėjimo sumos, ir atitinkamai pripažįstamas pelne (nuostoliuose). Kai kurias nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų dalis gali tekti keisti reguliariai. Kai kurios nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų dalys gali būti įsigytos dėl rečiau reikalingo turto atnaujinimo. Remdamiesi nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimo principais, Bankas ir Grupė nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinėje vertėje tokio pakeitimo išlaidas pripažįsta tada, kai jas patiria, jeigu jos atitinka nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimo kriterijus. Nuomojamo turto pagerinimas yra amortizuojamas per trumpesnį iš nuomos laikotarpio ar turto naudingo tarnavimo laikotarpio. Turto likvidacinės vertės, naudingo tarnavimo laikotarpiai ir metodika yra peržiūrimi ir, jei reikia, koreguojami kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų apskaitinės vertės pripažinimas turi būti nutraukiamas turtą perleidus arba kai iš jo naudojimo ar perleidimo nesitikima jokios būsimos ekonominės naudos. Pelnas arba nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimo nutraukimo (apskaičiuojami kaip grynųjų pardavimo pajamų ir apskaitinės turto vertės skirtumas), pripažįstami pelne (nuostoliuose), kai nutraukiamas turto pripažinimas. Nusidėvėjimas skaičiuojamas, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Taikomos nusidėvėjimo normos pagal atitinkamas turto grupes:

Turto grupė Nusidėvėjimo laikotarpis

(metais) Pastatai 65–80 metų Įstaigos įranga 5–8 metai Transporto priemonės 6 metai

Žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas.


27

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Naudingo tarnavimo laikotarpiai yra reguliariai peržiūrimi siekiant užtikrinti, kad nusidėvėjimo terminas atitiktų numatomą gauti ekonominę naudą iš nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų. Per metus patirtos nusidėvėjimo sąnaudos yra įtraukiamos į pelną (nuostolius). Turto remontas bei jo atnaujinimas, kurie neatitinka nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimo kriterijų, pripažįstami sąnaudomis pelne (nuostoliuose) tuomet, kai tokios sąnaudos patiriamos. Investicinis turtas Turtas, skirtas uždirbti ilgalaikėms pajamoms iš nuomos ir/arba turto vertės padidėjimui gauti, ir kurio neužima ar nenaudoja Grupės įmonės, priskiriamas investiciniam turtui. Investicinis turtas pripažįstamas tuomet, kai yra tikėtina, kad Bankas ir Grupė ateityje iš šio turto gaus ekonominės naudos ir šio turto savikaina gali būti patikimai įvertinta. Pirminio pripažinimo metu investicinis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, įskaitant sandorio sudarymo išlaidas. Investicinis turtas vėliau apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukaupto nusidėvėjimo sumą ir vertės sumažėjimo nuostolių sumą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą atsižvelgiant į nustatytą vidutinį turto naudingo tarnavimo laikotarpį, kuris nustatytas toks pat, kaip ir nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams. Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai Bankas ir Grupė pripažįsta finansinį turtą finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai Bankas ir Grupė, remiantis finansinės priemonės sutartyje numatytomis sąlygomis, tampa viena iš sandorio šalių. Pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, apskaitomą tikrąją verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius), suteiktas paskolas ir gautinas sumas, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo, ir pardavimui skirtą finansinį turtą. Finansiniai įsipareigojimai yra skirstomi į finansinius įsipareigojimus, apskaitomus tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius), ir kitus įsipareigojimus, vertinamus amortizuota savikaina. Finansinis turtas įsigijimo metu yra pripažįstamas tikrąja verte, pridedant tiesiogiai priskirtinas įsigijimo išlaidas to finansinio turto, kuris nėra apskaitomas tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius). Banko ir Grupės finansinio turto kategorija yra nustatoma turto įsigijimo metu ir, kai leidžiama ir yra būtina, peržiūrima kiekvienų finansinių metų pabaigoje. Visi įprastiniai investicijų pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami atsiskaitymo dieną. Atsiskaitymo diena yra perkamo turto gavimo Banke ir Grupėje diena (turtas yra pripažįstamas Banko ir Grupės finansinėse ataskaitose) arba Banko ir Grupės parduodamo turto perdavimo diena (turtas nebepripažįstamas Banko ir Grupės finansinėse ataskaitose). Visi kiti pirkimai ir pardavimai yra pripažįstami kaip išvestiniai sandoriai iki atsiskaitymo dienos. Bankui ir Grupei turtą apskaitoje pripažįstant atsiskaitymo datą, bet koks turto, gautino per laikotarpį nuo prekybos datos iki atsiskaitymo datos, tikrosios vertės pokytis apskaitomas taip pat, kaip apskaitomas įsigytas turtas. Pinigai ir jų ekvivalentai Pinigai ir jų ekvivalentai apima banknotus ir monetas, esančius Banko kasoje, privalomąsias atsargas centriniame banke ir likvidų finansinį turtą su 3 mėn. arba mažesniu galiojimo laiku ir nedidele tikrosios vertės svyravimo rizika. Pinigai ir jų ekvivalentai naudojami užtikrinant trumpo laikotarpio įsipareigojimų vykdymą. Pinigai ir jų ekvivalentai finansinės būklės ataskaitoje atvaizduojami tikrąja verte.

Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, apskaitomi tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) Prekybinis finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai, laikomi prekybiniais tikslais (išskyrus išvestines priemones), priskiriami „Finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų, apskaitomų tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius)“ kategorijai. Finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai laikomi įsigyti prekybiniais tikslais, jei jie buvo įsigyti siekiant juos parduoti artimiausiu metu. Toks finansinis turtas ar finansiniai įsipareigojimai įsigijimo metu apskaitomi tikrąja verte ir vėliau yra apskaitomi tikrąja verte, kuri yra pagrįsta kotiruojama rinkos kaina. Pelnas ar nuostoliai iš perkainojimo yra apskaitomi pelne (nuostoliuose). Palūkanų ir dividendų pajamos, ar palūkanų sąnaudos iš finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų apskaitomi atitinkamai palūkanų ir dividendų pajamose ar palūkanų sąnaudose. Išvestinės finansinės priemonės Vykdydami įprastinę veiklą, Grupė ir Bankas naudoja įvairias išvestines finansines priemones, įskaitant ateities, išankstinius ir apsikeitimo sandorius užsienio valiutų rinkose. Išvestinės finansinės priemonės iš esmės yra laikomos prekybai ir pripažįstamos pagal finansinių priemonių pirminio pripažinimo politiką ir vėliau yra apskaitomos tikrąja verte. Tikroji vertė yra apskaičiuojama pagal kotiruojamas rinkos kainas arba naudojant kainų nustatymo modelius, kurie apima susijusių priemonių dabartines rinkos ar sutartines kainas bei kitus veiksnius. Išvestinės finansinės priemonės yra apskaitomos kaip turtas, kai jų tikroji vertė yra teigiama, ir kaip įsipareigojimai, kai neigiama. Pelnas ar nuostoliai iš šių finansinių priemonių yra įtraukiami į pelną (nuostolius) kaip grynasis rezultatas iš operacijų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.


28

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Investicijos, laikomos iki išpirkimo Neišvestinis finansinis turtas, kuris turi nustatytus mokėjimus ir nustatytą išpirkimo datą, yra klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo, jeigu Bankas ir Grupė ketina ir gali laikyti šią investiciją iki išpirkimo dienos. Investicijos, kurių laikymo terminas neapibrėžtas, nepatenka į šią kategoriją. Kitos ilgalaikės iki išpirkimo dienos laikomos investicijos, tokios kaip skolos vertybiniai popieriai, yra vertinamos amortizuota savikaina. Ši vertė yra skaičiuojama iš įsigijimo savikainos atėmus pagrindinės sumos grąžinimus, pridėjus arba atėmus sukauptą amortizaciją, kuri apskaičiuojama naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą kaip skirtumas tarp įsigijimo savikainos ir išpirkimo sumos. Šie skaičiavimai apima visus gautus ar sumokėtus komisinius mokesčius tarp sutarties šalių, kurie yra apskaičiuotų palūkanų sudėtinė dalis, sąnaudas ir visas kitas priemokas ir nuolaidas. Pelnas ar nuostoliai iš investicijų, apskaitomų amortizuota verte, yra pripažįstami pelne (nuostoliuose), kai yra nutraukiamas šių investicijų pripažinimas ar jų vertė sumažėja. Paskolos ir gautinos sumos Paskolos ir gautinos sumos yra bet koks neišvestinis finansinis turtas, už kurį mokamos fiksuotos ar kitaip nustatomos įmokos ir kuris nėra kotiruojamas aktyvioje rinkoje. Šis turtas traukiamas į apskaitą tuomet, kai Grupė ir Bankas paskolina pinigų, parduoda prekes ar suteikia paslaugas debitoriui ir neketina prekiauti gautina suma. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Pelnas ar nuostoliai pripažįstami pelne (nuostoliuose), kai paskolų ar gautinų sumų pripažinimas yra nutraukiamas ar jų vertė sumažėja. Paskolos ir gautinos sumos pripažįstamos jų išmokėjimo dieną. Nuo paskolos sutarties pasirašymo dienos iki paskolos išmokėjimo dienos ji yra apskaitoma nebalansiniuose straipsniuose. Nurašymai Kai nėra paskolų ir gautinų sumų atgavimo tikimybės ir įkeistas turtas yra realizuotas, jos nurašomos, mažinant paskolų vertės sumažėjimo sumą. Sprendimą nurašyti paskolas priima Banko ir Grupės vadovybė. Susigrąžinus anksčiau nurašytas paskolas, pajamos apskaitomos pelne (nuostoliuose). Skolos įsipareigojimų supirkimas (faktoringas) Faktoringo sandoris yra finansavimo sandoris, kai Bankas ir Grupė finansuoja klientus iš jų supirkdami skolos įsipareigojimus. Įmonės šiuo sandoriu perleidžia Bankui ir Grupei teisę į savo gautinas sumas pagal pateiktas sąskaitas, kurių apmokėjimo terminas yra ateityje. Bankas ir Grupė teikia skolos įsipareigojimų supirkimo paslaugas su regreso teise (Bankas ir Grupė turi teisę grąžinti skolos įsipareigojimus klientui) ir be regreso teisės (Bankas ir Grupė neturi teisės grąžinti skolos įsipareigojimų klientui). Skolos įsipareigojimų supirkimo pajamas sudaro sutarties sudarymo mokestis, komisiniai už sąskaitų tvarkymą ir palūkanų pajamos, priklausančios nuo sąskaitos apmokėjimo termino. Šie mokesčiai yra apskaitomi taikant tuos pačius principus, kaip ir paskolų išdavimo mokesčiams. Skolos įsipareigojimų supirkimo straipsnis apima visą ataskaitinį laikotarpį neapmokėtų sąskaitų sumą bei visas sukauptas sumas už neapmokėtas sąskaitas. Pardavimui skirtas finansinis turtas Pardavimui skirtas finansinis turtas yra toks neišvestinis finansinis turtas, kuris yra laikomas galimam pardavimui arba nėra priskirtas nei vienai iš aukščiau įvardintų trijų kategorijų. Po pirminio pripažinimo pardavimui skirtas finansinis turtas apskaitomas tikrąja verte, remiantis stebimomis rinkos kainomis arba finansų maklerių pateiktomis kotiruotėmis. Investicijų, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą pagal rinkos sąlygomis pastaruoju metu sudarytus sandorius, remiantis iš esmės panašių instrumentų kainomis ar diskontuotų pinigų srautų analize. Pardavimui skirtų vertybinių popierių perkainojimo rezultatas apskaitomas finansinio turto perkainojimo rezerve, nuosavybės dalyje. Pardavimui skirtų vertybinių popierių perkainojimas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp rinkos vertės ir amortizuotos savikainos, apskaičiuotos taikant apskaičiuotų palūkanų normos normą. Pardavus tokius vertybinius popierius, su jais susijęs sukauptas tikrosios vertės perkainojimo rezultatas apskaitomas pelne (nuostoliuose) kaip pelnas arba nuostoliai iš pardavimui skirto finansinio turto pardavimo. Jeigu egzistuoja objektyvūs investicijos vertės sumažėjimo įrodymai, grynieji sukaupti nuostoliai, kurie buvo apskaityti kitose bendrosiose pajamose, perkeliami į pelną (nuostolius). Palūkanos, uždirbtos laikant pardavimui skirtą finansinį turtą, apskaitomos palūkanų pajamose. Įsipareigojimai, vertinami amortizuota savikaina Finansiniai įsipareigojimai, kurie nėra apskaitomi tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius), priskiriami šiai kategorijai ir yra apskaitomi amortizuota savikaina. Finansinius įsipareigojimus, apskaitomus amortizuota savikaina, sudaro bankų ir klientų indėliai ir kitos paskolos, kurios nėra apskaitomos tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius).


29

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas Finansinio turto pripažinimas apskaitoje yra nutraukiamas, kai baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus terminas arba kai turtas buvo perduotas ir iš esmės buvo perduota visa su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, o jeigu su turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda nebuvo iš esmės perduota, Bankas ir Grupė nustato, ar jų sąsaja su turtu leidžia nutraukti turto pripažinimą. Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas ar baigiasi jo terminas. Užtikrinimo priemonių (akcijų ir obligacijų), suteiktų Banko pagal standartinius atpirkimo sandorius, vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi sandorius, pripažinimas nenutraukiamas, nes Bankui lieka iš esmės visa rizika ir nauda pagal nustatytą atpirkimo kainą ir dėl šios priežasties pripažinimo nutraukimo kriterijai nėra tenkinami. Finansinio turto perklasifikavimas Grupė ir Bankas gali neišvestinį prekybinį finansinį turtą perkelti iš prekybinio finansinio turto grupės, jeigu greitu metu neketinama turto parduoti. Finansinį turtą, išskyrus paskolas ir gautinas sumas, iš prekybinio finansinio turto grupės leidžiama perkelti tik tam tikrais retais atvejais, kurie susiklosto dėl tam tikro neįprasto įvykio, kuris mažai tikėtina, kad pasikartos greitu metu. Be to, Grupė ir Bankas gali finansinį turtą, kuris atitinka paskolų ir gautinų sumų apibrėžimą, perkelti iš prekybinio finansinio turto ir pardavimui skirto turto kategorijų, jeigu Grupė ir Bankas ketina ir gali perklasifikavimo atlikimo dieną finansinį turtą laikyti tam tikrą laiką arba iki išpirkimo. Perklasifikavimai atliekami naudojant tikrąją vertę perklasifikavimo datą. Tikroji vertė tampa atitinkamai naująja verte arba amortizuota verte ir tikrosios vertės pasikeitimo pelnas arba nuostoliai, apskaityti prieš perklasifikavimą, nėra atstatomi. Į paskolų ir gautinų sumų ir turto, laikomo iki išpirkimo, kategorijas perkelto finansinio turto apskaičiuotų palūkanų norma nustatoma perklasifikavimo atlikimo dieną. Tarpusavio užskaitos Finansinis turtas ir įsipareigojimai gali būti užskaitomi tarpusavyje ir pateikiami grynąja verte finansinės būklės ataskaitoje, jei yra teisinė galimybė užskaityti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte arba parduoti turtą ir padengti įsiskolinimą tuo pat metu. Lėšos bankuose, paskolos ir gautinos sumos iš klientų Vertindami lėšas bankuose ir paskolas bei gautinas sumas iš klientų, vertinamas amortizuota savikaina, Bankas ir Grupė nustato, ar egzistuoja objektyvūs individualiai reikšmingo turto vertės sumažėjimo įrodymai arba turto vertės sumažėjimo įrodymai bendrai tokiam turtui, kuris nėra individualiai reikšmingas. Jei Bankas arba Grupė nustato, kad individualiai vertinamo turto (tiek reikšmingo, tiek ne) vertė nėra sumažėjusi, toks turtas yra įtraukiamas į savo kredito rizika panašaus turto grupes ir toms grupėms vertės sumažėjimas yra nustatomas bendrai. Turtas, kuriam vertės sumažėjimas yra nustatytas individualiai ir kuriam vertės sumažėjimo nuostoliai yra ir toliau pripažįstami, nėra įtraukiamas į bendrai vertinamų paskolų vertės sumažėjimo įvertinimą. Jeigu yra požymių, kad turto vertė yra sumažėjusi, turto vertės sumažėjimas yra apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir planuojamų pinigų srautų dabartinės vertės (neįvertinant ateityje tikėtinų nuostolių, kurie dar nėra patirti). Turto apskaitinė vertė yra mažinama apskaičiuoto vertės sumažėjimo suma, ir vertės sumažėjimo suma yra įtraukiama į pelną (nuostolius) naudojant vertės sumažėjimo sąskaitą. Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja arba padidėja ir šis sumažėjimas (padidėjimas) gali būti siejamas tiesiogiai su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas arba padidinamas. Planuojamų pinigų srautų dabartinė vertė yra apskaičiuojama naudojant apskaičiuotą pradinę palūkanų normą. Jeigu paskolos palūkanų norma yra kintama, diskontuojant pinigų srautus yra naudojama dabartinė apskaičiuotų palūkanų norma. Planuojamų pinigų srautų dabartinės vertės apskaičiavimas iš finansinio turto su įkeitimu apima ir pinigų srautus, kurie būtų gauti pardavus įkeistą turtą (įvertinus turto perėmimo ir pardavimo išlaidas), nepriklausomai nuo to, ar turto pardavimas yra tikėtinas, ar ne. Skaičiuojant vertės sumažėjimą bendrai vertinamam finansiniam turtui, šis turtas yra grupuojamas, remiantis vidine Banko ir Grupės kredito reitingo sistema, kuri įvertina tokius kredito rizikos požymius, kaip turto tipas, veiklos pobūdis, geografinė padėtis, įkeitimo tipas, pradelsimo duomenys ir kiti panašūs požymiai. Būsimi tam tikros grupės finansinio turto pinigų srautai, kai turto vertės sumažėjimas yra nustatomas bendrai, yra apskaičiuojami remiantis istoriniais turto su panašiomis kredito rizikos savybėmis patirtų nuostolių duomenimis. Istoriniai nuostoliai yra koreguojami, remiantis turimais duomenimis, kurie atspindi dabartines sąlygas, kurių nebuvo istorinių duomenų nagrinėjimo laikotarpiu ir eliminuojama istorinių sąlygų, kurios buvo nagrinėjamo laikotarpio metu, bet jų dabar nebėra, įtaka. Būsimų pinigų srautų įvertinimo pokyčiai yra tiesiogiai susiję su atitinkamų nuolat stebimų duomenų pokyčiais. Būsimų pinigų srautų įvertinimo metodologija ir prielaidos yra peržiūrimos nuolat tam, kad būtų sumažinti skirtumai tarp apskaičiuotų ir faktiškai patirtų nuostolių.


30

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Investicijos, laikomos iki išpirkimo Investicijoms, laikomoms iki išpirkimo, Bankas ir Grupė individualiai nustato, ar yra objektyvių vertės sumažėjimo įrodymų. Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad yra patirti vertės sumažėjimo nuostoliai, nuostolių suma yra apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaitinės turto vertės ir dabartinės planuojamų pinigų srautų vertės. Turto apskaitinė vertė yra mažinama ir apskaičiuota vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma pelne (nuostoliuose). Jeigu vėlesniu laikotarpiu turto vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti siejamas su įvykiu, įvykusiu po vertės sumažėjimo pripažinimo, anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas pelne (nuostoliuose). Pardavimui skirtos investicijos Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos parengimo dieną Grupė ir Bendrovė įvertina, ar nėra objektyvių finansinio turto ar finansinio turto grupės vertės sumažėjimo įrodymų. Persvarstytos paskolos Bankas ir Grupė persvarsto klientams, patiriantiems finansinių sunkumų, suteiktas paskolas (vadinama „restruktūrizavimo veikla“), kad maksimaliai padidintų skolų surinkimo galimybes ir sumažintų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Remiantis Grupės restruktūrizavimo politika, paskolos restruktūrizuojamos pasirinktinai, kai skolininkas nevykdo skolinių įsipareigojimų arba kai yra didelė įsipareigojimų nevykdymo rizika, yra įrodymų, kad skolininkas visomis pastangomis siekė sumokėti skolą pagal pradines sutarties sąlygas, ir tikimasi, kad skolininkas galės laikytis pakeistų sąlygų.

