60

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE

ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online2015, 25 tomas, Nr. 6, p. 60-62

DOI: http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.118BIOMEDICINA / BIOMEDICINE

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu           Adresas susirašinėti: Nora Šiupšinskienė, el. p. norai_s@yahoo.com

Raktažodžiai: nosis, nazolabialinės cistos, chirurginis gydymas.

SantraukaNazolabialinės cistos - tai ne odontogeninės kil-mės, minkštųjų audinių cistos, neturinčios sąsajos su kaulu. Tai reta, dažniausiai vienpusė patologija. Straipsnyje aprašoma nazolabialinių cistų patogene-zė, nusiskundimai, klinikinė ir radiologinė diagnos-tika. Apžvelgiama diferencinė diagnostika ir pagrin-diniai chirurginiai gydymo būdai. Pristatomas 59 m. pacientės, kuriai diagnozuota retai pasitaikanti abi-pusė nazolabialinė cista, klinikinis atvejis.

Įvadas Nazolabialinės cistos (sinonimai - nazoalveolinė, no-

sies prieangio, nosies sparnelio, mukozinė nosies, Kles-tadt’s cista) – tai ne odontogeninės kilmės minkštųjų au-dinių cistos, neturinčios sąsajos su kaulu [1]. Kai kurie autoriai nazolabialinėmis cistomis siūlo vadinti apribotas minkštųjų audinių, o esant viršutinio žandikaulio kaulo erozijai ar įgaubai – nazoalveolinėmis [1,2].

Pirmasis nazolabialines cistas 1882 metais aprašė gar-sus vengrų anatomas Zuckerkandl [2]. Šios retai kliniškai pasireiškiančios ir diagnozuojamos cistos, kurios sudaro 0,7 proc. žandikaulių cistų, susiformuoja šalia sparninės nosies kremzlės, bet didesnio spindžio cista gali siekti ir apatinę nosies ertmės dalį, nosies prieangį bei viršutinės lū-pos dantenų raukšlės sritis. Ši patologija vidutinio amžiaus, 40 – 50 metų, moterims tris kartus dažnesnė nei vyrams [3-4]. Dažniausiai nustatomos vienpusės, vyraujant kairei, na-zolabialinės cistos, bet mokslo literatūros duomenys rodo, kad iki 10 proc. atvejų gali būti diagnozuojamos abipusės cistos [1-4].

Šio darbo tikslas buvo atlikti mokslo literatūros ana-lizę ir aprašyti retai pasitaikantį abipusės nazolabialinės cistos klinikinį atvejį.

ABIPUSĖ NAZOLABIALINĖ CISTA – RETAS KLINIKINIS ATVEJIS

Nora Šiupšinskienė1,2, Rimantė Lapinskaitė3, Valdas Šarauskas2, Sigutė Norkienė1

1Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, 2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, 3Raseinių ligoninė

Klinikinis atvejis59 metų mokytoja U.G. 2014 m. rudenį kreipėsi į Lietu-

vos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) konsultacinę polikliniką Lazdijų poliklini-kos otorinolaringologės siuntimu. Pacientę vargino savai-tės trukmės kairės pusės nosies sparnelio bei skruosto pa-tinimas, skausmingumas, sutrikęs kvėpavimas per kairiąją nosies pusę ir subfebrilitetas.

Objektyvaus tyrimo metu nustatytas supūliavęs kairio nosies prieangio darinys, kuris sukėlus vietinę nejautrą punktuotas, atvertas, skirta sistemiškai veikiančių antibak-terinių vaistų. Įtarta supūliavusi kairės pusės nazolabialinė cista, o audiniams sugijus, prieš planuojamą chirurginį gy-dymą, numatytas veido kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Pacientei po dviejų savaičių atvykus kontrolinio tyrimo, stebėti sugiję kairės pusės nosies prieangio audi-niai, papildomų darinių nebuvo matyti, tačiau ligonė nuro-dė dešinės pusės nosies sparnelio lokalų patinimą ir skaus-mingumą. Atlikus fibroendoskopinį tyrimą ir čiuopiant - dešinėje nazolabialinėje srityje konstatuotas pusapvalis, fliuktuojantis darinys, be aplinkinių audinių infiltracijos ir skausmingumo. Sukėlus vietinę nejautrą, atlikta dešinio-jo nosies darinio biopsija: histologinio tyrimo atsakymas - solitarinė cista. Atliktos planinės KT vaizduose - abipus nosies sparnelių užpakalinių dalių ties viršutinių žandikau-lių priekinių ir vidinių sienelių riba matyti aiškiai riboti, difuziškai vidutiniškai intensyviai kaupiantys kontrastinę medžiagą minkštųjų audinių tankio dariniai (dešinėje 1,7 x 1,6 x 1,6 cm, kairėje 1,4 x 1,1 x 1,3 cm dydžio), išvirtę į nosies prieangio užpakalines dalis, jas siaurinantys, smar-kiau dešinėje, nesukeliantys kaulų destrukcijos (1 pav.).

