Upload
others
View
7
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
o r i e n t a l i s t i k a
sofio deviZe
abu saidis lirika
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis doqtoris (Ph.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad
warmodgenili
disertacia
samecniero xelmZRvaneli: asocir. profesori m. aleqsiZe
Tbilisi2009
avtoris stili daculia
2
Sesavali
sufizmis da, kerZod, sparsuli sufiuri literaturis kvlevas didi
xnis istoria aqvs. is mniSvnelovania, erTis mxriv, Sua saukuneebis
aRmosavluri filosofiuri azrovnebis da, meores mxriv, sparsuli
literaturis istoriisa da Teoriis Sesaswavlad.
winamdebare naSromis mizania abu saidis robaiebSi gadmocemuli
mistikuri filosofiisa da poetur saxe-simboloTa erTianobis srulad
warmoCena. SevecdebiT ganvsazRvroT abu saidis sulieri filosofiis
Taviseburebani misive drois mistikur dinebaTa mravalferovnebaSi da
davadginoT maTi gavlena sparsuli poeziis Semdgom ganviTarebaze.
umTavresi, rasac emsaxureba winamdebare naSromi, aris abu saidis lirikis
mniSvnelobisa da funqciis gansazRvra sparsuli sufiuri poeziis
ganviTarebis istoriaSi.
cnobili iraneli poetis, sufi moZRvris, Seix abu said abu-l-xeir
meihenelis (967-1049) divanSi 730-mde robaia Tavmoyrili.
Cveni amocanaa imis garkveva, Tu ra wvlili Seitana abu saidma sparsuli
sufiuri poeziis ganviTarebaSi. Cveni mizania sufizmis im principebisa da
simboluri saxeebis gamovlena, romelTac abu saidis leqsebis krebulSi
moiyares Tavi.
gvsurs abu saidis leqsebSi, biografiebSi da mis calkeul
gamonaTqvamebSi sulis zeaRsvlis (“sulis zrda”, “sulis TviTsrulyofa”)
bilikebi moviZioT, ganvixiloT WeSmariti da moCvenebiTi _ formaluri
rwmenis, akrZalulisa da dasaSvebis, grZnobisa da inteleqtis
dapirispireba da sxva problemuri sakiTxebi.
SevecdebiT, abu saidis sufizmis sxvadasxva debulebebi misi
Tanamedrove, zogjer, winamorbedi da momavali Taobebis sufizmis
moZRvarTa naazrevis farTo speqtrSi warmovaCinoT. saWirod migvaCnia
ganvixiloT abu saidisa da misi Tanamedrove cnobili moRvaweebis
urTierTobis momentebi, rac kvlavdakvlav sufizmis sxvadasxva aspeqtebis
warmoCenisaTvis aris mniSvnelovani. es saSualebas mogvcems am
urTierTobaTa fonze SevafasoT abu saidis roli sufizmis Teoriisa da
3
praqtikis Camoyalibebis procesSi, rogorebicaa xanayahis struqturuli
reforma da sama’s ritualis danergva, ganvixilavT abu saidis ritualuri
praqtikis detalebs da, mTlianobaSi, misi praqtikuli mistikis sakiTxebs.
abu saidis Sesaxeb biografiul TxzulebebSi warmodgenilia abu saidis
ganyenebuli msjelobebi religiuri filosofiis sxvadasxva sakiTxebis
Sesaxeb, rac xSirad zedmiwevniT xsnis misi poeziis sufiur simbolikas.
amitom, TemaSi lirikisa da biografiebis kvleva xSirad sinTezurad iqneba
warmodgenili.
Cven gamoviyeneT orive biografia (asrar al-Touhidi da halaT o
soxanani), gamocemuli 1899 w. v. a. Jukovskis mier, agreTve, asrar al-Touhidi
(ibn munavari 1999), Targmnili da gamocemuli Safi qadqanis mier rusul
enaze. iSviaTad viyenebT gamocemebs.
zogadad, sufizmis kvlevas didZali literatura eZRvneba. sparsuli
misticizmis ganviTarebas ikvlevs doqtori abd al-husein zarinqubi wignSi
“sufizmi iranSi” (zarinqubi 1998), doqtor yasem Ranis “sufizmis istoria
islamis wiaRSi” (Rani 1997). adreuli sufiebis mistikur azrovnebas
Seiswavlis doqtor muhamed qazem iusuf furis “sufizmis istoriis
kritikuli narkvevebi” (iusuf furi 2002).
sufiuri simbolikis kvlevisaTvis mniSvnelovania “mistikuri terminebis
leqsikoni” (sajadi 2000), j. nurbaxSis “sufiuri simbolizmi” (nurbaxSi
1986), (nurbaxSi 2005), a. Simelisa da sxva mecnierebis Sesabamisi statiebi,
maT Soris, v. Jukovskis mier gamocemuli “traqtati SevTvaleba lamazmanis
Sesaxeb.” (Jukovski 1901).
xanayahis Camoyalibebisa da sama’s ritualis danergvis detalebi
ganxilulia t. grahamis kvlevaSi “abu said abu-l-xeiri da xorasnis skola”
(grahami 1999:83-135), ramac vrceli informacia mogvawoda da mogvca gasaRebi
abu saidis sruli portretis SeqmnisaTvis. mniSvnelovania hamid dabaSis
statia, sadac avtori ikvlevs apolitikuri sufi Seixebis (abu saidi,
hamadani) rols politikur intrigebSi da maTi devnis mizezebs (dabaSi
1999:137-174).
abu saidis cxovrebas da sufiuri mistikis sakiTxebs Seiswavlis fric
meieri (“sinamdvile da legenda”) (meieri 1976); abu saidis mistikas eZRvneba
4
Tavi a. Simelis wignSi “islamuri mistikis samyaro” (Simeli 2000), r. a.
nikolsonis “islamis mistikosebi” (nikolsoni 1914). abu saidis biografiis
detalebsa da, zogadad, moRvaweobas amomwuravad aRwers J. baueringi
enciklopediur statiaSi “abu said abu-l-xeiri.” (baueringi 1996-2008:377-380).
Tumca es pirveli sagangebo naSromia, romelic abu saidis lirikisa da
biografiis masStabur kvlevas isaxavs miznad.
Temaze muSaobisas qarTul enaze vTargmneT abu saidis robaiebi, mcire
zomis moTxrobebi (heqaiaTi) da filosofiuri pasaJebi orive biografiuli
Txzulebebidan, rac dRemde ar Targmnila qarTul enaze da, amgvarad,
ganapirobebs Temis aqtualobas qarTul iranistikaSi.
uRrmesi madlierebis grZnobiT vixseniebT prof. a. gvaxarias, romelic,
rogorc pirveli xelmZRvaneli, monawileobda Temis SerCevaSi, dagvexmara
biografiebis moZiebaSi da mogvca pirveli biZgi da mimarTuleba muSaobis
dawyebisaTvis.
5
Tavi I. abu saidis cxovreba
$ 1. abu saidis cxovrebis amsaxveli biografiebi
abu saidis cxovrebis amsaxveli Txzulebebis wyalobiT mis cxovrebasa
da moRvaweobaze bevrad metia cnobili, vidre misi drois romelime sxva
moZRvris cxovrebaze.
pirveli biografiis avtoria abu saidis SvilTaSvilTaSvili jamal
al-din abu ruh luTfolahi (gard. 541/1147). biografias ewodeba “halaT o
soxanan-e Seix abu said abul-xeir meiheni” _ “Seix abu said abu-l-xeiris
cxovreba da gamonaTqvamebi” (luTfolahi 1899).
meore biografia muhamed ibn munavaris kalams ekuTvnis. igi
zemoxsenebuli luTfolahis biZaSvili. biografiis saxelwodebaa “asrar
al-Touhid fi mayamaT-e Seix abu said” (ibn munavari 1899). ibn munavaris
gardacvalebis TariRi ucnobia, Tumca, ivaraudeba, rom naSromi daasrula
553-588/1158-1192 wlebs Soris.
asrar al-Touhidis avtoris Sesaxeb v. Jukovski mogviTxrobs: “muhamed
ibn munavari, rogorc Cans, Cveni firis pirdapiri SvilTaSvilTaSvilia. is
jer kidev siymawvileSi dainteresebula cnobebiT Tavisi saxelovani
winapris Sesaxeb da dauwyia am cnobebis Segroveba sxvadasxva Seixebis
gamokiTxviT, romlebic enaTesavebodnen did Seixs. es is dro iyo, rodesac
abu saidis cxovreba da diadi saqmeni jer kidev cocxlad axsovdaT mis
mimdevrebs. Semdeg xorasnis ngrevis mZime dReebi dadga. mxolod meihenSi
Seixis asormocdaaTamde pirdapiri STamomavali daiRupa. imamebic, TiTqmis,
gaqrnen, swavleba TariyaTis Sesaxeb daZabunda. mas (ibn munavars) surda abu
saidis naTeli xati gaecocxlebina, surda, ase vTqvaT, gzismkvlevi
varskvlavi daenaxvebina maTTvis, visac TariyaTis gavla ewada. da man
gadawyvita adreve Sekrebili cnobebis mixedviT Seedgina abu saidis
cxovrebisadmi miZRvnili naSromi” (ibn munavari 1899:2-3).
TiTqmis, igives gvamcnobs amave biografiis iraneli gamomcemeli,
cnobili mecnieri said nafisic: “VI s. Turqebis Semosevis mizeziT didad
dazianda iranis da, gansakuTrebiT meihenis mosaxleoba, rwmena moiSala da
6
zneoba Sesustda. dainaxa muhamed ibn munavarma, rom “Semcirda rwmena da
gahqrnen muslimebi da xorasanSi sufiuri swavlebis saxelic ar darCa,
arca xma misi, arca Zaxili”, da ganizraxa Seekriba misi papis nafiqr-
naRvawi, saCino gaexada WeSmarit mistikosTa cxovrebis erTi magaliTi,
romelic “WeSmaritebis gzas Semdgar mgzavrTa winamZRoli da damrigebeli
gaxdeboda.” (nafisi 1995:1-63)
zogadad, wmindanTa cxovrebis amsaxveli Txzulebebi iqmneboda
imisaTvis, rom'"morwmuneebs da RvTismosav mkiTxvelebs SeecnoT
praqtikuli sulieri faseulobebis arsi." (algari 1976:134)
asrar al-Touhidi mkvlevarTa ZiriTad wyaros warmoadgens. is didia
moculobiT da, aqedan gamomdinare, ufro mravlis mTqmelia. cnobilia, rom
ibn munavars halaT o soxananze dayrdnobiT dauweria Tavisi Txzuleba.
halaT o soxanani SedarebiT mcirea moculobiT, Tumca, zogierTi ram
cnobili Seixis cxovrebis Sesaxeb am biografiaSi ufro vrclad aris
aRwerili. magaliTad, masSi gvxvdeba abu ali ibn sinas (avicenas) (g. 1037) da
abu saidis werilebi. ibn munavari ki mxolod maTi Sexvedris aRweriT
Semoifargleba, Tumca, isic aRniSnavs, rom es Sexvedra maTi mimoweris
Semdeg momxdara.
$ 2. abu saidis bavSvoba da axalgazrdoba
abu said fadlolah ibn abu-l-xeir ahmad meiheni daibada moharamis
Tvis pirvel ricxvSi, islamuri welTaRricxviT 357 wlis pirvel dRes,
paraskevs RamiT, anu qristianuli welTaRricxviT 967 wlis 7 dekembers.
“meihene” xaveranis dablobSi mdebareobs, xorasnis Crdilo-aRmosavleT
nawilSi, qalaq saraxsidan Crdilo-aRmosavleTiT ormocdaaTi kilometris
daSorebiT. is gardaicvala iqve, Sabanis Tvis meoTxe dRes, islamuri w. aR.
440 w. (1049 wlis 12 ianvari). saraxsi dResac iranis teritorias ekuTvnis,
meiheni ki TurqmeneTis sazRvrebSia moqceuli” (grahami 84). “meihene” an
“mehene” saxesxvaobaa sityvisa “mihan” _ samSoblo. dRes meihene patara
sofelia ahalis vilaieTSi, romlis oficialuri saxelwodebaa “miana”
(agreTve, mane da mihna).
7
biografiebis avtorTa Tanaxmad, abu saidis mama, meihenSi babu-l-xeiris
saxeliT cnobili, afTiaqari (balaxeuliT mkurnali) yofila, is morwmune
da RvTismoSiSi kaci gaxldaT, romelic xSirad asrulebda namazebs da
kiTxulobda locvebs. Tavisufal dros is derviSTa wreSi atarebda, sadac
eswreboda sama’s rituals.
dedam abu saidis cxovreba bavSvobidanve daukavSira sufizms. erT
saRamos, rodesac babu-l-xeiri derviSTa wveulebaze midioda, man aiZula
igi Tan waeyvana vaJi, “raTa derviSTa da ZvirfasTa mzera moxvedroda
ymawvils.” rodesac sufiebma sama’s Sesruleba daiwyes, momReralma (yavval)
Semdegi dubeiTi warmoTqva:
es siyvaruli WeSmaritad jildoa derviSebisTvis,
asketizmi maTi samflobeloa,
suli keTilSobilTa saqmes ewireba,
es sofeli da dirhemi kacs ar amSvenebs.
derviSebs eqstatiuri mdgomareoba daeuflaT da mTeli Ramis
ganmavlobaSi cekvavdnen am beiTis ritmze. radgan momReralma es beiTi
mravalgzis gaimeora, ymawvilma is zepirad daiswavla. Sin rom dabrundnen,
mamas hkiTxa, ra azrs Seicavda is beiTi, romelsac momRerali warmoTqvamda
da derviSebi misi mosmeniT mxiarulobdnen? _ iyuCe, radgan bavSvi xar da
mis azrs ver Caswvdebi, - miugo mamam. (ibn munavari 1899:14-15)
Tumca, sul male bavSvma sulieri wvdomis saocari unari gamoamJRavna,
ufro Zlieri vidre mamamiss warmoedgina da Tavad gaaCnda. es ukanaskneli
abu saidis pirveli sulieri megzuri gaxldaT, romelmac igi mis adreul
moZRvars abu-l-yasem biSr iasins (gard. 990) gaacno.
did moZRvars hqonda xilva _ “Seni vaJi bednierebas moutans am miwas,”_
miaxarebs is babu-l-xeirs, romelsac paraskevis namazis Sesasruleblad
mihyavs abu saidi. biSr iasini sTxovs maT, estumron namazis
dasrulebisTanave. ymawvilma qeris kveri unda amoiRos niSidan. kveri,
romelsac bavSvi amoiRebs, Tbeba mis xelebSi. didi moZRvari natexs patara
mowafes gauwvdis, nawils TviTon igemebs, odnav ganawyenebul mamas ki aseTi
sityvebiT mimarTavs: _ hoi, babu-l-xeir! ocdaaTi weliwadia, rac am niSaSi
devs kveri, rameTu dagvpirdnen _ kveri gaTbeba mis xelSi, vinc
8
gaacocxlebs am miwas. exla naTelia, rom is, visac gulisxmobdnen, Seni
Svilia. abu saids ki Semdegs aswavlis _ Sen wminda xar da qebis Rirsi,
radgan gaqvs moTmineba swavlis dros da mitevebis unari, radgan Zlieri
xar.” (ibn munavari 1999:57)
amgvarad, uasako abu saidi xeldasxmulia, madlmosili, Sinaganad
naziarebi saidumlo sibrZnes, rCeuli. biSr iasinma arcTu mokrZalebulad
mianiSna mamamiss, rom is ar iyo “RmerTis mesaidumleTa” Soris. misi misia
ymawvilis cxovrebaSi Sesrulda. man Seasrula e. w. “gadamcemi” roli da
exla sulier moZRvrebs daekisraT didi funqcia, aRzardon kaci, romelic
“gaacocxlebs am miwas”.
biSr iasinma udidesi wvlili Seitana ymawvili abu saidis sulier
ganviTarebasa da CamoyalibebaSi. momavalma didma moZRvarma swored misgan
moismina pirvelad sulieri swavlebis poeziis enaze gadmocemis magaliTi.
abu saidi igonebda: “erT dRes abu-l-yasem biSr iasinTan viyavi. _ Svilo,
gsurs esaubro ufals? _ mkiTxa moZRvarma, _ msurs, ratomac ara,_ mivuge.
miTxra: _ yovelTvis, roca ganmartovdebi, es Tqvi da araferi Tqva amis
meti:
uSenod, satrfov, adgils ver vpoulob,
Sens wyalobas ver daviTvli,
Cems sxeulze TiToeuli Tmis Reri enad rom iqces,
madlobis meaTasedsac ver gadagixdi.
am beiTs vimeorebdi yovelTvis, yoveldRe, raTa misi gavleniT
siyrmeSive gamxsnoda gza WeSmaritebisa.” (ibn munavari 1899:16-17)
SesaZloa, biografiebis avtorebi mas mraval saswauls miaweren,
SesaZloa misi xeldasxmis ritualis detalebi naklebad Seefereba
sinamdviles. Tumca, abu saidi, marTlac, bavSvisaTvis uCveulo sibrZnes
amJRavnebda, razec mis Sesaxeb sruliad damajerebeli heqaiaTebic
mogviTxrobs: “amboben, rom didi Seixis mamas kargi urTierToba hqonia
sulTan mahmudTan. man meihenSi didi sasaxle aaSena, romelic dResac
cnobilia, rogorc Seixis sasaxle. am sasaxlis Wersa da kedlebze sulTan
mahmudis saxeli daawerina, iqve misi amalac moixsenies da kedlebi
spiloebiTa da sxva samgzavro cxovelebiT moxates. Cveni Seixi bavSvi iyo.
9
mamas sTxova: _ am sasaxleSi erTi oTaxi amiSene, romelic sakuTrad Cemi
iqneba da aravis eqneba masze ufleba. mamam im sasaxleze erTi oTaxi
dauSena da is iyo Seixis sakani _ samlocvelo. roca mis Senebas
amTavrebdnen, ymawvilma brZana karze, kedlebze da Werze daeweraT “RmerTi,
RmerTi, RmerTi (allah, allah, allah)”. _ Svilo, ra aris es? SeekiTxa mama.
_ yoveli kaci Tavisi saxlis kedlebze Tavisi batonis saxels wers, _
miugo bavSvma. mamamisis sixaruls bolo moeRo da mwared inana imis gamo,
rac gaakeTa.” (ibn munavari 1899:14)
abu saidma bavSvobaSive miiRo is muxti, ramac misi momavali
gansazRvra _ is morwmune ded-mamam aRzarda, romelTac urTierToba
hqondaT sufiebTan. abu saidic bavSvobidanve SeeTvisa sufiur garemos da
cnobismoyvared adevnebda Tvalyurs maT Sekrebebs. cnobierad Tu
qvecnobierad, biSr iasinis mistikuri leqsebi Rrmad CaibeWda ymawvilis
mgrZnobiare sulSi. albaT, es gaxda pirvelwyaro misi udidesi da
fasdaudebeli wvlilisa, romelic man sufizmis ganviTarebis istoriaSi
Seitana _ sufizmma sparsul literaturaSi daido bina.
dRevandeli meihenis erT-erTi mTavari RirsSesaniSnaobaa didi sufi
mistikosisa da poetis abu said abu-l-xeiris mavzoleumi, romelsac xalxi
xSirad “miane babas” mavzoleums uwodebs. mavzoleumi XI s. selCukTa
periodis, kerZod CaRri-beg davudis mmarTvelobis (1040-1063) droindeli
nagebobaa, romelic XV s. ganaxlebula. nageboba Signidan mopirkeTebuli
yofila lurji mozaikiTa da kaligrafiis nimuSebiT. evropeli arqiteqtori
gamoTqvams wuxils, rom mavzoleumis didi nawili dangrevis pirasaa da
dauyovnebliv restavracias saWiroebs. (hilenbrandi 1999:291). rogorc Cans,
selCukma mmarTvelebma saTanado pativi miages “Zlevamosili” Seixis
xsovnas.
XII s. iranSi SeWrilan RuzTa Turquli tomebi, romelTac daungreviaT
wmindanis sakani meiheneSi da misive samrevlo, xanayahi, niSaburSi, misi
ojaxis wevrebi ki dauxociaT. mavzoleumic sakmaod dazianebula.
abu saids xuTi vaJi hyavda: abu Taheri (g. 1086), abu-l vafa mozaffari,
abu-l ala naseri (g. 1098), abu moTahhari da abu-l baya mofazzali. maTgan
yvelaze cnobili da ojaxis tradiciis memkvidre (baueringis azriT, mcire
10
ganaTlebis gamo daumsaxureblad gamorCeuli) abu Taheria, romelic mamis
gverdiT aris dakrZaluli.
$ 3. ganaTleba
abu saidma orgvari ganaTleba miiRo: profesiuli da sasuliero. is
q. mervSi samarTlis sunitur, kerZod, Safiitur skolaSi swavlobda
samarTals. iq misi pirveli maswavlebeli gaxldaT abu abdulah muhamed
ibn ahmad xidri (g. 983-1000 w. Soris). cnobilia, rom sunitur irans
iurisprudenciis ori skola marTavda _ Safiituri da hanafituri.
Safiitebi cnobilni iyvnen, rogorc ahl-e hadis (tradiciis mimdevrebi),
xolo hanafitebi, rogorc ashab-e rai (racionalistebi)
Tavad xidri abu abdulah al-muzani al-basris mowafe iyo, romelsac
ekuTvnis Safiituri samarTlis Sesaxeb dawerili ZiriTadi teqsti _
“moxTasari”. cnobilia, rom “Sirazi iyo ZiriTadi Safiituri centri
samxreT-dasavleT iranSi sefianTa zeobamde. niSaburSi Safiizmi abu saidis
winamorbed samarTalmcodneTa moRvaweobisas gavrcelda.” (grahami 1999:86)
xuTi wlis ganmavlobaSi abu saidi ismenda xidris leqciebs
Safiituri samarTlis Sesaxeb. xidris gardacvalebis Semdeg ki man
ganagrZo profesiuli ganaTlebis miReba xorasnis meore mniSvnelovan
samaraTalmcodnesTan abu baqr abdulah ibn ahmad yafal mervazisTan
(g. 1026), romelic, agreTve, mervSi cxovrobda. abu saidi warmatebiT aRwevda
Safiiti swavlulisa da mohadesis (hadisebis mcodne) karieras.
man xuT weliwadSi srulyo swavleba yafal mervazisTan da gaemgzavra
saraxsis samxreTiT, mSobliuri qalaqis, meihenis maxloblad. iq SeuerTda
abu ali zahir saraxsis (g. 999) wres. abu saidi gansakuTrebuli
gulisyuriT moekida yuranis Seswavlas, iuridiul da Teologiur
mecnierebebs. man kidev ufro didi gulmodginebiT Seiswavla mohadesis
profesia. amgvarad, abu saidma Tavisi drois cnobil samarTalmcodneTa
wreSi safuZvliani ganaTleba miiRo.
saraxsSi yofnis dros Rrmad ganswavluli, tradiciis erTguli,
yuranisa da SariaTis kanonebis mcodne Seixi kvlav daukavSirda sufiur
11
mrevls. ibn munavari gvarwmunebs, TiTqos, man am dros damarxa yvela Tavisi
wigni, da arasodes dabrunebia maT. Tumca, Safi qadqanis azriT, es cnoba
ufro simboluri xasiaTis unda iyos, radgan abu saidi, marTlac,
aRarasodes dabrunebia samrTalmcodnisa da mohadesis profesiebs. abu
saidis TqmiT:
vidre Seni siyvarulis xmauri yurebSi midgas,
gamSorda goneba, sibrZne da Wkua,
vidre Seni siyvarulis erTi furceli daviswavle,
mecnierebis samasi furceli gadamaviwyda. (abu saidi 1995:31)
mas Semdeg, rac abu saidi samarTalmcodnisa da mohadesis profesiebs
daeufla da sufiur samyaros daubrunda, misi pirveli moZRvari abu-l-
fadli (g.1023) gaxda.
amjerad “gadamcemi” funqcia loyman saraxsis daekisra. “loymani
nacris did grovaSi ijda da Tavis mosacmels akerebda. abu saidi eloda
kervis dasrulebas. misi Crdili loymanis mosasxams daeca. _ mosacmels
gikerav, ganucxada man. is wamodga, xeli Cakida abu saids da abu-l-fadlis
xanayahisken gauZRva mas. rodesac abu-l-fadli gamoCnda loymanma abu
saidis xeli gadasca mas, srulyo ra amgvarad es “gadacema”.
amgvarad, aTwliani swavla-ganaTlebis Semdeg abu saidi sulis
TviTsrulyofis gzas daubrunda. TxuTmeti weliwadi umZimesi gansacdeli
mouvlina Tavis “mes” TviTgvemis, uZilobis, SimSilis, xetialis, martoobis
saxiT. mkvlevarTa mtkicebiT, abu saidma “sazogadoebrivi” moRvaweoba,
daaxloebiT, ormoci wlis asakSi daiwyo.
abu saidma or qalaqSi _ niSaburSi da meihenSi daiwyo moRvaweoba.
zamTrobiT is umetesad meihenSi imyofeboda, zafxulis moaxloebisas ki
niSaburSi midioda (luTfolahi 1899:72). meiheni patara qalaqi iyo, xolo
”niSaburi iyo xorasnis erT-erTi mniSvnelovani qalaqi mervs, heraTsa da
balxs Soris”. (bulieti 1972:4-27). meihenSi abu saidi mis saxlsa da sakanSi
(soume’e) cxovrobda, niSaburSi ki xanayah-e adni-quban-Si, romelic abu ali
tarsisis (savaraudod, misi simamris) daarsebuli unda yofiliyo.
daaxloebiT 1046 wels abu saids samudamod miutovebia niSaburi da
dabrunebula meihenSi, sadac is maleve gardacvlila kidec. (baueringi 1996-
12
2008:377-380).
luTfolahis mier mowodebul cnobebze dayrdnobiT vgebulobT abu
saidis asketuri cxovrebis detalebs: “abu-l-fadlma ramdenime xniT
meihenSi gagzavna abu saidi. eZie ganmartoeba _ ubrZana moZRvarma.”
meihenidan abu saidi kvlav abu-l-fadls daubrunda. erTi weliwadi
masTan gaatara. “am drois ganmavlobaSi is yvelanair asketur gamocdas
uwyobda Tavs, manamde, vidre moZRvarma urCia: damTavrda! didebul Seixs es
ar moewona da dRiTidRe umata varjiSebs.” (luTfolahi 1899:.23)
abu-l-fadlma sufi moZRvris mosasxamis, xerye-ჲe erSadis misaRebad
niSaburSi abd-al-rahman sulamisTan (g. 1021) gagzavna abu saidi. Tumca,
baueringis Tanaxmad es unda yofiliyo xerye-ჲe asl-i – pirveli, ZiriTadi
mosasxami. roca abu saidi dabrunda masTan, moZRvrisagan Seityo, rom
dasasruls miuaxlovda misi Sroma da mzadebis procesi. abu saidis,
rogorc moZRvris srulyofa dasrulda. is ukve mzad iyo sulis
TviTsrulyofis mZime gzaze (TariyaTi) gaZRoloda mimdevrebs.
amgvarad, xerye, warmoadgenda damsaxurebul jildos, erTgvar saSvs
sufiur mrevlSi, mistikosis Sinagani mdgomareobis xilul gamoxatulebas.
“adepts moZRvris zedamxedvelobis qveS sami weliwadi unda gaetarebina.
amis Semdeg is xdeboda mosasxamis miRebis Rirsi. urTierToba mowafesa da
maswavlebels Soris formalurad gamoxatuli iyo Semdegnairad: mowafes
Cuqnidnen xeryes, mas gadascemdnen ziqr-is (RmerTis xsenebis) formulas da
isini erTad iyvnen swavlis procesSi da RvTismsaxurebis dros (sohbaTi _
saubari, urTierToba)” (Simeli 2000:86-87)
amgvarad, dadga is momenti, rodesac moZRvari, am SemTxvevaSi, abu-l-
fadli “mixvda, rom is veRarafers aswavlida Tavis murids. am dros Seixi
nebarTvas aZlevda murids da uSvebda, raTa mas Tavad Seekriba mowafeebi
da gaegrZelebina maswavleblis tradicia. garegnuli niSani, riTac muridi
emorCileboda Seixs iyo gansakuTrebuli qamari, romelsac welze
ukeTebdnen, Tavsaburavi an xerye. sruldeboda kidev sxvadasxva ritualebi,
romlebic gansxvavdeboda adgilobrivi tradiciebis mixedviT” (bertelsi
1965:40)
abu saidi mZime asketuri cxovrebis _ TviTgvemis, SimSilis, RameTa
13
Tenebis, meditaciis gzas Seudga. amis Semdeg, meore xerye abu saidma qalaq
amulSi, firi abu-l abas al-yasabisgan miiRo, romelTanac erTi weliwadi,
an, SesaZloa, orweliwadnaxevari dahyo. (moJde 2000:41)
zogadad, Seixisa da muridis urTierToba mkacrad gansazRvrul wesebs
emorCileboda: “TariyaTis gavla moiTxovda specialur codnas. Tu adamiani
am codnis gareSe SiSisa da riskis fasad Seecdeboda umaRlesi sulieri
gaciskrovnebis mopovebas, mkacrad agebda pasuxs _ mas SesaZloa
janmrTeloba da goniereba daekarga. amitom ukve adreul periodSi daaweses
es Cveuleba. visac surda am gzas Sedgomoda, unda amoerCia sulieri
moZRvari, romelsac hqonda Seixis an firis tituli. Seixis morCils muridi
(arab. irada _ survili) erqva, anu is, “vinc Tavisi neba daumorCila” Seixs.”
(bertelsi 1965:40) TariyaTis marto gavlis absurdulobas abu saidic
aRiarebda:
sakuTari Tavisgan advilad moipoveb simSvides,
da am siyvarulis SarbaTsac ver moipoveb marto,
im Rvinidan, romelic ase swyuria suls, Zvirfaso,
erT wveTsac ver moipoveb, asi aTasi sulic rom gaiRo. (abu saidi 1995:23)
abu saidis TqmiT, “Tu adamiani mayamebis umaRles safexurs miaRwevs da
gulis saidumloebaTa mcnobeli gaxdeba, Tu mas ostati da winamZRvari ar
hyavs, araferi gamova misgan.” (luTfolahi 1899:51)
“rogorc gadmogvcemen, Seixi ambobda: yovelTvis, rodesac eqstatiuri
mdgomareoba (hali) dameufleboda, udabnos mivaSurebdi. Tu am eqstazSi
raime siZnele iCenda Tavs, Seixi abu-l-fadli gamoCndeboda da gamosavals
mouZebnida Cems gasaWirs. imasac amboben, rom mas uTqvams: yovelTvis, mTeli
Cemi cxovrebis manZilze, rodesac raime siZnele iCenda Tavs, abu-l-
fadlTan mivdiodi saraxsSi da misgan vRebulobdi pasuxs.” (luTfolahi
1899:23). ra Tqma unda, saubaria abu-l-fadlis samarxze, romelsac abu saidi
xSirad miaSurebda sulieri simSvidis mosapoveblad.
sufiuri moZRvrebis mixedviT, RvTiuri mizidulobis wyalobiT
siyvaruli sufis gulSi e. w. Suamavlis _ moZRvris meoxebiT Rvivdeba da is
exmareba damwyebs daiviwyos yvelaferi RmerTis garda. meore SemTxvevaSi
sufis amoZravebs sulieri siyvaruli moZRvris mimarT. es ukanaskneli
14
gardaqmnis am siyvaruls RvTiur siyvarulad.
abu-l-fadlis mimarT abu saidis siyvaruls da Tayvaniscemas cxadyofs
isic, rom mogvianebiT, Seixi abu saidi hajis Sesrulebis msurvel muridebs
Tavisi moZRvris saflavis mosalocad wasvlas urCevda. (ibn munavari 1953:61)
amgvarad, profesiulad da sulierad ganswavlulma abu saidma
mowafeebi Semoikriba garSemo da xanayahSi maT sulier daxvewasa da
ganviTarebas Seudga. '
dasasruls, uadgilo ar iqneba ganvmartoT, Tu raoden didi iyo
sulieri codnis mniSvneloba saukuneebis winaT: XIII s. iraneli
filosofosis muhamed qaSanis azriT, ”is vinc saero mecnierebisa ara icis
ra, ar SeiZleba uvicad movnaTloT, arc maSin aris kaci urwmuno, Tu man
Secdoma dauSva saero mecnierebaSi. Tumca, es yovelive ar vrceldeba
sulier codnaze.” (bertelsi 1938:85)
abu saidmac sabolood aqcia zurgi saero saqmes da sulieri
zeaRsvlis mecnierebas mianiWa upiratesoba.
abu saids axla sulieri moZRvris rTuli, pasuxismgeblobiT aRsavse
gza eloda.
$ 4. abu saidis xanayahi
mkvlevarTa TvalsazrisiT, xanayahi sparsul samyaroSi qaramiჲas
ordenis wevrebma daarses. edmund bosvorTis aRweriT, qaramiჲa iyo
mebrZoli sulis da ukiduresad mkacri asketuri xasiaTis mimdinareoba. is
farTod gavrcelda niSaburis Raribul ubnebSi, feiqarTa da wylis
mzidavTa Soris. “ibn qaramis mimdevrebi, rogorc Cans, pirveli muslimebi
iyvnen, romelTac daarses xanayahis TiTqmis monastruli instituti da
daarqves mas xanyah” (sviri 1999:601)
e. bertelsi adreuli xanayahis samSoblod asaxelebs qufas, basras da
baRdads, xolo mogvianebiT niSaburs. (bertelsi 1965:41)
rogorc a. Simeli aRniSnavs, saxlebi da savaWro punqtebi veRar
itevdnen adeptTa mravalricxovan jgufebs. gaCnda ufro organizebuli
struqturis Camoyalibebis aucilebloba. am axladSeqmnil centrebs ewoda
15
xanayah.
arabi istorikosis al-jauzi cnobis Tanaxmad, xanayah XII s.
saqarTveloSic yofila: “daviT aRmaSenebels sufiebisa da poetebisaTvis
TavSesafari augia, xSirad qonebrivadac daxmareba gauwevia da
sadResaswaulo mejlisebsac umarTavda”. (javaxiSvili 1983:217)
xSirad amgvar dawesebulebebs ewodebodaT agreTve dargahi (zRurbli,
kari), ribati (niSnavs sazRvarze darajad dgomas), zaviჲa (kuTxe). msgavsi
saxlebi, magaliTad, ribati da zaviia funqcionirebda abu saidis
bavSvobaSi da manamde. (meieri, 1976:125) cnobilia, rom abu saidi bavSvobaSi
eswreboda biSr iasinis qadagebebs mis xanayahSi.
ribatis arseboba xorasanSi meihenis maxloblad dasturdeba biografiebSi
– Zvel ribatSi axalgazrda abu saidi sufiuri praqtikiT iyo dakavebuli.
es ribati meihenis maxloblad mdebareobda. meore ribati, romelsac
axalgazrda asketi ganmartoebisTvis miakiTxavda xolme iyo meihenidan ori
farsangis, anu Tormeti kilometris daSorebiT (ribat-i qala) (luTfolahi
1899:22-23), (ibn munavari 1899:464). rogorc Cans, orive ribati am droisTvis
mitovebuli yofila.
yvela xanayahSi saZmos yofacxovrebis, maTi urTierTobebis, stumris
miRebis gansxvavebuli wesebi moqmedebda. k. ernsti aRniSnavs, rom “yvela,
visac surs aaSenos xanayahi da uzrunvelyos is, iZulebuli xdeba
yuradRebiT moekidos saero saqmes. es yuradReba ki arcTu misaRebia
adreuli sufiebisTvis.” (ernsti 2002:176)
mervSi Teologiuri kursis gavlisa da Rrma profesiuli da
sasuliero ganswavlis Semdeg abu saidi sufiur mrevls daubrunda.
abu saidis biografiebis Tanaxmad misi megobari da mimdevari didi
saxelmwifo moRvawe, selCukTa veziri nizam al-mulqi (gard, 1092) gaxldaT,
romelic mdidari SemowirulobebiT exmareboda sufiebs. (ibn munavari
1899:233).
mkvlevarTa nawils saeWvod miaCnia biografiebis avtorebis _
luTfolahisa da ibn munavaris cnobebi abu saidisa da nizam al-mulqis
Sexvedrebisa da urTierTobebis Sesaxeb. marTlac, SesaZlebelia, es ambebi
maT mier iyos SeTxzuli imisaTvis, rom maTi saxelovani winapris
16
pirovnebas kidev ufro meti didebuleba da mniSvneloba Semateboda. orive
biografi adasturebs Seixisa da ymawvili nizam al-mulqis Sexvedras qalaq
tusSi, rasac ormoci wlis Semdeg igonebda didi veziri. ibn munavari ki
imasac mogviTxrobs, Tu rogor zrunavda igi mis mierve daarsebul
xanayahze: ”nizam al-mulqma erTi xanayahi daarsa qalaq ispahanSi da amira
muhamedi, kaci metad brZeni, am xanayahis msaxurad (xadem) daniSna. aseTi
adaTi hqondaT: am xanayahSi yovel weliwads qveynis yvela kuTxidan
ikribebodnen swavlulebi, saidebi (mociqul muhamedis STamomavlebis
tituli), sufiebi da Secnobis xalxi. rogorc ki rajabis mTvare
gamoCndeboda nizam al-mulqi mouxmobda said muhameds da etyoda saTiTaod
aRenusxa, Tu raime iyo saWiro [xanayahSi]. is brZanebda, gaecaT yvelaferi
Rirseulad, rac aucilebeli iyo maTi cxovrebisa da saWiroebisaTvis. misi
brZanebis Tanaxmad, ramazanis TveSi, am yvelafers unda moeRwia maTTan da
dakmayofilebuliyo maTi saWiroebani. da is loculobda maTTvis.” (ibn
munavari 1899:236)
am heqaiaTis nawyvetis mixedviT kargad Cans, rom sufiebi miCveulni
iyvnen didi veziris amgvar yuradRebas da Zalianac Sewuxebulan, rodesac
erT weliwads aRaravin miakiTxa maT rajabis TveSi: “erT weliwads rajabis
Tve gasrulda da aravis ganuzraxavs Semosavlis miReba. Sabanis Tvec
miuaxlovda dasasruls, ramadanis Tve dadga da aravis ukiTxavs raime am
xalxisTvis. xalxis krebulSi erTbaSad miTqma-moTqma daiwyo. yvela Tavisas
gaiZaxoda. zogi ambobda, nizam al-mulqs raRac sadardebeli gamouCndao,
zogic eWvobda, [es ambavi] iqneb, mavanis avsityvaobis brali iyoso. (ibn
munavari 1899:236)
Seixebs xSirad exmarebodnen vaWrebi, amitom isini gaWirvebis Jams
umetesad bazars miaSurebdnen xolme. ”Seixma brZana: amaRam xalxs unda
movumzadoT gemrieli msxvili Savi qiSmiSi, Semwvari xorci, halva,
Saqaryinuliani flavi SafraniT. hasan movabadi, abu Taheri da iahia
wamodgnen da [sufiebis krebulTan erTad] misi davalebis Sesasruleblad
gaemarTnen. fiqrobdnen, rogor moexerxebinaT am yvelafris Sovna meihenSi.
bazars miaSures da bazris TavSi gaCerdnen. as kacze metni iyvnen. hasani
mogviTxrobs: rodesac meihenis bazris Tavs mivaRwieT, erTma meores gasZaxa,
17
sufiebis msaxuri movida da raRacas iTxovso. erTi axalgazrda
mogviaxlovda, mogvesalma da Tqva: gzad Cvens did qaravans qurdebi
daesxnen Tavs. me RmerTs Sevfice, Tu maT gadavurCebodi, sufiebisTvis erTi
xarvari (iranuli wonis erTeuli, 300 kg.-is ekv.)qiSmiSi unda mimeca. maRalma
RmerTma mixsna da Cemi tvirTic daufara. exla modi da qiSmiSi waiRe.
qiSmiSis wamosaRebad qaravan-saraiSi gavyevi mas. kidev sxvac wamomewia,
momesalma da miTxra: Cemi saqoneli Saqaryinulia, modi da aTi mani (ir.
wonis erTeuli, 3 kg.-is ekv.) waiRe, kidev viRacam erTi oqros dinari momca
da iqidan wamovediT. gzaSi xoja hamvie Semogvxvda, romelic xaveranis
gamgebeli iyo. gamogvkiTxa, Tu sad viyaviT. yvelaferi vuambe da manac asi
mani puri gamogvatana. SeixTan movediT da misi nebisamebr im Rames wveuleba
gavmarTeT.” (luTfolahi 1899:39) ase finansdeboda da maragdeboda abu
saidis xanayahi. sagulisxmoa is faqti, rom samyarosa da sakuTari Tavis
arsebobis uarmyofeli abu saidi aseTi gulmodginebiT agvarebs mdidruli
vaxSmis momzadebis sakiTxs, anu, didi yuradRebiT ekideba amqveyniur saqmes.
halaT o soxananSi vkiTxulobT, rom abu saidis niSaburis xanayahSi
mudmivad cxovrobda ormoci adepti da oTxmocamde stumari mainc
(luTfolahi 1899:30-31). amgvarad, marTlac, saWiro iyo xanayahis
wevrebisaTvis saqcielisa da movaleobebis, agreTve misi marTvis
principebis naTlad gansazRvra.
arabi istorikosi abd-al-Rafir al-farisi (g. 1134) abu saids uwodebs
“pirvel kacs, vinc xanayaSi cxovrebisa da qcevis wesebi, anu etiketi (adabi)
gansazRvra, aRwera ra sulis TviTsrulyofis gza (TariyaTi) da
aucilebeli “procedurebi” im saxiT, ra saxiTac dRes gagvaCnia”. (damadi
1973:65)
muhsin qiiani abu saidis sufiur centrs niSaburSi uwodebs “pirvel
oficialur xanayahs”. misive ganmartebiT, moZRvari grZnobda Sinagan
aucileblibas Camoeyalibebina morwmuneTa erToblivi yofacxovrebisa da
moRvaweobis programa. (qiiani 1991:187)
muridebisTvis abu saidma SeimuSava aTi wesi:
1. mowafe garegnul sisufTaves da ritualur siwmindes unda inarCunebdes.
2. wminda adgilze ar SeiZleba bevri laparaki da Woraoba.
18
3. locvebi unda Sesruldes koleqtiurad, es gansakuTrebiT mniSvnelovania
damwyebTaTvis.
4. mravalgzisi Ramis locvebi.
5. ganTiadisas muridma RmerTs patieba unda SesTxovos.
6. Semdeg, ganTiadamde man unda ikiTxos yurani da Tavi Seikavos
laparakisgan mzis amosvlamde.
7. or saRamos locvas Soris man unda Seasrulos ziqri (RvTis xseneba) da
virdi (specialuri locva)
8. sufim unda miiRos Raribi da gasaWirSi myofi da moTminebiT emsaxuros
mas.
9. sufim ar unda Wamos, sanam saWmels sxvas ar gauyofs.
10. murids ara aqvs gasvlis ufleba, Tu amis nebarTva ara aqvs miRebuli
[Seixisagan] .
am principebiT funqcionirebda abu saidis xanayahi. mogvianebiT es aTi
wesi gaimeora mravalma saZmos fuZemdebelma, radgan is muslimuri Temis
cxovrebis idealur models warmoadgenda. rogorc k. ernsti aRniSnavs,
momavalSi es wesebi "Searbila" zogierTma moZRvarma, raTa meti mimdevari
miezida. (ernsti 2002:191)
abu saidi did moZRvarTa mier iyo xeldasxmuli, mas gandegilobis
TxuTmeti weliwadi mZime marxvasa da momlocvelobaSi hqonda gatarebuli.
imis gamo, rac xdeboda mis xanayahSi niSaburSi, mas mwvaleblobasa da
fufunebis trfialSi dasdes brali.
cnobilia, rom abu saidis xanayahSi orjer iSleboda guluxvi sufra,
romelTanac yvela iyo mipatiJebuli.
erT-erT udides sufraze, romelic abu saidis brZanebiT gaSales
sufiebma, dapatiJebuli iyo aTasi kaci. am sufrasTan erTad isxdnen
ubralo xalxi da didgvarovnebi (xas u ‘am), moZRvari Tavisi xeliT
umaspinZldeboda maT.
Simeli aRniSnavs, rom mistikuri swavlebis ZiriTadi wesebis
Camoyalibebis Semdeg, maleve, XII s. dasawyisSi, mistikuri saZmos wevrebad
miiReboda yvela fenis warmomadgeneli”. (Simeli 2000:183) rogorc Cans, es
“kristalizaciis procesi” (a. Simeli), abu saidis saZmoSi ukve XI s.
19
dasawyisSi daiwyo.
iahia baxarzi detalurad aRwers abu saidis xanayahSi stumris miRebis
da misi xelSeuxeblobis wesebs: mkvidrma binadarma ar unda hkiTxos
stumars, Tu saidan mosula an sad midis igi. moiTmineT, vidre es Tavis
droze gaxdeba cnobili. mkvidrma adgili unda dauTmos stumars
locvisaTvis, unda esaubros mas mxiarulad, gulTbilad, miirTvas masTan
erTad momRimarma. man ar unda hkiTxos stumars amqveyniur saqmeTa da saero
xalxis Sesaxeb, aramed unda esaubros mxolod moZRvrebze, Seixebze da
wminda saZmos wevrebze.
abu saidis stumarTmoyvareobis Sesaxeb “abu said name”-c mogviTxrobs:
“abu saidi metad stumarTmoyvare gaxldaT. misi erT-erTi mSvenieri
wesCveuleba is iyo, rom vidre Tundac erTi mgzavri ar gaxdeboda misi
Tanameinaxe, is xels ar gaiwvdida sakvebisaken da Tu vinme sufi
Semoeswreboda sufras, mas Tavad Seixi miipatiJebda didi pativiT”. (damadi
1973:53)
amgvarad, xanayahSi kvebis, yofacxovrebis da adamianuri urTierTobebis
maRaleTikuri normebi dainerga. abu saidi Tavad gaxldaT siyvarulisa da
Tavmdablobis magaliTi. cnobilia, rom didi Seixi mudam dakavebuli iyo
Raribi, gaWirvebuli, usaxlkaro derviSebis movliTa da gamokvebiT.
rodesac abu saidi niSaburidan mSobliur qalaq meihenSi dabrunda, man
xanayaSi yofacxovrebis Semdegi wesebi dautova mimdevrebs: “xanayahi unda
iyos sul Ria, dagvili, sufTa da ganaTebuli (“CeraR rouSan”),Ddaculi
unda iyos higienis yvela norma (TaharaTi). agreTve, is unda iyos
yovelTvis bolomde momaragebuli”. (ibn munavari 1999:119)
abu saidma SemoiRo cal-calke TasebiT gamaspinZlebis wesi, riTac
moZvelebulad gamoacxada erTi Tasidan kvebis tradicia.
xanayahSi sulieri raindobis _ javanmardis kidev erTi wesi iyo
daculi, yvelaze ufro mSvenieri da uaRresad keTilSobiluri _ msaxureba:
“miiRon Raribi da gasaWirSi myofi da moTminebiT msaxurebdnen maT”. (me-8
wesi) cnobilia, rom javanmardi/fuTuvva sufizmis erT-erTi
umniSvnelovanesi elementi iyo. is iTargmneba, rogorc sulieri raindoba,
dakarguli aqvs ra pirvandeli gageba "axalgazrda kacisa", rasac is
20
sityvasityviT aRniSnavs. sainteresoa, rom qarTul agiografiaSi gvxvdeba
identuri cneba: "davaJkacebuli "wmindani" namdvili "sulieri gmiri" da
"zekacia". is ibrZvis da sZlevs xorcs da sxvadasxva xasiaTis cTunebas
amqveynad, eSmaks. (kekeliZe 1981:7)
abu saidi "sulier raindoba/gmirobaSi" moyvasisaTvis Tavis daTmobas
gulisxmobs. Tavis daTmoba yoveldRiur cxovrebaSi RmerTis Secnobis
saukeTeso da utyuari gzaa. rodesac abu saids hkiTxes, Tu ramdeni gza iyo
RmerTisaken man upasuxa: ”erTis mxriv, aTasi gzaa, meores mxriv, imdeni gzaa,
ramdenic nawilakia am samyaroSi. xolo umoklesi, saukeTeso da uadvilesi
gza RmerTisaken es aris [unari], simyudrove Seuqmna sxvas.” (ibn munavari
1975:302)
moyvasis msaxureba msaxureba sufis movaleobad rCeba mTeli misi
cxovrebis manZilze: “erTxel saubrisas Seixma Tqva: “xanayahi saxuravidan
saZirkvlamde margalitebiT savsea, ratom ar akrefT? xalxma mimoixeda,
ifiqres, avkrifoTo margalitebi, rom ver naxes Tqves: hoi, Seix, Cven ver
vxedavT margalitebs! Seixma Tqva: margalitebi msaxurebaa! msaxureba!” (ibn
munavari 1899:226)
amgvarad, abu saidma progresuli cvlilebebi Seitana sufiuri centris
(xanayahis) struqturaSi.
rogorc cnobilia, momdevno saukuneebSi WeSmariti da moCvenebiTi
RvTismosaobis sakiTxma didi adgili daikava sufizmis TeoretikosTa
msjelobaSi. es malamaTias sferoa da uSualod xanayahis warmoSobisa da
ganviTarebis sakiTxs ar ukavSirdeba. XIII s. Teologi ibn Taimia werda, rom
is sufiebi, romlebic moRvaweoben xanayahSi warmoadgenen Sualedur rgols
namdvil da formalur sufiebs Soris. Tumca, abu saids namdvilad ver
vuwodebT Sualedur sufis, is uaRresad radikaluri, cvlilebebis
ganmaxorcielebeli moRvawe iyo, romelmac mravalmxrivi wvlili Seitana
sufizmis ganviTarebaSi.
abu saidis saxeliT cnobili religiuri ordeni ar aris cnobili
sufizmis istoriaSi, rogorc, vTqvaT, abd al-yadir gilanelis yadiriia, an
Sah nimaTulah valis nimaTulahi. doqtori iusuf furi abu saidis
Tavmdablobad miiCnevs imas, rom “sufiuri Temis aseT niWier da gavlenian
21
wonamZRvars arc ki uzrunia Seeqmna ordeni” (iusuf furi 2002:84). Tumca, J.
boueringis Tanaxmad, misi saxelisa da xsovnis pativsacemad mis mimdevrebs
dauarsebiaT sufiuri saZmoebi: abu nasr Sirvanis SirvanSi; abu saidis naibs
abu amr baSqanis (g. 1080) baSkanSi, nesas maxloblad; muhamed Soqanis
(mdidari kaci, romelic abu saidis sufiuri mrevlis wevri gamxdara)
SoqanSi (saraxSis dasavleTiT). (baueringi 1996-2008:379-380)
$ 5. abu saidi da “Zlierni ama soflisani”
“sufiebis erT-erTi principia politikuri da seqtobrivi danawevrebisa
da konfliqtebisgan Sors yofna”. (lambtoni 1988:311-314) miuxedavad amisa,
gadaWarbebuli ar iqneba Tu vityviT, rom abu saids Tavad gaaCnda
politikuri Zalaufleba _ mas uricxvi mimdevari hyavda. abu saidis
davalebiT hasan movabadma erT dReSi aTasi kaci Sekriba erT patara
sofelSi niSaburis maxloblad. (luTfolahi 1899:40-41) es iyo is faqtori,
romelmac Seixis pirovnul Zalasa da xiblTan erTad, aiZula sastiki
selCuki mmarTvelebi xelze amboriT saxalxod gamoexataT TavianTi
morCileba. isini kurTxevas iTxovdnen misgan Semdgomi dapyrobebis
gasagrZeleblad. “ _Sen gaZlevT xorasans, _ mimarTa moZRvarma CaRri-begs,
_ Sen gaZlevT erays, _ uTxra man ToRrils” (pirveli piris mravlobiTi
ricxvi gamoiyeneba mxolobiTis gagebiT).
Sexvedra da amborisyofa abu saidis xanayahSi moxda. morwmuneTa didma
krebulma ixila, rom sufi moZRvris nebarTvam _ sasuliero pirisaTvis
uCveulod xmamaRalma ganacxadma gadawyvita mniSvnelovani politikuri
sakiTxi.
ToRrilis Zmam ibrahim inalma, sisastikiT gamorCeulma niSaburis
mmarTvelma, daJinebiT mosTxova Seixs aRiareba. moZRvarma uari SeuTvala
mas da arasodes warmouTqvams misi qeba saxalxod. man samjer uaryo
ibrahimi. bolos uTxra mas: _ Sen dakargav simdidres! Sen dakargav mefobas!
Sen dakargav sicocxles! _ dae iyos ase! imeorebda tirani mmarTveli.
bolos moZRvarma qaRaldze dauwera mas: “ibrahimi erT-erTi Cvengania”, xeli
moawera da gadasca mas.
22
maleve am Sexvedris Semdeg, ibrahimi aujanyda Zmas, romelmac daatyveva
igi. sikvdiliT dasjis win ibrahimma moiTxova abu saidis is patara werili
CaedoT misTvis xelebSi da ise daemarxaT, raTa gankiTxvis dRes moZRvars
mfarveloba gaewia misTvis.
abu saidma SesaZloa iwinaswarmetyvela gardauvali, rodesac xorasani
da erayi uboZa Turq Zmebs; amasTanave Turq mmarTvelebTan misi Sexvedra
hgavs aRmatebulis mier misi qveSevrdomis, dabal ierarqiul safexurze
myofis miRebas.
am periodSi (XI s.) xalxi xSirad iyo momswre imisa, Tu rogor
eamborebodnen selCuki tiranebi sufi Seixebis xels, zogjer fexsac ki.
morCilebas zogjer imiTac gamoxatavdnen, rom cxenze amxedrebaSi
exmarebodnen maT _ selCuki mTavarsardlebi orive xels sayrdenad
sTavazobdnen suf Seixebs.
Turqi mmarTvelebi aRiarebdnen popularuli sufi moZRvrebis
Zalauflebas. mimdevarTa mravalricxovnebisa da wyevlisa da gankveTis
SiSiT isini morCilebas ucxadebdnen sufiebs, Tavis mxriv, ra Tqma unda,
cdilobdnen TavianTi miznebisaTvis gamoeyenebinaT maTi gavlena.
rogorc Cans, sufiebis gavlena umaRlesi samxedro Zalauflebis
mpyrobelebze saukuneTa manZilzec ar Sesustebula. sufi Seixebi
orTodoqsaluri islamis warmomadgenlebi gaxdnen da maT ukve aRaravin
sdebda brals mwvaleblobaSi: “zain-ed-din abu-beqr Taiabadi sufiuri
ordenis sulieri winamZRvaria. sufiebi marTlmorwmune gandegilebi,
mistikosebi arian. mis gareSe TviT iseTi sabediswero figura, rogoric
Temuria (saubaria Temur-lengze _ s. d.), ver bedavs verc erTi metnaklebad
seriozuli gadawyvetilebis miRebas Tavisi sirTuleebiT aRsavse
moRvaweobisas”. (panovi 1934:287) Temur-lengi mTeli cxovrebis manZilze
pativiscemiT epyroboda Seixebs, romlebic daaxloebulni iyvnen mis
wresTan.
aRsaniSnavia, rom am droisTvis sufiebi erTmniSvnelovnad iwodebian
“marTlmorwmune gandegilebad”.
Tumca, sainteresoa is faqti, rom sufiebi saukuneebis Semdeg kvlav
imsaxurebdnen oficialuri islamis warmomadgenelTa risxvas. Tu sufizmma
23
abu saidis epoqaSi gaikvala gza sasuliero ierarqiis maRali wrisaken,
XVIII-XIX saukuneebis gasayarze maT kvlav orTodoqsuli islamis
mowinaaRmdegeebad aRiqvamdnen.
alf arslani (an nizam al-mulqi). sufiebisa da mmarTvelebis
urTierTobis mxriv sainteresoa heqaiaTi “asrar al-TouhidSi”, romelSic
moTxrobilia abu saidis gardacvalebis Semdeg momxdari ambavi. is abu
saidis vaJis abu Taheris bavSvobaSi momxdaris gagrZelebaa. abu Taherma
momavalSi moimka mamamisis mier naswavlis keTili nayofi. abu saidma neba
darTo vaJs garkveuli drois manZilze xleboda sufiebs da mas yuranis
nawyvetis “faTihas” dazepireba daavala, raTa scodnoda, Tu vin Seqmna igi.
rodesac, Seixis gardacvalebis Semdeg abu Taheri xoja gaxda, Temis
firi da xojebis winamZRvari Seiqna. sulTanma alf arslanma abu Taheri
karze ixmo da didi ndoba gamoucxada mas. moSurneebma piri Sekres,
ambobdnen: sulTans samefo karze mouwvevia vinme mecnierebisa da yuranis
ucodinari, kaci ubiri. Tavisi ndobiT aRuWurvavs is, vinc yurani ar icis.
es fiqri awuxebda sulTans, vidre avad ar gaxda da abu Taheri sufiebis
krebulTan erTad mis mosanaxuleblad saraxsisaken gamoemarTa. is eaxla
da moikiTxa sulTani. Semdeg sulTanma uTxra mas: wamikiTxe faTiha da
Semiloce. abu Taherma daiwyo da bolomdis uSecdomod waikiTa faTiha da
Seuloca sulTans. mas eama da mixvda, rom isini, vinc abu Taheri aZaga
masTan avsityvaobis moyvarulni da avismosurneni iyvnen. amis Semdeg is
ufro metad endoboda abu Tahers, ufro meti pativiT epyroboda mas da es
yvelaferi abu saidis saswaulqmedeba (qaramaT) iyo.” (luTfolahi 1899:71)
am ambavs Sedegad mxolod abu Taherisadmi sulTnis mzardi
keTilganwyoba ar mohyolia. wmindani Seixis gazrdil morwmunes
sisastikiT saxelganTqmulma Turqma sulTanma brali dasdo yuranis
arcodnaSi. hamid dabaSi marTebulad aRniSnavs, rom “Seixis vaJma waukiTxa
faTiha mbrZanebels da, amiT, mxolod sakuTar codnaSi ki ar daarwmuna igi
_ alf arslani uneburad yuranis mcvelTa Soris aRmoCnda, miT umetes, rom
faTihas wakiTxvam da Selocvam gamoakeTa igi”. (dabaSi 1999:167)
“asrar al-TouhidSi” moTxrobilia igive Sinaarsis ambavi, oRond abu
Tahers alf arslanis nacvlad jalal al-din maliqSahis (mefobda 1072-1092)
24
samefo karze ispahanSi nizam al-mulqi iwvevs. (ibn munavari 1899:466-467)
(dabaSi 1999:167)
erT dRes abu saidis erTgulma mimdevarma abu mansur varayanim,
ToRrilis vazirma, uari ganacxada xleboda ToRrils vidre dilis
locvas ar daasrulebda. roca bolosdabolos eaxla mas, mmarTveli
ganrisxebuli dauxvda qveSevrdoms: _ Sen kiTxulob yurans da loculob
da me araferi SemiZlia am dros! _ es asea, rogorc Seni brwyinvaleba
brZanebs, magram Sen unda icode, RmerTis mona var jer da Seni msaxuri
Semdeg. vidre ar Sevasruleb valdebulebas mis winaSe, ver gemsaxurebi Sen.