Jeigu yra įmanoma, Bankas ir Grupė stengiasi restruktūrizuoti paskolą, o ne perimti įkeistą turtą. Tai gali būti daroma pratęsiant mokėjimų terminus ir pasirašant sutartį naujomis sąlygomis. Jei sutarties sąlygos buvo pakeistos, paskola toliau nėra laikoma pradelsta. Vadovybė nuolatos peržiūri, ar restruktūrizuotos paskolos sąlygų yra laikomasi ir ateities mokėjimai yra tikėtini. Tokios paskolos yra toliau individualiai arba bendrai vertinamos, naudojant paskolos pradinę apskaičiuotų palūkanų normą. Jeigu finansinio turto sąlygos yra persvarstomos ar kaip kitaip pakeičiamos, arba jeigu esamas finansinis turtas pakeičiamas nauju dėl skolininko finansinių sunkumų, yra vertinama, ar finansinio turto pripažinimas turėtų būti nutrauktas. Jeigu persvarstyto turto pinigų srautai yra iš esmės skirtingi, laikoma, kad sutartinių teisių į pirminio finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas baigėsi. Tokiu atveju pirminio finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, o naujas finansinis turtas pripažįstamas tikrąja verte. Vertės sumažėjimo nuostoliai iki numatomo restruktūrizavimo yra nustatomi toliau nurodytu būdu. Jeigu dėl numatomo restruktūrizavimo esamo turto pripažinimas nebus nutrauktas, tuomet numatomi pinigų srautai iš pakeisto finansinio turto yra įtraukiami į esamo turto vertinimą remiantis jų numatomu laiku ir sumomis, diskontuotomis taikant pradinę esamo finansinio turto apskaičiuotų palūkanų normą. Jeigu dėl numatomo restruktūrizavimo esamo turto pripažinimas bus nutrauktas, tuomet numatoma naujo turto tikroji vertė traktuojama kaip galutiniai pinigų srautai iš esamo finansinio turto jo pripažinimo nutraukimo metu. Ši suma diskontuojama nuo numatomos pripažinimo nutraukimo dienos iki finansinių ataskaitų dienos naudojant pradinę esamo finansinio turto apskaičiuotų palūkanų normą. Finansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Bankas ir Grupė vertina, ar yra požymių, kad finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėję. Finansinis turtas ar finansinio turto grupė yra nuvertėję, jei yra nustatytas vertės sumažėjimas, kurį lėmė vienas ar keli įvykiai po pirminio turto pripažinimo (įvykę nuostolių įvykiai) ir (ar) tas nuostolių įvykis (ar įvykiai) turi neigiamą įtaką finansinio turto ar turto grupės pinigų srautams ir yra įmanoma tą įtaką patikimai įvertinti. Objektyvūs įrodymai, kad finansinio turto vertė yra sumažėjusi, apima Banko ir Grupės surinktą informaciją apie šiuos nuostolio įvykius, dėl kurių patiriamas nuostolis:

− emitento arba skolininko rimtas finansines problemas; − sutarties pažeidimą, pvz., palūkanų arba pagrindinės skolos sumos nemokėjimą;

didelę tikimybę, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks jo reorganizavimas, ir pan. Kriterijai, kuriais Grupė ir Bankas vadovaujasi nustatydami, ar egzistuoja objektyvių vertės sumažėjimo požymių, yra šie: − reikšmingi skolininko arba emitento finansiniai sunkumai; − sutarties pažeidimas (įmokų (paskolos dalies ar palūkanų) nemokėjimas arba vėlavimas mokėti ilgiau nei 60 dienų); − dėl ekonominių arba teisinių priežasčių, susijusių su skolininko finansiniais sunkumais, skolininkui suteikiama nuolaida,

kurios skolintojas paprastai nebūtų suteikęs; − pradėta skolininko bankroto ar reorganizavimo procedūra; − užtikrinimo priemonės vertės arba likvidumo sumažėjimas, jeigu vertinamos paskolos grąžinimo terminai tiesiogiai

priklauso nuo užtikrinimo priemonės vertės; − duomenys, kad skolininko teisės į lėšas Banko ir Grupės sąskaitose arba kitą skolininko, kuriam buvo suteikta paskola,

turtą yra apribotos, jeigu toks suvaržymas gali turėti įtakos skolininko įsipareigojimų vykdymui ateityje;


31

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys)

− duomenys, kad su skolininku susijusių šalių finansinė būklė pablogėjo, jeigu toks pablogėjimas gali turėti įtakos skolininko įsipareigojimų vykdymui ateityje;

− tam tikro finansinio turto aktyvios rinkos išnykimas dėl finansinių sunkumų; − finansuojamo investicinio projekto vykdymo atidėjimas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, jeigu tai gali turėti įtakos

skolininko įsipareigojimų vykdymui; − paskola nenaudojama pagal paskirtį, nurodytą paskolos sutartyje, jeigu tai gali turėti įtakos skolininko įsipareigojimų

vykdymui; − informacija, kad pasikeitė skolininko valdymo organai arba akcininkai, jeigu tai gali turėti įtakos skolininko įsipareigojimų

vykdymui; − kiti duomenys, rodantys, kad skolininkas patiria finansinių sunkumų. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą Bankas ir Grupė nustato, ar yra požymių, kad turto, išskyrus atidėtojo pelno mokesčio turtą, vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokie požymiai egzistuoja, arba jei yra reikalinga kartą per metus tikrinti, ar turto vertė nėra sumažėjusi, Bankas ir Grupė įvertina tokio turto atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš turto ar pinigus uždirbančio vieneto tikrosios vertės, iš jos atėmus pardavimo išlaidas, ir jo naudojimo vertės. Turto atsiperkamoji vertė yra nustatoma individualiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai turtas negeneruoja pinigų srautų, nepriklausomų nuo kito turto ar turto grupių. Kai apskaitinė turto vertė viršija atsiperkamąją vertę, turto vertė yra sumažėjusi ir ji yra sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Nustatant naudojimo vertę planuojami pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant iki-mokestinę diskonto normą, kuri atspindi pinigų kainą rinkoje galiojančiomis sąlygomis ir specifinę to turto riziką. Tęsiamos veiklos vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose) tuose sąnaudų straipsniuose, kurie yra susiję su nuvertėjusio turto funkcija. Kiekvieną ataskaitinę datą yra įvertinama, ar nėra požymių, kad anksčiau pripažintas turto vertės sumažėjimas jau neegzistuoja ar gali būti sumažėjęs. Jeigu egzistuoja tokie požymiai, yra įvertinama atsiperkamoji vertė. Anksčiau pripažintas vertės sumažėjimas yra atstatomas tik tuo atveju, kai pasikeitė įvertinimai, naudoti nustatyti atsiperkamajai vertei, lyginant su paskutiniu vertės sumažėjimo pripažinimo momentu. Šiuo atveju apskaitinė turto vertė yra padidinama iki atsiperkamosios vertės. Ši padidinta vertė negali būti didesnė už tokią apskaitinę turto vertę (įvertinus nusidėvėjimą), kuri būtų buvusi, jei praeityje nebūtų buvęs pripažintas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas per pelną (nuostolius). Po tokio atstatymo nusidėvėjimo norma (jei tokia taikoma) yra koreguojama, kad patikslintos turto apskaitinės vertės ir likvidacinės vertės skirtumas ateityje būtų paskirstytas per visą likusį turto naudingo tarnavimo laiką. Perimtas turtas Tam tikrais atvejais turtas perimamas, jeigu nevykdomi paskolų mokėjimai. Pirminio pripažinimo metu perimtas turtas apskaitomas tikrąja verte. Vėliau perimtas turtas įvertinamas mažesniąja verte – apskaitine verte ir tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, ir apskaitomas kito turto straipsnyje. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų, kuriais prekiaujama aktyviose rinkose, tikrųjų verčių pagrindas yra skelbiamos rinkos kainos arba dilerių nustatytos kainos. Visų kitų finansinių instrumentų tikroji vertė nustatoma naudojant kitus vertinimo būdus. Vertinimo modeliai Tikroji vertė nustatoma naudojant žemiau pateiktą tikrosios vertės hierarchiją, kuri atspindi naudojamų kintamųjų reikšmę.

• 1 lygis: kintamieji yra skelbiamos identiškų instrumentų rinkos kainos (nekoreguotos) aktyviose rinkose. • 2 lygis: kintamieji, stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų). Į šią kategoriją

įtraukiami instrumentai, įvertinami naudojant skelbiamas panašių instrumentų rinkos kainas aktyviose rinkose, skelbiamas identiškų arba panašių instrumentų rinkos kainas ne tokiose aktyviose rinkose arba kitus vertinimo būdus, kuriems visi reikšmingi kintamieji yra tiesiogiai arba netiesiogiai stebimi iš rinkos duomenų.

• 3 lygis: nestebimi kintamieji. Į šią kategoriją įtraukiami visi instrumentai, kurie vertinami naudojant nestebimus kintamuosius ir nestebimi kintamieji turi reikšmingos įtakos instrumentų vertinimui. Į šią kategoriją įtraukiami instrumentai, kurie vertinami remiantis skelbiamomis panašių instrumentų kainomis ir kuriems reikalingos reikšmingos nestebimos korekcijos arba prielaidos, norint atspindėti skirtumus tarp instrumentų.

Naudojami šie įvertinimo būdai: grynosios dabartinės vertės ir diskontuoto pinigų srauto modeliai, palyginimas su panašiais instrumentais, kuriems egzistuoja stebimos rinkos kainos, ir kiti vertinimo būdai. Prielaidos ir kintamieji, naudojami įvertinimams, yra nerizikinga ir bazinė palūkanų norma, kredito priedai ir kitos premijos, naudojami įvertinti diskonto normas, obligacijų ir akcijų kainos, užsienio valiutų kursai, akcijų ir akcijų indeksų kainos.


32

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Įvertinimo tikslas yra gauti tikrąją vertę, kuri atspindėtų kainą, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp informuotų rinkos dalyvių. Ten, kur tinkama, Bankas ir Grupė įvertina tikrąją instrumento vertę naudodami skelbiamą to instrumento kainą aktyvioje rinkoje. Rinka laikoma aktyvia, jei sandoriai su tuo turtu ar įsipareigojimais vyksta pakankamai dažnai ir pakankamai didele apimtimi, kad suteiktų nuolatinę informaciją apie kainas. Jei nėra skelbiamos kainos aktyvioje rinkoje, Bankas ir Grupė naudoja įvertinimo būdus, kurie maksimizuoja atitinkamų stebimų kintamųjų naudojimą ir minimizuoja nestebimų kintamųjų naudojimą. Pasirinktas vertinimo būdas įtraukia visus faktorius, į kuriuos atsižvelgtų rinkos dalyviai, įkainodami sandorį. Geriausias finansinio instrumento tikrosios vertės šaltinis pradinio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina, t. y. duoto arba gauto atlygio tikroji vertė. Jei Bankas arba Grupė nustato, kad tikroji vertė pradinio pripažinimo metu skiriasi nuo sandorio kainos ir tikrosios vertės nepatvirtina nei identiško turto ar įsipareigojimo skelbiama kaina aktyvioje rinkoje, nei nepagrindžia vertinimo būdas, naudojantis tik duomenis iš stebimų rinkų, tai finansinis instrumentas pradinio pripažinimo metu vertinamas tikrąja verte, pakoreguota taip, kad skirtumas tarp tikrosios vertės pradinio pripažinimo metu ir sandorio kainos būtų atidėtas. Vėliau šis skirtumas pripažįstamas pelne (nuostoliuose) per instrumento galiojimo laikotarpį, bet ne vėliau, kai įvertinimas visiškai pagrindžiamas stebimais rinkos duomenimis arba sandoris baigiamas. Finansinio turto arba finansinių įsipareigojimų portfeliai, kurie veikiami rinkos rizikos ir kredito rizikos, kurios valdomos Banko ir Grupės grynojo rinkos arba kredito rizikos poveikio pagrindu, yra vertinami kainos, kuri būtų gauta parduodant grynąją ilgąją poziciją (arba sumokėta perduodant grynąją trumpąją poziciją) konkrečiam rizikos poveikiui, pagrindu. Šios portfelio lygio korekcijos paskirstomos atskiram turtui ir įsipareigojimams kiekvieno portfelio instrumento santykinės rizikos korekcijos pagrindu. Bankas ir Grupė pripažįsta perkėlimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių nuo pabaigos ataskaitinio laikotarpio, kurį įvyko pokytis. Tolesnei tikrosios vertės pagrindo analizei žr. 34 pastabą. Nuoma Išperkamoji nuoma – Bankas ir Grupė yra nuomininkai Bankas ir Grupė pripažįsta išperkamosios nuomos turtą ir susijusius įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir apskaito jį mažesne iš tikrosios išnuomoto turto vertės ir dabartinės minimalių išperkamosios nuomos įmokų vertės. Skaičiuojant dabartinę išperkamosios nuomos įmokų vertę naudojama diskonto norma, lygi nuomos palūkanų normai, jei yra praktiška ją nustatyti; kitais atvejais yra naudojama Banko ir Grupės apskaičiuota skolinimosi norma. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su turtu, yra įtraukiamos į turto vertę. Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansavimo kainos ir likusio įsipareigojimo. Finansavimo kaina yra paskirstoma per nuomos laikotarpį taip, kad atitiktų pastovią palūkanų normą, mokamą nuo likusio įsipareigojimo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Išperkamoji nuoma – Bankas ir Grupė yra nuomotojai Bankas ir Grupė išperkamosios nuomos gautinas sumas finansinės būklės ataskaitoje pripažįsta išperkamosios nuomos laikotarpio pradžios dieną ir jos yra lygios grynajai investicijai į nuomą. Išperkamosios nuomos pajamos yra pagrįstos pastovia periodine grąžos norma, skaičiuojama nuo grynosios investicijos likučio. Pradinės tiesioginės išlaidos įtraukiamos įvertinant išperkamosios nuomos gautinas sumas pirminio pripažinimo metu. Veiklos nuoma – Bankas ir Grupė yra nuomininkai Turto, su kurio nuosavybe susijusią riziką bei naudą išlaiko nuomotojas, nuoma yra klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Nuomos mokėjimai pagal veiklos nuomą yra pripažįstami sąnaudomis tiesiniu būdu per nuomos laikotarpį ir yra įtraukiami į veiklos sąnaudas. Veiklos nuoma – Bankas ir Grupė yra nuomotojai Turtas, skirtas veiklos nuomai, Banko ir Grupės finansinės būklės ataskaitoje yra apskaitomas priklausomai nuo jo pobūdžio. Veiklos nuomos pajamos pripažįstamos per nuomos laikotarpį tiesiniu metodu pelne (nuostoliuose) kaip pajamos. Visos veiklos nuomos gavėjui suteiktos nuolaidos yra pripažįstamos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpį, mažinant nuomos pajamas. Pradinės tiesioginės išlaidos, patiriamos nuomos pajamoms uždirbti, įskaitomos į nuomojamo turto apskaitinę vertę. Turto, skirto nuomai, nusidėvėjimo skaičiavimo principai yra tokie patys, kaip Banko ir Grupės atitinkamo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų rūšies nusidėvėjimo skaičiavimo principai, ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimas yra skaičiuojamas pagal Banko ir Grupės naudojamus apskaitos principus.


33

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Bankui suteiktos paskolos ir indėliai Bankui suteiktos paskolos ir indėliai yra klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, laikomi iki išpirkimo, apskaitomi amortizuota savikaina, ir vertinami amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, arba istorine verte, jei įsipareigojimo padengimo data nėra žinoma. Vertybinių popierių pardavimo ir atpirkimo sandoriai Vertybiniai popieriai, parduoti pagal atpirkimo sutartis (repo), finansinėse ataskaitose pripažįstami kaip įkeistas turtas, jeigu gavėjas pagal sutartį ar kaip paprastai turi teisę užstatą parduoti arba pakartotinai įkeisti; sandorio šalies įsipareigojimas atitinkamai apskaitomas bankų arba klientų indėlių straipsnyje. Vertybiniai popieriai, įsigyti pagal atpirkimo sutartis (atvirkštinių repo), apskaitomi kaip paskolos ir gautinos sumos iš kitų bankų ar klientų. Vertybinių popierių pardavimo ir atpirkimo kainos skirtumas apskaitomas palūkanų straipsnyje ir sukaupiamas per sutarčių galiojimo laikotarpį, taikant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Akcinis kapitalas Akcinis kapitalas finansinės būklės ataskaitoje apskaitomas jo nominalia verte. Pelno mokestis Pelno mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų metų pelną ir taip pat apima atidėtuosius mokesčius. Pelno mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų reikalavimais. Standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje 2015 m. ir 2014 m. buvo 15 proc. Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Bankas ir Grupė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Bankas ir Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Apskaičiuojant 2014 m. ir vėlesnių metų pelno mokestį, panaudojamų mokestinių nuostolių suma negali viršyti 70 procentų mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno dydžio. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra apskaitomi įsipareigojimų metodu. Atidėtieji pelno mokesčiai atspindi visus laikinuosius skirtumus, atsirandančius tarp turto ir įsipareigojimų mokestinėse ataskaitose ir jų apskaitinės vertės finansinių ataskaitų tikslais, išskyrus atvejus, kai atidėtasis pelno mokestis atsiranda dėl prestižo ar turto ir įsipareigojimų pirminio pripažinimo tokio sandorio metu, kuris nėra verslo jungimas ir sandorio metu nėra daroma įtaka nei apskaitiniam pelnui, nei mokestiniam pelnui ar nuostoliams. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas tuo laikotarpiu, kai bus realizuojamas turtas ar padengiamas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti finansinių ataskaitų sudarymo datą. Atidėtojo pelno mokesčio turtas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje tada, kai vadovybė tikisi gauti tiek planuojamo mokestinio pelno artimoje ateityje, kad jo pakaktų turtui realizuoti. Jei yra tikėtina, kad dalies atidėtojo mokesčio turto realizuoti nepavyks, ši atidėtojo pelno mokesčio turto dalis finansinėse ataskaitose nėra pripažįstama. Nebalansiniai straipsniai Visi įsipareigojimai, priklausomai nuo to, kokios jų tikėtinos pasekmės ir kurie gali būti pripažinti finansinės būklės ataskaitoje, yra apskaitomi kaip nebalansiniai įsipareigojimai. Tai leidžia Bankui ir Grupei nustatyti kapitalo poreikį ir paskirti reikalingą finansavimą, kad padengtų šiuos įsipareigojimus. Susijusios šalys Pagal 24-ąjį TAS „Informacija apie susijusias šalis“ šalys laikomos susijusiomis, jei viena šalis gali vienašališkai ar bendrai kontroliuoti kitą arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, kai priimami finansiniai ar veiklos sprendimai finansų ar veiklos klausimais, arba kai šalys yra bendrai kontroliuojamos, taip pat vadovybės nariai, jų artimieji ar artimi asmenys, galintys vienašališkai ar bendrai kontroliuoti Banką ar Grupę ar daryti jiems reikšmingą įtaką. Nustatant, ar šalys yra susijusios, yra atsižvelgiama į santykių esmę, o ne į jų teisinę formą. Kreditavimo įsipareigojimai ir finansinės garantijos Kreditavimo įsipareigojimai yra teisė padidinti įsiskolinimą paskolos, garantijos arba akredityvo forma. Bankas ir Grupė turi teisę atšaukti šiuos susitarimus, jeigu kliento rizika išauga. Kreditavimo įsipareigojimai yra traktuojami kaip rizikingas turtas kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais.


34

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Įprastinėmis verslo sąlygomis Bankas ir Grupė išleidžia finansines garantijas akredityvų, garantijų ir akceptų forma. Finansinės garantijos pirminio pripažinimo metu įvertinamos tikrąja verte (gautos premijos suma) kitų įsipareigojimų straipsnyje. Vėlesnio vertinimo metu Banko ir Grupės įsipareigojimai pagal kiekvieną garantijos suteikimo sutartį įvertinami didesniąja verte – neamortizuotos premijos verte ir sąnaudų, reikalingų padengti finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl suteiktų garantijų, verte. Bet koks įsipareigojimo padidėjimas, susijęs su garantijomis, pelne (nuostoliuose) apskaitomas vertės sumažėjimo sąnaudose. Gauta premija pripažįstama pelne (nuostoliuose) kaip grynosios komisinių pajamos tiesiniu būdu per visą garantijos laikotarpį. Garantijos yra neatšaukiami užtikrinimai, kad Bankas ir Grupė atsiskaitys kliento vardu su trečiosiomis šalimis, kai jis negalės įvykdyti savo įsipareigojimų trečiosioms šalims. Garantijos įvykdymo atveju ji apskaitoma finansinės būklės ataskaitoje ir įvertinama, ar neegzistuoja vertės sumažėjimo įrodymų. Iki garantijos įvykdymo ji pripažįstama kaip rizikingas turtas kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais. Dokumentiniai ir verslo akredityvai yra rašytiniai susitarimai tarp Banko ir Grupės ir kliento, kurie numato, kad trečioji šalis iki numatytos sumos iš Banko ir Grupės gali gauti tam tikras sumas tam tikromis sąlygomis. Jie yra apdrausti prekių pristatymo, su kuriuo jie susiję, įkeitimu. Akredityvai yra pripažįstami rizikingu turtu kapitalo pakankamumo apskaičiavimo tikslais. Atidėjiniai Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Bankas ir Grupė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Sąnaudos, susijusios su atidėjinių apskaitymu, yra pripažįstamos pelne (nuostoliuose). Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjiniai yra diskontuojami iki mokestine norma, kuri atspindi įsipareigojimui būdingą riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip skolinimosi sąnaudos. Išmokos darbuotojams Socialinio draudimo įmokos Bankas ir Grupė už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas) pagal nustatytų įmokų planą, vadovaujantis vietos teisiniais reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Bankas moka fiksuoto dydžio įmokas į Fondą ir neturi teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo toliau mokėti įmokas, jei Fondas neturi pakankamai turto, kad sumokėtų visas išmokas darbuotojams, susijusias su jų tarnyba dabartiniu ir ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų sąnaudoms. Socialinio draudimo įmokos kiekvienais metais Fondo yra paskirstomos pensijoms, sveikatos, ligos, motinystės ir nedarbingumo apmokėjimams. Išmokos, mokamos pasibaigus tarnybos laikotarpiui Išeitinės išmokos darbuotojams mokamos Bankui ar Grupei nutraukus darbo santykius su darbuotoju iki jo įprasto išėjimo į pensiją dienos arba darbuotojui priėmus sprendimą savo noru išeiti iš darbo mainais į tokias išmokas. Bankas ir Grupė pripažįsta išeitines išmokas tada, kai jie yra akivaizdžiai įpareigoti nutraukti darbo santykius su esamais darbuotojais pagal detalų oficialų darbo santykių nutraukimo planą be galimybės jo atsisakyti arba įpareigoti mokėti išeitines išmokas po to, kai jos buvo pasiūlytos už išėjimą iš darbo savo noru. Jei išeitinės išmokos tampa mokėtinos vėliau nei per 12 mėnesių po finansinės būklės ataskaitos datos, jos diskontuojamos iki dabartinės vertės. Neapibrėžtumai Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai jų įvykdymui išteklių panaudojimas nėra tikėtinas. Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda. Svarbių apskaitinių vertinimų ir sprendimų taikymas rengiant finansines ataskaitas Vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, vadovybė, rengdama finansines ataskaitas, turi atlikti tam tikrus vertinimus ir prielaidas, kurios daro įtaką turto, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų ir neapibrėžtumų atskleidimui. Šiose finansinėse ataskaitose reikšmingos sritys, kuriose naudojami vertinimai, yra paskolų ir gautinų sumų bei pardavimui skirto ilgalaikio turto vertės sumažėjimas, atidėtojo pelno mokesčio turto pripažinimas, investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas, išperkamosios nuomos pripažinimas, investicijų, laikomų iki išpirkimo, išlaikymas. Vertinimai ir prielaidos, dėl kurių egzistuoja didelė rizika, kad reikės atlikti reikšmingus turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės koregavimus ateinančiais finansiniais metais, yra aprašyti toliau.