Pacientė operuota sukėlus bendrąją nejautrą - per pjūvius po viršutine lūpa raukšlės srityje atlikta cistų enukleacija, cistos pašalintos radikaliai su maišu. Histologiniu tyrimu nustatytos cistos su plona skaiduline fibrozine kapsule, mu-cininėmis ląstelėmis, lėtiniu uždegimu, saikia židinine lim-focitine infiltracija ir seromukoziniu cistos turiniu (2 pav.).

Praėjus mėnesiui po operacijos atvykusi kontrolinio ty-

61

rimo pacientė nusiskundimų neturėjo, cistų atkryčio požy-mių nepastebėta.

Aptarimas Nazolabialinių cistų patogenezės mechanizmai aiškina-

mi keletu hipotezių. Pirma, kad cistos susiformuoja iš no-sies ašarų latako epitelio likučių nosies formavimosi metu

[5]. Ši teorija pagrįsta faktu, kad ir nazolabialinė cista, ir nosies ašarų latakas išklotas tuo pačiu – pseudodaugias-luoksniu stulpeliniu epiteliu. Kita teorija teigia, kad em-briogenezės metu epitelinis audinys izoliuojasi mezenchi-moje per veido kaulų plyšius tarp viršutinio žandikaulio ir šoninių bei vidinių nosies ataugų.

Cistos gali būti besimptomės ar pasireikšti lokaliu pa-tinimu nosies sparnelio pagrindo ir (ar) prieangio srityse. Taip pat kai kuriuos pacientus gali varginti progresuojanti vienpusė ar abipusė nosies obstrukcija, užpakalinė rinorėja [1,4,6]. Didesnės cistos sukelia aplinkinių audinių patini-mą, fliuktuaciją, gali infekuotis. Literatūros duomenimis, pacientai dažniausiai kreipiasi į specialistus cistoms su-pūliavus. Gydytojo tyrimo metu, čiuopiant nosies priean-

A

B

C

1 pav. Pacientės U.G. kompiuterinės tomografijos tyrimas: A - frontalinė projekcija, B – ašinė projek-cija, C – sagitalinė projekcija. Abipusė nazolabiali-nė cista pažymėta rodyklėmis

2 pav. Histologinis pašalintos pacientės U.G. cistos vaizdas. Stebima plona skaidulinė fibrozinė kapsu-lė, mucininės ląstelės, saiki židininė limfocitų infil-tracija (preparatas dažytas hematoksilinu ir eozinu; preparatas padidintas 20 kartų)

3 pav. Dešinė nazolabialinė cista. Intraoperacinis vaizdas [šaltinis: Perez AJ, Castle JT. Nasolabial cyst. Head and Neck Pathology. 2013; 7:155-158, su leidimu]

62

gio ir apatines sparnelio sritis, kai cista išdidėjusi, galima užčiuopti paslankų, minkštos konsistencijos, fliuktuojantį patinimą. Geriausiai cista apčiuopiama bimanualiai: vienu pirštu čiuopiant nosies prieangį ir dugną, o kitu pirštu - ties lūpos raukšle [4]. Minkštųjų audinių patinimas gali išlygin-ti nosies lūpos raukšlę, deformuoti ir pakelti nosies sparnelį ir (ar) nosies dugną [7]. Dar galima užčiuopti pabrinkusius audinius intraoraliai lūpos prieangyje.

Sukaupti literatūros duomenys rodo, kad cistos gali savaime pratūkti ir drenuotis į nosį ar burną, o ypatingais atvejais - netgi per odos fistulę.

Diagnostika remiasi anamneze, gydytojo tyrimu, lanks-čia fibroendoskopija, KT ir (ar) magnetinio rezonanso to-mografija (MRT). Radiologiniai tyrimai, fiksuojantys ribo-tą, neturintį ryšio su kaulu ar dantimis cistinės struktūros darinį nazolabialinėje srityje bei histopatologinis tyrimas patvirtina diagnozę [1,4,6,7].