Tu Seni brwyinvaleba moZebnis vazirs, romelic ar aris RmerTis mona da
mxolod Seni morCilia, me uars vityvi vazirobaze.
ToRrilma neba darTo vazirs Seesrulebina RvTismsaxurebis
ritualebi vidre eaxleboda mas.
abu saidma Seityo momxdaris Sesaxeb da saswrafod ewvia varayanis,
raTa gaemxnevebina igi. vaziri fexze dauxvda moZRvars. abu saidma sTxova
mas dabrZanebuliyo. _ didi moZRvari Tavisi fexiT gvewvia, gana marTebulia
Cven mjomareni SevxvdeT mas? _ “Tavi imarTla” vazirma. _ Cven gveSinoda,
moZRvaro, _ aRiara man _ sulTani Turqia da masTan zedmeti siTamame
saSiSia kacisaTvis. moZRvarma TanaugrZno murids, gaamxneva igi da aswavla
dubeiTi, romlis warmoTqmac sulTnis TandaswrebiT Zalas miscemda da
daifaravda mas. (ibn munavari 1987:319-321) (dabaSi 1999:157)
moTxrobaSi mansur varayanis Sesaxeb Tavi iCina saero da sasuliero
pirTa dapirispirebam, ufro metad ki _ dapyrobilis amboxma da urCobam
moZaladis mimarT. Cndeba SegrZneba, TiTqos, mansur varayani da abu saidi
SeTqmulan Turqebis winaaRmdeg. abu saidi da mansur varayani, Tundac
mxolod es ori gavleniani figura, ukve sakmaod saSiSni iyvnen
dampyroblebisTvis, rogorc ganmaTavisuflebeli moZraobis potenciuri
Tavkacebi.
varayani didi Seixis erTgul mimdevrad darCa sicocxlis bolomde. man
sTxova abu saidsa da abu-l-yasem yuSairis misi sikvdilis Semdeg elocaT
mis saflavze, raTa adamianebsa da angelosebs scodnodaT, rom isic erT-
erTi maTgani, RmerTis msaxuri iyo.
25
abu saidis megobari da mimdevari Tavad didi vaziri nizam al-mulqic
gaxldaT. mas momavali dideba jer kidev siymawvileSi uwinaswarmetyvela
Seixma. (luTfolahi 1899:37) Tu “asrar al-Touhidis” avtoris, ibn munavaris
cnobas vendobiT, abu saids did pativs scemda nizam al-mulqis mama. mas
surda, did Seixs daeloca misi vaJi, vidre is swavlas Seudgeboda mervSi:
nizam al-mulqi sufiebis damcveli da mxardamWeri iyo da iseve zrunavda
sufiur centrebze, rogorc Tavis cnobil madraseebze.
did vezirs ispahanSi xanayahic ki dauarsebia da yovel weliwads
amaragebda sufiebis sacxovrebels yvelafriT, rac aucilebeli iyo maTi
arsebobisTvis. erT weliwads, rodesac nizam al-mulqma veRar SeZlo maTi
daxmareba, sufiebi SeSfoTebulan, radgan ver mimxvdariyvnen, ra iyo am
uyuradRebobis mizezi. bolos vezirma moixmo said mahmudi, “kaci metad
brZeni da sufi” (ibn munavari 1899:236), romelsac avalebda xolme sufiebis
momaragebas. is aT wminda SeixTan erTad namazis kiTxviT gaemarTa mis
mosanaxuleblad. said mahmudi mogviTxrobs: “rodesac masTan SevediT,
namazis sakiTxav adgilas ijda, mis winaSe erTi sanTeli enTo. mivesalmeT
da manac didi pativiT migviRo, gulTbilad mogvikiTxa da Tqva: iciT, rom
siymawvileSi mecnierebis Seswavla msurda. mamas vTxove mervSi gavegzavne,
raTa iq Tavi gamomeCina codnis dauflebiT. mama damTanxda da Tan erTi
msaxuri da erTi viri gamatana. damariga: rodesac azjahs miaRwevT,
meqaravneebs sTxove, rom erTi dRe SeCerdnen Seni gulisTvis. Sen meihenSi
wadi, abu said abu-l-xeirs eaxle, yuri daugde, daixsome, rasac getyvis, ise
moiqeci, rogorc is brZanebs da Semweoba iTxove misgan. rodesac im adgils
mivaRwieT, romelzec mamam mimiTiTa, meqaravneebs vTxove erTi dRe iq
darCeniliyvnen da isinic dauyovnebliv damTanxmdnen.
me msaxurTan erTad meihenis mxares gaveSure. rodesac meiheni gamoCnda,
Tvali Sevavle da mTeli udabno lurjad mosCanda. [rom mivuaxlovdi],
davinaxe, rom sufiebi iyvnen, meihenidan qalaqis karSi gamosuliyvnen.
yvelgan jguf-jgufad isxdnen. gamikvirda, netav ra xdeba, rom amdeni sufi
erTbaSad gamosula da gafantulan am udabnoSi-meTqi. mivuaxlovdi da
rogorc ki Soridan Tvali momkres, fexze wamodgnen da momacqerdnen,
Semdeg yvela saTiTaod Sordeboda krebuls, salams maZlevda, gulSi
26
mikravda da ukan brundeboda. vkiTxe, ra xdeboda da ratom gamosuliyvnen
aq. miTxres: keTili cnobaa SenTvis. gamTeniisas, rodesac namazi
davasruleT, Seixma gviTxra: visac gsurT ixiloT axalgazrda, romelic
amqveynisa da imqveynis mflobeli iqneba, azjahis gzaze SeegebeT mas. Cven
gamovemarTeT, raTa gxlebodiT Sen. rodesac es ambavi movismine
gansakuTrebuli mdgomareoba dameufla da bevri vitire. krebuls veaxle da
Seixis sanaxavad gaveSure.
SeixTan mimiyvanes. mivedi masTan, salami vuZRveni da xelze veambore.
Seixma Semomxeda da Tqva: mSvenieria, dalocvil iyav, ymawvilo! dae, samyaro
dagemorCilos. Sen saqmes uerTgule, raTa saqme eZiebdes Sens Tavs.” (ibn
munavari 1899:233-235)
nizam al-mulqma miiRo Seixis dalocva Seeswavla mecniereba, radgan,
Seixis TqmiT, misi mcdeloba swrafad gamoiRebda keTil nayofs.
es da sxva cnobebiNnizam al-mulqTan abu saidis Sexvedrebis Sesaxeb
mkvlevarTa did nawils damajereblad miaCnia. biografebi aRniSnaven, rom
Seixs Cveulebad hqonda aseTi ram: drodadro Tavs Caqindravda, ase iyo
ramdenime xans dafiqrebuli, Semdeg aswevda Tavs da ganagrZobda saubars.
said mahmudTan Sexvedrisas nizam al-mulqi igonebda: “Seixis winaSe videqi
mtirali. man Tavi CaRuna da rodesac amoixeda, mkiTxa: Svilo, kidev aq
dgexar?” (ibn munavari 1899:235)
abu saidis urTierToba sxvadasxva saxis mmarTvelebTan ufro xSirad
cecxlTan TamaSs gavda _ misi siyvaruli da pativiscema mxolod WeSmarit
sulier raindebs ekuTvnodaT, iqneboda es didi vaziri Tu axalgazrda
gamoucdeli muridi. man mravaljer auxila Tvalebi morwmuneebs, rom,
sinamdvileSi, yovelgvari ierarqiuli safexuri siyalbe iyo RvTaebrivi
naTelis winaSe. didi Seixis pirovnuli Zala aRemateboda sxvaTa fizikur
Tu politikur Zalauflebas.
ase rom, gonebrivi gamWriaxobis wyalobiT abu saidi gadaurCa
mmarTvelebisa da xalxis risxvas. kidev erTi faqtori, ramac abu saids
mosalodneli safrTxe aarida, SesaZloa, nizam-al-mulqTan megobroba da
selCuk mmarTvelebTan ucnauri urTierToba iyo.
27
Tavi II. abu saidis asketuri praqtika
gandegilobisas abu saidi dros Semdegnairad anawilebda:
ganmartovdeboda (xalvaT) meihenSi, uZRveboda Tavisi moZRvris xanayas
saraxsSi, daxetialobda xaveranis dablobSi. amgvarad, mistikosis
cxovrebaSi dadga is dro, rodesac unda ganSoreboda mSfoTvare
wuTisofels:
mistikosi aseT dRes ganapirdeba,
mTis kalTas da titnars miaSurebs,
Rvinis duqnis kuTxeSi hpovebs TavSesafars,
vidre aRelvebuli qveyana ar dawynardeba. (abu saidi 1995:30)
aaxxaallggaazzrrddoobbiissddrrooiinnddeellii kkeeTTiillggaannwwyyoobbaa aasskkeettiizzmmiiss mmiimmaarrTT mmiiss
lliirriikkaaSSiicc aaiirreekkllaa mmcciirreedd.. SSeemmddeeggii rroobbaaiicc,, ssaavvaarraauuddoodd,, ppooeettiiss
aaxxaallggaazzrrddoobbiiss wwlleebbss uunnddaa eekkuuTTvvnnooddeess::
ggaanniiwwmmiinnddee gguullii,, rraaTTaa WWeeSSmmaarriitteebbaamm SSeemmooiiWWvvrriittooss SSeennss gguullSSii,,
ddaabbnneeuullii gguulleebbii TTiiTToo mmaarrccvvlloobbiiTT aarr ggaaiiyyiiddooss,,
aasskkeettii,, vviinncc RRvvTTiiss ssaaxxeelliiTT gguullss ggaanniiwwmmiinnddaavvss,,
iittyyvvii,, rroomm mmTTeellii xxaallxxiiss wwiill ssaammyyaarrooss TTaavviissTTvviiss mmiiiiTTvvlliiss.. ((abu saidi
11999955::2277))
uZiloba da RameTa Teneba misi cxovrebis wesi gaxda – es iyo erT-erTi
gza, romelic unda gaevlo mas satrfos xilvis molodinSi:
TvalSi Zilis nacvlad cremli maqvs,
radgan Seni naxva meCqareba,
meubnebian: daiZine, raTa ZilSi ixilo igi,
hoi, umecarno, sad aris CemTvis Zili? ((abu saidi 11999955::3)
vuTxari: titisRawviano sayvarelo satrfov,
sizmrad miCvene [Seni] saxe erTxel, megobaro,
miTxra: ixile sizmrad saxe garda Cveni saxisa,
Tu gsurs veRar gvixilo sizmrad. ((abu saidi 11999955::1)
amboben, rom is Cavida meihenSi, dasaxlda Tavis saxlSi da asketuri
varjiSebis Sesrulebas Seudga. gamudmebiT muxlebze iyo daCoqili.
macTuri sastikad ebrZoda mas. dRis ganmalobaSi asrulebda ganbanvis
28
rituals (Rusl). sruliad ganerida adamianebs. xalxSi Zalzed iSviaTad Tu
naxavda vinme. velad gaWrili eZiebda ganmartoebas. yovelTis, roca mamamisi
saxlidan gadioda mis mosaZebnad, xalxs sTxovda mieniSnebinaT Svilis
adgilsamyofeli, ipovida da saxlSi mohyavda igi. abu saidi ramdenime dRe
rCeboda saxlSi, Semdeg ki kvlav gaiWreboda xolme velad. mas sasmeli da
saWmeli ar hqonda. Wamda mxolod imas, rasac velad moipovebda, rac ar
ekuTvnoda aravis (mubahaT). Semdeg, mejlisze es beiTi moadga pirze:
andar hame daST-e xaveran xari nisT
qe ba man o ruzgar-e man qari nisT
mTel xaveranis velze ekali ar aris,
rom CemTan da Cems cxovrebasTan ar hqondes saqme.
pirvel suf wmindanebs Soris cnobili iyo zemoTaRwerili praqtika,
kerZod, mxolod iseTi sakvebis miReba, rac ar SeiZleboda vinmes sakuTreba
yofiliyo. rogorc cnobilia, termini sufi maSin ar arsebobda. “maT
ewodebodaT “zahid” da “abid”. . . Seixebis umravlesoba eklebs agrovebda
mindvrad da yidda, agreTve daatarebda wyals. rogorc eklebi, wyalic
aravis ekuTvnis da am monapovars fasic ar gaaCnia. fasi aqvs mxolod maT
Sromas.” (bertelsi 1965:16)
biografebi gadmogvcemen meiheneli xalxis monaTxrobs, Tu rogor
naxes is udabnoSi saSineli garegnobis TeTrsamosian moxucTan erTad.
Semdeg hkiTxes mas, Tu vin iyo is moxuci. xizri (sufiebis arqetipuli
winamZRvari. gadmocemis mixedviT, is aris zebunebrivi arseba, romelic
amyarebs kavSirs maradisobasa da wuTisoflis mkvidrebs Soris) iyo _
upasuxa Seixma. (luTfolahi 1899:22) “Tavdapirvelad, rodesac abu saidi
asketur cxovrebas Seudga, meihenis ganapiras, Zvel ribats miaSurebda
yovel RamiT,sadac loculobda gaTenebamde. xalxs undoda gaego, Tu sad
midioda da ras akeTebda axalgazrda Seixi. kvaldakval misdies erT Rames.
dainaxes, rom ribatis SuagulSi, WasTan mivida. am Waze joxi gadado
gardigardmo, joxs Toki moaba, Tokis meore bolo welze moiba, malayas
gadavida da Suagul WaSi Caekida Tavdayira. iqidan yuranis kiTxvis xma
SemoesmaT. kiTxulobda, vidre namazisaTvis mowodebis xma gaisma. Semdeg
amovida da ganibana.” (luTfolahi 1899:23)
29
salaT mayluba. abu saidi mogviTxrobs, rom Tavdayira varjiSis
Sesruleba angelozTa mibaZviT dauwyia: “wignebSi minaxavs, rogor
loculoben angelozebi. gamigonia, uflisaTvis Tavdayira loculoben
isini. Tavi miwaze davde da fexebi haerSi gavaCere. abu Taheris dedas
vuTxari, TokiT mieba Cemi fexis TiTebi lursmanze da saxlis kari daeketa.
me vloculobdi da gamudmebiT vimeorebdi: RmerTo, me nu viqnebi me,
damixseni me-sgan, im mdgomareobas mivaRwie, rom Tvalebidan sisxli
wamomivida, Tavi davkarge, yvelaferi Seicvala da asketizmis iseTi
momentebi ganvicade, romelTa eniT gadmocema SeuZlebelia. es iyo uflis
umaRlesi WeSmaritebis wyaloba, Tumca megona, amas me vakeTebdi. misi
sibrZne gamoaSkaravda da miCvena [man], rom es yvelaferi uflis sibrZne da
wyalobaa. me sinanulma momicva da Sevicani, rom es iyo warmosaxva. Sen
ityvi: me am gziT waval, da es warmosaxvaa. me getyvi: Sengan amis
argakeTebac warmosaxvaa, vidre am yvelafers ar gamocdi TviTon. da es
warmosaxva ar gagiCndeba, vidre SariaTis kanons farad ar aifareb.
warmosaxva aris religiaSi da religia aris SariaTis Semdeg. argakeTeba
urwmunoebaa da gakeTeba da danaxva warmarTobaa (Sirq) (mravalRmerTianoba)
. .” (luTfolahi 1899:20)
rogorc Cans, abu saidisTvis es ar iyo erTi gansakuTrebuli varjiSi –
is, ubralod, ase loculobda. biografebi mogviTxroben, rom xandazmul
moZRvars uWirda fexze adgoma da ori sufi mudam exmareboda mas. _
axalgazrdobaSi gamudmebiT WaSi Cakiduli loculobda, ramac saxsrebi
dauZabunao.
Simelis ganmartebiT, “amgvar varjiSs ewodeboda “salaT mayluba”
(locva Tavdayira). es praqtika danergili iyo gviandel indo-musulman
asketebs Soris. am movlenam warmoSva hipoTeza, rom es varjiSi ioguri
warmoSobis unda yofiliyo, Tumca aseTi adreuli cnoba abu saidis
Sesaxeb, rogorc Cans, eWvqveS ayenebs am mosazrebis siswores.” (Simeli
2000:192)
ziqri. ziqri alahis ritualuri moxseniebaa, rac sruldeba
gansakuTrebuli formuliT da garkveuli saxiT, xmamaRla (ziqr-e jali) da
xmadabla (ziqr-e xafi). abu saidze didi gavlena mouxdenia abu-l fadlis
30
darigebebs: “Svilo Cemo, - mimarTavda abu-l fadli mas, - asocdaoTxi aTas
mociquls, movlenils [dedamiwaze] erTi sityva uTqvamT: xalxo! TqviT, rom
erTia RmerTi, SeicaniT is da nu daiviwyebT mas. zogierTs esmis es
gafrTxileba, magram ver asrulebs mas. aris xalxi, romelic gaigonebs am
marTal mowodebas da gamudmebiT imeorebs uflis saxels. ise Rrmad
CaibeWdaven mas mexsierebaSi, rom ganiwmindeba maTi sulebi da SeiZenen
umankoebas. Semdeg gulebSi amoitvifraven uflis saxels da aRar
sWirdebaT misi gameoreba kvlavdakvlav.” im Rames Zili ar mihkarebia abu
saidis Tvals”. (moJde 2000:40)
halaT o soxananSi kvlav vkiTxulobT, rom abu saidi “xeze Camokiduli
umetesad RamRamobiT loculobda. is ziqris locvas asrulebda, Sedioda
civ wyalSi da ganibaneboda. sastik yinvaSi meihenidan or farsangSi rom
ribatia, iq erTi meCeTia, sadac erTi_ori Tve rCeboda. meCeTidan gamodioda
mxolod ganbanvisaTvis. ase iyo iq, sruliad uWmeli.” (luTfolahi 1899:23)
hajis rituali. abu saidi halajis msgavsad (iseve, rogorc sufiuri mistikis
sxva warmomadgenlebi) uaryofda hajis ritualis formalur mxares. is arasodes
yofila meqaSi. baueringis TqmiT, abu saidi meuRlesTan da vaJTan, abu TaherTan
erTad erTxel meqas mosalocad gzas gadgomia kidevac, Tumca meqamde ver miuRwevia.
(baueringi 1996-2008:377-380).
abu saidi ambobs:
qristianTa zonari Seni ambrissuniani zilfia,
mihrabi Seni warbis kuTxea,
RmerTo, romeli qa‘aba xar, rom dRedaRam
urwmunoTa Tu muslimTa gulebs Sensken uqniaT piri. (abu saidi 1995:24)
an:
visac Sens ubanSi mouxda saqmis daWera,
yvelam moiZula meCeTi, eklesia da qa‘aba,
Senma zilfma qa‘abaSi rom daibertyos kalTa,
islami xelfexiT gaebmeba zonarSi. (abu saidi 1995:26)
es leqsebi orTodoqsaluri islamis TvalsazrisiT, marTlac,
warmoudgeneli mkrexelobaa, Tumca, meores mxriv, maTSi ikiTxeba erTisadmi
upirobo erTguleba. ufro swori iqneba, Tu vityviT, rom sufi mistikosebi
31
ar aniWeben did mniSvnelobas am ritualis garegnul mxares. magaliTisTvis,
abu saidis TiTqmis Tanamedrove mistikosi abdulah ansari saubrobs
“Sinagan”, uxilav qa‘abaze, romelic ufalma mxolod gulisa da sulisagan
aago, “garegnuli”, xiluli, qvisa da talaxisagan nagebi qa‘abasgan
gansxvavebiT.
Tavad junaids gaaCnda TiTqmis identuri mosazreba am ritualTan
dakavSirebiT: “Tu adamiani RmerTTan aris da Tavis saxlSia, es meqaSi
RmerTTan yofnis tolfasia”. (masoni 1999:73) amgvarad junaidis Sexeduleba
rwmenis zogierTi sakiTxis Sesaxeb mcired Tu gansxvavdeba halajis,
bisTamis, abu saidis da sxva mistikosebis naazrevisgan.
abu saidis Tanamedrove mistikosma abu-l-hasan xarayanim erTxel aseTi
ram uTxra did Seixs: Sen Zalian Zvirfasi xar meqaSi wasasvlelad. iqneb,
SenTan moitanon qa‘aba da qa‘abam moilocos Sens garSemo”. xarayanis
ekuTvnis Semdegi gamonaTqvamic: “zogi morwmune qa‘abas uvlis gars, zogi _
zecis wminda meCeTs, zogi _ RmerTis taxtrevans, sulieri raindebi ki _
RmerTis erTaderTobas.” (nurbaxSi 1999:XXXVII) abu saids uTxres: “firebi
rwmenis gzaze irjebian, dauZlurdnen da gaxdnen, Seni kiseri ki Seni
perangis sayeloSi veRar eteva. firebma Seasrules haji, Sen ki – ara. abu
saidma miugo: ra azri aqvs aTasi farsangis ukan motovebas, imisaTvis, rom
vixiloT qvis saxli. adamiani is aris, vinc dRe da Rame zis da baiT-ul-
ma’muri (zeciuri qaaba) asrulebs mis garSemo Tavafs (qaabas Semovlis
rituali).” (ibn munavari 1999:181)
hajis rituali aucileblad miiCneva SariaTis kanonis Tanaxmad, Tumca,
araerTi didi mistikosi mis garegnul mxares nakleb mniSvnelobas aniWebs
da mis Sinagan arsze amaxvilebs yuradRebas. ibn al-arabis Tanaxmad,
srulyofili mona RvTisa locvis dros aucileblad mibrundeba meqas
meCeTisken, im rwmeniT, rom RmerTi locvis dros mis winaSea. da, marTlac,
iq RmerTis xatebaa, rogorc is gvetyvis: ”saiTac gaixedavT, yvelgan RvTis
saxes ixilavT” (yurani 2:115). rodesac meqas taZrisken mimarTav mzeras, es
erT-erTi adgilia, iqac aris RmerTis xateba. misi azriT dauSvebelia
RmerTis SezRudva kiTxvaSi “sad?”
abu saidi ritualebis Sesrulebis nacvlad sulis TviTganwmendas
32
aniWebs upiratesobas. misi azriT, ritualuri locva da marxva morCilTa
saqmea; naklisa da xinjebisagan gulis gasufTaveba _ Segnebuli adamianebis.
abu saidi gabedulia, rodesac erTgvarad amcirebs hajis ritualis
mniSvnelobas, gabedulia, Tu gaviTvaliswinebT imas, Tu ra sastikad
daisaja amisaTvis mansur al-halaji. Tumca, am or did mistikoss, rogorc
zemoT aRiniSna, sxvadasxva socialur Tu politikur garemoSi mouxda
cxovreba, ramac, iqneb, ufro metad ganapiroba maTi dasja-dausjeloba,
vidre maTi gamonaTqvamebis simwvavem.
rogorc vnaxeT, axalgazrda abu saidi did yuradRebas uTmobda
locvas da meditacias.
mas Semdeg, rac yuranis leqsi esmaT meCeTSi: “nuTu erTi RmerTi ar
gyofniT Tqven?” Tayvaniscema, romelic mas wilad xvda, rogorc
RvTismosavs, xalxis siZulvilma Secvala. abu saidi, TiTqos, gamofxizlda.
es iyo gardamtexi momenti mis cxovrebaSi: misi mTavari mizani gulis
ganwmenda da am gziT RmerTis moZieba gaxda. misi cxovrebis meore naxevari
bevrad ufro mravalferovani da mravlismTqmelia mis Sesaxeb, amitom mas
calke Tavs mivuZRvniT.
ganmartoeba da gandegiloba mxolod misi axalgazrdobis periods
ukavSirdeba. amsofliuris bukvaluri daTmoba da gandegilobis
TviTkmayofilebaSi simSvidis Zieba, mogvianebiT, dauSveblad miaCnda mas.
ufro metic, misi cxovrebis meore naxevars ukavSirdeba iseTi araasketuri
cxovrebis wesi da atributebi, rogoricaa mdidruli sufra, tkbileuli,
abreSumis baliSebi da sxv. rogorc amboben, abu saidis cxovrebis meore
naxevari gandegilis ki ara, sulTanis cxovrebas hgavda.
abu saidsa da abu baba quhis Soris garkveuli azrTa uTanxmoeba iyo
sufiuri RvTismsaxurebis sxvadasxva aspeqtebis gamo (mag., sama’). baba quhis
ucnaurad eCveneboda abu saidis cxovrebis araasketuri wesi: “oTx baliSze
ijda da zed sulTaniviT miwoliliyo. Seix abu abdulah baqus gulSi
undoblobam iCina Tavi, es gasamarTleba Seixis gonebas miswvda, piri
ibruna misken da uTxra: oTx baliSs ki nu uyureb, Tvisebasa da zneobas
Sexede” (ibn munavari 1899:110). aqve ibn munavari ganmartavs, rom kaci unda
miendos adamianis Sinagan bunebas da, ara mis garegnul qcevaso.
33
amgvarad, misma RvTismsaxurebam sruliad dakarga asketizmis
elementebi da, formaluroba. magaliTisTvis, mistikosTa Soris arsebobda
locvebis Sesrulebis sxvadasxva wesebi, magaliTad, Tu rogor unda
dajdes mlocveli, roca angelozTa mizidvisa da jinebis gandevnisaTvis
loculobs: is unda ijdes gadajvaredinebuli fexebiT, saxe meqisken
hqondes mibrunebuli, xelisgulebi TeZoebze unda elagos da Tvalebi
daxuWuli hqondes. Tumca, rodesac abu saids hkiTxes, Tu rogor unda
damjdariyo morwmune locvis dros, misi pasuxi amgvari iyo: “xelebi gulze
dailageT, guli ufals miandeT, dideba mas [ufals]” (ibn munavari 1953:299)
sama-s rituali abu saidis RvTismsaxurebaSi. sufiur wreebSi xanayahSi
mistikuri cekvis – sama’s Sesrulebis tradicia abu saidis moRvaweobamdec
iyo fexmokidebuli. TviT bavSv abu saids abu-l-yasem biSr iasinis xanayahSi
poeziisa da musikis zegavlenam SeaZlebina "RmerTTan saubari".
abu saidma sistemurad moawesriga xanayahi da yoveldRiur
saaRmsareblo praqtikaSi sabolood misaRebi gaxada poeziis, musikisa da
cekvis gamoyenebis tradicia.
man gadamwyveti roli Seasrula arareligiuri Sinaarsis leqsis
religiuri mizniT gamoyenebis tradiciis damkvidrebaSi. leqsma sparuli
enis mTeli lirizmiTa da siRrmiT Secvala arsebuli religiuri teqstebi,
zogjer ki daemata maT. am movlenas t. grahami “xorasnul inovacias”
uwodebs. (grahami 1999:110)
Tumca is, rac abu saidis xanayahSi xdeboda uprecedento movlena iyo
sufizmis istoriaSi. asrar al-TouhidSi vkiTxulobT: “aq movida kaci
meihenidan. Tavs sufis uwodebs. awyobs sufiur Sekrebebs. is poezias
kiTxulobs minbaridan. is ar ganmartavs yurans. is ar yveba hadisebs. is
fufunebaSi cxovrebas qadagebs. is mReris da misi axalgazrda mimdevrebi
cekvaven, miirTmeven Semwvar wiwilas da tkbileuls, da amis Semdeg is
acxadebs, rom asketia. ase ar iqcevian asketebi, es ar aris sufiebis rwmena.
is izidavs xalxs, isini gzas ascdebian". (ibn munavari 1899:68)
es citata damsmenis werili gaxlavT, mahmud Raznelisadmi miwerili.
amgvarad, Seixis sama' kicxvis Zlieri sababi gaxda. "man isic gabeda, rom
Riad mReroda da cekvavda meCeTSi. amave dros, sul ar awuxebda Tavis
34
mimdevrebs savaldebulo religiuri ritualebis SesrulebiT. Ees xom
sakmao sababi iyo imisaTvis, rom misi drois samarTaldamcvelebs misi
sikvdiliT dasja moeTxovaT". (dabaSi 1999:173)
abu saidis sama’s sxva mizeziTac kicxavdnen: vinme ostati imami,
romelic almacerad uyurebda musikalur rituals, da “xanayahis
axlomaxlo mimavali, mocekvave Seixisa da misi mrevlis Sesaxeb fiqrobda:
religiuri wesis Tanaxmad, misi mowmeoba, vinc Tavisi Tavis garSemo
brunavs, ar miiReba da misi simarTle arafris tolia. meore dRes, sadRac
mimavali abu saidi gzajvaredinze Sexvedria mas da ukiTxavs, - ginaxavs
odesme, rom Cven mowmeTa rigebSi vsxedvarT da Cvenebebs viZleviT?” (ibn
munavari 1999:91)
fiqrobdnen, rom xalxisaTvis saSiSi iyo amgvari sama’, radgan leqsebi,
romlebsac abu saidi warmoTqvamda, ara iyo religiuri xasiaTis. es poezia
ar Trgunavda adamianebs, aramed gasagebi iyo maTTvis sixaruliT avsebda
maT gulebs. moZRvari usazRvro Tayvaniscemis sagani gaxda da es misi
liturRia mmarTveli wreebisTvis ufro iyo saSiSi, vidre xalxisaTvis.
abu saidis periodis xorasanSi sufizmis gansxvavebuli mimdinareoba
Camoyalibda, romelic Tvisobrivad gansxvavebuli iyo baRdadis
sufizmisagan. es iyo ufro demokratiuli, asketuri rigorizmisagan
Tavisufali axali mimdinareoba, maSin roca baRdadeli sufiebi sifxizlesa
da religiuri kanonebis morCilebas uqadagebdnen morwmuneebs.
Tumca baRdadis skolis yvelaze ufro gavleniani warmomadgenlebi –
abu-l-yasem junaidi da mansur halaji warmoSobiT sparselebi iyvnen da
imdroindeli kulturuli baRdadi iseve daxvewilad metyvelebda
sparsulad, rogorc xorasani, xorasnis sufizmi, SeiZleba iTqvas, ufro
metad sparsuli iyo. (grahami 1999:108) da am "axali religiis" unikaluri
xasiaTi mZlavrad gamovlinda Seix abu said abu-l-xeiris pirovnebasa da
mis moRvaweobaSi xanayahis institutis Camoyalibebis rTul procesSi.
herman landolti SeniSnavs, rom: "iranulma geniam xSir SemTxvevaSi
icis, Tu rogor ganmartos mistikurad poeturi qmnilebebi, romelTa
ganyenebuli analizi sruliad sxva SuqSi warmogviCens maT. es xelovnebaa,
romelic Zveli sufiuri praqtikidan iRebs saTaves da ganviTarebas hpovebs
35
sama’Si. sakmarisia, gavixsenoT abu saidis samagaliTo figura, rom
davinaxoT Semdegi: sparsuli sufizmi, rogorc aseTi, xorcieldeba
uciloblad sufiur praqtikaSi, im raRacis saSualebiT, rasac Cven veZaxiT
poetur suls, sulier Tavisuflebas, romlis kanonzomieri Sedegia
rigoristuli legalizmis sruli ararseboba." (landolti 1978:191-192)
saerTod, sama’ iwyeboda imiT, rom gaigebda Tu ara musikas mistikosi
eqstazSi vardeboda. sama imarTeboda xolme samaxanebSi. Ppirveli samaxanebi
gaCnda baRdadSi IX s. bolos. xSirad sama’s dros sufiebi tanze
tansacmels ixevdnen. rumis azriT sama’ es aris moZraoba, romelic Cndeba
sayvarlis xilvisgan, romelic TviTon eqstazis dros cekvavs Seyvarebulis
gulis ekranze, es aris “cekva sisxlSi”. mevlevianTa ordenSi, sadac sama-s
didi mniSvneloba hqonda, is tardeboda paraskeobiT SuadRis locvis
Semdeg. derviSebi icvamdnen TeTr usaxelo perangebs, grZelsaxeloebian
qurTukebs, qamars da Sav xeryes, romelsac cekvis dros ixsnidnen. Tavze
exuraT dolbandi da CaCi, siqqa, romelic am ordenis maxasiaTebeli iyo.
sama’s warmodgenas ziqris locvasTan erTad bevri sufiuri ordeni
Semdegnairad asrulebda: rituali iwyeboda Zalzed nazi melodiiT da
sruldeboda mRelvarebiTa da taSiskvriT. (duringi 1999:279)
sainteresoa agreTve, ra Teoriuli ganmarteba SeiZina RvTismsaxurebis
am formam. sama’s Sesaxeb arsebul teqstTa Soris informaciis mxriv
umdidresia “bavariy al-ilma” romelic ahmad Razalis, cnobili abu hamid
muhamed Razalis Zmas ekuTvnis:
1. sama’s dros suli zemoT aizideba da sxeulic mihyveba mas.
2. sama’s dros miRebuli sulieri sazrdo aZlierebs mimdevris guls
da sxvadasxva Sinagan niWs, radgan sicocxle da naTeli zegrZnobadi
samyarodan RvTiuri wyalobis meSveobiT gamsWvalaven suls.
3. suli ganeSoreba mgrZnobelobis fenomens da natifi realobisaken
miizideba, mieaxleba ra eqstazis mdgomareobas. is (suli) mogzaurobs
or realobaSi da SeerTebis (vasl) safexurs aRwevs.
4. rodesac RvTaebrivi saxeli (huva) meordeba misiT ganimsWvaleba
maZieblis arseba, Tavisufldeba suli da farda exdeba uSinaganes
realobebsa da WeSmaritebebs.
36
5. sama’ gulisxmobs garegnul moZraobasa da Sinagan uZraobas,
RvTismsaxurebis garegnuli da Sinagani aspeqtebi gadajaWvulia
erTmaneTTan.
6. sama’s Sinagani buneba mis mraval aRmaval gradaciaSi Seicavs
islamis xuTi egzoteruli sayrdenis Sinagan realobebs (rwmena,
locva, marxva, mowyalebis gacema da momlocveloba (haji).
sabolood xalxis krebuli aRwevs srulyofilebis safexurs sulis
TviTsrulyofis gzaze. (valei 1999:525_526)
sama’s ganviTarebis am etapze mniSvnelovani iyo is, rom sufiurma
ideologiam specifiuri literaturuli saxe am dros, swored abu saidis
moRvaweobis periodSi SeiZina.
sufiur Tvyrilobebze moZRvars momRerali (yavval) axlda, romelsac
leqsebis kiTxva SeeZlo. am leqsebs aRtacebaSi mohyavda msmeneli.
orTodoqsuli islamis mcvelni ki "eSmakeul TamaSobebs" uwodebdnen am
sufiur Sekrebebs.
Seixs naklebad aRelvebda "halali" iyo, Tu "harami" misi wveulubebi.
misi azriT sama’'kargia, Tu mas naTeli saxeebiT ismenen. abu saidma isic
ganWvrita, rom yoveli mimdevari Taviseburad asrulebda am rituals,
radgan yvelas sulSi sxvadasxvagvarad mimdinareobda kaTarzisis, “me”-sgan
ganTavisuflebis procesi.
rogorc Cans, abu saids adamianebze keTilad zemoqmedebis unari
gaaCnda. ibn munavaris Txrobis ena udaod hiperboluria msgavsi momentebis
gadmocemisas, Tumca, moZRvari, marTlac, gulTa mesaidumle gaxldaT. Mmisi
sama’, pirvel yovlisa gulebTan Sexebis, maTi ganwmendis, gaxsnis saSualeba
iyo. abu saidis mTeli sufiuri ideologia Tu praqtika mimarTuli iyo
“gaxsnisaken” “Seviwroebis” winaaRmdeg. Tavad Seixis guli ganTavisuflda
yovelgvari adamianuri borkilisagan, radgan mravalgzis ganiwminda igi.
sama’s dros guli yvelaze ufro gaxsnilia RvTiuri naTelis misaRebad. es
iyo samas abu saidiseuli gaazrebis safuZveli. rogorc abu saidi ambobs -
gulma sama’s dros gulwarmtacis surneli waiRo,
Cven saidumloTa samefo karavSi wagviyvana,
es abdaubda CurCuli Seni sulisTvis aris,
37
gvitacebs da kargia _ satrfos qveyanaSi mivyavarT. (abu saidi 1995:28)
cnobilia, rom sufis simbolo orfrTiani gulia: sama’s dros guli
ixsneba, SeiZleba iTqvas, frTebs isxams.
did moZRvars ekuTvnis cnobili gamonaTqvami samas Sesaxeb, rom
samasTvis guli unda iyos cocxali, xolo vnebebi (nafs _ qvena grZnobebi,
mdabali “me”) _ mkvdari.
abu saidiseuli sama’s specifikis gansazRvrisaTvis sainteresoa misi da
baba quhis saubari, gadmocemuli ibn munavaris mier “asrar al-Touhid”-Si:
baba quhi ekiTxeba moZRvars – iseTi ram SegamCnie, rac arc erT Cems
moZRvarTan ar SeminiSnavs: axalgazrdebsa da xandazmulebs gverdigverd
dasxam da damwyebTa qmedebebs iseTive TvaliT uyureb, rogorc ufrosTa
[qmedebebs] . . . da kidev is, rom uflebas aZlev axalgazrdebs icekvon sama’s
dros . . . Cems moZRvrebs arasodes gaukeTebiaT msgavsi ram. _ damwyebi da
gamocdili . . . CemTvis ar arsebobs damwyebis cneba _ pasuxobs abu saidi _
vinc Seudgeba am gzas, rac unda axalgazrda iyos is, asakovnebma unda
gaiTvaliswinon erTi ram: man iqneb erT dReSi miiRos is, rac maT
samocdaaTma weliwadmac ver SesZina. ratom cekvaven axalgazrdebi sama’s
dros? _ maTi sulebi survilTagan Tavisufali ar aris, marTlac maTze
SesaZloa vnebebma iuflon, romlebic daimorCileben maT yovel kidurs.
roca taSs Semokraven, xelebSi moaqceven TavianT survilebs, roca fexebs
abakuneben, vneba neldeba maT fexebSi. rodesac cekvisas Seicnoben TavianT
arasrulyofilebas, Seicnoben TavianT mTavar nakls. amas rom gaivlian,
codvaTagan xsnas eZieben ufalSi. maTi vnebaTa cecxlis sama’Si Caqroba
umjobesia, vidre maTi mozRvavebuli energiis sxva raimeSi gafantva.
Seix abu abdulahs (igive baba quhi) uTqvams: moZRvari rom arasodes
menaxa, verasodes vnaxavdio sufis.” (ibn munavari 1953:222-224)
abu saidis TqmiT:
sufi imitom iqnevs xelebs sama’s dros,
rom am eSmakobiT Caaqros gulis cecxli,
icis gonierma, rom ZiZa Cvilis akvans
bavSvis Cumad yofnisTvis arwevs. (abu saidi 1995:31)
naTelia, rom abu saidi acnobierebs adamianis sinTezuri bunebis
38
specifikurobas. is ar iviwyebs, rom adamians sulis garda “aqvs sxeulic”,
romlis fiziologiuri mdgomareoba bevrad ganapirobebs adamianis guneba-
ganwyobilebas, gansazRvravs misi qcevis ragvarobas. swored amis gamo is ar
sTavazobs morwmuneebs traqtatebs sulis Sesaxeb, iSviaTad ganumartavs maT
ra aris dasaSvebi da akrZaluli, ar aSinebs jojoxeTis cecxliT – is
sTavazobs maT xsnis pirdapir gzas, romelic misTvis, rogorc Cans,
fizikur sijansaResac gulisxmobs. mogvianebiT aTari aRiarebs, rom sxeuli
ganuyofelia sulisagan, missive nawilia, mxolod maTi erTarsi qmnis
mTlianobas.
abu saidisTvis sama’s Sinagani arsi da daniSnuleba locvis identuria:
“rodesac abu saidi da misi krebuli sama’s cekvavda, imam muhamad yainis
uTqvams – namazis droa! Cven namazs vasrulebT – pasuxad miugia moZRvars.”
(Rani 1997:183). amitom ar aris gasakviri, rom abu saidis gamoCenasTan erTad
sama’s ritualma didi saxeli moixveWa, Tu gaviTvaliswinebT imasac, rom
"sufizmma sayovelTao aRiareba musikisa da cekvis wyalobiT moipova, rac
masobriv kulturasTan bevrad axloa, vidre locva da metafizika". (ernsti
2002:233).
amgvarad, xanayahi didisa Tu pataras aRtacebulma, daudegarma rokvam
moicva, simkacre usazRvro sixaruliT Seicvala, RvTis sasjelis molodini
_ yovlismomcveli RvTiuri naTeliT. rogorc aRiniSna, abu sidisTvis sama‘
iyo gulTa gaxsnis saSualeba, sama’ miaaxlebda morwmunes RvTaebriv
realobas.
39
Tavi III. abu saidis mravalsaxeoba
mervSi Teologiuri kursis gavlisa da Rrma profesiuli da
sasuliero ganswavlis Semdeg abu saidi sufiur mrevls daubrunda.
abu saidis moRvaweoba IX-X ss. iranSi, TiTqmis, srulyofilad asaxuli
mis or biografiaSi, cxadhyofs, rom saukuneebis winaT adamians RvTaebriv
samyarosTan, mis winare samSoblosTan wminda moZRvrebi _ Seixebi da
firebi akavSirebdnen. cnobilia, rom sufiuri misticizmis kvleva
wmindanobis fenomenis Seswavlas efuZneba.
abu saidi is sulieri winamZRvari gaxda, romelic zesknelisaken
waruZRva muridebis sulebs, SeunarCuna maT swrafva RvTaebrivi
samyarosaken da am gzaze ukompromiso msvlelobis aucilebloba
SeagrZnobina maT. sulierad gauTviTcnobierebeli xalxi dabneulia maTi
cxovrebac sulieri evoluciis miRma STenili, TiTqos, umiznod
aRmocendeba, qaotiurad miedineba da kvlav dainTqmeba aryofnis
ufskrulSi.
xalxis nawili ocnebiT aris motyuebuli,
da samoTxis ferias da sasaxleebs eZiebs,
zogSi eWvi Cabudebula da zogi darwmunebulia,
Seni samyofelidan ki Sors, Sors moxvedrila yvela. (abu saidi 1995:33)
am leqsSi sxva araferia aRwerili, Tu ara sulieri codnis
ugulebelyofis Sedegad zemoxsenebuli CrdiloeTis dakargva. Seixis
daniSnulebac swored gzas acdenilTa RvTiur sawyisTan dabrunebaa:
“rodesac pirovneba am ganzomilebas kargavs, is damcirebulia da
daTmobaze midis siyalbesTan. xolo, rodesac mas urTierToba aqvs “pirad
sulier moZRvarTan” (Saix al-yaib”) pirovneba mimarTulia Tavisi
centrisken. misi sulieri winamZRvari da individualoba elipsis ori
centris msgavs mimarTebaSi arian erTmaneTTan.” (korbini 1979:6) abu saidis
sulis gamwmend sityvasa da saqmes mravali moTxroba mowmobs, razec
dawvrilebiT gveqneba saubari.
zogadad ki, sainteresoa, ra adgili ukavia abu saids sulier
ierarqiaSi, ra dafarul ideas ganasaxierebs misi pirovneba, ra aZlevs mas
40
uflebas itvirTos sulieri winamZRvris urTulesi misia. zemoT aRwerili
xizrTan Sexvedra winareistoriul codnis gadacemas ganasaxierebs.
gadmocemis mixedviT, is, visac xizri gadascems am codnas, xeldasxmulTa
jaWvis erT-erTi rgoli xdeba. es Sexvedrebi qmnis sulieri codnis
gadacemis jaWvs. mistikur wreebSi arsebobda, agreTve, codnis gadacemis
sqema, e. w. sagvareulo xe _ "pedigri". (xismatulini 2001:177) amgvarad, abu
saidi acxadebs, rom is saidumlo codnis gadacemis jaWvSi erT-erTi
rgolia, - maradisobis mociquli da pirvelqmnadi samyaros TviTmxilveli.
abu saidi acnobierebs da Tavmdablobis gareSe uwodebs Tavs RmerTis
rCeuls:
vidre zecis TaRs aRmarTavdnen
da es zeciuri sasaxle moiWiqeboda,
Cven usaxlkarod maradisobis sawyisSi tkbilad gveZina,
Cvens gareSe dagvadges Seni siyvarulis niSani. (abu saidi 1995:32)
$ 1. saswaulmoqmedi Seixi
Tanamedrove pragmatuli sazogadoeba daJinebiT cdilobs “mecnieruli”
axsna mouZebnos saswaulqmedebas. Tu esa Tu is movlena ar aixsneba
materialuri samyaros kanonebiT, mainc uarvyofT masSi zebunebrivi Zalis
monawileobas da vimedovnebT, rom mas am principiT axsnian momavalSi.
karl ernstis Tanaxmad, “evropis inteleqtualur wreebSi
ganmanaTleblobis epoqidan moyolebuli aRaravis swams saswaulebis...
Tanamedrove universitetebSi erT-erT mTavar zrunvis sagnad nebismieri
religiuri orTodoqsiisgan inteleqtualuri damoukideblobis SenarCuneba
miiCneva... sakiTxisadmi mecnieruli midgoma pragmatuli warmatebiT
dagvirgvinda, warmoiSva axali ideologia _ scientizmi. Sedegad, religiis
SeswavliT dakavebulma mecnierebma uaryves istoriebi, romlebic
saswaulebis Sesaxeb mogviTxroben da maT malemrwmenTa gamonagoni uwodes.”
(ernsti 2002:100)
islamSi saswaulebi orgvaria: muslimi RvTismetyvelebi gamowvlilviT
ganixilavdnen saswaulTa Teorias da yofdnen maT wmindanTa mier Cadenil
41
saswaulebad _ (qaramaT - qarizmatuli qmedebebi) da mociqulTa mier
Cadenil saswaulebad (mujizaT). saswaulis Cadenis unari aris damowmeba
imisa, rom adamiani wmindania da gaaCnia erTaderTi WeSmariti codna da
kavSiri aqvs RmerTTan.
arsebobs mosazreba, rom qristiani wmindanebi saswaulebs Cadiodnen
adamianTa dasaxmareblad, maTi sneulebebis gansakurnavad, xolo muslimi
wmindanebisTvis saswauli ufro miniSneba iyo imaze, rom maT mier arCeuli
gza marTali gza iyo. qristianuli RvTismetyvelebis Tanaxmad udidesi
saswaulia adamianis gacocxleba _ mkvdreTiT aRdgena, yvela sxva saswauli
mcire da umniSvneloa mkvdreTiT aRdgenasTan SedarebiT, imdenad, rom
WeSmarit saswaulad mxolod adamianis gacocxleba miiCneva, rac TavisTavad
ukavSirdeba qristes RvTaebriv fenomens da es mosazrebac qristes
Tayvaniscemis erT-erTi pirobaa. Tumca religiaTa dapirispirebis
sanacvlod, marTebuli iqneba aRvniSnoT, rom rogorc qristianuli, aseve,
islamuri misticizmis umTavresi araTu saswauli, aramed RerZia adamianis
sunTqvisa da gulis gawmenda, sulieri “aRdgoma” da maradisobis sulTan
ziareba.
abu saidis biografiebis mixedviT Tu vimsjelebT, saswaulTa
zemoTmotanili zogadi klasifikacia nawilobriv Seesabameba sinamdviles.
heqaiaTebSi iSviaTad Tu SevxvdebiT mis mier vinmes gankurnebis ambavs,
Tumca aseTi cnobebic moipoveba (iSi nilis Tvalebis gankurnebis ambavi).
marTalia, saswauli rwmenas aRvivebs urwmunoTa gulebSi da mas
ganixilaven, rogorc, wmindanobis damamtkicebel Tvisebas, sufi
mistikosebis damokidebuleba saswaulebis Cadenis mimarT mkveTrad
negatiuria: “bevrad advilia saswaulebi Caidino da am gziT xalxis masebis
interesi gamoiwvio, vidre sirTuleebiT aRsavse sulieri swavleba ganagrZo
da gamudmebiT ebrZolo Seni mdabali “me”-s mier dagebul xlarTebs.
sulierad ganviTarebul mistikosebs sZulT moCvenebiTi saswaulqmedeba. es
ukanaskneli “daxlis mistikosebis” da aTasnairi fsevdomistikosebis saqmea.
WeSmariti mistikosebi TavianT Seuwynareblobas amgvari qmedebebis mimarT
gamoxataven gamonaTqvamSi, romelic mociquls miewereba: “saswaulebi _
mamakacebis Tviuria.” es naTqvami indoeTSi, an musulmanuri samyaros
42
aRmosavleT nawilSi warmoiSva. masSi igulisxmeba is, rom saswaulebi
adamians da RmerTs Soris xdeba. rogorc qmari erideba colTan siaxloves,
rodesac is uwminduria, aseve RmerTi uars acxadebs mistikur SeerTebaze
masTan, vinc saswaulqmedebiT aris dakavebuli.” (Simeli 2000:170)
zogadad, wmindanis mier saswaulis Cadena imis maniSnebelia, rom es
adamiani namdvilad wmindania da misi qmedebebi harmoniulad emTxveva
zebunebriv Zalebs. "wmindanis siaxlove RmerTTan araCveulebrivi Sinagani
Zalis saxiT vlindeba _ es aris "baraqa", romlis meoxebiTac saswaulebis
(qaramaT) Cadena xdeba SesaZlebeli. es Zala iseT araCveulebriv unarebs
gulisxmobs, rogoric aris sxvaTa azrebis amokiTxva, sneulTa gankurneba,
mkvdreTiT aRdgena, stiqiebis marTva, cxovelebis marTva, haerSi
gadaadgileba, wyalze siaruli da erTdroulad or sxvadasxva adgilas
yofna." (ernsti 2000:100)
abu saidis saswaulebi zemoaRniSnuli gansazRvrebis Tanaxmad aris
qaramaT-ebi. mis mier Cadenil saswaulebs “halaT va soxananSi” mesame Tavi
eTmoba. am Tavis saxelwodebaa “misi saswaulebis garegnuli gamovlinebis
Sesaxeb”.
pirvel moTxrobaSi mociqulisa da xalifa omaris, igive ali al-
mumninis ambavia gadmocemuli. kaci, romelic mociqulma al-mumninis
saxmobad gagzavna, xedavs, rom mis saxlSi aravinaa, xolo saxlidan
wisqvilis xma ismis. Semdeg gaocebuli uyveba am ambavs mociquls. is ki
amgvarad ganmartavs momxdaris arss: "ar ici, rom RmerTs angelozebi hyavs?
isini Cemi jiSisa da modgmis (al-i man va ummaT-i man) mfarvelebad da
qomagebad warmougzavnia maRal RmerTs dedamiwaze. Cvens jiSsa da modgmas
RmerTis winaSe keTilSobilebiT daumsaxurebia is, rom angelozebi Cvens
samsaxurad da dasaxmareblad warmogvigzavna ufalma. aris xalxi, vinc
kicxavs saswaulebs da daujereblad miaCnia isini, Tumca sunas mimdevrebs,
gonebisa da SariaTis erTgulebs swamT saswaulebis.” (luTfolahi 1899:27-28)
amgvarad, vidre luTfolahi uSualod abu saidis saswaulebs
mogviTxrobdes, mkiTxvelis rwmenas zebunebrivi movlenebisadmi mociqulis
sityvebiT ganamtkicebs. is saswaulTa safuZvels ara demonurad, an
gamogonilad, aramed angelozTa saqmed miiCnevs. misi azriT, maTi saTanado
43
aRqma SeuZlebelia, vidre adamianebis sulieri samyaro mouwesrigebelia
Sinaganad. luTfolahs mTeli Teoria aqvs Camoyalibebuli saswaulebis
Secnobis Sesaxeb. “aris xalxi, vis gonebasac mtkicebulebaTa simravliT
araferi Seemateba, maT sulebs TviTgvema da asketoba mousvenrobisgan ver
ixsnis da mSvid sunTqvas ver mianiWebs, verc maT gulebs moaSorebs eWvis
Jangs da mSfoTvare fiqrebs. WeSmaritebis xalxs sayovelTaod aRiarebuli
wesi aqvT _ mecnierebas mecnierebad aRiareben da gonebas _ gonebad. sulis
sinatifeebs da misi Suqisa da kvalis mosavals sulis siwmindiT moimkian.
vidre ganwmendil mkerdSi sulis siwrfelesa da gonebis siwrfeles ar
Sekreben, saswaulebs ver Seicnoben." (luTfolahi 1899:28-29)
miuxedavad imisa, rom abu saids saswaulebi did Rvawlad ar miaCnda,
misi biografiebi mogviTxroben mis mier zebunebrivi Zalebis daxmarebiT
Cadenili qmedebebis Sesaxeb, romlebic sxva araferia, Tu ara saswaulebi.
saswaulis Cadenisas, bunebrivia, yovelTvis arsebobda vinme, romelic
xdeboda saswaulis Cadenis TviTmxilveli. erT-erTi aseTi TviTmxilveli
halaT o soxananis' mixedviT iyo TviT ibn sina, romelic mimoweris Semdeg
estumra abu saids. man Seixis yvela qmedebas mouZebna logikuri axsna.
Tumca, aRiara, rom verafriT ver amoxsna gonebiT, is, rac ixila:
"yvelafers axsna movuZebne sibrZniT; mis mistikur mdgomareobebs (halaT),
gamonaTqvamebs (mayalaT) da miRweul mistikur sadgurebs (mayamaT), garda
ramdenime movlenisa: davinaxe, kedelze lursmani iWedeboda, qva urtyamda
da xeli arsad Canda; roca dabnelda, sanTeli ise ainTo, aravin yofila iq,
dasabanad wyali davisxi, is doqi carieli davtove da ise gaivso, rom
aravin mikarebia. es ver amovxseni. uZluri aRmovCndi maT amoxsnaSi.”
(luTfolahi 1899:69)
v. Jukovski werda, rom "axlac ki abu saidis oTxtaepian leqsebs
keTilismyofel da saswaulmoqmed Zalas miaweren: maT kiTxuloben
adamianebi imdenjer, ramdenic gansazRvrulia, icaven sxvadasxva wesebs,
[amas akeTeben] imisaTvis, rom SeumsubuqdeT codvebi, movides wvima, iyvnen
daculni gvelisa da morielis nakbenisagan, ascdeT SimSili, Sexvdnen
sayvarels, ausruldeT Canafiqri da sxva." (Jukovski 1901:1)
abu saidis Zlieri keTilismyofeli gavlena sikvdilis Semdegac
44
vrceldeboda adamianebze. is, TiTqos, ganagrZobda movlenaTa marTvas. abu
saidis vaJi abu Taheri alf arslanis (Tu nizam al-mulqis) karze sando
kacis saxels moipovebs. rodesac sulTani eWvs Seitans misi codnis
siRrmeSi, abu Taheri misi moTxovniT im erTaderT suras faTihas
warmoTqvams mmarTvelis winaSe, romlis daswavlac mamam aiZula bavSvobaSi.
es ucnauri winaswarganWvreta Tu damTxveva gadaarCens mas da xasiaTs
gamousworebs ugunebod myof sulTans.
saswaulebs miekuTvneba agreTve locvis keTili zemoqmedeba, romelic
yvela _ sulier, fsiqikur, fizikur da materialur sferoebSi igrZnoba.
locvaTa Soris uZlieresia yuranis pirveli sura, romelsac ewodeba
"gamxsneli" (faTiha).
saswaulmoqmedia, agreTve, adgili, sadac sufi wmindania dakrZaluli,
sulierebasTan yvelaze ufro mWidrod aris dakavSirebuli. wmindanTa
samarxebze morwmuneebi sulier winsvlas eZieben da samarxebi erTgvar
saswaulmoqmed adgilebad aris miCneuli. abu saidi Tavisi moZRvris abu-l-
fadlis saflavis mosalocad wasvlas urCevda mowafeebs, romelTac qaabas
monaxuleba hqondaT ganzraxuli. abu saidis saflavze misuli erT-erTi
morwmune ki yoveldRiurad xedavda, rogor mofrindeboda TeTri mtredi –
”abu saidis mier Cadenil wminda qmedebaTa miwieri gansxeuleba” da
moikalaTebda xolme samarxis SigniT. (xujviri 2004:234)
umarTebulo iqneba, abu saidis mier Cadenili saswaulebi da misi
gulTamxilaobis saocari unari mxolod sxvaTa winaSe Tavis marTlebad da
maTze gavlenis moxdenis saSualebad miviCnioT da, amgvarad, davamciroT
misi moRvaweobis es mniSvnelovani elementi.
abu saidis Sexeduleba, rogorc yvela, ise am sakiTxSi iyo mkafio,
marTebuli da WeSmaritebasTan miaxloebuli. “Seixs uTxres: mavani wylis
zedapirze dadis, upasuxa: advilia, bayayi da ixvic dacuraven wylis
zedapirze. uTxres: mavani haerSi dafrinavs, Tqva: yvavi da buzic dafrinaven
haerSi. uTxres: mavani erTi qalaqidan meoreSi erT wamSi gadaadgildeba:
eSmakic erT wamSi gadaiqrolebs aRmosavleTidan dasavleTiT. aseT raRac-
raRaceebs fasi ara aqvs. kaci is aris, vinc xalxSia, maT Soris dajdeba da
daiZinebs, qebas aRavlens da samarTals daamyarebs, xalxs Seereva da erTi
45
wamiTac ar daiviwyebs RmerTs” _ miugo Seixma. (ibn munavari 1899:35)
es gamonaTqvami erT-erTi yvelaze ufro cnobilia abu saidis
gamonaTqvamebs Soris da uzustesad asaxavs didi moZRvris sulier kredos:
yovelTvis, yvelgan, yvelasTan da yvela saqmeSi,
gulis Tvali idumal satrfosken geWiros. (abu saidi 1995:45)
rogorc a. Simeli aRniSnavs, “mogvianebiT naySbandias ordenis
mistikosebma Semdegnairad gansazRvres amgvari ideali _ xalvaT dar
anjuman (ganmartoeba sazogadoebaSi) _ “RmerTTan Serwyma xalxSi”. (Simeli
2000:192)
rodesac Seixs hkiTxes: ra saswauli Caudenia mavan sufis, man
Secbunebulma upasuxa: nuTu udidesi saswauli ar aris, is, rom yasabi,
yasbis Svili mistikur gzas daadga, esaubreba xizrs da masTan dalocvis
miRebis msurveli uamravi adamiani moedineba. (ibn munavari 1899:288)
$ 2. gulTamxilavi Seixi
wmindanTa cxovrebis amsaxvel TxzulebebSi didi adgili eTmoba ama
Tu im wmindanis saswaulebrivi unaris aRweras _ amoikiTxon fiqrebi
adamianTa gonebaSi. "firasa", “kardiognosia” aris sulieri moZRvris unari
amoicno adamianTa sulebi.
abu saidis orive biografia vrclad mogviTxrobs misi am
araCveulebrivi unaris Sesaxeb. didi Seixi Tavis niWs ZiriTadad imisaTvis
iyenebda, rom adamianebs sakuTari naklovanebebis danaxvaSi daxmareboda,
zogjer ki, “ubralod”, fuladi saxsrebis gaRebas uadvilebda mdidar
vaWrebs, visTvisac esoden mniSvnelovani iyo aseT gavlenian moZRvarTan
urTierToba da misi mxardaWera.
halaT o soxananis erT-erTi mTavari moqmedi piri gaxlavT vinme hasan
movabadi, niSaburis mkvidri, romelic iyo abu saidis davalebebis uSualo
Semsrulebeli, Seixis vaJTan, abu TaherTan erTad. hasan movabadi halaT o
soxananis mraval ambavs mogviTxrobs. is am ambebis monawilea da, rogorc
Cans, realuri pirovneba unda yofiliyo.
hasani igonebs abu saidis niSaburSi Camosvlis ambavs: “pirvelad,
46
rodesac Seixi niSaburSi Camovida da mejlisebis gamarTva daiwyo, qalaqSi
xma gavarda: erTi sufi firi mosula, mejlisebs awyobs da adamianTa
saidumloebani uwyis. am sufiebis mimarT gulSi mtroba gamaCnda. vambobdi,
sufim mecnierebis (ilm) ara icis ra, mejliss awyobs, romlis drosac
aravis miecema faruli codna maRali RmerTis Sesaxeb.
misi [abu saidis] ambavi mTel qalaqs moedo da xalxSi mimdevrebic
gauCnda. erT dRes, misi gamocdis mizniT mivedi masTan mejlisze, misi
taxtis axlos davjeqi. Zvirfasi kaba mecva da tabaristanuli naWris Calma
mexura. guli uaryofiT/undoblobiT (inqar) mqonda savse. rodesac Seixma
laparaki daiwyo da me misi sityva movismine, gavocdi da saxtad davrCi,
mejlisis dasasrulamde gons ver movedi. mejlisi rom dasrulda, Seixma
erTi derviSisTvis Calma iTxova. gulSi gavivle, Cems Calmas mivcem-meTqi.