35

Pastaba 2. Reikšmingi apskaitos principai (tęsinys) Paskolų ir gautinų sumų bei kito turto vertės sumažėjimo įvertinimas Bankas ir Grupė nuolat peržiūri paskolas ir gautinas sumas tam, kad nustatytų jų vertės sumažėjimą. Bankas ir Grupė naudoja ekspertinį vertinimą vertės sumažėjimo sumai nustatyti, kai klientas turi finansinių sunkumų ir yra mažai duomenų apie į jį panašius skolininkus. Atitinkamai, Bankas ir Grupė įvertina ateities pinigų srautų pokyčius, remdamiesi informacija apie nepalankius kliento mokumo pokyčius turto grupės atžvilgiu arba nacionalinėmis ar vietos ekonomikos sąlygomis, tiesiogiai susijusiomis su įsipareigojimų nevykdymu šios turto grupės atžvilgiu. Vadovybė naudoja skaičiavimus, kurie yra paremti istoriniais duomenimis apie nuostolius iš turto su panašiomis kredito charakteristikomis ir objektyviais įrodymais dėl vertės sumažėjimo, planuojant paskolų ar gautinų sumų grupės ateities pinigų srautus. Bankas ir Grupė remiasi savo patirtimi ir stebėjimais, pagrįstą informaciją pritaikydami paskoloms, gautinoms sumoms, išperkamosios nuomos gautinoms sumoms ir perimtam turtui taip, kad šios turto grupės atspindėtų dabartines aplinkybes. Ateities pinigų srautų sumos ir gavimo momento apskaičiavimo metodai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi tam, kad būtų sumažinti skirtumai tarp apskaičiuotų nuostolių sumų ir realiai patirtų nuostolių. Šio turto apskaitinės vertės yra atskleistos 7, 8 ir 13 pastabose. Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimo jautrumo analizė atskleista 33 pastaboje. Atidėtasis pelno mokestis Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams ir kitiems laikiniesiems skirtumams tokia apimtimi, kokia yra tikėtina, kad ateityje bus gautas apmokestinamasis pelnas, kurio pakaks nuostoliams padengti. Reikšmingas vadovybės įvertinimas reikalingas tam, kad būtų galima nustatyti atidėtojo mokesčio turto sumą, kurią būtų galima pripažinti, remiantis tikėtinu ateities mokestinio pelno lygiu, kartu su ateityje numatomomis mokesčių planavimo strategijomis. Atidėtojo pelno mokesčio apskaitinės vertės yra atskleistos 12 pastaboje. Investicijos į dukterinę įmonę vertės sumažėjimas Kai yra nustatomi vertės sumažėjimo požymiai, Bankas tikrina investiciją į dukterinę įmonę dėl vertės sumažėjimo. Bankas nustato investicijos į dukterinę įmonę atsiperkamąją vertę remdamasis grynosios vertės metodu. Vertinimo metu yra lyginamas dukterinės įmonės turtas su įsipareigojimais. Pirminis sandorių su susijusiomis šalimis pripažinimas Esant įprastoms verslo sąlygoms, Bankas ir Grupė sudaro sandorius su susijusiomis šalimis. Remiantis 39-uoju TAS, pirminis finansinių priemonių pripažinimas turi būti paremtas jų tikrosiomis vertėmis. Įvertinus visas sąlygas, nustatoma, ar sandoriai yra įkainojami pagal rinkos palūkanų normas ar ne rinkos palūkanų normas, jei tokiems sandoriams aktyvi rinka neegzistuoja. Tai nustatoma remiantis panašių sandorių kainodara su nesusijusiomis šalimis ir faktinės palūkanų normos analize. Sprendimai, daromi taikant apskaitos politiką, kurie gali turėti reikšmingos įtakos finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms, yra aprašyti toliau. Išperkamosios nuomos pripažinimas Vadovybė turi įvertinti, ar beveik visa rizika ir nauda, susijusios su finansinio turto ir išperkamąja nuoma nuomojamo turto nuosavybės teise, yra perduotos sandorio šaliai, visų pirma įvertinant, kokia rizika ir nauda yra reikšmingiausios ir kas sudaro beveik visą riziką ir naudą. Grupė yra nustačiusi, kad beveik visa rizika ir nauda yra laikomos perduotomis tuomet, kai minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė sudaro beveik visą išperkamąja nuoma nuomojamo turto įsigijimo vertę; turto nuosavybės teisės yra perleidžiamos pasibaigus išperkamosios nuomos terminui; išperkamosios nuomos gavėjas turi galimybę įsigyti turtą už kainą, kuri, kaip tikimasi, bus gerokai mažesnė nei tikroji vertė tuo momentu, kai bus galima įsigyti turtą, ir išperkamosios nuomos pradžioje bus pakankamai aišku, kad šia galimybe bus pasinaudota; išperkamosios nuomos terminas apima didžiąją turto ekonominio tarnavimo laikotarpio dalį, net jei nuosavybės teisės nebus perduodamos; išperkamąja nuoma nuomojamas turtas yra toks specializuotas, kad tik išperkamosios nuomos gavėjas jį gali naudoti be didesnių pakeitimų. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų tikroji vertė Žemė, pastatai ir kitas nekilnojamasis turtas yra vertinami perkainota verte, kuri yra jų tikroji vertė perkainojimo dieną, atėmus vėliau sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Perkainojimas atliekamas reguliariai, siekiant užtikrinti, kad pastatų apskaitinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo jų tikrosios vertės finansinių ataskaitų parengimo dieną. Tikrąją pastatų vertę nustato atestuoti nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu per įvertintą turto naudingo tarnavimo laiką. Pastatų perkainojimo rezervas mažinamas metinio perkainotų pastatų nusidėvėjimo suma kasmet ir perkeliamas tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną. Perkainojimo atveju, kai apskaičiuota turto tikroji vertė viršija jo apskaitinę vertę, apskaitinė vertė padidinama iki tikrosios vertės, o padidėjimo suma įtraukiama į nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervą kaip kitos bendrosios pajamos nuosavybėje. Tačiau toks perkainojimo padidėjimas pripažįstamas kaip pajamos, jeigu neviršija anksčiau pelne (nuostoliuose) pripažinto perkainojimo sumažėjimo. Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nudėvimosios sumos, kuri lygi turto įsigijimo savikainai, atėmus jo likutinę vertę.


36

Pastaba 3. Lėšos centriniame banke Bankas Grupė





Lėšos centriniame banke 21,503 - 21,503 - Privalomosios atsargos 2,854 9,092 2,854 9,092

Iš viso 24,357 9,092 24,357 9,092 Lietuvos banke laikomas privalomąsias atsargas sudaro suma, kurios dydis priklauso nuo pritrauktų lėšų dydžio. Ji apskaičiuojama kiekvieną mėnesį nuo ankstesnio mėnesio pabaigoje Banko turėtų įsipareigojimų. Vidutinė mėnesio suma turi būti lygi privalomajam rezervui, apskaičiuotam pagal Lietuvos banko reikalavimus. 2013 m. sausio 10 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr.03-1 nustatyta 3 proc. privalomųjų atsargų norma įsipareigojimams, įtraukiamiems į privalomųjų atsargų bazę. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos banko 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. S 2014 (23.4-2300)-12-3976 buvo nustatyta 1 proc. privalomųjų atsargų norma ir terminai, kuriais apskaičiuojama privalomųjų atsargų suma. Lietuvos bankas už privalomųjų atsargų laikymą moka atlyginimą, kuris apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. 2015 m. už privalomąsias atsargas Bankui sumokėtas 1,328 EUR atlyginimas. 2014 m. už privalomąsias atsargas Bankui sumokėtas 22 EUR atlyginimas. Pastaba 4. Lėšos bankuose ir kredito institucijose

Bankas Grupė 2015 m.

gruodžio 31 d. 2014 m.



gruodžio 31 d. Lėšos korespondentinėse sąskaitose 3,364 26,654 3,364 26,654 Vienos nakties indėliai - 40,315 - 40,315 Terminuoti indėliai 903 9,699 903 9,699 Iš viso 4,267 76,668 4,267 76,668 Pastaba 5. Išvestinės finansinės priemonės Lentelėje žemiau yra pateikiamos Banko ir Grupės išvestinių finansinių priemonių sąlyginė ir tikroji vertės:

2015 m. gruodžio 31 d. Sąlyginė vertė Tikroji vertė Turtas Įsipareigojimai Turtas Įsipareigojimai

Trumpalaikiai sandoriai 643 644 - - Apsikeitimo sandoriai 13,987 13,985 4 2 Išankstiniai sandoriai 1,185 1,185 4 4 Iš viso 15,815 15,814 8 6

2014 m. gruodžio 31 d. Sąlyginė vertė Tikroji vertė Turtas Įsipareigojimai Turtas Įsipareigojimai

Trumpalaikiai sandoriai 667 666 - - Apsikeitimo sandoriai 3,909 3,871 39 1 Išankstiniai sandoriai 790 781 11 2 Iš viso 5,366 5,318 50 3 Pastaba 6. Pardavimui skirtas finansinis turtas Banko ir Grupės pardavimui skirtus skolos vertybinius popierius 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė: 43,428 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 73,742 tūkst. EUR) Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos, 21,471 tūkst. EUR – užsienio šalių vyriausybių obligacijos (2014 m. gruodžio 31 d. – 6,703 tūkst. EUR), 13,658 tūkst. EUR – bankų obligacijos (2014 m. gruodžio 31 d. – 7,785 tūkst. EUR), 7,068 tūkst. EUR – finansinių institucijų obligacijos (2014 m. gruodžio 31 d. – 9,625 tūkst. EUR), 42,651 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 25,157 tūkst. EUR) privačių įmonių obligacijos. Banko ir Grupės pardavimui skirtus nuosavybės vertybinius popierius 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro nebiržinių įmonių išleisti nuosavybės vertybiniai popieriai.


37

Pastaba 6. Pardavimui skirtas finansinis turtas (tęsinys) Skolos vertybinių popierių pradinis pelningumas ir išpirkimo terminai:

2015 m. 2014 m.

Pelningumas Išpirkimo terminas Pelningumas

Išpirkimo terminas

Pardavimui skirtas finansinis turtas 0.15–4.76% 2016 02-2024 11 0.15–4.76% 2015 09-2023 02 Pastaba 7. Išperkamosios nuomos gautinos sumos

Grupė 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

Turto rūšys: Transporto priemonės 31,158 22,909 Nekilnojamasis turtas 4,460 5,899 Gamybinė įranga ir įrengimai 168 375 Kitas turtas 4,695 2,930

Iš viso 40,481 32,113 Atimti: vertės sumažėjimas (25 pastaba) (2,683) (2,954) Gautina išperkamoji nuoma, grynąja verte 37,798 29,159

Bendroji investicija į nuomą Minimalių išperkamosios

nuomos įmokų dabartinė vertė


2014 m. gruodžio

31 d. 2015 m.

gruodžio 31 d.

2014 m. gruodžio

31 d. Išperkamosios nuomos įmokos: Iki vienerių metų 16,980 11,847 15,639 10,843 Nuo vienerių iki penkerių metų 24,995 22,112 23,654 20,831 Virš penkerių metų 1,188 449 1,188 439 Iš viso 43,163 34,408 40,481 32,113 Atimti: neuždirbtos pajamos (2,682) (2,295) - - Minimalios gautinos išperkamosios

nuomos įmokos prieš vertės sumažėjimą 40,481 32,113 40,481 32,113

Atimti: vertės sumažėjimas (25 pastaba) (2,683) (2,954) (2,683) (2,954) Minimalių išperkamosios nuomos

mokėjimų dabartinė vertė 37,798 29,159 37,798 29,159

Grupė

2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d. Išperkamoji nuoma:

Verslo klientams 37,847 29,978 Individualiems klientams 2,634 2,135

Iš viso 40,481 32,113 Atimti: juridiniams asmenims nustatytas vertės sumažėjimas (25 pastaba) (2,636) (2,951) Atimti: fiziniams asmenims nustatytas vertės sumažėjimas (25 pastaba) (47) (3)

Išperkamoji nuoma grynąja verte 37,798 29,159


38

Pastaba 7. Išperkamosios nuomos gautinos sumos (tęsinys) 2015 m. buvo pasirašytos 1,216 naujos sutartys, pagal kurias suteiktas 26,430 tūkst. EUR finansavimas, o gautinos sumos pagal nutrauktas sutartis sudarė 1,107 tūkst. EUR. 2014 m. buvo pasirašytos 803 naujos sutartys, pagal kurias suteiktas 16,925 tūkst. EUR finansavimas, o gautinos sumos pagal nutrauktas sutartis sudarė 1,153 tūkst. EUR. Pastaba 8. Paskolos ir gautinos sumos





gruodžio 31 d. Paskolos finansų institucijoms 38,635 534 659 534 Paskolos verslo klientams:

Viešasis sektorius 5,716 1,586 5,716 1,586 Didelės įmonės 19,278 18,019 19,278 18,019 Vidutinės ir smulkios įmonės 79,602 62,414 79,602 62,414

Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 80,344 86,021 80,344 86,021 Kitos paskolos 20,405 22,359 20,405 22,359

Iš viso 243,980 190,933 206,004 190,933 Individualiai nustatytas vertės sumažėjimas (25 pastaba) (5,619) (9,299) (5,619) (9,299) Bendrai nustatytas vertės sumažėjimas (25 pastaba) (1,547) (1,493) (1,547) (1,493)

Paskolos ir gautinos sumos grynąja verte 236,814 180,141 198,838 180,141 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bankas ir Grupė atvirkštinio atpirkimo sandorių neturėjo. Pastaba 9. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Lentelėse žemiau pateikiamas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pasikeitimas per 2015 m.:

Bankas Žemė ir pastatai

Transporto priemonės

Įstaigos įranga ir kita Iš viso

Įsigijimo vertė arba perkainota suma Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 3,059 185 785 4,029

Įsigijimai - - 155 155 Pardavimai ir nurašymai - (78) (177) (255)

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 3,059 107 763 3,929 Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 154 160 750 1,064

Priskaičiuota per metus 35 3 1 39 Pardavimai ir nurašymai - (60) (86) (146) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) - (13) 57 44

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 189 90 722 1,001 Likutinė vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 2,905 25 35 2,965 Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 2,870 17 41 2,928


39

Pastaba 9. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys)

Grupė

Žemė ir pastatai



Įsigijimo vertė arba perkainota suma Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 3,059 185 819 4,063

Įsigijimai - - 155 155 Pardavimai ir nurašymai - (78) (177) (255)


Priskaičiuota per metus 35 3 2 40 Pardavimai ir nurašymai - (60) (86) (146) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) - (13) 57 44

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 189 90 755 1,034 Likutinė vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 2,905 25 37 2,967 Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 2,870 17 42 2,929 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Banko ir Grupės pastatai ir žemė buvo apskaityti perkainota verte. Vertinimai buvo atlikti 2014 m., siekiant nustatyti nekilnojamojo turto tikrąją vertę. Vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai – UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“, kurie turi reikiamą ir pripažintą profesinę kvalifikaciją bei naujausią patirtį, susijusią su vertinamo turto vieta ir kategorija. Pastatų ir žemės tikroji vertė, lygi 2,905 tūkst. EUR, priskiriama 3 lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją. Vertinimo metodas – lyginamosios vertės. Kadangi 2015 metais reikšmingų pokyčių rinkoje nebuvo, Banko vadovybė mano, kad pastatų ir žemės tikroji vertė nepasikeitė. Šioje lentelėje atskleidžiami tikrosios vertės nustatymui naudoti reikšmingi nestebimi duomenys ir jų įtaka nustatytai tikrajai vertei:

Turtas Reikšmingi nestebimi

duomenys Tikrosios vertės nustatymo jautrumas nestebimų

duomenų pokyčiams Pastatas K. Kalinausko g. 13, Vilnius (tikroji vertė – 2,079 tūkst. EUR)

845 EUR kaina už 1 kvadratinį metrą

Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą būtų mažesnė.

Pastatas Vilniaus g. 114, 114a, 116, Šiauliai (tikroji vertė – 174 tūkst. EUR)

510 EUR kaina už 1 kvadratinį metrą

Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną kvadratinį metrą būtų mažesnė.

Žemė K. Kalinausko g. 13, Vilnius (tikroji vertė – 652 tūkst. EUR)

41,506 EUR kaina už 1 arą Tikroji vertė padidėtų, jei kaina už vieną arą būtų didesnė, ir sumažėtų, jei kaina už vieną arą būtų mažesnė.

Jeigu vertinimas nebūtų atliktas, Banko ir Grupės žemės ir pastatų apskaitinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. būtų lygi 2,280 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 2,379 tūkst. EUR). Nusidėvėjimas yra apskaitytas veiklos sąnaudose.


40

Pastaba 9. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (tęsinys) Lentelėse žemiau pateikiamas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pasikeitimas per 2014 m.:

Bankas Žemė ir pastatai



Įsigijimo vertė arba perkainota suma Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 3,169 152 1,190 4,511

Įsigijimai - 87 122 209 Perkainojimas (110) - - (110) Pardavimai ir nurašymai - (54) (527) (581)


Priskaičiuota per metus 37 15 61 113 Perkainojimas - (48) (474) (522) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) - 59 316 375


Grupė

Žemė ir pastatai



Įsigijimo vertė arba perkainota suma Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 3,169 152 1,222 4,543

Įsigijimai - 87 124 211 Perkainojimas (110) - - (110) Pardavimai ir nurašymai - (54) (527) (581)


Priskaičiuota per metus 37 15 60 112 Perkainojimas - (48) (474) (522) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) - 59 317 376



41

Pastaba 10. Investicinis turtas Grupė Žemė ir pastatai Iš viso Įsigijimo vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 663 663

Pardavimai (336) (336) Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 327 327 Sukauptas nusidėvėjimas ir vertės sumažėjimas Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 255 255

Priskaičiuota per metus 11 11 Vertės sumažėjimas (25 pastaba) (70) (70) Perleisto turto nusidėvėjimas (58) (58)

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 138 138 Likutinė vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 408 408 Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 189 189 Bankas 2015 m. gruodžio 31 d. investicinio turto neturėjo. 2014 m. rugsėjo mėn. Banko investicinis turtas buvo parduotas. Grupės investicinio turto tikroji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. atitinka jo likutinę vertę. Investicinio turto tikroji vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų. Grupės investicinio turto sukauptas vertės sumažėjimas 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 103 tūkst. EUR. (2014 m. gruodžio 31 d. – 172 tūkst. EUR). Bankas ir Grupė investicinį turtą apskaito taikydami savikainos metodą. Nusidėvėjimas yra apskaitytas veiklos sąnaudose. 2015 m. Bankas ir Grupė iš investicinio turto nuomos pajamų negavo (2014 m. – 12 tūkst. EUR). Banko ir Grupės tiesioginės veiklos sąnaudos, susijusios su investiciniu turtu, pripažintos pelne (nuostoliuose), sudarė 3 tūkst. EUR (2014 m. – 21 tūkst. EUR). Pastaba 11. Nematerialusis turtas Lentelėse žemiau pateikiamas ilgalaikio nematerialiojo turto pasikeitimas per 2015 m.: Bankas Programinė

įranga Licencijos Iš viso Įsigijimo vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 559 1,010 1,569

Įsigijimai 60 2 62 Nurašymai (93) (43) (136) Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 526 969 1,495 Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 559 1,010 1,569 Nurašymai (65) (21) (86) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) 32 (20) 12 Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 526 969 1,495 Likutinė vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. - - - Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. - - -


42

Pastaba 11. Nematerialusis turtas (tęsinys) Grupė Programinė


Įsigijimai 65 2 67 Nurašymai (93) (43) (136) Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 713 969 1,682 Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 739 1,010 1,749

Priskaičiuota per metus 1 - 1 Nurašymai (65) (21) (86) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) 32 (20) 12 Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 707 969 1,676 Likutinė vertė Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 2 - 2 Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 6 - 6 Lentelėse žemiau pateikiamas ilgalaikio nematerialiojo turto pasikeitimas per 2014 m.: Bankas Programinė


Įsigijimai 53 108 161 Nurašymai (87) (2,364) (2,451) Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 559 1,010 1,569 Sukaupta amortizacija Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 521 3,039 3,560

Priskaičiuota per metus 22 83 105 Nurašymai (87) (2,241) (2,328) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) 103 129 232 Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 559 1,010 1,569 Likutinė vertė Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 72 227 299 Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. - - - Grupė

Programinė įranga Licencijos Iš viso

Įsigijimo vertė Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 773 3,266 4,039

Įsigijimai 55 108 163 Nurašymai (87) (2,364) (2,451) Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 741 1,010 1,751 Sukaupta amortizacija Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 701 3,039 3,740

Priskaičiuota per metus 22 83 105 Nurašymai (87) (2,241) (2,328) Vertės sumažėjimas (25 pastaba) 103 129 232 Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 739 1,010 1,749 Likutinė vertė Likutis 2013 m. gruodžio 31 d. 72 227 299 Likutis 2014 m. gruodžio 31 d. 2 - 2 Amortizacijos sąnaudos yra įtrauktos į veiklos sąnaudų straipsnį.


43

Pastaba 12. Pelno mokestis

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Pelno mokestis (134) (53) (140) (53) Atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai 55 527 55 527 Pelno mokesčio (sąnaudos) pajamos (79) 474 (85) 474 Atidėtojo pelno mokesčio sudėtinės dalys Bankas Grupė 2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Atidėtojo pelno mokesčio turtas Sukaupti mokestiniai nuostoliai 4,055 4,189 4,862 5,150 Gautinų lizingo palūkanų, perimto turto bei kitų gautinų sumų vertės sumažėjimas - 63 49 110 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas 28 17 28 17 Sukauptas atostogų rezervas ir kiti sukaupimai 225 213 252 231 Vertės sumažėjimas ilgalaikiam turtui 99 91 99 91 Atidėtojo pelno mokesčio turtas 4,407 4,573 5,290 5,599 Nepripažinta atidėtojo pelno mokesčio turto dalis (2,871) (3,067) (3,754) (4,093) Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas 1,536 1,506 1,536 1,506 Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas Tikrosios vertės rezervas 26 (222) 26 (222) Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimas (93) (78) (93) (78) Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas - (7) - (7) Kapitalizuotas PVM - (18) - (18) Kita (2) (2) (2) (2) Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas (69) (327) (69) (327) Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte 1,467 1,179 1,467 1,179 Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte sausio 1 d. 1,179 736 1,179 736 Atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimas, pripažintas kitose

bendrosiose pajamose 248 (84) 248 (84) Atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimas, pripažintas per pelną

(nuostolius) 55 527 55 527 Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas (15) - (15) - Atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimo iš viso 288 443 288 443 Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte gruodžio 31 d. 1,467 1,179 1,467 1,179 2015 m. ir 2014 m. atidėtasis pelno mokestis buvo apskaičiuotas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifus. 2015 m. gruodžio 31 d. Banko ir Grupės neribotą laiką perkeliami mokestiniai nuostoliai, kuriems nebuvo pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas, atitinkamai sudaro 19,147 tūkst. EUR ir 24,525 tūkst. EUR (2014 m. atitinkamai – 20,041 tūkst. EUR ir 25,256 tūkst. EUR). Kiti Grupės laikinieji skirtumai, kuriems nebuvo pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas, 2015 m. gruodžio 31 d. sudaro 180 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,176 tūkst. EUR). 2015 m. gruodžio 31 d. Bankas pripažino 1,467 tūkst. EUR atidėtojo pelno mokesčio turto, tikėdamasis uždirbti pakankamai mokestinio pelno patirtiems mokestiniams nuostoliams ir kitiems laikiniesiems skirtumams realizuoti artimiausiu metu. Atidėtojo pelno mokesčio, susijusio su nekilnojamojo turto perkainojimu ir pardavimui skirtais vertybiniais popieriais, pasikeitimai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.