Nazolabialinės cistos diferencijuojamos nuo odonto-geninių cistų, raidos anomalijų bei neoplazinių pokyčių. Odontogeninės cistos pasireiškia periapikaliniu uždegimu (granulioma, cista ar pūlinys), pažeidžia kaulą aplink dan-tis. Odontogeninių cistų diagnozę patvirtina panoraminės rentgenogramos. Dažniausia viršutinio žandikaulio ne odontogeninė cista yra nosies gomurio cista [8]. Tuo atve-ju čiuopiamas patinimas kietajame gomuryje, o KT tyrimo metu viršutinio žandikaulio vidurio linijoje matyti aiškiai ribotas minkštųjų audinių tankio, apvalus ar ovalus cistinis darinys. Neaiškiais atvejais, diferencijuojant nazolabiali-nes nuo nosies gomurio cistų, reikalinga MRT. Įgimta epi-derminė cista įtariama, kai cista ir jos turinys yra geltono ar balkšvo atspalvio. Mažųjų seilių liaukų navikai taip pat gali sukelti panašius į nazolabialinės cistos simptomus, tačiau jie yra kietos konsistencijos ir nefliuktuoja [1]. Šiuo atveju geriausias tyrimas atskirti darinius yra MRT.

Mokslo literatūros duomenimis, kliniškai pasireiškian-čių nazolabialinių cistų gydymas turi būti chirurginis: cista pašalinama su visu maišu – išgliaudoma (lot. enucleatio) (3 pav.), arba atliekama cistos marsupializacija [6]. Cistą pašalinus su visu maišu, cistų atkryčių pasitaiko mažiau, todėl ši operacinė technika yra pirmos eilės. Kiti, rečiau tai-komi konservatyvūs chirurginio gydymo metodai - adatinė cistos aspiracija, cistos destrukcija kauterizuojant, skleroti-nių medžiagų suleidimas į cistos maišą, incizija su drenažu bei marsupializacija siejami su dažnesniais ligos atkryčiais. Paprastai pacientas operuojamas sukėlus bendrąją intubaci-nę nejautrą, tačiau jei taikoma endoskopinė marsupializaci-ja pro nosies prieangį, galima ir vietinė nejautra.

Histopatologinis tyrimas patvirtina diagnozę: jame vy-rauja stulpelinis epitelis ir mukocitai, gaminantys gleives. Nazolabialinės cistos supiktybėja labai retai.

Išvados1. Abipusės nazolabialinės cistos yra reta patologija. 2. Diagnostika remiasi klinika ir radiologiniais tyri-

mais, pirmiausia KT. 3. Nazolabialinę cistą reikėtų įtarti, kai atsiranda loka-

lus nosies sparnelio ir prieangio srities patinimas, skaus-mingumas, formuojasi vienpusė ar abipusė dalinė ar visiš-ka nosies obstrukcija.

4. Pirmos eilės gydymo metodas, kurį taikant atkryčių būna rečiausiai, yra sublabialinė cistos enukleacija.

Literatūra1. Nixdorf DR, Peters E, Lung KE. Clinical presentation and

differential diagnosis of nasolabial cyst. J Can Dent Assoc 2003; 69:146-149.

2. Walsh-Waring GP. Naso-alveolar cysts: aetiology, presentation and treatment. J Laryngol Otol 1967; 81:263-276.

3. Hillman T, Galloway EB, Johnson LP. Pathology quiz case 1:nasoalveolar cyst. Arch Otolaryngol Head Neck Surg 2002; 128:452-455.

4. Choi JH, Cho JH, Kang HJ et al. Nasolabial cyst: a retrospective analysis of 18 cases. Ear Nose Throat J. 2002; 81(2):94-96.

5. Schuman DM. Nasolabial cysts: mechanisms of development. Ear Nose Throat J. 1981; 60:389-94.

6. Perez AJ, Castle JT. Nasolabial cyst. Head and Neck Pathology 2013; 7:155-158.

7. Zahirrudin Z, Gendeh B, Tan G et al. Nasolabial cyst: presenta-tion and management. Internet J Otorhinolaryngol 2008; 9(2).

8. Elliott KA, Franzese CB, Pitman KT. Diagnosis and surgical management of nasopalatine duct cysts. Laryngoscope. 2004; 114:1336-1340.

BILATERAL NASOLABIAL CYST – UNUSUAL CASE REPORT

N. Šiupšinskienė, R. Lapinskaitė, V. Šarauskas, S. Norkienė

Key words: nose, nasolabial cysts, surgical treatment.SummaryNasolabial cysts are rare, developmental, non-odontogenic

structures that involved only soft tissue. These lesions are usually unilateral. This article ascribes the pathogenesis, main complains, clinical and radiological methods for diagnosis of nasolabial cysts. Differential diagnosis of the lesions and surgical treatment approaches also are reviewed. Unusual case report of bilateral nasolabial cysts that were diagnosed in 59 years old women is presented.

Correspondence to: norai_s@yahoo.com

Gauta 2015-11-03