Tan gavifiqre, es Calma amulidan gamomigzavnes saCuqrad da aTi dinari
Rirs. Seixma Txovna gaimeora. kvlav gavifiqre, mivce-meTqi da kvlav ar
miveci. Cems gverdiT firi ijda. Seixma mas mimarTa da Tqva: CalmisaTvis
orjer aRar gavimeoreb, Sens gverdiT rom kaci zis, orjer Tqva, Calmas
mivcemo derviSs, Tan Tqva, aTi dinari Rirs, amulidan gamomigzavneso. es
rom gavigone, avdeqi, fexze vemTxvie Seixs, Calma da mTeli samosi miveci.
agreTve, yvelaferi rac gamaCnda saaSkaraoze gamovitane da miveci da
mTeli cxovreba Seixisa da misi vaJebis msaxurebaSi davrCi.” (luTfolahi
1899:34)
amgvarad, Seixma momavali erTguli msaxuri pirveli SexvedrisTanave
ganwminda nivTieris siyvarulisgan, rac sulis pirveli mteria RmerTis
gzaze SedgomilTaTvis.
hasani mogviTxrobs: “erTi mdidari vaWari, saxelad abu omru, didi
Seixis yvela neba-survilis Semsrulebeli yofila. erT dRes Seixma
Svidjer gagzavna hasani bazarSi, am vaWris duqanSi, xan ras iTxovda da xan
_ ras. rodesac mosaRamovda da mze Casasvlelad emzadeboda, kidev
gaugzavnia. hasani mis duqans miuaxlovda, dainaxa, rom is kars ketavda.
hasans Sercxva masTan miaxloeba. vaWarma Tvali mohkra, uxmo da gamohkiTxa,
Tu ra surda amjerad Seixs. sufiebis msaxurma moaxsena, rom Zalzed
swuxda masTan mravaljer mosvlis gamo da gadasca, rac daebarebina Seixs
47
(es iyo vardis wyali (gulab), aloe (‘ud) da qafuri (qafur). abu omrum
gaxsna duqani da msaxurma yvelaferi gaamzada hasanisTvis. Semdeg
usazRvrod madlier hasans vaWarma raRac sargeblis momtani saqme
SesTavaza. “radgan aseTi ridi gaqvs Cemi,” xval modi da esa da es
gavakeToTo, razec igi dauyovnebliv da didi sixaruliT daTanxmda mas.
sufiebis msaxuri mogviTxrobs:
“didad gavixare. Seixs veaxle da vardis wyali, aloe da qafuri
mivarTvi. Seixma Semomxeda da miTxra: hoi, hasan, gadi gareT da Seni
Sinagani [samyaro] (andarun-e xod) amsoflis siyvarulisagan ganwminde, raTa
kvlav sufiebTan yofnis ufleba mogce! gareT gavedi, vtirodi, saxe miwaSi
Cavrge da davifice. davbrundi da im Rames Seixs CemTvis xma ar gaucia.
meore dRes, mejlisis dros, abu saids erTxelac ar Seuxedavs abu
omrusTvis, Tumca, saubrisas, mas mimarTavda xolme. _ hasan, ra mouvida
Seixs, dRes zedac ar miyurebs, _ SemomCivla vaWarma. ar vici _ vuTxari mas
da guSindeli ambavi movuyevi. is miuaxlovda Seixis taxts, emTxvia mas
(taxts) da mimarTa Seixs: _ Zvirfaso, abu omrus cxovreba Sens Tvalwinaa.
dRes Seni mzera ar meRirsa, [miTxari] ra davaSave da rogor gamovisyido
danaSauli. _ imisaTvis, rom gagagebino, ra fasi aqvs Cems wyalobas” aTasi
dinaris motanaa saWiro _ auxsna Seixma abu omrus. abu omru wavida da ori
fulis tomara (surra) moarTva Seixs. TiToeul maTganSi xuTasi dinari
ido.” (luTfolahi 1899:40-41)
orive biografia iranis imdroindeli sazogadoebis Sesaxeb Zalzed
saintereso cnobebs iZleva. am cocxali, mSvenieri patara moTxrobebiT
vecnobiT TiTqmis yvela fenis adamianebs _ glexs, vaWars, xelosans, xojas,
vezirsa da sulTans.
vaWari pirmoTneobs gavlenian SeixTan _ “Zvirfaso, dRes Seni mzera ar
meRirsa,” mimarTavs is abu saids. Seixis maxvili da swrafi gonebac
mzadyofnaSia _ is moiTxovs Tavisi wyalobis fass _ 1000 dinars. am fuliT
man Semdeg mdidruli sufris gaSla brZana, romelTanac dapatiJebul iqna
aTasi kaci. sainteresoa, rom Seixi arc cdilobs monaniebis cecxliT
ganwmindos vaWari abu omrus suli. iqneb, ubralod, imitom, rom is, ar aris
rCeuli.
48
abu saidma amaoebis motrfialeni Caaxeda sarkeSi. erT-erTi maTgani
hasan movabadis msgavsad vinme xajegaq sangani iyo. ibn munavari aseT ambavs
mogviTxrobs:
“xajegaq sangani Cvens Seixs ewvia. is daxvewili axalgazrda iyo da
didebuli samosi emosa. Seixi sadRac iyo miwveuli da gzas gaudga.
xajegaqic maT eaxla. Seixi, Cveulebisamebr, ukan mihyveboda krebuls. Seixis
win mimavali xajegaqi Tavis Tavs dascqeroda. xoja! _ SeuZaxa Seixma, win nu
midixar! xajegaqi CamorCa mas. ase gaiares ramdenime nabiji da Seixma kvlav
mimarTa _ xoja! ukan nu mogvdev! xajegaqi marjvena mxares amoudga Seixs. _
xoja, marjvniv nu dadixar! ganagrZobda Seixi. axalgazrda exla marcxniv
daudga ase misdevda moZRvars. _ xoja, marcxniv nu dadixar! kidev gaigona
misi xma. xajegaqs guli gauwvrilda da uTxra mas: Seixo! saiT viaro? _ hoi,
xojav! Tavs ganeSore da simarTliT iare! da Seixma es beiTi warmoTqva:
vidre Sens TavTan xar, am sityvasTan ra saqme gaqvs,
es sicocxlis wyaroa, romelic Sors aris adamisgan.
xajegaqs yvirili aRmoxda, fexebSi Cauvarda moZRvars. is meqasa da
medinas mosalocad gaemgzavra da didebulebs ganerida.” (ibn munavari
1899:217)
am ambavs zedmiwevniT miesadageba Seixis es SesaniSnavi gamonaTqvami: ”am
saqmis bolos ver ixilav, vidre Seni Tavidan xojas ar gaaZeveb.” (ibn
munavari 1899:327)
abu saidma icoda, rom es ar iyo advilad misaRwevi ram. ufro metic,
egos uaryofiTi mxaris, mdabali “me”-sgan ganTavisufleba srulyofilebis
tolfasi iyo. amaze misi Semdegi gamonaTqvamic metyvelebs: “mTis Tmis
ReriT mozidva ufro advilia, vidre Tavis daTmoba.” (ibn munavari 1899:278)
moZRvari gansakuTrebuli daJinebiT cdilobda nivTieri samyaros
amaoeba saCino gaexada kacTaTvis.
gulTamxilaoba saswaulebrivi unaria, Tumca saswaulebis Cadena da am
gziT adamianTa Soris saxelis moxveWa damamcirebeli iyo WeSmariti
sufiebisTvis. arc abu saids miaCnda did Rvawlad saswaulebrivi qmedebebiT
xalxis gancvifreba. da, mainc, biografebi mogviTxroben mis mier Cadenili
saswaulebis Sesaxeb. didi Seixis zebunebrivi unarebi mimarTuli iyo
49
bevrad ufro amaRlebuli miznisaken _ is kaTarzisisaken uZRoda dacemul
sulebs. adamianebis sulieri aRdgena _ gacocxleba ki saswaulTa
saswaulia, rogorc erTi mistikosi werda, sjobs mkvdreTiT aRadgino erTi
guli, vidre aTas gvams daubruno sicocxle. al-tustaris azriT, ki,
udidesi saswauli adamianis ukuRmarTi xasiaTis gamosworebaa.
abu saidis gulTamxilaobis ambebis erT TavSi moqceva da wertilis
dasma SeuZlebelia. rogorc iTqva, Seixis am niWze orive biografiis,
TiTqmis, yoveli furceli metyvelebs.
$ 3. mkacri moZRvari.
niSabureli didgvarovani qalbatonis iSi nilis gankurneba moxda im
mizniT, rom mas Seixis Zlevamosileba da RvTiur ZalebTan wilnayaroba
ewama. rogorc cnobilia, iSi nilim mkrexeloba daswama abu saids da im
Rames is Tvalebis saSinelma tkivilma Seawuxa. tkivilma, TiTqmis, erTi Tve
gastana. luTfolahi mogviTxrobs: "mTel niSaburs Tvalis wamali mihqonda
masTan. bevri uwamla Tvalebs, magram ukeTesoba ar daetyo. Tu vinme
mkurnali iyo, yvelam inaxula igi, Tumca, veravin SeZlo misi gankurneba.
dRedaRam yviroda Tvalebis tkivilisgan. erT Rames saSineli garegnobis
moxuci esizmra. Tu gsurs Tvalebi dagiamdes, meiheneli Seixis
keTilganwyoba moipove da misi Zvirfasi guli moige, urCia moxucma. meore
dRes iSi adga, qisaSi aTasi dinari Cado da ZiZas misca. daabara, rodesac
Seixi mejliss daasrulebs da Tavisufali iqneba, es miarTvi da araferi
uTxra. Seixs erTi muridi hyavda. yovel dRe xmel pursa da kbilebis
saCiCqn joxs miarTmevda xolme mas. im dResac, mejlisis damTavrebisas
yvela gareT gavida da im sufim Cveuli ZRveni miarTva Seixs. Seixma puri
SeWama da, rodesac ZiZa Sevida masTan, kbilebs iCiCqnida. qisa daudo da
gareT apirebda gasvlas, rodesac Seixma uxmo mas da uTxra: es saCiCqni
qalbatons miarTvi da uTxari, wyalSi Cados da mere im wyliT saxe
daibanos. gareT mxedveli Tvalebi mourCeba, uaryofa gulidan moiSoros da
SigniT mxedveli Tvalebic ganekurneba.
rodesac madlieri iSi nili Seixs eaxla da ciliswamebis danaSauli
50
moinania, abu saidma ase damoZRvra igi: ”ganudeqi wuTisofels, am xalxs
emsaxure, raTa Zvirfasi gaxde orive qveynisTvis. Seixis wyalobiT is
niSaburis mTeli mosaxleobis misabaZi gaxda.” (luTfolahi 1899:36)
aTari mogviTxrobs erTi keTilSobili warmoSobis axalgazrda kacis
Sesaxeb, romelic abu saidis mejliss daeswro. moZRvris saubarma Zlieri
gavlena moaxdina masze. is sinanulma Seipyro da inana Tavisi ugzo-ukvlo,
umizno cxovrebis gamo. yvelaferi, rac gaaCnda moZRvars Caabara. Seixma
axalgazrdas ramdenime weliwadis manZilze mZime Sroma miusaja.
garkveuli drois manZilze xalxi upativcemulod epyroboda, gamudmebiT
amcirebda mas. muridebs nabrZanebi hqondaT araviTari yuradReba ar
mieqciaT misTvis. bolos abu saidma sruliad gandevna is mowafeTagan da
xanayahSi gamoCenac aukrZala.
rodesac mas sazogadoebis keTilganwyobis yvela imedi gaucruvda,
meCeTs Seafara Tavi. ganerTxo miwaze da tiroda: ”o, RmerTo! Sen xedav da
uwyi, rom miusafari var. Tumca, ar gamaCnia tkivili, garda tkivilisa,
romelsac ganvicdi Sens gamo da Sen xar Cemi erTaderTi TavSesafari.
didxans mwared tirilis Semdeg uecrad iseTi mdgomareoba daeufla,
rasac didi xania natrobda.
swored maSin xanayahSi abu saidma ubrZana mowafeebs, wasuliyvnen da
moeZebnaT kaci, romelic gandevnes xanayadan. isini wavidnen da maleve
ipoves is mtirali. roca man moZRvari ixila, hkiTxa mas: ratom SemamTxvie
esodeni damcireba? moZRvarma miugo: ”aqamde Sen dakarge imedi yoveli
qmnulis. erTi farda darCa Sensa da RmerTs Soris _ es farda me var. axla
esec CamogaSore. aRsdeq da gixaroden!” (aTari 1905:807)
moZRvarma zustad icoda, konkretuli pirovnebis sulSi ra gamoiwvevda
kaTarziss. keTilSobil axalgazrdas iseT sulier sargebels, marTlac,
sxva ara moutanda ra, Tu ara Tavis damdableba da imis Segneba, rom is
uaryves adamianebma da yvelaze ufro damcirebuli iyo maT Soris _ aman
sabolood daakargvina mas yovelgvari amqveyniuri siamis SegrZnebis unari.
man abu saidis ucnauri Terapiis Sedegad usaSvelo tkivili igrZno. mas
aexila “Sinagani Tvalebi” da Seicno samyaros amaoeba. Sedegad, monaniebis
eqstazSi, maradiul faseulobasTan _ RmerTTan siaxlovis survilic
51
gauCnda.
wadi, eZie tkivili, radgan Seni avadmyofoba udardelobaa,
tkivilia, romelsac aranairi wamali ara aqvs. (abu saidi 1899:20)
gulTamxilavma Seixmac ar daayovna da waruZRva ganwmendil murids
RmerTisaken.
abu saidi mtrebis mimarTac ar yofila SurisZiebis grZnobiT
Sepyrobili: "erTxel niSaburis bazarSi, romelsac adniqubanis bazari
erqva, erTi mTvrali moxuci milaslasebda. axalgazrdam mas zurgSi
Caartya. moxucma es beiTi uTxra:
xeli aRapyari da mTvrals daartyi,
damSvenebuli xar amgvari xeliT.
Seixma es beiTi gaigona da axalgazrdas ukan mihyva. bazarSi virebi
moeyvanaT gasayidad. am axalgazrdas moxucis win unda gaevlo. am dros
virma wixli amoartya mas da gverdi Caumtvria. [axalgazrda] daeca. Seixma
iqve sejade (xaliCa locvisaTvis) gaSala, muxli moiyara da RmerTs
mimarTa: RmerTo, codvisa wil sisastikes ar iwoneb, hoi samarTliano,
WeSmaritebis gulisaTvis, Seiwyale codvilni saqmiT." (luTfolahi 1899:75-
76)
Seixi mkacria sastiki mmarTvelebis winaSe da uars acxadebs maT
miRebaze (ibrahim inalis ambavi). "visac SeuZlia yvelasTan dajdes, yvelas
sityvas daugdos yuri, yvelasTan erTad Wamos da daiZinos, nu eli misgan
sikeTes, aseTi kacis suli eSmakis xelSia" _ ambobs abu saidi. es sityvebi,
TiTqos ewinaaRmdegeba zemoTmotanil citatas: “kaci is aris, vinc xalxSi
dajdeba. . .” Tumca, am “gaugebrobas” naTels hfens misive robai:
arc erTi lukma ar SeWamo sasamarTlos aRmasruleblis sufridan,
Tu Sens sicocxles sulis simSvide axlavs, ar Wamo,
Tu Seni sulisTvis TafliviT iqneba,
[icode, rom] is moxuci qalebis gulis sisxlia, ar Wamo. (abu saidi 1995:47)
52
$ 4. Semwynarebeli Seixi
rogorc abu saidi acxadebs, "ar aris amqveynad araferi, garda qarisa
Cvens xelSi." da mainc, misi cxovrebis meore naxevarSi didi Seixi aRar
uaryofs samyaros da aRar mieltvis gandegilobas. mas brZenkacisTvis
damaxasiaTebeli oqros Sualedi ukavia warmavlobas da maradisobas Soris
dausabamo WidilSi. Tumca, WeSmariti arseboba sufizmSi RmerTis arsebobaa,
simravle erTianobis polaruli mxarea da Tanaarsebobs erTTan.
aqedan gamomdinare, abu saidi, zogjer, Semwynarebelia iseTi qmedebebis
mimarT, romlebic miuRebelia sufizmis principebis Tanaxmad.
Seixi zogjer Tavs aridebs muridebis kicxvas: "roca abu saidi tusidan
dabrunda, mas acnobes, rom misi erT-erTi mowafe said hamza ormoci
dReRame uweso cxovrebiT cxovrobda. yoveldRe nabaxusevi iyo da msaxur
gogo biWebsac asmevda Rvinos, rom tanT gaxdilebi da mTvralebi iyvnen mis
sasaxleSi. _ saocrebav! _ miugo Seixma _ aseT sasaxles naklebi codva
rogor Sehferis! sxva araferi uTqvams da arc gaukicxavs. rodesac said
hamzam gaigo, rom Seixi dabrunebuliyo, meore dRes eaxla mas. seixi
yovelwams gamorCeuli pativiscemiT epyroboda mas da sityva ar dauZravs
misi ambis Sesaxeb." (ibn munavari 1899:222)
rogorc vxedavT, Seixi momabezrebeli didaqtikosi ar gaxlavT, is
kargad icnobs adamianis fsiqologiis sinatifeebs da icis, rom zogjer
sjobs, ubralod, araferi Tqvas. Tanac, misive TqmiT, "raindoba (javanmardi)
is aris, kacs misive WuWys TvalebTan rom ar miutan." (ibn munavari 1899:223)
Seixis risxvas ar iwvevs sicocxlis aranairi gamovlineba _ TviT
azartuli moTamaSec ki: "niSaburSi yofnisas, abu saidma erT dRes
sasaflaosaken gaseirneba moindoma. Seixebis samarxebs rom miaRwia, xalxis
krebuli dainaxa, romlebic Rvinos svamdnen da ukravdnen. sufiebi
aRSfoTdnen, maTi gasamarTleba da wameba ganizraxes. Seixi win aRudga maT.
roca moqeifeTa krebuls miuaxlovda, Tqva: RmerTo! rogorc amqveynad
mxiarulobT, imqveynadac ise mxiarulad yofiliyaviT!" isini wamodgnen,
fexebSi Cauvardnen Seixs, Rvino daRvares, sazandarebi daamtvries da Seixis
winaSe fici dasdes, [rom miatovebdnen cxovrebis amgvar wess]. Seixis erTma
53
Sexedvam keTilSobil kacebad aqcia isini" _ mogviTxrobs ibn munavari. (ibn
munavari 1899:250)
moZRvarma, TiTqos, Cveulebriv movlenad aRiqva Seixebis saflavebze
TavaSvebuli drostareba. Seixs maTTvis araferi uTqvams gansakuTrebuli.
ibn munavars Tu davujerebT, misi siaxlove da mzera, lamis, RmerTs
miaaxlebda gzaabneul sulebs.
Seixi kidev ufro Semwynarebeli Cans im ambavSi, romelic Semdeg
heqaiaTSia moTxrobili: "erTxel niSaburis bazarSi axalgazrdebi
modiodnen jgufad. erTi axalgazrda zurgze Sesmuli mohyavdaT, roca
Seixs miuaxlovdnen, man ikiTxa, Tu vin iyo es gamorCeuli kaci. _
yomarbazebis amira ariso,_ miiRo pasuxad. amirobas rogor miaRwie? _
hkiTxa mas Seixma. _ hoi, Seixo, simarTliT vTamaSob da sufTad vTamaSob!"
Seixs am sityvebis gagonebisas yvirili aRmoxda da Tqva: "simarTliT
iTamaSe da sufTad iTamaSe da iyavi amira!" (ibn munavari 1899:231-232)
es yofierebis mTlianobis mimarT yvelaze ufro uSualo da yvelaze
ufro sufiuri damokidebulebis gamomJRavnebaa _ mistikosis xedva
srulyofilia da ara nawilobrivi, amitom is xedavs, rom ar arsebobs
nakli samyaroSi.
abu saids axsovs, rom es qveyana da simravle masSi erTis sisavsisagan
gadmodinebis Sedegia, simravle fardaa kacsa da RmerTs Soris:
samyaro eZebe, erTguleba ara aqvs sayvarelo,
yovel wuTs aTasi tvinia misgan dabneuli,
icode, rom RmerTi mtrobs mas,
Tu WeSmaritebis mteri ara xar, ratom giyvars igi. (abu saidi 1995:15)
da mainc, abu saidi ar gaurboda arc amqveyanas da arc amqveyniur
siameebs. is samyaros idumalTmetyvelis TvaliT, anu Sinagani mzeriT
umzerda, yovel “arsebulSi” RmerTis anarekls, RvTaebriobis
gamoxatulebasa da anabeWds xedavda. is gansxvavdeboda im Seixebisgan,
romlebic erTianobis samyaros ideiT Sepyrobilni cxovroben da Tvali
gamudmebiT am samyarosken uWiravT, uyuradReboni arian qmnadi realobis
mimarT.
sikvdilis win sazarel xilvaSi wuTisofeli usayvedurebs mas, rom is
54
arasodes yofila yuradRebiani mis mimarT: "Seixi yoveldRe, vidre namazis
kiTxvas daiwyebda, xalxSi gadioda xolme. erT dRes pirveli namazis dro
gavida da Seixi aravis unaxavs gareT gamosuli. mis saxmobad kaci wavida,
raTa eTqva misTvis, rom namazis dro gadioda. xalxma dainaxa, rom Seixi
saxlis SesasvlelSi idga iseT mxares, rom misi saubrisagan araferi
esmodaT/sargebels ver iRebdnen. pirveli namazis drom Caiara da meore
namazma moaRwia, rodesac Seixi gareT gamovida. oflis wveTebs daecvara
misi Subli, risxviT ukrToda saxe. Seixs gamohkiTxes pirveli namazis
gacdenis mizezi, radgan mas arasodes daurRvevia wesi da arasodes
gacdenila misi namazi. Seixma Tqva: wuTisofeli iyo mosuli, kalTaze
meWideboda da mkicxavda: amqveynad cxovrob, xangrZlivi sicocxle mogeca,
arasodes yofilxar yuradRebiani Cems mimarT, arasodes mqonia Seni
wyalobis pativi. Seni sikvdilis dro da Seni gardacvalebis Jami
moaxlovda. Zala movikribe, raTa gavTavisuflebuliyavi misgan..."
(luTfolahi 1899:72)
amgvarad, abu saidi xilul samyaroSi, cocxali adamianebis gverdiT
cxovrobda, awuxebda maTi xorcieli da, ufro, metad, sulieri gasaWiri.
amave dros, "arasodes yofila yuradRebiani wuTisoflis mimarT" da
Sinagani mzera mudam, korbinis TqmiT, "miRmieri CrdiloeTisaken" hqonda
mipyrobili (korbini 1979:2)
es samyaros miwieri da RvTaebrivi aspeqtebis aRqmis, idealuri sinTezia.
erTaderTi gamosavalia im dilemidan, romelic arasodes moasvenebs
adamians gandegilobaSi da adamians, romelic materialuri samyaros
arsebobiT Semofarglula.
$ 5. xelgaSlili Seixi
umZimesma asketurma gamocdilebam abu saids gauqro ltolva amqveyniuri
simdidrisa da fufunebis mimarT. es yvelaferi misTvis, ubralod, arafrad
iqca. “erTxel, abanoSi sufiuri xalaTi da Zvirfasi Calma mparsavs aCuqa,
raTa sapatarZlosTvis mosarTavi daemzadebina, TviTon ki SiSveli darCa”
(ibn munavari 1899:143-144)
55
am dros moZRvari, albaT, naklebad iRvwoda romelime mayamis
miRwevisaTvis. mis saocar xelgaSlilobasa da keTilSobilebaze araerTi
“heqaiaTi” mogviTxrobs.
“Seixi erT dRes niSaburis bazarSi miabijebda. monebiT movaWris
duqnidan (naxasxane) Cangis xma Semoesma. gasayidad gamoyvanili mxevali
Cangze ukravda da mReroda:
dRes am bazarSi Cemnairi satrfo ar aris
momiyvanes bazarSi da Cemi myidveli ar aris
is, vinc myidvelia, misken guli ar mimiwevs,
da mas, viskenac guli mimiwevs, Cemi yidva ar SeuZlia.
Seixma pirbade axada mas, Camojda da brZana, es mxevali masTan mieyvanaT.
. . . visken migiwevs guli? _ CaeZia moZRvari mxevals. mavanisken _ dausaxela
mxevalma. momgvareTo, brZana Seixma. mihgvares. Seixma gaanTavisufla is da
im axalgazrda kacs miaTxova. . . Seixma uxmo erT-erT murids da ubrZana
mxevlis patronisTvis aTasi dinari moetana”. (luTfolahi 1899:75)
Seixi ara marto adamianebze, aramed cxovelebzec zrunavda: ”erT dRes
meCeTSi rom locvisaTvis mouwodebs, im kacs ubrZana, ZaRlebis
momvlelebisTvis mieca is oqros moneta, romelic mas (abu saids) meCeTSi
Semosulma Turqma uboZa. man icoda, rom ZaRlebis momvlelebi gasaWirSi
imyofebodnen. Seixi cxovelebis mimarTac TanagrZnobiT iyo gamsWvaluli da
ZaRlebis sakvebis Sovnis fiqriT qalaqSi daxetialobda.” (ibn munavari
1899:119-120)
abu saidi mwvaleblobaSi amxiles dasmenis weriliT, romelic sulTan
mahmud Raznels gaugzavnes yadi saedma da abu baqr ishayma. isini wuxdnen,
rom abu saidis mier gaSlili sufrebi zedmetad mdidruli iyo.
hasan movabadisa da mdidari vaWris ambavi ase gagrZelda: moZRvarma
aTasi dinariT sufris gaSla ubrZana sufiebs. misi survilis Tanaxmad
sufiebma xma gaavrceles qalaqSi, rom visac surda, yvelas SeeZlo
mosuliyo am sufrasTan. amgvari wveulebebi erT mizans emsaxureboda:
”moiwvieT yvela, raTa iyos madli amqveynad da moispos mtroba imqveyanaSi”.
Seixma ubrZana hasans: wadi buSnaqanSi. es sofeli niSaburidan erT
farsangSi mdebareobs. hasanma am soflidan aTasze meti kaci gamoiyvana.
56
rogorc aRiniSna, didgvarovani da ubralo xalxi gverdigverd ijda am
sufrasTan. Seixi Tavisi xeliT usxamda maT vardis wyals da uwvavda
aloes.
xalxi miirTmevda da aTasi sanTeli iwvoda. sufrasTan erTi kaci ijda,
romelic sufiebis mowinaaRmdege iyo da fiqrobda: ra mflangvelobaa,
rasac es kaci akeTebs. Tu yvelaferi sworia, es sanTlebi dRisiT-mzisiT
xom namdvilad mflangvelobaa, xolo mflangveloba dauSvebelia SariaTis
mixedviT. Seixi am kacTan mivida da ase mimarTa: axalgazrdav, gulidan
amoiRe winaaRmdegoba da kamaTi, WeSmaritebisaken mimaval gzaze asi aTasi
dinaric rom daixarjos, es mflangveloba ar iqneba. (luTfolahi 1899:41)
axalgazrda kacs yvirili aRmoxda, Seixs emTxvia da patieba SesTxova mas.
es ambavic sxva heqaiaTebis msgavi finaliT dasrulda. es sufra,
SesaZloa, udidesi sufra iyo sufizmis istoriaSi.
abu saidis moRvaweobas droTa ganmavlobaSi daekarga asketuri
simkacris elferi. man, TiTqos RmerTisaken “umokles da uadviles gzas”
miagno. misive sityvebiT rom vTqvaT, “mravali safarveli aixada mis winaSe
da naTelma gausxivosna gulmkerdi.”
$ 6. mxiaruli moZRvari
abu saidi cnobilia, rogorc mxiaruli moZRvari. misi iumori
sruliad miwieria: "erT dRes gubis piras erTi kaci dainaxa, romelic
yviroda: hei, gouhar (margaliti), gamodi! saxlidan qali gamovida _ moxuci,
Savi, nayvavilari saxiTa da didi kbilebiT, mokled, Sesazari TvisebebiT
aRsaweri. Seixi da misi krebuli am qals miaCerda: amgvar zRvas ukeTesi
margaliti rogor eqnebodao, _ Cailaparaka Seixma." (ibn munavari 1899:243)
Seixi sruli simSvidiT xvdeba cnobebs Tavisi muridebis Secodebebis
Sesaxeb. is gulgrilad aCvenebs Tavs damsmenebs: "Seixs uTxres: erTi Seni
muridi gzaze gdia mTvrali. _ madloba allahs, rom gzaze gdia da gzidan
ar gadavardnila [gzas ar ascdenia], miugo Seixma." (luTfolahi 1899:75)
abu saidi msubuqi ironiiT pasuxobs adamianebs, rodesac isini ver
acnobiereben sufizmis WeSmarit arss.
57
"Seixis mejlisze erTi kaci wamodga da xalxisgan raRacas iTxovda.
erTi Raribi kaci varo, acxadebda. Seixma Tqva: ase ar unda geTqva, unda
Tqva: erTi maTxovari kaci var. siRaribe saidumloa didebuli RmerTis
saidumloTa Soris". (ibn muanavari 1899:282)
an:
"abu saidTan kaci mivida, sTxovda codnas RmerTis saidumloebis
Sesaxeb. Seixma brZana, misTvis erTi daluquli yuTi miecaT, romelSic erTi
Tagvi Caasmevina idumal. _ fici dade, rom ar gaxsni am yuTs, uTxra mas
Seixma. saxlSi misuli kaci cieb-cxelebam aitana, netav ra devso am yuTSi.
odnav axada yuTs saxuravi - Tagvi umal gamovarda da miimala. kacma Seixs
usayvedura: me Sengan maRali RmerTis saidumlo viTxove da Sen Tagvi rad
gamatane? Seixma miugo: hoi, derviSo, erTi Tagvi mogeci yuTiT, is ver
daicavi, RmerTis saidumlo rom giTxra, rogor daicav?" (ibn munavari
1899:213)
biografiebSi moTxrobili, TiTqmis, yvela ambavi anegdoturi xasiaTisaa
- abu saidis iumorSi misi sulieri naTeli vlindeba, maSin, rodesac, misi
mistikuri lirika misi sulis mwuxarebas ufro asaxavs.
58
Tavi IV. abu saidi, misi winamorbedebi da Tanamedroveni
1. avicena. avicena (igive abu ali ibn sina) sparsuli literaturis
istoriisTvis ar aris mxolod epizodi, SemTxveviTi movlena. miuxedavad
imisa, rom is arabulad werda, sparsuli klasikuri literaturis
Camoyalibeba, iseTad, rogoric aris, Sinagan kavSirSia mis filosofiur
naazrevTan: “avicena miwisqveSa cecxlis uxilavi keraa, romelic
cecxlovani mwvervalebis mTel mTagrexils kvebavs. avicenas, rogorc
elinisturi swavlebis gamavrceleblis roli udidesia. Tu Cven gvsurs
gavigoT, ra amoZravebda sparsul literaturas da ar vapirebT
SemovifargloT sparseli poetebis Sesaxeb bibliografiuli cnobebis
SegrovebiT, Tu Cven gvsurs ara marto davadginoT faqtebi, aramed
ganvmartoT kidevac isini, SeuZlebelia gverdi avuaroT avicenas.”
(bertelsi 1938:94)
al-Razali gaafTrebul brZolas eweoda avicenas ideuri moRvaweobis
winaaRmdeg. rogorc Cans, avicena safrTxes warmoadgenda sufizmis
konservatoruli frTisaTvis, radgan is neoplatonur ideebs avrcelebda
sufiur wreebSi. avicena pirveli ar yofila, vinc berZnuli filosofiis
gavrceleba scada islamis niadagze. swored man gaavrcela is yvelaze
farTod musulmanur samyaroSi. is ar yofila baRdadis akademiis
oficialuri maswavlebeli, Tumca Tavisi “progreuli ideebis nakadiT”
didi kvali datova arabul-sparsuli azrovnebis sxvadasxva sferoebSi.
“misma naazrevma Tavi iCina ara mecnierul filosofiur traqtatebSi, aramed
poeziaSi, gansakuTrebiT iranul poeziaSi.” (nucubiZe 1966:241)
e. bertelsi adasturebs S. nucubiZis azrs imis Sesaxeb, rom avicenas
Sexedulebebi airekla sparseli poetebis _ xaiamis, sanais, auhaddin
qirmanis, aTaris, rumis SemoqmedebaSi. misi nakvalevi daiZebneba sparsul
literaturaSi mTeli rva saukunis manZilze. (bertelsi 1938:82)
e. bertelsis Tanaxmad, saukuneebis ganmavlobaSi poetebma daamuSaves
da ganaviTares misi Temebi da naazrevi: mogzauroba fizikur da sulier
samyaroSi, adamianis sulis Sedareba galiaSi datyvevebul frinvelTan,
tragikul mdgomareobaSi myofi suli (duSa), romelic sulisa (dux) da
59
sxeulis polusebs Soris meryeobs da megzuris daxmarebiT sulisaken (dux)
miemarTeba. (bertelsi 1938:80-83]
mkvlevari zemoxsenebul poetebs Soris ar asaxelebs abu saids. Tumca,
biografiebze dayrdnobiT gvaqvs safuZveli msgavsi gavlena abu saidis
poeziazec vivaraudoT. magaliTisTvis, abu saidis krebulSi ukve gvxvdeba
is mistikuri frinveli, romelic aTaris, sanais, hafezis da momdevno
saukuneebis sxva poetebis Semoqmedebis mniSvnelovani elementia:
RvTis kacebi sxva samyarodan arian,
zecis frinvelebi sxva budidan arian,
Sen nu uyureb maT am TvaliT, radgan isini
orive samyarodan Tavisuflebi arian da sxva adgilis [mkvidrni] arian.
[29; 33]
ibn sinas werilebs saidumlo werilebs uwodebdnen, Tumca, ”abu alis
saidumlo moZRvreba TavisTavad arafer saidumlos ar Seicavda. saidumlo
aq iyo mxolod is, rac oficialur Sexedulebebs ar eTanxmeboda. es
Sexedulebani vrceldeboda saidumlod imdenad, ramdenadac maTi
gavrceleba xdeboda oficialuri islamisgan gandgomilTa Soris. abu alis
(avicenas) ideebi gadadioda sufistur wreebSi, sadac igi ukidures frTas
aZlierebda. amave saidumlos STabeWdilebas aZlierebda is garemocvac, rom
abu-alis mistikuri Sexedulebani vrceldeboda werilebis saSualebiT: es
Cveuleba miRebuli iyo neoplatonistur wreebSi da igi gadmoiRo
areopagitikis avtormac da SerCa yvelas, vinc mis gzas mihyveboda. abu alis
darCa ramdenime aseTi werili.” (nucubiZe 1966:238-239)
misi swavlebis gasaidumloebas Tavisi mizezebi hqonda da misi codnac
mxolod rCeulTaTvis iyo misawvdomi. is ukrZalavda Tavis mowafeebs
saaSkaraoze gamoetanaT da yvelasaTvis gaemxilaT misi swavleba: “me
amovxseni maTi saidumlobani, raTa Cems uaxloes mowafeebs gadavce isini.
vukrZalav Cems megobrebs da Cems mowafeebs, romelTac miiRes Cemi codna,
gadascen igi xalxs, romelic umwifaria da religiis winaaRmdegi,
vukrZalav maTTvis Cemi swavlebis wakiTxvas da misi sadme arasaimedo
adgilas Senaxvas,”_ werda ibn sina dasasrulSi wignisa “sulis Sesaxeb”.
(bertelsi 1938:79)
60
abu saidi ambobs:
vai, rom am wva-dagvaSi kaci ar aris,
am grZel gzaze Tanamgzavri kaci ar aris,
Cemi gulis siRrmeSi bevri idumali margalitia,
magram, ra vuyoT, rom sando [erTi] kaci ar aris. (abu saidi 1995:20)
es leqsi, TiTqos, ganmartavs avicenas naTqvams. saidumlos gamJRavneba
safrTxes warmoadgenda da am safrTxis winaSe aRmoCndnen is mistikosebi,
romelTac ar daicves TavianTi mistikuri wiaRsvlebi “ucxoTagan”.
avicena saidumlo werilebiT gadascemda codnas megobrebs da erT-erTi
aseTi werili mas abu saidisTvisac miuweria. maTi urTierTobis
gaTvaliswinebiT sainteresoa is, rom orive maTgans Tavisi drois
marTlmorwmune Teologebma brZola gamoucxades, rogorc oficialuri
islamis mtrebs.
werilebSi mocemulia msjeloba da ganmartebani sakiTxebze, romlebic
Tavisuflad moazrovneTa viwro wres aRelvebda. es werilebi vrceldeboda
sufi poetebis im wreebSi, romelTac yvelaze didi gavlena moaxdines
iranul-arabul literaturaze.
l. luisonis Tanaxmad, sparseli sufiebis gonebagaxsnilma
damokidebulebam sxvadasxva sakiTxisadmi da maTma gulwrfelma sulierma
Ziebam (Tahyiy) ganapiroba is, rom filosofosebma gaiziares maTi
Sexedulebebi.
filosofosebma kavSiri daamyares sulieri mecnierebis moRvaweebTan da
aRiares sulebis samyaro, ideaTa samyaro, Tumca am aRiarebam ver uCvena maT
saboloo gza xsnisa.
es aris kacobriobis azrovnebis istoriaSi is iSviaTi momenti, rodesac
droebiT mainc, wydeba mistikisa da filosofiis cnobili dapirispireba da
grZnobiTi aRqmisa da gonismieri Semecnebis gamijvna.
movitanT fragmentebs abu saidisa da avicenas werilebidan, romlebic
arabul enazea dawerili:
"es werili miswera Seixma abu ali ibn sinam saxelovan imams Seix abu
said ibn abu-l-xeirs, gaanaTlos alahma maTi sulebi da gaanaTos maTi
saflavebi, rogorc pasuxi mis werilze:
61
saxeliTa alahisa mowyalisa mwyaloblisa, movida zemoT moxseniebuli
Seixis werili, romelSic moTxrobili iyo is, rac gaakeTa misTvis alahma,
ra wyaloba gamoavlina mis mimarT, moTxrobili iyo, rogor SeiZina alahTan
kavSiri, anu islami, rogor mihyveboda alahis Zlier rwmenas, mihyveboda mis
gzas, masTan miaxloebisaken, misi xilvisaken miemarTeboda, uaryo ra Tavisi
Tavi, uarhyo codnis mtveri, uarhyo am miwisadmi mgznebare ltolva...
wavikiTxe da gavige, davfiqrdi da davxvewe, ganvaxorciele Cems TavSi da
davadgine. da daviwye alahisadmi madlobis miZRvniT, romelic gonebis
momniWebelia da samarTlianobis wyaroa da madloba Sevwire imisaTvis, rac
damakisra da vTxove damxmareboda dasasrulsa da dasawyisSi da
ganemtkicebina Cemi yofna mis mier momzadebul gzaze da imaSi, rom ar
gadamexvia [am gzidan] da gaveZlierebine marTal gzaze siarulSi da
gaezarda is codna, romelic man momca, rogorc uSualo winamZRolma."
Semdeg abu ali saubrobs im adamianebze, romlebsac amqveyniuri
keTildReoba anaRvlebT, romelnic itanjebian da siamovnebiT aRivsebian,
swuxan tkivilebis, fulis, survilebis gamo, mudmivad surT siamovnebis
miReba: "maTi azrebi nawildeba tkivilsa da uimedobas Soris, xolo isini,
vinc erTobas eziarnen da gulwrfelobiT danawevrebidan sisruleSi
gadavidnen, meryeobas gaSordnen da gandegilobaSi daides bina, isini
maradiulad tkbebian WeSmaritebiT da keTili rwmeniT, sityviT, TiTqos, civ
wyals ewafebian, romelic sasargeblo da samkurnalo iyo. sityviT
ikvebebian, romelic sasargeblo da sasiamovno sakvebi iyo. da vTxov maRal
RmerTs, mogvaSoros Tvalebidan bindi, gulebidan sisastike da wargviZRves
ise, rogorc migviZRoda da gviwyalobos, riTic gvwyalobda, Rimilsa da
simkacres Soris marjvniv dagvamtkicos. datovos Cven win kvali da iyos
Cveni winamZRoli imisken, saiTac miviswrafiT. aRmoCnda, rom rasac eZebda,
Cemgan unda miiRos pasuxi da gansja Cemi gulidan da simarTle Cemi
sityvebidan. TiTqos, mxedvelma brmas sTxova winamZroloba da msmenelma
uvicisagan Seityo. gana CemisTana unda mimarTavdes darigebiT mas, vinc
marTlmorwmune da keTilgonieri xelmZRvanelia. misces am gzam mas
gadarCena da is survili, romlis Sesrulebasac eswrafvis da amasTan
erTad iyos alahi misi pirveli da ukanaskneli fiqri da yvela misi azris
62
da qmedebis Sinaarsi, raTa misi Tvali misi xilviT datkbes da misi
arseboba mis xelSi iyos..."
SemorCenilia abu saidis pasuxis mxolod mcire nawilia, romelic ibn
sinas gardacvalebamde erTi an ori wliT adre gaugzavnia misTvis abu
saids: "swavlulo, Segewia alahi, rogorc saWiro iyo da giwyaloba
maradiuli bedniereba, romelic gindoda. me marTlac WeSmaritebis swor
gzaze var, Tumca gulmodginebis gzaze myofTa azrTa dablobi
sxvadasxvagvaria. yvela mZebnels Tavisi gza aqvs. iqneb gamiRos alahma
WeSmaritebis da wyalobis kari Seswavlis da codnis saSualebiT. Sen
marTlac codniT miaRwie gamorCeulobas da am gzis xalxTan msjelobiT.
Sen Sematyobine me, ra miiRe da CemTvis naTeli gaxda, ra Seiswavle da ras
daeTanxme. me vici, rom meryeoba gandegilobis mdgomareobis dasawyisia.
vinc ganudgeba [qveyanas], is mtveria da es advilia. Znelia moemzado,
RmerTmani, da me warmateba maqvs da garkveulwilad winaswar var
momzadebuli." (luTfolahi 1899:65-66)
amgvarad, werilebidan Cans, rom abu saidi da ibn sina mxarSi udganan
erTmaneTs samyaros arsis Secnobis saqmeSi. abu saidi aRiarebs, rom maTi
gzebi gansxvavebulia. Tumca, rogorc erTi, iseve meore maTgani "bedma
bednierTa jgufSi moaxvedra da ubedurTa fenidan gamoacalkeva da xeli
Seuwyo misi qonebis gamravlebas, ramac gawminda is gonieri im samyofelSi,
sadac misaxvdomi da gaSvebuli Tanaswori xdeba, rodesac dadgeba
garkveuli dro."
aq, ra Tqma unda, saubaria sulier (sufizmSi) Tu gonebriv
(filosofiaSi) simdidreze, romelic gaumravldeba mas, vinc WeSmaritebis
gzaze damdgara, vinc daucxromlad eZiebs RmerTs: "vinc gaaxara alahi,
Seicno igi, vinc ar daicva alahi, man daiviwya is (alahi)." (luTfolahi
1899:69)
rogorc zemoT aRiniSna, am werilebSi araferia saidumlo. ori didi
moRvawe erTmaneTs uziarebs fiqrebs WeSmaritebis gzis Sesaxeb. orive
maTgani gulwrfelia TavianT SexedulebebSi da damokidebulebaSi
RmerTTan da rwmenasTan. mniSvnelovania ara is, Tu konkretulad ra
principebSi eTanxmebian isini erTmaneTs, aramed, is, rom progresulad
63
moazrovne mistikosi da Tavisi drois udidesi filosofosi aRiareben
erTmaneTis gzis WeSmaritebas, anu, mistikosi xedavs, rom RmerTis wvdoma
mxolod mistikosis saqme ar aris da mecniersac xelewifeba swavlis
gamravlebisa da kamaTis saSualebiT miemTxvios RvTaebrivs. abu saidi
swers ibn sinas: "iqneb gamiRos alahma WeSmaritebis da wyalobis kari
swavlis da codnis saSualebiT. Sen gamorCeulobas codniT da am gzis
xalxTan msjelobis saSualebiT miaRwie." (luTfolahi 1899:65)
am mimoweris Semdeg ibn sina estumra abu saids. "ibn sina Cavida meihenSi,
SefarviT Sevida Seixis mejlisze da kuTxeSi dajda, radgan veravin icno
igi. rodesac Seixs eqstazi daeufla, warmoTqva: nuTu ibn sina dRes Cvens
mejliszea imisaTvis, rom Cemi sityva sibrZnis kanonSi Caweros? zecis
mcodne zecis mxedvelTan movida..." erTad gatarebuli erTi kviris Semdeg
mistikosma ase daaxasiaTa swavluli: man icis is, rasac me vWvret. ibn sinam
xotba Seasxa moZRvars: "Rirsi da swori xar muhamedis, alahis mociqulis,
rom aravin yofiliyo aRzevebuli, Sen iqnebodi mis magivrad. (luTfolahi
1899:69)
aRsaniSnavia is faqti, rom ibn sina Tavad eZiebs urTierTobas
sufiebTan. magaliTad, cnobilia, rom is daJinebiT daeZebda abu-l hasan
xarayanisTan Sexvedras. (bertelsi 1965:272)
werilebSi mistikosisa da filosofosis didi survili - mistikisa da
filosofiis meoxebiT xsnis gzis moZiebis mcdeloba ikveTeba.
2. mansur al-halaji. baRdadi IX s. bolosa da X s. dasyisSi mRelvare
adgili gaxldaT, rogorc politikosebisTvis da mwerlebisTvis,
tradicionalistebisTvis, filosofosebisTvis da yvela saxis vaWrebisTvis,
aseve da ufro metad _ mistikosebisTvis”. (masoni 1999:65)
am garemoSi gansakuTrebuli sifrTxile marTebdaT morwmuneebs, raTa
uvneblad gaevloT gza RmerTisaken.
X-XI saukuneebSi sufizmi Camoyalibebis rTul process ganicdida. is
jer ar iyo islamis wiaRSi farTod gavrcelebuli religiur-filosofiuri
mimdinareoba, radac SemdgomSi, XIII-XIV ss. Camoyalibda. (aRmosavleTis
literatura 1970:94) Tumca, cnobili sufiebi momdevno saukuneebSic
xdebodnen islamuri inkviziciis da mmarTvelTa sisastikis msxverplni.
64
abu saidi gadaurCa mowameobriv sikvdils mxolod misive sifrTxilis,
gamWriaxobis da adamianTa gulebze saswaulebrivi zemoqmedebis unaris
wyalobiT.
sxvagvarad warimarTa baRdadis sufiuri skolis cnobili
warmomadgenlis mansur al-halajis bedi. misi pirovnuli Tvisebebis, misi
tragediis ganviTarebisa da kulminaciis analizi saSualebas mogvcems
naTlad davinaxoT, Tu raoden didi iyo am ori mistikosis sulieri
siaxlove; da ramdenad msgavsi Tu gansxvavebuli iyo viTareba X s.
dasawyisis baRdadsa da X-XI ss. xorasanSi.
halaji Trobis, eqstazis da gacxadebuli siyvarulis momxre gaxldaT.
misTvis siyvaruli safrTxeSia, vidre is damalulia; siyvarulisTvis
ukeTesia, Tu Worebi cecxliviT gaavrceleben mas, radgan usargebloa misi
qvis qveS malva.
baRdadis skolis Tavkaci junaidis azriT ki, RvTiuri idumaleba
gamouTqmeli iyo. junaidma kargad icoda, rom SeuZlebeli iyo mistikuri
cdis gamoaSkaraveba, rom saSiSi iyo saqveynod laparaki mistikur
saidumloebebze im xalxTan, vinc ar iyo garkveuli sufiuri rwmenis
aspeqtebSi. igi grZnobda, rom safrTxe moeloda ara marto calkeul
pirovnebas, aramed masTan erTad morwmuneTa mTel saZmos.
albaT, es iyo erT-erTi mizezi, ris gamoc junaidma uari Tqva
halajTan Sexvedraze. man SemoiRo iSaraTis xelovneba (azris gadmocema
qaragmulad, daSifrulad).
mTavari braldeba da misi dasjis uSualo mizezi gaxda misi cnobili
gamonaTqvami “analhay” _ “me var RmerTi, WeSmariteba” halajma uRrmesi
meditaciis dros warmoTqva. misi azriT, nebismieri fiqri, Tund RmerTTan
ganSorebaze, iyo farda, romelic RmerTs aSorebda adamians. mistikuri
mijnuris mizani TviT gamudmebuli gamwmendi procesi iyo, mis mier
uSualod gancdili. yvela dabrkoleba uCinardeboda am dros. sityvebiT
“analhay” gaxmovanebulia mistikuri mdgomareoba fana‘. fana‘s saqveynod
gaxmovaneba gaxda halajis dasjis uSualo mizezi, radgan “is, vinc
sajarod esaubreba RmerTs, eWvqveS ayenebs imdroindeli sazogadoebrivi
wyobilebis samarTlianobas _ protests ucxadebs socialur da religiur
65
danawevrebas, Tundac ekonomiur uTanasworobas.” (masoni 1999:68) halajis
gamonaTqvamis msgavsi ram sxva suf mistikosebsac warmouTqvamT, Tumca es
ar gamxdara maTi sikvdilis dasjis winapiroba.
meore xmamaRali ganacxadi, mZime braldebad wayenebuli msajulTa mier,
iyo is, rom braldebuls aucileblad ar miaCnda hajis ritualis
(momlocveloba) Sesruleba. muslimi Tundac erTxel cxovrebaSi unda
ewvios meqas. Tumca, klasikuri moZRvrebi cdilobdnen xalxis yuradReba
miemarTaT “saxlis RmerTze” “RmerTis saxlis” magivrad (nurbaxSi
1999:XXXVI). halajis azriT, hajis rituali saxlSic SeeZlo Seesrulebina
morwmunes. amiT halajma, viTom, uaryo religiuri kanoni (SariaTi). Tumca
man Tavisi sicocxlis manZilze samjer moiloca meqa. rogorc cnobilia,
pirvelad man meqaSi erTi weliwadi dahyo. am drois manZilze is mkacr
asketur gamocdebs uwyobda Tavis Tavs. swored am momlocvelobis Semdeg
warmoTqva man “analhay”.
halaji mxecurad mokles. mZvinvare brbom qvebiT Caqola “damnaSave”.
vidre enas amoaZrobdnen, man Sendobis sityvebi warmoTqva. “ra ufleba aqvs
am matylismCeCavs (al-halaj sityvasityviT niSnavs matylismCeCavs)
ilaparakos RmerTis saxeliT! _ wamoiyvira moxucma qalma. _ mijnurisaTvis
sakmarisia Tavi daimdablos misi erTaderTobis winaSe _ warmoTqva
ukanaskneli sityvebi halajma da mas ena amoaWres, Semdeg Tavi mokveTes.
meore dRes misi danawevrebuli sxeuli dawves da ferfli tigross
gaatanes.
maSin, rodesac brbo qvebiT qolavda halajs, misma megobarma abu
baqr Siblim, junaidis mimdevarma, romelic cnobili iyo imiT, rom
“TamaSobda” SeSlils, vardi esrola mas, ris gamoc halajs uwodeben
“megobris mier mokluls.” abu saidi ambobs:
mowameobis gzaze rom irjeba wminda mebrZoli,
siyvaruliT ganawamebi uvici masze brZenia,
gankiTxvis dRes ganasxvaveben erTimeorisgan,
radgan is mtris moklulia, es ki - megobris mokluli. (abu saidi 1995:16)
halajis saocari da sabediswero naTqvami analhay ar yofila carieli
sityvebi warmoSobili arafrisagan. maTi safuZveli, SeiZleba iTqvas, ,
66
sulieri mdgomareoba iyo, rodesac RmerTTan ganSorebis ukuni RvTaebrivma
naTelma Secvala mistikosis sulSi. abu saidis leqsTa krebulSi halajis
sulieri gabrwyinebis amsaxveli robaiebi gvxvdeba, sadac poeti xan
pirdapir axsenebs halajs, xan qmnis aluzias halajis mowameobriv
sikvdilTan:
mansur halajma, im zRvis veSapma,
romelmac sxeulis bambas sulis marcvali moacila,
im dRes, roca “me var WeSmariteba” warmoTqva,
mansuri sad iyo? RmerTi iyo, RmerTi. (abu saidi 1995:1)
im wamSi, roca sarkeSi mze gaibrwyinebs,
sarkem ana-l Sams (me var mze) rom ar Tqvas, ra qnas. (abu saidi 1995:35)
aTari abu saids uwodebs mistikoss, romelmac halajis sulieri
tkivilebi gaiTavisa. sufiur wreebSi gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad ki,
Tavad aTarSi halajis sulierma naTelma gaibrwyina (zarinqubi 1998:270).
naTelia, rom abu saidi aviTarebs halajiseul panTeistur Sexedulebas
samyarosa da RmerTis Sesaxeb da misi mistikuri swavleba warmoadgens im
Sualedur rgols, romelic qmnis erTgvar sulier “pedigris”: halaji – abu
saidi – aTari.
3. abu saidis daRupvis mosurneebi. halajis tragedia Semzaravi
magaliTia imisa, Tu ra sastikad idevnebodnen sufiebi, romlebic Tundac
mxolod formalurad gadauxvevdnen orTodoqsaluri islamis gzidan.
sainteresoa, Tu ramdenad emuqreboda safrTxe abu saidis moRvaweobas,
dadioda Tu ara didi Seixi islamuri inkviziciis bneli ufskrulis piras.
rogorc hamid dabaSi SeniSnavs, abu saidi “misi drois yvelaze
cnobili da saxelmoxveWili sufi iyo. is daufaravad mReroda da cekvavda
meCeTSi, amave dros ar awuxebda Tavis mimdevrebs savaldebulo religiuri
ritualebis SesrulebiT. es ukve sababi iyo imisaTvis, rom misi drois
samarTaldamcvelebs SeemuSavebinaT gegma misi sikvdiliT dasjisaTvis.
eqstremaluri iyo ara marto misi saqcieli, aramed xSirad misi eqstazis
formac.” (dabaSi 1995:173)
yovlad ugunuri Tayvaniscema xalxis mxridan male aseve usazRvro
siZulviliT Seicvala: “meCeTidan xma moisma, romelmac yuranis leqsi
67
warmoTqva: nuTu Tqveni RmerTi sakmarisi ar aris TqvenTvis? naTelma
gamisxivosna gulmkerdi da meti safarveli aixada Cems winaSe. yvelam, vinc
pativs mcemda, uarmyo me. maT yadisac ki mimarTes da brals mdebdnen
uRmerTobaSi. isini ificebdnen, rom miwa, sadac am kacs daudgams fexi,
dawyevlilia da araferi gaizrdebao masze. yvelaferi iqamde garTulda,
rom erT dRes, rodesac meCeTSi vijeqi, qalebi gadmodgnen banze da Tavze
sibinZure damayares. xma Camesma: vidre es giJi Cvens meCeTSia, Cven ver
vilocebT! maSin warmovTqvi es leqsi:
vidre lomi viyavi, Cemi nanadirevi jiqi iyo,
vimarjvebdi yvelaferze, razec vinadirebdi,
rodesac Sens siyvaruls davuaxlovdi [Cavexute],
koWlma melam gamomaTria sorodan. (abu saidi 1995:21)
baRdadsa Tu niSaburSi xalxi meryevi iyo, ugunuri da sastiki. Tumca
socialur-politikuri viTareba am qalaqebSi sagrZnoblad gansxvavdeboda
erTmaneTisgan. xorasani bevrad ufro xelsayreli garemo gaxldaT
Tavisufali, novatoruli moRvaweobisTvis. xorasani iyo aiarebis (arab,
sityva, niSnavs mdabals, uvargiss; sityva uvaSirdeba mebrZolTa jgufs IX-
XII ss. iransa da eraySi. asocirdeba, agreTve, sufiuri raindobis
institutTan, asrar al-TouhidSi aiari aris Saragzis yaCaRi, Tavad abu
saidi xmarobs termins sulieri raindis mniSvnelobiT), velur bunebaSi
gaWrilTa da Tavisufal miwaTmoqmedTa samSoblo, sadac Tavisufali
sulis xalxs SeeZlo navsayudeli mieca iseTi religiuri
gaerTianebisaTvis, rogoric iyo sufiuri Temi.
rogorc Cans, Seixebis nawili mas daupirispirda ara religiis
Taviseburi gaazrebis da xasiaTis gamo, aramed imitom, rom maT eSinodaT
misi sityvis gavlenisa da didebulebis. es xom misken izidavda muridebs.
rogorc abu saidze ambobdnen, is frinveli mofrinda, romelic sakenks
aaclis cxvirwin. swored amis gamo ver eguebodnen isini abu saidis
dRiTidRe mzard popularobas da kicxavdnen mas, rom zogjer Salis kaba
emosa, zogjer – abreSumis – codvilTa samosi; erT dRes namazis aTas
riqaTs asrulebda, xan _ arc savaldebulo namazs da arc
arasavaldebulos. amgvari saqcieli xom wminda wylis uRmerToba iyo.