44

Pastaba 12. Pelno mokestis (tęsinys) Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos šių metų rezultatui, gali būti suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis naudojant įstatymo patvirtintą pelno mokesčio tarifą iki mokestinam pelnui, ir pateikiamos lentelėje:

Bankas 2015 m. 2014 m.

Pelnas prieš apmokestinimą 3,489 (224) Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą 15 % (523) 15 % 33 Neapmokestinamos pajamos 1 % 47 84 % (190) Pelno nemažinančios sąnaudos 2 % 84 436 % 981 Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių pripažinimas 9 % 313 156 % (350)

Anksčiau nepripažintų kitų laikinųjų skirtumų pripažinimas - - - -

Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų iš viso 2 % (79) 211 % 474

Grupė

2015 m. 2014 m. Pelnas prieš apmokestinimą 3,504 (233) Pelno mokestis, apskaičiuotas taikant 15 proc. tarifą 15 % (526) 15 % 35 Neapmokestinamos pajamos 2 % 73 81 % (190) Pelno nemažinančios sąnaudos 1 % 49 419 % 979 Anksčiau nepripažintų mokestinių nuostolių pripažinimas 9 % 319 150 % (350)

Anksčiau nepripažintų kitų laikinųjų skirtumų pripažinimas - - - -

Pelno mokesčio (sąnaudų) pajamų iš viso 2 % (85) 203 % 474

Pastaba 13. Kitas turtas





gruodžio 31 d. Finansinis turtas Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis 354 311 354 311 Sandoriai biržoje, susiję su vertybinių popierių

operacijomis 2 228

2 228 Lėšos, pervestos į AS „Citadele banka“ AB „Snoro“ banko indėlių išmokėjimui 16 19

16 19

372 558 372 558 Nefinansinis turtas Materialinių vertybių atsargos 35 42 35 42 Avansiniai mokėjimai už prekes ir paslaugas 135 58 135 58 Perimtas turtas * - 1,179 130 1,237 Kitas turtas 1,098 592 1,329 648 1,268 1,871 1,629 1,985 Perimto turto vertės sumažėjimas (25 pastaba) - (423) (4) (466) Kito turto vertės sumažėjimas (25 pastaba) (17) (18) (61) (18) Kito turto iš viso, grynąja verte 1,623 1,988 1,936 2,059 2015 m. parduotas vienas perimtas už skolas butas ir komercinis pastatas Šiauliuose. Grupės perimto turto per 2015 m. buvo parduoti 13 vnt., įskaitant investicinį turtą o dėl klientų nemokumo ir nutrauktų sutarčių perimta 18 vnt. turto. Grupės perimtą turtą sudaro transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas. Perimtą turtą stengiamasi realizuoti per trumpiausią įmanomą laikotarpį.


45

Pastaba 14. Įsipareigojimai bankams ir kitoms kredito įstaigoms





gruodžio 31 d. Lėšos korespondentinėse sąskaitose 11,764 40,450 11,764 40,450 Terminuotieji indėliai iš bankų 310 - 310 - Kitų kredito įstaigų indėliai 1,924 227 1,924 227 Kredito linijos * - - - 29,969 Pervedimai iki užskaitymo 984 2,012 984 2,012 Iš viso 14,982 42,689 14,982 72,658 * 2014 m. gruodžio 31 d. dukterinė įmonė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ turėjo kredito liniją iš AS „Citadele banka“, kuri 2015 m. vasario mėn. buvo refinansuota AB „Citadele“ banko. Pastaba 15. Įsipareigojimai klientams





gruodžio 31 d. Indėliai iki pareikalavimo 185,020 178,855 184,988 178,596 Terminuotieji indėliai 140,680 114,781 140,680 114,781 Iš viso 325,700 293,636 325,668 293,377 Įsipareigojimus klientams sudaro įsipareigojimai šioms klientų grupėms:





gruodžio 31 d. Privačių įmonių 155,728 152,118 155,728 152,118 Fizinių asmenų 166,838 138,274 166,838 138,274 Finansų institucijų 657 870 625 611 Valdžios institucijų 1,846 1,228 1,846 1,228 Valstybės ir savivaldybės įmonių 631 1,146 631 1,146 Įsipareigojimai klientams 325,700 293,636 325,668 293,377

Pastaba 16. Kitos paskolos

Bankas ir Grupė Bankas ir Grupė 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ EUR 13,300 11,915 UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas EUR 105 251 Įsipareigojimas Lietuvos bankui už gautus grynuosius eurus iki įvedimo datos

EUR - 69

13,405 12,235 UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteikta paskola yra iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti. Paskolos terminas – iki 2020 m. gruodžio 31 d. (2014 m. gegužės 2 d. susitarimu Nr. 8/14-148 Dėl 2009 m. liepos 7 d. atviros kredito linijos sutarties (2012 m. lapkričio 20 d. redakcija) pakeitimo terminas buvo pratęstas (terminas prieš pratęsimą buvo iki 2018 m. gruodžio 31 d.)), palūkanų norma – 3 mėn. EURIBOR ir 0.1 % marža. Lėšos 100 % perskolinamos klientams. UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo paskolos yra skirtos žemės ūkio projektams finansuoti. Paskolų terminas – iki 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2019 m. spalio 21 d., palūkanų norma – 6 mėn. EURIBOR atėmus 1 %, bet ne mažesnė nei 1 %. Lėšos 100 % perskolinamos klientams.


46

Pastaba 17. Kiti įsipareigojimai





gruodžio 31 d. Finansiniai įsipareigojimai

Įsipareigojimai pagal garantijų sutartis 1,409 1,409 - - Kiti su mokėjimais susiję įsipareigojimai 172 567 126 567 Įplaukos ir mokėjimai iki atsiskaitymo 183 537 183 537 Mokėtini atlyginimai 139 - 139 - Gautos lėšos iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 16 115 16 115 Gyventojų sumokėtos įmokos paslaugų tiekėjams 13 - 13 - Kiti finansiniai įsipareigojimai 804 832 810 832 2,736 3,460 1,287 2,051 Ne finansiniai įsipareigojimai Sukauptos sąnaudos 646 444 648 495 Sukaupti atostoginiai 420 474 427 486 Sukauptos premijos 436 415 436 415 Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį 257 165 257 186 Kiti įsipareigojimai 93 46 330 100 1,852 1,544 2,098 1,682 4,588 5,004 3,385 3,733 Atidėjinių judėjimas per metus:

Bankas

2014 m.

gruodžio 31 d. Padidėjimas Sumažėjimas 2015 m.

gruodžio 31 d.

Sukauptos sąnaudos 444 6,587 6,385 646 Sukaupti atostoginiai 474 161 215 420 Sukauptos premijos 415 343 322 436 1,333 7,091 6,922 1,502 Pastaba 18. Kapitalas ir rezervai 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Banko akcinis kapitalas buvo lygus 43,112,201.76 EUR, padalintas į 1,488,681 paprastąją vardinę akciją. Vienos akcijos nominali vertė – 28.96 EUR. Visos akcijos pilnai apmokėtos. Paprastųjų akcijų turėtojai turi teisę gauti dividendus, kai jie paskelbiami, ir vieno balso teisę vienai akcijai Banko metiniuose ir visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Už 2014 metus vienai akcijai teko 0.15 EUR dividendų. Už kiekvieną akciją suteikiama vienoda teisė dalyvauti skirstant likusį turtą Banko likvidavimo atveju. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervas Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezerve apskaitomas pastatų ir žemės tikrosios vertės padidėjimas ir sumažėjimas atskaičius atidėtuosius mokesčius. Sumažėjimas apskaitomas tokia suma, kuria anksčiau nuosavame kapitale buvo pripažintas konkretaus pastato ir žemės vertės padidėjimas. Finansinio turto perkainojimo rezervas Finansinio turto perkainojimo rezerve apskaitomas pardavimui skirto finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas, atskaičius atidėtuosius mokesčius. Joks pelnas ar nuostoliai pelne (nuostoliuose) nepripažįstami tol, kol turtas neparduotas ar nesumažėja jo vertė. Privalomasis rezervas Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Bankas privalo suformuoti 1/10 įstatinio kapitalo dydžio privalomąjį rezervą, kuris gali būti panaudotas tik nuostolių dengimui. Bankas, skirstydamas savo paskirstytinąjį pelną, kiekvienais metais skiria 1/20 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno į privalomąjį rezervą.


47

Pastaba 19. Įsipareigojimai ir garantijos Įsipareigojimai ir garantijos sudaro:





gruodžio 31 d.

Įsipareigojimai ir garantijos Įsipareigojimai suteikti paskolas 26,022 24,867 25,122 24,867 Suteiktos garantijos ir laidavimai 4,094 3,307 2,685 1,899 Įsipareigojimai ir garantijos iš viso 30,116 28,174 27,807 26,766 Lentelėje pateiktos garantijos parodo maksimalią sumą, kurią gali reikėti išmokėti. Sumos, kurias tikimasi sumokėti pagal tokias garantijas, yra pripažįstamos kaip įsipareigojimai. Pastaba 20. Palūkanų pajamos ir palūkanų sąnaudos

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Palūkanų pajamos

už paskolas ir gautinas sumas 7,528 6,845 6,767 6,846 už pardavimui skirtus skolos vertybinius popierius 2,229 1,831 2,229 1,831 už investicijas, laikomas iki išpirkimo - 109 - 109 už lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose 3 9 3 9 už pradelstas paskolas ir gautinas sumas (delspinigiai) 283 184 283 184 už gautinas išperkamosios nuomos sumas 14 - 1,771 1,530 už privalomąsias atsargas Lietuvos banke 1 - 1 -

Palūkanų pajamų iš viso 10,058 8,978 11,054 10,509 Palūkanų sąnaudos

už įsipareigojimus indėlininkams (2,861) (2,774)* (2,860) (2,775) už įsipareigojimus bankams ir kitoms finansų

institucijoms (22) (170) (103) (906) už išperkamąją nuomą (2) (2) - (2)

Palūkanų sąnaudų iš viso (2,885) (2,946) (2,963) (3,683) Palūkanų pajamos, grynąja verte 7,173 6,032 8,091 6,826 Privalomojo indėlių draudimo įmokos yra įtraukiamos į palūkanų sąnaudas. Draudimo sąnaudos (1,315 tūkst. EUR 2015 m. ir 1,033 tūkst. EUR 2014 m.) yra skaičiuojamos kaip nustatytas procentas nuo indėlio bazės ir iš esmės atspindi apskaičiuotų indėlio palūkanų dalį. * 2014 m. palūkanų sąnaudos už įsipareigojimus indėlininkams sumažintos 10 tūkst. EUR, perklasifikuojant nutrauktų indėlių pajamas iš kitų pajamų (24 pastaba). Pakeitimai daryti siekiant suvienodinti su patronuojančiu banku teikiamas ataskaitas.


48

Pastaba 21. Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos ir sąnaudos

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos

Mokėjimo kortelių aptarnavimas 1,628 1,771 1,628 1,771 Komisiniai už pinigų pervedimą 1,140 1,400 1,138 1,398 Valiutos keitimas - 434 - 432 Komisiniai už grynųjų pinigų išmokėjimą 204 193 204 193 Už operacijas vertybiniais popieriais 33 50 33 50 Mokėjimų surinkimo paslaugos 27 38 27 38 Už garantijas ir laidavimus 101 91 59 48 Kitos 313 371* 314 371

Paslaugų mokesčių ir komisinių pajamų iš viso 3,446 4,348 3,403 4,301 Paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudos

Mokėjimo kortelių aptarnavimas (1,125) (1,007) (1,125) (1,007) Sąskaitų tvarkymas (147) (155) (148) (155) Už operacijas vertybiniais popieriais (56) (64) (56) (64) Bazinės valiutos keitimas - (86) - (86) Kitos (112) (282)** (112) (289)

Paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudų iš viso (1,440) (1,594) (1,441) (1,601)

Grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos 2,006 2,754 1,962 2,700 * 2014 m. kitos paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos sumažintos 322 tūkst. EUR perklasifikuojant pajamas, gautas už suteiktas paslaugas dukterinei įmonei, kaip 307 tūkst. EUR išlaidų atstatymų veiklos sąnaudose (26 pastaba) ir 15 tūkst. EUR kaip mokesčių už suteiktas paslaugas kitose pajamose (24 pastaba). Papildomai pajamos sumažintos 41 tūkst. EUR perklasifikuojant pajamas už seifų nuomą kaip kitas pajamas (24 pastaba). Pakeitimai daryti siekiant suvienodinti su patronuojančiu banku teikiamas ataskaitas.

** 2014 m. kitos paslaugų mokesčių ir komisinių sąnaudos padidintos 248 tūkst. EUR perklasifikuojant SWIFT narystės mokesčio ir skaičiavimo centrų paslaugų išlaidas iš veiklos sąnaudų (26 pastaba). Pakeitimai daryti siekiant suvienodinti su patronuojančiu banku teikiamas ataskaitas. Pastaba 22. Grynasis pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Realizuotas pelnas iš pardavimui skirtų vertybinių popierių 1,935 1,906 1,935 1,906 Vertybinių popierių, laikomų iki išpirkimo, pardavimo rezultatas - (89) - (89) Grynasis pelnas iš operacijų vertybiniais popieriais 1,935 1,817 1,935 1,817 Dėl pasikeitusių rinkos sąlygų 2014 m. buvo parduota dalis vertybinių popierių, laikomų iki išpirkimo. Likusios investicijos, laikomos iki išpirkimo, perklasifikuotos į pardavimui skirtą turtą. Daugiau informacijos yra pateikta 6 pastaboje. Pastaba 23. Grynasis pelnas iš kitų operacijų

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Pelnas (nuostoliai) iš piniginių turto ir įsipareigojimų straipsnių

užsienio valiuta perkainojimo, grynąja verte (112) (1,753) (112) (1,753) Realizuotas pelnas iš operacijų užsienio valiuta, grynąja verte 1,173 2,837 1,173 2,840 Pelnas (nuostoliai) iš išvestinių priemonių perkainojimo, grynąja verte 1 47 1 47 Grynasis pelnas iš kitų operacijų 1,062 1,131 1,062 1,133


49

Pastaba 24. Kitos pajamos

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Perimto turto pardavimo pelnas 81 2 318 104 Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuoma 2 24 2 24 Kitos pajamos 124 73* 108 78 Kitos pajamos 207 99 428 206 * 2014 m. kitos pajamos padidintos 41 tūkst. EUR perklasifikuojant pajamas, gautas už seifų nuomos paslaugas, ir 15 tūkst. EUR mokestį, gautą už suteiktas paslaugas dukterinei įmonei, iš paslaugų mokesčių ir komisinių pajamų (21 pastaba). Pakeitimai daryti siekiant suvienodinti su patronuojančiu banku teikiamas ataskaitas. Pastaba 25. Vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymo pajamos

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Finansinio turto vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymo pajamos Paskolų vertės sumažėjimas (8 pastaba) (55) (1,134) (55) (1,134) Įsipareigojimų pagal garantijos sutartis sąnaudos - - - - Išperkamosios nuomos vertės sumažėjimas (7 pastaba) - - (161) (178) (55) (1,134) (216) (1,312) Investicijų į dukterines įmones vertės sumažėjimo atstatymas 355 - - - Kito turto ir investicinio turto vertės sumažėjimas (13, 10

pastabos) 1 (2) (21) (130) Ilgalaikio nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir

įrengimų vertės sumažėjimo sąnaudos (9, 11 pastabos) (201) (1,029) (201) (1,029) Vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymo pajamos 100 (2,165) (438) (2,471)


50

Pastaba 25. Vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymo pajamos (tęsinys) Lentelėje žemiau pateikiamas vertės sumažėjimo pasikeitimas per 2015 m. ir 2014 m.:

Bankas Grupė

Vertės sumažėjimas 2014 m. sausio 1 d. 18,441 14,147 Vertės sumažėjimas, apskaitytas pelne (nuostoliuose)

Finansų institucijos - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius 1 1 Didelės įmonės (10) (10) Vidutinės ir smulkios įmonės 402 402 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 947 947 Kitos paskolos (206) (206) Išperkamoji nuoma: Verslo klientams - 272 Individualiems klientams - 18 Kito turto ir investicinio turto 200 216 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų ir nematerialiojo turto 606 606 Investicija į dukterinę įmonę - -

Vertės sumažėjimas nebalansiniams įsipareigojimams 225 225 Vertės sumažėjimas, apskaitytas pelne (nuostoliuose) 2,165 2,471

Nurašytas perimto ir investicinio turto vertės sumažėjimas parduotam turtui Nurašytas paskolų vertės sumažėjimas (449) (449) Nurašytas vertės sumažėjimas kitam turtui (194) (572) Nurašytas išperkamosios nuomos vertės sumažėjimas nutrauktoms sutartims:

Verslo klientams - (406) Individualiems klientams - -

Valiutos kursų įtaka 43 44 Vertės sumažėjimas 2014 m. gruodžio 31 d. 20,006 15,235

Vertės sumažėjimas, apskaitytas pelne (nuostoliuose) Finansų institucijos Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius 25 25 Didelės įmonės 44 44 Vidutinės ir smulkios įmonės 518 518 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos (49) (49) Kitos paskolos (483) (483) Išperkamoji nuoma: Verslo klientams - 133 Individualiems klientams - 28 Kito turto ir investicinio turto (1) 21 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų ir nematerialiojo turto 201 201 Investicija į dukterinę įmonę (355) -

Vertės sumažėjimas, apskaitytas pelne (nuostoliuose) (100) 438 Nurašytas perimto ir investicinio turto vertės sumažėjimas parduotam turtui - (86) Nurašytas paskolų vertės sumažėjimas (3,684) (3,684) Nurašytas vertės sumažėjimas kitam turtui (666) (666) Nurašytas vertės sumažėjimas nebalansiniams įsipareigojimams (114) (114) Nurašytas išperkamosios nuomos vertės sumažėjimas nutrauktoms sutartims:

Verslo klientams - (433) Individualiems klientams - -

Valiutos kursų įtaka 3 3 Vertės sumažėjimas 2015 m. gruodžio 31 d. 15,445 10,693 Iš to skaičiaus:

paskoloms ir gautinoms sumoms (8, 9 pastaba) 7,166 9,849 investicijoms į dukterines įmones (27 pastaba) 6,177 - nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams (9 pastaba) 419 419 investiciniam turtui (10 pastaba) - 103 nematerialiajam turtui (11 pastaba) 244 244 perimtam ir kitam turtui (13 pastaba) 17 65 nebalansiniams įsipareigojimams (17 pastaba) 1,422 13


51

Pastaba 26. Veiklos sąnaudos

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Darbuotojų atlyginimai 3,642 3,735 3,895 3,775 Įstaigos įrangos naudojimo bei ATM ir POS terminalų palaikymo sąnaudos 1,434 1,353 1,447 1,378 Socialinis draudimas 1,178 1,251 1,258 1,263 Mokesčiai, išskyrus pelno mokestį 630 604 668 628 Reklama ir rinkodara 405 499 424 503 Mokėjimai banką aptarnaujančioms organizacijoms 270 187 345 564 Išeitinės kompensacijos 173 315 173 315 Pastatų priežiūros sąnaudos 278 284 291 284 Transporto, pašto ir ryšių paslaugų sąnaudos 186 225 212 241 Amortizacija ir nusidėvėjimas 30 213 32 232 Atidėjiniai (114) 195 (114) 195 Nevisiškai susidėvėjusio turto nurašymo nuostoliai 12 186 12 186 Pastatų nuoma 166 166 166 166 Draudimo sąnaudos 147 152 155 153 Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo sąnaudos 104 111 104 111 Sąnaudos, susijusios su paskolų išieškojimu 87 88 87 88 Kanceliarinės sąnaudos 36 28 38 29 Trūkumai ir netekimai 31 24 31 24 Kitos sąnaudos 299 276 312 309

Iš viso 8,994 9,892* 9,536 10,444 * 2014 m. veiklos sąnaudos sumažintos 555 tūkst. EUR perklasifikuojant 307 tūkst. EUR išlaidų atstatymų iš paslaugų mokesčių ir komisinių pajamų (21 pastaba) ir perklasifikuojant 248 tūkst. EUR SWIFT narystės mokesčio ir skaičiavimo centrų paslaugų išlaidas į paslaugų mokesčių ir komisines sąnaudas (21 pastaba). Pakeitimai daryti siekiant suvienodinti su motininiu banku teikiamas ataskaitas.

Pastaba 27. Investicija į dukterinę įmonę

Bankas

2015 m. 2014 m. Investicija į dukterinę įmonę Investicijos įsigijimo savikaina 7,743 7,744 Vertės sumažėjimas (6,177) (6,533) Investicija į dukterinę įmonę gryna verte 1,566 1,211 Bankas turi investiciją į dukterinę įmonę UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Įmonės adresas – K. Kalinausko g. 13. Bankas valdo 100 proc. akcijų. 2015 m. buvo atliktas akcijų vertės sumažėjimo atstatymas 355 tūkst. EUR. Pagrindiniai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ finansiniai duomenys: Finansinės būklės ataskaitos straipsniai

2015 m. 2014 m. Grynieji pinigai ir lėšos bankuose 32 259 Išperkamosios nuomos gautinos sumos 39,253 30,628 Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, nematerialusis turtas, investicinis turtas 196 412 Kitas turtas 313 69 Iš viso turto 39,794 31,368 Įsipareigojimai bankams ir kitoms finansinėms institucijoms 37,976 29,969 Kiti įsipareigojimai 252 197 Iš viso įsipareigojimų 38,228 30,166 Nuosavas kapitalas 1,566 1,202


52

Pastaba 27. Investicija į dukterinę įmonę (tęsinys) Pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniai

2015 m. 2014 m. Grynosios palūkanų pajamos 879 754 Grynosios komisinių pajamos (6) (9) Kitos veiklos pajamos 80 376 Veiklos sąnaudos (734) (824) Vertės sumažėjimo (sąnaudos)/atstatymo pajamos 145 (306) Grynasis pelnas 364 (9) Pastaba 28. Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas 2015 ir 2014 metais Bankas ir Grupė vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2015 m. gruodžio 31 d.

Eil. Nr. Normatyvas Reikalaujamas dydis

Vykdymas

Banko Grupės

1. Kapitalo pakankamumo 14.5% 16.32 17.39

2. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis Ne mažesnis kaip 100% 163.71% 165.03%

3. Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta

Bendrosios atviros pozicijos dydis – 25%, vienos valiutos – 15% banko kapitalo

0.00%

0.37% (USD)

0.00%

0.37% (USD) 4. Maksimalios paskolos sumos

vienam skolininkui Vienam skolininkui neturi viršyti 25% banko kapitalo 23.12% 22.39%


Eil. Nr. Normatyvas Reikalaujamas dydis

Vykdymas

Banko Grupės

1. Kapitalo pakankamumo 8% 16.14 15.09

2. Likvidumo Ne mažesnis kaip 30% 61.15 61.36

3. Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta

Bendrosios atviros pozicijos dydis – 25%, vienos valiutos – 15% banko kapitalo

0.48%

0.28% (USD)

0.48%

0.28% (USD) 4. Maksimalios paskolos sumos

vienam skolininkui Vienam skolininkui neturi viršyti 25% banko kapitalo 22.03% 22.03%

Pastaba 29. Kapitalo pakankamumas Kapitalo pakankamumas atspindi Banko kapitalo išteklius, reikalingus padengti kredito bei kitą panašią riziką, atsirandančią dėl Banko turto portfelio ir nebalansinių įsipareigojimų. Kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklės apima kredito, rinkos, užsienio valiutų, palūkanų normų, nuosavybės vertybinių popierių ir kitos rizikos įvertinimus. Siekiant išlaikyti reikiamą kapitalo pakankamumo lygį, Bankas bei jo dukterinė įmonė identifikuoja su veikla susijusias rizikos rūšis, nustato, vertina ir kontroliuoja priimtinos rizikos dydį, įskaitant rizikos dydžius, numatytus Banko ir jo dukterinės įmonės vidiniuose reglamentuose bei priežiūros institucijų teisės aktuose. Bankas savo veikloje vadovaujasi nuostata turėti tokį vidaus kapitalo rezervą, kad, įvykus nepalankioms aplinkybėms, būtų užtikrintas minimalus Banko kapitalo pakankamumo rodiklis. Be Lietuvos banko nustatyto minimalaus kapitalo poreikio, Banke skaičiuojamas papildomas vidaus kapitalo poreikis. Banko kapitalo atsarga užtikrina, kad Banko kapitalo pakaktų veiklos stabilumui užtikrinti, jei išsipildytų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis numatytas scenarijus, susijęs su Lietuvos ekonomikos reikšmingu pablogėjimu.


53

Pastaba 29. Kapitalo pakankamumas (tęsinys) Siekiant nustatyti, ar pasirinktas rizikos vertinimo būdas pakankamai konservatyvus ir užtikrina pakankamą kapitalo poreikio apskaičiavimą, Bankas periodiškai vertina, kokia apimtimi kapitalo planavimo metu numatytos prielaidos ir prognozės atitinka faktinius duomenis. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad Banko naudojamos metodikos atspindėtų teisingą kredito rizikos faktinį ir planuojamą lygį, atliekami skaičiavimai ir vertinimai pagal kreditų rizikos vertinimo metodų patikimumo įvertinimo nuostatas. Banko vadovybė apie galimą reikšmingą kapitalo bazės mažėjimą nedelsdama informuoja Banko stebėtojų tarybą. Lietuvoje registruotiems bankams reguliatorius nustato šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:

- 4.5 proc. 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį; - 6 proc. 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą; - 8 proc. bendro kapitalo pakankamumo koeficientą.

Pagal Direktyvos Nr. 2013/36/ES nuostatas kapitalo apsaugos rezervui ir specialiajam anticikliniam rezervui nustatytas laipsniškas perėjimas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. arba nuo Direktyvos taikymo pradžios. Lietuvos bankas nusprendė netaikyti pereinamojo laikotarpio ir 2015 metais nustatė 2.5 proc. kapitalo apsaugos rezervą. 2015 m. gruodžio 31 d. galiojusi anticiklinio kapitalo norma Lietuvoje buvo 0 proc., Švedijoje ir Norvegijoje – 1 proc. 2015 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ir Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pasirašytas Bendrasis sprendimas, kuriuo AB „Citadele“ bankui nustatyti papildomi kapitalo reikalavimai. Iki tol, kol bus priimtas naujas Bendrasis sprendimas, AB „Citadele“ bankas turi tenkinti šiuos minimalius nuosavų lėšų reikalavimus: 11.0 proc. bendrojo 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir 14.5 proc. bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientą. Į šiuos reikalavimus įskaitomas 2.5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas. Kapitalo pakankamumo rodiklio skaičiavimas pateiktas lentelėje: Bankas 2015 m. 2014 m. Kapitalo pakankamumo skaičiavimas Nominalus Svertinis Nominalus Svertinis 1 lygio kapitalas 43,107 43,107 43,334 43,334 2 lygio kapitalas - - - - Atimama iš kapitalo (1,467) (1,467) (1,179) (1,179)

Perskaičiuotas kapitalas 41,640 41,640 42,155 42,155

Kapitalo pakankamumo rodiklis, proc. 16.32 16.14 Skaičiuotiną kapitalą sudaro 1 ir 2 lygio kapitalas. 1 lygio kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, nepaskirstytas pelnas (einamųjų metų pelnas nėra įtraukiamas, einamųjų metų nuostoliai yra įtraukiami), atsargos kapitalas, privalomasis rezervas bei finansinio turto ir nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų perkainojimo rezervų neigiamas skirtumas tarp ketvirčių. 2 lygio kapitalas apima subordinuotas ilgalaikes skolas, finansinio turto ir ilgalaikio turto perkainojimo rezervų 85 proc. teigiamo skirtumo tarp ketvirčių. Grupė 2015 m. 2014 m. Kapitalo pakankamumo skaičiavimas Nominalus Svertinis Nominalus Svertinis 1 lygio kapitalas 43,098 43,335 43,335 2 lygio kapitalas - - - Atimama iš kapitalo (1,473) (1,180) (1,180)

Perskaičiuotas kapitalas 41,625 42,155 42,155 Kapitalo pakankamumo rodiklis, proc. 17.39 15.09


54

Pastaba 30. Susijusių šalių sandoriai Per 2015 m. ir 2014 m. įprastinės veiklos metu buvo sudaryti bankiniai sandoriai su susijusiomis šalimis. Banko ir Grupės susijusiomis šalimis yra laikomos „Citadele“ grupės įmonės, patronuojančio Banko susijusios įmonės ir pagrindinis vadovaujantis personalas. Bankas ir Grupė uždirba pajamas iš užsienio valiutų sandorių, mokėjimo kortelių paslaugų, operacijų su vertybiniais popieriais ir palūkanų pajamų iš susijusių šalių. Bankas ir Grupė patiria mokėjimo kortelių paslaugų sąnaudas, palūkanų ir kitas sąnaudas, susijusias su susijusių šalių sandoriais. Banko sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. ir sandoriai su susijusiomis šalimis per 2015 m. buvo šie:

Mokėtinos

sumos Gautinos

sumos Pajamos Sąnaudos AS „Citadele banka“ (Latvija) 33 574 186 71 „AP Anlage und Privatbank“, AG 11,841 - - 3 UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 78 37,976 1,177 - Grupės sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. ir sandoriai su susijusiomis šalimis per 2015 m. buvo šie:

Mokėtinos

sumos Gautinos

sumos Pajamos Sąnaudos AS „Citadele banka“ (Latvija) 33 574 186 166 „AP Anlage und Privatbank“, AG 11,841 - - 3 Banko sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. ir sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014 m. buvo šie:

Mokėtinos

sumos Gautinos

sumos Pajamos Sąnaudos AS „Citadele banka“ (Latvija) 40,573 54,141 2,129 315 „AP Anlage und Privatbank“, AG - - - 29 UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 1,727 - 368 10 Grupės sandorių su susijusiomis šalimis likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. ir sandoriai su susijusiomis šalimis per 2014 m. buvo šie:

Mokėtinos

sumos Gautinos

sumos Pajamos Sąnaudos AS „Citadele banka“ (Latvija) 40,573 54,141 2,129 1,053 „AP Anlage und Privatbank“, AG - - - 29 2015 m. gruodžio 31 d. Bankas ir Grupė buvo sudarę keletą išvestinių finansinių priemonių sutarčių su AS „Citadele banka“. Turtas ir įsipareigojimai, susiję su finansinių išvestinių priemonių sutartimis, 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė atitinkamai 4 tūkst. EUR ir 2 tūkst. EUR. 2014 m. gruodžio 31 d. turtas ir įsipareigojimai, susiję su finansinių išvestinių priemonių sutartimis su AS „Citadele banka“, sudarė atitinkamai 39 tūkst. EUR ir 1 tūkst. EUR. Bankas ir Grupė atsiskaitymus su susijusiomis šalimis įprastai vykdo pinigais. Banko valdybą sudaro valdybos pirmininkas ir du valdybos nariai, kurie taip pat yra Banko vadovai, kurių kiekvienas yra atsakingas už atskirus padalinius: finansų, iždo ir rizikos valdymo. Valdybos darbo užmokestis 2015 m. sudarė 334 tūkst. EUR, susijęs socialinis draudimas – 103 tūkst. EUR (2014 m. – atitinkamai 410 tūkst. EUR ir 127 tūkst. EUR). Banko valdyba 2015 m. buvo gavusi 217 tūkst. EUR paskolų (2014 m. – 232 tūkst. EUR). Banko valdybos indėliai 2015 m. buvo 207 tūkst. EUR (2014 m. – 179 tūkst. EUR). Grupės vadovybę sudaro 5 nariai. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės vadovybės darbo užmokestis sudarė 401 tūkst. EUR, susijęs socialinis draudimas sudarė 124 tūkst. EUR (2014 m. – atitinkamai 449 tūkst. EUR ir 139 tūkst. EUR). 2015 m. Grupės vadovybė buvo gavusi paskolų, kurios sudaro 217 tūkst. EUR (2014 m. – 232 tūkst. EUR). Grupės vadovybės indėliai 2015 m. buvo 207 tūkst. EUR (2014 m. – 179 tūkst. EUR). Paskolos su susijusiais asmenimis yra užtikrintos įkeitimais. Įkeistas nekilnojamasis turtas 362 tūkst. EUR sumai.


55

Pastaba 31. Įsipareigojimai pagal veiklos nuomos sutartis ir neapibrėžtumai Bankas ir Grupė yra sudarę įvairias patalpų ir kitas veiklos nuomos sutartis. Sutarčių sąlygose nėra apribota Banko ir Grupės veikla, susijusi su dividendais, papildomomis paskolomis ar papildoma nuoma. Minimalius būsimųjų laikotarpių mokėjimus pagal nuomos sutartis sudaro:

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Per vienerius metus 167 132 167 132 Nuo 1 iki 5 metų 187 123 187 123 Iš viso 354 255 354 255 Banko ir Grupės veiklos nuomos sąnaudos per 2015 m. sudarė 166 tūkst. EUR bei yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (2014 m. – atitinkamai 166 tūkst. EUR). Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 5 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Banko vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių lemti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu. Pastaba 32. Pinigai ir pinigų ekvivalentai





gruodžio 31 d. Grynieji pinigai 4,533 2,567 4,533 2,567 Lėšos centriniame banke (3 pastaba) 24,357 9,092 24,357 9,092 Lėšos bankuose (4 pastaba) 4,267 76,668 4,267 76,668 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 33,157 88,327 33,157 88,327 Bankas be jokių apribojimų gali disponuoti pinigais ir pinigų ekvivalentais, išskyrus privalomąsias atsargas centriniame banke ir garantinius indėlius bankuose, susijusius su atsiskaitymų rizika American Express mokėjimo kortelėmis bei vertybiniais popieriais, kurių likutis 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 903 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 655 tūkst. EUR). Pastaba 33. Rizikos valdymas Banko ir Grupės rizikos valdymas – sprendimų, mažinančių riziką, priėmimas ir neišvengiamos rizikos valdymas, diegiant detektyvias ir prevencines rizikos mažinimo priemones. Rizikos valdymas apima visus produktus, paslaugas. Banko ir Grupės rizikos valdymo sistema apima:

− rizikos identifikavimą, kurio metu nustatomos reikšmingos rizikos; − rizikos įvertinimą, kurio metu nustatoma metodika, pagal kurią įvertinamas rizikos laipsnis bei nustatomos rizikos

dydį ribojančios priemonės: limitų sistema, klientų vertinimo metodikos; − rizikos kontrolę, kurios metu diegiami rizikos mažinimo metodai bei priemonės ir kontroliuojama, ar Banko / Grupės

veikloje prisiimama rizika neviršija priimtinos rizikos dydžio; − priežiūros ir informavimo sistemą, kurios metu vykdomas reguliarus Banko / Grupės prisiimamo rizikos lygio

nustatymo, vertinimo bei kontrolės proceso, taip pat pasirinktos metodikos patikimumas. Bankas / Grupė numato ir taiko šias pragrindinės rizikos valdymo priemones: rizikos vengimą, mažinimą bei prognozavimą. Bankas / Grupė įgyvendina šias rizikos vengimo priemones:

− rizikos prisiėmimas tik tose veiklos srityse, kurios Bankui / Grupei yra gerai žinomos, vengiant pernelyg didelės rizikos;

− sandorių, susijusių su didele teisine rizika arba neaiškios atsakomybės rizika, vengimas; − vadovavimas atsargumo, konservatyvumo ir apdairumo principais, jei kyla abejonių dėl rizikos valdymo tinkamumo.


56

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Bankas / Grupė įgyvendina šias rizikos vidaus kontrolės priemones:

− limitų sistemą ir kitų prevencinių priemonių kūrimą (prisiimamos rizikos diversifikacija, rizikos draudimas); − rizikos valdymą Banko / Grupės struktūriniuose padaliniuose, aiškiai nustatant ir atskiriant atliekamas funkcijas ir

apibrėžiant atsakomybes; − nuolatinę prisiimamos rizikos lygio kontrolę, stebėseną; − darbuotojų atestaciją, kvalifikacijos kėlimą ir mokymus.

Bankas / Grupė įgyvendina šias rizikos prognozavimo priemones:

− prisiimamo rizikos lygio prognozavimą, siekiant numatyti potencialius rizikos pasireiškimo atvejus, būdus, dydį ir priemones, mažinančias rizikos poveikį;

− testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kai įvertinamas Banko / Grupės pažeidžiamumas nenumatytų įvykių atveju.

Banko valdyba yra atsakinga už rizikų valdymo sistemos sukūrimą, vidaus kontrolės sistemos ir prevencinių priemonių, kurios mažintų rizikas, sukūrimą bei Banko stebėtojų tarybos informavimą apie pagrindinius rizikų valdymo aspektus. Rizikos valdymo komitetas yra atsakingas už rizikos valdymą, atsakingi tarnautojai – už kasdienį rizikos stebėjimą. Kasdienėje veikloje Bankas ir Grupė susiduria su įvairia rizika. Ši rizika apima kredito, rinkos riziką (valiutos riziką ir palūkanų normos riziką) ir likvidumo bei operacinę rizikas. Valdydami šią riziką Bankas / Grupė patvirtino rizikos valdymo principus, kurie trumpai aprašomi toliau. Kredito rizika Kredito rizika – tai rizika, kad Bankas ir Grupė patirs nuostolių dėl jų klientų ar kitų šalių nesugebėjimo laikytis sutartinių įsipareigojimų. Bankas ir Grupė valdo ir kontroliuoja kredito riziką, nustatydami priimtinos rizikos limitus individualiam skolininkui ir pramonės sektoriui bei kontroliuodami šių limitų pažeidimo galimybes. Bankas ir Grupė yra nustatę kredito kokybės peržiūros procesą tam, kad iš anksto būtų nustatyti sandorio šalių kreditingumo pokyčiai, įtraukiant nuolatinę įkeitimų peržiūrą. Kredito kokybės peržiūros procesas leidžia Bankui ir Grupei įvertinti galimus nuostolius, kurie gali atsirasti, ir imtis reikiamų veiksmų. Bankas ir Grupė suteikia klientams garantijas, pagal kurias kreditoriai gali pareikalauti, kad Bankas ir Grupė atliktų mokėjimus. Bankui ir Grupei jos kelią tokią pačią riziką kaip ir paskolos ir ši rizika yra mažinama taikant tas pačias kontrolės procedūras ir politiką. Kredito rizika yra didžiausia Banko ir Grupės veiklos rizika, todėl vadovybė ją valdo itin atidžiai. Kredito rizikos valdymas ir kontrolė pavesta Rizikų valdymo tarnybos Kreditų rizikos valdymo departamentui. Kreditų rizikos valdymo departamentas reguliariai teikia ataskaitas Banko valdybai kredito rizikos valdymo srityje. Standartizuotų smulkių kreditų atveju, kai kredito suma neviršija Banke nustatytų smulkaus verslo kreditų sumų ir kliento veiklos rodikliai atitinka Banke nustatytus standartinius rodiklius, vadybininkas pagal kliento pateiktą verslo aprašymą bei finansines ataskaitas pildo kredito teikimo formą, kurioje įvertinus finansinių ataskaitų istorinius duomenis ir įmonės veiklą yra nustatomas kliento rizikos lygis. Užpildyta teikimo forma kartu su kliento rizikos lygio nustatymu teikiama Kreditų komitetui galutiniam sprendimui. Nestandartizuotų kreditų atveju vadybininkas, remdamasis kliento veiklos ir finansinių rezultatų vertinimu, parengia verslo paskolų paraišką. Tuomet paskolų paraišką peržiūri Rizikos valdymo tarnybos Kreditų rizikos vertinimo departamentas bei parengia analizę ir išvadas kartu su patvirtinimu, jog įvykdyti kreditavimo politikos reikalavimai. Kreditų komitetas, remdamasis Rizikos valdymo tarnybos rekomendacijomis, peržiūri ir priima sprendimus dėl kredito paraiškų. Individualius sandorius, priklausomai nuo kylančios rizikos, taip pat patikrina Banko Teisės departamentas ir Grupės Rizikos departamentas. Bankas ir Grupė nuolat stebi kredito rizikos pozicijas ir reguliariai iš naujo įvertina savo klientų kreditingumą. Peržiūra grindžiama kliento naujausių finansinių ataskaitų duomenimis ir kita paskolos gavėjo pateikta ar kitu būdu Banko ar Grupės gauta informacija. Įkeisto turto dabartinė rinkos vertė yra periodiškai pervertinama nepriklausomų turto vertintojų arba Banko ar Grupės specialistų, ir esant neigiamiems rinkos kainų pokyčiams, paskolos gavėjo prašoma paskolą užtikrinti papildomu užstatu.


57

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Maksimali kredito rizika Toliau pateiktoje lentelėje yra atskleista maksimali kredito rizika pagal finansinės būklės ataskaitos ir nebalansinius straipsnius. Maksimali rizika yra atskleista bendrąja verte, prieš įkeitimų įtaką.

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Finansinės būklės ataskaitos straipsniai, išskyrus

prekybinę ir investicinę veiklą

Lėšos centriniame banke 24,357 9,092 24,357 9,092 Lėšos bankuose 4,267 76,668 4,267 76,668 Suteiktos paskolos ir gautinos sumos iš klientų 236,814 180,141 198,838 180,141 Išperkamosios nuomos gautinos sumos grynąja verte - - 37,798 29,159 Kitas finansinis turtas 372 558 372 558 Nebalansiniai straipsniai Garantijos ir akredityvai 4,094 3,307 2,685 1,899 Kreditavimo įsipareigojimai 26,022 24,867 25,122 24,867 Finansinės būklės ataskaitos ir nebalansinių

straipsnių, išskyrus prekybinę ir investicinę veiklą, iš viso 295,926 294,633 293,439 322,384

Prekybinė ir investicinė veikla Pardavimui skirtas finansinis turtas 128,292 123,028 128,292 123,028 Investicijos, laikomos iki išpirkimo - - - - Prekybinės ir investicinės veiklos iš viso 128,292 123,028 128,292 123,028 Bendra kredito rizika 424,218 417,661 421,731 445,412 Lentelėse žemiau pateiktos obligacijos pagal rūšį ir reitingo klasę. Bankas ir Grupė 2015 m. 2014 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos 43,428 73,742 Užsienio šalių vyriausybių obligacijos 21,471 6,703 Bankų obligacijos 13,658 7,785 Finansinių institucijų obligacijos 7,068 9,625 Įmonių obligacijos 42,651 25,157 Iš viso 128,276 123,012 Bankas ir Grupė 2015 m. 2014 m. Obligacijos pagal reitingo klases: Aukštas balas 96,566 24,221 Standartinis balas 31,710 93,283 Nereitinguota - 5,508 Iš viso 128,276 123,012


58

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Prekybos ir investavimo veikloje Bankas ir Grupė aukštam balui priskyrė nuo „AAA“ iki „A“ reitingo obligacijas, o standartiniam balui – nuo „BBB“ iki „B“ reitingo obligacijas. Bankas, vertindamas turto pozicijas, naudojasi žinomiausių tarptautinėse rinkose pripažintų kredito reitingo agentūrų duomenimis: „Moody's“, „Standard & Poor's“, „Fitch Ratings“. Jei pozicija turi du skirtingus reitingo agentūrų vertinimus, priskiriamas žemesnis reitingas. Jei reitinguojama pozicija turi daugiau nei du skirtingus reitingo agentūrų vertinimus, remiamasi dviem vertinimais, kuriais nustatomi du aukščiausi reitingai. Jei du aukščiausi reitingai skiriasi, priskiriamas mažesnysis. Prekybinės ir investicinės veiklos (neapimant nuosavybės vertybinių popierių) analizė pagal geografinius regionus pateikiama lentelėje žemiau:

2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės obligacijos

Įmonių obligacijos

Vyriausybės obligacijos

Įmonių obligacijos

Obligacijos pagal geografinius regionus

Airija - 1,629 - - Australija - 5,087 - 4,520 Brazilija - 2,210 - 2,129 Čilė - 2,069 - 1,942 Danija 6,321 - - - Didžioji Britanija - 2,399 - - Japonija - 729 - - JAV - 17,895 - 11,719 Honkongas - 995 - 915 Indija - 1,919 - 420 Kanada - 1,829 - - Korėja - 3,702 - - Latvija 7,466 469 6,703 472 Lietuva 43,428 - 73,742 - Meksika - 1,930 - 907 Nyderlandai - 2,194 - 4,785 Norvegija - 4,495 - 4,054 Prancūzija - 2,889 - 1,044 Singapūras - 1,691 - 1,548 Suomija 1,381 - - 5,508 Švedija 6,303 - - - Šveicarija - 2,705 - 2,604 Turkija - 1,898 - - Vokietija - 4,643 - - Iš viso 64,899 63,377 80,445 42,567 Bankas ir Grupė neturi nuvertėjusių ar pradelstų sumų iš prekybinės ir investicinės veiklos. Maksimalios kredito rizikos koncentracija Rizikos koncentracija yra valdoma pagal klientus, geografinius regionus ir pramonės sektorius. Banko maksimali kredito rizika 10 didžiausių klientų 2015 m. gruodžio 31 d., prieš įvertinant įkeitimus, sudarė 70,789 tūkst. EUR, o įsipareigojimai išduoti paskolas – 7,247 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 22,803 tūkst. EUR, įsipareigojimai išduoti paskolas – 8,029 tūkst. EUR). Grupės maksimali kredito rizika 10 didžiausių klientų 2015 m. gruodžio 31 d., prieš įvertinant įkeitimus, sudarė 37,067 tūkst. EUR, o įsipareigojimai išduoti paskolas – 6,347 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. – 26,272 tūkst. EUR, įsipareigojimai išduoti paskolas – 8,029 tūkst. EUR).