68
luTfolahi mogviTxrobs, rom didi Seixis daRupvis mosurneebma,
kerZod, abu ishayma da yadi (mosamarTle) saedma, Raznel sulTan mahmudTan
daasmines igi (es gaxlavT yvelaze ufro xSirad citirebuli nawyveti
asrar al-Touhididan): ” [niSaburSi] erTi sufi Seixi gamoCnda, awyobs
mejlisebs, romelTa msvlelobisas is ar ganmartavs yurans da ar
kiTxulobs hadisebs. sul beiTebs warmoTqvams. misi da misi muridebis
sakvebi Semwvari wiwila (murR-i birian) da tkbileulia (luzina). es ar
aris asketebis gza da wesi. xalxis nakadi miedineba misken da misi mizeziT
isini [marTal] gzas ascdnen. sulTanma sapasuxo werilSi moswera:
SeikribeT, dasxediT da gaarkvieT viTareba. gaakeTeT is, rasac am
saqmisaTvis SariaTis kanoni miiCnevs aucileblad. am werilma xuTSabaTs,
meore namazis dros moaRwia. qaramitebma (qaramia - mkacri asketizmis
mqadagebeli mebrZoli sulis mimdinareoba islamSi, daarsebuli muhamed ibn
qaramis mier xorasanSi, kerZod, niSaburSi IX saukuneSi) da hanafitebma
didad gaixares. gadawyvites, Seixi, misi mimdevrebi da sufiebi SeekribaT da
CamoexrCoT gzajvaredinze. “tradiciis mimdevrebi (ahl-e hadis) da
muridebis mTeli krebuli dardisagan itanjeboda da veravin bedavda es
ambavi SeixisaTvis gaemxila.” (luTfolahi 1899:30-31)
abu baqr ishayi qaramias ordenis Tavkaci iyo niSaburSi, mosamarTle
saedi – samarTlis hanafituri skolis winamZRoli. mosamarTle saedi
xSirad eswreboda abu saidis mejlisebs da mkacrad akritikebda mas. maT
mkrexelobad miaCndaT abu saidis mier meCeTSi sufrebis gaSla: “uxarodeT
maT da Wamon dRes Semwvari Tavebi, xval maT Tavebs yvavebi dakortnian” –
ambobs mosamarTle saidi; “cximiT gaipoxon dRes TavianTi muclebi, xval
saxrCobelebis boZebs gapoxaven egeni cximiT”, dasZens abu ishayi (ibn
munavari 1999:87). abu saidma Tavi kvlav gulTamxilaobis wyalobiT
gadairCina da amasTanave gadaarCina Tavisi sufiuri saZmo. abu ishays
man gaugzavna yayis (Txeli, tkbili kveri) da nuSis tomrebi, romelTa
danaxvamac Wamis survili gauRviZa mas marxvisas. “mciredi mtrobac ar
SemiZlia mqondes masTan, vinc didebuli RmerTis monaTa azrebs
kiTxulobs”, mimarTa man mosamarTle saeds. mosamarTle, romelmac
uaryofiT aRsavse qadageba daasrula meCeTSi, mkvaxe SeniSvnis micemas
69
apirebda abu saidisTvis religiuri ritualis arasrulad Sesrulebis gamo,
abu saidma ubralod “iribad gaxeda” mas: “SiSisagan lamis gavqvavdi.
momeCvena, TiTqos is mimino iyo, me ki beRura da es-esaa nefleTebad unda
veqcie. bevric vecade, magram xma veRar amoviRe. dRes miCvena man, rom aqvs
Zala da aRmatebulia Cemze” (ibn munavari 1999:88). sikvdilis SiSiT
nirwamxdari sulieri saZmos wevrebi ki ase daamSvida moZRvarma: Tqven
TrTiT da da fiqrobT, rom joxebs gadagamtvreven. aRmosavleTiT Tu
dasavleTiT aravin yofila halaTSi (xanmokle mistikuri mdgomareobebi)
mansur halajis badali, mas gadaamtvries joxebi. joxebs aiiarebs
gadaamtvreven, mxdalebs ki ara. Semdeg man am dubeiTis Sesruleba sTxova
momRerals (yavval):
gamodi brZolis velze SeWurvili,
nurafers miawer Sens Tavs, Cven mogvande yvelaferi,
dae, dro iyos Tund wyali, Tund cecxli,
icxovre mxiarulad, sikeTiT garemoculma. (abu saidi 1995:33)
am leqsma aRafrTovana mimdevrebi, hali daeuflaT, ihramebi (ihrami
specialuri samosi, romelsac icvamen garkveuli sulieri mdgomareobis
dauflebis dros, Cveulebriv hajis ritualis Sesrulebisas) Caicves,
morCili varo, gahyvirodnen da Semdeg samosi SemoiZarcves.
meore dRes mosamarTle saedma da misi momxreebis sinanuliT aRsavse
krebulma patieba SesTxova moZRvars. mosamarTle abu saidis mgznebare
Tayvanismcemeli gamxdara da ganuwyvetliv asxamda xotbas “niSaburis
mTvaris mSvenebas” (abu saids). sinamdvileSi niSaburis mTvares Tavad mas
uwodebdnen sikeTis gamo da moZRvarmac kvlav dubeiTi miuZRvna mas:
Sen Tqvi, rom me var niSaburis qalaqis mTvare,
niSaburis mTvarev, niSaburi _ Sen,
is, rac Senia _ Sen da is, rac Cemia, isic Sen,
ar gvetyvi, risTvis aris es mtroba?
rodesac abu saidma es warmoTqva, yadi saidi ganerTxo mis ferxTiT
da tiriliT SesTxova patieba. misma garemocvamac datova mrude gza, kamaTi
da crurwmena da aRdgnen mxiaruli gulebiT. amis Semdgom veravin bedavda
niSaburSi sufiebis avad xsenebas”. (luTfolahi 1899:30-31)
70
es SemTxveva abu saidis amouxsnel pirovnul Zlierebas avlens: abu
saidi pativiscemis Rirsia, radgan is ara marto didi Seixi da didi
mistikosia, aramed, ubralod, didi adamiania – misi pirovnuli Zlierebac
mistikuria, is upirispirdeba ganuzomel fizikur Zalas: “abu ishay qarami 20
000 mimdevarTan erTad, mosamarTle saidi 30 000 momxresTan erTad da
sulTani 100 000iani laSqriTa da 75 000 saomari spiloTi aRimarTa Sens
winaaRmdeg, raTa gagtexon Sen, xolo Sen 10 mani yayiTa da 10 mani qiSmiSiT
daamarcxe isini, daamsxvrie maTi marcxena da marjvena frTa, agreTve,
Suaguli. “exla Sen ici, Sen - Seni rwmena, xolo me – Cemi rwmena (yurani
109:6), (ibn munavari 1899:89). abu saidma gamWriaxobisa da moxerxebulobis
wyalobiT daamSvida "amboxebulni" niSaburSi. mas mSobliur meihenSic
ebrZodnen. “meihenis gamgebelma xoja hamviem saraxsidan vinme swavluli
Camoiyvana, raTa mas abu saidis jibriT mejlisebi gaemarTa. erT dRes es
swavluli mis wveulebas daeswro. im dRes viRacam hkiTxa Seixs: _ ramden
xanSi mepatieba safenze mokluli rwyilis sisxli, rom am safenze Semdeg
namazi Sevasruloo. Seixma upasuxa: _ rwyilis sisxlis imami xoja imamia, _
iq damswre kacze aniSna da Tqva: _ aseTi sakiTxebi mas hkiTxeT, me misi
(mociqulis) hadisebi gamomkiTxeTo!” (ibn munavari 1899:235)
rogorc vnaxeT, safrTxe realuri iyo da rom ara didi Seixis Zlieri
neba, misi urTierToba sxvadasxva saxis moqiSpesTan yovelTvis ase
mSvidobianad ar dasruldeboda. gadmogvcemen, rom vinme abu-l-husein Tuni
abu saids swyevlida da misi xanayahis midamoebidan arsad uSvebda, xolo
yadi saifi, saraxsis yadebs Soris gamorCeulad qvelmoqmedi da
pativdebuli, mavansa da mavans [Tanxas] aZlevda da abu saidis mosaklavad
aqezebda.
popularul sufiebs safrTxes uqmnidnen mowafeTa simravles
daxarbebuli moZRvrebi da halajma sabediswero Secdoma dauSva maTTan
urTierTobaSi. misgan gansxvavebiT abu saidma angareba da mtroba moqnili
taqtikiT moigeria.
Temur-lengis mmarTvelobis periodSi politikaSi marTlac Caureveli
sufizmis cnobili Teoretikosi da nimaTulahis ordenis fuZemdebeli Sah
nimaTulah vali daasmines SuriT Sepyrobilma sasuliero pirebma, agreTve,
71
cnobili sufi moZRvari said ali hamadanis Sesaxeb gaafrTxiles Temur-
lengi, viTom is politikur Zalauflebaze acxadebda pretenzias. am saocar
moZRvars uZleveli da sastiki mmarTvelisTvis uTqvams:
maSin, rodesac Seni samflobelo
CineTidan Sirazamdea gadaWimuli,
Cemi [samflobelo] is sferoa,
romelsac sazRvari ar gaaCnia.
sikvdiliT dasajes cnobili mistikosi al-suhravardi, romelsac
“megobris xeliT mokluls uwodeben, rac suhravardis saxels halajiseuli
qarizmiT hmosavs”. (netoni 1999:247)
luTfolahi gvamcnobs, rom boRra-xanma sufiebis mokvla ganizraxa.
“firi, saxelad Sabui da erTi derviSi Turqmenebs gadaeyarnen udabnoSi.
maT isriT ganugmires mkerdi firs, romelic mswrafl aResrula. sul
sisxlSi iyo misi samosi da TeTri wveri. SeSinebuli xalxi ver bedavda
masTan miaxloebas. abu saidma Seityo Tu ara firis mokvlis ambavi, xoja
hamvies Seatyobina. Aisini da sxva sufiebi mividnen iq, sadac firi esvena.
Seixi wyals apkurebda wamebul firs, mkerdze xels usvamda da mwared
moTqvamda” (luTfolahi 1999:21-22)
politikuri Zalauflebis mxridan agresia safrTxes uqmnida sufiur
moZraobas, SiSs Tesavda mimdevarTa gulebSi. abu saidma farisevlobaSi
amxila mis winaaRmdeg amxedrebuli Cinovnikebi, saCino gaxada maTi sulieri
uZlureba.
abu saids ekuTvnis gamonaTqvami, rom “erT gulSi ori satrfos adgili
ar aris”, romlis qarTuli ekvivalentia “aravis xelewifebis orTa ufalTa
moneba.”
72
Tavi V. abu saidis mistikuri filosofia
sufiuri misticizmi. mkvlevarTa Soris azrTa sxvadasxvaobaa sityva
sufis etimologiis sakiTxis garSemo. fiqroben, rom es sityva modis
sityvisagan safa, rac niSnavs wmindas (ganwmendili uxeSobisgan, xanJobisgan,
dogmatizmisgan, egoizmisa da fanatizmisgan, kasturi, aRmsareblobis,
rasobrivi, nacionaluri an religiuri ganmasxvavebeli niSnebisgan) (inaiaT
xani 1914: sufiebi), (raverti 1868:10)
mkvlevarTa nawili acxadebs, rom suf warmoSobilia sityvisgan suffah
(arab. daxuruli veranda): mociqulis uaxloesi megobrebi ikribebodnen misi
saxlis aivanze. imasac ki amtkiceben, rom es sityva warmoiSva berZnuli
sofiadan (sibrZne).
azrTa sxvadasxvaobis miuxedavad, dRes cnobilia, rom sityvis
etimologia ukavSirdeba matylis grZel mosasxams, romelsac adreuli
asketebi miwaze dasaZinebladac ki iyenebdnen.
mecnierebi aRiareben, rom sufizmi aris sinTezuri movlena da masSi
daiZebneba Zveli iranuli da induri religiebis kvali, elinisturi
filosofiis da qristianobis elementebi. mkvlevarTa didi nawili ki
amtkicebs, rom sufizmi avtoqtonuri islamuri movlenaa.
sufizmze neoplatonizmis gavlenas sparsuli literaturis istoriis
didi mkvlevari eduard braunic adasturebs. misi azriT, “islamis sufizmsa
da aleqsandrias neoplatonizms Soris mWidro kavSiri arsebobs”. (brauni
1956:522) d. kobiZis azriT, mkvlevarebi “sufizmSi aRniSnaven neoplatonizmis
Zlier gavlenasTan erTad qristianobisa da budizmis gavlenasac.” (kobiZe
1975:87)
mistikuri motivebi yvela did religiaSi daiZebneba da am religiebis
erT saerTo arss warmoaCens. “misticizmSi” igulisxmeba raRac idumali,
miuRweveli Cveulebrivi an inteleqtualuri gziT. sityvebSi mistikosi da
misteria erTi fesvia (“idumaleba”), rac berZnuli zmnidan momdinareobs da
niSnavs Tvalis daxuWvas, misteriaTa sferoSi gadasvlas. misticizms
uwodebdnen did sulier dinebas, romelic yvela religiaSi gaedineba.
iranelma mistikosma poetebma da Teologebma udidesi wvlili Seitanes
73
sufizmis ganviTarebaSi da, aqedan, msoflio azrovnebis ganviTarebaSi,
saerTod. sufizmSi umZlavresad gamovlinda sparsuli goni. sufizmma
muslimuri samyaros yvela kuTxeSi hpova ganviTareba, Tumca, literaturaSi
zenits im qveynebSi miaRwia, romlebzec sparsuli kulturis gavlena
vrceldeboda.
sufizmi yovelTvis Zalzed danawevrebuli iyo ideurad. sparsuli
poeziis cnobili qarTveli mkvlevari v. kotetiSvili gamohyofda sufizmis
or ZiriTad mimdinareobas: al-Razalis orTodoqsalur ideologiasTan
daaxloebul sufizms da ukidures sufizms, romlis ideologad gvevlineba
ibn al-arabi (1165-1240). (kotetiSvili 1977:23)
abu saidi sufizmis uaRresad inovaciuri frTis warmomadgeneli iyo.
novatorul, erTi SexedviT, tradiciebis damgmob moZraobas safrTxe rom
ar Seeqmna orTodoqsuli islamisaTvis, al-Razali ar Seecdeboda am
moZraobis daqvemdebarebas islamis oficialuri ideologiisTvis.
evropelTa Soris, romlebic iranSi, indoeTSi da avRaneTSi
moRvaweobdnen da yovelmxriv akvirdebodnen am qveynebis sazogadoebriv
cxovrebas da maT sulier miswrafebebs, arsebobda arcTu usafuZvlo
mosazreba, rom “evropeli Tavisuflad moazrovne an Tanamedrove
filosofosi, TiTqos, Taviseburi sufia, romelic erSi moRvaweobs da ar
ganudgeba mas.” (xismatulini 2001:36) Tavisufleba, sulier planSi Tu
pirdapiri mniSvnelobiT gagebuli, abu saidis cxovrebis kredo iyo: “_ ra
aris monoba?_ hkiTxa derviSma abu saids, RmerTma Tavisufali Segqmna, iyavi
Tavisufali! _ miugo moZRvarma.” (luTfolahi 1899:54)
abu saidis moRvaweobis periodisTvis ori ZiriTadi sufiuri
mimdinareoba arsebobda _ baRdadis da xorasnis.
ZiriTad gansxvavebad baRdadis sufizmsa da xorasnis sufizms Soris
SeiZleba is miviCnioT, rom erTni sifxizles da gonebis Zalas miiCnevdnen
WeSmaritebis wvdomis erTaderT saSualebad, xolo meoreni _ grZnobas
miiCnevdnen gonebaze aRmatebulad. baRdadis sufizmis warmomadgenlebi
mkacrad icavdnen orTodoqsaluri islamis kanonebs, aniWebdnen ra did
mniSvnelobas imis gansazRvras, akrZaluli iyo Tu dasaSvebi esa Tu is
qmedeba da gamonaTqvami. am skolis wevrTa didi umravlesoba sifxizles
74
(“meore sifxizle”) aniWebda upiratesobas, wvdomis erTaderT saSualebad
isini gonebas aRiarebdnen. am skolis Tavkaci junaidi sifxizlesa da
sifrTxiles miemxro. sifxizles is ufro maRal mdgomareobad miiCnevda.
Tumca, baRdadSic arsebobdnen iseTi gaxelebuli, ficxi sufiebi,
rogoric iyo nuri, Sibli da mansur halaji. agreTve, xorasnis sufiur
skolaSi moRvaweobdnen mkacri Teologebi, visTvisac upirvelesi movaleoba
da umoklesi gza RmerTisaken religiuri kanonebis dacva iyo (abu-l-yasem
yuSairi, sulami).
xorasans sparsuli sufizmis samSoblo SeiZleba vuwodoT, imdenad
didia iranis am kuTxeSi dabadebulTa Rvawli sufizmis Camoyalibebasa da
gavrcelebaSi.
xorasnis mistikosebis umetesoba RmerTis wvdomis umokles gzad
mistikur “simTvrales” aRiarebda. xorasnis cnobili mistikosebi iyvnen
baiazid bisTami, abu-l-hasan xarayani, abu-l-yasem yuSairi, abd al-rahman
sulami.
22.. yyooffiieerreebbiiss mmTTlliiaannoobbiiss SSeeccnnoobbiiss ggzzeebbii.. aabbuu ssaaiiddiiss rroobbaaiieebbSSii
ggaannxxiilluulliiaa ssuuffiizzmmiiss yyvveellaa pprroobblleemmuurrii ssaakkiiTTxxii.. mmiiuuxxeeddaavvaadd aammiissaa,,
SSeeuuZZlleebbeelliiaa bbiiooggrraaffiieebbiissaa TTuu lliirriikkiiss ssaaffuuZZvveellzzee mmiivviiRRooTT aabbuu ssaaiiddiiss
TTaannmmiimmddeevvrruullii,, llooggiikkuurraadd SSeekkaavvSSiirreebbuullii ffiilloossooffiiaa.. lliirriikkiiss nniimmuuSSeebbiiss
((aasseevvee,, bbiiooggrraaffiieebbiiddaann cciittiirreebbuullii ppaassaaJJeebbiiss)) mmeeSSvveeoobbiiTT nnaaTTeellii eeffiinneebbaa
ssuuffiizzmmiiss ccaallkkeeuull aassppeeqqtteebbss.. aammiittoomm,, ssuuffiiuurr ffiilloossooffiiaass mmiiss lleeqqsseebbSSii
ggaannvviixxiillaavvTT mmcciirree qqvveeTTaavveebbaadd ddaa aarr SSeevveeccddeebbiiTT mmaaTT SSoorriiss ““xxeelloovvnnuurrii””
kkaavvSSiirriiss ddaammyyaarreebbaass..
mmiissttiikkuurrii ffiilloossooffiiiiss ssaayyrrddeennii aarriiss ““gguulliiTT xxeeddvvaa””,, yyooffiieerreebbiiss ssrruullii
aaRRqqmmaa,, rraacc mmiissttiikkoossTTaa ssuulliieerrii ssiimmSSvviiddiiss mmiizzeezziiaa.. mmaaTT mmiiaaCCnniiaaTT,, rroomm ggoonneebbaa
““yyooffiieerreebbiiss mmTTlliiaannoobbiiss”” ((vvaahhddaaTT--ee vvoojjuudd)) aaRRqqmmiissaaTTvviiss ssrruulliiaadd
ggaammoouussaaddeeggaarriiaa,, rraaddggaann ggoonneebbaa ssaammyyaarrooSSii aabbssoolluuttuurrii ssiillaammaazziissaa ddaa
ssiimmaarrTTlliiss nnaaccvvllaadd xxeeddaavvss wwiinnaaaaRRmmddeeggoobbaaTTaa uuwwyyvveett jjaaWWvvss,, kkaannoonnzzoommiieerreebbiiss
aarraarrsseebboobbaass –– ssaammyyaarrooss aarrssiiss ssaaiidduummlloobbaaTTaa ZZiieebbiissaass,, iiss SSeeddeeggii,, rraassaacc
iiZZlleevvaa ggoonneebbaa aarriiss eeWWvvii,, zznneeoobbrriivvii ddeeggrraaddaacciiaa,, ssuulliieerr RRiirreebbuulleebbaaTTaa
ggaannaaddgguurreebbaa.. aammiittoomm ssuuffiieebbii ““yyooffiieerreebbiiss mmTTlliiaannoobbiiss”” SSeeccnnoobbaass aasskkeettuurrii
vvaarrjjiiSSeebbiiss,, llooccvviiss ddaa mmeeddiittaacciiiiss ggzziiTT ccddiilloobbddnneenn.. eess yyvveellaaffeerrii kkii
75
eemmssaaxxuurreebbaa uummTTaavvrreessss:: gguulliiss ggaawwmmeennddaass vvnneebbeebbiissaa ddaa ssaaccTTuurriissaaggaann..
““yyooffiieerreebbiiss mmTTlliiaannoobbaass”” ““TTrroobbiiss”” mmoommxxrree mmiissttiikkoosseebbii RRvviinniiss ffiiaalliiss
((ffiiaallaa//gguullii iixx.. ““xxaammrriiiiaaTT””)) mmeeSSvveeoobbiiTT aaRRiiqqvvaammeenn::
sskkoollaaSSii qqmmeeddeebbiiss iiaarraaRRss ggaaZZlleevveenn,,
RRvviinniiss dduuqqaannSSii __ ppiirrvveellaadd nneettaarreebbaass.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::3344))
samyaroSi Tu aris zeca, Tu aris mTvare an mze,
simTvralis Rvinidan dalie Rvino,
Tavisufali xar qveyniurisgan da qveyana Sens garda araferia,
yoveli adgilis gareT xar da samyaro savsea SeniT. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::11)
aabbuu ssaaiiddiiss mmiixxeeddvviiTT WWeeSSmmaarriittii rreeaalloobbaa aarriiss ssaarrkkiiss mmiiRRmmaa aarrsseebbuullii
RRmmeerrTTii//llaammaazzmmaannii,, rroommeelliicc aarriiss uuzzaaddoodd mmSSvveenniieerrii::
aammbboobbeenn,, gguullii rrwwmmeenniiss ssaarrkkeeaa ssaaooccaarrii,,
TTaavvkkeerrZZaa llaammaazzmmaanneebbiiss ssaaxxiiss ssiiSSoorreeaa ssaaooccaarrii,,
ssaarrkkeeSSii llaammaazzmmaanneebbiiss ssaaxxee kkii aarr aarriiss ssaaooccaarrii,,
TTvviiTToonn llaammaazzmmaannii ddaa TTvviiTToonn ssaarrkkeeaa ssaaooccaarrii.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::6633))
aaqq aabbuu ssaaiiddii ssccddeebbaa rreeaalloobbiiss hhoorriizzoonnttss ddaa ssWWvvrreettss RRvvTTaaeebbrriivv
bbrrwwyyiinnvvaalleebbaass,, rraacc aaggrreeTTvvee eerrTTeerrTTii mmiissttiikkuurrii mmddggoommaarreeoobbaaaa ((mmuuSSaahhaaddaa
TTvviiTTxxiillvvaa,, WWvvrreettaa)).. mmiissii aaRRqqmmiiss mmiixxeeddvviiTT,, mmaatteerriiaa,, rroommeelliicc aarriiss rreeaalloobbiiss
mmxxoolloodd aannaarreekkllii//CCrrddiillii,, aarr aarriiss ssaaooccaarrii,, rraaddggaann wwaarrmmaavvaalliiaa ddaa aarriiss iiss,,
rraassaacc CCvveennii ffiizziikkuurrii mmzzeerraa aaRRiiqqvvaammss..
mmiissttiikkoosseebbii aaRRiiaarreebbeenn,, rroomm ggoonneebbaass aaqqvvss ggaarrkkvveeuullii SSeessaaZZlleebblloobbeebbii
ssaammyyaarrooss ssaaiidduummllooeebbaaTTaa aaRRssaaqqmmeellaadd.. TTuummccaa,, iiss mmaaiinncc uuZZlluurriiaa uummTTaavvrreessiiss
SSeessaaccnnoobbaadd.. ssuuffiizzmmiiss mmiixxeeddvviiTT ggoonneebbiiss ffuunnqqcciiiiss ddaassaaddggeennaadd mmoovviiSSvveelliieebbTT
aabbuu ssaaiiddiiss eerrTTii rroobbaaiissaaTTvviiss ddaawweerriill ssuuffiiuurr ttrraaqqttaattss ssaaxxeellwwooddeebbiiTT
““ttrraaqqttaattii SSaavvTTvvaallaa llaammaazzmmaanniiss ((hhuurriiss)) SSeessaaxxeebb”” ((rriissaallaa--ჲჲee hhoouurraaiiჲჲee)),,
rroommlliiss aavvttoorriiaa ccnnoobbiillii ssuuffiiuurrii oorrddeenniiss nniimmaaTTuullaahhiiss ddaammaaaarrsseebbeellii SSaahh
nniimmaaTTuullaahh vvaallii ((gg.. 11443311)).. ttrraaqqttaattiiss ddaawweerriiss zzuussttii TTaarriiRRii uuccnnoobbiiaa..
mmaassSSii ggaannxxiilluulliiaa SSeemmddeeggii rroobbaaii::
SSaavvTTvvaalleebbaannii rriiggSSii CCaammwwkkrriivvddnneenn,, rraaTTaa uuccqqiirroonn ssaattrrffooss,,
aannggeelloozzmmaa ((rriizzvvaann)) ggaaoocceebbiissggaann xxeelleebbii SSeemmoohhkkrraa,,
SSaavvii xxaallii aammoobbeeWWddaa oorriivvee RRaawwvvzzee,,
kkllaannWWeebbiiss SSiiSSiissggaann xxeellii ssttaacceess yyuurraannss wwmmiinnddaanneebbmmaa..
76
SSaavvTTvvaalleebbaa mmzzeeTTuunnaaxxaavvii,, hhuurrii -- ssaammooTTxxiiss mmkkvviiddrriiaa.. ssuuffiiuurr ppooeezziiaaSSii
““hhuurriieebbii ssiimmbboolluurraadd ggaannaassaaxxiieerreebbeenn ssuulleebbss,, rroommeellTTaacc SSeesswweevvTT uunnaarrii
iixxiilloonn ddiiddeebbuullii RRmmeerrTTiiss mmSSvveenniieerreebbaa””.. ((JJuukkoovvsskkii 11990011::114488))
ssaammooTTxxiiss kkaarriibbWWiiss mmccvveellii aannggeelloozzii,, ““rriizzvvaannii aarriiss ggoonneebbiiss ssiimmbboolloo..
ssuulliiwwmmiinnddiiss mmiieerr ddaammttkkiicceebbuullii ggoonneebbaa oorrggvvaarriiaa.. aarriiss ggoonneebbaa,, rroommeelliicc
aallaappaarraakkeebbss sswwaavvlluullTTaa ddaa mmeeccnniieerrTTaa eennaass.. ddaa aarriiss ggoonneebbaa,, rroommeelliicc
mmaarrggaalliittiiaa bbrrwwyyiinnvvaallee,, rroommeelliicc RRmmeerrTTmmaa SSeeqqmmnnaa aaddaammiiaanniiss ttvviinnSSii ddaa mmiissggaann
nnaaTTddeebbaa gguullii.. ggoonneebbiiss SSuuqqiiTT gguullii SSeeiiccnnoobbss iidduummaalleebbeebbss,, rroommeelliicc eeqqvvssiiaa::
11.. nnaaffssiiss iidduummaalleebbaa ((RRaaiibb aall--nnaaffss))
22.. gguulliiss iidduummaalleebbaa ((RRaaiibb aall--yyaallbb))
33.. ssuulliiss iidduummaalleebbaa ((RRaaiibb aall--rruuhh))
44.. ssaaiidduummllooss iidduummaalleebbaa ((RRaaiibb aass--sseerr))
55.. uuxxiillaavviiss iidduummaalleebbaa ((RRaaiibb aall--xxaaffii))
66.. iidduummaalleebbaaTTaa iidduummaalleebbaa ((RRaaiibb aall--RRooiiuubb))
TTuummccaa ssxxvvaa ssaaiidduummlloobbeebbii WWvvrreettiiss ggzziiTT xxddeebbaa ssaaCCiinnoo ddaaJJiinneebbuullii
mmaaZZiieebblliissTTvviiss.. ssiibbrrZZnnee ZZaallaaaa gguullSSii,, rraaddggaann mmxxeeddvveelloobbaa ssaaggaannTTaa ggaarreeggnnoobbaass
SSeeggvvaaccnnoobbiinneebbss...... ((JJuukkoovvsskkii 11990011::114499))
ttrraaqqttaattiiss aavvttoorriiss mmiieerr zzeemmooTT CCaammooTTvvlliillii eeqqvvssii ssaaiidduummlloo iiggiivveeaa,, rraacc
ccnnoobbiillii ssuuffiiuurrii llaaTTaaiiff--ee--ssiiTTTTaa ((mmxx.. llaaTTiiffee –– eeqqvvssii ssiinnaattiiffee)),, aaddaammiiaanniiss
““mmee””--ss eeqqvvssii ffssiiqqoo--ssppiirriittuuaalluurrii ssxxeeuullii,, ggrrZZnnoobbaaddiissaa TTuu zzeeggrrZZnnoobbaaddiiss
aaRRqqmmiiss ““oorrggaannoo””.. ssaaiinntteerreessooaa,, rroomm mmaaTT aaddaammiiaanniiss oorrggaanniizzmmSSii kkoonnkkrreettuullii
aaddggiilleebbii aaqqvvTT ““mmiiCCeenniillii””,, mmaaggaalliiTTaadd,, llaattiiffaa--ჲჲee nnaaffss WWiippiiss ooddnnaavv qqvveemmooTT
mmddeebbaarreeoobbss ddaa aa.. SS.. ((llaaTTaaiiffff--ii--ssiiTTTTaa 22000077::11))
SSaahh nniimmaaTTuullaahh vvaallii,, rrooggoorrcc CCaannss,, aabbuu ssaaiiddzzee uuffrroo mmeettaadd aaffaasseebbss
ggoonneebbiiss ZZaallaass,, TTuummccaa iissiicc aaRRiiaarreebbss,, rroomm iiss uuZZlluurriiaa TTaavviissiivvee aarrssiiss,, aannuu
mmiizzeezzTTaa mmiizzeezziiss SSeeccnnoobbaaSSii:: ““ggoonneebbaa,, rroommeelliicc bbrrZZeennTTaa eennaass aallaappaarraakkeebbss,,
aarriiss ssuulliiss mmeeccnniieerreebbaa,, rroommeelliicc ssaaggaannTTaa SSeemmccnnoobbeelliiaa,, TTuummccaa TTaavviissii aarrssiiss
SSeeccnnoobbaa aarr ZZaalluuZZss...... yyoovveellTTvviiss,, rrooddeessaacc eerrTTii RRmmeerrTTiiss wwyyaalloobbiiTTaa ddaa
mmuuhhaammeeddiiss SSaarriiaaTTiiss mmttkkiiccee mmoorrCCiilleebbTT,, xxaannggrrZZlliivvii aasskkeettuurrii pprraaqqttiikkiiTT
bbrrZZeennii TTaavviiss aarrssss SSeeiiccnnoobbss,, mmaaSSiinnvvee sswwaavvlluulleebbii aammaass uuwwooddeebbeenn ggoonneebbaass,,
xxoolloo eess aarriiss,, rrooggoorrcc ddiiddeebbuullii uuffaallii uuwwooddeebbss mmaass -- nnaaffss--ii muTma’inna”
((JJuukkoovvsskkii 11990011::114499))
77
sufizmis mistikosebi dawvrilebiT aanalizeben gulis ganwmendis
fsiqologiur Taviseburebebs da yovelgvari zedmetis moSorebis meoxebiT
eZieben umniSvnelovaness – es mravalgzisi gulis gawmenda aris sufizmis
umTavresi principi, romelsac uwodeben ixlas (sixalase/gulwrfeloba).
abu saidi ambobs: ”gulSi, romelSic ar aris RmerTis saidumlo, ar aris
sixalase (ixlas). masSi araferia siwmindisagan... da mainc, ra aris sixalase,
hkiTxes moZRvars: - es saidumloa RmerTis saidumloTa Soris
damkvidrebuli monis gulSi da RmerTis wminda mzera am saidumlosken aris
mipyrobili. am saidumlos didebuli RmerTis mzera Seeweva.” (luTfolahi
1899:50) aq abu saidi kvlav migvaniSnebs, rom gulis ganwmenda SeuZlebelia
ormxrivi nebis (ltolvisa da mizidulobis) arsebobis gareSe.
Tvals gavaxel da sul Sens silamazes vxedav,
Cemi sxeuli iqceva gulad, rodesac SenTan var idumal. (luTfolahi
1899:20)
kargad is aris, vinc erTi kekluci mzerisTvis gaswira suli msxverplad,
arc SeerTebis icoda raime, arc - ganSorebis. (aabbuu ssaaiiddii 1995:122)
ixlass abu saidi upirispirebs Sirqs, rogorc simravles: ”umoqmedoba
uRmerTobaa (qofr), xolo qmedeba da xedva - mravalRmerTianoba (Sirq),
radgan Sen xar da is aris, oria da es aris Sirqi...” (luTfolahi 1899:20)
garegnuli RvTismosaoba Tavisi arsiT ewinaaRmdegeba malamaTias
principebs da aris zedmeti, erT-erTi fardaa adamiansa da RmerTs Soris.
aqedan gamomdinare, Sirq-ia, agreTve, kanonebis dacva da RvTismosaoba,
radgan mistikosisTvis damRupvelia Tavisi keTilSobilebis gacnobiereba.
ixlasi aris sulis simSvide, ganzraxvebisa da survilebis arqona:
ambavi movida megobrisgan, mSvidad akeTe saqme, es aris SariaTi,
gulidan siyvaruli gamoavline da abezari moiSore gzidan, es aris
TariyaTi.
ixlasis ganmartebaa abu saidis Semdegi gamonaTqvami:
“simSvide/sijansaRe (salamaT) nebis arqonaSia da gansjis gzisagan
daSorebaSi da kidev imaSi, rom uZlurebaSi sasaflaos mkvidrT Tavs
gautoleb.” (luTfolahi 1899:50)
yyvveellaaffeerrii ssuuffiizzmmSSii eemmssaaxxuurreebbaa ssuunnTTqqvviiss ggaannwwmmeennddaass.. aabbuu ssaaiiddiissTTvviiss
78
aammqqvveeyynniiuurrii ccxxoovvrreebbiiss SSeeddeeggii aarriiss mmxxoollooddddaammxxoolloodd eerrTTii ssuunnTTqqvvaa.. ssiittyyvvaa
nnaaffssss mmiiss lliirriikkaaSSii aaqqvvss ssuunnTTqqvviiss mmnniiSSvvnneelloobbaa::
aaddaammiiaanniiss ccxxoovvrreebbiiss kkaappiittaallii eerrTTii ssuunnTTqqvvaaaa,,
iiss eerrTTii ssuunnTTvvaa eerrTTii ssuulliiss mmeeggoobbrriissTTvviiss aarriiss,,
ssuulliiss mmeeggoobbaarrTTaann TTuu eerrTTii wwaammiiTT ddaajjddeebbii,,
ccxxoovvrreebbiiss ssiiccooccxxlliiss SSeeddeeggii iiss eerrTTii wwaammiiaa.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::1122))
ggaannwwmmeennddiillii gguulliiddaann RRmmeerrTTiissaaddmmii aaRRvvlleenniill llooccvvaass mmiihhyyaavvss mmoorrwwmmuunnee
RRvvTTaaeebbrriivv ssaammyyaarrooSSii.. iimmiissaaTTvviiss,, rroomm mmiissttiikkoossii SSeeuueerrTTddeess RRvvTTaaeebbrriivv
eerrTTiiaannoobbaass,, aann uunniivveerrssaalluurr ssuullss,, rroommeelliicc yyooffiieerreebbaass aaeerrTTiiaanneebbss,, mmiissii
ssuunnTTqqvvaa uunnddaa iiyyooss wwmmiinnddaa::
gguullSSii TTuu ssuull SSiirrqqiiaa,, rraa aazzrrii aaqqvvss ssaaxxiiss mmttvveerrSSii CCaarrggvvaass ((llooccvvaass))
bbiinnZZuurrii ssuunnTTqqvviissaass rraa aazzrrii aaqqvvss ssuuffTTaa ttaannssaaccmmeellss,,
ccooddvvaa SSxxaammiiaa ddaa mmoonnaanniieebbaa TTrriiaaqqii,,
SSxxaammii rroomm ssuullSSii SSeeaaRRwweevvss,, rraa ssaarrggeebbeellii aaqqvvss TTrriiaaqqss.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::4400))
mmooggvviiaanneebbiiTT hhaaffeezzii aammbboobbss::
jjeerr ggaanniiwwmmiinnddee ddaa mmxxoolloodd SSeemmddeegg
mmiiaappyyaarrii mmzzeerraa mmaass,, rraacc wwmmiinnddaaaa.. ((hhaaffeezzii 11998811::447799))
aabbuu ssaaiiddiiss mmiixxeeddvviiTT ssuulliiss ggaannRRmmrrTTooeebbaa,, nnaaffssiiss wwvvrrTTnnaa,, vvaarrddiiss mmooppoovveebbaa
ddaa ssuunnTTqqvviiss ggaannwwmmeennddaa iiddeennttuurrii ddaattvviirrTTvviiss mmqqoonnee ccnneebbeebbiiaa:: ””kkeeTTiilliiaa,, vviissaacc
ssuuffTTaa aammoossuunnTTqqvvaa aaqqvvss,, ddaa eess aammoossuunnTTqqvvaa vvnneebbaaTTaa wwiinnaaaaRRmmddeegg aarriiss
mmiimmaarrTTuullii.. iiqq,, ssaaddaacc iimmaarrjjvveebbss vvnneebbaa,, iiqq aammoossuunnTTqqvvaa kkii aarraa,, kkvvaammlliiaa,, ttaanniiss
RRuummeelliiddaann aammoommaavvaallii.. rrooddeessaacc ddaauuZZlluurrddeebbaa vvnneebbaa ddaa mmaasszzee iissllaammiiss ssxxiivvii
ggaaiimmaarrjjvveebbss,, mmxxoolloodd mmaaSSiinn aammoovvaa ttaanneebbiiddaann wwmmiinnddaa aammoossuunnTTqqvvaa,, wwaallkkoottSSii
ddiilliiss ssiiooss mmssggaavvssii.. ddaa yyvveellaa ssnneeuullii,, vviissaacc eess ssiioo ddaauubbeerraavvss,, ddaammSSvviiddddeebbaa
ddaa iiss ggaaxxddeebbaa mmiissii ggaannkkuurrnneebbiiss mmiizzeezzii..”” ((iibbnn mmuunnaavvaarrii 11999999::220011))
ddrrooiiss aammqqvveeyynniiuurr ggaaggeebbaass mmiissttiikkoosseebbii mmaarraaddiissoobbaass uuppiirriissppiirreebbeenn.. iisseevvee,,
rrooggoorrcc ssaammyyaarroo aarriiss ddaaSSlliillii ssiimmrraavvlleedd eerrTTiissaaggaann RRvvTTaaeebbrriivvii
ggaaddmmooddiinneebbiiss SSeeddeeggaadd,, ddrroocc aarriiss ddaannaawweevvrreebbuullii uussaassrruulloodd ddaa aamm
eerrTTeeuulleebbss aaddaammiiaannuurr eennaazzee vvuuwwooddeebbTT ssaauukkuunneess,, wweelliiwwaaddss ddaa aa.. SS..
““rraammddeennaaddaacc ddrroo qqmmnnaadd ssaammyyaarrooSSii ggaaffaannttuullaadd aarrsseebboobbss,, iimm bbrrwwyyiinnvvaalleebbaaSSii
SSeemmWWiiddrroobbuullaadd iiyyoo CCaatteeuullii..”” ((JJuukkoovvsskkii 11990011::114488)) aammiittoomm,, ssuuffiissTTvviiss ffiizziikkuurrii
ddrrooiiss iisseeTTii ““ddiiddii”” mmoonnaakkvveeTTiicc kkii,, rrooggoorriicc aarriiss aaddaammiiaanniiss mmTTeellii ccxxoovvrreebbaa
mmaarraaddiissoobbiiss uummcciirreessii nnaawwiillaakkiiaa..
79
aammqqvveeyynniiss ssiiaammoovvnneebbaass ddaaeewwaaffee mmTTeellii ccxxoovvrreebbaa,,
SSeennss ssaattrrffoossTTaann eerrTTaadd mmooiissvveennee mmTTeellii ccxxoovvrreebbaa,,
ssiiccooccxxlliiss bboollooss ggaaeemmggzzaavvrreebbaa iimmqqvveeyynnaadd,,
eerrTTii ssiizzmmaarriiaa,, rraacc ggiinnaaxxaavvss mmTTeellii ccxxoovvrreebbaa.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::4466))
metafizikuri “momentis” simboloa quze _ doqi. abu saidis TqmiT,
masSi wyali zogjer tkbilia, zogjer ki mware – is migvaniSnebs, rom
keTilisa da borotis maradiuli brZola, adamianuri netarebisa Tu
tanjvis monacvleoba warmavalia, misi dro mxolod wamia Semadgeneli
“uJamo Jamis”.
aammssoofflliiss ssiizzmmaarrTTaann aannaallooggiiaa ggaavvrrcceelleebbuulliiaa ssppaarrssuull ppooeezziiaaSSii::
ssiizzmmaarrii,, rroommeellssaacc ggaaRRvviiZZeebbuullii aaddaammiiaanniiss mmeexxssiieerreebbaa aaRRiiddggeennss,, TTiiTTqqooss,,
ggrrZZeellddeebbaa wwuuTTeebbiissaa ddaa ssaaaaTTeebbiiss ggaannmmaavvlloobbaaSSiicc kkii,, ssiinnaammddvviilleeSSii kkii mmiissii
xxaannggrrZZlliivvoobbaa ssuull rraammddeenniimmee wwaammiiaa.. aamm mmcciirree ssiizzmmrriiss mmssggaavvssaadd ddiiddii ssiizzmmaarriiaa
aammqqvveeyynnaadd aaddaammiiaanniiss mmoovvlliinneebbaa..
ddrrooiiss ddaakkaarrggvvaaSSii ssuuffii gguulliissxxmmoobbss mmiiwwiieerrii iinntteerreesseebbiiTT ccxxoovvrreebbaass::
bbeeddnniieerreebbiiss ccooddnnaa ddaaiiddee xxeelliissgguullzzee
ddaa eess ZZvviirrffaassii ccxxoovvrreebbaa aarr ggaaaattaarroo ddaannaakkaarrggeebbiiTT,,
yyoovveellTTvviiss,, yyvveellggaann,, yyvveellaassTTaann ddaa yyvveellaa ssaaqqmmeeSSii,,
gguulliiss TTvvaallii ssaattrrffoosskkeenn ggeeWWiirrooss iidduummaall.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999955::4455))
yyuuSSaaiirriiss TTaannaaxxmmaadd,, ddrroo xxmmaallss hhggaavvss –– yyoovveellii mmoommeennttii CCaammooaacciilleebbss
aaddaammiiaanniiss ccxxoovvrreebbaass rraaRRaacc mmcciirree nnaawwiillss::
yovel Cavlil dRes
Tan miaqvs Cemi nawili,
mcire danakargs dautovebs Cems guls
da wava.” (selzi 2005:3)
sikvdils mistikosebi ganixilaven, rogorc, dadebiT movlenas –
xorcieli sikvdili sulieri ukvdavebis dasawyisia. amitom maT ar gaaCniaT
sikvdilTan dakavSirebuli SiSi:
xojav, saflavze fiqri mwuxarebas iwvevs,
gulSi cecxli da Tvalze nami Cndeba,
asi dro uZRveni amqveyniur saqmes,
erTi dro – saflavze fiqrebs. (aabbuu ssaaiiddii 1995:43)
sikvdili, rogorc xmlis erTi Zlieri moqneva, Camoacilebs adamians
80
miwierebas, anTavisuflebs mas mZime tvirTisgan. abu saidi sikvdilis win
sTxovs muridebs mis cxedarTan (janaze) yuranis aias nacvlad waikiTxon es
leqsi:
amqveynad ra moxdeboda ukeTesi,
megobari megobarTan wavida, satrfo - satrfosTan,
is, sul wuxili iyo, es ki sixarulia,
is sul laparaki iyo, es ki saqmea. (ibn munavari 1999:228)
sufiuri moZRvrebis Tanaxmad, adamiani RmerTis madlieri (Suqr -
madliereba) unda iyos, rogorc sixarulis Jams, aseve gasaWirSi. halaT o
soxananSi glexis ambavia moTxrobili: erT glexs miwaTmoqmedebma
axaldakrefili kitri miarTves. glexma saxlikacebi gadaTvala da yvelas
TiTo-TiTo kitri dauriga, msaxursac, romelic iqve damdgariyo erTi kitri
miawoda. glexs araferi darCa. msaxuri siamovnebiT Wamda. batons mada
aReZra da msaxurs uTxra, cota momecio. msaxuri miuaxlovda, moutexa
kitri da misca. glexma gasinja da kitri Zalian mware eCvena.
_ aseT mware kitrs ase tkbilad rogor Wam?
_ amdeni welia batonis xelidan tkbils vWam da erT mwares SeiZleba
Tavi avarido?”_miugo msaxurma.
aqve abu saidi ambobs:
megobrisgan yvelafris gamo ratom unda vitanjoT,
siyvaruli xom aseTia, xan sixaruli, xan tkivili,
Tu daamcirebs Rirseuls, damcireba ar moutans zians,
roca kvlav miualersebs, is tanjvis daRi gacivdeba.
asi sekeTe erTi cudis gamo ar SeiZleba daviwyebul iqnes,
eklisagan xurmas xom ver SeWam,
is mrisxanea, Sen mouxade bodiSi,
yoveldRe axal satrfos xom ver iSovi.” (luTfolahi 1899:45-46)
abu saidis swavlebis Tanaxmad, sufizmis erT-erTi mTavari elementia
sohbaTi (urTierToba, saubari). abu saidis praqtikul Tu Teoriul
mistikaSi umTavresia adamianuri urTierTobebi: "saubari da mtroba
urTierTobaSi gaCnda" _ ambobs abu saidi.
sohbaTi aRiarebulia mistikuri gzis gavlis yvelaze ufro mZlavr da
swraf meTodad.
81
abu saids da cnobil mistikoss abu muhamed juveinisac odnavi SuRli
hqoniaT erTmaneTSi. abu saidisTvis ucxo iyo mtris cneba da yovel
xelsayrel SemTxvevas adamianebTan keTilganwyobili urTierTobis
dasamyareblad iyenebda: abanoSi myofi abu saidi ekiTxeba mis
“mowinaaRmdeges”:
_ xoja! am simSvides da mosvenebas ra iwvevs?
_ xalxi daRlilia, cxel wyals isxamen da mSviddebian, miugo Seixma
juveinim,
_ ukeTac iTqmis, Tqva Cvenma Seixma,
_ adamianebi abanoSi modian - sufTavdebian, ibanen, msubuqdebian da
mSviddebian,
_ ukeTac iTqmis, iyo pasuxi,
_ meti araferi vici, iqneb Seixma Tqvas, _ Sewuxda juveini,
_ me mgonia, [am simSvides iwvevs is,] rom ori mowinaaRmdege erTmaneTs
xvdeba da isvenebs. Seixi abu muhamedi atirda da Tqva: is rac Seixma icis,
xalxs ar esmis." (ibn munavari 1899:218)
es praqtikuli sohbaTis magaliTia, rac didi Seixis cxovrebis wesi iyo
da ara mSrali Teoria. sohbaTis magaliTia abu saidis mTeli moRvaweoba:
is yoveldRe meCeTSi an Tavisi saxlis zRurblidan (karTan amaRlebul
adilze edga skami) uqadagebda mimdevrebis mravalricxovan krebuls,
urTierToba hqonda yovel maTganTan da gulTamxilaobis saocari unaris
wyalobiT, ugulisyurod ar tovebda maT sulebSi “mdabali me”-s mcire
CurCulsac ki. ibn munavari mogviTxrobs, rom: ”Seixi yoveldRe qadagebda
mejlisze (majles mi gofT), yvelas, visac gulSi raime SekiTxva
gauCndeboda, moZRvari misken ibrunebda pirs da qaragmulad upasuxebda, an
beiTs etyoda, an heqaiaTs (moTxroba) mouyveboda xolme, ise, rom
msmenelisTvis naTeli xdeboda yovelive da naTqvamis arss swvdeboda
umal.” (ibn munavari 1899:75)
saidumlos dacva sufis erT-erTi mTavari movaleobaa da mistikosTa
udidesi nawili kicxavs maT, vinc ver daicva RmerTis moZRvreba.
im kacis gulSi, visac ar SeuZlia saidumlos dafarva,
TiTqos, cocxalia, magram suli ara aqvs. (aabbuu ssaaiiddii 1995:20)
82
halaT o soxananSi vkiTxulobT saintereso ganyenebul msjelobas
RmerTsa da adamians Soris arsebul saidumlos Sesaxeb. abu saids
ekiTxebian: "_ ra aris sixalase? _ gulwrfeloba/sixalase saidumloa
RmerTis saidumloTa Soris, romelsac bina monis gulSi udevs da RmerTs
mzera am saidumlosken aqvs mipyrobili. am saidumlos RmerTis wminda
mzera Seeweva. es Sewevna icavs saidumlos. monoTeisti rom monoTeistia, es
saidumloa da es saidumlo sinatifea RmerTis sinatifeTa Soris. es
sinatife saCino xdeba RmerTis sibrZniTa da wyalobiT da ara monis saqmiTa
da moRvaweobiT. Tavdapirvelad vedreba, glova, erTguleba da mwuxareba
Cndeba adamianis gulSi. [RmerTi] Sexedavs am gasaWirs da mwuxarebas da
isini sibrZned da natif wyalobad iqcevian. es aris RmerTis saidumlo.
vinc sixalasiT cxovrobs, arasodes mokvdeba, is samefodan samefoSi
gadasaxldeba.
erTi RmerTis Tayvanismcemlis (monoTeistis) satrfo aris misi wminda
saidumlo. es maradiuli saidumloa. RmerTis mzera uryevia. yvelas, visac
es saidumlo gaaCnia, marad cocxalia da visac is ar gaaCnia cxovelia.
gansxvaveba didia cocxalsa da cxovels Soris. Tu ar iZaleb cxovelze is
dagimorCilebs da gaimarjvebs Senze." (luTfolahi 1899:51-52)
amgvarad, saidumloa intimuri urTierToba RmerTsa da adamianis guls
Soris, romlis saqveynod gamJRavnebac dauSvebelia. saidumloa RmerTis
saxeliT gasaWiris atana da Tavis damdableba, anu yvelaferi is, rasac
mijnuris gulSi udevs bina, rac abu saidma mravali wlis manZilze
gamoiara.
abu saidis sulieri ganviTareba, TiTqos, Tavad sufizmis Sinagani
winsvlis msgavsad warimarTa: mkacri asketuri gamocdilebisgan abu
saids, iseve, rogorc, sufizms “SeuiaraRebeli” TvalisaTvis dasanaxi
aRaraferi SemorCa sabolood. Tumca, is aRiarebda, rom verafers
miaRwevda xangrZlivi TviTgvemis – marxvis, RameTa Tenebis, asketuri
varjiSebisa da locvis gareSe.
anti-asketurma (anti-zuhdi) Sexedulebebma islamSi, am religiis
Casaxvis adreul etapzeve iCina Tavi. da, saerTod, misticizmi islamis
wiaRSi xSirad mkacri asketizmis winaaRmdeg iyo mimarTuli.
83
malamaTias moZraobam gansakuTrebiT myarad moikida fexi xorasanSi.
garegnuli siwminde meorexarisxovani faqtori iyo WeSmariti
morwmunisaTvis. “sufi is ar aris, vinc derviSis kabas Caicvams da hgonia,
rom yvela saqme moiSora, dadgamen lurji saRebavis qvevrs da amboben:
kidev erTxel Cade kaba am qvevrSi, rom ufro galurjdeso. da maT swamT,
rom sufioba es lurji kabaa (moraya’)” _ aseTi iyo abu saidis
damokidebuleba garegnuli siwmindis mimarT.
ibn munavari mogviTxrobs: “Seixma is kaba Caicva, romelic erayidan
Camoutanes. katam, romelic mudam sufiebis Soriaxlos trialebda, daafsa
mis kabas. Seixma Tqva: ganvizraxe sufiur kabaSi gamowyoba da xalxSi
gamosvla. am katam Cems sufiobas daafsa.” (ibn munavari 1899:228-227) aqedan
gamomdinare, xerye sulis Sesabamisi Sinagani mdgomareobis gareSe
mxolod naWeria, romelsac aranairi sulieri datvirTva ar gaaCnia.
WeSmariti sufi yvelaze did saSiSroebad rwmenis xibls miiCnevs.
“RvTismosaobis xiblisagan daxsnas mistikosis suls kicxvis Zala
SeaZlebinebs" (aTari 1905:331-335). WeSmariti sufi sruliad ugrZnobia qebis
mimarT. ufro metic, mas surs ixilos xalxis negatiuri ganwyoba mis
mimarT:
vidre ar inaneb Sens arsebobas,
ver moxvdebi mistikosTa da mTvralTa wreSi,
Tu uRmerTo ar gaxdebi xalxis TvalSi,
mijnurTa rwmenis mixedviT ver gaxdebi muslimi. (abu saidi 1996:117)
xan mlocvel askets meZaxian,
xan moxetiales, Rvinismsmels da mTvrals,
vai, Cemo patiosnad ganvlilo cxovrebav,
Tu iseTi vgonivar, rogorc var. (aabbuu ssaaiiddii 1995:36)
abu saidis damokidebulebas garegnuli RvTismosaobis mimarT
araorazrovnad gamoxatavs Semdegi leqsi:
ambavi movida megobrisgan, mSvidad akeTe saqme, es aris SariaTi,
gulidan siyvaruli gamoavline da abezari moiSore gzidan, es aris TariyaTi.
abu-l yasem yuSairim da abu saidma “erT dRes bazarSi gaiares. dainaxes,
moxarSuli Warxali iyideboda, TeTri da faqizi. Warxalma orive didebul
kacs mada aRuZra. Seixma igema Warxali, moewona da naWeri ostats gauwoda.
84
abu-l-yasemma ifiqra: me niSaburis imami var, Suagul bazarSi Warxali
rogor vWamoo. xanayahSi dabrundnen. Seixma sufris Semdeg, dapirebisamebr,
sama gamarTa. mas gansakuTrebuli sulieri mdgomareoba (halaT-e azim)
daeufla. abu-l-yasems gulSi gauara, rac me miswavlia da TariyaTis gzaze
tanjva ganmicdia, aseTi mdgomareoba mainc ar meRirsao. Seixma Tavi aswia
da uTxra: maSin, rodesac me bazarSi Warxals vWamdi, Sen mdabal vnebaTa
kerps scemdi da ambobdi: me niSaburis imami var, bazarSi Warxali rogor
vWamoo, ar ici, rom arc erT kerpTayvanismcemels ar eRirseba aseTi
mdgomareoba? abu-l-yasems yvirili aRmoxda, fexebSi Cauvarda Seixs da
mTeli cxovrebis manZilze gulwrfelad eZiebda Seixis siaxloves."