59

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Rizika pagal pramonės sektorių Įmonės, turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, laikomos didelėmis įmonėmis. Įmonės, turinčios mažiau nei 250 darbuotojų, kurių turto apskaitinė vertė neviršija 27 mln. EUR arba metinė apyvarta neviršija 40 mln. EUR, laikomos mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Banko ir Grupės paskolų ir gautinų sumų (įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas ir kreditavimo įsipareigojimus), neatsižvelgiant į užstato vertę, pasiskirstymas pagal pramonės sektorius yra toks:

Bankas 2015 m.

Finansų institucijos

Paskolos individualiems

klientams Suteiktos garantijos ir akredi-

tyvai

Paskolos verslo klientams

Viešasis sektorius

Didelės įmonės

Vidutinės ir smulkios įmonės

Būsto paskolos

Kitos paskolos Iš viso

Būsto paskolos fiziniams asmenims - - - - 77,842 - - 77,842 Didmeninė ir mažmeninė prekyba - - 1,151 19,091 - - 589 20,831 Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita - - 1,301 13,686 - - - 14,987 Finansinis tarpininkavimas 39,535 - - - - - 1,608 41,143 Statyba - - - 6,153 - - 710 6,863 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai - - - 2,639 - - 311 2,950 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė - - - 12,286 - - 9 12,295 Apdirbamoji pramonė - - 16,849 11,781 - - 76 28,706 Kita komunalinė, socialinė ir aptarnavimo veikla - - - 2,508 - - 87 2,595 Viešbučiai ir restoranai - - - 7,923 - - - 7,923 Elektros, dujų ir vandens tiekimas - 1,276 - 1,478 - - - 2,754 Kitos paskolos fiziniams asmenims - - - - - 31,445 1 31,446 Kitos paskolos juridiniams asmenims - 4,407 4,255 7,230 - - 703 16,595 Paskolų ir gautinų sumų iš viso, atėmus vertės sumažėjimą* 39,535 5,683 23,556 84,775 77,842 31,445 4,094 266,930

* Paskolos – 236,814 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 4,094 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 26,022 tūkst. EUR (33 pastaba).


60

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys)

Bankas 2014 m. Finansų instituci-

jos



klientams

Suteik-tos

garanti-jos ir

akredi-tyvai

Iš viso Viešasis sektorius

Didelės įmonės


Būsto paskolos

Kitos paskolos

Būsto paskolos fiziniams asmenims - - - - 83,244 - - 83,244 Didmeninė ir mažmeninė prekyba - - 4,898 18,676

-

- 853 24,427

Nekilnojamasis turtas, nuoma - - 1,474 8,867 - - 10 10,351 Finansinis tarpininkavimas 534 - - - - - 1,411 1,945 Statyba - - - 4,061 - - 571 4,632 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai

-

- 25 2,355

-

- 201 2,581

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė

-

- 1 9,395

-

- 4 9,400

Apdirbamoji pramonė - - 16,614 8,873 - - 38 25,525 Kita komunalinė, socialinė ir aptarnavimo veikla

-

-

- 2,994

-

- 87 3,081

Viešbučiai ir restoranai - - - 2,344 - - 36 2,380 Elektros, dujų ir vandens tiekimas

- 711

- 1,818

-

- 22 2,551

Kitos paskolos fiziniams asmenims

- -

- - - 30,575 1 30,576

Kitos paskolos juridiniams asmenims

- 902 2,475 4,172

- - 73 7,622

Paskolų ir gautinų sumų iš viso, atėmus vertės sumažėjimą* 534 1,613 25,487 63,555 83,244 30,575 3,307 208,315

* Paskolos – 180,141 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 3,307 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 24,867 tūkst. EUR (33 pastaba).


61


Grupė 2015 m. Fi-nansų insti-tuci-jos



klientams Išperkamoji nuoma Suteik-tos

garan-tijos ir akre-

dityvai Iš viso

Vieša-sis

sekto-rius

Didelės įmonės

Viduti-nės ir smul-kios

įmonės

Būsto pasko-

los

Kitos pas-

kolos

Verslo klien-tams

Indivi-dua-liems klien-tams

Būsto paskolos fiziniams asmenims - - - - 77,842 - - - - 77,842 Didmeninė ir mažmeninė prekyba - - 1,151 19,091 - - 7,291 - 589 28,122 Nekilnojamasis turtas, nuoma - - 1,301 13,686 - - 4,401 - - 19,388 Finansinis tarpininkavimas 659 - - - - - 222 - 199 1,080 Statyba - - - 6,153 - - 1,438 - 710 8,301 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai - - - 2,639 - - 15,961 - 311 18,911 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė - - - 12,286 - - 1,057 - 9 13,352 Apdirbamoji pramonė - - 16,849 11,781 - - 606 - 76 29,312 Kita komunalinė, socialinė ir aptarnavimo veikla - - - 2,508 - - - - 87 2,595 Viešbučiai ir restoranai - - - 7,923 - - 232 - - 8,155 Elektros, dujų ir vandens tiekimas - 1,276 - 1,478 - - - - - 2,754 Kitos paskolos fiziniams asmenims - - - - - 31,445 - 2,587 1 34,033 Kitos paskolos juridiniams asmenims - 4,407 4,255 7,230 - - 4,003 - 703 20,598 Paskolų ir gautinų sumų iš viso, atėmus vertės sumažėjimą* 659 5,683 23,556 84,775 77,842 31,445 35,211 2,587 2,685 264,443

* Paskolos – 198,838 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 2,685 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 25,122 tūkst. EUR (33 pastaba), išperkamosios nuomos gautinos sumos – 37,798 tūkst. EUR (7 pastaba).


62


Grupė 2014 m. Fi-nansų insti-tuci-jos



klientams Išperkamoji

nuoma Suteik-tos

garanti-jos ir

akredi-tyvai Iš viso

Vieša-sis

sekto-rius

Didelės įmonės


įmonės

Būsto pasko-

los

Kitos pasko-

los

Verslo klien-tams


Būsto paskolos fiziniams asmenims - - - - 83,244 - - - - 83,244 Didmeninė ir mažmeninė prekyba - - 4,898 18,676 - - 6,701 - 853 31,128 Nekilnojamasis turtas, nuoma - - 1,474 8,867 - - 4,118 - 10 14,469 Finansinis tarpininkavimas 534

- - - - - 211 - 3 748

Statyba - - - 4,060 - - 1,291 - 571 5,922 Transportas, sandėliavimas ir ryšiai

-

- 25 2,354

-

- 9,964 - 201 12,544 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė

-

- - 9,395

-

- 850

- 4 10,249 Apdirbamoji pramonė

-

- 16,614 8,873

-

- 1,087

- 38 26,612

Kita komunalinė, socialinė ir aptarnavimo veikla

-

- - 2,994 - - - - 87 3,081 Viešbučiai ir restoranai

-

- - 2,344 - - 259 - 36 2,639

Elektros, dujų ir vandens tiekimas - 711 - 1,818

-

- -

- 22 2,551

Kitos paskolos fiziniams asmenims

- - - -

- 30,574 - 2,132 1 32,707

Kitos paskolos juridiniams asmenims

- 903 2,476 4,172

- - 2,546 - 73 10,170 Paskolų ir gautinų sumų iš viso, atėmus vertės sumažėjimą* 534 1,614 25,487 63,555 83,244 30,574 27,027 2,132 1,899 236,066

* Paskolos – 180,141 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 1,899 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 24,867 tūkst. EUR (33 pastaba), išperkamosios nuomos gautinos sumos – 29,159 tūkst. EUR (7 pastaba). Rizika pagal geografinius regionus

Bankas 2015 m.

Paskolos individualiems klientams

Suteiktos garantijos ir akredi-

tyvai



Viešasis sektorius

Didelės įmonės

Vidutinės ir

smulkios įmonės

Būsto paskolos

Kitos paskolos Iš viso

Lietuva 38,946 5,683 20,426 84,775 77,842 31,239 3,572 262,483

Vokietija - - 3,130 - - - - 3,130

Latvija - - - - - - - -

Rusija - - - - - 202 18 220

JAV - - - - - - - -

Didžioji Britanija 589 - - - - 4 481 1,074

Kitos - - - - - - 23 23

Iš viso* 39,535 5,683 23,556 84,775 77,842 31,445 4,094 266,930 * Paskolos – 236,814 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 4,094 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 26,022 tūkst. EUR (33 pastaba).


63


Bankas 2014 m. Finansų instituci-

jos



klientams Suteiktos garantijos ir akredi-

tyvai

Iš viso

Vieša-sis

sekto-rius

Didelės įmonės


Būsto paskolos

Kitos paskolos

Lietuva 5 1,613 22,568 63,555 83,154 30,310 2,826 204,031

Vokietija - - 2,919 - - - - 2,919

Latvija - - - - - - - 0

Rusija - - - - 90 261 - 351

JAV - - - - - - - -

Didžioji Britanija 529 - - - - 4 481 1,014

Kitos - - - - - - - -

Iš viso* 534 1,613 25,487 63,555 83,244 30,575 3,307 208,315 * Paskolos – 180,141 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 3,307 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 24,867 tūkst. EUR (33 pastaba).

Grupė 2015 m.

Finansų institu-cijos



klientams Išperkamoji

nuoma Suteik-tos

garanti-jos ir

akredi-tyvai Iš viso

Vie-šasis sekto-rius

Didelės įmonės


įmonės

Būsto pas-kolos

Kitos pasko-

los

Verslo klien-tams


Lietuva 70 5,683 20,426 84,775 77,842 31,239 35,211 2,587 2,163 259,996 Vokietija - - 3,130 - - - - - - 3,130 Latvija - - - - - - - - - - Rusija - - - - - 202 - - 18 220 JAV - - - - - - - - - - Didžioji Britanija 589 - - - - 4 - - 481 1,074 Kitos - - - - - - - - 23 23 Iš viso* 659 5,683 23,556 84,775 77,842 31,445 35,211 2,587 2,685 264,443

* Paskolos – 198,838 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 2,685 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 25,122 tūkst. EUR (33 pastaba), išperkamosios nuomos gautinos sumos – 37,798 tūkst. EUR (7 pastaba).

Grupė 2014 m.

Finansų institu-cijos



klientams Išperkamoji nuoma Suteik-tos

garan-tijos ir akredi-tyvai Iš viso

Vieša-sis

sekto-rius

Didelės įmonės


įmonės

Būsto pasko-

los

Kitos pasko-

los

Verslo klien-tams


Lietuva 5 1,614 22,568 63,555 83,154 30,309 27,020 2,132 1,418 231,775

Vokietija - - 2,919 - - - - - - 2,919

Latvija - - - - - - - - - -

Rusija - - - - 90 261 - - - 351

JAV - - - - - - - - - -

Didžioji Britanija 529 - - - - 4 - - 481 1,014

Kitos - - - - - - 7 - - 7

Iš viso* 534 1,614 25,487 63,555 83,244 30,574 27,027 2,132 1,899 236,066 * Paskolos – 180,141 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 1,899 tūkst. EUR (33 pastaba), kreditavimo įsipareigojimai – 24,867 tūkst. EUR (33 pastaba), išperkamosios nuomos gautinos sumos – 29,159 tūkst. EUR (7 pastaba).


64

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Įkeitimai ir kitos kredito užtikrinimo priemonės Reikalaujama įkeitimo vertė ir rūšis priklauso nuo kitos šalies kredito rizikos įvertinimo. Taip pat yra patvirtintos gairės įkeitimo rūšies priimtinumui ir vertinimo parametrams. Vertinant paskolas, galimybė grąžinti paskolą yra pirminis kriterijus, nors Bankas ir Grupė visada reikalauja įkeitimo. Tinkami įkeitimai yra skirstomi į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, garantijas, draudimą, finansinį turtą ir kitus. Nustatant dabartinę paskolos vertę, tinkamas įkeitimui turtas yra įvertinamas jo tikrąja verte, atsižvelgiant į įkeitimo perėmimo ir pardavimo išlaidas. Kai nekilnojamasis turtas yra pervertinamas, Bankas ir Grupė taip pat atsižvelgia į jo likvidumą ir naudingo tarnavimo laikotarpį ir realizavimo laikotarpį. Lentelėje pateikiama informacija apie paskolas ir suteiktas garantijas pagal užtikrinimo priemonių rūšis (sumos prieš vertės sumažėjimą ir be įsipareigojimų išduoti kreditą).

Bankas 2015 m.




klientams Suteiktos garanti-

jos ir akredi-tyvai

iš viso Viešasis sektorius

Didelės įmonės


Būsto paskolos

Kitos paskolos

Komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas 49 1,234 5,648 49,653 8,406 5,629 1,392 72,011 Gyvenamieji namai - 314 - 3,966 71,592 3,794 4 79,670 Garantijos - - - 3,045 - - - 3,045 Įrengimai - - 10,638 8,138 - 75 - 18,851 Indėliai - - - 111 - 48 1,275 1,434 Kitas įkeistas turtas - 155 2,992 11,560 111 236 14 15,068 Iš viso užtikrintos paskolos 49 1,703 19,278 76,473 80,109 9,782 2,685 190,079 Neužtikrintos paskolos 38,586 4,013 - 3,129 235 10,623 1,409 57,995

Iš viso* 38,635 5,716 19,278 79,602 80,344 20,405 4,094 248,074 * Paskolos prieš vertės sumažėjimą – 243,980 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 4,094 tūkst. EUR (33 pastaba).

Bankas 2014 m.




klientams Suteiktos garanti-

jos ir akredi-tyvai

Iš viso Viešasis sektorius

Didelės įmonės


Būsto paskolos

Kitos paskolos

Komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas - 711 6,344 33,102 9,240 6,571 1,055 57,023 Gyvenamieji namai - 376 - 4,270 76,396 4,583 74 85,699 Garantijos - - - 2,081 - - - 2,081 Įrengimai - - 9,521 9,584 - 113 - 19,218 Indėliai 534 - - 116 - 55 763 1,468 Kitas įkeistas turtas - 232 2,154 10,521 128 679 7 13,721 Iš viso užtikrintos paskolos 534 1,319 18,019 59,674 85,764 12,001 1,899 179,210 Neužtikrintos paskolos - 267 - 2,740 257 10,358 1,408 15,030

Iš viso* 534 1,586 18,019 62,414 86,021 22,359 3,307 194,240 * Paskolos prieš vertės sumažėjimą – 190,933 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 3,307 tūkst. EUR (33 pastaba).


65


Grupė 2015 m. Finansų institu-cijos



klientams Suteik-

tos garan-tijos ir akredi-tyvai

Išperkamoji nuoma

Iš viso

Vieša-sis

sekto-rius

Dide-lės

įmo-nės

Vidutinės ir smul-

kios įmonės

Būsto pasko-

los

Kitos pasko-

los

Verslo klien-tams

Indivi-dualiems klientams

Komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas 49 1,234 5,648 49,653 8,406 5,629 1,392 998 - 73,009

Gyvenamieji namai - 314 - 3,966 71,592 3,794 4 - - 79,670 Garantijos - - - 3,045 - - - - - 3,045 Įrengimai - - 10,638 8,138 - 75 - 4,097 - 22,948 Indėliai - - - 111 - 48 1,275 - - 1,434 Kitas įkeistas turtas - 155 2,992 11,560 111 236 14 32,772 2,614 50,454 Iš viso užtikrintos paskolos 49 1,703 19,278 76,473 80,109 9,782 2,685 37,867 2,614 230,560 Neužtikrintos paskolos 610 4,013 - 3,129 235 10,623 - - - 18,610

Iš viso* 659 5,716 19,278 79,602 80,344 20,405 2,685 37,867 2,614 249,170 * Paskolos prieš vertės sumažėjimą – 206,004 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 2,685 tūkst. EUR (33 pastaba), išperkamosios nuomos gautinos sumos prieš vertės sumažėjimą – 40,481 tūkst. EUR (7 pastaba).

Grupė 2014 m. Finansų institu-cijos



klientams Suteik-

tos garan-tijos ir akredi-tyvai

Išperkamoji nuoma

Iš viso

Vieša-sis

sekto-rius

Dide-lės

įmo-nės

Vidutinės ir smul-

kios įmonės

Būsto pasko-

los

Kitos pasko-

los

Verslo klien-tams

Indivi-dualiems klientams

Komercinis ir kitas nekilnojamasis turtas - 711 6,344 33,102 9,240 6,570 1,055 1,065 - 58,087

Gyvenamieji namai - 376 - 4,270 76,396 4,583 74 - - 85,699 Garantijos - - - 2,081 - - - - - 2,081 Įrengimai - - 9,521 9,584 - 113 - - - 19,218 Indėliai 534 - - 117 - 55 763 - - 1,469 Kitas įkeistas turtas - 232 2,154 10,521 128 679 7 28,912 2,136 44,769 Iš viso užtikrintos paskolos 534 1,319 18,019 59,674 85,764 12,001 1,899 29,977 2,136 211,323 Neužtikrintos paskolos - 267 - 2,739 257 10,359 - - - 13,622

Iš viso* 534 1,586 18,019 62,414 86,021 22,359 1,899 29,977 2,136 224,945 * Paskolos prieš vertės sumažėjimą – 190,933 tūkst. EUR (8 pastaba), garantijos – 1,899 tūkst. EUR (33 pastaba), išperkamosios nuomos gautinos sumos prieš vertės sumažėjimą – 32,113 tūkst. EUR (7 pastaba). Kredito kokybė pagal finansinio turto klases Bankas ir Grupė finansinio turto kredito kokybę valdo naudodami vidinę kredito įvertinimo sistemą.


66

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Paskolų reitingavimas Vertindami paskolas Bankas ir Grupė taiko specialius skolininko įvertinimo kriterijus ir procedūras. Pagrindinis vertinimo kriterijus yra skolininko finansinės būklės analizė. Nuolat atnaujinamų finansinių ataskaitų pagrindu analizuojama skolininko būklė, vertinama atskirų finansinių rodiklių kitimo įtaka skolininko veiklai. Pagal nustatytus vertinimo kriterijus klientui suteikiamas reitingas. Maža rizika yra laikomi patikimi sandoriai, t. y. stabili veikla, kredito sutartys vykdomos be pažeidimų, likvidus užstatas, kliento finansinė padėtis yra stabili. Aukštesne rizika yra vertinami sandoriai, kurių atžvilgiu egzistuoja mokėjimų nevykdymo rizika, klientai, kurie nežymiai pažeidė sutarčių sąlygas bei kliento finansinė padėtis ir likvidumas yra nestabilus/abejotinas. Lentelėje pateikiama paskolų ir gautinų sumų ir išperkamosios nuomos gautinų sumų kredito kokybės analizė (sumos prieš vertės sumažėjimą ir be kreditavimo įsipareigojimų).

Bankas 2015 m.