(luTfolahi 1899:69-70)
malamaTia praqtikuli sufizmis RerZia; malamaTias mimdevari sufi
moZRvrebi erTmaneTs upirispireben ara dasaSvebs da akrZaluls
(halal/haram), aramed garegnuls da Sinagans (zahir/baTin). abu saidi ambobs:
farToa brZolis veli – mebrZoli ki aravinaa,
amqveynis kacni, Sen rom ggonia, iseTni ar arian,
garegnulad wmindanebs gvanan,
Sinaganad ki muslimobis sunic ar udiT. (abu saidi 1996:116)
malamaTi mistikosebi moCvenebiT wmindanebTan dapirispirebisas
erTgvar absurdamdec ki midiodnen: isini sixaruliT iRebdnen mdidrebs
da eridebodnen Raribebis gankiTxvas xalxis dasanaxad. abu saidi,
cnobili, rogorc erT-erTi yvelaze ufro eqstremaluri sufi, Sinagan
wonasworobas inarCunebs sufiuri eTikis esoden mniSvnelovan sakiTxebSi.
malamaTias sxva moZRrebisgan gansxvavebiT, is, (Tumca sulTaniviT
ganisvenebs abreSumis baliSebze) swored xalxis Tvalwin uaryofs
ibrahim inals da mxarSi udgas derviSs Sromis mZime valdebulebebis
Sesrulebisas xanayahSi.
cnobilia, rom sparsuli sufizmi malamaTias da yalandariaTis
elementebis erTgvari sinTezia. javad nurbaxSi aRniSnavs, rom “yalandaris
motivi, sinamdvileSi sparsuli sufizmis Zveli niSanTvisebaa, rac
asocirdeba abu said abu-l-xeirTan da ahmad RazalisTan. am mistikosebs
“SiSveli Rirseba urCevniaT moCvenebiT RvTismosaobas. isini eZieben gulis
85
siwrfeles RmerTis winaSe, mSvidad iReben xalxis kicxvas da ganzrax
malaven TavianT RvTismosaobas.” (nurbaxSi 1999:167) ansaris yalandarnameSi
aris aseTi moTxroba yalandaris Sesaxeb; "ucxo mgzavri midis madraseSi da
kicxavs ymawvilebs (maT Soris aris Tavad ansaric) imis gamo, rom isini
Sepyrobilni arian ambiciiT gaxdnen didi swavlulebi, nacvlad imisa, rom
pativi scen "ufrosebs" (suf Seixebs), romlebic sulier sazrdos aZleven
maT." (bruini 1999:77-78)
biografiuli cnoba imis Sesaxeb, rom abu saidma gansakuTrebuli
sulieri gabrwyinebis Semdeg damarxa yvela Tavisi wigni da amonawerebi
wignebidan (ibn munavari 1999:68), sruliad gasagebia yalandariaTis
principebis gaTvaliswinebiT:
madraseSi Tumca mondomebiT ewafebi codnas,
da mejlisze warmoTqmuli qadagebis simxurvale, Tumca, aganTebs,
siyvarulis skolaSi mTeli am Seni codniT,
pirs daaReb, rogorc damwyebi mowafe. (abu saidi 1996:117)
swavlis survili Tumca keTilSobiluria Tavisi arsiT, magram
sufiuri rwmenis Tanaxmad TiTqmis uRmerTobis tolfasia, radgan
aucileblad ukavSirdeba egos. amitom aris yalandariaTis uSualo
simbolo xarabaTi – alegoriulad gagebuli, rogorc yovelgvari
pirovnulis nangrevi.
codva da Sendoba. codva sufi mistikosebisa da sufizmis
Teoretikosebis ganxilvis erT-erTi umTavresi Temaa.
sufi poetebi dawvrilebiT ganixilaven codvis mizezs da mas adamianis
ara-angelozur bunebas ukavSireben. maTive azriT, monaniebis tanjvasa da
RvTaebriv wiaRSi dabrunebis survils masSi RvTaebis wveTmargalitis
arseboba ganapirobebs.
abu saidi saubrobs adamianis bunebis or aspeqtze:
angeloziviT morCili var,
zogjer cxoveliviT Zilsa da WamaSi gadis Cemi cxovreba,
zogjer pirutyviviT mZvinvarebis xasiaTze var,
RmerTo didebulo, es ra areulobaa! (abu saidi 1995:8)
Tu samarTals daamyareb, amqveynis batkans giwodeben,
86
Tu sastiki iqnebi, - modaraje ZaRls. (abu saidi 1995:36)
abu saidis Tanaxmad, adamianSi aris angelozis sawyisi – morCilebaSi
gamoxatuli; cxovelis (heivan) sawyisi – mxolod Wamisa da Zilis surviliT
gamovlenili; sawyisi, romelic mZvinvarebaSi vlindeba, pirutyvs (bahima;
bahaჲem) miewereba. aq miniSnebaa imaze, rom adamianis Sinagan samyaroSi
yoveli qmnadis Tvisebaa Tavmoyrili, radgan adamiani aris qmnadobis
gvirgvini. Zilisa da Wamis siyvaruliT adamiani, SesaZloa, Rors emsgavseba,
mrisxanebiT loms, cbierebiT melas da a. S.
adamianSi es ori sawyisi saocar da saSiS SesaZleblobebs warmoSobs:
adamiani SeiZleba iyos yvela cxovelze mdabali, xarbi da sastiki;
sulierad ganviTarebuli adamianis Zliereba, sulieri ZalisxmeviT
mopovebuli Sinagani naTeli bevrad aRemateba angelozisas. angelozs ar
elis cduneba; ze-adamiani mzad aris macdurTan Sesaxvedrad, imisaTvis, rom
uarhyos igi.
abu saidi ambobs: “yvela, visac es saidumlo [satrfo] gaaCnia, marad
cocxalia (haii) da visac ara - cxovelia/pirutyvia (haivan). didia
gansxvaveba cocxalsa da cxovels Soris. Tu masze ar iZaleb, is
dagimorCilebs da gaimarjvebs Senze.” (luTfolahi 1899:52)
adamianis sulis cxovelur aspeqts, romelsac gamudmebiT ebrZvis
mgzavri (saliq), sufizmSi nafss uwodeben, xolo RvTaebriv sawyiss – guls.
nafsi aqezebs adamianis cnobierebas ar daemorCilos ufals da is,
zogadad, aris yovelgvari cTunebisa da gansacdelis saTave. “sayuradReboa
is faqti, rom nafsi yuranSi arc erTxel ar aris gamoyenebuli
angelozebTan mimarTebaSi.” (nafsi 1999:1).
yuranis mixedviT nafsi samgvaria: ammara bi-l-su: “da, namdvilad,
adamianis suli (nafsi) aRZravs borotebas” (yurani (1) 12;50); lavvama:
(kicxviT aRsavse): “vficav suls, kicxviT aRsavses” (yurani (1) 75;1); muTma-inna:
“hoi, mSvido sulo, daubrundi Sens ufals” (yurani (1) 89;27) vnebebis
morCili nafsi unda iqces Tavisi saqcielis mkicxav nafsad, raTa
sabolood moipovos simSvide.
sufizms xSirad ganmartaven Semdegnairad: sufizmi aris gulis gawmenda
da nafsis moTviniereba.
87
nafsi (mdabali suli, vnebaTa/instinqTa suli – “mdabali me”)
mravalnair sacTurs “CasCurCulebs” adamians da mas abu saidis
SemoqmedebaSic sxvadasxva saxe aqvs miRebuli (upativcemuloba, siamaye,
kmayofileba, sixarbe da sxv.).
nafs ammara abu saidis leqsebSi metaforulad gamoxatulia sxvadasxva
vnebebis saxiT:
TviTkmayofileba, fufunebis siyvaruli:
zurgs giTbobs ciyvisa da siasamuris bewvi,
erTia Seni gemosTvis tkbili da mware,
siyvarulis mxridan xma xmaze modis da yru xar,
silamazis mxridan arza arzaze modis da brma xar. (aabbuu ssaaiiddii 1995:46)
fufunebaSi cxovrebiT tkboba abrmavebs adamianis sulier Tvalebs da
ugrZnobs xdis mas RmerTis miniSnebebis mimarT.
siamaye:
nu iamayeb imis gamo, rom erTi furceli wagikiTxavs,
im dRis geSinodes, roca furceli gadaiSleba. (aabbuu ssaaiiddii 1995:26)
upativcemuloba:
frTxilad, zurgi ar aqcio mis pativiscemas,
radgan is naz vardTan erTad uxeS ekalsac axarebs,
frTxilad, ar CayvinTo didsulovnebis zRvaSi,
radgan mas mravali mwyurvali mouklavs zRvis napirTan. (aabbuu ssaaiiddii 1995:22)
udardeloba, tkivilis arqona:
nu miCveneb im tkivils, romelic ar aris Sens sulSi,
wadi aqedan, es vilaieTi saSeno ar aris,
uWkuobis gamo Zvirfaseulobis mflobelebTan
im margalitze ikvexnidi, Sens madanSi rom ar aris. (aabbuu ssaaiiddii 1995:21)
“vilaieTi arabuli (vli) sityvaa da aRniSnavs megobrobas, Tanadgomas,
Zalauflebas. sufiur simbolur metyvelebaSi am sityviT aRniSnaven
“mistikur gamocdilebas/mdgomareobas” (gamouTqmeli 2006:5).
tkivili sufis gulSi RmerTisgan/satrfosgan ganSorebiT aris
gamowveuli:
arasodes yofila tanjva, rogoric satrfosTan ganSorebaa,
tkivili, uaresi, vidre ganSorebaa, ar arsebobs. (aabbuu ssaaiiddii 1995:20)
88
bunebrivia, vinc ver grZnobs satrfosTan ganSorebis autanlobas, is
nafs ammaras tyveobaSia da araferi esaqmeba sufiebTan:
wadi, eZebe tkivili, radgan Seni avadmyofoba udardelobaa,
tkivilia, romelsac wamali ara aqvs. (aabbuu ssaaiiddii 1995:20)
nu imegobreb maTTan, visac ara aqvT tkivili,
meSinia, ar daiviwyo Cemi siyvaruli. (aabbuu ssaaiiddii 1995:40)
nafsis simbolod miiCneven agreTve sisxls, sxeuls, kacs da sxv. abu
saidTan vxvdebiT ZaRls, rogorc nafsis metaforas da pirdapir miniSnebas
“Tu nafsis ZaRlis brZanebis morCili xar, SvelisTvalebani ganiltvian
Sengan. . .” (aabbuu ssaaiiddii 1995:34)
imisaTvis, rom mdabali suli (nafs ammara) gadaiqces mSvid sulad
(nafs muTma’inna), mistikoss marTebs Tavisi saqcielis gaanalizeba,
sinanuli da glova Cadenil codvaTa gamo:
codvis nilosSi CaZirulia Cveni samosi,
Cveni krebuli ugvano saqmeTa nakrebia. (aabbuu ssaaiiddii 1995:4)
didebulebis sasaxleSi, hoi, Semndobo (bodiSis mimRebo) ,
mimixvdi, rom movsulvar mgloviare da ubeduri. (aabbuu ssaaiiddii 1995:47)
ganSorebaSi simtkice mmarTebs da ar aris,
sulis simSvidisTvis glova mmarTebs da ar aris,
sawuTros gamarTleba unda hqondes, da ara aqvs,
satrfosTan Sexvedra unda mqondes, da ara maqvs. (aabbuu ssaaiiddii 1995:21)
rogorc vnaxeT, saubaric zedmetia nafsis ganadgurebaze. sulis
TviTsrulyofis gza (TariyaTi) aris nafsis ganviTareba-gardaqmna, iqamde,
vidre mistikosis suli ar momzaddeba ufalTan dasabruneblad.
frTxilad, ar CayvinTo didsulovnebis zRvaSi,
radgan mas mravali mwyurvali mouklavs zRvis napiras. (aabbuu ssaaiiddii 1995:22)
Tu ZaRli, magaliTad, zRvaSi Cava,
zRva ar dabinZurdeba, ZaRli ki daixrCveba. (aabbuu ssaaiiddii 1995:40)
mistikosTa Soris gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad, adamianma ZaRli,
romelic nafsis alegoriaa, ki ar unda moklas, aramed gawvrTnas, radgan,
gamoucdeli myvinTavisTvis pirvelqmnilis wiaRSi SeRweva WeSmaritebis
saZieblad saxifaToa.
miuxedavad imisa, rom sufiebi saocari gulisyuriT ekidebian sulis
89
ganwmendis sakiTxs, maT ar miaCniaT sasjeli codvis aucilebel Sedegad.
mistikosTa warmodgena codvasa da Sendobaze ewinaaRmdegeba orTodoqsuli
islamis dogmatikas: sufiebi naklebs fiqroben jojoxeTis tanjva-wamebaze.
cnobilia, rom abu saidi mejlisis dros yuranis kiTxvisas tovebda
usiamo, sastik ambebs, sadac jojoxeTis tanjva da adamianebis dasja iyo
aRwerili; amis nacvlad is uRrmavdeboda didebul da sixarulismomgvrel
pasaJebs. erT-erTma derviSma gaaprotesta Seixis amgvari Tavneboba da aseT
wakiTxvas yuranis kiTxvis parodireba uwoda. moZRvarma Semdegi dubeiTiT
upasuxa:
meriqifev, moita Rvino da, Sen, mutribo, daukari qnarze,
raTa davlio Rvino, radgan Cveni Trobis droa,
Rvino aris da dirhemi aris da titisRawviani satrfoc [aq] aris,
dardi ar aris da Tu aris – mtris gulis xvedria.
“Cven - mxolod keTili cnobebi da wyaloba, tanjvas sxvebTan hqondes
saqme, ra vuyoT, rom nakls gviqeqaveno”- biografi gvarwmunebs, Seixma
rodesac es sityvebi warmoTqva, “raRac daemarTa derviSis gulso.” (ibn
munavari 1953:216)
amgvarad, abu saidi sakiTxs sruliad sxvagvarad ganixilavs – codvas
Tan sdevs Sendoba, rogorc absolutis keTili nebis gamoxatuleba
adamianis codvili bunebis mimarT.
dabrundi, dabrundi, vinc ar unda iyo, dabrundi,
gind urwmuno, zoroastreli da kerpTayvanismcemeli iyo, dabrundi,
es Cveni sasaxle uimedobis sasaxle ar aris,
gind asjer gqondes fici gatexili, dabrundi. (aabbuu ssaaiiddii 1995:4)
Sengan sul wyaloba modis da Cemgan – sul danaSauli,
me araferi var yvelaferi Sen xar. (aabbuu ssaaiiddii 1995:47)
miuxedavad imisa, rom abu saidi Sendobasa da wyalobas moelis
uflisgan, is ar ganixilavs codviT dacemas, rogorc dasaSvebs. Tumca, is
aRiarebs, rom codva adamianis bunebis Tvisebaa, xolo wyaloba RmerTis
arsia. abu saidi monaniebis simZimes ganicdis da mxolod amis Semdeg
moelis Sendobas. “adamianis mier misi zraxvebis siwrfelis gamocda aris
misi mwuxarebis mizezi.” (savi 1989:88)
sainteresoa, codvisa da Sendobis sakiTxis Sesaxeb omar xaiamisa da abu
90
saidis Sexedulebebis Sedareba. xaiami ambobs:
xaiam, ratom glovob codvaTa gamo?
naRvels an didi, an mcire sargebeli ra aqvs?
visac ar Seucodia, maT ara aqvT Sendoba,
Sendoba codvisTvis gaCnda, ra ganaRvlebs? (xaiami 1981:222)
xaiamTan Sendoba aRiqmeba axali Secodebis gamarTlebad da, erTgvarad,
mis gamomwvevadac ki. abu saidi saubrobs RmerTis unarze miutevos
codvils, Tundac mas asjer hqondes gatexili fici. codvisa da Sendobis
abu saidiseuli gaazreba kidev ufro naTlad ikiTxeba sxva robaiSic:
RmerTo, Seni wyalobisgan nu kidegvqmni,
ramdenic ar unda iyos Cveni codva da danaSauli,
Seni arsi mdidaria da Cven – uqonelni,
uqonels Sengan pirs nu gvibruneb. (aabbuu ssaaiiddii 1995:2)
xaiamis Sexedulebas codvasa da Sendobaze ironiis elferi dahkravs;
abu saidic acxadebs, rom codvis arsebobas wyalobis arseboba
ganapirobebs:
tkivilisa da tanjvis gareSe, wamlis imedi ar aris,
danaSaulisa da codvis gareSe wyalobis imedi ar aris. (aabbuu ssaaiiddii 1995:20)
Tumca, misi azriT, codva da Sendoba orive RmerTisagan momdinareobs.
radgan “me” mxolod iluziaa, Touhidis miRwevis Sedegad mistikosi
“acnobierebs” (Tumca, RmerTSi ganzavebul individs cnobiereba, faqtiurad,
ar gaaCnia), rom misi neba ar arsebobs, ar arsebobs Tavad is. “adams
sWirdeba RmerTi ufro metad, ramdenadac is acnobierebs, rom is araferia.
misi ararsebobis Secnoba ganasxvavebs adams angelozisgan.” (Citiki 1999:354)
rogorc vxedavT, abu saids sufizmis sxva mistikosTa msgavsad
adamianis codva-ucodvilebis mizezad RmerTi miaCnia, rogorc pirvelmizezi
da mamoZravebeli Zala. abu saidic acnobierebs Tavis ararsebobas: “me
araferi var, yvelaferi Sen xar”. amdenad, codvebis monaniebas ararsebobis
Segneba axlavs - es aris TariyaTis pirveli mayami Toubah (monanieba).
radgan RmerTma Seqmna adami, Tavad nafs ammara bi-l-su xom manve
moaTavsa adamis sulSi: ”rodesac RmerTma Seqmna guli siwmindis Suqis
meSveobiT, manve moaTavsa uwminduri suli mis gverdiT, rogorc sanagve”
(samani 1989:288) RmerTis nebaa, adamianma mravali safarvelis miRma ipovos
91
igi. swored nafsis gawvrTna, rasac RvTaebriv sawyisTan dabruneba mosdevs
Sedegad, aris adamianis RvTaebrivi daniSnuleba, v. Citikis TqmiT, “adamis
nakli aris Rirseba, romelic mas gadaarCens” (Citiki 1999:355).
sufizmis Teoretikosebisa da mistikosebis mixedviT, adamis codviT
dacema da iblisis/SaiTanis mier misi Zleva, ar momxdara RmerTis nebarTvis
gareSe. “sufi avtorebis winaSe dgeba kiTxva: RmerTis aseTi
yovlisSemZleobis fonze hqonda Tu ara ibliss Tavisufali neba? zogi
maTgani am kiTxvas uaryofiTad pasuxobs: “gankiTxvis dRes – ambobs abu
saidi – samsjavros winaSe warmdgar ibliss uTxres: Tayvani eci adams, Tu
ginda, rom ganTavisuflde. devebi ayvirdnen, Tayvani eci, gvixseni am
tanjvisagan. iblisi atirda da Tqva: Cemi neba rom yofiliyo, xom pirvel
dResve vcemdi Tayvans”. (aleqsiZe 2001:50)
es dacema moxda imisaTvis, rom “xval, adami dabrundeba samoTxeSi
SvilebTan erTad, xalxis simravlis gamo yvirili aRmoxdeba samoTxis
yovel kuTxes.” (samani 1989:91-92)
codvis mimarT sufiebis amgvari damokidebulebis gaTvaliswinebiT,
TiTqos, “sruliad dasaSvebi xdeba dacema, xolo uvicoba dausjelobis
pirobad iqceva” (Siuoni 2007:10). Tumca v. Citiki marTebulad ganmartavs, rom
“is, rac adamianma unda iswavlos am yvelafrisgan, aris adamianis naklovani
buneba, rac mSvenivrad icis ufalma, da aravin ar unda dakargos misi
wyalobis imedi. amasTanave, adamianebma unda mibaZon angelozebs da
arasodes iamayon keTil saqmeTa gamo, radgan sikeTis danaxva Sens TavSi
niSnavs, rom Seni xedva arasworia, rameTu yoveli RmerTisagan
momdinareobs.” (Citiki 1999:356) abu saidis TqmiT:
Tu Seni saqme sikeTea, es Seni sibrZnis gamo ar aris,
Tu – siavea, arc es aris Seni danaSauli,
morCileba da kmayofileba wesad gaixade,
radgan amqveynis av-kargi Sens mowonebaze ar aris. (abu saidi 1995:20)
aq kvlav saubaria adamianisa da RmerTis urTierTmizidulobis
arsebobaze. naTelia, rom arc nafsis gawvrTna da zedmiwevniT
maRalzneobriv arsebad gadaqceva, arc SimSili, uZiloba da asketuri
varjiSebi ar aris piroba imisaTvis, rom morwmunem ixilos dausabamo
92
naTeli, Tu Tavad ufalma ar scno is rCeulad. “misticizmSi zneobrioba
win uZRvis suls absolutis sazRvrebisaken, ufro metic, aZlevs mas muxts
masSi SesaRwevad, magram es ar aris sakmarisi. wminda Tavisuflebas am
ZalisxmeviT ar xelewifeba amis gakeTeba Tu ar arsebobs Sesabamisi
Zalisxmeva Tavad absolutidan momdinare.” (reseJaki 1899:252)
mistikosebs surT RmerTis dadebiT aspeqtebze gaamaxvilon yuradReba:
RmerTi mwyalobelia, da ara damsjeli. abu saidis lirikaSi RmerTis yvela
epiTeti dadebiT datvirTvas atarebs, magaliTad, RmerTi aris “uangaro
buneba, sakvebis mimcemi, misi arsi mdidaria, is mwyalobelia da, bolos, is
aris “aRTqmis damdebic da aRTqmis gamtexic”.
is, rac ganapirobebs adamianSi boroteba-sikeTis simZlavres pirveladve
gansazRvrulia, gangebis nawilia da “mqejnavi sulis” borgva da sulis
simSvidis mopoveba iluziaa. moulanas TqmiT:
lomni varT, magram
droSis frTebze vmZlavrobT
da vmardobT,
gviberavs qari
da Cvenc vSfoTavT,
da es varT marto. (rumi 1977:355)
zemoTqmulis miuxedavad, abu saidis lirikaSi codva ganisazRvreba,
rogorc “ugvano saqme”, ris gamoc mistikosi “mgloviare da ubeduria”. abu
saidiseuli codvisa da Sendobis sakiTxis safuZvelia is, rom RmerTi aris
umaRlesi sikeTe, romelic sabolood Seiwynarebs yvelas, vinc monaniebis
gziT moisurvebs daubrundes mis wiaRs.
universaluri religia. said husein nasri aRniSnavs, rom "sufizmSi,
Tumca, mZlavrobs islamis egzoteruli codna, magram aqve gaazrebuli da
Sewynarebulia yvela religia." (nasri 1972:123-151) rwmenis sakiTxebSi
formalobaTa uaryofa, garegnuli formebisa da ritualebisadmi
indiferentuli damokidebuleba islamuri misticizmis warmomadgenelTa
didi nawilis erT-erTi saerTo niSan-Tvisebaa, rac aaeerrTTiiaanneebbss SSiinnaaggaannaadd
mmrraavvaallffeerroovvaann ssuuffiizzmmss..
93
nikolsonis azriT, “islamis mistikosebi bevrad ufro ganebivrebulni
iyvnen sityvis TavisuflebiT, vidre maTi qristiani Zmebi, romlebic
gamoirCeodnen erTgulebiT Suasaukuneebis kaTolikuri eklesiis mimarT”
(nikolsoni 1914:90). gabedul mistikosTa Soris mkvlevari gamoarCevs abu
saids, romlis mierac “omis ase Riad gamocxadeba muhamedis religiisaTvis,
marTlac, gamonaklisia.” (nikolsoni, iqve)
abu saidi uaryofs konkretuli religiis ideas. es igivea misTvis, rac
crurwmena. WeSmariti rwmenis arss is ase gansazRvravs: “mwveli cecxli,
romlis saxelic siyvarulia”; “siyvarulis rwmena”; morwmune aris “is, vinc
bedma mijnurTa modgmaSi Cawera” da sxv.
is mwveli cecxli, romlis saxelic siyvarulia,
rwmenisa da urwmunoebis naxatSi mwvel cieb-cxelebas gavs,
sarwmunoeba sxva aris da siyvarulis rwmena sxvaa,
siyvarulis mociquli arc sparsia da arc arabi. (abu saidi 1995:10]
RmerTi aris yvelgan, sadac siyvarulis saxlia, gind meCeTi iyos da
gind cecxlTayvanismcemlebis taZari da gind sinagoga; siyvarulis
religiaSi rwmena da urwmunoeba ar aris: vidre rwmena urwmunoebad ar
gadaiqceva da urwmunoeba – rwmenad, yalandarobis saqme ar mowesrigdeba
da erTi monac ver gaxdeba WeSmariti muslimi _ aseTia abu saidis
warmodgenaSi religiisa da, kerZod, islamis arsi. (ibn munavari 1899:297)
mijnuro, darwmunebiT icode, rom muslimi ar iyo,
siyvarulis religiaSi rwmena da urwmunoeba ar iyo.
siyvarulSi guli, goneba, tani da suli ar iyo,
yvela, visac es ar hqonda, uvici ar iyo.
abu saidi swerda ibn sinas, rom "gulmodginebis gzaze myofTa dablobi
sxvadasxvagvaria. yvela mZebnels Tavisi gza aqvs". (luTfolah 1899:69)
Seni gza, ra gziTac ar unda eZebon, kargia
SenTan SeerTeba, romel mxaresac unda eZebon is, kargia,
Seni saxe, ra TvaliTac unda Sexedon mSvenieria,
Seni saxeli, ra enazec unda warmoTqvan, kargia. (abu saidi 1995:13)
am Sexedulebas iziarebs didi sufi poeti moulanac, romelic
aRniSnavs, rom yyvveellaa rreelliiggiiaaSSii llooccvviiss rriittuuaallii ssxxvvaaddaassxxvvaaaa,, mmaaSSiinn,,
rrooddeessaacc rrwwmmeennaa yyvveellggaann eerrTTiiaa:: mmiissii SSiinnaaggaannii mmnniiSSvvnneelloobbaa,, mmiissii yyiibbllaa ddaa
94
ssxxvv.. yyvveellggaann eerrTTiiaa..
vfiqrobT, Znelia egzoteruli dogmatizmis usafuZvlobis ukeTesi
formulireba, vidre es robaia:
wavedi qristianisa da ebraelis eklesiaSi,
vnaxe, rom sul Sens xsenebaSi iyvnen,
SenTan SeerTebis fiqrSi garTulma kerpTayvanismcemelTa taZarSi Seviare,
kerpebisaTvis aRvlenil locvaSi Seni ziqr-is butbuti ismoda. (abu saidi
1995:37)
“RmrTivSemosvis” safexurebi. RmerTisaken mimaval, mistikur gzaze
sufizmis Teoretikosebi ganasxvaveben, xanmokle naTelxilvis
mdgomareobebs (hal) da sadgurebs (mayam).
yvelaferi mistikur gzaze, TviT sadgurebic ki, aris uRmerToba,
radgan sadguris miRweva da gacnobiereba imisa rom xar morCili, gaqvs
imedi, xar codvili Tu keTilSobili aucileblad dakavSirebulia ego-
sTan, anu, es yvelaferi aris cru zmaneba.
mistikosisTvis ar arsebobs Touhidis Secnobis sxva gza, garda
safexurebis gavlisa. mayami aris sulis ufro xangrZlivi SeCereba, anu,
sadguri romelsac suli xangrZlivi mzadebis Sedegad miaRwevs da maTi
erToblioba aris sulis TviTsrulyofis jaWvi.
sufizmis mkvlevarebi aRiareben mayamebis stoikur warmomavlobas
(ernsti 1999:436) cnobilia, rom stoikuri filosofiis mixedviT Rirsebas
Seadgenda oTxi ram: sibrZne, samarTali, gabeduleba da zomiereba –
TiToeul maTgans ki sxvadasxva Rirseba xdida srulyofils.
TariyaTis sulieri sadgurebis raodenoba mistikosebTan da sufizmis
mkvlevarebTan sxvadasxvaa. e. bertelsis mixedviT, arsebobda TariyaTis
Svidi safexuri (mayam) – Taubah (monanieba), vara (sifrTxile), zuhd
(TavSekaveba), fayr (siRatake), sabr (moTmineba), Tavaqul (imedi), rida
(kmayofileba) (bertelsi 1965:36-37). mecnieri hals miakuTvnebs iseT mistikur
mdgomareobebs, rogoric aris mahabba (siyvaruli), iaja (simSvide, roca
axsendebaT, rom RmerTi mowyalea), iayyin (darwmuneba) da sxv.
sufizmis cnobili Teoretikosi muhamed tusi (g. 1273-74) “ausaf al-
aSraf”-Si (“keTilSobilTa Tvisebebi”) (tusi 1991) amomwuravad ganixilavs
95
RvTaebrivi TvisebebiT sulis Semosvis etapebs. sulis TviTsrulyofis gzas
is hyofs oTx safexurad da TiToeuli safexuri Tavis mxriv Seicavs eqvs
safexurs. mansur halajs mayamebis rTuli sistema aqvs, romlis mixedviTac,
Sinagani gamocdilebis momentebi moiTxovs qmedebebsa da Tvisebebs: mag.,
vinc acxadebs pretenzias codnaze (ilm), saWiroebs mosmenas (sama). mas aqvs
ToTxmeti mayami.
zogjer calke gamoyofen siyvarulis sadgurebs.
abu saids miaweren 40 mayams (mayamaT-e arba’in). mayamebis es “sia”
mogvianebiT aris Seqmnili da J. baueringis azriT, savaraudod ain al-
yudaT hamadanis unda ekuTvnodes (baueringi 1996-2008:380).
SevecdebiT, gamovavlinoT mistikuri sadgurebi da naTelxilvis
mdgomareobebi abu saidis leqsebis mixedviT.
mayamebis ganxilvamde mokled warmovaCenT halis raobas
abu saidi cnobilia mistikuri eqstazis miRwevis gansakuTrebuli
unariT. halis simbolo aris zunar (qamari - mistikuri xeldasxmis erT-
erTi atributi): rodesac cnobil mistikoss baiazid bisTamis mistikuri
eqstazi daeufleboda, is welze Semoirtyamda zunars; mas samocdaaTi
zunari hqonia. abu saidi ambobda, rom samyaro aRfrTovanebulia baiazidiT,
is ki mxolod RvTaebriv xedavs. abu saidisTvis hal aris sulieri
gabrwyineba, romelic ewyalobeba morwmunes, rogorc jildo WirTa Tmenisa
da mravaljeradi “aras TqmisaTvis”:
Tu Cemi gulis siyvaruls myidveli gamouCnda,
erT iseT saqmes movawyob, rom farda Camoscildes am saqmes,
TavSekavebis xaliCas ise davbertyav,
rom TiToeuli Zafidan aTasi zonari Camovardes. (abu saidi 1995:26)
hali mistikosebs euflebodaT meditaciis, locvis, momlocvelobis
Semdeg. abu saids mistikuri eqstazi ipyrobda sama’s Sesrulebis Sedegad.
xolo mis mimdevrebs eqstazs Seixis sityva hgvrida.
RmerTisaken gzis Zieba aucileblad gulisxmobs SariaTis (religiuri
kanonis sruli Sesruleba) dacvas, TariyaTis (sulis TviTsrulyofis gza)
safexurebriv gavlas da hayiyaTis (realuri, WeSmariti arseboba) Secnobas.
abu saidis religiur cnobierebas misi uSualo gamocdileba ayalibebs da
96
individualuri cnobierebis dakargvis Semdeg is amgvarad gansazRvravs
rwmenis am sam “elements”: “SariaTi, TariyaTi da hayiyaTi sadgurebis
saxelebia. SariaTi sul uaryofa da damtkiceba iyo, yalibsa da formaSi
Camosxmuli. TariyaTi iyo sruli gaqroba, xolo hayiyaTi sul saocrebaa.”
(luTfolahi 1899:52) “SariaTi garegnuli mxarea da gulisxmobs mizezTa
mimarT yuradRebas, hayiyaTi ki mizezTa mizezis (musabb-i bulassabb -
RmerTi) mzeraa... umecrebis nisli da uaryofis Jangi ar moscildeba
adamianis cxovrebis saxes, vidre orive WeSmaritebas srulyofilad ar
gamoivlis” (luTfolahi 1899:48)
mistikosi, romelmac Seicno WeSmariteba, zedmetad miiCnevs yovelgvar
Zalisxmevas am gzaze. Tumca, abu saidi yovelTvis aRiarebda, rom, SariaTis
dacvis, marxvis, uZilo Rameebisa da mZime TviTgvemis gareSe is ver
miaRwevda im mistikur mdgomareobas, rodesac mdidruli sufrebi da
abreSumis baliSebi veRarafers avnebda misi gulis simSvides.
Toubahi (monanieba/ficis dadeba). am mayamis fsiqologiuri sirTuleebi
vrclad ganxilulia TavSi “codva da Sendoba”.
rida (morCileba/kmayofileba. sawyis etapze muridis erTaderTi
sasurveli sulieri mdgomareoba aris morCileba.
erTaderTi, rac sulis TviTsrulyofis bilikze Semdgar adepts
evaleba, es aris morCileba, maSinac ki, Tu mas srul uazrobad da
arasworadac ki miaCnia moZRvris brZaneba. morCileba (rida) erT-erTi
mayamia sulis TviTsrulyofis gzaze da misi mistikuri interpretacia
aseTia: mistikosi bedis ukuRmarTobis mimarT araTu gulgrilia, aramed is
kmayofilebiT iRebs yovelgvar usamarTlobas:
morCileba da kmayofileba dairge wesad,
radgan amqveynis av-kargi Sens mowonebaze ar aris. (abu saidi 1995:20)
zecis Carxis erTgvarad trials nu eZeb,
Soreul droSi sulTanis samarTlianobas nu eZeb,
xuTiode dRe iqnebi qveynad,
nurc erTi muslimis gulis tanjvas nu eZeb. (abu saidi 1995:5)
abu saidis azriT, RmerTi kmayofilia adamianiT, Tu adamiani
kmayofilia RmerTiT. (ibn munavari 1999:204)
97
bertelsi aRniSnavs, rom “zogierTi Teoretikosis Tanaxmad aq
mTavrdeba TariyaTi da iwyeba hayiyaTi.” (bertelsi 1965:370)
zohdi (TavSekaveba): abu saidi ambobs:
aasskkeettii,, vviinncc RRvvTTiiss ssaaxxeelliiTT gguullss ggaanniiwwmmiinnddaavvss,,
iittyyvvii,, rroomm yyvveellaass wwiill ssaammyyaarrooss mmiiiiTTvvlliiss.. (abu saidi 1995:2277))
Tu gaviTvaliswinebT sufiuri metyvelebis qaragmulobas, momdevno
leqsSi aRwerilia srulyofili zahidis sulieri mdgomareoba: mis winaSe
erTaderTi mizania: satrfo; mas samoTxis survilic ki aRar gaaCnia:
satrfov, satrfov, satrfov, satrfov,
Sengan wyenas imitom vitan, rom Seni saxe mSvenieria,
xalxi ambobs: samoTxe ginda Tu satrfo,
hoi, uvicno, samoTxe mSvenieria satrfosTan erTad. (abu saidi 1995:15)
mis gzas Sedgomilni samoTxes ar natroben,
ar TavkerZoben da sakuTar Tavebs ar scemen Tayvans. (abu saidi 1995:35)
namdvili zahidi arafers akeTebs imisaTvis, rom aicilos jojoxeTi:
siyvaruliT gaxelebulisTvis erTia ganSoreba da SeerTeba,
vinc gascilda Tavs, raa misTvis gind jojoxeTi, gind samoTxe. (abu saidi
1995:22)
sabri (moTmineba) gulisxmobs RmerTis mxridan movlenili
yovelgvari gansacdelis atanas da gasaWiris madlierebiT miRebas:
megobrisagan rad vitanjoT yvelafris gamo,
siyvaruli xom aseTia, xan sixaruls gvgvris, xan – tkivils.
(luTfolahi 1899:45)
Cveulebrivi adamianebisa da asketebis moTminebisgan gansxvavebiT
mistikuri moTmineba gulisxmobs Semdegs: Tavsdatexili ubedureba
mistikosis TvalSi aris RmerTis mier misi sxvebisgan gamorCeuloba.
hey-e iayini. RvTaebrivi cecxlis uSualo xilvas uwodeben “ain-e iayin”
(ueWvelobis Tvali), xolo masSi ganadgurebas ise, rom araferi darCes
cecxlis garda – hey-e iayin (ueWveli WeSmariteba) (tusi 1991:38).
abu saidi elodeba, rodis iqneba RmerTis neba, rom mas gaefantos
yvela eWvi da miaRwios mayams ain-e iayin – mistikosis ltolvas xom
RmerTis mxridan miziduloba ganapirobebs:
98
kargi is iqneba, misi naTeli ueWvelobis dilas rom gamiTenebs,
damixsnis eWvis sibnelisagan [zolumaTisgan]. (abu saidi 1996:120)
vidre adamianis pirovnulobis Segneba ar gaqreba, mas ar SeuZlia am
mistikur safexurs miaRwios da misi ueWveli codna iqneba naklovani,
radgan is iqneba mxolod mxedveli. abu saidi ambobs:
satrfosac uxmob da Tavic ginda SeinarCuno?
kidevac ginda, magram es SeuZlebelia. (abu saidi 1995:26)
hey-e iayinis mopovebis saukeTeso alegoriaa sanTeli da pepela.
im mayamebis mixedviT, romlebic miewereba abu saids, ma’rifaTi
(codna/gnozisi) aris 25-e mayami. (damadi 2008) es aris mistikosis
gansakuTrebuli unari, romlis ganviTarebac SeuZlebelia mxolod
asketuri varjiSebiT an zneobrivi sijansaRis miRwevis meSveobiT. abu
saidi Secnobis erTaderT gzad siyvaruls miiCnevs.
tusis mixedviT Tavad ma’rifaTs mravali safexuri aqvs. aRvwerT im
mdgomareobebs, romlebic daiZebneba abu saidTan: “arian mistikosebi, visac
gaugoniaT, rom arsebobs erTi, dausabamo xiluli samyaros miRma; maT
uwodeben mimbaZvelebs (moyaled) isini maT emsgavsebian, vinc
mtkicebulebis gareSe imeoreben avtoritetul pirTa naTqvams.” (tusi
1991:38). abu saidi arc Tu keTilganwyobilia fsevdo-sufiebis mimarT:
yovelTvis, rodesac dainaxav or-sam gzaabneuls,
xifaTi gzaze keTilSobil kacebad ver aqcevs maT,
ori sami mimbaZvelis uazro mimbaZveloba
saxels ufuWebs vaJkacTa gzas. (abu saidi 1995:3)
visTvisac fana keklucobaa da siRaribe mosarTavia,
misTvis arc ueWvelobis (iayin) aRmoCenaa, arc sibrZne (ma’rifaT) da arc
sarwmunoeba. (abu saidi 1995:15)
halaT o soxananSi gadmocemulia abu saidis msjeloba Secnobis
safexurebis Sesaxeb: “xalxi, romelic mimbaZvelobis safexurze gaCerebula,
WeSmaritebis marTali gzidan kideqmnilia. am arsis simarTles [Secnobas]
gansjisa da Ziebis gziT TavianTi gonebisagan ar moipoveben da hgoniaT,
rom araferia garegnulis miRma da morevSi iZirebian. xolo gansjisa da
99
Ziebis xalxis mimarT daugrZelebiaT mkicxavi enebi. isini iyvnen mxedvelni
(sahib-e basar), xedva ki amao cxovrebas miekuTvneba.” (luTfolahi 1899:48)
Semdeg safexurze imyofebian isini, vinc “xedaven raRac kvamls, da
ician rom am kvamlis mizezi aris sadRac, miRma.” (tusi 1991:38-39)
mistikosebi maT uwodeben mWvretelT (ahl-e nazar).
mxedvelebsa da [samyaros saidumloebaTa] gamxsnelebs
arasodes miuwvdebodaT Seni Secnobis kalTaze xeli. (abu saidi 1995:39)
samyaros saidumlos, arsebobis WeSmarit mizezs Seicnobs mxolod is,
vinc uars ityvis arsebobaze da Seerwymis erTs. amgvarad, ma’rifaTis bolo
safexurze imyofeba is mistikosi, romelic wyvets arsebobas. abu saidis
leqsebSi xSirad aris aRwerili swored es mistikuri mdgomareoba:
mistikosi, romelsac sibrZnis codna aqvs,
Tavisgan Tavisufalia da RmerTis megzuria,
uaryavi Tavi da aRiare WeSmariteba,
es aris “ara ars RmerTi garda alahisa”-s azri. (abu saidi 1995:17)
vidre kacs siyvarulis maxvili Tavs ar gaagdebinebs,,
siyvarulisa da mijnurobis gzas ver daadgeba,,
satrfosac uxmob da Tavic ginda SeinarCuno?
kidevac ginda, magram es SeuZlebelia. (abu saidi 1995:40)
ma’rifaTis simbolo mistikur metyvelebaSi aris cecxli:
raRac kvamli movida CemTan, cecxli daminTo,
im sanTlidan, romelic misi farvanas mzea. (abu saidi 1995:17)
amdenad, abu saids dauSveblad miaCnia gaucnobierebeli rwmena, anu
Teoriuli rwmena, romelic ar aris damyarebuli, RvTaebriobaSi ganzavebis
uSualo gamocdilebaze.
Tavaquli (mindoba). mistikosi aRar cdilobs amoicnos miwieri
movlenebis kanonzomiereba, is RmerTis nebas endoba:
amqveyanas movaSoreb Cems guls, Tu mibrZaneb,
morCili var Seni brZanebis, Tu metyvi raa sargebeli, anda ziani,
davjdebi cecxlSi, Tu metyvi,
sicocxles davtoveb [sulidan amovZvrebi], Tuki mibrZaneb. (abu saidi
1996:118)
100
mindobis gamovlinebaa agreTve codvisa da Sendobis sufiuri gaazreba.
fayri (siRaribe). siRaribis gageba adreuli sufiebisTvis amqveyniuri
keTildReobis daTmobas, eklebiTa da fesvebiT kvebas niSnavda, Tumca
mogvianebiT mistikuri filosofiis ganviTarebasa da garTulebasTan erTad,
siRaribem (iseve, rogorc sufizmis sxva elementebma) sxvagvari datvirTva
SeiZina. fufunebaSi cxovreba ar aris uRmerToba, Tu mistikoss “mzera
misken uWiravs malulad” da ar etrfis Tavis qonebas; arc siRaribea
Rirseba, Tu Raribi gamdidrebaze ocnebobs. abu saidis TqmiT,
adamianTa tanjvis mizezi upiratesobisa da metis moxveWaa,
simSvide da usafrTxoeba derviSobaSia,
amqveynis mimarT airCie xelmokleoba,
Tu sibrZne da codna ucxo ar aris SenTvis. (abu saidi 1995:19)
didi mistikosis maister ekhartis TqmiT, “suliT Raribia is, visac
araferi surs, araferi uwyis da araferi gaaCnia.” (ekharti 1912:1)
mistikuri siRaribe aRniSnavs simravlis mimarT ugulisyurobas, miwieri
interesebisgan ganTavisuflebas da RmerTisaken Tavisuflad, tvirTis
gareSe svlas. sufiuri simbolo, romelic TvalnaTliv gamoxatavs am
mistikuri sadguris arss, aris kviparosi (sarv/sarv-e azad):
baRSi Sevdivar, magondeba Seni ubani,
vards vumzer da magondeba Seni saxe,
kviparosis CrdilSi rom Camovjde wamiT,
misi tani Sens naz, alersian sxeuls magonebs. (abu saidi 1995:43)
kviparosi Sinaarsobrivad datvirTul simbolod iqca. misi azri
ukavSirdeba sufizmis ZiriTad debulebebs: “sufizmis RerZia: araferi
arsebobs garda RmerTis, adamianis suli aris misi arsebis gadmodineba da,
Tumca, daSorebulia droebiT zeciur sawyiss, sabolood SeuerTdeba mas.
umaRlesi netareba es SeerTebaa da adamianis keTildReoba damokidebulia
maradisobis sulTan SeerTebaze. am SeerTebis gulisTvis Rirs yvela
kavSiris (Taaluq) gawyveta garegnul nivTebTan da cxovrebaSi Tavisufali
svla kavSirebis (interesebis) gareSe, iseve, rogorc mcuravi zRvaSi
Tavisuflad dasrialebs samosis gareSe; rogorc kviparosi, romelsac, sxva
xeebisagan gansxvavebiT, ar amZimebs nayofis simZime” (Citiki 1989:130-132)
ccnnoobbiillii mmiissttiikkoossiiss aabbdduullaahh aannssaarriiss TTqqmmiiTT:: ““aaddaammiiaannTTaa uummrraavvlleessoobbaa
101
aammbboobbss:: ““eerrTTii””,, mmaaSSiinn,, rrooddeessaacc iissiinnii ddaakkaavvSSiirreebbuullnnii aarriiaann aassii aaTTaass
rraammeessTTaann.. rrooccaa ssuuffiieebbii aammbboobbeenn ““eerrTTii””,, iissiinnii TTaavvss aaRRwweevveenn ssaakkuuTTaarr TTaavvss..
sufi araferze fiqrobs RmerTis garda:
RmerTo, gaxseni kvanZi Cems sazarel saqmeSi,
Semiwyale Cemi uZluri gonebis gamo yvela saqmeSi,
Seni sasaxlis garda rodis vyofilvar romelime sasaxleSi,
am kars nu momaSoreb, hoi, yovladmowyalev. (abu saidi 1995:45)
mistikuri siRaribis ideis amqveyniuri gansxeulebaa derviSi -
mmaarraaddiissoobbiiss mmoocciiqquullii.. ddeerrvviiSSeebbii aakkaavvSSiirreebbeenn aaddaammiiaannss mmaarraaddiissoobbaassTTaann..
””uuffrroo mmSSvviiddiiaa iiss,, vviinncc uuffrroo ddeerrvviiSSiiaa”” -- aammbboobbss aabbuu ssaaiiddii.. ssiimmSSvviiddee
ssuulliieerrii ssiiRRaarriibbiiss mmoossaavvaalliiaa –– ddeerrvviiSSii aarraaffeerrss fflloobbss ddaa ssiimmbboolluurraadd
ggaannaassaaxxiieerreebbss gguullss,, rroommeelliicc aarr aarriiss mmiijjaaWWvvuullii aarraaffeerrzzee,, aarrcc qqmmnnaaddiiaa..
amitom, derviSebi maRali misiis Semsruleblebi arian am miwaze,
RvTaebrivi samyarodan movlenilni, imisaTvis, rom gza gaukvalon
RmerTisaken adamianebs. isini saidumlo sibrZnes floben da dakarguli
aqvT individualobis adamianuri gageba. maTTan siaxlovisas morwmunes
uCndeba gaucnobierebeli Zlieri survili ganiwmindos guli imisaTvis, rom
mieaxlos RvTaebrivs. amgvarad isini erTgvari Suamavlebi arian Semoqmedsa
da adamians Soris:
derviSebi arian da rac ki ramea, isini arian,
satrfos rigSi wina rigSi arian,
gsurs spilenZi oqrod aqcio,
maTTan iyavi, alqimia isini arian. (abu saidi 1995:35)
isini Seagulianeben, aqezeben adamians daJinebiT eZios gza xsnisa:
derviSis gulis kvnesa safxekelas (suhan) gavs,
TviTon Tu ar Wris, mWrels xom aqezebs. (abu saidi 1995:34)
ddeerrvviiSSoobbaaSSii vvlliinnddeebbaa ssuulliieerrii ssiiRRaarriibbiiss SSiinnaaggaannii aarrssii::
ddeerrvviiSSoobbaaSSii nnuu iiffiiqqrreebb bbeevvrrssaa ddaa mmcciirreezzee,,
SSeennss eerrTT TTmmiiss RReerrssaacc nnuu ddaaiigguullvveebb SSeennss ssaakkuuTTrreebbaadd.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999966::112222))
TTuu ddeerrvviiSSii xxaarr,, nnuurraaffeerrss ddaaiissaakkuuTTrreebb,,
aarraaffeerrii ggiixxaarrooddeess,, aarraaffrriiss ggaammoo iinnaaRRvvlloo.. ((aabbuu ssaaiiddii 11999966::112211))
TTuu rraammddeennaadd mmnniiSSvvnneelloovvaanniiaa ddeerrvviiSSoobbiiss ffeennoommeennii aabbuu ssaaiiddiissTTvviiss,, aammaazzee
102
mmiissii SSeemmddeeggii ssiittyyvveebbii mmeettyyvveelleebbss:: ””ddeerrvviiSSeebbii aarr aarriiaann iissiinnii ((iiSSaann)),, rraaddggaannaacc,,
iissiinnii rroomm iissiinnii iiyyvvnneenn,, iissiinnii aarr iiqqnneebbooddnneenn ddeerrvviiSSeebbii,, mmaaTTii ssaaxxeellii aarriiss mmaaTTii
TTvviisseebbaa ((ssiiffaaTT)) –– yyvveellaamm,, vviinncc RRmmeerrTTiissaakkeenn ggzzaass eeZZiieebbss,, ddeerrvviiSSeebbii uunnddaa
ggaannvvlloonn,, rraaddggaann [[ddeerrvviiSSeebbii]] mmiissii kkaarriibbWWee aarriiaann..”” ((lluuTTffoollaahhii 11889999::5555)) aabbuu
ssaaiiddii gguulliissxxmmoobbss,, rroomm ddeerrvviiSSeebbii aarr aarriiaann mmiiwwiieerrii aarrsseebbaannii,, aarraammeedd
wwaarrmmooaaddggeenneenn mmxxoolloodd RRvvTTaaeebbrriivvii TTvviisseebbiiss mmiiwwiieerr ggaammoovvlliinneebbaass..
abu-l-hasan xarayani ambobs: derviSoba zRvaa, romelsac sami wyaro
kvebavs _ TavSekaveba (farhiz), didsulovneba (saxavaT) da is, rom isini ar
saWiroeben qmnadobas, anu imas, rac maRalma RmerTma Seqmna" (xarayani
1994:42-46)
sufis Tu derviSobis elementis warmoSobas mravali anTropologi
iranul samyaros ukavSirebs da iranuli "rwmenis sistemis" erT-erT
elementad miiCnevs." (loefleri 1988:Sesavali)
riadaTi (TviT-disciplina/asketizmi) sityvasityviT aRniSnavs cxenis an
viris moTvinierebas ise, rom daemorCilos patronis brZanebebs. es mayami
sufizmSi adamianis cxoveluri instiqtebis gawvrTnis etapia da azrobrivad
ukavSirdeba nafss. abu saidTan nafsis alegoriaa ZaRli; is saubrobs
adamianis mtaceblur bunebaze (bahime), romelic aris nafs ammara bi’l sus
Semadgeneli. (ix. Tavi “codva da Sendoba”)
mmiissttiikkoossss iippyyrroobbss uueeccaarrii SSiiSSii xxaauuffii ((uueeccaarrii eellddaa)) CCaaddeenniill ccooddvvaaTTaa
ggaammoo,, aaccnnoobbiieerreebbss TTaavviiss uuZZlluurreebbaass ddaa uueefflleebbaa uuiimmeeddoobbaa,, rraacc ppiirrvveell
yyoovvlliissaa uukkaavvSSiirrddeebbaa mmiissttiikkuurr ssaattrrffoossTTaann SSeexxvveeddrriiss vveerrmmiiRRwweevviiss SSiiSSss::
iissaarrii ggaammooiirrttyyooccnnaa SSeennii wwaarrbbeebbiiss qqooxxiiss SSvviillddiiddaann,,
gguullmmaa SSeewwyyvviittaa ooccnneebbaa SSeexxvveeddrriiss ssxxiivvzzee,,
TTaannddaaTTaann mmooSSoorrddaa CCeemmss gguullss ddaa mmeettyyooddaa ssiinnaazziiTT,,
CCvveenn aarr ddaavvssxxddeebbiiTT SSeenniissTTaanneebbiiss ggvveerrddiiTT.. (abu saidi 1995:77))
rraajjaa ((iimmeeddii//ssaassooeebbaa)) aarriiss mmddggoommaarreeoobbaa,, rrooddeessaacc mmiissttiikkoossss aaxxsseennddeebbaa,,
rroomm RRmmeerrTTii aarriiss mmoowwyyaallee,, mmaass eeuufflleebbaa ssiimmSSvviiddee,, uuCCnnddeebbaa iimmeeddii::
RRmmeerrTToo,, ggaaxxsseennii kkvvaannZZii CCeemmss ssaazzaarroo ssaaqqmmeeSSii,,
SSeemmiiwwyyaallee CCeemmii uuZZlluurrii ggoonneebbiiss ggaammoo yyvveellaa ssaaqqmmeeSSii,,
SSeennii ssaassaaxxlliiss ((zzRRuurrbblliiss)) ggaarrddaa,, rrooddiiss vvyyooffiillvvaarr ssxxvvaa ssaassaaxxlleeSSii,,
nnuu mmoommaaSSoorreebb aamm kkaarrss,, yyoovvllaaddmmoowwyyaalleevv.. ((abu saidi 1995:3355))
mmaahhaabbbbaa ((ssiiyyvvaarruullii)).. ssuuffiizzmmiiss ZZiirriiTTaaddii pprriinncciippii aarriiss iiss,, rroomm uummaaRRlleess
103
rreeaalloobbaass vveerr aaRRiiqqvvaammss aaddaammiiaannuurrii llooggiikkaa.. RRmmeerrTTii ssiiyyvvaarruulliiss ggzziiTT uunnddaa
SSeevviiccnnooTT::
yofierebis saidumlo nedli da umi darCeba,
da is keTilSobili margaliti gauxvreteli darCeba,
yvelas, visac gonebis argumentiT raime uTqvams,
is mTavari darCa uTqmeli. (abu saidi 1995:32)
TTvviiTT ssrruullyyooffiillaadd zznneeoobbrriivvii aaddaammiiaanniicc kkii mmookklleebbuulliiaa RRvvTTaaeebbrriivvii
bbrrwwyyiinnvvaalleebbiiss xxiillvviiss bbeeddnniieerreebbaass,, TTuu mmaass aarr ggaaaaCCnniiaa ssiiyyvvaarruullii::
Seni dardis nadavli gaxda Cemi guli da goneba,
Seni dardi Cemi gulis maRazia gaxda,
is Sifri, romelic ucnobia wmindanebisTvis,
Seni siyvaruli misi saSualebiT elaparakeba Cems gulis yurs. (abu saidi
1995:4)
Seni silamazis sarke mSvenierebis saxiT,
moTminebis aTasi gemisaTvis morevia,
yvela sarke, romelic Seni silamazis gareSe iyo,
sibrZne uwodebs mas udabnos matyuara miraJs. (abu saidi 1995:5)
rrooddeessaacc bbaaiiaazziidd bbiissTTaammiiss hhkkiiTTxxeess ssuuffiizzmmiiss mmnniiSSvvnneelloobbaa,, mmaann uuppaassuuxxaa::
TTiiTTqqooss,, vviiRRaacc wwaabboorrZZiikkddaa gguulliiss eerrTT kkuuTTxxeeSSii ddaammaarrxxuull ssaaggaannZZuurrzzee ddaa iimm
ssaaggaannZZuurrSSii aaRRmmooaaCCiinnaa ZZvviirrffaassii qqvvaa,, rroommeellssaacc hhqqvviiaa ““ssiiyyvvaarruullii””.. mmxxoolloodd iiss
aarriiss ssuuffii,, vviinncc iippoovvaa eess ggaannZZii..
ssuuffiieebbiiss ggaannyyeenneebbuullii mmssjjeelloobbaa ffuuWWii iiqqnneebbooddaa mmaaTTii ccxxoovvrreebbiiss
uummTTaavvrreessii pprriinncciippii rroomm aarr yyooffiilliiyyoo mmooyyvvaassiiss mmssaaxxuurreebbaa,, SSeemmwwyynnaarreebblloobbaa,,
ssiikkeeTTee ddaa ssiiyyvvaarruullii aaddaammiiaanneebbiiss mmiimmaarrTT.. aabbuu ssaaiiddiissTTvviiss mmttrriiss ssiiyyvvaarruulliicc
aarr yyooffiillaa uuccxxoo::
ggiiJJii gguullii aaqqvvss,, vviissaacc eess CCvveevvaa aaqqvvss,,
uuyyvvaarrss iiss,, vviinncc eemmtteerreebbaa mmiiss ssiiccooccxxlleess//ssuullss.. (abu saidi 1995:1166))
mmiissii ssiittyyvvaa ddaa qqmmeeddeebbaa aarr eewwiinnaaaaRRmmddeeggeebbaa eerrTTmmaanneeTTss:: ccnnoobbiilliiaa,, rroomm
ddiiddii SSeeiixxii mmeeggoobbrroobbddaa mmaaTTTTaann,, vviinncc vveerraagguullaadd ddaaggeeggmmaa mmiissii CCaammooxxrrCCoobbaa ddaa
mmaaTTii ssuulleebbiiss ggaaddaarrCCeennaazzee zzrruunnaavvddaa..
aammddeennaadd,, ssuuffiiss ssaabboolloooo mmiizzaannii mmiiiiRRwweevvaa ssuulliiss hhoorriizzoonnttaalluurrii ddaa
vveerrttiikkaalluurrii ggaannzzoommiilleebbeebbiiss ((aaddaammiiaannuurrii ddaa RRvvTTaaeebbrriivvii ssiiyyvvaarruulliiss))
SSeennaarrCCuunneebbiiss iiddeeaalluurrii ssiinnTTeezziiTT..
104
sasiyvarulo sevda mijnurobis aucilebeli “atributia” da abu saidis
lirikaSic TvalSisacemia mwuxarebis TemasTan dakavSirebuli leqsebis
simravle:
guli Tavis mtkice pirobaze dgas,
suli Senze mwuxarebaSi Tavis samsaxurSi dgas,
gulidan orive samyarosaken aRiZra ltolva,
vai! Senze mwuxareba mtkiced aris dafuZnebuli. (abu saidi 1995:1133))
xan ganSorebis cecxlze vbrunav mwvadiviT,
xan mwuxarebis zRvaSi vcurav gzaabneuli, rogorc meduza, (abu saidi 1995:5)
abu saidi mistikuri mijnuria da misi oxvra satrfosTan ganSorebis
gamo aris sulieri ltolvis gamomxatveli. mwuxarebas ar gaurbis
mistikosi – RvTaebrivi siyvaruli, romlis gamoc mis guls sisxli sdis,
RmerTis udidesi wyalobaa:
gulo, siyvarulis dardi CemTvis da SenTvis aris Seqmnili,
miende mas, is Cemi da Seni jildoa,
Sen tkivili ar gigemia, Torem [gecodineboda, rom]
megobris naRvelis erTi wami Cemi da Seni sisxlis fasia. (abu saidi 1995:10)
RmerTo, rac Sens garda Cvens gulSi dardia
waiRe, radgan umosavlo xar Cveni mosavlisagan,
gmadlobT, radgan Sennairi megzuri gvyavs,
radgan im dakargulTa ricxvs vekuTvniT, romelTa sadgomi mwuxarebaa.
(abu saidi 1995:9)
amgvarad, mistikuri mwuxareba aris sasiyvarulo sevda. mwuxareba
(bala) mistikuri mijnuris ganwyobaa, misi marad Tanamdevi amqveynad. es aris
sevda, romlis mizezic aris adamianis arseboba, sicocxle materialur
samyaroSi da pirveladi RvTaebrivi wiaRidan – samSoblodan misi Sors
yofna. mistikosebi etrfian sevdas da tkivils:
mijnurs mwuxarebis gareSe erTi dRec ar ZaluZs yofna,
satrfosa da binis gareSe rom iyos, dardi ar aris,
kargad is aris, vinc erT kekluc gamoxedvaSi gaiRo suli msxverplad,
arc ganSorebis icoda rame, arc – SeerTebis. (abu saidi 1995:18)
105
hafezis XIX s. mTargmneli da mkvlevari gertrud louTian beli
adamianis mistikuri sevdis arss ase ganmartavs: “Seqmna adami da ubrZana
ufalma: me var ufali RmerTi Seni (alasTu birabbiqum)! diax, upasuxa kacma.
arabuli sityva bala - Tanxmoba, agreTve, sevdas aRniSnavs da amboben, rom
Cveni upirvelesi mama Rrmad acnobierebda, Tu ra saSineli wyaloba iyo
sicocxle, romelic mas ufalma uboZa da es SeTanxmeba man mwuxarebis
beWdiT dabeWda. amgvarad, upirvelesi dRidan sicocxle da sevda Tan
sdevda erTurTs, RmerTsa da adamians Soris pirveli didi SeTanxmebis
ZaliT samudamod SekavSirebuli.” (beli 1897:VIII)
is, visac es sevda ar udevs gulSi, mas, SeiZleba iTqvas, rom
RvTaebrivi wveTmargalitic ar gaaCnia, mas araferi uxmobs da “bednieria”
materialur samyaroSi.
abu saidTan vxvdebiT naklebad cnobil mistikuri sadgurs bastis,
romlis miRwevisas mistikoss eufleba yovlismomcveli aRtaceba,
srulyofili sixaruli da simsubuqe. abu saidTan sulis amgvari
mdgomareoba vardis mopovebas ukavSirdeba:
dilis siom vardi moitana imedis vardnaridan,
Tu suliwmindam Camoagdo TeTri bumbuli,
an iqneb dilis siom moiqrola mzis mxridan,
iqneb es satrfos werilia, keTili cnoba rom moitana. (abu saidi 1995:42)
Touhidi (RvTaebrivi SeerTeba). ssaayyuurraaddRReebbooaa,, rroomm aabbuu ssaaiiddiiss
bbiiooggrraaffiiaass eewwooddeebbaa ““RRmmeerrTTTTaann SSeerrwwyymmiiss ssaaiidduummllooeebbaannii”” ((aassrraarr aall--
TToouuhhiiddii)).. aamm mmxxrriivv mmiissii lliirriikkaacc vvrrcceell mmaassaallaass iiZZlleevvaa.. lleeqqsseebbiiss
ssaaffuuZZvveellzzee SSeevveeccddeebbiiTT ggaammoovvaarrkkvviiooTT,, rraa aarriiss mmTTaavvaarrii ddaa aauucciilleebbeellii
iimmiissaaTTvviiss,, rroomm mmiissttiikkoossmmaa mmiiaaRRwwiiooss ssaannaattrreell mmiizzaannss ddaa rraa mmiiiiCCnneevvaa aamm ggzzaazzee
ddaabbrrkkoolleebbaadd..