Nepradelstos ir nenuvertėjusios sumos Pradelstos arba

individualiai nuvertėjusios

IŠ VISO Maža rizika Aukštesnė

rizika

Paskolos finansų institucijoms 38,635 - - 38,635 Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius 5,716 - - 5,716 Didelės įmonės 19,278 - - 19,278 Vidutinės ir smulkios įmonės 61,691 6,144 11,767 79,602 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 62,681 7,717 9,946 80,344 Kitos paskolos 14,624 1,691 4,090 20,405 IŠ VISO 202,517 15,552 25,911 243,980

Bankas 2014 m.




rizika

Paskolos finansų institucijoms 534 - - 534 Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius 1,586 - - 1,586 Didelės įmonės 18,019 - - 18,019 Vidutinės ir smulkios įmonės 46,337 7,083 8,994 62,414 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 67,056 7,767 11,198 86,021 Kitos paskolos 12,045 2,281 8,033 22,359 IŠ VISO 145,577 17,131 28,225 190,933

Grupė 2015 m.




rizika

Paskolos finansų institucijoms 659 - - 659 Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius 5,608 - 108 5,716 Didelės įmonės 19,278 - - 19,278 Vidutinės ir smulkios įmonės 61,691 6,144 11,767 79,602 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 62,681 7,717 9,946 80,344 Kitos paskolos 14,624 1,691 4,090 20,405 Išperkamoji nuoma: Verslo klientams 24,881 2,547 10,440 37,868 Individualiems klientams 2,312 56 245 2,613 IŠ VISO 191,734 18,155 36,596 246,485


67


Grupė 2014 m.




rizika

Paskolos finansų institucijoms 534 - - 534 Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius 1,586 - - 1,586 Didelės įmonės 18,019 - - 18,019 Vidutinės ir smulkios įmonės 46,337 7,083 8,994 62,414 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 67,056 7,767 11,198 86,021 Kitos paskolos 12,045 2,281 8,033 22,359 Išperkamoji nuoma: Verslo klientams 16,945 3,881 9,153 29,979 Individualiems klientams 1,928 - 207 2,135 IŠ VISO 164,450 21,012 37,585 223,047

Pradelstų, bet nenuvertėjusių, paskolų atskleidimas pagal pradelstus laikotarpius kiekvienoje turto klasėje:

Bankas 2015 m. Mažiau negu 30

dienų Nuo 31 iki 60 dienų

Nuo 61 iki 90 dienų

Daugiau negu 91

diena Iš viso Įkeisto turto tikroji vertė

Turto klasės Paskolos finansų institucijoms - - - - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - - - - Didelės įmonės - - - - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 4,164 577 249 1,322 6,312 5,963 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 3,014 1,414 750 975 6,153 6,128 Kitos paskolos 1,020 286 139 422 1,867 863 IŠ VISO 8,198 2,277 1,138 2,719 14,332 12,954

Bankas 2014 m. Mažiau negu 30



Daugiau negu 91

diena Iš viso Įkeisto turto tikroji vertė

Turto klasės Paskolos finansų institucijoms - - - - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - - - - Didelės įmonės - - - - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 2,552 595 90 507 3,744 3,715 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 3,376 1,096 1,035 550 6,057 5,948 Kitos paskolos 1,396 638 143 60 2,237 1,160 IŠ VISO 7,324 2,329 1,268 1,117 12,038 10,823


68


Grupė 2015 m. Mažiau negu 30



Daugiau negu 91

diena Iš viso

Įkeisto turto tikroji vertė

Turto klasės Paskolos finansų institucijoms - - - - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - - - - Didelės įmonės - - - - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 4,164 577 249 1,322 6,312 5,963 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 3,014 1,414 750 975 6,153 6,128 Kitos paskolos 1,020 286 139 422 1,867 863 Išperkamoji nuoma: Verslo klientams 3,780 832 409 189 5,210 5,153 Individualiems klientams 1,020 286 139 422 1,867 863 IŠ VISO 12,998 3,395 1,686 3,330 21,409 18,970

Grupė 2014 m. Mažiau negu 30



Daugiau negu 91

diena Iš viso


Turto klasės Paskolos finansų institucijoms - - - - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - - - - Didelės įmonės - - - - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 2,552 595 90 507 3,744 3,715 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 3,376 1,096 1,035 550 6,057 5,948 Kitos paskolos 1,396 638 143 60 2,237 1,160 Išperkamoji nuoma: Verslo klientams 2,523 642 268 5 3,438 2,877

Individualiems klientams 197 10 - - 207 274 IŠ VISO 10,044 2,981 1,536 1,122 15,683 13,974

Šioms pradelstoms, bet nenuvertėjusioms paskoloms priskiriamos paskolos, kurių sutartines palūkanas arba pagrindinę paskolos dalį mokėti vėluojama, tačiau Bankas ir Grupė, atsižvelgdami į turimą užtikrinimo priemonę ar įkeistą turtą ir (arba) atsižvelgdami į Bankui arba Grupei skolingų sumų surinkimą, mano, kad vertės sumažėjimas nėra reikalingas. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nei Bankas, nei Grupė neturėjo pradelstų ar nuvertėjusių sumų, gautinų iš bankų. Nuvertėjusių paskolų ir gautinų sumų atskleidimas kiekvienoje turto klasėje:

Bankas 2015 m. Bendroji nuvertėjusių paskolų vertė Vertės sumažėjimas


Paskolos finansų institucijoms - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - Didelės įmonės - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 5,455 2,568 5,023 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 3,793 1,740 3,106 Kitos paskolos 2,221 1,311 1,372 IŠ VISO 11,469 5,619 9,501


69


Bankas 2014 m. Bendroji nuvertėjusių paskolų vertė Vertės sumažėjimas


Paskolos finansų institucijoms - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - Didelės įmonės - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 5,251 3,029 4,229 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 5,142 1,889 4,135 Kitos paskolos 5,796 4,381 1,978 IŠ VISO 16,189 9,299 10,342

Grupė 2015 m. Bendroji nuvertėjusių paskolų vertė Vertės sumažėjimas


Paskolos finansų institucijoms - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - Didelės įmonės - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 5,455 2,568 5,023 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 3,793 1,740 3,106 Kitos paskolos 2,221 1,311 1,372 Išperkamoji nuoma: Verslo klientams 5,229 2,675 2,554 Individualiems klientams 19 8 11 IŠ VISO 16,717 8,302 12,066

Grupė 2014 m. Bendroji nuvertėjusių paskolų vertė Vertės sumažėjimas


Paskolos finansų institucijoms - - - Paskolos verslo klientams: Viešasis sektorius - - - Didelės įmonės - - - Vidutinės ir smulkios įmonės 5,251 3,029 4,229 Paskolos individualiems klientams: Būsto paskolos 5,142 1,889 4,135 Kitos paskolos 5,796 4,381 1,978 Išperkamoji nuoma: Verslo klientams 5,714 2,678 3,036 Individualiems klientams - - - IŠ VISO 21,903 11,977 13,378

Palūkanų pajamos už nuvertėjusias paskolas per 2015 metus sudarė 504 tūkst. EUR (per 2014 metus – 352 tūkst. EUR). Jeigu įvertintų pinigų srautų iš paskolų ir gautinų sumų grynoji dabartinė vertė skirtųsi -/+5%, Banko vertės sumažėjimo nuostolių suma 2015 m. gruodžio 31 d. būtų atitinkamai didesnė 513 tūkst. EUR arba mažesnė 327 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. būtų atitinkamai didesnė 745 tūkst. EUR arba mažesnė 555 tūkst. EUR). Grupės vertės sumažėjimo nuostolių suma 2015 m. gruodžio 31 d. būtų atitinkamai didesnė 551 tūkst. EUR arba mažesnė 358 tūkst. EUR (2014 m. gruodžio 31 d. būtų atitinkamai didesnė 767 tūkst. EUR arba mažesnė 533 tūkst. EUR). Jei įkeisto turto tikėtinas realizavimo terminas skirtųsi -/+ 1 metais, Banko individualiai vertinamų paskolų vertės sumažėjimo nuostolių suma 2015 m. gruodžio 31 d. būtų atitinkamai mažesnė 162 tūkst. EUR arba didesnė 198 tūkst. EUR. Grupės individualiai vertinamų paskolų vertės sumažėjimo nuostolių suma 2015 m. gruodžio 31 d. būtų atitinkamai mažesnė 173 tūkst. EUR arba didesnė 213 tūkst. EUR.


70

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Likvidumo rizika Banko ir Grupės likvidumo rizikos valdymo ir kontrolės taisyklės numatytos Banko ir Grupės likvidumo rizikos valdymo politikoje, kurioje nustatyti pagrindiniai Banko ir Grupės likvidumo rizikos kontrolės limitai. Likvidumo rizika – tai rizika, kad Bankas ir Grupė tam tikru metu neturės pakankamai lėšų laiku padengti savo įsipareigojimus. Banko ir Grupės likvidumo valdymas remiasi esama ir prognozuojama finansinės būklės ataskaitos struktūra. Banko ir Grupės likvidumo prognozė atliekama, formuojant metinius biudžetus, numatant bendrąjį likvidumo poreikį bei jo profilį. Banko ir Grupės politika yra palaikyti tokį likvidumo lygį, kurio pakaktų padengti visus įsipareigojimus, atsiradusius dėl nenumatytų aplinkybių rinkoje, kurioje Bankas ir Grupė vykdo savo veiklą. Kiti likvidumo valdymo uždaviniai yra:

− vykdyti nustatytus likvidumo rodiklio reikalavimus, − optimizuoti rizikos / grąžos santykį – pakankamą likvidumą, palyginti su poreikiu, − tinkamai ir laiku reaguoti į žymius pokyčius veiklos aplinkoje.

Remiantis Lietuvos banko reikalavimais, 2014 m. gruodžio 31 d. Bankas ir Grupė turi palaikyti likvidumo koeficientą (lygų likvidžiam turtui, padalintam iš trumpalaikių įsipareigojimų) ne mažesnį nei 30 proc. Nuo 2015 m. yra taikomas padengimo likvidžiuoju turtu koeficientas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 100 proc. Likvidumo koeficientas yra valdomas turto / įsipareigojimų pasiskirstymo ataskaitos pagal terminus pagalba. Likvidumo valdymas Likvidumo valdymas apima:

− Kasdienį finansavimąsi, vykdomą stebint būsimus pinigų srautus, taip siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinamas lėšų poreikis. Tai apima lėšų papildymą, kai jos išmokamos suėjus terminams. Tuo tikslu Bankas aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose, kuriuose yra atrenkami bankai atitinkamų projektų finansavimui valstybės biudžeto bei įvairių ES fondų lėšomis.

− Rinkoje paklausaus turto portfelio, kuris gali būti lengvai parduotas siekiant apsisaugoti nuo nenumatyto pinigų srauto pertrūkio, valdymas. Bankas investuoja į Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolos vertybinius popierius.

− Banko ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio stebėjimą. Stebėsena ir atskaitomybės procedūros vykdomos atliekant mėnesio pinigų srautų ir likvidžiojo turto vertinimą. Stebėsenos rezultatai kiekvieną mėnesį pateikiami priežiūros institucijai – Lietuvos bankui.

− Skolų mokėjimo terminų ir koncentracijos valdymą. Iždo tarnyba nuolat stebi nesutampančias termino lėšas, neįvykdytų įsipareigojimų suteikti paskolas lygį, overdraftus sąskaitose.

Padengimo likvidžiuoju turtu koeficientas





gruodžio 31 d. Likvidusis turtas 123,243 109,657 123,243 109,657 Išmokos 80,708 108,336 80,586 138,047 Įplaukos 5,429 69,210 5,908 69,682 Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, proc. 163.71% 280.26% 165.03% 160.40%


71

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Toliau esančiose lentelėse pateikiamos likvidumo ataskaitos (informacija apie nediskontuotus finansinius įsipareigojimus, išskaidytus pagal nustatytus terminus, pateikiama po likvidumo ataskaitų).

Likvidumo spraga (Bankas) 2015 m. gruodžio 31 d.

Iki pareika-lavimo Iki 3 mėn. 3–12 mėn.

1–5 metai

Daugiau negu 5 metai

Neapibrėžti terminai Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai 4,533 - - - - - 4,533 Lėšos centriniame banke 24,357 - - - - - 24,357 Lėšos bankuose 3,364 107 - - - 796 4,267 Finansinis turtas, apskaitytas

tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 7 1 - - - 8

Pardavimui skirtas finansinis turtas - 4,354 15,386 105,506 3,029 17 128,292 Investicijos į dukterinę įmonę * - - - - - 1,566 1,566 Paskolos ir gautinos sumos - 47,418 29,227 81,801 73,274 5,094 236,814 Kitas turtas * - 956 - - - 5,062 6,018 Turto iš viso 32,254 52,842 44,614 187,307 76,303 12,535 405,855

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, apskaityti tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 3 3 - - - 6

Įsipareigojimai bankams 13,460 1,184 338 - - - 14,982 Įsipareigojimai klientams 185,020 41,848 76,251 19,724 2,857 - 325,700 Nuosavas kapitalas * - - - - - 47,174 47,174 Kiti įsipareigojimai * 1,323 1,377 105 13,298 - 1,890 17,993 Įsipareigojimų ir nuosavo

kapitalo iš viso 199,803 44,412 76,697 33,022 2,857 49,064 405,855 Grynasis turtas (įsipareigojimai) (167,549) 8,430 (32,083) 154,285 73,446 (36,529) - Kreditavimo įsipareigojimai (26,022) - - - - - (26,022) Grynasis turtas (įsipareigojimai),

įskaitant kreditavimo įsipareigojimus (193,571) 8,430 (32,083) 154,285 73,446 (36,529) (26,022)

Spraga nuo viso turto, proc. (47.69) 2.08 (7.91) 38.01 18.10 (9.00) (6.41)

Bankas

Trumpalaikio turto iš viso** 161,664 Trumpalaikių įsipareigojimų **

iš viso 325,230 Likvidumo rodiklis, proc. 49.71

* Įtrauktos ir nefinansinės priemonės ** Trumpalaikį turtą apima likvidus turtas iki pareikalavimo ir iki 1 mėn. bei visi skolos vertybiniai popieriai. Trumpalaikius įsipareigojimus sudaro įsipareigojimai iki pareikalavimo ir iki 1 mėn. bei visa fizinių asmenų terminuotųjų indėlių suma. Likvidumo užtikrinimo prasme, nustatant poreikį trumpalaikio turto dydžiui, yra atsižvelgiama į galimybę užtikrinti trumpalaikių įsipareigojimų klientams sklandų vykdymą pagal srautų tendencijas, bei į kiekvieną dieną privalomą išlaikyti likvidumo rodiklį L>30 %.


72


Likvidumo spraga (Bankas) 2014 m. gruodžio 31 d.

Iki pareika-lavimo Iki 3 mėn.

3–12 mėn.

1–5 metai


Neapi-brėžti

terminai Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai 2,567 - - - - - 2,567 Lėšos centriniame banke 7,986 1,106 - - - - 9,092 Lėšos bankuose 26,653 49,467 - - - 548 76,668 Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja

verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 41 9 - - - 50

Pardavimui skirtas finansinis turtas - - 2,936 89,128 21,710 5,524 119,298 Investicijos į dukterinę įmonę * - - - - - 1,211 1,211 Įkeistas pardavimui skirtas

finansinis turtas - 3,730 - - - - 3,730 Paskolos ir gautinos sumos - 8,768 30,359 61,730 76,457 2,827 180,141 Kitas turtas * - 616 - - - 5,516 6,132 Turto iš viso 37,206 63,728 33,304 150,858 98,167 15,626 398,889

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, apskaityti tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 3 - - - - 3

Įsipareigojimai bankams 40,677 2,012 - - - - 42,689 Įsipareigojimai klientams 180,423 42,174 59,074 9,868 2,044 53 293,636 Nuosavas kapitalas * - - - - - 45,322 45,322 Kiti įsipareigojimai * 1,182 1,949 - 250 11,908 1,950 17,239 Įsipareigojimų ir nuosavo




Bankas

Trumpalaikio turto iš viso 199,671 Trumpalaikių įsipareigojimų


* Įtrauktos ir nefinansinės priemonės


73


Likvidumo spraga (Grupė) 2015 m. gruodžio 31 d.


3–12 mėn.

1–5 metai


Neapi-brėžti

terminai Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai 4,533 - - - - - 4,533 Lėšos centriniame banke 24,357 - - - - - 24,357 Lėšos bankuose 3,364 107 - - - 796 4,267 Finansinis turtas, apskaitytas

tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 7 1 - - - 8

Pardavimui skirtas finansinis turtas - 4,354 15,386 105,506 3,029 17 128,292 Investicijos, laikomos iki išpirkimo - - - - - - - Įkeisti skolos vertybiniai popieriai - - - - - - - Paskolos ir gautinos sumos

(įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas) - 13,556 39,878 104,532 73,279 5,391 236,636

Kitas turtas * - 1,032 236 - - 5,259 6,527 Turto iš viso 32,254 19,056 55,501 210,038 76,308 11,463 404,620

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, apskaityti tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 3 3 - - - 6

Įsipareigojimai bankams 13,460 1,184 338 - - - 14,982 Įsipareigojimai klientams 184,988 41,848 76,251 19,724 2,857 - 325,668 Nuosavas kapitalas * - - - - - 47,174 47,174 Kiti įsipareigojimai * 1,323 1,571 117 13,298 - 481 16,790 Įsipareigojimų ir nuosavo

kapitalo iš viso 199,771 44,606 76,709 33,022 2,857 47,655 404,620 Grynasis turtas (įsipareigojimai) (167,517) (25,550) (21,208) 177,016 73,451 (36,192) - Kreditavimo įsipareigojimai (25,122) - - - - - (25,122) Grynasis turtas (įsipareigojimai),

įskaitant kreditavimo įsipareigojimus (192,639) (25,550) (21,208) 177,016 73,451 (36,192) (25,122)

Spraga nuo viso turto, proc. (47.61) (6.32) (5.24) 43.75 18.15 (8.94) (6.21)

Grupė





74


Likvidumo spraga (Grupė) 2014 m. gruodžio 31 d.


3–12 mėn.

1–5 metai


Neapi-brėžti

terminai Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai 2,567 - - - - - 2,567 Lėšos centriniame banke 7,986 1,106 - - - - 9,092 Lėšos bankuose 26,653 49,467 - - - 548 76,668 Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja

verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 41 9 - - - 50

Pardavimui skirtas finansinis turtas - - 2,936 89,128 21,710 5,525 119,299 Investicijos, laikomos iki išpirkimo - - - - - - - Įkeisti skolos vertybiniai popieriai - 3,730 - - - - 3,730 Paskolos ir gautinos sumos

(įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas) 322 11,389 36,926 81,379 76,457 2,827 209,300

Kitas turtas * - 616 - - - 5,998 6,614 Turto iš viso 37,528 66,349 39,871 170,507 98,167 14,898 427,320

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, apskaityti tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius) - 3 - - - - 3

Įsipareigojimai bankams 40,677 2,012 29,969 - - - 72,658 Įsipareigojimai klientams 180,164 42,174 59,074 9,868 2,044 53 293,377 Nuosavas kapitalas * - - - - - 45,314 45,314 Kiti įsipareigojimai * 1,183 1,945 141 250 11,908 541 15,968 Įsipareigojimų ir nuosavo




Grupė





75

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Lentelėje žemiau yra pateikiamas Banko ir Grupės nediskontuotų finansinių įsipareigojimų išskaidymas pagal sutartyse numatytus mokėjimus.

Finansiniai įsipareigojimai (Bankas) 2015 m. gruodžio 31 d.


3–12 mėn.

1–5 metai

Daugiau negu 5 metai Iš viso

Apskaitinė vertė

Mokėtinos sumos pagal išvestinių

finansinių priemonių sutartis - 6 - - - 6

6 Įsipareigojimai bankams ir kitoms

kredito įstaigoms 13,460 1,011 516 - - 14,987

14,982 Įsipareigojimai klientams 185,020 42,127 77,070 20,446 8,203 332,866 325,700 Kitos paskolos - 1,894 5,048 6,698 - 13,640 13,405 Kiti finansiniai įsipareigojimai 2,736 - - - - 2,736 2,736 Įsipareigojimai suteikti paskolas 26,022 - - - - 26,022 - Suteiktos garantijos ir laidavimai 4,094 - - - - 4,094 - Nediskontuotų finansinių

įsipareigojimų iš viso 231,332 45,038 82,634 27,144 8,203 394,351

356,829

Finansiniai įsipareigojimai (Bankas) 2014 m. gruodžio 31 d.


3–12 mėn.

1–5 metai


Apskaitinė vertė


finansinių priemonių sutartis - 3 - - - 3 3 Įsipareigojimai bankams ir kitoms

kredito įstaigoms 40,677 2,012 - - - 42,689 42,689 Įsipareigojimai klientams 178,855 44,152 59,818 10,399 7,643 300,867 293,636 Kitos paskolos - 1,463 4,108 6,674 509 12,754 12,235 Kiti finansiniai įsipareigojimai 2,240 1,220 - - - 3,460 3,460 Įsipareigojimai suteikti paskolas 24,867 - - - - 24,867 - Suteiktos garantijos ir laidavimai 3,307 - - - - 3,307 - Nediskontuotų finansinių

įsipareigojimų iš viso 249,946 48,850 63,926 17,073 8,152 387,947 352,023

Finansiniai įsipareigojimai (Grupė) 2015 m. gruodžio 31 d.


3–12 mėn.

1–5 metai


Apskaitinė vertė


finansinių priemonių sutartis - 6 - - - 6

6 Įsipareigojimai bankams ir kitoms

kredito įstaigoms 13,460 1,011 516 - - 14,987

14,982 Įsipareigojimai klientams 184,988 42,127 77,070 20,446 8,203 332,834 325,668 Kitos paskolos - 1,894 5,048 6,698 - 13,640 13,405 Kiti finansiniai įsipareigojimai 1,287 - - - - 1,287 1,287 Įsipareigojimai suteikti paskolas 25,122 - - - - 25,122 - Suteiktos garantijos ir laidavimai 2,685 - - - - 2,685 - Nediskontuotų finansinių

įsipareigojimų iš viso 227,542 45,038 82,634 27,144 8,203 390,561

355,348


76


Finansiniai įsipareigojimai (Grupė) 2014 m. gruodžio 31 d.


3–12 mėn.

1–5 metai


Apskaitinė vertė


finansinių priemonių sutartis - 3 - - - 3 3 Įsipareigojimai bankams ir kitoms

kredito įstaigoms 40,676 32,136 - - - 72,812 72,658 Įsipareigojimai klientams 178,597 44,152 59,818 10,399 7,643 300,609 293,377 Kitos paskolos - 1,463 4,107 6,674 509 12,753 12,235 Kiti finansiniai įsipareigojimai 831 1,220 - - - 2,051 2,051 Įsipareigojimai suteikti paskolas 24,867 - - - - 24,867 - Suteiktos garantijos ir laidavimai 3,307 - - - - 3,307 - Nediskontuotų finansinių

įsipareigojimų iš viso 248,278 78,974 63,925 17,073 8,152 416,402 380,324 Valiutos rizika Užsienio valiutos kurso rizika – tai pasikeitimo rizika, kad Bankas ir Grupė, turėdami grynąją atvirą poziciją užsienio valiuta, susidariusią dėl prekybinių operacijų užsienio valiuta ir (ar) dėl jų turto ir įsipareigojimų struktūros, patirs nuostolių dėl užsienio valiutų kursų svyravimo. Bankas ir Grupė laiko minimalų (priimtiną) užsienio valiutų pozicijų lygį, būtiną užtikrinant paslaugų klientams teikimą. Bankas ir Grupė siekia minimizuoti užsienio valiutos riziką, atsirandančią vykdant skolinimo ir kitas finansavimo operacijas, derinant turtą ir įsipareigojimus pagal valiutas taip, kad šie visada atitiktų nustatytus rizikos normatyvus. Bankas ir Grupė valdo užsienio valiutų pozicijos riziką, nustatydami maksimalius rizikos limitus kaip procentą nuo kapitalo. Toliau pateikiama informacija apie Banko ir Grupės atvirąsias užsienio valiutos pozicijas (nefinansinės priemonės yra įtrauktos tik informaciniais tikslais):

2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikai prisijungus prie euro zonos Lietuvos nacionalinė valiuta litas buvo pakeista euru.

Bankas Finansinės būklės

ataskaita Nebalansiniai

straipsniai

Atvira pozicija

Pozicija nuo kapitalo,

proc. 2015 m. gruodžio 31 d. Turtas

Nuosavas kapitalas ir įsipareigoji-

mai Pretenzijos Įsipareigo-

jimai

Eurai 306,665 319,412 13,317 817 (247) (0.59) JAV doleriai 97,691 83,384 796 14,951 152 0.37 Didžiosios Britanijos svarai 393 953 569 - 9 0.02 Šveicarijos frankas 160 570 407 - (3) (0.01) Rusijos rubliai 107 778 702 35 (4) (0.01) Kita 839 758 24 11 94 0.23

Iš viso 405,855 405,855 15,815 15,814 1 0.00 Ilgų pozicijų suma 255 0.61 Trumpų pozicijų suma (254) (0.61)


77


Bankas Finansinės būklės


straipsniai

Atvira pozicija

Pozicija nuo kapitalo, proc. 2014 m. gruodžio 31 d. Turtas



jimai Litai 182,126 182,391 - - (265) (0.63) Eurai 142,336 138,396 742 4,575 107 0.25 JAV doleriai 72,900 74,740 2,691 732 119 0.28 Didžiosios Britanijos svarai 225 690 511 - 46 0.11 Rusijos rubliai 530 1,050 524 - 3 0.01 Latvijos latai 71 974 899 - (4) (0.01) Kita 701 648 - 11 42 0.10

Iš viso 398,889 398,889 5,367 5,318 48 0.03 Ilgų pozicijų suma 316 0.75 Trumpų pozicijų suma (268) (0.64) Litas ir euras yra susieti fiksuotu keitimo kursu, t. y. 3.4528 lito už 1 eurą.

Grupė Finansinės būklės


straipsniai

Atvira pozicija





jimai Eurai 305,430 318,177 13,317 817 (247) (0.59) JAV doleriai 97,691 83,384 796 14,951 152 0.37 Didžiosios Britanijos svarai 393 953 569 - 9 0.02 Šveicarijos frankas 160 570 407 - (3) (0.01) Rusijos rubliai 107 778 702 35 (4) (0.01) Kita 839 758 24 11 94 0.23


Grupė Finansinės būklės


straipsniai

Atvira pozicija





jimai Litai 181,486 182,298 - - (812) (1.93) Eurai 171,407 166,920 742 4,575 654 1.55 JAV doleriai 72,900 74,740 2,691 732 119 0.28 Didžiosios Britanijos svarai 225 690 510 - 45 0.11 Rusijos rubliai 530 1,050 524 - 4 0.01 Latvijos latai 71 974 899 - (4) (0.01) Kita 701 648 - 12 41 0.10



78

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Jautrumas valiutos kursų svyravimo rizikai Valiutos kursų svyravimo rizika ribojama atvirųjų užsienio valiutos pozicijų sumomis. Jautrumas valiutos kursų svyravimo rizikai apskaičiuojamas, įvertinant galimus nuostolius iš atvirųjų pozicijų, t. y. atvira užsienio valiutos pozicija yra dauginama iš tikėtino užsienio valiutos kurso pokyčio. Tikėtinas pokytis – tai galimas valiutų kursų pasikeitimas procentine išraiška nuo dabartinės rinkos kainos. Vadovybės vertinimu, visos nurodytos valiutos euro atžvilgiu turėtų stiprėti. Banko ir Grupės

Valiuta

2016 m. 2015 m.

Tikėtinas pokytis %

Poveikis pelnui (nuostoliams) ir

nuosavam kapitalui

Tikėtinas pokytis %

Poveikis pelnui (nuostoliams) ir

nuosavam kapitalui GBP 10.4 1 10.3 4 RUB 50.0 (2) 25.0 (1) SEK 8.0 1 8.5 1 USD 10.2 15 10.5 12 CHF 7.0 - (11.0) - JPY 10.0 - 11.5 - NOK 10.0 4 9.5 1 Kitos valiutos - - 10.0 (13) Iš viso 19 4

Palūkanų normos rizika Palūkanų normos rizika atsiranda dėl galimo nepalankaus palūkanų normų pokyčių poveikio Banko ir Grupės pajamoms ir ekonominei vertei. Palūkanų normos rizika vertinama ir sprendimai priimami Rizikos valdymo komitete. Tolimesni sprendimai yra priimami Banko valdyboje. Kompetentingi struktūriniai padaliniai valdo riziką pagal vidines Grupės procedūras. Rizikos valdymo komitetas nustato priimtiną palūkanų normos riziką, nustato vidinius Banko ir Grupės limitus, prižiūri limitų laikymąsi ir kaip yra naudojamos rizikos valdymo priemonės. Esminis palūkanų normų valdymo elementas yra aiškus, tikslus įvertinimas laiku. Siekiant įvertinti palūkanų normų rizikos įtaką pinigų srautams ir palūkanas uždirbančioms finansinėms priemonėms, yra atliekamos galimų pokyčių scenarijų analizės. Palūkanų normos rizika kyla dėl palūkanų normų pokyčių, kurie gali turėti įtakos būsimiems pinigų srautams arba finansinių priemonių tikrosioms vertėms. Valdyba yra nustačiusi palūkanų normų spragos limitus nustatytiems laikotarpiams. Pozicijos yra kontroliuojamos kas mėnesį. Palūkanų normos rizika yra valdoma prognozuojant rinkos palūkanų normas ir derinant, kad nebūtų turto ir įsipareigojimų neatitikimo pagal perkainojimo terminus. Bankas ir Grupė taiko palūkanų normos rizikos valdymo metodus, padedančius nustatyti jautrumą palūkanų normos pokyčiams apskaičiuojant poveikį metinėms grynosioms palūkanų pajamoms (kuris atitinka poveikį iki mokestiniam pelnui), jeigu pajamingumo kreivė lygiagrečiai pasislenka vienu procentu.


79

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Toliau pateikiamos Banko ir Grupės palūkanų normos spragos ataskaitos 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. (turtas ir įsipareigojimai pagal terminus, likusius iki jų perkainojimo). Finansinis turtas ir įsipareigojimai su kintama palūkanų norma išskaidomi terminais pagal numatytus mokėjimo grafikus iki palūkanų normos keitimo dienos ir palūkanų keitimo dieną traktuojama, kad perkainojama visa likusi nesumokėta finansinio instrumento dalis. Finansinis turtas ir įsipareigojimai su fiksuota palūkanų norma priskiriami periodams pagal galutinio mokėjimo terminus arba išskaidomi pagal numatytus mokėjimo grafikus.

Bankas 2015 m. gruodžio 31 d. Mažiau

nei 1 mėn.

Nuo 1 iki 3 mėn.

Nuo 3 iki 6 mėn.

Nuo 6 mėn. iki 1 metų

Nuo 1 iki 3 metų

Virš 3 metų

Be-procentės Iš viso

Turtas: Grynieji pinigai ir lėšos

bankuose 3,757 - - - - - 29,400 33,157 Investicijos į nuosavybės

vertybinius popierius ir išvestines priemones - - - - - - 24 24

Investicijos į pardavimui skirtus skolos vertybinius popierius - 4,355 8,560 6,825 73,390 35,146 - 128,276

Investicijos į dukterinę įmonę* - - - - - - 1,566 1,566

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas) 43,663 87,318 85,267 2,708 11,110 1,656 5,092 236,814

Kitas turtas * - - - - - - 6,018 6,018 Iš viso 47,420 91,673 93,827 9,533 84,500 36,802 42,100 405,855 Įsipareigojimai: Įsipareigojimai bankams 11,731 200 - 338 - - 2,713 14,982 Įsipareigojimai klientams 19,746 21,838 28,820 46,895 18,101 4,069 186,231 325,700 Kiti įsipareigojimai ir

nuosavas kapitalas * 13,451 - - - - - 51,722 65,173 Iš viso 44,928 22,038 28,820 47,233 18,101 4,069 240,666 405,855 Bendroji palūkanų jautrumo

spraga 2,492 69,635 65,007 (37,700) 66,399 32,733 (198,566) - * Įtrauktos ir nefinansinės priemonės 2015 m. gruodžio 31 d. Banko turtas su fiksuotomis palūkanomis sudarė 144,590 tūkst. EUR, įsipareigojimai – 151,738 tūkst. EUR.


80


Bankas 2014 m. gruodžio 31 d. Mažiau

nei 1 mėn.

Nuo 1 iki 3 mėn.

Nuo 3 iki 6 mėn.


Nuo 1 iki 3 metų

Virš 3 metų

Beprocen-tės Iš viso




Investicijos į pardavimui skirtus skolos vertybinius popierius 11 3,719 - 2,936 57,284 53,555 5,507 123,012

Investicijos į dukterinę įmonę * - - - - - - 1,211 1,211

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas) 40,381 50,711 75,304 2,826 7,197 900 2,822 180,141

Kitas turtas * - - - - - - 6,132 6,132 Iš viso 99,498 54,430 75,304 5,762 64,481 54,455 44,959 398,889 Įsipareigojimai: Įsipareigojimai bankams - - - - - - 42,689 42,689 Įsipareigojimai klientams 19,046 23,090 26,805 32,175 9,267 2,625 180,628 293,636 Kiti įsipareigojimai ir

nuosavas kapitalas * 8 - - - - 12,158 50,398 62,564 Iš viso 19,054 23,090 26,805 32,175 9,267 14,783 273,715 398,889 Bendroji palūkanų

jautrumo spraga 80,444 31,340 48,499 (26,413) 55,214 39,672 (228,756) - * Įtrauktos ir nefinansinės priemonės 2014 m. gruodžio 31 d. Banko turtas su fiksuotomis palūkanomis sudarė 182,893 tūkst. EUR, įsipareigojimai – 113,008 tūkst. EUR.


81


Grupė 2015 m. gruodžio 31 d. Mažiau

nei 1 mėn.

Nuo 1 iki 3 mėn.

Nuo 3 iki 6 mėn.


Nuo 1 iki 3 metų

Virš 3 metų





Investicijos į skolos vertybinius popierius - 4,355 8,560 6,825 73,390 35,146 - 128,276

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas) 43,587 87,158 85,292 2,708 11,109 1,656 5,126 236,636

Kitas turtas * - - - - - - 6,527 6,527 Iš viso 47,344 91,513 93,852 9,533 84,499 36,802 41,077 404,620 Įsipareigojimai: Įsipareigojimai bankams 11,731 200 - 338 - - 2,713 14,982 Įsipareigojimai klientams 19,746 21,838 28,820 46,895 18,101 4,069 186,199 325,668 Kiti įsipareigojimai ir nuosavas

kapitalas * 13,451 - - - - - 50,519 63,970 Iš viso 44,928 22,038 28,820 47,233 18,101 4,069 239,431 404,620 Bendroji palūkanų jautrumo spraga 2,416 69,475 65,032 (37,700) 66,398 32,733 (198,354) -

* Įtrauktos ir nefinansinės priemonės 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas su fiksuotomis palūkanomis sudarė 144,624 tūkst. EUR, įsipareigojimai – 151,738 tūkst. EUR.

Grupė 2014 m. gruodžio 31 d. Mažiau

nei 1 mėn.

Nuo 1 iki 3 mėn.

Nuo 3 iki 6 mėn.


Nuo 1 iki 3 metų

Virš 3 metų


Turtas: Grynieji pinigai ir lėšos bankuose 59,106 - - - - - 29,221 88,327 Investicijos į nuosavybės


Investicijos į skolos vertybinius popierius 11 3,719 - 2,936 57,284 53,555 5,507 123,012

Paskolos ir gautinos sumos (įskaitant išperkamosios nuomos gautinas sumas) 40,489 79,525 75,372 2,897 7,263 900 2,854 209,300

Kitas turtas * - - - - - - 6,615 6,615 Iš viso 99,606 83,244 75,372 5,833 64,547 54,455 44,263 427,320 Įsipareigojimai: Įsipareigojimai bankams - 29,970 - - - - 42,688 72,658 Įsipareigojimai klientams 19,046 23,090 26,805 32,175 9,267 2,625 180,369 293,377 Kiti įsipareigojimai ir nuosavas

kapitalas * 8 - - - - 12,158 49,119 61,285 Iš viso 19,054 53,060 26,805 32,175 9,267 14,783 272,176 427,320 Bendroji palūkanų jautrumo

spraga 80,552 30,184 48,567 (26,342) 55,280 39,672 (227,913) - * Įtrauktos ir nefinansinės priemonės 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas su fiksuotomis palūkanomis sudarė 183,113 tūkst. EUR, įsipareigojimai – 142,977 tūkst. EUR.


82

Pastaba 33. Rizikos valdymas (tęsinys) Žemiau pateiktoje lentelėje parodoma palūkanų normos padidėjimo / sumažėjimo 1 proc. punktu (p. p.) įtaka nuosavam kapitalui.

Bankas Grupė

2015 m. 2014 m. 2015 m. 2014 m. Palūkanų normos padidėjimo 1 p. p. įtaka

nuosavam kapitalui* 916 1,269 914 1,261 Palūkanų normos sumažėjimo 1 p. p. įtaka / nuosavam kapitalui* (916) (1,269) (914) (1,261)

* Įtaka nuosavam kapitalui neapima palūkanų normos tikrosios vertės rizikos, kuri pateikta žemiau. Žemiau pateiktoje lentelėje parodoma skolos vertybinių popierių vertės pasikeitimo įtaka nuosavam kapitalui, pelningumui padidėjus / sumažėjus 1 p. p.: Įtaka nuosavam kapitalui, tūkst. EUR Pelningumo pokytis 2015 m. 2014 m.

Pardavimui skirti skolos vertybiniai popieriai

1 p. p 2,797 3,382 (1 p. p) (2,681) (3,540)

Operacinė rizika Operacinė rizika – tai rizika patirti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus procesų, technologijų, darbuotojų veiksmų, išorinių veiksnių. Operacinės rizikos valdymo tikslas – siekti, kad Banko ar jo dukterinės įmonės veiklos procesai būtų organizuojami taip, kad Banko ar jo dukterinės įmonės veikla būtų pelninga, saugi ir garantuotų nepertraukiamą paslaugų teikimo klientams procesą, priimtinomis priemonėmis efektyviai minimizuoti galimus veiklos nuostolius ateityje, teikiant pirmenybę operacinės rizikos prevencijai. Operacinės rizikos valdymas yra sudėtinė Banko bendrosios rizikos valdymo sistemos dalis ir yra įtraukta į bendrąją Banko rizikos valdymo politiką. Bankas ir Grupė savo kasdienėje veikloje taiko įvairias operacinės rizikos valdymo priemones bei metodus: „4 akių“ principą, funkcijų atskyrimą, nuolatos stebi operacinės rizikos lygį bei diegia prevencines priemones kylančiai rizikai mažinti. Taip pat Bankas, mažindamas su pinigų plovimo prevencija susijusią riziką, taiko įvairias prevencijos priemones pvz. „Pažink savo klientą“, griežtindamas klientų ir klientų operacijų monitoringo procedūras ir kt. Banke yra sukurta operacinės rizikos įvykių registravimo duomenų bazė, kuri kaupia istorinius duomenis bei leidžia prognozuoti operacinės rizikos šaltinius bei laiku užkirsti kelią galimiems nuostoliams. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų analizė plačiai taikomi vertinant didelę riziką, kurią gali patirti Bankas, įskaitant koncentracijos riziką. Ši analizė padeda įvertinti veiksnius, keliančius didelę riziką Bankui, bei įvertinti visų jų galimą poveikį. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis padeda Bankui nustatyti nuostolius, kurie atsirastų susiklosčius ypač nepalankioms Bankui veiklos sąlygoms. Atliekant testavimą, nustatomos nepalankios rizikos veiksnių reikšmės, o testavimas atliekamas vertinant visas pagrindines rizikos rūšis: kredito, rinkos, likvidumo ir operacinę riziką. Pagrindinis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas – įvertinti galimą nepalankių scenarijų įtaką Banko ir visos Banko grupės kapitalui bei paruošti veiksmų, susiklėsčius tokiai situacijai, planą, siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą. Scenarijų analize pagrįstas testavimas nepalankiomis sąlygomis apima keturias pagrindines rizikos rūšis: kredito, rinkos ir palūkanų normos, likvidumo bei operacinės rizikos ir atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus.


83

Pastaba 34. Finansinių priemonių tikroji vertė Tikroji vertė yra vertė, už kurią vertinimo dieną dabartinėmis rinkos sąlygomis būtų parduodamas turtas arba perleidžiamas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį pagrindinėje (arba palankiausioje) rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar ši kaina tiesiogiai stebima, ar nustatoma taikant vertinimo metodiką. Nustatydami finansinių priemonių tikrąją vertę, Bankas ir Grupė naudoja tokius metodus ir prielaidas: Grynieji pinigai. Tai piniginės lėšos, kurių vertė yra jų tikroji vertė. Lėšos Lietuvos banke. Lėšos einamosiose sąskaitose Lietuvos banke apskaitomos tikrąja verte. Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai, apskaityti tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius). Šios investicijos buvo įvertintos tikrosiomis kainomis, todėl jų tikroji vertė yra lygi jų apskaitinei vertei. Gautinos sumos iš bankų. Turto, kurio terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai, apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei dėl sąlyginai trumpo šio finansinio instrumento termino. Ilgesnio laikotarpio indėlių tikroji vertė buvo nustatyta, diskontuojant būsimus tikėtinus pinigų srautus, naudojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojusias atitinkamos trukmės palūkanų normas. Pardavimui skirtos ir iki išpirkimo laikomos investicijos. Investicijų tikrosios vertės paremtos kotiruojamomis rinkos kainomis. Klientams suteiktos paskolos ir gautinos sumos iš išperkamosios nuomos. Vertinimas buvo padarytas, diskontuojant būsimuosius pinigų srautus kiekvienai paskolai per visą jos laikotarpį, naudojant ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rinkoje galiojusias palūkanų normas. Įsipareigojimai klientams ir bankams, išperkamoji nuoma ir kitos paskolos. Likučių, kurių terminas yra trumpesnis nei 3 mėnesiai, apskaitinė vertė yra artima tikrajai vertei dėl sąlyginai trumpo šio finansinio instrumento termino. Ilgesnio termino fiksuotas palūkanų normas turinčių indėlių ir kitų finansinių įsipareigojimų tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, taikomas naujoms skoloms su panašiais grąžinimo terminais. Tikroji vertė skirstoma pagal hierarchiją, kuri atskleidžia naudotų pradinių įvertinimo duomenų reikšmingumą. Tikrosios vertės hierarchijoje yra šie lygiai: 1 lygis – aktyviose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose nustatytos kainos (nepakoreguotos); 2 lygis – kiti pradiniai duomenys, išskyrus į 1 lygį įtrauktas nustatytas turto arba įsipareigojimų kainas, kurios stebimos tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvestos iš kainų); 3 lygis – turto ir įsipareigojimų pradiniai duomenys, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi pradiniai duomenys). Finansinės priemonės, apskaitomos tikrąja verte Finansinių priemonių, apskaitytų tikrąja verte, išskaidymas pagal tikrosios vertės lygius:

Bankas ir Grupė 2015 m. gruodžio 31 d.

1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso Finansinis turtas Išvestinės finansinės priemonės - 8 - 8 Pardavimui skirtas finansinis turtas 128,292 - - 128,292 Finansiniai įsipareigojimai Išvestinės finansinės priemonės - 6 - 6

Bankas ir Grupė 2014 m. gruodžio 31 d.

1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso Finansinis turtas Išvestinės finansinės priemonės - 50 - 50 Pardavimui skirtas finansinis turtas 123,028 - - 123,028 Finansiniai įsipareigojimai Išvestinės finansinės priemonės - 3 - 3


84

Pastaba 34. Finansinių priemonių tikroji vertė (tęsinys) Finansinio turto ir įsipareigojimų, vertinamų 2 lygio tikrosiomis vertėmis, vertinimo metodai ir reikšmingi nestebimi kintamieji yra:

Tipas Vertinimo metodas

Reikšmingi nestebimi kintamieji

Ryšys tarp reikšmingų nestebimų kintamųjų ir tikrosios vertės

vertinimo Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius)

Rinkos palyginimo metodas: tikrosios vertės yra paremtos skelbiamomis kainomis. Panašiais sandoriais yra prekiaujama aktyvioje rinkoje ir skelbiamos kainos atspindi panašių instrumentų vykdomas operacijas.

Netaikoma Netaikoma

Finansiniai įsipareigojimai, apskaityti tikrąja verte, vertės pokytį įtraukiant į pelną (nuostolius)

Rinkos palyginimo metodas: tikrosios vertės yra paremtos skelbiamomis kainomis. Panašiais sandoriais yra prekiaujama aktyvioje rinkoje ir skelbiamos kainos atspindi panašių instrumentų vykdomas operacijas.

Netaikoma Netaikoma

Finansinės priemonės, neapskaitomos tikrąja verte Žemiau lentelėje pateikiamos apskaitinės ir tikrosios finansinių priemonių, kurios finansinėse ataskaitose nėra apskaitytos tikrąja verte, vertės. Ši lentelė neapima nefinansinio turto ir nefinansinių įsipareigojimų tikrųjų verčių: Bankas

2015 m. gruodžio 31 d. 1 lygis 2 lygis 3 lygis Iš viso tikroji

vertė

Iš viso apskaitinė

vertė Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke - 28,890 - 28,890 28,890 Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose - - 4,267 4,267 4,267 Paskolos ir kitos gautinos sumos - - 237,731 237,731 236,814 Kitas finansinis turtas - - 372 372 372 Įsipareigojimai Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito įstaigoms - 14,982 - 14,982 14,982 Įsipareigojimai klientams - 325,642 - 325,642 325,700 Kitos paskolos - - 13,299 13,299 13,405 Kiti finansiniai įsipareigojimai - - 2,736 2,736 2,736 2014 m. gruodžio 31 d.

Turtas Grynieji pinigai ir lėšos centriniame banke - 11,659 - 11,659 11,659 Lėšos bankuose ir kitose kredito institucijose - - 76,680 76,680 76,668 Paskolos ir kitos gautinos sumos - - 180,421 180,421 180,141 Kitas finansinis turtas - - 558 558 558 Įsipareigojimai Įsiskolinimai bankams ir kitoms kredito įstaigoms - 42,689 - 42,689 42,689 Įsipareigojimai klientams - 294,157 - 294,157 293,636 Kitos paskolos - - 12,034 12,034 12,235 Kiti finansiniai įsipareigojimai - - 3,460 3,460 3,460

Documents

AB CITADELE BANKAS · Bankas ir Grupė veikė sėkmingai – padidėjo verslo paskolų portfelis, indėlių portfelis, augo palūkanų pajamos. Banko turtas, palyginti su 2014 m.,