TTaauuhhiiddii uummnniiSSvvnneelloovvaanneessii mmaayyaammiiaa,, rraaddggaann mmiissttiikkuurrii mmiijjnnuurriiss mmiizzaannii
RRmmeerrTTTTaann SSeerrwwyymmaaaa,, ssuuffiiuurrii eenniiTT rroomm vvTTqqvvaaTT,, ffaarrddiiss CCaammoogglleejjaa ddaa
mmiissttiikkuurr ssaattrrffoossTTaann SSeeeerrTTeebbaa..
vviiddrree uuSSuuaalloodd aabbuu ssaaiiddiiss TTaauuhhiiddss ggaannvviixxiillaavvTT,, SSeevveeccddeebbiiTT
wwaarrmmoovvaaCCiinnooTT,, rraass gguulliissxxmmoobbeenn ssuuffii mmiissttiikkoosseebbii ““RRvvTTaaeebbrriivv SSeeeerrTTeebbaaSSii””..
nurisTvis RmerTTan SeerTeba niSnavs yvelaferTan daSorebas, da
106
yvelaferTan daSoreba _ RmerTTan SeerTebas. sufiebisTvis
RmerTTan/satrfosTan daSoreba mtkivneulia: sari al-sayaTisTvis
jojoxeTSi ar arsebobs satanjveli ufro mtkivneuli da Znelad
gadasatani, vidre fardis miRma yofnis tkivili. ibn aTas ekuTvnis
gamonaTqvami, rom gza RmerTisaken megobrul siyvarulze gadis.
mistikosTa naazrevis metad zogadi suraTis mixedviT, Touhidis
“elementebia”: mwuxareba RmerTisgan Sors yofnis gamo; materialur
samyarosTan da miwier interesebTan daSoreba, rac RmerTsa da adamians
Soris fardis Camoglejis tolfasia; RmerTisaken adamiani moyvasis
siyvaruls mihyavs; eqstatiuri mdgomareoba – “simTvrale” (grZnobisa da
gonebis dapirispireba); umTavresi pirobaa “me”-s sruli uaryofa/gaqroba.
aqedan gamomdinare, zemoTaRwerili mayamebi emsaxureba Touhidis miRwevas.
Touhidi aris aRiareba imisa, rom araferi arsebobs, arc RvTaebrivi,
arc qmnadi, garda erTi RmerTis:
Tavisufali xar qveyniurisgan da qveyana Sens garda araferia,
yoveli adgilis gareT xar da yoveli adgili savsea SeniT. (abu saidi
1995:11)
radgan ar aris [yvelafrisgan, rac aris] araferi, garda qarisa xelSi,
radgan aris [yvelafrisgan rac ar aris]nakli da ziani,
ifiqre, rom yvelaferi, rac aris samyaroSi _ ar aris,
ifiqre, rom yvelaferi, rac ar aris samyaroSi _ aris. (abu saidi 1995:8)
adamiani, iseve, rogorc mTeli nivTieri samyaro, misi wamieri
gamovlinebaa. amitom mistikosisTvis amqveyniuri cxovrebis yoveli wami
aris WeSmariti realobisgan daSoreba:
arasodes yofila tanjva, satrfosTan siSoris msgavsi,
da arc tkivili uaresi vidre ganSoreba, ar arsebula. (abu saidi 1995:20)
es arseboba-ararsebobis filosofia gonebisaTvis miuwvdomelia da
auxsneli - adamianuri siyvarulis msgavsad RvTaebrivi siyvarulic
zegrZnobadia. imisaTvis, rom adamianis gonebas “Seecno” gamouTqmeli, abu
saidma RvTaebrivi sibrZnis gadmosacemad sasiyvarulo ena airCia, rogorc
idumalis gamoTqmis erTaderTi “Sesaferisi” saSualeba:
Senma majnunma mTa barisgan ver gaarCia,
107
Seni siyvaruliT gagiJebulma Tavi da bolo ver gaarCia,
yvelam, vinc gza ipova Senamde, Tavi dakarga,
man vinc Segicno, sakuTari Tavis cnoba dakarga. (abu saidi 1995:6)
Tavis dakargvas da Touhidis uSualo gancdas mravalwliani “Sroma” da
bevri mayamis miRweva uZRvis win, siCqare da cru mistikuri mdgomareoba
ayovnebs mgzavrs Touhidisaken mimaval bilikze:
TTuummccaa gguullii ZZaalliiaann CCqqaarroobbddaa aamm uuddaabbnnooSSii,,
eerrTTii bbeewwvviissooddeennaa vveerraaffeerrii SSeeiiccnnoo,, mmrraavvaallii TTmmaa kkii ddaaCCeexxaa,,
TTuummccaa,, CCeemmii gguulliiddaann aaTTaassii mmzzee aammoobbrrwwyyiinnddaa
ssaabboolloooodd ssuull eerrTTii mmttkkaavveellii ggzzaacc vveerr ggaaiiaarraa ssrruullyyooffiissaakkeenn.. (abu saidi
1995:2233))
guSin biWuna miwis gasacreliT xelSi
orive xels irtyavda da saxes ikawravda,
ambobda moTqmiT - vaglax,
meeqvsedic ki ver movipoveT da saceric gatyda. (abu saidi 1995:8)
axalgazrdobis periodis asketurma praqtikam abu saids misca
srulyofili codna orive samyaros (materialuri da sulieri), SeerTebis
da ganSorebis Sesaxeb. mmaann iicciiss,, rroomm ""uuffrroo aaddvviilliiaa mmTTaa TTmmiiss RReerriiTT
mmooiizziiddoo,, vviiddrree ssaakkuuTTaarr TTaavvss ddaaaaRRwwiioo TTaavvii.."" ((iibbnn mmuunnaavvaarrii 11889999::227788))
amave dros RvTaebrivi SeerTeba aris adamianis bunebrivi mdgomareoba:
“rogorc talRebi uCinardebian zRvaSi da wvimis wveTebi ganzavdebian
okeaneSi, Cveni inteleqtismieri aRqmis miuxedavad, rom isini arian calke
arsebulni, talRebi da wvimis wveTebi, sinamdvileSi, ar arseboben
TavisTavad.” (amuli 1989:II) mistikuri filosofiis safuZveli adamianis
RvTaebriv samyarosTan wilnayarobis aRiarebaa. “yoveli adamiani
Tanaarsebobs pirvelwyarosTan, yoveli Cvengani Tanaarsebobs RmerTTan,
Tumca, mxolod ramdenime Cvenganma uwyis es.” (d’adamo 2004:141)
amitom mistikosi erTaderT rames SesTxovs RmerTs: daexmaros mas “me”-
sgan gaTavisuflebaSi:
Tu taZris (samikitnos) karTan dagvsxam Cven da
qaabasken gzaze gvarbenineb Cven,
es yvelaferi Cveni arsebobis aucileblobaa,
kargi is aris, rom Cveni Tavisagan gagvaTavisuflo. (abu saidi 1995:2)
108
grZlad saTqmeli mokled unda iTqvas
da avis STamagonebel satrfos unda erido,
satrfosaken mimaval gzaze unda mokvde
da maSin unda acnobo satrfos (Seni miaxloebis ambavi). (abu saidi 1995:28)
aabbuu ssaaiiddii aammbboobbss:: ssaaddaacc SSeennii ““mmee””--ss ccrruu zzmmaanneebbaa ggaaCCnnddeebbaa,, iiqq aarriiss
jjoojjooxxeeTTii.. ssaaddaacc aarr xxaarr,, iiqq aarriiss ssaammooTTxxee;; eerrTTii nnaabbiijjiiaa mmoonnaassaa ddaa RRmmeerrTTss
SSoorriiss ddaa eess nnaabbiijjii iiss aarriiss,, rroomm eerrTTii nnaabbiijjii SSeennii TTaavviiddaann ggaarreeTT ggaaddaaddggaa,,
rraaTTaa RRmmeerrTTss mmiiaaRRwwiioo..
ssuuffiieebbiiss TTvvaallTTaaxxeeddvviiTT,, vviiddrree ““SSeenn”” ““SSeenn”” xxaarr,, SSeenn vveerr SSeeiiccnnoobb RRmmeerrTTss::
uuddiiddeessii ppiirrbbaaddee SSeennssaa ddaa RRmmeerrTTss SSoorriiss xxaarr ““SSeenn””.. mmxxoolloodd RRvvTTiiuurrii
ssiiyyvvaarruulliiss cceeccxxllii aaqqrroobbss aamm eeggoocceennttrriizzmmss.. RRvvTTiiuurrii ssiiyyvvaarruullii CCnnddeebbaa
ssppoonnttaannuurraadd,, mmaass vveerr iisswwaavvllii..
fiqri or samyaroze, samoTxesa da jojoxeTze fardaa, romelic
RmerTis xilvaSi xels uSlis adamians. TToouuhhiiddii vveerr mmiiiiRRwweevvaa,, TTuu ssaabboolloooodd
aarr ggaannaaddgguurrddeebbaa ""mmee""::
RmerTo, didsulovnebiT gagviRe kari,
gza, romelSic Svelaa, giCvene,
ar gvWirdeba es ori qveyana, wyaloba hyavi,
Seni xsovnis garda, Tu ram aris, waiRe Cveni gulebidan. (abu saidi 1995:2)
amgvarad, "kacTa cixe kacTa arsebobaa". (ibn munavari 1899:222) erTaderTi
gza xsnisa Tavis sruli msxverplSewirvaa.
gulmxiaruli is aris, vinc wamebisas ar oxravda,
aravis axedebda Tavis samyaroSi,
rogorc sanTeli, gulis wvisagan mTlianad gadna,
da kalTidan ali xeliT ar moiSora. (abu saidi 1995:29]
"Seni fiqri da survili gaaqre, rom RmerTs miaRwio" _ urCevs abu saidi
mimdevrebs. (ibn munavari 1899:299) Touhidis miRweva Semdeg robaiSi aris
aRwerili:
Cemi sxeuli sul cremlad iqca da Cemi Tvali tiris,
Sens siyvarulSi usxeulod unda icxovro,
Cemgan ar darCa kvalic, es siyvaruli saidan aris,
me rom mTlad satrfod viqeci, sad aris mijnuri. (abu saidi 1995:18)
109
fana’ (gaqroba/ganzaveba). fana’ zogi mistikosis mixedviT, bolo, an
bolos wina safexuria (bolo aris baya). es saxelwodeba IX s. bolodan
xdeba sufizmis termini, radgan swored fana’ sufiuri mimdinareobebis
umravlesobis mier aRiarebulia, rogorc TariyaTis _ sulis
TviTsrulyofis gzas Semdgari mgzavris saboloo mizani.” (bertelsi 1965:32)
es sadguri imdenad mWidro kavSirSia TouhidTan, rom mas uwodeben
fana’s TouhidSi. baiazid bisTamis daskvniT, fsiqiuri mdgomareoba, rodesac
RvTis siyvaruliT “mTvral” individs eufleba RmerTTan erTianobis sruli
SegrZneba, iwvevs adamianis yovelgvari pirovnulis gaqrobas (fana), mis
Serwymas RmerTTan. abu-l-hasan xarayani meditaciaSi miaRwevs im
mdgomareobas, rodesac Caesmis RmerTis xma da mixvdeba, rom gascda
qmnadobas: "me viyvire; RmerTo! aq var! Seni msaxuri!" da, bolos, halajis
sabediswero: “ana-l hay” – “me var ufali, WeSmariteba” aris fana’s
saukeTeso formula.
mistikuri mogzaurobis am etapze qreba yovelgvari fiqri,
mtkicebuleba an uaryofa. fanas srulyofilad aRwers abu saidi WaSi
varjiSis Semdeg: “roca Sen xar da is [RmerTi] aris, orni xarT da es aris
warmarToba/mravalRmerTianoba (Sirq). Seni Tavi am ors ganaSore. me fanas
Sevtrfodi. naTeli gamoCnda, [mivxvdi] rom es ukunia – me arafers vakeTeb.
didebulma da Zlierma RmerTma miCvena: is Sen ar yofilxar da arc es xar
Sen, is iyo Cemi wyaloba da es Cemi sibrZnea”. (luTfolahi 1899:20)
yovlismxedveli viyavi, roca maxvili gamixda Tvali,
davinaxe, rom yvelaferi Sen xar, yvelaferi sxva – araferia. (167)
abu saidis lirikis usayvarlesi Temaa “gaqroba”, misi leqsebis didi
nawili, TiTqos fana’s miRwevis Semdeg aris warmoTqmuli. kvlavdakvlav
vgebulobT, rom iluziaa yoveli mayami, uadgiloa yoveli miniSneba:
SenSi naTeli an faruli araferia,
arc ueWveli, an saeWvo, araferia,
xar arsi arsTa, qaragmebiT gamouTqmeli,
iq, sadac Sen xar, Seni kvali – araferia. (abu saidi 1995:25)
bertelsis azriT, fana’s “problema umwvavesia da misi amoxsnis
mcdeloba X s. dasawyisSi sufizmis pirvel wamebuls husein mansur halajs
110
sicocxlis fasad daujda. am sakiTxis problemuroba aseTia: ra mosdis
adamians, roca aRwevs fana’s? Tu individualuri “me” gaqreba, mas RvTiuri
“me” Secvlis, Tu ara? Touhidi “RmerTTan SeerTebis” saxiT mimdinareobs?
rogor xorcieldeba es “SeerTeba”? ”. (bertelsi 1965:33)
fana iyo Teoriuli da praqtikuli mistikis umTavresi Tema da
mgzavris saboloo mizanic. magaliTad, baiazid bisTamis ase esmoda es
“ganzaveba”: amiyvana man (e. i. RmerTma _ e. b.) erTxel da miTxra: o, abu
iazid, WeSmaritad, Cemma arsebam Seiyvara Seni xilva. mivuge: damamSvene Seni
erTobiT, Semmose Seni TvisebebiT da aRmiyvane Sens erTaderTobamde, rom
Senma arsebam, roca mixilavs, Tqvas: “Cven daginaxeT”. (bertelsi 1965:33)
baiazids ekuTvnis Semdegi gamonaTqvami: “didebuli var, didebuli da
aRmatebuli”.
J. baueringi uwodebs amas “droebiTi cnobierebis maradiulTan
SeerTebas” (baueringi 1999:218). mistikosebi xsnian fana-s, rogorc me-s
“gardacvalebas” RvTaebrivSi.
abu saidi axorcielebs RvTaebriv ganzavebas meditaciis Sedegad da es
ar aris erTi samyarodan meoreSi gadasvla – sxeulis datoveba da
astralSi mogzauroba; agreTve, individis ganzaveba RvTaebrivSi ar niSnavs
individualobis saboloo dakargvas: abu saidi xdeba “RmrTivSemosili” da
misi RvTaebrivobiT gamsWvaluli individualoba xdeba maradisobis mkvidri.
logikuria, rom sufizmSi TariyaT-is bolo safexuri aris baya
(maradisoba). aamm yyvveellaaffrriiddaann ggaammoommddiinnaarree,, ssuuffiiuurrii mmiissttiicciizzmmiiss mmiixxeeddvviiTT,,
aaddaammiiaanniiss iinnddiivviidduuaalloobbiiss RRvvTTaaeebbrriivv rraalloobbaaSSii ssrruullii ggaannzzaavveebbiiss SSeemmddeegg aarr
xxddeebbaa mmiissii ggaaqqrroobbaa,, aarraammeedd ssuullss eenniiWWeebbaa mmaarraaddiiuullii uukkvvddaavveebbaa –– eess aarriiss
ffaannaass mmoommddeevvnnoo mmaayyaammii bbaayyaa ((uukkvvddaavveebbaa))..
eevvrrooppeellii ddaa aaRRmmoossaavvlleellii mmkkvvlleevvaarreebbii eerrTTxxmmaadd aaRRiiaarreebbeenn,, rroomm ffaannaa
iinndduurrii wwaarrmmooSSoobbiissaaaa,, xxoolloo ””mmiissii ssrruullyyooffaa ddaa SSeemmddggoommii ddaaxxvveewwaa
xxoorraassnneellii ssuuffiieebbiiss,, kkeerrZZoodd kkii,, bbiissTTaammiissaa ddaa aabbuu ssaaiiddiiss ssaaxxeelleebbss
uukkaavvSSiirrddeebbaa..”” ((RRaannii 11999977::115577))
SevecadeT, mistikuri mdgomareobebis gaanalizebis meSveobiT abu
saidis mistikuri “filosofiis” mravali aspeqti gamogvevlina –hali da
mayami es aris sulis TviTsrulyofis grZeli jaWvis calkeuli rgolebi,
111
romlebic mTlianobaSi qmnian sufizmis sinTezur “filosofias”. is, rasac
sufizmis teqnikuri ena uwodebs mayams, aris igive Tviseba (sefaT), anu
simravled daSlili RmerTis arsi (zaT): TiToeuli mayamis miRwevisas
mistikosi iZens, iTavisebs RmerTis Tvisebebs, anu etapobrivad axorcielebs
ganRmrToebas. es erTgvari evoluciis procesia, riTac yoveli adamiani
Tavis mxriv warmarTavs kacobriobis evoluciis did process.
amasTanave, arsebobad RmerTis arsebobis aRiarebis fonze (hame Tuii vo
digar hame hiC – yvelaferi Sen xar, danarCeni sul araferia) mayamebi
yvelaze ufro metad Seiswavlis adamianis fsiqologias, Tumca sulier
planSi, mainc eZiebs misi imedisa da uimedobis, SiSisa sixarulis mizezebs.
abu saidisTvis adamianis bunebis saukeTeso gamovlineba xorcieldeba
cxoveluri instiqtebis daTrgunvisa da RvTaebrivi Tvisebebis gaZlierebis
meSveobiT.
amgvarad, abu saidis liturgiis mTavari atributia adamianebze Zlieri
zemoqmedebis momxdeni qadageba (majles gofTan) da sama, romlis drosac
monawileTa sulebs eqstazi euflebaT da RvTaebriv realobebSi
mogzauroben; abu saidis cxovrebis pirveli naxevari Tu sakuTar gulSi
CaRrmavebaa, meore naxevari misi gulis gaxsnaa sxva adamianebisaTvis da
maTi gulebis ganwmendas emsaxureba. misTvis umTavresia Sinagani sixalase
garegnulis siwmindis sapirispirod. rogorc mTliani sufizmis, aseve misi,
rTuli mistikuri filosofia erT martiv formulamde SeiZleba daviyvanoT:
abu saidis sufizmi gulis siwrfelea.
abu saidisTvis mniSvnelovania uSualo sulieri gamocdileba.
misi meditaciis Sedegi ar aris erTi samyarodan meoreSi gadasvla;
mistikosi axorcielebs RvTaebriv ganzavebas da erTaderTi WeSmariti
realobis Secnobas. mTlianobaSi, abu saidis kredos gansazRvraven, rogorc
panTeistur sufizms, romlis ganmartebasac warmoadgens abu saidis
slogani hame usT (is yvelaferia). (zahneri 1960:8) j. uiliamsis azriT,
gviandeli sufi poetebi, aTaridan moyolebuli, ukve daJinebiT gamoxataven
panTeistur ideebs TavianT leqsebSi. (uiliamsi 1962:158). aqedan, sikvdili
abu saidisTvis satrfosTan dabruneba da sulis Zveli samosis - gvelis
perangis gamocvlis dasawyisia.
112
Tavi VI. abu saidis lirika
$ 1. vin aris abu saidi _ avtori, Tu mTqmeli
im poeturi nimuSebis warmoSobis gamo, romelsac abu saids
miakuTvneben, mkvlevarTa Soris azrTa sxvadasxvaoba iyo. misi saxeliT
cnobili robaiebis pirveli gamomcemeli herman eTe darwmunebuli iyo, rom
maTi avtori, swored, abu saidi gaxldaT. (bertelsi 1965:56)
im sakiTxis Sesaxeb, Tu vin Seasrula gadamwyveti roli sparsul
literaturaSi sufizmis Casaxvis saqmeSi, mkvlevarTa Soris azrTa
sxvadsxvaobaa. d. kobiZe aRniSnavs: “Tu rodis gaCnda sufizmi sparsul
literaturaSi, an rogori iyo misi pirveli saxeoba, jer Seswavlili ar
aris. sufizmis pirveli mkvlevrebi sparsul enaze sufiuri poeziis
gamovlinebas abu said ben abul xeiris saxels ukavSireben. magram baba
quhis divanis Seswavla cxadyofs im garemoebas, rom sufiuri poeziis
saTaveebi XI saukuneze didi xniT adre SeiniSneba.” (kobiZe 1981:88]
e. bertelsi pirveli sufiuri divanis avtorad abu abd-al-lah ali ibn
muhamad Sirazis, igive baba quhis asaxelebs: “misi divani uZvelesia Cvenamde
moRweulTa Soris.”. misi divanidan vgebulobT, rom baba quhis
srulyofilad hqonda aTvisebuli misi drois saRvTismetyvelo swavleba.
mTeli Semdegdroindeli terminologia TiTqmis srulad gvxvdeba masTan.
Tu am garemoebas gaviTvaliswinebT, mis divans gansakuTrebuli mniSvneloba
eniWeba adreuli sufizmis kvlevisaTvis.” (bertelsi 1965:57)
e. bertelsi abu saidis rols sufiuri poeziis danergvaSi
meorexarisxovnad miiCnevs: “am leqsebis pirvel gamomcemels did iranists
h. eTes eWvi ar epareboda, rom maTi avtori abu saidi iyo. Tumca, mas Semdeg
rac v. a. Jukovskis mier gamocemulma abu saidis biografiebma dRis sinaTle
ixila, am dasknis utyuaroba saeWvo gaxda. biografi, abu saidis
SviliSvilis sityvebze dayrdnobiT, kategoriulad uaryofs mis avtorobas
da mxolod erT beiTsa da erT oTxtaepian leqss miawers mis saxels.”
(bertelsi 1965:56)
abu saidis biografiaSi vkiTxulobT, rom Seixs erTi derviSisTvis
113
(vinme abu hamza al-TurabisTvis _ “miwieri abu hamza”) gasagzavni werilis
meore mxares dauweria erTi beiTi:
mtvrad rom iqeci, me Seni mtvris mtvrad viqeci,
rodesac Seni mtvris mtvrad viqeci, ganviwminde.
Semdeg muridebisaTvis uTqvams: me arasodes damiweria leqsebi.
is, rac Cemgan gesmiT, Rirseul kacTa bageTagan momismenia, maTi
umetesoba ki abu-l-yasem biSr iasins ekuTvniso. (luTfolahi 1899:54)
halaT o soxananis Tanaxmad abu saids erTi robai Seuqmnia. udabnoSi
xetialis Semdeg, sadac man TviTgvemis simZime ganicada, es beiTi
warmouTqvams qadagebisas:
mTel dablobze erTi ekali ar aris,
rom CemTan da Cems cxovrebasTan ar hqondes saqme, (luTfolahi 1899:22]
Seni mSvenebis wyalobisa da sinazisaTvis
asi aTasi suli rom mogce, sircxvili ar aris. (ibn munavari 1899:36)
Semdeg robaiSi mcire cvlilebaa. mesame striqoni Semdegnairad ikiTxeba:
SenTan SeerTebis wyalobisa da alersisaTvis.
krebulSi leqsis ramdenime saxesxvaoba gvxvdeba:
xaveranis mTel velebSi, rac ekalia,
daWrili satrfos sisxliT aris mosvrili
yvelgan, sadac feriis saxisa da vardis Rawviania,
CemTvis yvelgan Sesaferia, Zneli saqmea. (abu saidi 1995:19)
kidiT kedemde xaveranis mindorze erTi qva ar aris,
romelzec gulis da Tvalis sisxlis feri ar eCneodes,
arc erTi adgili da farsangi ar aris,
sadac ar iqnebodes Camomjdari Seni dardiT gulgawvrilebuli. (abu
saidi 1995:21)
said nafisi varaudobs, rom es robaiebi pirveli zemoT motanili
robais mibaZviT SeuqmniaT mogvianebiT.
viciT, rom biSr iasinma aswavla mas Semdegi robai:
dideba, rom kvlav vynosav Rvinis surnels,
simRerebi da [sufiebis] haihui mesmis,
Cemi gulis kunWulidan RmerTis saidumlo yovel wams,
WeSmaritebas RaRadebs, me ki lerwmidan momdis misi [WeSmaritebis] xma.
114
(abu saidi 1995:66)
mistikuri leqsebi abu saids, SesaZloa, biSr iasinisa da sxva
firebisgan hqonda mosmenili. TiTqos, ar arsebobs eWvis safuZveli da abu
saidis kalams, marTlac, araferi Seuqmnia.
SeuZlebelia, ar daveTanxmoT mkvlevarTa im nawils, romlisTvisac
daujerebelia TviT Seixis sityvebi. t. grahamis TqmiT, “abu saidis
gancxadeba misi Tavmdablobisa da raindobis (javanmardi) gamomJRavneba
ufroa, vidre mSrali simarTle. es aris mis mier Tavis gaigiveba adreul
moZRvarTan, romlis meoxebiTac man RmerTi aRmoaCina Tavis TavSi. marTlac,
gviandeli biografiis avtori ibn munavari imave konteqstSi ar imeorebs
luTfolahis mier citirebul abu saidis gamonaTqvams avtorobis uaryofis
Sesaxeb; avtorma (ibn munavarma) albaT saeWvod, an saerTod mcdarad miiCnia
is da misi adgili ufro sufiur msjelobas dauTmo: “adamianebi fiqroben,
rom moZRvris mier warmoTqmuli leqsebi misi Seqmnilia, Tumca es ase ar
aris, radgan is imdenad iyo ganzavebuli RmerTSi, rom dakarguli hqonda
unari esaubra Tavisi saxeliT.” (ibn munavari 1899:95)
Tu gaviTvaliswinebT sufi moZRvrebis saubrisaTvis damaxasiaTebel
qaragmulobas t. grahamis mosazrebas sruli axsna da gamarTleba
moeZebneba, radgan Seixis am sityvebs mistikuri safuZveli gaaCnia: vidre
sufi RmerTTan Serwymis umaRles safexurs miaRwevs, is Seerwymis Seixs da
mociquls, anu Tavis srul identifikacias axdens maTTan. Tanac, arsebobda
mistikuri sadguri “gaqroba/ganzaveba SeixSi” (fana fi-S-Seix).
mkvlevarTa nawili cdilobs robaiebis stilisa da Janris mixedviT
daadginos maTi avtoris vinaoba. “Tu davuSvebT, rom es robaiebi marTlac
ar ekuTvnis abu saids da mas isini Tavisi moZRvrebisagan gaugonia, es
leqsebi Tavidanve mis saxelTan aris dakavSirebuli. nafisis azriT, misi
gamocemis Semadgeneli 726 robaidan 172 sxva poetebs ekuTvnis, maT Soris
omar xaiams (55). . . rCeba 500-ze meti uavtoro robai. es ar niSnavs, rom maTi
avtori namdvilad abu saidia, Tumca kiTxva upasuxod rCeba. eWvgareSea
mxolod is, rom robaiebi, romlebic abu saids miewereba am Janris sufiuri
lirikis pirveli nimuSebia, warmodgenili sakmaod mozrdili krebulis
saxiT” (elvel-sutoni 1975:645)
115
xaiamis da abu saidis lirikas bevri ram ganasxvavebs. abu saidis
lirikaSi ar igrZnoba nihilisti poetisTvis damaxasiaTebeli uaryofiTi
damokidebuleba samyaros mimarT. “xaiamisTvis wuTisofeli aris is
yvelaferi, rac gaaCnda da rac SeeZlo Tan Caetana aryofnis ufskrulSi.
abu saidis robaiebis mixedviT wuTisofeli gamocdis adgilia, samyaro
mxolod preludiaa, safexuria, romlis saSualebiTac adamiani, rodesac is
mzad iqneba amisaTvis, miaRwevs WeSmariti realobis sinatifeebs, igive
RvTaebriv erTobas, Serwymas.” (grahami 1999:103)
krebulSi aris leqsebi, romlebic wuTisoflis mimarT uimedo
damokidebulas gamoxataven. poeti wuxs imis gamo, rac xdeba amqveynad dRes.
mkiTxveli ver grZnobs im naTel impulss, romelic sulis ukvdavebaSi
darwmunebulma Semoqmedma unda gadasces mas:
vai, rom am tkiviliTa da naRveliT savse sawuTroSi,
vai, rom am samyaroSi naRveli izrdeba,
yoveldRe satrfosTan ganSorebis mowme unda gaxde,
yovelwams megobars unda daSorde. (abu saidi 1995:27)
radgan Seni sicocxlis Sedegi wamieri da matyuaraa,
mis gamo nu moTqvam, radgan yovel wams wvalebaa,
nu iqnebi qedmaRali, rameTu Cemi da Seni safuZveli
erTi mtvris nawilaki, naperwkali, niavi da namis wveTia. (abu saidi 1995:19)
Tumca, es leqsebi, aseTive warmatebiT SeiZleba gaiSifros mistikuri
swavlebis safuZvelze.
xaiamis da abu saidis kredos mTavari ganmasxvavebeli niSani samyaros
racionaluri da grZnobadi aRqmaa. abu saidi brZeni mistikosia, xaiami
mudmivi eWviT Sepyrobili filosofosi.
am ori poetis ideur dapirispirebas mohyva is, rom abu saids miaweres
robai, romelSic is pasuxiT mimarTavs xaiams. Tumca, cnobilia, rom xaiamis
dabadebisa (d. 1048) da abu saidis gardacvalebis (g. 1049) weliwadi
erTmaneTs, TiTqmis, emTxveva; sxva versiis Tanaxmad abu saidis
gardacvalebis wels (1049) xaiami unda yofiliyo 8-9 wlis bavSvi. amitom,
avtorebi wignisa “omar xaiami”, r. alievi da m. osmanovi marTebulad
aRniSnaven, rom maTi filosofiur-mistiuri Sepaeqreba namdvilad
116
gamonagonia. es SeTxzuli dialogi avlens orive poetis msoflmxedvelobis
umTavres moments. mkvlevarebi iyeneben xaiamisa da abu saidis SekamaTebas,
raTa ukeT gamoavlinon xaiamis poeziis aramistikuri xasiaTi: “sainteresoa
legenda, romelsac gadmogvcems XV s. avtori Tabrizi TxzulebaSi “dah
fasl” (“aTi Tavi”). is wers, rom omar xaiams abu said meihenelisTvis
gaugzavnia Semdegi oTxtaepiani leqsi:
is, vinc Seqmna miwa da zecis mbrunavi TaRi,
amdeni dardi mwuxare guls rad Caabara?
amdeni lalis msgavsi bage da muSkisebri zilfi
miwis dols (-wiaRs) da mtvris zardaxSas rad Caabara? (xaiami)
abu saidsac pasuxad robai gamougzavnia misTvis:
xaiam, raa sxeuli Seni, - karvis msgavsia,
sulTani sulia, misi sadgomi sasaxlea maradisobis,
sikvdilis fareSi Semdegi sadgomisken gamgzavrebisas
amoZirkvavs karavs, rogorc ki fexze wamodgeba sulTani. (abu saidi 1995:8)
mkvlevarebs eWvi ar eparebaT, rom pirveli robai xaiams ekuTvnis, xolo
meore robai, maTi azriT, “moxetialeTa” ricxvs miekuTvneba. (alievi,
osmanovi 1959:33) said nafisi aRniSnavs, rom es leqsi xaiamis saxeliTac
aris cnobili, Tumca, misi varaudiT is ufro abu saids unda ekuTvnodes da
“SemdgomSi pirveli misras pirveli sityva SeunacvlebiaT sityviT “xaiam”
(nafisi 1995:8)
saeWvoa, rom poeziis am did moyvaruls, romelmac mistikuri
alegoriuli xasiaTis robaiebis pirveli didi krebuli Semounaxa sparsuli
literaturis istorias, Tavadac ar miuZRodes wvlili, Tundac, maTi
nawilis SeqmnaSi.
said nafisi sufiuri robais Seqmnas swored abu saidis saxels
ukavSirebs. misi azriT, man Secvala da Camoayaliba robai, rogorc sufiuri
msoflmxedvelobis gamoxatvis saSualeba.
amgvarad, abu saidis avtorobis damtkiceba an sruli uaryofa
SeuZlebelia: t. grahami am sityvebs Tavmdablobis, sulieri raindobis
(javanmardis) gamoxatulebad miiCnevs, elvel-sutoni cdilobs gamokveTos
abu saidis poeturi stili da am gziT daadginos, Tu romeli robai
ekuTvnis mis kalams. said nafisi sruliad samarTlianad aRniSnavs, rom
117
asea Tu ise, abu saidi pirveli sufi moZRvaria, romelmac sufiuri
ideologia robais sada eniT miitana msmenelis yuramde.
abu saidi ar aris pirveli sufiuri leqsis avtori, is pirveli
orazrovani leqsis avtoria, rac sparsuli poeziis umTavres niSanTvisebad
iqca momdevno saukuneebis manZilze. am orazrovnebam, SeiZleba iTqvas, rom
apogeas hafezis poeziaSi miaRwia.
leqsebSi gadmocemulia abu saidis sulieri kredo: abu saidis
cnobierebisa (biografiul Txzulebebze dayrdnobiT gamovlenili) da
robaiebis avtoris cnobierebis sruli identuroba eWvgareSea.
$$ 22.. aabbuu ssaaiiddiiss ffiilloossooffiiuurrii lleeqqsseebbiiss TTeemmaattiikkaa
abu saidis divans 730 robai Seadgens. robaiebis umravlesoba sufiuria:
erTi nawili Seufaravad gadmogvcems avtoris religiur-filosofiur
doqtrinas; filosofiur-didaqtikuri leqsebic ideurad sufizmis
koncefciebs eyrdnoba. SinaarsiT satrfialo robaiebSi simbolo-kliSeebis
gamoyeneba an avtoris miniSneba gvaZlevs saSualebas alegoriulad
ganvmartoT amgvari leqsebi.
bbiiooggrraaffiieebbiiddaann vvggeebbuulloobbTT,, rroomm abu saidi sxvadasxva konteqstSi,
ZiriTadad, rCeva-darigebis sanacvlod iyenebda robais, zogjer misi
xmamaRali fiqrebi eqspromtuli leqsis formas iZenda. misi biografiebis
wyalobiT, zogjer imasac vgebulobT, Tu sad mousmenia mas esa Tu is
robai (mag., mxevalis simRera bazarSi); an eqspromtad miuZRvnia mavanisTvis
(yadi saedisaTvis naTqvami ori robai).
amjerad yuradRebas mivapyrobT abu saidis aramistikur leqsebs.
zogierT maTgans SegviZlia filosofiuri vuwodoT: mistikuri leqsebis
simravleSi aqa-iq vpoulobT hedonistur motivs (?), Civils sawuTros
warmavlobisa da siberis gamo, adamianur amboxs usamarTlobis winaaRmdeg.
vxvdebiT bunebis suraTebs, xotbis Sesxmas.
abu saidTan da mis poeziasTan dakavSirebiT Znelia vixmaroT termini
hedonizmi, radgan am mxiaruli moZRvris sicocxliT tkbobas malamaTias
antizohduri principebi udevs safuZvlad da ara hedonizmi:
118
amqveyniur netarebas daewafe mTeli cxovrebis manZilze,
ganisvene satrfosTan mTeli cxovrebis manZilze,
cxovrebis bolos unda mokvde/gaemgzavro,
sizmari aris, rac ginaxavs mTeli cxovrebis manZilze. (abu saidi 1995:46)
leqsis pirveli ori beiTi “wamis daWeris” aSkara asociacias
warmoSobs mkiTxvelSi. radgan zmna rahlaT qardan niSnavs gamgzavrebas da
metaforulad – sikvdils, “cxovreba sizmaria” SeiZleba sufiur sentenciad
miviCnioT da sikvdili xilvebis samyarodan realobaSi dabrunebad.
Tumca, sruliad amqveyniuria xandazmuli poetis mwuxareba gardasuli
axalgazrdobis gamo:
movxucdiT, Tumca roca siyvarulis daukravs sazi,
modis dro mxiarulebis da sikeklucis,
Seni lamazi zilfisagan qamands vesvriT
cxovrebis kisers, raTa ukan davabrunoT igi. (abu saidi 1995:43)
abu saidis faruli amboxi da antipaTia sastiki mmarTvelebis
winaaRmdeg areklilia mis robaiebSi. Seurigebeli poeti pirdapir emuqreba
Sahs da pirdeba sazRaurs adamianebis ubedurebis gamo:
SahinSaho, kacis locvis gagonebis geSinodes,
ganTiadze gulis wvisa da oxvrisa geSinodes,
laSqarsa da spaTa SenTa simravles nu daeyrdnobi,
saZirkvelis gamomTxreli niaRvaris geSinodes. (abu saidi 1995:50)
uneburad gvaxsendeba vaJa fSavelas “bilwT ar Sevekvri zaviTa”,
rodesac vkiTxulobT:
mosamarTlis sufraze rom devs, nu gatex im lukmas,
Tuki sulisaTvis sulieri simSvide ginda, nu gatex lukmas,
Tu Sens mdabal suls Taflad eCveneba,
[icode, rom] es moxuci qalebis gulis sisxlia, nu gatex lukmas. (abu
saidi 1995:47)
bunebis aRwera. bunebis aRwera abu saidTan, ZiriTadad, emsaxureba sxva
mizans, da ara Tavad bunebis suraTis Seqmnas:
ramdeni kalapoti da sadinaric aris TaTabos mTaze,
ramdeni msxalic abia xexils,
ramdeni varskvlavic aris laJvardovan caze,
119
imdeni salami gadaeci Cems satrfos. (abu saidi 1995:37)
gvxvdeba calkeuli striqonebi, mag.: ganTiadma Camoixsna pirsaburavi
gverdidan; gazafxuli movida da suli moiRo nayofad; dardisagan mTas
gavande saidumlo - kvnesis xma aRmoxda yovel qvas.
naTelia, rom bunebis suraTebis aRsawerad gamoyenebul Sedarebebsa da
metaforebSi, rogorc wesi, ar igulisxmeba Tavad buneba.
xotba Tu dacinva. abu saids realuri pirovnebis saxotbod
warmouTqvams mxolod erTi leqsi, romelsac iumoristuli elferi
dahkravs. leqsi eZRvneba abu saidis mkvlelobis damgegmavs, hanafituri
iuridiuli skolis Tavkacs niSaburSi, mosamarTle saeds. mas Semdeg rac
abu saidma gulTamxilaobis unaris wyalobiT Tayvanismcemlebad aqcia
mtrebi, yadi saeds niSaburis mTvare uwodebia misTvis. niSaburis mTvares
Tavad yadi saeds uwodebdnen da abu saidma aseTi leqsi uZRvna
mosamarTles:
Sen miTxari, rom niSaburis sasaxlis mTvare var,
hoi, niSaburis mTvarev, niSaburi – Sen,
is rac Senia – Sen da rac Cvenia, isic – Sen,
ar metyvi, ra saWiroa mtroba. (abu saidi 1995:1)
rogorc vxedavT, leqsSi iumori ufro Warbobs, vidre xotbis Sesxma.
gamovlinda, rom abu saidis lirikaSi, Tumca, Zalze mcire raodenobiT,
mainc vxvdebiT ara marto mistikur-didaqtikur motivs: sevdas siberis gamo,
axalgazrdobis dabrunebis survils, daumorCilebeli sulis amboxs,
bunebis suraTebs da iseT paradoqsul Janrs, rogoric aris xotba-dacinva.
$ 3. robaiebis leqsika
sayofacxovrebo leqsika: sanTeli, sarke, savarcxeli, saceri, Samfuri,
werili, rgoli, fargali, aRviri, uzangi, doqi, fiala, krialosani, moneta,
nardi, kamaTeli, kari, Wa, taxti, sawoli, gemi, zRurbli, webo, sakvebi,
qababi, tkbileuli, mosavali, kapitali, saxli, samikitno, beReli, sasaxle,
maRazia, karavi, sasaklao, samzareulo, boseli, samosi, pirsaburavi, qamari,
120
kabis kalTa, wamali, mina, sufra, SalaSini, culi, xerxi, safxekela/qlibi,
atlasi, abreSumi, Sali.
religiuri leqsika: RmerTi, angelozi, namazi (locva), SariaTi,
RvTismosaoba, wminda, WeSmariteba, absoluturi WeSmariteba, arsi da
Tvisebebi, gankiTxvis dRe, locva, rid wān (samoTxis karibWis mcveli
angelozi), urwmuno, kerpTayvanismcemeli, mogvi, wmindanebi, khirqa (sufiuri
jvalo), maradisobis sasaxle, derviSi, khānaqāh (sufiuri TavSesafari),
qawwāl (aq: momRerali, mReris sufiur Sekrebebze), asketi, qibla (qaabas
mimarTulebis aRmniSvneli niSani), mih rāb (niSa meCeTSi, sadac moTavsebulia
qibla, Tavdapirveli mniSvneloba: oTaxi saxlSi), fanā‘ (gaqroba, mistikuri
safexuri), faqr (siRaribe), zonari (qristianis yelsabmeli), qalandār (igive
derviSi), ma’rifat (Secnoba), mistikosi, wminda mowame, meCeTi, sinagoga,
eklesia, Tauhid-i (RvTaebrivi erTianoba), sijāda (salocavi noxi),
winaremaradisoba, qristiani, wilāyat (aq: wmindanoba); hūr (samoTxis mkvidri
feria).
mcenareebi: vardi, iasamani, kviparosi/saro, tita, nargizi, TaTabo,
msxali.
Zvirfasi qvebi: margaliti (gawhar, durr, jawhar), almasi, lali,
zurmuxti.
cxovelebi: lomi, jiqi, melia, spilo, Sveli; xbo, Zroxa, ZaRli, cxeni;
gveli, salamandra; veSapi, Tevzi, meduza; gnoli, bulbuli; oboba, koRo.
adamianis sxeulis nawilebi: tani (tan), sxeuli (jasm), tani/aRnagoba (qad),
saxe, Tvali, warbi, wamwami, Rawvi, yuri, bage, zilfi, mkerdi, xeli, fexi,
guli, RviZli.
buneba da bunebrivi movlenebi: miwa, mTa, haeri, zeca, zecis zeniti,
veli, yana, wyaro (chishma), nakaduli (jū-ī), udabnos miraJi, zRva, morevi,
talRa, wvima, niaRvari.
eTnosis aRmniSvneli leqsika: arabi, sparsi, frangi, rusi, Cineli.
geografiuli saxelebi: irani, CineTi; qa’aba, niSaburi, sinas mTa, md.
nilosi, md. jeihuni.
sabrZolo leqsika: omi, Svildi, xmali, xanjali, isari, maxvili.
121
ciuri sxeulebi: mze (khūr, khūrshīd, āftāb, mihr), mTvare, varskvlavi,
Camovardnili meteori, pleadebi.
emociis gamomxatveli leqsika: afsūs, ay darīghā, dādā dādā, dardā ki –(vaglax;
vai, rom)
mmarTvelebi, profesiuli saqmianoba: keisari, xayani, Sahi, sulTani,
mefe; xoja, muxtasibi, yadi; mxatvari, nardis moTamaSe, mutribi, meriqife.
miTologiuri da religiuri personaJebi: mose, faraoni, nimrudi, ieso,
noe, iobi, solomoni, leili da majnuni, iosebi da zuleixa.
istoriul pirTa sakuTari saxelebi yuranidan: muhamedi (570-632) –
islamis damaarsebeli, religiuri mqadagebeli da politikuri moRvawe.
yuranis mixedviT allahis ukanaskneli mociquli. ali (599-661) - meoTxe
da ukanaskneli marTlmorwmune xalifa (656 wlidan), mociqul muhamedis
biZaSvili da siZe, erT-erTi pirveli, vinc miiRo islami, erTi im aTTagan,
romelsac muhamedma aRuTqva samoTxe. iyo muhamadis yvela laSqrobis
monawile, uaRresad RvTismosavi da islamis saqmis erTguli. is adreuli
islamis erT-erTi yvelaze tragikuli figuraa, sunitebisTvis erT-erTi
marTmorwmune xalifaa, RvTismosaobis, keTilSobilebisa da simamacis
nimuSi. SiitebisTvis muhamadis axlobeli (vali), muhamadis
xelisuflebisa da muhamadis alahTan kavSiris pirdapiri memkvidre.”
(islami 1999:22); hasani - alis da muhammadis qaliSvilis fatimas ufrosi
vaJi, Siitebis meore imami. hasans sikvdilis Semdgom miaweres
saswaulqmedebis unari da mowameTa said-ad Seracxes;
huseini - alis da fatimas umcrosi vaJi, SiitTa mesame imami. is da misi
TanamebrZolebi daiRupnen xalifasTan uTanasworo brZolaSi. Siitebma is
“udides mowamed” aRiares. zahra – fatima zahra, muhamedis qaliSvili,
romelic man colad SerTo alis.
$ 4. abu saidis robaiebis poetikuri analizi
a. sazomi, riTmuli Taviseburebani
abu saidi, ZiriTadad, iyenebs samterfian sazoms “rajazs”:
/ / /
122
abu saidis robaiebis didi nawilis ZiriTadi struqturuli sqema aris
aaba (axali) tipis:
Kāmil zi yaki hunar ad u s dah bīnad
hama jā ma’āyib-iNāqis khūd bīnad
Khalq āyna’ī chashm ū dil-i yakdigarand
Dar āyna nīk nīk ū bad bad bīnad. (abu saidi 1996:43)
srulyofili erT RirsebaSi aTs da ass xedavs,
naklovani yvelgan Tavis nakls xedavs,
xalxi erTmaneTis Tvalisa da gulis sarkea,
sarkeSi kargi - kargs, cudi cuds xedavs.
arcTu mcire raodenobiT (daaxloebiT 1/5) gvxvdeba, agreTve, aaaa
(Zveli) struqturis leqsebi:
Khwahī chū Khalīl Ka’aba kunī
W’ān-rā ba namāz ā’ut ābādu t kunī
Rūzī dū hazār banda āzād kunī
Bah ir-ī shādz’ān nabuwad tā khāt kunī. (abu saidi 1996:114)
gsurs, abraamiviT saZirkveli Cauyaro qaabas,
da daasaxlo locviTa da RvTismosaobiT,
dReSi aTasi mona aazato,
am yvelafers, sjobs gamxiarulde.
robaiebSi adgilmdebareobis mixedviT Warbobs garegani riTma, anu
boloriTma. Tumca, garegan riTmebTan erTad leqsebi mdidaria
ganmeorebebiT striqonebs SigniT - SidariTmebiT:
Chūn bā tū buwam majāz-i man jumla namāz
Chūn bī tū buwam namāz-i man jumla majāz. (abu saidi 1995:48)
roca SenTan var, Tu ram dasaSvebia CemTvis, sul locvaa,
roca uSenod var, Cemi locva sul dasaSvebia.
Tanadroulad gvxvdeba TavriTma da SidariTma:
Bar ātish agar nishānīam binishīnam
Bar dīda agar nishānamat nanishīnī (abu saidi 1996:115)
cecxlSi Tu damsvav, davjdebi,
Tvalze rom dagisva, ar dajdebi.
Zāhir kī ba-dast-i mā’st shustīm tamām
123
in kīBāt ba-dast-i tu’st ān-rā tū bishūī (abu saidi 1996:116)
garegnoba, rac Cvens xelTaa ganvibaneT sul,
Sinagani ki Sens xelTaa, is Sen ganwminde.
TavriTma da boloriTma:
ā’ut-i khūdGar t naqsh kunam bar nānī
W’ān nān am pīsh-i sagī bar khwānībinih
W’ān sag sālī gurusna dar zindānī
Az nang bar ān nān nanihad dandānī (abu saidi 1996:112)
Cemi RvTismosaobiT puri rom movxato,
da is puri ZaRls win davudo sufraze,
da is ZaRli erTi wlis mSieri iyos gamomwyvdeuli,
sircxvilisagan im purs kbils ar daakarebs.
xSir SemTxvevaSi, rogorc pirvel da meore, aseve mesame da meoTxe
misrebs akavSirebs erTdroulad TavriTma, SidariTmebi da boloriTma:
Dardī dārīm u sīna-yi biryānī
‘Ishqī darīm u dīda-yi giryanī
‘Ishqī wu chi ‘Ishq ‘Ishqī ‘ālim sūzī
Dard-i wu chi dard dard-i bīdarmānī (abu saidi 1996:112)
tkivili gvaqvs da mkerdi gvaqvs damwvari,
siyvaruli gvaqvs da Tvali – mtirali,
siyvaruli da ra siyvaruli, siyvaruli qveynisdamwveli,
tkivili da ra tkivili, tkivili – uwamlo. (abu saidi 1996:112)
iSviaTad gariTmulia erTi misris bolo da momdevno misris dasawyisi:
Afsūs kī ‘umr raft bar ūdabīh
arāmHam luqma h u ham nafs ālūda
Farmūda-yi nā-karda pashīmānam kard
Afsūs zi karda-hā-yi nā-farmūda (abu saidi 1996:101)
vai, sicocxlem ganvlo amaod,
lukma aramia da suli Sebilwuli,
monanuli var nabrZanebis arqmnisa gamo,
vaglax, rom mravlad Camidenia arnabrZanebi.
abu saidTan Zalzed mcire raodenobiT daiZebneba identuri fonetikuri
Semadgenlobis mqone sariTmo sityvebi (garda redifis). riTma ZiriTadad
agebulia mTavar sariTmo aso-elementsa da gaxmovaneba-elementze, rac
124
akavSirebs fonetikurad, morfologiurad da semantikurad gansxvavebul
sityvebs, mag.: khargāh (karavi)/ sahargāh (ganTiadi)/ hamān rāh (swored is, igive
gza); pargār (fargali) /dushwār (rTuli) afgār (gawamebuli); hastī (arseboba)/
parastī (Tayvaniscema)/ mastī (simTvrale); gūnāgūn-and (sxvadasxvagvarni arian)/
chūn nūn-and (mogrexilni arian, rogorc aso nuni -ن)/ majnūn-and (SeSlilebi
arian)/ bīrūn-and (kideqmnilni arian). sariTmo sityvebi xSirad gansazRvraven
an aRweren erTsadaimave obieqts an azrobrivad dakavSirebulni arian
masTan, rac qmnis striqonebis vertikalur erTianobas, warmoaCens leqsis
mTavar ideas:
ad-i khūrshīd-parastānAy maqs rū’iyat
Mīhrāb-i jahānyān kham-i abrū’iyat
Sarmāya-yi ān-at‘aysh-i tang-dastān dah
Sar-rishta-yi dil-hā-yi parishān mū’iyat (abu saidi 1996:29)
mzisTayvanismcemelTa mizani Seni saxea,
amqveynis mcxovrebTa mihrab-i Seni warbis rkalia,
xelmokleTa sixarulis kapitali Seni bagea,
Sewuxebul gulTa Zafi Seni Tmaa.
riTmas zogjer qmnis nacvalsaxeluri enklitika. I piris mxolobiTi
ricxvis nacvalsaxeli -am (Cemi; me, rogorc obieqti) iSviaTad gvxvdeba da
bolo striqonSi masTan gariTmulia zmnis I piris forma, sadac -am piris
niSania da ara nacvalsaxeli:
ā-yi az jumla dard-i bī-darmān-am
W’az jumla-yi sūz-i dāgh-i bī-pāyān-am
Sūzanda-tar ān-ast ki chūn mardum chashm
Dar chashm-i man-ī wu dīdan-at na-tawānam (abu saidi 1996:75)
yovel Cems uwamlo tkivilTa Soris,
yovel Cems usasrulod mwvel iarebs Soris
yvelaze ufro mwvelia is, romelic, rogorc xalxs Tvali,
TvalSi myevxar da Seni danaxva ar SemiZlia.
II piris mxolobiTi ricxvis nacvalsaxeli -at (Seni) gvxvdeba eqvs
robaiSi, maT Soris erTSi is zmnasa da arsebiT saxelTan erTad qmnis
redifs - mīdār dil-at (gqondes guli), xolo danarCen leqsebSi -at erTvis
sariTmo sityvas da aRniSnavs kuTvnilebas:
125
Yār āmad u guft khasta mīdār dil-at
Dāiyym bā umīd basta mīdār dil-at (abu saidi 1996:28)
satrfo movida da miTxra: daRlili gqondes [Seni] guli,
mudam imedTan Sekruli gqondes [Seni] guli.
Day zulf-i ‘ambīr-bīz-i ‘ambar-sā’iyat
araf-iAz t banāgūsh-i saman-sīmā’iyat (abu saidi 1996:28)
guSin Seni ambris mfrqveveli zilfi ambrisebri,
Seni iasamnis saxis yuris Ziridan. . .
III piris mx. ricxvis nacvalsaxeli -ash:
Az qad-i buland-i yār u zulf-i past-ash
W’az nargis-i bī-khamār bī-may mast-ash (abu saidi 1996:61)
satrfos tanis simaRlisa da misi zilfebis sigrZisagan
misi nargisebisgan, romelnic meRvinisa da Rvinis gareSe arian mTvralni.
riTmad nacvalsaxeluri enklitikis mravlobiTi ricxvis formebis
gamoyenebis SemTxvevebi, TiTqmis, ar gvxvdeba.
xSirad sityvebi gariTmulia zmna hastan-is Semoklebuli e. w.
enklitikuri formis meSveobiT: khatā-st (Secdomaa)/ bālā-st (aris zeda/maRla
myofi)/ khudā-st (RmerTia). amgvarad gariTmulia aTi robai (aq ar igulisxmeba
redifi, razec qvemoT gveqneba saubari).
mcire raodenobiT vxvdebiT, agreTve, identuri fonetikuri struqturis
sariTmo sityvebs, romlebic gansxvavdebian semantikurad da, amgvarad,
qmnian omonimur riTmas:
Man dūsh du’ā kardam u bād āmīnā
Tā ba shawad ān dū chashm-i bādāmīnā (abu saidi 1995:4)
guSin viloce, de iyos ase, amin,
rom keTili gaxdes is ori nuSiseburi Tvali.
Dar ‘ālim agar mah u khūr-ast
Az bāda-yi mastī tū paymāna khūr-ast (abu saidi 1995:11)
Tuki amqveynad mTvare da mzea,
fialidan Seni simTvralis Rvinis msmelia.
iSviaTia, agreTve, tavtologiuri riTma:
Ay dūst ay dūst ay dūst ay dūst
Jawr-i tū az’ān kasham tā ru’iy tū nī kūst
126
Mardum gūyand bihisht khwāhī yā dūst
Ay bī khabarān bihisht bā dūst nīkūst. (abu saidi 1995:15)
satrfov, satrfov, satrfov, satrfov,
Seni javri mWirs, radgan Seni saxe mSvenieria,
meubnebian, samoTxe gsurs, Tu satrfo?
hoi, uvicno, samoTxe satrfosTan erTad mSvenieria.
abu sa’idTan sariTmo sityvebad yvelaze ufro xSirad gamoiyeneba
zmnebi, xolo maT Soris yvelaze ufro gavrcelebulia zmna būdan-is
sxvadasxva gramatikuli formebi.
redifi. redifi aRmosavluri poetikis erT-erTi Taviseburebaa da
robaiSi misi SerCevis sakiTxs didi mniSvneloba eniWeba. robaiSi, sadac
mxatvruli gamomsaxvelobiTi xerxebi sadaa da azri Rrma, “semantikuri
redifi” exmareba avtors leqsis dedaazris, ganwyobilebis xazgasmaSi. abu
saidi upiratesobas aniWebs redifian riTmas.
emociis gamomxatveli sityvebis, locvis formulis gameoreba misrebis
bolos gansakuTrebul semantikur datvirTvas sZens maT.
Wāfarīādā zi ‘ishq wāfarīādā
Kāram ba-yak arafa-iy nigār uftādā
Gar dād-i man shikasta dādā dādā
Gar na man u ‘ishq har chi bādā bādā. (abu saidi 1996:2)
vgodeb siyvarulis gamo, vgodeb,
Cemi saqme lamazmanis erTma TvalisCakvram daaqcia,
Tu Cemi wyaloba daimsxvreva, vaglax, vaglax,
Tu ara – me da Cemi siyvaruli – rac aris aris.
glovasaviT Caismis bolo ori misras daboloeba. sityvebs dād
(vai/vaglax) da bād (netav iyos - zmna būdan-is natvriTi kilo)
keTilxmovanebisTvis darTuli aqvs alifi.
Man dūsh du’ā kardam u bād āmīnā
Tā ba shawad ān dū chashm-i bādāmīnā (abu saidi 1995:4)
guSin viloce, de iyos ase, amin,
rom keTili gaxdes is ori nuSiseburi Tvali.
abu saidi redifad iyenebs damoukidebel sityvebsa da sityvaTa
jgufebs, kiTxviT sityvebs, yvelaze xSirad ki zmnis sxvadasxva gramatikul
127
kategoriebs, Tandebul rā-s.
agreTve, xSiria SemTxveva, rodesac sariTmo sityvis Semdeg redifi
erTi damoukidebeli sityvaa, anu am SemTxvevaSi redifi “moklea”:
arsebiTi saxeli:
Ay shīr-i sar-afrāz-i zabar-dast-i khudā
Ay tīr-i shihāb-i thāqib-i shust-i khudā. (abu saidi 1996:3)
hoi, RmerTis amayo Zliero lomo,
hoi, RmerTis Svildidan mbrwyinav varskvlavad nasrolo isaro.
zmnizeda:
Dil juz rah-i 'ishq napūyyad hargiz
Jān juz sukhan-i 'ishq nagūyyad hargiz. (abu saidi 1996:58)
guli, siyvarulis gzis garda, arafers daeZebs arasdros,
suli, siyvarulis sityvis garda, arafers ambobs arasdros.
kiTxviTi sityva:
Wasl-i tu kujā wu man mahjūr kujā
Durdāna kujā wu hawsala-yi mūr kujā
Har chand zi sūkhtan nadāram bākī
Parwāna kujā wu ātish-i tūr kujā.(abu saidi 1995:1)
sad SenTan SeerTeba da sad me, mitovebuli,
sad margaliti da sad WianWvelas gamZleoba,
Tumc, dawvis SiSi ar gamaCnia,
sad pepela da sad sinas mTis cecxli.
nacvalsaxelebi.
redifad gvxvdeba nacvalsaxelebi man (me), tu (Sen), ū (is), mā (Cven).
“mokle” da “gaSlil” redifebSi maTi gamoyenebis saerTo raodenoba daaxl.
40-a:
Zad shu'la bā dil ātish-i pinhānī man
Z'andāza gudhasht mahnat-i jān-ī man.(abu saidi 1996:92)
daminTo cecxli naperwkalma gulSi faruli,
Cemi sulis gansacdeli zRvars gadascilda.
Ay āyna-rā dāda jalā' sūrat-i tu
Yak āyna kas nadīd bī sūrat-i tu (abu saidi 1996:94)
sarkes Senma saxem gaabrwyina,
128
aravis unaxavs arc erTi sarke Seni saxis gareSe.
arqauli kuTvnilebiTi nacvalsaxeli khwīsh redifia erT robaiSi:
Ātish badū dast-i khwīsh bar kharman-i khwīsh
Chūn khūd zadam chi nālam az dushman-i khwīsh (abu saidi 1996:62)
Cemiv orive xeliT Cemi ambari
cecxls rom miveci, ratomRa vtiri Cemi mtris gamo.
gansazRvrebiTi nacvalsaxeli hama (yvela, yoveli, sul) redifis
funqcias asrulebs oTx robaiSi:
Dunyā talabān zi hirs mastand hama
Mūsā kūsh u fir'awn parast-and hama. (abu saidi 1996:102)
amsoflis msurvelni sul angarebiT arian mTvralni,
moses mkvlelebi da faraonis Tayvanismcemelni arian yvela.
aris ramdenime SemTxveva, rodesac sariTmo sityvebs mosdevs redifad
hama-sa da sxva sityvebis – mag., uaryofiTi nacvalsaxelisa hīch (araferi)
da arsebiTi saxelis kombinacia, anu gvaqvs “gaSlili” redifi: hama kas
(yoveli kaci), hama hīch (yvelaferi/sul araferia), bāshī hama 'umr (iyavi
mTeli cxovreba), hama tu (sul Sen), az hama bah (yvelaferze ukeTesi).
Ay dar tu 'ayān-hā wu nihān-hā hama hīch
Pandār-i yaqīn-hā wu gamān-hā hama hīch (abu saidi 1996:29)
hoi, SenSi naTeli da faruli sul araferia
fiqri ueWvelobis gamo an eWvebi sul ar arsebobs.
Ay wāqif-i asrār-i damīr-i hama kas
Dar hālat-i 'ajaz dastgīr-i hama kas. (abu saidi 1996:60)
hoi, yoveli kacis gulis saidumloebaTa mcnobelo,
uZlurebis Jams mSvelelo yoveli kacis.
Lidhat-i jahān chashīda bāshī hama 'umr
Bā yār-i khūd ārāmīda bāshī hama 'umr. (abu saidi 1996:54)
amqveyniur siames dawafebuli iyavi mTeli cxovrebis manZilze,
satrfosTan mosvenebuli iyavi mTeli cxovrebis manZilze.
zmna. rogorc zemoT aRiniSna, zmnuri redifi yvelaze ufro xSiria abu
sa’idis robaiebSi: 730 robaidan 330 maTganis redifi zmnis sxvadasxva
129
formaa (martivi, prefiqsuli, rTuli zmnebi, mimReobebi).
redifad yvelaze ufro xSirad gvxvdeba martivi zmna sxvadasxva pirsa
da droSi: āwardam (movitane), mī dūzdam (viparavdi), mī dānam (vici) mī rīkht
(afrqvevda), yāfta-and (upoviaT) da a. S.
aris ramdenime (3) SemTxveva, rodesac redifia zmnis udroo forma
(infinitivi) (āwardan, būdan):
Sahl-ast marā bar sar-i khanjar būdan
Yā bahr-i murād-i khwīsh bī sar būdan. (abu saidi 1996:87)
meadvileba xanjlis wverze yofna, raTa
Cemi survilisTvis Tavi davkargo.
iSviaTad redifia Sedgenili zmna āmad bīrūn (gamovida); bar gīram (avwev):
Tā gird-i rukh-i tu sumbul āmad bīrūn
S ad nāla zi man chūn bulbul āmad bīrūn (abu saidi 1996:92)
vidre Seni saxis garSemo sumbuli amovida,
asi glovis xma aRmomxda me bulbuliviT.
windebuli bīrūn (gareT) da Sedgenili zmnis zmnuri nawili
Sebrunebulia.
brZanebiTi kilos zmnebis ganmeoreba aZlierebs vedrebis intonacias:
Yārab tu zamāna rā dalīlī bifirist
Nimrūdān-rā pasha chū pīlī bifirist (abu saidi 1996:15)
RmerTo, sawuTros gamarTleba gamougzavne,
nimrudebs koRo spilos msgavsi gamougzavne.
Bāzā bāzā har ān-chi hasti bāzā
Gar kāfir u but-parastī bāzā (abu saidi 1995:4)
dabrundi, dabrundi, rogoric xar, dabrundi,
Tu urwmuno, cecxlTayvanismcemeli, kerpTayvanismcemeli xar, dabrundi.
gvxvdeba brZanebiTi kilos uaryofiTi formebi, romelic nawarmoebia
uaryofis arqauli prefiqsis ma-s meSveobiT, na prefiqsis nacvlad (ma-
gudhār (ar dauSva), ma-purs (ar ikiTxo), ma-tars (nu geSinia), ma-t alab (nu
moiTxov), ma-kun (ar gaakeTo), ma-jūī (nu eZeb), ma-dān (ar gegonos):
Yārab dar dil ba-ghayr az khūd jā ma-gudhār
Dar dīda-yi man gard-i tamanā ma-gudhār. (abu saidi 1996:54)
RmerTo gulSi uSeno adgils nu datoveb,
130
Cems TvalSi mudaris mtvers nu gamiCen.
redifad iSviaTad gvxvdeba rTuli zmna sruli saxiT:
Ay fadl-i tu dastgīr-i man dast-am gīr
Sīr āmada-am zi khwīsh dast-am gīr (abu saidi 1996:56)
hoi, Seni sibrZne, Cemo mxsnelo, momeci xeli,
momyirWebia Cemi Tavi, momeci xeli.
umetesad redifia mxolod rTuli zmnis zmnuri nawili, romelsac
damoukidebeli mniSvneloba ar gaaCnia:
Dar chang-i gham-i tu dil surūdī na-kunad
Pīsh-i tu faghān u nāla na-kunad (abu saidi 1996:41)
Senze dardiT Sepyrobili guli ar mReris,
Sens winaSe vai da moTqma usargebloa.
redifad zmnasTan darTuli nacvalsaxeluri enklitikis xmarebis
SemTxveva mxolod erTia: pur-khūn kunam-ash (sisxliT avaseb)
robaiebSi mravlad daiZebneba (daaxl. 70) zmna “yofnis” hastan-is
sxvadasxva droisa da piris gramatikuli kategoriebi, romlebic xSir
SemTxvevaSi gaSlili, anu or- an metsityviani redifis wevrebad
gvevlinebian:
Gūyand dil āyna-yi āiyyn 'ajab-ast
Dūrī rukh-i shāhid-ān khūd-bīn 'ajab-ast (abu saidi 1996:12)
amboben, rom guli rwmenis sarkea saocari,
TavkerZa lamaznanebis saxis siSorea saocari.
Tandebuli rā gvxvdeba redifad abu saidis 15 robaiSi:
Az zuhd agar mada dahī imān-rā
Martād kunī ba tark-i dīnī jān-rā
Tark-i dunyā na zuhd-i dunyā zīrāk
Nazdīk-i khirad zuhd na-khwānand ān-rā (abu saidi 1996:119)
asketobiT Tu daexmarebi rwmenas,
sarwmunoebisagan kideqmni suls,
amsoflis mitoveba ar aris asketoba
brZenni mas asketobas ar uwodeben.
sxva Tandebulis redifad xmarebis SemTxveva abu saidTan ar moiZebneba.
“gaSlili” redifi. rogorc vixileT, zogjer robais redifad sdevs
ori an meti sityvis erToblioba:
131
Dil kīst ki gūyam az barā-yi gham-i tust
Yā ān-ki harīm-i tan sarā-yi gham-i tust (abu saidi 1995:10)
guli ra aris, vambob, Seni dardisTvis aris,
an sxeulis akrZaluli adgilia, Seni dardis sasaxlea.
gansakuTrebiT sainteresoa redifi, romelic TavisTavad aris
garkveuli emociis Semcveli winadadeba. amgvari redifi kidev ufro
aZlierebs leqsSi gadmocemul gancdas, xSir SemTxvevaSi tragikuls:
Ay Haydar-I shahsawār waqt-i madad-ast
Ay zubda-yi hasht u chār waqt-i madad-ast. (abu saidi 1996:13)
hoi, heidar, mebrZolo raindo, daxmarebis droa,
rCeulo rvasa da oTxs Soris, daxmarebis droa.
Sinaarsobrivad datvirTuli redifi xSirad ukavSirdeba leqsis mTavar
obieqts, ukeT avlens avtoris damokidebulebas mis mimarT:
Shab-hā dirāz ay darīghā bī tu
Tu khufta ba-nāz ay darīghā bī tu
Dūrī wu farāgh ay darīghā bī tu
Man dar tak u tāz ay darīghā bī tu (abu saidi 1996:97)
grZeli Rameebi, vaglax, uSenod,
Sen gZinavs nazad, vaglax, uSenod,
siSore da gayra, vaglax, uSenod,
amaod geZeb, vaglax, uSenod.
amgvarad, abu saidis robaiebis analizis Sedegad vlindeba maTi
poetikuri struqturis Taviseburebebi: robaiebis didi nawilis riTmuli
struqtura aris aaba tipis; robaiebis riTma aris garegani, amavdroulad
striqonebi mdidaria TavriTmebiTa da SidariTmebiT; semantikurad
gansxvavebuli erTgvari fonetikuri struqturis sariTmo sityvebi
(omonimebi) gvxvdeba Zalzed mcire raodenobiT, aseve iSviaTia
tavtologiebi. 730 robais did umravlesobas sdevs redifi; redifad
gamoiyeneba zmna, arsebiTi saxeli, zmnizeda, nacvalsaxelebi, Tandebuli rā.
redifebis didi nawili (330) zmnuria – redifis funqcias umetesad
martivi zmnis sxvadasxva gramatikuli kategoriebi asruleben, aris
ramdenime SemTxveva rodesac redifia zmnis udroo forma da Sedgenili
zmna; redifis funqcias zogjer asrulebs rTuli zmna sruli saxiT,
132
umetesad – mxolod misi zmnuri nawili. gvxvdeba daaxloebiT 60 SemTxveva,
rodesac redifi zmna hastan-is sxvadasxva gramatikuli formaa.
Tandebuli rā-s redifad xmarebis SemTxveva mxolod 15-a, sxva
Tandebulebi redifad ar gvxvdeba.
vxvdebiT riTmis iseT saxeobebs, rogoric aris Tajnisi (sityvebi
msgavsia dawerilobiT an gamoTqmiT da gansxvavebulia azrobrivad)
nairsaxeobebs:
sruli::
Dar 'ālam gar falak agar mah u khūr-ast
Az bāda-yi mastī tu paymāna khūr-ast. (abu saidi 1995:11)
Tu samyaroSi zeca, mTvare da mzea,
simTvralis Rvinis fialidan iyavi msmeli.
grafikuli: sityvebis moxazuloba msgavsia, gansxvavebas qmnis
wertilebis raodenoba, Sesabamisad sityvebi azrobrivad gansxvavebulni
arian:
Rūzī dah jin u ins u ham yārān-rā ...(یارانرا)
Bar kasht-i umīd-i mā bidih bārān-rā (abu saidi 1995:3) .(بارانرا)
dRiuri sakvebi mieci jins, adamians, aseve satrfoebs...
Cveni imedis yanas mieci wvima.
Nimrūdān-rā pasha chū pīlī (پیلی) bifirist
Mūsā wu 'isā wu rūd-i Nīlī (نیلی) bifirist (abu saidi 1995:12)
koRo spilosaviT gamougzavne nimrudebs,
mose, ieso da nilosis mdinare gamogvigzavne.
gayofili:
Man dūsh du'ā kardam u bād āmīnā ,(باد أمینا)
Tā bah shawad ān dū chashm-i bādāmīnā .(بادامینا) (abu saidi 1995:4)
gusin viloce da amixdes, amin,
rom keTili gaxdes is ori nuSiseburi Tvali.
ganmeorebuli:
Gar chashm-i tu dar maqām-i nāz āyad bāz (ناز أید باز) (abu saidi 1996:49)
Tu Seni Tvali sikeklucis adgils daubrundeba.
kudiani:
Gar dād-i man shikasta dādā dādā (داد) ( ادادا داد ). (abu saidi 1995:1)
133
Tu Cemi wyaloba daiqca, vaglax, vaglax.
namatiani:
Dar dīda ba-jā-yi khwāb āb-ast (خواب أب است) marā. (abu saidi 1995:3)
TvalSi Zilis nacvlad wyali maqvs.
isja, parareluri riTma, gulisxmobs iseTi sityvebis gariTmvas,
romelTac msgavsi aqvT bolo marcvali, mag.: kīna/sīna ( سینھ/کینھ ); zogjer
maT erTnairi aqvT mxolod bolo fuZiseuli Tanxmovani ravi: rīsh/bīsh
( بیش/ریش ); gawonasworebulia, roca marcvalTa raodenoba igivea da
gaxmovaneba msgavsia: taqs īr/tadbīr/taqdīr ( تقدیر/تدبیر/تقصیر ).
muzaviji, wyvili sityvebi beiTis SigniT, romlebsac sariTmo marcvali
aerTianebs:
Dar dīda kār-i kas ar qarār mī-yābad hast
W'īn yār ki dar kinār mī-bāyad hast. (abu saidi 1995:17)
kacs saqmeSi simtkice marTebs da - aris,
da es satrfo ganapiras mjdomi unda iyos da - aris.
Cven mokled ganvixileT sparsuli riTmis Taviseburebani abu saidis
lirikaSi. moZiebuli nimuSebis arcTu didi raodenoba metyvelebs imaze,
rom poeti ar aris gatacebuli rTuli riTmuli struqturis agebiT, an
sityvebis TamaSiT, rac, saerTod naklebad axasiaTebs robais. Tumca,
leqsebis araCveulebriv JReradobas qmnis sisadavis miRma arsebuli
daxvewili riTmuli struqtura, gansakuTrebiT alif-ze agebuli riTmuli
sityvebis ganmeorebebi beiTebs SigniT.
b. poeturi xerxebi
abu saidis leqsebSi vxvdebiT didi raodenobiT epiTetebs, metaforebs,
Sedarebebs, simboloebs.
gvxvdeba didi raodenobiT epiTetebi, romlebic gansazRvraven
konkretul an abstraqtul saxels: jāma-yi pāk (sufTa samosi); nafs-i palīd
(binZuri suli); sīna-yi balā-parwar (ubedurebis gamomzrdeli mkerdi); sīna-yi bī-
kīna (uboroto mkerdi); chashm-i tar (sveli Tvali); chashm-i khudā-iyy-bīn
(uflismxedveli Tvali); saka-yi zarīn (oqros moneta); halqa-yi sīmīn (vercxlis
rkali); jigar-i rīsh (daWrili, naiarevi RviZli); kharqa-yi khūn-ālūd (sisxliani
jvalo); tan-i maskīn (dasustebuli sxeuli); nān-i rawā (nebadarTuli puri); gul-i
134
pazhmurda (damWknari vardi); jān-i āgāh (mcnobeli suli); zamāna-yi pur-gham
(dardiT aRvsili sawuTro); sūz-i bī-pāyān ([sasiyvarulo] wva, romelsac bolo
ar uCans); fi‘l-i zisht (ugvano saqme); āb-i talkh (mware wyali); āb-i shīrīn (tkbili
wyali); nafs-i ālūda (“dasvrili”/binZuri suli); dil-i afrūkhta (anTebuli guli).
satrfos zilfebis keTilsurnelebis aRsawerad poeti iyenebs ambris
niSanTvisebas: zulf-i ‘ambar-bū (ambrissurneliani zilfi), ‘ambar-bīz
(ambrismfrqveveli), ‘ambar-sā (ambriseburi).
abu saidis lirikaSi epiTetebad ferTa saxelwodebebi iSviaTia, radgan
poeti upiratesobas aniWebs vizualur an funqciur Sedarebebs (mag.,
satrfos xali iseTi bnelia, rogorc mijnuris sulieri mdgomareoba da
sxv.). Tumca, epiTetebad gvxvdeba Savi, TeTri, wiTeli, lurji/
laJvardisferi da yviTeli ferebi: chihra-yi zard (yviTeli saxe); khāl-i sīyāh
(Savi xali); shāhpar-i sapīd (TeTri bumbuli); gul-i surkh (wiTeli vardi); charkh-i
kabūd (laJvardovani zeca/zecis Carxi).
mravlad gvxvdeba piris ganmsazRvreli epiTetebi: mā tashna-lab-ān-īm (Cven
bagemwyurvalebi varT); gumshuda-gān-īm (dakargulebi varT); shāhid-ān-i khūd-bīn
(TavkerZa lamazmanebi); nigār-i chardāh-sāla (ToTxmeti wlis lamazmani); banda-yi
bī-nawā (uZluri mona); mast-am (mTvrali var); yār-i tund-khū (mkvircxli
xasiaTis satrfo); h ur-nizhād (huriebis modgmis [satrfo]); yār-i bad-āmūz
(cudis STamagonebeli satrfo);. epiTeti zogjer gansazRvravs poetur
simbolos: nargis-i bīmār (avadmyofi nargisi); nakhl-i tar (nedli palma).
rogorc vxedavT epiTetebis didi nawili martivi sityvebisagan
Sedgenili zedsarTavebia. epiTetebad xSiria, agreTve, zmnuri mimReobebi.
Sedareba. poeti upiratesobas aniWebs Sedarebis rTul saxeobebs.
Tumca, gvxvdeba martivi absoluturi Sedarebebic: ‘idhār chūn lāla (titis
msgavsi Rawvi - mxedvelobiTi); pasha chū pīlī (spilosaviT koRo -
mxedvelobiTi); khalq chūn alif-and, gāhī chūn nūn-and (xalxi zogjer sworia
alifiviT, zogjer nuns gvanan – sparsuli anbanis pirveli aso alifi ا da
aso nuni ن - mxedvelobiTi); shamshīr būd abrū-yi ū (misi warbi xmali iyo -
mxedvelobiTi); dida ba-khūn-khūrdan chust chū shīr (Tvali sisxlissmaSi
moxerxebiT da siZlieriT lomis msgavsi - funqciuri);
135
gvxvdeba SedarebaTa jaWvi, anu kompleqsuri Sedareba:
nu iqnebi culis msgavsi da sul Sensken nu Wri,
nurc randiviT (SalaSini) darCebi Seni Sromisgan wilis gareSe,
xerxisgan daiswavle, cxovrebiseul saqmeSi
erTi naxevari Sensken miizide da meore naxevari gafante. (abu saidi 1995:51)
(konkretuli Sedareba)
robaiebSi daiZebneba jaWvuri Sedarebebi, rodesac erTi SexedviT
SedarebaTa jaWvia, sinamdvileSi ki es Sedarebebi erTmaneTs ganmartaven da
azrobrivad damokidebulni arian erTmaneTze:
me TiTqos zurmuxti var da mteri gvelia,
Semomxedavs TvalebSi – dabrmavdeba. (abu saidi 1995:46) (funqciuri)
pirobiTi Sedareba. ori sagani Sedarebulia garkveuli pirobiT:
Tu samarTliani xar, qveynis batkans giwodeben,
Tu sastiki xar, mosamarTlis ZaRls. (abu saidi 1995:36) (funqciuri)
Sedareba emyareba analogiur qmedebas:
sufi imitom iqnevs xelebs,
rom gulis cecxli Caaqros am eSmakobiT,
icis Wkvianma, rom ZiZa Cvilis akvans
Cvilis simSvidisTvis arwevs. (abu saidi 1995:31) (konkretuli)
sufi da ZiZa Sedarebulia erTmaneTTan analogiuri qmedebis – xelebis
qnevisa da akvnis rwevis gamo, orive qmedebis Sedegic analogiuria -
cecxlis Caqroba/damSvideba.
metaforebi (qenaie) sruliad sxva saxeliT ixsenieben sagans, qmnian ra
Sesadarebeli sagnis vizualur xats an konceptualur analogias.
abu saidTan xSiria saxelobiTi metaforebi:
kamān-khāna-yi abrū (warbis Svildis qoxi/moSvilduli warbi); daryā-yi du
dīda (ori Tvalis zRva – cremli); khūn-i karm (vazis sisxli - Rvinis
metafora); ‘inān-i s abūrī (moTminebis aRviri); saman-sīma (iasamnis saxiani); lāla-
rukhā (titis Rawviani); barq-i balā (ubedurebis elva); nīl-ī mas ībat (ubedurebis
nilosi); asb-i ‘amal (qmedebis cxeni); chang-i gham (dardis klanWebi); bastar-i
gham (dardis sawoli); sīna-yi tīgh (maxvilis mkerdi); sīna-yi abr (Rrublis
mkerdi), shīr-i bārān (wvimis rZe); vxvdebiT Sedarebis sagnisa da Sedarebis
obieqtis urTierTcvlilebiTobas: la‘l-i lab (bagis lali) - lab-i la‘l (lalis
136
bage); tīr-i shihāb-i thāqib (isari-Camovardnili meteori); khwāb-ī bāshad ki dīda bāshī
hama ‘umr (sizmaria, rac ixile mTeli cxovreba).
zedsarTavuli metaforebi, anu metaforuli epiTetebi:
chashm-i khūn-khwār (sisxlismsmeli Tvali); chashm-i bādāmī (nuSiseburi
Tvalebi); dīda-yi bad-khwāh (avismsurveli Tvali); mah-rang (mTvarisferi [saxe]);
tīgh-i burahna (SiSveli maxvili); s ubh-i s adiq ul-qawl (”sityvis
erTguli”/gulwrfeli dila – gamoTqma metaforulad niSnavs dilis
gariJraJs); ishk-i gul-gūn (vardisferi/ cremli).
zmnuri metaforebi:
zi man kashīda damān dil-i tu (Cemgan eweva kalTas Seni guli); dānish bi-gurīkht
(codna gaiqca); shāna zad ān mah kham-i gīsū-rā (nawnavis xveuli daivarcxna im
mTvarem); firāq-ash rag-i jān bi-gushūd-at (masTan ganSorebam sicocxlis ZarRvi
gadagixsna); dil surūdī na-kunad (guli ar mReris); ghara ba ‘umr-ī ([amqveyniur]
cxovrebas eyrdnobi); h usn-i tu julūh kunad (Seni silamaze gaibrwyinebs); magar
dard-am ba gūsh-i tu rasīd (nuTu Cemma tkivilma Sens yuramde moaRwia); dar khidmat-
i tu sarf shuda ‘umr-i dirāz (Sens samsaxurSi gaixarja grZeli cxovreba); daryā-yi du
dīda mawj-i khūn mī-zad (ori Tvalis zRva sisxlis talRebs scemda).
xSirad abu sa’idTan metaforebi da maTi obieqtebi azrobrivad
naklebad Seesabamebian erTmaneTs – zogjer mkiTxvels eqmneba safuZvliani,
zogjer ki metad “susti” da saTuTi asociaciebi:
Zlieri asociacia: asb-i ‘amal (qmedebis cxeni); chang-i gham (dardis
klanWebi); barq-i balā (ubedurebis elva); bār-i gunāh (codvis tvirTi); sahrā-yi dil-
am (Cemi gulis udabno); dunyā zan-i pīrīst (samyaro dedaberia)
“susti” asociacia: bastar-i gham (dardis sawoli); wādī-yi harmān
(uimedobis xeoba).
poeti Tavisi sulieri mdgomareobis aRweris gasamZafreblad zogjer
mimarTavs gavrcobil metaforas, anu ambobs imas, risi Tqmac “ar aris
aucilebeli”:
mijnurebi varT da Cveni sulis wesi vnebaa,
Cven siyvarulis tkivils ganvicdiT vidre pirSi suli gvidgas,
dardi tkbileulia, tkivili – megobari, da mutribi – kvnesa,
Rvino xalxis Signeulobis sisxlia da Cemi Tvali meriqifea. (abu saidi
137
1995:19)
aqac Sedarebis obieqtsa da Sesadarebel sagans Soris raime
konkretuli msgavseba ar arsebobs – dardi tkbileulia, radgan es aris
sasiyvarulo sevda; tkivili megobaria, radgan is sulis Tanamdevia da a. S.
amgvar metaforebsa da Sedarebis sagnebs Soris poeti amyarebs
konceptualur kavSirs. xSirad kavSiris arsi Tavad poetis mieraa
ganmartebuli:
Cemi gulis udabno Senma siyvarulma mlaSobad aqcia,
rom vinmes trfiali ar amovides masze. (abu saidi 1996:58)
gvxvdeba e. w. SefarviTi metafora, rodesac metaforebis simravlis
miRma amoucnobi xdeba Sedarebis obieqti:
axali welia, qveyanam sunTqva moiRo nayofad,
gazafxulisgan Cveni cxovrebis mosavali dardia da sxva araferi,
gazafxulis qaravnisgan xma ar movida,
vidre titam baRSi zanzalaki ar amoabruna. (abu saidi 1996:59)
Tu ara poetis naTqvami, rom “gazafxulisgan Cveni cxovrebis mosavali
dardia da sxva araferi”, xandazmulobis metaforad Znelad aRviqvamdiT
titis amobrunebul/WknobaSeparul zanzalaks, romelic gazafxulis
“dagvianebuli” qaravnis mosvlas amcnobs sevdian poets.
mecnierebi gamoyofen mkvdar da mZinare metaforebs. mkvdar metaforas
sruliad dakarguli aqvs pirvandeli mniSvneloba, xolo, mZinare metaforis
bukvaluri mniSvneloba mcireoden yuradRebas ipyrobs. miaCniaT, rom
mZinare da mkvdar metaforebs Soris principuli gansxvaveba ar aris. orive
maTgani aqtiuri metaforebisgan gansxvavebiT araliteraturuli
warmoSobisaa. abu saidis lirikaSi maTi simravlis miuxedavad Cven ar
SevudgebiT maT moZiebas da vrclad gaanalizebas, radgan isini ar
warmoadgenen poetur xerxebs, aramed mxolod lingvisturi Rirebuleba
gaaCniaT. magaliTisTvis, ganvixilavT oriodes:
mkvdari metafora: paywasta –misi sityvasityviTi mniSvneloba
“SeerTebuli” sruliad SeumCneveli rCeba, niSnavs “gamudmebiT”;
mZinare metafora: khūd-bīn ‘is, vinc Tavis Tavs uyurebs”, niSnavs
“TavkerZas”; dast-gīr-i hama kas - yvelas damxmare, sityvasityviT niSnavs “xelis
138
momkidebeli”;
abu saidTan vxvdebiT metonimias, roca poeti sruliad konkretuli
movlenis miRma gulisxmobs zogads; anu am zogads, rac misi mTavari
saTqmelia, ambobs masTan asocirebuli sityvebis meSveobiT. rodesac es
konkretuli sityvebi im zogadis nawilia, amgvar metonimias ewodeba
sinekdoxa:
hoi, zurgs giTbobs ciyvi da siasamuri,
sul erTia Seni gemosTvis tkbili Tu mlaSe. (abu saidi 1995:46)
“ciyvisa da siasamuris qurqiT zurgis gaTboba” fufunebis atributebia
(fufuneba esec aris da bevri sxva ramec, fufuneba am SemTxvevaSi, aris
metonimi), fufunebiT TviTkmayofileba Sedegad adamianis srul
gulgrilobas badebs ara marto gemovnebiTi aRqmis, aramed keTili da
boroti saqmis mimarTac. ciyvi da siasamuri Tu sinekdoxaa, tkbili da
mlaSe metonimiaa, radgan aq avisa da kargis/sasiamovnosa da arasasiamovnos
asociaciur datvirTvas atarebs. gemo – am SemTxvevaSi SeiZleba aRviqvaT,
rogorc metafora adamianis mgrZnobelobisa zogadad da ara mxolod
sakvebis mimarT.
CvenTvis kargad cnobili poeturi xerxebis garda, abu saidis lirikaSi
gvxvdeba arabuli poetikisTvis damaxasiaTebeli iseTi figurebi,
rogorebicaa:
muTanasibi, msgavsi Sinaarsis sityvebis erTad Tavmoyra erT beiTSi:
Tu samyaroSi zeca, mTvare da mzea,
simTvralis Rvinis fialidan iyavi msmeli. (abu saidi 1995:11)
muTadaddi - zogjer poeti qmnis movlenaTa aRwerisas Zlier
winaaRmdegobas, disonanss:
kvamli movida CemTan, cecxli momikida
im sanTlisgan, romlis farvanac mzea. (abu saidi 1995:17)
muTazzadi (zd fuZe – mtroba, winaaRmdegoba), dapirispireba:
es qveyana TiTqos oqros doqia,
xan Talxia masSi wyali, xanac tkbilia. (abu saidi 1995:15)
vxvdebiT, agreTve: tkbili da mlaSe, avi da kargi; zeniti da Ziri.
isTiara, sesxeba (igivea, rac metafora). poeti erTmaneTs ukavSirebs
139
erTmaneTisTvis sruliad ucxo sagnebs, cnebebsa da movlenebs: dardis
sawoli, borotebis mTa, moTminebis aRviri, zilfis bolos oboba da a.S.
TaSbihaTi, msgavseba, roca advilia Sesadarebelisa da Sedarebulis
Sebruneba: tita/Rawvi; xali/Rame; Tvali/nargizi; saxe/vardi da sxv.
xaSvi, azris Casma, roca mTavari saTqmeli ukve naTqvamia:
itire, rameTu ar esmiT Seni xma,
daiwvi, rameTu kvamli ar amodis Sengan. (abu saidi 1995:7)
amgvari CarTva iTvleba lamazad, radgan aq ar aris arasaWiro, zedmeti
sityvebis gameoreba.
Tafriq, ubralo dayofa – sad/sad:
sad SenTan SeerTeba da sad me mitovebuli,
sad margaliti da sad WianWvelas moTmineba. (abu saidi 1995:1)
andazebis CarTva beiTSi, am SemTxvevaSi, irsal al-masalain, ori
andazis:
grZlad saTqmeli mokled unda iTqvas
da avis STamagonebel satrfos unda erido. (abu saidi 1995:28)
yvelgan, sadac naxav oriode gzaabneuls,
[icode, rom] gzis ziani kacebad ver aqcevs maT,
oriode mimbaZvelis uazro mimbaZveloba
saxels utexavs raindTa gzas. (abu saidi 1995:3)
abu saidis leqsebSi didi raodenobiT epiTetia, romelTa didi nawili
Sedgenili sityvaa (gumshuda/dakarguli, tashna-lab/bagemwyurvali); SedarebiT
naklebia Sedarebebi: maT Soris ufro iSviaTia martivi, absoluturi
Sedarebebi (‘idhār chūn lāla/titis msgavsi Rawvi); poeti Sedarebas axdens,
ZiriTadad, raime konkretuli qmedebis an movlenis safuZvelze. abu
sa’idTan gvxvdeba rogorc konkretul-mgrZnobelobiTi, aseve funqciuri
Sedarebebi. Sedarebis obieqtebad ZiriTadad gamoyenebulia mcenareTa da
cxovelTa samyarodan aRebuli leqsika, agreTve, sabrZolo da
sayofacxovrebo sagnebi, anbanis asoebi, ciuri sxeulebi. iSviaTad vxvdebiT
metonomiisa da sinekdoxas nimuSebs.
leqsebSi daiZebneba arabuli poetikisTvis damaxasiaTebeli
140
zemoTCamoTvlili figurebi.
mTlianobaSi, abu saidis lirikaSi poetur xerxebs Soris yvelaze
ufro gavrcelebulia metafora. damaxasiaTebelia gavrcobili, kompleqsuri
metaforuli saxeebi, roca poeti calkeuli metaforuli saxeebis
erTobliobiT qmnis rTul metaforul struqturas.
amgvarad poeti qmnis sityvier niadags imisaTvis, rom poeturi
metyvelebis saSualebiT mkiTxvelis cnobierebaSi gamoiwvios asociaciuri
xilvebi – metaforebis meSveobiT is amzadebs poeturi azrovnebis
simbolur-enigmatur azrovnebad gardaqmnis safuZvels.
$ 5. abu saidis sufiuri simbolika
abu saidi, ise, rogorc bevri sxva sufi poeti uaryofs sufizmis
konfesionalur teqnikur enas. is irCevs poeziis sada enas da misi
qmnilebebis adamianuri da RvTiuri sibrZne gasagebi xdeba yvelasTvis,
Tundac, araferi hqondeT gagonili sufizmis Sesaxeb. mistikosma icis, rom
misi religiuri saZmos dogmaturi ena uZluria daikisros mistikuri
gamocdilebis aRmweri funqcia.
Tumca, enasa da mistikur gamocdilebas Soris kavSiri ar SeiZleba
sruliad uarvyoT: eqstazis dros mistikosi xedavs mxolod mas, erTs,
dausabamos. Semdeg ki “gadmoscems” gancdils sityvebis meSveobiT: adamiani
dumilis drosac ganicdis da fiqrobs sityvebiT. abu saidi ambobs, rom
“yoveli sityvis miRma saidumlos garegnuli mniSvnelobaa; sityvebi da
gamonaTqvamebi sarkes gvanan; maTSi mniSvnelobis/arsis silamaze SeiZleba
davinaxoT”. (luTfolahi 1899:48)
cnobilia, rom sparsul poezias rTuli alegoriuli azrovneba
axasiaTebs: sufizmis simboluri metyveleba - ramzgui gulisxmobs erTgvar
kliSes (satrfo/RmerTi, Rvino/RvTiuri sibrZne). misi meSveobiT sufi
poetebi pirvelqmnadi samyaros ideebs gadmogvcemen materialuri samyaros
sityvebiT. amasTanave sufiur poezias axasiaTebs enigmaturi metyveleba, rac
suls zecnobieris doneze ubiZgebs RvTaebrivi naTelisaken.
141
a. Rvinis simbolika. abu saidi Rvinis simboluri saxis meSveobiT
sufiur lirikaSi sxvadasxva konteqstSi, sxvadasxva alegoriebTan erTad
sufizmis mniSvnelovan aspeqtebs ganmartavs. leqsebSi “xamriaT”-is
(khamriyyat) simbolikis Sinagani mniSvneloba dapirispirebul wyvilTa
meSveobiT aris ganmartebuli.
D dapirispirebuli wyvilebia: qaaba/duqani; gadegili/loTi da misi
siyvaruli.
qaabaSi Tu Seni guli sxva ramisken aris mimarTuli,
religiuri rituali codvaa da qaaba duqani SenTvis,
xolo Tu Seni guli RmerTisken aris da Sen samikitnos mkvidri xar,
svi Rvino, raTa sabolood Sens sasikeTod wavides saqme. (abu saidi 1995:2)
qaabadan erTi gza aris miznamde rom midis,
samikitnodan erTi sxva gzaa,
magram samikitnos gza dasaxlebul adgilze gadis,
es is gzaa, romelzec fiala gadadis xelidan xelSi. 47 (7)
poeti yovelgvar formalobas RmerTTan SeerTebis (Tauhid) gzaze
dabrkolebad aRiarebs da gulwrfelobis uSualo simbolos - Rvinos
miiCnevs upiratesad. Rvino RvTaebrivi idumalebis transcendenturi wvdomis
saSualebaa. Rvino xsnis morwmunis guls RvTaebrivi naTelis misaRebad,
iseve, rogorc eqstatiuri mdgomareoba sama-s dros. samikitno xalxiT aris
savse. “samikitnos gza dasaxlebul adgilze gadis”, - anu gza RmerTisaken
xalxTan siaxlovea. es aris abu saidis rwmenisa da msoflxedvelobis
safuZveli. xalxTan urTierToba mianiWebs mistikoss RvTaebriv sibrZnes,
romelic xelidan xelSi gadadis samikitnoSi da ara locva ganmartoebiT –
locva daxurul sivrceSi warimarTeba; xalxTan urTierToba, qadageba,
rCevis micema, saubari - Ria, gaxsnil sivrceSi. “gaxsnas” “Seviwroebis”
sapirispirod abu saidi Touhidis miRwevis erT-erT pirobad aRiarebs.
am samyaros garda CvenTvis erTi sxva samyaroc aris,
jojoxeTisa da samoTxis garda erTi sxva adgilic aris.
loTi da misi siyvaruli Cveni kapitalia,
sufi momRerali da gandegili sxva droidan aris. 81
“loTi” mTvralia RvTaebrivi siyvaruliT, is Sinaganis (bātin)
mwvdomelia, momRerali/mTqmeli da gandegili RvTismosaobis garegnul
142
(z āhir) aspeqtebTan asocirdeba. radgan abu saidisTvis rwmenis arsi
siyvarulia, dabrkolebad aRiqmeba, agreTve, fiqri samoTxesa da jojoxeTze.
abu saidis leqsebSi “simTvralis” Temis simbolikas Seadgens Rvino (may,
bāda], Rvino-almasi, Rvino - vazis sisxli (khūn-i karm), fiala (kāsa/
sāghir/paymāna), jami (jām), wveTi/ylupi (jur‘a), samikitno (maykada), duqani (dīr),
samikitnos mkvidri/”xarabaTeli” (kharābatī), oqros doqi (kūza-yi zarīn).
Sen Tqvi, rom mavans aRar vaxsovar,
sxvisi trfobis RviniT aris gondakarguli,
grcxvenodes, jer kidev Seni karis mtverSi,
sisxlis sicxelisgan duRs Cemi guli. (abu saidi 1995:13)
RmerTo, cocxali arsebis sicocxlis mizezi gamomigzavne,
vazis sisxlisgan mravalferi wyaloba gamomigzavne. (abu saidi 1995:12)
mwuxareba Cemi ubedurebis gamozrdili mkerdis mijnuria,
sisxli gulSi Cemi sveli Tvalis survilia,
uyure metoqev, Tu Cveni metoqe xar gamodi,
radgan Cvens fialebSi Rvinis nacvlad almasia. (abu saidi 1995:9)
abu saidi mianiSnebs metoqes, rom mis fialaSi mistikuri Rvinoa, anu
almasi -- RvTiuri sibrZnis simbolo. metoqis simboluri saxis ganmarteba
aseTia: “metoqeebi” – maTSi igulisxmeba mgzavris derviSi-megobrebi, imave
gzis mgzavrebi, romlebic ugulisyurod ekidebian RmerTis xsenebasa da
Tayvaniscemis valdebulebebs da, amitom, ugrZnobni arian uflis faruli
miniSnebebis mimarT.” (nurbaxSi 2005)
sakuTari Tavisgan advilad ver moipoveb simSvides,
da am siyvarulis SarbaTsac marto ver moipoveb,
im Rvinidan, romelic ase swyuria suls, Zvirfaso,
erT wveTsac ver moipoveb, asi aTasi sulic rom misce. (abu saidi 1995:23)
samyaros saidumlos gamxsneli RvTaebrivi sibrZnis mopovebas “me”-sgan
ganTavisufleba uZRvis win. “maT visac ugemiaT erTobis Rvino, verafers xedaven mzis
garda” (gamouTqmeli 2006:21). poeti mianiSnebs sulieri megzuris daxmarebis
aucileblobaze, romlis gareSec ver miiRweva sulieri gasxivosneba.
143
sulieri bilikis gavlis sirTulis aRweris mcdeloba vlindeba
umciresisa da udidesis dapirispirebis meSveobiT: wveTi – asi aTasi suli.
Rvinis wveTis mopoveba, agreTve, mianiSnebs bilikis safexurebiT gavlas:
“ylupi simboloa sulier sadgurTa saidumloebis da mistiur
mdgomareobaTa mTlianobisa.” (nurbaxSi 2005:49)
zogadad, fiala aris codna RmerTis Sesaxeb (nurbaxSi 2005:48), fiala
(sāghir) simbolurad ganasaxierebs morwmunis guls, erTaderT adgils sadac
mas SeuZlia ixilos RmerTi, im SemTxvevaSi, Tu is ganwmends mas
yovelgvari naklis, zedmeti fiqrisa Tu dardisagan.
imitom davlie Rvino, rom misi fialis sulia,
imitom davTveri, rom goneba masze SeSlilia,
raRac kvamli movida CemTan, cecxli daminTo,
im sanTlidan, romelic misi farvanas mzea. (abu saidi 1995:17)
abu saidis fialaSi RvTaebrivi sulia; masSi Rvinoa, romelsac
mistikuri mijnuri Sesvams da siyvarulis pirveladi cecxli ainTeba
SeSlili mijnuris sulSi.
sufiuri leqsikonebis ganmartebiT fialis (paymāna) meSveobiT xdeba
morwmune RvTaebrivTan wilnayari: fialaSi uxilavis naTeli sufevs,
romlis wyalobiTac sulierebas eziareba morwmune: anu, fiala mcnobelis
gulia, xolo “ganwmendili guli sarkes hgavs, ganwminde is siyvarulis
brwyinvalebiTa da gansacdeliT yvelafrisagan, garda RvTaebrivobisa, ise,
rom WeSmaritma mzem da maradiulma ganTiadma ibrwyinos masSi.”
samyaroSi gind aris zeca, gind aris mTvare da mze,
simTvralis Rvinidan dalie Rvino fialiT,
Tavisufali xar qveyniurisgan da qveyana Sens garda araferia,
yoveli adgilis gareT xar da yoveli adgili savsea SeniT. (abu saidi
1995:11)
leqsi srulyofilad gamoxatavs samyarosa da RmerTis miseul aRqmas,
is mis sicocxleSive ganxorcielebuli RmerTTan Serwymis – Touhid-is
dadasturebaa. am RvTaebriv sulier gabrwyinebas mistikosi fialiTa da
RviniT axorcielebs.
144
poeti qmnadobis/xiluli samyaros (ca, mTvare, mze) miRma RmerTis
adgils “gansazRvravs”, rac kvlav Rvinisa da fialis meSveobiT xdeba
SesaZlebeli. amgvarad, abu saidTan fiala ara marto mijnuris sasmisia,
aramed mistikosi swored misi meSveobiT xsnis samyarosa da RmerTis
raobisa da urTierTmimarTebis kvanZebs.
fiala-jami Sahnames gmiri mefis jemSidis saswaulebrivi jamTa jamia
(jam-i jam). is mistikuri gulis simboloa: Tu masSi Caixedav dainaxav
yvelafers, rac arsebobs. mas, agreTve, uwodeben samyaros mxedvels (jahān-
nimā/gītī-nimā). sufiur poeziaSi am simbolos sulieri xedvis (guliTxedvis)
gageba eniWeba, anu mis mpyrobels sulieri xedvis unari gaaCnia. es
metafora RmerTis gamocxadebisa da usasrulo yofierebis [Sesaxeb]
xilvaTa ganmasaxierebelia.
Tu asmarcvlian krialosans iTvli, kargia,
da Tu Rvinis jams ar uSveb xelidan, kargia,
Tqvi: ra vqna, ra mivarTva megobars saCuqrad,
uzrunveli modi, rasac moarTmev kargia. (abu saidi 1995:10)
doqis (kūza) SigTavsi - wyali, cxovrebis simboloa:
es qveyana oqros doqiviT aris,
zogjer mwarea masSi wyali da zogjer tkbili,
Sen ar motyuvde, radgan Cemi cxovreba aseTia,
rom es sikvdilis cxeni mudam Sekazmulia. (abu saidi 1995:15)
doqi, romelSic wyalia, TiTqos, naklebad ukavSirdeba xamriaT-is
Temas, Tumca, leqsikonebis Tanaxmad mas sxva sasmisebTan erTad
ganixilaven.
xarabaT (kharābāt - nangrevi) tradiciuli leqsikonebis Tanaxmad
samikitnos alegoriaa. samikitno is adgilia, sadac RvTaebriv sibrZnes –
Rvinos arigeben. satrfo, iseve, rogorc yvela mistikos poetTan, RmerTis
simboloa:
satrfo saxlSi ar unda ijdes,
radgan guls itacebs, pirs ki arvis uCvenebs,
satrfo samikitnos mkvidri da mutribi unda iyos,
SuaRamemde unda scemdes buks da naRaras. (abu saidi 1995:42)
145
samikitnoSi Seviare, rac hqondaT, yvelaferi moitanes,
anu, RviniT savse fiala moitanes,
misma Tvisebam Tavi dagvakargvina,
Cven gagvitanes da sxvebi Semoitanes. (abu saidi 1995:33)
xarabaTs Tavdapirvelad uaryofiTi datvirTva gaaCnda, rac samikitnos
ukavSirdeboda, droTa ganmavlobaSi is sufiur terminad iqca da dadebiTi
muxti SeiZina - ahmad RazalisTan "yalandari xarabaTis quCidan" aris
adamiani, romelic siyvarulis moTxovnebs asrulebs), Semdeg ki _
alegoriuli gagebac - siyvarulis nangrevebi; aryofnis (fana-s nangrevebi).
aabbuu ssaaiiddTTaann xxaarraabbaaTTii aalleeggoorriiuullii tteerrmmiinniiaa ddaa aaRRnniiSSnnaavvss ssaammiikkiittnnooss,,
rroommeelliicc,, TTaavviiss mmxxrriivv ccnnoobbiillii ssuuffiiuurrii tteerrmmiinniiaa:: eess aarriiss aaddggiillii,, ssaaddaacc
aaddaammiiaanneebbss rrwwmmeennaa ddaa RRvvTTiiuurrii ssiibbrrZZnnee ggaaddaaeecceemmaaTT.. rrooddeessaacc aabbuu ssaaiiddss
hhkkiiTTxxeess:: aarriiss mmeeCCeeTTSSii RRmmeerrTTiiss xxaallxxii??”” ““aarriiss,,”” mmiiuuggoo mmaann __ ““mmeeCCeeTTSSiicc ddaa
nnaannggrreevveebbSSiicc.. ““ssaattrrffoo xxaarraabbaaTTii--ss mmkkvviiddrrii uunnddaa iiyyooss”” SSeeiiZZlleebbaa aasseecc iiqqnnaass
ggaannmmaarrtteebbuullii:: xxaarraabbaaTTii aarriiss eeggooss nnaannggrreevvii,, iiss mmWWiiddrroo kkaavvSSiirrSSiiaa
yyaallaannddaarriiaaTTiiss mmoottiivviiss RReerrZZTTaann,, rraacc gguulliissxxmmoobbss SSiiSSvveell RRiirrsseebbaass,,
ggaannaaTTlleebbiissaa ddaa yyoovveellggvvaarrii ““mmee””--ssTTaann aassoocciirreebbuullii wwiinnssvvlliiss ddaaggmmoobbaass..
ssaattrrffoo//RRmmeerrTTii yyoovveellggvvaarrii mmiiwwiieerrii iinntteerreessiissggaann ggaawwmmeennddiillii gguulliiss
mmkkvviiddrriiaa..
amgvarad, abu saidis “khamriyyat” simbolikis miRma amoikiTxeba adamianis
sulieri ltolva sulieri satrfosaken - RmerTisaken. rogorc vnaxeT,
Trobis motivi abu saidTan ar aris TviTSezRuduli da sufiuri mistikis
mravalferovan speqtrTan aris mWidrod dakavSirebuli.
b. sinaTlis simbolika
naTeli. RvTaebrivi naTelisaken adamianis sulis daucxromeli ltolva
savaraudod Aarc erTi xalxis miTologiisaTvis ar aris ucxo. sufiur misticizmSi
erTmaneTs Seerwya naTelTan dakavSirebuli iranuli, elinisturi da
ZvelaRmosavluri Sexedulebebi.
sufizmSi arseboba aris naTeli, xolo sibnele ararsebobas ukavSirdeba. radgan
arseboba aris RmerTi, aq, ra Tqma unda, saubaria mxolod metafizikur sinaTleze,
romliskenac miiltvis adamianis suli, rac igive “samSobloSi, Sin dabrunebaa”.
146
abu saidis lirikaSi naTelTan dakavSirebuli simboloebi mociquls
ukavSirdeba, romelic aris upirvelesi mnaTobi:
RmerTo, mociqulis Tvalis sxivis sawyisi xar,
xar heidaris jiSis sanTlis sawyisi,
Cems mdgomareobas wyalobis TvaliT Sexede,
msurs, ar davkargo Seni keTilganwyoba. (abu saidi 1995:44)
mistikosi RvTaebriv gabrwyinebas aRwers., anu RvTaebrivi naTelis
gadmodinebas mis sulSi. sanTeli sxivia RmerTis naTelidan, romelic
mgzavris gulSi gizgizebs; agreTve, miniSnebaa mistikuri naTelisa,
romelic inTeba mis gulSi, visac aqvs RvTaebrivi xilva da gaanaTebs mas.
aq kvlav miniSnebaa im RvTaebriv wveTmargalitze, romlis meoxebiTac
adamiani pirvelad naTelTan xdeba wilnayari. RvTiuri naTelis miReba
mxolod ganwmendil guls ZaluZs, rasac didi moTmineba da sulieri
Zalisxmeva esaWiroeba.
adamianebi sxvadasxvagvarad grZnoben RmerTis arsebobas, metnaklebi
mgrZnobelobiT aRiqvamen RvTiur naTebas, Tumca, zogjer sruliad
ugrZnobni arian RvTaebrivi realobis mimarT:
Sens moTxovnaSi es samyaro gaavebula,
Sens winaSe derviSica da Zalauflebis mqonec SiSvelia,
yvela ismens Sens hadiss da yru aris yvela,
yvelas gverdiT xar, yvelas Tvalwin da brmaa yvela. (abu saidi 1995:46)
cnobilia, rom islamSi cecxls uaryofiTi energetika aqvs (“da ram
gacnobos Sen, raa yovlismlewveli?! cecxlia alahisa, anTebuli” (yurani
(2006) 104.5;104.6) abu saidTan is mijnuris gulis cecxlia, romelic gulis
gamwmendia. amdenad, cecxlis gamanadgurebeli sawyisi ufro marTebulia
gagebul iqnas, rogorc RvTaebrivi brwyinvalebis simboloa, vidre
jojoxeTis cecxli. amave dros cecxli aris codna/gnozisis mistikuri
sadguris simbolo:
gulo, masTan ganSorebam sicocxlis ZarRvi gadagixsna,
nuravis uCveneb Sens sisxliT mosvril jvalos (xirya)
itire, radgan aravis esmis Seni xma,
daiwvi, radgan veravin xedavs Sens kvamls. (abu saidi 1995:7)
147
sad SenTan SeerTeba da sad me, mitovebuli,
sad margaliti da sad WianWvelas moTmineba,
Tumc dawvis SiSi ara maqvs, magram
sad pepela da sad sinas cecxli. (abu saidi 1995:1)
“ufali saCino gaxda aalebuli buCqis saxiT sinas mTaze – es iyo
keTilismyofeli cecxli. mogvianebiT poetebi wminda mTaze agizgizebul
cecxls titas adarebdnen, romelic Camohgavs cecxlis formas.” (Simeli
1992:12) sinas mTas rwmenis mTasac uwodebdnen.
cecxlis RvTaebrivi buneba poetisTvis eWvs ar iwvevs:
vardisgan Camovardnili furceli Cemi saxea,
Ramisgan gamoxlarTuli naskvi Cemi Tmaa,
asi muSkis tomara qars micemuli, Cemi surnelia
da cecxli, qveynad danTebuli, Cemi bunebaa. (abu saidi 1995:14)
salamandra, romelic cecxlSi bolomdis ar iwvis, Sinagani mniSvnelobiT
uaxlovdeba “folads cecxlSi”, rac cecxlis RvTiur aspeqts ukavSirdeba da
kargad cnobili simboloa qristianuli da induri gadmocemebis mixedviT”. (Simeli
1992:12)
siyvarulo, Sens tkivilebs kidev erTi Tavi sWirdeba,
Senze nadirobas Cemze Zlieri vinme sWirdeba,
me is Citi var, erT alze rom daqababdeba, Tavi manebe,
Sens cecxls salamandra sWirdeba. (abu saidi 1995;44)
abu saidi uaryofs RvTaebrivTan Serwymis Sedegad adamianuris SenarCunebas:
mistikuri SeerTeba sruliad ganazavebs adamians RvTaebriv cecxlSi. mistikur
mijnurs poeti Cits adarebs, romelic bolomde ganadgurdebda satrfosTan
SesaerTeblad.
naTelTan, kerZod ki, cecxlTan dakavSirebuli yvelaze cnobili simbolo
sparsul, arabul da Turqul poeziaSi sanTlisa da pepelas motivs. ratom aris
farvana da sanTeli mistikuri ltolvisa da satrfosadmi mizidulobis simbolo?
ra igulisxmeba misi miznisaken daJinebuli frenis miRma? mis frenas da msxverplad
Sewirvas erTaderTi mizani aqvs: “samyarom, xilulma da uxilavma, am frinvelis
gafrenis kvali ixilos”. (sajadi 2000:315)
imitom davlie Rvino, rom misi fialis sulia,
imitom davTveri, rom goneba masze SeSlilia,
148
raRac kvamli movida CemTan, cecxli daminTo,
im sanTlidan, romelic misi farvanas mzea. (abu saidi 1995:17)
simboluri sanTelis Suqi pirveladi naTelis nawilia, “es aris pirveladi
cecxli, romelic winaremaradisobis Wraqidan gadmosuli erTaderTobis SuquraSi
kiafobs”. (gamouTqmeli 2006: 2)
im dRes, roca siyvarulis cecxli ainTo,
mijnurma mwveli saqcieli daiswavla satrfosgan,
megobris mxridan gaCnda es wva-dagva,
sanTeli rom ar anTebuliyo, ar daiwveboda pepela. (abu saidi 1995:6)
aq poeti saubrobs absolutisaken (satrfo) adamianis (mijnuris)
ltolvisa da, piriqiT, absolutis mier adamianis mizidulobis ormxriv
“procesze”: arseboben RmerTis rCeulebi da mxolod isini eZieben RvTaebriv
sibrZnes, igive RvTaebriv cecxls, WeSmarit “arsebobas”. abu saidis
filosofia aqac eyrdnoba yurans: “xolo mas, visac alahi ar mianiWebs
naTels, mas ar eqneba naTeli” (yurani 24.40), “alahi waruZRveba, visac
inebebs, pirdapiri gziT” (yurani (2006) 24.46)
mze. mze aris upirvelesi materialuri mnaTobi da yvela sxva naTeli misgan
momdinareobs.
yvela saxlSi, romelSic Senma saxem daanTo sanTeli,
mze, TiTqos cotaoden sxivs iRebs nemsis yunwidan. (abu saidi 1995:2288))
mzis TayvanismcemelTa mizani Seni saxea,
amqveynis mcxovrebTa mihrabi Seni warbis rkalia
xelmokleTa sicocxlis wyaro Seni bageebia,
Sewuxebul gulTa gemo Seni Tmaa. (abu saidi 1995:24)
mze zecaSia da misi sinaTlis uvicobisgan
mzera mis sxivs aSterdeba Soridan. (abu saidi 1995:47)
Tumca, materialuri mzis naTeba sustia WeSmariti, sulieri mzis xelTuqmnel
naTelTan SedarebiT. umaRlesi sulieri mnaTobi aris mociquli da sxva mnaTobni
misi naTeliT sazrdooben misi meditaciis, kavSirebisa da umniSvnelovanesi adgilis
wyalobiT romelic mas qmnadobis sferoebSi ukavia. poeti varskvlavebTan SedarebiT
149
mzes aniWebs upiratesobas, radgan, is RvTaebrivi brwyinvalebis gamovlinebaa, Tumca,
is, iseve rogorc sxva mnaTobebi, aris Camavali:
brahmano, im titissaxians eci Tayvani,
ToTxmeti wlis lamazmans eci Tayvani,
Tu RmerTis mxedveli Tvali ara gaqvs,
mzes eTayvane da, ara xbos Tanavarskvlaveds.
“CamavalTa” uaryofa abraamis ambavs ukavSirdeba, romelic kerpebis damsxvrevis
Semdeg ciur mnaTobTa Tayvaniscemasac gamoricxavs: “ixila caze varskvlavi da Tqva:
es aris Cemi ufali, rodesac varskvlavi Cavida, Tqva man: ar miyvars Camavalni”.
abraamma, varskvlavis msgavsad ixila amomavali da Camavali mTvare da mze, uaryo
maTi Tayvaniscema: “marTlmadidebeli var, da ara kerpTayvanismcemeli, Tqva man”
(Simeli 1992:16)
sinatifeTa mcnobelTaTvis Suqi RvTaebrivi brwyinvalebis mosavlidan aris, mze
(khūrshīd) RvTis Suqisa da erTaderTobis arsis WeSmaritebaa. is, agreTve, aris
simbolo erTianobis (wahdat), xolo mTvare (mah) da mze (mihr) simravlis aRmniSvnelia.
is mTvare, romlis kapitalic erTguleba da silamazea,
silamazis zecis mwvervali misi umdablesi Ziria,
mzis saxes Sexede da Tu ar ZalgiZs,
im Sav zilfebs Sexede, romlebic misi mezobelia. (abu saidi 1995:16)
mistikosi pirveladi naTelis xilvas eswrafvis, romelsac moswyvita
amqveyniurma yofam. amitom eZleva misi suli mwuxarebas imis gamo, rom
“mamali yrua da Rame munji”, rom “es aris Rame, romelic aRar gauTendeba”.
poeti wuxs sulis sibneleSi CarCenis gamo, romlis gafantvac mxolod
mistikur naTebas ZaluZs.
mTvare. rogorc, aRiniSna, sufiur misticizmSi warmodgena naTelis
RvTaebrivi bunebis Sesaxeb elinistur filosofias da uZveles religiebs
eyrdnoba.
neoplatonuri swavlebis mixedviT samyaro RmerTis sisavsisgan
gadmodinebis (emanaciis) Sedegia. neoplatonizmis gavlenas sufizmze
sparsuli literaturis istoriis didi mkvlevari eduard braunic
adasturebs. misi azriT, “islamis sufizmsa da aleqsandrias neoplatonizms
Soris mWidro kavSiri arsebobs”. (brauni 1956:522) am gavlenas mkvlevarTa
150
nawili abu ali ibn sinas (avicenas) moRvaweobas miawers.
sufizmi “ikvebeba” didi aleqsandrieli filosofosis plotinis (205-270)
filosofiur-mistikuri ideebiT erTi, dausabamo naTelisa da samyaros
Sesaxeb. savaraudod, sufiur misticizmSi ukve arsebul mistikur
msoflmxedvelobas neoplatonizmma e. w. “yalibi” SesTavaza, rac
zedmiwevniT moergo aRmosalur xedvas.
mTvare lamazi saxis yvelaze ufro gavrcelebuli simbolo da xotbis
Sesasxmelad saukeTeso metaforaa sparsul poeziaSi:
am RamiT, rodesac SenTan Sexvedra meqneba, mTvarisa fero,
Ramis wveri moklea da sivrce viwroa CemTvis. (abu saidi 1995:20)
Sen Tqvi, me varo niSaburis sasaxlis mTvare,
hoi, mTvarev niSaburisa, niSaburi – Sen,
rac Sen xar, Senia da rac Cven varT egec Senive iyos,
ar gvetyvi, mtroba ra saWiroa? (abu saidi 1995:1)
saukuneTa manZilze mTvaris, an mzissaxiani satrfo da misi zilfebi
emanaciis mdgradi simboloebia.
guSin daivarcxna im mTvarem Tmis xveuli,
saxeze daifara ambrissuniani zilfebi,
am eSmakobiT Seimosa mSvenieri saxe,
raTa yvelam, vinc ar aris axlo megobari, ver icnos igi. (abu saidi 1995:3)
saxe ucvlelia, maradiuli da misi RvTaebrivi brwyinvaleba
damabrmavebeli, zilfebi marad cvalebadia da dalalebis zeaRmavali
cvalebadobiT TandaTanobiT uaxlovdeba maradiuls. amitom, adamianebs
uWirT RvTaebrivi brwyinvalebisTvis Tvalis gasworeba da RmerTi xiluli
samyaros gradaciebiT unda aRiqvan. rTulia visaubroT arsebobis Sesaxeb
plotinis filosofiis konteqstSi. ufro marTebulia, visaubroT cvalebad
gradaciebsa da ganWvretis safexurebze, romlebic im erTTan gvakavSirebs.”
abu saidisTvis arseboba aris RmerTi:
yovlismxedveli viyavi, roca maxvili gamixda Tvali,
davinaxe, rom yvelaferi Sen xar, yvela danarCeni araferia. (abu saidi
1995:25)
151
abu saidi saubrobs emanaciis gnostikur doqtrinaze, romlis
mixedviTac erTi TavisTavSi Seicavda oTx sawyiss, xolo mTlianobis
rRvevisa da daSlis Semdeg warmoiSva simravle samyaros saxiT. yoveli
arsebis sawyisi ki es oTxi elementia.
empedokles (V s. Zv. w. aR.) filosofiis am aspeqts Tanxvdeba abu saidis
koncefcia erTisa da mravalis Sesaxeb.
radgan Seni sicocxlis Sedegi wamieri da matyuaraa,
mis gamo nu moTqvam, radgan, yovel wams tanjvaa,
nu iqnebi qedmaRali, rameTu Cemi da Seni safuZveli
erTi mtvris nawilaki, naperwkali da names wveTia. (abu saidi 1995:19)
vidre es varskvlavebi akiafdeboda da cis kabadoni moiWiqeboda,
vidre es wyali, haeri, cecxli da miwa Seiqmneboda,
maSinac warmovTqvamdi erTianobis saidumloebebs,
Tumca, es forma, es simRera da es goneba maSin ar iyo. (abu saidi 1995:39)
vfiqrobT, aq zedmetia plotinis filosofiis siRrmeebis Zieba, Tumca,
aRvniSnavT, rom erTis simravled daSlis mizezi plotinisaTvis
inteleqtia, xolo sufiebisTvis es aris “siyvarulis Sinagani potencia”
(kotetiSvili 1981:24). didi mistikosi mecnieris r. Staineris sityvebiT,
emanacia (RvTaebrivi gadmodineba) aris msxverplad Sewirva suraT-xatis
gacocxlebisTvis. (Staineri 1994:18)
abu saidi erTi SexedviT martivi poeturi saxeebis meSveobiT
kacobriobis mistikuri azrovnebis – naTelis filosofiis Tvaluwvdenel
siRrmeebs swvdeba.
g. wylis simbolika. RmerTisa da adamianis erTianobas poeti-
mistikosebi sxvadasxva simboloebiT gamoxatavdnen. isini msjelobdnen
okeaneze, talRebze, zRvis qafze, wylis wveTze da a. S., romlebic yovel
wams sxvadasxva saxes iReben, magram arsi erTi aqvT – wyali.
abu saidis lirikaSi wyalTan dakavSirebuli yvelaze gavrcelebuli
simboloebi zRva, talRa, mdinare, wvima, Rrubeli, morevi, wyaro da
niaRvaria.
yvela, vinc fiqrobda RmerTsa da samyaros Soris msgavsebasa da
gansxvavebaze da undoda eCvenebina maTi fuZemdebluri erTianoba da
152
droebiTi gancalkeveba, xmarobda okeanis/zRvis simbolos. zRva abu
saidisTvis, iseve, rogorc sxva sufi poetebisTvis, fsiqologiuri
TvalsazrisiT individis erTianobisadmi ltolvis da mTlianSi
TviTganadgurebis simboloa.
abu saidi zRvasTan dakavSirebiT yvelaze xSirad talRis simbolos
xmarobs. mas RvTiuri arsi warmoudgenia, rogorc uzarmazari okeane,
saidanac talRebiviT wamierad Cndebian raRac figurebi, raTa kvlav
gauCinardnen Tvaluwvdenel qvesknelSi. baiazid bisTamisTvis RmerTi
uRrmesi okeanea. abu saidTan zRvis siRrme WeSmaritebis arsia, romelic
farulia da miuwvdomeli, an, misawvdomi mxolod rCeulTaTvis. amitom,
talRa misi zedapiris qaragmaa, iseve rogorc dafaruli WeSmaritebisa:
rogorc warbi gascems saxis gamometyvelebas, talRac Seicavs usasrulosa
da maradiulis niSan-Tvisebebs. poeti araerTxel mianiSnebs, rom
WeSmaritebis Zieba, anu svla sulier bilikze rTulia. masze sulisTvis
bevri dabrkolebaa (morevi - gardāb) damRupveli cru xilvebis da sxvadasxva
cTunebebis saxiT.
mistikuri sizmrebis zRvaSi, sadac bevri WeSmaritebis Ziebaa,
masSi morevi maxesaviT aris da gemi sulia,
yoveli sadafis Rrmuli wyliT savse Tvalis gugaa,
yoveli talRa kacis warbze miniSnebaa. (abu saidi 1995:19)
talRa qaragmulad aRniSnavs absolutis gamovlinebas, romelic
yoveli amqveyniuri brwyinvalebis saxiT vlindeba. samyaroca da kacic
absolutis talRebia.
maradiuli arseba mRelvare [talRebiani] zRvaa,
amqveynis Svilebs am zRvisgan araferi unaxavT, talRis garda,
zRvis Signidan talRa saCino xdeba
zRvis zedapirze, zRva ki talRaSi dafarulia. (abu saidi 1995:69)
abu saidis lirikaSi RmerTi wyalobis okeane/zRvaa. amitom misi
wyalobis zRvaSi TviT Zalian codvili adamianis gemsac (suls) SeuZlia
gaiaros.
xalxis codva, Tumca, udabnoa, udabnoa,
Seni wyalobis winaSe erTi balaxis foTolia,
Tumca, Cveni codva gemia,
153
araferia, radgan Seni wyaloba zRvaa, zRvaa. (abu saidi 1995:9)
abu saidi Tavis robaiebSi saubrobs didsulovnebis zRvasa da
didsulovnebis margalitze, da maT erTnair Tvisebebs aniWebs.
gulma Seni mebrZoli xasiaTi da Cvevebi miiRo,
sulma didsulovnebis margaliti (gawhar)ipova Sens ubanSi. (abu saidi
1995:23)
satrfos sityvis saidumlos ver vbedav, rom vTqva,
Zvirfasi margalitia (durr), ver vbedav, rom gavxvrito. (abu saidi 1995:22)
sufiuri terminebis leqsikonebSi “margaliti (durr) aris morCilebisa
da warsul qmedebaTa ganadgurebis, RmerTisaken gzaze daucxromeli Ziebis,
gzis dogmaTa Sesrulebisa da satrfosaken svlisas [mgzavris] arsebis
gaqrobis simbolo,” (sajadi 2000:381) xolo “margaliti (gawhar) metyvelebis
sulia, srulyofili adamianis WeSmariteba, mniSvnelobebi da Tvisebebia”
(sajadi 2000:679).
margaliti RvTiuri sibrZnis erT-erTi yvelaze ufro gavrcelebuli
simboloa. magaliTad, rumis Tanaxmad, okeane wmindanTa mecnierebaa, da misi
wyali Tavad margalitia (rumi 2000:17). xolo abu saidisTvis, rogorc
vnaxeT, margaliti RmerTis sityvis saidumloa. is, rac pirvelad iyo, aris
sityva da margalitic pirveladi RvTaebrivobis Tvaluwvdenel siRrmeTa
nayofia. adamiani absolutis usasrulobasa da idumalebas okeanes
amsgavsebs yvelaze metad.
mistikur mijnurTa xvedri tanjvisa da gansacdelis simravlea, maTi
cremlis niaRvarTan SedarebiT TviT zRvis usasrulobac wveTisodenad
eCveneba mistikoss.
cis kabadoni Cveni gatexili sicocxlis qamaria,
zRva Cveni mRvrie cremlis kvalia,
jojoxeTi Cveni amao tanjvis erTi naperwkalia,
samoTxe Cveni mSvidi drois erTi wamia. (abu saidi 1995:9)
abu saidis lirikaSi wyalTan dakavSirebuli kidev erTi xati, wvima da
wvimis wveTia. wvima mis cnobierebaSi sasowarkveTili adamianis xsnisa da
imedis simboloa. poeti Rrubels dedis funqcias aniWebs, is Tavis
mwyurvale Svilebs rZis wvimas ugzavnis:
154
RmerTo, cocxali arsebis sicocxlis mizezi gamomigzavne,
vazis sisxlisgan mravalferi wyaloba gamomigzavne,
mcenaris Svilebis mwyurvali bageebisTvis,
Rrublis mkerdidan rZis wvima gamogzavne. (abu saidi 1995:12)
megobaro, wamali gamougzavne avadmyofebs,
dRiuri sazrdo mieci adamians, jins da, aseve, satrfoebs,
Cven sasowarkveTilebis velis mwyurvale bagianebi varT,
Cveni imedis yanas mieci wvima. (abu saidi 1995:3)
aRmosavleTSi wvimis Txovnas sasicocxlo mniSvneloba, mizezi aqvs:
“iq, sadac xSiria gvalva, wvima, marTlac, wyalobaa. islamma moitana
tradicia, romelsac uwodeben istisqā-s – adamianebi locvaSi iTxoven wvimas;
arsebobs mravali gadmocema wmindanTa Sesaxeb, romlebic RmerTisagan
(zogjer ubralod, muqariT) gamoiTxoven wvimas.” (Simeli 1992:10)
zogadad, wvima abu saidis leqsebSi gaazrebulia, rogorc wyaloba.
rogorc zemoT aRiniSna, wvimis amgvari aRqma SemTxveviTi ar aris da arc am
leqsebis avtors SeiZleba ekuTvnodes. “iranisa da TurqeTis zogierT
kuTxeSi wvimas wyalobas uwodeben.” (Simeli 1992:10)
amave dros, wvima mcenareTa ayvaveba-aRdgenas ukavSirdeba da maTi
Wknobisagan mxsnelia; simbolurad poeti wvimas sasowarkveTisa da
uimedobisagan mxsnels uwodebs, rac, Taviseburad axloa wvimis, rogorc
sufiuri terminis ganmartebasTan: wvima miniSnebaa maRali RmerTis
sinatifesa da misgan momdinare wyalobaze; agreTve aRniSnavs wyalobis
gamravlebas, romelic mgzavris sulier mdgomareobebSi vlindeba, rogorc
mxiarulebisa da siRaribis Sedegi. wvima xiluli samyaros pirvelad arsTan
dabrunebis simbolodac aRiqmeba: gavrcelebuli iyo azri, rom wvima,
romelic okeanis/zRvis wiaRs ubrundeba kriala niJaraSi moTavsebul
margalitad gadaiqceva.
mdinare abu saidTan sulieri gacocxlebis simboloa. poeti
sasowarkveTis Jams iTxovs moses, mis xeljoxs da mdinare niloss, raTa
mtrisagan daixsnan igi. moses antipodi, ase vTqvaT, mteri, faraonia:
faraonis msgavsi yvela gaZlierda,
mose, xeljoxi da nilosis mdinare gamogzavne. (abu saidi 1995:12)
155
wyalTan dakavSirebiT poeti sicocxlis wyaros simbolosac xSirad
iyenebs. ukvdavebis momniWebeli wyaro satrfos bageebidan gadmodis, anu is
siyvarulis wyaroa, rac maradisobasTan aziarebs mijnurs. termini
ganmartebulia, rogorc “RvTaebrivi sibrZnis wyaro da safuZvelia” (sajadi
2000:364). gadmocemis mixedviT, “sicocxlis wyali zurmuxtis msgavsad
dedamiwis bnel siRrmeebSi moipoveba da mxolod xizrs, mociqulsa da
wmindans ZaluZs waruZRves misken maZiebels.” (Simeli 1992:8)
misi zilfis kavebis uRmerTobisgan rwmena ifrqveoda,
misi bageebis neqtrisgan ukvdavebis wyaro gadmodioda. (abu saidi 1995:7)
imden xans meZina nakadulis piras mwyurvals,
rom sanam Cems mdinareSi sicocxlis wyaro ar daSra. (abu saidi 1995:22)
abu saidis lirikaSi niaRvari, iseve, rogorc wylis danarCeni
saxesxvaobani, “ukvdavebis wyals afrqvevs”:
misi nedli palmidan nayofi wvimasaviT cvioda,
misi Rawvis furclidan vardi ifrqveoda sayeloze,
kaeSnisgan im norCi nergis ferxTiT,
niaRvari Tvalebidan ukvdavebis wyals afrqvevda. (abu saidi 1995:7)
wylis stiqiis erTaderTi “negatiuri” gageba SeiZleba amovikiTxoT
robaiSi, sadac zRva codvaTa simravles ukavSirdeba, Tumca, aqac, mistikosi
poetis azriT, am zRvis kapitani RmerTia.
Tumca Sens morCilebaSi codva da Secdomaa,
nu inaRvleb amis gamo, radgan Carxis trialis ubedurebaa,
Tu daiRale mozRvavebuli codvebis simravlisagan,
nu naRvlob, radgan am zRvis kapitani RmerTia. (abu saidi 1995:9)
abu saidis leqsebSi wyals dadebiTi alegoriuli Tu emociuri
datvirTva gaaCnia. wyali/sisvele dapirispirebulia simSralesTan: –
codvisa da sasowarkveTis udabnos, imedis gamomSral yanas, mcenareTa
mwyurvale bageebs macocxlebel Zalad wvima evlineba.
amdenad, wyali dapirispirebulia codvisa da sasowarkveTilebis
udabnosa da imedis gamomSral yanasTan, romelic mcenareTa mwyurvale
begeebs macocxlebel Zalad – wvimad evlineba.
156
d. satrfos saxis simbolika. sparsul poeziaSi satrfos ZiriTadad kerps (but)
uwodeben, romelic mijnuris Tayvaniscemis obieqtia. aq satrfo RmerTis xorcieli
xatia, romelic mokvdavTaTvis dafarulia swored Tavisi gausaZlisi brwyinvalebis
gamo.
silamaze azrs kargavs, Tu ar arsebobs misi mWvreteli. gavixsenoT
koncefcia RmerTis, rogorc dafaruli ganZis Sesaxeb, romelsac undoda,
rom gamxdariyo saCino imisTvis, rom adamianTa gulebSi siyvarulis cecxli
anTebuliyo.
satrfo da mijnuri warmoudgenelia erTmaneTis gareSe. mijnuris saqme
aris niyyāz (xvewna-mudara), rac abu saidis lirikis umTavresi elementia,
xolo satrfosi – nāz (keklucoba). am winaaRmdegobis miRma imaleba
siyvarulis erTianoba. siyvarulis orplanianobam, romelic mistiur
Teoriasa da praqtikaSi gaCnda, gamoiwvia is, rom mistikosebi iyenebdnen
miwieri siyvarulis simboloebs, xolo aramistikosi poetebi – mistikur
terminologias. es tendencia mogvianebiT ufro gaZlierda sparsul da
Turqul poeziaSi. mistikosebi ubralo sityvebsac ki mistikur
interpretacias aZlevdenen, rac kargad Cans abu saidis lirikaSic.
Tvali. mistikosi Tvalis meSveobiT aRiqvams RvTaebriv brwyinvalebas:
abu saidi mianiSnebs gulsa da Tvals Soris arsebul kavSirze: dardiani guli
sisxlis cremlebiT tiris da TvalTagan cremlad iRvreba – es metaforuli
gamonaTqvami xSiria abu saidis robaiebSi. “gulis Tvali” mistikoss marad RmerTisaken
aqvs mipyrobili, ise, rom aravin igebs amas: mudam, yvelgan, yvelasTan, yvela saqmeSi gulis
Tvali satrfosken geWiros idumal.
Tvali RmerTis Tandaswrebaze mianiSnebs, rac naTelia CvenTvis, agreTve, mis
unarebze. es Wvreta mxedvelobis unars (sifāt) ukavSirdeba. sufiuri terminologiis
mixedviT Tvali silamazea da, agreTve, RmerTis Wvretis Tvisebis simboloa.
adamians, rogorc maradisobidan droebiT samyofelSi Camosaxlebuls,
Tan axlavs, RmerTi, is ufro axloa adamianTan, vidre mas SeuZlia es
warmoidginos – RmerTi masSia, rogorc, vTqvaT, misive Tvali, Tumca, is
uxilavia (vidre mistikosi “RvTaebriv ganzavebas” ar ganaxorcielebs):
vkiTxe mas ganSorebis mizezi,
miTxra, aris erTi sababi, getyvi amas:
157
me Seni Tvali var, Tu ver mxedav ra gasakviria,
me Seni suli var, suls arvin xedavs. (abu saidi 1995:3)
avadmyofi da mTvrali Tvali, siSoris, ganSorebis, Tavis Tavze fiqris gamo
moklebulia mijnurTa gulis damdagveli satrfos silamazis xilvas; yvelaferi misi
kekluci Tvalis kvali da kuTvnilebaa:
radgan dadardianda Seni sastiki Tvalebi,
msurs, Cemma sulma zidos Seni dardi,
RmerTo, mbrunavi Tvalis Wrilobam
nu gaamwaros Seni avadmyofi nargisi (abu saidi 1995:1)
warbi. warbi miniSnebaa imaze, rom arsi (dhāt) miuwvdomelia adamianuri
aRqmisaTvis. warbi abu saidis lirikaSi “rkalTan” konteqstSi ixmareba.
warbis rkali (Mihrāb-i abrū) RvTaebrivi brwyinvalebis gamovlinebaa, is
mimarTavs mijnuris mzeras satrfosaken (radganac warbi gascems saxis
gamometyvelebas, mas adareben Tvisebebs, romlebic arsis bunebas
gamoxataven)”. warbis alegorias sarkis msgavsi azrobrivi datvirTva
gaaCnia:
Seni arsis sarke, arsia yovelTa,
Seni Tvisebebis sarke, Tvisebaa yovelTa. (abu saidi 1995:51)
mzis TayvanismcemelTa mizani Seni saxea,
amqveynis mcxovrebTa mihrabi Seni warbis rkalia
xelmokleTa sicocxlis wyaro Seni bageebia,
Sewuxebul gulTa gemo Seni Tmaa. (abu saidi 1995:24)
zilfi. zilfi aRmosavlur misticizmSi RmerTis sidiadis
gamovlinebaa. zilfi fardas hgavs, romelic faravs RvTiur realobas.
sufizmSi zilfi simravlis simboloa da poetebi mianiSneben emanaciis
ideaze anu simarvlis miRma dafarul erTze. zilfs, rogorc am samyaros
aRmniSvnel termins (cvalebadi, aramdgradi, warmavali) da Tavad am
samyaros negatiuri datvirTva eniWeba: is Sinaarsobrivad
uRmerTobas/urwmunobas ukavSirdeba. zilfis kavebis uRmerToba Tavadve
aris zilfis ganmarteba da amgvaradvea axsnili sufiuri terminologiis
leqsikonSi: “zilfi aris urwmunoebis ukuneTis aRmniSvneli qaragma”
(sajadi 2000:442). abu saidi ki, romelic RvTaebriv idumalebas naziarebia,
158
Tvlis, rom am urwmunoebidan rwmena ifrqveva: “misi zilfis kavebis
uRmerTobisgan rwmena ifrqveoda.”
xali. rogorc zemoT aRvniSneT, zilfi simravlis aRmniSvneli
simboloa. aseve xalic miniSnebaa erTianobaze, romelic simravlis sawyisi
da sasrulia. poeti xalis siSaves guldamwvari mijnuris “Sav dReSi
Cavardnas” adarebs:
Senma sxeulma siZnelis tvirTis qveS moRuna Cemi sxeuli,
Senma Tvalma nakaduliviT namiT aavso Cemi Tvalebi,
Senma xalma Cemi mdgomareoba dResaviT daaRama,
Senma zilfebma Cemi saqme Tavisi Tmis RerebiviT aburda. (abu saidi 1995:29)
Savi xali idumali samyaros simboloa. rogorc zemoT aRiniSna,
zilfebi simravlis aRmniSvneli terminia. mistikosi dabneulia simravlis
gamo - xiluli samyaros mravalferovneba safarvelia, romelic RvTaebrivi
realobisagan aSorebs sulier mgzavrs.
bage. sufizmSi bage RvTiuri sityvis da RvTiuri sulis simboloa.
satrfos bages abu saidi adarebs Saqarsa da Tafls. is xSirad xmarobs
epiTetebs “tkbilbagiani”, “tkbilmoubari”, “tkbilpiriani”. satrfos
bageebidan ukvdavebis wyaros erTi wveTic ki Tu miwas daecema, sawuTros
miwa nayofad suls gamoiRebs.
“bage-Saqari simboloa sadgurisa, romelsac mociqulebi angelozebis
meSveobiT miaRweven, xolo wmindanebi gulis ganwmendis meoxebiT”. (sajadi
2000:683) lalis bage sulis STabervisa da gacocxlebis simboloa.
is ambriszilfiani xar, romlis xveulSic mTvarea,
is tkbilmoubari xar, romlis SaqarSic neqtaria. (abu saidi 1995:12)
piri (dahān) miniSnebaa mosaubris Tvisebaze da RvTaebriv gamoRviZebas
aRniSnavs.
is Zafi, romelic gawolilia Sens bageTa lalze
da Seni piris sasmelidan cremliT sveldeba. (abu saidi 1995:41)
RmerTi/satrfo sulieri gacocxlebis, ufro metic, ukvdavebis
momniWebelia da mistikuri mijnuris maradiuli survili mis bageTagan
macocxlebeli wyaros Sesmaa.
misi zilfis kavebis uRmerTobisgan rwmena ifrqveoda,
misi bageebis sasmelidan ukvdavebis wyaro iRvreboda,
159
rogorc kekluci gnoli asi sinatifiT
midioda da misi nabijebis mtvrisgan sicocxle mimoibneoda. (abu saidi
1995:7)
miwas apkure wveTi Seni lalis bagidan,
rom sawuTros miwam suli moiRos nayofad. (abu saidi 1995:45)
Rawvi. satrfos Rawvis/saxis metafora vardi da titaa; saxe vardis
mfrqvevelia, an misi nayofi vardia:
vuTxari: titisRawviano mzeTunaxavo gulismpyrobelo,
sizmrad miCvene Seni saxe erTxel sayvarelo,
miTxra, nu gesizmreba Cems garda Sen saxe sxvisi,
Tu gsurs, rom gesizmro kvlav. (abu saidi 1995:1)
misi nedli palmidan nayofi cvioda wvimis wveTebiviT,
misi Rawvis furclebidan vardi ifrqveoda sayeloze. (abu saidi 1995:7)
Seni Rawvebis baRnaris nayofi vardia,
Seni lalis bagis nayofi ukvdavebaa. (abu saidi 1995:45)
Rawvi silamazis gabrwyinebis gamovlinebaa, rac samyaros didebuli
yofierebis mizezia da RmerTis saxelTa gamovlineba. lahijis Tanaxmad
“Rawvi miniSnebaa RmerTis wyalobis Tvisebaze, xolo zilfebi - misi
mrisxanebisa” (sajadi 2000:587)
vardi uZvelesi miTebis (induri, ZvelberZnuli) mniSvnelovani
elementia da RvTaebrivi bunebis gamovlinebis simboloa. qristianoba
mariam RvTisSobels ukavSirebs vards da vardnars, rogorc wminda da
dedobrivi aspeqtebis simbolur gamoxatulebas.
vardis simboluri xati erT-erTi yvelaze ufro mravlisTqmelia
sufizmSi. aRmosavleTSi, kerZod, iranSi, romelic vardis samSoblod
miiCneva, vardebs meditaciisa da locvisaTvis gaSenebul “saidumlo”
baRebSi zrdidnen (esbini 2005:2), “me”-sgan Tavis daRweva da sulis RvTaebriv
realobebSi mogzauroba xdeba Secnobis vardis mopovebisTvis. vardi
ganasaxierebs sufiuri mistikis kvintesencias – “martivi” erTis rTul
160
simravled daSlas; eklebi RvTaebrivi sibrZnis mopovebis sirTuleze
migvaniSnebs; vardis silamaze da surneli absoluturi silamazisa da
srulyofilebis yvelaze ufro uSualo, advilad aRsaqmeli gamovlinebaa;
vardi da eklebi RvTaebrivi da miwieri yofis saukeTeso “Sualeduri”
simboloa.
abu saidTan vardis Sesatyvisad ixmareba gul, da ara ward, romelsac
simboluri metyvelebaSi ukavSireben ritualuri locvebisa da asketuri
varjiSebis erTobliv rituals wird.
Cemi eklidan erTgulebis vardi izrdeba,
Cemi mxridan sixalase izrdeba,
Senze fiqrSi guSin Tavi muxlebze medo,
dRes vardi damxvda amosuli Cems gverdiT. (abu saidi 1995:44)
frTxilad, zurgi ar aqcio mis pativiscemas,
radgan is naz vardTan erTad uxeS ekalsac axarebs. (abu saidi 1995:22)
satrfo, anu centri, romliskenac gamudmebiT miiltvis mistikuri
mijnuri RvTaebriv walkotSia, romelic daxSulia adamis modgmisaTvis misi
iqidan gamoZevebis Semdeg: gadmocemis mixedviT, RmerTma adami samoTxeSi,
vardebis gasaxareblad moaTavsa (roi 1997:6)
Seni saxe, sulis walkotis norCo vardo,
nazi iyo, rogorc yoveli saRamo da dila. (abu saidi 1995:25)
wiTeli vardi vnebiani siyvarulis simboloa. adamianuri siyvaruli –
vneba (shawq), aris RvTaebrivi siyvarulis (mahabba) Taviseburi preludia -
“mivdiodi Seni vnebiani siyvaruliT (shawq) savse yofierebis vardnarSi”.
samasi wiTeli vardia Cemi satrfos Rawvebze,
avdeqi dasakrefad, vardebis krefa xom Cemi saqmea. (abu saidi 1995:14)
Tumca Tvals ar unaxavs Seni mSvenieri saxe,
erTi vardic ar mouwyvetia SenTan Sexvedris vardnaridan. (abu saidi
1995:43)
“vardi “wminda Suagulis” – gulis simboloa” (tompsoni 1989:1-3) da
sabolood vardebis krefa kvlav ukavSirdeba gulis siRrmeSi RvTaebrivi
naTelis mopovebas.
161
daskvna
abu saidis cxovrebis amsaxveli Txzulebebis analizidan irkveva, rom
misi cxovrebis axalgazrdobis (daaxl. 40 wlis asakamde) periodi
gulisxmobs gamudmebul “aras Tqmas” imaze, rasac sicocxle sTavazobs mas;
gardamtex momentad miCneulia misi didi xilva (meditacia WaSi), ris
Semdegac abu saidi iRebs sicocxles. es sulieri gabrwyineba gandevnili
ltolvebis Sedegad sxeulis dasustebis Sedegia, e. w. sublimacia.
abu saidis religiuri filosofiis principebis sakvlevad
umniSvnelovanesia “meore etapi”, rodesac misi mzera mimarTulia
Sinaganisadmi; roca asketuri varjiSebiTa da ritualebis SesrulebiT
“TviTSepyroba” mistikosma Seanacvla adamianebTan yoveldRiuri
urTierTobiT, qadagebiT da musikaluri ritualiT (sama’). abu saidis
damokidebulebaSi sama’s mimarT vlindeba, rom moZRvari ganixilavs
adamians, rogorc sulisa da xorcis ganuyofel mTlianobas.
abu saidma xanayahSi mcxovrebTaTvis umTavres wesad gansazRvra
Tavmdabloba da moyvasis msaxureba.
misi damokidebuleba saswaulqmedebis mimarT uaryofiTia, Tumca, mis
saxelsac ukavSirdeba saswaulebi: is cnobilia gaulTamxilaobis
saswaulebrivi unariT, rasac moZRvari adamianTa gulebis gansawmendad da
RmerTTan dasabruneblad iyenebs.
mistikuri mdgomareobebis (hali da mayami) gaanalizebis Sedegad
SeiZleba davaskvnaT, rom sulis TviTsrulyofis safexurebi mTlianobaSi
qmnian abu saidis sufizmis sinTezur “filosofias”, warmoaCenen misi sulis
evoluciis istorias. mayamebi abu saidis msoflmxedvelobis is
mniSvnelovani sferoa, romelSic mistikosi did yuradRebas uTmobs
adamianis fsiqologiis niuansebs.
ganvixileT codvisa da Sendobis winaaRmdegobrivi Teoria: RmerTi,
rogorc mamoZravebeli Zala yoveli qmnulis, Tavadve aris “ficis damdebi
da ficis gamtexi”, amave dros abu saidi codvas gansazRvravs, rogorc
ugvano saqmes, romelsac Tan sdevs Sendoba, rogorc absolutis keTili
nebis gamoxatuleba adamianis codvili bunebis mimarT.
162
naTelia, rom abu saidisTvis “WeSmariti muslimi” aris is, vinc “arc
erTi muslimis tanjvas ar eZebs”, anu, is, visac gaaCnia keTilSobili,
ganwmendili guli, da ara is, vinc mravalgzis Seasrula haji. zogadad, abu
saidi ezoterul sibrZnes Wvrets yvela religiaSi (qristianobaSi,
cecxlTayvanismcemlobaSi, iudaizmSi).
naTelia, rom abu saidi aviTarebs halajiseul panTeistur
Sexedulebas samyarosa da RmerTis Sesaxeb da misi mistikuri swavleba
warmoadgens im Sualedur rgols, romelic qmnis erTgvar sulier
“pedigris”: halaji – abu saidi – aTari. gamovlinda ibn sinas garkveuli
gavlenac abu saidis lirikaze.
dRemde amouxsnel amocanad rCeba abu saidis avtorobis sakiTxi.
veTanxmebiT im mkvlevarTa mosazrebas, romelTac miaCniaT, rom divanis
didi nawili swored abu saidis "kalams" unda ekuTvnodes.
robaiebis poetikuri analizis Sedegad gamovlinda, rom maTi didi
nawilis riTmuli sqema aris aaba tipis; didi raodenobiT gvxvdeba aaaa
tipis riTmuli sqemis robaiebi. leqsebis ZiriTadi riTma aris boloriTma,
Tumca, leqsebi mdidaria TavriTmebiTa da SidariTmebiT.
riTmul sityvebad semantikurad gansxvavebuli erTgvari fonetikuri
struqturis sityvebi (omonimebi) gvxvdeba Zalzed mcire raodenobiT, aseve
iSviaTia tavtologiebi. 730 robais did umravlesobas sdevs redifi;
redifad gamoiyeneba zmna, arsebiTi saxeli, zmnizeda, nacvalsaxelebi,
Tandebuli ra.
redifebis didi nawili (330) zmnuria – redifis funqcias umetesad
martivi zmnis sxvadasxva gramatikuli kategoriebi asruleben, aris
ramdenime SemTxveva rodesac redifia zmnis udroo forma da Sedgenili
zmna; redifis funqcias zogjer asrulebs rTuli zmna sruli saxiT,
umetesad – mxolod misi zmnuri nawili. gvxvdeba daaxloebiT 60 SemTxveva,
rodesac redifi zmna hasTan-is sxvadasxva gramatikuli formaa. Tandebuli
ra-s redifad xmarebis SemTxveva mxolod 15-a, sxva Tandebulebi redifad ar
gvxvdeba.
abu saidTan sparsuli poetikis iseTi figurebic daiZebneba,
rogorebicaa: Tajnisi (gvxvdeba sruli, grafikuli, gayofili,
163
ganmeorebuli, kudiani da namatiani), muTazzadi, isja, muTadaddi, isTi’ara,
muzaviji, muTanasibi, TaSbihaTi, xaSvi, Tafriq, irsal al-masalain.
abu saidis leqsebSi didi raodenobiT epiTetia, romelTa didi nawili
Sedgenili sityvaa; SedarebiT naklebia Sedarebebi: maT Soris ufro
iSviaTia martivi, absoluturi Sedarebebi; poeti Sedarebas axdens,
ZiriTadad, raime konkretuli qmedebis an movlenis safuZvelze. abu saidTan
gvxvdeba rogorc konkretul-mgrZnobelobiTi, aseve funqciuri Sedarebebi.
Sedarebis obieqtebad ZiriTadad gamoyenebulia mcenareTa da cxovelTa
samyarodan aRebuli leqsika, agreTve, sabrZolo da sayofacxovrebo
sagnebi, anbanis asoebi, ciuri sxeulebi. iSviaTad vxvdebiT metonomiis
nimuSebs da sinekdoxas.
mTlianobaSi, abu saidis lirikaSi poetur xerxebs Soris yvelaze ufro
gavrcelebulia metafora. damaxasiaTebelia gavrcobili, kompleqsuri
metaforuli saxeebi, roca poeti calkeuli metaforuli saxeebis
erTobliobiT qmnis rTul metaforul struqturas.
robaiebis Tematika mravalferovania: didi raodenobiT vxvdebiT
sayofacxovrebo da religiur leqsikas, agreTve, bunebis, cxovelebis,
mcenareebis, Zvirfasi qvebis, ciuri sxeulebis aRmniSvnel sityvebs.
Cven gavaanalizeT abu saidis sufiuri terminebi: Rvinisa da sinaTlis
simbolika, satrfo da masTan dakavSirebuli terminebi, wylis simbolika.
ganvmarteT sufiuri termini-kliSeebi da, SeZlebisdagvarad, gamovikvlieT
abu saidis idumalTmetyvelebis Taviseburebani. leqsebSi xSiria aluziebi
yuranTan. Cans, agreTve, berZnuli filosofiuri azrovnebis kvali (kerZod,
emanaciis doqtrina). abu saidisTvis adamianis mier RmerTis Zieba
simbolurad gamoxatulia, rogorc: satrfosTan SeerTebis molodini;
satrfos bageTagan ukvdavebi wyaros Sesma: naTelisadmi ltolva, roca
mistikoss ipyrobs SiSi, rom mas “frTa ar motexon”; fialidan
iagundisferi Rvinis Sesma; zRvaSi CayvinTva da margalitis mopoveba; gemiT
zRvis usafrTxod gadacurva; vardebis krefa da sxv.
arsebuli masalis mixedviT SegviZlia davaskvnaT, rom abu saidis
lirikis saxe-simboloTa erTianoba qmnis did baziss Semdgomi saukuneebis
poetebisTvis. am simboloebma ufro rTuli da daxvewili formebi miiRes
164
mogvianebiT, rogorc poeturi, aseve, mistikuri metyvelebis TvalsazrisiT.
magaliTisTvis, sakmarisia aRvniSnoT frinvelis simbolo abu saidTan, rac
ibn sinas naazrevis anareklia mis poeziaSi da am simbolos azrobrivi
datvirTva aTarTan.
Cveni mizani ar yofila TiToueli simbolos ganviTarebis gradaciaTa
gamovlena da Seswavla, rac uTuod saintereso da mniSvnelovani kvlevis
sferoa. Tumca, danamdvilebiT SeiZleba iTqvas, rom abu saidis divanSi
moqceulia momdevno saukuneebis poetTa SemoqmedebaSi mocemuli saxe-
simboloTa mravalferovneba. ra Tqma unda abu saidi ar yofila pirveli,
vinc satrfialo Janris sparsuli leqsi RvTaebrivi daniSnulebiT
gamoiyena, magram is iyo pirveli moZRvari, vinc aseTi leqsis gamoyeneba
sabolood "daakanona" sufiuri saZmos yoveldRiur praqtikaSi.
165
gamoyenebuli literaturis sia
abu saidi 1995
Abū Sa’īd Abī’l-Khayr, Rubā'iyyāt, Sukhanān-i Manz ūm-i Abū Sa’īd Abī’l-Khayr,
ed. by Sa’īd Nafīsī, Tehrān,١٣٧٣/1995
abu saidi, robaiebi, wignSi “abu saidis wyobilsityvaoba”, said
nafisi, (abu saidis wyobilsityvaoba), Teirani, 1995
abu saidi 1977
abu saidi, robaiebi, Targm. vaxuSti kotetiSvilma, iranuli
poezia, Tbilisi, 1977
aTari 1905
‘Attār, Farīd al-Dīn, Tadhkirāt al-awliyā’, ed. by Nicholson, vol. I, London/Leiden,
1905-1907
aTari, farid ad-din, wmindanTa cxovrebani (TazqiraT al-
oulia), gamomc. r. a. nikolsoni, t. I, leideni, 1905
algari 1976
Algar, Hamid, "The Naqshbandī Order. A Preliminary Survey of its History
and Significance", Studia Islamica, 1976
algari, hamid, naySbandias ordeni. misi istoriisa da
mniSvnelobis Seswavlis Sesavali, studia islamika, 1976
aleqsiZe 2001
aleqsiZe, marina, iblisis dacemis sufiuri gaazreba sparsul
klasikur mwerlobaSi, akademia, istoriul-filologiuri
Jurnali, t. 2, Tbilisi 2001
aRmosavleTis literatura 1970
Литература Востока в Средние Века, ч. II, Изд. Московского
Университета, 1970
aRmosavleTis literatura SuasaukuneebSi, t. II, moskovis
universitetis gamomcemloba, 1970
166
baueringi 1999
Böwering, Gerhard, Ideas of Time in Persian Sufism, in "The Heritage of
Sufism", ed. Leonard Lewisohn, vol. I, Oxford, 1999
baueringi, Jerar, drois idea sparsul sufizmSi, wignSi
“sufizmis memkvidreoba”, red. l. luisoni, t. I, oqsfordi, 1999
bertelsi 1938
Бертэльс, Е.Э., Авиценна и Персидская Литература, Известия Академии
Наук СССР, 1938
bertelsi, e. e., avicena da sparsuli literatura, ssrk
mecnierebaTa akademiis cnobebi, 1938
bertelsi 1965
Бертэльс, Е.Э., Суфизм и Суфийская Литература, Москва, 1965
bertelsi, e. e., sufizmi da sufiuri literatura, moskovi, 1965
brauni 1956
Browne, Edward G., A Literary History of Persia, v. II, Cambridge at the University
Press, 1956
brauni, ed., sparseTis literaturis istoria, t. II, kembrijis
universitetis gamomcemloba, 1956
bruini 1999
De Bruijn, J. T. P., The Qalandariyyāt in Persian Mystical Poetry from Sanā'ī
Onwards, in "The Heritage of Sufism", ed. Leonard Lewisohn, vol. II,
Oxford, 1999
bruini, j. t. p., yalandariaTi sparsul mistikur poeziaSi
sanaidan da Semdgom, wignSi “sufizmis memkvidreoba”, red., l.
luisoni, t. II, oqsfordi, 1999
bulieti 1972
Bulliet, R. W., The Patricians of Nishapur, Cambridge: Harvard University
Press, 1972
bulieti, r. v. niSabureli warCinebulni, kembriji, harvardis
universitetis gamomcemloba, 1972
grahami 1999
167
Graham, Terry, Abū Sa’īd Abī’l-Khayr and the School of Khurāsān, in 'The
Heritage of Sufism", vol. I, ed. Leonard Lewisohn, Oxford, 1999
grahami, teri, abu said abu-l-xeiri da xorasnis skola, wignSi
“sufizmis memkvidreoba”, red. l. luisoni, oqsfordi, 1999
dabaSi 1999
Dabashi, Hamid, Historical Conditions of Persian Sufism during the Seljuk Period,
in "The Heritage of Sufism", ed. Leonard Lewisohn, vol. I, Oxford, 1999
dabaSi, hamid, sparsuli sufizmis istoriuli pirobebi
selCukTa mmarTvelobis periodSi, wignSi “sufizmis
memkvidreoba”, red., l. luisoni, oqsfordi, 1999
duringi 1999
During, Jean, What is Sufi Music?: Sufi Practice and Methodology, "in the Heritage
of Sufism", v. II, ed. Leonard Lewisohn, Oxford, 1999
duringi, Jan, ra aris sufiuri musika? sufiuri praqtika da
meTodologia, wignSi “sufizmis memkvidreoba”, red. l.
luisoni, t. II, oqsfordi, 1999
elvel-sutoni 1975
Elwell-Sutton, L. P., The Rubā’ī in Early Persian Literature, The Cambridge
History of Iran. V. 4, Cambridge, 1975
elvel-sutoni l.p., robai adreul sparsul literaturaSi.
iranis istoria, t. 4, kembriji, 1975
ernsti 1999
Ernst C. W., The Stages of Love in Early Persian Sufism, from Rābi’a to Rūsbihān,
v. I, ed. Leonard Lewisohn, Oxford, 1999
ernsti, karl., siyvarulis safexurebi adreul sparsul
sufizmSi, rabiadan ruzbihanamde, wignSi “sufizmis
memkvidreoba”, red. l. luisoni, t. I, oqsfordi, 1999
ernsti 2002
Эрнст, Карл, Суфизм, Москва, 2002
ernsti, karl, sufizmi, moskovi, 2002
valei 1999
168
Waley, M. I., Contemplative Disciplines in Early Persian Sufism, in "The
Heritage of Sufism", v. I, ed. L. Lewisohn, Oxford, 1999
valei, muhamed-isa, WvretiTi disciplinebi adreul sparsul
sufizmSi, “sufizmis memkvidreoba”, red., l. luisoni, t. I,
oqsfordi, 1999
zarinqubi 1998
Zarīnkūb, ‘Abd-al-Husayn, Justujū dar tas awuf-i Īrān, Tehrān, ١٣٧٦
zarinqubi, abd-al-huseini, Ziebani iranis sufizmSi, Teirani,
1998
zahneri 1960
Zaehner R., Hindu and Muslim Mysticism, London, 1960
zahneri, r., induri da islamuri misticizmi, londoni, 1960
ibn munavari 1899
Ibn Munawwar, Muhammad, Asrār al-tawh īd fī maqāmāt Shaykh Abū Sa’īd
Fadlul'lah ıbn Abı'l-Khayr Ahmad Mayhanī, Тайны Единения, Жуковский,
В., Санктпетербург, 1899
ibn munavari, muhamed, RvTaebrivi SeerTebis saidumloebani,
gamomc. v Jukovski, peterburgi, 1899
ibn munavari 1953
Ibn Munawwar, Muh ammad, Asrār al-tawh īd fī maqāmāt Abū Sa'īd Fadlul'lah ıbn
Abı'l-Khayr Ahmad Mayhanī, ed. by Dhabīhullāh Safā, Tehran, 1953
ibn munavari, muhamed, RvTaebrivi SeerTebis saidumloebani,
gamomc. zabiholah sefa, Teirani 1953
ibn munavari 1987
Ibn Munawwar, Muh ammad, Asrār al-tawh īd fī maqāmāt Abū Sa’īd, ed. by Shafī’ī
Kadkanī, 1987
ibn munavari, muhamed, SeerTebis saidumloebani (asrar al-
Touhid), gamomc. Safi’i qadqani, Teirani, 1987
ibn munavari 1999
Ибн Мунавар, По ту Сторону Буквы и Звука, перевод на русский Шафи'и
Кадкани, Тегеран, 1999
ibn munavari, muhamed, sityvebis miRma, gamomc. Safii qadqani,
169
Teirani, 1999
islami 1999
islami, enciklopediuri cnobari, gamomcemloba nekeri,
Tbilisi, 1999
iusuf furi 2002
Yūsūf Pūr, Muhamad Kāzim, Barrasī-i intiqādī tārīkh-i tasawuf bā tākiya bar
aqwāl sūfiyān tā qarn-i haftum-i hijrī, Tehran, ١٣٨٠/2002
iusuf furi, muhamed qazem, sufizmis istoriis kritikuli
narkvevebi, Teirani, 2002
kekeliZe 1981
kekeliZe, korneli, Zveli qarTuli literaturis istoria, t. 2,
Tbilisi, 1981
kobiZe 1975
kobiZe, daviT, sparsuli literaturis istoria, Tbilisi, 1975
kotetiSvili 1977
kotetiSvili vaxuSti, iranuli poezia, winasityvaoba, Tbilisi,
1977
lambtoni 1988
Lambton, A. K. S., Continuity and Change in Medieval Persia, London, I. B.
Taurus, 1988
lambtoni, a. k. s., mdgradoba da cvlilebebi Suasaukuneebis
iranSi, londoni, 1988
landolti 1978
Landolt, Herman, Two Types of mystical Thought in Muslim Iran, Muslim World,
68, Hartford, 1978
landolti, herman, mistikuri azrovnebis ori tipi islamur
iranSi, islamuri samyaro #68, hartfordi, 1978
luTfolahi 1899
Lutfollāh Jamāl al-Dīn, Hālāt ū sukhanān-i shaykh Abū Sa'īd Fadlul'lah ıbn Abı'l-
Khayr Ahmad Mayhanī, (Жизни и Речи Старца Абу Саида, изд. В Жуковского,
Санктпетербург) 1899
luTfolahi, jamal al-din, Seix abu said abu-l-xeiris
170
cxovreba/mistikuri mdgomareobani da gamonaTqvamebi, gamomc. v.
Jukovski, sanqt-peterburgi, 1899
masoni 1999
Mason, Herbert, Hallāj and the Baghdad School of Sufism, in "The Heritage of
Sufism", v. I, ed. Leonard Lewisohn, Oxford, 1999
masoni, herbert, halaji da sufizmis baRdadis skola, wignSi
“sufizmis memkvidreoba”, red., l. luisoni, t. I, oqsfordi, 1999
maqsimovi 2001
Максимов, Ю.В., Понятие Чуда в Христианстве и Исламе, 2001
maqsimovi, i. v., saswaulis gagebisaTvis qristianobasa da
islamSi, 2001
meieri 1976
Meier, Fritz, Abu Said Abu-l-Hayr: Wirkliichkeit und Legende, Acta Iranica 11,
Tehran und Liege, 1976
meieri, fric, abu saidi abu-l-xeiri: sinamdvile da legenda,
Teirani 1976
moJde 2000
Mozhde Bayat, Muhamad Ali Jam Niya, dāstānhāya sarzamīn-i s ūfīān, Tehran,
2000
moJde baiaTi; muhamed ali jam nia, sufiebis miwawylis
dasTanebi, Teirani, 2000
nasri 1972
Nasr, Sa'id Husein, "Islam and The Encounter of Religions", in Sufi Essays,
London, 1972
nasri, said husein, islami religiebis gzagasayarze, sufiuri
esseebi, londoni, 1972
netoni 1999
Netton, I. R., Suhravardi's Philosophy of Illumination: Mataphysics and
Ontology, in the "Heritage of Sufism", ed. Leonard Lewisohn, v. II, Oxford,
1999
netoni, i. r., suhravardis filosofiuri gabrwyinebani:
171
metafizika da ontologia, wignSi “sufizmis memkvidreoba”, red.,
l. luisoni, t. II, oqsfordi, 1999
nikolsoni 1967
Nicholson, A. Reynold, Studies in Islamic Mysticism, Cambridge, 1967
nikolsoni, a. reinoldi, islamuri misticizmis narkvevebi,
kembriji, 1967
nikolsoni 1914
Nicholson A. Reynold, The Mystics of Islam, Routledge, Kegan Paul, London,
1914
nikolsoni a. reinoldi, islamis mistikosebi, londoni, 1914
nurbaxSi 1986
Nurbakhsh, Javad, the Sufi Symbolism, v. 6, London, 1986
nurbaxSi, javad, sufiuri simbolizmi, t. 6, londoni, 1986 nurbaxSi 2005
Нурбахш, Джавад, Энциклопедия суфийской символики, Журнал "Суфий",
№3, 2005
nurbaxSi, javad, sufiuri simbolika, Jurnali “sufi”, #3, 2005
nurbaxSi 1999
Nurbakhsh, Javad, Foreword: The Key Features of Early Persian Sufism,in "The
Heritage of Sufism", v. I, ed. Leonard Lewisohn, Oxford, 1999
nurbaxSi, javad, winasityvaoba, adreuli sparsuli sufizmis
mTavari niSan-Tvisebebi, wignSi “sufizmis memkvidreoba”, red.,
l. luisoni, t. I, oqsfordi, 1999
nucubiZe 1966
nucubiZe, Salva, kritikuli narkvevebi, Tbilisi, 1966
panovi 1934
Панов, В.А., Автобиография Тимура, Академия, 1934
panovi, v. a., Temuris avtobiografia, akademia, 1934
Jukovski 1901
Жуковский, В.,К Истории старца Абу-Сайда Мейхенейского,
Санктпетербург, 1901
172
Jukovski, v., firi abu said meihenelis istoriis Sesaxeb,
traqtati SavTvaleba lamazmanisaTvis, sankt-peterburgi, 1901
reseJaki 1899
Récéjac, E., Essay on the bases of the Mystic Knowledge, translated by S. C. Upton,
London, 1899
reseJaki, e., essei mistikuri codnis safuZvlebis Sesaxeb,
londoni, 1899
rumi 2000
Rumi, Discourses, Fihi mā fihi, by Arberry, Arthur J., Aiowa, 2000
rumi, rumis saubrebi, an (fihi ma fihi, “es aris is, rac aris”),
artur j. arberi, eimsi, aiova, 2000
rumi 1977
rumi, Targ. magali Toduam, iranuli poezia, Tbilisi, 1977
savi 1989
Savi, Julio, The Eternal Quest of God, Oxford, 1989
savi, julio, maradiuli ltolva RmerTisken, oqsfordi, 1989
sajadi 2000
Sajād, Sa’īd Jafar, Farhang-i Istilāhāt-i ‘erfānī, Tehran, 2000
sajadi, said jafar, mistikuri terminebis ganmartebiTi
leqsikoni, Teirani, 2000
sviri 1962
Sviri Sara, Hakim Tirmidhi and the MalamaTi Movement in Early Sufism, in
"The Heritage of Sufism", v. I, ed. L. Lewisohn, Oxford, 1999
sviri, sara, haqim Tirmizi da malamaTias moZraoba adreul
sufizmSi, wignSi “sufizmis memkvidreoba”, red., l. luisoni, t.
I, oqsfordi, 1999
qiiani 1991
Kiyānī Muhsin, Tārīkh-i khānaqāh dar īrān, Tehran, 1991
qiiani, muhsin, xanayas istoria iranSi, Teirani, 1991
Rani 1997
Ghanī, Qāsim, Tārīkh-i tas awuf dar Islām, v. II, Tehrān, ١٣٧٥/1997
173
Rani yasem, sufizmis istoria islamis wiaRSi, t. II, 1997
yurani 2006
yurani, Targmna g. lobJaniZem, Tbilisi, 2006
Simeli 2000
Шимель Анемари, Мир Исламского Мистицизма, Москва, 2000
Simeli, anemari, islamuri misticizmis samyaro, moskovi, 2000
Staineri 1994
Staineri, rudolf, jvrisa da vardis saidumloeba, Targmna g.
niSnianiZem, Tbilisi, 1994
Citiki 1999
Chittick William C., The Myth of Adam’s Fall in Ahmad Samā’ānī’s Rawh al-
arwāh, , in "The Heritage of Sufism", v. I, ed. L. Lewisohn, Oxford, 1999
Citiki, uiliam, adamis dacemis miTi ahmad samanis ruh al-arvah-
Si, wignSi, “sufizmis memkvidreoba”, red., l. luisoni, t. I,
oqsfordi, 1999
javaxiSvili 1983
javaxiSvili, ivane, qarTveli eris istoria, Txzulebani Tormet
tomad, t. II, Tbilisi, 1983
javeliZe 1985
javeliZe, e., Turquli literaturis saTaveebTan, iunus emre,
Tbilisi, mecniereba, 1985
xaiami 1977
xaiami, omar, robaiebi, iranuli poezia, Targmna magali Toduam,
Tbilisi, 1977
xismatulini 2001
Хисматулин, А.А., Суфизм в Центральной Азии, Санкт-Петербург, 2001
xismatulini, a. a., sufizmi centralur aziaSi, sanqt-
peterburgi, 2001
hafezi 1981
hafezi, yazalebi, sparsuli qrestomaTia, red., d. kobiZe,
Tbilisi, 1981
174
abu saidi 1996
abu saidi, abu saidis robaiebis divani, 26/05/1996
http://www.javaan.net/honar/aboosaeed-robayee.pdf
amuli 1989
amuli, saiid heidar, bilikis dafaruli saidumloebani,
gamomcemloba zahra, 1989 http://www.al-islam.org/innersecretsofthepath/
anderhili 2003
anderhili, ivelin, misticizmi: adamianis sulieri cnobierebis bunebisa
da ganviTarebisaTvis, 15/05/2003
http://www.ccel.org/ccel/underhill/mysticism.html
baueringi 2008
baueringi, Jerar, abu said fadlullah abu-l-xeir ahmad
meiheneli, enciklopedia "iranika", 1996-2008
http://www.iranica.com/newsite
baueringi 2008
baueringi, J, maradisoba da RvTaebrivi ganzaveba (baya’ va fana’),
enciklopedia iranika, 1996-2008
http://www.iranica.com/newsite/article/sv1f4v1f4a056.html
beli 1897
beli, gertrud l., leqsebi hafezis divanidan, 1897www.sacred-texts.com
gamouTqmeli 2006
gamouTqmeli konteqstSi: simboloTa kvleva haft vadis
mixedviT, kosmosi, rogorc meditacia, naw. VII, 08/05/2006
http://www.geocities.com/druidarab/cosmos7.htmld’adamo 2004
d’adamo, artur, mecniereba sazRvrebis gareSe, mecnierebis,
religiisa da misticizmis sinTezi, 2004 http://www.AdamFord.com
damadi 1971
damadi, muhamed, mayamaT-i arbain-is Targmani, 04/1971 http://en.wikipedia.org/wiki/Marifah
175
ekharti 1912
ekharti, maister, suliT siRaribisaTvis, Targmna v.
sabaSnikovma, 1912 http://www.philosophy.ru/library/ekh/spir.html/poverty
esbini 2005
esbini hovard, Phd, cisferi vardi, 09/2005
http://www.heliotrope.ca/downloads/The%20Blue%20Rose.pdf
inaiaT xani 1914
inaiaT xani, fir-o-murSid, sulieri Tavisuflebis sufiuri
gaazreba, londoni, 1914 http://www.sacred-texts.com/isl/msl/msl.htm
korbini 1979
korbini, henri, naTelis kaci iranul sufizmSi, rusul enaze
Targmna i. stefanovma, red., a. turgievi, 1979
www.metakultura.ru/vgora/ezoter/korben.htm
laTaiff-i siTTa 2008
laTaiff-i siTTa, 01/08/2008 http://en.wikipedia.org/wiki/Lataif-e-sitta
landolti 1996-2008
landolti, herman, abu-l-hasan xarayani, enciklopedia iranika,
1996-2008 http://www.iranica.com/newsite/article/sv1f4v1f4a056.html
nafs 1999nafs, leideni, 1999 http://www.muslimphilosophy.com/ei2/nafs.htm
nurbaxSi 2005
nurbaxSi, javad, nurbaxSis leqsikoni, t. 1, 10/08/2005; 20/11/2005http://www.portal.sufism.ru/index.php
raverti 1868raverti, h. g., avRanTa poeziis rCeuli nimuSebi, 1868http://www.sacred-texts.com/isl/spa/index.htm
roi 1997roi, antoni, vardis romansi, beltani, 1997http://www.whitedragon.org.uk/articles/rose.htm
176
selzi 2005
selzi, maiqli, yuSairi da misi traqtati, amonaridi wignidan
“adreuli islamuri misticizmi”, 06/07/2005
al-Qushayri and his Treatise. The Moment (waqt)
tompsoni 2004tompsoni, qristin, red., saniti ailandi, 2004http://www.sanityisland.com/rose-symbolism.htm
tusi 1991
tusi, muhamed, keTilSobilTa Tvisebebi, Targmna ali yuli
yaraim, islamuri Jurnali “al-Tauhid”, t. XI, # 3-4, 1991
http://www.all-islam.org/al-tawhid/awsaf
uiliamsi 1962
Williams, John, Islam, 1962
uiliamsi, jon, islami, 1962http://www.sacred-texts.com/isl/isl/index.htm
yurani yurani, Targmna a. j. arberim http://www.mlivo.com/translations/Arberry.htm
Simeli 1992
Simeli, anemari, RmerTis simboloebis SecnobisaTvis, edinburgi, 1992http://www.mirobretshikh.narod.ru/decipher_1_1.htm
Siuoni 1994
Siuoni, f., SevicnoT islami, frangulidan rusul enaze
Targmna i. stefanovma, Jurn. filosofiis sakiTxebi, 1994
http://www.philosophy.ru/lib/relig/relig_1667.html
xaiami
xaiamis robaiebi.
http://rira.ir/rira/php/?page=view&mod=classicpoems&obj=poem&id=1860&lim=2
0&pageno=6
177
hilenbrandi 1999
hilenbrandi, robert, islamuri arqiteqtura, edinburgis
universitetis presa, edinburgi, 1999
http://archnet.org/library/sites/one-site.jsp?site_id=14382